Tema: Informacijos altini naudojimas

Doc. dr. Gintar Tautkeviien

Tikslas
supaindinti su informacijos naudojimo studij ir
mokslo darbe etiniais ir teisiniais klausimais, suteikti
ini apie informacijos altini citavim tekste,
bibliografinio aprao rengim bei pateikim literatros
srae, naudojant vairius standartus ir citavimo
stilius.
Susipain su ioje temoje pateikta mokymo mediaga:
gysite ini apie autori teises;
inosite, kaip ivengti plagijavimo;
gebsite tinkamai cituoti informacijos altinius darbo
tekste, parengti literatros sra.

Informacijos altini naudojimas darbe

Autori teiss:
k reikia inoti, norint
nepaeisti autori teisi?
Plagijavimas:
kada galite bti apkaltintas
pasisavinus kit autori
mintis?
Informacijos altini
citavimas:
kaip pateikti nuorodas
naudotus altinius darbo tekste
ir literatros srae?

Autori teises ginantys dokumentai

1999 m. Lietuva prim autori teises ginant
statym "Lietuvos Respublikos autori
teisi ir gretutini teisi statymas"
atskiri straipsniai pakeisti ir papildyti 2000 m.
liepos 20 d., 2003 m. kovo 5 d., 2006 m.
spalio 12 d.

Autori teisi subjektas

Autori teisi subjektas - autorius, kitas fizinis arba
juridinis asmuo, statymo nustatytais atvejais turintis
iimtines turtines autori teises, taip pat fizinis arba
juridinis asmuo, kuriam perjo iimtins turtins
autori teiss (autori teisi permjas).
LR autori teisi ir gretutini teisi statymas
taikomas:
Autoriams ir gretutini teisi subjektams, kurie yra
Lietuvos Respublikos pilieiai arba nuolat Lietuvos
Respublikoje gyvenantys fiziniai arba juridiniai asmenys.
Autoriams, nepaisant j pilietybs ir gyvenamosios
vietos, turintiems teises krinius, kurie pirm kart
ileisti Lietuvos Respublikoje ir ar lygiagreiai usienyje.

Autori teisi objektas

statyme reglamentuojamos autori teiss originalius literatros, mokslo ir meno
krinius.
Svarbiausi autori teisi objektai:
knygos, broiros, straipsniai, dienoraiai, kompiuteri programos ir kiti
literatros kriniai;
kalbos, paskaitos ir kiti odiniai kriniai;
raytiniai ir odiniai mokslo kriniai, raytiniai ir odiniai mokslo kriniai
(mokslins paskaitos, studijos, monografijos, ivados, mokslo projektai ir
projektin dokumentacija ir kiti);
dramos, choreografijos ir kiti sceniniam atlikimui skirti kriniai, scenarijai ir j
planai;
muzikos kriniai, audiovizualiniai kriniai;
skulptros, tapybos, grafikos darbai;
fotografijos, architektros kriniai;
taikomosios dails kriniai;
iliustracijos, emlapiai;
ivestiniai kriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatros, mokslo ir meno
kriniais, krini rinkiniai, duomen bazs;
teiss akt ir kit oficiali administracinio, teisinio ar norminio pobdio
dokument neoficials vertimai;
kiti kriniai.

Autori teisi objektais nelaikomi

Idjos;
procedros;
procesai, sistemos;
veiklos metodai;
koncepcijos;
principai;
atradimai ar atskiri duomenys;
teiss aktai, oficials administracinio, teisinio ar norminio pobdio
dokumentai (sprendimai, nuosprendiai, nuostatai, normos, teritorij
planavimo ir kiti oficials dokumentai), taip pat j oficials vertimai, oficials
valstybs simboliai ir enklai (vliavos, herbai, himnai, piniginiai enklai ir
kiti valstybs simboliai bei enklai), kuri apsaug reglamentuoja kiti teiss
aktai;
oficialiai registruoti teiss akt projektai;
prastinio pobdio informaciniai praneimai apie vykius;
folkloro kriniai.
Autori teiss nesaugo atradim, iradim, mokslini tyrim rezultat ir kit
mokslo ini.

