ABSORBUOJANTYS SANTYKIAI – MOTERS TENDENCIJA

KAS YRA PRIKLAUSOMYBĖ NUO SANTYKIŲ?

Priklausomais santykiais vadinami tie santykiai, kurių tos pačios ar kitos lyties asmuo negali paleisti.
Dažnai mes nesuprantame tos stiprios traukos priežasties, tačiau esame labai susirūpinę tais
asmenimis, pavydime tiems, kurie jiems galėtų reikšti tiek pat kiek mes ar daugiau. Mūsų gyvenimas
pradeda suktis mažėjančiais ratais aplink juos, o perspektyva gyventi be jų mus pripildo nevilties ir
skausmo. Kiti santykiai, palyginus su šiais, tampa tušti.
SANTYKIŲ PRIKLAUSOMYBĖ VYSTOSI, JEIGU TU:
→ dažnai pavydi, nori savintis, neįsileidi kitų į tuos santykius;
→ nori leisti laiką vienas su tuo draugu ir pradedi nekantrauti, jei tai nenutinka;
→ nevalingai supyksti arba nuliūsti, kai tavo draugas truputį atitolsta;
→ prarandi susidomėjimą visose kitose draugystėse;
→ turi romantinių ar seksualinių jausmų, vedančių į fantazijas apie tą asmenį;
→ pradedi rūpintis savo draugo išvaizda, asmenybe, problemomis ir interesais;
→ nenori daryti trumpalaikių ar ilgalaikių planų, kuriuose nebūtų tavo draugo;
→ esi neįgalus matyti savo draugo klaidų realistiškai;
→ pradedi gintis, vos tik paklaustas apie santykius;
→ rodai fizinį artumą anapus to, kas yra tinkama draugystei;
→ dažnai nurodai į kitą pokalbyje, jausdamasi(s) laisva(s) kalbėti už kitą;
→ demonstruoji intymumą ir familiarumą su šiuo draugu, dėl ko kiti pradeda jaustis nepatogiai ir
nejaukiai.
KITŲ PRIRIŠIMAS PRIE SAVĘS
Kai kurie elgesio būdai yra iš savęs visiškai nekalti. Svarbūs to elgesio motyvai. Ar sieki
manipuliuoti: pririšti kitą prie savęs?
→ reguliariai be progos dovanodama(s) atvirutes ir dovanas, tokias kaip gėlės, juvelyriniai dirbiniai,
kepiniai, ir simboliškai santykius primenančias dovanėles;
→ naudodama(s) poeziją, muziką ir kitokią romantiką, siekdama(s) išprovokuoti emocinį atsakymą;
→ fiziniu artumu: kūno kalba, dažnais apkabinimais, lytėjimu, dūkimu, nugaros ir kaklo masažu;
→ akių kontaktu: spoksojimu, reikšmingais ar viliojančiais žvilgsniais, akių kontakto vengimu už
bausmę;
→ meilikavimu ir pagyromis: Tu esi vienintelis, kuris mane supranta. Aš nežinau, ką daryčiau be
tavęs.
→ flirtu, erzinimu. Kitų kompanijoje naudodama(s) kalbą, kuri atriboja kitus ir sukuria slaptą
pokalbį, kurį suprantate tik judu;
→ nebuvimu nuoširdžiam/-ai: užspaudžiant negatyvius jausmus ar kitas nuomones;
→ „pagalbos“ reikėjimu: sukurdama(s) ar išdidindama(s) problemas, kad gautum dėmesio ir
užuojautos;
→ versdama(s) kitą jaustis kaltu dėl nepatenkintų lūkesčių: „Jei tu mane myli, tada...“, „Aš norėjau
tau paskambinti šiąnakt, bet žinau, kad tu turbūt būsi pernelyg užsiėmęs vargti su manim.“
→ grasinimais: savižudybe ar grįžimu prie destruktyvaus elgesio.
→ lūpų patempimu, šalta tyla; paklausta(s), „kas yra?“, atsakydama(s) atsidūstant: „Nieko.“
→ savo partnerio/-ės kitų santykių griovimu: įtikinėjimu, kad kiti juo nesirūpina, susidraugaujant su
savo partnerio/-ės draugais, siekiant kontroliuoti situaciją;
→ provokuodama(s) nesaugumą: neduodant patvirtinimo, liečiant savo partnerio/-ės jautrius taškus,
grasinant nutraukti santykius;
→ bandydama(s) užimti kito laiką, siekiant neleisti jam užsiimti atskira veikla nuo tavęs.
