muzikai, kur visuomet esti pagrindinis tonas - 1900 - 19 4 5

nis centras traukianti kitus tonika, tarsi gravitaci

garsus ir akordus. Atonalioji
isonansini, aatraus skambesio, melodijos pasi~ymi muzika yra
Atonalij muzik bent retkariais raa daug XX a. sudtingu pieainiu.
prad~ios kompozitoris. Sia kryptimi jo ir Aleksan
dras Skriabinas, Mikalojus Konstantinas
iurlionis
(vlyvieji fortepijoniniai kkriniai, 1907-1909).
Atonalumas tarsi teik daugiau laisvs nei to
nalioji sistema, taiau kompozitoriai ieakojo sis
temos, padedanios racionaliai valdyti muzikin
med~iag.
Dauguma atonalij muzik raaiusis autoris nau
dojosi visais 12 chromatins gamos tons. Neretai
pasitaikydavo, jog kompozitoriai stengdavosi ne
kartoti to paties garso, kol nesuskambdavo liku
sieji vienuolika.
Nuosekli sistem vienas pirmsjs sukür aust
rs kompozitorius Josephas Matthias Haueris
(1883-1959), dvylikatones kompozicijas raas nuo
1908m., ovliau patirt/apibendrins ,Irops te
orija".
1919m. Berlyne gyvens russ kilmes smuiki
ninkas, kompozitorius ir dailininkas Jefimas Go
lyaevas (1897-1970)paraa ,Ledin dain" orkest
rui- pirmj kompozicij, nuosekliai paremt 12
tons technika.

NaujojiVienos mokykla Arnoldas

Schönbergas
Arnoldas Schönbergas kartu su savo mokiniais Albanu Bergu ir An
tonu Webernu(1883-1945) sudar vadinamj Naujj Vienos mokyk
la, ~inomiausi XX a. pirmosios puss kompozitoris susivienjim
Ekspresionistins Naujosios Vienos mokyklos pavadinimas atsirado kaip
analogija su klasicistine Vienos mokykla, kuriai priklaus Josephas
Haydnas (1732-1809), Wolfgangas Amadeus Mozartas (1756-1791) ir
Ludwigas van Bethovenas (1770-1827).

Schönberg, Berg ir Webern viss pirma vienijo polinkis /savotia

k ekspresionistin/klimat, atonali muzikin kalba, taip pat jdomi
pusiausvyra tarp noro revoliucingai pakeistimuzikos veid ir pagarbos
klasikinio menoidealams. Beje, tik dalis Naujosios Vienos mokyklos
kompozitoris sukurts kúrinisyraekspresionistiniai.
Nors visus tris kompozitorius siejo bendros idjos, js kürybinis pa
likimas yra labaiskirtingas. Ypa iasiskyr Webernas: jo ekspresioniz
mas pasuko ne romantine vaga, kaip Schönbergo ir Bergo, o asketiaku
mo ir abstrakcijos kryptimi.
Ekspresionizmas 35
 190 0.19 4 5
Tembry melodija
Schönbergas iarado komponavimo bkd, kur/ jis
melodija (vok. Klangfarbenmelodie). Melodija kuriama nepavadino
ia tembry
skirtings tembrs (spalvs) sekos. Tembrai nekuria atmosferOsgarss,
s bet ia
vyzd~iui, impresionizmas, da~nai sukuriantis
bkding tembrs 4 (kaip,
pa-
bet perteikia pavieniuose
bosenas.
garsuose ar akorduose terpe),ir
slypinias spalvas
Schönbergo,,Penkiose pjesse orkestrui, op.16 (1909),
ras traktuojamastarsi solists ansamblis. Jausmingumas orkest-
gana asketiakaforma. Treiojoje pjesje t patj akord atlieka Vis su
tembroinstrumentai ir akordo harmonija nuavinta vis
derinamas
kito
mis. kitomis spalvo-
Aforistin muzika
Aforistine kompozicija pagrjstos Schönbergo ,aeaios ma~os pie.
ss fortepijonui, op. 19(1913). Jos sudarytos vien ia trumpuiu mo
tyvs, vos apiuopiams u~uomins, greitos ir subtilios nuotaikuy katos
Nors kkrinys skirtas fortepijonui, atrodo, tarsi kompozitorius büty kü
rs orkestrui-pjess pasi~ymi nepaprasta tempo, harmonijos, dinami
kos ir garso iagavimo bkds /vairove.
Weberno puantilizmas
Antonas Webernas
Aforistins muzi
kos kkrimo bkd ypa
iapletojo Webernas. Jis
paraa ma~ai, dauguma
jo kürinis yra trumpos
pjess, abstrakios mu
zikins mikroformos,
kuristrukm-nuo ke
liolikos sekund~is iki
keleto minus. Netgi
Weberno Simfonija
(1928) trunka tik devy
nias minutes.

