1 priedas
Kalbos temų formulavimo pavyzdžiai
ORIENTACINĖ TEMA
Autoriai ir kūriniai. Autorių / kūrybos ryšiai. Asmenybės
M. Mažvydo „Katekizmas“
A. Baranausko ir Maironio gyvenimas ir kūryba
H. Radauskas ir A. Škėma
M. Gimbutienė
Kūriniai ir jų kontekstai
V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ ir jos kontekstai
Žemaitė. „Autobiografija“
J. Vaičiūnaitės poezijos kontekstai
Pasirinkto/ų kūrinio/ių1 analizė ir interpretacija
Klasėje neanalizuoto programinio autoriaus
eilėraščio/ių analizė ir interpretacija
Programinio autoriaus nurodyto eilėraščių
rinkinio motyvai
Programinio autoriaus prozos (dramos) kūrinio
skyriaus / dalies / fragmento analizė
Pasirinkto autoriaus kūrinių raiška
Dviejų autorių kūrinių ta pačia tema lyginimas,
pvz.:
S. Nėris ir J. Vaičiūnaitė
H. Radauskas ir J.Vaičiūnaitė
Maironis ir R. Stankevičius
Programinių (lietuvių) ir kontekstinių autorių
kūrinių sąsajos
1
Kai analizuojamas eilėraštis, pirmiausia jis perskaitomas (rekomenduojama atmintinai).
KONKRETI TEMA
Kodėl Mažvydas savo „Katekizmą“ vadina Sizifo darbu?
(Just. Marcinkevičiaus „Mažvydas“ ir M. Mažvydo
„Katekizmas“ )
Dviejų poetų – A. Baranausko ir Maironio – ryšiai
H. Radauskas – A. Škėmos mokytojas ir kritikas
M. Gimbutienė – baltų kilmės tyrinėtoja
Šventojo Rašto atspindžiai V. Kudirkos „Tautiškoje
giesmėje“
Kaip ir kodėl V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ tapo himnu?
1863-ųjų metų sukilimo idealai Žemaitės
„Autobiografijoje“
Antikos įvaizdžiai J. Vaičiūnaitės poezijoje
Lyrinio subjekto santykis su tikrove H. Radausko
eilėraštyje ,,Pasaka“
Meno ir gyvenimo santykis H. Radausko eilėraščiuose
„Poetai arba katastrofa“ ir „Tragiška kaukė“
Kaltės motyvas S. Nėries rinkinyje ,,Prie didelio kelio“
Kokį vaidmenį bolševikai ir naciai skiria pavergtos tautos
poetui: „Baltos drobulės“ VIII skyriaus analizė
Kreipinys K. Donelaičio „Metuose“
Frazeologizmai Žemaitės kūryboje
S. Nėris ir J. Vaičiūnaitė: dviejų eilėraščių meilės tema
panašumai ir skirtumai
Kitų menų bruožai, matomi H. Radausko ir J.Vaičiūnaitės
eilėraščių vaizduose
Maironio eilėraščio „Miškas ūžia“ ir R. Stankevičiaus
„Žalios dainos“ palyginimas
Grožio pajautų raiška romantinėje poezijoje (A. Baranausko
poema ,,Anykščių šilelis“ ir V. Vordsvorto eilėraštis
1
 ,,Narcizai“)

Tautosakos analizė Žmogaus gyvenimo prasmės samprata lietuvių liaudies

dainose ir pasakose
Tautos vertybinių orientacijų raiška lietuvių liaudies
patarlėse
Lietuvių liaudies mįslių metaforos kaip tautos
pasaulėvaizdžio raiška

Kūrinių analizė pasirinktu / nurodytu aspektu

K. Donelaičio „Metų“ analizė teminiu aspektu Darbo tema K. Donelaičio „Metuose“

K. Donelaičio „Metai“ ir Vaižganto „Dėdės ir
dėdienės“ teminiu aspektu
A. Mickevičiaus „Akermano stepės“ ir A.
Marčėno „Plikledis Katedros aikštėje“ vertybiniu
aspektu
A. Škėmos „Balta drobulė“ laiko ir erdvės
aspektu
A. Mickevičiaus ir Maironio kūriniai,
atskleidžiantys pilietiškumo sampratą
Darbo tema K. Donelaičio poemoje „Metai“ ir Vaižganto
apysakoje „Dėdės ir dėdienės“
Individo ir tėvynės santykių kaita A. Mickevičiaus sonete
„Akermano stepės“ ir A. Marčėno eilėraštyje „Plikledis
Katedros aikštėje“
Praeities ir dabarties sampyna A. Škėmos romane „Balta
drobulė“
A.Mickevičiaus „Ponas Tadas“ bei Maironio eilėraštis „Kur
bėga Šešupė“ – kūriniai, atskleidžiantys pilietiškumo
sampratą ir jos kaitą

