Biochemijos dalyko programa medicinos studij programos studentams 1. Biochemijos mokslo istorija. Biochemija Lietuvoje. Biochemija ir medicina. 2.

Biomolekuls, j kilm ir hierarchija. Organini jungini susidarymas abiogeniniu keliu. Autotrofai ir heterotrofai. Prokariotai ir eukariotai. 3. Baltym biologins funkcijos, j chemin sudtis, fizikins-chemins savybs, denatracija, renatyvacija. Molio mas ir jos nustatymas . Baltym klasifikacijos. Paprastieji ir sudtiniai baltymai. 4. Baltym iskyrimas i audini.. Pirmin baltym struktra (peptidin jungtis ir biureto reakcija), jos nustatymas (hidrolizs ir Edmano metod taikymas). Mutantiniai baltymai. 5.Baltym erdvins struktros. Motyvai. Domenai. Protomer konformacijos kitimai oligomeriniuose baltymuose ( paaikinti Hb pavyzdiu). 6.. Skleroproteinai. Kolagenas, jo tipai ir sintez. C vitaminas. 7.. Kraujo plazmos baltymai, j elektroforezinis tyrimas. Imunoglobulinai. Hipo- ir hiperproteinemijos. Dis- ir paraproteinemijos. 8. Aminorgtys, j savybs ir klasifikacijos. Peptidai: biologikai svarbs oligo- ir polipeptidai. 9. Ferment tyrimo istorija, struktra ir savybs. Kataliz. Ferment aktyvumo vienetai. Aplinkos slygos, veikianios ferment aktyvum. Inhibavimo rys (vaistai-inhibitoriai). 10.. Fermento aktyvusis centras. Fermento-substrato komplekso susidarymas (pateikti chimotripsino pavyzdiu). Ferment specifikumas (Fierio ir Kolando teorijos). 11. Profermentai. Ferment kovalentins modifikacijos bdai. Kraujo krejimas ir K vitaminas. 12. Reguliaciniai (alosteriniai) fermentai. Izofermentai. Multifermentai. 13. Ferment reikm diagnostikai ir gydymui. Imobilizuotieji fermentai. Fermentopatijos. 14. Ferment kofaktoriai. Nurodyti kofermentus, kuri sudt eina vandenyje tirps vitaminai, ir j svarb mediag apykaitai. 15. Ferment nomenklatra ir klasifikacija (iskyrus oksidoreduktazes, detaliai apibdinti kitas klases). 16..Oksidoreduktazs. Dehidrogenazs ir j kofermentai. B6 ir PP vitaminai. Mikrosom oksigenazs, j svarba. Katalaz. 17. Deguonies toksikumas. Aktyviosios deguonies formos. Antioksidatoriai. E vitaminas. 18. Makroerginiai junginiai. Substratinis fosforilinimas. 19. Audini kvpavimo grandin, jos I-IV fermentiniai kompleksai ir inhibitoriai. 20.Oksidacinis fosforilinimas. ATF-az ir translokaz. Oksidacinio fosforilinimo inhibitoriai ir atskyrjai. Citoplazmos redukcini ekvivalent perneimas mitochondrijas. 21. Bendra metabolizmo schema. Angliavandeni, riebal ir baltym apykait ryys. 22. Trikarboksirgi (TRC) ciklas, jo reguliavimas; ryys su kvpavimo grandine. 23. TRC jungini panaudojimas sintezei. Oksalo acetato ir citrato susidarymas, svarba.TRC ciklas smegenyse. Ketonins mediagos, ketogenez ir ketoliz. Acidoz. 24.Angliavandeni svarba. Maisto angliavandeniai, j virkinimas ir rezorbcija. 25. Angliavandeni klasifikacija. Monosacharidai, oligosacharidai, polisacharidai. GAG (mukopolisacharidozs) ir proteoglikanai. Kremzls proteoglikan kompleksas.

