Gauta 2011 05 11

Agnieka Juzefovi
Vilniaus Gedimino technikos universitetas

LIETUVOS ESTETIKOS RAIDA: ANALITINS

IR KOMPARATYVISTINS PRIEIGOS1
Development Of Lithuanian Aesthetics:
Analytical And Comparative Approaches

Summary

The paper deals with the sources and trends of contemporary Lithuanian aesthetics, exploring various as-
pects of its evolution, peculiarities, and tendencies. The authors show that the study of aesthetics was
popular in the first part of the 20th century but later, in the early period of Soviet occupation, such work
was decidedly less favoured. In the late period of occupation and after regaining independence, aesthetic
thought developed intensively. Recently, distinct schools of aesthetic philosophy, characterized by different
methodologies and approaches, have taken shape within which aesthetic ideas are interpreted from differ-
ent points of view. The authors conclude that although analytical approaches may not be most suitable for
the study of aesthetics, there have been some noteworthy achievements in analytic aesthetic thought. Fi-
nally, the authors show that very voluminous and productive aesthetic research was done by those who
follow the school of comparative methodology and are oriented toward Eastern aesthetics.

Santrauka

Straipsnyje aptariamos dabartins Lietuvos estetikos itakos, raida, savitumas bei analitinje ir komparatyvis-
tinje estetikoje vyraujanios tendencijos, nagrinjamas Lietuvos estetikos formavimasis tarpukario metais ir
antrojoje XX a. pusje. I vairi metodologini pakraip iame straipsnyje pristatomos dvi konservatyves-
ns analitin bei komparatyvistin (Ryt). Nors analitin prieiga nra tinkamiausia subtiliai estetikos pro-
blematikai, taiau tiek tarybins okupacijos periodu (ypa vlyvuoju laikotarpiu), tiek pastaraisiais deimtme-
iais sukurta nemaai verting ios krypties tekst estetikos temomis. Teigiama, kad komparatyvistin ir Ryt
metodologin mokykla estetinei problematikai skiria ypa daug dmesio, o pati komparatyvistin metodolo-
gija yra labai paranki estetins problematikos analizei, ypa nagrinjant neeuropini ali estetik.

Raktaodiai: Lietuvos filosofija, estetikos istorija, metodologins pakraipos, analitin estetika, komparatyvistika.
Keywords: Lithuanian aesthetics, history of aesthetics, methodological approaches, analytic aesthetics, comparativism.

LOGOS 68 173
2011 LIEPA RUGSJIS
AGNIEKA JUZEFOVI

VADAS

Straipsnyje, naudojant istoriografin, nmis, fundamentalesnmis metodo-

analitin ir hermeneutin metodus, siekia- loginmis prieigomis analitine bei
ma atskleisti XXa. Lietuvos estetikos sa- komparatyvistine-orientalistine estetika.
vitum. Autori tikslas patyrinti Lie- Nuoseklesn kit metodologini priei-
tuvos estetins minties vairov, jos raid g hermeneutins, semiotins, feno-
tarpukario Lietuvos filosofijoje, tarybins menologins, postmodernistinsap-
okupacijos metais ir pastaraisiais deim- valg palikime kitam tyrimui. Toks ban-
tmeiais. Kiekviena interpretacija subjek- dymas Lietuvos estetik ir estetikos ty-
tyvi, tad ir iame straipsnyje pristatomas rintojus suskirstyti atskiras metodo-
veikiau subjektyvus autors vilgsnis. logines pakraipas yra labai slygikas,
Pasirinktos problematikos platumas nes daugelis j skmingai derina vairias
ir metodologini pakraip vairov ver- metodologines prieigas. model pasi-
ia nagrinjam problem lauk skai- rinkome vildamiesi, kad tai pads skai-
dyti kelias dalis: kart bus apsiribo- tytojui lengviau susigaudyti painiuose
ta istorine apvalga ir konservatyves- Lietuvos estetins minties labirintuose.

