5755 Konspektas Original

I tema.
Apskaitos informacijos formavimas

Informacijos sistem esm
Informacija tai tikrovs atspindjimas tam tikra tvarka ir sistema.Informacija yra tai, kas
perteikiama,praneant ,teikiant ini,t.y. informuojant.Tai inios, praneimai ar duomenys apie
aplinkin pasaul, jame vykstanius procesus.ios inios gali bti perduodamos,saugomos ir
apdorojamos.
Duomenys ir informacija skirtingos svokos.Informacija duoda nauj ini, duomenys nebtinai
duoda nauj ini,t.y. ne visada bna informatyvus.
Ekonominio objekto valdym tiesiogiai atspindi ekonomin informacija ,t.y.inios,susijusios su
moni ir j padalini veikla.Ekonomin informacija atsiranda ir funkcionuoja dl moni kins
veiklos,atspinddama gamybinius santykius,objektyvius dsningumus.Ji vartojama apdorota,vairiai
sugrupuota.Ekonomin informacij mons darbuotojai naudoja vertindami atitinkamas
situacijas,reikinius,procesus,priimdami valdymo sprendimus,todl ji turi bti pateikta suprantama
forma iniaraiuose, lentelse, grafikuose, kuriuose informacija vaizduojama vizualiai:
skaiiais,raidmis arba simboliais.
Informacija turi bti perteikiama i patikimo altinio laiku ir tiksliai adresatui.Jos krimo kaina
neturi bti didesn u teikiam naud.
Apskaitin informacija vadinami i patikimo altinio gauti ir tinkamai ufiksuoti apskaitos
duomenys,kurie naudojami valdymui arba kurie gali bti panaudoti valdymo tikslams ateityje.
Apskaitos esm ir udaviniai
Rinkos ekonomikos slygomis didij(60-80)ekonomins informacijos dal pateikia buhalterin
apskaita.
Apskaita tai nenutrkstamo kini ir finansini operacij registravimo, klasifikavimo,
apibendrinimo ir analizs procesas.
ios operacijos paskelbiamos suinteresuotiems asmenims rengiant finansines ataskaitas ir i
ataskait paaikinimus.Ji pateikia kiekybin informacij ir isiskiria tuo, kad paprastai apdoroja
duomenis,ireiktus piniginiais matais.Be to apskaita pateikia papildomus duomenis nepinigine
iraika.Taigi buhalterins apskaitos paskirtis vykdyti informacines funkcijas ir sisteminti
informacij tam tikra kryptimi.
Apskaitos informacini funkcij udaviniai;
1. teikti informacij apie mons valdym valdytojams (vidin informacija);
2. teikti
informacij
ioriniams
informacijos
vartotojams
(mok.
insp.,
stat.dep.,bankai,ministerijos,verslo partneriai ir t.t.);
3. utikrinti turto apsaug,laikytis kin veikl reguliuojani teiss norm.
Finansins apskaitos informacijos vartotojai:
1. Vidiniai (savininkai,stebtoj taryba arba valdyba,direktori taryba,valdymo personalas)
2. Ioriniai (potencials savininkai, tiekjai,pirkjai,kredito staigos,mokesi
inspekcija,vert.pop.bira, profsjungos ir moni darbuotojai,ministerij specialistai,
kontroleriai ir kt.)
Apskaitoje naudojami matai
monje vykstanius procesus ir operacijas apskaitoje galima pavaizduoti naudojant tam tikr
mat sistem,t.y. natriniai,darbo ir piniginiai matai.
Natriniai
ie matai skiriami kinms operacijoms ir procesams kiekiui,ilgiui,triui ir svoriui
apibdinti.Kiekio matai tai -vienetai, poros; ilgio matai tai cm ,metrai,trio matai tai kubiniai
metrai,litrai ir svorio matai tai kg.,centneriai,tonos ir t.t.
Natriniai matai daniausiai naudojami apskaitant prekines materialisias vertybes pagal j r,
pavadinim ir pan.Jie jas apibdina ne tik kiekybikai, bet ir kokybikai.
Sudtingiems reikiniams apskaityti naudojami ivestiniai matai.Jie atspindi kiekybin
charakteristik, gaut skaiiavimo bdu i dviej ar keli mato vienet tai- kilovatas,
tonkilometriai ir t.t.
Darbo matai
ie matai naudojami sunaudoto darbo laiko kiekiui apskaityti.Jie ireikiami laiko vienetais:
darbo dienomis,valandomis,minutmis.ie matai naudojami darbo umokesiui, darbo
naumui,vykdytoms idirbio normoms apskaiiuoti ir kitiems rodikliams nustatyti.Darbo matai
derinami su natriniais ir piniginiais matais.ie matai apskaitoje yra svarbs,taiau naudojami
ribotai,nes dl darbo ri vairumo ne visada juos galima apibendrinti.
Piniginiai matai
Visuotinio ekvivalento funkcij finansinje apskaitoje atlieka pinigai.Piniginiai matai ia
naudojami kartu su natriniais ir darbo matais.Jais ireikiami kini reikini, proces ir
operacij apibendrinantys rodikliai, todl j naudojimo sfera labai plati.Apibendrinantis
piniginis matas naudojamas beveik visiems moni kins veiklos rodikliams apskaiiuoti
(parduota produkcija, darbo umokestis, darbo naumas, produkcijos savikaina, pelnas ir pan.
MATAI
Natriniai
Svoris
(tona,centneris,kilogramas,gramas)
Plotas
(hektaras,aras,kvadratinis metras)
Ilgis
(kilometras,metras,centimetras)
Ivestiniai
(tonkilometris, kilovatas )
Darbo
Diena
Piniginiai
Litai,centai
Valanda
Minut
Apskaitos rys
Skiriamos dvi apskaitos rys finansin ir valdymo apskaita.
Finansin apskaita apima finansini operacij ir kt. vyki registravim, apibendrinim bei
analiz.Informacija tvarkoma pagal BAP.Finansin apskaita susijusi su finansini ataskait rengimu
vidiniams ir ioriniams vartotojams.
Valdymo apskaita pateikia informacij pagrindiniams tikslams:
gaminamos produkcijos it teikiam paslaug savikainai apskaiiuoti;
gamybos (produkcijos bei paslaug) planavimui bei kontrolei;
investicinio portfelio valdymui.
Didioji ios informacijos dalis yra slapta(konfidenciali).Ji neteiktina ioriniams informacijos
vartotojams.
Valdymo apskaita apima ias sritis:
1. sprendim primimas;
2. planavimas ir kontrol;
3. gamybin apskaita.
Jungiamoji Finansins ir valdymo apskaitos grandis yra gamybin apskaita.
Nuo 1950m. vakaruose gamybin apskaita buvo atskirta nuo finansins ir priskirta prie valdymo
apskaitos.Tai atsitiko dl finansins apskaitos ribotumo.Kadangi Fin. apskaita ir to pai ir
gamybin apskaita buvo sprausta statym rmus, nuostata pradjo trukdyti valdininkams
priimti motyvuotus ir teisingus sprendimus.Be to detali duomen apie gamyb ilaidas
atskleidimas Fin.apskaitoje pradjo monms trukdyti ilaikyti konkurencij rinkoje.
Svarbiausieji udaviniai,keliami valdymo apskaitai:
1. atskiru gaminiu ir atsakomybs centr efektyvumo vertinimas (pelningumo);
2. vis mons veikloje naudojam itekli judjimo ir j panaudojimo racionalumas;
3. gaminamos produkcijos ir atliekam paslaug savikainos apskaiiavimas;
4. mons veiklos prognozavimas.
Finansins ir valdymo apskaitos ri palyginimas
Palyginimo poymis
Tikslai
Finansin apskaita
Nuolat stebti ir
fin.atskaitomybje apibendrinti
informacij apie mons
turt,kapital ir nuosavyb
Valdymo apskaita
Teikti informacij padsiani
priimti konkreius valdymo
sprendimus mons
valdytojams bei sukontroliuoti
j gyvendinim
Ataskait bei praneim

pobdis
Reglamentuotos formos
finansins ataskaitos,kuri
turin derina netgi vairios
valstybs
Detals praneimai parengiami

individualiai kiekvienoje
monje patogiausia forma
Informacijos vartotojai
Vidiniai ir ioriniai
Vidiniai
Reglamentavimo laipsnis
Reglamentuojama
Nereglamentuojama
Periodikai
Pagal poreik
Dominuoja piniginiai matai,

retai - natriniai
vairs natriniai,darbo bei

piniginiai matai
mon
mon bei jos padaliniai, taip

pat atskir gamini rys
Ataskait ir praneim
periodikumas
Mato vienetai
Tyrimo objektas
Apskaitos teisinis reguliavimas.

Norint atspindti tikr mons ir jos veiklos bkl taip,kad i informacij teisingai suvokt visi jos
vartotojai,apskaitininkai vadovaujasi vairiais standartai:VAS ir TAS bei Ekonomins bendrijos
direktyvomis.
TAS
TAS komitet 1973m.kr vairi ali profesionali buhalteri organizacijos.Tai nepriklausoma
organizacija,rengianti ir tobulinanti tarptautinius standartus.Pagal nagrinjam klausim pobd
standartus galima sugrupuoti ;
1. metodologinius;
2. metins finansins atskaitomybs turin ir form reglamentuojanius;
3. susivienijim ir j struktrini padalini bei kontrahent veiklos apskait
reglamentuojanius;
4. pajam ir snaud pripainimo apskaitoje;
5. vairi veiklos ri;
6. apskaitos hiperinfliacijos slygomis;
7. skirtus socialins politikos ir vyriausybins pagalbos klausimais;
8. finansini institucij veiklos apskait reglamentuojanius
TAS ir BAP,kuriais pagrstos kiekvienos laisvosios rinkos alies apskaitos taisykls,tai ne grieti ir
tikslus nurodymai, kaip atlikti konkreias apskaitos procedras.Kiekviena valstyb savo
nuoira,atsivelgdama nacionalinius ypatumus bei konkreias laiko ir ekonomikos bkls
slygas,sukonkretina TAS derina juos su savo interesais.Taip gim VAS.
VAS apskaitosinstitutas.lt.
Europos ekonomins bendrijos direktyvos (EBD)
Europos Sjungos valstybi apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik TAS (ir vietiniais AS), bet
ir dar vienu svarbiu dokumentu EBD.,reglamentuojaniomis buhalterins apskaitos tvarkymo
klausimais t ali monse.Svarbiausios i j ,kuriuose aptariami visoms valstybms ir monms
svarbs klausimai, yra moni metins finansins atskaitomybs parengimas ir paskelbimas:
Ketvirtoji, kurioje aptariami svarbiausi turto kainojimo bei pajam ir snaud pripainimo aspektai;
Septintoji, kurioje nagrinjami moni,rengiani suvestin metin finansin atskaitomyb apskaitos
ir ios atskaitomybs klausimai;
Atuntoji, skirta audito organizavimo, atlikimo ir atsakomybs klausimams .
Nors EBD klausimai nenagrinjami taip smulkiai,kaip TAS-se, j vaidmuo ir reikm ES
ali apskaitoje yra didesn negu standart.Tai yra todl. Kad TAS yra tik vairi ali apskaitinink
intelektualias pajgas vienijanti ir patarianti organizacija, o ES savo nari, nevykdani kuri nors
normini akt,i j ir apskaitos direktyv,atvilgiu gali imtis ekonominio poveikio priemoni.
Apskait LR reglamentuoja Buhalterins apskaitos ,Finansins atskaitomybs,Konsoliduot
moni fin,atsk.statymai bei VAS ir TAS,jeigu neprietarauja LR statymams .
Bendrieji apskaitos principai (BAP) ir reikalavimai apskaitiniai informacijai
Nepriklausomai nuo verslo organizavimo form moni veiklos apskaita i esms vedama vienodai
, t.y. kiniai vykiai fiksuojami ir informacija vartotojui pateikiama atsivelgiant tam tikrus
bendruosius teiginius.
Bendraisiais jie vadinami todl, kad yra vis pripainti ir dl to turi beveik statymin gali ,nors
gali bti nepatvirtinti jokiais vyriausybiniais potvarkiais.
Rinkos ekonomikos alyse finansin apskaita tvarkoma remiantis BAP.
TAS iskiriami ie pagrindiniai apskaitos principai:
- mons tsiamos veiklos principas;
- apskaitos pastovumo principas;
- pajam bei snaud kaupimo principas.

Kiti apskaitos principai yra ivesti i mint trij princip:
- palyginimo principas;
- atsargumo principas;
- mons principas;
- periodikumo principas;
- piniginio kainojimo principas;
- ilaid (savikainos) principas;
Norint nenusiengti BAP, apskaitos duomenys, i kuri gaunama naudinga valdymui informacija,
turi atitikti tam tikrus reikalavimus.Informacija gali bti fiksuojama ir apdorojama skirtingais
bdais, tai priklauso nuo organizacins technikos taikymo, mons dydio, darbuotoj skaiiaus,
apskaitos darbuotoj kvalifikacijos, ilaid, skiriam apskaitai ir pan.
Esminiai reikalavimai apskaitiniai informacijai:
- optimalumo (kad ilaidos susijusios sus apskaitos vedimu, turi bti bent jau ne didesns u
naud, kuri tikimasi gauti, panaudojus i informacij.);
- konservatyvumo (t,y.apsvarstyti ir vertinti ir ivengti t alternatyv, kuri gyvendinus,
monje gali susidaryti nepalankiausia padtis.);
- svarbumo (kad bereikmiai duomenys ne ugot tikrai svarbi informacij, kad nepadaryti
alos valdymui);
- arikumo (p.l. VK dst.Ona Gudaitien)( reikia laiku atliekamus raus apskaitos
registruose ir atskaitomybs formose.;
- patikimumo (Informacija vartotojui turi bti pateikiama ne i anksto nustatytu laiku, bet
tuomet, kai ji i ties reikalinga vartotojui.
moni apskaitos metodika turi bti sutvarkyta taip, kad j taikant bt galima palyginti vairiuose
monse gaunamus duomenys.is reikalavimas gyvendinamas laikantis BAP.
Reikia, kad mon artimiausiu metu
nebus likviduota, ji gali egzistuoti labai

ilgai, kad gyvendint visus numatytus
projektus ir sipareigojimus.
Tai svarbu vertinant mons turt ir
veiklos rezultatus.
mons tsiamos veiklos

principas
Reikalauja, kad apskaitininkai labai

apdairiai keist apskaitos metodik.
To reikia, kad bt galima palyginti
keleto laikotarpio mons veiklos
rezultatus.
Taiau io principo taikymas nereikia ,
kad apskaitos metodika neturi bti
tobulinama.
Apskaitos pastovumo principas
Pajam bei snaud kaupimo principas

Numato, kad kiniai faktai registruojami tada, kai jie vyksta.
Pajamos turi bti registruojamos tada, kai jos udirbamos, o jas udirbant patirtos
snaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinig gavimo ar imokjimo.
Pajamos atsiranda pardavus produkcij arba suteikus paslaugas.
PAJAMOS
PLAUKOS
SNAUDOS
mons udirbto
turto
padidjimas
arba jos skol
sumajimas
mons veiklos
ataskaitiniu
laikotarpiu,
nepriklausomai
nuo to, ar buvo
gauti pinigai
(plaukos).
mons veikloje
gautas arba
gaunamas turtas
(daniausiai
pinigai).
Sunaudotas turtas
siekiant gauti naud.
Kadangi naud galima
gauti tik pardavus
produkcij ar suteikus
paslaugas, tai
snaudomis laikoma ta
ilaid dalis , kuri yra
patirta gaminant
produkcij arba teikiant
paslaugas ataskaitiniu
laikotarpiu.
PAJAMOS,
udirbtos per ataskaitin laikotarp
ILAIDOS
Ileisti pinigai
(ar kitokios
vertybs), u
kuriuos mainais
gaunamas koks
nors kitas
materialus ar
nematerialus
turtas,
ataskaitiniu
laikotarpiu
neudirbant
pajam.
Apskaitoje uregistruojamos ir pateikiamos atskaitomybje
Kai produkcijos pardavjas baigia visus

produkcijos gamybos darbus ir perduoda
pirkjui vis su ja susijusi rizik bei esam
ir bsim naud, jau nebekontroliuoja ir
nebevaldo produkcijos, o tikimyb, kad
produkcija bus grinta arba reiks patirti
dideles papildomas snaudas nra didel
Visos paslaugos arba sutartyje numatyta j

dalis jau suteiktos pirkjui, o dideli
papildom ilaid ir nuostoli , susijusi su
i paslaug teikim , tikimyb nra didel.
Preki pardavimo ir paslaug atlikimo

faktas turi bti formintas atitinkamu
dokumentu, kuriame turi bti paymta,
kaip pasikeiia mons turtas.
Pajamos pripastamos ir registruojamos

apskaitoje neatsivelgiant pinig
gavimo laik.
Snaudos,
Pajamoms udirbti
Apskaitoje uregistruojamos ir pateikiamos atskaitomybje
Snaud susidarymas turi bti susijs su

mons turto ar kit moni bei asmen jai
teikiam paslaug sunaudojimu arba
mons sipareigojim kitoms monms bei
asmenims padidjimu. Visi ie kiniai
faktai turi bti pakankamai tiksliai
pamatuoti ir vertinti.
Snaudomis gali bti

pripainta tik ta ilaid
dalis, kuri tenka
parduotoms prekms
pagaminti.
Jeigu pajamos, susijusios su tam tikru

resurs sunaudojimu, bus udirbamos per
kelet bsimj ataskaitini laikotarpi,
apskaitoje turi bti naudojami
netiesioginiai snaud pripainimo bei j
registravimo bdai.
Per ataskaitin laikotarp

mons padarytos ilaidos gali
bti nedelsiant pripaintos
snaudomis, jeigu j
nemanoma susieti su
konkrei pajam udirbimu
(administracijos ilaikymo,
komandiruots ilaidos)
Reikalauja,
Snaudos pripastamos
ir registruojamos
apskaitoje
neatsivelgiant pinig
ileidimo
laik.
kad kaupimo
principu
apskaiiuotos per ataskaitin laikotarp

udirbtos pajamos bt palygintos su ias
Palyginimo principas
pajamas udirbant patirtomis snaudomis

ir apskaiiuotas finansinis rezultatas
(pelnas ar nuostolis).
Reikalauja, kad apskaitininkai labai
atsargiai vertint visus mons veiklos
rezultatus.
Atsargumo principas
Pasireikia tuo, kad kiekvienos mons

turto ir nuosavybs apskaita atskirta nuo
savinink
turto
ir
sipareigojim
apskaitos.Daugiau taikytina P.
mons principas
Reikalauja mons veikl slygikai

suskirstyti tam tikrus laikotarpius, kuri
pabaigoje
pateikiama
ataskaitin
informacija apie mons kin veikl (u
mn., ketvirt,metus).
Periodikumo principas
Reikia, kad visos apskaitos operacijos

turi bti kainotos pinigais.
Piniginio kainojimo principas
Numato, kad tinkamiausia turto ir

paslaug sigijimo, gamybos ilaid ir
snaud vertinimo baz yra pradin j
kaina arba faktins sigijimo ilaidos.
Produkcijos gamyba apskaitoje atsispindi
pagal faktines ilaidas.
Ilaid (savikainos) principas
Apskaitos organizavimas monje ir apskaitos tarnyba

Racionals apskaitos organizavimas tai yra toks, kai gaunama geros kokybs informacija, kuri
operatyviai pateikiama ir ja patenkinti ioriniai ir vidiniai informacijos vartotojai.Racionaliai
organizuoti apskait monje, vadinasi, numatyti ir nustatyti :
- naudojam dokument ris, turin ir forminimo tvark,j apyvart;
- inventorizacij atlikimo terminus;
- sintetini ir analitini sskait sistem;
buhalterijos organizacin struktr;

funkcij ir galiojim paskirstym darbuotojams;
vis apskaitos procedr tikslus,grafikus,informacijos vartotojus ir j adresus.
Reikalavimai taikytini apskaitininkams

1. Imanyti ir nuolat studijuoti galiojanius statymus ir norminius aktus (TAS ,VAS,
direktyvas, nuostatus, LR Buh.apskaitos statymas, Im. Fin.atskaitomybs statymas,Im.
Konsoliduotos atsk.statymas).
2. Bti susipainusiems su mons veikla ir jos specifika, nes nuo mons ries, jos didio,
veiklos pobdio i esms priklauso visa apskaitos organizavimo sistema. Priklausomai nuo
mons valdymo struktros ir gamybos technologijos nustatomos ir pirmini dokument
duomen gavimo procedros, ataskaitini rodikli sistema ir kt.
3. Turi bti nustatyta reikiama informacija ir jos vartotojai.Nustatant apskaitos
informacijos apimt, struktr ir jos pateikimo vidiniams ir ioriniams vartotojams terminus,
btina vadovautis reikiamais poreikiais, neleisti, kad bt pateikiama nereikalinga ir
nenaudinga informacija bei sudarinjama nereikalinga atskaitomyb.
Apskaitos sistemoje gali bti taikomos 2 apskaitos organizavimo formos:
1. Decentralizuota, kuomet apskaita organizuojama ne tik mons centriniame aparate, bet ir
jos padaliniuose.mons buhalterija gauna i padalini buhalterij tam tikras ataskaitas ir
sudaro mons suvestin atskaitomyb.
2. Centralizuota, kuomet visi apskaitos darbai atliekami mons buhalterijoje.
Rinkos ekonomikos slygomis mon savarankikai pasirenka vidin apskaitos sistem, taiau labai
svarbu, kad ji bt tvarkoma racionaliai bei teikt objektyvi ir nauding informacij.
Vadovaujantis LR buhalterins apskaitos statymu, apskaita monje gali bti tvarkoma itaip:
Organizuojama savarankika apskaitos tarnyba;

Pagal sutartis naudojamasi buhalterini , audito ir kit konsultavimo moni
paslaugomis.
Savarankika apskaitos tarnyba yra privaloma valstybinse, valstybinse akcinse monse,
AB.Privalom apskaitos tarnyb reikia traktuoti kaip visikai savarankik mons valdymo
padalin, taiau palaikant labai glaudius ryius su visais kitais mons padaliniais.
Apskaitos tarnyb ir kitus mons padalinius nuolat sieja tiesioginiai ir grtamieji ryiai.Visi
mons padaliniai, nustatyta tvarka privalo pateikti apskaitos tarnybai atlikt kini operacij
dokumentus ir suvestines ataskaitas, taip pat smatinius it normatyvinius duomenys.
Apskaitos tarnyboje gauti duomenys grupuojami, sisteminami ir kitaip apdorojami.Tuo
remiantis rengiama informacija apie mons ir jos padalini veikl.
Savo ruotu apskaitos tarnyba aprpina visus mons padalinius parengta informacija, kuri
padaliniai naudoja savo darbe.
itaip apskaitos tarnyba sukaupia didiul informacijos fond apie vis mons
veikl.Turdama toki informacij, apskaitos tarnyba gali ne tik parodyti kini proces ir operacij
eig, bet ir jos padalini veiklos rezultatus, atskleisti veiklos gerinimo rezervus.
Apskaitos tarnybos darbo efektyvumas labai priklauso nuo jos struktros ir darbuotoj
skaiiaus.Savo ruotu tai priklauso nuo mons veiklos pobdio, darb apimties ir kit veiksni,
lemiani apskaitos darb apimt.
monse, kuriuose yra didel apskaitos darb apimtis ir dirba daug apskaitos darbuotoj,
labai svarbu racionaliai paskirstyti apskaitos darbus.Tokiose monse gali bti organizuojami atskiri
apskaitos tarnybos struktriniai padaliniai.Jie steigiami vadovaujantis apskaitos darb operatyvinio,
gamybinio paskirstymo principu: mediag, gamybos ilaid , pagamintos produkcijos ir jos
realizavimo, darbo umokesio, atsiskaitym, finansini operacij, atskaitomybs ir t.t.
Nepriklausomai nuo to, kokia bus parinkta apskaitos tarnybos struktra, labai svarbu
numatyti konkreias kiekvieno struktrinio padalinio funkcijas, o padalinio viduje kiekvieno
darbuotojo teises, pareigas ir atsakomyb.
Apskaitos tarnybai vadovauja vyriausias finansininkas (buhalteris). LR apsk.pagrind
statymas numato, kad j skiria ir atleidia mons vadovas arba savininkas.Vyr.buhalteris atsakingas
u apskaitos tvarkym monje, turi garantuoti, kad buhalteriniai raai bt tvarkomi teisingai, be
to, kad atskaitomyb bt parengta gerai ir laiku.Visi jo nurodymai dl apskaitos tvarkymo yra
privalomi visiems mons darbuotojams.
Aplaidi ir apgaulinga apskaita
Apskaita apima ne tik kini fakt suraym ir interpretavim. iuolaikinmis rinkos
ekonomikos slygomis nepakanka, kad buhalteris vien registruot kines operacijas.Kiekvienoje
monje yra daugyb veiklos srii, kur buhalteris gali padti vadovams priimti geriausius valdymo
sprendimus.Ypa gali bti vertingi jo patarimai ir konsultacijos pinig, valdymo, ilaid mainimo,
mokesi mokjimo, veiklos planavimo, turto saugojimo, draudimo ir kt. klausimais.
Galiojantys statymai monei suteikia teis savarankikai tvarkyti apskait.Svarbiausia, kad
apskaita atlikt statym reikalavimus, kad teisingai atspindt mons veikl.Turdamas gana
plaias teises, buhalteris privalo siningai tvarkyti apskait.Prieingu atveju, jis gali bti patrauktas
baudiamojon ar administracinn atsakomybn, o monei nesumokjus privalomu mokesi gali
bti priversta mokti delspinigius ir baudas.Buhalterio atsakomyb aptariama LR baudiamojo bei
administracini teisi kodekso kai kuriuose straipsniuose.Numatyta (1) atsakomyb u aplaid
mons apskaitos tvarkym arba apskaitos dokument neisaugojim, jeigu nebuvo galima nustatyti
mons veiklos rezultato, finansins bkls ar mons vertinti turto, dl to skiriama bausm laisvs
atmimas iki 1 m.et arba pataisos darbai arba bauda.io nusikaltimo esm yra tai , kad buhalteris
nepaiso galiojani statym ir postatymini akt, nekokybikai atlieka savo darb, nedaro to, k
privalt daryti.Labai pavojingas nusikaltimas yra (2) apgaulingas apskaitos tvarkymas arba
apskaitos dokument sunaikinimas.Tai gali bti padaryta tyia, t.y. asmuo suprato savo veiksm
pobd, numat padarinius ir j norjo.
Pav.dokument nepateikimas atitinkamoms institucijoms, tyinis dokument sunaikinimas
arba paslpimas, dokument klastojimas, tyins matematins klaidos, akivaizdus duomen
neatitikimas dokumentuose ir apskaitos registruose.Apgaulingai tvarkant apskait, sunkinamos
slygos nustatyti mons veiklos rezultatus ar vertinti turt.Daniausia tai daroma siekiant nuslpti
mokesius. U panaius nusikaltimus numatoma bauda.U paeidimus daniausiai atsakomybn
traukiami moni vadovai arba P savininkai, taiau pagal kai kuriuos straipsnius gali bti
baudiami ir buhalteriai.Aktualiausias straipsnis yra (3) Apskaitos taisykli paeidimai ,
numatantys atsakomyb asmeniui, kuris paeid teisines normas, reguliuojanias apskaitos
tvark.Paeidimus padars asmuo gali bti patrauktas atsakomybs neatsivelgiant tai, ar jis inojo
apie tos normos buvim ar ne, ar tai buvo padaryta tyia, ar dl neatsargumo. Taiau, administracin
nuobauda gali bti paskirta ne vliau kaip per 2 mn. nuo paeidimo paaikjimo dienos.
Pav.mon nuo vasario 1d. privalo vadovautis naujo pavyzdio buhalterins apskaitos
grietos atskaitomybs dokumentais.mon laiku i dokument nesigijo ir iki vasario 7 d. naudojo
seno pavyzdio dokumentus.Taiau paeidim padars asmuo atleidiamas nuo baudos,jeigu
protokolas buvo suraytas balandio 8d. ,kai prajo 2 mn.
10
Yra numatyta baudiamoji atsakomyb u apgauling apskaitos tvarkym. Apgaulingas

buhalterins apskaitos tvarkymas, padarytas sunaikinant ar klastojant kasos aparato kontrolin
juost, mokesi arba muitins dokumentus, netraukiant apskait produkcijos, aliav ir preki,
laikant jas be sigijimo dokument, imokant darbo umokest pagal neoficial iniarat ar visai be
jo; be apskaitos panaudojant pinigus ar materialines vertybes, baudiama laisvs atmimu nuo 3 iki
5 met, arba bauda.
Apskaitos organizavimas, naudojant kompiuter
Prie renkantis apskaitos program, reikia imanyti , kokie mons apskaitos barai
plaiausiuos apimties pagal darb, kas i mons darbuotoj bus atsakingas u apskaitos
automatizavim ir ar pakankamai profesionali firma, kompiuterizuojant apskait monje.
Apskait kompiuterizuoti pradedama nuo informacinio modelio krimo, kurio pagrindinis
elementas yra pirminis dokumentas.Tinkamai suformavus pirmin dokument utikrinamas
patikimas informacijos fiksavimas visuose suvestiniuose dokumentuose.
Kompiuterizuotos apskaitos privalumai:
sutrumpja suvestini dokument rengimo ciklas;

galima teikti vairi ekonomin informacij visiems mons darbuotojams, nes tai
leidia daryti informacin baz;
pagerja skaiiuojam rodikli tikslumas, gerja informacijos patikimumas,
sutvarkoma ratvedyba, paspartinama dokument apyvarta, supaprastja buhalterio
darbas ir atsiranda laikas mons veiklos analizei;
skirting
apskaitos moduli sskait likuiai didij knyg perkeliami
automatikai, traukus bet koki operacij galima pamatyti jos korespondencij,
ilaikoma fundamentin apskaitos lygyb.
II Tema. Ekonominiai procesai finansinje apskaitoje ir atskaitomybje

kins veiklos ciklas
kins veiklos ciklas tai laiko tarpas, per kur nuosekliai vyksta kines operacijos. kins
veiklos ciklo pradiai reikalingi pinigai. U pinigus sigyjami ekonominiai itekliai . sigijus visk,
ko reikia gamybai, monje vystoma gamyba.Sukurtus produktus ir paslaugas reikia
parduoti.Pardavus gaunami pinigai.(Schema1)
Schema 1 kins veiklos ciklas

