Draugas – bereikalingas balastas

Don Kichotas ir Sanča Pansa, Šerlokas Holmsas ir Dr. Vatsonas, Frodas Beginsas ir
Semas Gemžis, geriausi ir neatsiejami draugai ir kompanionai ar trukdžiai kelionėje? Nuo pat
mažens esame mokomi, kad draugai yra esminė paramos sistema, teikianti paguodą ir
supratimą, tačiau draugai dažnai nebūna idealūs. Jaunas žmogus ne visuomet išsirenka pačius
išmintingiausius žmones savo ratui, todėl bloga draugų įtaka gali ir sugadinti gyvenimą.
Taipogi draugai gali, nenorėdami nieko blogo, nuvesti žmogų kitu keliu ir veikti kaip
nereikalingas posūkis kelionėje.
Vienas iš argumentų, kodėl draugai gali būti nenaudingas balastas, yra galimi toksiški
santykiai. Ne visos draugystės grindžiamos abipuse pagarba ir parama; kai kurios iš jų gali
tapti negatyvumo, pavydo ir manipuliacijų terpe. Tokiais atvejais kadaise pakylėjantis ryšys
virsta inkaru, traukiančiu asmenis į emocinę sumaištį ir stabdančiu jų asmeninį tobulėjimą.
Toksiškumas draugystėje gali slopinti kūrybiškumą, ambicijas ir nepriklausomybę, todėl
draugystė tampa balastu, o ne plūduru.
Draugystė taip pat gali apriboti žmogaus pasitikėjimą savimi. Esant kokioje draugų
grupėje, kur vyrauja panaši pasaulėžiūra, pomėgiai, žmogus jaučiasi savo komforto zonoje.
Tačiau nenorėdamas išlipti iš tos komforto zonos, jaunas individas gali bijoti išreikšti
skirtingą nuomonę ar kitokį individualumą. Tokiu atveju yra apribojamas asmeninis augimas
ir žmogus lieka uždarame rate.
Nevisos draugystės yra kaip bereikalingas balastas. Ne veltui sakoma ,,vienas lauke –
ne karys“, nes žmogui vienam praeiti pro visas gyvenimo kliūtis labai sunku. Geros
draugystės ne tik sukuria saugią vietą būti savimi ir palaiko sunkiose situacijose, bet ir
sukuria palankią terpę augti ir mokytis vieniems iš kitų. Būtent kokie santykiai veikia, net ne
kaip plūduras, o kaip gelbėjimo valtis pasiklydusiam jaunam žmogui.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors dažnai aukštinami draugystės privalumai,
būtina pripažinti, kad ne visos draugystės iš esmės yra naudingos. Toksiški santykiai,
patiklumas ir emocinis pažeidžiamumas gali paversti draugus našta, o ne palaima. Tačiau ne
mažiau svarbu pripažinti ir teigiamą sveikų draugysčių poveikį, nes jos prisideda prie
asmeninio augimo, emocinės gerovės ir priklausymo jausmo. Galiausiai draugystės
vertinimas kaip bereikalingo balasto ar vertingo turto priklauso nuo puoselėjamų santykių
kokybės ir jų poveikio asmens augimui ir gerovei.

Vaiva Lingaitė III d