eimos teis

I DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 TEMA. Santuokos ir eimos istorins raidos doktrinos eimos teiss moksle
2 TEMA. eimos teiss samprata. eimos teiss principai
3 TEMA. eimos teisiniai santykiai
I DALIES Praktins uduotys (1-3 TEMOS)
II DALIS. SANTUOKA
4 TEMA. Santuokos sudarymas
5 TEMA. Santuokos negaliojimas
6 TEMA. Santuokos pabaiga
7 TEMA. Sutuoktini gyvenimas skyrium (separacija)
II DALIES Praktins uduotys (4-7 TEMOS)
III DALIS. SUTUOKTINI TURTINS TEISS IR PAREIGOS
8 TEMA. Bendrosios nuostatos
9 TEMA. statym nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas
10 TEMA. Pagal sutart nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas
11 TEMA. Civilin atsakomyb pagal turtines prievoles
12 TEMA. Turto, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, padalijimas
III DALIES Praktins uduotys (8-12 TEMOS)
IV DALIS. VAIK IR TV TARPUSAVIO TEISS IR PAREIGOS
13 TEMA. Giminyst ir svainyst
14 TEMA. Vaiko kilms nustatymas (legitimacija)
15 TEMA. Tv valdios gyvendinimas
16 TEMA. Tv teiss ir pareigos, susijusios su j vaikams priklausaniu turtu
17 TEMA. Vaik ir tv tarpusavio ilaikymo pareigos
IV DALIES Praktins uduotys (13-17 TEMOS)
V DALIS. VAIKINIMAS
18 TEMA. vaikinimo slygos ir tvarka
V DALIES Praktins uduotys (18 TEMA)
VI DALIS. KIT EIMOS NARI TEISS IR PAREIGOS
19 TEMA. Bendro gyvenimo neregistravus santuokos teisinis reglamentavimas
20 TEMA. Kit eimos nari tarpusavio ilaikymo pareigos
IV DALIES Praktins uduotys (19-20 TEMOS)
VII DALIS. GLOBA IR RPYBA
21 TEMA. Bendrosios nuostatos
22 TEMA. Nepilnamei globa ir rpyba
23 TEMA. Pilnamei globa ir rpyba
VII DALIES Praktins uduotys (21-23 TEMOS)
VIII DALIS. CIVILINS BKLS AKT REGISTRAVIMAS
24 TEMA. Civilins bkls ir civilins bkls akto samprata
25 TEMA. Gimimo registravimas
26 TEMA. Tvysts pripainimo ir tvysts nustatymo registravimas
27 TEMA. vaikinimo registravimas
28 TEMA. Santuokos registravimas
29 TEMA. Santuokos nutraukimo registravimas
30 TEMA. Vardo, pavards, tautybs pakeitimo registravimas
31 TEMA. Mirties registravimas
32 TEMA. Civilins bkls akt atkrimas, papildymas ir itaisymas
33 TEMA. Civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimas
VIII DALIES Praktins uduotys (24-33 TEMOS)
I DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 TEMA. Santuokos ir eimos istorins raidos doktrinos eimos teiss moksle
1

2 TEMA. eimos teiss samprata. eimos teiss principai

3 TEMA. eimos teisiniai santykiai
I DALIES Praktins uduotys (1-3 TEMOS)
1 TEMA. Santuokos ir eimos istorins raidos doktrinos eimos teiss moksle
vadas
Kiekvieno instituto analiz negali bti visapusika neapvelgus jo itak. eimos institutas, egzistavs
visais monijos raidos etapais, taip pat negali bti inagrintas ir pakankamai paintas be jo istorins
kilms, raidos analizs. eima, kaip viena i pagrindini visuomens bties organizavimo form, gana
sunkiai bus suprantama nesusipainus su santuokos ir eimos form raida. Keiiantis gamybos bdams,
kintant visuomens santvarkoms, keitsi ir moni bei bendruomeni santykiai, dviej lyi sugyvenimo
formos, moters statusas eimoje ir visuomenje, sutuoktuvi ir ituokos formos. Tai kas vienu laikotarpiu
buvo laikoma priimtina ir dora, tas pats kitu laikotarpiu buvo neleistina. yms mokslininkai ir tyrintojai
(Bachovenas, Morganas, Kunovas ir kt.)[1] rod, kad eimos ne visuomet bta tokios, taip vadinamos
standartins (branduolins), kuri susidt i tvo, motinos ir vaik; bta taip, kada tvas nebuvo laikomas
eimos nariu, ir kad santykiai tarp monos ir vyro, vaik ir tv, seser ir broli, keitsi besikeiiant
ekonominms ir visuomeninms gyvenimo slygoms.Tai yra eimos istorinis pobdis reikiasi tuo, kad
santuokos ir eimos formos vystsi ir kito priklausomai nuo materialini grybi gamybos bdo kitimo.
Analizuojant i tem siekiama supaindinti student su egzistavusiomis eimos ir santuokos formomis,
apvelgiant kiekvienos j ypatumus bei irykinant skirtumus, tokiu bdu sukuriant prielaidas
savarankikai studento interpretacijai dabartiniu metu egzistuojani eimos krimo form ir
darini.
Taigi santuokos ir eimos istorines formas galima nagrinti pagal tam tikras doktrinas: nesureguliuoti
santuokiniai lytiniai santykiai; kraujo giminysts eima; punalualin eima; porin eima; monogamin
eima. Schema

Nesureguliuoti lytiniai santykiai

L.Morganas ityr raudonodi Irokz giminysts sistema ir prijo ivad, o taip pat ir kt. tyrjai
(F.Engelsas) kad kai mogus pradjo atsiskirti nuo gamtos, t.y. nuo to laiko, kai jis dar joki produkt
negamino, o tik sugebjo pasisavinti tai, k pati gamta jam dav, mons galjo gyventi tiktai didelmis
grupmis, tokiu bdu apsisaugodami nuo bado, vri. Ir tam tikros tautels viduje kiekvienas vyras
galjo gyventi su kiekviena moterimi ir kiekviena moteris su kiekvienu vyru. iam moni gyvenimo
laikotarpiui buvo bdingi palaidi, nesureguliuoti santuokiniai lytiniai tarpusavio santykiai, neiskiriant
tv ir vaik, broli ir seser, t.y. kraujomaioje. Tuo metu dar nebuvo nei santuokos, nei eimos, buvo
gentis, kaip vienintel ir nedaloma pirmykts moni visuomens lstel;ir joki taisykli, kurios
reguliuot ar ribot dviej lyi santykius nebuvo. I ios pirmykts monijos bkls istorijos eigoje
isivyst pirmins santuokos ir eimos formos, t.y. i nesureguliuot santyki isivyst grupin santuokos
ir eimos forma, kuriai bdinga kraujo giminysts eima ir punaluajin eima. Grupin sf tai
pirmutinis lytini santyki apribojimas, santyki suvarymas, kuris pasireik draudimu vairi kart
giminms lytikai santykiauti - tokiu bdu vyko pasidalinimas dvi kartas.
Kraujo giminysts eima
Tai pirmin, pati emiausia eimos forma. Jos esm sudar tai, kad santuokiniai santykiai susidarydavo
pagal kartas: visi seneliai ir senels eimos ribose buvo vienas kitam vyrai ir monos, o j vaikai
tarpusavyje buvo vienas kitam vyrai ir monos. Pastarj vaikai sudarydavo jau trei sutuoktini rat ir
t.t. Pagal i eimos form broliai ir seserys, pirmojo, antrojo ir tolesnij laipsni pusbroliai ir pusesers
tarpusavyje buvo broliai ir seserys ir kaip tik todl visi vienas kitam vyrai ir monos, o j vaikai bendri
vis broli ir seser vaikai. Todl vaikas vadindavo motinos vardu ne tik savo tikrj motin, bet ir visas
3

jos seseris, kurios tuo paiu metu buvo taip pat ir jo motinos vyr-broli monomis. O tvu- visus savo
motinos ir motinos seser vyrus-brolius. Kai kurie mokslininkai (Kautskis, Kunovas) tvirtina, kad tuo
metu odiai tvas, motina, sesuo, dukt... reik ne tai, kaip dabar;tuomet minti odiai tenurod tai,
kad mons tautels viduje buvo padalinti amiaus klases, ir reik tik vairi kart narius. Vaikai tuomet
priklaus ne motinai ir ne tvui, bet visai tautelei. Tokiu bdu tautels nariai buvo dalinami neirint j
priklausymo tam tikram tvui/motinai, bet kuriai kartai (generacijai) priklaus. Taigi, ia santuokiniai
santykiai leidiami tarp broli ir seser, bet draudiami tarp tv ir vaik. i aplinkyb ir skiria kraujo
giminysts eim nuo nesureguliuot santuokini santyki.
Punalualin eima
Antroji eimos forma, pagal L.Morgan, tai eima Punalua. i eimos forma buvo surasta Havaj
sal tautelse ir terminas reikia intymus, irdingas/artimas draugas. ios eimos esm sudaro tai, kad
grup seser yra grups vyr monos, bet i i vyr tarpo iskiriami tikrieji broliai, gyvenantys vienoje
eimoje su seserimis, t.y. tam tikras broli ar pusbroli skaiius turjo tam tikr skaii bendr mon ir
pastarieji vienas kit vadino Punalua. Kaip minjau, kraujo giminysts eimos formos paangus
pobdis, palyginti su nesureguliuotais lytiniais santykiais, reiksi tuo, kad ia buvo panaikintas tv ir
vaik lytinis gyvenimas. Punaluajins eimos paang pobd, palyginti su kraujo giminysts eimos
forma, sudar tai, kad ioje eimoje buvo panaikintas broli ir seser lytinis gyvenimas. Lytinis
santykiavimas tarp tikrj broli ir seser (i motinos puss) panaikinamas palaipsniui ir tai tampa
taisykle, ko pasekoje udraudiami santuokiniai santykiai net alutinse giminysts linijose. Tai apriboja
kraujomai, kuri savo ruotu pagreitino moni gimins vystymsi.
Taigi eils arba kelios eils seser tapdavo vienos bendruomens branduoliu, o j tikrieji broliai
kitos bendruomens moter vyrais. Tarp toki moter ir vyr nesusidarydavo tvirt eimini bei kini
santyki, nes vyrai ateidavo i vienos eimos kit tiktai dl lytini santyki, o gyveno ir dirbo savo
motinos eimoje, kaip ir j mon broliai gyveno savo eimoje, bet lytinius santykius palaik su kt. eimos
moterimis. Tokie vyrai joki pretenzij turt eimos, kurioje gyveno j monos bei vaikai, neturjo.
Esant tokiems santykiams tarp mon ir vyr, nebuvo manoma nustatyti, kas yra vaiko tvas(nes buvo
inoma tiktai motina). Todl ioje eimoje vaik kilm, j giminyst nustatoma ne pagal tv, bet pagal
motin. Vaikai inojo tiktai savo motinas. Mirus motinai, jos turtas likdavo jos vaikams, motinai, broliams
ir seserims. Visa i grup asmen sudar motinos gimin, kuri buvo atitinkamos genties dalis. Taip
susiformavo matriarchato epocha.
Matriarchatas (lot.mater+ gr.arche valdia) viena pirmykts visuomens organizacijos form;
svarbiausi poymiai: visuomenje vyrauja moterys; turtas ir pareigos paveldima motinos linija; santuoka
matrilokalin.
Porin eima
Vystantis visuomenei, keiiantis gamybos bdui, kito ir punaluajin eima: vis labiau siaurjo ratas
asmen, su kurias buvo galima palaikyti santuokinius santykius, nes tokie pusbroli ir pusseseri, ddi
bei giminaii ir t.t. tarpusavio santykiai palaipsniui buvo draudiami. Dl ios aplinkybs grupin
santuoka darosi vis labiau negalima. Taigi be vis dar egzistuojanios grupins santuokos, susidaro kitus
asmenis iskiriantys santykiai, atskir por susijungimas ilgesniam laikui, o kartu ir daugpatyst. Grupin
santuoka ima nykti, vis daugiau sigali, formuojasi nauja eimos forma porin eima.
Porinje eimoje vyras gyvena su viena mona, daugpatyst bei atsitiktin neitikimyb lieka vyr
teis, o i moter reikalaujama visam bendro gyvenimo laikui grieiausios itikimybs. Bet isiskirti
kiekvienu momentu gali ne tik vyras, bet ir mona. Isiskyrusij vaikai lieka prie motinos, t.y. ilieka
matriarchatas, nors pamintina, kad atsiradus porinei santuokai, be tikrosios motinos atsiranda ir
abejotinas, bet tikrasis tvas, kuris rpinasi maistu eimai, reikalingais darbo rankiais ir gyja teis iuos
daiktus, jei tekdavo isiskirti. Taigi iai eimos formai bdinga tai, kad santuokiniai ryiai dar nra grietai
nusistovj, bet kurio i sutuoktini reikalavimu jie lengvai nutraukiami.
Porin eima ima stiprti, nes tobulja gamybos rankiai, kinta darbo pasidalijimas, atsiranda turto
kaupimas, kinta pats gyvenimo bdas, t.y. isivysto gyvulininkyst, metal apdirbimas, audimas,
kaupiams turtas priklauso giminei, bet be gimins turto atsiranda dar ir privatin band nuosavyb, kuri
priklauso tam tikriems gimins asmenims, atskiroms eimoms. Todl atskiros eimos tampa ne tik porine
eima, bet ir kiniu vienetu gimins viduje. Taip porin santuoka i vidaus pradeda ardyti motinos gimine
4

pagrst visuomen, kur kaip minta, kilm buvo vedama tik pagal moterikj linij ir vyravo motinin
teis, o turtas po tvo mirties pereidavo ne jo vaikams, bet jo broliams, seserims, pastarj ar motinos
palikuonims. Jo paties vaikai buvo nualinti nuo jo turto paveldjimo, nes paveldima pagal motinin teis.
Tokia padtis prietaravo porins eimos ir vyro interesams, bet kol kilm vedama pagal motinos linij, tol
visi turtai, sukaupti vyro rankose ir pakeit vyro faktin padt eimoje, nepereina jo vaikams. Dl i
prieasi ir buvo panaikinta motinin teis, kuriai lugus pereinama prie monogamins eimos formos.
Pamintina, kad pereinamoji stadija i porins eimos monogamij patriarchatas gr.patriarchasprotvis, gimininje visuomenje-gimins pradininkas, galva; pirmykts visuomens ekonomini,
socialini ir teisini santyki visuma, kur svarbiausias bruoas vyr viepatavimas gamyboje,
visuomenje, eimoje.
Taiau iuo laikotarpiu vyravo poligamija (poli-gausuma; gamos gr. vedybos; daugpatyst),
kurios formos yra poliginija bei poliandrija.
Poliandrija - grupins santuokos forma - vienos moters santuoka su keliais vyrais (danai su
broliais) vienu metu; kaip iimtis buvo inoma Indijoje, Tibete. Abi ios santuokos formos nebuvo
visuotinai vyraujanios, nes jos abi kurioje nors alyje kartu neegzistavo.
Poliginija paplitusi musulmon alyje kur laikomasi Korano. Korane leidiam vienu metu turti
mon skaiius apribojamas keturiomis. Taiau toje paioje eilutje yra keliama slyga: vyras, norintis
vesti antr, trei ar ketvirt mon, turi bti garantuotas, kad gals ilaikyti j, su ja susilauktus vaikus ir
jau turim (turimas) mon (monas) bei vaikus. Esmin vedyb slyga ilieka ekonomin: turtingesnis
vyras gali turti ir daugiau mon. Musulmon teisininkai pridjo dar vien formali slyg: jau esanti
(esanios) mona (monos) turi duoti savo sutikim dl naujos santuokos. Taiau poliginija, nors legali,
islamo istorijoje nebuvo paplitusi, iskyrus atskirus periodus ir kratus. Praktikuojama ji buvo daugiausia
valdov bei politinio ir religinio elito.
Monogamin eima
Monogamija arba vienpatyst (vienas vyras ir viena mona) - tai moderniosios visuomens
gyvenimo forma ir vienas labiausiai paplitusi santuokos ir eimos santykius reguliuojani princip. iuo
metu absoliuti dauguma valstybi yra tvirtinusios vienpatyst. Iki monogamijos monija vystsi daugel
ami, o visos kitos monijos istorijoje egzistavusios eimos formos buvo tik trumpalaikiai reikiniai. Nuo
bendruomenins, grupins santuokos moni ratas siaurjo, kol liko tik pora. Pasak J.Jakoniens
vienpatyst ...laikoma ne tik santuokini ir eimos santyki paanga, bet ir tam tikra socialins higienos
priemone siekiant apsaugoti sutuoktini ir j palikuoni sveikat, skatinti gersias mogaus savybes,
pavyzdiui, atsakomyb, savitarpio supratim ir pagalb".
Ji yra pagrsta vyro viepatavimu su aikiai ireiktu tikslu gimdyti vaikus, kuri kilm i tvo
neabejotina, ir is kilms neabejotinumas yra reikalingas tam, kad vaikai galt paveldti tvo turt.. Ji
atsiranda dl nauj socialini bei ekonomini slyg:
1) visuomenin gamyba pasiekia tok lyg, kad pagaminama daugiau nei suvartojama, ir susidarius
likut giminje pradeda savintis atskiros porins gimins eimos;
2) porin eima, pasisavindama likut, tampa tam tikru kiniu vienetu giminje ir tuo paiu save
priepastato giminei;
3) vyras eimoje uima viepataujani padt, nes dl darbo pasidalijimo jis pradeda usiiminti
gyvulininkyste, emdirbyste, amatais, o tai duoda daug vairi materialini grybi, o mona lieka nam
kyje;
4) porin eima, dl i aplinkybi buvusi tiktai santuokine lstele, gimininje santvarkoje, tampa
savarankika kine lstele, uima nepriklausom padt gimins atvilgiu ir suskaldo/suardo pai
giminin santvark;
5) gentis, gimin uleidia viet eimai, kuri i esms skiriasi nuo porins eimos giminje.
Kalbant apie Lietuvos eimos teiss raid, reikia paminti, kad jau Lietuvos Statutuose buvo
nustatyti monogamins, banytine santuoka pagrstos eimos pagrindai. Pagal Treij Lietuvos Statut
vyras, susituoks antrkart ir inojs, jog yra gyva pirmoji mona, buvo laikomas nusikaltliu ir
baudiamas mirties bausme. Tokia bausm buvo taikoma tik u banytinje santuokoje buvusio vyro
daugpatyst. Jau galiojant statutams, alia banytins santuokos egzistavo ir faktin arba neteisinta
santuoka.
iuolaikinse teiss sistemose deklaruojama sutuoktini teisin lygyb. Sociologijos moksle dar
iskiriama egalitarin eimos forma. Taiau skirtingai nei teisiniame reguliavime, faktinis vyro ar moters
5

vaidmuo daniausiai slygojamas visuomens kultros ir paproi. Atsivelgiant tai, moderniose

valstybse vyro ir moters vaidmuo yra panaus, o grietas pareig pasiskirstymas yra retas reikinys.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie yra skirtumai tarp kraujo giminysts ir punalualins eimos form?
2. Kokie yra matriarchato poymiai?
3. Kokia eimos forma bdinga XXI a. ir kokie jos ypatumai?
4. Kaip galtumte apibdinti svokas: poliginija, poliandrija, endogamija, egzogamija.5. Ar galjo
vyrauti poliandrija ir poliginija toje paioje vietovje vienu metu?
__________________________________________________________
[1] Purnien L. Jungtuvs ir isiskyrimai. Kaunas, 1932
2 TEMA. eimos teiss samprata. eimos teiss principai
vadas
ios temos potems: eimos teiss svoka, eimos teis kaip Lietuvos teiss sistemos sudtin dalis.
eimos teiss ir civilins teiss santykio problema. eimos teiss funkcijos. eimos teiss
reglamentuojam asmenini neturtini ir turtini santyki samprata. eimos santyki teisinio reguliavimo
metodas. eimos teiss altiniai. statym ir teiss analogija eimos teisje. eimos subjektini teisi
gyvendinimas ir gynimas. Iekinio senatis eimos teisje.
eimos santyki teisinio reglamentavimo principai: 1) monogamijos; 2) santuokos savanorikumo; 3)
sutuoktini lygiateisikumo; 4) prioritetins vaik teisi ir interes apsaugos gynimo; 5) vaik aukljimo
eimoje; 6) motinysts visokeriopos apsaugos; 7) kiti reglamentavimo principai.
Atskir potemi analizs tikslas suteikti ini nagrinjamais klausimais, sudarant studentui
galimyb vliau jas pritaikyti sprendiant praktines uduotis bei analizuojant konkreias situacijas,
reikalaujanias alternatyvi sprendim konstravimo.
Prie formuluojant eimos teiss svok, svarbu nustatyti, jos dalyk, kadangi tiek eimos teis,
tiek ir kitas teiss akas charakterizuoja teisinio reguliavimo dalykas bei metodas.
Teiss teorijoje teisinio reguliavimo dalykas suprantamas kaip visuma gimining visuomenini
santyki, reglamentuojam teiss normomis. Konkretinti teisinio reguliavimo srit tai klausti, kokie
socialiniai santykiai ir kokiu mastu patenka teisinio reguliavimo srit, t.y. reguliuojami vienos ar kitos
teiss akos. Teiss normomis pirmiausia reguliuojami tie moni santykiai, kurie turi pirmaeils reikms
apsaugoti arba gyvendinti mogaus teises. Atsivelgiant tai, teisinio reguliavimo dalyko (iuo atveju
eimos teiss dalyko) analiz apima 1) visuomenini santyki, sudarani visum pastarojo dalyko, esms
ir specifini poymi atskleidim/irykinim, ir 2) i santyki dalyvi bendr charakteristik.
Paymtina, kad eimos teiss reguliavimo dalyku yra ne pati eima (kurios sampratas
nagrinsime kitoje temoje), o santykiai susiklostantys tarp eimos nari. Taiau ne visi eimoje
egzistuojantys santykiai yra reguliuojami teiss normomis (pvz. meil, pagarba, dvasiniai ryiai tarp
sutuoktini bei kt.eimos nari), pastarieji yra grindiami doroviniais sitikinimais, morals normomis ir
dl savo specifikumo daugelis j nepatenka eimos teiss reguliavimo srit. Taigi eimos teis iskiria i
eimoje egzistuojani santyki visumos tam tikrus santykius, kurie ir sudaro eimos teiss dalyk.
Teisiniu poiriu eimos santykiai gali bti asmeniniai neturtiniai ir turtiniai. Tai yra, eimos
santykiai klasifikuotini dvi grupes: santykiai, susiklostantys tarp sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos
nari, t.y. vidiniai eimos santykiai, ir santykiai, susiklostantys tarp eimos (jos nari) ir treij (fizini ar
juridini) asmen, - ioriniai eimos santykiai. Vidiniai ir ioriniai eimos santykiai yra nevienodos
prigimties: eimos narius sieja tiek turtiniai, tiek ir asmeniniai neturtiniai santykiai.
Asmeniniai neturtiniai santykiai
Tai tokie visuomeniniai santykiai, kurie susidaro tarp sutuoktini, sutuoktini ir j vaik bei kit
eimos nari. Jie neturi ekonomins verts, t.y. negali bti ireikti pinigine forma. Pastarieji santykiai tarp
6

sutuoktini susiformuoja jiems gyvendinant savo teises bei laisves nepriklausomum renkantis pavard
sudarant santuok bei j nutraukiant, sprendiant tvysts bei motinysts, vaik aukljimo bei kt. eimos
gyvenimo klausimus, taip pat santykiai, atsirandantys realizuojant vaiko teis gyventi ir bti aukljamam
eimoje, bendrauti su kt. eimos nariais. Asmeniniai neturtiniai eimos santykiai uima pagrindin viet,
jie turi lemiam pobd eimos gyvenime, kuriame susipina biologiniai ir socialiniai, materialiniai ir
dvasiniai, doroviniai ir psichologiniai procesai. Todl eimos santykiai yra specifinis teisinio reguliavimo
dalykas, kur nukreipta ne tik teiss, bet ir morals, ideologijos, religijos jga ir taka. Toks didelis i
santyki vaidmuo eimos gyvenime aikinamas tuo, kad jie susij su meile, pagarba, pasitikjimu,
moraline tarpusavio parama, moni gimins pratsimu, vaik aukljimu, t.y. per iuos santykius reikiasi
intymiosios mogikojo gyvenimo puss, nematerialins vertybs ir interesai. I sutuoktini, tv ir vaik,
kt.eimos nari asmenini neturtini tarpusavio santyki atsiranda turtiniai santykiai, kurie neatsikriamai
susij su eimos nariais, yra priklausomi nuo i santyki.
Turtiniai santykiai
Tai tokie visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda tarp sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos nari
i asmenini neturtini santyki dl materialini vertybi valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis, taip
pat dl materialins paramos/ilaikymo teikimo. Turtiniai santykiai, sudarantys eimos teiss dalyk, savo
ruotu gali bti suskirstyti :1) turtiniai santykiai dl turto, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini
nuosavyb, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo/turtiniai santykiai dl turto, kuris yra sugyventini
bendrai gytas ir naudojamas; 2) turtiniai santykiai dl materialins paramos teikimo vienas kitam tiek
esant santuokoje, tiek j nutraukus statymo numatytais atvejais; 3) turtiniai tv ir vaik, kit eimos
nari santykiai dl materialins paramos teikimo statymo numatytais pagrindais ir slygomis. Daugelis
autori laikosi nuomons, kad asmeniniai neturtiniai santykiai turi prioritet prie turtinius, kadangi
pastarieji yra glaudiai susij su jais ir j atsiradimo pagrindas btent asnenini neturtini santyki
buvimas.
Taigi eimos teiss dalyk sudaro asmeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai, sureguliuoti eimos
teiss normomis.
CK 3.1str. detaliai vardija tuos santykius, kurie patenka teisinio reguliavimo srit, kaip pagrindiniai
eimos gyvenimo momentai, susij su eimos nari svarbiausi teisi ir pareig, reikalaujani tikslios
teisins reglamentacijos, atsiradimu, realizavimu/gyvendinimu ir pasibaigimu. Schema
Taigi eimos teiss dalykas tai eimos santykiai, sureguliuoti eimos teiss normomis.
Mintus santykius galima bt sugrupuoti :
1) santykiai, atsirandantys i santuokos sudarymo, jos nutraukimo bei pripainimo negaliojania fakto,
taip vadinami santuokiniai santykiai. Turint omenyje, kad santuoka yra eimos pagrindas, eimos
statymai nustato tam tikrus jos sudarymo, galiojimo, pasibaigimo pagrindus bei tvark.
2) apima sutuoktini asmeninius neturtinius ir turtinius santykius. Kaip pavyzdys, santykiai tarp
sutuoktini dl profesijos, gyvenamosios vietos pasirinkimo, dl turto, esanio bjn valdymo, naudojimo,
disponavimo ir pan.;
3) turtinio bei asmeninio neturtinio pobdio santykiai (teiss ir pareigos) tarp vaik ir tv bei kit
eimos nari, pavyzdiui, vaik teis bendrauti su artimais giminaiiais-seneliais, broliais; seneli
pareiga ilaikyti vaikaiius ir t.t., vaik kilms nustatymas-tvysts pripainimas; turtiniai santykiai tarp
sugyventini;
4) santykiai, atsirandantys dl atitinkamos prieiros formos parinkimo vaikams, laikinai arba visam
laikui netekusiems savo eimos aplinkos, t.y. tvams mirus, pripainus neveiksniu, apribojus tv valdi
ir pan.;(vaikinimas, globos ir rpybos nustatymo pagrindai ir tvarka).
5) civilins bkls akt registravimo tvarka.
Galima iskirti specifinius bruous santyki, reguliuojam eimos teiss normomis:
1) specifinis subjekt ratas (fiziniai asmenys);
2) ie santykiai(tiek asmeniniai, tiek turtiniai) atsiranda savit juridini fakt pagrindu-santuoka,
vaikinimas, tvyst ir pan., tuo tarpu civilinei teisei bdingi tokie juridiniai faktai kaip sutartys ir kiti
sandoriai (kiekviena sutartis yra sandoris, bet ne kiekvienas sandoris-sutartis),teism sprendimai,
administraciniai aktai ir pan.(1.136 str.), kitaip tariant T labiau nei kitoms akoms bdingas juridinis
faktas padtis/bsena, nors eimins teiss ir pareigos gali kilti ir tokio juridinio fakto, kaip
7

sutartis(vedyb sutartis);
3) eimos santyki tstinis pobdis, ir jais siejami asmenys neatsitiktinai (prieingai nei CT), bet T
santyki dalyviai artimi asmenys, kurie susieti santuoka, giminyste ,t.t., tai yra sutuoktinia, tvai ir vaikai,
broliai, seneliai ir t.t.;
4) eimos santyki asmeninis pobdis/individualizacija, btent j dalyviai negali atsisakyti savo teisi
ir pareig ar perduoti tretiesiems asmenims, taip pat j negalima ali susitarimu padovanoti, paveldti,
parduoti ir pan., prieingai CT santykiams;
5) savo turiniu eimos santykiai pirmiausia yra asmeninio pobdio ir tik po to turtinio, t.y. pastarieji
glaudiai susieti ir atsiranda j pagrindu (CT prioritetas turtiniams), be to, turtiniai eimos santykiai
pasiymi neekvivalentiniu bei neatlygintiniu pobdiu.
Teiss teorijoje kiekviena teiss aka yra atribojama pagal kelet kriterij, materialusis kriterijus,
atsakantis klausim k/kokius visuomeninius santykius reguliuoja teiss aka - tai reguliavimo dalykas,
kur mes vardijome bei kitas kriterijus, atsakantis klausim kaip/kokiu bdu ir kuris slygotas teisinio
reguliavimo dalyko, - tai teisinio reguliavimo metodas - suprantamas kaip visuma teisini bd ir
priemoni, kuriais yra reguliuojami visuomeniniai santykiai, sudarantys eimos teiss reguliavimo
dalyk.
Kodl teisinio reguliavimo dalykas negali bti vieninteliu kriterijumi priskiriant teiss normas tam
tikrai teiss akai?
1) panas visuomeniniai teisiniai santykiai kartais reguliuojami skirtingais bdais;
2) vienos ries visuomeniniai teisiniai santykiai gali bti vairs nors iorikai ir panas vieni
kitus.
Tarkim ilaikymas (tv savo vaik) siejamas ir su turtiniais santykiais teiss normas, susijusias su
ilaikymu(pvz. ilaikymas iki gyvos galvos) randame ir civilinje teisje; jei piktybikai vengia ilaikyti
savo vaikus tai galima ir baudiamoji atsakomyb. Matome, kad teisinis santykis reglamentuojamas
keletos norm, taiau esani skirtingose teiss akose.
Teisinio reguliavimo metod kaip teiss norm sisteminimo pagrind apibdina tam tikri poymiai:
1)
koki teisini fakt pagrindu atsiranda, pasikeiia ar nutrksta reguliuojami santykiai;
2)
teisinio santykio dalyvi teisin padtis vienas kito atvilgiu;
3)
valstybs prievartos priemoni (sankcij) u teiss norm paeidimus taikymas, to taikymo
tvarka ir sankcij pobdis.
Veikiant eimos santykius tam tikrais bdais bei priemonmis, eimos teis paveria juos
atitinkamomis taisyklmis, siekiant sutvirtinti eim, ir suteikia galimyb realizuoti eimos nariams savo
teises ir teistus interesus, o taip pat atlikti savo pareigas.
eimos teiss teorijoje nra vieningos nuomons dl eimos santyki teisinio reguliavimo metodo.
Yra keletas pozicij, pvz. V.F Jakovlevas nurodo, kad pagal veikimo turin eimos santykiamsdispozityvus, o pagal paliepimo/iraikos form imperatyvus. Btent tai yra metodo specifika. eimos
teisinio reguliavimo metodo dispozityvikumas pasireikia tuo, kad eimos teis aprpina asmenis
teisinmis priemonmis, skirtomis poreiki ir interes patenkinimui eimini santyki sferoje. Joms
priskirtina: eiminis teisnumas ir konkreios sutuoktini, tv, vaik ir kit eimos nari teiss. T yra ne
tik galinani, bet ir pareigojani bei draudianij norm. Taiau eimini santyki subjekt pareigos
nra savitiksls, jos ivedamos i subjektini teisi, kuri realizacija ir utikrinama pareigomis. Prieingai
nei galiojs SK, T suteik daugiau erdvs eimos santyki subjekt laisvei, j tarpusavio susitarimui;
taip nuo smulkmeniko ir detalaus eimos santyki valstybinio reguliavimo pereinama kit asmenini
santyki lygmen. M.V. Antakolskaja teigia, kad kiek tai manoma, eiminiai santykiai reguliuojami
dispozityviomis normomis, suteikianiomis eimos santyki subjektams galimyb patiems
apibrti/nustatyti eimini santyki turin, pvz. vedyb sutartimi. Kita vertus, negalime pamirti ir
imperatyvi norm, kuri reikia laikytis sudarant susitarimus ir ne tik imperatyv uima svarbi viet,
pvz. santuokos sudarymas, jos nutraukimas, pripainimas jos negaliojania, asmeniniai sutuoktini
santykiai, asmeniniai santykiai tarp tv ir vaik, vaikinimo santykiai ir pan. Todl T teisinio
reguliavimo metodui bdingas tiek dispozityvikumas(ali lygyb, j iniciatyva formuojant santykius),
tiek imperatyvus pobdis. Apskritai reguliuojant moni santykius teiss priemonmis, neturi bti
absoliutinama nei imperatyviojo, nei dispozityviojo metodo kompetencija, nes tai lems vienpusikum.
8

Pasak T.Hobso, Pilieiai sustabarja, jeigu nedaro nieko be tiesioginio statym paliepimo, ir isibgioja
visas puses, jeigu statymas visk palieka j nuoirai.
Galima iskirti kelet eimos santyki teisinio reguliavimo metodo poymi:

eimos santyki dalyvi susitarimo reikm kur kas maesn nei civilinio susitarimo. Pagal T i
susitarimo apskritai negali atsirasti asmenins neturtins teiss ir tik retais atvejais turtins teiss ir
pareigos. statymas nedraudia sutuoktiniams sudaryti vairius sandorius, taiau i j atsiranadanios
teiss ir pareigos yra civilinio, o ne eiminio pobdio. Santuokos sudarymas yra susituokianij
sjunga, lieianti j asmenin gyvenim. Susitarimas tuoktis dar nesukuria santuokini santyki, nes tokia
sjunga turi bti registruota statym nustatyta tvarka. (P. Rasimaviius Tarybins eimos teis psl.
18-20)
Taigi apibdinus pagrindines charakteristikas, galime apibrti jos samprat. eimos teis sudaro
sistema teiss norm, objektyviai tarpusavy susijusi ir sudarani atskirus jos institutus. eimos teiss
moksle nra nusistovjusio vieningo eimos teiss apibrimo. Todl eimos teis galima apibrti kaip
teiss ak, kuri sudaro sistema teiss norm, reguliuojani eiminius santykius, tai yra asmeninius
neturtinius ir turtinius santykius, atsirandanius i santuokos, giminysts, vaikinimo, globos ir rpybos.
3.3 str.2d. nustato eimos teiss udavinius/tikslus.
vardijus tikslus, irykja funkcijos. Teiss funkcija- tai teiss poveikio moni elgesiui kryptys ar
bdai. T paskirtis gyvendinama teiss funkcijomis. TT yra iskiriamos reguliacin ir apsaugin, nors
pvz. A.Vaivilos manymu, apsaugins f-jos terminas nra tikslus, nes i f-ja susitapatina su socialine
teiss paskirtimi apskritai. Saugoti mogaus teises yra ne tik apsaugins, bet vis teiss f-j, taip pat ir
reguliavimo f-jos paskirtis, nes reguliuoti moni elges tai saugoti j teises. Kt. teoretik nuomone,
9

apsaugin f-ja tai reguliacins garantas.