PINIGAI 1
Produkcijos
bei paslaug
pardavimas
4
11
Ekonomini
itekli,
reikaling
mons
veiklai,
sigijimas 2
Gamyba
Paslaugos
mons kin veikla pasireikia per produkcijos gamyb arba paslaug teikimo ir j
pardavimo procesus.Kad tie pardavimo procesai vykt, mones veiklai reikalingi ekonominiai
itekliai.
Ekonominiai itekliai tai visa tai, kas naudojama mons kinje veikloje.
aliavos
rengimai
pastatai
em
darbuotojai
Kt.
Schema 2 Turto klasifikavimas

Pagal naudojimo
laik
Trumpalaikis
Ilgalaikis
M
O
N
S
T
U
R
T
A
S
Piniginis
Pagal pinigin
iraik
Nepiniginis
Materialus
Pagal materialin
iraik
Nematerialus
Pinigai
Skolos monei
Pagal turto
paskirt
Atsargos
Mainos
rengimai
Pagal ubaigtumo
laipsn
Pastatai ir statiniai
em
aliavos, Nebaigta gamyba, Gatavi gaminiai
Turto samprata apskaitoje

Turtu gali bti laikomi tik tie itekliai, kurie turi konkret savinink. Nevisuomet savininkas bna
pati mon.Ji gali pasiskolinti turt i kito savininko.Turtas turi duoti tam tikr naud tam, kas juo
disponuoja.Kiekvienos mons galutinis tikslas gauti peln, todl turtu laikytina tik ta
ekonomini itekli dalis, kuri turi savinink ir atne monei naud, pasireikiani pelnu.
mon gali disponuoti ir turtu, nelaikomu ekonominiais itekliais(brangus paveikslas, mogus
samdomas darbuotojas).
12
mons vadovams labai svarbu inoti, koki turtu jie disponuoja, ir kaip gali j panaudoti mons
veikloje.Apskaitos darbuotojai vis mons disponuojam turt turi suskirstyti tam tikras grupes,
t.y. j suklasifikuoti.(Schema 2)
Pagal naudojimo laik kinje veikloje turtas skirstomas ilgalaik ir trumpalaik.
Ilgalaikiu turtu laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas ilgesnis u vien ataskaitin
laikotarp.
Ataskaitinis laikotarpis tai valdios organ nustatytas laikotarpis, kuriam pasibaigus,
apskaiiuojamas mons kininkavimo rezultatas pelnas arba nuostolis. Skirtum tarp
udirbt pajam ir patirt snaud valstyb apmokestina.Todl labai svarbu palyginti to paties
ataskaitinio laikotarpio pajamas ir snaudas .
Kadangi ilgalaikis turtas naudojamas ne vien, bet kelis ataskaitinius laikotarpiu, apskaitoje turi
atsispindti, kokia ilgalaikio turto dalis buvo sunaudota per kiekvien ataskaitin laikotarp atskirai.
I pradins ilgalaikio turto verts atmus jo nusidvjimo sum, apskaiiuojama turto vert, kuria
mon disponuoja konkreiu laiko momentu.Ji vadinama likutin vert .
Pvz.:
rengimo pradin vert 6000 Lt.,
Numatomas naudojimo laikotarpis 5 metai;
Kiekvienais metais mon veiklos snaudas turs skaityti po 1200 Lt.(6000:5).
Po vieneri met likutin vert bus 4800Lt. (6000-1200).
Trumpalaikiu turtu laikomas turtas, kuris sunaudojamas pajamoms udirbti per santykinai trump
laikotarp.Tai pinigai, atsargos,trumpalaiks investicijos(Trumpal.VP: akcijos, vekseliai,
obligacijos), i anksto apmoktos snaudos ir pan.is laikotarpis paprastai trunka vienerius
finansinius metus, t.y. vien kins veiklos cikl.Schema 1.
Nuosavybs esm apskaitoje
Nuosavybs svoka apibdina, kas konkreiai investavo turt t mon.Steigiant mon, vis turt
investuoja savininkai.Jiems priklausys ir udirbtas pelnas.
Lygyb tarp turto, kurio disponuoja mon, ir savinink bei skolintoj nuosavybs vadinama
apskaitine lygybe.
Turtas parodo, kas konkreiai priklauso monei.Skolintoj ir savinink nuosavyb nusako, kiek kam
priklauso mons turto.
Personalins mons savininko nuosavyb ireikiama terminu kapitalas.
Jeigu mons savininkai yra asmenys, sigij jos akcij, tai akcij savinink investuoti pinigai
vadinami akciniu kapitalu.
Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui.U teis naudotis skolintuoju
turtu mon sumoka io turto savininkui (ams) tam tikr atlyginim palkanas.Savininko()
nuosavyb yra lygi turtui, kuris lieka grinus visas mons skolas (Schema4):
T Skolintoj nuosavyb Savininko nuosavyb
Dalis kininkavimo rezultato gali bti skiriamas mons savininkams kaip atlyginimas u investuot
turt.Toks imokjimas vadinasi dividendais.Neidalintas akcininkams pelnas vadinasi
nepaskirstytoju pelnu.
Schema 3. Savinink nuosavybs elementai
KAPITALAS
Akcinis kapitalas
Valstybinis kapitalas
Privilegijuotosios akcijos
Paprastosios akcijos
13
KAPITALO
PADIDJIMAS
KAPITALO
SUMAJIMAS
Akcij priedai
Privilegijuotoj
(t.y. skirtumas tarp
akcij
nominalins
ileist akcij
verts perviris
nominaliosios verts ir Paprastj
akcij
Papildomas
faktins j pardavimo
nominalins
verts
kapitalas
kainos)
perviris
Perkainojimo
Nerealizacinis
rezervas
perviris perkainojus
( operacija vyksta ilgalaik materialj
kuomet turto rinkos ir finansin turt
kaina
virija
jo
buhalterin vert)
Gautos subsidijos ir dotacijos (negraintina
pagalba)
Rezervai
statymo numatyti (garantinis fondas)
(i ataskaitinio ir
Nepaskirstytini (gamybos pltojimui)
ankstesni met pelno) Paskirstytini (konkretiems imokjimams)
Nepaskirstytasis pelnas
Nuostolis
Nepareikalautas mokti kapitalas
Schema 4. Skolintoj nuosavybs elementai
Skolintoj nuosavyb , arba sipareigojimai, arba moktinos sumos
Ilgalaikiai mons
sipareigojimai
Trumpalaikiai
mons
sipareigojima
i
Finansins skolos
Prekybos skolos
Avansu gautos sumos
Kitos moktinos skolos
Moktini mokesiai,
ir socialinio
draudimo
Schema 5.atlyginimai
Nuosavybs
esm skirtingo
tipomokos
monse
Nuosavybs esm personalinje monje
Turtas
Atsargins dalis 200 Lt.
Instrumentai
Savininko nuosavyb
Skolintoj nuosavyb
Savininko kapitalas 6000 Lt.
Banko paskola 10000 Lt.
500 Lt.
14
rengimai
2000 Lt.
Pastatai
13300 Lt.
16000
Nuosavybs esm akcinje bendrovje
Turtas
Akcinink nuosavyb
Akcinink kapitalas
Instrumentai
rengimai
Skolintoj nuosavyb
4000 Lt.
500 Lt.
2000 Lt.
Nepaskirstytas pelnas 2000Lt.
Pastatai
Skola tiekjams 4000 lt.
13300 Lt.
16000
Nuosavybs esm kinje bendrijoje
Turtas
Savinink nuosavyb
Grigo kapitalas
Instrumentai
Skolintoj nuosavyb
4000 Lt.
500 Lt.
rengimai
2000 Lt.
Norkaus kapitalas 2000Lt.
Pastatai
13300 Lt.
1600
Savinink kapitalai parodo ne konkret turt, kuris priklauso vienam ar

kitam savininkui, o tik j pretenzijas tam tikr turto dal.
Iskirti kapitalo reikia todl, kad esant pelnui atsiranda btinyb j

paskirstyti pagal investuoto turto proporcijas.Didesnis turtas udirbs didesn
peln.
kini operacij taka apskaitos lygybei

kiniai vykiai ir kines operacijos turi bendr bruo , jiems vykus btinai turi pasikeisti mons
turto ar nuosavybs sudtis ar apimtis.Tokie pasikeitimai daro tak apskaitos lygybei.
kinius faktus galima suskirstyti 4 grupes, kuomet keiiasi:
1. Turtas ir nuosavyb didjimo linkme.Apskaitins lygybs bendros sumos padidja.
2. Turto sudtis viena turto ris didja, kita ta paia suma maja. Apskaitins lygybs
bendros sumos nepasikeiia.
3. Turtas ir nuosavyb majimo linkme.Apskaitins lygybs bendros sumos sumaja.
4. Nuosavybs struktra. Apskaitins lygybs bendros sumos nepasikeiia.
Pajamos ir snaudos palyginamos apskaitins lygybs nuosavybs dalyje:
15
+ Pajamos
- Snaudos
Palyginus pajamas su snaudomis, galima sprsti apie mons veiklos efektyvum.
Sskait korespondencij taisykl
D
Turtas
Snaudos
Sskaitos
e
apskaito
m
objekt
Sumaji
-mas
Nuosavyb
Pajamos
kins operacijos, mon:

1. Ileido ir pardav akcij u 10 000 Lt.;
2. Gavo paskol i banko 50 000 Lt.;
3. Pirko pastat, sumokjo i karto 30 000 Lt.;
4. Pirko rengim skolon u 8 000 Lt.;
5. Sumokjo skol klientas 15 000Lt.
6. Pirko atsarg skolon u 2 000Lt;
7. Sumokjo skol tiekjams 8 000 Lt.
TURTAS
Pastatai rengimai Atsargos Skolos
monei
+8 000
Pinigai
- 15 000
+10 000
+50 000
-30 000
+ 15 000
- 15 000
- 8 000
37000
+ 30 000
Savinink
Skolintoj
nuosavyb
nuosavyb
Akcinis
Skola
Skola
kapitalas
bankui tiekjams
+10 000
+50000
+ 8 000
+ 2 000
+2 000
30 000
8 000
2 000
10 000
50 000
- 8 000
2 000
62000
Apskaitos sistemos elementai
Dokumentavimas
Tam, kad susidaryti real vaizd apie kinius objektus,juos reikia stebti, stebint kins
operacijos apraomos, registruojamos, toki bdu sudaromi dokumentai.Dokumentuose
pateikiamos svarbiausios inios , kokybikai ir kiekybikai apibdinanios visos kines
operacijos ,sukelianios turto ar nuosavybes pasikeitimus.
Dokumentu vadinamas ratikas patvarkymas kinei operacijai vykdyti arba ratikas
patvirtinimas, kad operacija tikrai vykdyta. Dokumentai yra buhalterini ra pagrindas. Be
16
dokumento negali bti apskaitoma jokia kin operacija.Dokumentai naudojami iankstiniai bei
paskesniajai kins veiklos kontrolei.
Iankstin kontrol vykdo atsakingi apskaitos darbuotojai, tuo ukirsdami keli neteistoms
operacijoms. Paskesnioji kontrol vykdoma tikrinant dokumentuose jau atliktas operacijas.
Apskaitos dokument klasifikacija. Schema.
Inventorizavimas
Apskaitant turt gali susidaryti skirtum tarp buhalterins apskaitos duomen ir faktins turto
bkls.Tai gali vykti dl
netiksli svrim, matavim, dl atsaking asmen
nesiningumo.ie skirtumai iaikinami , o apskaitos duomenys patikslinami periodikai
atliekant inventorizacijas.
Inventorizacija yra turto patikrinimas natroje ir gaut duomen palyginimas su apskaitos
duomenimis.Svarbiausi jos udaviniai kontroliuoti turto isaugojim, patikrinti, ar laikomasi
saugojimo taisykli, ar reals turto likuiai.
Inventorizacijos tvark nustato LR Vyriausyb.
Inventorizacijos eiga:
1)Inventorizacijai atlikti sudaroma jos vadovo vadovaujama inventorizavimo komisija;
2) Vertybs tikrinamos j laikymo vietose, dalyvaujant materialiai atsakingiems asmenims.
3) Inventorizavimo rezultatai fiksuojami Inventorizacijos apyrauose.
4) Vertybi trkumas, nustatytas natrali norm ribose, taip pat sugedusios vertybs,
nuraomas mons ilaidai.Vertybi trkumai, virijantys sumajimo normas, iiekomi i
materialiai atsakingo asmens.
kainojimas
Dokumentuose ufiksuotos kins operacijos turi bti kainotos, kitaip, j nebus galima rodyti
apskaitoje.
BAP reikalauja vis turt ir nuosavyb kainoti sigijimo kaina. i kaina nesikeiia per vis turto
naudojimo laikotarp,kad ir koks ilgas jis bt. Nerekomenduojama todl, kad finansini
ataskait skaitytojai kainos didinim gali suprasti kaip turto sigijim.Be to, didjant
turtui,turt didti ir nuosavyb.Infliacija taip pat nevienodai veikia skirtingas turto ris.Turto
perkainojimas dl infliacijos parodomas paymose prie finansins atskaitomybs.Paymose
pateiktas kainojimas dabartine rinkos kaina vadinamas atstatomja verte.
Klasifikavimas
Klasifikavimas yra apskaitoje danai naudojama priemon.Jis btinas, nes tik pagal atitinkamus
poymius sugrupuoti duomenys gali bti naudingi valdytojams.Vien turto r reikia atskirti
nuo kitos, kitaip nebus galima priimti joki sprendim.
Grupavimas (klasifikavimas) atliekamas balanse.Skirtingo tipo monse jis gali bti skirtingas.
Pav.: Turto elementai:
Perdirbimo m.
Prekybin m.
Transporto m.
pinigai
pinigai
pinigai
aliavos
atsargos
atsargins dalis
pastatai
pastatai
pastatai
stakls
aldytuvas
sunkveimis
svarstykls
autofurgonas
17
TAS nereglamentuoja klasifikavimo, nes mons disponuoja labai vairiu turtu, kuris
sugrupuojamas skirtingai, priklausomai nuomons bei iorini informacijos vartotoj
poreiki.Dar detaliau turtas ir nuosavyb klasifikuojami sskaitose.
Sskaitos kaip klasifikavimo poymiai
Kiekviena kin operacija pakeiia turt ar nuosavyb, todl po kiekvienos reikt sudaryti
nauj balans ir pelno(n) ataskait.Tai nemanoma.Nubraukti atitinkamo straipsnio sum ir
rayti nauj taip pat negalima, nes sunku bt suprasti daug kartu itaisyt balans.Be to reikia
inoti, pvz. kiek pinig turjome prie kelet dien ar mnesi.Koreguoti balanso straipsnius
einamuoju momentu yra naudojamos sskaitos.Kiekvienai turto ar nuosavybs riai skiriama
atskira sskaita, kurioje ir fiksuojama informacija.
Sskait galima pavaizduoti dviale lentele.ios lentels viena pus skirta rayti kinms
operacijoms, didinanioms apskaitom objekt, o kita mainanioms.Kairioji sskaitos dalis
vadinama Debetu, o deinioji kreditu.
Atidarant sskaitas, jas pirmiausia raomi likuiai i balanso.Turto sskaitose likuiai raomi
debet, nuosavybs kredit.Turto sskaitose debet raomos operacijos, didinanios turto
likut, o kredit mainanios.Nuosavybs sskaitose kredit raomos operacijos,
didinanios nuosavybs likut, debet mainanios.
Pajam sskait objekt padidjimas didina savinink nuosavyb, todl iuose sskaitose
kitimai taip pat fiksuojami, tokiu pat principu kaip nuosavybs sskaitose.
Tarp sskait ir balanso yra glaudus ryys: tiek sskaitose, tiek balanse turtas ir nuosavyb
apskaitomi vienodai sugrupuoti.Vadovaujantis sskaitose suskaiiuotais galutiniais likuiais,
sudaromas naujas balansas.Turto sskait galutiniai likuiai raomi balanso turto dal,
nuosavybs sskait - nuosavybs dal.
Apskaitos registrai
Operacijos chronologine tvarka registruojamos Bendrajame urnale.
Jame fiksuojamos operacijos nuosekliai pagal atlikimo eilikum.
Metai raomi po data,mnuo raomas registruojant pirm to mnesio operacij,vliau
nekartojamas,raoma tik diena.
Turinyje raomas operacijos trumpas
turinys
ir koresponduojani sskait
pavadinimai.Operacijos pinigin iraika raoma DEBETO ir KREDETO skilt vienoje
eilutje su atitinkamos sskaitos pavadinimu.Jeigu yra daug kaip dvi koresponduojanios
sskaitos, tai pirmiausia ivardijamos visos debetuojamos, o emiau visos kredituojamos
sskaitos.is raas vadinamas sudtiniu rau.
Suregistruotos Bendrajame urnale operacijas reikia susisteminti.Todl duomenys i Bendrojo
urnalo perkeliami sskaitas.Perklimo danum pasirenka pats apskaitininkas.
Visos sskaitos, kurias mon naudoja apskaitoje, yra sujungiamos viename registre
Didiojoje knygoje.
Sskaitos kaip klasifikavimo poymiai

D
Turto sskaitos
Apskaitomo objekto
18
Apskaitomo objekto
padidjimas (+)
sumajimas(-)
Likutis
D
Pirkjai
Likutis 4000
D
Pinigai
Likutis 5000
3000
Likutis 6000
3000
Likutis 1000
2000
Atsargos
2000
Likutis 2000
Operacija Nr.1
Operacija Nr.2
D pinigai 3000
K pirkjai 3000
D atsargos 2000
K pinigai 2000
D
Nuosavybs sskaitos
Apskaitomo objekto
sumajimas(-)
Apskaitomo objekto
padidjimas (+)
Likutis
Skola bankui K
Likutis 8000
5000
Likutis 3000
D
Pinigai
K
Likutis 5000
10000 5000
Akcinis kapitalas K
Likutis 9000
10000
Likutis 10000
Likutis19000
Operacija Nr.1
Operacija Nr.2
D pinigai 10000
K akcinis kapitalas 10000
D skola bankui 5000

K pinigai
5000
Pajam sskaitos
Apskaitomojo objekto Apskaitomojo objekto

sumajimas (-)
padidjimas (+)
Snaud sskaitos
Apskaitomojo objekto Apskaitomojo objekto

padidjimas (+)
sumajimas (-)
Likutis
Likutis
D BALANSAS K
Turto sskait Nuosavybs sskait
likuiai
likuiai
Bendrojo urnalo ir sskait informacinis ryys
BENDRASIS URNALAS
19
Data
2003 m
Sausio
Turinys
02
Ssk.
Nr.
Parduota paprastj akcij

Pinigai
Paprastosios akcijos
Debetas
Kreditas
25000
25000
SSKAITA PINIGAI
Data
2003 m
Sausio 01
02
Turinys
Debetas
Kreditas
Debetas
10000
35000
Likutis
25000
Likutis
Kreditas
SSKAITA PAPRASTOSIOS AKCIJOS

Data
2003 m
Sausio 01
02
Turinys
Debetas
Kreditas
Likutis
Debetas
Kreditas
Likutis
25000
25000
Klaid taisymas dokumentuose ir registruose

Korektros
bdas
Papildomo rao
Taisoma tik tada, kai suklystama raant

sum, ir klaida pastebta dar nesuskaiiavus
bendrj sum.Pav.:
Storno bdas
Taisomos klaidos dl neteisingos sskait

korespondencijos, taip pat kitos
klaidos,pastebtos jau sudarius balans arba
suskaiiavus registruose bendrsias sumas.Pav.
Klaidinga operacija:
D Atsargos 2000
K Skola tiekjams 2000
Klaidos taisymas:
D Atsargos 2000
Paprastu raalu daromas teisingas raas
D aliavos 2000
203 Paraas
2003
Naudojamas tada, kai operacija rayta ten

kur reikia, bet padaryta klaida raant
sum,pav. raant maesn sum u
reikiam):
D aliav snaudos 450
K aliavos
450
Klaidos taisymas:daroma papildoma
korespondencija trkstamai sumai
D aliav snaudos 90
Sintetins
sskaitos.
K
aliavos ir analitins
90
Sintetins sskaitos atidaromos i balanso.Jose vedama apibendrinta vienario turto ir nuosavybs
apskaita tik piniginiu matu.
Taiau vadovavimo ir kontrols reikalams reikalinga informacija,pvz.,kiek ir koki aliav yra
monje, kiek ir koki preki yra parduotuvje, kokiems konkreiai tiekjams skolinga mon ir
pan.Todl sintetinms sskaitoms iplsti ir detalizuoti vedamos analitins sskaitos.
20
Analitin sskaita atitinka konkrei turto arba nuosavybs r.Pvz.,aliav sskaita detalizuoja
analitins: Plienas,Geleis,Aliuminis ir kt.Analitins sskaitos tai daugiau valdymo apskaitos
elementas ir yra mons komercin paslaptis.Ioriniams informacijos vartotojams pateikiami
susisteminti duomenys.Jie atspindi atitinkam balanso straipsn, kurio likut sudaro vis atitinkam
analitini sskait likui suma.
Bandomasis balansas
Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, turi bti sudaromos finansins ataskaitos.Prie ataskait
sudarym, reikia patikrinti,ar teisingai buvo tvarkoma apskaita, t.y.:
- ar teisingai apskaiiuoti sskait likuiai;
- ar fiksuojant operacijas Bendrame urnale nepadaryta klaid;
- ar perkeliant duomenys i vieno registro kit nepadaryta klaid;
- ar nepadaryta aritmetini klaid .
Tam tikslui sudaromas Bandomasis balansas.Tai lentel, kurioje pateikiami debetiniai ir kreditiniai
Didiosios knygos sskait likuiai laikotarpio pabaigoje.Debetini likui suma turi bti lygi
kreditini likui sumai.I to galima sprsti, ar ilaikyta apskaitos lygyb, nes turto sskait likuiai
yra debete, o nuosavybs kredite (Turtas=Nuosavyb)
Bandomasis balansas yra pagalbin lentel, kurios duomenys skirti vidiniams apskaitos
informacijos vartotojams.
BANDOMASIS BALANSAS
Sskaitos
Ssk.Nr.
Debetas
Likuiai
Kreditas
Vis sskait,turini
likuius pavadinimas
Vien sskait likuiai naudojami sudarant Pelno(n) ataskait, kit Balans.Pelno(n) ataskaitos
sudarymui naudojami pajam ir snaud likuiai, o balanso sudarymui kit turto ir nuosavybs
sskait likuiai.
Jeigu bandomojo balanso debeto ir kredito likui bendrosios sumos nesutampa, reikia, kad
apskaitoje padaryta klaida.
Sskait planas
Buhalterins apskaitos informacija formuojama remiantis sskait planu.
SINTETIN IR ANALITIN APSKAITA
Kiekvienas raas sintetinje sskaitoje raomas ir atitinkamas analitines sskaitas ir btinai

t pai (debeto ar kredito) pus.
21
Vis analitini sskait (vienos sintetins sskaitos mastu) debeto ar kredito apyvart suma ir
likui bendroji suma turi bti atitinkamai lygi sintetins sskaitos apyvartoms ir likuiui.
Sskait skirstymas sintetines ir analitines yra slyginis dalykas.Vienoje monje ta pati

sskaita gali bti sintetin, kitoje analitin.
Analitini ir sintetini sskait ryys
D
ALIAVOS
Likutis 9000
D
PLIENAS
Likutis 5000
D
GELEIS
Likutis 2000
D ALIUMINIS
Likutis 2000
Analitini sskait apyvartos iniaratis

Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis (per mn)
Analitini
Likutis 04 01
sskait
D
K
pavadinimas
A.Kazlauskas
300
P.Jankaitis
100
I viso:
400
D
Apyvarta
K
D
200
200
Likutis 05 01
D
K
300
300
600
Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis K
Likutis 04. 01. 400

300
300
Apyvarta 04 mn. 600
200
Apyvarta 04 mn. 200
Likutis 05 01 0
APSKAITOS DUOMEN APDOROJIMAS

NAUDOJANT APSKAITOS REGISTRUS
kins
operacijos
kini operacij
identifikavimas ir
kainojimas
22
0
0
0
Dokumentai,
turintys juridin
gali,
atspindintys vis
btin informacij apie
kin operacij
Pirminiai
dokumentai
Pirmini ra
knyga, kurioje
fiksuojamos
kini operacij
datos,
korespondencijos
ir pateikimas
trumpas jos
apraymas
Chronologinis kini operacij

registravimas ir sskait
korespondencij tvarkymas
Duomen
perklimas
atitinkamas
sskaitas
Bendrasis
urnalas
Didioji knyga
Sisteminis registras, kuriame duomenys grupuojami turto,
nuosavybs ir sipareigojim,o taip pat pajam ir snaud sskaitas
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGA

Sskait likui
apskaiiavimas ir
raymas
spec.lentel
Pagalbin lentel, kuri taikant patikrinama
debet ir kredit sskait likui lygyb
Bandomasis balansas
Finansins ataskaitos
rengimas
Ataskaitos skirtos iors vartotojams,

parodanios ataskaitinio laikotarpio
veiklos rezultatus
ILGALAIKIS TURTAS
Finansin atskaitomyb
1. ILGALAIKIO TURTO ESM IR RYS