ESTETINS MINTIES FORMAVIMASIS

LIETUVOS FILOSOFIJOJE

Tarpukariu Lietuvos filosofijos bran- brdamas gro jis skiria tris lygmenis:
duolys telksi aplink Vytauto Didiojo ontologin, psichologin ir meno filosofi-
universitet. Estetin problematika domi- jos, o pat gro apibdina kaip reali-
no Adom Jakt (18601938), Stas al- zuotos idjos ydjim daugiariopoje
kausk (18861941), VincMykolait-Puti- mediagoje, suvestoje organik
n (18931967), Jon Grini (19021980). visum2. Grois alkauskio estetikoje
Visgi nei vienas i j nesukr isamios suvokiamas plaiai, jis tiesiogiai susijs
estetikos koncepcijos, o estetika j tyri- su griu ir tiesa tarsi trys tos paios
muose ikyla ne kaip pagrindin tema, bet esybs matmenys. Menas, anot jo, yra
veikiau kaip kultros filosofijos dalis. neatsiejamas nuo groio, be kurio jis tam-
alkauskio estetin samprata atsispin- pa beprasmis aidimas nepateisinamas
di tekstuose Grois filosofijos viesoje jokiu gilesniu tikslu3. alkauskis menui
(1928), Bendroji estetika (paskait ran- priskiria aukljamj tiksl ir apibria
kratis), Estetin ateitinink ideologija kaip tok kultros fenomen, kuris ai-
(1932), kurie yra traukti Rat I tomo kiausiai ireikia kultros esm. Estetikos
paskutin dal, pavadint Estetika klausimai jo filosofijoje organikai silie-
(1990). Idealistinje alkauskio estetikos ja bendr kultros filosofijos visum.
sampratoje grindiama tez, kad krjas Atsigaunanioje tarpukario Lietuvos fi-
materializuoja idealij bt, o menas yra losofijoje ie tyrimai padjo pamatus i-
kryba pagal regimj pirmavaizd. Api- samesnms estetikos studijoms.

174 LOGOS 68
2011 LIEPA RUGSJIS

V. Mykolaitis-Putinas, Lietuvoje ge-
riau inomas kaip poetas ir raytojas,
1922 m. Friburgo universitete apgyn
filosofijos mokslo disertacij apie Solov-
jovo estetik, dst estetik tuometiniame
Lietuvos universitete (vliau pervadinta-
me VDU), paliko straipsni, recenzij,
tiriani estetikos problemas. Jis pripai-
no subjektyvij estetik ir meno teis
vaizduoti neigiamas gyvenimo puses,
teig, kad grois (idealaus groio pras-
me) nra btina meno krinio savyb4.
U tokias avangardines estetines nuosta-
tas Mykolaitis-Putinas nuolat susilauk-
davo kritikos i konservatyvesni pai-
r teoretik, ypa Jakto ir alkauskio.
J.Grinius dst estetik VDU, 1938m.
ileido paskait pagrindu sudaryt kny-
g Grois ir menas (perleista 2002), kurio-
je bendrais bruoais nusako estetikos
principus, demonstruoja plai erudicij
Vakar Europos meno klausimais, taip
pat remiasi tuo laiku aktualiais B.Croce,
J. Volkelto, A. Fabre ir kit estetik na-
grinjani mstytoj darbais5.
Pirmosios nepriklausomybs laiko-
tarpiu estetikos klausimais nemaai ra
ir dvasininkas A.Jaktas, paskelbs stu-
dij Meno krybos problemos (1931)6. Jis
buvo racionalistins estetikos atstovas,
rmsi integralins katalik estetikos
principais, peik subjektyvistin esteti-
kos samprat, garsjo kovingais pasisa-
kymais prie modernj men kaip nei-
giant morals, religijos ir gamtos nusta-
tytas taisykles.
Greta kit pirmosios nepriklausomy-
bs metais estetikai svarbi autori dera
paminti Vydn (18681953), lietuvikai
raius tuo metu Vokietijai priklausiusia-
me Klaipdos krate. Estetikos poiriu
svarbs Vydno darbai Tautos gyvata
Kultra
(1920), Smon (1936), taip pat 1923 m.
Kaune skaitytos paskaitos Meno esm ir
jos dirvonai, Menas ir kultros raida bei
Kuri drama mums reikalinga?, kuriose ds-
tomas poiris estetikos, meno, kry-
bos problemas7. Vydnas men suvokia
kaip ypating mogaus veikl, kurioje
atsiskleidia ir aktualizuojama pati mo-
gikumo esm. Kaip ir alkauskis, Vy-
dnas pabria aukljamj meno funk-
cijmenininkas privalo vesti taut.
1970-aisiais pasirod pirmoji lietuvi
kalba parayta isami studija Estetika, pa-
rengta pagal nuo 1923 m. Lietuvoje gy-
venusio ir dirbusio suomi mstytojo
VosyliausSezemano (18841963) Vytauto
Didiojo ir Vilniaus universitetuose skai-
tytus kursus. Pastaraisiais metais angl
kalb iversta Sezemano Estetika (ileista
Rodopi leidykloje, 2007) tik patvirtina,
kad Sezemanas yra vienas originaliausi
lietuvikai raiusi mstytoj, o jo idjos
iki iol neprarado aktualumo. Sezemano
Estetikafundamentalus veikalas, kuria-
me siekiama pagrsti estetik kaip moks-
l, atsivelgiant io mokslo specifik:
mokslininkas, nagrinjantis estetikos pro-
blemas, privalo suderinti viena kitai
prietaraujanias savybesjautrum gro-
iui su teorins minties grietumu. Rem-
damasis gnoseologiniu metodu ir psicho-
logijos mokslo valgomis, Sezemanas
aprao su estetinio objekto kryba ir jo
percepcija susijusias problemas. Autorius
apvelgia ir estetikos istorij, kritikai
permsto klasikines estetikos teorijas.
Aptardamas idealistins ir formalistins
estetikos kontroversij Sezemanas paste-
bi, kad grietas turinio ir formos suprie-
inimas ypa alingas estetikai, nes
griauna estetinio objekto vienyb. Este-
tikos srityje turinio ir formos prieingu-
LOGOS 68 175
2011 LIEPA RUGSJIS
AGNIEKA JUZEFOVI

