Kas yra kūryba mūsų sielai?

G. Ji skatina bendrauti. Menas tiesiogiai veikia mūsų jausmus ir emocijas, o su jais – ir visą asmenybę,
skatindamas ją tobulėti, kūrybiškai spręsti iškylančias problemas. Kūrybinio proceso metu žmonių
išreiškiami ir patiriami jausmai yra panašūs. Kurdamas kartu su kitais, nevilties prislėgtas žmogus turi
galimybę atsikratyti iliuzijos, jog jo problema yra vienintelė, baisiausia ir nepataisoma. Jis gali pasimokyti
iš kitų, gauti palaikymą ir pats padėti, pasidalindamas savo patirtimi.

Y. Padeda išsakyti tai, kas netelpa žodžiuose. Kartais mūsų išgyvenami jausmai yra per daug sudėtingi,
kad galėtumėme juos įvardinti. Taip atsitinka, kai susiduriame su pirminėmis emocijomis. Pirminės
emocijos – tai pirmoji mūsų kalba, padėjusi komunikuoti su pasauliu kol dar nemokėjome kalbėti.
Kūdikio verksmas patyrusiai mamai pasako, ar jis alkanas, ar jam skauda, ar jis tiesiog pasiilgo
bendravimo. Emocinių išgyvenimų sukurta energija liko mūsų pasąmonės labirintuose užkoduota
sudėtingesniais simboliais negu kalba. Ją atkoduoti galime tik pasikliaudami intuicija, kai kūrybinio
proceso metu pasineriame į savo vidinį pasaulį ir jį kuriame spalvomis bei formomis. Pasak patyrusios
meno terapeutės H. B. Landharten, piešdami mes galime „kalbėti rankomis, klausytis akimis, liesti
širdimi“. Nežodinė meninė raiška gali tapti vienintele komunikacijos su aplinkiniu pasauliu priemone tais
atvejais, kai dėl fizinės ar protinės negalios žmogus nebegali savęs išreikšti žodžiais. Ji svarbi ir vaikams,
kurie paprastai jaučia ir išgyvena daugiau nei gali apie tai papasakoti.

D. Atspindi emocines būsenas. Skirtingos kūrybinės medžiagos turi ypatybę iššaukti ir atspindėti
skirtingas žmogaus emocines būsenas bei sukelti su jomis susijusius prisiminimus. Todėl norintis
išsiverkti arba emocijų perteklių jaučiantis žmogus greičiausiai pasirinks šlapius tekančius dažus, tokius
kaip akvarelė, atsargus, jautrus ir pažeidžiamas – pastelines kreideles, racionalus ir nemėgstantis
pasiduoti jausmams pasiims pieštukus. Molis gali padėti žmogui išreikšti su jo kūnu susijusius gėdos,
kaltės, baimės jausmus. Žinoma, ne viskas priklauso nuo dailės priemonių. Svarbi ir paties kūrėjo
gyvenimo patirtis, bendravimas su dailės terapeutu bei kitos aplinkybės.

Y. Pasako daugiau nei žodžiai. Spalvos ir formos mums padeda simboliškai pavaizduoti tai, ką jaučiame.
Vokiečių filosofas Friedrichas Schellingas pastebėjo, kad geometrinės formos išreiškia mūsų emocijas, ir
tuo pačiu jas veikia. Pavyzdžiui, apskritimas padeda pavaizduoti švelnius jausmus, pilnatvės, tobulo
buvimo išgyvenimus, kvadratas – išreikšti dvasinę pusiausvyrą, bandą, tvirtą apsisprendimą, o trikampis
gali simbolizuoti mūsų ryžtą, veiklumą, iniciatyvą… Tiesios linijos gali reiškti griežtumą, tvirtumą, o
vingiuotos – lankstumą, švelnumą, jausmingumą. Spalvos dar labiau nei formos yra susijusios su mūsų
emocijomis. Raudona spalva išreiškia mūsų aktyvumą, visuomet stimuliuoja, atgaivina jausmus, įkvepia
pasitikėjimo savimi; oranžinė skatina optimizmą, gyvenimo džiaugsmą; geltona taip pat leidžia išreikšti
džiaugsmingus išgyvenimus, padeda įveikti depresiją; mėlyna ramina, skatina atsipalaiduoti nuo
emocinės įtampos; žalia padeda atsigauti po patirto streso… Tačiau tam tikros spalvos perteklius gali
rodyti emocinės pusiausvyros praradimą. Pavyzdžiui, per daug raudonos spalvos gali iššaukti dirglumą,
pykčio protrūkį, mėlynos – melancholiją ir liūdesį, juodos – baimę ir neviltį… Pakeisdami mus erzinančias
piešinio detales ar spalvas į labiau priimtinas, galime išsivaduoti ir nuo nepageidaujamų jausmų, būsenų.