Schema
Pagrindiniai poymiai, pagal kuriuos mons turtas skirstomas trumpalaik ir ilgalaik:
1. Turto sunaudojimo laikotarpis, per kur udirbama pelno;
2. Turto vert;
3. Turto reikmingumas monei.
mon pati:
23
nustato minimali kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto grups sigijimo (pasigaminimo)

savikain, atsivelgdama savo dyd, veiklos pobd, turimo ilgalaikio materialiojo turto
vairov bei vert,vadovaudamasi reikmingumo principu;
savo nuoira sudaro ilgalaikio materialiojo turto grupes, atsivelgdama turimo ilgalaikio
materialiojo turto vairov, grupavim balanse, statistikos ataskaitose, valdymo tikslus,
naudojimo paskirt ir kitas savybes;
gali nustatyti vien minimali vis ilgalaikio materialiojo turto grupi sigijimo
(pasigaminimo) savikain.
- Jei turto vieneto sigijimo (pasigaminimo) savikaina yra lygi ar didesn nei mons
nustatyta minimali jo sigijimo (pasigaminimo) savikaina, jis priskiriamas ilgalaikiam
materialiajam turtui, jei maesn trumpalaikiam turtui, neatsivelgiant tai, kad is
objektas atitinka visus kitus pripainimo ilgalaikiu materialiuoju turtu kriterijus.
Pavyzdys
Ilgalaikio materialiojo turto grups Baldai nustatyta minimali sigijimo (pasigaminimo)
savikaina 500 Lt.
mon sigijo stal, kurio sigijimo savikaina 450 Lt. is stalas negali bti pripaintas
ilgalaikiu materialiuoju turtu, nes jo sigijimo savikaina yra maesn nei grups Baldai nustatyta
minimali sigijimo (pasigaminimo) savikaina, nors is stalas atitinka visus kitus pripainimo
ilgalaikiu materialiuoju turtu kriterijus (patikimai nustatyta sigijimo savikaina, bus naudojamas
mons veikloje ilgiau nei vienerius metus ir t.t.).
Perduoto naudoti stalo vert nuraoma veiklos snaudas. Taiau jei perkamas bald
komplektas ir atskir komplekto vienet sigijimo savikaina maesn nei mons nustatyta minimali
grups Baldai sigijimo savikaina, o bendra komplekto sigijimo savikaina didesn u minimali,
toks komplektas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui.
* Ilgalaikio materialiojo turto teikiam bsimj ekonomin naud gali sudaryti produkcijos,
preki ar paslaug pardavimo pajamos, nuomos pajamos, ilaid ateityje sumajimas (nuoma) ar
kita nauda, gaunama naudojant turt.
* Ilgalaikis materialusis turtas, sigytas gamtosaugos, darbo saugos ir panaiems tikslams,
tiesiogiai neteikia ekonomins naudos, taiau jis gali bti btinas monei egzistuoti ir veiklai
vykdyti, ar padti gauti papildomos ekonomins naudos naudojant kit mons turt. Todl toks
turtas pripastamas ilgalaikiu materialiuoju turtu.Pav.sigyti valymo renginiai, nes to reikalauja
alies gamtosaugos statymai. ie renginiai pripastami ilgalaikiu materialiuoju turtu, nes be j
mon negalt vykdyti savo veiklos ir gauti pajam.
* Jei mon ketina sigyti ilgalaik materialj turt, iankstiniai mokjimai u tok turt turi
bti registruojami ilgalaikio turto sskaitoje Iankstiniai apmokjimai.
Pavyzdys
mon 2004 m. sausio 5 d. sudar sutart su tiekjais dl gamybos rengim, kuri vert 50000 Lt,
pirkimo.
Pagal sutarties slygas mon iki sausio 10 d. tiekjams turi sumokti 20 % rengim verts avans.
rengimai bus pristatyti per 10 darbo dien po avanso sumokjimo dienos.
Sausio 9 d. mon sumoka avans tiekjams i sskaitos banke ir nurodo apskaitoje:
D 1263 Iankstiniai apmokjimai
10 000
K 271 Sskaitos bankuose
10 000
Sausio 20 d. gautus rengimus mon upajamuoja, j sigijimo savikain skaiiuodama ir
sumokto avanso sum:
D 1240 Mainos ir rengimai sigijimo savikaina
50 000
K 1263 Iankstiniai apmokjimai
10 000
24
K 4486 Kitos moktinos sumos
40 000
* Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nebaigtas komplektuoti,
derinti, instaliuoti ar dl kit prieasi nepradtas naudoti turtas. Toks turtas turi bti apskaitomas
atskirai nuo mons veikloje naudojamo turto, sskaitoje Ruoiamas naudoti ilgalaikis turtas.
Pavyzdys
mon 20X4 m. sausio 20 d. sigijo gamybos rengim u 50 000 Lt.
Sausiovasario mn. vyko rengim montavimo ir bandymo darbai. U iuos darbus pagal gautas
sskaitas mon rengimus montavusiai monei turi sumokti 5 000 Lt.
Kovo 5 d. mon pradjo naudoti rengimus. Kadangi rengim eksploatacijos pradia kovo 5 d.,
iki ios datos rengimai ir su j parengimu naudoti susijusios ilaidos apskaitomos sskaitoje
Mainos ir rengimai - ruoiamos naudoti.
1. Sausio mn. 20 d. gavus rengimus, atliekami tokie raai:
D 1242 Mainos ir rengimai - ruoiamos naudoti
50 000
K 4486 Kitos moktinos sumos arba 271 Sskaitos bankuose 50 000
2. Gavus sskaitas u montavimo ir bandymo darbus, raoma:
5 000
5 000
3.Kovo mn. 5 d., pradjus rengim eksploatacij, daromi tokie raai:
55 000
K 1242 Mainos ir rengimai - ruoiamos naudoti
55 000
IMT analitin apskaita organizuojama kaip individuali kiekvieno objekto apskaita.Gavusi
objekt, buhalterija atidaro IT apskaitos kortel:
IMT ries pavadinimas, kodas, kontrolins sskaitos pavadinimas,Nr.
Inventorinis Gavimo
sigijimo Perdavimo
Apskaiiuota metin nusidvjimo
numeris
data
vert
eksploatacij data
suma
norma
Kas mnes (ketvirt) apskaiiuota nusidvjimo suma raoma atitinkam Nusidvjimo lentels
langel.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi bti atliekamas analitini korteli ir atitinkam Didiosios
knygos sskait likui patikrinimas.Vis pradini veri analitinse kortelse bendra suma turi
bti lygi sintetini sskaitos 12300 ,12010,12310 ir pan. likuiui.
Sukaupto nusidvjimo suma turi atitikti atitinkamos nusidvjimo sskaitos (1237, 1227,
1217 ir pa.) likut.Jei IT perkainojamas,perkainojimo suma bei naujai apskaiiuota nusidvjimo
norma raoma kortels atitinkamose skiltyse.
Jose taip pat paymimos:perkainojimo data, koeficientai,verts perviris,atsirads dl
perkainojimo. Visais atvejais sigijimo verts suma turi bti rodyta dokumentais.sigijus IMT
kiekvienam objektui sudaromas IT primimo-perdavimo Aktas. Jame nurodoma i kur, kada, ir
koks objektas buvo gautas, pateikiamas jo trumpas apibdinimas, apraoma technin bkl. Akt
surao komisija,tvirtina mons vadovas. Pagal akt gautas objektas upajamuojamas ir atidaroma
Ilgalaikio turto apskaitos kortel.Jei kortelei sudaryti akte nepakanka duomen, papildomi
duomenys imami i technins dokumentacijos.
PVM apmokestinamas naujas, maiau kaip metus eksploatuotas IMT, sigytas po PVM
nustatymo,skaitant gyvenamuosius namus ir kt. pastatus.
25
ILGALAIKIS TURTAS
Schema IT
Ilgalaikis turtas tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms udirbti (ekonominei naudai
gauti) ilgiau kaip vienerius metus . io turto sigijimo kaina vieneto snaudas skaitoma dalimis
per turto nusidvjimo arba amortizacijos laikotarp .
( Lietuvos Respublikos pelno mokesio statymas, 2001-12-20 Nr. IX-675)
26
Ilgalaikis turtas
sigytos teiss
Prestias
Kitas nematerialus turtas
em
Pastatai ir statiniai
Lizingas
Nebaigta statyba
Kitas materialus turtas
Dalyvavimas kitose monse
Po vieneri met gautinos sumos
Kitas finansinis turtas
Nematerialus
Materialus
Finansinis
Ilgalaikis turtas tai materialusis bei nematerialusis turtas, kuris

yra perduotas
monei su
vis rizika,
susijusi su
io turtu.
nra skirtas
parduoti
arba
suvartoti
per vien
ataskaitin
laikotarp;
naudojamas
ne trumpiau
kaip per
vienerius
metus
kurio sigijimo
vert yra ne
maesn u
mons
nusistatyt
minimali to
turto vert.
daugel kart
naudojamas gamybos
ir aptarnavimo procese
ir bdamas tos paios
natrins formos
nusidvi;
Iskirtin materialiojo turto savyb objektas turi fizin (materiali) form.Todl j reikia ne tik
tinkamai apskaityti,bet ir priirti.
VAS
Ilgalaikis materialusis turtas materialusis turtas, kuris

teikia monei ekonomins naudos naudojamas ilgiau nei
vienerius metus ir kurio sigijimo (pasigaminimo) savikaina
yra ne maesn u mons nusistatyt minimali ilgalaikio
materialiojo turto vert.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998
Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas juridiniams
07 30 nutarimas Nr. 955 Dl Ilgalaikio
asmenims nuosavybs (patikjimo) teise priklausantis bei
turto nusidvjimo (amortizacijos)
pagal lizingo (finansins nuomos) sutart valdomas turtas,
skaiiavimo ir jo remonto darb apskaitos kuris daugel kart dalyvauja gamybos ar aptarnavimo
tvarkos patvirtinimo;
procese ir isaugodamas savo natrin form nusidvi
naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir kurio
sigijimo (pasigaminimo) vert yra ne maesn u mons
nusistatyt minimali ilgalaikio materialiojo turto vert2.
Ilgalaikis materialus turtas
2. Ilgalaikio turto klasifikavimas
27
mon turim ilgalaik materialj turt apskaitoje uregistruoja suskirstyt pagal paskirt. itaip j
suskirsius, monje lengviau kaupti informacij apie skirtingas funkcijas atliekant ilgalaik
materialj turt ir prireikus t informacij operatyviai panaudoti valdymui.
em .Ji ypatinga tuo, jog vienintel i ilgalaikio materialiojo turto nenudvima. Apskaitoje
uregistruota ems pradin vert paprastai nesikeiia per vis naudojimosi ja laikotarp. Pakeisti
pradin ems kain galima tik perkainojant, kai, pavyzdiui, dl infliacijos arba dl atlikt dideli
(pav. drenao) darb labai pagerja ems kokyb. iais atvejais apskaitoje ir atskaitomybje
ufiksuota ems kaina gali visikai nebeatitikti tikrosios verts. Taiau visais atvejais labai svarbu
tiksliai nustatyti pradin ems kain, nes jos sigijimas susijs su vairiomis mons padarytomis
ilaidomis. Pirmiausia pirkjas ne tik turi sumokti pardavjui sudert ems kain, bet ir nemaai
mokesi valstybei. Galimas atvejis, kad em sigyjama kartu su joje esaniu senu ir monei
nereikalingu pastatu. Todl jo nugriovimo ilaidos (darbo umokesio, mechanizm naudojimo ir
t.t.) taip pat turi bti skaiiuojamos pradin ems vert
Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali bti sigyjami sumokant tam tikr pinig
sum arba statomi mons jgomis,- perkant statybines mediagas, samdant darbininkus arba
specializuotas statybos mones ir pan. Jeigu sigyjami jau ubaigti pastatai, tai j sigijimo vert
sudarys pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta kaina, papildom darb, atliekam prie pradedant
pastat eksploatuoti, vert ir vairs io ilgalaikio turto registravimo mokesiai. Jeigu mon
pasistato pastatus pati, tai pradin vert, kuri bus ufiksuota apskaitoje, sudarys visos ilaidos,
susijusios su pastato pastatymu (darbo umokesio, socialinio draudimo, mediag, transporto ir
kitos.
Balanso straipsnyje statiniai parodomi mons pristatyti ar sigyti statiniai ar sumontuotos
konstrukcijos. j pradin vert taip pat skaiiuojamos visos ilaidos, susijusios su sigijimu,tai yra
ne tik pirkimo-pardavimo sutartyje aptarta kaina, bet ir io turto atsiveimo, sumontavimo,
prieeksploatacinio patikrinimo ir panaios ilaidos.
Lizingo (iperkamosios nuomos ir panai teisi) straipsnyje atvaizduojamas visas
ilgalaikis materialusis turtas, kuriuo mon disponuoja lizingo (iperkamosios nuomos) sutari
pagrindu. ia gali bti atvaizduojamos visos aukiau aptartos ilgalaikio materialiojo turto rys:
em, pastatai ir statiniai bei mainos, transporto priemons, renginiai.
iame straipsnyje atvaizduojama ir mons suteikto nemokamai disponuoti ilgalaikio materialiojo
turto vert. I io straipsnio anksiau mintas ilgalaikio materialiojo turto grupes atitinkamos
sumos perkeliamos tada, kai mon visikai atsiskaito su lizingo suteikju ir turtas pereina jos
nuosavybn.
Nebaigtos statybos straipsnyje kaupiamos visos ilaidos, padarytos statant objektus, kurie
ateityje bus naudojami mons pajamoms udirbti. Tokius objektus gali statyti ir pati mon savo
jgomis arba pagal sutartis samdyti kitas specializuotas mones. Kai darbas bus baigtas, visos
sukauptos ilaidos sudarys pradin objekto vert, kuri i io straipsnio turi bti perkelta atitinkam
ilgalaikio materialiojo turto straipsn, pavyzdiui, Pastatai ir statiniai bei pan.
Kito materialiojo turto straipsnyje atvaizduojamas kitoms monms inuomotas,
ukonservuotas ar rezervinis turtas, mons prastinje veikloje nenaudojami gyvenamieji namai bei
visas iuose pastatuose esantis turtas, neatsivelgiant jo pobd.
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas sigijimo (pasigaminimo)

savikaina.
J sudaro visas ilaidas, patirtas sigyjant ir paruoiant objekt naudoti, tai gali bti:
28
1.sigyjant turt sumokta ar moktina pinig suma;

2. atveimo ilaidos;
3. muitai, akcizai ir kiti negrinami mokesiai;
4. projektavimo darb ilaidos;
Tiesiogiai
priskirtos
ilaidos
5. sumontavimo ilaidos;
6. instaliavimo ilaidos;
7. paruoimo naudoti ilaidos;
8. remonto, atlikto iki turto naudojimo pradios, ilaidos;
9. ibandymo ilaidos;
10. infrastruktros ir turto registravimo ilaidos;
11. ems sklypo ir statybos aiktels paruoimo ilaidos;
12. numatomos bsimos turto imontavimo, iveimo, turto gamybins vietos

sutvarkymo ilaidos, jei jos atitinka sipareigojim arba atidjim apibrim;
13. kitos tiesiogiai su turto sigijimu susijusios ilaidos.
Visos prekybos nuolaidos ir lengvatos turi bti atimamos i sigijimo savikainos.

Administracins ir kitos bendrosios pridtins ilaidos sigijimo savikain
neskaitomos.
I sigijimo savikain neskaitomas grintinas pridtins verts mokestis.
Palkanos turto sigijimo svikain neskaitomos ir pripastamos atitinkamo
laikotarpio snaudomis.
sigytas materialusis turtas apskaitoje registruojamas:

D 12 0 Ilgalaikis materialusis turtas sigijimo savikaina (pagal turto grupes) arba
D 12 2 Ruoiamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas (pagal turto grupes)
K 271 Sskaitos bankuose ar 272 Kasa
K 1263 Iankstiniai apmokjimai
K 4485 Kiti moktini mokesiai biudetui (pvz.muito mokestis)
K 4461 Moktinas darbo umokestis
K 4463 Moktinos socialinio draudimo mokos
K 2011 aliavos ir komplektavimo gaminiai ir pan.
IMT SIGIJIMO (PASIGAMINIMO) SAVIKAINA
29
VAS: Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas sigijimo (pasigaminimo)

savikaina.
Nepiniginio turto vertinimas savikaina svarbus tuo, jog parodo reali sandorio vert, kuri gali
bti patikrinta. Todl tik vertinimas sigijimo (pasigaminimo) savikaina apskaitoje parodo tikrj
ilgalaikio materialiojo turto objekto vert jo sigijimo metu. Bendrasis sigijimo (pasigaminimo)
savikainos principas reikalauja traukti turto objekto vert visas ilaidas, patirtas sigyjant ir
paruoiant objekt naudoti, kaip numatyta.
* Jei mon u sigyt ilgalaik materialj turt sumokt ar moktin pridtins verts
mokest susigrins, is mokestis turto sigijimo savikain neskaitomas. Jei PVM negrinamas,
mon gali skaityti j turto sigijimo savikain arba veiklos snaudas. mons, nustatydamos
apskaitos politik, pasirenka vien i i dviej negrinamo pridtins verts mokesio skaitymo
bd.
* sigyjant ar gaminantis IMT u skolintas las, palkanos, mokamos u tokias paskolas,
turto sigijimo (pasigaminimo) savikain neskaitomos. Jos pripastamos atitinkam ataskaitini
laikotarpi finansins veiklos snaudomis. (Iki VAS reikjo skaityti IT vert).
* mons gali paios kurti IMT objektus, savo rekmms(pasistatyti pastat, susiprojektuoti ir
pasigaminti rengimus, baldus). Savo jgomis statomo (pasigaminamo) turto savikaina yra
nustatoma pagal tuos paius principus kaip ir sigyjant turt.
Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina nustatoma:
TI + ( Kt.TI+NI dalis)
TI - tiesiogines mediag ir darbo ilaidos (mediagos, aliavos, detals, komplektuojamieji
gaminiai, darbinink, gaminani IMT objekt, darbo umokestis, socialinis draudimas)
Kt.TI - kitas tiesiogines ilaidas t.y. ilaidos, kurias galima tiesiogiai priskirti gaminamam turto
objektui. Tai gali bti tiesiogins elektros energijos ilaidos, pirktos paslaugos (architekt,
projektuotoj, konsultant), rengim nusidvjimas ir pan.
NI dalis netiesiogines ilaidos t.y tos ilaidos, kuri negalima tiesiogiai priskirti gaminamam IMT
objektui, nes jos susidaro gaminant keli ri produkcij. Tai pagalbins mediagos, ilgalaikio
gamybinio turto nusidvjimas, netiesioginis darbo umokestis ir socialinis draudimas, patalp
apvietimas ir ildymas, turto draudimas ir pan. Netiesiogins ilaidos kiekvienos ries produkcijai
proporcingai paskirstomos pagal mons pasirinkt skirstymo pagrind. Daniausiai naudojamas
skirstymo pagrindas yra tiesioginis darbo umokestis arba bendra tiesiogini ilaid suma.
* Kai mon gamina pana turt, skirt parduoti rinkoje, pasigamintas savo reikmms
objektas vertinamas faktine pasigaminimo savikaina jei tokiam turtui statyti prireikia
virnormatyvini mediag ar darbo jgos snaud, jos netraukiamos turto pasigaminimo
savikain ir pripastamos ataskaitinio laikotarpio veiklos snaudomis. Taip paalinamos prielaidos
dirbtinai padidinti savo reikmms statomo (gaminamo) turto sigijimo (pasigaminimo) savikain.
* Kai mokjimo u sigyjamo ilgalaikio materialiojo turto objekt laikotarpis virija 12
mnesi ir turtas sigyjamas brangiau nei jo tikroji vert, o sutartyje palkanos nenumatytos arba j
dydis reikmingai skiriasi nuo rinkos palkan normos, apskaitoje turi bti pateikta sigyjamo
turto tikroji vert be palkan. Taigi sigijimo savikaina apskaiiuojama diskontuojant vis
moktin sum iki tikrosios verts, taikant rinkos palkan norm. Skirtumas pripastamas
palkan snaudomis, kurias mon nurays finansins veiklos snaudas vis mokjimo laikotarp.
30
* mons savinink (savininko) turtini na IMT sigijimo savikaina turi bti patvirtinta
savinink (akcinink) susirinkimo arba savininko sprendimu. i patvirtinta vert negali bti didesn
u perduodamo objekto tikrj vert. Lietuvos Respublikos Akcini bendrovi statyme numatyta,
kad turtiniai akcinink naai turi bti vertinti turto vertintojo. Turtinio nao sigijimo savikaina
bus savinink susirinkimo arba savininko patvirtinta vert, ne didesn u tikrj vert, plius
(bei)ilaidos (atveimo, remonto, sumontavimo, instaliavimo, ibandymo ir kitos), susijusios su
turto parengimu veikti ir naudoti.
* Neatlygintinai perduoto (dovanoto) monei IMT vert gali bti nurodoma dovanojimo
sutartyje, patvirtinaniame nuosavybs teisi perdavim. iuo atveju sigijimo savikaina bus iame
dokumente nurodyta vert, taiau ne didesn negu objekto tikroji vert. Taigi, jeigu dovanojimo
dokumente bus nurodyta maesn negu tikroji vert, objekto sigijimo savikaina bus
dovanojimo dokumente nurodyta vert bei tiesiogins ilaidos, susijusios su turto parengimu
veikti ir naudoti. Jeigu dovanojimo dokumente bus nurodyta didesn nei tikroji vert, sigijimo
savikaina bus objekto tikroji vert bei tiesiogins ilaidos, susijusios su turto parengimu veikti ir
naudoti. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto dovanojimo dokumente vert nenurodyta, jo sigijimo
savikaina laikoma dovanoto objekto tikroji vert, kuri mon nustato atsivelgdama turto
vertintoj vertinimus ar kit prieinam tinkam informacij (katalogus, internet, spaud ir t.t.).
* Pagal Lietuvos Respublikos Civilin kodeks patikjimo sutartimi viena alis (patiktojas)
perduoda kitai aliai (patiktiniui) savo turt patikjimo teise tam tikram laikui, o kita alis
sipareigoja valdyti, naudoti turt ir juo disponuoti patiktojo ar jo nurodyto asmens (naudos
gavjo) interesams. Turto perdavimas kitam asmeniui patikjimo teise nepakeiia turto
nuosavybs teiss, todl patikjimo teise gautas turtas apskaitoje turi bti registruojamas
atsivelgiant naudos ir rizikos perdavim. Jeigu patiktojas perduoda patiktiniui valdyti, naudoti
savo turt ir juo disponuoti patiktojo ar treiojo asmens naudai, toks turtas registruojamas
ubalansinse patiktinio sskaitose. Jei patiktojas kaip turto teikiamos naudos gavj nurodo
patiktin, toks turtas registruojamas patiktinio balanse. Patikjimo teise gautas turtas
registruojamas verte, ne didesne u to turto tikrj vert, o jei perdavimo akte vert nenurodyta,
patiktinis j nustato, atsivelgdamas to turto tikrj vert.
IMT sigijimas
Pavyzdys 1.
mon, usiimanti naftos grinio eksploatacija, sigijo skolon naftos gavybos rengimus, kuri
sigijimo savikaina 5 000 000 Lt. rengimai apskaitoje registruojami taip:
5 000 000
5 000 000
Pagal licencin sutart, pabaigusi grinio eksploatacij, mon privals iardyti rengimus ir
sutvarkyti aplink. Ekspertai vertino, jog ubaigus grinio eksploatacij, rengim imontavimo
darbai dabartine diskontuota verte kainuos 400 000 Lt, o aplinkos sutvarkymo darbai 800 000 Lt.
Taigi rengim sigijimo savikaina padids 1 200 000 Lt:
1 200 000
K 404 Atidjimai
1 200 000
Pavyzdys 2.
Sausio 10 d. pirkti gamybos rengimai u 50 000 Lt skolon. U rengim atveim gauta sskaita i
transporto mons 400 Lt. U rengim sumontavim mons darbininkams priskaiiuota 500 Lt
darbo umokesio ir 31 % socialinio draudimo mok nuo priskaiiuoto darbo umokesio u
montavimo darbus 155 Lt. rengimams sumontuoti sunaudota mediag u 300 Lt. Sausio 20 d.
rengimai perduoti naudoti.
1. Sausio 10 d. apskaitoje registruojamas rengim gavimas:
31
D 1242 Mainos ir rengimai ruoiamos naudoti

K 4486 Kitos moktinos sumos (u rengimus)
K 4486 Kitos moktinos sumos (u atveim)
50 400
50 000
400
2. Registruojant rengim paruoimo naudoti ilaidas, daromi raai:

D 1242 Mainos ir rengimai ruoiamos naudoti
500
K 4463 Moktinas socialinis draudimas
155
K 2011 aliavos ir komplektavimo gaminiai
300
3. Sausio 20 d. perdavus rengimus naudoti raoma:
K 1242 Mainos ir rengimai ruoiamos naudoti
955
51 355
51 355
Pavyzdys 3
mon, PVM moktoja, sigijo skolon lengvj automobil, kuriuo naudosis vadybininkai.
Automobilio pirkimo kaina 60 000 Lt, 18 % PVM 10 800 Lt. Jeigu io automobilio pirkimo
PVM netraukiamas PVM atskait, raai apskaitoje bt:
D 1220 Transporto priemons sigijimo savikaina
70 800
70 800
Jeigu PVM suma, 10 800 Lt, netraukiama automobilio sigijimo savikain, ji nuraoma
ataskaitinio laikotarpio veiklos snaudas. raai apskaitoje bt tokie:
60 000
D 6123 Neatskaitomo PVM snaudos
10 800
70 800
Pavyzdys 4.
mon, PVM moktoja, sigijo lengvj automobil skolon, kur naudos vairuotoj mokymui (PVM
apmokestinamai veiklai). Automobilio pirkimo kaina 60 000 Lt, 18 % PVM 10 800 Lt. Kadangi
io automobilio pirkimo PVM traukiamas PVM atskait, raai apskaitoje bt tokie:
60 000
D 2431 Gautinas PVM
10 800
70 800
Pavyzdys 5
2004 m. statybos mon nusprend savo jgomis statyti parduotuv, kurioje numatoma prekiauti
statybinmis ir apdailos mediagomis. Parduotuvs statybai mon i banko 2004.10.01. gavo
tikslin paskol - 4 000 000 Lt ( metin palkan norma 7 % ). Paskol mon turi grinti po 4
met. Visos per 4 metus priskaiiuotos palkanos u banko paskol statomos parduotuvs
pasigaminimo savikain neskaitomos kasmet jos traukiamos finansins veiklos snaudas.
Taigi, 2004 m. gruodio 31 d., bankui priskaiiavus 2004 m. IV ketvirio 70 000 Lt palkan,
mons apskaitoje jos registruojamos taip:
D 630 Palkan snaudos
70 000
70 000
Pavyzdys 6
Tame paiame ceche mon savo reikmms gamina rengin ir dar dviej ri rengimus, skirtus
parduoti.
Tiesioginms gaminamo turto objekto ilaidoms bus priskirta :
32
darbinink, gaminani rengin, darbo umokestis, socialinis draudimas, sunaudotos mediagos,

detals, mazgai, komplektuojamieji gaminiai ir pan.
Netiesiogins ilaidos (cecho apvietimo ir ildymo, pastato ir rangos nusidvjimo, cecho
valdymo ir aptarnavimo darbuotoj darbo umokesio, socialinio draudimo ilaidos) tenka visiems
gaminamiems rengimams ir turi bti priskirtos vis ri produkcijai.
Pavyzdys 7*
Kompiuterius gaminanti mon nusprend vien kompiuter pasilikti savo reikmms. Kompiuteri
savikaina pagamintos produkcijos sskaitoje yra 3 800 Lt u vienet, produkcija realizuojama
pirkjams po 5 000 Lt u vienet. raai apskaitoje bus tokie:
D 1230 Kita ranga, prietaisai ir renginiai sigijimo savikaina
3 800
K 2013 Pagaminta produkcija
3 800
Kompiuterio sigijimo (pasigaminimo) savikaina yra 3 800 Lt, o ne 5 000
Pavyzdys 8
mon sigijo automobil isimoktinai u 60 000 Lt, mokjimo terminas 15 mnesi, mokama
lygiomis dalimis po 12 000 Lt kiekvieno ketvirio pabaigoje. Rinkos palkan norma 5 %.
Automobilio sigijimo savikaina, diskontuojant visus bsimus mokjimus sigijimo metu bus tokia:
sigijimo savikaina = 12 000 Lt /(1+0.05 x 3/12)1 + 12 000 Lt / (1+0.05 x 3/12)2 + 12 000 Lt /
(1+0.05 x 3/12)3 + 12 000 Lt /(1+0.05 x 3/12)4 + 12 000 Lt /(1+0.05 x 3/12)5 = 57 814 Lt
sigijus automobil, raas apskaitoje bus:
57 814
K 4486 Kitos moktinos sumos (automobilis isimoktinai)
57 814
I ketvirio palkan snaudos (57 814 Lt x 0.05 x 3/12 = 723 Lt)
723
K 4486 Kitos moktinos sumos (palkanos)
723
I ketvirio pabaigoje sumokjus sutartyje numatyt sum, raai apskaitoje bus:
D 4486 Kitos moktinos sumos (automobilis isimoktinai)
11 277
D 4486 Kitos moktinos sumos (palkanos)
723
12 000
Skolos u automobil likutis II ketvirio pradioje:
57 814 Lt 11 277 Lt = 46 537 Lt.
Palkanos, priskaiiuotos u II ketvirt:
46 537 Lt x 0.05 x 3/12 = 582 Lt
582
K 4486 Kitos moktinos sumos (palkanos)
582
Skolos dengimas II ketvirt:
12 000 Lt 582 Lt = 11 418 Lt
D 4486 Kitos moktinos sumos (automobilis isimoktinai)
11 418
D 4486 Kitos moktinos sumos (palkanos)
582
12 000
Kit ketviri palkan snaudos ir skolos sumajimas apskaiiuojami ir apskaitoje registruojami
analogikai.
Pavyzdys 9
Akcininkas J.Jonaitis u sigyjamas udarosios akcins bendrovs A ileistas akcijas sumoka
turtiniu nau, perduodamas sandl, kurio tikroji vert, nustatyta nepriklausomo turto vertintojo ir
patvirtinta akcinink susirinkimo yra 40 000 Lt. J.Jonaiio sigyjam akcij nominalioji vert
40000 Lt. Gavusi sandl, iki jo perdavimo naudotis, mon patyr sandlio registravimo ilaidas
400 Lt ir atliko remont u 3 000 Lt.
33
Pasiraius akcij pirkimo sutart ir gavus sandl, raai apskaitoje tokie:

D 1212 Pastatai ir statiniai - ruoiami naudoti
40 000
K 301 statinis pasiraytasis kapitalas
40 000
registravus sandl:
400
K 272 Kasa
400
Atlikus sandlio remont,:
3 000
3 000
Perdavus sandl naudoti:
D 1210 Pastatai ir statiniai - sigijimo savikaina
43 400
K 1212 Pastatai ir statiniai - ruoiami naudoti
43 400
Pavyzdys10
A mon i B mons neatlygintinai gavo gamybos rengimus. Dovanojimo sutartyje nurodyta
rengim vert 10 000 Lt, j tikroji vert 12 000 Lt. U rengim remonto ir montavimo darbus
A mon remont atlikusiai C monei turi sumokti 2 500 Lt.
Gavusi rengimus, A mon apskaitoje rao:
10 000
K 3511 Gautos dotacijos ir subsidijos
10 000
Atlikus rengim remonto ir montavimo darbus, daromi raai:
2 500
2 500
Perdavus rengimus naudoti, raoma:
12 500
K 1242 Mainos ir rengimai - ruoiamos naudoti
12 500
Buhalteriniai raai sskaitose,sigyjant ilgalaik materialj turt (IMT)
34
Nr.
Operacijos turinys
Debetuojama sskaita
35
Kredituojama sskaita
1.
Perkamas IMT numatant

bsimos turto iveimo ir kt.
ilaidos, jei jos pripastamos
atidjimais.
Mokomi pinigai:
12-0
IMTsigijimo savikaina
4486
404
Kitos moktinos sumos

Atidjimai
4486
Kt. mokt. sumos
271
44861
Nupirkto IMT skolon vert
12-2
IMT ruoiamas naudoti
44862
2.1 Nupirkto IMT paruoimas

naudoti
12-2
2.3 Perduodamas IMT naudoti
12-0
4461
4463
2011
12-2
Sskaitos bankuose
(rengimams)
(transporto ilaidos)
Moktinas darbo um.
Mokt. mokos Sodr
aliavos ir kompl.gam.
3.
12-0
4486
12-0
4486
6123
Neatskaitomo PVM
snaudos
12-0 IMTsigijimo savikaina