mui nra vietos, nes turinys estetikai
reikmingas yra tik tiek, kiek jis sikni-
ja formoje, o formos estetinis efektyvu-
mas neatskiriamas nuo jos iraikingumo,
arba ekspresyvins galios8. Autoriaus
sitikinimu, estetika, nors ir keldama ki-
tokias prielaidas nei mokslas, visgi nei-
vengiamai pasilieka subjektoobjekto
dichotomijos plotmje. Sezemanas kriti-
kuoja fenomenologin estetik kaip dar
neijusi i paruoiamj analizi sta- buvo paskelbtos verstins klasik tekst
dij rib9. Prisiminus Heideggerio bei
Ingardeno tyrinjimus, sunku sutikti su
iuo Sezemano teiginiu, taiau turime
pripainti, kad Sezemano Estetika tarp
lietuvik leidini iki iol neturi analog,
galini pranokti i studij estetikos ir
jos objekto painimo prielaid tyrimu
isamumu.
Sovietins okupacijos metais filosofi-
ja Lietuvoje buvo gniudoma marksisti-
ns ideologijos, taiau tai nesustabd
filosofins minties pltros. 1968m. pra-
dtas leisti urnalas Problemos, kuriame
buvo spausdinami ir estetikos problema-
tikai skirti straipsniai. 1971m. VU (tuo-
metiniame Vilniaus Valstybiniame Kap-
suko universitete) vyko respublikin
mokslin konferencija Menas ir visuome-
n. Deimtmeiu vliau, 1981m., prad-
ta leisti antologij serij Estetin kultra.
Iki 1989m. ileistose keturiose knygose
itraukos, taip pat lietuvi mstytoj
straipsniai, skirti estetikos problemoms.
Algirdas Gaiutis, ibartas Jacknas,
NikodemasJurnas, AntanasKatalynas,
BroniusKuzmickas, JratMorknien,
Juozas Mureika, Krescensijus Stokus,
SemionasRapoportas aktyviausiai prisi-
djo prie estetikos pltros Lietuvoje pa-
skutiniais sovietmeio deimtmeiais.
Daugelis j gilinasi estetikos problemas
ir pastaruoju metu.

ANALITINS ESTETIKOS RAIKA

ioje straipsnio dalyje greta analitini dustriniame pasaulyje10, o veikale Men

darb apvelgiami ir kitais kampais ra- giminyst (1998) nagrinjami dails ir fo-
cional grd gvildenantys autoriai ir tografijos ryiai, pristatoma usienio ir
tiesiog eklektiniai tekstai. Pirmiausia rei- lietuvi meninink kryba, kalbama
kia paminti Lietuvos akademiniuose apie meno krinio suvokim, vertinim
sluoksniuose gerai inom estetikos ty- bei interpretavim. Tai subjektyvi knyga,
rintoj AlgirdGaiut, kurio nesietume kurioje nesiekiama kalbti altai ir moks-
su jokia konkreia metodologine pakrai- likai: Joje stengiausi apmstyti ir savo
pa. Gaiuio tekstuose daug dmesio paties patirtus spdius, pastebjimus,
skiriama estetinio skonio, sijautimo ir asmenin patyrim, atsiradus gilinantis
kitiems estetikos klausimams, ypa lie- iuolaikin ms, lietuvi, menin gy-
iantiems suvokjo ir meno krinio s- venim,teigia Gaiutis11. iuo aspek-
veikos problematik. Veikale Kultros tu visikai kitokia yra vadovlinio pob-
vertybs ir erzacai (1993) aptariamas iuo- dio knyga Estetika. Tarp tobulumo ir
laikinis menas, jo gairs, savitumai bei mirties (2004), kurioje bandoma analiti-
pavojai, su kuriais menas susiduria in- kai apvelgti meno filosofijos istorin

