ANATOMIJA III (nervų s.

)
Bendrybės

Nervinio audinio dariniai

Nervinio audinio didžiausia sankaupa yra stuburo kanale bei smegeninėje kaukolės dalyje; tai –
centrinės nervų sistemos (CNS) dalys
Pačiose smegenyse nervinio audinio komponentų (neuronų, glijos) santykis taip pat nevienodas,
todėl smegenų pjūviuose, ypač galvos smegenyse, aiškiai matyti, kad kai kur smegenų medžiaga yra
pilka arba balta

Smegenų pilkoji medžiaga (substantia grisea) yra tokiose vietose, kur vyrauja neuronų kūnų
sankaupos; kur pilkoji medžiaga dengia smegenų paviršių, tokie jos telkiniai vadinami žieve
(cortex), o jau kai jos telkiniai yra smegenų viduje – tai jau jos telkiniai vadinami branduoliais
(nucleus); vieni branduoliai yra gana dideli ir matomi plika akimi, bet dauguma jų – mikroskopinio
dydžio ir jų ribos matomos tik histologiniuose pjūviuose, o makroskopiniame lygyje šie branduoliai
susilieja į bendrą pilkosios medžiagos masę

Smegenų baltąją medžiagą (substantia alba) sudaro nervinių skaidulų telkiniai; baltą spalvą jai
suteikia nervinių skaidulų mielininis apvalkalas

Nervinių skaidulų pluoštai arba telkiniai, turintys bendrą pradžią bei pabaigą, vienodą nervinių
signalų kryptį bei funkcinę paskirtį, yra vadinami laidais (tractus)

Pagal laidų paskirtį jie skirstomi į:

- asociacinius laidus (dar vadinamus pluošteliais, sujungia tos pačios pusės toliau ar arčiau
gulinčius branduolius)
- komisūrinius laidus (sujungia tos pačios funkcijos priešingų pusių struktūras); šie laidai
garantuoja simetrinių smegenų dalių sinchronišką, suderintą veiklą
- projekcinius laidus (sudaro vertikaliai orientuotų neuronų grandinių skaidulos, jungiančios toliau
nutolusias smegenų struktūras); atsižvelgiant į nervinio signalo plitimo kryptį, jie skirstomi į
kylančiuosius (arba aferentinius, t.y. įcentrinius) ir nusileidžiančius (eferentinius, t.y. išcentrinius);
kylančiaisiais laidais nerviniai signalai iš nugaros smegenų perduodami į galvos smegenis, o
nusileidžiančiaisiais laidais, signalai perduodami į nugaros smegenis

Dauguma laidų turi savo pavadinimus; dažniausiai jie vadinami sudurtiniu žodžiu, kurio pirmoji
dalis parodo laido pradžios vietą, o antroji – laido pabaigos vietą (pvz., tractus spinothalamicus)

Baltoji smegenų medžiaga savo mase keletą kartų didesnė už pilkąją medžiagą
Baltojoje medžiagoje esančių laidų ribų nematyti; jų buvimo vieta nustatoma specialiais
neuroanatominiais bei elektrofiziologiniais metodais

Už nugaros ir galvos smegenų ribų esantis nervinis audinys sudaro periferinę nervų sistemą (PNS);
joje vyrauja nervinės skaidulos ir nedidelis kiekis nervinių ląstelių; jų telkiniai vadinami mazgais
(ganglion); šie mazgai yra išsidėstę įvairiose PNS vietose; atsižvelgiant į funkcinę paskirtį yra
skirstomi į:
- juntamuosius (jie yra nugarinių nervų ir tam tikrų galvinių nervų pradžioje), juntamųjų mazgų
neuronų dendritinės ataugos sudaro juntamųjų skaidulų ašinius cilindrus, šios skaidulos
audiniuose pasibaigia juntamosiomis galūnėlėmis - receptoriais
- autonominius (šiuos mazgus sudaro užmazginiai (postgangliniai) neuronai, kurių aksonai su
užmazginėmis nervinėmis skaidulomis plinta po visą kūną
Nervinių skaidulų telkiniai PNS sudaro nervus (nervi); juose esančias skaidulas, atsižvelgiant į
nervinio signalo (impulso) plitimo kryptį, galima suskirstyti į:
- įcentrines (jos yra juntamosios, nes jomis nerviniai impulsai plinta iš receptorių į smegenis)
- išcentrines (šiomis skaidulomis nerviniai signalai iš smegenų perduodami į audinius ir sukelia
tam tikrą atsaką – efektą; šios skaidulos dar vadinamos efektorinėmis, t.y. motorinėmis
(judinamosiomis)
Centrinės nervų sistemos (CNS) dalys

