Šekspyro drama mane praturtino tuo, jog negalima aklai pasitikėti kitais, reikia turėti daugiau

argumentų, kad galėtume  patikrinti vieno ar kito teiginio tikrumą ir tik tada  daryti išvadas, priimti
sprendimus, išdrįsti kovoti už savo tiesas, įsitikinimus, principus. Taipogi įsitikinau, jog gyvenime  yra
reikalinga išmintis. Kūrinio pradžioje Hamletas išvysta tėvo dvasia, kuri pasako kas jį nužudė.Hamletas
akylai netiki tėvo dvasios pasakytais žodžiais ir nepradeda imtis veiksmų... Viso kūrinio eigoje  Norvegijos
princas nedarė skubių sprendimų, jis svarstė, kaip  geriau pasielgti. Veikėjas  nenorėjo padaryti  kvailo ir
neapgalvoto sprendimo. Jis neskubėjo atlikti veiksmų, o pirmiausia siekė ir bandė susivokti situacijoje.
Hamletas pranoko proto galia, intelektu, įžvalgumu, gebėjimu neišsiduoti, kaip sakė jis : Mano akys man
– tiesos tvirčiausios laidas.  Visai tai įrodė jo  poelgis apsimesti bepročiu, dėl kurio turėjo įveikti savo
vidinius prieštaravimus ir perlipti per save.