Autori asmenins neturtins ir turtins

teiss

Kiekvienas asmuo, sukrs krin, nepriklausomai nuo

amiaus ir veiksnumo, yra autorius ir turi visas teises savo
krin.
Autoriaus teiss krin atsiranda nuo jo sukrimo momento.
Autorius gyja visas asmenines neturtines teises ir turtines
teises. Autorius ar autoriaus atstovas gali informuoti apie savo
teises, panaudojant autori teisi apsaugos enkl, kur sudaro
trys elementai: simbolis , autoriaus ar kito autoriaus teisi
subjekto vardas (pavadinimas) ir krinio pirmojo ileidimo
metai, pvz. KTU.
Krinio registracija, ymjimas ar neymjimas enklu neturi
takos autoriaus teisi atsiradimui.
Tai yra autoriaus ar jo teisi permjo teis, bet ne pareiga.

Neturtins autori teiss

Neturtins teiss visuomet ilieka autoriams, kaip
fiziniams asmenims. Asmenins neturtins autoriaus
teiss yra neatskiriamai susijusios su autoriaus
asmeniu ir neturi ekonominio turinio teiss.
Jos saugomos neterminuotai, nepaveldimos ir
neperduodamos kitiems asmenims.
Juridiniai asmenys gali gyti i autori tik turtines
autori teises ir bti autori teisi permjai. ias
teises jie gyja per darbo ar autorines sutartis, gali
paveldti pagal testament.

Turtins autori teiss

Turtins teiss susijusios su krinio panaudojimu: atgaminti

krin bet kokia forma ar bdu, ileisti, versti, adaptuoti ar
kitaip perdirbti krin, platinti krinio original ar jo kopijas,
vieai rodyti, transliuoti, skelbti krin ir kt.
Autorius turi teis gauti atlyginim u kiekvien krinio
panaudojimo bd.
Bet koks krinio originalo ar jo kopijos panaudojimas be
autoriaus ar jo teisi permjo ar galioto asmens leidimo yra
laikomas neteistu.
Autorius jam priklausaniomis teismis gali disponuoti:
perduoti dal ar visas teises kitam asmeniui. ias teises paveldi
jo pdiniai.
Turtins teiss galioja vis autoriaus gyvenim ir 70 met po jo
mirties. Jeigu kriniai sukurti bendraautorysts pagrindu,
turtins teiss galioja vis bendraautori gyvenim ir 70 met
po paskutiniojo bendraautoriaus mirties.

Krinio naudojimas ir atgaminimas

mokymo ir mokslini tyrim tikslais
Mokymo ir mokslini tyrim tikslais be autoriaus leidimo galima
naudoti nedidelius krinius ar jo dalis, kiek to reikalauja
mokslinio tyrimo ar mokymo poreikiai.
Krinius mokymo poreikiams gali naudoti vis form ir lygi
bendrojo lavinimo ar profesinio rengimo mokymo staigos.
Mokymo programoje negalima naudoti krini, jeigu jie nra
betarpikai susij su mokymo poreikiais.
Berno konvencijoje numatyta, kad krini panaudojimas turi bti
suderintas su gerais paproiais. Lietuvoje i svoka nra
vartojama.
Geri paproiai reikalauja nepiktnaudiauti turima teise,
nepaeisti kit asmen teisi ir interes, nesiekti pasipelnyti kit
sskaita.
Krini panaudojimas neturi daryti alos turtinms ir
asmeninms autoriaus teisms.

Krini kopijavimo apimtys

Lietuvoje nra dokument, reglamentuojani kopijavimo apimi.
Usienio alyse, pvz. Didiojoje Britanijoje, Australijoje, Kanadoje,
Naujojoje Zelandijoje, Hong Konge, taikomos 1965 m.
Autori bendruomens parengtos rekomendacijos.
Tekstini krini kopijavimas:

Vien skyri arba 5% knygos (didels apimties);

Iki 10% maesns apimties knygos (maiau nei 200 puslapi);
Vien poezijos ar trump prozos krin iki 10 puslapi
Vien urnalo straipsn;
Vien interneto tinklalapio kopij;
Vien atvejo analiz teiss dokument ataskaitoje.

Paveiksl kopijavimas:
Paveikslai gali bti kopijuojami tik tuomet, jeigu jie integruoti tekst.
Kopijuoti tekst neintegruot paveiksl galima tik gavus paveikslo
autoriaus sutikim.
Internete esantys paveikslai gali bti kopijuojami tik asmeniniam
naudojimui, taiau negalima j patalpinti internete suteikiant prieig
kitiems asmenims.