176 LOGOS 68
2011 LIEPA RUGSJIS

raid bei klasikines estetikos teorijas.
Solidios apimties veikale teigiama, kad
estetin mintis darosi fragmentika,
trkinjanti12.
Estetins minties raik Lietuvoje ty-
rinjo Estetikos enciklopedijos rengjas
Juozas Mureika, kurio daktaro diserta-
cija buvo skirta estetinms V. Kapsuko
pairoms (1973), o knygoje Lietuvi ma-
terialistin estetika 19001940 marksistiniu
poiriu, t. y. atidiai viskam, kas de-
mokratika ir paangu13, nagrinjama
XXa. pradios Lietuvos estetika. Murei-
ka yra tyrs alkauskio, Sezemano este-
tines koncepcijas14. Paskutinje knygoje
Pajaustos mintys. Estetikos virsmas esteto-
logija (2006) nagrinjamas XXa. lietuvi
estetikos nueitas kelias, pltojama pajau-
tos, arba estezs, samprata, keliama este-
tikos virtimo estetologija problema, si-
loma grti prie Aristotelio aisthsis s-
vokos, pateikiami saviti estetikos klau-
sim sprendimo bdai.
domus analitins estetikos pavyzdys
yra Stasio Jukneviiaus knyga Eksperi-
mentin estetika (1994), kurioje atsklei-
diamos kiekybini metod galimybs
aptariant estetin skon, tiriamos teorins
estetinio skonio prielaidos, apibriamas
eksperimentins estetikos objektas ir jo
metodai, nagrinjamos estetinio skonio
formavimosi gairs ir j struktra, o i-
vados ir apibendrinimai daromi labai
atsargiai: Eksperimentin estetika ne-
pateikia ir negali pateikti kiekvienam
konkreiam aukljimo atvejui tinkam
rekomendacij15. Estetika ia derinama
su tiksliaisiais mokslais, todl, siekiant
i studij suprasti, btinos ir matema-
tins inios.
Scientistins ir analitins estetikos
tradicijas Lietuvoje pltoja AntanasKa-
Kultra
talynas, kurio veikale Estetinis suvokimas
(2003) nagrinjama estetinio reagavimo
(stebjimo, nuostabos) specifika, grin-
diama ir pltojama estetinio suvokimo
ir estetinio patyrimo (bendresne prasme)
samprata, atskleidiamas estetinio suvo-
kimo problem ryys su teorine meno
samprata, nagrinjamos netradicins me-
no teorijos (pvz., antiesencialistin), sie-
kiama paaikinti teorinius principus,
kuriais remiantis turt bti <...> supran-
tamas pats estetinio suvokimo proble-
mos teorinis turinys16.
ibartas Jacknas knygoje Menas
prasmpainimas (2004) pasirinko epis-
temologin prieignagrinjamas meno
ir painimo santykis, kognityvistinje ir
antikognityvistinje meno sampratose
taikomi filosofiniai ir estetiniai principai,
irykinama paintins funkcijos reikm
teoriniam meno specifikos apibrimui,
pateikiama sistemika paplitusi pain-
tins meno reikms samprat analiz.
Autorius daug dmesio skiria filosofi-
niams bei metodologiniams postmoder-
nizmo principams ir j takai meno epis-
temologijos tyrimams nuviesti17.
ia taip pat pamintinas produkty-
viai estetikos problematik tyrinjs To-
mas Kaerauskas, kuris analitik derina
su fenomenologija ir hermeneutika. Ka-
erauskas daug dmesio skiria Heideg-
gerio meno sampratai ir filosofins poe-
tikos problematikai, kuri jis apibria
gana plaiai. Kaerausko knygoje Tikrov
ir kryba ir straipsniuose menas traktuo-
jamas kaip egzistencin kryba, kuri
daugiausia iliustruojama pasitelkiant
vaidybinio kino kaip polifoninio meno
pavyzdius18. iame veikale ipleiama
ir estetikos samprata, o greta meno su ja
siejami tokie fenomenai, kaip kultra,
LOGOS 68 177
2011 LIEPA RUGSJIS
AGNIEKA JUZEFOVI

pasaulvaizdis, religija. Pamintini tyri- Tarp analitins ir fenomenologins

njimai skirti tikrovs ir imons proble-
matikos analizei19. Straipsnyje Daiktai
meno fenomenologijoje Kaerauskas
grindia mint, kad menas priartina prie
ms daiktus, leidia traukti juos m-
s gyvenamj pasaul, tad daiktikumas
tampa menikumo kriterijumi: geras
meno krinys vaizduoja daiktus taip,
kaip jie dalyvauja ms egzistencinio
projekto pltroje20. Todl tikras meno
krinys ess daiktikas.
estetikos svyruoja L.Monginaits tyrin-
jimai, kuriuose nagrinjama estetinio pa-
tyrimo problematika, atskleidiama, kaip
stebjimas ir intuicija leidia giliai velg-
ti estetinio igyvenimo specifik21.
Nors i pirmo vilgsnio gali atrodyti,
jog analitin prieiga nra pati tinkamiau-
sia subtiliems estetikos aspektams aptar-
ti, Lietuvoje netrksta ios tradicijos
sekj, praturtinani estetikos barus
perspektyviomis valgomis.