Yra iskiriamos ir kt. T funkcijos (aukljamoji- skatina apmstyti galimas pasekmes, kurios atsiras
nepaklusus teiss imperatyvams, taip pat t naud, kuri garantuoja teistas elgesys).
Panaias f-jas iskiria ir K.Standley -reguliuojamoji, apsaugin, remianioji. O T aplinka/veikimo
sfera iimtinai lieia branduolin eim, o apsaugin f-ja ypatingai svarbi, kai kalbama apie vaikus.
eimos teiss ir civilins teiss santykio problema
Siekiant suvokti eimos teiss viet teiss sistemoje, vertt prisiminti, kad bet kurios valstybs
nacionalins teiss sistema yra vieningas junginys.[1] Kiekvienos alies teis turi savit vidin struktr,
kuri pirmiausiai pasireikia teiss dalijimu viej ir privaij. is teiss skirstymas atjo i romn
laik. eimos santykiai (daniausiai reguliuojami tik morals ir etikos norm) valstybs turi bti
reglamentuojami ypa atsargiai ir korektikai, t.y. valstybs intervencija yra minimali. Mokslininkai
paprastai link priskirti eimos teis prie privatins teiss ak, netgi nurodydami, kad tai civilins teiss
sudtin dalis.
Oponuojant galima teigti, kad egzistuoja visa eil ypatybi, suteikiani eimos teisei viej pobd.
Vienas ymiausi rus teisinink L.Petraickis[2] teigia, kad eimos teisje reikt iskirti du skirtingus
elementus, kuriuos jis slygikai pavadino:
1)
vidin eimos teis tai asmeniniai eiminiai santykiai, negyvendinami teiss pagalba;
2)
iorin eimos teis tai daniausiai turtiniai santykiai ir nedidel neturtini asmenini
santyki dalis, kurie reguliuojami teiss.
Norint isiaikinti eimos teiss ir civilins teiss santyk, reikia atlikti ias teiss akas jungiani ir
skiriani poymi analiz. Taiau dert turti galvoje, kad daugelio sfer palyginti negalima ir dl
civilins teiss reguliavimo platumo, ir dl eimos teiss reguliavimo dalyko specifikos. Tiesiog
bandysime isiaikinti, ar eimos teis dert laikyti savarankika teiss aka ar tik civilins teiss dalimi.
Diskusija iuo klausimu vyksta jau seniai. Yra keletas nuomoni: 1) eimos teis - tai savarankika teiss
aka (D.I.Mejer, O.A.Krasavikovas, V.A.Dozorcevas) ir 2) eimos teis nesudaro atskiros teiss akos, o
yra civilins teiss sudedamoji dalis (G.F.ereneviius), ilg laik buvusi CT institutu, vliau poakiu.
Mokslinje literatroje yra teigiama, kad eimos teiss esm fizins prigimties poreiki
patenkinimas ir moralin asmens realizacija.[3] Tai eimos teiss specifika, nepasiduodanti teisiniam
reguliavimui. Reikt analizuoti objektyvius eimos santyki poymius, kurie atsispindi teisiname
reguliavime. Kita vertus, eimos santyki specifika ir yra ne tik objektyvs, bet ir subjektyvs, neturtiniai
eiminiai santykiai, kurie gali nulemti teisin eimini santyki baigt, pavyzdiui, santuokos nutraukimas
abiej sutuoktini sutarimu (LR CK 3.51 str.). Tad asmenini santyki tarp eimos nari egzistavimas yra
labai svarbus eimini teisini santyki bruoas, kurio ignoruoti negalima. Analizuojant eimos teiss ir
civilins teiss poymius, dert prisiminti apie eimos teiss santyki specifin dalijimsi asmeninius ir
turinius santykius, gal kiek didesn dmes skiriant turini santyki palyginimui, nes speciali subjekt
(eimos nari) asmenini santyki prigimtis neleis surasti analog civilinje teisje. Bet juk io darbo
udavinys nra eimos teiss paneigimas. Tiesiog reikia isiaikinti jos viet teisini santyki reguliavimo
sferoje, tai suteikt eiminiams santykiams tam tikro stabilumo ir aikumo.
Lyginant eimos ir civilinius teisinius santykius dert pastebti, kad:
civiliniai teisiniai santykiai atsiranda kaip ali valios iraika, o eiminiai teisiniai santykiai kyla
i ypating fakt (giminyst, santuoka, motinyst ir kt.). Nors sutartys, kaip ali valios iraika, gauna
vis didesns reikms ir eimos santykiuose (pvz., vedyb sutartys).
vienu daniausiai nurodom skiriamj poymi yra lyginamj teisini santyki trukm.
eiminiai santykiai nesudaromi tam tikram apibrtam laikui. Negalima numatyti, kad, pavyzdiui,
santuoka truks deimt met. Civiliniai teisiniai santykiai daniausiai tsiasi tam tikr konkret laik, pvz.,
kol bus vykdyta prievol. Taiau egzistuoja santyki, kurie gali tstis ilgesn laik nei eimos santykiai.
Kaip pavyzd galime nurodyti nuosavybs teisinius santykius, kurie vystosi ir toliau po savininko mirties,
nes pereina pdiniams.
eimos santyki esm yra fiziologini ir emocini poreiki tenkinimas, o civilins teiss - kins
veiklos reguliavimas. Nors alia asmenini santyki eimoje susiklosto ir turtiniai, labiausiai
pasiduodantys teisiniam reguliavimui.
10

 Civiliniai teisiniai santykiai gali kilti tarp bet koki teiss subjekt (fizini, juridini asmen ar
valstybs), eimos teisiniai santykiai gali susidaryti tik tarp fizini asmen. eimos teisini santyki
subjektai turi ypating status (sutuoktiniai, tvai vaikai) nepana civilini santyki dalyvi
(savininkas, skolininkas kreditorius).
Civiliniai teisiniai santykiai priklausomai nuo ries gali bti atlygintiniai (pvz., nuoma, paskola)
ir neatlygintiniai (pvz., panauda, dovanojimas). eiminiai santykiai neatlygintinai ir neekvivalentiki.
Kitaip tariant, eimos teiss ir pareigos vykdomos negaunant jokio atlyginimo, t.y. eimos teisini
santyki iraika sudtingesn nei civiliniuose teisiniuose santykiuose.
eimos teisini santyki subjektai negali atsisakyti eimos teisi ir pareig, perleisti jas ar
paveldti.

Civiliniai teisiniai santykiai reguliuojami dispozityvj pobd turiniomis normomis, o

eiminiai santykiai kai kuriais atvejais ir absoliut pobd turiniais paliepimais - imperatyvais. alys savo
valia negali nustatyti kitoki eimos teisi ar pareig nei numatyta statyme.
1)
2)
3)
4)

Savarankikos teiss akos atsiradimo slygos yra:

visuomenini santyki savitumo laipsnis;
j socialin svarba;
nebuvimas galimybs tuos santykius sureguliuoti jau turim teiss ak normomis;
btinyb taikyti iai santyki grupei special teisinio reguliavimo metod.

Vis pirma teisinio reguliavimo dalykas CT taip pat reguliuoja turtinius ir asmeninius neturtinius
santykius. Skirtumai - T asmeniniai neturtiniai santykiai uima centrin pozicij, o turtiniai santykiai
atsiranda tarp sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos nari btent i asmenini neturtini santyki dl
materialini vertybi valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis, taip pat dl materialins
paramos/ilaikymo teikimo. Antra tai metodo specifikumas.
Rus teoretik (primus 1995 m.. Rusijos Federacijos eimos kodeks) nuomons vairios
(A.M.Neiajeva, M.V.Antokolskaja), taiau vis dlto pozicija, kad T-tai savarankika teiss aka, nors ir
ypatingai susijusi su CT, priimtinesn, nors ir pastebimas eimos santyki ir civilini teisini santyki
supanajimas tam tikrais atvejais (vedyb sutarties sudarymas, kuri gali bti pripainta negaliojania,
remiantis bendrais sandori negaliojimo pagrindais, vieo susitarimo tuoktis atveju, alis gali reikalauti
neturtins alos atlyginimo, jei kita alis atsisak sudaryti santuok be pakankamo pagrindo ir pan.).
M.V.Antokolskaja laikosi nuomons, kad T nepasiymi kokybikais materialiais kriterijais, kurie leist
atriboti eimos santykius, o T metodas tai metodas, kuriuo operuoja CT, taigi T - CT poakis. Pagal
A.Vaivil teiss poakis tai santykikai savarankika teiss akos dalis.
Teiss teorijoje subordinacijos pagrindu atitinkamos teiss normos suorganizuojamos tam tikrus
institutus, poakius, akas, o koreliacijos metodas suvienija teiss akas pagal j atliekamas funkcijas,
kur teiss akos viena kit papildo, garantuoja funkcionalum. Taigi siekiant io tikslo, teiss akos yra
skirstomos materialisias ir proceso. T tai materialioji teiss aka. Jei skirstysime teises akas pagal
teisin profil tai bus civilinio profilio; jei pagal svarb tai ivestin, kuri susiformavo fundamentali
teiss ak bazje ir kuri savarankika savo egzistencijoje.
CK struktra ir eimos teiss kaip Lietuvos teiss sistemos sudtin dalis
Darbo grup, kuriai buvo patikta parengti CK projekt, jau nuo pirmj savo veiklos ingsni
nuosekliai gyn vientiso CK idj, pagal kuri eimos santykiai sudaro sudtin privatins teiss
reguliavimo dalyko dal. Laikantis tokios nuomons, eima, eimos vidiniai ir ioriniai santykiai
objektyviai negali bti eleminuojami i CK taikymo srities.
Kita vertus:
a) reikia atsivelgti tai, kad eima yra ypatinga moni bendrumo forma, savotikas kolektyvinis
subjektas, kuriame susipina dvasiniai, ekonominiai, socialiniai elementai, eimos viduje ir jos iorje
galini susiformuoti ir susiformuojani turtini bei neturtini santyki specifik, nes visikai
suprantama, kad pvz., turtiniai santykiai tarp fizini asmen, kuri nesieja eimos santykiai, arba tarp
juridini asmen negali bti reguliuojami lygiai taip pat, kaip turtiniai santykiai tarp sutuoktini. Taigi
11

eimos klausim reguliavimas II CK knygoje Asmenys nebt priimtinas. Todl eimos santykius
reguliuojanios normos buvo iskirtos atskir 3 CK knyg.
b) 3 knygos struktra atitinkamai buvo modeliuojama ir atsivelgiant eimos santyki
dvilypum(asmeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai), kurie minimi ir CK 1 knygos 1.1str., kuriame
apibrtas teisinio reguliavimo dalykas.
c) T buvimas sudtine CK dalimi lm ir tai, kad kai kurie klausimai, bendri visai CT ar
atitinkamiems jos institutams, 3 knygoje jau nebekartojami. T visad reiks atminti taikant ir sisteminiu
metodu aikinant 3 kn., kaip kodifikuoto teiss akto dalies, normas.Pvz., bendrieji CT principai, tvirtinti
CK I kn. 1.2 str., kartu yra ir T principai, taiau taikomi vertinus i santyki specifik.(sutarties laisvs
principo ribos siauresns T, civilini santyki subjekt lygiateisikumo pr. Transfuormuojasi
sutuoktini lygiateisikum).
d) Santuokos ir eimos santykius reguliuojani norm inkorporavimas CK 3 knyg dar reikia,
kad iems santykiams bus taikomos ir kitos CK knyg normos. Tai nustatyta ir 3.1 str.2d. (pvz.
tarptautins privatins teiss klausimus, susijusius su eimos santykiais, reguliuoja CK I kn. 1.24-1.36 str.
arba vedyb sutariai atitinkamai taikomos ir 6 knygos Prievoli teis normos.).
Apibendrinant, galima teigti, kad eimos teiss reguliuojami visuomeniniai santykiai pasiymi
savitumu, iskirianiu juos i kit civilini santyki - tai asmeniniai neturtiniai santykiai. Nematerials
eimos santykiai yra materialini eimos santyki pagrindas. Pastarieji reguliuojami kitaip nei civiliniai
turtiniai santykiai. Taiau i esms eimos teisiniai santykiai yra gyvendinami civilins teiss
mechanizm pagalba. iuo metu eimos teis beveik visose Europos alyse puikiai tarpsta civilins teiss
rmuose.
eimos santyki teisinio reglamentavimo PRINCIPAI
Lot.principium pradia, pagrindas, pirminis altinis. Tai svarbiausi teiss reikimosi bdai arba
pagrindins teisins idjos, vertybins orientacijos, kurios nurodo, kaip konkreiomis teiss normomis turi
bti reguliuojami moni santykiai.
T principai svarbs, nes jais remiantis aikinamos eimos teiss normos, nustatomos
pageidaujamo, o i kitos puss neleistimo elgesio ribos, tokiu bdu suformuojant teigiamos elgsenos
eimoje model.
3.3str. vardija pagrindinius T principus:

12

1. Monogamijos
Gr.kl. mono-vienas, vienintelis, gamos-santuoka. Esm neleidiama sudaryti santuokos tarp vyro
ir moters, i kuri bent vienas jau yra kitoje santuokoje. 3.16 str. viena i santuokos sudarymo slyg
draudimas paeisti monogamijos princip.
2.Santuokos savanorikumo
is principas yra konstitucinis, t.y. LRK 38 str.3d. nustato, kad santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir
moters sutarimu. Toks sutarimas, pagal 3.7 str. 1d., yra statymo nustatyta tvarka formintas savanorikas
vyro ir moters susitarimas sukurti eimos teisinius santykius. Taigi is principas tvirtina kiekvienos
moters ir kiekvieno vyro teis savo nuoira isirinkti mon/vyr be paalinio sikiimo ar prievartos. is
principas laikytinas ir viena i santuokos sudarymo slyg, vardyt 3.13 str. santuoka sudaroma laisva
vyro ir moters valia ir bet koks grasinimas, prievarta, apgaul ar kitokie valios tkumai(veiksnumas) yra
pagrindas santuok pripainti negaliojania. Nagrinjamas principas numato ir santuokos nutraukimo
galimyb - ituokos laisv. Atkreiptinas dmesys, kad kalbant apie santuokos savanorikum, turima
skirting lyi santuoka, nes Lietuvoje gj, lesbiei, transeksual santuokos nra pripastamos.
3.Sutuoktini lygiateisikumo
Konstitucinis principas 38 str.5d.LRK sutuoktini teiss eimoje lygios. io principo esm
sudarius santuok sutuoktiniai turi lygias teises (pasirinkti pavard, usimim, naudotis turtu) ir vienod
civilin atsakomyb tarpusavio santykiuose bei vaik atvilgiu (auklti, ilaikyti, rpintis j vietimu,
sveikata), santuokos sudarymo, jos trukms ir nutraukimo klausimais. 3.27 str.1d. nustatytos sutuoktini
lojalumo ir pagarbos vienas kitam, savitarpio moralins ir materialins paramos pareigos. T numatyta
galimyb teismine tvarka eimos interesais apriboti vieno i sutuoktini turtines teises (pvz., draudimas be
kito sutuoktinio disponuoti bendru turtu). Svarbus sutuoktini lygi teisi eimoje komponentas yra naujai
tvirtintas institutas eimos turtas.
Atkreiptinas dmesys, kad lygiateisikumo principas paiu bendriausiu poiriu yra tvirtintas CK
1.2str.1d.. Lygiateisikumas reikia diskriminavimo draudim ir reikalavim, kad vienodos situacijos bt
vertinamos vienodai, nebent dl labai svarbi ir objektyvi prieasi bt pakankamo pagrindo vertinti
jas skirtingai. Pastarasis principas yra konkretinamas 3.3 str., 3.26 str.2d., 3.117 str.1d. (sutuoktini
13

bendro turto lygi dali pr.), 3.123 str. - atvejai, kai nuo io principo galima nukrypti, 3.156str.1d. lygios
motinos ir tvo teiss ir pareigos savo vaikams.
4. Prioretins vaik teisi ir interes apsaugos ir gynimo
Sveikos ir visaverts asmenybs, atsakingo ir iniciatyvaus pilieio susiformavimas neatsiejamas nuo
vaiko teisi ir laisvi apsaugos garantij. Pirmoji nepilnameio interesus pradjo ginti darbo teis. T
normos ypatingai orientuotos vaik interesus, o vaiko interes virenybs principas tai pamatinis vaik
teisi apsaugos principas, kuris tvirtintas svarbiausiame tarptautiniame vaiko teises ginaniame teiss
akte JTO Vaiko teisi konvencijoje, taip pat LR vaiko teisi apsaugos pagrind statyme, kaip matome
is principas dominuoja ir CK 3.3 str.1d., 3.174 str. numato vaiko interes prioritet teismui sprendiant
gyvenamosios vietos nustatymo klausim, kai tvai gyvena skyrium; 3.188 str. ginami vaiko turtiniai
interesai, nustatant reikalavim gauti teismo leidim, kad sandoriai, kuriuos nori sudaryti vaiko
tvai/kt.teisti vaiko atstovai, disponuodami vaikui nuosavybs teise priklausaniu turtu, neprietarauja
vaiko interesams. Taiau tokios turto disponavimo tvarkos kontrol efektyviai gali bti vykdoma tik
privalomai registruotam turtui, be to, teismai, iduodami mint leidim, negali utikrinti, kad gauta
nauda bus panaudota iimtinai vaiko interesams tenkinti. 3.177 str.-teismo pareiga iklausyti vaik,
sugebant ireikti savo pairas, ir isiaikinti vaiko norus, kai nagrinjamas ginas dl vaik. (ilaikymo
priteisimas turtu, nesantuokini vaik teiss,pagal Vaiko teisi apsaugos pagrind st 13str.-vaikas,
neteks tv ir atiduotas globos staig, nepriklausomai nuo to, ar steigta globa, isaugo teis
gyv.bst, kuriame jis gyveno anksiau, arba jam st.nustat.tv. suteikiamas kt. ne.blogesnis bstas, o
nalaitis, neturintis gyv.b., juo aprpinamas st.n.tv..)
Vaiko interesai tai pirmiausia statymuose numatytos vailo teiss ir galimybs ias teises
gyvendinti konkreioje situacijoje. (LATS 1999 12 31 nutarimas Nr.24, Teism praktika 1999 Nr.12)
5. Vaik aukljimo eimoje
Pastarasis principas iplaukia i Vaik teisi konvencijos, kurios jau preambulje paymta, kad
vaikas visapusikai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas eimoje, jausdamas laim, meil ir
supratim. Ypating eimos viet visuomenje ir net valstybje pabria LRK 38str., numatantis, kad
eima yra visuomens ir valstybs pagrindas, o valstybs saugo ir globoja eim. Vaiko teiss eimoje
atsiranda i eimos teisini santyki, kylani tarp eimos nari. Iskirtinos: teis bendrauti su abiem
tvais, kai tvai gyvena skyrium, taip pat si kt.giminaiiais;teis turti atskir turt nuo eimos nari;teis
reikalauti i abiej tv sudaryti tinkamas slygas vystytis, materialiai ilaikyti, aprpinti gyv.bstu;teis
nuomons pareikim vaik lieianiais klausimais ir tai, kad i nuomon bt atsivelgta. Tvams
tenka pagrindin atsakomyb u vaiko aukljim, ugdym ir ilaikym ir jie negali atsisakyti savo teisi ar
panaikinti pareig savo noru. 3.161 str.3 d. tvas/motina, pas kur gyvena vaikas, neturi teiss kliudyti
vaikui bendrauti su antruoju i tv. i teis atsiranda i konstitucini tvysts bei motinysts teisi,
utikrinani abiems tvams galimyb realizuoti savo pareig auklti vaikus, pagaliau tokia teis ypa
gina vaiko interesus, tarp kuri yra ir poreikis bti aukljamam abiej tv. Tokia teis gali bti apribota,
jei tai kenkia vaiko interesams 3.180str. (tv valdios apribojimas).
6. Motinysts visokeriopos apsaugos.
Konstitucinis principas motinysts sauga ir globa vienas prioritetini valstybs udavini.
Motinyst moters gebjimas atlikti iskirtin biologin ir socialin funkcij gimdyti vaikus, pratsti
monijos egzistencij. Lietuvos valstybs cocialin politika motinysts saugos srityje neprietarauja
saugios motinysts koncepcijai, kuri suformuluota daugelyje Pasaulio sveikatos organizacijos rezoliucij.
iuose dokumentuose pabriama, kad saugi motinyst tai visuma socialini, ekonomini, teisini ir
medicinos priemoni, kurios leidia moterims ivengti nepageidaujamo ntumo arba padeda gimdant
vaikus, kai palankiausias tam amius, kai moteris to nori, ir be neigiamo poveikio jos organizmui, padeda
isaugoti gimdyvi sveikat, sudaro slygas auklti vaikus, leidia suderinti motinyst, buities
reikalavimus ir darbin veikl. is principas realizuojamas ir atskiruose statymuose/darbo teisje
draudimas darbdavio valia ir iniciatyva nutraukti DS su nia moterimi, ntumo ir gimdymo atostog
suteikimas, paalp skyrimas ir t.t.
7. Kiti civilini santyki teisinio reglamentavimo pr.
CK 1.2 str. nuosavybs nelieiamumas (3.84-3.85str.); sutarties laisvs- ribos siauresns T,
(sutarties laisvs principas pasireikia tuo, kad alys laisvos sudaryti/atsisakyti sudaryti sutart, nustatyti
14

sutarties turin. Kita vertus, absoliuti sutarties laisv negalima ir laisv nustatyti sutarties turin riboja ne
tik imperatyvios teiss normos, bet ir visuomens morals principai.) Konsensualizmo principas (prieyb
formalizmo principui, t.y. pastarojo prioritetas teikiamas ne ali valiai, o valios iorins iraikos
formai. Tuo tarpu konsensualizmo esm svarbus ne tik sutarties formos, bet ir kiti aspektai, pavyzdiui,
aikinant sutart, konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius ali ketinimus, o ne vien
analizuoti kalbin raytins sutarties teksto reikm.) Siningumo ir teisingumo principas (bendrojo
pobdio reikalavimas, kuris leidia ne tik pripainti negaliojaniomis sutartis, sudarytas apgaule,
grasinant ar pasinaudojant susiklosiusiomis aplinkybmis, bet ir kontroliuoti jau sudarytos sutarties
slygas); nesikiimo privaius santykius( eimos gyvenim); visokeriopos civilini teisi teismins
gynybos (3.176 str.3d.); draudimas riboti civilines teises kitaip nei st. Numatyta tvarka ar pagrindais (is
principas reikia, kad n viena civilin teis nra absoliuti, statyme siekiant apsaugoti tam tikras teiss
ginamas vertybes gali bti nustatyti tam tikr teisi ribojimai 3.85 str., 3.92 str.)
eimos teiss altiniai
Teiss altiniai tai teiss norm objektyvizavimo, ireikimo bdai; teiss normos iraikos
priemon. 3.2str. reglamentuoja T altinius.
Konstitucija, bdama teisins sistemos pagrindas, yra vis teiss ak, taip pat ir T, altinis. T
svarbios nuostatos idstytos 38str.(eima yra visuomens ir v-bs pagrindas;v-b saugo ir globoja eim,
motinyst, tvyst ir vaikyst;santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu;sutuoktini teiss eimoje
lygios ir pan.),39str.(nepilnameius vaikus gina statymas ir t.t.). Taigi apskritai CK detalizuoja daugel
Konstitucijoje tvirtint teisi, nustato j gynimo teisinius bdus.
Civilinis kodeksas iuo poiriu svarbi 3.1str.2d. norma, nustatanti, kad eimos santykiams
taikomos taip pat ir kt. CK knyg normos, kiek i santyki nereguliuoja Treioji knyga. Aptariamoji
nuostata leidia utikrinti viso CK integralum ir kartu nustato, kad Treiosios knygos normos kt. CK
knyg atvilgiu turi bti laikomos specialiomis. Todl nesant spec. Normos, t.y. jeigu atitinkamo klausimo
nereguliuot 3kn. normos, turi bti taikomos bendrosios normos.
Kiti statymai eimos teiss kodifikavimas Civilinio kodekso knygos forma nereikia, kad joje
yra absoliuiai visos eimos teiss normos. Todl yra numatyta galimyb tam tikrus eimos santykius
reguliuoti atskirais LR statymais, kurie daniausiai detalizuoja CK normas. Pvz. statymas,
reglamentuojantis dirbtinio apvaisinimo slygas ir tvark, detalizuos 3.154 str., partnerysts registravimo
tvark reglamentuojantis statymas 3.229 str.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs, kit institucij priimti teiss aktai 3.2 str.2d. numato, kad
eimos teiss altinis gali bti ir Vyriausybs nutarimai ir kt.institucij(pvz. ministerij) teiss aktai.
Taiau LRV ir institucij galios reglamentuoti eimos santykius yra ribojamos, t.y. jos gali priimti teiss
aktus eimos teiss klausimais tik CK ir kt. statym numatytais atvejais. Be to, reglamentuoti eimos
santykius tik statym numatyta apimtimi. Tokie teiss aktai: LR Socialins apsaugos ir darbo
ministerijos sakymas, patvirtintas eimyn bendruosius nuostatus; LR Teisingumo ministro sakymas
Dl praneimo apie banyios(konfesij) nustatyta tvarka registruot santuok tvarka ir kt.
Tarptautins sutartys j reikm labai padidjo, nes dl tarptautinio privatins teiss vienodinimo
ir derinimo daugel srii reglamentuoja tarpt.sutart. Pagal CK 1.13str. Tarpt. sutartys pvz., daugiaals
(konvencijos) - JTO vaiko teisi konvencija; 1975m. Europos konvencija dl nesantuokini vaik teisinio
statuso; 1993m. Hagos konvencija dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje;
- dvials dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose su
Baltarusija, Estija, Latvija, Lenkija ir t.t.
Teisinis paprotys - teiss norm egzistavimo forma, kuri atsiranda kompetetingai v-bs institucijai
sankcionavus (patvirtinus) elgesio taisykl, susiformavusi paioje visuomenje dl ilgalaikio ir
daugkartinio kartojimosi. Paproiai eimos santykiams taikomi tik statym numatytais atvejais. statymas
turi prioritet paproio atvilgiu, t.y. jei yra prietaravimas tarp statym ir paproio, taikomas
statymas.
Bendrieji teiss principai 1.2 str. , 1.5 str . bendroji norma, joje tvirtinti principai taikomi
visuose CT poakiuose ir institutuose: daiktinje, taip pat ir eimos, paveldjimo teisje. Pvz. 3.4 str.2d.,
3.45 str., 3.3 str.
statymo ir teiss analogija T
15

Nors kodifikuotoje teiss sistemoje dauguma santyki reglamentuoja teiss normos, taiau statym
leidjas negali numatyti vis gyvenimo situacij. Todl galimi atvejai, kai vieno ar kito faktinio santykio
ar j grups konkreti teiss norma nereglamentuoja. Tuomet yra teiss spraga. Vienas i teiss sprag
upildymo bd yra statymo ar teiss analogija. 3.4str. Atkreiptinas dmesys, kad draudiama taikyti
pagal analogij specialias teiss normas, numatanias iimtis i bendrj taisykli. Svok speciali teiss
norma reikia suprasti kaip individuali gyvenimo situacij reglamentuojani taisykl.
eimos subjektini teisi gyvendinimas ir gynimas
3.5str. numato, kad asmenys savo nuoira gyvendina eimos teises ir nevaromi jomis naudojasi,
taip pat ir teise eimos teisi gynyb. 2d. nustato, kad gyvendindami eimos teises ir vykdydami eimos
pareigas, asmenys privalo laikytis statym, gerbti geros morals principus ir veikti
siningai...analogikos ribos tvirtintos LRK (28str.)-gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo
laisvmis, mogus privalo laikytis LRK ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. T nuostatos
tvirtindamos eil konkrei teisi, pvz.sutuoktini teis sudaryti vedyb sutart, numato ir j
gyvendinimo ribas, t.y. mintas pvz. sutuoktiniai sudarydami vedyb sutart ir apibrdami joje turtines
teises ir pareigas, turi nepaeisti imperatyvi statymo norm, geros morals ir pan. Jei asmenys
piktnaudiauja eimos teise, teismas gali atsisakyti ja ginti. 3d. btent konkretizuoja draudim,
piktnaudiauti eimos teismis (pvz.3.170str.3d.-tvas/motina, pas kur gyvena vaikas, neturi teiss
kliudyti antrajam i tv bendrauti su vaiku ir dalyvauti j aukljant;3.186str.)
Asmen laisv eiminiuose santykiuose utikrinama tuo, kad daugelio teisi, numatyt statyme,
realizacija/gyvendinimas priklauso nuo j pai valios, pvz. sutuoktinis, turintis teis gauti ilaikym i
kito sutuoktinio (3.72 str.), danai ja nepasinaudoja. Kita vertus, naudojimasis savo nuoira eimos
teismis gali bti apribotas statymu. Tai slygoja visuomeniniai interesai, btinyb apsaugoti
nepilnamei bei nedarbing eimos nari teises. Dl ios prieasties daugelis eimos nari teisi tuo pat
metu pasireikia ir kaip pareiga(ypa asmenininiuose neturtiniuose santykiuose), pavyzdiui tvai ne tik
turi teis , bet kartu ir privalo rpintis savo nepilnameiais vaikais 3.155 str. eimos teisi
gyvendinimas (taip pat ir teis gynyb) turi savo specifik, kai kalbame apie neveiksnius ir
nepilnameius(neveiksni asmen teises gyvendina globjai/rpintojai, tuo tarpu nepilnameiai daugel
eimos teisi gali gyvendinti patys(teis ireikti savo nuomon(pvz. 3.164 str.1d., 3.177 str.), teis
bendrauti su abiem tvais, su giminaiiais (3.161 str.), jei vaikas mano, kad tvai paeidinja jo teises, tai
teis kreiptis gynybos (3.164 str.2d.) ir kt. Tvai, kaip statyminiai atstovai, privalo utikrinti vaik teisi
gyvendinim. Atsisakymas nuo eimos teiss ar jos gyvendinimo nepanaikina ios teiss, iskyrus
statym numatytus atvejus.
- eimines subjektyvins teiss ir pareigos gali bti asmeninio ir turtinio pobdio.
- eimos subjektins teiss ir pareigos negali bti perduotos tretiesiems asmenims.
- eimos subjektins teiss ir pareigos savo teisine prigimtimi yra santykins, pvz. tvai savo
subjektyvines teises auklti vaikus gali gyvendinti tiktai tada, kai jie j turi, analogikai jei nra vaik, tai
negyvendins pareigos teikti ilaikym. Taiau tv subjektyvin teis vaik atvilgiu yra santykin, bet
gali bti paeista neapibrto asmen skaiiaus, todl ios teiss gynimo poiriu, t.y. santykyje su
treiaisiais asmenimis dl vaik, yra absoliutinio pobdio-3.168 str.3d., nes 3.165 str.1d.
Subjektini eimos teisi gynybos bdai tai statyme tvirtintos materialins-teisins priverstinio
pobdio priemons, kuri pagalba yra atstatoma(pripastama) paeista(ginijama) teis ir daromas
poveikis teiss paeidjui. T nepateikia eimos teisi gynybos bd srao, jie nustatomi atskirioms
teisini santyki rims konkreiose T normose. Todl paeistos eimos teiss turtojas gali pasinaudoti
ne bet kuriuo, o konkreiu bdu(-ais), tvirtintu eimos teiss normose. J apibria/nulemia ginamos
teiss specifika ir paeidimo pobdis. Pvz., toks bdas kaip nuostoli atlyginimas (3.10str.), priverstinis
pareigos vykdymas (3.193str.3d.) taikomas paeidus turtines teises. O asmenini neturtini teisi gynimui
taikomi pvz. tv valdios apribojimas (3.180str.)
Iekinio senatis T
Iekinio senatis suprantama kaip statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali
apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin. Iekinio senatis nra laikas, per kur asmuo gali kreiptis
teism dl paeistos teiss gynimo. Net ir pasibaigus statymo nustatytam terminui asmuo gali kreiptis
teism dl teismins gynybos, kadangi teis gynyb ir teis kreiptis teism yra savarankikos, viena nuo
16

kitos nepriklausomos teiss. 1.126 str.-reikalavim apginti paeist teis teismas priima nagrinti, nors
iekinio senaties terminas pasibaigs.(Komentaras 1.124str.)
Atsivelgiant eimos santyki specifik (dmesys asmeninius neturtinius santykius, kurie
glaudiai susij su asmens statusu, todl turi bti ginami nepriklausomai nuo j paeidimo momento), j
tstin pobd (turi bti ginami tol kol egzistuoja, t.y. kol j nenutraukia statyme nurodyti juridiniai faktai,
pvz. sutuoktinio mirtis), 3.6 str . tvirtina bendr taisykl, pagal kuri reikalavimams, kylantiems i eimos
teisini santyki, iekinio senatis taikoma tik statymo nustatytais atvejais. Tais atvejais, kai T normos
numato iekinio senaties taikymo galimyb, kartu yra nustatomi ir konkrets(daniausiai-sutrumpinti)
iekinio senaties terminai. Pvz. 3.10 str.4d. nustatytas sutrumpintas vieneri met iekinio senaties
terminas pareikti reikalavimus atlyginti nuostolius(turtin al, ireikt pinigais), atsiradusi nevykdius
be pakankamo pagrindo susitarimo tuoktis. 3.11 str.2d.- sutrumpintas 1m.iekinio senaties terminas
pareikti reikalavimus atlyginti ir neturtin al. 3.129 str.- reikalavimams dl turto, esanio BJSN,
iskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas 5m. iekinio senaties terminas. Dl nekilnojam
daikt iekinio senaties terminas netaikomas. (Galiojusiame SK 3m. visam turtui). Kita vertus,
iekinio senatis yra netaikoma pareikti reikalavim dl santuokos nutraukimo, tvysts pripainimui ir
pan.
Kitas aspektas tai momentas nuo kurio turi bti pradedama skaiiuoti iekinio senaties termino
eiga. 3.6 str.2 d. kalbama, kad iekinio senaties termin skaiiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir
atnaujinimo tvark nustato I knygos nuostatos, jeigu T normos nenustato kt. taisykli. Pagal 1.127 str.1d.
iekinio senaties terminas prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos, o teis iekin atsiranda nuo
tos dienos, kai asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Teiss iekin atsiradimas,
kartu iekinio senaties termino pradia nusakoma ne objektyviu(teiss paeidimo), o subjektyviu momentu
(kada asmuo suinojo ar turjo suinoto paeidus jo teises), nes teis ginti savo paeistas teises asmuo gali
gyvendinti tik inodamas, kad ios yra paeistos. Asmuo apie savo teiss paeidim gali suinoti t pai
dien, kai ji buvo paeista, taiau is momentas gali nesutapti, t.y. asmuo gali apie tai suinoti vliau.
Taiau siekiant nustatyti iekinio senaties termino pradi btina isiaikinti, ar asmuo apie paeist teis
vlai suinojo ne dl savo nerpestingumo ir aplaidaus elgesio, t.y. svarbu isiaikinti, kuri dien
rpestingas ir apdairus mogus, esant tokioms aplinkybms, turjo ir galjo suinoti, kad jo teis paeista.
Taigi iekinio senaties termino eigos pradia gali bti skaiiuojama: 1) nuo to momento, kai asmuo
suinojo ar turjo suinoti apie savo teiss paeidim; 2) nuo to momento, kuris nurodytas konkreiame
straipsnyje T norm, pvz. 3.129 str.- reikalavimams dl turto, esanio BJSN, iskyrus nekilnojamuosius
daiktus, padalijimo taikomas 5m. iekinio senaties terminas, skaiiuojamas nuo to momento, kai
sutuoktiniai pradjo gyventi skyrium; 3.152 str.- dl tvysts (motinysts) nuginijimo nustatomas 1m.
iekinio senaties terminas, kuris skaiiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo,kuris kreipiasi teism, suinojo
apie ginijamus duomenis, raytus vaiko gimimo rae, arba paaikjo aplinkybi, duodani pagrind
teigti, kad duomenys neatitinka tikrovs.

Kontroliniai klausimai:
1. Koks yra eimos teiss statusas Lietuvos teiss sistemoje?
2. Kokie yra eimini asmenini neturtini santyki ypatumai? Kokie neturtinio pobdio eimos teisiniai
santykiai yra reglamentuojami III CK knygoje?
3. Kaip galtumte apibdinti eimos teiss reguliavimo metod?
4. Kokius galtumte vardyti eimos teiss altinius, kuri normos reglamentuot vaik teises?
5. Koks vaidmuo prokuroro, aukljimo, gydymo, globos (rpybos) staig, vaiko teisi apsaugos
institucijos, policijos, mokymo staig gyvendinant ir ginant eimos teises?
6. Kaip galtumte apibdinti santuokos savanorikumo princip? Kok princip suponuoja mintas
principas?
7. Kokios konkreios vaiko teiss yra pagrstos vaik aukljimo eimoje principu?
8. Kokia yra iekinio senaties eimos teisje specifika?
9. Ar kitose teiss akose yra norm, ginani i eimos teiss kylanius santykius? Jei taip, tai pateikite
pavyzdi.
_________________________________________________________
17

[1] .. . . : , 1999. C.41.