Plagijavimas
Plagijavimas - tai svetimo darbo pristatymas kaip savo paties.
Plagijavimo samprata taikoma ne tik tekstinei informacijai, bet ir
paveikslams, duomenims, garsinei informacijai ar kitokio formato
informacijai.
Darbe turi bti aiku, kur yra darbo autoriaus mintys, o kur yra kit autori
mintys ir idjos, rastos kituose informacijos altiniuose (knygose,
straipsniuose, internete).
odiniai praneimai konferencij, seminar ar paskait metu taip pat turi
bti cituojami darbe, kaip ir spausdinta ar elektronine forma ufiksuota
informacija.
Darbe naudojant informacij svarbu tai atlikti siningai ir etikai. Norint
ivengti plagijavimo, btina pateikti nuorodas cituojamus altinius.
Nuorod pateikimas darbo tekste leidia identifikuoti, koks altinis yra
cituojamas.
Visi cituojami altiniai traukiami darbo pabaigoje pateikiam literatros
sra.

Nuorod cituojamus altinius pateikimas leidia darb skaitantiems

asmenims patikrinti faktus arba detaliau sigilinti darbe cituojam
informacij.

Informacijos altini citavimo tikslas

Informacijos altiniai cituojami akademiniais, praktiniais ir

teisiniais tikslais.
Darbo autorius rengdamas darb siekia parodyti, kad yra gerai
susipains su nagrinjama tema ir naudoja tinkamus
informacijos altinius. Informacijos altini citavimas leidia
pagrsti darbe nagrinjamas idjas.
Darbe cituojami ir literatros srae pateikti altiniai leidia
atlikti paiek pagal cituojamus dokumentus ir surasti darbe
naudojamus informacijos altinius. Tai naudinga darb
skaitantiems asmenims ir paiam darbo autoriui, kad jis galt
greitai surasti naudotus informacijos altinius.
Tinkamas informacijos altini citavimas leidia ivengti
plagijavimo.

Citavim reglamentuojantys dokumentai

Leidiama atgaminti nedidel ileisto ar kitaip vieai paskelbto

krinio dal tiek originalo kalba, tiek iverst kit kalb, kaip
citat kitame krinyje be krinio, i kurio paimta citata,
autoriaus ar kito to krinio autori teisi subjekto leidimo, jeigu
toks atgaminimas yra siningas ir jo mastas nevirija citavimo
tikslui reikalingo masto". Itrauka i Autori teisi ir gretutini
teisi statymo (2006 m. redakcija), 21 straipsnis.

Naudojant kit autori krinius darbe, turi bti nurodoma

autoriaus pavard ir informacijos altinis, i kurio citata yra
paimta.
Jeigu altinyje autorius nra nurodytas, tuomet btina nurodyti
altinio pavadinim.
Cituojant gerai inom autori krinius, kurie buvo atgaminami
daugelyje altini, galima nenurodyti i kurio konkretaus
altinio paimta citata.

Nuorod pateikimas tekste

1. Pateikti tikslius autoriaus odius. Trumpa citata pateikiama kabutse. Jeigu
citata yra ilga, ji pateikiama naujoje eilutje atskiru paragrafu. Visas paragrafas
atitraukiamas nuo dokumento parats, be to daniausiai naudojamas
maesnis riftas. Jeigu citatoje praleidiama dalis autoriaus pateikto teksto,
tuomet ta vieta paymima lautiniais skliaustais [ ].
Reikt atkreipti dmes tai, kad labai danas kabutse pateikt tiksli
citat naudojimas, sudaro vaizd, kad darbo autorius nagrinjamu klausimu
neturi labai aikios savo nuomons.
2. Pateikiamos perfrazuotos kit autori mintys. Jeigu darbe pateikiamas idjas ar
faktus reikia argumentuoti ir pagrsti kit autori mintimis, jas galima pateikti
perpasakojant j turin kitais odiais. Pagrindinis tokio citavimo reikalavimas,
kad nebt ikreiptos autori pateiktos mintys. Galima naudoti sinoniminius
odius, keisti odi tvark, teigiam form keisti neigiama forma, aktyvi
form - pasyvia ir pan.
3. Apibendrinimas. is kit autori mini pateikimo bdas naudojamas tuomet,
kai darbe pateikiamos keliuose informacijos altiniuose surastos autori
mintys. Apibendrinant keleto autori mintis gali bti pateikiamos tikslios
citatos, pateikiant jas kabutse, arba perfrazuoti autori odiai.