KOMPARATYVISTINS IR AZIJOS
ESTETIKOS KLESTJIMAS

Pastaraisiais deimtmeiais viena in- filosofai, kultrologai, orientalistai, me-

tensyviausiai besipltojani ms hu- notyrininkai bei literatrologai, greta
manistikos srii yra komparatyvistin
bei Azijos estetika ir kultrologija. Tai
Lietuvos estetik asociacijos prezidento
ir komparatyvistins metodologijos ali-
ninko Antano Andrijausko nuopel-
nasjam vadovaujant rengia disertacijas
ir aktyviai akademin gyvenim sitrau-
kia vis daugiau jaun estetikos tyrinto-
j, organizuojamos estetikos konferenci-
jos, sistemingai leidiami iai problema-
tikai skirti solidios apimties tstiniai
veikalai. Pagrindiniai kultros ir esteti-
kos temoms skirti teminiai straipsni
rinkiniai: RytaiVakarai. Komparatyvistins
studijos (ileisti 9tomai), taip pat serijos
Estetikos ir meno filosofijos tyrinjimai ke-
turi tomai: Estetikos ir meno filosofijos
transformacijos (2005), Estetikos ir meno
filosofijos teritorij kaita (2006), Kompara-
tyvistin Ryt ir Vakar estetika (2006) ir
Estetikos ir meno filosofijos problemini lau-
k sveika (2008). iuose tstiniuose lei-
diniuose estetin problematik svarsto
lietuvi dalyvauja ir usienio estetikos
tyrintojai. Komparatyvistins ir orien-
talistins estetikos tyrinjimai taip pat
skelbiami tstiniame Ryt kultr moks-
lini tyrinjim leidinyje Acta Orientalia
Vilnensia bei vairiuose moksliniuose ur-
naluoseLogos, Filosofija. Sociologija, Hu-
manistica ir kituose.
Pats Andrijauskas yra paskelbs kelio-
lika solidios apimties knyg, skirt kom-
paratyvistins estetikos metodologini
princip, vairi Ryt ir Vakar estetini
mokykl bei idj apvalgai ir analizei.
Estetikos aspektu svarbiausi yra veikalai
Grois ir menas. Estetikos ir meno filosofijos
idj istorija (RytaiVakarai; 1995, 1996) bei
Kultros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai
VakaraiLietuva, 2004), kuriuose lygina-
muoju aspektu aptariamos Ryt ir Vaka-
r estetins idjos, irykinamas Tolim-
j Ryt kultrose vyraujani mstymo
princip savitumas bei skverbimasis
Vakar kultr ir men22. Knygoje Tradi-