Kuo intensyvesnis emocinis įsipainiojimas, tuo gilesnis nepatenkintas patvirtinimo poreikis.
Reikšmingiausia ir dažniausia santykių priklausomybės rūšis yra ko-priklausomybė; kita yra emocinė
priklausomybė.
KO-PRIKLAUSOMYBĖ
Ko-priklausomybė yra tada, kai jis turi problemą, o ji padeda jam ją turėti. Ko-priklausomybė yra jos
problema.
Ko-priklausoma yra pavadinimas, duotas toms moterims, kurias nuolat traukia problematiški vyrai.
Ko-priklausomai būti mylimai reiškia būti reikalingai. Ko-priklausoma moteris neturi savo
asmeninės vertės jausmo: jis jį atranda darydama dalykus dėl kitų. Kol ji gali padėti, tol ji jausis
vertinga. Kadangi jos savivertė kyla iš kitų žmonių užsikrautų sau problemų ir jų sprendimo, ji
jaučiasi blogai, kai reikalai pablogėja. Bandydama sustabdyti reikalų blogėjančią padėtį, ji imasi
kontroliuoti, pvz., savo vyro priėjimą prie alkoholio, sugėrovus ir veiklą. Tačiau ji stengiasi ir toliau
jam įtikti ir palaiko santykius: pasakydama jo viršininkui, kad jis šiandien serga, skolindamasi
pinigų, kad apmokėtų jo sąskaitas, nes jis viską išleido alkoholiui, surasdama darbą, siekdama
„padėti“. Ji praranda ryšį su savo savijauta, nežino, kaip jaučiasi iš tikrųjų, kaip jaučiasi vaikai,
bando nuslėpti problemą nuo kitų, sakydamas sau, kad viskas yra gerai.
NIEKADA NEKONFRONTUOJA
Tačiau ji niekada nekonfrontuoja savo draugo su priklausomybe – bent jau dėl keturių priežasčių:
→ Pati svarbiausia: jis gali ją palikti;
→ Moteris su žema saviverte neturi drąsos konfrontuoti;
→ Ji lengvai patiki kad ši besitęsianti problema yra jos kaltė;
→ Jai reikia jo, kad jam reiktų jos. Taigi ji bamba ir ramina.
Bambėjimas skamba kaip konfrontacija, bet tai nėra konfrontacija: tai tik sukuria guodžiančią
iliuziją, kad yra progresas. Kad išlaikytų santykius, ji jam suranda pateisinimų, sutvarko jo betvarkę,
priima įžeidimus ir viską laiko paslaptyje. Galų gale, jis, jo problema, jos santykiai su juo tampa
centru, aplink kurį ima suktis jos gyvenimas ir visa kita. Ir jei ji nustoja jį laikyti centru, jis kaltina ją,
kad jai nerūpi.
Vyras, su kuriuo ji turi reikalą, yra vedęs savo priklausomybę, ne ją. Jis galbūt net neketina jos
nutraukti. Kol ji bamba ir ramina jį, jis yra saugus. Jis turi santykius ir savo priklausomybę taip pat.
ŽAIDIMAI: MANIPULIACIJA IR KONTROLĖ
Žaidimas, žaidžiamas tarp ko-priklausomo asmens ir problematiško partnerio yra gerai žinomas
psichoterapinėje literatūroje: gelbėtojas (bandantis padėti), persekiotojas (kaltinantis) ir auka
(nekalta ir bejėgė). Abu žaidžia visas roles, pakeisdami jas, kai kitas nuėjo per toli ir santykiai
atsiduria pavojuje. Žaidimai? Jausmų demonstravimas, pagalba, klausymasis ir drąsinimas, patarimų
davimas, gyrimas, vadovavimas, maldavimas, pataikaujantis prašinėjimas, papirkinėjimas,
bambėjimas, privertinėjimas, tyčiojimasis, primušimas, siautėjimas, manipuliavimas kaltės jausmu,
kaltinimas nesirūpinimu ar nemylėjimu; grasinimas primušti, nusižudyti ar išsiskirti, „gailėjimasis“,
atleidimo pirkimas, žadėjimas pasikeisti, susitaikymas.
PERFEKCIONIZMAS
Kad būtum gelbėtoja, turi būti viskame geriausia, geriausia virėja, geriausia meilužė, geriausia
linksmintoja, geriausia puošėja, geriausia žmona; jei esi mama – gera mama, viskas, kas jo mama
nebuvo – jei esi brolis – esi jo draugas, viskas, nes dar turi tą aklą viltį, kad gali padaryti šį žmogų
laimingesnį.