2431
Gautinas PVM
12-0 IMTsigijimo savikaina
4486
4486
630
Palkan snaudos
4486
4486

(IMT)
Kt. mokt. sumos
(palkanoms)
271

(IMT)
(palkanoms)
Sskaitos bankuose
271
Sskaitos bankuose
301
271
4486
12-0
12-2
v.registravimo
ilaidoms
v.remonto ilaidoms
statinis pasiraytas
kapitalas
Sskaitos bankuose
12-2
3511
12-2
12-0

4486
12-2

Gautos dotacijos ir
subsidijos
2.
mon ne PVM moktoja

perka IMT arba IMT
neapmokestinamas
PVM,tuomet IMT apskaitomas
pasirinktinai vienu i pateiktu
bd,apskaitos politikoje
nurodant pasirenkama bd:
3.1 mon PVM moktoja perka
IMT
4. Jei turtas sigyjamas brangiau
nei jo tikroji vert
isimoktinai per ilgesn kaip
12 mnesi laikotarp ir
sutartyje palkanos
nenurodytos arba j dydis
reikmingai skiriasi nuo rinkos
palkan normos
5. mons akcij sigijimas
sumokant turtini nau,jeigu
patiriamos papildomos ilaidos
4486
12-2
12-2
12-2
6.
Perdavimas naudoti Pajamuojamas dovanotas

IMT,patiriant papildomas
ilaidas
Perdavimas naudoti -
Ilgalaikio materialaus turto nusidvjimo apskaiiavimas ir apskaita
36
Nusidvjimas yra IMT objekt sigijimo (pasigaminimo) savikainos paskirstymas per

numatyt j naudingo tarnavimo laik produkcijos ar paslaug savikainai arba veiklos snaudoms.
Nusidvjimo apskaita jokiu bdu neparodo turto fizinio nusidvjimo dl turto objekt naudojimo
mons veikloje ar moralinio nusidvjimo dl naesni gamybos priemoni sukrimo.
Nusidvjimas nesusijs su ilgalaikio turto kain pokyiais rinkoje, t.y. su j tikrj veri
majimu arba didjimu.
IT nusidvjimo taisykles
Jeigu visikai nudvtas IT ir toliau
naudojamas veikloje,jo likutin vert
apskaitos registruose ir atskaitomybje
negali bti maesn u 1 Lt.
IT naudingo eksploatavimo laikotarpis;

- IT metin nusidvjimo suma;
- IT likvidacin vert
gali bti tikslinami kart per 3 metus
Nusidvjimas apskaiiuojamas pradtam eksploatuoti IT nuo kito mn.1d.,po jo perdavimo

eksploatacijon. Naudojimo pradios rodymas gali bti perdavimo naudoti aktas ar kitas
dokumentas, fiksuojantis objekto naudojimo pradi.
Pav. Jei mon birelio 1 d. pradjo naudoti vien, o birelio 30 d. kit ilgalaikio materialiojo
turto objekt, abiej objekt nusidvjimas bus pradedamas skaiiuoti nuo liepos 1 d. Jeigu mon
sigijo ilgalaikio materialiojo turto objekt birelio 20 d., o pradjo j naudoti liepos 4 d., tai
nusidvjimas bus skaiiuojamas nuo rugpjio 1 d.
Nusidvjimo skaiiavimas nutraukiamas, nuo kito mnesio pirmos dienos po jo nuraymo,
pardavimo, perdavimo ir pan. arba kai visa naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vert, atmus
likvidacin, perkeliama veiklos snaudas arba gaminamos produkcijos ar teikiam paslaug
savikain.
Pav. jei mon birelio 20 d. pardav ilgalaikio materialiojo turto objekt, nusidvjimas
nebeskaiiuojamas nuo liepos 1 d. Nusidvjimo skaiiavimo nutraukimo dokumentas gali bti
ilgalaikio turto pardavimo sutartis, jo likvidavimo, perdavimo aktas, apskaitos duomenys apie
priskaiiuot nusidvjim.
Ilgalaikio materialiojo turto objektas gali bti:
1. Grup identik vienari turto vienet, pavyzdiui, lengvieji automobiliai,
kompiuteriai, pastatai, baldai ir pan.
2. Atskiras turto vienetas pastatas, laivas, rengimas, automobilis, kompiuteris, baldas ir
pan.
3. Turto vieneto sudedamoji dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo to turto,
kurio sudedamoji dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko ir jeigu manoma nustatyti ios
dalies sigijimo (pasigaminimo) savikain. Pavyzdiui, paprastai lktuv fiuzeliaai
tarnauja ilgiau negu j varikliai. Todl gali bti atskirai skaiiuojamas lktuvo fiuzelao
ir varikli nusidvjimas. i nuoroda tinka ir sudtingam gamybiniam turtui, kai atskiri
gamybos linijos agregatai turi skirting naudingo tarnavimo laik. Pavyzdiui, stiklo
pramonje naudojamos liejimo formos tarnauja madaug 2 metus, tuo tarpu pati stiklo
pilstymo linija kur kas ilgiau.
Norint apskaiiuoti naudojamo IMT nusidvjimo per ataskaitin laikotarp sum, turi bti
vertintos trys jo charakteristikos:
1. Naudingo tarnavimo laikas. mons, atsivelgdamos savo patirt, rinkoje susiklosiusi
padt, finansins atskaitomybs tikslams paios nustato vairi ilgalaikio materialiojo
turto grupi naudingo tarnavimo laik.(ryio tech,pastatai - skirtingas).
37
2. Likvidacin vert. T.y.numatoma turto vert pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui.

Pastatus ar statinius, pasibaigus j naudingo tarnavimo laikui, galima parduoti,
rengimus realizuoti kaip metalo lau ir pan.
Pav.
Objekto sigijimo savikaina 2 500 Lt, likvidacin vert 300 Lt,
Nudvimoji objekto vert bus:
2 500 Lt 300 = 2 200 Lt.
3. Nusidvjimo skaiiavimo metodas.
VAS numatyti 4 nusidvjimo skaiiavimo bdai:
1. tiesiogiai proporcingas (tiesinis);
2. produkcijos;
3. met skaiiaus;
4. dvigubas majanios verts.
Paprastai nusidvjimas skaiiuojamas kas mnes.
Nusidvjimas neskaiiuojamas:
- emei, nes ji yra neriboto naudojimo laiko;
- bibliotek fondams, meno kriniams, muziej eksponatams, kultros vertybi registr
trauktam IMT, iskyrus pastat. kultros vertybi registr traukt pastat nusidvjimas
skaiiuojamas tuo atveju, jei jie buvo rekonstruojami ar remontuojami ir dl to buvo
padidinta j vert. iuo atveju skaiiuojamas tik dl remonto ar rekonstrukcijos
padidjusios pastato sigijimo verts nusidvjimas;
- nenaudojamam ilgalaikio materialijam turtui
*Nusidvjimui apskaityti naudojamos kontrarins sskaitos,kuriose parodoma kiekvienos IT
ries nusidvjimo suma.Kiekviena IT sskaita turi jai atitinkani atskir nusidvjimo sskait.
Apskaiiuoto nusidvjimo korespondencijos.
I. Apskaitoje registruojant su produkcijos gamyba nesusijusio ilgalaikio materialiojo turto
nusidvjim, atliekami ie raai:
D 6115 Ilgalaikio turto nusidvjimo snaudos;
K 12-7 IMT nusidvjimas
II. Registruojant su produkcijos gamyba susijusio IMT nusidvjim, nurodoma apskaitoje:

D 6004 Netiesiogins gamybos ilaidos ar 2012 Nebaigta gamyba
K 127 Ilgalaikis materialusis turtas sigijimo savikainos nusidvjimas.
Tiesiogiai proporcingo (tiesinio) metodo taikymas grindiamas nuostata, jog IMT objektas
yra tolygiai naudojamas vis jo naudingo tarnavimo laik ir kasmet teikia toki pat naud. Todl
kiekvienais metais veiklos snaudas arba gaminamos produkcijos ar teikiam paslaug savikain
skiriama vienoda nusidvjimo suma.
Produkcijos metodo taikymas grindiamas nuostata, jog nusidvjimo skaiiavimas turi bti
siejamas su darb, numatom atlikti iuo IMT objektu, apimtimi (numatom pagaminti produkcijos
vienet, nuvaiuot kilometr skaiiumi ir pan.).
38
Met skaiiaus ir dvigubas majanios verts metodai dar vadinami progresyviniais

nusidvjimo skaiiavimo metodais, nes juos taikant pirmaisiais turto naudojimo metais veiklos
snaudas arba gaminamos produkcijos ar teikiam paslaug savikain nuraomos didesns
nusidvjimo sumos nei vlesniais. Toks poiris grindiamas nuostata, jog pirmaisiais naudojimo
metais naujas turtas gali teikti daugiau ekonomins naudos nei vlesniais, todl ir nusidvjimo
ilaidos taip pat turi bti didesns. is teiginys daugiau taikytinas aktyviajai ilgalaikio turto daliai.
Akivaizdu, jog mechaninis rengim veiksmingumas turi tendencij kasmet mati, atsiranda nauj,
naesni rengim, didja sen rengim eksploatavimo ir prieiros ilaidos.
Met skaiiaus ir dvigubas majanios verts metodai VAS nerekomenduoja taikyti
sudarant finansin atskaitomyb, nes pirmais turto naudojimo metais gaminamos produkcijos
savikain ar veiklos snaudas traukiamos padidintos nusidvjimo sumos ir taip dirbtinai
sumainamas mons gaunamas pelnas. Tai sumaina galimyb palyginti mons finansin
atskaitomyb laiko poiriu ar su kit moni veiklos rezultatais. Todl monms rekomenduojama
taikyti pagreitintus nusidvjimo skaiiavimo metodus tik tais atvejais, kai i tikrj pirmais
naudojimo metais turtas teikia didesn ekonomin naud.
Schema. Nusidvjimo apskaiiavimo metodai
Tiesinis metodas
* Objekto sigijimo vert tolygiai paskirstoma per vis objekto naudingo eksploatavimo
laik.Nusidvjimas siejamas su eksploatacijos trukme,o ne su naudojimo intensyvumu.
* Naudojant metod, nusidvjimo suma per visus eksploatacijos metus nesikeis.Sukauptas
nusidvjimas tolygiai didja, o objekto likutin vert tolygiai maja,kol prilygsta likvidacinei
vertei.
V1 - V2
N = , kur
T
N metin nusidvjimo suma;
V1 IMT sigijimo vert (pasigaminimo savikaina);
V2 IMT likvidacin vert;
T naudingo tarnavimo laikas metais.
Produkcijos metodas
* Nusidvjimas apskaiiuojamas,atsivelgiant eksploatacijos intensyvum, t.y. rengim
pagamintos produkcijos kiek, transporto nuvaiuotus kilometrus ir pan.
Apskaiiuojant nusidvjim iuo bdu pirmiausia apskaiiuojama nusidvjimo suma 1
produkcijos vienetui.
* is bdas naudojamas tik tada,kai galima tiksliai nustatyti objekto atlikt darb apimt.
(V1 - V2) x P
N = , kur
P max
N nusidvjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms);
V1 IMT sigijimo (pasigaminimo) savikaina;
39
V2 IMT likvidacin vert;

P per ataskaitin laikotarp pagamintos produkcijos (atlikt paslaug) kiekis;
Pmax maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos (atlikt paslaug) kiekis.
Met skaiiaus sumos ir dvigubos majanios verts metodai yra greitesnio skaiiavimo
bdai
Met skaiiaus sumos metodas

(V1 - V2) x (Ti+1) x 2
N = , kur
T x (T+1)
V1 ilgalaikio materialiojo turto sigijimo (pasigaminimo) savikaina;
V2 ilgalaikio materialiojo turto likvidacin vert;
T naudingo tarnavimo laikas metais;
i metai, kuriems skaiiuojamas nusidvjimas, kur i maiau arba lygu T.
Met skaiiaus sumos metodas
* Nusidvjimo norma apskaiiuojama pagal koeficient, kurio skaitiklyje raomas

eksploatacijos met skaiius, vardiklyje eksploatacijos met skaiiaus suma.
Pav,5 metai: 5+4+3+2+1=15
Nusidvjimo suma: 1 met 5/15; 2 met 4/15; 3 met 3/15; 4 met- 2/15 ; 5 met 1/15
* Didiausia nusidvjimo suma susidaro pirmaisiais eksploatacijos metais, toliau kasmet
maja,kol pasiekia likvidacin vert.
Dvigubas majanios verts metodas

Taikant dvigub majanios verts metod, nusidvjimas skaiiuojamas nuo objekto
likutins verts pagal du kartus padidint procent. IMT vert, nuo kurios apskaiiuojamas
nusidvjimas, palaipsniui maja.
Taikant metod, metin nusidvjimo suma apskaiiuojama pagal formul:
100 procent
N = L x n; n = x 2, kur
T
L ilgalaikio materialiojo turto likutin vert;
40
n nusidvjimo procentas;
T naudingo tarnavimo laikas metais.
Pirmaisiais turto naudojimo metais:
N1 = L1 x n, kur
L1 = V1,
V1 ilgalaikio materialiojo turto sigijimo (pasigaminimo) savikaina;
antraisiais turto naudojimo metais:
N2 = L2 x n, kur L2 = L1 - N1;
treiaisiais turto naudojimo metais:
N3 = L3 x n, kur L3 = L2 N2;
ketvirtaisiais ir einaniais po j ir dar kitais i -aisiais metais (iskyrus paskutiniuosius turto
naudojimo metus):
Ni = Li x n, kur Li = Li-1 Ni-1;
paskutiniaisiais turto naudojimo metais:
Np = Lp-1 V2 , kur V2 ilgalaikio materialiojo turto likvidacin vert.
Schema Dvigubo balanso metodas
Metai Nusidv
jimo
koeficie
ntas
0
1
40%
2
40%
3
40%
4
40%
5
I
viso:
Kasmetin nusidvjimo suma
40% x 6600 = 2640

40% x 3960=1584
40% x 2376=950
40% x 1426=570
856-600=256
6000
Nusidvjimo suma Likutin vert

nuo
eksploatavimo
pradios (sukauptas
nusidvjimas
6600
2640
3960
4424
2376
5174
1426
5744
856
600 (likvidacin
6000
vert)
x
1) Apskaiiuojamas nusidvjimo koeficientas pagal formul:

N=
100%
Naudojimo laikas metais
x2
(100/5)x2=40%)
2) Nusidvjimo suma pirmaisiais metais apskaiiuojama ilgalaikio turto sigijimo

kain (6600Lt.)dauginant i apskaiiuotojo koeficiento (40%).
3) Visais kitais metais, iskyrus paskutinius, nusidvjimo suma apskaiiuojama IT
likutin vert,esani mokestinio laikotarpio pradioje,dauginant i nusidvjimo
koeficiento;
4) Paskutiniais nusidvjimo metais apskaiiuojama, koks yra nudvimas skirtumas
tarp IT likutins verts mokestinio laikotarpio pradioje (856 Lt). ir IT likvidacins
verts (500 lt.)
Pvz.I:
mons tekinimo stakli sigijimo savikaina 42 000 Lt, likvidacin vert 2 000 Lt, naudingo
tarnavimo laikas 5 metai. Kasmetin nusidvjimo suma bus:
41
42000 Lt 2000 Lt
N=
------------------------ = 8 000 Lt
5
Metin nusidvjimo norma apskaiiuojama metin nusidvjimo sum dalijant i sigijimo
savikainos ir likvidacins verts skirtumo:
Metin nusidvjimo norma = 8 000Lt / (42 000Lt 2 000Lt) = 0,2 arba 20 %
Metin nusidvjimo norma taip pat gali bti apskaiiuojama 100 dalijant i naudingo tarnavimo
laiko:
Metin nusidvjimo norma = 100 / 5 = 0,2 arba 20 %
Nusidvjimo skaiiavimams taikant metin nusidvjimo norm, sigijimo savikainos ir
likvidacins verts skirtumas dauginamas i metins nusidvjimo normos:
Metin nusidvjimo suma = (42 000Lt 2 000Lt ) x 0,2 = 8 000Lt
Taikant nusidvjimo skaiiavimo metod, kasmet ilaidas (snaudas) bus nuraoma po 8 000
Lt.
Pvz. II.:
mons presavimo stakli sigijimo savikaina 31 000 Lt, likvidacin vert 1 000 Lt. iomis
staklmis numatoma pagaminti 90 000 detali. Per ataskaitin laikotarp buvo pagaminta 30
000 detali. Ataskaitinio laikotarpio nusidvjimo suma (nusidvjimo suma, tenkanti
pagamintai produkcijai) bus:
(31 000 Lt 1 000 Lt) x 30 000 vnt.
N=
---------------------------------------------------- = 10 000 Lt
90 000 vnt.
Pvz.III.:
mons lifavimo stakli sigijimo savikaina 62 000 Lt, likvidacin vert 2 000 Lt, numatomas
naudingo tarnavimo laikas 5 metai. Nusidvjimo sumos naudojimo metais bus apskaiiuojamos
taip:
1 metai: (62 000 Lt 2 000 Lt) x 5/15 = 20 000 Lt
2 metai: (62 000 Lt 2 000 Lt) x 4/15 = 16 000 Lt
3 metai: (62 000 Lt 2 000 Lt) x 3/15 = 12 000 Lt
4 metai: (62 000 Lt 2 000 Lt) x 2/15 = 8 000 Lt
5 metai: (62 000 Lt 2 000 Lt) x 1/15 = 4 000 Lt
I viso priskaiiuota:
60 000 Lt
Kaip matyti i pateikt skaiiavim, IMT sigijimo savikainos ir likvidacins verts skirtumas
pirmaisiais metais dauginamas i trupmenos, kurios vardiklyje yra numatomas naudingo tarnavimo
laikas, o skaitiklyje naudingo tarnavimo met suma (1 + 2 + 3 + 4 + 5 = 15). Kiekvienais
paskesniais metais trupmenos vardiklis mainamas vienetu. Apskaiiuojant vieno mnesio
nusidvjimo sum, metin suma dauginama i vienos dvyliktosios. Kaip matyti i pavyzdio,
nusidvjimo sumos nevienodos, pirmaisiais lifavimo stakli naudingo tarnavimo metais
nuraomos kur kas didesns sumos nei vlesniais.
Pavyzdys IV
mons krano sigijimo savikaina 82 000 Lt, likvidacin vert 2 000 Lt, naudingo
tarnavimo laikas 5 metai.
Taikant tiesiogiai proporcing (tiesin) nusidvjimo metod, pirmiausiai apskaiiuojama metin
ilgalaikio materialiojo turto objekto nusidvjimo norma:
42
Metin nusidvjimo norma = 100 / 5 = 0,2

Toliau i norma, skaiiuojant dvigubo majanios verts nusidvjimo metodu, dvigubinama:
0,2 x 2 = 0,4
Kasmetins nusidvjimo sumos skaiiuojamos likutin ilgalaikio materialiojo turto vert (sigijimo
savikaina sukauptas nusidvjimas) dauginant i padvigubintos tiesiogiai proporcingu (tiesiniu)
metodu nustatytos normos, o paskutinij naudingo tarnavimo laiko met nusidvjimo suma
apskaiiuojama i likutins verts atimant objekto likvidacin vert. Kadangi moni balanse
ilgalaikis materialusis turtas pateikiamas likutine verte, is nusidvjimo skaiiavimo bdas
literatroje danai vadinamas dvigubo balanso bdu. Taigi metins mons krano nusidvjimo
sumos apskaiiuojamos:
1 metai:
82 000 Lt x 0,4 = 32 800 Lt
Likutin vert = 82 000 Lt 32 800 Lt = 49 200 Lt
2 metai:
49 200 Lt x 0,4 = 19 680 Lt
3 metai:
29 520 Lt x 0,4 = 11 808 Lt
4 metai:
17 712 Lt x 0,4 = 70 85 Lt.
5 metai:
10 627 Lt 2 000 Lt = 8 627 Lt
I viso priskaiiuota: 80 000 Lt
ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE IR

PATEIKIMAS FINANSINJE ATSKAITOMYBJE
43
*IMT j sigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje sigijimo (pasigaminimo)

savikaina, vliau, atsivelgiant mons pasirinkt apskaitos politik, jis gali bti apskaitomas
sigijimo savikaina arba perkainota verte.
Atskiroms turto grupms gali bti taikomi skirtingi apskaitos bdai.
* Jei mons apskaitos politikoje numatyta taikyti sigijimo savikainaos bd, ilgalaikis turtas
apskaitoje registruojamas sigijimo savikaina, finansinje atskaitomybje parodomas sigijimo
savikaina, atmus sukaupt nusidvjim ir jo verts sumajim.
Ilgalaikio materialiojo turto vert turi bti mainama tik tada, kai jo balansin vert
reikmingai didesn u jo atsiperkamj vert, t.y. sum, kuri ketinama gauti naudojant ar
parduodant turt. Suma, kuria sumaja ilgalaikio materialiojo turto vert, pripastama ataskaitinio
laikotarpio nuostoliu dl turto verts sumajimo ir parodoma pelno (nuostoli) ataskaitoje kaip
veiklos snaudos. Pripainus nuostolius dl verts sumajimo, turi bti patikslintas ilgalaikio
materialiojo turto nusidvjimo skaiiavimas ateityje taip, kad likusi turto nudvimoji vert bt
paskirstyta per likus naudingo tarnavimo laik.
Pavyzdys
Gamybos rengim sigijimo savikaina 100 100 Lt, likvidacin vert 100 Lt, naudingo
tarnavimo laikas 5 m., taikomas tiesiogiai proporcingas nusidvjimo skaiiavimo metodas. Po 2
naudojimo met sukauptas rengim nusidvjimas 40 000 Lt, balansin vert 60 100 Lt.
Sudarant finansin atskaitomyb nustatyta, kad panai ir panaiai naudojam rengim
atsiperkamoji vert, nustatyta atsivelgiant tikrj vert 24 100 Lt. iuo atveju turi bti
registruojamas rengim verts sumajimo nuostoliai 36 000 Lt. mons apskaitoje daromi raai:
D 6133 Materialaus ilgalaikio turto verts sumajimo snaudos 36 000
K 1249 Mainos ir rengimai verts sumajimas
36 000
Patikslinamas nusidvjimo skaiiavimas:
(100 100 Lt 100 Lt 40 000 Lt 36 000 Lt) / (5 m. 2 m.) = 8 000 Lt per metus
Jei, sumainus turto vert, nesutrumpja i rengim naudingo tarnavimo laikas,
gaminamos produkcijos savikain per likusius 3 metus kasmet bus skaitoma po 8 000 Lt
nusidvjimo suma vietoj anksiau nustatyt 20 000 Lt.
*Jei mons apskaitos politikoje numatyta taikyti perkainuotos verts bd, ilgalaikis turtas
apskaitoje registruojamas sigijimo savikaina, vliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamas
perkainota verte, o finansinje atskaitomybje parodomas perkainota verte, atmus sukaupt
nusidvjim ir turto verts sumajim.
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas turi bti atliekamas reguliariai, ne reiau kaip kas
penkerius metus kad turto balansin vert reikmingai nesiskirt nuo jo tikrosios verts finansins
atskaitomybs sudarymo dien, t.y. turto balansin vert turi bti padidinama (ar sumainama) iki to
turto tikrosios verts. ems, pastat tikroji vert paprastai yra j rinkos vert, kuri daniausiai
nustato kvalifikuoti turto vertintojai. rangos, rengim, transporto priemoni tikroji vert paprastai
yra j rinkos vert, kuri gali nustatyti turto ir verslo vertintojai, arba naudojantis kita prieinama
tinkama informacija (katalogais, internetu, spauda ir t.t.). Perkainojus ilgalaik materialj turt,
patikslinamas jo nusidvjimo skaiiavimas, t.y. ateityje nudvima perkainota jo vert.
Pav. Auktos infliacijos slygomis mons ilgalaikio materialiojo turto tikroji vert nuolat ir
reikmingai didja, todl vis ilgalaik materialj turt mon turt perkainoti kasmet.
Pav. Kylantis rajono, kuriame yra mons pastatai, prestias neturi takos tokio mons ilgalaikio
materialiojo turto kaip rengimai, transporto priemons ir pan. tikrajai vertei, taiau rajono prestio
didjimas paprastai didina nekilnojamojo turto bei ems rinkos kain, todl ias turto grupes mon
turt perkainoti daniau, pvz., kas dvejus trejus metus.
44
Tam, kad bt ivengta atrankinio turto verts perkainojimo, perkainojant bent vien IMT
vienet, turi bti perkainojama ir visa turto, kuriam tas vienetas priklauso, grup tuo paiu metu,
kad finansinje atskaitomybje nebt pateikiamos verts, nustatytos skirtingomis datomis, nes
ataskaitose pateikiama informacija turi bti palyginama laiko poiriu. Taiau leidiama turto
grups vienetus perkainoti ir paeiliui, jeigu perkainojimas bus ubaigtas per trump laik.
IMT grup sudaro panaaus pobdio ir naudojimo mons veikloje turtas. Turto grupi
skaii ir ris mons nustato savo nuoira.(em; pastatai ir statiniai;. mainos ir rengimai;
transporto priemonsir pan)
Pav.
Jei pakilo rajono, kuriame stovi mons pastatas, prestias ir dl to padidjo pastato rinkos vert,
mon perkainoja ne tik , bet ir visus kitus turimus pastatus. Perkainojant turi bti atsivelgiama
to paties laikotarpio pastat rinkos kainas.
Po perkainojimo padidjus IMT vertei, verts padidjimas registruojamas atskirai nuo turto
sigijimo savikainos. statym nustatyta tvarka perkainojimo rezervu galima didinti statin kapital.
Perkainojimo rezervas turi bti mainamas, kai turtas nudvimas, parduodamas ar nuraomas dl
kit prieasi, arba registruojamas vlesnis turto verts sumajimas.
Pavyzdys (*)
mons administracinio pastato sigijimo savikaina 200 100, likvidacin vert 100 Lt, naudingas
eksploatacijos met pastato balansin vert 160 100 Lt (sukauptas nusidvjimas 40 000 Lt), o
turto vertintoj nustatyta jo rinkos kaina 250 000 Lt. mon perkainoja pastat ir apskaitoje rao:
D 1211 Pastatai ir statiniai perkainojimas
89 900
K 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 89 900
Vliau, skaiiuojant io pastato nusidvjim iki kito perkainojimo, nudvima tiek sigijimo
savikaina, tiek perkainota vert:
160 000 Lt / 16 m. + 89 900 Lt / 16 m. = 10 000 Lt + 5 618,75 Lt = 15 618,75 Lt per metus
Nudvint perkainot turt, suma, kuria padidjo nusidvjimas dl turto perkainojimo, mainamas ir
perkainojimo rezervas. Suma, kuria sumaintas perkainojimo rezervas, didina nepaskirstytj peln,
todl apskaitoje atliekami ie raai:
D 6115 Ilgalaikio turto nusidvjimo snaudos
15 618,75
K 1217 Pastatai ir statiniai sigijimo savikainos nusidvjimas
10 000
K 1218 Pastatai ir statiniai perkainotos dalies nusidvjimas
5 618,75
ir
D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas
5618,75
K3412 Pelno (nuostoli) ataskaitoje nepripaintas ataskaitini met pelnas
5618,75
Jei po perkainojimo IMT vert sumaja ir is turtas anksiau nebuvo perkainotas didinant jo
vert, apskaitoje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto verts sumajimas ir pripastami
ataskaitinio laikotarpio nuostoliai dl turto verts sumajimo, lygs turto balansins ir tikrosios
veri skirtumui.
Pavyzdys
mons administracinio pastato sigijimo savikaina 200 100, likvidacin vert 100 Lt, naudingo
eksploatacijos met pastato balansin vert 160 100 Lt (sukauptas nusidvjimas 40 000 Lt), o
turto vertintoj nustatyta jo tikroji vert 130 000 Lt. mon apskaitoje registruoja pastato verts
sumajim 30 100 Lt:
45
D 6133 Materialaus ilgalaikio turto verts sumajimo snaudos 30 100

K 1211 Pastatai ir statiniai perkainojimas
30 100
Vliau, skaiiuojant io pastato nusidvjim iki kito perkainojimo, nudvima likusi vert:
(200 100 Lt 100 Lt 40 000 Lt 30 100 Lt) / 16 m. = 8 118,75 Lt per metus
Skaiiuojant nusidvjim kasmet, daromi raai:
8 118,75
K 1217 Pastatai ir statiniai sigijimo savikainos nusidvjimas 8 118,75
Jei perkainojamas IMT vienetas, kuris anksiau buvo perkainotas didinant jo vert ir yra
likusi nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, po perkainojimo sumajus turto vertei apskaitoje
registruojamas turto verts sumajimas ir mainamas perkainojimo rezervas.
Pavyzdys
(*) nurodytame pavyzdyje, prajus 4 metams po pastato perkainojimo dl rajono prestio
sumajimo, labai nukrito jame esanio nekilnojamojo turto rinkos vert. Tuo metu pastato
apskaitos duomenys yra tokie:
D 1210 Pastatai ir statiniai sigijimo savikaina
200 100
89 900
80 000
(40000 Lt + 10000 Lt x 4 m.)
22 475 Lt (5618,75 Lt x 4 m.)
K 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 67 425 Lt (89900 Lt 22475 Lt)
Pastato balansin vert 187 525 Lt (200 100 Lt + 89 900 Lt 80 000 Lt - 22 475 Lt).
Turto vertintoj nustatyta pastato dabartin tikroji vert 150 000 Lt ir mon registruoja pastato
verts sumajim, lyg balansins ir tikrosios veri skirtumui, t.y. 187 525 Lt 150 000 Lt =
37525 Lt. Kadangi verts sumajimo suma nevirija nepanaudoto perkainojimo rezervo sumos
67 425 Lt, verts sumajimo suma mainamas perkainojimo rezervas:
D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 37 525
37 525
Patikslinamas pastato nusidvjimo skaiiavimas iki kito perkainojimo:
(200100 Lt 100 Lt 80000 Lt) / 12 m. + (52 375 Lt 22 475 Lt) / 12 m. = 10000 Lt + 2491,67 Lt
= 12491,67 Lt per metus.
Skaiiuojant pastato nusidvjim kasmet, daromi tokie raai:
12 491,67
K 1217 Pastatai ir statiniai sigijimo savikainos nusidvjimas 10 000
2 491,67
Likusi nenudvta perkainojimo vert lygi nepanaudoto perkainojimo rezervo sumai 29 900 Lt.
Nudvima perkainojimo suma 2 491,67 Lt (29 900 Lt / 12 m.), mainamas perkainojimo rezervas:
2 491,67
K 3412 Pelno (nuostoli) ataskaitoje nepripaintas ataskaitini
met pelnas (nuostoliai)
2 491,67
Taiau jei turto perkainojimo rezervo suma yra maesn u to turto verts sumajimo sum, dalis,
kuri virija perkainojimo rezervo sum, pripastama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dl turto
verts sumajimo.
Pavyzdys
Jei iame pavyzdyje turto vertintoj nustatyta pastato tikroji vert, prajus 4 metams po pirmo
perkainojimo, bt ne 150 000 Lt, o 115 000 Lt, mon registruot 72 525 Lt, t.y skirtumo tarp
balansins (187 525 Lt) ir tikrosios veri, ilgalaikio materialiojo turto verts sumajim. Verts
46
sumajimu, nevirijaniu nepanaudoto perkainojimo rezervo dydio, t.y. 67 425 Lt, mainamas
perkainojimo rezervas, o likusi suma 5 100 Lt pripastama ataskaitinio laikotarpio nuostoliais:
67 425
D 6133 Materialaus ilgalaikio turto verts sumajimo snaudos
5 100
72 525
Patikslinamas nusidvjimo skaiiavimas iki kito perkainojimo:
(200 100 Lt 100 Lt 80 000 Lt) /12 m. + (17375 Lt 22 475 Lt) / 12 m. = 10000 Lt - 425 Lt =
9 575 Lt per metus.
Skaiiuojant pastato nusidvjim kasmet, daromi raai:
9 575
9 575
Jei perkainojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, kuris anksiau buvo perkainotas
mainant jo vert ir dl to buvo pripaintos snaudos (verts sumajimo nuostolis), tai po
perkainojimo padidjus turto vertei apskaitoje registruojamas turto verts padidjimas ir mainamos
snaudos suma, kuri anksiau buvo pripainta snaudomis, o likusi dalis traukiama perkainojimo
rezerv.
Pavyzdys
i metodini rekomendacij 50 punkte nurodytame pavyzdyje, prajus 4 metams po pastato
perkainojimo ir verts sumajimo, pastato apskaitos duomenys yra tokie:
D 1210 Pastatai ir statiniai sigijimo savikaina
200 100
K 1217 Pastatai ir statiniai sigijimo savikainos nusidvjimas 72 475
(40 000 Lt + 8 118,75 Lt x 4 m.)
30 100
Pastato balansin vert 97 525 Lt (200 100 Lt 72 475 Lt 30 100 Lt).