[2] .. . , 1910.
C.112.
[3] .. // , 2000, Nr.7.
.76.
3 TEMA. eimos teisiniai santykiai
vadas
Nagrinjant i tem studentas turs galimyb analizuoti eimos sampratas (socialine, teisine
prasme), susipainti su eimos teisini santyki struktra bei atribojimo nuo kit teiss ak
reglamentuojam teisini santyki kriterijais; taip pat apibrime juridini fakt eimos teisje specifik
bei termin ypatumus.
Socialin ir teisin eimos samprata. eimos funkcijos.
eima, kaip socialinis reikinys/institutas, uima ypating viet visuomeniniame moni gyvenime;
tai svarbiausia asmenins buities organizavimo forma, santuokos sjunga ir giminyste besiremiantis
kolektyvinis subjektas. eima biosocialine prasme tai terp, kurioje reprodukuojama visuomen,
utikrinamas moni gimins tstinumas, naujosios kartos aukljimas ir ugdymas. Ir kaip jau minta LRK
38 str.- eima yra visuomens ir valstybs pagrindas. Panai nuostat numato ir pvz. Italijos konstitucija,
kur eima suprantama kaip natrali sjunga, pagrsta santuoka; Graikijos- kaip tautos isaugojimo ir
vystymo pagrindas. Dabartin (tipin) eima yra daugiaamio istorinio vairi santyki, susijusi su
santuoka ir eima, vystymosi rezultatas. Kita vertus, tebevyksta eimos formos transformacija, t.y.
tradicines eimas, pagrstas santuoka, keiia gyvenimas kartu be santuokos registracijos. Nei galiojs SK,
nei T normos neapibria eimos svokos, nors pvz.1996 m. buvo pateiktas SK projektas, kurio 3 str.
eima apibrta kaip santuoka pagrsta vyro ir moters sjunga, kuri sudaro sutuoktiniai, kartu su jais
gyvenantys vaikai ir kt. asmenys, susij savitarpyje kraujo ryiais, eimos teismis ir pareigomis. eimos
vertybinis vertinimas yra suformuluotas jau mintame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1
dalyje nurodant, kad eima yra visuomens ir valstybs pagrindas. eima kaip pagrindin socialin
bendrija visuomenje yra vyraujanti ir atlieka funkcijas, kurios svarbios ne tik eimos nariams, bet ir
visuomenei. Manytina, kad svarbiausia eimos funkcija yra biologin gimins pratsimas, itin
reikminga yra ir aukljamoji bei kin-ekonomin eimos veikla, kuri yra visos eimos, ypa vaik,
tinkamo ilaikymo ir raidos materialinis pagrindas.[1] Paymtina, kad biologin ir vaik aukljamoji
eimos funkcijos traktuojamos kaip pagrindiniai santuokos tikslai.[2]
eimos reikm visuomenei, jos funkcijas ir raidos tendencijas yra plaiai nagrinj sociologai,
kuri vertinim analiz suteikia didesn galimyb suformuluoti tikslesn eimos samprat. Plaija
prasme eima (angl. family, vok. Familie, pranc.famille) visada bus suvokiama kaip socialin grup, turinti
tam tikr iskirtin padt civilizuotoje visuomenje[3]. Visi autoriai, nagrinjantys eimos institut, i
esms sutinka, kad vienas mogus - dar ne eima. eima galime vadinti tik moni grup. Visuomenje
susiformavusi grupi analiz socialini moksl objektas. Filosofija eim supranta kaip visuomens
lstel, svarbiausi asmens buities organizavimo form, pagrst santuoka ir giminyste.[4] Sociologija
bene aktyviausiai nagrinja eimos, kaip visuomens dalies, problemas. Antai jau L. Diugi teig, kad
asmenys sudaro santuok, bet patys sau nebepriklauso, jie atlieka tam tikr socialin funkcij.[5]
Tradicine sociologine prasme eima suprantama, kaip asmen sjunga, susidedanti i drauge gyvenani
tv ir vaik, kartais - ir kit giminaii, pagrsta santuoka arba kraujo ryiais; eimos nariai tvarko bendr
k, tarpusavio santykius grindia dorovine atsakomybe, savitarpio supratimu ir pagalba.[6] Siaurja
prasme, eim sudaro tvai ir vaikai[7]. Tai tipinis eimos suvokimas, labiausiai paplits visuomenje.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nepateikia eimos svokos. Daugelyje usienio valstybi
(pavyzdiui, Vokietijos[8], Olandijos ir kt.) civiliniuose kodeksuose taip nra eimos apibrimo.
P.S.Vitkeviiaus nuomone, eima yra tam tikras asmen susivienijimas, ir kartais j gali sudaryti tik du
asmenys, taiau paprastai eimos yra didesns.[9] Kartais neaiku, ar tam tikri santykiai priklauso
eiminiams teisiniams santykiams, ar jie ginami teiss norm nustatyta tvarka. eima socialine prasme
nesutampa su eima teisine prasme. eimai iirus ir pasibaigus faktiniams eimos santykiams, teisiniai
eimos santykiai nesibaigia net ir nutraukus santuok ilieka tam tikros sutuoktini pareigos vienas
18

kitam ir vaikams. Remiantis teism praktika dert paymti, kad vienais atvejais teismai sprendime
konstatuoja, jog iiro tik santuoka,[10] o kitais kad iiro ir eima.[11] Manytina, kad eima negali
visikai inykti, todl, jei vaikas lieka gyventi su vienu i tv, tai jiedu ir sudaro eim.[12]
A.vinkliens nuomone, eima, kaip socialin bendrija, yra asmenybs ir visuomens
jungiamasis ryys. Ji geriausiai kokybikai ir kiekybikai atspindi visuomen. eima atitinka
visuomeninius, asmeninius ir grupinius poreikius, ji yra visuomens tikslas ir priemon. Industrinje
visuomenje reprodukcija, socializacija ir meil yra esmins eimos funkcijos. eima atlieka ir kitas
funkcijas: ekonomin, globos-rpybos, stratifikacin, rekreacin ir pan.
R.ibaitis atskleidia eimos funkcijas vykstant socialiniams pokyiams bei jos svarb
asmenybs ugdymui ir nurodo, kad eima sudaro kiekvienos tautos, visuomens istorins ir kasdiens
gyvensenos pagrind, yra seniausia ir pastoviausia moni socialinio ir asmeninio gyvenimo forma. Ji
ilaik tkstantmei istorini, ekonomini, politini pokyi, revoliucij, kar ibandym nat. eima
visuomet, ir dabartiniu laiku, atlieka nepamainom vaik auginimo, ugdymo ir kart raidos funkcij. ia
prasme tautos ir kultros istorinis tstinumas bei ateitis priklauso nuo eimos stabilumo, krybini gali ir
gebjimo prisitaikyti prie nauj ekonomini, sociokultrini gyvenimo slyg[13].
R.ibaiio nuomone, eimos svoka turi bent jau dvi pagrindines reikmes: konkrei apraomj ir abstraki - teorin. Pirmuoju atveju, odis eima nurodo, koki nors konkrei eim, o
antruoju odiu eima mginama aprpti visas esamas eim formas, modelius, kintani eimos
kompozicij. Autoriaus teigimu, pateikti eimos apibrim nra paprasta ne tik todl, kad esama vairi
eimos tip. eima yra gyvas, dinamikas procesas: ji susikuria, pleiasi, gana danai iyra, laikui bgant
kinta jos kompozicija, t.y. eim palieka suaug vaikai, isiskyr eimos nariai vl sukuria nauj eim,
sutuoktinis mirta, neretai va per nelaimingus atsitikimus, ir pan.[14]
Kuriant apibendrintus eimos apibdinimus mginama atsivelgti eimos - kaip kultros
subjekto, savitos socialins grups - svarbiausius poymius. Juos atspindi eim struktra, funkcijos,
eim kasdiens gyvensenos ypatingos slygos, eimos nari tarpusavio santyki juridinis
reglamentavimas, savitas dorovinis, emocinis pobdis. iuo atveju persipina vairs poymiai, kuriuos
suderinti ir glaustai, vienareikmikai susieti, nra paprasta. Vieni eimotyros specialistai labiau
akcentuoja eimos sandar, kiti funkcijas ar kur nors kit poym. Taiau visi apibendrinti eimos
apibrimai bna abstrakts ir sunkokai suprantami, o eimos problem tyrjai neturi vieningos, visuotinai
pripastamos eimos definicijos. Kadangi dabartinse isivysiusiose alyse susidar ir realiai
funkcionuoja vairs eimos tipai ir modeliai, vyksta atrs ginai ir diskusijos, k laikyti ar nelaikyti
eima, kokiai moni grupei, j gyvensenai, gali bti suteikiamas eimos statusas ir kam jis nesuteikiamas
(pavyzdiui, tos paios lyties asmen grupei ir jos bendrai gyvensenai). Teigiama, kad eima, kuri atsiras
ir iliks XXI amiuje, bus apibdinama ne tradicikai ar pasirinkimu, bet sutarimu, ikylaniu kiekvienoje
smulkmenoje, kai mogikasis intymumas ir sipareigojimas yra i tikrj vertinamas.[15]
Manytina, kad labiau ipltota bei pagrsta nuklearins eimos struktra ir funkcijomis yra i
eimos definicija: eima grup asmen, susijusi santuokos, kilms ar vaikinimo ryiais, turinti atskir
nam (eimynin) k, kurios nariai sveikauja vienas su kitu pagal savo uimam socialin padt
eimoje, - vyro ir monos, motinos ir tvo, snaus ir dukters, brolio ir sesers[16].
Ianalizavus eimos teiss problemas nagrinjanius darbus paaikjo, kad juose nra teisins
eimos, kuri bt apibrta tik pagal du galimus teisinius poymius: teisiniais pagrindais ir teisiniais
eimos ryiais, svokos. Todl bandymai pateikti teisin eimos svok buvo nerezultatyvs, kadangi
eima visada buvo sutapatinama su eimos teisini santyki subjektais.
eim galima suvokti atsivelgiant V.Riasencevo pateikt eimos teiss, kaip teiss akos,
samprat: eimos teis yra teiss aka, reguliuojanti neturtinius ir su jais susijusius turtinius santykius,
atsiradusius i santuokos, giminysts, vaikinimo, primimo vaikus auklti[17]. Panaiai eim galima
suvokti ir susipainus su P.V.Rasimaviiaus pateikta eimos teiss svoka, nors joje nenurodytas vienas i
eimos atsiradimo pagrind vaik pamimas auklti[18].
Kiti mokslininkai eimos apibrim pateikia remdamiesi iimtinai jos pagrindu santuoka,[19]
arba eimos svok stengiasi sutalpinti visus eimos poymius tiek teisinius, tiek neteisinius, ir pateikia
universali eimos svok: eima tai pagrsta santuoka ir giminyste sjunga asmen, susijusi
savitarpyje asmeninmis ir turtinmis teismis bei pareigomis, moraliniu, materialiniu bendrumu ir
parama, bendro kio tvarkymu ir vaik aukljimu[20].
Ianalizavus pateiktas eimos svokas galima prieiti prie ivados, kad eimos svoka priskirtina
prie neisprst arba ginytin problem. Prie j priskirtinas ir plaiai paplits tvirtinimas (tai patvirtina ir
atskir teiss ak aktai), kad kiekvienoje teiss akoje yra sava eimos ir j atitinkanti eimos nario
19

samprata.
R.Manankova, prilyginusi eimos svok tokioms plaioms svokoms kaip valstyb, mogus, ir
remdamasi keturiais esminiai eimos poymiais (eima asmen susivienijimas, asmen bendrumas,
maas kolektyvas, maa socialin grup; statyme nurodytos aplinkybs, lemianios eimos santyki
atsiradim; santuoka, giminyst, vaikinimas ir kt; eimos nari savitarpio teisin jungtis: teiss ir
pareigos; materialinis bendrumas), pateikia visoms mokslo sritims bendr eimos svok: eima tai
maa socialin grup, pagrsta santuoka, giminyste, vaikinimu ir kitomis formomis vaik pamimu
auklti, susijusi bendru gyvenimu, o taip pat eimos teismis ir pareigomis[21]. Autors pateikta eimos
svoka galbt ir galt bti bendra visoms mokslo sritims, taiau kaip ji galt bti privaloma visoms
teiss akoms jos nelegalizavus?
P.S. Vitkeviiaus nuomone, Civilinio kodekso knygos eimos teis normos formuluoja gana
skurdi eimos samprat. Normose nurodoma, kad eima yra fizini asmen susivienijimas, atsirandantis
i santuokos, giminysts bei vaikinimo; tie asmenys tarpusavyje susij subjektinmis teismis ir
pareigomis, numatytomis eimos ir kai kuri statym normose. Autorius teigia, kad jeigu vaikina ir
nesusituoks asmuo, tai jis su vaikiu faktikai sudaro eim, vadinasi, statymas teisina nesantuokines
eimas, negalinias vykdyti vis tradicinei eimai bding funkcij.[22]
I.Kudinavit-Michailovien silo Kodekse pateikti toki eimos svok: eima yra vyro ir
moters santuoka sukurta sjunga ir j vaikai. Visi kiti su jais gyvenantys asmenys turt bti laikomi
nam kio nariais. Skiriami tokie nam kio tipai: 1) vieno asmens nam kis nam k sudaro tik
vienas atskirai gyvenantis individas; 2) branduolins eimos nam kis nam kio nariai susij kraujo,
santuokos, partnerysts ryiais ir sudaro vien branduolin eim; 3) viename nam kyje gyvena drauge
branduolin(-s) eima(-os) su giminaiiais, arba kartu gyvena keli gimins, kurie nesudaro branduolins
eimos; dviej ir trij branduolini eim nam kiai taip pat vadinami iplstins eimos nam kiais; 4)
sudtinis nam kis toks nam kis, kuriame dalis nari tarpusavyje susij giminysts ryiais ir bent
vienas nari giminysts ryiais nesusijs su pagrindine eima. Jos manymu legalizavus eimos ir nam
kio nario svokas eimos santykius reguliuojaniame specialiajame teiss akte, jos turt bti privalomos
visoms teiss akoms.
Socialiniu poiriu eimai bdingas bendras kio tvarkymas, bendri interesai, moralin ir
materialin parama, o tarp eimos nari susidaro sudtingi savo prigimtimi ir labai vairs moraliniai,
psichologiniai, fiziologiniai, kiniai bei buitiniai santykiai. Kaip tik tuo ji skiriasi nuo kt. socialini
moni susivienijim. Vienas teoretik O.Jof paymi, kad eim sudaro 3 grups tarpusavy susijusi
socialini santyki: santuoka, kaip jos pagrindas, santuokiniai santykiai, kaip santuokos rezultatas, tv ir
vaik tarpusavio santykiai, kaip santuokini santyki padarinys
Tipin eima tai tvai ir vaikai, bet socialiniu poiriu reikia laikyti eima ir sutuoktinius,
neturinius vaik, arba asmenis, kuri santykiai pagrsti giminyste, svainyste ir ilaikymo santykiais, jei
jie kartu gyvena, tvarko bendr k, teikia vieni kitiems moralin ir materialin param. Yra nuomoni
(ereneviius), kad fizin ir dorovin eimos struktra susidaro be teiss. Juridinis momentas eimoje
btinas ir tikslingas tiktai eimos nari turtini santyki sferoje, t.y. eimos nari turtiniai santykiai yra
svarbiausi eimoje, o asmeniniai neturtiniai antraeiliai, taiau i pozicija buvo kritikuota.
Iki iol teisinje literatroje nra vieningo eimos apibrimo, vien autori nuomone
(Neiajava), eima - visuma kartu gyvenani asmen, susijusi teismis ir pareigomis, numatytomis
eimos statymais/normomis; Seduginas dar ipleia- traukdamas tokius komponentus kaip asmen grup
pagrsta santuoka, giminyste...bendras gyvenimas ir kio vedimas, natrali terp, kurioje utikrinama
eimos gerov, vaik aukljimas, gimins tstinumas. Kai kurie autoriai (Seduginas) mano, kad btina
apibrti/tvirtinti eimos svok, taiau kiti (I.M.Kuznecova)-eimos sampratos nebuvimas nra
atsitiktinumas- eimos svoka socialin, o ne teisin kategorija/pobdis. Teiss aktuose eimos svoka
susijusi su eimos nari, sudarani jos sudt, rato nustatymu/konkretizavimu, ir jis apibriamas vairiai,
priklausomai nuo teisinio reguliavimo tiksl atskirose akose. Todl eimos svokos tvirtinimas T ir
pateikimas baigtinio asmen, laikytin eimos nariais, srao gali paeisti j teises arba nepagrstai iplsti
eimos nari rat. Viena teisini eimos samprat tai dl santuokos, giminysts susidariusi asmen
sjunga, kurios nari asmenins ir turtins teiss bei pareigos, moraliniai ir materialiniai interesai yra
bendri, o j bendras gyvenimas ir vaik aukljimas pagrstas morals ir eimos teiss principais. Galima
iskirti tipinius eimos poymius:1) asmen grup; 2) pagrsta santuoka ar giminyste; 3)abipusis moralinis
bei materialinis bendrumas ir parama; 4) vaik gimdymas ir aukljimas; 5) siejami asmeninmis ir
turtinmis teismis ir pareigomis; 6) bendras gyvenimas ir kio vedimas (separacija jau be bendro
gyvenimo). T normose danai sutinkamos svokos ne tik eima, bet ir eimos nariai. Pamintina, kad
20

eimos nario svoka ne visada siejama su egzistuojania eima, t.y. asmenys gali bti kil i vienos
eimos arba tarp j yra kraujo giminysts ryys, taiau vienos eimos jie niekad nesudar. Pagal
R.Manenkov, eimos narys yra asmuo, susijs su tam tikra eima santuoka, giminyste, vaikinimu ar kita
forma primus vaikus auklti, bendru gyvenimu, o taip pat eimos teismis ir pareigomis. Panaiai
apibdina ir kt. autoriai (I.M.Kuznecova), nes eimos nario svoka kildinama i eimos svokos.
eimos svoka socialine ir juridine prasme skiriasi tuo, kad, eimai iirus socialine prasme, faktiniai
santuokiniai eimos santykiai pasibaigia, bet juridine prasme teisiniai eimos santykiai, t.y. tam tikros
sutuoktini, tv ir vaik bei seneli ir vaikaii teiss ir pareigos, ilieka. Todl teisini santyki tarp
sutuoktini, tv ir vaik buvimas ne visada rodo, kad ie asmenys sudaro vien eim, pvz. sutuoktiniai,
kurie gyvena skyrium (separacija).

eimos teisini santyki samprata ir j struktra.

P.Rasimaviius teisiniai eimos santykiai tai asmen, tarp kuri yra visuomeniniai eimos
santykiai, elgesys (veiksmai), sureguliuoti eimos teiss normomis.
Tai visuomeniniai santykiai, sureguliuoti eimos teiss normomis, atsirandantys dl santuokos,
giminysts, vaikinimo ar kita forma primus vaikus, likusius be savo eimos aplinkos, auklti.
moni, kaip eimos nari, tarpusavio santykiai neribojami eimos teisniais santykiais, nes jie
labai danai egzistuoja toliau, neirint to, kad eimos santykiai pasibaigia, pvz. eimos iirimas ituoka
ne visada nutraukia jos nari teisinius santykius, kadangi lieka buvusi sutuoktini teis, esant tam
tikroms aplinkybms, gauti vienam i kito materialin ilaikym. Taigi kartais eimos teisiniai santykiai
ilieka ir tada, kai j subjektai jau nra vienos eimos nariai.
I teiss teorijos teisinio santykio struktra subjektas, objektas, teis. santykio turinys. Taigi eimos
teisini santyki elementai subjektai, objektai, turinys.
eimos teisini santyki subjektais gali bti tiktai fiziniai asmenys, kurie turi teisin subjektikum,
kur sudaro du struktriniai elementai - eimin teisnum ir veiksnum. Teisnumas suprantamas kaip
galjimas turti eimines teises ir pareigas. is teisnumas atsiranda nuo gimimo( galjimas gauti
ilaikym, aukljim i tv) arba sulaukus tam tikro amiaus (santuokinis teisnumas-nuo 18m., sumainti
21

3m., ntumo atveju-nesulaukus 15m.). Veiksnumas tai galjimas/gebjimas savo veiksmais sukurti
eimines teises ir pareigas. CK 2.5str.- paprastai tai nuo pilnametysts, taiau kai kurias teises gali gyti ir
anksiau, pvz. 3.215str. numato, kad kai vaikinamas 10m. sulauks vaikas, tai btinas jo raytinis
sutikimas, kitaip vaikinti negalima. Neveiksns pilieiai negali sukurti eimini teisi ir pareig, nes
jiems neleidiama sudaryti santuokos 3.15str.,taiau anot Pelincevos - neveiksns asmenys gali
dalyvauti eiminiuose teisniuose santykiuose - alimentiniai sipareigojimai.
Teiss teorijoje teisinio santykio objektas tai tos vertybs, kurias nukreiptos tokio santykio
dalyvi teiss ir pareigos, dl ko asmenys sueina tam tikr teisin santyk. T objektai jais galime
laikyti tam tikras vertybes, kurias nukreiptos eimos santyki dalyvi teiss ir pareigos. Dl i vertybi
kyla eimos teisiniai santykiai. Konkretizuojant eimos teisini santyki objektus, dert paymti, kad tai
vertybs, kuriomis pasinaudodami eimos teisini santyki dalyviai siekia gyvendinti savo teises. Tai gali
bti: asmenins nematerialins vertybs (pavard, vardas, kt.) ir materialins vertybs (turtas, turtins
teiss), dl kuri kyla dauguma eimos teisini santyki, t.y. daiktai yra eimos teisinio santykio objektai
tuomet, kai dl j atsiranda sutuoktini, tv ir vaik tarpusavio santykiai, tai gali bti butas, baldai,
pinig sumos. Taip pat veiksmai, kaip eimos teisini santyki objektai, sudaro absoliui i santyki
daugum, pozityvs ir negatyvs; gali reiktis kaip vieno i santykio dalyvi (materialinio ilaikymo
mokjimas/nemokjimas) ir kaip dviej eimos santykio dalyvi veiksmai (sutuoktini veiksmai aukljant
vaikus). eimos teisinio santykio objektas negali bti mogus. Pavyzdiui, nutrkus santuokai ir kilus
ginui, kuriam i tv atiteks teis gyventi su vaiku, yra teigiama, kad vaikas yra io santykio ne objektas,
o subjektas, o normalus vaiko aukljimas tampa susiformavusi eimos santyki objektu. Vaikas negali
bti priemone, nes jis irgi yra i santyki subjektas. Btent jo, o ne treij asmen interesai turi bti
utikrinami teiss norm pagalba.
Turinys tai teisinio santykio dalyvi (subjekt) subjektins teiss ir pareigos. Asmen teisnumas
ir veiksnumas tai slygos, tik kurioms esant gali atsirasti subjektyvins eimins teiss ir pareigos.
Subjektyvins eimins teiss gali bti gyvendinamos, atliekant tam tikrus veiksmus arba susilaikant nuo
j. gyvendinimas ir gynimas kaip ir CT 3.5str. Taigi asmens eiminis teisnumas ir veiksnumas yra
btinos slygos subjektyvioms eiminms teisms ir pareigoms atsirasti, kurios gyvendinamos eimini
teisini santyki forma.
Subjektins teiss struktra: 1) leidimas paiam elgtis kaip nustatyta teises akte;2) leidimas
reikalauti, kad kt. asmenys teis turtojo atvilgiu susilaikyt nuo tam tikr veiksm arba vykdyt jo
naudai pozityvi pareig;3) leidimas kreiptis kompeteting valstybs institucij, kad i, panaudodama
valstybs prievart, priverst antrj santykio al vykdyti pareig, kuri i privalo atlikti subjektins
teiss turtojui pagal statym ar sutart. Taigi tam tikrais atvejais eimos teiss turi bti realizuotos
privalomai, pvz. 3.243 str., arba be aktyvi/sisteming veiksm nemanoma auklti vaik, teikti ilaikym
Subjek. eimini teisi ir pareig vykdymas utikrinamas vairiai skiriant paalpas, priteisiant
ilaikym, taikant baudiamj atsakomyb ir t.t. Subjek.eimini teisi ir pareig nevykdymas yra teisei
prieingi veiksmai, u kuriuos galima eimin teisin atsakomyb, kuri atsiranda paeidus T. eimos
teisini santyki dalyviai, esant eimos teiss paeidimui (kur sudaro: a) teisei prieingas
veikimas/neveikimas;b) teisei prieingo veikimo/neveikimo subjekto kalt; c) prieastinis ryys tarp teisei
prieingo veikimo/neveikimo ir alos atsiradimo; d) ala. ie eimos teiss paeidimo elementai priklauso
nuo paeidiam santyki pobdio, t.y. ne visais atvejais jie yra btini.), gyja teis gynyb. eimins
teiss ginamos teismine ir administracine tvarka. 3.5str.4d. gina- teismas, globos ir rpybos institucijos ir
t.t.
U eimos teiss paeidimus gali atsirasti ie teisiniai padariniai:
1) eimos teisniai santykiai panaikinami nuo j atsiradimo dienos arba ateiiai (pvz.3.246str.);
2) eimos teisiniai santykiai ilieka tarp subjekt, bet jie netenka abipusiai privalomo pobdio,
t.y. vienai aliai lieka teiss, o kitai-pareigos (3.195str.);
3) eimos teisinio santykio dalyviams gali bti sumainta teisi apimtis arba jos nutrauktos
(pvz.3.72str.buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymas);
4) vieno i eimos teisinio santykio dalyvi teisi apimtis padidja;
5) eimos teisinio santykio dalyviai praranda savo teises arba laikinai j netenka (3.227str.)
eimos santyki atribojimo nuo kit teiss ak reglamentuojam teisini santyki kriterijai.

22

eimos teisini santyki atsiradimo, pakeitimo ir pabaigos pagrindai. Juridini fakt samprata ir
specifika eimos teisje.
eiminiai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeiia ir pasibaigia ne i prast juridini fakt, bet
ypating eimos teisini santyki pagrind (pvz., giminysts). Kita vertus yra ir civilinje teisje prast
pagrind, toki, kaip pvz., sutartys. J dka taip pat kyla eimins teiss ir pareigos. Tad galima teigti jog
teiss norm aktai eimos santyki atsiradim, pasikeitim ir pasibaigim sieja su vairiomis
aplinkybmis. Kitaip tariant, juridiniais faktais, kuriuos galima grupuoti :
* veiksmus :
- pozityvs (turi atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., santuoka, vaikinimas);
- negatyvs (reikia susilaikyti nuo tam tikr veiksm, pvz., tvai naudoja fizin prievart vaik
aukljime).
* vykius (vaiko gimimas)
* Bsenas (giminyst, pilnametyst)
* Sutartis (vedyb, dl ilaikymo mokjimo)
Juridiniai faktai realios tikrovs reikiniai/konkreios gyvenimikos aplinkybs, su kuriais
eimos teiss normos sieja eimini santyki atsiradim, pasikeitim, pasibaigim.
Savo socialine prigimtimi jais gali bti vykiai, veiksmai. Savo poveikio visuomeniniams eimos
santykiams padariniais ir terminais juridiniai faktai gali bti klasifikuojami :
1) teises sukeliantys (pvz., gimimas, vaikinimas, globos paskyrimas);
2) teises pakeiiantys (pvz., santuokos sudarymas, pavards pakeitimas sudarant santuok);
3) teises panaikinantys (pvz., eimos teisinio santykio dalyvio - vyro, vaiko mirtis);
4) teises ir pareigas atstatantys (pvz., tv valdios apribojimo panaikinimas).
Be vyki ir veiksm yra juridini fakt sudtis, t.y. j visuma, kuri sukelia teisinius eimos
santykius (pvz., tvysts teisiniai santykiai atsiranda dl vaiko gimimo - vykis ir vaiko registravimo
23

CMS -veiksmas).
Be to, eimos teisje labai danai jurid.faktu laikoma tam tikra padtis-tai esantys visuomeniniai
moni tarpusavio santykiai, dl kuri atsiranda tam tikri teisiniai padariniai. Ji nesudaro atskiros
jurid.fakt ries, nes tai atskira vykio ris. Padtis skiriasi nuo vykio tuo, kad ji yra tstinio pobdio,
pvz., giminyst. alys jos negali pakeisti, nes ji nuo j valios nepriklauso, bet dl jos atsiranda teisiniai
padariniai. Kartais nutraukus padt, atsiranda eimins teiss ir pareigos, pvz. nutraukus santuok, kai yra
statymu numatytos slygos, buvusiems sutuoktiniams atsiranda teiss ir pareigos: teis gauti ilaikym ir
pareiga j teikti.
Veiksmai, kaip juridiniai faktai, turi t ypatum, kad daugeliu atvej vieno arba abiej eimos
teisinio santykio dalyvi veiksmai neturi takos eimos santykiams: tvo atsisakymas mokti ilaikym
arba abiej tv atsisakymas teikti materialin ilaikym nepanaikina teiss j gauti. i teis pasibaigia tik
statymu numatytais atvejais, pvz. pilnametyst, vaikinimas. Kitais atvejais mogaus valingi veiksmai yra
btinas faktins sudties elementas (pvz. sutikimas sudaryti santuok, noras j nutraukti). Kadangi teisini
eimos santyki dalyvi veiksmais gali bti paeistos treij asmen teiss, tai danai, kad eimos
teisiniai santykiai atsirast, pasikeist ar pasibaigt, neutenka j dalyvi valing veiksm, o reikia juos
forminti statymo nustatyta tvarka (pvz. nutraukti santuok).
Terminai eimos teisje
Terminas tai laiko tarpas, su kuriuo eimos statymai sieja tam tikrus eiminius teisinius
padarinius, t.y., T, kaip ir kt., su terminu siejamas eimos teisini santyki atsiradimas, pasikeitimas,
pasibaigimas (tai jurid. faktas). Termin pradia T nustatoma pagal bendras taisykles- CK 1.117-1.123
str. Terminai skaiiuojami metais, mnesiais, savaitmis, dienomis, valandomis. Be to, terminas gali bti
apibriamas nurodant vyk, aplinkyb, veiksm (pvz. santuokos nutraukimas/sudarymas). Pagal CK
1.117 str.- terminai gali bti atnaujinamieji, gyjamieji, naikinamieji. T terminai danai turi naikinamj
termin pobd. Tai reikia, kad tam tikra subjektyvin teis ar pareiga galioja tik to termino ribose, jam
pasibaigus ji inyks (pvz. 3.192 str. numato, kad tvai privalo materialiai ilaikyti savo nepilnameius
vaikus, t.y. nuo gimimo iki pilnametysts ar kt. statymo numatyt atvej (emancipacija). Su kai kuri
termin pradia ar pabaiga siejamas subjektyvini eimini teisi atsiradimas ar pasibaigimas.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie poymiai yra bdingi eimai?
2. Ar galima laikyti eima vyr ir moter gyvenanius kartu be santuokos registracijos ir neturinius vaik?
....tos paios lyties asmenis gyvenanius kartu ir vedanius bendr k? ......vieni mam su vaiku?
3. Kokia eima (kokiu pagrindu sukurta) ginama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str.?
4. Ar eima yra teisin kategorija?
5. Kokie juridiniai faktai Jums inomi eimos teisje? Pateikite juridini fakt sudties pavyzdi eimos
teisje.
___________________________________________________________________________
[1] Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006. P.34
[2] Harry D. Krause, Elrod L.D. Family Law. Cases, Comments and Questions. American casebook series.
5 th Edition. Thomson West St. Paul, 2003. P.3-5
[3] Blacks law dictionary. London: Paul St. Minn, 1990, .604.
[4] Filosofijos odynas. Vilnius: Mintis, 1976. P.17.
[5] .. . - : , 1998. C. 298.
[6] Leonaviius J. Sociologijos odynas. Vilnius: Academia, 1993. P. 249 .
[7] Becksches Rechtslexikon. Munchen, 2001. S.203.
[8] Vokiei teisininkai skiria maj eim (die Kleinfamilie), kuri sudaro tvai(sutuoktiniai) ir vaikai, ir
didij eim (die Grossfamilie) - kaip visum asmen, susijusi santuoka, giminyste ir vaikinimu,
taiau eimos poymi nekomentuoja.// Dieter H.Familienrecht. Vierte, neubearbeitete Auflage. Berlin;
New York: Walter Gruyter, 1991. P.9
[9] Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006. P.37
[10] Klaipdos miesto apylinks teismo 2003 m. gegus 30 d. nutartis civilinje byloje Nr.2-3876-(4)
24

[11] Klaipdos miesto apylinks teismo 2003 m. gegus 27 d. nutartis civilinje byloje Nr.2-3983
[12] Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006. P.35
[13] ibaitis R. eima ir asmenybs ugdymas. - Vilnius, 1995. P.4
[14]r.ten pat. P.5
[15] Harry D. Krause, David D.Meyer. What family for the 21st Century?// 50 American Journal of
Comparative Law.101, 120 (2002)
[16]r. Ten pat. P.6
[17] . . . - , 1971. .8
[18] Rasimaviius P. V. Tarybin eimos teis. - Vilnius, 1981. P.16
[19] Diius P. Santuoka ir eima Taryb Lietuvoje. - Vilnius, 1974
[20] .. C c . - , 1978. .42
[21] a . . . o , 1985. C. 4,5,7,24
[22] Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006. P. 36, 38
I DALIES Praktins uduotys (1-3 TEMOS)
Savitikros uduotys
I DALIES (1-3 TEMOS) Savitikros uduotys
Egalitarin eima pagrsta:
Vyro valdios viepatavimu eimoje;
Moters valdios dominavimu eimoje;
Lygiateisikumo principu (vyro ir moters);
Vyro gimins nari tiesioginiu dalyvavimu eimoje.
Monogamija tai:
vieno vyro santuoka su keliomis moterimis;
vieno vyro su viena moterimi santuoka;
vienos moters santuoka su keliais vyrais;
santuoka tarp artimj giminaii.
Santuokos savanorikumo principas suponuoja:
ituokos laisvs princip;
vyro (sutuoktinio) dominavim kuriant eiminius santykius;
galimyb sudaryti santuok nepaisant joki slyg (amiaus, lyties ir kiti kriterijai);
galimyb kurti eimos santykius ir be santuokos registracijos
eimos teis reguliuoja:
iimtinai tik turtinius santykius;
tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius;
tik turtinius santykius tarp sutuoktini;
tik asmeninius neturtinius santykius.
eimos teisini santyki subjektai yra:
fiziniai asmenys;
juridiniai asmenys;
tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
25

1. D.iaudien kreipsi teisins konsultacijos ir paaikino, kad ji su vyru susituok prie dvejus metus. J
eiminiai santykiai buvo nepriekaitingi, taiau prie kelet mnesi vyro elgesys radikaliai pasikeit, t.y.
jis nuolat j eidinja, emina, tapo jai visikai abejingas. Ji pasigenda jo dmesio, bendravimo, pagarbos
bei lojalumo. Ji teigia, kad sutuoktinis paeidia CK 3.27 str.1d., todl klausia, ar galima teisini
priemoni pagalba pakeisti j santykius? Nutraukti santuokos ar pradti gyvent1i skyrium ji nenori. Koki
konsultacij suteiktumte D.iaudienei? Ar visi ir kokie eimos santykiai yra reguliuojami eimos teiss
normomis?
2. M.Dapkien kreipsi teism praydama nutraukti santuok su K.Dapkumi. Santuokoje jie igyveno
deimt met, taiau paskutinius dvejus metus K.Dapkus nuolat piktnaudiauja alkoholiu, todl ji mano,
kad tolesnis j bendras gyvenimas yra negalimas. Santuokoje gim du snus, kurie yra nepilnameiai.
K.Dapkus santuokos nutraukti nenori ir teigia, kad pasitaisys. Teismas skyr dvej mnesi susitaikymo
termin, kuriam prajus iekov ir toliau reikalavo nutraukti santuok.
Kokiais eimos santyki teisinio reglamentavimo principais teismas remtsi sprendiant i byl?
Ar gali teismas atsisakyti nutraukti santuok?
3. Sutuoktiniai Regina ir Petras nutar nutraukti santuok, taiau nesutaria (ginas) su kuriuo i j liks
gyventi nepilnametis snus. vardykite, kas yra io santykio subjektai ir objektas.
4. B.Kuklut nra susituokusi, taiau bendrai gyveno ir ved k su R.imnu. Ji turi dukr, kuri yra
nepilnamet. R.imnas jos savo dukra nelaiko. Prie metus jis ivaiavo Airij. B.Kuklut kreipsi
teism dl to, kad R.imnas paliko eim ir neteikia nei jai, nei vaikui materialinio ilaikymo. Ar
R.imnas paeid eimos santyki teisinio reglamentavimo principus? Jei taip, tai kokius? Kokie
juridiniai faktai yra svarbs ioje situacijoje?
5. Jonas sudar santuok su Barboryte 2002 m. Santuokoje augina du nepilnameius vaikus. Nepasitars
su savo sutuoktine Jonas pardav automobil, kuris buvo gytas po santuokos sudarymo, kaimynui Petrui.
Barboryt apie tok sandor nieko neinojo ir jam prietarauja. Ar buvo paeisti eimos santyki teisinio
reglamentavimo principai?
Literatra:
Pagrindin:
1)
Lietuvos Respublikos Konstitucija
2)
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
3)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos Vilnius,
2001
4)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Treioji knyga. eimos teis. Vilnius, 2002
5) Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006
6)
Kudinaviit-Michailovien I. eimos santyki krimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje.
Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01S). Vilnius, 2006
7)
Lipeika K. Santuokos ir eimos kodekso projektas: naujovs ir principins nuostatos// Teiss
problemos 1996 Nr.1
8)
Jakonien J. Ar eimos svoka privalo bti legalizuota?// Justitia. 1996, Nr.4
Papildoma:
9)
10)
11)
12)
13)

Purnien L. Jungtuvs ir isiskyrimai. Kaunas, 1932

Rasimaviius P.V. Tarybin eimos teis. Vilnius, 1981
Standley K. Family Law. 3rd edition, 1993
. . . Moc, 2001
.. . :, 2001
26