178 LOGOS 68
2011 LIEPA RUGSJIS

cin japon estetika ir menas (2001) aptaria-
ma japon estetikos ir meno raida nuo
itak iki Edo epochos pabaigos, anali-
zuojamos pagrindins japon estetikos
mokyklos, koncepcijos, idjos, grindia-
ma tez, kad japon tautos misija sieja-
si su groio ir menikumo iauktinimu23. mei, atskleidiama antikin groio sam-
Btent iskirtinis dmesys ir pagarba ne-
europini kultr, ypa kin bei japon, vilizacij ir modernaus meno sampratos
estetikos tradicijoms, taip pat dmesys
prancz estetinei miniai sieja io tyri-
ntojo estetikos palikim.
Komparatyvistin metodologin mo-
kykla Lietuvoje daugiausia pltojama
Ryt ir Vakar lyginamuoju aspektu ir
yra artimai susijusi su orientalistiniais
tyrimais, kuriuose pagrindinis vaidmuo
tenka btent estetinei prieigai,tai nu-
lemia Tolimj Ryt kultrose vyraujan-
ti tendencija pasaul velgti per esteti-
kos prizm. Aptariant komparatyvistins
ir orientalistins estetikos dirb pamin-
tina monografij serija Bibliotheca Orien-
talia et Comparativa (jau ileista 10 tom),
kurioje nagrinjami vairs klasikini
Azijos civilizacij ir tradicini kultr
etiniai ir estetiniai principai bei j svei-
ka su Vakar kultromis. ioje serijoje
paskelbti Audriaus Beinoriaus, Valdo
Jaskno, Loretos Pokaits, Algio Uda-
vinio ir Odetos ukauskiens ir kit ty-
rintoj veikalai. Ribota straipsnio apim-
tis neleidia isamiau aptarti vis kom-
paratyvist ir orientalist, raiusi este-
tine problematika, tad apsiribokime tik
keliais, kurie susitelkia estetikos ir me-
no problematik.
Artimj Ryt, ypa islamo, estetik i problematik ji yra nagrinjusi vei-
vairiais aspektais tyrinjo talentingas
mokslininkas AlgisUdavinys, ia tema
paskelbs nemaai straipsni bei kelet
Kultra
monografij. Jo veikale Simboli ir atvaiz-
d problema senovs civilizacijose (2006)
nagrinjami tradiciniai atvaizdai ir j
ssajos su metafiziniais principais, tiria-
mos senovs ir antikins civilizacijos,
daug dmesio skiriama estetinei pras-
prata, irykinami esminiai senovs ci-
savitumai, pastebima, kad tiek ind, tiek
graik skulptori sukurti atvaizdai vei-
kiau yra vaizduotje patirto vidinio
regjimo mediagin inkarnacija, o ne
iorybs mgdiojimas24. Pamintina,
kad Udavin domino ne tik egzotinis
islamo pasaulis, jo estetika, bet ir lietuvi
estetika bei dail, jis ra straipsnius apie
dabartinius lietuvi menininkus ir j
krybos principus.
Indologas Valdas Jasknas gilinasi
ind estetik bei jos recepcij Vakaruose,
nagrinja Vakar tradicijoje aptinkamus
vizualius indikumo reprezentacijos
vaizdinius. Jo monografijoje Vizualios ta-
patybs. Indijos meno recepcija Vakaruose
(2005) tiriami Vakaruose susiformav
Indijos meno suvokimo modeliai, atsklei-
diamos orientalizmo apraikos Vakar
literatroje ir dailje. Autorius nurodo,
kad ind men buvo velgiama pro
vakarietikus akinius, o jo suvokim l-
m Vakar kultra ir vakarietika tapa-
tybs samprata25.
Sinolog Loreta Pokait daugiausia
tyrinja konfucianizmo bei daoizmo
mstymo tradicijas, nemaai dmesio
skiria estetiniams daoizmo aspektams.
kale Estetin btis daoizme, kuriame iple-
iama estetikos svoka ir grindiama
mintis, kad daoizme estetin btis ap-
LOGOS 68 179
2011 LIEPA RUGSJIS
AGNIEKA JUZEFOVI
rpia gerokai platesn, ne vien estetin,
bet ir etin, religin srit 26.
Kin kultr, estetik ir dail taip pat
tyrinja AgniekaJuzefovi, kuri, nepai-
sant, to, kad vakarieiams nelengva
suprasti esminius kin kultros bruo
us27, daugiausia dmesio skiria btent
iai tematikai28.
Komparatyvistins estetikos alinin-
kai daug dmesio skiria prancz este-
tikos tradicijai. ia tematika pasirod
Odetosukauskiens knyga Meno form
metamorfozs (2006), kurioje, gvildenant
komparatyvistines H.Focillono ir J.Bal-
truaiio koncepcijas, sutelkiamas d-
mesys vidurami epochoje vykusias
meno form ir kultr sveikas bei Va-
kar civilizacini form tapsm, kur
skatino vairs Ryt krybins energijos
altiniai29. Pamintini ir ilvins Gai-
utyts XXa. prancz meno sociologi-
jos, ypa garsiosios Pierreo Bourdieu
mokyklos, tyrinjimai, kuriems buvo
skirta disertacijos pagrindu parengta
monografija30.
Kai kurie komparatyvistins moky-
klos alininkai susidomi vairi pasta-
ruoju metu aktuali marginalij proble-
matika, derina psichologin, fenomeno-
login ir postmodernistines prieigas.
Kstutis apoka estetines idjas aktyviai
skleidia kultros populiarinimo spau-
IVADOS
Pirmosios nepriklausomybs laiko-
tarpiu Lietuvoje tvirtinti tautins filoso-
fijos pagrindai. Estetikos problemos al-
kauskio, Jakto, Mykolaiio-Putino, Vy-
dno tyrimuose integruojamos kultros
filosofij. Lietuvoje vyrauja gana konser-
180 LOGOS 68
2011 LIEPA RUGSJIS
doje, estetik ir men velgia kaip
savit terapijos form (savo disertacijoje
kontekstualiai nagrinjo dails terapij
kaip integrali sistem). Jis taip pat ap-
taria savasties problematik iuolaikin-
je dailje, kurioje menininko a ir meno
krinio a gali tapti lygiagreiai ir klai-
dioti sociokultriniais labirintais, kaip
savarankiki simboliai, ar kodai31. Aka-
demin karjer ir dailininko talent de-
rinantis StasysMostauskis gilinasi be-
protybs ir menins krybos santykius,
gretina juos kaip du galingus iliuzijas
kurianius mechanizmus32.
I komparatyvistins ir Ryt taut
estetikos srityje besireikiani moksli-
nink greta jau aptart pamintini Da-
lia vambaryt, Ieva Diemantait, Ais-
t Niunkait-Rainien, Auks Kapo-
it, VytautasTumnas, AivarasStepu-
konis. Ryt estetikos tematika taip pat
rao fenomenologai Algis Micknas,
Arnas Gelnas. Greta analitik bei
komparatyvist Lietuvos estetikos sri-
tyje produktyviai reikiasi fenomenolo-
gai, hermeneutai, semiotikai ir postmo-
dernistai, j tyrimai nusipelno ne men-
kesnio dmesio. Nordami ivengti
fragmentikumo kart netgi nevardy-
sime inomiausi j vard, tiesiog pa-
liksime juos atskiram apvalginiam
straipsniui.
vatyvi idealistin estetikos samprata,
menui priskiriamas didaktinis vaidmuo.
ia prasme iskirtin Sezemano studija
Estetika, kuri drsiai galima vadinti lie-
tuvikja estetikos klasika. Paskutiniais
tarybins okupacijos deimtmeiais (nuo

