Eriko Jurčiukonio 2A

Nuotolinio mokymo pamoka

Tema : Liudviko Bethoveno fortepijoninė ir simfoninė muzika

http://projektas-
muzika.lmta.lt/media/vadoveliai_2/Vadovelis_3/10.Bethoveno_fortep_kuryba_simfon_kuriniai/inde
x10.htm

Užduotis

Perskaityti medžiagą, ir atsakyti į 3-6 klausimus raštu, juos nurašant.

Išklausyti muzikos kūrinius ir įtrauki į muzikos kūrinių klausymo lentelę.

3
Likimo simfonija, Egmontas ir Leonara.
4
Bethovenas padarė pakeitimų pačiame simfonijos cikle. Trečiojoje
dalyje vietoj menueto nuo III-iosios simfonijos rašė žaismingus
skerco. Penktojoje simfonijoje įvedė leitmotyvą, kuris pasikartoja
visose ciklo dalyse ir jį dar labiau suvienija. Netrukus Bethovenas
pradėjo nepaisyti simfonijos žanrui taikomų taisyklių. Šeštoji
simfonija („Pastoralinė“) yra ne 4, bet 5 dalių. O devintosios dalies
finale be orkestro girdime solistus ir chorą. Taigi, Bethovenas savo
simfonijose pasirodė kaip drąsus naujų spendimų ieškotojas.

Šis leitmotyvas įvairiais pavidalais pasirodo visose keturiose

simfonijos ciklo dalyse. Iš likimo leitmotyvo išauga I dalies
pagrindinės partijos tema. Ji greita, valinga, kupina energijos:
6
Įspūdinga yra IX-oji simfonija. Čia Bethovenas pasireiškė kaip
novatorius. Simfonijoje sukeitė vidurines dalis vietomis – po
skerco eina lėta dalis (Adagio). Ypač neįprastas yra simfonijos
finalas. Čia kompozitorius įvedė vokalą – 4 solistus ir mišrų
chorą. Tai išplėtota kompozicija, parašyta pagal F. Šilerio „Odę
džiaugsmui“. Vienas šios dalies fragmentų dabar yra tapęs
Europos sąjungos himnu.