II DALIS. SANTUOKA
Santuoka tai, kas liko atminiai i meils
H.Roulend (1875-1950)
4 TEMA. Santuokos sudarymas
5 TEMA. Santuokos negaliojimas
6 TEMA. Santuokos pabaiga
7 TEMA. Sutuoktini gyvenimas skyrium (separacija)
II DALIES Praktins uduotys (4-7 TEMOS)
4 TEMA. Santuokos sudarymas
vadas
ios temos analiz susideda i: studentui suteikiama ini apie susitarimo tuoktis (suadtuvs)
institut, nagrinjamos atskiros santuokos sudarymo slygos ir draudimai (materialins ir procedrins
slygos), siekiama irykinti banytine (konfesine) tvarka sudarom santuok ypatumus, analizuojamos
teisins santuokos sudarymo pasekms bei sutuoktini subjektins asmenins ir turtins teiss ir pareigos
bei j gyvendinimas.
Susitarimas tuoktis (suadtuvs)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso treiosios knygos eimos teis II dalies II skyriaus
pirmasis skirsnis teisina susitarimo tuoktis (suadtuvs) institut. Susitarimo tuoktis ir jo teisini
pasekmi skirsnio straipsniai 3.9, 3.10, 3.11 yra skirti turtiniams santykiams, atsiradusiems susitarus
tuoktis, arba, tiksliau, juose nustatomi ne eimos, o civilins teiss santykiai: Civilinio kodekso 3.9
straipsnio 2 dalyje dovan davimas ryium su bsima santuoka nepagrstai prilyginamas be teisinio
pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bdu tyia ar dl neatsargumo turto gijimu, kurio jis negaljo ar
neturjo gauti, arba be teisinio pagrindo nesiningai praturtjusiam kito asmens sskaita. Vyro ir moters
susitarimo tuoktis pagrindinis tikslas sukurti eim, o ne nepagrstai praturtti ar gauti turt, todl
skirsnyje turt bti reglamentuojami tik i susitarimo tuoktis kil santykiai. Civilins teiss normos turt
bti taikomos tik tada, jeigu bt nustatyta, kad susitarimas tuoktis sudarytas turint vien tiksl
nepagrstai praturtti arba gauti turt, o ne kiekvien kart esant vieam susitarimui tuoktis.
Tokios ivados buvo padarytos ianalizavus tik mintas susitarimo tuoktis instituto straipsni
nuostatas. Vertinant pat susitarimo tuoktis institut, tikslinga paminti jo itakas romn teisje, taip pat
panagrinti sutartuvi institut, nustatyt Vokietijos imperijos civiliniame kodekse,[1] kuris 1924-1939
metais galiojo Klaipdos krate ir i kurio manytina perimtas, modifikuotas ir perkeltas Civilin kodeks,
o taip pat katalik suadtuves, kai jie ketindavo sudaryti santuok pagal banyios (kanon) teis, kai
kuri usienio valstybi nuostatas dl suadtuvi bei susitarimo tuoktis komentarus.
Dar iki santuokos romn eimos teis inojo suieduotuvi institut (sponsalia). Seniausiu
laikotarpiu alieni iuris asmenis suieduodavo j pater familias, bsimiems sutuoktiniams net
nedalyvaujant. Vliau jaunuoliai susiieduodavo gav savo pater familias sutikim. Sponsalia paeidimas
sukeldavo tam tikr teisini padarini: suteikdavo kitai aliai reikalauti atlyginti nuostolius, alis, be
svarbi prieasi paeidusi sponsalia, prarasdavo teis reikalauti grinti suieduotuvi proga duotas
kitai aliai dovanas ir privaljo grinti gautsias.[2]
Vokietijos imperijos civilinio kodekso sutartuvs buvo reglamentuojamos 1207-1302
paragrafuose. Pagal sutartuves vyras ir moteris, sulauk pilnametysts (21 m.), galjo pasiadti sutartu
laiku registruoti santuok. Per sutartuves jie ne tik susitardavo dl santuokos registravimo laiko, bet ir
aptardavo pasiruoimo vestuvms materialines slygas. Buvo galima susitarti odiu ar konkliudentiniais
veiksmais. Sutartuvi rodymu galjo bti pasikeitimas iedais, dovanomis arba sutartuvi registruoti
santuok vieas pareikimas. Remiantis sutartuvmis nebuvo galima pareikti iekinio, reikalaujant, kad
santuoka bt registruota ir neturjo galios pasiadjimas sumokti baud, jei santuoka nebdavo
registruota.
Jeigu vyras ar moteris atsisakydavo sutartuvi, jis ar ji turjo atlyginti antrajai aliai ir jos tvams,
27

o taip pat asmenims, atstovaujantiems tvus, visus nuostolius, kuriuos sudar ilaidos rengiantis bsimai
santuokai. Asmuo, atsisaks sutartuvi, taip pat turjo atlyginti antrajai aliai nuostolius, kurie
susidarydavo dl numatomos santuokos atlikus veiksmus, pakeitusius jo (jos) materialin padt ir darbo
umokest. Nebuvo reikalaujama atlyginti nuostolius, jeigu atsisakymas registruoti santuok bdavo dl
svarbios prieasties. Moteris ar vyras, bdami kalti dl atsiradusios svarbios prieasties, kuriai esant
antroji alis atsisak registruoti santuok, privaljo atlyginti antrajai aliai nuostolius tokia paia tvarka,
kuri buvo nustatyta atsisakiusiems sutartuvi.
Vyras ir moteris, susitar dl santuokos registravimo, bet jos neregistrav, taip pat galjo
pareikalauti i antrosios alies visko, kas buvo dovanota ar perduota sutartuvms paymti. Tai buvo
vertinama kaip grinimas neteisto pelno, kurio nebuvo galima reikalauti, jeigu sutartuvs nevykdavo
dl vyro arba moters mirties.
Vokietijos imperijos civiliniame kodekse taip pat buvo nuostatos dl moralins alos atlyginimo.
Pagal jas moralins alos atlyginimo galjo reikalauti moteris, turjusi lytinius santykius tik su sutartuvi
vyru, atsisakiusiu nuo sutartuvi arba buvusiu kaltu dl svarbios prieasties atsiradimo atsisakyti
sutartuvi. Reikalavimas atlyginti moralin al negaljo bti perduodamas arba paveldimas, iskyrus
atvejus, kai tokia galimyb buvo numatyta sutartyje arba jau buvo pareiktas iekinys dl alos
iiekojimo.
Reikalavimams, kilusiems dl sutartuvi nevykdymo, vienai aliai j atsisakius, esant kaltei dl
svarbios prieasties atsiradimo j atsisakyti, o taip pat dl nekaltos(skaisios) moters lytini santyki su
sutartuvi vyru, buvo nustatytas dviej met senaties terminas, skaiiuojamas nuo sutartuvi paeidimo
momento.
Sutartuves, reglamentuojamas Vokietijos imperijos civiliniame kodekse, nagrinjo Juozas
Sideraviius[3]. Jas jis vadino priesantuokine sutartimi ir pagrstai kritikavo G.Rutenberg, vadinus
institut susiiedavimu, nurodydamas, kad toks pavadinimas yra nepakankamai tikslus, nes atspindi tik
vien priesantuokins sutarties poym susitarianij tuoktis pasikeitim iedais, taiau galjo nebti
pasikeitimo iedais, o sutartis buvo laikoma sudaryta. Manytume, kad J.Sideraviiaus, pateiktas sutartuvi
pavadinimas atskleidia j turin bei padeda geriau suprati statym leidjo tiksl apsaugoti nekaltos
sutartuvi alies turtinius interesus.
J.Sideraviius savo straipsnyje taip pat vertino Vokietijos imperijos civilinio kodekso 1300
paragraf, nustatant, kad teis reikalauti pinigins kompensacijos u moterikos garbs suterim turi tik
susitarusi dl santuokos registravimo nekalta (skaisti) moteris. Bet kuri kita vyro suvediota moteris turi
teis reikalauti i jo atlyginimo u padaryt al tik tuo atveju, jei ji gudrumu, grasinimu ar
piktnaudiaujant jos priklausoma padtimi buvo priversta lytikai santykiauti su vyru. Jis pagrstai
tvirtino, kad sutartuvi institutas yra nepakankamai tiksliai sureguliuotas, nes nuostatos dl kit moter,
priverst santykiauti su vyru, alos atlyginimas buvo sureguliuotas ne santuokos ir eimos teiss, bet
prievolins teiss dalyje, ir kad tai yra moter teisi alos atlyginim maskavimas[4].
Vokietijos imperijos civiliniame kodekse aikiai nustatyta, kad sutartuvs yra priesantuokin
sutartis, kuri prie santuok vyras ir moteris galjo sudaryti ar nesudaryti, ir kuri neturjo jokios takos,
sprendiant klausim dl jos teistumo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.8 straipsnio, reglamentuojanio susitarim
tuoktis(suadtuves), 2 ir 3 dalys yra komentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentare
Treioji knyga. eimos teis[5]. Civilinio kodekso 3.8 straipsnio 2 dalies, nustatanios, jog susitarimas
tuoktis gali bti ireiktas odiu ir ratu, komentare pagrstai teigiama, kad jis gali bti sudarytas ir
notarine tvarka, taiau diskutuotina, ar pagrstai tokiam susitarimui prilyginama ikivedybin sutartis.
Vertinant 3.8 str. 2d., galima bt kalbti apie tokio susitarimo form, jo turin, pavyzdiui, kad
jis galt bti paraytas laisvu stiliumi ar sutarties forma, kad jame turt bti nurodoma, kada vyras ir
moteris ketina susituokti, kurioje civilins metrikacijos staigoje, santuokos sudarymo ilaid
pasiskirstymas, ivardijamos dovanos, kuriomis susitarimo tuoktis alys apdovanoja viena kit ir panaiai.
Diskutuotina ir komentaro interpretacija, kad vieu susitarimu tuoktis reikia pripainti vie
paskelbim apie numatom banytin (konfesin) santuok kanon teiss nustatyta tvarka, nes Civilinio
kodekso 3.8 str. 3d. nustato, kad tik paduotas nustatytos formos praymas civilins metrikacijos staigai
registruoti santuok laikomas vieu susitarimu tuoktis. Jokie kiti atvejai nei pagal Civilinio kodekso 3.8
str. 3d. nei pagal kitas jo nuostatas nra laikomi vieu susitarimu tuoktis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.9 str. 1d. nustato, kad...abi vieo susitarimo alys turi
teis reikalauti viena i kitos grinti visk, k viena yra gavusi i kitos kaip dovan ryium su bsima
santuoka..., taiau ios normos komentaras mintame leidinyje nepagrstai ipleia subjekt, galini
28

reikalauti grinti dovanas, rat, tai yra i teis suteikiama ir dovanas jiems teikusiems tvams bei j
giminaiiams.
Bendrosios teiss valstybse (JAV, Anglija) suadtuvi institutas, susitarimo tuoktis
paeidimas/sulauymas inomas jau vir 300 met[6]. Anglijoje, skirtingai nei Lietuvoje, XIX-XX a.pr.
buvo paplitusios slaptos suadtuvs, kurios reik, kad tam tikros apeigos buvo sakralizuojamos, o po j
vyras ir moteris jautsi vienas kitam sipareigoj ir net juridikai atsakingi anksiau ar vliau sukurti
eim.
Kai kuri usienio valstybi teiss akt normos, reglamentuojanios santuokos institut, taip pat
numato suadtuves. Pavyzdiui, Latvijos Respublikos civilinio statymo[7] 26 str. vardija suadtuves
abipusiu pasiadjimu sudaryti santuok. Italijos civilinis kodeksas[8] nepateikia susitarimo tuoktis
svokos, taiau beveik kaip ir Latvijos Respublikos teiss normos, numato, kad suadtuvs nesuteikia
teiss teismine tvarka reikalauti sudaryti santuok ir susitarimas dl netesyb, numatyt kurios nors ali
atsisakymo sudaryti santuok atveju, yra negaliojantis (Italijos civilinio kodekso 79str.).
Vokietijos civilinio kodekso nuostatos (1297-1299, 1301-1302) nepateikia susitarimo tuoktis
svokos, taiau kodekse ji numatyta kaip teisin kategorija. Teisinje vokiei literatroje laikomasi
poirio, kad susitarimas tuoktis yra sutartis, kuria remiantis vyras ir moteris tarpusavyje pasiada sudaryti
santuok. ios sutarties sudarymui nra numatyta speciali forma, taiau yra btinas vieas paskelbimas
apie bsim santuokos sudarym.[9]
Tiek Italijos civilinio kodekso 80-81str., tiek Latvijos Respublikos teiss akto normos (27-28 str.)
reglamentuoja susitarimo tuoktis(suadtuvi) nevykdymo teisines pasekmes, tai yra teis reikalauti
grainti dovanas bei atlyginti nuostolius. Latvijos Respublikos civilinio statymo 27str. konkreiai nustato,
kad ...abu suadtiniai privalo grinti vis turt, padovanot vienas kitam, j tv ar kito asmens ryium
su bsima santuoka. Tad pagal usienio valstybi teiss akt normas suadtuvs yra vyro ir moters
abipusis pasiadjimas ateityje sudaryti santuok, o tokio susitarimo nevykdymo pasekm dovan
grinimas ir nuostoli atlyginimas.
Santuokos samprata, teisin prigimtis ir socialin reikm
Galiojs SK nepateik santuokos svokos, prieingai nei dabartinis CK, kurio 3.7 str. vardija
santuok kaip statym nustatyta tvarka formint savanorik vyro ir moters susitarim sukurti eimos
teisinius santykius.
Egzistuoja keletas teisini teorij, aikinani teisin santuokos prigimt:
1) santuoka kaip sutartis;
2) santuoka kaip sakramentas;
3) santuoka kaip savotikas/specialus institutas (sui generis).
Santuokos kaip sutarties teorijos itakos inomos Senovs Romoje. Klasikinio periodo Romn
teisje visoms santuokos sudarymo formoms buvo bdingas paprasto civilinio sandorio bruoas/poymis.
Toks suvokimas sietinas su tuo, kad Romoje buvo teisikai reguliuojama tik tam tikra/apibrta
santuokini santyki sritis, o j moraliniai/doroviniai bei sakraliniai (prijungimas eimos kultui) aspektai
liko u teiss rib.
Vliau kanon normos suteikia santuokos institutui mistins paslapties, pabrdamos jos dvasin
pus. Klasikine kanonine santuokos svoka vardijama kaip visapusikas (fizinis, moralinis, ekonominis,
teisinis, religinis) vyro ir monos bendravimas. Tokiu bdu, teiss srit patenka ne tik teisiniai, bet ir
etiniai, religiniai ir tam tikra prasme fiziniai santuokos elementai. Laikotarpiu, kuomet eiminiai santykiai
buvo reguliuojami banytinmis normomis/taisyklmis, toks santuokos suvokimas buvo priimtinas.
Santuokoje slyginai galima iskirti atskiras santyki ris: dvasinius, fizinius ir materialinius.
Dvasiniai bei materialiniai elementai nra sureguliuoti teiss normomis tokia daugelio iuolaikini ir ne
tik teoretik nuomon. Taiau toks santyki, sudarani santuokin sjung, iskyrimas, ne ikart buvo
pripaintas.
Istorinis santuokos suvokimo vystymasis vyko taip, kad religinius poirius santuok keit
etiniai poiriai, t.y. santuokos svoka, remiantis ia koncepcija, ivedama ne i /arba ne tik i religini
pozicij, bet i santuokins sjungos suderinamumo mogaus dorovinei prigimiai. Tokiu bdu santuoka
analizuojama jau ne tik kaip sakramentas, bet ir ne kaip sutartis, o kaip specialios prigimties institutas.
Taigi santuoka(visa santyki vairovs apimtimi) patenka teiss veikimo sfer.
I.Kanto poiriu tai tokia jungtis, kur abu asmenys valdo vienas kit, isaugo j moralin
laisv ir orum. I.Kantas laiksi poirio, kad sutarties koncepcija netaikoma santuokai. Sutartis, jo
29

nuomone, negali sukurti santuokos, kadangi sutartis savo esme tai kakas laikino, turint tam tikr tiksl,
kur pasiekus, ji isibaigia/pasibaigia, o santuoka apima visa mogaus gyvenim ir baigiasi ne pasiekus
tam tikr tiksl, o tik mirus asmenims, esantiems santuokiniuose santykiuose.
ios teorijos trkumas tai etini vertybi suvokimo apie santuok jungimas teiss srit.
Aiku, teis turi bti kuriama remiantis atitinkamai ir savo laikmeio etikos supratimu, bet teis negali
pilna apimtimi talpinti savyje etikos normas. Be to, santuokiniai santykiai tiek glaudiai susij su mogaus
egzistavimo pradais, kad maiausias bandymas teisei sibrauti intymius ar dvasinius sutuoktini
santykius gali tapti pasiksinimu asmenyb ir jos pagrindines teises.
iuolaikinje pliuralistinje visuomenje nemanomas primetimas jos nariams vieningo suvokimo
apie santuok. Todl teis, remdamasi morals normomis, turi apimti tik t santuokini santyki srit, kuri
galima teisiniam reguliavimui ir kuriai reikia tokio reguliavimo. Palaipsniui tokios btinybs iskirti
suvokimas, turi takos santuokos kaip sutarties koncepcijos interesui kilti.
D.Kavielin santuoka savo dvasine prigimtimi yra sakramentas ir kaip toks priklauso
banyios tvarkymui, bet kaip pasaulietin institucija, atsirandanti i kontrakto ir juo pagrsta, santuoka
yra civilinis institutas.
Pateiktas apibrimas, Antakolskajos nuomone, atitinka ir dabartin situacij. Ta apimtimi, kuria
santuokiniai santykiai reguliuojami teiss normomis, - tai civiliniai-teisiniai santykiai. O ta dalimi, kuri
apima religin-etin/etin srit, santuoka gali bti nagrinjama kaip sakramentas, kaip mistin sjunga,
kaip sjunga, ireikianti visapusik bendravim ar kaip tam tikros naudos siekimo priemon visa tai
lieka u teiss rib.
Etinis vertinimas savo santuokos tai itin asmeninis kiekvienos sutuoktini poros reikalas, jis
priklauso nuo religini, filosofini ir etini poiri. Primetimas tam tikr poiri pasiksinimas
asmenybs/individo pasauliros laisv. Kataliko poiriu, jo santuoka nenutrkstama, ir net isiskyrs
pasaulietinje staigoje, gali atmesti naujos santuokos sudarymo galimyb.
Sutuoktiniai, sudar santuok dl materialini paskat, gali laikyti, kad visos j teiss ir pareigos
iplaukia i j sudaryto sandorio, ir valstyb pripasta toki santuok galiojania, kadangi santuokos
sudarymo motyvai neturi teisins reikms. Visa tai svarbu religijai ir moralei, bet tiek viena, tiek kita, gali
bti skirtinga atskiriems monms, ir tokio fakto pripainimas yra vienas pagrindini mogikosios laisvs
garant.
Santuokos kaip savotikos prigimties instituto koncepcija buvo gana populiari ir praeityje. Jos
alininkai pripasta vien ar kit sutartini element buvim santuokiniame santykyje, taiau atsisako j
nagrinti kaip sutartin. I.A.Zagorovskis nors santuoka savo kilme turi sutartinio susitarimo element,
bet dl savo turinio ir pasibaigimo, gana tolima nuo sutarties prigimties; tiek santuokos turinys, tiek ir jos
nutraukimas nepriklauso nuo sutuoktini savivals. Todl santuokos institutas labiau priskirtinas ne
sutari teiss sriiai, o savotikos kilms/prigimties institut kategorijai(sui generis).
G.F.ereneviius man, kad ir santuokos, ir civilins prievols atsiradimo pagrindas yra
sutartis, bet santuokinis santykis nra civilin prievol. Skirtumas(kaip ir Kanto nuomone) kada
sutartis nukreipta vieno ar keli veiksm atlikimui, tai jos pasekm bus prievolinis santykis. Santuokinis
gyvenimas nereikia tam tikr veiksm, bet reikia bendravim visam gyvenimui, moralinio, o ne
ekonominio turinio.
Tokiu bdu, G.F.ereneviius pripaino sutart, kaip juridin fakt, kurio pagrindu atsiranda
santuokinis teisinis santykis, kur priskyr savotikos kilms institutams.
Praktikai visi rus teoretikai atsisako pripainti susitarim dl santuokos sudarymo civiline
sutartimi. Pagrindiniai motyvai: 1) santuokos sudarymo tikslas ne tik santuokinio santykio sukrimas, bet
ir sjungos, pagrstos meile, pagarba ir pan. sukrimas; 2) sudarydami santuok, bsimieji sutuoktiniai
negali apibrti/nustatyti sau santuokinio santykio turin, j teises ir pareigas nustato imperatyvios
statym normos, kas nebdinga sutartiniams santykiams.
Pavyzdiui, O.S.Jof paymi, kad santuoka atsiranda juridinio akto, siekiant sukurti teisines
pasekmes, pagrindu. ia pasireikia santuokos ir civilinio sandorio panaumas. Taiau santuokos
socialinis turinys ir teisiniai ypatumai iskyr santuokos kvalifikavim kaip vien civilini-teisini
sandori. Sandorio juridinis tikslas sukrimas jo alims konkrei teisi ir pareig. Santuoka, pagrsta
meile, o ne savanaudikais turtiniais interesais, tokio juridinio tikslo neturi. Santuokos tikslu, jis laik,
nor gauti valstybin sukurtos sjungos, pripainim; sjungos, kurios pagrindas abipus meil ir
pagarba- neeina teisin turin. Todl santuoka gali baigtis bet kuriuo momentu, kada itas pagrindas bus
suardytas, kas nemanoma civiliniuose sandoriuose.
I tikrj asmen, sudarani santuok, valia nukreipta pasiekimui eils vairi pasekmi, tiek
30

teisini, tiek ir neteisini. Vis pirma jie siekia gyti visuomenin ir teisin teist sutuoktini status.
Buvimo santuokoje statuso pagrindu gyjama sutuoktini teiss ir pareigos.
Ar atsiranda jos dl statymo ir nepriklausomai nuo sutuoktini valios? Manoma, kad ne. Vis
pirma, jei asmenys kategorikai prie j atsiradim, jie gali neregistruoti santuokos. Sudarydami santuok,
jie sutinka sukrimui toki santyki, kuri dauguma imperatyviai apibrta statymu.
Ar galima remiantis tuo pagrindu daryti ivada, kad santuoka skiriasi nuo sutarties tuo, kad
sutartimi alys paios nustato teisini santyki turin, o visos teiss ir pareigos, iplaukianios i
santuokos, jau tvirtintos teiss normose? Intensyvjant dispozityviam reguliavimui ir vedyb sutari
(alimentini susitarim-RF) atsiradimui itos galimybs ymiai isiplt[10] - per paskutin 10 Vakar
alyse atsirado teorijos, pagrstos pliuralistiniu santuokos modeliu. J autoriai mano, kad dabartiniu metu
kiekvienoje teisinje sistemoje egzistavimas vieno santuokos modelio neatitinka iuolaikins visuomens
interes. Santuoka paprastai apibriama kaip vieno vyro ir vienos moters sjunga, kaip taisykl, visam
gyvenimui ir suponuojanti abipus itikimybs pareig vienas kitam. Taiau dabar galimas atsiradimas
santuokini sjung, sudaryt tam tikram laikui ar be abipuss itikimybs pasiadjimo. Todl tuo
remiantis ir isakomi samprotavimai, kad ateityje asmenys, sudarantys santuokas, turs teis sutarties
pagalba sukurti sau tok santuokos model, kuris labiausiai atitiks j interesus, o valstyb tik vykdys j
pasirinkimo registracij.
Pats santuokos sudarymas kaip juridinis faktas nra skirtas sutuoktini teisi ir pareig
konkretizacijai. I to fakto seka tik tai, kad du asmenys tampa vyru ir mona, gydami nauj` teisin
status. Vedyb sutarties pagalba sutuoktiniai gali pakeisti savo turtinius santykius. O jeigu vedyb
sutartis nebuvo sudaryta, tai i galimyb ilieka.
Kuomet kalbame, kad santuoka ypa pilnutinis sutuoktini bendravimas: materialinis, dvasinis,
fizinis, tai turime omenyje, kad tarp sutuoktini atsiranda daugyb asmenini santyki, kuri turin jie
patys nustato. Dauguma i santyki nra reguliuojami tesis normomis, o tai reikia, kad ir susitarimai,
nustatantys j turin, yra neteisinje sferoje. Todl negalima teigti, kad santykiai, atsirandantys santuokos
pagrindu, tiek savo juridine, tiek ir nejuridine apimtimi, ilanksto apibrti statymu, tuo tarpu, kai
santykiai, atsirandantys civilins sutarties pagrindu, yra nustatomi ita sutartimi. Prieingai, santuokini
susitarim turinys gali varijuoti labiau nei turinys kit sutartini santyki, bet teisi ir pareig keitimas
atliekamas ne santuokos sudarymo aktu, o speciali juridini akt pagalba: vedyb sutartimis ir kitais
susitarimais tarp sutuoktini.
Antakolskajos nuomone, visa apibendrinant, galima daryti ivad, kad susitarimas dl santuokos
sudarymo teisiniu poiriu/prigimtimi nesiskiria nuo civilins sutarties ta dalimi, kuri reguliuoja teis ir
sukelia teisines pasekmes, ji laikytina sutartimi.
Santuokos poymiai:
1. Valstybs ginama sjunga 2. Vyro ir moters sjunga, grindiama monogamija 3. Savanorika sjunga 4.
Lygiateis 5. Sudaroma laikantis tam tikr valstybs nustatyt taisykli 6. Tikslas sukurti eim 7.
Sudaroma neapibrtam laikui 8. Sudaroma ne per atstovus.

Metai

2001 2002 2003 2004 2005 2006

Santuokos sudarymo raai

3259 3400 3664 4193 4341 4480

traukta apskait banyios (konfesij) nustatyta tvarka sudaryt

santuok

287 471 617 729 871 941

mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos[11] 12 straipsnis nustato, kad vyrai ir
moterys, sulauk santuokinio amiaus, turi teis tuoktis ir sukurti eim pagal i teis reguliuojanius
valstybs vidaus statymus. Tad ms valstybje santuoka turi bti sudaroma ir eima kuriama pagal
Lietuvos Respublikos teiss aktus. Lietuvoje eima, kaip valstybs ir visuomens pagrindas, kuriama
sudarant valstybin arba banytin santuok Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. nustatoma, kad
31

valstyb registruoja santuok, o taip pat pripasta banytins santuokos registracij. Civilinio kodekso
3.24 str. nustatyta, kad banyios (konfesij) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos
religijos vidaus (kanon) teiss nustatyt procedr ir kad tokia santuoka sukelia tokias pat teisines
pasekmes, kaip ir santuoka, sudaryta civilins metrikacijos staigoje, jeigu:
1) santuoka buvo sudaryta su skirtingos lyties asmeniu (3.12 str.); laisva vyro ir moters valia (3.13
str.); nustatyto santuokinio amiaus (3.14 str.); veiksnaus asmens (3.15 str.); nepaeidus monogamijos
principo (3.16 str.); nesusituokus su artimaisiais giminaiiais(tvams su vaikais, tviams su vaikiais,
seneliams su vaikaiiais, tikriems ir netikriems broliams ir seserims, pusbroliams su pussesermis, ddms
su dukteriomis, tetoms su snnais (3.17 str.), tai yra nepaeidus santuokos sudarymo slyg, nustatyt
valstybinei santuokos registracijai;
2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikos registruot ir valstybs pripaint
religini organizacij kanon nustatyt procedr.
Lietuvoje registruotas religines bendruomenes, bendrijas ir kitas religines organizacijas galima
suskirstyti 32 religines kryptis,[12]taiau ms valstyb pripasta deimt istorinio, dvasinio bei
socialinio palikimo dal sudaranias tradicines Lietuvoje egzistuojanias religines bendruomenes ir
bendrijas: lotyn apeig katalik, graik apeig katalik, ortodoks(staiatiki), sentiki, judj,
musulmon sunit, karaim, evangelik liuteron, evangelik reformat[13] ir evangelik baptist.[14].
3) Santuoka traukta apskait civilins metrikacijos staigoje.
io straipsnio nuostat analiz leidia prieiti ivad, kad banytin santuokos registracija sukelia
tokias paias teisines pasekmes tik tokiu atveju, jeigu ji sudaryta laikantis valstybins santuokos sudarymo
slyg Svarstant banytins santuokos teisines pasekmes ir jos apskait, bt tikslinga inagrinti Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 04 21 nutarim Dl Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos
kodekso 6 straipsnio antrosios dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, nes tai pads geriau isiaikinti statym leidjo pozicij dl banytins
santuokos ir eimos krimo.
Nutarime Dl Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos kodekso 6 straipsnio antrosios dalies
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai[15] Konstitucinis Teismas 1994 04 21 konstatavo, kad
Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtosios dalies nuostata, kad Valstyb pripasta ir banytin santuokos
registracij sigaliojo kartu su Konstitucija po 1992 11 02 ir pagal tuo metu taikyt laikin banytini
santuok oficialios apskaitos tvark. i tvarka buvo sureguliuota Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 1999 03 26 sakymu Nr.65 patvirtintose Civilins bkls akt registravimo laikinosiose
taisyklse[16]. i taisykli 58, 59, 61 punktuose buvo nustatyta, kad banytin santuoka po 1992 11 02
(Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo) civilins metrikacijos staigoje apskaitoma tik tokiu
atveju: 1) jeigu to pageidauja susituokusieji ir 2) jeigu ji sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos
santuokos ir eimos kodekso reikalavim, o taip pat 3) jeigu vienas i sutuoktini nra mirs. Tok
banytins santuokos perregistravim civilins metrikacijos skyriuje Konstitucinis Teismas vertino kaip
laikin banytins santuokos apskait, nes ne visos banytins santuokos buvo apskaitomos, o, kaip
minta, tik trimis atvejais, nustatytais Civilins bkls akt registravimo laikinosiose taisyklse. Tais
atvejais civilins metrikacijos skyriuje buvo raomas santuokos raas, iduodamas santuokos liudijimas,
apie tai paymint sutuoktini pasuose. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nuo banytins santuokos
registracijos dienos atsiranda sutuoktini teiss ir pareigos ir, kad valstyb statymu turt nustatyti aiki
ir nuolatin banytins santuokos registracijos apskait, ios santuokos pagrindu atsiradusi teisini
pasekmi realizavimo ir gin dl j sprendimo tvark.
Analizuojant Aukiausiojo Teismo praktik, emesni instancij teism praktik galima teigti,
kad banytin santuok reglamentuojanios teiss normos nra interpretuojamos vienareikmikai.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2005 m. vasario 28 d. nutartyje civilinje byloje A.S. v. R.J. Nr.3K-3107/2005 dl banytins santuokos sudarymo teisini pasekmi paymjo, kad banytins santuokos
registracijos pripainimas nra absoliutus. Tam, kad banytins santuokos registracija bt pripainta,
btinos tam tikros slygos, t.y. valstyb gali pripainti ne bet kurios banyios ar religins organizacijos
registruot santuok, o tiktai valstybs pripastamos ir oficialiai veikianios banyios ar religins
organizacijos nustatyta tvarka ir nepaeidiant statymuose nustatyt reikalavim bei draudim (santuokos
savanorikumo, santuokinio amiaus reikalavimai, draudimas tuoktis tos paios lyties asmenims,
draudimas paeisti monogamijos princip ir kt.) registruot santuok. Valstyb, gyvendindama
Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies nuostat, pripasta banyi (konfesij) registruotas santuokas,
traukdama jas oficialius ir vieus registrus. Tokiu bdu utikrinamas vieasis interesas, kad banytins
santuokos registracija atitikt Konstitucijos ir statym reikalavimus, taip pat apsaugomos pai
32

sutuoktini teiss. Banytins santuokos traukimo apskait tvarkos teisinis reglamentavimas yra
valstybs prerogatyva. Nagrintoje civilinje byloje nustatyta, kad iekovas ir J.J. 1995 m. rugsjo 9 d.
registravo santuok Kaltann v. Jono Kriktytojo banyioje, bet ios santuokos registravimo liudijimas
nebuvo pateiktas civilins metrikacijos skyriui ir iki atsakovs mirties santuokos registravimas nebuvo
trauktas oficiali ir vie registr. Ir nors teiss aktai imperatyviai nenustat pareigos traukti banytins
santuokos registravim civilins metrikacijos staigos apskait, taiau valstybs apskait netraukta
banytin iekovo ir J.J. santuokos registracija nesukl teisini pasekmi, todl nra teisinio pagrindo
svarstyti ir pripainti, kad iekovas ir J.J. sukr bendrj jungtin sutuoktini nuosavyb bei, kad
iekovas yra statyminis J.J. pdinis. [17]
Lietuvoje nra valstybins religijos,[18]todl santykiai tarp valstybs ir religini organizacij
turt bti sprendiami sutartimis ar kitais atitinkamais teiss aktais, nors ir kai kurie esantys teiss aktai
tarp valstybs ir banyios ne visada atitinka Civilinio kodekso nuostatas, reguliuojanias santuokos
registravim. Tokio teiss akto pavyzdiu galt bti Vyriausybs ir Lietuvos Vyskup konferencijos
susitarimas Dl Katalik banyios nustatyta tvarka sudaryt santuok traukimo valstybin
apskait[19]. Jo nuostatos numato pareig patiems sutuoktiniams praneti apie banytin santuok, nors
tai neatitinka Civilinio kodekso 3.304 straipsnio 1 daliai, pareigojaniai religins organizacijos galiot
asmen per deimt dien po santuokos sudarymo praneti civilins metrikacijos staigai apie santuokos
registravim banyioje. Pareig praneti apie banyios nustatyta tvarka sudaryt santuok patiems
sutuoktiniams numato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 06 30 sakymas Nr.193,[20]
nustatydamas, kad Lotyn apeig katalik bendruomenje susituok asmenys per deimt dien po
santuokos sudarymo pateikia santuokos sudarymo vietos civilins metrikacijos staigai Lietuvos vyskup
konferencijos 1999 m. rugpjio 25 d. patvirtintos formos santuokos liudijim. Esant tokioms nuostatoms,
galimi atvejai, kai apie banytin santuok neprane n vienas pareigotas asmuo. Toki atvej galimyb
yra didel, nes u nustatytos pareigos nevykdym nenumatyta atsakomyb.
Daugelyje usienio valstybi (Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Portugalijoje, Latvijoje ekijoje,
Lenkijoje ir kt.), kuriose pripastama tiek civilin, tiek religin santuokos sudarymo forma, is klausimas
sprendiamas skirtingai. Pavyzdiui, Latvijos Respublikos civilinio statymo[21] 58 str. nustato, kad
banyios atstovai per keturiolika dien privalo pateikti btinus santuokos registravimui duomenis apie
kiekvien sudaryt santuok civilins bkls aktus registruojaniam skyriui, kurio teritorijoje buvo
sudaryta santuoka. U ios pareigos nevykdym banyios atstovas gali bti patrauktas administracinn
atsakomybn.