1968 m.) susiformuoja iuolaikin Lietu-
vos estetika.
Lietuvoje analitins pakraipos esteti-
ka nra itin populiari, taiau ioje srityje
taip pat buvo atlikta tyrinjim, skirt
eksperimentinei estetikai (S. Juknevi-
ius), meno epistemologijai (. Jack-
nas), estetologijos problematikai (J.Mu-
reika) ir kitiems klausimams.
Andrijausko bei aplink j susibrusi
mokini dka komparatyvistins ir Ryt
estetikos tema skelbiama ypa daug teks-
Literatra ir nuorodos
1 U verting pagalb rengiant straipsn noriau
padkoti kolegei Vaivai Darakeviitei.
2 Stasys alkauskis. Ratai 1. Vilnius: Mintis,
1990, p. 456.
3 Ten pat, p. 494.
4 r. Vincas Mykolaitis-Putinas. Ratai: Estetika.
Vilnius: Mintis, 1989.
5 Veikalas buvo perleistas 2002 metais, r. Juozas
Grinius. Grois ir menas. Vilnius: Mintis, 2002.
6 r. Adomas Jaktas. Estetika. Ratai 3. Vil-
nius: Mintis, 1997.
7 Vydnas. Ratai3. Vilnius: Mintis, 1992.
8 Vosylius Sezemanas. Estetika. Vilnius: Mintis,
1970, p. 402.
9
Ten pat, p. 276
10 joje // Filosofija. Sociologija, 2005, p.12.
r. Algirdas Gaiutis. Kultros vertybs ir erza-
cai. Vilnius: Academia, 1993.
11 modelis // Santalka 1(14), 2008, p. 101.
Algirdas Gaiutis. Men giminyst. Vilnius:
viesa, 1998, p. 5.
12 tikos ir meno filosofijos idj istorija (RytaiVaka-
Algirdas Gaiutis. Estetika: tarp tobulumo ir mir-
ties. Vilnius: VDA, 2004, p. 15.
13 Juozas Mureika. Estetins V. Kapsuko pairos
(daktaro disertacijos rankratis), 1973; taip pat
J. Mureika. Lietuvi materialistin estetika 1900
1940. Vilnius: Mintis, 1981, p.211.
14 r. Juozas Mureika, Apmstymai ir valgos apie
XX a. lietuvi estetikos istorij. Estetikos ir meno
filosofijos tyrinjimai 1. Vilnius: KFMI, 2005;
Juozas Mureika. Pajaustos mintys. Estetikos virs-
mas estetologija. Vilnius: Juozas Mureika ir AB
spaustuv Spindulys, 2006.
15 Stanislovas Jukneviius. Eksperimentin estetika.
Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994,
p.152.
Kultra
t vairiais estetikos klausimais, daug
dmesio skiriama lyginamajai Ryt ir
Vakar estetikai, vairioms tolimj Ry-
t estetikos tradicijoms ir vadinamajai
neklasikinei Vakar estetikai.
Greta analitins ir komparatyvistins
estetikos srovi esama ir kit metodolo-
gini mokykl, i kuri estetikos baruo-
se aktyviausiai reikiasi hermeneutin,
fenomenologin bei postmodernistin.
Pastarj apvalgai ir analizei bus skir-
tas atskiras straipsnis.
16 Antanas Katalynas. Estetinis suvokimas. Vilnius:
MFMI, 2003, p. 11; r. Antanas Katalynas. Menas
ir painimas. Vilnius: Mintis, 1983.
17 ibartas Jacknas. Menasprasmpainimas.
Vilnius: KFMI, 2004, p. 1112; r. ibarto Jac-
kno daktaro disertacij Paintins meno funkci-
jos gnoseologin analiz, 1981.
18 Tomas Kaerauskas. Tikrov ir kryba. Kultros
fenomenologijos metmenys. Vilnius: Technika,
2008b, p. 10.
19 Tomas Kaerauskas. Tikrov ir imon kalbins
egzistencijos perspektyvoje // Santalka 1(14), 2008a,
p. 412.
20
Tomas Kaerauskas. Daiktai meno fenomenologi-
21 Laima Monginait. Ingardeno estetinio igyvenimo
22 r.: Antanas Andrijauskas. Grois ir menas: este-
rai). Vilnius: VDA, 1996; A. Andrijauskas (sud.).
Kultros, filosofijos ir meno profiliai (RytaiVakarai
Lietuva). Vilnius: KFMI, 2004; A. Andrijauskas
(sud.). Estetikos ir meno filosofijos tyrinjimai.
Vilnius: KFMI. 2005 (I); 2006a (II); 2006b (III);
2008 (IV).
23 Antanas Andrijauskas. Tradicin japon estetika
ir menas. Vilnius: Vaga, 2001, p. 15.
24 Algis Udavinys. Simboli ir atvaizd interpreta-
cijos problema senovs civilizacijose. Vilnius:
Sophia, 2006, p. 151.
25 Valdas Jasknas. Vizualiosios tapatybs. Indijos
meno recepcija Vakaruose. Vilnius: KFMI, 2005,
p. 208.
LOGOS 68 181
2011 LIEPA RUGSJIS
AGNIEKA JUZEFOVI