TU EGZISTUOJI JAM
Abi tavo akys yra nukreiptos į jo poreikius, į tai, kas jį padarys laimingą. „Ko man reikėjo ar ko aš
norėjau, neturėjo man reikšmės. Aš savo poreikius mielai atidėdavau į šoną, kad padaryčiau jį
laimingą. Tikėjau, kad jei pakankamai atsižadėsiu ir jam tarnausiu, tai jis galbūt mylės mane.“ Tu
esi vežamas minties patenkinti jį. Koncentruojiesi taip stipriai ties juo, kad neįsisąmonini, kaip pats
jautiesi giliai viduje. Dirbi taip sunkiai, kad negali pagalvoti, kaip jautiesi.
EMOCINĖ PRIKLAUSOMYBĖ
Ko-priklausomas asmuo sako „tau manęs reikia“, tuo tarpu emociškai priklausomas asmuo sako
„man tavęs reikia“. Ji nėra motyvuota sutvarkyti ar išgelbėti asmenį, prie kurio ji prisirišus: ji
paprasčiausiai laikosi įsikibus. Kai ko-priklausomas asmuo pakelia savo savivertę, darydama kažką
dėl kitų, emociškai priklausomas asmuo savo vertę randa būdamas santykyje – kartais bet kokiame
santykyje, tai priklauso nuo savivertės lygio. Ji savo tapatybę formuoja pagal tai, ko jis nori, nes taip
nori jo meilės ir patvirtinimo; kitaip ji neturi tapatybės.
PRIKLAUSOMYBĖS RATAS
Priklausomi nuo santykių asmenys patenka į tą patį priklausomybės ratą, į kurį papuola ir
priklausomi nuo cheminių medžiagų asmenys – ar turintys bet kokią kitą priklausomybę: padidėja
tolerancija (reikia vis daugiau jo kompanijos, kad pasiektų tą patį efektą); obsesyvios mintys
(susirūpinimas juo, jo gyvenimo detalėmis, jo problemomis); kompulsyvus elgesys (ne ,aš
pasirenku‘, bet aš ’turiu‘ būti su juo); atsargų saugojimas (savinimasis); atsitraukimo simptomai
(skausmas, atsiskiriant nuo jo).
Priklausomas nuo santykių asmuo mano, kad šiuos intensyvius jausmus emocinės priklausomybės
jausmus sukelia meilė, tačiau tai greičiau yra emocinę priklausomybę palydintys nuotaikų
svyravimai: nekantravimas, susijaudinimas, euforija, pavydas, nerimas, baimė, nesaugumas, panika,
depresija. Pripratusi iš metų į metus tikėti, kad šios emocijos apibūdina meilę, ji manys, kad jei ji jų
nejaučia, meilės nėra. Todėl „sveiki“ santykiai nebus patrauklūs.
Galų gale santykiai nutrūks, nes jų pamatas yra ne meilė, o meilės ir priėmimo poreikis, kurį
kiekvienas įprato patenkinti netinkamu būdu. Santykis nutrūks, kai skausmas laimės prieš poreikį.
KODĖL DAŽNIAUSIAI MOTERŲ PRIKLAUSOMYBĖ?
Moterys mato gyvenimą kaip santykius ir yra linkusios ieškoti intymumo ir vengti izoliacijos ryšio
pasaulyje, tuo tarpu vyrai yra linkę matyti pasaulį kaip varžybas, kuriose jie turi sunkumų nugalėti,
įrodyti profesionalumą, išlaikyti nepriklausomumą ir išvengti nesėkmių. Taigi moterys linkusios
poreikių patenkinimui pasitelkti santykius. Vyrai tuo tarpu savo poreikių patenkinimui yra linkę
atsigręžti į veiklą ir daiktus, dažnai būdais, įrodančiais profesionalumą. Priklausomybė nuo santykių
vyrų pasaulyje gali pasireikšti galios demonstravimu, pvz., profesionalumu, bandymu išgelbėti per
ko-priklausomybę; ar kontrole, siekiant išlaikyti nuosavybę.
KARTOJIMAS
Priklausomas nuo santykių asmuo eina nuo santykių prie santykių – ir nors kiekvieni santykiai gali
atrodyti kitokie, visada bus ta pati schema. Kodėl?