T. Padeda patirti katarsį. Dailės priemonės ne tik atspindi mūsų emocijas, bet ir skatina jas išreikšti. Taip
pyktį, baimę, nuoskaudą ar kitokius destruktyvius jausmus išgyvenantis, ir dėl to kenčiantis žmogus, turi
galimybę juos saugiai išreikšti socialiai priimtina forma. Kūryba nereikalauja žodžių, todėl mes galime
išvengti „sąmonės cenzūros“, kuri neretai mums šnabžda: „Taip neturėtum jaustis…apie tai niekam
neprasitark, nes tada būsi silpnas, pažeidžiamas…“

O. Leidžia keisti jausmus ir išgyvenimus. Patiriami jausmai dažniausiai yra tokie stiprūs, kad
nepasiduoda „protingiems“ patarimams, tokiems kaip: „Tu turi nusiraminti“ „viskas bus gerai“. Tačiau
pavirtę spalvomis ir formomis jausmai „pagaunami“ tarsi nuotraukoje. Tuomet galime sau pasakyti: „tai
štai kaip aš jaučiuosi“ ir savęs paklausti: „ar man patinka tai, ką matau savo piešinyje?“ Jei ne, tuomet
galiu tai lengvai pakeisti – perpiešti kitaip, nepatikusią vietą iškirpti, užtepti kita, man labiau patinkančia
spalva. Taip pat galiu imtis tam tikro ritualo – suplėšyti, sudeginti savo nupieštą baimę, problemą. Visa
tai galime atlikti smagiai, žaismingai arba aplaistant palengvėjimo ašaromis. Ir tuomet atsitinka mažytis
stebuklas – realūs pokyčiai įvyksta ir mūsų gyvenime.

J. Padeda geriau save pažinti. Kurdamas žmogus susitelkia į save, mokosi savistabos. Žvelgdamas į savo
piešinius ir padedamas patyrusio dailės terapeuto, žmogus pradeda skaityti savo darbų simbolių kalbą ir
palaipsniui suprasti, kaip jis kuria savo problemas, kaip galėtų jas spręsti.

A. Visuomet padeda. Kūrybiniame procese dalyvaujantis žmogus atsipalaiduoja, pasineria į savo

savasties gelmes – ten, kur slypi vidiniai rezervai, potencialas. Kūrybinė veikla pažadina mūsų gyvybinę
energiją, padeda atsikratyti pasyvumo. Ji visuomet mums sukelia teigiamų emocijų, skatina pasitikėjimą
savimi. Gydymas per kūrybą neturi neigiamo šalutinio poveikio, yra prieinamas įvairaus amžiaus ir
išsilavinimo žmonėms.

Turbūt jau supratote, kad kūryba gali būti tikra mūsų sielos gydytoja. Įvairios kūrybinės priemonės
mums padeda išreikšti savo jausmus ir giliau pažvelgti į savo vidinį pasaulį. Na, o jei tai, ką jame
išvydome, mums labiau primena nesutvarkytą močiutės sandėliuką, tuomet tos pačios kūrybinės
priemonės gali padėti susitvarkyti mumyse tvyrantį jausmų chaosą.