33

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse santuokos sudarymo slygos reglamentuojamos

Treiosios knygos antrajame ir treiajame skirsnyje. Antrajame skirsnyje, kuris ir vadinamas Santuokos
sudarymo slygos, reglamentuojamos materialios santuokos sudarymo slygos. Treiasis skirsnis
vadinamas santuokos sudarymas, bet jo normas galima traktuoti kaip procedrines santuokos sudarymo
slygas. Paios santuokos sudarymo slyg svokos kodekse nra. L. M. Pelincevos nuomone:
Santuokos sudarymo slygos tai aplinkybs, btinos tam, kad santuoka bt valstybs registruojama ir
pripastama galiojania, t.y. turinia juridin gali.[22] Teiss literatroje yra ir kitoki santuokos
sudarymo slyg apibrim, bet juos vienija tam tikri statym numatyti reikalavimai, kuri turi laikytis
norintys susituokti asmenys. Jeigu j nesilaikoma, tai santuoka bus neregistruojama arba registruota
santuoka pripastama negaliojania.
Teiss literatroje greta svokos Santuokos sudarymo slygos vartojamos ir kitokios svokos:
Draudimai sudaryti santuok, Klitys santuokai. Santuokos sudarymo slygomis paprastai laikomos
slygos, kurios btinos, kad santuoka bt uregistruota ir galiot. O klitimis arba draudimais santuokai
laikomos aplinkybs, kurioms esant negali bti sudaroma santuoka. Taiau Lietuvos Respublikos
civiliniame kodekse visi santuokos sudarymo reikalavimai vadinami Santuokos sudarymo slygos
Santuokos sudarymo slygos, kaip tam tikri reikalavimai sudarant santuok, nustatyti ir
seniausiuose teiss altiniuose. Taiau kokios santuokos sudarymo slygos buvo reglamentuotos vairi
valstybi statymuose ir laikytos teistomis priklaus nuo mogaus teisi apsaugos lygio. Pavyzdiui,
romn teis santuokos sudarymo slyga laik draudim tuoktis skirting visuomens sluoksni
asmenims,[23] pavyzdiui, laisvai gimusiems ir blogo elgesio atleistiniams, senatoriams ir libertinams,
iems asmenims ir aktorms, nes aktors laikytos netinkamomis monomis tokio aukto rango asmenims.
Klitimi sudaryti santuok buvo ir tiesiogins giminyst ryys, nesvarbu kokio laipsnio.
Romn teis numat ir reikalavim santuokos sudarymui - turjim affectio maritalis, kuris
reik pareikim noro sutuoktiniams gyventi santuokoje ir auginti bendrus vaikus. Dabar taip pat
reikalaujama sutuoktini sutikimo sudaryti santuok, bet anksiau affectio maritalis galjo pareikti
eimos galva, t.y. nebuvo btina vali ireikti patiems sutuoktiniams.[24] Santuokos sudarymo slygomis
34

romn teisje taip pat buvo: santuokinis amius, pater familias sutikimas. Draudimas tuoktis skirting
luom asmenims ir artimj sutikimas, nustatytas romn teisje, bdingas ir vlesniems laikams iki tol,
kol buvo statymais panaikinta luomin nelygyb ir teisinta daugelis asmenini teisi.
Nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reikalavimus santuokos sudarymui apibendrintai
vadina santuokos sudarymo slygomis, taiau vieni i i reikalavim tvirtinti kaip pozityvios santuokos
sudarymo slygos, kiti - kaip negatyvios. Teiss literatroje santuokos sudarymo slygos dar skirstomos
materialias, reikianias galjim sudaryti santuok, ir procedrines, reglamentuojanias santuokos
sudarymo tvark ir form. Nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nevardija santuokos sudarymo
slyg kaip materiali ar procedrini, taiau Treiosios knygos antrj skirsn vadina Santuokos
sudarymo slygos, o treij - Santuokos sudarymas, kur antrajame skirsnyje nustato materialinius, o
treiajame procedrinius reikalavimus santuokai sudaryti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.13 straipsnis reglamentuoja santuokos savanorikum.
Jo pirmojoje dalyje nustatyta, kad santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia. i nuostata atitinka:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio treij dal, nustatani, kad Santuoka sudaroma laisvu
vyro ir moters sutarimu;[25] Konvencijos dl vis form diskriminacijos panaikinimo moterims
(Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995-09-20) 16 straipsnio 1 dalies 6 punkt, pripastant vyr ir
moter lygyb ir nustatant vienod teis laisvai pasirinkti sutuoktin ir tuoktis tik laisvai ir visikai
sutikus ir io straipsnio 2 dal, nustatani, kad vaiko suadtuvs ir santuoka neturi juridins galios,[26]
Visuotins mogaus teisi deklaracijos 16 straipsnio 2 dal, nustatani, kad Santuoka gali bti sudaryta
tik tada, kai susituokiantieji duoda laisv ir visik sutikim,[27] Konvencijos dl sutikimo tuoktis,
minimalaus santuokinio amiaus ir santuok registravimo 1 straipsnio 1 dal, nustatani, kad Juridikai
neturi bti sudaroma n viena santuoka be visiko ir laisvo abiej ali sutikimo; tok sutikim jie turi
duoti patys, statymo nustatyta tvarka, po atitinkamo paskelbimo, dalyvaujant valdios atstovui, turiniam
teis forminti santuok, ir liudininkams.[28] Siekiant visapusiko teiss santuok realizavimo, ios
Konvencijos 1 straipsnio 2 dalis kartu numato iimt, nustatydama, kad sudarant santuok, viena i ali
gali nedalyvauti, jei kompetentingas valdios atstovas sitikina, kad aplinkybs yra iimtins ir kad ta alis
kokio nors kompetentingo valdios atstovo akivaizdoje yra davusi sutikim ir jo neatauk.
Civilinio kodekso 3.13 straipsnio 1 dalyje santuokos sudarymas apibriamas laisva vyro ir
moters valia, o io straipsnio 2 dalyje nustatomi valios trkumai: grasinimas, prievarta, apgaul ir kiti
valios trkumai. iame straipsnyje minima laisva valia turt bti suprantama tiek kaip pati valia, tiek
kaip jos ireikimas. Nustatytas santuokos sudarymo savanorikumas yra detalizuojamas procedriniuose
reikalavimuose. Sutuoktiniai turi paduoti praym asmenikai. Santuoka sudaroma tik asmenikai
dalyvaujant sutuoktiniams ir dviem liudytojams, o tai reikia, kad atstovavimo institutas santuokos
sudarymui netaikomas. Jis netaikomas net jei yra svarbi prieasi, galini pateisinti neatvykim
registruoti santuok. Tokiu atveju galima prayti perkelti santuokos registravimo dat, bet registruoti
santuok be vieno ar abiej sutuoktini neleidiama. (CK 3.15, 3.299, 3.303 str.). Civilinio kodekso 3.21
straipsnis nustato, kad santuoka sudaroma vieai ir kiekvienas suinteresuotas asmuo gali pareikti, kad yra
klii j sudaryti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.14 str. nustato santuokin ami kaip santuokos
sudarymo slyg. is straipsnis turi bti vertinamas sistemikai ir interpretuojamas kartu su 2.5 str. (fizini
asmen civilinis veiksnumas) bei 2.9 str. (nepilnamei pripainimas veiksniais (emancipacija). Pagal
Civilinis kodeksas 3.14 str. santuok leidiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo dien yra
atuoniolikos met. Dl svarbi prieasi teismo tvarka santuokinis amius gali bti sumainamas, bet ne
daugiau kaip trejais metais, t.y. gali bti leidiama sudaryti santuok asmeniui, sulaukusiam 15 met. Bet
tik ntumas ar kdikio gimimas yra pagrindas teismui leisti sudaryti santuok asmeniui, nesulaukusiam
15 met amiaus. Vertinant i norm galima teigti, kad minimalus santuokinis amius nra nustatytas.
Manytina, kad tokia nuostata prietarauja ne tik santuokinio amiaus nustatymo tikslams ir udaviniams
santuokinis amius turi atitikti asmens fizin ir psichin brand, garantuoti palikuoni sveikat, o taip pat
neprietarauti vaik teisi apsaugos nuostatoms, esanioms Lietuvos Respublikos Konstitucijoje:[29] 38
str.6d., nustataniai, kad tv teis ir pareiga vaikus ilaikyti iki pilnametysts; 38str.2d. kad valstyb
saugo ir globoja vaikyst; 39 str.3d. kad nepilnameius vaikus gina statymas; Vaik teisi
konvencijos[30] 1str., tvirtinaniam, kad vaiku laikomas kiekvienas mogus, neturintis 18 met, jei jo
pilnametyst nepripainta anksiau.[31] Pritartina ir G.Sagaio nuomonei, kad nepilnameio vaiko teis
sukurti eim sudarant santuok, skirtingai nei suaugusiam individui, negarantuoja nei tarptautin nei
atskir valstybi nacionalin teis. Atvirkiai, ios teiss gyvendinim stengiamasi riboti vairiomis
priemonmis, skaitant vairaus lygio tarptautinius susitarimus, tarptautini organizacij rekomendacijas
35

valstybms ir kt.[32]
eimos teisje esantys draudimai pagal j form klasifikuojami tiesioginius ir netiesioginius,
savarankikus ir susijusius su pareigomis. Tiesioginiu draudimu suprantamas atvirai ireiktas draudimas,
t.y. teiss normoje aikiai ireikta statym leidjo valia odiu draudiama. Tiesioginiams
beslyginiams draudimams vykdomiems esant bet kokiomis slygomis yra priskiriami: draudimas
sudaryti kit santuok asmeniui, kuris eimos teiss norm nustatyta tvarka yra nenutrauks esamos
santuokos; draudimas tuoktis tos paios lyties asmenims, draudimas tuoktis artimiesiems giminaiiams.
Draudimas tuoktis tos paios lyties asmenims nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 3.12 straipsnyje, 3.7 straipsnyje, kuris apibria santuokos svok, ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 38 straipsnyje, kuriame reglamentuojama, kad Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters
susitarimu. Darytina ivada, kad draudim tuoktis tos paios lyties asmenims, statym leidjas laiko
labai svarbiu ir suteikia jam konstitucin lygmen. Nors banytin ir daugumos pasaulio valstybi teis
draudia tuoktis tos paios lyties asmenims, taiau yra ir iimi, nors bendros praktikos adaptuoti teis
prie pasikeitusi socialini realij nra:1998 m. Olandijoje, 2003 m. Belgijoje ir 2005 m. Ispanijoje
(Katalonija) priimti statymai, pagal kuriuos homoseksual sjungos visikai gyja civilin eimos status.
Kitose Europos valstybse (daugiausia Skandinavijos) gj ir lesbiei bendro gyvenimo kontraktai taip
pat teisinti su vienokiomis ar kitokiomis socialinmis bei mokestinmis lengvatomis, nors absoliutus
sutuoktini statusas nepripastamas. Homoseksual por registracija yra galima Vermonte ir keletoje kit
JAV valstij (Kalifornijoje, Oregono).[33]
Tos paios lyties asmen santyki legalizavimo laipsn galima bt suskirstyti :
1) santuoka, kur tos paios lyties asmenys turi teis tuoktis ir gyja tokias pat teises ir pareigas
kaip ir heteroseksualios poros (1998 m. Olandijoje, 2003 m. Belgijoje ir 2005 m. Ispanijoje (Katalonija);
2) registruota partneryst arba registruota kohabitacija, kur konkreios ir teiss akte nustatytos
teises bei pareigos atsiranda tik registravus partneryst. Paprastai nustatytos teiss ir pareigos yra
identikos arba panaios prieingos lyties sutuoktini teisms ir pareigoms, todl danai ios partnerysts
registravimo sistema yra galima ir nesusituokusiom heteroseksualiom porom (Skandinavijos v-bs);
3) neregistruotas sugyvenimas (kohabitacija) teiss ir pareigos atsiranda automatikai
igyvenus bendrai tam tikr laiko tarp (i sistema beveik visuomet galima heteroseksualiom porom).
Draudimas paeisti monogamijos princip. G.F.ereneviiaus nuomone sudaryti santuok gali
tik viengungis, nalys arba isituoks asmuo[34]. Taigi iuo draudimu yra saugomas ir ginamas vienas i
pagrindini eimos santyki teisinio reglamentavimo princip monogamija. Bet kokia galimyb sudaryti
santuok, esant eimos teiss norm nustatyta tvarka nenutrauktai ar nepasibaigusiai santuokai, paeist
Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat, pagal kuri pripastama tik registruota santuoka ir
monogamijos princip joje ireikt formuluote: Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu[35]
(38str.). Asmenys, norintys sudaryti banytin santuok, taip pat privalo laikytis monogamijos
reikalavimo, tvirtinto tiek Civiliniame kodekse, tiek ir Kanon teiss kodekse[36]. 1085 kanonas nustato,
kad asmuo, kur siejo ankstesns santuokos ryiai, net jei ji nebuvo panaudota(nebuvo lytinio akto),
negaliojaniai veikia santuok. Net jei ankstesn santuoka yra negaliojanti ar panaikinta dl tam tikros
prieasties, tai nesudaro galimybs sudaryti kit santuok, t.y., ankstesns santuokos anuliavimas turi bti
juridikai ir aikiai formintas. Banytins teiss poiris monogamij yra ymiai grietesnis nei civilins
teiss. Jei civilin teis numato ituok kaip vien i galimybi sudaryti kit santuok, tai banytin teis,
nors santuok anuliuoti ir leidia, bet j numato tik kaip ypating iimt.
Draudimas tuoktis neveiksniems asmenims. Draudimas sudaryti santuok neveiksniems asmenims
atsiranda i santuokos sudarymo laisvs ir savanorikumo principo bei turi tiksl apsaugoti vaik sveikat,
nes pvz., psichins ligos ir silpnaprotyst ligos, danai paveldimos. Civilinio kodekso 3.15 str. nustatyta,
kad asmuo siteisjusiu teismo sprendimu pripaintas neveiksniu, negali sudaryti santuokos. Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas fizinio asmens veiksnum, jo pripainim neveiksniu ar ribotai veiksniu
nustato 2.5-2.11 straipsniuose. Fizinio asmens veiksnumo svoka pateikta Civilinio kodekso 2.5 str. 1d.
Joje nustatyta, kad fizinio asmens galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir susikurti civilines
pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visikai, kai asmuo sulaukia pilnametysts, t.y. kai jam sueina
atuoniolika met. Atvejis, kai fizinis asmuo, nesulauks atuoniolikos met, gyja visik civilin
veiksnum, reglamentuotas Civilinio kodekso 2.5 str. 2d.: kai statymai leidia fiziniam asmeniui sudaryti
santuok anksiau, nei jam sueis atuoniolika met. Tokiu atveju jis gyja visik civilin veiksnum nuo
santuokos sudarymo momento, ir jo nenustoja, jei santuoka nutraukiama ar pripastama negaliojania dl
prieasi, nesusijusi su santuokiniu amiumi.
36

Draudimas tuoktis artimiesiems giminaiiams . Draudimas tuoktis artimiesiems giminaiiams

yra susijs tiek su biologija/genetika (paveldjimas), tiek su morale (globa, rpyba), tiek su teiss fikcija
(vaikinimas). Sudaryti santuok tvams su vaikais, seneliams su vaikaiiais, tikriesiems (tvas ir motina
tie patys) ir netikriesiems (arba tvas arba motina skirtingi) broliams ir seserims, pusbroliams ir
pusseserms, ddms su dukteriomis ir tetoms su snnais (CK 3.17 str.) draudiama remiantis
biologiniais kriterijais, kadangi esant tokioms santuokoms, yra didel tikimyb sulaukti gimusi su
anomalijomis palikuoni. Draudimas tuoktis tviams su vaikiais yra susijs su morale ir su teiss fikcija,
nes pagal Civilinio kodekso 3.227 str.2d. vaikintojai laikomi vaiko tvais pagal statym, o pagal 3.17 str.
draudiama tuoktis tvams su vaikais. Daugelyje usienio valstybi taip pat draudiama santuoka tarp
auktutins ir emutins linijos giminaii, o taip pat tarp broli ir seser. Kitais atvejais draudimai yra
skirtingi, taiau jie nustatyti siekiant ivengti inbrydingo (artimos giminysts individ poravimasis) ir
ukirsti keli incestui, t.y. visi jie pagrsti medicinos praktika, biologija ir etika.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.18 3.25, 3.298-3.304 straipsniuose nustato
santuokos sudarymo tvark, t.y. procedrines santuokos sudarymo slygas, kurios yra statymo leidjo
privalomi reikalavimai, pareikusiems nor sudaryti santuok. Procedrins santuokos sudarymo slygos
atlieka daugiau pagalbin vaidmen siekiant utikrinti materialini slyg realizavim. Procedrines
santuokos sudarymo slygas sudaro: 1) praymo registruoti santuok padavimo tvarka, 2) tokio praymo
registruoti santuok padavimo fakto vieas paskelbimas, 3) santuokos registracijos laikas (terminai), 4)
santuokos registracijos vieta.
Santuokos sudarymo teisins pasekms (CK 3.26-3.36 str.)
Santuoka kaip juridinis faktas sukelia asmeninio ir turtinio pobdio teisines pasekmes.

Analizuojant sutuoktini pavards, kaip santuokos sudarymo neturtinio pobdio pasekm,

pasirinkim, numatyt CK 3.31 str. teigtina, kad abu sutuoktiniai turi teis:
1) Pasilikti iki santuokos turt pavard,
2) Pasirinkti kito sutuoktinio pavard kaip bendr pavard (Civilin byla Nr.3K-7-20/2006:
Kasacinis teismas konstatavo, kad pagal CK 1.11 straipsnio 1 dal, pasirenkant pavard, registravus
santuok usienyje, kai pavards pakeitimo procedra usienyje nra ubaigta, Lietuvos Respublikoje
taikytini Lietuvos Respublikos civiliniai statymai. Tokiu atveju pagal Lietuvos Respublikos CK 3.282
straipsnio, Valstybins kalbos statymo 2, 15 ir 19 straipsni, Civilins metrikacijos taisykli 7 ir 57
punkt nuostatas Lietuvoje civilins bkls akt raai raomi lietuvi kalba. Vardas ir pavard raomi
pagal lietuvi kalbos taisykles.)
3)
Pasirinkti dvigub pavard, kai prie savo pavards prijungiama sutuoktinio pavard.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 5 d. nustato, kad sutuoktini teiss eimoje lygios.
37

is konstitucinis principas konkretizuotas Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje, 3.26 straipsnyje. Sutuoktini
lygiateisikumas pasireikia sutuoktiniams gyvendinant tiek asmenines neturtines, tiek turtines teises ir
pareigas. Sutuoktini lygiateisikumo principas nra absoliutus, galimos iimtys, kurios priklauso nuo
sutuoktinio elgesio gyvendinant asmenines neturtines ir turtines ir teises bei pareigas eimoje.
Turtins sutuoktini teiss ir pareigos pasireikia:
1. Dl turto valdymo, naudojimo, disponavimo (asmenin sutuoktini nuosavyb, bendroji
jungtin sutuoktini nuosavyb, eimos turto teisinis reimas, sutartinis turto teisinis reimas);
2. Ilaikymo prievols (sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos nari);
3. Civilin atsakomyb pagal turtines prievoles.
CK 3.32 str. reglamentuoja sutuoktini atstovavimo institut. Galima bti iskirti kelet
atstovavimo eiminiuose santykiuose ri: nepilnamei vaik statyminis atstovavimas; sutuoktini
tarpusavio atstovavimas pagal galiojim: galiojimas atlikti veiksmus, susijusius su bendrja jungtine
nuosavybe ir galiojimas atlikti veiksmus, susijusius su asmenine vieno sutuoktini nuosavybe.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokia forma gali bti ireiktas susitarimas tuoktis (suadtuvs) ?
2. Kaip gali bti suprantamas vieas susitarimas tuoktis?
3. Kas yra susitarimo tuoktis alys?
4. Kas yra santuoka ir kokie jos poymiai?
5. Ar pripastama Lietuvoje banytin santuoka, t.y., ar ji sukelia teisines pasekmes?
6. Kas turi praneti CM apie santuok sudaryt banytine tvarka?
7.Kaip gali pasireikti santuokos savanorikumo slygos paeidimas? Pateikite pavyzdi
8. Kodl valstybs neleidia sudaryti santuokos tos paios lyties asmenims, jei daugelio valstybi
konstitucijose, taip pat tarptautiniuose dokumentuose vis plaiau tvirtinamas draudimas diskriminuoti
asmenis lyties bei seksualins orientacijos pagrindu t.y. ar draudimas tuoktis tos paios lyties asmenims
nra j diskriminavimas lyties ir seksualins orientacijos pagrindu?
9. Ar gali Lietuvoje sudaryti santuok transeksualas (asmuo chirurginiu bdu pakeits lyt)?
10. Koks minimalus santuokinis amius yra nustatytas Civilinio kodekso normomis?
11. Ar gali sudaryti santuok vaikis su savo tvio dukra?
12. Ar privalo norintys sudaryti santuok pasitikrinti sveikat?
13. Ar gali vyras pasirinkti savo sutuoktins pavard? Ar gali moteris pasirinkti savo sutuoktinio pavard
su identika galne (pvz., Aldona Butautas)? Ivardykite (pateikiant pavyzdi), kiek alternatyv
pasirenkant pavard (sudarant santuok) turi moteris?
14. Ar gali sutuoktiniai susitarimu atsisakyti teisi ar panaikinti pareigas, kurios pagal statymus atsiranda
kaip santuokos pasekm?
15. Pateikite pavyzdi teiss norm, tvirtinani sutuoktini turtinio pobdio teises ir pareigas.
_________________________________________________________________________________
[1] Vokiei imperijos civilinis kodeksas. Kaunas, 1927.
[2] Nekroius I., Nekroius V., Vlyvis S. Romn teis. Vilnius: Justitia, 1999, P.162
[3] Sideraviius J. Teisinis santuokos reguliavimas buruazinje Lietuvoje (1. Klaipdos krate 1924-1939
m.) // Lietuvos TSR moksl akademijos darbai. A serija. 1977. T.4 (61)
[4] Sideraviius J. Teisinis santuokos reguliavimas buruazinje Lietuvoje (1. Klaipdos krate 1924-1939
m.) // Lietuvos TSR moksl akademijos darbai. A serija. 1977. T.4 (61), P.56
[5] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Treioji knyga. eimos teis. - Vilnius: Justitia.
2002. P.42-43
[6] John De witt Gregory, Peter N.Swisher, Sheryl L.Wolf. Understanding Family Law. 2nd edition, 2001.
P.94
[7] . . 1.// .
. , 1994
[8] The Italian Civil Code and complementary Legislation Table of Contents foreword introduction. New
revised and updated edition by Maris Beltramo. Oceana publication, INC Dobbs Ferry, N.Y., 1993
[9] . 1. : , 2004. C.334
[10] M.Shults Contactual Ordering of Marriage:New Model for State policy.Californian Law
38

Revues,1982,p.251
[11] mogaus teiss. Europos Tarybos ir Europos Sjungos dokumentai. Lietuvos mogaus teisi centras.
2000
[12] http://www.tm.lt/min/default.asp?load=re_rel_kryptys.htm, prisijungimo laikas 2005-07-11
[13] Lietuvos Respublikos religini bendruomeni ir bendrij statymas// Valstybs inios. 1995. Nr.891985, 5 str
[14] Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas 2001 07 12 Nr.IX-464 Dl Valstybs pripainimo suteikimo
Lietuvos evangelik baptist bendruomeni sjungai// Valstybs inios. 2001. Nr.62-2249
[15] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. V., 1994
[16] Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sakymas 1999 03 26 Nr.65 Civilins bkls akt
registravimo laikinosios taisykls// Valstybs inios. 1999. Nr.29.
[17] Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. vasario 28 d.
nutartyje, priimtoje civilinje byloje A.S. v. R.J. Nr. 3K-3-107/2005 m. kategorija 75.2
[18]Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla. 1996, 43str.7d
[19] 2001 07 11 Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Lietuvos Vyskup konferencijos laikinas susitarimas
Dl Katalik banyios nustatyt tvarka sudaryt santuok traukimo valstybin apskait
[20]Dl Teisingumo ministro 2001 m. birelio 27 d. sakymo Nr. 124 Dl praneimo apie
banyios(konfesij) nustatyta tvarka registruot santuok formos ir praneimo tvarkos patvirtinimo
pakeitimo(Valstybs inios, 2001, Nr. 57-2062) patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2003 06 30 sakymu Nr.193// Valstybs inios, 2003. Nr.68-30
[21] . . 1.// .
. - , 1994
[22] . . e . : , 2003.C. 86.
[23] Nekroius I., Nekroius V., Vlyvis S. Romn teis. Vilnius: Justitia, 1999, P.163-165
[24] . . - . .-: , 1999. C.103-104.
[25] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1993. P.25
[26] Konvencija Dl vis form diskriminacijos panaikinimo moterims// Valstybs inios. 1995, Nr. 761764
[27] 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 2000
[28] mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius: Mintis, 1991. P.262
[29] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1993. P.25
[30] Vaiko teisi konvencija.// Valstybs inios. 1995. Nr.60-1501
[31] Kudinaviit-Michailovien I. eimos santyki krimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Daktaro
disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01S). Vilnius, 2006
[32] Sagatys G. Vaiko teis eimos ryius Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijoje ir Lietuvos teisje. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01S). Vilnius, 2004. P.7
[33] Vermonto civilins sjungos sistema nors ir yra savarankika, taiau nelygiavert santuokai,
santuokos registracija tarp tos paios lyties asmen teisinta tik Masaiusetso valstijoje//
http://www.marriageequality.org prisijungimo laikas 2005-10-15
[34] .. ( . 1907 .) . 1995. .413
[35] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla. 1996
[36] Code of Canon Law. http://www.vatican.va/archive/ENG1104/__P3V.HTM, prisijungimo laikas
2005-01-10
5 TEMA. Santuokos negaliojimas
vadas
ia tema siekiama suteikti ini bei suformuoti praktinius gdius analizuojant santuokos
pripainim negaliojania statymo nustatytais pagrindais. Nagrinjant i tem bus analizuojama:
santuokos pripainimo negaliojania svoka bei negaliojimo pagrindai; vardijami asmenys, kurie turi
teis pareikti iekin dl santuokos pripainimo negaliojania, iekinio senaties ios kategorijos bylose
specifika, aplinkybs naikinanios santuokos negaliojim bei teisins pasekms priklausomai nuo
siningumo kriterijaus.

39

Santuokos pripainim negaliojania reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso treios

knygos eimos teis antros dalies treio skyriaus normos (3.37 3.47 str.).
Analizuojant santuokos negaliojimo institut, atkreiptinas dmesys jo ypatumus:
1) Santuok negaliojania pripasta tik teismas;
2) Santuoka negaliojania pripastama nuo jos sudarymo momento;
3) Specialus subjekt (galini pareikti iekin) ratas (priklausomai nuo negaliojimo pagrind);
4) Iekinio senaties specifika;
5) Siningumo kriterijaus taka teisinms pasekmms.
Teisinje literatroje apibdinant santuokos negaliojim, daugelis autori nurodo, kad santuokos
negaliojimas yra teisin santuokos sudarymo slyg paeidimo pasekm bei , kad santuokos pripainimas
negaliojania yra vienas i eimynins teisins atsakomybs ri.
E. A. Posse ir T. A. Fadejeva mano, kad konkretus sankcij taikymas, kaip atsakomybs ar
neigiam pasekmi ris, priklauso nuo to, kokiu pagrindu santuoka pripastama negaliojania. Jie mano,
kad santuokos pripainimas negaliojania daniausiai yra sankcija, neutraukianti atsakomybs asmenims,
esantiems negaliojanioje santuokoje, t.y. neturi neigiam pasekmi.
Santuokos negaliojimas tai valstybs atsisakymo forma, pripainti sudaryt santuok kaip
juridin akt, ireikt teismo sprendimu, u statymo numatyt slyg paeidim dl santuokos sudarymo.
[1]
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas neapibria santuokos pripainimo negaliojania
svokos, o tik nurodo teisinius pagrindus, kuri paeidimas veda prie santuokos pripainimo
negaliojania. Viena i formuluotin svok gali bti, pavyzdiui, santuokos negaliojimas - tai
panaikinimas teismine tvarka subjektyvini eimini teisi ir pareig tarp asmen, kuri santuoka
pripainta negaliojania kaip sudaryta nesilaikant statymais nustatyt jos sudarymo slyg ir tvarkos.
Santuokos negaliojimo pagrindus galime suskirstyti tokias grupes:
1) santuoka pripastama negaliojania, jei buvo paeistos materialiosios santuokos sudarymo
slygos:

kai santuoka sudaryta tarp tos paios lyties asmen ( LR CK 3.12 str. );

kai santuoka sudaryta paeidiant santuokos savanorikum ( LR CK 3.13 str.);

kai santuoka sudaryta su nepilnameiu, kuriam nesumaintas santuokinis amius statym

nustatyta tvarka ( LR CK 3.14 str. );

kai santuoka sudaryta su neveiksniu asmeniu ( LR CK 3.15 str. );

kai asmuo sudaro santuok, nenutrauks ankstesns santuokos ar registruotos partnerysts (

LR CK 3.16 str. );

kai santuoka sudaryta su artimu giminaiiu ( LR CK 3.17 str. ).

2) santuoka pripastama negaliojania, jei vienas i sutuoktini neprane kitam sutuoktiniui,
kad serga venerine liga ar AIDS ( LR CK 3.21 str. 3 d. );
3) santuokos pripainimas negaliojania, kai vienas i sutuoktini ar abu sutuoktiniai neireik
tikrosios savo valios ( LR CK 3.40 str.);
4) santuoka pripastama negaliojania, jei santuoka sudaroma tik dl aki fiktyvi santuoka
( LR CK 3.24 str. ).
Santuokos pripainimo negaliojania pagrind sraas yra baigtinis ir jis negali bti aikinamas
pleiant, ir jokiais kitais pagrindais santuoka negali bti pripainta negaliojania. Santuoka negali bti
pripainta negaliojania esant procedr paeidimams, nesilaikant santuokos forminimo tvarkos,
pavyzdiui, santuokos raas buvo padarytas nedalyvaujant vienam i sutuoktini.
Pamintina, kad teisin reglamentacija dl santuokos pripainimo negaliojania paeidus
materialines santuokos sudarymo slygas, o taip pat fiktyvi santuoka buvo ir galiojusiame Santuokos ir
eimos kodekse. Tuo tarpu galimyb pripainti santuok negaliojania dl esmins klaidos ar dl
nepraneimo kitam sutuoktiniui apie tai, kad serga venerine liga arba AIDS atsirado tik sigaliojus CK.
CK 3.40 straipsnio turin tiksling analizuoti remiantis 3.13 str., nes reikalauti santuok pripainti
negaliojania gali sutuoktinis, jei jis santuok sudar paveiktas grasinimo, prievartos ar apgauls, taip pat
jei jis santuokos sudarymo momentu negaljo suprasti savo veiksm prasms ir j valdyti. Santuoka gali
bti pripainta negaliojania, jei asmuo suklydo dl toki su kitu sutuoktiniu susijusi aplinkybi, kurias
inodamas nebt sutiks sudaryti santuokos (3.40 str. 3d.). Klaida kaip santuokos negaliojimo pagrindas
tai klaidinga prielaida dl esmini santuokos sudarymo aplinkybi, reikming susiformuoti tikrajai
asmens valiai sudaryti santuok.[2] Asmens sutikimas sudaryti santuok gali bti ireiktas asmenikai
40

suklydus, kai sutuoktiniui susidar klaidingos situacijos supratimas, kurioje vyksta santuoka. Taiau
asmens suklydimas turi bti esminis. Klaidos esm suprantama kaip asmens suklydimas dl toki su kito
sutuoktinio asmeniu susijusi fakt, kuriuos inodamas asmuo nebt sudars santuokos. Pavyzdiui;
paaikja, kad sutuoktinis narkomanas; suklysta dl sutuoktins ntumo (mergina vaikinui melagingai
pranea, kad laukiasi jo vaiko). Taip pat gali bti suklysta ir dl paties veiksmo esms, pavyzdiui,
kurnebylis nesuvokia, kad sudaro santuok. Taiau suklydimas turi liesti ne santuokos sudarymo
motyvus, pavyzdiui, manyta, kad bsimasis sutuoktinis myli, o paaikja prieingai. Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas numato dvi esmins klaidos prezumpcijas, kurias rodius, nebereikia
rodinti, kad tie faktai yra esminiai, kurie bt galj nulemti asmens apsisprendim sudaryti santuok.
Preziumuojama, kad klaida yra esmin, jeigu buvo suklysta dl:
1.
kito sutuoktinio sveikatos bkls ar lytins anomalijos, dl kuri normalus eimos
gyvenimas nemanomas;
2.
to, kad kitas sutuoktinis padar sunk nusikaltim.
Taiau, kad suklydimas yra esminis dl kito sutuoktinio sveikatos bkls ar lytins anomalijos,
dl kuri normalus eimos gyvenimas nemanomas, nra absoliutus, nes ne bet kokios sutuoktinio ligos
neinojimas laikytinas esmine klaida. iuo atveju esmine klaida laikomas tik toks sutuoktinio sveikatos
sutrikimas ar lytin anomalija, dl kuri sutuoktiniai negali gyventi normalaus eimos gyvenimo,
pavyzdiui, sutuoktiniai negali susilaukti vaik, lytinis nepajgumas, paveldima liga, psichiniai
sutuoktinio negalavimai, kuri progresyvumas ypa rykus ms visuomenje ir pan. Taiau teismas
kiekvienu konkreiu atveju turi atsivelgti tai, ar iuolaikin medicina gali igydyti tam tikr lig ar
anomalij, ar sutuoktiniai prie sudarydami santuok domjosi vienas kito sveikata, ar j tikrinosi.
Pateiksime pavyzd pagal nagrintin norm: iekov N. B. kreipsi Vilniaus 3-ij apylinks teism su
iekiniu, kuriame nurod, kad su atsakovu A. N. 2004 m. rugpjio 7 d. sudar banytin santuok, kuri
2004 m. rugsjo 9 d. registravo civilins metrikacijos staigoje. Iekov N. B. teigia, kad atsakovas A. N.,
sudarydamas santuok, nespjo jos apie tai, kad nuo 2002 met reguliariai vartojo narkotikus. Nurod,
kad inodama i aplinkyb, nebt su atsakovu A. N. sudariusi santuokos. Narkotik vartojimo faktas
paaikjo 2005 vasario 15 dien. Pra pripainti santuok negaliojania Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 3.40 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas konstatavo, kad atsakovo A. N. nepateikimas iekovei
N. B. informacijos apie savo polink vartoti narkotikus vertinamas kaip esminis iekovs suklaidinimas,
kuris takojo iekovs N. B. apsisprendim sudaryti santuok. Iekovei pagrstai nurodius, kad inodama
nuslptus duomenis apie atsakovo polink vartoti narkotikus, konstatuojama, kad santuoka sudaryta nesant
iekovs tikrosios valios ireikimo dl jos esmins klaidos, todl santuoka pripastama negaliojania.[3]
Taiau reikia pastebti, kad teismas gali atmesti iekin dl santuokos pripainimo negaliojania, jeigu
nagrinjant byl inyko aplinkybs, dl kuri reikalauta pripainti santuok negaliojania. Taigi, Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 3.41 straipsnio 5 dalyje numatyta kokiais atvejais santuoka, sudaryta tarp
sutuoktini, kuri vienas i j neireik savo tikrosios valios, negali bti pripainta negaliojania.
Remiantis io straipsnio dalimi bt galima iskirti kelias aplinkybes, naikinanias santuokos negaliojim.
Santuoka negali bti pripainta negaliojania, kai:
- sutuoktiniai bendrai gyveno daugiau nei vienerius metus kartu;
- sutuoktiniams gim bendras vaikas;
- sutuoktiniai laukiasi bendro vaiko.
Santuoka tarp vyro ir moters kartais gali turti tik iorik santuokos vaizd, i esms sudarant
santuok, turint tiksl, ne sukurti eimos santyki, o turti kakoki materialini interes, naudos.
Sudarius fiktyvi santuok atsiranda prietaravimas tarp santuokos formos ir turinio. Iorin asmen
sudarani santuok, valios iraika, neatitinka, jos vidinio turinio, tikrj i asmen ketinim. Tokia
santuoka laikoma fiktyvia, jos imitavimu, fikcija. Taigi pagrindiniu fiktyvios santuokos poymiu laikoma
ta aplinkyb, kad santuoka sudaroma be ketinimo sukurti eim, gyventi kartu eimynin gyvenim.
Fiktyvi santuoka neireikia tikrosios ali valios sukurti eim, o turi tiksl gauti, gyti koki
nors teisi ir privilegij, susidarani i paties santuokos registravimo fakto, t.y. teiss gyvenamj plot,
teiss pensij, paalp, po sutuoktinio mirties gauti palikim ar uvaldyti turt jam dar esant gyvam,
usienieiui gauti leidim laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, gyti pilietyb, legaliai imigruoti, ivykti
kit al ir panaiai.
2005 m. spalio 17 dien Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas inagrinjo byl, pagal iekovo,
Vilniaus miesto apylinks vyriausiojo prokuroro, ginanio viej interes, iekin atsakovams L. K., A.
N., tretiesiems asmenims Kalvarijos savivaldybs administracijos civilins metrikacijos skyriui,
41

Kalvarijos veniausiosios Mergels Marijos vardo banyiai dl santuokos pripainimo negaliojania.

Vilniaus miesto apylinks vyriausiasis prokuroras, gindamas viej interes, prao pripainti A. N. ir L.
K. santuok negaliojania, nes santuoka sudaryta neketinant sukurti eimos. Kadangi L. K. buvo laimjusi
aliosios kortos loterijoje, tai atsakovai nutar skubiai susituokti, kad A. N. gaut leidim ivykti JAV.
Civilins santuokos registravimo reikjo laukti apie mnes, todl atsakovai susituok Kalvarijos v. M.
Marijos v. parapijoje, neatskleisdami kunigui tikrj savo ketinim. Iekovas prao atsakov santuok,
sudaryt tik dl aki, neturint tikslo sukurti eimos teisinius santykius, pripainti negaliojania.
Santuoka yra statym nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters susitarimas
sukurti eimos teisinius santykius ( LR CK 3.7 str. 1 d.). Savanoriku vyro ir moters susitarimu turi bti
siekiama sukurti eim. Jeigu tokio tikslo alys neturjo ir neturi, tai ali susitarimas yra ne kas kita, kaip
imitacija, fiktyvi santuoka, galinti bti pripainta negaliojania.[4]
Kaip matyti i bylos aplinkybi atsakovai L. K., A. N., abu nusprend dalyvauti aliosios
kortos loterijoje ir susitar, kad jei vienas laims, tai pasiims su savimi ir kit. Gavusi praneim, kad
laimjo loterijoje, L. K. nutar kartu JAV pasiimti ir A. N., kurio pusbrolis jau gyveno JAV ir galjo
jiems suteikti bst bei padti susirasti darb. Abu atsakovai, turdami savanaudikus tikslus, i
iskaiiavimo skubiai sudar santuok. L. K. apie santuokos sudarym neprane net artimiesiems
giminms tvams, seseriai, nekeit pavards, neneiojo vestuvinio iedo. Atsakovai bendrai jokio turto
negijo, bendrai kio netvark, nusivyl gyvenimo slygomis JAV, kiekvienas atskirai, skirtingu laiku
sugro Lietuv, apsigyveno kiekvienas pas savo tvus, laik leidia atskirai, bendr tiksl ar ateities
plan neturi.
Teismas konstatuoja, jog abu atsakovai neketino sukurti eimos santyki, j tikslas buvo
imigruoti ir susikurti asmenikai sau gyvenimo slygas JAV, todl santuoka pripaintina negaliojania,
remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.39 straipsniu.
Fiktyvi santuoka teismo pripastama negaliojania nuo jos registracijos momento. Asmen,
kurie gali reikalauti fiktyvios santuokos pripainimo negaliojania, ratas siauras. i teis turi prokuroras,
arba tas i sutuoktini, kuris neinojo, kad su juo susituoks asmuo turjo, neturjo tikslo sukurti eim.
Kitas gi sutuoktinis, kuris neturjo tikslo sukurti eim, pats neturi teiss reikalauti pripainimo, kad
santuoka negaliojanti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.41 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo atvejus, kai
teismas negali fiktyvios santuokos pripainti negaliojania, kai sutuoktiniai bendrai gyveno ilgiau nei
metus, kai sutuoktiniai laukiasi bendro vaiko, kai sutuoktiniams gim bendras vaikas ar kai prie ikeliant
santuokos pripainimo negaliojania byl sutuoktiniai sukr eimos santykius, pavyzdiui, pradjo
gyventi kartu kaip vyras ir mona. Civilinio kodekso 3.42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad fiktyvi
santuok galima reikalauti pripainti negaliojania per vieneri met laikotarp nuo santuokos sudarymo
dienos. Taiau prisimenant, kad fiktyvi santuoka gali paeisti ir viej interes (pavyzdiui, panaudojama
nelegaliai imigruoti, pilietybei neteistai gyti), kurio vertinimui ir aikinimui reikia daugiau laiko,
prokuroras turi teis pareikti tok iekin per penkeri met iekinio senaties termin, skaiiuojam nuo
santuokos sudarymo dienos.
Atkreiptinas dmesys, kad priklausomai nuo santuokos negaliojimo pagrind yra
konkretizuotas asmen, galini pareikti iekin dl santuokos negaliojimo:

42

Santuokos pripainimo negaliojania teisins pasekms i esms skiriasi nuo santuokos

nutraukimo teisini pasekmi. Santuok nutraukus, ji nustoja galioti ateit nuo jos nutraukimo momento.
Santuok pripainus negaliojania, ji nustoja galiojusi ne nuo teismo sprendimo siteisjimo momento, o
nuo santuokos sudarymo momento, tai yra, turi grtamj gali.[5]
Santuokos pripainimo negaliojania teisins pasekms nustatomos atsivelgiant tai, ar
sutuoktiniai arba vienas i j buvo siningi ar ne, tai yra inojo ar turjo inoti esant klii sudaryti
santuok ar ne. Siningumo turinys nusakomas pagal protingumo ir teisingumo princip reikalavimus.
Tai reikia, kad siningas yra tas asmuo, kuris veikia rpestingai, teisingai, t.y. taip, kaip tokioje paioje
situacijoje elgtsi bonus pater familias. [6]
Taigi santuokos pripainimo negaliojania teisins pasekms priklausys nuo:

Kai siningi abu sutuoktiniai (CK 3.45 str.)

Kai siningas tik vienas sutuoktinis (CK 3.46 str. 1 d.)

Kai nesiningi abu sutuoktiniai (CK 3.46 str. 2 d.)