Tuo metu turto vertintoj nustatyta pastato tikroji vert 140 000 Lt, todl mon
registruoja verts padidjim, lyg tikrosios ir balansins veri skirtumo sumai, t.y.
42 475 Lt. Tiek, kiek verts padidjimas nevirija anksiau uregistruoto verts
sumajimo, t.y. 30 100 Lt, mainamos mons snaudos. Likusi suma - 12 375 Lt
traukiama perkainojimo rezerv:
42 475
K 6133 Materialaus ilgalaikio turto verts sumajimo snaudos
30 100
K 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas
12 375
Patikslinamas nusidvjimo skaiiavimas iki kito perkainojimo:
(200 100 Lt 100 Lt 72 475 Lt) / 12 m. + 12 375 Lt / 12 m. = 10 627,08 Lt + 1031,25 Lt =
11658,33 Lt per metus.
Skaiiuojant nusidvjim, daromi tokie raai:
11 658,33
10 627,08
1 031,25
Kaskart, skaiiuojant nusidvjim, nuraoma ir perkainojimo rezervo dalis:
1 031,25
met pelnas
1 031,25
I.
ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NURAYMAS
47
IMT nuraomas, jei jis parduodamas, ikeiiamas kit turt, dovanojamas, prarandamas dl
stichini nelaimi, gaisr, vagysi ir kit prieasi ar likviduojamas, nes nebesitikima gauti
jokios ekonomins naudos i jo naudojimo ar pardavimo ateityje.Apskaitoje turi bti nuraoma
ilgalaikio materialiojo turto sigijimo savikaina, sukauptas nusidvjimas, verts padidjimai ar
sumajimai, registruojamos bet kokios nuraymo pajamos ar ilaidos (pvz., turto imontavimo,
iveimo ilaidos), apskaiiuojamas nuraymo pelnas ar nuostoliai. Nuraymo rezultatas (pelnas ar
nuostoliai) apskaiiuojamas taip:
Pelnas (nuostoliai) = Nuraymo pajamos (sigijimo savikaina + verts padidjimas sukauptas
nusidvjimas - verts sumajimas) nuraymo ilaidos.
Pelnas ar nuostoliai, gauti nuraius ilgalaik materialj turt, nelaikomi pagrindins mons veiklos
rezultatais.
Jei nuraomo visikai nudvto turto dalys ar i jo gaunamos mediagos (metalo lauas,
atsargins dalys, statybins mediagos) gali bti sunaudotos monje ar parduotos, apskaitoje jos
registruojamos kaip atsargos grynja galimo realizavimo verte. Jei nurayto turto likvidacin vert
didesn u gaut dali ir mediag grynj galimo realizavimo vert, skirtumas pripastamas
ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dl turto nuraymo. Jei nuraomo visikai nudvto turto dali ar
mediag nra, visa turto likvidacin vert pripastama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dl turto
nuraymo.
Pavyzdys
Nuraomi nebetinkami naudoti nudvti gamybos rengimai, kuri sigijimo savikaina 50 000 Lt,
likvidacin vert 1 000 Lt, sukauptas nusidvjimas 49 000 Lt. Nuraant rengimus gautos
atsargins dalys vertintos 600 Lt. Skirtumas tarp rengim likvidacins ir gaut atsarg grynosios
galimo realizavimo verts 400 Lt pripastamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais. Apskaitoje
nuraymas registruojamas rau:
D 1247 Mainos ir rengimai sigijimo savikainos nusidvjimas
49 000
D 2011 aliavos ir komplektavimo gaminiai
600
D 6118 Kitos bendrosios snaudos
400
K 1240 Mainos ir rengimai sigijimo savikaina
50 000
Taiau jei nuraant iuos rengimus nebuvo gauta joki atsarg, visa rengim likvidacin vert
pripastama nuostoliais:
49 000
1 000
50 000
Jei nurayto turto likvidacin vert maesn u gaut dali ir mediag grynj galimo
realizavimo vert, skirtumas pripastamas ataskaitinio laikotarpio pelnu dl turto nuraymo.
Pavyzdys
Mintame pavyzdyje, nuraant rengimus, gauta ne tik atsargini dali, vertint 600 Lt, bet ir
metalo lauo, vertinto 500 Lt. Skirtumas tarp rengim likvidacins ir gaut atsarg grynosios
galimo realizavimo verts 100 Lt pripastamas ataskaitinio laikotarpio pelnu. Apskaitoje is
turto nuraymas registruojamas rau:
49 000
D 2011 aliavos ir komplektavimo gaminiai (atsargins dalys)
600
D 2011 aliavos ir komplektavimo gaminiai (metalo lauas)
500
50 000
K 5221 Kitos netipins veiklos pajamos
100
48
Nuraant nevisikai nudvt turt, nenudvta suma pripastama ataskaitinio laikotarpio

nuostoliais dl turto nuraymo, nes i turto verts dalis nebuvo paskirstyta pagamintos produkcijos
ar paslaug savikainai arba veiklos snaudoms. Taiau jei nuraant turt gaunamos dalys ar
mediagos, kurias mon tikisi parduoti ar panaudoti savo veikloje, tiktina, jog jos udirbs pajam
ateityje. Todl ios dalys ar mediagos apskaitoje registruojamos grynja galimo realizavimo verte
atsarg sskaitoje mainant dl turto nuraymo patirtus nuostolius.
Pavyzdys
Nuraomi nebetinkami naudoti nenudvti gamybos rengimai, kuri sigijimo savikaina 50 000
Lt, likvidacin vert 1 000 Lt, sukauptas nusidvjimas 45 000 Lt. Jei nuraant rengimus
negaunama joki dali ar mediag, nenudvta turto vert 5 000 Lt pripastama ataskaitinio
laikotarpio nuostoliais ir apskaitoje daromas raas:
45 000
5 000
50 000
Taiau jei nuraant iuos rengimus gaunama atsargini dali, kurios vertintos 600 Lt., turto
nuraymo nuostolis mainamas atsarg verte ir apskaitoje raoma:
45 000
D 2011 aliavos ir komplektavimo gaminiai
600
4 400
50 000
Perleidus ilgalaik materialj turt, sandorio rezultatas (pelnas arba nuostoliai) nurodomas
pelno (nuostoli) ataskaitoje. Perleidimo rezultatas apskaiiuojamas i gaut pajam atimant
parduoto turto likutin vert ir visas su perleidimu susijusias ilaidas (imontavimo, iveimo,
iregistravimo ir pan.)
Pavyzdys
mon parduoda lengvj automobil, kurio sigijimo savikaina 80 000 Lt, sukauptas
nusidvjimas 53 000 Lt, u 40 000 Lt. Sandorio pelnas skirtumas tarp pajam (40 000 Lt) ir
automobilio likutins verts (27 000 Lt). Apskaitoje i operacija registruojama rau:
D 2434 Kitos gautinos skolos ar 271 Sskaitos bankuose
40 000
D 1227 Transporto priemons sigijimo savikainos nusidvjimas
53 000
K 1220 Transporto priemons sigijimo savikaina
80 000
K 5211 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas
13 000
Jei is automobilis bt parduodamas u 25 000 Lt, bt registruojamas nuostolis i turto
perleidimo, lygus skirtumui tarp jo likutins verts ir pardavimo pajam:
D 2434 Kitos gautinos skolos ar 271 Sskaitos bankuose
25 000
53 000
D 621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai
2 000
80 000
Pavyzdys
mon parduoda rengimus, kuri sigijimo savikaina 50 000 Lt, sukauptas nusidvjimas 20
000 Lt. Pardavimo kaina 35 000 Lt. U rengim imontavim mon sumoka rengimus
imontavusiai monei 1 000 Lt. Sandorio pelnas turto pardavimo pajam ir likutins verts bei
imontavimo ilaid skirtumas 4 000 Lt. Apskaitoje registruojama:
D 2434 Kitos gautinos skolos
35 000
20 000
50 000
49
K 271 Sskaitos bankuose (montavimas)

1 000
4 000
Ilgalaikis materialusis turtas gali bti perleidiamas ne tik u pinigus, bet ir mainomas kit
turt. Turto mainai aptarti i rekomendacij 3439 straipsniuose.
Jei mon ilgalaikio materialiojo turto objekto nebenaudoja ir nenumato jo naudoti savo
veikloje vliau, laiko j ketindama perleisti, toks objektas nebeatitinka turto priskyrimo ilgalaikiam
materialiajam turtui poymi, todl jis perkeliamas i ilgalaikio materialiojo turto atsarg sskaitas
likutine verte nuo tos datos, nuo kurios jis nebenaudojamas veikloje.
Pavyzdys
mons gamybos rengim sigijimo savikaina 50 000 Lt, sukauptas nusidvjimas 45 000 Lt.
mon sigijo naujus, naesnius produkcijos gamybos rengimus, o senuosius tikisi parduoti. Senieji
rengimai perkeliami atsarg sskait ir iki pardavimo apskaitomi kaip trumpalaikis turtas:
45 000
D 2014 Pirktos preks, skirtos perparduoti
5 000
50 000
Tolesn tokio turto apskait reglamentuoja 9 - asis verslo apskaitos standartas Atsargos.
IMT dl ukonservavimo ar kit prieasi gali bti laikinai nenaudojamas mons veikloje.
Toks turtas apskaitoje turi bti registruojamas atskiroje sskaitoje, taiau balanse is turtas
parodomas toje paioje turto grupje, kuriai jis buvo priskirtas, kol buvo naudojamas. Laikinai
nenaudojamo turto sigijimo savikaina ir sukauptas nusidvjimas perkeliami atskir nenaudojamo
turto sskait pagal turto grupes.
Pavyzdys
Nutraukus nepaklausios produkcijos gamyb, mons veikloje laikinai nenaudojamas pastatas, kurio
sigijimo savikaina 200 000 Lt, sukauptas nusidvjimas 140 000 Lt. Pastatas perkeliamas
laikinai nenaudojamo turto sskait, pavyzdiui:
D 12101 Pastatai ir statiniai - laikinai nenaudojami - sigijimo savikaina
200 000
D 12170 Pastatai ir statiniai sigijimo savikainos nusidvjimas
140 000
K 12100 Pastatai ir statiniai sigijimo savikaina
200 000
K 12171 Pastatai ir statiniai - laikinai nenaudojami - sigijimo
savikainos nusidvjimas
140 000
Balanse is laikinai nenaudojamas pastatas parodomas kartu su kitais mons pastatais, o
finansins atskaitomybs aikinamajame rate pateikiama informacija apie laikinai nenaudojam
turt ir nenaudojimo prieastis. Vl pradjus naudoti turt mons veikloje, apskaitoje atliekamas
atvirkias raas ir turtas vl perkeliamas naudojamo turto sskaitas.
Jei ilgalaikis materialusis turtas prarandamas dl vagysi ar kit panai prieasi,
apskaitoje turi bti registruojami ataskaitinio laikotarpio nuostoliai dl turto praradimo. Tokie
nuostoliai priskiriami veiklos snaudoms.
Pavyzdys
Pavogtas mons lengvasis automobilis, kurio pradin vert 60 000 Lt, sukauptas nusidvjimas
40 000 Lt. Prarastas automobilis nuraomas ir apskaitoje registruojamas likutins verts dydio
nuostolis:
50

40 000
20 000
60 000
Taiau jei pagrstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma, jei j
galima patikimai vertinti, registruojama kaip gautina suma. Jei numatoma atgauti suma maesn u
prarasto turto likutin vert, likusi suma pripastama nuostoliais, jei didesn pelnu.
Pavyzdys
iame straipsnyje mintas pavogtas automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovje, kuri
prane, jog kompensuos prarasto automobilio vert 20 000 Lt. Apskaitoje nurodoma:
40 000
20 000

60 000
Gavus draudimo imok, daromi raai:
D 271 Sskaitos bankuose
20 000
K 2434 Kitos gautinos skolos
20 000
Jei pagal draudimo sutart draudimo bendrov kompensuoja tik dal prarasto turto verts, pvz.,
15000 Lt, skirtumas pripastamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais:
40 000
15 000
5 000
60 000
Jei automobilis, atsivelgiant jo rinkos vert, buvo apdraustas didesne suma nei jo likutin vert ir
draudimo bendrovs kompensacija (pvz., 30 000 Lt) virija automobilio likutin vert, perviris
pripastamas pajamomis:
40 000
30 000
60 000
K 5221 Kitos netipins veiklos pajamos
10 000
Jei turtas prarandamas dl stichini nelaimi ar kit gamtos reikini, kurie nebdingi tai
vietovei, yra atsitiktiniai, nuostoliai, atsirad dl io turto praradimo negali bti priskirti prastinei
veiklai, todl pripastami netekimais, jei negalima j kompensuoti.
Pavyzdys
Praus stipriam uraganui sugriautas mons sandlis, kurio pradin vert 30 000 Lt, sukauptas
nusidvjimas 25 000 Lt. Tokie uraganai nebdingi vietovei, kurioje stovjo sandlis, todl
mons apskaitoje registruojami netekimai:
25 000
D 64 Netekimai
5 000
30 000
Taiau jei pagrstai tikimasi, kad ie nuostoliai bus atlyginti (pvz., turtas buvo apdraustas nuo
stichini nelaimi ir draudimo bendrov atlygins nuostolius; valstyb ar specials fondai paadjo
i dalies padengti turto praradimo nuostolius), numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina
suma mainant netekimus.
Jei mintas sandlis buvo apdraustas ir pagrstai tikimasi, kad draudimo bendrov
kompensuos 4 000 Lt turto praradimo nuostolius, mon ia suma maina nuostolius ir apskaitoje
rao:
25 000
51

4 000
D 64
Netekimai
1 000
30 000
Taiau jei mon, nesitikdama gauti kompensacijos, apskaitoje jau uregistravo dl stichini
nelaimi ar kit gamtos reikini patirtus netekimus, o vliau iaikjo, kad nuostoliai bus
padengiami, netekimai mainami gautina suma:
4 000
K 64 Netekimai
4 000
Jei turtas prarandamas dl gamtos reikini, bding tai vietovei, apskaitoje turi bti
registruojami ataskaitinio laikotarpio nuostoliai dl turto praradimo. Tokie nuostoliai priskiriami
veiklos snaudoms.
Pavyzdys
jei i rekomendacij 81 punkte pateiktame pavyzdyje panas uraganai bdingi mintajai vietovei,
mons apskaitoje registruojami nuostoliai dl turto praradimo:
25 000
5 000
30 000
Taiau jei pagrstai tikimasi, kad ie nuostoliai bus atlyginti (pvz., turtas buvo apdraustas nuo
stichini nelaimi), numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma mainant nuostolius
dl turto praradimo.
Jei pavyzdyje mintas sandlis buvo apdraustas ir tikimasi, kad draudimo bendrov kompensuos
4000 Lt turto praradimo nuostolius, mon ia suma maina nuostolius ir apskaitoje rao:
25 000
4 000
1 000
30 000
Jei nuraomas turtas buvo perkainotas ir liko nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, perkainojimo
rezervas mainamas suma, kuri priskiriama konkreiam turtui. Suma, kuria sumaintas
perkainojimo rezervas, didina nepaskirstytj peln ar maina nuostolius.
Pavyzdys
Pastato sigijimo savikaina 300 000 Lt, verts padidjimas dl perkainojimo 150 000 Lt, pastato
sigijimo savikainos nusidvjimas 150 000 Lt, verts padidjimo nusidvjimas 37 500 Lt.
Nepanaudotas to pastato perkainojimo rezervas 112 500 Lt (150 000 Lt 37 500 Lt) . Pastatas
parduodamas u 400 000 Lt. Apskaitoje registruojama pardavimo operacija:
150 000
D 1218 Pastatai ir statiniai perkainotos dalies nusidvjimas
37 500
400 000
300 000
150 000
137 500
Taip pat naikinamas nepanaudotas perkainojimo rezervas:
112 500
met pelnas
112 500
Pavyzdys
52
Pastato sigijimo savikaina 400 000 Lt, verts padidjimas 100 000 Lt, sigijimo savikainos
nusidvjimas 213 333 Lt, verts padidjimo nusidvjimas 20 000 Lt. Nepanaudotas
perkainojimo rezervas 80 000 Lt (100 000 Lt 20 000 Lt). Pastatas parduodamas u 260 000 Lt.
Apskaitoje registruojamas pardavimo sandoris:
213 333
D 1218 Pastatai ir statiniai perkainotos dalies nusidvjimas
20 000
260 000
D 621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostolis
6 667
400 000
100 000
Taip pat naikinamas nepanaudotas perkainojimo rezervas:
80 000
met pelnas
80 000
ATSARGU ASPSKAITOS PAV,

1. jeigu atsargos parduotos koreguojama parduot preki savikaina, mainant j
nuolaid ir nukainojimo suma;
53
Jeigu nuolaida (atsarg nukainojimas) monei pirkjai suteikiama po to, kai i mon pirktas
atsargas jau pardav, gaut nuolaid ar nukainojimo suma mainama parduot preki savikaina t
laikotarp, kai nuolaida gauta.
Pavyzdys
20X4m. sausio 5 d. pirkt preki sigijimo savikaina 5 000 Lt. ios preks buvo parduotos
sausio mnes. Vasario mnes i preki pardavjas taik sutartyje numatyt 5 procent apyvartos
nuolaid. Kadangi pirkjas prekes jau pardav, jis turi koreguoti sausio mnes parduot preki
savikain.
Jeigu u prekes tiekjui nesumokta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tok ra:
D 443 Skolos tiekjams
250
K 6000 Parduot preki savikaina
250
Jeigu u prekes tiekjui sumokta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tok ra:
D 2434 Kitos gautinos sumos
arba
250
D 2021 Iankstiniai apmokjimai tiekjams
250
2. jeigu atsargos dar neparduotos koreguojama atsarg sigijimo savikaina, mainant
j nuolaid ir nukainojimo suma, tenkania neparduotoms atsargoms. Taiau jei to padaryti
nemanoma arba netikslinga ir jei sumos reikmingai neikraipyt finansins atskaitomybs,
koreguojama parduot preki savikaina, kaip nurodyta 5 punkto 1 papunktyje.
Jeigu nuolaida (atsarg nukainojimas) monei pirkjai suteikiama tuomet, kai i mon sigyt
atsarg dar nepardav, gaut nuolaid ar nukainojimo suma mainama i atsarg sigijimo
savikaina.
_____________________________________________________________________________
Pavyzdys
20X4m. sausio 5 d. pirkt atsarg sigijimo savikaina 5 000 Lt. Vasario mnes i atsarg
pardavjas taik sutartyje numatyt 5 procent apyvartos nuolaid. Kadangi pirkjas atsarg
nesunaudojo veikloje, jis turi nuolaidos suma koreguoti atsarg sigijimo savikain.
Jeigu u atsargas tiekjui nesumokta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tok
ra:
taikant nuolat apskaitom atsarg bd:
K 201 Atsargos
taikant periodikai apskaitom atsarg bd:
K 609 Nuolaidos, grinimai
250
250
250
250
Jeigu u prekes tiekjui sumokta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tok ra:
54

arba
K 201 Atsargos
250
250

arba
250
250
3. Jeigu nuolaida (atsarg nukainojimas) monei pirkjai suteikiama tuomet, kai i mon
pardav tik dal sigyt atsarg, gaut nuolaid ar nukainojimo suma turi bti paskirstoma
parduot preki savikainai ir atsarg sigijimo savikainai, proporcingai sumainant parduot ir
likusi neparduot atsarg vert.
_____________________________________________________________________________
Pavyzdys
20X4 m. sausio 5 d. pirkt atsarg sigijimo savikaina 5 000 Lt. Sausio mnes dalis i
atsarg parduota. Parduot atsarg sigijimo savikaina 3 000 Lt. Sausio 5 d. pirktoms
atsargoms vasario mnes pardavjas taik sutartyje numatyt 5 procent apyvartos nuolaid.
Kadangi pirkjas dal atsarg pardav, o dalis j liko neparduota, jis turi koreguoti ir parduot,
ir sandlyje likusi atsarg sigijimo savikain. Nuolaidos suma proporcingai paskirstoma
parduot ir likusi neparduot atsarg sigijimo savikainai.
Jeigu u atsargas tiekjui nesumokta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tok
ra:
K 201 Atsargos
250
150
100

1) jeigu Pirkim sskaita neudaryta:
250
250
2) jeigu Pirkim sskaita udaryta:

250
150
55
K 201 Atsargos
100
Jeigu u atsargas tiekjui sumokta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tok
ra:
arba
K 201 Atsargos
250
150
100

a) jeigu Pirkim sskaita neudaryta:
arba
250
250
b) jeigu Pirkim sskaita udaryta:

arba
250
150
K 201 Atsargos
100
________________________________________________________________________________
4.Atsargos gali bti ne tik perparduodamos, bet ir sunaudojamos monje produkcijai

gaminti. Jeigu nuolaida (atsarg nukainojimas) monei pirkjai suteikiama po to, kai i mon
pirktas atsargas (aliavas, mediagas) sunaudojo produkcijai gaminti (paslaugoms teikti), gaut
nuolaid ar nukainojimo suma mainama gamyboje sunaudot aliav (mediag) vert.
_____________________________________________________________________________
Pavyzdys
Sausio 5 d. pirkt aliav sigijimo savikaina 5 000 Lt. Jos sunaudotos gamybai sausio
mnes. Vasario mnes i aliav pardavjas taik sutartyje numatyt 5 procent apyvartos
nuolaid. Kadangi pirkjas aliavas jau sunaudojo, jis turi koreguoti sausio mnes produkcijai
gaminti sunaudot aliav vert.
Jeigu u aliavas tiekjui nesumokta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tok
ra:
250
K 2012 Nebaigta gamyba (jeigu produkcija nebaigta gaminti)
250
K 2013 Pagaminta produkcija (jeigu produkcija baigta gaminti, bet neparduota)
K 6000 Parduot preki savikaina (jeigu produkcija parduota)
56
Jeigu u aliavas tiekjui sumokta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tok ra:
arba
250
K 2012 Nebaigta gamyba (jeigu produkcija nebaigta gaminti)
250
K 2013 Pagaminta produkcija (jeigu produkcija baigta gaminti, bet neparduota)
K 6000 Parduot preki savikaina (jeigu produkcija parduota)
5.Nustatant atsarg sigijimo savikain, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu
susij mokesiai bei rinkliavos (iskyrus tuos, kurie vliau bus atgauti), gabenimo, paruoimo
naudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsarg sigijimu ilaidos. Atsarg gabenimo,
sandliavimo ir kitos ilaidos gali bti pripaintos snaudomis (pardavimo savikaina) t pat
laikotarp, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikmingos.
____________________________________________________________________________
Pavyzdys
Sausio 12 d. mon sigijo skolon atsarg u 20 000 Lt. U i atsarg atveim mon gauta
sskaita i transporto mons 180 Lt. U atsarg ipakavim apskaiiuota darbuotojams 200 Lt
darbo umokestis ir 62 Lt mokos j socialiniam draudimui. Apskaitoje ios atsargos bus
registruojamos sigijimo savikaina 20 442 Lt darant tok buhalterin ra:
D 201 Atsargos
20 442
K 443 Skolos tiekjams
20 000
180
200
62
_____________________________________________________________________________
Jeigu nemanoma arba per brangu tiksliai nustatyti atskir ri atsarg gabenimo, sandliavimo
ir pan. ilaidas ir jei i ilaid sumos yra maareikms, jos gali bti skaitomos preki,
parduot per ataskaitin laikotarp, savikain. mons apskaitos politikoje turi bti nustatyti
kriterijai, kuriais ji vadovaujasi, nustatydama mint ilaid reikmingum.
_____________________________________________________________________________
___
Pavyzdys
Sausio 12 d. mon sigijo skolon A atsarg u 15 000 Lt ir B atsarg u 5 000 Lt. Mint
atsarg atveimo samdytu transportu ilaidos 200 Lt, ikrovimo ilaidos 180 Lt. ios
atsargos apskaitoje registruojamos taip:
A atsarg sigijimo savikaina 15 000 Lt;
B atsarg sigijimo savikaina 5 000 Lt.
Atveimo ir pakavimo ilaidos priskiriamos sausio mnes parduot preki savikainai.
Buhalterinis raas:
D 201 Atsargos
20 000
57
D 6000 Parduot preki savikaina

380
20 000
200
137
43
________________________________________________________________________________
6. atsarg sigijimo savikain neskaitomas sumoktas pridtins verts mokestis,
iskyrus tuos atvejus, kai is mokestis negrintinas, o jo pripainimas ataskaitinio laikotarpio
veiklos snaudomis reikmingai ikraipyt mons veiklos rezultatus.
mons apskaitos politikoje turi bti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendiama, ar skaiius
negrintin PVM sum veiklos snaudas bus reikmingai ikraipomas mons veiklos rezultatas.
_____________________________________________________________________________
___
Pavyzdys
mon, ne PVM moktoja, gruodio 20 d. sigijo atsarg, kuri pirkimo kaina 50 000 Lt, PVM
9 000 Lt. ios atsargos skirtos usakymui, kuris bus vykdomas kitais finansiniais metais. PVM,
sumokt perkant ias atsargas, neteisinga traukti apskait kaip gruodio mnesio veiklos
snaudas, nes jos nebus susijusios su gruodio mnesio pajamomis ir i suma monei yra
reikminga, nes sudaro palyginti didel dal mons ataskaitinio laikotarpio pardavimo pajam.
Todl mon PVM suma turs padidinti atsarg sigijimo savikain (50 000 Lt + 9 000 Lt = 59 000
Lt).
7. Atsargos, sigytos usienio valiuta, apskaitoje registruojamos pirkimo dien

galiojaniu oficialiu Lietuvos Respublikos nacionalins valiutos ir usienio valiutos keitimo
kursu ar santykiu.
Kai mon u sigytas atsargas atsiskaito usienio valiuta, i atsarg savikaina apskaiiuojama
pagal pirkimo dien galiojant oficial Lietuvos Respublikos nacionalins valiutos ir usienio
valiutos keitimo kurs ar santyk, neatsivelgiant atsiskaitymo dat. Pirkimo diena nustatoma
pagal sutarties slygas, kurias pirkjas ir pardavjas daniausiai nustato vadovaudamiesi
Tarptautini prekybos rm priimtomis taisyklmis INCOTERMS, kai visa nauda ir rizika,
susijusi prekmis, perduodama pirkjui.
_____________________________________________________________________________
___
Pavyzdys
Sausio 15 d. mon nusipirko skolon atsarg u 5 000 JAV doleri. Pirkimo dien oficialus lito ir
JAV dolerio kursas buvo 3,00 Lt u 1 JAV doler. mon u atsargas atsiskait vasario 4 d., kai
oficialus lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,20 Lt u 1 JAV doler. Apskaitoje registruojamos 15 000
Lt verts atsargos.
Atsarg sigijimo operacija apskaitoje registruojama darant tok buhalterin ra:
58
D 201 Atsargos
15 000
15 000