Kūrėjo tema literatūroje

    Poeto paveikslas Maironio / Just. Marcinkevičiaus
/H.Radausko /A.Marčėno  lyrikoje
b)  Būti poetu – lemtis ar misija? (pagal Maironio /
A. Marčėno / Just. Marcinkevičiaus poeziją)
c)   Kūrėjo paveikslas H.Radausko eilėraščiuose (galima
išvardyti kuriuose – galimi įvairūs variantai)
d)   Menininko laisvė ir nelaisvė Just. Marcinkevičiaus dramoje
„Katedra“
e)  Tobulo eilėraščio paieškos A. Škėmos romane „Balta
drobulė“
f)   Kūrybos išaukštinimas V. Mačernio lyrikoje

Dvasinis dualizmas Liudo Vasario (V. Mykolaitis-Putinas

Psichologiniai veikėjų paveikslai lietuvių
„Altorių šešėly“) charakteryje
literatūroje
a)  Baronienė  Rainakienė (V.Mykolaitis-Putinas „Altorių
šešėly“) – „žaidžiantis žmogus“
Savęs, kaip integralios asmenybės, kūrimas A. Škėmos
romane „Balta drobulė“
Prieštara tarp „būti“ ir „atrodyti“ J.Savickio novelių X ir Y
veikėjų paveiksluose.
M. Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“ veikėjai –
likimo aukos ar savojo likimo lėmėjai?
Kaip visuomeninis statusas keičia veikėjo charakterį (pagal
Vaižganto „Dėdės ir dėdienės)

2
Šeimos vaidmens vaiko gyvenime problematika Vaikų pasaulėžiūros formavimo būdai Šatrijos Raganos
lietuvių literatūroje apysakoje ,,Sename dvare“
Motinos ir tėvo įtaka asmenybei Antano Škėmos
romane ,,Balta drobulė“

Demokratinės nuostatos ir idėjos lietuvių Demokratinių idealų ugdymas kaip viena iš svarbiausių
literatūroje mamatės auklėjimo nuostatų Šatrijos Raganos „Sename
dvare“

Jauno žmogaus problemos šiuolaikinių autorių Meno paskirties kaita Rūtos Šepetys romane „Tarp pilkų
kūryboje debesų“ (tiriamojo darbo tema)

Programinių kūrinių sąsajos su kitais meno kūriniais

Memuarinis B. Sruogos romanas „Dievų miškas“ ir meninis

Literatūros kūrinio ir jo pastatymo (spektaklio,
filmo) lyginamoji analizė
Lietuvių literatūros / klasikos interpretacijos
šiuolaikiniame teatre (pasirinkti pastatymai)
Literatūros ir dailės ryšiai
Literatūra ir muzika
filmas „Dievų miškas“ (rež. Algimantas Puipa): meno
ženklų kalba
M. Ivaškevičiaus pjesė ,,Madagaskaras“: kokį meninį
sprendimą renkasi teatro režisierius ir kaip jo kūrinio
interpretacija padeda naujai atrasti pjesės reikšmes
Kodėl Barokas lygintinas su postmoderniuoju menu? Kas
juos sieja?
M. K. Čiurlionio tapyba ir V. Mykolaičio-Putino eilėraščių
rinkinys „Tarp dviejų aušrų“: simbolistinės pasaulėjautos
ženklai
S. Nėries eilėraščiai M. K. Čiurlionio paveikslų temomis:
turinys ir meninė raiška
Lietuvių liaudies dainos: melodijos svarba turinio
perteikimui

Mokinio asmeninis požiūris į literatūrą

Kaip aš vertinu Jono Biliūno noveles?

Mano požiūris į Justino Marcinkevičiaus kūrybą
Ar sugebu pasinaudoti grožinės literatūros išmintimi?
Trys kūriniai, kurie man padarė didelę įtaką. Kokią?
Kas man suprantama ir kas nesuprantama Donelaičio „Metuose“?
Bandau suprasti M. Katiliškio romaną „Miškais ateina ruduo“
Kokiu epitetu apibūdinčiau Salomėjos Nėries poeziją?
Kaip keitėsi mano, kaip skaitytojo, požiūris į grožinę literatūrą?
Šis kūrinys man dar mįslė