Nuorod pateikimo bdai

Cituojant informacijos altinius, nuoroda cituojam
altin pateikiama tekste arba pridedama puslapio, skyriaus ar
viso teksto pabaigoje. Naudojami keli nuorod pateikimo tekste
variantai:
Pirmasis variantas: Tekste pateikiamas cituojamo dokumento
pirmasis elementas ir skelbimo data. Tekste lenktiniuose
skliaustuose nurodoma cituojamo autoriaus pavard ir metai, o
darbo pabaigoje literatros srae trauktos bibliografins
nuorodos idstomos abcls tvarka.
Antrasis variantas: Tekste pateikiama inaa, o puslapio apaioje,
skyriaus ar leidinio pabaigoje pateikiamas altinio bibliografinis
apraas.
Treiasis variantas: Tekste pateikiama skaitmenin nuoroda
numeruot naudot informacijos altini sra, esant darbo
gale. Skaitmenins nuorodos pateikiamos lautiniuose
skliaustuose.

1 variantas
Pavyzdys:
Nuoroda tekste: iuolaikiniame universitete
studentams suteikiama daugiau autonomijos ir
atsakomybs u mokymosi rezultatus (Boekaerts,
1999). ...
Literatros sraas straipsnio ar knygos gale:
BOEKAERTS, M. (1999). Self-regulated learning:
Where we are today. International Journal of
Eductional Research, 31, p. 443-551.

2 variantas
Pavyzdys:
Nuoroda tekste: iuolaikin mokymosi
paradigma1 atskleidia mokytojo ir
besimokaniojo santyk ugdymo procese.
Inaa puslapio apaioje:
------------------------------------------------------------------1 BOWDEN, J.; MARTON, F. (1998). The
University of Learning. London: Kogan Page.
ISBN 0-7494-2292-0.

3 variantas
Pavyzdys:
Inaa tekste: iuolaikiniame universitete
studentams suteikiama daugiau autonomijos ir
atsakomybs u mokymosi rezultatus [1].
Bibliografini nuorod sraas straipsnio ar knygos
gale:
[1] BOEKAERTS, M. (1999). Self-regulated
learning: Where we are today. International
Journal of Eductional Research, 31, p. 443-551.

Bibliografinis apraas
Informacijos altinio bibliografinis apraas pateikiamas taip, kad
pagal j bt galima identifikuoti ir surasti cituojam informacijos
altin. Penki pagrindiniai elementai, apibriantys dokument,
turi bti traukti apra:
Autorius(iai) ar kolektyvas, atsakingi u dokument. Jei nra
autoriaus, gali bti redaktorius, vertjas ar sudarytojas.
Antrat(s). Pateikiama pilna informacijos altinio antrat.
Iplsta informacija, padedanti identifikuoti ar tiksliai
atskleisti informacijos altin: redaktoriaus ar vertjo
vardas, leidimas, tomo numeris, serijos antrat.
Leidimo duomenys: vieta, leidjas ir data.
Informacijos altinio dalis, kuri yra cituojama darbe. Tomo ir
puslapio numeris.

Citavimo standartai ir stiliai

Lietuvoje cituojam informacijos altini nuorod rengimui
rekomenduojama naudoti tarptautinius standartus:
LST ISO 690:2002. Dokumentai. Bibliografins nuorodos. Turinys,
forma ir sandara. (spausdintiems dokumentams)
LST ISO 690-2:1999. Informacija ir dokumentai. Bibliografins
nuorodos. 2-oji dalis. Elektroniniai dokumentai ir j dalys.
(elektroniniams dokumentams)

Usienyje naudojami vairs citavimo stiliai. Skirtingose mokslo

kryptyse prioritetai teikiami vienam ar kitam citavimo stiliui:
APA (Amerikos psichologijos asociacijos) naudojamas
psichologijos, edukologijos ir kt. socialiniuose moksluose;
MLA (Dabartins kalbos asociacijos) daniau naudojamas
literatros, meno, humanitarini moksl kryptyse;
AMA (Amerikos medicinos asociacijos) naudoja medicinos,
sveikatos ir biologijos mokslai;
Chicago stilius naudojamas kaip multidisciplininis citavimo stilius ir
turi du atvaizdavimo formatus;
Vancouver stiliui prioritetas teikiamas biomedicinos moksluose.

