Atleisti tai sugrinti praeit viet

Jei mums nesiseka darbe, versle, vis tenka blogas virininkas, prastja sveikata, nesiseka
sutarti su gyvenimo partneriu ar vaikais, greiiausiai turime nuoskaud ar klaiding
sitikinim. O j turime todl, kad esame kakam neatleid arba jauiats prie kak
kalti ir neatsipra. Atleidimas tai dovana sau.

Atleidimas tai procesas, kuriuo siekiama sugrinti sugriaut santyki pusiausvyr, atgauti emocin
ramyb, savivert ir orumo jausm. Pagaliau rasti nauj bei deram santyk su skriaudiku, imokti
pamokas, kelti naujus tikslus ir judti toliau. Atleidimas grina praeit jai skirt viet ir leidia ramiai
kurti viesi ateit.
Patyrus idavyst, atleisti norisi maiausiai. Taiau atleidimo reikia ne skriaudikui, bet mums patiems,
kad galtume toliau ramiai gyventi ir viduje nekaupti neigiam jausm. Idavyst, skauds odiai,
abejingumas, smurtas Visi puikiai pastame t skausm, kur sukelia kito neapdairus, o kartais ir
tyinis elgesys. Jauiams skaudinti, iduoti, nuvertinti, nepasitikime savimi ir aplinkiniais.
Nuskriauds mogus tampa blogio siknijimu, kur nortume nubausti, priversdami patirti tokius pat
sunkius igyvenimus. Toks ugniautas skausmas yra tikri nuodai ms protui, irdiai ir santykiams.
Gromuliuodami patirt skriaud tik vaistome energij, ilgainiui tampame pagieingi ir pikti, liejame
apmaud aplinkiniams, nesusijusiems su igyvenamu skausmu. Vengiant atleisti, praeitis nepalieka
ms, o sen vyki keliami jausmai ima vyrauti dabartyje, taip atimdami galimyb ramiai diaugtis
iandiena. Taigi, atleisti yra labai svarbu, nes:
Atleidimas padeda susitvarkyti su dabartinmis gyvenimo situacijomis, ilaisvina, padeda
sveikti. Atleidimas padeda gydyti vidines aizdas, ateina palengvjimas, sumaja mus nuvylusiam

asmeniui jauiamos neigiamos emocijos, todl atsiranda galimyb atkurti santykius. Gebjimas atleisti
augina teigiamas mogaus savybes, meils jausm, stiprja abipusis pasitikjimas bei fizin sveikata.
Vis dlto kai kurie mons niekada neatleidia ir nepamirta jie visam laikui lieka nuskriaustieji.
Konkreioje situacijoje tap aukomis tokie mons tiesiog susigyvena su savo aizda. Tai
neivengiamai paveikia ir ateities santykius, ir suvokim, kuo a save laikau, todl aizda gali niekada
neugyti. Turime atleisti ir prisiminti tik tai, k btina prisiminti. Imokti skriaudos pateiktas pamokas:
kad ilikome, kad atradome kak nauja, kad tapome kantresni, kak darome geriau.

Atleidimui reikia subrsti

Gebjimas atleisti auga su patirtimi, jo mokomasi. Mullet Girard, atlikusi gebjimo atleisti tyrimus JAV
ir Azijoje, iskyr eias atleidimo stadijas, siejamas su mogaus branda.
1. Kertaujantis atlaidumas: atleisiu skriaudikui, tik kai is bus nubaustas ir kents ne maiau
negu a.

2. Slyginis atleidimas: atleisiu, kai atgausiu tai, k i mans pam. Toks atleidimas bdingas 9
10 amiaus vaikams.
3. Tikimybinis atleidimas: galiu atleisti savo artimiesiems, net jeigu neatgaunu to, kas i mans
paimta. is poiris ima vyrauti sulaukus1516 m. amiaus.
4. Teisikas atleidimas: atleidiu, nes taip pasielgti skatina mano religiniai ar filosofiniai
sitikinimai. Toks atleidimas paplits tarp jauno ir vidutinio amiaus moni.
5. Atleidimas kaip socialin harmonija: atleidiu, nes noriu palaikyti gerus santykius.
6. Atleidimas kaip meil: atleidiu, nes man tikrai rpi kiekvienas mogus ir noriu palikti
galimyb atnaujinti santykius.
Pirmosios stadijos bdingos vaikams, taiau gali ilikti ir suaugus, taiau vaikai perokti per kelias
stadijas priek negali. Su amiumi gebjimas atleisti didja, nes mons, igyven savo pai
padarytas klaidas, lengviau supranta kitus. Brstant gilja suvokimas, kad n vienas nra tobulas.
Patirtis imoko, kad neiojamas pyktis neteikia pozityvumo, o tik ivaisto geras emocijas ir jgas.