Kai buvo siningas tik vienas sutuoktinis, negaliojanti santuoka suteikia jam tas teises, kurios
pripastamos sutuoktiniui. i nuostata turi bti interpretuojama pleiamai, t.y. ne vien tik vadovaujantis
3.47 str. numataniu siningo sutuoktinio teises, i kuri yra vardyta tik viena teis ilaikym.
3.46 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama kita situacija, t.y. kai nesiningi buvo abu
sutuoktiniai, kurie inojo arba turjo inoti esant klii sudaryti santuok. Nesiningu elgesiu laikytinas
atidumo, apdairumo, rpestingumo reikalavim neatitinkantis veikimas ir teiss akt neatitinkantis elgesys
(smurtas, apgaul, prievarta, sukiavimas), taip pat asmens neveikimas, pasireikiantis pareigos isiaikinti
tam tikras aplinkybes nevykdymu.[7] Jeigu abu sutuoktiniai buvo nesiningi, tai negaliojanti santuoka
jiems nesukuria sutuoktini teisi ir pareig.[8] Taigi iuo atveju santuok pripastant negaliojania,
nesiningi sutuoktiniai negyja joki teisi, kurias statymas ar vedyb sutartis pripasta sutuoktiniams.
Santuoka pripastama negaliojania ab initio, t.y. nuo santuokos sudarymo momento. Nesining
asmen sudaryta santuoka bus laikoma apskritai niekada neegzistavusia. Santuokos pripainimas
negaliojania reikia santuokos ali sugrinim ankstesn teisin padt, todl nesiningiems
asmenims, esantiems tokioje santuokoje, pripaintoje negaliojania, joki teisi ir pareig nekyla.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie yra santuokos pripainimo negaliojania pagrindai?
2. A gali bti santuoka pripainta negaliojania pagal CK 3.40 str. 3d.1p. (dl lytines anomalijos, dl
kurios normalus eimos gyvenimas nemanomas), jei asmuo jauia potrauk tos paios lyties asmenims?
3. kaip suprantate svok fiktyvi santuoka?
43

4. Koks yra vaik statusas, jei jie gim santuokoje, kuri vliau buvo pripainta negaliojania?
5. Ivardykite, kokias teises turi siningas sutuoktinis, jei santuoka pripainta negaliojania?
_____________________________________________________________________________
[1] . . . . . . 2004. C.
97-98.
[2] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Treioji knyga. eimos teis. Justitia. Vilnius,
2002. P. 93.
[3] Vilniaus miesto 3-ojo apylinks teismo 2005 m. gegus 30 d. sprendimas Civilin byla Nr. 2-1372585/2005.
[4] Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimas Civilin byla Nr. 2-07862127/2005.
[5] Adomaviius V. Vedyb sutartis. Ms saulu, 2002. P. 22.
[6] Norknas A. Siningumo principo gyvendinimas. Jurisprudencija, 2003, t. 42(34). P. 5.
[7] Norknas A. Siningumo principo gyvendinimas. Jurisprudencija, 2003, t. 42 (34). P. 10.
[8] Lietuvos teiss pagrindai. Justitia. Vilnius. 2004. P. 265.
6 TEMA. Santuokos pabaiga
Santuokos saitai nematomi, bet visi girdi, kai jie trksta
L.Rinzer
vadas
ios temos analiz susideda i sekani potemi nagrinjimo: santuokos pabaigos sampratos bei
atskir santuokos nutraukimo bd analizs, atskleidiant kiekvieno j specifik; didesnis dmesys
skiriamas santuokos nutraukimo dl sutuoktinio (sutuoktini) kalts bdo nagrinjimui bei kalts
nustatymo kriterijams, kartu analizuojant kalts prezumpcijas; sutuoktini taikinimas ir laikinosios
apsaugos priemons; santuokos nutraukimo teisins pasekms, buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymo
ypatumai.
Teisinje literatroje santuokos pasibaigimas vardijamas kaip nutraukimas tarp sutuoktini
eimos santyki dl tam tikr juridini fakt atsiradimo, su kuriais statymas sieja santuokos pasibaigim.
Yra numatomi du santuokos pasibaigimo pagrindai 1) vieno i sutuoktini mirtis; 2) santuokos
nutraukimas. Konkretizuojant iuos pagrindus galima vardyti tokius juridinius pagrindus kaip: a) vieno i
sutuoktini mirtis; b) vieno i sutuoktini paskelbimas mirusiu teismine tvarka; c) j ituoka vieno arba
abiej praymu, arba dl vieno i j kalts.
Vieno i sutuoktini mirtis, kai mirties faktas, registruojamas CM, automatikai nutraukia eimos
teisnius santykius ir kaip nors specialiai forminti santuokos pasibaigim nereikia. Pergyvens sutuoktinis
turi teis sudaryti kit santuok bendrais pagrindais.
Paskelbus sutuoktin mirusiu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo teismo sprendimo siteisjimo
dienos arba teismo sprendime nurodytos asmens mirties datos.
Mirtis visada beslygikai nutraukia eiminius sutuoktini santykius, taiau teismo sprendimu
paskelbus sutuoktin mirusiu, pastarojo mirtis tik spjama, o tai reikia, kad toks asmuo gali ir atsirasti.
Jam atsiradus, ikyla santuokos pasibaigimo klausimas. Taigi CK nustato, kad atsiradus sutuoktiniui
(teismo sprendimu paskelbtam mirusiu), teismas panaikina tok sprendim, o santuoka gali bti atnaujinta
abiej sutuoktini bendru praymu, paduotu santuokos pabaig registravusiai CM. Santuoka negali bti
atnaujinta, jei kitas sutuoktinis sudar nauj santuok arba yra klii, numatyt 3.12-3.17str. Santuoka
atstatoma nuo teismo sprendimo, kuriuo panaikintas sprendimas dl sutuoktinio paskelbimo mirusius CM
registravimo dienos.
Santuokos pasibaigimas, vienam i sutuoktini mirus arba paskelbus mirusius, jeigu jis
neatsiranda, nutraukia visus asmeninio ir turtinio pobdio teisinius sutuoktini tarpusavio santykius,
atsiradusius i santuokos, prieingai nei santuokos pasibaigimas nutraukimo pagrindu (gali reikalauti teikti
ilaikym).
Kitas santuokos pasibaigimo atvejis- santuokos nutraukimas. Pagrindins naujovs lyginant su
44

galiojusiu SK 1) santuoka nutraukiama tik teismine tvarka (pagal ankstesnes normas-galima ir

administracine, t.y. CM); i to seka, kad santuoka pasibaigia nuo teismo sprendimo j nutraukti
siteisjimo momento( pagal SK kai bent vienas i sutuoktini registruoja santuokos nutraukim CM)
2) tvirtinami trys savarankiki santuokos nutraukimo bdai (abiej sutuoktini bendru sutikimu; vieno
sutuoktinio praymu; dl sutuoktinio-s kalts)
Minti bdai nra tapats ir gali bti taikomi tik esant tam tikroms slygoms.
Santuokos nutraukimas abiej sutuoktini bendru sutikimu
is bdas galimas esant tik visoms CK 3.51str. nurodytoms slygoms, t.y.:

Nutraukiant santuok iuo bdu, visus santuokos nutraukimo padarinius sutuoktiniai privalo
sureguliuoti sutartimi (apskritai, sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi galima laikyti tam tikra
naujove, nes ne tik konstatuojamas santuokos nutraukimo faktas, bet susitariama ir dl nutraukimo
padarini, t.y., sutuoktiniai turi susitarti dl: vaik gyvenamosios vietos, vaik ilaikymo, dalyvavimo juos
aukljant ir bendravimo tvarkos su jais, turto padalinimo, tarpusavio ilaikymo, pavards (jei buvo keista)
klausimo, kit turtini teisi ir pareig (pvz. kreditoriai).
Santuoka nagrinjama supaprastinto proceso tvarka, teismas iuo atveju vykdo tik kontrols ir
sutuoktini taikinimo funkcijas.
Praymas paduodamas vieno i sutuoktini gyv. vietos apylin. teismui. Taip pat pateikiama
sutartis dl santuokos nutraukimo pasekmi. Teismas priima sprendim, jei sitikina, kad santuoka
faktikai iiro. CK numato, kad santuoka laikoma iirusia, jei sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir
nra tikimybs, kad vl prads gyventi kartu. Yra laikomasi prezumpcijos, kad faktinis iirimas- kai
sutuoktiniai daugiau kaip 1m. netvarko bendro kio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
Sutuoktini sudaryta sutartis dl santuokos nutraukimo pasekmi neturi prietarauti vieajai
tvarkai, nepaeisti nepilnamei vaik/sutuoktinio interes, prieingai teismas sutarties netvirtina, o byla
sustabdoma, kol bus pateikta nauja sutartis. Jeigu per 6 mn. nuo bylos sustabdymo sutuoktiniai jos
nepateikia, teismas praym palieka nenagrint. Teismas, ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dl
santuokos nutraukimo pasekmi alys aptar visus klausimus, kurie joje turi bti aptarti pagal CK 3.53
str.3d., taiau privalo sitikinti, kad joje nustatytos slygos atitinka CK 3.53 str. 4 d. (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2005 m. lapkriio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-575/2005)
...btina vertinti, koki padarini, patvirtinus sutart, atsiranda ar gali atsirasti ne tik
sutuoktiniams, j nepilnameiams vaikams, bet ir atskiriems asmenims, pvz., sutuoktini kreditoriui.
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. gegus 22d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-354/2006)
...vaik interesas turi prioritet j tv kreditori intereso atvilgiu. Taiau, jei nagrinjant
santuokos nutraukimo byl reikalavimus pareikia sutuoktini ar vieno i j kreditoriai, santuokos
nutraukimo byla sustabdoma, kol bus isprsti kreditori reikalavimai CPK 540 str. (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2002 m. rugsjo 16 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3- 1002/2002).
siteisjus sprendimui, alys negali i naujo kelti klausimo dl sprendimu patvirtintos santuokos
pasekmi sutarties slyg, iskyrus iimt pagal CK 3.53 str.3 d.
Teismas privalo imtis priemoni sutuoktiniams sutaikyti, t.y. gali nustatyti ne ilgesn kaip 6 mn.
termin (tiek vieno sutuoktinio, tiek teismo iniciatyva). Taikinimo terminas nenustatomas, kai
1)sutuoktiniai daugiau kaip 1m.kartu negyvena; 2) tai preitaraut sutuoktinio/vaik interesams; 3) kai
sutuoktiniai reikalauja byl nagrinti i esms. Jeigu per 1m. nuo susitaikymo termino nustatymo n
vienas i sutuoktini nereikalauja nutraukti santuok, tai praymas dl santuokos nutraukimo paliekamas
nenagrintas. Tokiu bdu nutraukiant santuok, yra atleidiama nuo yminio mokesio mokjimo
paduodant pareikim.
45

Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio praymu

CK 3.55 str. vardija keturis atvejus, kai santuoka gali bti nutraukta
vieno sutuoktinio praymu
is santuokos nutraukimo bdas galimas esant bent vienai i i slyg, t.y.:

Taikinimo priemons netaikomos, nes jos nebt efektyvios.

Galima transformacija santuokos nutraukim dl vieno kalts, o btent dl santuokos nutraukim
inicijavusio sutuoktinio (CK 3.57 str. 4d.). Nevienareikmikai gali bti vertinama CK 3.57 str. 3d.
suteikianti teismui diskrecijos teis nenutraukti santuokos esant tam tikroms aplinkybms. iuo atveju
atsiranda konkurencija tarp asmens teiss ituok realizacijos ir kito sutuoktinio ar vaik interes.
Santuokos nutraukimas vieno i sutuoktini praymu dl kito sutuoktinio kalts
Siekiant apginti siningo sutuoktinio teises ir teistus interesu, santuokos nutraukimo institute
teisinamas kalts principas. Apskritai kalt - asmens psichinis santykis su padaryta veika, kuri yra
prieinga teisei, t.y. paeidiant kito asmens prigimtines teises ir laisves. Manytume orientuojamasi
tyin kalts form. Yra numatyta keletas prezumpcij, kai sutuoktinio kalt dl santuokos ir eimos
iirimo bt reziumuojama (CK 3.60str.3d.).
Sutuoktinis pripastamas kaltu dl santuokos iirimo, jei jis i esms paeid savo kaip sutuoktinio
pareigas ir dl to bendras sutuoktini gyvenimas tapo negalimas.
Komentuojamas norma nurodo keturis atvejus, kai sutuoktinio kalt dl eimos iirimo yra
preziumuojama, t.y.:

iais atvejais iekovui pakanka rodyti tik pat fakt, su kuriuo siejama atsakovo kalts
prezumpcija, pavyzdiui, santuokin neitikimyb. Taiau ios prezumpcijos yra nuginijamos (pvz.
vyras, kaltinamas santuokine neitikimybe, gali gintis rodindamas, kad neitikima ir mona). Tokiu
atveju, teismas, nustats, kad santuoka iirusi tiek dl vieno, tiek dl kito sutuoktinio kalts, turi teis
priimti sprendim, jog santuoka iiro dl abiej sutuoktini kalts (CK 3.61str.)
Santuoka nutraukiama iekinio teisenos tvarka, gali bti nagrinjama udarame teismo posdyje.
46

Teismas privalo taikyti priemones sutuoktiniams sutaikyti, nebent tai preitraut reikalaujanio nutraukti
santuok sutuoktinio ar vaik interesams.
Santuokos nutraukimo teisins pasekms CK 3.66-3.72str.
Sutuoktinis turi teis i kalto dl santuokos nutraukimo sutuoktinio reikalauti:
*
atlyginti turtin al (pvz., bylinjimosi ilaidos - yminis mokestis, advokatui skirtos los, ir
kt.);
*
atlyginti neturtin al (pvz., dvasiniai igyvenimai, fizinis, emocinis skausmas, patirtas dl
amorali kito sutuoktinio veiksm ir pan.);
*
grinti jo padovanotus daiktus (kilnojamuosius ir nekilnojamuosius), iskyrus vestuvin
ied;
*
(jei dovanoti daiktai perleisti siningiems tretiesiems asmenims, sutuoktinis turi teis
reikalauti priteisti i kalto sutuoktinio dovan vert pinigais);
*
Buvusi sutuoktini pavards klausimas (CK 3.69 str. 2d.)
Jei santuoka nutraukta dl abiej sutuoktini kalts, tai n vienas sutuoktini neturi teiss
neturtins alos atlyginim. Be to, abu sutuoktiniai turi teis reikalauti grinti esant susituokus vienas
kitam padovanotus tik nekilnojamuosius daiktus (pastatus, em ir pan.), jeigu:
nuo dovanojimo sutarties sudarymo dienos nra praj daugiau kaip deimt met;
nekilnojamasis daiktas nra perleistas tretiesiems asmenims.
3.71 str.- teiss naudotis gyvenamja patalpa ilikimas, t.y. nustatantis nepilnamei vaik ir vieno
i buvusi sutuoktini teiss gyv.patalp garantijas. Sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnameiai
vaikai, gyja teis naudotis uzufrukto teismis gyv.patalpa net ir tuo atveju, kai ji yra kito sutuoktinio
nuosavyb.
CK 3.72 str. reglamentuoja buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikym.
Sutuoktiniai tarpusavio ilaikymo klausimus gali sureguliuoti:
vedyb sutartyje (CK 3.104str.4d.);
sutartyje dl santuokos nutraukimo padarini (CK 3.53str.3d.);
esant ginui turi teis teismo tvarka prayti priteisti ilaikym (CK 3.72 str.)
Teis reikalauti ilaikymo ir pareiga teikti ilaikym egzistuoja ne tik esant santuokoje, bet ir
santuokos nutraukimo, jos pripainimo negaliojania momentu ar nustatant gyvenim skyrium
(separacij).
Teiss ilaikym atsiradimui btina nustatyti tokio ilaikymo reikalingum:
*
sutuoktinio teis ilaikym siejama su jo turtine padtimi, t.y. teis ilaikym turi
sutuoktinis, kurio turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankamos save ilaikyti
*
3.72 str. 2d. tvirtinta prezumpcija, kokioms aplinkybms esant sutuoktiniui reikalingas
ilaikymas:
a) yra nedarbingas dl amiaus (senatvs pensininkas);
b) nedarbingas dl sveikatos bkls (turi invalidum);
c) augina bendr savo ir buvusio sutuoktinio nepilnamet vaik
Esant beveik lygioms ali pajamoms, nustatoma, kurio i sutuoktini btinos ilaidos yra
didesns. (Lietuvos Respublikos AukiausiojoTeismo 2003 m. balandio 9d. sprendimas civilinje
byloje Nr.3K-3-500/2003)
laikymas gali bti priteisiamas:
a) periodinmis imokomis (paprastai mokama kas mnes ar ketvirt);
b) konkreia vienkartine suma;
c) tam tikru turtu (tiek kilnojamj daikt pvz., automobil, ems kio technik ir pan., tiek
nekilnojamj ems sklyp, but ir pan., kuriuos realizavus ar naudojant (pvz., inuomojus) gautos los
bt naudojamos gyventi.)
Kokiu bdu bus priteistas ilaikymas, pirmiausiai priklauso nuo paties iekovo reikalavimo
*
Ilaikymas gali bti priteistas: 1) tam tikram terminui arba 2) iki ilaikym gaunanio
sutuoktinio gyvos galvos.
*
3.72 str.5d. nustato kriterijus (sraas nra baigtinis), kuriais privalo vadovautis teismas
sprsdamas dl ilaikymo priteisimo ir jo dydio.
47

Sutuoktinis, kuris dl santuokos sudarymo ir bendr eimos interes ar vaik prieiros

negaljo gyti kvalifikacijos (baigti studij), turi teis reikalauti i buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi
baigimo ar savo perkvalifikavimo ilaidas (Jei studijos nebuvo baigtos ar kvalifikacija nebuvo gyta ar
buvo prarasta ne dl santuokos, o dl kit prieasi (pavyzdiui, sutuoktinis paalintas i auktosios
mokyklos u nepaang mokymsi ar pats atsisak tsti studijas dl nepatikusios specialybs), tai
aptariama nuostata netaikoma. Laikytina, kad mokymosi baigimo ar perkvalifikavimo ilaidas sudaro
tiesiogins (faktins) ilaidos studij mokestis, mokomj priemoni, vadovli sigijimo ir pan.
ilaidos).
Sutuoktinis, teismo sprendimu pripaintas kaltu dl santuokos iirimo, neturi teiss
ilaikym . Jei santuoka nutraukiama dl abiej sutuoktini kalts, tai j tarpusavio ilaikymo klausimai
sprendiami bendrja tvarka, t.y. j teisin padtis lygiavert.
Kai buvs sutuoktinis, i kurio priteistas ilaikymas, mirta, pareiga mokti ilaikym pereina jo
pdiniams, kiek leidia paveldimas turtas, neatsivelgiant palikimo primimo bd. Jeigu mirs
skolininkas jokio turto neturjo, ilaikymo prievol baigiasi.
Ilaikymo mokjimas nutraukiamas:
1) kai buvs sutuoktinis, kuriam priteistas ilaikymas, mirta; (Atkreiptinas dmesys, kad mirusio
kreditoriaus pdiniai turi teis reikalauti priteisti ilaikymo siskolinim, kuris turjo bti, taiau iki
kreditoriaus mirties nebuvo sumoktas);
2) kai sutuoktinis kuriam priteistas ilaikymas, sudaro nauj santuok (t.y. asmeniui, kuriam
priteistas ilaikymas, sudarius nauj santuok, pareiga materialiai juo rpintis atsiranda naujam
sutuoktiniui).
Taiau nutraukus nauj santuok, gyjama teis reikalauti atnaujinti ilaikymo mokjim, jeigu:
a)
ilaikymo reikalingas sutuoktinis augina vaik i ankstesns santuokos;
b)
ilaikymo reikalingas sutuoktinis priiri invalid vaik i ankstesns santuokos.
Laikinosios apsaugos priemons, taikomos kol bus priimtas sprendimas. CK 3.65 str.(gali
bti taikomos keleta laikinj apsaugos priemoni vienu metu).

48

Kontroliniai klausimai:
1. Kuo skiriasi santuokos nutraukimas nuo santuokos pripainimo negaliojania?
2. Nuo kokio momento santuoka laikoma nutraukta?
3. Ar gali bti nutraukta banytin santuoka, jei ji buvo traukta apskait CM?
4. Ar gali bti santuoka nutraukta abiej sutuoktini bendru sutarimu, jei nuo jos sudarymo prajo 9
mnesiai?
5. Ar taikinimo priemoni sutuoktiniams taikymas yra teismo pareiga ar teis?
6. Kokios slygos turi bti aptartos sutartyje dl santuokos nutraukimo teisini pasekmi? Ar i sutartis
tvirtinama notarikai?
7. Ar gali bti keiiamos sutarties dl santuokos nutraukimo teisini pasekmi slygos? Jei taip, tai
kokios?
8. Kada taikinimo priemons apskritai netaikomos?
49

9. Ar teismas, nutraukdamas santuok bendru sutuoktini sutikimu, prie patvirtindamas sutart dl

santuokos nutraukimo pasekmi, privalo isiaikinti dl viso santuokoje gyto turto kiekio ir verts, taip
pat dl kreditori buvimo ar nebuvimo, ar yra pripastama, kad yra tik toks dalytinas turtas ir tik tie
kreditoriai, kuriuos nurod sutuoktiniai savo sutartyje.?
10. Suformuluokite santuokins neitikimybs svok. Kokie aspektai svarbs rodinjant neitikimyb
(t.y., ar svarbu su kokios lyties asmeniu sutuoktinis(-) buvo neitikimas, prie kiek laiko tai vyko,
periodikumas ir pan.)?
11. Ar galima nutraukti santuok dl kalts sutuoktinio, kuris pats teigia ess kaltas ir pats inicijuoja
santuokos nutraukimo byl?
12. Kaip suprantate formuluot Sutuoktinis pripastamas kaltu dl santuokos iirimo, jei jis i esms
paeid savo kaip sutuoktinio pareigas? Ar galima nutraukti santuok dl sutuoktins kalts, jei ji dl
subjektyvi prieasi (pvz., karjera) negimdo vaik, nors santuokoje gyvena 5 metus?
13. Kaip suprantate formuluot turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visikai save
ilaikyti? (CK 3.72 str. 1 d.)
14. Ar galima priteisti ilaikym esant santuokoje? ....po santuokos nutraukimo?
15. Kokias bdais gali bti priteistas ilaikymas buvusiam sutuoktiniui?
7 TEMA. Sutuoktini gyvenimas skyrium (separacija)
vadas
ia tema siekiama supaindinti student su viena i eimos teiss novel gyvenimo skyrium
(separacijos) institutu, kuris nra bdingas bei danas Lietuvos moni gyvenime bei teism praktikoje.
Analizuojant institut reglamentuojania teises normas, atkreiptinas dmesys separacijos nustatymo
prieastis, prieini reikalavim pateikimo galimyb, teisines pasekmes bei separacijos pasibaigimo
moment.
Separacijos institutas reglamentuojamas Civilinio kodekso 3.73 str. - 3.80 str. Gyvenimas skyrium
turi panaum su santuokos nutraukimu, taiau esminis skirtumas nutraukus santuok bet kuris buvs
sutuoktinis gali sudaryti nauj santuok, o separacijos atveju nauja santuoka negalima.
*

Separacija gali bti patvirtinta, jeigu:

dl tam tikr aplinkybi, nors ir nepriklausani nuo kito sutuoktinio, bendras j
gyvenimas tapo netoleruotinas(nemanomas), pvz., kito sutuoktinio ligos;
gali i esms pakenkti j nepilnamei vaik interesams, pvz., vartoja smurt prie vaikus;
sutuoktiniai nesuinteresuoti tsti bendr gyvenim, pvz., jie nuolat pykstasi, nesutampa
charakteriai ir pan.

50

*
Separacija gali bti nustatoma tik teismine tvarka. Faktinis sutuoktini gyvenimas skyrium,
neformintas teismo tvarka nra prilyginamas separacijai.
*
Separacija gali bti patvirtinta tiek dl vieno, tiek dl abiej sutuoktini kalts, tiek nesant j
kalts.
* Teismas, atsivelgdamas sutuoktini nepilnamei vaik, vieno sutuoktinio interesus, gali
nustatyti termin sutuoktiniams susitaikyti.
*
Gyvenimo skyrium teisins pasekms visi klausimai kaip ir santuokos nutraukimo atveju
(iskyrus pavard) (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. kovo 17 d.
nutartis civilinje byloje S.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-3-499/2003 )
Taigi teismas, priimdamas sprendim dl separacijos, privalo:
a)
nustatyti su kuriuo i sutuoktini lieka gyventi nepilnameiai vaikai bei dalyvavimo juos
aukljant klausimus;
b)
isprsti vaik ilaikymo klausim;
c)
isprsti bendro turto padalijimo klausimus;
d)
sutuoktini tarpusavio ilaikymo klausim ir pan.
Jei dl gyvenimo skyrium patvirtinimo teism kreipiasi abu sutuoktiniai, tai jie turi pateikti bendr
praym ir sutart dl gyvenimo skyrium padarini, kurioje susitarta dl ivardyt klausim.(CK
3.73str.2d.)
*
Kai teismas priima sprendim dl separacijos, baigiasi sutuoktini bendras gyvenimas.
(pripastama, jog sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebetvarko bendro kio, taiau
santuoka nra nutraukiama).
*
Sutuoktini turtas, gytas patvirtinus separacij, nelaikomas bendrja jungtine nuosavybe.
*
Jei vienas sutuoktinis kreipsi teism su praymu nutraukti santuok, tai kitas turi teis
pareikti priein reikalavim dl gyvenimo skyrium, ir atvirkiai:

Teismas esant tokiam atvejui, t.y. esant pateiktiems prieiniams reikalavimams, vertins
aplinkybes gali: a) patvirtinti gyvenim skyrium; b) nutraukti santuok dl vieno sutuoktinio kalts; c)
nutraukti santuok dl abiej sutuoktini kalts.
*
Separacija patvirtinama neapibrtam terminui.
*
Jei separacija trunka ilgiau nei vienerius metus, tai sutuoktiniai gyja teis nutraukti
santuok supaprastinta tvarka, t.y. pagal CK 3.55str.1d.1p.
*
Sutuoktiniai, nusprend atnaujinti bendr gyvenim, privalo paduoti teismui bendr
praym panaikinti separacij (toks praymas turi bti paduotas teismui, primusiam sprendim dl
separacijos patvirtinimo. Sutuoktiniai turi pateikti rodymus, patvirtinanius, kad jie atnaujino bendr
gyvenim ir ketina toliau gyventi kaip eima).

51

Separacija suteikia sutuoktiniams galimyb ramiai apmstyti savo santuokos ateit, isprsti
konfliktin situacij kartu pabandant isaugoti eim, tuo tarpu santuokos nutraukimas laikytinas
kratutine priemone ir grtamojo ryio nelieka.

Kontroliniai klausimai:
1. Apibrkite gyvenimo skyrium (separacijos) svok.
2. Ar gali separacija bti nustatyta abiej sutuoktini reikalavimu?
3. Kokiam terminui nustatoma separacija?
4. Jei sutuoktiniai gyvendami teismo patvirtintoje separacijoje gyja turto, tai kokia tai bus nuosavyb?
5. Koks momentas laikytinas gyvenimo skyrium (separacijos) pabaiga?
II DALIES Praktins uduotys (4-7 TEMOS)
Savitikros uduotys
II DALIES (4-7 TEMOS) Savitikros uduotys
Susitarimas tuoktis (suadtuvs) gali bti ireiktas:
odiu;
odiu arba ratu;
ratu;
ratu, patvirtinus notarikai.
Norintys susituokti asmenys:
privalo pasitikrinti sveikat ir iki santuokos registravimo dienos
turi pateikti Vyriausybs galiotos institucijos nustatytos formos
sveikatos dokument CMS;
gali pasitikrinti sveikat, taiau neprivalo pateikti sveikatos
dokumento;
privalo pasitikrinti sveikat, nes vieno i besituokiani asmen
nepraneimas kitam apie tai, kad jis serga venerine liga/AIDS,
yra pagrindas santuok pripainti negaliojania.
Santuok negaliojania pripasta:
Civilins metrikacijos skyrius pagal vieno i sutuoktini
gyvenamj viet;
teismas;
teismas, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija;
civilins metrikacijos staiga, teismas.
Santuoka laikoma nutraukta :
kai j registruoja CMS vienas i sutuoktini;
nuo teismo sprendimo primimo;
nuo sutuoktini susitarimo nutraukti santuok pasiraymo;
nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos.
Apie banyios(konfesij) nustatyta tvarka sudaryt santuok CM pranea:
52

atitinkamos religins organizacijos galiotas asmuo;

sutuoktiniai, teismas;
sutuoktiniai, atitinkamos religins organizacijos galiotas asmuo.
teismas.
Ar sutartyje dl santuokos nutraukimo teisini pasekmi turi bti aptartas vaik pavards klausimas?
taip
ne;
tai sprendia teismas;
tai priklauso nuo vaiko motinos apsisprendimo.
Kokiam terminui yra nustatoma separacija?
6 mnesiams;
1 metams;
neterminuotai;
tai priklauso nuo sutuoktinio, reikalavusio patvirtinti separacij.
Kai siningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti santuoka suteikia jam:
teis pasilikti santuokin pavard, bendrai gyt turt dalyti
taikant jo atvilgiu nuostatas, reglamentuojanias sutuoktini
bendrj jungtin nuosavyb, teis ilaikym ir kt.;
tik teis ilaikym;
teis ilaikym bei tam tikrais atvejais teis neturtins alos
atlyginim;
santuokos pripainimas negaliojania nesuteikia joki teisi,
nepriklausomai nuo siningumo kriterijaus.
Taikinimo priemons apskritai netaikomos, kai:
santuoka nutraukiama dl sutuoktinio kalts;
santuoka nutraukiama abiej sutuoktini bendru sutikimu;
santuoka nutraukiama vieno sutuoktinio praymu;
nustatant sutuoktini gyvenim skyrium (separacij).
Santuokinis amius maksimaliai gali bti sumaintas:
6 mnesiais;
2 metais;
3 metais;
nenustatyta;

1. Reda ir Matas nutar sudaryti santuok. Jie kartu nujo v. Mikalojaus banyi ir susitar su kunigu
dl preliminarios santuokos sudarymo datos. Taip pat pas notar sudar ikivedybin sutart, kurioje
numat, kad turtas gytas tiek iki santuokos, tiek po jos sudarymo bus kiekvieno asmenin nuosavyb.
Mato mama padovanojo jiems kelion Egipt, kuri dl objektyvi prieasi ivyko bsimoji marti ir
jos sesuo. Be to, Mato mama isinuomavo suknel bsimoms vestuvms ir prane apie bsim santuok
53

giminaiiams ir 7snaus draugams. Po keleto dien Matas prane mamai, kad vestuvi nebus, bet
prieasi nekonkretizavo. Mato mama mano, kad ji patyr moralin al, be to, ji nori ,kad jai bt
atlyginti nuostoliai. vertinkite teisiniu poiriu i situacij. Kokias teises turi Mato mama? Atsakymus
argumentuokite.
2. Danut ir George nutar sudaryti santuok. George yra Australijos pilietis, taiau bdamas 2 metuk
kartu su tvais ivaiavo ir gyveno Didiojoje Britanijoje. Kokius dokumentus turt pateikti George
norint, kad CMS registruot j santuok? Ar bt klitis santuokai registruoti, jei Danut 2002 m. buvo
sudariusi banytin santuok pagal Zen budizmo religijos apeigas? Atsakym argumentuokite.
3. Teismas .Kielait (17 met) pripaino visikai veiksnia (emancipavo). Ji ir B.Vitkus(21m.) nutar
sudaryti santuok, taiau CM buvo atsisakyta patenkinti j praym, motyvuojant tuo, kad .Kielait
nepilnamet (nra suj 18m.). Ar teisingai pasielg CM? Ar emancipuotam nepilnameiui reikia kreiptis
teism dl santuokinio amiaus sumainimo? Ar turi takos asmens veiksnumui ir teisnumui santuokos
sudarymas?
4. V.Petraitis ir D.Janulyt nutar sudaryti santuok. 2002 rugpjt 10d. jie padav praym D.Janulyts
tv gyvenamosios vietos civilins metrikacijos skyriui, kur jiems nustat santuokos registravimo laik2002 rugsjo 10d., taiau prajus savaitei po praymo padavimo suadtiniai kreipsi i CM praydami
santuokos registracijos laik pakeisti 2002 rugpjio 20d., nes D.Janulyt planuoja vykti metams JAV
dirbti aukle. CM atsisakyta patenkinti j praym.
Kaip vertinate i situacij? Koks terminas yra nustatytas santuokos registravimui? Kokios
prieastys yra laikytinos svarbiomis nustatant santuokos registravimo dat?
5. S.Patapas ir O. Petrova sudar santuok v.Petro ir Povilo banyioje. Po keleto mnesi santuokinio
gyvenimo, S.Patapas inuomavo but, kuriame jie gyveno, savo pusbroliui, ir nutar gyventi su
O.Petrovos tvais, kuriems priklauso dviej aukt namas. O.Petrova nieko neinojo apie tok S.Patapo
ketinim ir leidimo inuomoti vienintel gyvenamj patalp nedav. Butas yra asmenin S.Patapo
nuosavyb. Pateikite teisin situacijos analiz. K patartumte O.Petrovai?
6. Jurga ir Dainius sudar santuok. Jurga nori, kad jos pavard bt analogika jos sutuoktinio pavardei,
tai yra Karvelis. Sutuoktiniai planuoja vykti gyventi Airij. CM atsisak tenkinti tok sutuoktini
reikalavim. Ar teisingai pasielg CM? Atsakym pagrskite
7. L. ir M. kartu gyveno ir ved bendr k. Po penki met bendro gyvenimo L. kreipsi CM
nordama pasikeisti savo pavard vyro. Ji motyvavo, kad j santykiai yra stabils ir ilgalaikiai, be to, jie
turi du snus, kuriems suteikta tvo pavard. Ar tenkintinas L. reikalavimas? Atsakym pagrskite.
8. D.Petraitis kreipsi teism su iekiniu dl santuokos pripainimo negaliojania. Jis nurod, kad 2006
m. liepos 20 d. jo motina A.Petraitien, gydydamasi ligoninje, sudar banytin santuok su J.Gudu.
2006 m. rugpjio 19 d. ji mir. D.Petraitis mano, kad i santuoka sudaryta be tikslo sukurti eim, tai yra
tik dl aki, nes J.Gudas jau artimai bendrauja su jo mamos drauge Nijole. Iekovas prao pripainti
santuok negaliojania dl jos fiktyvumo. Koks turt bti teismo sprendimas? Atsakym motyvuokite.
9. S.Kontrimas (72m.) ir N.Leraite (38m.) sudarydami santuok susitar, kad N.Lerait
rpinsis(slaugys) S.Kontrim iki jo mirties, o pastarasis u tai paliks jai savo turt, sukaupt iki santuokos
sudarymo, ji gals deklaruoti gyv.viet jo bute. Taiau prajus metams po santuokos sudarymo, N.Lerait
ne tik, kad nustojo rpintis savo sutuoktiniu, bet apskritai pradjo gyventi pas savo draug. S.Kontrimas
kreipsi teism dl santuokos pripainimo negaliojania dl jos fiktyvumo. Pateikite teisin ios
situacijos analiz. Ar tenkintinas S.Kontrimo reikalavimas?
10. Sutuoktiniai A. ir J.Vainorai nuo 2001 08 10 iki 2002 10 22 gyveno skyrium ir bendro kio neved.
A.Vainorien 2002 11 04 kreipsi teism praydama nutraukti santuok, remiantis CK 3.55str.1d.1p.
(sutuoktiniai gyvena skyrium(separacija) daugiau nei vienerius metus). J.Vainoras savo ruotu kreipsi
teism praydamas nutraukti santuok dl sutuoktins kalts, nes ji jam yra neitikima, ir tas faktas buvo
j gyvenimo skyrium prieastis.
54

Pateikite teisin ios situacijos analiz. Koks santuokos nutraukimo bdas bt taikomas iuo
atveju?
11. K.Jonaitis 2002 sausio mn. sudar santuok v.Mikalojaus banyioje su D.Rimkute, kuri po 2
dien registravo Vilniaus m. CMS. 2002 lapkrit jie abu nutar nutraukti santuok, kadangi nesutampa
charakteriai. Sutuoktiniai vaik neturi ir bendro turto negijo. Kokios institucijos turi teis nutraukti i
santuok? Koks taikytinas santuokos nutraukimo bdas?
12. Iekovas A.Kutrys kreipsi teism su iekiniu dl santuokos nutraukimo. Jis nurod, jog su atsakove
susituok 1990 m. rugpjio 24d. Santuokoje gim dukt Greta. Iekovo teigimu, dl monos
nesugyvenamo charakterio toliau gyventi kartu nebegali, ji neruoia jam valgyti, netvarko buities, todl jie
jau metus laiko gyvena atskirai. A.Kutrys prao santuok su atsakove nutraukti. Klaipdos m. apylinks
teismas savo sprendimu iekin tenkino ir ali santuok nutrauk. Atsakov padav apeliacin skund
teigdama, kad teismas paeid materialins teiss normas, t.y. nevykd savo pareigos imtis priemoni
sutuoktiniams sutaikyti.
Ar pagrstas A.Kutriens skundas? Atsakym pagrskite. Ar taikinimo priemoni taikymas
sutuoktiniams yra teismo pareiga ar teis?
13. Teismas nutrauk S. ir V.Daunor santuok dl abiej kalts. S.Daunorien yra I gr. invalid,
(nedarbinga dl sveikatos bkls), o V.Daunoras yra nedarbingas dl savo amiaus (pensininkas).
S.Daunorien reikalavo priteisti i V.Daunoro materialin ilaikym kas mnes mokamomis periodinmis
imokomis, t.y. po 125 Lt. V.Daunoras teig, kad jis nedirba dl senyvo amiaus, todl negals teikti
ilaikymo. k turt atsivelgti teismas priimdamas sprendim? Ar tenkintinas S.Daunoriens
reikalavimas? Atsakymus argumentuokite.
14. L.Kunovas kreipsi teism dl santuokos nutraukimo. Jis turi kit moter, su kuria nori nugyventi
savo likus gyvenim. Jo mona Agata nesutinka nutraukti santuokos, nes mano, kad tai tik laikinas jos
sutuoktinio susiavjimas kita moterimi. Kokiu bdu L.Kunovas galt nutraukti santuok? Ar gali
teismas atsisakyti nutraukti santuok? Atsakymus pagrskite.
15. D. ir F. Sadauskai kreipsi teism dl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo. Teismas 2002
saus patvirtino sutuoktini gyvenim skyrium. 2003 vasar sutuoktiniai atnaujino bendr gyvenim.
D.Sadauskas gyvendamas skyrium sigijo nauj automobil, o F.Sadauskien ems sklyp. Kadangi
F.Sadauskien neturi automobilio, tai pradjus vl kartu gyventi D.Sadauskas nupirko ir jai automobil.
Kaip sprsti sutuoktini turto nuosavybs klausimus turto, kuris buvo gytas iki separacijos nustatymo,
turto, kuris buvo gytas sutuoktini gyvenimo skyrium metu, turto gyto, atnaujinus bendr gyvenim.
Atsakymus argumentuokite.
16. Danut ir Petras nutar nutraukti santuok bendru sutikimu. Jie sudar sutart dl santuokos
nutraukimo pasekmi, kurioje numat, kad nepilnamei vaik gyvenamj viet, ilaikymo klausimus,
turto padalinim bei tarpusavio ilaikym. Sutartyje dl buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymo jie
numat, kad vienas i kito ilaikymo nereikalauja, nes gaunamos pajamos bei esamas turtas yra pakankami
save ilaikyti. Teismas patvirtino sutart ir santuok nutrauk. Prajus 3 mnesiam po ituokos, i esms
pasikeit Danuts turtin padtis (jos bankrutavo), todl ji pareik reikalavim, kad bt priteistas
laikinas ilaikymas i Petro 200 Lt kas mnes mokam periodini imok. Savo reikalavim Danut
grindia CK 3.53 str. 3d. bei 3.72 str. Ar gali bti pakeistos sutarties dl santuokos nutraukimo teisini
pasekmi slygos ir patenkintas pareiktas reikalavimai? Atsakymus argumentuokite.
Literatra:
Pagrindin:
1)
2)
3)
4)

