Kokią įtaką daro vaikystėje

patirtas smurtas?
 Panikos priepuoliai
• Vaikystėje patirtas smurtas verčia nervintis dėl
kiekvienos sudėtingesnės situacijos (nors
supranta, kad situacija nekelia jokio realaus
pavojaus).
 Pasyvi agresija
• Užslėptą pyktį, nepasitenkinimą arba pavydą
išreiškia ne tiesioginiai tai pasakydamas, tačiau
ieškodamas kitų būdų pykčiui išreikšti:
sarkazmas, klausimai su užuolankomis,
įžeidinėjimai, engimas.
 Aukos vaidmuo
• Padeda sulaukti to, ko reikėjo vaikystėje:
prapažinimas ir pojūčio, kad esi reikalingas.
Aukos vaidmuo slepia norą gauti dėmesį,
šilumą, rūpestį. Gailestį jie tiesiogiai supranta
kaip meilę.
 Nuolatinė streso būsena
• Nors traumuojanti patirtis senai pasibaigė ir
pasikeitė gyvenimo aplinkybės, tačiau
pasąmonėje išlieka nuolatinė įtampa, kad tai
gali bet kada pasikartoti.
 Atsiskyrimas nuo kitų
• Patyrus smurtą, lengviau pasislėpti nuo kitų
gailesčio, užuojautos, kaltės ir visų kitų
emocijų. Tai lemia socialinio nerimo sutrikimo
atsiradimą.
 Fobija
• Vaikystėje išsivysto įvairios fobijos, nes protas
jas susieja su skausmu, kurį teko išgyventi.
 Pasyvumas
• Noras nebepatekti į traumuojančias situacijas
verčia likti komforto zonoje, būti atsargiu,
vengti rizikuoti ir stengtis dėl savęs ir šalia
esančių.
Nesugebėjimas sukurti ilgalaikių santykių

• Visi anksčiau išvardinti veiksniai daro

tiesioginę įtaką santykiams su kitais
žmonėmis, tai lemia nesugebėjimą išlaikyti
ilgalaikių santykių.