A. Nugaros smegenys (medulla spinalis) yra mažiausiai diferencijuota CNS dalis, todėl per
nugarinius nervus palaiko segmentinius ryšius su kūno oda ir griaučių raumenimis
Pilkoji medžiaga yra nugaros smegenų viduje, jų išorėje yra baltoji medžiaga; joje yra daug
nervinių skaidulų, kurios per kylančiuosius ir nusileidžiančiuosius laidus sujungia nugaros smegenis
su galvos smegenimis (čia toliau reikia detalesnės medžiagos apie nugaros smegenų sandarą)

B. Galvos smegenys (encephalon) yra stambiausia CNS dalis; ji yra ilgos stuburinių CNS
evoliucijos rezultatas, t.y. galvos smegenyse atsirado naujų makro- ir mikrostruktūrų, kurios būtinos
atlikti tobulesnes nervų sistemos funkcijas

Galvos smegenų struktūrinės dalys

I. S m e g e n ų k a m i e n a s (truncus encephali) – arčiausiai nugaros smegenų esanti galvos
smegenų dalis (jis savo vidine sandara ir funkcija yra labiausiai panašus į nugaros smegenis); jame
yra 10-ies porų galvinių nervų branduolių per kuriuos galvos smegenys palaiko ryšius su vidaus
organais
Tačiau, skirtingai nuo nugaros smegenų, kamiene yra savitų struktūrų bei nervinių centrų, kurie
valdo labai sudėtingas ir net gyvybiškai svarbias funkcijas (širdies veiklos, kvėpavimo, rijimo,
valingo judėjimo ir kt.)
Smegenų kamienui priklauso pailgosios smegenys, tiltas, dalis vidurinių smegenų (šios dalys yra
užpakalinėje kaukolės duobėje)

II. S m e g e n ė l ė s (cerebellum) savo kilme ir padėtimi yra artimos smegenų kamienui; jos yra
virš smegenų kamieno ir trimis poromis kojyčių suaugusios su kiekviena smegenų kamieno dalimi
(jos yra svarbus judesių koordinacijos centras, įeinantis į somatomotorinės sistemos sudėtį)

III. T a r p i n ė s s m e g e n y s (diencephalon) – jų pavadinimas gerai nusako vietą galvos

smegenyse (yra tarp smegenų kamieno ir galinių smegenų, t.y. telencephalon – sudarytos iš dviejų
smegenų pusrutulių – hemisheria cerebri, juos jungia didžioji smegenų jungtis – corpus callosum)
Tarpinės smegenys savo kilme ir padėtimi yra artimesnė galinėms smegenims, be to, tarpinių
smegenų didesnioji dalis yra tarsi įaugusi ir pasislėpusi galinėse smegenyse (išskyrus nedidelę dalį
– pogumburį, hypothalamus); tarpinių smegenų dalys dar yra gumburas (thalamus, tai – stambiausia
tarpinių smegenų dalis, joje gausu pilkosios smegenų medžiagos darinių – branduolių, kuriems
bendra yra tai, kad juose pasibaigia ir prasideda laidai, kurie abiem kryptimis sujungia gumburą su
apsiausto žieve, pusrutulių pamato mazgais, tinkliniu dariniu, smegenėlėmis, galvos smegenų
kamienu ir nugaros smegenų branduoliais) ir užgumburis (metathalamus) – jame yra požieviniai
klausos ir regėjimo centrai; pogumburyje yra apie 30 branduolių ir gausu baltosios medžiagos –
laidų (aferentinių ir eferentinių)