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybs inios. 2000. Nr.74-2262
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas// Valstybs inios. 2002. Nr.36-1340
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Treioji knyga. eimos teis. Vilnius, 2002
55

5)
Civilins metrikacijos taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 05 19
sakymu Nr.1R-160// Valstybs inios. 2006. Nr.65-2415
6)
ventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartis dl santyki tarp Katalik banyios ir Valstybs
teisini aspekt// Valstybs inios. 2000. Nr.67-2022
7)
2001 07 11 Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Lietuvos Vyskup konferencijos laikinas
susitarimas Dl Katalik banyios nustatyt tvarka sudaryt santuok traukimo valstybin apskait
8)
Praneimo apie banyios (konfesij) nustatyta tvarka registruot santuok tvarka patvirtinta
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 06 30 sakymu Nr.193// Valstybs inios. 2003. Nr.683096
9)
Lietuvos Konstitucinio Teismo 1994 04 21 nutarimas Dl Lietuvos Respublikos santuokos ir
eimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai// Valstybs inios 1994. Nr.31-562
10) Council Directive 2003/86/EC of 22 September 2003 on the right to family reunification Official
Journal L 251, 03/10/2003 P.00120018// http://europa.eu.int/eurlex/pri/en/oj/dat/2003/l_251/l_25120031003en00120018.pdf
11) Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys: 2001 06 19 civilinje byloje Nr.3K-7-430;2005 m. vasario
28 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2005; Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. balandio 26 d.
sprendimas byloje H.J. v. Pravieniki 1-ieji pataisos namai Nr. A 10- 483-05
12) Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys: 2000 04 19 Nr.3K-3-462; 2002 07 01 Nr.3K-3-1040; 2002
05 06 Nr.3K-3-676; 2002 02 06 Nr.3K-3-253; 2002 12 18 Nr.3K-3-1579; 2003 03 17 Nr.3K-3-499; 2003
04 09 Nr.3K-3-500; 2004-06-06 Nr.3K-3-419/2004; 2004-05-26 Nr.3K-3-331/2004; 2004-09-13 Nr.3K-3435/2004; 2004-10-27 Nr.3K-3-580/2004; 2005 06 27 Nr. 3K-3-351/2005; 2005 02 23 Nr. 3K-3111/2005; 2006 -05- 22d Nr. 3K-3-354/2006; 2006-09-18 B.M. v. A.M. Nr. 3K-3-474/2006
13) Kudinaviit-Michailovien I. eimos santyki krimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Daktaro
disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01S). Vilnius, 2006
14) Kudinaviit-Michailovien I. Ituokos reglamentavimas: nuostatos, integraciniai procesai ir
principai// Jurisprudencija: MRU mokslo darbai. 2007. T.3(93)
15) Europos mogaus teisi teismo sprendimai bylose Rees v.UK(1986., Nr.9532/81); Johnston and
others v.Irland(1986m., Nr.9697/82); Cossey v.UK(1990m., Nr.10843/84); Goodwin v. UK(2002); F v.
Switzerland// Appl. No. 11329/85
Papildoma:
16) Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija// Valstybs inios. 1995 Nr.40-987
17) Kudinaviit I. Vieas susitarimas registruoti santuok (suadtuvs), jo turtins ir neturtins
pasekms.//Jurisprudencija. Vilnius: LTU, 2003, Nr.46(38).
18) Kudinaviit I. Civilinio kodekso norm, susijusi su eimos nari teisi apsauga, gyvendinimo
problemos// Jurisprudencija: LTU mokslo darbai. 2002. T. 28(20)
19) Kudinaviit I. Banytini santuok teisinis reglamentavimas ir apskaita// Jurisprudencija: LTU
mokslo darbai. 2003. T.37(29).
20) Kudinaviit I. Sugyventini institutas: sena ar nauja eimos teiss problema// Justitia 2001 Nr.3, 45
21) K.Boele-Woelki, F.Ferrand and others. Principles of European family Law Regarding Divorce and
Maintenance Between Former Spouses. Antwerp-Oxford: Intersentia, 2004
22) Convention relating to the settlement of the conflict of laws as regards divorce and separation (1902)
23) Carolyn Hamilton, Alison Perry. Family Law in Europe. 2nd ed. LexisNexis Butterworths,2002
24) Marry Ann Glendon. The Transformation of Family Law. State Law and Family in the United State
and Western Europe. The University of Chicago Press. Chicago and London, 1989
25) Jonathan Herring. Family Law. Oxford, 2001
26) UN Convention on Consent to Marriage, Minimum Age for Marriage and Registration of
Marriages(1962)
27) Hague Convention on Celebration and Recognition of the Validity of Marriages(1978)
28) Standley K. Family Law. 4th edition, 2004
29) Homer H., Clark Jr. The Law of Domestic Relations in the United State. West publishing co., 1988
30) . . . Moc, 2001
31) .. . :, 2001
56

III DALIS. SUTUOKTINI TURTINS TEISS IR PAREIGOS

8 TEMA. Bendrosios nuostatos.
9 TEMA. statym nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas.
10 TEMA. Pagal sutart nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas.
11 TEMA. Civilin atsakomyb pagal turtines prievoles.
12 TEMA. Turto, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, padalijimas.
III DALIES Praktins uduotys (8-12 TEMOS)
8 TEMA. Bendrosios nuostatos
vadas
Bendrj nuostat, reglamentuojani sutuoktini turtines teises ir pareigas, analiz skirta turtinio
pobdio eimini santyki nagrinjimui, vardijant sutuoktiniams taikom turto teisini reim vairov
(statyminis (eimos turtas ir bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb) ir sutartinis turto teisiniai reimai)
bei apibdinant kiekvieno j specifik.
Turtiniai sutuoktini santykiai yra ymiai plaiau teisikai sureglamentuoti nei asmeniniai
neturtiniai. Turtins teiss ir pareigos beveik visada gali bti realizuojamos priverstinai, t.y. u j
nevykdym galima taikyti tam tikras sankcijas. Be to, turtiniuose santykiuose svarbus apibrtumas - tuo
suinteresuoti tiek patys sutuoktiniai, tiek ir tretieji asmenys: turto paveldtojai (pdiniai), kreditoriai ir t.t.
Sutuoktini turtins teiss ir pareigos atsiranda dl turto, kuris gali bti j bendroji jungtin nuosavyb,
dl valdymo, disponavimo juo, dl kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybs teise priklausanio turto,
dl savitarpio materialinio ilaikymo, dl turto, kuriam pasirinktinai taikoma sutartinio teisinio reimo
ris ir pan. eimos santyki sistemoje sutuoktini turtins teiss ir pareigos uima svarbi viet, nes
turtas sudaro ekonomin eimos funkcionavimo pagrind ir kartu turi takos visai eimos gerovei.
Sutuoktini turto teisinio reimo rys: statyminis ir sutartinis.
Galiojs LR SK nustat tik vien sutuoktini turto teisin reim, t.y. sutuoktini turtiniai
santykiai buvo sureguliuoti tik statymu. Bet kokie susitarimai dl bendrojo turto valdymo ir naudojimo
prietaravo statymui ir buvo negaliojantys. statyminis turto teisinis reimas iskyr bendrj jungtin
sutuoktini nuosavyb ir asmenin kiekvieno sutuoktinio nuosavyb. io turto teisinio reimo esm
turtas, sutuoktini gytas po santuokos sudarymo, yra pripastamas j bendrj jungtine nuosavybe. i
nuostat tvirtina ir dabartinis (CK 3.87 str.) bei detaliai vardija kas yra laikytina asmenine
nuosavybe ir kas bendrja sutuoktini nuosavybe. Tai reikia, kad sutuoktiniams registravus santuok
j turto atvilgiu automatikai praddavo veikti statyminis turto teisinis reimas. Pastarasis reimas
atitiko daugumos eim interesus, taiau spariai besivystant privatinei nuosavybei, brstant rinkos
santyki aplinkai, kintant eimos ekonominio funkcionavimo pagrindams, o tuo paiu ir eimos gyvenimo
lygiui, atsiranda poreikis nauj statymini nuostat atsiradimui.
Nuo 2001 sigaliojs CK, prieingai nei LR SK, nustato i esms nauj sutuoktini turto teisin
reim, kuris suteikia galimyb patiems sutuoktiniams nusprsti turto likim, t.y. eimos teiss nuostatos
tvirtina sutartin sutuoktini turto teisin reim, kurio pagrindas vedyb sutartis. Sutartinis sutuoktini
turto teisinis reimas pakankamai senai yra inomas ir taikomas daugelyje usienio valstybi, be to, gana
detaliai yra reglamentuota vedyb sutari sudarymo tvarka, j subjekt teisin padtis ir pan., plaiau
-skirta atskira tema.
Bendras principas, tvirtintas CK 3.81 - 3.82 str. reikia, kad sutuoktini turtui yra taikomas
statyminis turto teisinis reimas, jeigu sutuoktiniai nra sudar vedyb sutarties. I to seka, kad tik
sudarius vedyb sutart galima ivengti statyminio turto teisinio reimo.
eimos turtas
Tai dar vienas naujas institutas, kurio pagrindinis tikslas apsaugoti nepilnamei vaik ir
silpnesniojo (vis pirma ekonomine prasme) sutuoktinio teises ir teistus interesus.
eimos turtu pripastamas turtas, nuosavybs teise priklausantis vienam arba abiems
sutuoktiniams, naudojamas iskirtinai tik bendriems eimos poreikiams tenkinti, o btent CK 84str.
nustato, kas sudaro eimos turt, t.y. jo sudt :
57

eimos turtas yra:

Kaip matome kilnojamieji daiktai, skirti eimos kio poreikiams tenkinti, nra konkretizuoti.
CK 4.2 str. nustato, kad kilnojamieji daiktai pagal prigimt yra daiktai, kurie i vienos vietos kit
gali bti perkelti nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts.
CK 4.8 str. iskiria nam apyvokos daiktus, kurie laikomi visi nam kyje naudojami kilnojamieji
daiktai, baldai ir dekoracijos, iskyrus knyg rinkinius(bibliotekas), meno krinius ir kitas vertingas
kolekcijas, taip pat mokslins ar istorins reikms daiktus.
Pagal 3.35 str. kilnojamuoju daiktu, naudojamu eimos nam kyje, pripastami nam apyvokos
daiktai, baldai, iskyrus meno krinius, kolekcijas ir nam bibliotekas. Taip pat galimi ir tokie kilnojamieji
daiktai kaip pavyzdiui kompiuteris, automobilis ir pan.
Mintas turtas gyja eimos turto teisin status nuo santuokos registravimo dienos. Sutuoktiniai
gali panaudoti fakt (tai, kad turtas yra eimos turtas) prie siningus treiuosius asmenis tik tada, jeigu
nekilnojamasis daiktas yra registruotas vieame registre kaip eimos turtas.
Turtas gali bti pripaintas eimos turtu nepriklausomai nuo to, kad vieno i sutuoktini buvo gytas
dar iki santuokos ir yra j iki santuokos gijusiojo, o ne bendroji sutuoktini nuosavyb. Be to, turtas
(priskirtas eimos turtui), kuris yra vieno sutuoktinio asmenin nuosavyb, gali bti naudojamas,
valdomas ar juo gali bti disponuojama tik tam tikra tvarka, o btent sutuoktinis, kuris yra
nekilnojamojo daikto, priskirtas eimos turtui (konkreiai-gyvenamosios patalpos) savininkas, gali
perleisti nuosavybs teise j, keisti ar kitaip suvaryti teises j (pvz. inuomoti) tik gavs kito
sutuoktinio raytin sutikim. Sutuoktinis, nedavs sutikimo sudaryti tok sandor ar vliau jo
nepatvirtins, turi teis reikalauti pripainti sandor negaliojaniu, jeigu vieame registre ginijama gyv.
patalpa buvo nurodyta kaip eimos turtas. Analogika padtis yra ir tuomet, kai sutuoktiniai gyvena
gyvenamojoje patalpoje pagal nuomos sutart tai sutuoktinis, sudars nuomos sutart be kito sutuoktinio
raytinio sutikimo neturi teiss nutraukti nuomos sutart prie termin, sunuomoti gyv. patalpos arba
perleisti teises pagal nuomos sutart. Sutuoktinis, nedavs sutikimo sudaryti tok sandor ar vliau jo
nepatvirtins, turi teis reikalauti pripainti j negaliojaniu.(3.36str.-sutuoktini teiss ir pareigos gyv.
patalp, esani eimos turtu). Kita vertus, jei sutuoktiniai turi dar ir nepilnamei vaik, tai
nekilnojamojo daikto, kuris yra eimos turtas, t.y. gyv.patalpos sandoriams sudaryti btinas teismo
sprendimas. Kaip matome, atsiskleidia eimos turto teisinio reimo specifika, nes bendra nuostata, pvz.
CK 3.97 str. nustato, kad turtu, kuris yra asmenin vieno sutuoktinio nuosavyb, is sutuoktinis naudojasi,
j valdo bei juo disponuoja savo nuoira, ir ikart daroma ilyga, kad btent eimos turtui jau yra taikomi
tam tikri apribojimai.
3.35 str. apibria sutuoktini teises ir pareigas nam kyje, t.y. btent jame yra numatytas
draudimas be kito sutuoktinio sutikimo perleisti, inuomoti ar kitokiu bdu suvaryti teis kilnojamj
daikt, naudojam eimos nam kyje. Jeigu toks sandoris buvo sudarytas, tai sutuoktinis (be kurio
sutikimo), turi teis reikalauti pripainti sandor negaliojaniu, jeigu jis sandorio nepatvirtino po jo
sudarymo, iskyrus atvejus, kai sandoris buvo atlygintinis, o treioji alis buvo sininga.
Iekinys gali bti pareiktas per 1m. iekinio senaties termin, skaiiuojam nuo tos dienos, kai
sutuoktinis suinojo arba turjo suinoti apie tok sandor.
Kitas aspektas i eimos turto negali bti iiekoma pagal kreditori reikalavimus, jeigu
kreditoriai inojo arba turjo inoti, kad sandorio sudarymas nesusijs su eimos poreiki tenkinimu ir
prietarauja eimos interesams.
eimos turto teisinio reimo pabaiga.
58

Pastarasis reimas nebtinai turi bti tstinio pobdio, t.y. yra numatyti jo pasibaigimo atvejai:
1)
nutraukus santuok;
2)
j pripainus negaliojania;
3)
sutuoktiniams pradjus gyventi skyrium(separacija).
Yra numatytos tam tikros io reimo pasibaigimo pasekms, t.y. sutuoktiniui su kuriuo lieka
gyventi nepilnameiai vaikai, teismo sprendimu gali bti suteikiama teis naudotis eimos turtu ar jo
dalimi (uzufruktas). CK 4.141str. reglamentuoja, kas yra uzufruktas asmens gyvenimo trukmei ar
apibrtam terminui, kuris negali bti ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta teis(uzufruktoriaus
teis) naudoti svetim daikt ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas. Jo objektu gali bti kiekvienas
nesunaudojamas ir kilnojamasis, ir nekilnojamasis daiktas, kuris yra nuosavybs teiss objektas.
Nagrinjamuoju atveju uzufruktas nustatomas tol, kol vaikai sulaukia pilnametysts.
Jeigu sutuoktiniai eimos gyvenamj patalp nuomojosi, teismas gali perkelti nuomininko teise
sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnameiai vaikai ar kuris yra nedarbingas.
Teismas gali priteisti sutuoktiniui, kuris lieka gyventi eimos gyv.patalpoje kartu su nepilnameiais
vaikais, nam apyvokos daiktus, skirtus eimos nam kio poreikiams tenkinti.
eimos turto teisinio reimo ar jo sudties sutuoktiniai negali pakeisti sutartimi.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokius sutuoktini turto teisinius reimus reglamentuoja Civilinio kodekso treiosios knygos eimos
teis nuostatos?
2. Kokia yra eimos turto sudtis?
3. Ar gali bti taikomas eimos turto teisinis reimas: a) automobiliui; b) kompiuteriui?
4. Kokie reikalavimai keliami sudarant sandorius su turtu, kuris yra pripastamas eimos turtu?
5. Ar nutraukus santuok lieka galioti eimos turto teisinis reimas?
6. Ar gali kreditoriai nukreipti iiekojim turt (pvz. gyvenamj patalp), kuris vieame registre
nenurodytas kaip eimos turtas?
7. Ar gali bti nustatomas uzufruktas gyvenamajai patalpai (t.y. taikoma CK 3.86 str. 2d.), jei ji
nuosavybs teise priklauso tretiesiems asmenims?
9 TEMA. statym nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas
vadas
i tema skirta ianalizuoti bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs bei asmenins nuosavybs
esm, turto, sudaranio ias nuosavybes, sudt, valdymo, naudojimo, disponavimo tvark, sandori dl
bendrosios jungtins nuosavybs nuginijimo ypatumus,bendrosios jungtins nuosavybs pabaigos
pagrindus.
statyminiu sutuoktini turto teisiniu reimu vadinamas sutuoktini turto reimas, nustatytas
dispozityvinmis (leidiamomis pasirinkti) eimos teiss normomis. statymu nustatytu sutuoktini turto
teisiniu reimu yra bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs reimas, kur reglamentuoja CK 3.873.100 str. Be to, sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs teis minima ir CK 4.92 str. is reimas yra
taikomas, jei sutuoktiniai nra sudar vedyb sutarties.(3.82 str.). Nuostatos dl bendrosios jungtins
sutuoktini nuosavybs buvo ir galiojusiame SK. Dabartins eimos teiss nuostatos iek tiek plaiau
reglamentuoja turto teisin reim. Kadangi pagal Konstitucij nuosavyb yra nelieiama, tai nustatyti
teisingus sutuoktini bendrosios nuosavybs atsiradimo kriterijus bei jos valdymo, naudojimo ir
disponavimo tvark nelengva.
Taigi, statymu nustatyto sutuoktini turto teisinio reimo esm tai, kad turtas, gytas po
santuokos sudarymo, yra j bendroji jungtin nuosavyb ir jis laikomas ia nuosavybe, kol nra padalytas
arba kol bendrosios jungtins nuosavybs teis nra pasibaigusi kitokiu bdu. (CK 3.87 str.)
CK 3.88 str. detalizuoja, koks turtas ja yra laikomas bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe, o
3.89 str. koks turtas priskiriamas asmeninei sutuoktini nuosavybei.

59

Yra laikomasi prezumpcijos, kad turtas yra sutuoktini BJN, kol nra rodyta, kad turtas yra vieno
sutuoktinio asmenin nuosavyb. I ios prezumpcijos darytina keletas ivad: 1) asmuo, reikalaujantis
priskirti turt, gyt santuokos metu, bendrosios jungtins nuosavybs kategorijai, neprivalo tai rodinti.
Prieingai, asmuo, reikalaujantis pripainti(iskirti) tok turt i BJN, privalo pateikti rodymus; 2) turtas,
gytas santuokos metu, yra laikytinas bendru, nepriklausomai nuo to, ar tam tikra turto ris yra nurodyta
CK 3.88 str.
Turto, kuris yra BJSN, savininkai vieame registre turi bti nurodyti abu sutuoktiniai. Kita vertus,
turtas gali bti registruotas ir vieno sutuoktinio vardu, taiau jis bus pripastamas kaip bendroji jungtin
nuosavyb, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtin nuosavyb.
Jeigu privatus pensij fondas yra sukauptas i bendr l, ituokos atveju kitas sutuoktinis turi
teis reikalauti, kad jam bt pripainta teis pus io pensijos fondo.
Bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb reikia, kad sutuoktini turto dalys nra nustatytos.
(Konkreios dalys nustatomos tik padalijus nuosavyb.) Nuosavybs bendrumas reikia, kad kiekvienas
sutuoktinis turi lygias teises bendr turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti.
3.27 str. nustato, kad sutuoktiniai, atsivelgiant kiekvieno j galimybes, privalo prisidti prie
bendr eimos ar kito sutuoktinio poreiki tenkinimo. Jeigu vienas sutuoktinis dl objektyvi prieasi
negali pakankamai prisidti prie bendr eimos poreiki tenkinimo, t pagal savo galimybes turi daryti
kitas sutuoktinis. Taigi, teis BJSN turi abu sutuoktiniai ir i teis nesumainama ir tuo atveju, jei kitas
asmuo nedalyvavo prisidedant prie BJSN pagerinimo/padidjimo dl tam tikr pateisinam objektyvi
prieasi.
Analizuojant koks turtas laikytinas bendrja jungtine ar asmenine sutuoktini nuosavybe, galima
remtis keliais kriterijais: a) turto sigijimo laikas; b) turto sigijimo pagrindas; c) turto pobdis.
Santuokos sudarymo momentas tam tikrais atvejais yra vienas pagrindini kriterij, apibriani
60

gyto turto priskyrim bendram ar asmeninam sutuoktini turtui (pvz. 3.89 str. 1d.1p.). iuo atveju
lemiam tak turi turto sigijimo laikas, nes abiej sutuoktini atskirai gytas iki santuokos sudarymo
turtas bus laikomas j asmenine nuosavybe. CK 3.88 str. 2 d. tvirtina sutuoktini turto bendrumo
prezumpcij jeigu turtas yra sigytas santuokoje, preziumuojama j esant bendrja jungtine sutuoktini
nuosavybe. i prezumpcija gali bti nuginyta leistinomis rodinjimo priemonmis rodius, kad turtas
yra vieno sutuoktinio asmenin nuosavyb. Vertinant turto sigijimo laik, reikt paymti, kad asmenys
iki santuokos registravimo gali ilg laik gyventi kartu ir dl to jau bendrai, o ne atskirai, sigyti
nekilnojamojo turto. is turtas dl to savaime netampa j bendrja nuosavybe. iuo atveju reikia kalbti
apie kiekvieno i asmen dali nustatym mintame turte. Dali nustatymas turte, kai yra keli jo
savininkai, yra pagrindas dalinei nuosavybei atsirasti.
Analizuojant bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs sudt (CK 3.88 str.1d.1-5 p.)
atkreiptinas dmesys, kad statym leidjas daugeliu atveju kalba apie pajamas. Pajam ar kit pinigini
l gavimo momentas bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs teiss aspektu gali bti laikomas
diskusij objektu. Teisinje literatroje yra isakomos trys nuomons: udarbis (kitos pajamos)
priskiriamas bendram sutuoktini turtui nuo a) priskaiiavimo momento (teiss pajamas atsiradimo
momento); b) pinig perdavimo eimos biudet; c) faktiko pajam gavimo momento.[1] ie trys
momentai yra ities svarbs, nes asmens teis pajamas atsiranda anksiau, nei faktikai yra gaunamos
tokios pajamos.
CK yra iskiriama ir sutuoktini asmenin nuosavyb, kuri suprantama kaip turtas, priklausantis
tiktai vienam sutuoktiniui, kuriuo jis gali naudotis, savarankikai j valdyti ir juo disponuoti.
Kalbant apie sutuoktini asmeninio naudojimo daiktus (CK 3.89 str.1d.3p.), paymtina, kad btina
slyga pripastant tok turt kiekvieno i sutuoktini asmenine nuosavybe yra naudojimasis asmenikai
tokiu turtu/daiktais, t.y. daiktai, kurie pagal savo paskirt tenkina vieno sutuoktinio poreikius (pvz.
vyrikas kostiumas, moterika avalyn ir pan.)
Galiojs SK, taip pat ir dabartinis RF K individualaus naudojimo daiktais nelaiko brangenybi
ir kit prabangos daikt, pvz. brangi gamini i kaili ir pan., t.y. prabangus turtas. Ms eimos teiss
nuostatos tokios iimties nedaro. Pamintina, kad praktikoje gana sudtinga yra nustatyti, k tam tikra
eima vardija prabanga. Vis pirma, tai priklauso nuo konkreios sutuoktini poros gaunam pajam
dydio, t.y. vienu atveju kailiniai gali bti vienu i prastiniu garderobo daikt, o kitu atveju prabangos
daiktu.
Kaip pavyzdys yra minimi ir profesins veiklos rankiai. Pagal galiojusias SK nuostatas, buvo
keletas nuomoni dl tokio pobdio turto, t.y. vieni autoriai teig, kad, nepaisant to, kad pastarieji daiktai
gyti santuokos metu i bendrj l, yra laikytini to sutuoktinio asmenine nuosavybe, o kiti BJSN.
Dabartinis CK profesins veiklos rankius priskiria iimtinai asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Bet
pamintina, kad 3.90 str.2d. numato, jei sutuoktinis, sigydamas turt savo asmeniniams poreikiams
tenkinti, naudoja ir las, kurios yra BJSN, teismas, sigyt turt gali pripainti BJSN, jeigu tokiam turtui
sigyti panaudotos los, kurios yra BJSN, virijo panaudotas las, kurios yra asmenin sutuoktinio
nuosavyb.
Atkreiptinas dmesys 3.89 str.1d.7p.- asmenine sutuoktinio nuosavybe pripastamas turtas
sutuoktinio gytas u asmenines las arba, las, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esant turt,
jeigu to turto gijimo metu buvo aikiai ireikia sutuoktinio vali gyti turt asmeninn nuosavybn..
Lietuvos Aukiausiasis Teismas(byloje Kuiauskien v. Kuiauskas, 2001) iaikino, kad sutuoktinio
turtas priklauso vienam i sutuoktini asmenins nuosavybs teise, nors ir gytas santuokos metu, bet u to
sutuoktinio asmenines las, turtas iki santuokos sudarymo, jeigu turto gijimo metu nebuvo ireikta
kitokia sutuoktini valia (susitarimas). Tuo atveju, jei turtas laikomas gytu bendrojon jungtinn
nuosavybn, asmenins los, panaudotos sukuriant bendrj jungtin nuosavyb, iai nuosavybs formai
pasibaigus, kompensuojamos. Sutuoktini valia dl santuokos metu gyto turto teisinio reimo daniausiai
rodinjama, teigiant, kad iam turtui gyti panaudotos vieno i sutuoktini asmenins los. Kolegija
paymi, kad net sutuoktiniui panaudojus turtui gyti vien asmenines las, kai jis gytas santuokos metu,
is turtas negali bti pripaintas tik to sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu kitas sutuoktinis rodo, kad
turto gijimo metu buvo susitarta kitaip. Mintoje byloje iekov dar iki susituokdama turjo but,
gyvendama santuokoje j pardav bei panaudojo gautus pinigus namui sigyti. Namas buvo registruotas
atsakovo vardu. Kadangi, pasak iekovs, namas gytas u jos asmenines las, t.y. u las, gautas
realizavus jai asmenine nuosavybe priklausant turt, tai nepaisant to, kad jis gytas santuokos metu, yra
laikytinas jos asmenine nuosavybe. Taiau, atkreiptinas dmesys tam tikrus aspektus, kurie paneigia
iekovs pozicijos teisingum. 1) turtas, gytas atsakovo vardu pagal notarin pirkimo-pardavimo sutart,
61

todl is faktas vertinamas kaip ireiktos ali valios sukurti BJN rodymas; 2) atsivelgtina gaut sum
u parduot but ir atitinkamai pirkto namo kain iekov turi rodyti, kad bstas pirktas vien tik i jos
asmenini l, t.y., jei sumos neadekvaios, tai galbti buvo skolintasi , pvz., rankpinigiams duoti. Taigi,
teism praktika paymi, kad nustatant, kokia nuosavybs forma gytas turtas santuokos metu,
orientuojama atsivelgti ne tik l priklausym sutuoktiniams, bet ir turto gijimo metu ireikt
sutuoktini vali.
Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmen. vieno sutuoktinio nuosavybei, rodinjamas
raytiniais rodymais, kurie suprantami, kaip aktai, dokumentai, susirainjimas, kuriuose yra ini apie
tokias aplinkybes, o taip pat, kai statymas leidia ir liudytoj parodymais arba to turto prigimtis ir
pobdis patys savaime rodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenin nuosavyb.
Asmeninis turtas, kur vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui pastarojo
asmeniniams poreikiams tenkinti, ilieka turt perdavusio sutuoktinio asmenine nuosavybe.
Paymtina, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmen.nuosav., gali bti teismo pripaintas
BJSN, jeigu nustatoma, kad 1) santuokos metu is turtas buvo i esms pagerintas sutuoktini bendromis
lomis arba 2) kito sutuoktinio lomis ar darbu, t.y. buvo atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija,
pertvarkymas ir pan.(3.90str.). Pavyzdiui, sutuoktinei santuokos metu buvo padovanotas rekreacijai
skirtas turtas sodyba, kuri nebuvo tinkamas naudojimui. Sutuoktinis turdamas statybininko profesij,
panaudojo savo atostogas ir atliko kapitalin mintos sodybos remont, po ko joje galima buvo gyventi ir
iemos metu. Taigi, iuo atveju, mintas turtas pareikus reikalavim gali bti pripaintas BJSN, nes jis
buvo pagerintas kito sutuoktinio darbu.
Kita vertus, pagerinus vieno i sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausant turt, kito sutuoktinio
lomis ar darbu, sutuoktiniai gali susitarti dl tokio pagerinimo teisini pasekmi. Pavyzdiui, kad toks
turtas netampa j BJN, bet sutuoktinis gyja teis pinigin kompensacij, adekvai jo turtoms
ilaidoms.
Sutuoktiniai turtu, kuris yra BJN, naudojasi, valdo ir disponuoja bendru susitarimu, t.y.
gyvendindami subjektyvines teises ir vykdydami pareigas dl jiems priklausanio turto, esanio bendrja
jungtine bei asmenin nuosavyb, jie gali sudaryti vairius sandorius su treiaisiais asmenimis bei
tarpusavyje. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Tai
reikia, kad sutuoktinis, sudarantis sandor, neprivalo pateikti rodymus, patvirtinanius kito sutuoktinio
sutikim tokiam sandoriui sudaryti. Tokia nuostata grindiama tuo, kad btinumas kiekvien kart
rodinti kito sutuoktinio sutikim apsunkint civilinje apyvartoje egzistuojanius santykius, t.y. tarkim,
perkant prek parduotuvje, sutuoktiniai privalt pateikti dokument, patvirtinant kito sutuoktinio
sutikim tokio pirkinio sigyjimui. Bet ia turima omenyje smulkius buitinius sandorius produkt,
prastini buityje naudojam daikt pirkim, t.y. sandoriai, sudaromi ir ateityje. Yra numatyti atvejai, kai
kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, tai:
1) priimamas palikimas ar atsisakoma j priimti;
2) atsisakoma sudaryti sutart;
3) imamasi neatidliotin priemoni bendram turtui apsaugoti;
4) pareikiamas iekinys dl bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs gynimo;
5) pareikiamas iekinys dl savo teisi, susijusi su bendru turtu, gynimo arba savo asmenini
teisi, nesusijusi su eimos interesais, gynimo. Tai baigtinis sraas.
Taiau tai nereikia, kad kito sutikimas apskritai nereikalaujamas. Yra tam tikros iimtys, o
btent, kai kalbame apie sandorius, kurie turi tam tikr specifin reikm eimos interesams, tuomet, kai
sutuoktinio, nedalyvaujanio sandorio sudaryme, interesai reikalauja papildomos apsaugos, tuomet
statymas nustato, kad sandoriams sudaryti reikalingas raytinis kito sutuoktinio sutikimas, t.y. sandoriai
sudaryti dl turto, kuriam reikalingas privalomas notarikas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose
organuose, perleidimo arba keitimo. (CK 1.73-1.76 str.) Paymtina, kad sandorius, susijusius su BJSN
esanio 1) nekilnojamojo daikto ar daiktini teisi j disponavimu ar j suvarymu, taip pat 2) sandorius
dl bendros mons perleidimo ar teisi j suvarymo bei 3) vertybini popieri, kurie yra BJSN,
perleidimo ar teisi juos suvarymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iskyrus tuos atvejus, kai vienas i
sutuoktini turi kito sutuoktinio iduot galiojim tok sandor sudaryti.
Iimtinais atvejais, kai delsimas padaryt esmins alos eimos interesams, o kitas sutuoktinis
negali ireikti savo sutikimo dl ligos ar kit objektyvi prieasi, sandor sutuoktinis gali sudaryti be
kito sutuoktinio sutikimo (3.32 str. 2d.), kad tok leidim sandoriui sudaryti gali duoti teismas, prie tai
sitikins, kad 1) kito sutuoktinio sutikimo gauti tikrai nemanoma bei 2) tokio leidimo idavimas atitinka
eimos interesus. Teismo iduotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per
62

nutartyje nurodyt termin. Taiau teismas, nustats, kad sutuoktinis veikia prieingai eimos interesams
ar nepilnamei vaik interesams, gali savo duot leidim pakeisti ar panaikinti, pagal valstybins vaik
teisi apsaugos institucijos (toliau VVTAI) ar prokuroro pareikim.Teismas gali iduoti leidim
sudaryti sandor ir tuo atveju, kai tokio sutikimo sutuoktinis neduoda, o suinteresuotas sutuoktinis rodo,
kad sandoris yra btinas eimos arba bendro sutuoktini verslo poreikiams tenkinti.
galiojimas tvarkyti turt
Vienas sutuoktinis gali galioti kit sutuoktin savo nuoira valdyti, naudoti turt, kuris yra j
bendroji jungtin nuosavyb, ar disponuoti tokiu turtu. 2. Jeigu vienas sutuoktinis yra ivyks arba dl kit
svarbi prieasi negali kartu tvarkyti bendro turto, kitas sutuoktinis gali kreiptis teism,praydamas
teismo leidimo vienam tvarkyti tok turt. 3. Jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turt, kuris yra bendroji
jungtin sutuoktini nuosavyb, t daro aplaidiai ar neprotingai ir nerpestingai, tai jis privalo
kompensuoti i savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dl jo kalts. Turto tvarkymui yra taikomos
asmens turto administravimo nuostatos(4.236-4.252str.).
Jau minta, kad BJN sutuoktiniai turi teise naudotis, valdyti ir disponuoti vienodai. Taiau, jeigu
vienas i j bendr turt tvarko aplaidiai/nuostolingai, kitas gali teismo prayti nualinti j nuo turto
tvarkymo. Inykus aplinkybms, dl kuri sutuoktinis buvo nualintas, jis gali kreiptis teism dl turto
tvarkymo leidimo suteikimo. Kita vertus, 3.34 str. numato laikin sutuoktinio turtini teisi
apribojim, kuris reikia draudim be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti bendru sutuoktini turtu, ir
kuris negali bti ilgesnis nei 2 metai.
Paymtina tai, kad, jei vienas sutuoktinis veik kito sutuoktinio vardu be galiojimo ar teismo
leidimo, tai tokiems veiksmams ir j pasekmms taikomos normos, reglamentuojanios kitos asmens
reikal tvarkym be pavedimo, t.y. CK 6.229-6.236str.
Sandori dl BJN nuginijimas.
Vieno i sutuoktini sudaryti sandoriai, susij su BJN, sukelia tam tikras teisines pasekmes. Vis
pirma, yra atsivelgiama prezumpcij, kad sutuoktinis veikia su kito sutuoktinio sutikimu, nesant tokio
sutikimo, sandoris yra ginijamasis ir teismo gali bti pripaintas negaliojaniu.
1)
Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandor
nedavs sutuoktinis gali tok sandor patvirtinti per vien mnes nuo tos dienos, kai suinojo apie sandor.
Iki sandorio patvirtinimo momento kita alis gali sandorio atsisakyti.
2)
Jeigu per vien mnes sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripastama, kad sandoris yra
sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo.
3)
Jeigu kita sandorio alis inojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandor, yra sudars
santuok, tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareik, kad kito
sutuoktinio sutikimas sudaryti sandor yra.
4)
Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vliau jo nepatvirtinti, gali bti nuginyti
pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio iekin per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis suinojo apie
tok sandor , jeigu rodoma, kad kita sandorio alis buvo nesininga. (pvz. inojo, apie sutikimo
nedavim). ia norma siekiama utikrinti civilins apyvartos stabilum. Pastaruoju atveju kalbame apie
kontrahento ir sutuoktinio interesus. Jei prerogatyv teiksime sutuoktinio interesams, tai takos apyvartos
stabilum, kadangi kiekvienas sudarantis sandor su asmeniu esaniu santuokoje, bktaus, kad toks
sandoris bus pripaintas negaliojaniu. Be to, tai gali tapti sutuoktini piktnaudiavimo prieastimi, tuo
atveju,kai pastariesiems toks sandoris tapo nenaudingu. Todl, sutuoktinio interesams pirmenyb teikiama
tik tuo atveju, jei kita sandorio alis/treiasis asmuo veik nesiningai, t.y. inodamas, kad kitas
sutuoktinis nesutinka/nepritaria sandorio sudarymui. Taiau i nuostata netaikoma, kai
5)
Sandoriai, kuriems sudaryti buvo btinas raytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie
galjo bti sudaryti tik abiej sutuoktini (io kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis), gali bti pripainti
negaliojaniais, nesvarbu , ar kita sandorio alis yra sininga ar nesininga, iskyrus atvejus , kai vienas
arba abu sutuoktiniai sudarydami sandor panaudojo apgaul arba kai jie valstybs registrus tvarkanioms
ar kitoms institucijoms ar pareignams suteik neteising duomen. Tokiais atvejais sandoris gali bti
pripaintas negaliojaniu tik tada, jei kita sandorio alis yra nesininga.
Sutuoktini dovanos
63