D 6002 Pirkimai
15 000
15 000
Sumokjus skol u atsargas, daromas toks buhalterinis raas:

15 000
D 636 Neigiama valiut kurs pasikeitimo taka
1 000
16 000
_____________________________________________________________________________
___
Pavyzdys
mon sausio 15 d. sumokjo avans - 5 000 JAV doleri. Avanso mokjimo dien oficialus lito
ir JAV dolerio kursas buvo 3,00 Lt u doler. Preki pirkimas formintas vasario 4 d. Pirkimo dien
oficialus lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,20 Lt u doler. Apskaitoje registruojamos 16 000 Lt
verts atsargos.
Avanso sumokjimo operacija apskaitoje registruojama darant tok buhalterin ra:
15 000
15 000
Atsarg sigijimo operacija apskaitoje registruojama darant tok buhalterin ra:

D 201 Atsargos
K 2021 Iankstiniai apmokjimai tiekjams
K 536 Teigiama valiut kurs pasikeitimo taka
16 000
15 000
1 000

D 6002 Pirkimai
K 2021 Iankstiniai apmokjimai tiekjams
K 536 Teigiama valiut kurs pasikeitimo taka
16 000
15 000
1 000
8. Kai atsarg judjimo ir j likui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje traukti apskait

faktine sigijimo savikaina netikslinga arba nemanoma, gali bti taikomi kiti vertinimo
bdai. Pavyzdiui, mamenini kain bdas, kuris danai taikomas mameninje prekyboje
vertinti dideliam kiekiui greitai kintanio asortimento atsarg, kuri pelningumas yra
panaus. iuo atveju atsarg savikaina nustatoma i atsarg likui, vertint pardavimo
kainomis, atimant bendrojo pelno dal, kuri daniausiai apskaiiuojama naudojant vidutin
kiekvienos preki ries bendrojo pelno procent.
59
Prekybos monse atsargoms vertinti gali bti taikomas mamenini kain bdas. io bdo
esm tai, kad ataskaitinio laikotarpio pradioje turtos ir per ataskaitin laikotarp pirktos preks
apskaitoje parodomos mamenine kaina arba sigijimo ir mamenine kainomis. Pagal iuos
duomenis apskaiiuojama vis parduoti skirt preki bendrojo pelno norma:
Vert mameninmis kainomis sigijimo
savikaina
Vert mameninmis kainomis
x
procent
100
ioje formulje vert mameninmis kainomis yra ataskaitinio laikotarpio pradioje turt
parduoti preki ir per ataskaitin laikotarp pirkt preki vert, jas kainojus mameninmis
kainomis ir atskaiius per ataskaitin laikotarp pirkjams suteikt nuolaid bei nukainojimo sumas,
o sigijimo savikaina ataskaitinio laikotarpio pradioje turt parduoti preki ir per ataskaitin
laikotarp pirkt preki vert sigijimo savikaina.
ia pelno norma sumainus atsarg likut, vertint mamenine kaina, nustatoma atsarg likuio
sigijimo savikaina.
Pavyzdys
Ataskaitinio laikotarpio pradioje turt parduoti skirt preki sigijimo savikaina buvo
10
000 Lt, o j vert mameninmis kainomis 14 500 Lt;
per ataskaitin laikotarp pirkt preki sigijimo savikaina 41 000 Lt, o j vert mameninmis
kainomis 47 950 Lt;
per ataskaitin laikotarp pirkjams suteikta nuolaid ir nukainojim u 2 500 Lt;
preki likuio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vert mameninmis kainomis 14 460 Lt.
Bendrojo pelno norma:
(14 500 Lt + 47 950 Lt 2 500 Lt) (10 000 Lt +41
000 Lt)
14 500 Lt + 47 950 Lt 2 500 Lt
x 100 procent = 14,93

procent
Preki likuio sigijimo savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:

14 460 Lt (14 460 Lt x 14,93 procent) = 12 301 Lt
__________________________________________________________________________
______
I.
ATSARG (PRODUKCIJOS) PASIGAMINIMO SAVIKAINA
10. Pagamint per ataskaitin laikotarp atsarg (produkcijos) savikain sudaro

tiesiogins ir netiesiogins gamybos ilaidos.
Pagamintos atsargos (produkcija) visikai pagamintos, bet dar neparduotos preks, skirtos
pajamoms udirbti. Pagamintos atsargos (produkcija) apskaitoje registruojamos faktine
pasigaminimo savikaina, kuri sudaro tiesiogins ir netiesiogins gamybos ilaidos. Su gamyba
nesusijusios ilaidos (t.y. bendrosios administracins ir pardavimo ilaidos) traukiamos
ataskaitinio laikotarpio snaudas ir atsarg pasigaminimo savikain neskaitomos.
Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje produkcija nra visikai baigta gaminti, t.y. netinkama
parduoti ar naudoti mons reikmms, ji vadinama nebaigta gamyba. Nebaigta gamyba apskaitoje
60
registruojama faktine iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jai priskirt tiesiogini ir netiesiogini
gamybos ilaid suma.
Gamybos ilaid skirstymas tiesiogines ir netiesiogines yra gana slygikas,

todl tai turi prasm tik siejant su konkreiu savikainos kalkuliavimo ar ilaid
apskaitos objektu. Ilaidos tiesiogines ir netiesiogines paprastai grupuojamos
atsivelgiant ne atskiras produkcijos ris, o ilaid apskaitos objektus.
11. Tiesiogins gamybos ilaidos ilaidos, kurias be ymi snaud galima tiesiogiai
priskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginmis gamybos ilaidomis paprastai laikomos
pagrindini aliav (mediag), komplektuojamj gamini ir tiesioginio darbo umokesio
ilaidos.
Tiesioginms gamybos ilaidoms priskiriamos visos ilaidos, tiesiogiai susijusios su gaminama
produkcija arba su kuriuo nors kitu ilaid apskaitos objektu (pavyzdiui, padalinio atliekamais
darbais). Tam tikros tiesiogins gamybos ilaidos gali bti skaiiuojamos tik vieno ilaid objekto
savikain.
Pavyzdys
Viename ceche i A sil mezgami vyriki, o i B sil moteriki megztiniai. A sil vert bus
tiesiogins gamybos ilaidos vyrikiems, o B sil moterikiems megztiniams. Taigi A sil vert
bus skaiiuojama tik vyrik, o B sil tik moterik megztini savikain. Sil vert bus
tiesiogins ilaidos ir tuomet, kai vyriki ir moteriki megztiniai bus mezgami i t pai sil,
jeigu galima nustatyti, kiek sil sunaudota mezgant vyrikus ir kiek moterikus megztinius.
12. Pagrindini aliav (mediag) ilaidos apima produkcijos gamybos metu

sunaudotas aliavas (mediagas) ar komplektuojamuosius gaminius, kurie sudaro materialj
produkcijos pagrind arba eina gamini sudt ir be ymi snaud gali bti priskirti
konkretiems gaminiams ar j grupms.
aliav (mediag) ilaid skirstymas pagrindines ir pagalbines yra glaudiai susijs su
technologijos ypatumais ir gamybos organizavimu. Pagrindins aliavos (mediagos) sudaro
material pagamintos produkcijos pagrind ir produkcijos savikain skaitomos tiesiogiai.
aliav ilaid vert, skaitoma gaminamos produkcijos savikain, nustatoma atsivelgiant
pasirinkt atsarg apskaitos bd (periodin arba nuolatin).
Taikant periodikai apskaitom atsarg bd, pagrindini aliav (mediag) vert, skaitoma
pagamintos produkcijos savikain, apskaiiuojama i perdirbti skirt aliav (likutis laikotarpio
pradioje, pridjus per ataskaitin laikotarp nupirkt aliav) sigijimo savikainos atimant aliav
(mediag) likut laikotarpio pabaigoje. Likutis nustatomas atlikus inventorizacij ir kainojamas
taikant mons pasirinkt atsarg kainojimo bd (r. 35 39 p.).
Pavyzdys
Ataskaitinio laikotarpio pradioje aliav likutis buvo 14 000 Lt. Per ataskaitin laikotarp
sigyta aliav u 23 000 Lt. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje monje buvo aliav u 13 000 Lt.
Tiesioginms gamybos ilaidoms bus priskirta 24 000 Lt pagrindini aliav (14 000 Lt + 23 000 Lt
13 000 Lt).
61
Taikant nuolat apskaitom atsarg bd, sunaudot pagrindini aliav (mediag) vert
apskaiiuojama per vis ataskaitin laikotarp nuolat registruojant, kiek aliav (mediag)
sunaudojama produkcijai pagaminti. Jos kainojamos tada, kai sunaudojamos, taikant pasirinkt
atsarg kainojimo bd (r. 35 39 p.).
13. Tiesioginio darbo umokesio ilaidos apima darbuotoj, tiesiogiai dalyvaujani
produkcijos gamyboje, atlyginim bei socialinio draudimo mok sumas, kurios be ymi
snaud gali bti priskirtos konkretiems gaminiams ar j grupms.
Tiesioginio darbo umokesio ilaidoms priskiriamos tik gaminant konkrei produkcij
tiesiogiai dalyvaujani darbuotoj darbo umokesio bei kit priemok u darb (u virvalandin
darb, u darb kenksmingomis ir pavojingomis slygomis, u produkcijos kokyb ir pan.) ir
darbdavio u i darbuotoj socialin draudim mokam mok sumos bei mokos garantin fond.
14. Netiesiogins gamybos ilaidos netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios
ilaidos. Tai pagalbini aliav (mediag), netiesioginio darbo umokesio, nusidvjimo bei
kitos gamybos ilaidos, kuri nemanoma be ymi snaud priskirti konkretiems gaminiams
ar j grupms.
Netiesiogins gamybos ilaidos patiriamos gamybos ir gamybos proces aptarnaujaniuose
padaliniuose, kurie sudaro slygas gamybos procesams vykti, pvz., katilin, elektrin, remonto
cechas ir pan. Tokioms ilaidoms priskirtinos darbuotoj, tiesiogiai negaminani produkt, bet
sudarani slygas gamybai vykti, darbo umokesio ilaidos, darbdavio u i darbuotoj socialin
draudim mokam mok sumos bei mokos garantin fond, vairios gamybos metu
sunaudojamos pagalbins mediagos ir aliavos, kurios produkto sudt apskritai neeina arba
eina labai nedideliu santykiu, gamybos patalp bei gamybos rengim nusidvjimo,
eksploatavimo ir panaios gamybos padaliniuose patiriamos ilaidos.
15. Pagalbini aliav (mediag) ilaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas
aliavas (mediagas), kurios siejasi su gamyba, bet gaminio sudt tiesiogiai neeina, arba,
nors ir yra gaminio sudedamoji dalis, nra tokios reikmingos, kad galt bti priskirtos prie
pagrindini.
aliavos (mediagos), kurios nesudaro materialaus gaminamos produkcijos pagrindo ir / arba
sunaudojamos tos produkcijos gamybos procese, bet neeina produkcijos sudt, vadinamos
pagalbinmis aliavomis. Pvz., gaminant stal sunaudoti vartai ir lifavimo mediagos bus
pagalbins aliavos, nes vart, kaip gaminio sudedamosios dalies, ilaidos nra reikmingos
nustatant stalo savikain, o lifavimo mediagos bus sunaudotos gamybos procese ir gaminio
sudt tiesiogiai jos neeis.
16. Netiesioginio darbo umokesio ilaidos apima tiesiogiai su produkcijos gamyba
nesusijusi, bet sudarani slygas gamybai vykti darbuotoj atlyginim ir socialinio
draudimo mok sumas.
Netiesioginio darbo umokesio ilaid pavyzdys galt bti gamyb aptarnaujanio personalo
bei produkcij gaminani darbinink, kuri darbo umokesio negalima arba netikslinga tiesiogiai
priskirti gaminamai produkcijai, darbo umokesio ir j socialinio draudimo mok sumos bei
mokos garantin fond.
62
17. Kitos netiesiogins gamybos ilaidos apima ilaidas, kuri ryys su gaminamomis
prekmis negali bti tiesiogiai nustatytas. Apskaitoje jos pripastamos taikant paskirstymo
bdus.
Prie kit netiesiogini gamybos ilaid priskirtinos visos netiesiogins gamybos ilaidos,
susijusios su atsarg gamyba, iskyrus pagalbini aliav (mediag) ir netiesioginio darbo
umokesio ilaidas. Toki ilaid pavyzdys galt bti gamybos patalp bei gamybos rengim
nusidvjimo, eksploatavimo ir panaios gamybos padaliniuose patiriamos ilaidos.
18. Konkrei gamybos ilaid priskyrimo tiesioginms ar netiesioginms bei
netiesiogini gamybos ilaid paskirstymo kriterijus mon pasirenka atsivelgdama
gamybos specifik. Apie tai, kokios ilaid grups traukiamos gaminamos produkcijos
savikain, turi bti atskleista aikinamojo rato bendrosiose pastabose.
mon, atsivelgdama gamybos specifik ir jos organizavim, nustatydama apskaitos politik
nurodo kriterijus, pagal kuriuos ilaidos priskiriamos tiesioginms ir netiesioginms gamybos bei
bendrosioms ir administracinms mons ilaidoms.
Netiesiogins gamybos ilaidos paskirstomos gaminamiems produktams, remiantis mons
apskaitos politikoje nustatytais kriterijais.
19. Gamybos proces gali nulemti tai, kad vienu metu gaminama daugiau nei vienas
gaminys (pavyzdiui, kai gaminami sudtiniai gaminiai arba vienas i gamini yra
pagrindinis, o kitas alutinis). Kai ilaidos kiekvienam gaminiui negali bti nustatytos
atskirai, jos turi bti racionaliai ir tinkamai paskirstomos. Ilaid paskirstymas gali bti
atliekamas remiantis, pavyzdiui, galima kiekvieno gaminio pardavimo kaina tiek tame
gamybos proceso etape, kuriame gaminiai tampa atskiri, tiek gamybai pasibaigus.
Vykstant gamybai danai gaunama pagrindin ir alutin produkcija.
Atskyrimo takas tai technologinio proceso momentas, kai galima individualiai
identifikuoti pagrindinius ir alutinius produktus.
Atsivelgiant mintas aplinkybes, btina pasirinkti tinkamus kompleksins gamybos
ilaid paskirstymo bdus. alutini produkt gamyba paprastai neturi takos priimamiems
sprendimams gaminti pagrindin produkt ar jo negaminti, nes gamybos technologiniai procesai
lemia tai, jog gaminant pagrindinius produktus neivengiamai gaunama alutin produkcija. Todl
netikslinga skaiiuoti alutins produkcijos savikain.
Atsarg pasigaminimo savikainai skaiiuoti daniausiai taikomi ie bdai:
likusi ilaid;
vertinis (proporcingai pardavimo kainoms);
koeficientinis;
normatyvinis.
Likusi ilaid bdas taikomas tuo atveju, kai gaunama vienos ries pagrindin ir alutin
produkcija. vertinus alutin produkcij pasirinktu bdu (r. 20 p.) ir jos vert atmus i atitinkamo
gamybos ilaid apskaitos objekto ilaid sumos, likusi ilaid suma priskiriama pagrindinei
produkcijai.
Pavyzdys
Gaminant A produkcij, gaunama alutin B produkcija.
Per ataskaitin laikotarp pagaminta: A produkcijos 20 000 vnt., B produkcijos 4 000 vnt.
63
Faktins abiej ri produkcijos gamybos ilaidos 60 000 Lt.

B produkcija kainojama mons pasirinktu kainojimo metodu, pvz., nustatant normatyvin
kain. B produkcijos normatyvin kaina 0,90 Lt / vnt. Taigi B produkcijos vert nustatoma taip:
0,90 Lt / vnt. x 4 000 vnt. = 3 600,00 Lt
Savikain skaiiuojant likusi ilaid bdu, A produkcijai tenkanios ilaidos

apskaiiuojamos taip:
60 000,00 Lt 3 600,00 Lt = 56 400,00 Lt
A produkcijos vieneto savikaina:

56 400,00 Lt : 20 000 vnt. = 2,82 Lt.
Vertinio bdo esm sudaro tai, kad tam tikros gamybos pagrindins produkcijos rys
kainojamos pagal faktines arba galimas pardavimo kainas ir, susumavus gautas sandaugas,
suinoma visos produkcijos vert. Dalijant visas atitinkamos produkcijos gamybos ilaidas (be
alutins produkcijos verts) i visos produkcijos verts, apskaiiuojamos vienam produkcijos
verts litui tenkanios ilaidos. Pastarj rodikl dauginant i atskir ri produkcijos verts,
nustatoma atskir ri produkt faktin savikaina. Vertinis bdas grindiamas prielaida, jog
ilaidas lemia pardavimo pajamos. is bdas pasaulinje praktikoje plaiausiai taikomas.
Pavyzdys
Chemijos gamykloje i tos paios aliavos gaunama dviej ri produkcija: A produkcija ir
B produkcija.
Per ataskaitin laikotarp pagaminta A produkcijos 1 000 litr, B produkcijos 500 litr.
Faktins abiej ri produkcijos gamybos ilaidos 900 Lt.
Taikant vertin bd, abiej ri produkcija kainojama galima pardavimo kaina: A
produkcija po 0,55 Lt / l, B produkcija po 0,90 Lt / l.
A ir B produkcijos faktin savikaina apskaiiuojama taip:
Rodikliai
Produkcijos vert pardavimo
kainomis
Ilaid suma vienam litui
produkcijos verts pardavimo
kainomis
Ilaid
paskirstymas
produkcijos rims
Produkcijos vieneto savikaina
A produkcija
B produkcija
0,55 x 1 000 = 550,00
0,90 x 500 = 450,00
Suma, Lt
1 000,00
900,00 : 1 000,00 = 0,90

0,90 x 550,00 = 495,00
0,90 x 450,00 = 405,00
495,00 : 1 000 = 0,495
405,00 : 500 = 0,81
900,00
x
Koeficientinio bdo esm yra tai, kad taikomi ilaid paskirstymo koeficientai. Juos
rekomenduojama nustatyti atsivelgiant produkcijos (pavyzdiui, cukraus, melasos ir ispaud)
naudingum, kuris turi bti ireikiamas vienodais mato vienetais. Nustatyti koeficientai taikomi
kiekvienos ries produkcijai perskaiiuoti slygin produkcijos kiek. Dalijant tam tikros ries
produkcijos gamybos ilaidas i viso slygins produkcijos kiekio, suinoma slygins produkcijos
kalkuliacinio vieneto savikaina ir taip ilaidos paskirstomos atskiroms produkcijos rims.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
64
Ilaidos paskirstomos A ir B produkcijai taikant tokius koeficientus: A 1, o B produkcijai

0,2.
Per ataskaitin laikotarp pagaminta 1 440 vnt. A produkcijos ir 560 vnt. B produkcijos.
Faktins abiej ri produkcijos gamybos ilaidos 7 760,00 Lt.
Taikant koeficientin bd savikaina apskaiiuojama taip:
Rodikliai
Slyginis produkcijos kiekis
Ilaid suma, tenkanti vienam
slygins produkcijos
vienetui
Ilaid paskirstymas
produkcijos rims
Produkcijos vieneto savikaina
A produkcija
1 440 x 1 = 1 440
B produkcija
560 x 0,2 = 112
I viso
1 552
7 760,00 : 1 552 = 5,00

5,00 x 1 440 = 7 200,00
5,00 x 112 = 560,00
7 760,00
7 200,00 : 1 440 = 5,00
560,00 : 560 = 1,00
Normatyvinio bdo esm sudaro tai, kad monje, atsivelgiant gamybos technologij
ir tam tikrai produkcijai nustatytas darbo ir materiali snaud normas, skaiiuojama
atskir ri produkcijos vieneto normatyvin savikaina. Dauginant pagamintos produkcijos
kiek i produkcijos vieneto normatyvins savikainos, nustatoma viso kiekio normatyvin
savikaina. Atitinkamos gamybos ilaidos atskiriems produktams paskirstomos proporcingai
pagamintos produkcijos normatyvinei savikainai. Normatyvinis bdas yra tam tikra vertinio
bdo atmaina, tik ia vietoj pardavimo kain nustatoma normatyvin savikaina.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
Chemijos gamykloje i tos paios aliavos gaunama dviej ri produkcija: A produkcija ir
B produkcija.
Per ataskaitin laikotarp pagaminta 1 000 litr A produkcijos ir 500 litr B produkcijos.
Faktins abiej ri produkcijos gamybos ilaidos 900 Lt.
Taikant normatyvin bd, nustatoma abiej ri produkcijos normatyvin savikaina: A
produkcijos 0,45 Lt / l, B produkcijos 0,70 Lt / l.
A ir B produkcijos faktin savikaina apskaiiuojama taip:
Rodikliai
Produkcijos normatyvin
savikaina
Ilaid suma vienam litui
produkcijos normatyvins
savikainos
Ilaid paskirstymas
produkcijos rims
Produkcijos vieneto
savikaina
A produkcija
B produkcija
0,45 x 1 000 = 450,00
0,70 x 500 = 350,00
Suma, Lt
800,00
900,00 : 800,00 = 1,125

1,125 x 450,00 = 506,00
1,125 x 350,00 = 394,00
506,00 : 1 000 = 0,506
394,00 : 500 = 0,788
65
900,00
x
20. Jei gaminant produkcij atsiranda atliek ar kit alutini produkt, kuri vert
nereikminga, taiau juos galima parduoti, jie vertinami grynja galimo realizavimo verte. i
vert atimama i pagrindinio gaminio savikainos.
Gamybos procese gali susidaryti atliek ir / arba gali bti gaunama alutin produkcija. alutin
produkcija paprastai turi didesn rinkos kain nei atliekos, be to, atliekas ne visas ir ne visada
galima parduoti.
Jeigu alutin produkcija parduodama arba naudojama mons veikloje, j reikia kainoti
grynj galimo realizavimo verte.
Gamybos atliekos mediag (aliav), pusgamini ir kit materiali itekli, susidarani
gaminant produkcij, likuiai, visikai arba i dalies prarad pirmines vartojimo savybes.
Gamybos atliekos gali bti grtamosios arba negrtamosios.
Grtamosios gamybos atliekos tokios atliekos, kurios ateityje gali bti naudojamos gamyboje,
parduodamos arba naudojamos kitoms mons reikmms. Jei gamybos atliekas galima parduoti, jos
kainojamos grynja galimo realizavimo verte. Jei atliekos naudojamos mons viduje, jos
kainojamos pagal mons pasirinkt metodik, pvz., nustatant faktin ar normatyvin savikain.
Gamybos procese gaut grtamj atliek verte mainamos pagrindins produkcijos gamybos
ilaidos.
Negrtamosios atliekos gamybos procese susidaranios atliekos, kuri nebegalima nei
panaudoti monje, nei parduoti. ios atliekos mons apskaitoje parodomos kiekiniais mato
vienetais, todl faktikai jos nedaro takos pagrindins produkcijos savikainai.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
Bald gamybos monje gaminami stalai. Ipjovus i vientisos plokts reikalingas detales, lieka
ploki atliek. Dalis j gali bti panaudojama kit bald, pvz., knyg lentyn, gamybai, todl jos
yra grtamosios atliekos. Kita dalis netinkama naudoti, t.y. lieka kaip negrtamosios atliekos.
cech stal gamybai atveta ploki, kuri vert 250 000 Lt. I j pagaminus stalus liko
ploki atrai, kuri dalis buvo perduota kit cech knyg lentynoms gaminti (j vert, nustatyta
pagal faktines plokts sigijimo ilaidas, lygi 35 000 Lt). Kita dalis nebetinka jokiems gaminiams
gaminti ir yra negrtamosios atliekos.
Skaiiuojant stal gamybos faktin savikain, ilaidos aliavoms apskaiiuojamos taip:
250 000 Lt 35 000 Lt = 215 000 Lt.
21. Kai atsarg (produkcijos) judjimo ir j likui ataskaitiniu laikotarpiu traukti

apskait faktine pasigaminimo savikaina netikslinga arba nemanoma, gali bti taikomi kiti
vertinimo bdai, pavyzdiui, normatyvins savikainos bdas, kuris gali bti taikomas, jeigu
gaunami skaiiavimai yra artimi savikainai. Taikant bd, vertinamas normalus aliav ir
mediag, darbo, rengim naumo ir pajgum naudojimo lygis ir nustatoma normatyvin
produkcijos vieneto savikaina. Ji yra reguliariai peririma ir, jeigu reikia, keiiama
atsivelgiant pasikeitusias slygas.
Kai faktins produkcijos gamybos ilaidos atitinka technologinius normatyvus arba yra jiems
artimos, arba kai ataskaitiniu laikotarpiu netikslinga nustatyti faktin savikain, pagaminta
produkcija apskaitoje gali bti registruojama, vertinant j normatyvine savikaina, o ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje koreguojant iki faktins savikainos.
22. Kai atsarg (produkcijos) judjimas ir j likuiai ataskaitiniu laikotarpiu traukiami
apskait faktine pasigaminimo savikaina, ypa maos gamybos apimties laikotarpiais
66
(palyginti su mons gamybos apimtimi normaliomis verslo slygomis) dalis netiesiogini

gamybos ilaid nepriskiriamos pagamint atsarg savikainai, o yra i karto pripastamos
veiklos snaudomis. Tai daroma tam, kad skirtingais laikotarpiais pagamintos produkcijos
savikaina reikmingai nesiskirt.
Kai gamybos apimtis atskirais laikotarpiais reikmingai skiriasi, palyginti su prastos gamybos
apimties laikotarpiu, gamybai smarkiai sumajus netiesiogins gamybos ilaidos gali ikreipti
faktin gamini savikain. Tokiu atveju netiesiogini ilaid suma, apskaiiuota proporcingai
gamybos apimties sumajimui, palyginti su prasta ar numatoma gamybos apimtimi, bus
pripastama veiklos snaudomis. Pvz., gamybos pastato nusidvjimo ilaidos yra vienodos
kiekvien ataskaitin laikotarp. Jeigu ataskaitin laikotarp gamybos apimtis buvo 20 procent
prastins gamybos apimties, tai produkcijos savikain bus skaitoma tik 1/5 nusidvjimo ilaid.
Likusi nusidvjimo suma bus pripastama veiklos snaudomis.
23. Neatsivelgiant tai, kokie vertinimo bdai buvo taikyti, finansinje atskaitomybje
atsarg (produkcijos) likuiai vertinami faktine savikaina arba grynja galimo realizavimo
verte.
II.
GRYNOJI GALIMO REALIZAVIMO VERT
24. Atsarg savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gali bti didesn u j grynj
galimo realizavimo vert, jeigu atsargos buvo sugadintos, visikai arba i dalies paseno, j
pardavimo kaina nukrito ar iaugo vertintos gamybos baigimo arba pardavimo ilaidos.
Atsarg nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo verts atliekamas tam, kad turto
balansin vert neviryt sumos, kuri tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus turt
prastinio mons veiklos ciklo metu.
sigytos arba pasigamintos atsargos kainojamos faktine sigijimo ar pasigaminimo savikaina.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje mon turi pateikti kuo patikimesnius ir tikresnius duomenis
apie turim atsarg vert. is reikalavimas grindiamas nuostata, kad atsarg vert mons
balanse neturi bti didesn u naud, kurios tikimasi pardavus arba sunaudojus ias atsargas.
Atsarg nukainojimas atliekamas vadovaujantis atsargumo principu. Pagal princip, renkantis
vien i keli mons atsarg kainojimo bd, pirmenyb teikiama tam, kur taikant mons
rezultatai bus nepalankiausi, t.y. apskaitos informacijoje numatomos blogesns veiklos
perspektyvos.
iame verslo apskaitos standarte nustatyta, kad atsarg savikaina ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje negali bti didesn u j grynj galimo realizavimo vert. Grynoji galimo
realizavimo vert gali bti maesn u atsarg sigijimo (pasigaminimo) savikain, kai: atsargos
sugenda arba yra sugadinamos; pasensta moralikai; jas parduoti monei nuostolinga dl
pasirinktos mons pardavimo politikos; iauga j gamybos ubaigimo ir / arba pardavimo
ilaidos; sumaja i atsarg rinkos kaina ir pan.
25. Atsargos paprastai nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo verts pagal
kiekvien atsarg vienet. Tam tikrais atvejais gali bti tikslinga sugrupuoti panaius ar
susijusius atsarg vienetus (pavyzdiui, kai tai paiai gamini grupei priklausantys panaios
paskirties ar naudojimo atsarg vienetai yra pagaminti ir pateikiami rink toje paioje
geografinje zonoje ir atskirai juos vertinti praktikai nemanoma). Atsargos negali bti
nukainojamos tokiomis grupmis kaip, pavyzdiui, visa pagaminta produkcija arba visos
atsargos, kurios skirtos tam tikrai pramons akai ar laikomos tam tikroje geografinje
zonoje.
67
Teisingiausia informacija gaunama nukainojant kiekvien atsarg vienet. Jeigu, vadovaujantis

apskaitos optimalumo principu, netikslinga arba nemanoma vertinti kiekvien atsarg vienet,
atsargos gali bti nukainojamos vienari atsarg grupmis. Tam btina atsargas sugrupuoti pagal
j vartojamsias savybes, vartotojus, pagaminimo ir / ar pardavimo viet. Grups negali sudaryti
visa tam tikroje geografinje zonoje pagaminta produkcija arba visos atsargos, skirtos vienai kio
akai. Atsargos turi bti skirstomos smulkesnes grupes, atsivelgiant anksiau mintus
reikalavimus. Nukainojant atsargas grupmis, gauti duomenys gali nesutapti su duomenimis,
gautais, nukainojant atskirus atsarg vienetus.
Vadovaujantis io standarto nuostatomis, negalima i karto nukainoti vis atsarg straipsn.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
Atsarg vienetai ir j grups nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo verts taip:
Rodikliai
Azoto tros
Amonio salietra t
Amonio sulfatas t
Karbamidas t
I viso azoto tr
Kalio tros
Kalio chloridas t
Kalio sulfatas t
Kalio druska t
I viso kalio tr
I viso atsarg
Atsarg vert, Lt
sigijimo
Grynoji galimo
(pasigaminimo)
realizavimo
savikaina
vert
Atsarg verts nustatymas, Lt