Išvada: tarpinės smegenys yra funkciškai labai svarbi galvos smegenų dalis, nes:
- visi įcentriniai laidai, prieš pakliūdami į smegenų žievę, ateina į gumburą, iš kurio eina jau kitų
neuronų skaidulos (laidai) į žievę, t.y. svarbiausia gumburo funkcija yra surinkti ir perjungti laidus
- pogumburyje yra nerviniai centrai, kurie reguliuoja riebalų, angliavandenių, vandens apykaitą,
turi svarbią reikšmę termoreguliacijai
- užgumburyje persijungia klausos ir regėjimo laidai
 - pogumburis turi didelę įtaką posmegeninei liaukai – hipofiziui (hypophysis), kuri reguliuoja kitų
endokrininių liaukų veiklą (todėl ji yra laikoma svarbiu neuroendokrininiu reguliaciniu centru)

IV. D i d ž i o s i o s s m e g e n y s (cerebrum) (tai galutinis evoliucijos eigoje galinių smegenų

išsivystymo rezultatas) sudaryto iš dviejų pusrutulių, sujungtų didžiąja smegenų jungtimi (žiūr.
aukščiau); raukšlėtas pusrutulių paviršius, išraižytas vagų ir vingių, vadinamas apsiaustu (pallium),
jo išorė yra padengta pilkąja medžiaga, vadinama žieve (cortex); žievė yra svarbiausia CNS
struktūrinė dalis, nes žievėje yra nerviniai centrai (galutiniai), kurie veikia visas kitas žemiau
esančias smegenų dalis; kartu su jomis sąveikaudama žievė vykdo organizmo funkcijų nervinę
reguliaciją

Centrinė nervų sistema (CNS) organų darbą veikia trejopai:

a) laidumu – skatina ar slopina organų darbą (raumenų susitraukimas, liaukų sekrecija)
b) vazomotoriškai – keičia kraujagyslių spindį ir tuo pačiu reguliuoja organo kraujo apykaitą
c) trofiškai – skatina ar lėtina medžiagų apykaitą, reguliuoja maisto medžiagų ir deguonies
poreikius
Tokiu būdu nervų sistema palaiko pastovią organų funkcinę būklę, reguliuoja nenutrūkstamą maisto
medžiagų ir deguonies tiekimą (pvz., impulsai, motorinėmis skaidulomis ateinantys į raumenis,
sukelia jų susitraukimą, tuo pačiu metu vegetacinėmis skaidulomis ateinantys impulsai plečia
kraujagysles ir skatina medžiagų apykaitą, taip garantuojama dirbančių raumenų mityba ir energija

Periferinė nervų sistema (PNS)

PNS – tai nervinio audinio dalys, esančios už smegenų (galvos ir nugaros) ribų

Periferinės nervų sistemos didumą sudaro nervinės skaidulos, kurios susilieja į stambius, plika
akimi nematomus kamienus, vadinamus nervais (nervi)

Iš nugaros smegenų išeina 31-32 poros nugarinių nervų, o iš galvos smegenų – 12 porų galvinių
nervų; jie, eidami organų link, įvairaus storumo šakomis jungiasi tarpusavyje ir sudaro nervinius
rezginius (plexus); jau iš jų išeina nervai, turintys kitus pavadinimus (pvz., alkūninis nervas,
veidinis nervas ir kt.)

Be nervų ir jų rezginių, periferinėje nervų sistemoje yra įvairaus dydžio nervinių ląstelių telkinių,
vadinamų mazgais (ganglion)

Periferiniai nervai, priklausomai nuo to, kokios skaidulos (juntamosios ar motorinės) juos sudaro,
skiriami į juntamuosius, motorinius ir mišrius

Neuronų kūnai, kurių ataugos sudaro juntamuosius nervus, yra nerviniuose mazguose, esančiuose
už smegenų (galvos ir nugaros) ribų (išorėje), o motorinių neuronų kūnai – randasi nugaros
smegenų priekiniuose raguose arba galvos smegenų motoriniuose branduoliuose