Atleidimo etapai
Atleidimui svarbi empatija gebjimas sijausti ir suprasti kito asmens jausmus. Nors i pradi tai ir
atrodo nemanoma uduotis. Atleidimo keliu ingsniuodamas mogus pradeda vyk matyti plaiau,
bando sijausti kito vaidmen ir suprasti jo motyvus. Chriso MacKennos teigimu, saugioje aplinkoje
mogus gali perengti vertinim geras ir blogas, kaltas ir nekaltas ir pamatyti save bei skriaudik
tokius, kokie jie i ties buvo patirtoje situacijoje. Bandydami be kaltinimo atpainti savo ir skriaudiko
indl vyk, mes perengiame savo egocentrikas nuostatas bei nustoj velgti skirtumus
prieikumu bandome atrasti bendrum net su tais, kurie mus nuvyl. Dert prisiminti, jog laikydami
kit blogio siknijimu, patys geresni netapsime. inoma, tai pritaikoma ne visoms situacijoms, kai
kurie vykiai palieka ms gyvenime per daug gilias aizdas, neleidianias suprasti mus skaudinusio
mogaus.
Pirmas ingsnis atleidimo link smoningas sprendimas isivaduoti i apmaudo. Bdami alia
skriaudiko jauiams bejgiai, kania paralyiuoja mintis. Kartais geriau suprasti savo igyvenimus ir
situacij padeda tiesiog fizinis ar psichologinis nutolimas. Psichologinis, kada randame laiko ir rami
viet ar mog, su kuriuo galime apsvarstyti situacij bei suvokti savo jausmus. Fizinis isiskyrimas
ypa aktualus, kai kyla grsm psichinei ar fizinei sveikatai, pavyzdiui, eimose, kuriose partneris
smurtauja.
Svarbiausias etapas atleidiant darbas su savimi. Jis padeda atsikratyti didels emocins natos,
atnea palengvjim, isilaisvinim i apmstym apie skriaudos situacij. Atleidimas yra ilgas ir
sudtingas procesas, kai, juddami nuo vieno etapo link kito, danai grtame ir vl engiame priek.
Taip kankinami igyvenim svyruojame pirmyn ir atgal.
Atleidim, kaip proces, geriau suprasti padeda populiarus Enrighto modelis, sudarytas i keturi
pagrindini etap.

1. Atskleidimo etapas. mogus pripasta vykusi skriaud bei savo pykt ir kai kuriais atvejais gdos
jausmus. Pyktis iame etape yra normali reakcija. iuo metu mogus ima suvokti, kiek daug emocij ir
energijos sugeria pakartotinis situacijos igyvenimas. Kiti lygina savo ir skriaudiko padtis,
jausdamiesi silpnesni. iame etape suvokiama, kad patirta skriauda gali turti neigiam pasekmi,
pavyzdiui, paliktas vyras liks vienias.
2. Sprendimo etapas. Suvokiama, kad bandymas kovoti su blogomis emocijomis skausmo
nenumalina, todl iekomi kiti sprendimai. Svarstoma galimyb atleisti.
3. Darbinis etapas. Nukentjusysis stengiasi suprasti skriaudik ir jo elgesio prieastis. Bandoma
pavelgti kontekst, juk kartais mogus nesmoningai kartoja savo tv elgesio modelius,
nesuprasdamas, kad toks jo elgesys skaudina kitus. Bandydami sijausti kito vaidmen einame
gailestingumo linkme, kol visikai isivaduojama i skausmo gniaut.
4. Gilinimosi etapas. mogus pradeda atrasti teigiam igyventos kanios pasekm. Suprantame, kad
patys nesame tobuli, praeityje skaudinome kitus. Vl pasijuntame normaliai, suvok, kad ne mes vieni
keniame, kad tai mogika ir natrali bsena. Po skaudios patirties gali atsirasti netgi nauj tiksl
gyvenime.

Gyvenimas yra istorija, kuri gyvename ir pasakojame sau. Atleidimas tai gebjimas judti pirmyn,
veriant kit puslap, o skausmus paliekant praeityje. Puoseljamas pyktis ir apmaudas istumia tams
gyvenimo ukamp, kuriame nei mes, nei ms artimieji neturtume usibti. Esame verti, kad ms
gyvenimo knygoje bt gausu istorij apie atkurt ramyb ir diuges.

Kodl sunku atleisti?