Atskiri vienetai
Atsarg grups
360,00
330,00
580,00
1 270,00
380,00
305,00
550,00
1 235,00
360,00
305,00
550,00
1 215,00
1 235,00
450,00
850,00
360,00
1 660,00
2 930,00
510,00
950,00
280,00
1 740,00
2 975,00
450,00
850,00
280,00
1 580,00
2 795,00
1 660,00
2 895,00
Kai atsargos nukainojamos pagal kiekvien atsarg vienet, pateiktame pavyzdyje iki
grynosios galimo realizavimo verts reiks nukainoti amonio sulfat, karbamid ir kalio drusk.
Jeigu atsargos bt nukainojamos pagal atsarg grupes, iame pavyzdyje iki grynosios galimo
realizavimo verts bus nukainojamos tik azoto tr grups atsargos. iame pavyzdyje didesn
atsarg vert gaunama vertinant tras grupmis nei kiekvien j vienet.
Atsarg nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo verts sum registravimas apskaitoje
aptariamas io standarto 31 p.
26. Grynoji galimo realizavimo vert nustatoma remiantis patikimais rodymais, kuriuos
galima gauti tuo metu, kai vertinamos atsargos. Nustatant grynj galimo realizavimo vert,
vertinami ir kainos ar savikainos svyravimai, tiesiogiai susij su vykiais, kurie vyksta
pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui iki finansins atskaitomybs sudarymo ir patvirtina
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvusias slygas.
Grynosios galimo realizavimo verts pagrind sudaro finansins atskaitomybs dien inoma
atsarg vieneto pardavimo kaina.
68
Pardavimo kaina gali bti nustatoma atsivelgiant tuo metu galimas pardavimo kainas rinkoje.
Jeigu mon gali parduoti atsargas keliose skirtingose rinkose, kuriose kainos yra skirtingos,
grynajai galimo realizavimo vertei nustatyti naudotina kaina tos rinkos, kurioje tikimasi
parduoti.
Nustatydama pardavimo kain, mon gali atsivelgti paskutini rinkos sandori kain, jeigu
nuo sandorio sudarymo dienos iki finansins atskaitomybs sudarymo labai nepasikeit
ekonomins aplinkybs, pvz., nebuvo staigaus kain kitimo. Jei mon turi duomen apie kelet
paskutini sandori, gali bti apskaiiuojama vidutin pardavimo kaina.
mon gali atsivelgti ir panai atsarg rinkos kainas finansins atskaitomybs sudarymo
metu. ios kainos turi bti patikslinamos, atsivelgiant galimus vertinam ir jas panai
atsarg skirtumus, pvz., kai vertinam tr rinkos kaina neinoma, nustatomas veikliosios
mediagos kiekis vertinamose ir jas panaiose trose.
Nustatant grynj galimo realizavimo vert, btina atsivelgti visas slygas ir aplinkybes
finansins atskaitomybs sudarymo metu, daranias ar galinias daryti tak atsarg kainojimui.
Btina atsivelgti ir vykius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui iki finansins atskaitomybs
sudarymo. Pvz., jei paskutin finansini met dien atsarg kaina rinkoje sumaja, o vliau vl
padidja, reikia, kad kainos sumajimas yra laikinas ir i atsarg nukainoti iki grynosios
galimo realizavimo verts, sudarant finansin atskaitomyb, nereikia. Ir prieingai, jeigu
paskutin ataskaitini met dien atsarg pardavimo kaina, palyginti su apskaitos duomenimis,
sumaja ir maja toliau, atsargas reikia nukainoti iki grynosios galimo realizavimo verts, nes
kain pasikeitimas yra ilgalaikis.
27. Nustatant grynj galimo realizavimo vert, reikia atsivelgti tiksl,

dl kurio atsargos laikomos. Pavyzdiui, atsarg, laikom pardavimo ar
paslaug sutartims vykdyti, grynoji galimo realizavimo vert pagrsta sutartine
kaina, numatyta pasiraytose sutartyse. Jeigu pardavimo sutartyse numatyti
maesni atsarg kiekiai, pervirio grynoji galimo realizavimo vert nustatoma
remiantis vidutine pardavimo kaina arba palyginamja rinkos kaina.
Teisingiausiai grynj galimo realizavimo vert galima nustatyti pagal atsarg laikymo monje
tiksl.
mon gali laikyti atsargas i anksto pasiraytoms pirkimopardavimo sutartims vykdyti.
Tokioje sutartyje numatyta kaina gali bti naudojama atsarg grynajai galimo realizavimo vertei
nustatyti.
Jeigu atsarg yra daugiau nei numatyta pirkimopardavimo sutartyje, pervirio dalies grynoji
galimo realizavimo vert nustatoma pagal vidutin (r. 26 p.) arba palyginamj kain, jeigu
tokia nustatyta.
28. aliavos ir kitos mediagos, laikomos produkcijai gaminti, negali bti nukainojamos
emiau negu j savikaina, jeigu produkcij, kuri gaminant jos naudojamos, tikimasi
parduoti u savikain ar didesne kaina, nebent mon turi didel perteklin i aliav ar kit
mediag kiek, palyginti su reikiamu prastinmis mons veiklos slygomis.
mon gali laikyti atsargas, kuri prireiks produkcijai gaminti ateinaniais laikotarpiais. Jeigu
sumaja aliav ar produkcijai gaminti naudojam mediag sigijimo kaina, o i j pagamint
produkcij tikimasi parduoti u savikain arba brangiau, i aliav perkainoti nereikia.
Jeigu mon turi didel aliav ar mediag pertekli, palyginti su tuo kiekiu, kuris reikalingas
monei prastinmis veiklos slygomis, ji turi nukainoti atsarg pertekli iki grynosios galimo
realizavimo verts.
69
29. Tuo atveju, kai aliav kain kritimas parodo, kad i j pagamintos produkcijos
savikaina virys grynj galimo realizavimo vert (pavyzdiui, kai maja paklausa tiek
konkreiai pagamintai produkcijai, tiek aliavoms, naudojamoms jos gamyboje), aliavos
nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo verts. Tokiomis aplinkybmis tiksliausias
grynosios galimo realizavimo verts matas gali bti vert, u kuri galima sigyti tokias pat
aliavas.
Paprastai aliav ir i j pagamintos produkcijos vert kinta proporcingai, t. y. majant aliav
sigijimo kainai turt mati ir produkcijos pardavimo kaina.
aliavos, mediagos, komplektuojamieji gaminiai ir kitos atsargos, naudojamos produkcijai
gaminti, gali bti nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo verts tik tada, kai baigtos
gaminti produkcijos, kurios sudt eina ios atsargos, tiktina pardavimo kaina tampa maesn
nei ios produkcijos pagaminimo savikaina. Kitaip sakant, gaminam produkcij einanias
atsargas galima nukainoti iki grynosios galimo realizavimo verts tik tuomet, kai pagamint
produkcij tikimasi parduoti nuostolingai. iuo atveju aliav grynosios galimo realizavimo
verts pagrindas gali bti vert, u kuri tikimasi sigyti tokias pat aliavas.
30. Kai pasikeiia aplinkybs, dl kuri atsargos turjo bti nukainotos emiau negu
savikaina, nukainojimo suma atstatoma taip, kad nauja balansin vert bt lygi atsarg
sigijimo (pasigaminimo) savikainai arba patikslintai grynajai galimo realizavimo vertei,
atsivelgiant tai, kuri i j maesn. Taiau atstatytoji atsarg vert negali bti didesn u
atsarg sigijimo (pasigaminimo) savikain.
Kiekvien kart, sudarant finansin atskaitomyb, reikia nustatyti, kaip pasikeit aplinkybs, dl
kuri atsargos buvo nukainotos prajusio ataskaitinio laikotarpio finansinje atskaitomybje.
Pvz., kaip pakito atsarg pardavimo kaina, j vartojamosios savybs, kokios atsirado naujos j
pardavimo ar panaudojimo gamyboje slygos ir pan. Iaikjus tokiems pokyiams ir vertinus
j poveik atsarg pardavimo kainai finansins atskaitomybs sudarymo dien, apskaiiuojama
nauja i atsarg grynoji galimo realizavimo vert. i vert palyginama su faktine anksiau
nukainot atsarg sigijimo (pasigaminimo) savikaina ir atliekamas naujas i atsarg
vertinimas ta verte, kuri yra maesn.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
Nukainot atsarg patikslinta grynoji galimo realizavimo vert nustatoma ir j vert
koreguojama taip:
Atsargos
sigiji
mo
savika
ina, Lt
Grynoji
galimo
realizavi
mo vert
prajus
ataskaiti
n
laikotarp
,
Atsarg
vert
prajusio
ataskaitinio
laikotarpio
finansinje
atskaitomyb
je, Lt
70
Patikslin
ta
grynoji
galimo
realizavi
mo vert
ataskaiti
n
laikotarp
Atsarg
vert
ataskaitinio
laikotarpio
finansinje
atskaitomyb
je, Lt
305,00
305,00
,
Lt
310,00
550,00
550,00
585,00
580,00
280,00
280,00
280,00
280,00
Lt
Amonio
sulfatas t
Karbamidas t
Kalio druska t
330,0
0
580,0
0
360,0
0
310,00
I pateikto pavyzdio matyti, jog per ataskaitin laikotarp pakitus grynajai galimo realizavimo
vertei pakinta ir atsarg kainojimas finansinje atskaitomybje. Kai patikslinta grynoji galimo
realizavimo vert yra maesn u faktin sigijimo savikain, atsargos finansinje
atskaitomybje kainojamos pagal patikslint grynj galimo realizavimo vert. Kai faktin
atsarg sigijimo savikaina yra maesn u patikslint grynj galimo realizavimo vert,
prajus ataskaitin laikotarp nukainotos atsargos kainojamos ataskaitinio laikotarpio
finansinje atskaitomybje faktine savikaina.
31. Vis atsarg nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo verts suma ir visi
atsarg nuostoliai turi bti pripastami to laikotarpio, kuriuo buvo atliekami nukainojimai ir
(ar) susidar nuostoliai, veiklos snaudomis.
Nukainojus atsargas, skirtumas tarp grynosios galimo realizavimo verts ir atsarg sigijimo
(pasigaminimo) savikainos pripastamas to laikotarpio, kuriuo buvo atliekami nukainojimai,
veiklos snaudomis.
Atsarg verts sumajimas registruojamas kontrarinje sskaitoje, skirtoje parodyti apskaitoje
atsarg sigijimo savikainos sumajim. ios kontrarins sskaitos analitins sskaitos turi bti
suderintos su atsarg apskaitos sskaitomis.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
Amonio sulfato sigijimo savikaina 330,00 Lt / t, galima jo pardavimo kaina finansins
atskaitomybs sudarymo dien 310,00 Lt / t, pardavimo ilaidos 5,00 Lt / t. Grynoji galimo
realizavimo vert 310,00 Lt / t 5,00 Lt / t = 305,00 Lt / t, todl sudarant balans amonio
sulfatas turi bti kainotas grynja galimo realizavimo verte, nes ji maesn u faktin sigijimo
savikain. Nukainojimo suma (330,00 Lt / t 305,00 Lt / t = 25,00 Lt / t) pripastama
ataskaitinio laikotarpio veiklos snaudomis. Apskaitoje nukainojimas registruojamas darant tok
buhalterin ra:
D 6131 Atsarg verts sumajimo snaudos
25
K 20149 Pirkt preki, skirt perparduoti, verts sumajimas
(analitin sskaita Amonio sulfatas)
25
________________________________________________________________________________
Atsarg laikymo metu gali susidaryti atsarg nuostoli, t.y. gali natraliai sumati atsarg
svoris nudivus, igaravus, nubyrjus ir pan.; atsargos gali sugesti, dingti dl neinom
prieasi, ti stichins nelaims metu. Pagal io standarto nuostatas tokie nuostoliai
priskiriami ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jie susidar, veiklos snaudoms.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
71
Rugpjio mnes perdirbimo mon supirko 200 tkst. t grd. Grd sigijimo savikaina
300,00 Lt / t. Dl per didels drgms 10 t grd sugedo. Suged grdai nuraomi darant tok
buhalterin ra:
D 6131 Atsarg verts sumajimo snaudos
3 000
K 201 Atsargos
3 000
________________________________________________________________________________
32. Bet kokio atsarg nukainojimo atstatymo, atliekamo dl grynosios galimo
realizavimo verts augimo, suma turi bti mainamos to laikotarpio veiklos snaudos.
Kai padidja nukainot atsarg grynoji galimo realizavimo vert, i atsarg

nukainojimo atstatymo iki naujos grynosios galimo realizavimo verts arba iki
faktins sigijimo (pasigaminimo) savikainos, kai ji maesn u nauj grynj galimo
realizavimo vert, suma mainamos to laikotarpio, kur buvo atliekamas nukainojimo
koregavimas, veiklos snaudos.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
Amonio sulfato sigijimo savikaina 330,00 Lt / t, grynoji galimo realizavimo vert prajusio
ataskaitinio laikotarpio finansinje atskaitomybje 305,00 Lt / t, nauja grynoji galimo realizavimo
vert 310,00 Lt / t. Kadangi grynoji galimo realizavimo vert padidjo, taiau yra maesn u
sigijimo savikain, sudarant ataskaitinio laikotarpio balans amonio sulfatas turi bti kainotas
nauja grynja galimo realizavimo verte, t.y. 310,00 Lt / t. Nukainojimo atstatymo suma (310,00
Lt / t 305,00 Lt / t = 5,00 Lt / t) mainamos ataskaitinio laikotarpio veiklos snaudos. Apskaitoje
nukainojimo atstatymas registruojamas darant tok buhalterin ra:
D 20149 Pirkt preki, skirt perparduoti, verts sumajimas
(analitin sskaita Amonio sulfatas)
5
K 6131 Atsarg verts sumajimo snaudos
5
________________________________________________________________________________
33. Atsargos, kuri grynoji galimo realizavimo vert nustatyta usienio valiuta, turi bti
parodytos taikant grynosios galimo realizavimo verts nustatymo metu galiojant oficial
valiutos keitimo kurs ar santyk.
Jeigu mons preki pardavimo rinka yra usienio alyje (-se), grynoji galimo realizavimo vert
sudarant finansin atskaitomyb sudarymo metu gali bti nustatoma usienio valiuta. iuo
atveju atsarg vert nustatoma pagal finansins atskaitomybs sudarymo dien galiojant
oficial Lietuvos Respublikos nacionalins valiutos ir usienio valiutos keitimo kurs ar santyk.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
Atsargos parduodamos usienio rinkoje, galima j pardavimo kaina 250 JAV doleri u
vienet, pardavimo ilaidos 5 JAV doleriai u vienet. Grynoji galimo realizavimo vert bus 245
JAV doleriai. Atskaitomybs sudarymo dien oficialus lito ir JAV dolerio keitimo kursas 3,20 Lt
u doler, todl finansinje atskaitomybje i atsarg vert bus 784,00 Lt.
72
________________________________________________________________________________
III.
PASLAUG TEIKJO ATSARG SAVIKAINA
34. Jeigu pagal mons veiklos pobd btina, paslaug teikjai gali kaupti
su paslaug teikimu susijusias ilaidas atsargose. Paslaug teikjo atsarg
savikain daniausiai sudaro darbo ir kitos tiesiogiai su paslaug teikimu
susijusios ilaidos bei joms priskiriamos netiesiogins ilaidos.
Kai pagrindin mons veikla yra paslaug teikimas, danai pasitaiko, kad sunaudojamos
mediagos, apskaiiuojamas darbo umokestis ir darbdavio mokos u darbuotoj socialin
draudim bei garantin fond, patiriamos pridtins ilaidos, nors paslaugos dar nesuteiktos, t.
y. pajamos dar neudirbtos. Toki paslaug teikimo ilaidos (tiesiogini mediag, tiesioginio
darbo umokesio, priskirta netiesiogini gamybos ilaid dalis) gali bti registruojamos kaip
atsargos. Bendrosios ir administracins bei pardavimo ilaidos negali bti skaitomos paslaug
teikimo ilaidas jos turi bti pripastamos ataskaitinio laikotarpio veiklos snaudomis.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
Pvz., mon teikia medienos pjovimo paslaugas i usakovo aliavos. Ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje darbai nebaigti, darb primimo aktas nepasiraytas ir mon neturi garantijos, kad
paslaug pajamos bus gautos, todl negalima pripainti pajam. Negalima apskaiiuoti ir
paslaug savikainos, o u ias paslaugas apskaiiuot darbo umokesio ir moktin socialinio
draudimo sum bei kitas ilaidas reikia rayti atsarg sudt darant tok buhalterin ra:
D 2012 Nebaigta gamyba
5 840
4 000
1 240
K 6004 Netiesiogins gamybos ilaidos
600
________________________________________________________________________________
IV.
ATSARG KAINOJIMO BDAI
35. Apskaiiuodama sunaudot gamyboje ar parduot atsarg savikain, mon gali

taikyti FIFO bd (darant prielaid, kad pirmiausiai sunaudojamos anksiausiai sigytos ar
pagamintos atsargos), LIFO bd (darant prielaid, kad pirmiausiai sunaudojamos vliausiai
sigytos ar pagamintos atsargos), svertinio (slenkaniojo) vidurkio, konkrei kain arba
kitus atsarg kainojimo bdus, atsivelgdama atsarg judjim monje bei kitas slygas.
Atsarg kainos nuolat keiiasi. Be to, tos paios atsargos tuo paiu metu gali bti perkamos
(pagaminamos) u skirting kain. Norint kuo tiksliau nustatyti parduot preki ir gamybai
sunaudot atsarg bei sandlyje likusi vertybi savikain, reikia inoti, kokia tvarka jos buvo
parduotos (sunaudotos). mon gali sugrupuoti atsargas pagal j pobd bei tikslin paskirt ir
kiekvienai grupei parinkti atsarg kainojimo bd, atsivelgiant atsarg judjim monje.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
Jeigu pagal aliav kokybs charakteristik pirmiausiai btina sunaudoti anksiausiai sigytas
atsargas, aliavoms kainoti tikslinga taikyti FIFO, o rezervuaruose laikomo kuro, kuris
73
susimaio ir negalima nustatyti jo sunaudojimo eilikumo, kainoti svertinio (slenkaniojo)

vidurkio bd. Atsarg kainojimo bdai neturi bti keiiami kiekvien ataskaitin laikotarp ar
pagal tai, kokiame mons padalinyje ios atsargos parduodamos ar sunaudojamos.
________________________________________________________________________________
36. Taikant FIFO bd, daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arba
sunaudojamos atsargos, kurios buvo sigytos anksiausiai, tai reikia, kad laikotarpio
pabaigoje likusios atsargos buvo vliausiai sigytos ar pagamintos. bd rekomenduojama
taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.
FIFO bdo esm yra tai, kad anksiausiai parduot (sunaudot) atsarg savikaina
apskaiiuojama pagal anksiausiai sigyt atsarg kain. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios
atsargos kainojamos paskutini sigijim (pasigaminimo) savikaina. Taip laikotarpio pabaigoje
balanse pateikiama reali atsarg likuio vert. Todl metod rekomenduojama taikyti ir tais
atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.
________________________________________________________________________________
Pavyzdys
Atsarg kainojimas FIFO bdu:
Likutis laikotarpio
pradioje
Parduota
Pirkta
Parduota
Pirkta
Likutis laikotarpio
pabaigoje
Parduot preki savikaina
Vienetai
100
Kaina
2,10
Suma
210,00
2,80
420,00
3,00
150,00
V
ienetai
1
00
7
5
1
75
Kaina
Suma
2,10
2,80
210,00
210,00
5
0
7
5
1
25
3,00
2,80
75
150
100
50
125
Atsarg likutis laikotarpio

pabaigoje
420,00
150,00
210,00
360,00
37. LIFO bdas gali bti taikomas tik tais atvejais, kai pirmiausiai parduodamos arba
sunaudojamos vliausiai sigytos ar pagamintos atsargos, tai reikia, kad laikotarpio
pabaigoje liekanios atsargos yra pirmiausiai sigytos ar pagamintos.
74
LIFO bdo esm yra tai, kad anksiausiai parduot (sunaudot) atsarg savikaina
apskaiiuojama pagal vliausiai sigyt atsarg kain. bd galima taikyti tik tuomet, kai tiksliai
inoma, kad vliausiai sigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos) pirmiausiai. Ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje likusios atsargos kainojamos pirmj sigijim (pasigaminimo) savikaina.
Taigi laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama atsarg likuio vert neparodo realios atsarg kainos.
Pavyzdys
Atsarg kainojimas LIFO bdu:
Likutis laikotarpio
pradioje
Parduota
Pirkta
Parduota
Pirkta
Likutis laikotarpio
pabaigoje
Vienetai
100
Kaina
2,10
Suma
210,00
2,80
420,00
3,00
150,00
V
ienetai
5
0
1
25
1
75
Kaina
Suma
3,00
2,80
150,00
350,00
2
5
1
00
1
25
2,80
2,10
75
150
100
50
125
Atsarg likutis laikotarpio

pabaigoje
500,00
70,00
210,00
280,00
38. Jeigu atsargos sumaiytos ir nemanoma atskirti, kurios sigytos ar pagamintos

pirmiau, jos gali bti kainojamos taikant svertinio vidurkio bd. Taikant bd, atsarg
savikaina nustatoma pagal atsarg vienet laikotarpio pradioje ir per vis laikotarp sigyt
ar pagamint panai atsarg vienet kain svertin vidurk. Vidurkis gali bti
apskaiiuojamas periodikai arba gavus kiekvien nauj atsarg partij (pagal aplinkybes
kiekvienoje monje, atsivelgiant atsarg naudojimo bd).
Svertinio vidurkio bdo esm yra tai, kad parduot (sunaudot) atsarg savikaina
apskaiiuojama i atsarg kiek dauginant i ataskaitinio laikotarpio pradioje buvusi ir per
laikotarp sigyt atsarg kain svertinio vidurkio. Vidutin atsarg vieneto kaina apskaiiuojama
ataskaitinio laikotarpio pradioje buvusi ir per laikotarp sigyt atsarg vert dalijant i j kiekio.
Ta paia vidutine kaina kainojamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos. Taigi
75
laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama atsarg likuio vert parodo vidutin t laikotarp monje
turt atsarg kain. is bdas taikytinas, kai atsargos yra sumaiytos ir negalima nustatyti, kurios
j sigytos ar pagamintos anksiau. Taikant svertinio vidurkio bd, lengviau tvarkyti apskait,
nereikia kontroliuoti, kokiu nuoseklumu sigytos (pasigamintos) atsargos sunaudojamos ar
parduodamos.
Pavyzdys
Atsarg kainojimas svertinio vidurkio bdu:
Likutis laikotarpio
pradioje
Parduota
Pirkta
Parduota
Pirkta
Likutis laikotarpio
pabaigoje
Svertinio vidurkio (vidutins kainos)

apskaiiavimas
Vienetai
100
75
150
100
50
125
V
ienetai
1
00
1
50
5
0
3
00
7
5
1
00
1
75
1
25
Atsarg likutis laikotarpio pabaigoje
Kaina
2,10
Suma
210,00
2,80
420,00
3,00
150,00
Kaina
Suma
2,10
2,80
3,00
210,00
420,00
150,00
2,60
780,00
2,60
455,00
2,60
325,00
39. Konkreiam tikslui gaminam stambi vienetini atsarg, preki ir teikiam

paslaug savikaina gali bti nustatoma taikant konkrei kain bd. Taikant bd,
konkrets atsarg vienetai turi bti vertinami j savikaina. Konkrei kain bdas gali bti
taikomas konkretiems projektams skirtoms atsargoms. is bdas netaikomas, jeigu yra daug
atsarg vienet, kurie gali bti lengvai keiiami vieni kitais.
Taikant konkrei kain bd, parduot (sunaudot) preki savikaina nustatoma kiekvien
parduot (sunaudot) atsarg vienet kainojant btent to vieneto sigijimo ar pagaminimo
savikaina. Bdas pasiteisina traukiant apskait brangias atsargas, pvz., automobilius, nes
76
reikia tiksliai inoti kiekvieno pirkinio naudojimo paskirt. Taikant bd, atsarg judjimas
sutampa su j kain judjimu.
Pavyzdys
Sausio mn. pirkti du automobiliai po 35 000 Lt ir trys po 27 000 Lt. Vasario mnes
parduotas vienas automobilis, kurio sigijimo savikaina 35 000 Lt ir du automobiliai, kuri
sigijimo savikaina po 27 000 Lt. Taigi vasario mnes parduot preki savikaina bus 89 000 Lt,
o atsarg likutis vasario mnesio pabaigoje 62 000 Lt.
V.
ATSARG SUNAUDOJIMO (PARDAVIMO) APSKAITOS BDAI
40. Atsarg sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali bti registruojamas nuolat
arba periodikai. Taikant nuolat apskaitom atsarg bd, buhalterins apskaitos sskaitose
registruojama kiekviena su atsarg sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. Jeigu
nuolat apskaitom atsarg bd taikyti ekonomikai netikslinga, gali bti taikomas
periodikai apskaitom atsarg bdas, kai atsarg likui savikaina ir parduot preki
savikaina buhalterins apskaitos sskaitose uregistruojama ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje atlikus atsarg likui inventorizacij.
Nuolat apskaitom atsarg bdo esm yra tai, kad gautos ir parduotos (sunaudotos) atsargos
nuolat registruojamos buhalterinse sskaitose, raant kiekvien atsarg gavimo ir pardavimo
(sunaudojimo) operacij. Atsarg likutis gali bti nustatomas po kiekvienos operacijos.
Periodikai apskaitom atsarg bdui bdinga tai, kad buhalterinse sskaitose registruojamos
tik atsarg pirkimo operacijos, o atsarg likuiai nustatomi pagal inventorizacijos duomenis.
Parduot (sunaudot) atsarg savikaina apskaiiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal
pirkim ir atsarg likui duomenis.
Parduot (sunaudot) atsarg savikaina = atsarg likutis laikotarpio pradioje + per laikotarp
sigyt atsarg vert atsarg likutis laikotarpio pabaigoje.
FIFO, LIFO, konkrei kain ir svertinio vidurkio atsarg kainojimo bdai gali bti naudojami,
tiek taikant nuolat apskaitom, tiek periodikai apskaitom atsarg bdus.
Pavyzdiai
Atsarg sunaudojimo (pardavimo) kini operacij registravimas apskaitoje, atsarg apskaitai
1) pardavus atsargas registruojama parduot preki savikaina:
K 201 Atsargos
2)
sunaudojus gamyboje:
D 2012 Nebaigta gamyba

arba
D 6003 Tiesiogins gamybos ilaidos, 6004 Netiesiogins gamybos ilaidos
77
K 201 Atsargos
Taikant periodikai apskaitom atsarg bd parduot preki savikaina registruojama apskaitoje
tik ataskaitinio laikotarpio pabaigoje mons pasirinktu vienu galim bd:
I bdas (kai atsarg sskaitoje registruojamas j likutis ataskaitinio laikotarpio pradioje ir
pabaigoje ir likui pokyio apskaitai atskira sskaita neskiriama)
K 201 Atsargos
(pradinio likuio suma)
D 201 Atsargos (likuio laikotarpio pabaigoje suma)

K 6002 Pirkimai
(visa per laikotarp uregistruot pirkim suma)
D 390 Suvestins sskaitos

(udaroma parduot preki savikainos sskaita)
II bdas (kai atsarg sskaitoje registruojamas j likutis ataskaitinio laikotarpio pradioje ir
pabaigoje bei likui pokytis; likui pokyi apskaitai skiriama atskira sskaita)
D 6005 Atsarg padidjimas / sumajimas
K 201 Atsargos
(atsarg likui sumajimo suma)
arba
D 201 Atsargos
K 6002 Pirkimai
(atsarg likui padidjimo suma)
(visa per laikotarp uregistruot pirkim suma)