Tarptautiniai standartai ISO 690 ir ISO

690-2

Knyga: AUTORIAUS PAVARD, V. Antrat: paantrat. Laida.

Ileidimo vieta, ileidimo metai. Standartinis numeris.
Knygos dalis: AUTORIAUS PAVARD, V. Knygos dalies
antrat. Knygos Autorius In Knygos antrat. Laida. Ileidimo
vieta, ileidimo metai, puslapiai.
Straipsniai urnale: AUTORIAUS PAVARD, V. Straipsnio
antrat. Leidinio antrat. Ileidimo metai, numeris, puslapiai.
Elektronin knyga: AUTORIAUS PAVARD, V. Antrat
[laikmenos ris] Laida Ileidimo vieta, leidjas. Ileidimo data
[nuorodos sudarymo data]. Prieiga
Elektroninis straipsnis: AUTORIAUS PAVARD, V. Straipsnio
antrat. Leidinio antrat [laikmenos ris]. Ileidimo data,
leidinio duomenys puslapiai [nuorodos sudarymo data].
Prieiga.

APA citavimo stilius

Knyga: Pavard, V. V.; Pavard, V. V. (Metai). Knygos antrat: paantrat.

Leidimo vieta: Leidyklos pavadinimas.
Saxe, G. B. (1991). Cultural and cognitive development: Studies in
mathematical understanding. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Kolektyvinis autorius: Kolektyvinis autorius. (Metai). Knygos antrat:
paantrat. Leidimo vieta: Leidyklos pavadinimas.
Lietuvos statistikos departamentas (1991). Lietuvos statistikos
metratis. Vilnius: Informacijos leidybos centras.
Neidentifikuotas autorius: Antrat. (Metai). Leidimo vieta: Leidyklos
pavadinimas
Lietuvos Respublika. Konstitucija. (1996). Vilnius: Lietuvos
informacijos centras prie Teisingumo ministerijos.
Daktaro disertacija:
Gudaviius, A. (1994). Ekonomini veiksni taka Lietuvos demografinei
situacijai (Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 1994).

APA citavimo stilius

Knygos dalis: Pavard, V. V. (Metai). Knygos dalies antrat. In V.

Pavard, V. Pavard (red.), Knygos antrat (pp. puslapiai). Leidimo vieta:
Leidyklos pavadinimas.
Bjork, R. A. (1989). Retrieval inhibition as an adaptive mechanism in
human memory. In H. L. Roediger, F. I. M. Craik (Eds.), Varieties of
memory & consciousness (pp. 309-330). Hillsdale, NJ: Erlbaum.

Publikuoti konferencij straipsniai

Juceviius, R. (1992). Valdymo reorganizavimo prielaidos. In Vadyba
ir rinkos ekonomika: tarptautins konferencijos praneim mediaga
(pp. 15-19). Kaunas: Technologija.

Straipsnis urnale: Pavard, V. V., Pavard, V. (Metai). Straipsnio antrat.

urnalo antrat, tomas (numeris), puslapiai.
Vekien, N. ir Ramanauskait, A. (1996). Painimo ir ugdymo
modeliai bei j taka ugdymo organizavimui. Socialiniai mokslai:
Edukologija, 2 (6), 48-55.

APA citavimo stilius

Elektronin knyga: Pavard, V. (Metai). Knygos antrat. irta metai

mnuo diena per internet:
Rutkauskien, D. ir kt. (2003). Nuotolinis mokymasis. irta
2010-02-20 per internet: http://www.lvu.lt/e-mokymasis.html.

Elektroninis straipsnis: Pavard, V. V., Pavard, V. (Metai). Straipsnio

antrat. urnalo antrat, tomas (numeris), puslapiai. irta metai,
mnuo diena per internet:
Virkus, S. (2003). Information literacy in Europe: a literature
review. Information Research, 8, (4). irta 2010-02-20 per
internet: http://informationr.net/ir/8-4/paper159.html.
Interneto tinklalapis: Autorius. (Metai). Tinklalapio antrat:
paantrat. irta metai, mnuo diena per internet:
Kauno technologijos universitetas (2010). irta 2010-10-25 per
internet: http://www.ktu.lt

