XIX-asis amžius Romantizmas

Epochos bruožai ir kūrybos temos:

1. Tėvynės meilė.
2. Tėvynės gamtos poetizavimas.
3. Tėvynės praeities aukštinimas.
4. Heroizmo reiškimas.
5. Akcentuojami jausmai, išgyvenimai kūryboje.

Jonas Mačiulis – Maironis XIX a.

Autoriaus pristatymas: Jonas Mačiulis – Maironis – XIX-ojo amžiaus lietuvių
kunigas ir poetas, tautinio atgimimo dainius.
Kūryba: Kūrė poemas ir eilėraščius. Eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“,
poema „Jaunoji Lietuva“(Kitas pavadinimas „Tarp skausmų į garbę“),
„Raseinių Magdė“, „Čičinskas“.
Lyriką galima skirstyti į patriotinę ir egzistencinę. Egzistencinė lyrika: „Vakaro
mintys“, „Baltijai“.
Temos ir kūriniai:
1. Tėvynės meilė – „Lietuva brangi“ - „Graži tu, mano brangi tėvyne,/
Šalis, kur miega kapuos didvyriai“.
2. Tėvynės gamtos poetizavimas – „Vakaras ant ežero, keturių kantonų“ –
„Kur raudonmargę kreipia kepurę/ Jurginų pulkai“ – Lietuvos gamta
poetui yra gražesnė už Šveicarijos, nes ji yra gyva, o Šveicarijos gamta
jam atrodo sustingusi ir ne tokia miela – „Saulė už Alpių leidos sutingus“.
3. Tėvynės praeities aukštinimas – „Trakų pilis“ – „Pelėsiais ir kerpe
apaugus aukštai/ Trakų štai garbinga pilis!“ – romantikams praeitis visą
laiką yra gražesnė už dabartį ir ateitį.
4. Heroizmo reiškimas – „Trakų pilis“ – „Tu Vytauto didžio galybę matei,/
Kad jojo tarp savo pulkų!“. „Milžinų kapai“ – šiame eilėraštyje poetas
vaizduoja lietuvių karžygius, kritusius kovoje su kryžiuočiais, ir vadina
juos milžinais pagerbdamas jų atminimą. Žuvusius karžygius kovoje su
kryžiuočiais vadina milžinais.
Kontekstas:
1. Poetas, būdamas jaunas kunigas, stažavosi Šveicarijoje ir turėjo
 galimybę palyginti nuostabią jos gamtą su Lietuvos gamta.
2. Maironis gimė 1862 m. prieš pat sukilimą, po kurio nuslopinimo
toliau egzistavo carinė priespauda Lietuvoje ir buvo uždrausta spauda
lietuviškais rašmenimis, kraštas buvo nutautinamas.
3. Poemoje „Jaunoji Lietuva“ Maironis kelia tautinio atgimimo idėją,
reikšdamas ją žiemkenčių metafora.
4. Maironis itin žavėjosi kunigaikščiu Vytautu ir jo atliktais žygdarbiais
ir jo namuose Kaune yra ant sienos didžiulis Žalgirio mūšio
paveikslas, nutapytas lenkų dailininko Jano Mateikos. Paveikslo
centre vaizduojamas kunigaikštis Vytautas, vadovaujantis jungtinei
tautų kariuomenei, 1410 m. Žalgirio mūšyje nugalėjusiai kryžiuočius.
5. Vytautas minimas daugelyje Maironio eilėraščių.
6. Kunigas buvo ir jam rūpėjo žmonijos likimas.