Nervų sistemos funkcinės dalys

Reflekso lankas ir t.t. (fiziologijoje pateikta medžiaga)
Nugaros smegenų sandara
(Anusevičienės knygos 192 – 196 psl. esanti medžiaga)
 Nugaros ir galvos smegenų dangalai
Nugaros ir galvos smegenis gaubia trys dangalai: 1. kietasis, 2. voratinklinis ir 3. švelnusis
1. Kietasis dangalas (dura mater) yra išorinis storiausias ir tvirčiausias, jis laisvai apsupa nugaros
smegenis ir neliečia stuburo kanalo sienų; tarp kanalo sienų ir šio dangalo susidaro e p i d u r a l i n i s
tarpas, kuriame yra riebalinio audinio ir veninių rezginių; kietasis dangalas sudaro tarsi maišą,
kuriame guli nugaros smegenys; maišas apačioje aklinai pasibaigia ties II-uoju kryžmens
slanksteliu, o viršuje suauga su pakauškaulio didžiosios angos kraštais; tarp pačių nugaros smegenų
ir kietojo dangalo lieka s u b d u r a l i n i s plyšys (subdūrinis), kuris susisiekia su tokiu pat plyšiu
galvos smegenyse
Galvos smegenų kietasis dangalas silpnai suauga su smegeninės kaukolės dalies kaulais, o pamato
srityje jis yra suaugęs daug tvirčiau; tam tikrose vietose dangalas suskyla į dvi plokšteles
sudarydamas plyšius – kietojo dangalo ančius (sinus durae mater), kuriais teka veninis kraujas; iš
šio dangalo atsišakoja keletas pertvarų (didžiųjų smegenų pjautuvas ir smegenėlių padangtė)

2. Voratinklinis dangalas (arachnoidea) yra vidurinis ir ploniausias dangalas; tai – plona

jungiamojo audinio plėvė, tarp jo ir 3-ojo (švelniojo dangalo) yra povoratinklinis tarpas
(subarachnoidinis tarpas), kuris yra užpildytas smegenų skysčio, galvos smegenų povoratinklinis
tarpas susisiekia su nugaros smegenų analogišku tarpu

3. Švelnusis dangalas (pia mater) betarpiškai liečia smegenis ir suauga su jomis; jis sudarytas iš
dviejų sluoksnių, tarp kurių eina smegenis maitinančios kraujagyslės; atsikišusiose smegenų dalių
srityse švelnusis ir voratinklinis dangalai beveik liečia vienas kitą, o ties įdubomis jie išsiskiria, nes
švelnusis dangalas įsiskverbia į visus plyšius, pakartodamas smegenų reljefą, o voratinklinis
dangalas pereina nuo vienos iškilumos ant kitos

Smegenų skystis (liquor cerebrospinalis, likvoras) pripildo smegenų skilvelius ir povoratinklinį

(subarachnoidinį) tarpą, skystį iš kraujo plazmos gamina skilvelių gysliniai rezginiai; skystis
cirkuliuoja skilveliuose ir subarachnoidiniame tarpe, nuteka į kietojo dangalo ančius; vienu metu
smegenyse ir apie jas yra maždaug 150 ml; jis ne tik cirkuliuoja, bet ir dažnai keičia sudėtį (5x per
parą); atsiradus kliūčiai jam cirkuliuoti, skystis spaudžia smegenis ir smegenys atrofuojasi, vystosi
vandenė (hidrocefalija)
Smegenų skystis yra skaidrus ir bespalvis (99% vandens ir 1% gliukozės, baltymų, įvairių druskų ir
šlapalo), jis nuo kraujo plazmos skiriasi mažu baltymų kiekiu
Smegenų skystis labai reikšmingas smegenų metabolizmui (medžiagų apykaitai), nes aprūpina dalį
nervinio audinio deguonimi ir gliukoze bei surenka jo apykaitos produktus; kita jo svarba –
mechaninė smegenų apsauga (sutrenkimo ar vibracijos jėgą smegenų skystis vienodai paskirsto
visomis kryptimis visoms smegenims ir amortizuoja jos poveikį)
Skilvelių gysliniai rezginiai, gamindami likvorą (smegenų skystį) yra tarsi kraujo – smegenų
skysčio (hematolikvorinė) užtvara, kuri trukdo iš kraujo į smegenų skystį patekti pačioms kraujo
ląstelėms ir įvairioms medžiagoms, galinčioms paveikti smegenis (bakterijoms, sunkiųjų metalų
druskoms, a/b, antikūniams ir kt.); kita vertus, smegenis nuo kraujo skiria smegenų ląstelės –
astrocitai ir mikroglijos ląstelės, kurie sudaro kraujo ir smegenų (hematoencefalinį ) užtvarą
(barjerą); ŠI UŽTVARA ATSKIRIA SMEGENŲ AUTOIMUNINĘ IR BENDRĄ ORGANIZMO
IMUNINĘ SISTEMAS BEI SUTEIKIA SMEGENIMS IMUNOLOGIŠKAI PRIVELEGIJUOTOS
SRITIES STATUSĄ