APA citavimo stilius: tekste

Pateikiant nuorod informacijos altin, atitinkamoje sakinio
vietoje lenktiniuose skliaustuose pateikiama autoriaus pavard
ir publikavimo metai (autoriaus pavard, metai). Pvz., Naujoji
ugdymo paradigma ireikia kitok mokymo ir mokymosi
santyk studij procese (Petraitis, 2005).
Jeigu darbo tekste pateikiama tiksli kito informacijos altinio
citata, ji raoma kabutse. Pateikiant nuorod cituojam
altin btina nurodyti puslap, pvz., (Petraitis, 2005, p. 15)
Jeigu autoriaus pavard yra sakinio dalis, skliausteliuose
nurodomi tik metai. Pvz., ukauskas (2000) palygino vairi
period literatr.
Cituojant informacijos altin, kur pareng du autoriai,
kiekvien kart reikia nurodyti abu autorius, pvz., (Bagdonas,
Juceviien, 2003).

APA citavimo stilius: tekste

Jeigu cituojama trij ir daugiau autori publikacija, tuomet pirmj kart
nurodomos vis autori pavards. Toliau cituojant i autori altin,
skliausteliuose raoma pirmojo autoriaus pavard bei et al. (lot. reikia ir
kt.), o po kablelio raomi krinio leidimo metai, pvz., (Petraitis ir kt.,
2005).
Kai krinio leidjas yra ne konkrets autoriai, o asociacija, bendruomen,
vyriausybin organizacija ar kt., tuomet autoriumi nurodomas kolektyvinis
autorius, pvz., (American psychological association [APA], 2003). Pirmj
kart pateikiamas pilnas kolektyvinio autoriaus pavadinimas, vliau
cituojant pateikiamas sutrumpintas pavadinimas, pvz., (APA, 2003).
Jeigu informacijos altinis neturi autoriaus, naudojami pirmieji du ar trys
pavadinimo odiai (praleidiant artikelius) raant kiekvien od didija
raide. Jeigu nuoroda pateikiama knyg, ataskait ar kit leidin, ji
raoma kursyvu, pvz., knyga College Bound Seniors (1979).
Jeigu nuoroda pateikiama straipsn ar knygos dal, pavadinimas
raomas tarp kabui, pvz., (Laisvas laikas, 2003).

MLA citavimo stilius

Vieno autoriaus knyga: Pavard, Vardas. Knygos antrat: paantrat. Leidimo

vieta: Leidyklos pavadinimas, Metai.
Keli autori knyga: Pavard, Vardas, ir Vardas Pavard. Knygos antrat:
paantrat. Leidimo vieta: Leidyklos pavadinimas, Metai.
Kolektyvinis autorius: Kolektyvinis autorius. Knygos antrat: paantrat.
Leidimo vieta: Leidyklos pavadinimas. Metai.
Neidentifikuotas autorius: Knygos antrat. Leidimo vieta: Leidyklos
pavadinimas, Metai
Knygos dalis: Pavard, Vardas. "Knygos dalies antrat." Knygos antrat.
Red. Vardas Pavard. Leidimo vieta: Leidyklos pavadinimas, Metai. Puslapiai.
Straipsnis urnale: Pavard, Vardas, ir Vardas Pavard. "Straipsnio antrat".
urnalo antrat tomas numeris (Metai): puslapiai.
Straipsnis laikratyje: Pavard, Vardas. "Straipsnio antrat." Laikraio
antrat [Leidimo vieta jeigu nra pavadinime] metai mnuo diena, numeris:
puslapiai.
Elektronin knyga: Pavard, Vardas, ir Vardas Pavard. Knygos antrat.
Leidimo vieta: Leidykla, Metai. irta metai mnuo diena <interneto adresas>.
Elektroninis straipsnis: Pavard, Vardas, ir Vardas Pavard. "Straipsnio
antrat." urnalo antrat. Numeris (Metai): puslapiai. Tinklalapio arba
duomen bazs pavadinimas. Prieiga metai mnuo diena: <interneto adresas>.

Chicago citavimo stilius

Chicago citavimo stilius silo dvi citavimo sistemas,
kurios skirtos skirting mokslo srii bibliografini
nuorod rengimui:
autorius-data sistema, skirta fizini, gamtos ir socialini
moksl publikacijoms. Literatros sraas pateikiamas
darbo pabaigoje abcls seka. Tekste prie citatos
pateikiama nuoroda autoriaus pavard ir publikavimo dat.
inaos - bibliografija sistema, skirta humanitarini moksl
srities (literatra, istorija, menas) publikacijoms. Bibliografija
pateikiama darbo pabaigoje abcls seka. Tekste nuorodos
cituojamus altinius pateikiamos kaip inaos puslapio
(footnotes) arba darbo gale (endnotes).

ikago citavimo stilius: autorius-data

sistema

Knyga: Pavard, Vardas. Metai. Knygos antrat: paantrat.