(udaroma atsarg padidjimo / sumajimo
sskaita)
K 6005 Atsarg padidjimas / sumajimas
arba
(udaroma atsarg padidjimo / sumajimo sskaita)
D 390 Suvestins sskaitos
(udaroma parduot preki savikainos sskaita)
41.8. jei apskaitoje buvo taikomas LIFO bdas, atsargos turi bti pateikiamos kainotos
LIFO bdu ir FIFO bdu arba grynja galimo realizavimo verte (atsivelgiant tai, kuri yra
maesn), taip pat parodomas i veri skirtumas.
Jeigu atskiroms atsarg grupms apskaitoje buvo taikomas LIFO bdas, mon aikinamajame
rate turi nurodyti toki atsarg vert, apskaiiuot FIFO bdu, arba vertint grynja galimo
realizavimo verte, ta, kuri i j yra maesn. mon turi apskaiiuoti ir parodyti aikinamajame
78
rate skirtum tarp balansins verts, apskaiiuotos LIFO bdu, ir FIFO bdu arba grynja
galimo realizavimo verte vertintos atsarg verts, tos, kuri i j maesn.
Pavyzdys
mons atsarg balansin vert, j apskaitai taikant LIFO bd, yra 1 700,00 Lt. Apskaiiavus
i atsarg likut FIFO bdu, j vert bt 2 062,50 Lt. Finansins atskaitomybs sudarymo dien
apskaiiuota i atsarg grynoji galimo realizavimo vert 2 200,00 Lt. Aikinamajame rate
mon turi pateikti skirtum tarp atsarg balansins verts (LIFO) ir j verts, nustatytos FIFO
bdu, nes i vert yra maesn u grynj galimo realizavimo vert. iame pavyzdyje is skirtumas
362,50 Lt.
Pavyzdys
mons atsarg balansin vert, j apskaitai taikant LIFO bd, yra 1 700,00 Lt. Apskaiiavus
i atsarg likut FIFO bdu, j vert bt 2 062,50 Lt. Finansins atskaitomybs sudarymo dien
apskaiiuota i atsarg grynoji galimo realizavimo vert 2 000,00 Lt. Aikinamajame rate
mon turi pateikti skirtum tarp atsarg balansins verts (LIFO) ir j verts, vertinus ias atsargas
grynja galimo realizavimo verte, nes ji yra maesn u FIFO bdu apskaiiuot savikain. iame
pavyzdyje is skirtumas 300,00 Lt.
VAS : Registruojant atsargas apskaitoje, jos vertinamos sigijimo savikaina, o sudarant

finansin atskaitomyb sigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynja galimo realizavimo
verte, atsivelgiant tai, kuri i j yra maesn.
Perkant
Atsarg
vertinimas
Rodant finansinje atskaitomybeje
sigijimo
savikaina
sigijimo
savikaina
arba
- pirkimo kaina, atskaiius pirkimo metu gautas

nuolaidas.
- importo muitai, akcizai bei kiti negrintini
mokesiai;
- pristatymo ilaidos (krovimas, veimas,
draudimas perveimo metu ir pan.);
- atsarg paruoimo naudoti ilaidos
(ipakavimas ir kiti darbai, atliekami, kad atsargas
bt galima naudoti pagal tiesiogin paskirt).
Kuri maesn
arba
Grynaja galimo realizavimo verte,
(vertinta pardavimo kaina, esant prastoms
verslo slygoms, atmus vertintas gamybos
ubaigimo ir galimas pardavimo ilaidas)
79
Gaminant
tiesiogins ir
netiesiogins gamybos
ilaidos.
Pasigaminimo
savikaina
Atsarg
pasigaminimo savikainos
skaiiuoti bdai:
-likusi ilaid;
-vertinis(proporcingai
pardavimo kainoms);
- koeficientinis;
- normatyvinis.
Vert mameninmis
kainomis sigijimo savikaina
Vert mameninmis x 100%
kainomis
Periodi
kai
Chronologikai:
Atsarg gavimas
atsarg pardavimas =
likutis
Atsarg apskaita
kuomet atsarg savikaina

nustatoma i atsarg likui,
vertint
pardavimo
kainomis, atimant bendrojo
pelno dal, kuri daniausiai
apskaiiuojama naudojant
vidutin kiekvienos preki
ries
bendrojo
pelno
procent.
Pelno procentas
Parduodant arba sunaudojant

asargos registruojamos
Nuolat
Mamenini
kain bdas
Sskaitose registruojamos tik atsarg pirkimo operacijos, o atsarg

likuiai nustatomi pagal inventorizacijos duomenis. Parduot
(sunaudot) atsarg savikaina apskaiiuojama ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje pagal pirkim ir atsarg likui duomenis:
Pirktos atsargos atsarg likutis = sunaudotos atsargos
Atsarg klasifikavimas apskaitoje Schema 1.
Atsarg vertinimas apskaitoje ir atskaitomybje.

Jeigu finansins atskaitomybs sudarymo dien grynoji galimo realizavimo vert yra maesn
u sigijimo (pasigaminimo) savikain, atsargos nukainojamos iki j grynosios galimo realizavimo
verts, o skirtumas nuraomas ataskaitinio laikotarpio veiklos snaudas.
Pvz.
A atsarg sigijimo savikaina 1 000 Lt, grynoji galimo realizavimo vert - A 1 500 Lt
B atsarg sigijimo savikaina 2 000 Lt, grynoji galimo realizavimo vert B 1 700 Lt.
Finansinje atskaitomybje bus parodomos A atsargos sigijimo savikaina (1 000 Lt), o B
atsargos grynja galimo realizavimo verte (1 700 Lt).
Atsargos gali bti pagamintos paios mons ir sigytos alyje ir pirktos usienyje.
80
* Atsarg pasigaminimo savikaina nustatoma prie pagrindini mediag, aliav ir

komplektavimo gamini sigijimo savikainos pridedant tiesioginio darbo ilaidas, padarytas,
gaminant ias atsargas ir netiesiogines gamybos ilaidas,nustatytas pagal pasirinkt paskirstymo
kriterij.
Kai atsarg (produkcijos) judjimo ir j likui ataskaitini laikotarpiu traukti apskait
faktine pasigaminimo savikaina netikslinga arba nemanoma,gali bti taikomas normatyvins
savikainos bdas,kuomet vertinamas normalus aliav ir mediag ,darbo,rengim naumo ir
pajgum naudojimo lygis ir nustatoma normatyvin produkcijos vieneto savikaina,kuri yra
reguliariai peririma ir,jeigu reikia,keiiama atsivelgiant pasikeitusias slygas.
Kai atsarg (produkcijos) judjimas ir j likuiai ataskaitiniu laikotarpiu traukiami
apskait faktine pasigaminimo savikaina,ypa maos gamybos apimties laikotarpiais (palyginant su
mons gamybos apimtimi normaliomis verslo slygomis) dalis netiesiogini gamybos ilaid
nepriskiriamos pagamint atsarg savikainai, o yra i karto pripastamos veiklos snaudomis.Tai
daroma tam, kad skirtingais laikotarpiais pagamintos produkcijos savikaina reikmingai
nesiskirt.Kitais atvjais pasigaminimo savikain veiklos snaudos netraukiamos.
Jeigu
atsarg
gabenimo,sandliavimo
ir
atsarg
prieiros
ilaidos
yra
nereikmingos,tuomet jos atsarg savikain neskaitomos,o apskaitomos snaud sudtyje
(pardavimo savikaina).
* U valiut sigytos atsargos traukiamos apskait to turto pirkimo dienos valiutos
kursu.Pirkimo diena nustatoma pagal sutarties slygas, kurias pirkjas ir pardavjas daniausiai
nustato vadovaudamiesi Tarptautini prekybos rm priimtomis taisyklmis INCOTERMS, kai
visa nauda ir rizika, susijusi su prekmis, perduodama pirkjui.
Perkant prekes u valiuta i usienio,neteisinga jas pajamuoti pagal muitin vert.Tai nra
sigijimo vert.
Atsarg siveimas i usienio turi bti patvirtintas muitins deklaracijomis,neturint j negalima
pajamuoti atvet i usienio atsarg pagal pirkimo usienyje dokumentus.
Kai atsarg judjimo ir j likui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje traukti apskait faktine
sigijimo savikaina netikslinga arba nemanoma,gali bti taikomas mamenini kain bdas,pagal
kur atsarg savikaina nustatoma i atsarg likui ,vertintu pardavimo kainomis,atimant bendrojo
pelno dal, kur apskaiiuojama naudojant vidutin kiekvienos preki ries bendrojo pelno
procent.
Reikalavimai atsarg sigijimo dokumentams.
Atsarg sigijimas turi bti rodytas juridin gali turiniais dokumentais.
Atsarg primimo tvarka
Schema 1
sigytos atsargos turi bti priimamos tiksliai laikantis preki primimo taisykli, kurios yra
patvirtintos LR Vyriausybs nutarimu Nr. 681 1995.05. 12d. i taisykli privalo laikytis vis
nuosavybs form mons,jeigu pirkimo-pardavimo sutartyse ar technini slyg nustatymo
dokumente nenumatyta kitokia preki primimo tvarka.
Jeigu preki svoris su pakavimu neatitinka buhalterins apskaitos dokumente nurodyto
svorio arba preks gautos su paeista tara, taip pat yra gedimo poymi, preks priimamos pagal
svor be pakavimo arba faktin svor,tikrinant preki kokyb.Prekes pagal NETO svor ar faktin
kiek galima priimti atidarant tar, bet ne vliau kaip per 10 dien, o greitai gendanias prekes ne
vliau kaip per 24 valandas nuo j pristatymo.
Jeigu gaut preki kokyb neatitinka sutarties reikalavim arba apskaitos dokumentuose
nurodyto kiekio, turi bti sustabdytas preki primimas,suraytas aktas ir ne vliau kaip kit darbo
dien praneta ratu tiekjui.Gavus ratin sutikim, galima tsti preki primim vienaalikai.
Importuojant preks i usienio itin atidiai reikia vykdyti visus preki primimo
reikalavimus.Laiku ir tinkamai neforminus brokuot preki, grinam usien, mon patiria
81
papildomas ilaidas, antr kart mokdama importo PVM,sivedama prekes.Isiuniant brokuotas

prekes atgal usien, iraoma ne PVM sskaita-faktra, o grinimo aktas arba vataratis.
Gautos mon atsargos turi bti trauktos apskait.
Jeigu mon neturi sandlio arba veda duomenys i atsarg pirkimo dokument tiesiog
kompiuterin program,preki primimo sandel dokumentai orderiai neiraomi.Kuomet mons
turi sandlius,preks upajamuojamos sandl,kitaip tariant trauktos atsarg apskait t pai
dien. Produkcija,pagaminta toje paioje monje ,arba nepanaudotos aliavos,arba tinkamos
naudoti atliekos i vairi mons padalini sandl perduodamos pagal vidinius vataraius,kurie
iraomi dviejuose egzemplioriuose. ie vataraiai sandliui gavjui yra gavimo, o padaliniui,
kuris idav,nuraymo dokumentai.
Kelyje esanios atsargos taip pat traukiamos apskait.ia gali bti naudojamas Atsarg
kelyje iniaratis, sudarytas pagal mons tiekjos gaut praneim arba faksu gaut sskaitosfaktros kopij, kur per t.t. laik pakeiiama original.
Arsarg sunaudojimo(pardavimo) apskaitos bdai yra 2;
1. nuolat apskaitomas atsarb bdas,-kuomet buhalterins apskaitos sskaitose
registruojama kiekviena su atsarg sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija.io bdu
apskaitant atsargas galima nuolat sekti ir registruoti apskaitoje ne tik preki sigijim, bet ir j
realizavim,t.y.kiek vien kart ,pardavus preki partij ,ne tik registruoti pardavim pajamas,bet ir
nurayt parduot preki savikain,Tuomet nustatoma lygybe:
Preki likutis laiko pradioje + preki pirkimas parduot preki savikaina preki
likutis laikotarpio pabaigoje
Nuolat apskaitant atsargas, tiek parduot preki savikaina,tiek preki likutis laikotarpio pabaigoje
apskaiiuojami,remiantis buhalterins apskaitos informacija.
Sskaitos 2014(prekes skirtos perparduoti ) likutis laikotarpio pradioje 500 Lt
sigyjamos prekes:D 2014 K 271,443 (2000Lt.)
Pardavus prekes fiksuojamos pardavim pajamos: D 271,2411 K 500 (2300Lt) ir kartu nuraoma
parduot preki savikaina:
D 600 K 2014 (2300Lt)
Tuomet sskaitoje 2014 bus apskaitytas preki likutis 200Lt.
2. periodikai apskaitomas atsarg bdas,- kuomet atsarg likui ir parduot preki
savikaina buhalterins apskaitos sskaitose uregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
atlikus atsarg likui inventorizacij.Tuomet nustatoma tokia lygybe:
Preki likutis laiko pradioje + preki pirkimas - preki likutis po inventarizacijos
parduot preki savikaina
Preki likutis laikotarpio pradioje apskaitomas 2014(prekes skirtos perparduoti sskaitoje.
(500lt)
Preki pirkimas D 6002 Pirkimai/K271Pinigai arba 443 skola tirkjams(2000Lt)
Inventarizacijos metu nustatytas preki likutis (200)Lt
Parduot preki savikaina 2300Lt(500+2000-200)
Preki likutis per laikotarp sumajo:500-200300Lt
Daromi koreguojemieji raai:
D6005(atsarg sumajimas) 300Lt K- 2014 300Lt
Tuomet sskaitoje 2014 bus apskaitytas preki likutis 200Lt.
Taikant visus atsarg kainojimo bdus, laikotarpio pabaigoje udaroma 602 sskaita:
D 39 (pajam ir snaud suvestin) 2300Lt;
K 6002 (pirkimai) 2000Lt.
D 500 (pardavimai) 2000Lt;
K 39 (pajam ir snaud suvestin) 2300Lt.
Atsarg idavimo tvarka
82
Naudojant nuolat apskaitom atsarg bd,btina dokumentuoti per ataskaitin laikotarp

iduodamas i sandlio atsargas.monse, kur masikai gaminama produkcija ,iduodant aliavas
naudojamos Limitins kortels.Idavimo limitas apskaiiuojamas pagal tai, kokias produkcijos ris
ir kokias kiekiais reikia pagaminti,atsivelgiant sunaudojimo normas pagaminant
vienet.Limitins kortels iraomos dviem egzemplioriais.Viena j duodama gamybiniam
padaliniui, o kita sandliui.Mediag idavim i sandlio gamyb negalima laikyti j
sunaudojimu, nes tai tik saugojimo vietos pakeitimas.aliavas galima laikyti sunaudotomis tik tada,
kai gamybin padalin iduotas j kiekis sutampa su faktikai sunaudotu kiekiu.Jeigu aliav limito
nepakanka, trkstamam kiekiui iduoti gali bti iraomi Reikalavimai.Visus atsarg idavimo
dokumentus pasirao mons vadovo sakymu patvirtinti asmenys.
Atsarg kainojimas
Didiosios dalies materialini vertybi atsarg, to paties pavadinimo ir net tos paios ries,
pirkimo kainos nra vienodos.Kainos keiiasi,svyruoja dl vairi prieasi. Esant skirtingoms
kainoms danai nemanoma nustatyti, kokiomis kainomis pirktos preks jau parduotos, o kokiomis
liko sandlyje kaip likuiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.kainojimas tiesiogiai veikia peln.
9 VASeAtsargos, atsargos finansinje atskaitomybje kainojamos pagal sigijimo
savikain,arba grynja realizavimo verte o ji apskaiiuojama pirmiausiai nuraant anksiausiai
sigytas atsargas.Pelno mekesiuo statyme nurodoma, kad: Pagrindins aliavos, mediagos ir
komplektuojamieji gaminiai, sunaudoti gamyboje ir traukiami pagamintos produkcijos savikain,
finansinje atskaitomybje turi bti vertinti naudojant FIFO bd .Jeigu atsargos ir tam tikra j
ris monje juda kitaip, Jos gali bti apskaiiuojamos ir atspindimos finansinje atskaitomybje
LIFO bdu.
Yra du tarp savs susij, taiau skirtingi dalykai realus atsarg judjimas,t.y kiekio
judjimo eilikumas ir atsarg verts judjimas, t.y j kainojimo eilikumas.Btent , kainojimo
eilikumas,nuraant vertybes ir turi tiesiogin tak atsarg likui ,parodom balanse ir pelnoparodom pelno(n) ataskaitoje dydiui.
Maisto ir kt. panaios preks pirmiausiai bus parduotos tos, kurios anksiausiai sigytos.iuo
atveju faktinis preki judjimas atitinka j verts judjim.Taiau dauguma kitos ries preki
laikomos kartu susimaio ir parduodant arba iduodant jas gamyb,sunku atskirti,kokiomis
kainomis jos buvo pirktos.Pagal BAP ir TAS reikalavimus, informacija apie atsarg verts
pasikeitimus gali skirtis nuo realaus judjimo natroje.
Dabartiniu metu LR mons gali laisvai pasirinkti atsarg vertinimo bd.
Schema 1.
Schema 1. Atsarg apskaita
Atsargomis laikomos mons inioje esanios materialins vertybs,kurias mon
sunaudoja pajamoms udirbti per vienerius metus arba per vien mons veiklos cikl .
aliavos
Komplektavimo
gaminiai
alav atsargos
Nebaigtos gamybos atsargos
Pagamintos produkcijos atsargos
83
Preks,skirtos
perparduoti
Pagrindiniai preki bei kit atsarg pirkimo dokumentai:

-
pirmasis sskaitos-faktros egzempliorius perkant prekes i mons, ne PVM

moktojos;
pirmasis sskaitos-faktros egzempliorius perkant prekes i mons, PVM moktojos;
kasos aparato kvitas,perkant prekes parduotuvse ir i karto atsiskaitant grynaisiais;
laisvos formos apskaitos dokumentas,perkant prekes i fizinio asmens,ne PVM

moktojo ir neturinio patento;
krovinio vataratis krovinio atgabenim patvirtinantis dokumentas.Jeigu krovinys

gabenamas ne samdytu,o nuosavu transportu,galima naudoti ne vatarat,o PVM
sskaitos-faktros mlynj egzempliori.iame egzemplioriuje papildomai nurodomi
vataraio rekvizitai;
galiojimas,jeigu mons,sigyjanios atsarg,atstovas pasiima krovin i mons tiekjo

sandlio;
muitins deklaracija,jeigu materialins vertybs siveamos i usienio.
Pagrindiniai atsarg kainojimo bdai:

1.
2.
3.
4.
5.
konkrei kain ;
vidutini kain ;
FIFO (angl.first in,first out) atsarg vertinimas pirmj pirkim kainomis;
LIFO (angl.last in,first out) - atsarg vertinimas paskutinij pirkim kainomis;
LCM maesns kainos metodas.
konkrei kain bdas daniausiai taikomas prekyboje,prekiaujant unikaliomis arba brangiai

kainojaniomis prekmis,pav.automobiliais,meno kuriniais,juvelyriniais dirbiniais,gamybiniais
rengimais.Preki kainos nustatytos tik tam tikro preki tipo.Turint vairi preki ri, susidaro
daug skirting apskaiiavim.Naudojant bd galima smoningai valdyti p.p.savikainos,o tuo
paiu ir pelno lyg,pasirenkant pardavimui vienetus,kurie buvo pirkti didesne arba maesne
kaina.
Trukumas.mon gali manipuliuoti pelnu,pirmiausia parduodama prekes,u kurias sumokjo
maiausi kain (tuo bd ataskaitini met pelnas bt dirbtinai padidintas),arba pirmiausiai
parduodami paiai monei brangiausiai kainavusias prekes (siekiant parodyti maesn
ataskaitinio laikotarpio peln,tuo paiu sumainant pelno mokesio sum).
84
vidutini kain bdas patogus naudoti vienario asortimento preki apskaitoje.Taikant

metod,mnesio pabaigos likutis vertinamas vidutine to laikotarpio atsarg kaina,kur
nustatoma vis mnesio pirkim ir pradinio likuio kain sum padalijus i pirkt ir buvusio
laikotarpio pradioje atsarg vienet skaiiaus .Schema 2
Vidutins kainos metodu apskaiiuota kovo mn. p.p. savikaina (273 Lt) yra didesn u
apskaiiuot FIFO bd (242 Lt),taiau maesn u apskaiiuota LIFO metodu (304 Lt).
Tokiu bdu per t pat laikotarp monje udirbt peln toks atsarg vertinimas veiks
skirtingai.is metodas geras tuo, kad iuo bdu lengvai vesti apskait,taiau blogas tuo, kad
ivedant rezultatus kart per ketvirt, visikai nemanoma vertinti pardavim rezultatyvum.
FIFO metodas taikomas tada, kai tiksliai neinoma, kurios preks per ataskaitin laikotarp
buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandlyje.Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksiau
pirkt preki kainos priskiriamos pirmiausia p.p. savikainai.I to iplaukia, kad ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje likusi preki savikainai priskiriamos paskutini pirkim kainos, nes iuo
atveju daroma prielaida, kad anksiausiai pirktos preks parduodamos (ar atsargos
sunaudojamos) anksiausiai.Taigi i,anksiausiai pirkt ,atsarg ,todl ir j kain ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje monje paprasiausiai nebelieka.
FIFO metodas geras todl, kad leidia gana tiksliai vertinti mons sandliuose esanias
atsargas.Reikia manyti,kad balanse parodytos vliausiomis (realiomis) kainomis vertintos atsargos.
Schema 2
LIFO metodas kaip ir FIFO ,taikomas tada, kai tiksliai neinoma, kurios preks per ataskaitin
laikotarp buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandlyje.Taiau prieingai nei FIFO
atveju,jis remiasi sutartine nuostata, kad parduot preki savikainai priskiriamos vliausiai
pirkt preki kainos.(t.y. daroma prielaida, kad vliausiai pirktos preks parduodamos
pirmiausiai), o anksiausiai pirkt preki kaina priskiriama atsarg likuio savikainai
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Schema 2
LCM maesns kainos metodas.Kur kaina maesn: savikaina ar rinkos kaina.is metodas
naudojamas kainoti atskiroms atsargoms, kuri rinkos kaina dl tam tikr prieasi nukrito
emiau, negu j sigijimo kaina.Tokiu atveju atsargos skaiiuojamos ir pateikiamos balanse
pagal j grynj realizacin vert i realios pardavimo kainos atmus su pardavimu susijusias
ilaidas.
inant, kiek ir u koki kain buvo pirkta bei parduota atsarg,vienu i anksiau aptart
bd nustatomas atsarg kiekis laikotarpio pabaigoje,po to ir parduot preki savikaina.ie likuiai
gali bti apskaiiuojami vedant ne tik periodin, bet ir nuolatin atsarg apskait.
II. FIFO nuolat apskaitom atsarg metodas

Likutis
Data
100
vnt.
x
200Lt.20000L
t
03.01
Pirkimai
Pardavimai
40x210Lt8400Lt
Atsarg likutis
100vnt.x200Lt.20000Lt
40vnt.x210lt8400Lt
140vnt.
28400Lt.
85
03.20
07.01
20000
50vnt x
11000Lt
19400
100vnt.x2002000 10 vnt.x 210Lt2100Lt

0
30vnt.x210 6300
130vnt. 26300Lt.
220Lt.
10 vnt.x 210Lt2100Lt.
50vnt. x 220 Lt. 11000
60
13100Lt
26300
131000
26300 apskaiiuota parduot preki savikaina FIFO metodu
II. LIFO nuolat apskaitom atsarg metodas

(Leidiamas tik vidiniai fin.apskaitai sudaryti,iskitus jeigu suderinta su VMI)
Likutis
Data
100
vnt.
x
200Lt.20000L
t
03.01
Pirkimai
Pardavimai
40x210Lt8400Lt
40vnt.x210 8400
90vnt.x20018000
130vnt. 26400Lt.
03.20
07.01
20000
Atsarg likutis
50vnt x
11000Lt
220Lt.
19400
26400
100vnt.x200Lt.20000Lt
40vnt.x210lt8400Lt
140vnt.
28400Lt.
10 vnt.x 200Lt2000Lt
10 vnt.x 200Lt2000Lt.
50vnt. x 220 Lt. 11000
60
13000Lt
13000
26400 apskaiiuota parduot preki savikaina LIFO metodu
Schema 2
Duomenys apie atsarg judjim per kovo mn.
Mnuo
Diena
1
3
Operacija
Kiekis (vnt.)
atsarg likutis
pirkta
30
120
86
Vieneto
kaina Suma Lt.
Lt.
0,80
24
0,90
108
Kovas
I viso:
Parduoti
skirtos
preks
Parduotos preks
Likusios preks
7
18
29
x
kovo mn.
31
pirkta
pirkta
pirkta
x
x
180
150
180
660
660
per kovo mn.

atsarg likutis
1,00
1,10
1,20
x
x
260
400
I.Vidutins kainos (svertinio vidurkio) metodas

Vidutin preki atsarg vieneto kaina:
Galutinis likutis mnesio pabaigoje (kovo 31d.)
Per kovo mn. parduoti skirt preki savikaina
Per kovo mn. parduot preki savikaina
693Lt :660 vnt.= 1,05 Lt.

400 vnt x 1,05Lt.= 420 Lt.
693 Lt.
- 420 Lt.
=273 Lt.
II. FIFO periodikai apskaitom atsarg metodas

Preki atsargos kovo mn.pabaigoje:
Kovo29d. pirkimas
Kovo 18 d. pirkimas
Kovo 7 d. pirkimas
180 vnt. x 1,20 Lt.

150 vnt. x 1,10 Lt.
70 vnt. x 1,00 Lt
400vnt.
Kovo mn. parduoti skirt preki savikaina
Per kovo mn.parduot preki savikaina
216 Lt.
165 Lt.
70 Lt.
451Lt.
693 Lt.
- 451 Lt.
= 242 Lt.
II. LIFO periodikai apskaitom atsarg metodas

Preki atsargos kovo mn.pabaigoje:
likutisio kovo 1d.30 vnt. Po 0,80 Lt
120 vnt. Po 0,90 Lt. i kovo 3 d. pirkimo
24 Lt.
108 Lt.
180 Lt.
77 Lt.
Likuio kovo 31 d. vert (400 vnt.)

Kovo mn. parduoti skirt preki savikaina
Per kovo mn.parduot preki savikaina
87
389 Lt.
693 Lt.
- 389 Lt.
= 304 Lt.
180
165
216
693
693

5755 Konspektas Original

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

5755 Konspektas Original

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

I tema.

Apskaitos informacijos formavimas

Ataskait bei praneim

Detals praneimai parengiami

Dominuoja piniginiai matai,

vairs natriniai,darbo bei

mon bei jos padaliniai, taip

Apskaitos teisinis reguliavimas.

- pajam bei snaud kaupimo principas.

Reikia, kad mon artimiausiu metu

nebus likviduota, ji gali egzistuoti labai

mons tsiamos veiklos

Reikalauja, kad apskaitininkai labai

Apskaitos pastovumo principas

Pajam bei snaud kaupimo principas

Apskaitoje uregistruojamos ir pateikiamos atskaitomybje

Kai produkcijos pardavjas baigia visus

Visos paslaugos arba sutartyje numatyta j

Preki pardavimo ir paslaug atlikimo

Pajamos pripastamos ir registruojamos

Snaud susidarymas turi bti susijs su

Snaudomis gali bti

Jeigu pajamos, susijusios su tam tikru

Per ataskaitin laikotarp

apskaiiuotos per ataskaitin laikotarp

pajamas udirbant patirtomis snaudomis

Pasireikia tuo, kad kiekvienos mons

Reikalauja mons veikl slygikai

Reikia, kad visos apskaitos operacijos

Piniginio kainojimo principas

Numato, kad tinkamiausia turto ir

Ilaid (savikainos) principas

Apskaitos organizavimas monje ir apskaitos tarnyba

buhalterijos organizacin struktr;

Reikalavimai taikytini apskaitininkams

Organizuojama savarankika apskaitos tarnyba;

Yra numatyta baudiamoji atsakomyb u apgauling apskaitos tvarkym. Apgaulingas

sutrumpja suvestini dokument rengimo ciklas;

II Tema. Ekonominiai procesai finansinje apskaitoje ir atskaitomybje

Schema 1 kins veiklos ciklas

Schema 2 Turto klasifikavimas

Turto samprata apskaitoje

Skolintoj nuosavyb , arba sipareigojimai, arba moktinos sumos

Avansu gautos sumos

Kitos moktinos skolos

Savininko kapitalas 6000 Lt.

Banko paskola 10000 Lt.

Banko paskola 6000 Lt.

Skola tiekjams 4000 lt.

Savinink kapitalai parodo ne konkret turt, kuris priklauso vienam ar

Iskirti kapitalo reikia todl, kad esant pelnui atsiranda btinyb j

kini operacij taka apskaitos lygybei

kins operacijos, mon:

Sskaitos kaip klasifikavimo poymiai

D skola bankui 5000

Apskaitomojo objekto Apskaitomojo objekto

Apskaitomojo objekto Apskaitomojo objekto

Parduota paprastj akcij

SSKAITA PAPRASTOSIOS AKCIJOS

Klaid taisymas dokumentuose ir registruose

Taisoma tik tada, kai suklystama raant

Taisomos klaidos dl neteisingos sskait

Naudojamas tada, kai operacija rayta ten

SINTETIN IR ANALITIN APSKAITA