Prieasi, dl kuri sunku atleisti, yra daug. Danai tiesiog nesuprantame, k reikia atleidimas, arba
esame uvaldyti kerto idjos. Pykio laikymas gundo dl kontrols bei pranaumo teikiamos pozicijos, dl
aplinkini teikiamos uuojautos arba dl poirio pat atleidim. ios prieastys destruktyvios. Visgi
kartais jos turi pateisinam pagrind, kai atleisti dar nesame pasireng. Atleidimas yra procesas, kurio
pradins stadijos dar neleidia mogui lengvai pamirti patirto kartlio, bet po truput einama atleidimo
keliu.
Kerto trokimas yra viena daniausi klii atleisti. mogus dl vairi prieasi gali pasijusti
inaudotas, paemintas, o tokiai bsenai gydyti vienintelis tinkamas vaistas atrodo lygiavertis atsakas.
Kertaudami siekiame teisybs, tikims sumainti skausm bei priversti pat skriaudik igyventi savo
poelgio baisum. Kerto siekimas neisivyst savaime, jis turi savo istorij ankstesniais laikais ilikdavo
mons, kurie galdavo numatyti prie atakas ir ubgti joms u aki. Atsilygindami prieui jie
ilaikydavo savo socialin status, aplinkini pagarb. Be to, pranedavo nubaustam mogui, kad tam tikras

elgesys yra netoleruotinas. Kerto siekimas yra toks senas ir danas, kad laikomas instinktyvia reakcija
skriaud.
Taiau trokdami kerto sumokame savo laiku, fizine ir psichine energija. Kertas atnea atokvp, bet ne
palengvjim. Jis nenumalina siio ir neatnea teisingumo. Jis tik sukuria atpildo rat patyrs skriaud
mogus kerys skriaudjui, o is vl jam. Atjautos ir supratimo maja, meil blsta. Kevinas Carlsmithas
savo eksperimento metu sukl monms skriaud ir daliai j sudar galimyb atsikeryti. Dalyviai man,
kad kertas jiems pads pasijusti geriau, taiau toki galimyb turj tiriamieji nepasijuto laimingesni. Taigi
palengvjimo neatnea nei kerto trokimas, nei vykdymas.
Vis dlto nereikt skubti atleisti. Danai skuboto atleidimo prieastis yra mogaus noras bti geram arba
palaikyti harmoningus santykius, baim konfliktuoti. Taiau skausmas nedingsta, prieingai, giliai irdyje
gali vystytis kandumas bei pagiea. Toks elgesys trukdo geriau save painti, griauna artum, leidia
agresoriui toliau elgtis blogai.
Neatleisdami, pykdami ir kaltindami, leidiame skriaudikui pasijusti galingam ir valdingam. Teisuolikas
pyktis suteikia valumo, tampa natralesnis nei diaugsmas, ramyb ar laim, taiau ilgainiui gali tapti
vieninteliu jausmu, kur galime igyventi.
Greitas atleidimas su nutyltu kaltinimo ir eminimo prieskoniu suteikia aukai vidinio pranaumo jausm.
Tokiu atveju mogus neperdirba igyvenam emocij ir ilieka nesismonintoje aukos pozicijoje, kurioje
skriaudikas laikomas moraliai emesniu ir atleidimas nevyksta. Kartais mogus tapatinasi su nekaltos
aukos vaidmeniu, taip sulaukdamas palaikymo ir simpatijos, taiau tai nepadeda igydyti skausmo, o tik
palaiko ir augina savanaudik ego ir paeist mogaus orum.
Atleisti trukdo ir klaidingi sitikinimai, kad pykdami ir kaltindami baudiame skriaudik. Visi girdjome
nuskriausto mogaus atsakymus, kai jiems siloma pagalvoti apie atleidim: Nejaugi turiu visk
pamirti?, Negaliu ugniauti pykio ir nuoskaudos, kaip galiu atleisti?, Ar gali mogus, padars tok
didel nusikaltim, vaikioti laisvas ir nenubaustas? visus iuos nuogstavimus galima atsakyti:
inoma, ne. Atleidimas nereikia, kad pritariame blogam elgesiui, skatiname j, nepaisome teisingumo ar
pasiduodame. Atleisdamas mogus pripasta vykusi skriaud ir jos padaryt al, taiau pripasta ir
igyvena kilusius jausmus. Tai nra kilnus pasigailjimas ar paskubomis itartas odis atleidiu.
Atleidimas tai kelion, po kurios ateina palengvjimas. Jis svarbus ne skriaudikui, o aukai, kuri suvokia,
kad neapykanta j griauna. Atleidimas ivaduoja nuo nemaloni emocij ir taip sugrinama kontrol
ioriniam ir vidiniam gyvenimui.