Įprotis! Įpročiai prasideda namuose, o už jų ribų jie sustiprinami. Mūsų auklėjimas ir atsakas į jį
lemia, kokie žmonės esame. Mes elgiamės pagal savo šeimose išmoktus būdus. Taip pat dažniausiai
mus traukia žmonės, kurie mums leidžia elgtis tokiu būdu, dažniausiai todėl, kad jis mums
pažįstamas. Taigi atrodo, kad tai saugu. Ir kaip keista bebūtų, priklausomas nuo santykių asmuo,
namuose emociškai badavęs, bus linkęs ieškoti žmonių, kruei alks jo emociškai. Jei namuose jį
išnaudojo, jis bus linkęs ieškoti išnaudotojų.
PRIKLAUSOMYBIŲ POROS
Priklausomybėse nuo santykių pasitaiko įdomios „priklausomybės intensyvumo“ poros. Kuo
žemesnė priklausomo žmogaus savivertė, tuo rimtesnių ar didesnių problemų turės jį traukiantis
asmuo. Psichologai sako: ”Jie randa vienas kitą – netgi sausakimšame kambaryje.“ Jie vienas kitą
nušviečia: kažkas yra jų akyse, jų žvilgsnyje, manierose. Sąmoningas protas visiškai apkvailinamas:
jis šią staigią susidomėjimo bangą interpretuoja kaip bundančią meilę.
KO-PRIKLAUSOMYBĖ
Kiekvienas atvejis skirtingas, tačiau su ko-priklausomu asmeniu gali nutikti kad ir tai: Vyriausia
mergaitė, kuri pakeičia savo alkoholikę mamą, prisiima atsakomybę iš metų į metus: ji rūpinasi namų
ūkiu, kad šeima neiširtų, dažnai aukoja savo pačios planus ir karjerą. Jai meilė, vertinimas ir
pripažinimas ima sietis su buvimu stirpia dėl kitų namų ūkyje: atsakinga ir nepakeičiama;
susikoncentravusi į kitų poreikius, ne savo pačios; patenkinanti žmones, taikdarė, slepianti problemas
nuo išorinio pasaulio. Pamažu ją tai persmelkia: žmonės priklauso nuo manęs, aš negaliu jų nuvilti,
būti mylimam tai būti reikalingam, gera išvaizda svarbi. Tačiau po visu šitu slepiasi galinga baimė:
tai viskas, ką žinau apie meilę ir galiu ją prarasti.
Ateina išvaizdus vyras, turintis problemą su alkoholiu. Jie įsimyli vienas kitą. Sąmoningame
lygmenyje ji sau prisiekė niekada netekėti už alkoholiko vyro. Tačiau jai neatsako jos sąmoningas
protas. Jos pasąmoningas meilės poreikis ir jos meilės supratimas buvo kažkas, ko ji išmoko
alkoholikų šeimoje: būti mylimam reiškia būti nepakeičiamam ir stipriam, ir sutvarkyti reikalus, o
ypač šią konkrečią problemą šeimos teritorijoj. Žinoma, jis slėpė savo ekscesyvų gėrimą tam, kad ją
suvedžiotų, o ji be abejonės sumenkino problemą ir rado pateisinimų jo gėrimui, kurį matė – taip,
kaip ji tai darė namuose. Ir taip ji įsitraukė. Joje giliai esanti meilės praradimo baimė garantuos, kad
nors ji bambės ir praras viltį, bet taip pat ir ramins ir gelbės jį iš jo elgesio pasekmių, užuot jį rimtai
su tuo konfrontavusi.
Jis išmoko užpildyti savo savivertės skylę akoholiu. Jis norėjo stiprios, motiniško tipo moters:
pakankamai stiprios jam atsiremti, bet ne tiek stiprios, kad jį konfrontuotų su jo priklausomybe.
Pakankamai stiprios, kad ji jaustųsi atsakinga už jį, neštų jį, bandytų padėti, prisiimtų kaltę, tačiau
nepakankamai stiprios, kad gyventų be jo. Jis gavo tai, ko norėjo, ne tai, ko jam reikėjo. Ji norėjo
meilės, ir ji jos negavo – ir negaus – nors ir bandys, kol palūš.
EMOCINĖ PRIKLAUSOMYBĖ
Jei prieš moterį vaikystėje buvo smurtaujama, ji gali ieškoti santykių, kuriuose ja rūpinsis, stipraus
vyro, tačiau galų gale ras dominuojantį ir agresyvų vyrą. Jei jis pakels prieš ją ranką, tai bus
pakankamai normalu: nelabai skirsis nuo to, kaip elgėsi su ja ir jos mama namuose. Arba ji prisiriš
prie emocionaliai neprieinamo vyro, nes tai jai bus normalu: jos tėvas buvo tolimas ir atmetė ją. Arba
bėgdama nuo grubaus, nemylinčio tėvo, ji įklius į priešingus spąstus: įsitrauks į santykius su
supratingu vyru, kuris pasirodys pasyvus ar neefektyvus: galbūt homoseksualus ar turintis
seksualinių priklausomybių.