26 Loreta Pokait. Estetin btis daoizme. Vilnius: nis knas ir menin kryba (M. Merleau-Ponty
KFMI, 2004, p. 12. ir Shi Tao mini pdsakais) // Filosofija. Socio-
27 Agnieka Juzefovi. Borders Between Europe logija, t. 18, nr. 3, 2007, p. 1826; Daoistins tu-
and China: Why do Europeand (Mis)Understand tumos raika ir transformacijos kin peizains
Chinese Culture? // Limes 1(2), 2009, p.49. tapybos estetikoje: istoriografinis poiris // Es-
28 r.: Agniekos Juzefovi. Fenomenologin este- tetikos ir meno filosofijos problemini lauk svei-
tinio patyrimo interpretacija: R. Ingardenas, M. ka. Vilnius: KFMI, 2008, p.454469.
29 Odeta ukauskien. Meno form metamorfozs.
Merleau-Ponty, M. Dufrenneas // mogus ir o-
dis, t. 6, nr. 4., 2004, p. 1926; Meno krinio struk- Vilnius: KFMI, 2006, p. 7.
30 r. ivil Gaiutyt-Filipaviien. Pierreas Bour-
tros fenomenologin analiz // R. Bruzgien (sud.)
Literatros ir kit men sveika. Komparatyvisti- dieu ir socialiniai meno aidimai. Vilnius: KFMI,
kos studijos 1(5). Vilnius: Lietuvi literatros 2006.
31 Kstutis apoka. Jausm modeliavimas, a re-
ir tautosakos institutas, 2005, p. 8198; Estetinio
vilgsnio fenomenologija // A. Andrijauskas prezentacijos iuolaikiniame vaizduojamajame
(sud.). Estetikos ir meno filosofijos teritorij kaita. mene: socialins psichologijos aspektas // Logos
Estetikos ir meno tyrinjimai II. Vilnius: Kult- 48, 2006, p. 212.
32 Stasys Mostauskis. Kai kurie beprotybs ir me-
ros, filosofijos ir meno institutas, 2006, p.486
500; Literatros ir dails sveika kin peizai- nins krybos santyki modeliai // Estetikos ir
nje estetikoje // Kultros intertekstai 2. Vilnius: meno filosofijos tyrinjimai II. Vilnius: KFMI,
VPU leidykla, 2006, p. 157165; Fenomenologi- 2006, p.455.

182 LOGOS 68
2011 LIEPA RUGSJIS