Weberno miniati
roslabai meistriakos,
glaustos ir darnios,
jas büty galima
lyginti su japonia
kais trieiliais haiku.
Taiskaidri pavienis
garss ir trumpuis
spalvingå motyvs
jdomiai iadstyts
erdvje, muzika.
36 Ekspresionizmas
 19 00 -19 4 5
Fließend, äußerst zart (deon 80)
rt . tempo
rlt.-5). tempo
Kt,in R

Tp. in B
m, Dpt.

doleigsimÍ
Pos.
m, Dp.
PP
chrgebunden
Zeitlassen
A dolce
Mand.

PP

Hrt. PP

PPP
Fießend, äußerst zart (Jca 6o) rlt. tempo
rit. - " tempo
wle eln Hauch
Bolo -Gg.
m. Dpt.
PPP
Weberno "Penkis
Bolo- Br. pjesis orkestrui" IV
L Dpf. pjess partitüra
P

IV pjesé ia ,Penkis pjesis orkestrui", op. 10 (1913), trunka ma

~iau nei 20 sekund~iy, Dl taakinio faktkros pobkd~io ais Weberno
1arastas stilius vadinamas puantilizmu (pranc. þoint - ,taakas").
Raiaks mandolinos motyv atsargiai perima trimitas, trumpam su
laiko trombonas,o paioje pabaigoje kaligrafiakai apibendrina smui
kas. Netiktai prasidjes, kürinys dar netikiau nutrüksta. Tarp pra
d~ios ir pabaigos - tik keletas subtilis punktyrs ir daug tylos.
Ekspresionizmas 37
 19 00 - 19 4 5
Dodekafonja
Schönbergo kûryboje 12 tons technika (pradta gvildenti apie 1914
m.) ma~daug 1925 m. tapo logiaka ir nuoseklia sistema. J Schönber-
gas pavadino dodekafonija (graik. ,dvylika garss" ).kompozicija ia o
likos vienas su kitu nesusijuss lons".
U
G
<-KU

G’ -K U

Keturi serijos
pavidalai,
naudojami
Schönbergo Siuitoje
fortepijonui op. 25
11 12

Dodekafonija yra 12 garss (arba tons) technika, garss aukaio (bet ne

ritmo ar tembro) tvarkymo sistema. Galima sakyti, kad taiyra ikikompo
zicin muzikins med~iagos paruoaimo stadija.

