OPERA: LIETUVOJE XVII a. Vilniaus emutins pilies rmuose pastatytos 3 ital operos (M. Scacchi Elenos pagrobimas).

XVIII a. ir iki XIX a. pr. operos statytos Lietuvos didik rm teatruose. 1785 m. kurtas vieas teatras Vilniuje, tais paiais metais- ir Klaipdoje. Pirmoji nacionalin liet. Opera yra M. Petrausko Birut(1906). Didels takos liet. Operos raidai turjo Operos vaidyklos Kaune parodyta G. Verdi Traviata, kuri skatino nac. Veikal krim. Iki II p. k. buvo pastatytos ios liet. operos: M. Petrausko Birut, J. Karnaviiaus Graina ir Radvila Perknas ir kt. Pirmosios nac. Operos buvo romantins krypties. Karo metais vienintel pastatyta liet. Opera - S. imkaus Kaimas prie dvaro. Daugiausia oper sukr V. Klova (Pilnai). Pirmj satyrin liet. oper sukr B. Gorbulskis. Pokario liet. operos muz. Kalbos raid bei tematik nulm sovietin ideologija. Nors komunist.rimo ideologiniai reikalavimai trigd modernios stilistikos raid liet. operose, bet ilgainiui nusistojo repertuaro pusiausvyra. Daugiausia oper pastatyta Liet. nac. Operos ir baleto teatre. XX a. d-meiais sukurtos lietuvi operos gijo rykesni psichologizmo, ekspresijos bruo, atsirado vairesns formos traktuots, muzikos kalba pasipild iuolaikinmis raikos priemonmis. Tai J.Jzelino aidimai. Reikmingos liet. operos raidai ir ieivijoje sukurtos operos. Joms atsirasti takos turjo ikagos lietuvi opera. Ten pastatyta J. Karnaviiaus Graina, K.V. Banaiio Jrat ir Kastytis, V. Klovos Pilnai. Vilniuje nuo 1948 subrendusi profesionalaus nuo 1918m. Siek gyvendinti valstybes tarybos istegta teatro komisija, veliau svietimo ministerijos meno departamentas Lietuvos didziajai scenai remti. Lenku okupacija priverte sia veikla is vilniaus perkelti i kauna. 1919m. Tautos teatre suvaidinta M.Petrausko Birute. Rugseji A.Kaanausko iniciatyva susauktose muziku grupes posedziuose operos teatro steigimas pavestas draugijai. Sudaryta operos taryba. Vedejas Kipras petrauskas, 9 solistai, dirigentas J.T.Kelpsa ir J.ilevicius, 24 orkestro artistai ir t.t.CHORVEDYS J.tarka. 1920m. Parodyta pirmoji premjera D.verdio opera traviata. TEATRAS: 1922m. Teatras suvalstybintas,pavadintas Valstybes opera (turejo net 4 balerunus).1925m. iaugusi baleto trupe parode pirmuosius savarankiskus baleto spektaklius.Pirmasis balet.spektaklis buvo L.Delibezo Kopelija. Veliau aikovskio Gulbiu ezeras,spragtukas ir kt. 1926m.valstybes opera ir drama sujungta i viena valstybes tratra, operai suteikiant teise rodyti baleto spektaklius. Atsiszvelgiant i teatro veiklos turini lemusias istorines aplinkybes jo raida skirstoma i 3 laikotarpius: nuo isteigimo iki II sov.okupacijos,nuo 1944-88m.,ir nuo nepriklausomybes atkurimo iki siu dienu. Teatro veikla lb intensyvi,dirigavo Kelpsa,zymus solistas Kipras petrauskas,Dvarionaite. 1941-44m. Teatras vadintas Kauno didziuoju teatru,ir nuo 44m.rugsejo Suvalstybintas. Esminiai pokyciai po II

sov. Okupacijos, nes pasitrauke daug teatro solistu ,balerunu,dirigentu i vakarus. 1944m. Teatras tapo atskiru lietuvos-SSR valstybiniu teatru.1948m. teatras vel perkeltas i vln. BALETAS: Baleto trupes turejo lietuvos kunigaiksciai.Baleto trupes buvo sudaromos is baudziauninku.1765m.Tyzenhauzas isteige baleto mokykla,kurioje buvo isugdyta prof.baleto trupe (spektaklisValstieciu baletas). 1925m.baletmeisteris P.Petrovas pastate pirmaji baleto spektakli Debileso kopelia.,o veliau Caikovskio gulbiu ezeras, ir 1931-35m.teatre dirbo zymus rusu baleto meistrai Zverevas ir Neminova. 1933m. Zverevas pastate pirm.liet.kompoz.baletus: Gruodziuo Jurate ir Kastytis.1948m.teatras perkeltas i vln. 1974m. Teatras Persikelia i naujus rumus. Pirmasis lie.baletmeisteris buvo B.Kelbauskas. Per sov. Ir vok.okupacija teatrai rode spektaklius. Pirmieji lie.baletai: gruodziojurate ir kastytis Baceviciaus sokiu sukury, dvariono pirslybos.