26. Kraujo ir audini glikoproteinai, j struktra ir vaidmuo. 27. Gliukoz kraujyje. Gliukozs- 6-fosfato susidarymas ir jo katabolizmo keliai. 28. Glikoliz ir piruvato oksidacinis dekarboksilinimas, proces reguliavimas. B1 vitaminas. 29.. Glikogenas. Glikogenoliz ir glikogenez, j hormoninis reguliavimas. Fosforilazs ir glikogensintazs aktyvumo reguliavimas. Glikogenozs. 30.. Gliukoneogenez, jos reguliavimas (gliukokortikoid ir kit hormon svarba). Kori ciklas. 31. Cukralig. Gliukozs toleravimo mginys. Hiper-, hipoglikemijos, gliukozurijos. 32. Pentozinis ciklas. Favizmas. Fruktozs ir galaktozs apykaitos, j sutrikimai. 33.Lipid klasifikacija, j struktra ir bendra charakteristika. Membranos. Lipid peroksidacija. 34.Svarbiausios mogaus organizmo riebal rgtys, j savybs. -3 ir -6 polinesoiosios riebal rgtys, j sintez. Eikozanoidai. 35. Maisto riebalai, j virkinimas ir rezorbcija, sutrikimai. Tulis, jos svarba. Tulies rgtys. 36. TAG apykaita: resintez arnyno epitelyje, lipogenez audiniuose ir lipoliz. Proces hormoninis reguliavimas. 37. Soij, mononesoij ir nelygin anglies atom skaii turini riebal rgi -oksidacija. Vitamin svarba procesui. 38. Soij, mononesoij rgi sintez. Vitamin svarba procesui (H vitaminas ir pantoteno r.). 39. Izoprenoidai. -karotinas ir A vitaminas. Cholesterolio struktra, jo panaudojimas jungini sintezei; cholesterolio apykaita. Cholesterolio sintez, jos reguliavimas. 40. Kraujo lipoproteinai. MTL ir DTL cholesterolis. Dislipoproteinemijos. Ateroskleroz, jos profilaktika. 41. Sudtini lipid apykaita: glicerofosfolipid apykaita, lipotropins mediagos ir kepen infiltracija riebalais; sfinfosfolipid ir glikolipid apykaitos. Sfingolipidozs. 42. Maisto baltym svarba. Kvaiorkoro sindromas. Marazmas. Katepsinai ir audini baltym atsinaujinimas. Bendra aminorgi metabolizmo schema. Aminorgi panaudojimas jungini sintezei. 41. Baltym virkinimas. Aminorgi rezorbcija. Aminorgi puvimo produkt nukenksminimas arnyne ir kepenyse. 42. Aminorgi transamininimas ir deamininimas. Glutamatdehidrogenaz. Amoniako susidarymas, jo panaudojimo ir nukenksminimo bdai. Gln ir Ala ( Alagliukozs ciklas) amoniako perneimo formos kraujyje. 43. Amonio drusk susidarymas, hiperamoniurija. lapalo sintez, hiperuremija. 44.Kreatinfosfato sintez, svarba. Kreatinurija. Kreatininas ir kiti azot turintys junginiai lapime. Azoto pusiausvyra. 45.Aminorgi anglies skeleto metabolizmas. Glikogenins ir ketogenins aminorgtys. 46. Aminorgi dekarboksilinimas arnyne ir audiniuose. B6 vitaminas. Biogeniniai aminai. Dekarboksilinimo produkt nukenksminimas. 47. Phe ir Tyr apykaita ir sutrikimai. Katecholaminai. Fenilketonurija. 48. Aminorgi sintez. Folio rgtis. B12 vitaminas. S-adenozilmetioninas. Hiperhomocisteinemija, hiperaminoacidurijos. 49. Fe apykaita (transferinas, feritinas ir hemosiderinas). Hb tipai. Hemoglobinopatijos. Anemijos. 50. Hemo sintez ir skilimas. Porfirijos ir geltos.

51. Purino ir pirimidino bazi, nukleozid ir mononukleotid struktra, savybs ir biologin reikm. Cikliniai nukleotidai. 52. DNR struktros, savybs ir funkcija. Nukleosomos. Chromosomos. 53. RNR tipai, j struktros ir biologinis vaidmuo. Ribosomos. Virusai. 54. Nukleorgi hidroliz virkinimo trakte ir audiniuose. Purino ir pirimidino nukleotid skilimas. Podagra. 55. Purin ir pirimidin sintez. Deoksiribonukleotid susidarymas i ribonukleotid. Antifolins mediagos. 56. DNR sintezs ( pusiaukonservatyvaus sintezs bdo rodymas, DNR sintez nuo RNR). 57. RNR sintez ir brendimas. Bematricin RNR sintez. Genetinio kodo iaikinimas, jo savybs. Mutagenai ir mutacijos. Paveldimos ligos, prenatalin ir ankstyva j diagnostika. 58. Baltym sintez, reguliavimas operono modelis. Gen ininerijos principas. Antibiotikai DNR ir baltym sintezs inhibitoriai. 59. Hormon sintezs ir sekrecijos reguliavimas. Statinai ir liberinai. Adenohipofizs hormonai. Hormon chemin prigimtis ir j veikimo mechanizmai. 60. Skydliauks hormonai. 61. Lytiniai hormonai. 62. Vandens ir Na bei K apykaitos organizme. Mineralokortikoidai. Vazopresinas. Necukrinis diabetas. 63. Ca ir P apykaita. Kalcitoninas, parathormonas ir 1,25- dihidroksicholekalciferolis. Rachitas ir D3 hipervitaminoz. 64. Kraujo ir lapimo pagrindini biochemini rodikli nustatymo diagnostin vert.

Fiziologijos, biochemijos ir laboratorins medicinos katedros vedja prof., habil.dr. Z.A. Kuinskien