Dodekafonijoje naudojamivisi12 chromatins gamos garss, ir kiek

vienas jsyra savarankiakas ir vienodai svarbus. Jie sudaro serijq me
lodin/darin/, kuriame nurodomi garss pavadinimai (nesvarbu, kokios
oktavos jie bkts). Vienas svarbiausis dodekafonijos princips -nekar
toti garso, kol nenuskambjo kiti 1lserijos garss.
Serija retai naudojama kaip kürinio tema, jiyra tarsi garss laukas
(su grie~tai apibr~a judjimo pot lauk tvarka), arba terpe, apiman
ti melodines ir harmonines struktkras. Ji pagrind~ia kürinio garsines
erdvs vientisum, be kurio nebkts muzikos.
Klasikins dodekafonijos serija naudojama keturiais pavidalais: origina
liuoju, apverstuoju (keiiant intervals kryptj), atbuluoju (iadstant
atvirkaia tvarka) ir atbulu apverstuoju (atvirkaia tvarka ir keiiant
intervals kryptj). `iuos keturis pavidalus galima perkelti j bet kuri aukss
ia 12 chromatinis tons, taigi susidaro 48 vienos serijos variantai. Norint
iavengti primityvaus mechaniakumo ir nuobodaus kartojimosi (klausa
palengva /sidmi tas paias intonacijas), naudojamos jvairiausios
polifonins, variacins ir kitokios priemons.
Nors /manoma sudaryti net 479 001 600 skirtings 12 garss serijs, Vis e
nra lengva sukurti darinius, kurie ne tik apimts 12 garss, bet ir o
ts jdomi melodin ir harmonin med~iag4.
Klasikinje dodekafonijoje vyrauja disonansin harmonija, taiau
/manoma ir konsonansin dodekafonin muzika - viskas priklauso
serijos vidinis savybis.
jie
med~iaga,
Schönbergui ir Bergui serija buvo svarbi melodin
priemonmis imita-
da~nai j panaudodavo su barokins polifonijos
38 Ekspresionizrmas
 19 00 - 19 4 5
cijomis, kanonais, invencijomis, fugo
mis,
Webemui buvo svarbiauserijos struk
tirins savybès: ne patys garsai, bet in
tervalai tarp js beineidels, 24 gar
ssl¡steles. Simetriaka serijs struktkra
jo kùriniuose da~nai siejama su kits
komponents (ritmo, dinamikOS, temb
ro, fornos) simetrija. Sis /vairis para
metns kontrols metodas slygojo seria
lizmo atsiradim 6-ame deaimtmetyje.
Dodekafonija nèra stilius, nèra ir
muzikos aiuolaikiakumo sinonimas. `ia
technika galima paraayti bet kokio
barokinio, klasikinio ar avangardinio -
stiliaus kkrinis.
Dodekafonine technika pagristi
kkriniai nesudaro nè puss naujosios Emilis Nolde. Marija
muzikos. Taiau su dodekafonija susij Egiptiet (1912)
svarbks XX a. muzikins kalbos kitimo
procesai.

Be Vienos mokyklos atstovs, ~ymiausi dodekafonistai yra prancü

zas Pierre'as Boulezas, italas Luigi Nono (Luid~is Nonas, 1924-1990)
ir vokietis Karlheinzas Stockhausenas. Septyniasdeaimtmetis Igoris
Sravinskis, susi~avejs iaspausdintomis Weberno partitkromis, nuo
1953 m. taip pat raa dodekafonin muzik.
Klausimai
1. Kada prasidjo ekspresionizmas?
2. Kokie pagrindiniai ekspresionistinio meno bruo~ai?
3. Kokias tradicijas ts muzikinio ekspresionizmo atstovai?
4. Kuo pasi~ymiekspresionistins muzikins dramos ir operos?
5.Kas yraatonalumas?
6. Kokie kompozitoriaipriklauso Naujajai Vienos mokyklai?
7. Kas yra tembrs melodija?
8. Kas yra aforistin muzika?
9. Kas yra puantilizmas?
10. Kas yradodekafonija?
U|duotys 1.Apibkdinkite romantizmo ir ekspresionizmo bendrunmus
ir
skirtumus.
muzikos
2. Palyginkite impresionistins ir ekspresionistins
kkrinius.
3. Palyginkite klasicistin Vienos mokykl ir ekspresionistin
Naujj Vienos mokykl.
4. Paieakokite ekspresionistinis idjs atgarsis naujausiuose kino
filmuose: jssiu~etuose, vaizduose ir muzikoje.

Ekspresionizmas 39