Bet ar tai būtų ko-priklausomybė ar emocinė priklausomybė, tai daugumai iš mūsų yra meilė.
Kuo didesnis jos meilės poreikis, tuo stipresnis jos įsikabinimas, kuo sunkesnis vyras ją trauks, tuo
manipuliatyvesnis ir nesveikesnis santykis bus. Kaip kažkas kartą pasakė: alkani žmonės prastai
apsipirkinėja.
Tačiau emociškai priklausomų santykių tragedija yra, kad kai jie nutrūksta, kiekvienas eina savo
keliu ir kartoja panašius scenarijus su kuo nors kitu, paprasčiausiai todėl, kad nesuprato to priežasčių.
Arba ko-priklausomuose santykiuose partneriai trypčios vietoj iš metų į metus, varginančiai vienas
kitu manipuliuodami, kas vis tik geriau nei jokių santykių.
Dr. Elizabeth Moberly, psichologė tyrėja, sako „ši asmenų rūšis, kuri nėra išsisprendusi savo
praeities, arba ves/ištekės už problematiško partnerio, arba taps problematišku partneriu. Todėl
žmonėms svarbu išspręsti savo praeitį, sąmoningai, su pagalba, užuot jos pasekmes užkrovus kitiems
žmonėms vėl ir vėl“.
SEKSAS PRIKLAUSOMYBĖJE NUO SANTYKIŲ
Mes pasiduodame priklausomybės diktuojamam elgesiui, nes bandome užpildyti vidinę tuštumą, kuri
tęsiasi nuo vaikystės su žmogumi, kažkuo, kam mes reiškiame daugiau nei bet kas kitas pasaulyje,
kažkuo, kam mes tiek reikalingi, kad jis/ji negali be mūsų.
Dr. Moberly sako: „suaugusiųjų pasaulyje giliausias emocinis poreikis, koks jis bebūtų, turės
tendenciją būti erotizuojamas“.
Yra kvaila manyti, kad emocinės-psichologinės žaizdos, padarytos ankstyviaisiais metais, gali būti
pagydytos sekso aktu, tačiau tam pritaria mūsų elgesys, o kultūra palaiko ir padrąsina. Priklausomam
nuo santykių asmeniui, kuris užsiima seksu, bandydamas patenkinti savo meilės poreikį, trūksta tikro
savo prigimtinių poreikių supratimo.
PRIKLAUSOMO NUO SANTYKIŲ ASMENS GYDYMAS
Mes, priklausomi nuo santykių žmonės, priešinsimės minčiai, kad mūsų santykiai nesveiki,
paprasčiausiai todėl, kad negalime apsieiti be jų: jie yra mūsų gyvenimo ir meilės šaltinis. To
neįsisąmoninus mes išdirbame komplikuotus – netgi raštiškus – pateisinimus jiems. Mes vis tiek
nepajėgūs sustabdyti savo bendravimo manieros, nesvarbu, kaip labai stengiamės.
Priklausomų santykių šaknys gali būti atsektos iki emocinių vaikystės traumų – praradimo, skausmo,
smurto ir apleidimo – ir bendravimo schemų, išsivysčiusių dėl šių traumų. Daugelis jų yra paslėptos
pasąmonėje.
Jeigu vaikystės poreikiai buvo nepatenkinti, joks žmogus jų negalės patenkinti vaikui užaugus. Kaip
suaugę, mes negalime grįžti namo ir pakartoti brendimo proceso dar kartą, šįkart teisingai.
Reikšmingi nepatenkinti vaikystės poreikiai tampa emocine juodąja skyle užaugus: skyle, kuri
palaiko vėl ir vėl pasikartojančią priklausomybę nuo santykių.
Priklausomas nuo santykių asmuo turi susitikti su Dievu, švelniausiu sielos Tėvu ir Mylimuoju. Jis
turi paimti ir paguosti vaiką, kurio širdis sudaužyta ir pasiekti jo nevilį. Kai Jis prisiartina prie jos
tokiu būdu – ne kaip tolimas ar abejingas Dievas jos įsivaizdavime – jos priklausomybė nuo santykių
mažės. Jai nebereikės ieškoti stabų, nes Jo meilė jai patenkins jos gilius poreikius ir laimės jos širdį.
Jai nereikės kitų mylimųjų.

Iš: https://www.cravingforlove.nz/CFL-2016.pdf B. Whitehead „Craving for love“ (sutrumpinta)