Leidimo vieta: Leidyklos pavadinimas.
Kolektyvinis autorius: Kolektyvinis autorius. Metai. Knygos
antrat. Leidimo vieta: Leidyklos pavadinimas.
Straipsnis urnale: Pavard, Vardas ir Vardas Pavard. Metai.
Straipsnio antrat. urnalo antrat tomas
(numeris): puslapiai.
Elektronin knyga: Pavard, Vardas. Metai. Knygos antrat
Prieigos adresas (irta data).
Elektroninis straipsnis: Pavard, Vardas ir Vardas
Pavard. Metai. Straipsnio antrat. urnalo antrat tomas,
numeris: puslapiai. Prieigos adresas (irta data).

ikago citavimo stilius: inaos bibliografija sistema

Knyga:
Bibliografija: Auktuolyt, Nijol. Filosofija: mokomoji knyga. Kaunas:
Technologija, 2005.
Inaa: 1 Nijol Auktuolyt, Filosofija: mokomoji knyga (Kaunas: Technologija,
2005).
Kolektyvinis autorius:
Bibliografija: Lietuvi kalbos institutas. Reklamos kalba. sud. Rita Milinait.
Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2004.
Inaa: 2 Lietuvi kalbos institutas. Reklamos kalba, sud. Rita Milinait (Vilnius:
Lietuvi kalbos institutas, 2004).
Straipsnis urnale:
Bibliografija: Sodeika, Tomas. "Filosofija anapus pasakojimo teksto." mogus ir
odis: filosofija: mokslo darbai 6, nr. 4 (2004): 32-44.
Inaa: 3 Tomas Sodeika, "Filosofija anapus pasakojimo teksto," mogus ir odis:
filosofija: mokslo darbai 6, nr. 4 (2004): 32-44.
Straipsnis laikratyje
Bibliografija: McMillen, Liz. "Gender-bending Hyenas." Chronicle of Higher
Education, 3 May 1996, A12-A13.
Inaa: 4 Liz McMillen, "Gender-bending Hyenas,"Chronicle of Higher Education, 3
May 1996, A13.

ikago citavimo stilius: inaos bibliografija sistema (2)

Elektronin knyga:
Bibliografija: Nydam, Ronald J. Adoptees Come of Age: Living Within Two Families.
Louisville, KY: Westminster John Knox Press, 1999.
http://www.netlibrary.com (irta 2007 m. sausio 25 d.).
Inaa: 5 Ronald J. Nydam. Adoptees Come of Age: Living Within Two Families
(Louisville, KY: Westminster John Knox Press, 1999),
http://www.netlibrary.com (accessed July 8, 2005).
Elektroninis straipsnis:
Bibliografija: Rinkeviius, Leonardas. "Instituciniai tampos laukai ir sociologin j
analiz." Filosofija. Sociologija = Philosophy. Sociology 1 (2002): 30-35.
http://images.katalogas.lt/maleidykla/fil21/F-30.pdf (irta 2007 m. sausio 25 d.).
Inaa: 6 Leonardas Rinkeviius, "Instituciniai tampos laukai ir sociologin j
analiz," Filosofija. Sociologija = Philosophy. Sociology 1 (2002), 30-35,
http://images.katalogas.lt/maleidykla/fil21/F-30.pdf (irta 2007 m. sausio 25 d.).
Interneto tinklalapis:
Bibliografija: Naujosios literatros skyrius. Lietuvi literatros ir tautosakos
institutas. Vilnius: Lietuvi literatros ir tautosakos institutas.
http://www.llti.lt/naujoji.htm (irta 2007 m. sausio 25 d.).
Inaa: 7 Naujosios literatros skyrius, Lietuvi literatros ir tautosakos
institutas(Vilnius: Lietuvi literatros ir tautosakos institutas),
http://www.llti.lt/naujoji.htm (irta 2007 m. sausio 25 d.).

Pabandyk parengti bibliografin nuorod

http://biblioteka.ktu.edu/nm/uzduotys

Dkoju u dmes