Ir hematoencefalinio barjero ir hematolikvorinės užtvaros pažeidimas, uždegimas, trauma ar kitos

smegenų ligos sukelia smegenų skysčio pokyčius; todėl praktinei medicinai skysčio tyrimo
rezultatai yra svarbūs ligos diagnozei nustatyti; jis imamas (dažniausiai) juosmeninės punkcijos
metu: duriama tarp L3 ir L4 slankstelių keterinių ataugų į juosmeninę cisterną
PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA (systema nervosum periphericum) (tęsinys, pradžia prieš dangalų temą)
Yra 31 pora nugarinių (spinalinių) nervų
Tik išėję iš stuburo kanalo per tarpslankstelines angas t u o j p a t s u s k y l a į priekines ir
užpakalines šakas

Užpakalinės šakos (rami posteriores), aplenkdamos sąnarines slankstelių ataugas, eina atgal tarp
skersinių ataugų (kryžkaulio srityje – eina pro užpakalines kryžkaulio angas) ir įnervuoja
giliuosius nugaros bei sprando raumenis, nugaros ir juosmens odą

Priekinės šakos (rami anteriores) yra storesnės už užpakalines ir ypač yra storos tų nervų, kurie
įnervuoja galūnės raumenis; stuburo šonuose priekinės šakos susijungdamos sudaro rezginius
(rezginių nesudaro krūtininių I – XI nervų priekinės šakos – jos eina šonkaulių tarpais)

Yra skiriami 4-ri priekinių šakų rezginiai: kaklinis, peties, juosmenimis ir kryžmeninis

Kaklinis rezginys (plexus cervicalis)

Jis susidaro iš keturių viršutinių kaklinių nervų priekinių šakų ir guli ant giliųjų kaklo raumenų; iš
jo prasideda nervai, įnervuojantys kaklo odą ir raumenis; stambiausiasis jų – diafragmos nervas (n.
phrenicus), jo motorinės (judinamosios) skaidulos, pasiekusios diafragmą, įnervuoja diafragmos
raumenis, o juntamosios (sensorinės) – pleurą ir perikardą (širdies išorinį sluoksnį)

Iš kaklinio rezginio prasideda ir kiti judinamieji nervai, įnervuojantys kaklo giliuosius raumenis
(mažasis pakaušio nervas, skersinis kaklo nervas, antraktikauliniai nervai)

Peties rezginys (plexus brachialis)

Jis yra žymiai stambesnis už kaklinį
Jį sudaro keturių apatinių (C5-C8) kaklinių nervų priekinės šakos ir pirmojo krūtininio nervo
priekinės šakos didžioji dalis
Rezginys yra tarp priekinio ir vidurinio laiptinių raumenų priekyje poraktikaulinės (poraktinės)
arterijos; leisdamasis užpakalyje raktikaulio, rezginys patenka į pažasties duobę
Peties rezginys skirstomas į dvi dalis – antraktikaulinė ir poraktikaulinė

- antraktikaulinės dalies šakos įnervuoja peties lanko raumenis

- poraktikaulinės dalies šakos suformuoja stambius nervus, įnervuojančius viršutinių galūnių
raumenis ir odą

Svarbiausi peties rezginio poraktikaulinės dalies nervai:

- alkūninis nervas (n. ulnaris), mišrus nervas, įnervuoja alkūninį riešo lenkiamąjį ir giliojo pirštų
lenkiamojo raumens vidinę pusę, o nuėjęs į delną įnervuoja delno mažylio pakylos bei vidurinės
grupės dalį raumenų ir odą bei IV-V pirštų odą (alkūninio nervo kelyje atskyla šakutės, kurios
įnervuoja patį alkūnės sąnarį)
- vidurinis nervas (n. medianus), mišrus nervas, eidamas dilbiu įnervuoja visus dilbio priekinės
grupės raumenis (išskyrus du – žiūr. alkūninį nervą), o plaštakoje įnervuoja nykščio pakylos
raumenis, delno vidurinės grupės raumenis ir odą, taip pat pirmų trijų (I-III) ir IV piršto lateralinės
pusės odą
- stipininis nervas (n. radialis), mišrus nervas, vienas stambiausių peties rezginio nervų, jis
spirališkai apsuka žastikaulį, alkūnėje praeina šonine alkūnės vaga ir suskyla į dvi šakas (paviršinė
šaka – įnervuoja plaštakos šoninės, t.y. lateralinės pusės ir trijų pirmųjų pirštų, t.y. I-III, odą, o
gilioji šaka įnervuoja žasto ir dilbio užpakalinių paviršių odą ir visus tiesiamuosius raumenis)
- pažastinis nervas (n. axillaris)
- raumeninis odos nervas (n. musculocutaneus)
Tarpšonkauliniai nervai (nn. intercostales) – tai II-XI krūtininių nervų priekinės šakos rezginių
nesudaro; jos eina kiekviena savajame šonkaulių tarpe todėl vadinamos tarpšonkauliniais nervais;
jie eina šalia šonkaulinių arterijų; šių nervų judinamosios skaidulos įnervuoja savuosius krūtinės
raumenis ir pilvo sienos raumenis (išskyrus diafragmą), o juntamosios šių nervų skaidulos įnervuoja
krūtinplėvę, krūtinės ir pakrūtinio odą

Juosmenimis rezginys (plexus lumbalis)

Jis susidaro iš I, II ir III juosmeninių nervų priekinių šakų, dalies IV juosmeninio nervo priekinės
šakos ir nedaug XII tarpšonkaulinio nervo skaidulų
Iš šio rezginio išeina nervai, kurie įnervuoja pilvo plačiuosius raumenis ir odą virš kirkšnies kanalo

Svarbiausi juosmeninio rezginio nervai:

- šoninis šlaunies odos nervas (įnervuoja šlaunies šoninio paviršiaus odą)

- šlauninis nervas (n. femoralis) – storiausias nervas , jo judinamosios šakos, įnervuoja šlaunies
priekinės grupės raumenis, o juntamosios – šlaunies priekinio paviršiaus odą; viena iš ilgiausių
šlauninio nervo galinių šakų yra kojos poodinis nervas (n. saphenus), įnervuojantis blauzdos
priekinio ir vidinio paviršių odą
- užtvarinis nervas (n. obturatorius) įnervuoja šlaunies vidinės grupės raumenis ir odą

Kryžmeninis rezginys (plexus sacralis)

Susidaro susijungus IV-V juosmeninių ir visų kryžmeninių ir uodeginio nervo priekinių šakų

Turi trumpąsias ir ilgąsias šakas; trumpieji nervai įnervuoja dubens raumenis ir odą

Ilgieji kryžmeninio rezginio nervai įnervuoja apatinių galūnių raumenis ir odą; stambiausias iš jų ir
ilgiausias viso kūno nervas yra sėdimasis nervas (n. ischiadicus); eidamas šlaunyje įnervuoja visus
šlaunies užpakalinės grupės raumenis; dar prieš pakinklio duobę suskyla į dvi šakas – į (A)
blauzdinį nervą (n. tibialis); eina iki pat pado; jo judinamosios (motorinės) skaidulos įnervuoja
blauzdos užpakalinės grupės ir pado raumenis, o juntamosios – blauzdos užpakalinio paviršiaus ir
pado odą
(tęsinys) ir į (B) bendrąjį šeivinį nervą (n. peroneus communis), kuris apatinėje pakinklio duobės
dalyje suskyla į gilųjį ir paviršinį šeivinius nervus (nn. profundus et superficialis); paviršinis
įnervuoja blauzdos šoninės grupės raumenis ir šoninės pusės odą, o gilusis įnervuoja blauzdos
priekinės grupės raumenis