1. Sutuoktiniai turi teis dovanoti vienas kitam turt pagal CK 6 knygos normas
reglamentuojanias dovanojimo sutart. 6.465-6.476str.
2. Dovanotojo kreditoriams nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis sukelia teisines pasekmes
tik registravus i sutart vieame registre.
3. Apdovanotasis sutuoktinis atsako dovanotojo kreditoriams u dovanotojo prievoles,
egzistavusias dovanojimo sutarties sudarymo momentu, taiau tik dovanoto turto verte. Jeigu dovanotas
turtas uvo ne dl apdovanotojo sutuoktinio kalts, jo pareiga vykdyti dovanotojo prievoles pasibaigia.
Bendrosios jungtins nuosavybs pabaigos pagrindus apibria CK 3.100 str. Atkreiptinas
dmesys, kad skirtingai nei galiojusiame SK, santuokos nutraukimas kartu reikia ir BJSN pabaig, nes
kaip jau buvo minta temoje apie santuokos pabaig, teismas nutraukdamas santuok kartu isprendia ir
turto padalijimo klausim.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokia yra statym nustatyto sutuoktini turto teisinio reimo esm?
2. Kuo skiriasi bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb nuo bendrosios dalins nuosavybs?
3. Nuo kokio momento pajamos (vardytos CK 3.88 str. 1d. 2-5 p.) tampa bendrja jungtine sutuoktini
nuosavybe? Ar gali sutuoktinis pateiks santuokos liudijim gauti kito sutuoktinio dal darbo umokesio?
4. Ar gali bti kls priemons (mekers, valai ir pan.) priskirti sutuoktinio asmeninio naudojimo
daiktams pagal CK 3.89 str. 1d.3p.)?
5. Ar visais atvejais, turtas, gytas santuokoje u vieno sutuoktinio asmenines las arba las, gautas,
realizavus jo asmeninje nuosavybje esant turt, laikytinas jo asmenine nuosavybe?
6. Kam tenka onus probandi norint priskirti tam tikr turt asmeninn nuosavybn?
7. Koki reikm turi turto registracija vieame registre, jei turtas registruojamas vieno sutuoktinio vardu?
8. Jei asmuo nori sudaryti automobilio, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, panaudos sutart, ar btinas
jo monos raytinis sutikimas disponuoti iuo turtu?
9. Kokiais kriterijais remiantis galime priskirti turt asmeninei arba bendrajai jungtinei nuosavybei?
10. Ar reiks kito sutuoktinio raytinio sutikimo disponuoti depozitinje sskaitoje esaniomis lomis,
kurios yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb?
_______________________________________________________________________
[1] .. . : 2000..185
10 TEMA. Pagal sutart nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas
vadas
ios temos analiz skirta vedyb sutarties institutui: analizuosime jos samprat, sudarymo bei
formos ypatumus, turinio kompleksikum, negaliojanias slygas, pakeitim, nutraukim bei pabaig.
Kai kuri teisinink nuomone, pagal naujj Civilin kodeks sutuoktini turtiniai santykiai tampa
pernelyg sudtingi, o sutuoktiniai - ne tiek eimos nariai, kiek sutarties alimis. Atsivelgiant tai, kad jau
XIX a. nuostata dar iki vedyb rimtai apsvarstyti bsimos eimos materialines slygas buvo vienas
esmini poymi renkantis partner, tikslinga paminti, kad apie vedyb sutarties egzistavim (ar jos
uuomazgas) galima kalbti jau nuo statut laik.
Pamintina, kad jau 1588 m. Lietuvos Statute nemaai vietos buvo skirta eimos teisiniams
santykiams. I j itin isamiai aptarta sutuoktini turtin padtis, kai mona atsinea vyro namus krait, o
vyras monai urao kraiio () sutartimi 1/3 savo turto. iuo sutartiniu urau buvo tvirtinamas
sutuoktini turto atskirumas, kuris likdavo ir vienam i j mirus. Kitaip tariant, kraiio sutartis tvirtino
eimoje monos turtin nepriklausomyb. Nors vyras ir liko eimos turto valdytojas, taiau monos
kraiiu ir jai uraytu kraiiu savarankikai disponuoti negaljo. Nes vyras, uras monai krait,
aldydavo savo turto tredal ir teisindavo dirbtini kio padalijim. Be monos sutikimo io turto
negaljo nei keisti, nei parduoti. kraiio teisinis institutas specialiai nebuvo tyrintas. L. Verbaviius
savo straipsnyje institut paliet kiek plaiau, taiau j be jokio pagrindo sutapatino su turto keitimo
64

sutartimi. kraitinimo institutas Lietuvoje prietaravo pamau besivystantiems kapitalistiniams kiniams

santykiams, kurie neivengiamai diktavo btin slyg sutuoktini turt koncentruoti vienose rankose, o
kraiio sutartimi buvo ribojama ymios sutuoktini turto dalies apyvarta.
Nuo 1919 m. sutuoktini turtinius santykius reglamentavo keletas teisini altini: galiojo Rusijos
imperijos civiliniai statymai (statym svadas), Pabaltijo gubernij civilini statym svadas ir 1836 m.
santuokos nuostatai, Vokietijos imperijos civilinis kodeksas, kuris numat, kad sutuoktiniai gali apibrti
savo turto santykius sutartimi (santuokin sutartis) ir atmainyti arba pakeisti savo turto santykius po
sutuoktuvi. Santuokos sutartis turjo bti sudaroma teisme arba pas notar, dalyvaujant abiems alims. Ja
galjo bti nustatomas arba pakeiiamas visikas turt bendrumas. Ji negaljo bti sudaryta per teist
atstov. Taip pat Lenkijos Karalysts civiliniai statymai, kurie galiojo Suvalkijoje. statymai taip pat
numato sutuoktini turtini santyki reguliavim sutartimis. Mintos sutartys galjo bti sudarytos
sutuoktini prie santuokos sudarym. Be to, prievedybin sutartis turjo bti patvirtinta notarikai.
Galiojs SK nenumat vedyb sutarties instituto, t.y. iki CK sigaliojimo vedyb sutarties instituto
nebuvo ir galiojo tik sutuoktini turto teisinis reimas pagal statym, todl sutuoktiniai neturjo teiss
susitarti dl dar negyto turto teisinio statuso (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. gruodio 3 d.
nutartis civilinje byloje E. A. v. V. A., Nr. 3K-3-1230/2001; 2002 m. rugsjo 16 d. nutartis civilinje
byloje N. Z. V. Z., Nr. 3K-3-1008). Taiau egzistuoja ir prieinga praktika (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr.3K-3-7/2006).
Analizuojant vedyb sutarties institut tikslinga j nagrinti iais aspektais:
* SUBJEKTAI
* OBJEKTAS
* KOMPLEKSINIS POBDIS
* RYS
* SUDARYMO FORMA
* VIETA SUTARI SISTEMOJE
* SPECIFINS NEGALIOJIMO SLYGOS
Pirmiausia reikt ianalizuoti vedyb sutarties svok, kuri pateikta eimos teiss 3.101
straipsnyje.
Taigi, vedyb sutartis yra sutuoktini susitarimas, nustatantis j turtines teises ir pareigas
santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). I to seka, kad
vedyb sutartis tai vis pirma susitarimas, kuris turi bti sudarytas tik laisvanorikumo pagrindu,
ireikiant bendr susitarianij vali. Toks susitarimas grindiamas ali lygybe ir suteikia partnerio
pasirinkimo laisv j sudarant. Antra, iai sutariai bdingas ypatingas subjekt ratas tai sutuoktiniai.
Taiau reikia pastebti, kad vedyb sutartis gali bti sudaryta ne tik esant santuokoje, bet ir iki jos
registravimo (ikivedybin sutartis); i to seka, kad j gali sudaryti ir besiruoiantys tuoktis asmenys, apie
kuriuos vedyb sutartyje neusimenama. iuo poiriu Rusijos Federacijos eimos kodekso 8 skyriuje,
reglamentuojaniame Sutartin sutuoktini turto reim 40 str. pateikta vedyb sutarties svoka
tikslesn, t. y. vedyb sutartimi pripastamas asmen, besiruoiani tuoktis, arba sutuoktini
susitarimas, nustatantis turtines teises ir pareigas esant santuokoje ir (arba) jos nutraukimo atveju.
Kitas vedyb sutarties poymis tai sutarties objektas. I pateiktos svokos, tai - turtas, dl jo
atsirandanios ir su juo susijusios teiss ir pareigos. Tai reikia, kad sutarties alys gali apibrti gyto iki
santuokos ir jos metu, santuokos nutraukimo atveju ar pradjus gyventi skyrium, turto likim. Susitarimai
dl asmeninio pobdio santyki (pvz., kas vedios un pasivaikioti, kas gamins valg, pareigojimas
mylti vienas kit ir pan.),dl kit asmen turtini santyki, taip pat dl asmenini santyki, susijusi su
savo vaikais (pvz., kas duos vaikui vard, koki mokykl lankys ir pan.) bus laikomi negaliojaniais (CK
3.105 str.).
Analizuojant vedyb sutart kit sutari kontekste, galtume iskirti tam tikrus panaumus bei
skirtumus.Manytume, kad pastarajai sutariai yra taikomi bendrieji sutari sudarymo principai, o btent:
sutarties laisvs; siningumo ir teisingumo; konsensualizmo, sutarties privalomumo principai. Sutarties
laisvs principas pasireikia tuo, kad alys laisvos sudaryti/atsisakyti sudaryti sutart, nustatyti sutarties
turin. Kita vertus, absoliuti sutarties laisv negalima ir laisv nustatyti sutarties turin riboja ne tik
imperatyvios teiss normos, bet ir visuomens morals principai.
Vedyb sutariai yra taikomi ir bendrieji sutari nutraukimo bei pakeitimo pagrindai, t.y.
Civilinio kodekso etosios knygos Prievoli teis 6.217 (Sutarties nutraukimas) ir 6.223 (Sutarties
pakeitimas) straipsniai. Be to, pastarajai sutariai yra taikomi ir pirmojoje knygoje Bendrosios nuostatos
65

numatyti sandori negaliojimo pagrindai.

Be mint bendrj poymi vedyb sutariai bdingas tam tikras savitumas. Vis pirma, i
sutartis tvirtinta treiojoje Civilinio kodekso knygoje eimos teis, o ne etojoje Prievoli teis. I to
seka, kad ji skirta reguliuoti eimos santykius, kuriems kit Civilinio kodekso knyg ir kit civilini
statym normos taikomos tiek, kiek j nereglamentuoja eimos teiss normos. Pamintinas ir specifinis j
galini sudaryti subjekt ratas, t.y. besiruoiantys tuoktis asmenys ir sutuoktiniai. Be bendrj sandori
negaliojimo pagrind jai bdingos ir tam tikros negaliojanios slygos, kuri sraas yra ibaigtas. Kartu
sutarties laisvs principo ribos, atsivelgiant eimos santyki specifik, socialiai labiausiai paeidiam
i santyki subjekt teises ir teistus interesus, yra apibrtos siauriau nei kituose civiliniuose
santykiuose.
Usienio valstybse (Pranczija, Vokietija, JAV. Anglija ir t.t.) vedyb sutarties institutas,
prieingai nei Lietuvoje, turi ilgesn gyvavimo istorij bei tam tikr susiformavusi praktik. Bendrosios
teiss valstybse JAV, Anglijoje vedyb sutartys vadinamos vedyb kontraktais. Pirmoji teisj
reakcija pastaruosius kontraktus buvo neigiama. Buvo manoma, kad tokie kontraktai iprovokuoja
santuokos nutraukim ir pastmja bsimuosius sutuoktinius skyryb link dar iki santuokos sudarymo.
Madaug apie 1990 metus is poiris pasikeit, t.y. praktika parod, kad minti kontraktai taupo laik,
pinigus ir nervus, nes tai vienas i bd, padedani ivengti daugelio problem, kylani santuokos
nutraukimo atveju. Oficialios statistikos apie JAV vedyb kontrakt skaii nra. Anglijoje vedyb
kontrakto instituto atsiradim slygojo btinyb isaugoti besiruoianios tuoktis moters ir jos giminaii
teis ikisantuokinio turto valdym ir naudojimsi pastarojo turto pajamomis. Anglijoje iki 1882 m.
sutuoktini turtas pagal bendrj teis (common law) priklaus vyrui. Itekjusi moteris buvo vyro
elyje ir ji kaip savarankika asmenyb negaljo ireikti savo valios turto atvilgiu. Tai reikia, kad
itekjusi moteris praktikai neturjo turtinio savarankikumo, ji negaljo turti turto ir juo labiau
disponuoti juo savo nuoira. Turtas, kuris jai priklaus iki santuokos sudarymo, pereidavo vyro
nuosavybn. Sutuoktini turto kaip tokio nebuvo. XVII a. vystantis kapitalizmui, bendrosios teiss
normos neatitiko pasiturini klasi interesus. Be to, atsivelgiant itekjusios moters giminaii teisi
apsaug bei eimos turto isaugojim, prireik sukurti monos atskiros nuosavybs institut. iuo tikslu
teisingumo teismai(equity) pradjo pripainti vedyb kontraktus, pagal kuriuos dalis monos turto
netapdavo vyro nuosavybe.[1]
Vedyb sutariai yra bdingos savitos jos sudarymo slygos. Ji gali bti sudaryta iki santuokos
registravimo (ikivedybin sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos registravimo (povedybin sutartis).
Tai reikia, kad pastaroji sutartis gals bti sudaryta nepriklausomai nuo eimyninio gyvenimo stao.
Taiau reikt pabrti, kada btent sudaryta sutartis sigalioja, t. y. sukelia teises ir pareigas. Taigi, jei ji
yra sudaryta iki santuokos registravimo, tai sigalioja nuo santuokos registravimo dienos. O tai reikia,
kad jei santuoka nebus sudaryta, tai pastaroji sutartis neturs juridins galios ir nesukels joki teisini
pasekmi. Tai dar kart rodo, kad vedyb sutariai bdingas specialus subjekt ratas, i ko seka, kad jei
vedybos nevyko, tai statymo reikalavimas dl specialios subjekt sudties nebus gyvendintas.[2]
eimos teiss 3.102 str. 2 d. nustato, kad povedybin sutartis sigalioja nuo jos sudarymo, jei
sutartyje nenustatyta kitaip. Pavyzdiui, jei sutartyje numatyta, kad ji sigalios nuo 2002 m. spalio 1 d. ir
kiekvieno sutuoktinio gaunamos pajamos taps jo nuosavybe, tai btent nuo ios datos kiekvienas i j ir
tampa savininkais to, k udirbo, nepaisant to, kad iki 2002 m. spalio 1 d. sutuoktini pajamoms buvo
taikomas bendrosios jungtins nuosavybs reimas. Galimyb sudaryti vedyb sutart glaudiai susijusi su
gebjimu sudaryti santuok, todl vedyb sutartis gali bti sudaryta tik tarp veiksni asmen, sulaukusi
santuokinio amiaus. Pagal 3.102 str. 3 d. nepilnametis turi teis sudaryti vedyb sutart tik po santuokos
registravimo, tai reikia, kad asmuo, neturintis santuokinio amiaus, negali sudaryti vedyb sutarties be
tv ar globj sutikimo iki santuokos registravimo momento. Taiau po santuokos registravimo
nepilnametis sutuoktinis gyja veiksnum pilna apimtimi ir turi teis sudaryti pastarj sutart
savarankikai.
Vedyb sutartis, kaip ir bet kokia kita, yra laikoma juridiniu dokumentu, pasiraytu abiej ali.
Taiau paprast sutart gali pasirayti ir ali atstovai, kurie turi tam galiojim. Kyla klausimas: ar gali
vedyb sutart pasirayti ali atstovai. eimos teis reglamentuojanios nuostatos vienareikmio
atsakymo nepateikia, taiau nuostata, tvirtinta pirmos knygos II dalies Sandoriai 1.70 straipsnyje,
nustato, kad neleidiama sudaryti sandorio per atstov, jeigu to pobdio sandor kaip to sandorio alis
gali sudaryti tik asmenikai pats fizinis asmuo. Taigi, ar galima priskirti prie tokio pobdio sutari
vedyb sutart? Kai kurie autoriai (A. Ignatenko, E. A. efranova) teigia, kad vedyb sutartis yra
66

priskirtina tokio pobdio sutartims ir yra glaudiai susieta su jos dalyvi asmenybmis, todl ji negali
bti sudaryta per statymin atstov ar turint galiojim, iduot vienos i ali. S. N. Bondovo manymu,
vedyb sutarties sudarymas per atstov esant tinkamai formintam galiojimui, kuriame nurodytos
pagrindins vedyb sutarties slygos, yra visikai priimtinas, nes sandoris yra turtinio pobdio.
Manytume, kad pastaroji sutartis neturt bti sudaroma per atstovus, kadangi iai sutariai bdingas
specialus subjekt ratas, kur alis sieja ne tik turtinio pobdio, bet ir asmeniniai eiminiai santykiai.
Kaip ir kiekviena sutartis, taip ir vedyb, turi tam tikr form. Tai raytinis dokumentas, kuris
turi bti patvirtintas notarikai. Notaro pareiga yra iaikinti vedyb sutarties esm ir reikm, o taip pat ir
galutinius teisinius padarinius tam, kad teisins savivietos trkumas vliau netapt gin prieastimi.
Notarins formos nesilaikymas daro mint sutart negaliojania. Be to, vedyb sutartis, taip pat ir jos
pakeitimai turs bti registruoti vedyb sutari registre ir tik tada juos bus galima panaudoti prie
treiuosius asmenis. Tuo siekiama apsaugoti sining treij asmen interesus, kad ie, prie gydami
turt, galt sitikinti, koks yra to turto teisinis statusas. i taisykl netaikoma, jeigu sandorio sudarymo
metu tretieji asmenys inojo apie vedyb sutart ir jos pakeitimus. Su vedyb sutari registru Lietuvos
Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas net sieja sutuoktini
turto pagal sutart nustatyto teisinio reimo taikym. io statymo 24 straipsnyje ir yra nustatyta, kad
sutuoktini turto pagal sutart teisinis reimas bus taikomas nuo vedyb sutari registro veiklos pradios,
o tuo paiu ir nuo patvirtint registro nuostat. Pamintina, kad pastarieji nuostatai sigalios tik nuo
2002m. liepos 1 dienos. Minti reikalavimai, keliami formai, yra susieti su ypatinga vedyb sutarties
svarba tiek sutuoktiniams, tiek ir tretiesiems asmenims, kadangi pastaroji sutartis danai sudaroma gana
ilgam laikui, tuo apibrdama turtines teises ir pareigas ateiiai. Todl tvirtinant ias teises yra btinas
tikslumas ir apibrtumas, kuris ir pasiekiamas patvirtinant sutart notarikai. Italijoje, Latvijoje tokie pat
reikalavimai keliami vedyb sutarties formai.

Turinys
67

Tik sudar vedyb sutart, sutuoktiniai turi galimyb ivengti bendrosios jungtins nuosavybs
teisinio reimo ir gali pasirinkti jiems priimtiniausi sutartinio reimo r, kuri yra net trys. Be to,
vedyb sutartimi sutuoktiniai gali sureguliuoti ir kitus tarpusavio turtinius santykius. CK 3.104 str.

Pamintina, kad sutuoktiniai vedyb sutartyje gals nustatyti vien mint turto teisinio reimo
ri visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai, ar tik konkretiems daiktams. CK 3.104 str.2d.
Pateiksime pavyzdi pasirenkant turto teisini reim:
- kiekvienas i sutuoktini iki santuokos turjo po automobil. Susituokus bendru susitarimu
sutuoktiniai pardav monos automobil ir naudojosi vyro. Pinigai, gauti pardavus monos automobil,
buvo panaudoti eimos reikmms. Santuokai iirus, dalijant turt automobilis, kuriuo naudojosi abu
sutuoktiniai, pagal statym buvo priskirtas vyro nuosavybei kaip turtas, priklauss jam iki santuokos.
Padarinys: monos interesai liko neapginti. Mintu atveju yra tikslinga pasinaudoti vedyb sutarties
sudarymo galimybe, nustatant, kad turtas, gytas kiekvieno sutuoktinio iki santuokos ir esantis j asmenine
nuosavybe, po santuokos registravimo tampa j bendrja jungtine nuosavybe tiek esant santuokoje, tiek ir
jos nutraukimo atveju.
- sutuoktiniai bdami santuokoje sigijo gyvenamj nam, buitin technik ir automobil.
Vedyb sutartyje jie numat, kad gyvenamasis namas priklauso jiems dalins nuosavybs teise,
automobilis priklauso bendrosios jungtins nuosavybs teise, o buitin technika yra monos nuosavyb.
I pastarojo pavyzdio matyti, kad yra suderinti 3 ri reimai: dalins, bendrosios jungtins bei
asmenins nuosavybs. Taigi, galima numatyti vairius reimus vienoje vedyb sutartyje, t. y. kilnojamam
turtui bendros jungtins nuosavybs reim, nekilnojamam dalins ir pan. Todl numatyti visus
vedyb sutarties variantus nemanoma, nes kiekvienu konkreiu atveju sutartis priklausys nuo tam tikros
poros interes ir poreiki.
CK 3.104 str. 3 d. numato, kad sutuoktiniai vedyb sutartyje gals numatyti tiek esamo, tiek
bsimo turto teisin reim.
Vedyb sutarties savitumas tai jos kompleksinis charakteris, kuris pasiymi tuo, kad ne tik
leidia pasirinkti turto teisin reim, bet ir sureguliuoti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu,
tarpusavio ilaikymu, dalyvavimu tenkinant eimos reikmes ir darant ilaidas, taip pat turto padalijimo
bd ir tvark, jei santuoka nutraukiama, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktini tarpusavio
turtiniais santykiais. Taigi vedyb sutartyje sutuoktiniai gali numatyti, kokio dydio pinig sum
68

kiekvienas i sutuoktini gals skirti eimos reikmms tenkinti: buto apmokjimui, maistui, turto
pagerinimui (pvz., automobilio), atostogoms, vaik mokymuisi, gydymo ilaidoms ir pan. Minti naai
gali bti tiek lygs, tiek proporcingi kiekvieno i sutuoktini gaunamoms pajamoms. Pateikti ibaigt
eimos reikmi ir su jomis susijusi ilaid sra yra nemanoma, kadangi jos gali bti labai vairios,
todl paminjome tik tipinius poreikius, bdingus beveik kiekvienai eimai. vedyb sutart sutuoktiniai
gali traukti slygas, numatanias tarpusavio ilaikym.
Vienas i aktualiausi klausim, nutraukiant santuok, yra turto padalijimas. Vedyb sutartyje
sutuoktiniai gali aptarti turto padalijimo bd ir tvark. Pavyzdiui, jie gali aptarti, kokie daiktai ar kokios
namo patalpos ir kiniai pastatai priklausys kiekvienam i j; galimas ir konkretaus nedalomo daikto
(automobilio, jachtos, kompiuterio ir pan.) atidavimas kito nuosavybn imokant atiduodaniajam tam
tikr pinig kompensacij. Manytume, kad manoma ir tokia slyga, numatanti, kad dalijant turt,
vasarnamis priklausys vyrui, taiau buvusi sutuoktin turs teis naudotis juo tam tikr laik ir t. t. Panai
slyg traukimas vedyb sutart yra tikslingas tuo atveju, kai vienas i sutuoktini santuokos metu
neturjo savarankiko pajam altinio, nes usim nam ruoa bei priirjo vaikus ir skyryb atveju gali
atsidurti sunkioje materialinje padtyje.
Vedyb sutartis nebtinai turi pasibaigti tik nutraukus santuok, t. y. joje numatytas teises ir
pareigas gali riboti tam tikras terminas. Pavyzdiui, sutuoktiniai gali susitarti, kad vedyb sutartis sigalios
nuo 2004 m. sausio 1 d. ir baigsis 2008 m. sausio 1 d. Be to, pareig ir teisi atsiradimas ar pabaiga gali
bti siejama su sutartyje numatytos slygos vykdymu ar nevykdymu. Tokios slygos gali bti tam tikri
juridiniai faktai (veiksmai ar vykiai). Pavyzdiui, gimus vaikui automobilis, priklausantis vyrui, tampa
bendrja jungtine nuosavybe arba vienas sutuoktinis moks nuom u but bei komunalinius
patarnavimus, kol antrasis baigs mokslus ir t. t. Kiekvienu atveju prie uraant tam tikr slyg, svarbu
aikiai ir nedviprasmikai j suformuluoti, nes jos vykdymas ar nevykdymas turs takos tam tikr teisi
ir pareig atsiradimui.
Usienio valstybi, pavyzdiui, Pranczijos civilinis kodeksas silo kelet sutartini turto teisini
reimo modeli: sutuoktini nuosavybs atskirumo, dalyvavimo pajamose, viso turto bendrumo reimus.
Rusijos Federacijos eimos kodekso nuostatos, apibrianios vedyb sutarties turin, yra artimos Lietuvos
eimos teiss nuostatoms. Sutuoktiniai vedyb sutartimi gali nustatyti bendros, dalins ar atskiros
nuosavybs reim. Dalins nuosavybs reimo esm ta, kad kiekvienas sutuoktinis i anksto turs
nuosavybs teis tam tikr dal bendrame turte.
Taigi vedyb sutartis gali bti tiek i dvideimties punkt, tiek ir i vieno, pavyzdiui,
numatanio, kad visam turtui, gytam santuokoje, bus taikomas dalins nuosavybs reimas. Kita vertus,
reikia laikytis nuostatos, kad vedyb sutarties slygos neturi prietarauti imperatyvioms statym
normoms, gerai moralei ir pan.
statym leidjas 3.105 straipsnyje konkreiai ivardina devynias slygas, kurios, nors ir bdamos
raytos vedyb sutartyje, laikomos negaliojaniomis:
1)
Prietarauja imperatyviosioms statym normoms/Gerai moralei /Vieajai tvarkai
2)
Keiia turto, esanio vieno sutuoktinio asmenin/j bendroji jungtin nuosavyb, teisin
reim, jeigu pasirinktas BJN teisinis reimas
3)
Paeidia sutuoktini BJN lygi dali princip
4)
Riboja sutuoktini teisnum ar veiksnum
5)
Reglamentuoja sutuoktini asmeninius neturtinius santykius
6)
Nustato ar keiia sutuoktini asmenines teises ir pareigas j vaikams
7)
Riboja/atima i sutuoktinio/-i teis ilaikym
8)
Riboja/atima i sutuoktinio/-i teis kreiptis teism
9)
Keiia turto paveldjimo tvark ar slygas
Vedyb sutartis gali bti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktini susitarimu arba vieno sutuoktinio
reikalavimu- teismo sprendimu. Toks vedyb sutarties pakeitimas ar nutraukimas turi bti formintas ratu
ir patvirtintas notaro.
Vedyb sutartis baigiasi nutraukus santuok ar sutuoktiniams pradjus gyventi skyrium
(separacija). Net ir pasibaigus vedyb sutariai, tam tikri turtiniai sipareigojimai lieka galioti, pvz.,
tarpusavio ilaikymas.
Teismas gali pripainti vedyb sutart tiek visikai, tiek ir i dalies negaliojania. Sutarties dalies
negaliojimas nedaro negaliojaniomis kit jos dali. Darytina ivada, kad vedyb sutartis, nepaisant jos
specifikos, gali bti pakeista, nutraukta bei pripainta negaliojania, kaip ir kitos sutartys.
69

Kontroliniai klausimai:
1. Kas gali sudaryti vedyb sutart?
2. Kokios yra vedyb sutarties rys?
3. Ar gali sudaryti vedyb sutart emancipuotas nepilnametis?
4. Ar galima vedyb sutartyje numatyti slyg, kad automobilis, esantis vyro asmenin nuosavyb, po jo
mirties tampa vaiko asmenine nuosavybe?
5. Kaip suprantate svok vedyb sutarties kompleksinis pobdis?
6. Ar galios vedyb sutartis, jei ji nebus registruota Vedyb sutari registre?
7. K reikia visiko atskirumo turto teisinis reimas? Ar CK 3.104 str. yra reglamentuota i reimo
ris?
8. Kokia tvarka keiiama vedyb sutartis?
9. Kiek ikivedybini sutari galima sudaryti? Kaip greitai po ikivedybins sutarties sudarymo reikia
registruoti santuok?
10. Ar galios vedyb sutarties slyga, nustatanti, kad sutuoktinis moks u gyvenamosios patalpos nuom,
kol sutuoktin baigs mokslus MRU?
___________________________________________________________
[1] Plaiau r. . . . . - .: ,
2000; . . . . : . .: , 1997
[2] . . . - .: , 2000
11 TEMA. Civilin atsakomyb pagal turtines prievoles
vadas
i tema skirta sutuoktini civilins atsakomybs pagal turtines prievoles sampratos analizei,
prievoli, vykdom i bendro sutuoktini turto, nagrinjimui, taip pat atsakomybs pagal vieno i
sutuoktini prievol identifikavimui, sutuoktini atsakomybs atribojimui bei norm, reglamentuojani
teiss kompensacij, aikinimui ir suvokimui.
Privatins teiss poiriu prievol yra statyme numatytais pagrindais atsirandantis dviej ar
daugiau asmen civilinis teisinis santykis, kai ie vienas kitam turi tam tikras teises ir pareigas, o j
gyvendinimas utikrintas galimybe taikyti teisines sankcijas. Pagal CK 6.1str. prievol - tai teisinis
santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm
arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt
savo pareig. CK 6.245str. civilin atsakomyb tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis
reikalauti atlyginti nuostolius (al)/sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti
padarytus nuostolius (al)/sumokti netesybas (baud, delspinigius). Prievoli klasifikacija vairi
vienos i j turtins. Turtine laikoma tokia prievol, kurios ali teiss ir pareigos turi tam tikr ekonomin
iraik ir gali bti vertintos pinigais. Turtins prievols atveju kreditoriaus reikalavimo teis sudaro
kredotoriaus turto (aktyv) sudedamj dal. Atitinkamai skolininko pareiga sudaro jo skol (pasyv)
sudedamj dal. CK 6.2str. prievols atsiranda i sandori arba kitoki juridini fakt, kurie pagal
galiojanius statymus sukuria prievolinius santykius.
Apart aktyvo, sutuoktini nuosavyb talpina savyje ir pasyv reikalavimai, kylantys i prievoli,
kur sutuoktiniai yra skolininkai. Prievols gali bti vieno sutuoktinio asmenins arba abiej bendros.
Atsakomyb u asmenines prievoles tenka tam, kuris ir yra tos prievols subjektas. Jo kreditoriai, vis
pirma, pateikia iiekojim jam asmenine nuosavybe priklausant turt. Jei tokio turto nepakanka, tai jie
turi teis reikalauti sutuoktinio-skolininko turto dalies, esanios bendrja jungtine nuosavybe. Dl tokios
dalies sutuoktiniai gali susitarti ir ne teismo bdu. Taiau, jei ir tokiu atveju turto nepakaks, tai kreditoriai
gali teismine tvarka ginyti tokios dalies dydio nustatym, jei kils abejoni dl sutuoktini siningumo
nustatant toki dal bendrame turte. CK 3.112 str. Bendromis laikytinos tokios prievols, kur abu
70

sutuoktiniai yra skolinink vaidmenyje. 3.109 str. nustato, kokios prievols vykdomos i bendro
sutuoktini turto. 3.115 str. nustato nesiningo sutuoktinio atsakomyb kitam sutuoktiniui, jeigu dl
nesining sutuoktinio veiksm sumajo BJSN (numatyta teis kompensacij).
Kreditorins prievols atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievols subjektus, jos dyd. Tik
nustaius prievols pobd ir jos atsiradimo pagrind yra galima nustatyti, kas yra atsakomybs subjektai
pagal prievol tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, kas atitinkamai nulemt iiekojimo nukreipim
skirtingo teisinio reimo turt - asmenin vieno i sutuoktini turt, o esant poreikiui ir jo dal
bendrame sutuoktini turte, jei atsakomyb pagal prievol atsiranda tik vienam i sutuoktini, ar bendr
abiej sutuoktini turt, jei atsakomyb pagal prievol atsiranda abiem sutuoktiniams. (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta
civilinje byloje A. G. v. J. G.; bylos Nr. 3K-3-93/2005).
Remiantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi, galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito
sutuoktinio sutikimu, iskyrus atvejus, kai sandoriui reikia raytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kasacinis
teismas paymjo, kad, kol i prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva gyta prievol bus
laikoma bendra sutuoktini prievole. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Vakar Baltijos korporacija v.
antstol L. U., A. Z. ir J. Z., bylos Nr. 3K-3-35;Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2005 m. gegus18 d. nutartis, priimta civilinje byloje; D. P. v. antstolis M. A.; bylos
Nr. 3K-3-314/2006).
Taigi, sutuoktini prievols (skolos) gali bti asmenins arba bendros. Todl, sprendiant
sutuoktini civilins atsakomybs pagal j prievoles bylas, pirmiausiai reikia nustatyti prievols prigimt
ar ji yra asmenin sutuoktinio prievol, ar bendra sutuoktini prievol. Pagal CK treiosios knygos
septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojanias sutuoktini civilin atsakomyb pagal turtines prievoles,
yra galimos vairios modifikacijos sutuoktini civilins atsakomybs pagal turtines prievoles klausimais.
Priklausomai nuo prievols atsiradimo pagrindo prievols gali bti vykdomos i bendro sutuoktini turto
(CK 3.109 straipsnis), i asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant i bendro turto sutuoktinio dalies
(CK 3.112 straipsnis), i asmeninio sutuoktini turto, kada abu sutuoktiniai yra solidariniai skolininkai, o
bendro sutuoktini turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams visikai patenkinti (CK 3.113 straipsnis).
Taigi kreditorins prievols atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant, kaip minta, prievols subjektus,
jos dyd.
Asmeninmis sutuoktini prievolmis reikt pripainti prievoles, kurios glaudiai susijusios tik
su vieno i sutuoktini asmeniu, pavyzdiui, prievols, atsirandanios dl vieno i sutuoktini neteistais
veiksmais padarytos alos atlyginimo; ilaikymo prievols, kai vienas i sutuoktini privalo mokti
ilaikym kitiems asmenims; prievols, kylanios i vienos sutuoktinio sudarytos darbo sutarties; vieno i
sutuoktini prievols, atsiradusios iki santuokos sudarymo; prievols, atsirandanios dl iimtinai vieno i
sutuoktini asmenini poreiki tenkinimo ir kt. Asmenins prievols yra vykdomos sutuoktinioskolininko asmeninio turto sskaita. Tokiu atveju sutuoktinio skolininko kreditoriai ar pats skolininkas gali
inicijuoti turto, esanio bendrj jungtine nuosavybe padalijim, kad bti nustatyta sutuoktinio skolininko
dalis bendrame turte, nes asmenins prievols negali bti tenkinamos bendro turto ar kito sutuoktinio turto
sskaita be kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.110, 3.112, 3.115 str.).
Bendromis abiej sutuoktini prievolmis yra prievols, kai skolininkais yra abu sutuoktiniai ir
prievol nra susijusi iimtinai tik su vieno i sutuoktini asmeniu. ios prievols gali vairiai pagrindais:
- sutuoktiniams kartu sudarius sutart su kreditoriumi (-iais);
- kai sutart sudaro tik vienas i sutuoktini, taiau i sutarties atsiradusi prievol skirta abiej
sutuoktini (eimos) poreiki tenkinimui (pvz., vartojimo paskolos sutartis, kuri sudaro vienas i
sutuoktini ir perka aldytuv, televizori ar kitokius nam apyvokos daiktus, skirtus visos eimos
poreiki tenkinimui);
- kai sutuoktiniai bendrais veiksmais padaro alos kitam asmeniui;
- kai prievol yra solidari (pasyvus solidarumas);
- kai sutuoktinai privalo atlyginti j nepilnamei vaik padaryt al;
- kiti atvejai, numatyti CK 3.109 straipsnyje.
Kontroliniai klausimai:
71

1. Kokios gali bti sutuoktini prievols?

2. Kurie kreditoriai turi pirmenyb tenkinant savo reikalavimus i bendro sutuoktini turto- bendri abiej
sutuoktini ar vieno sutuoktinio kreditorius?
3. Ar gali i bendro sutuoktini turto bti tenkinamos sutuoktini prievols, kurios atsirado iki santuokos
registravimo?
4. Ar pats santuokos sudarymo faktas reikia, kad sutuoktiniai automatikai tampa vienas kito garantais ar
laiduotojais pagal prievoles?
5. Kokie kriterijai turi takos nustatant prievols pobd?
6. Pateikite pavyzdi prievoli, kurios bt vykdomos i asmeninio sutuoktinio turto.
7. Pateikite pavyzdi prievoli, kurios bt vykdomos i bendro sutuoktini turto.
12 TEMA. Turto, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, padalijimas
vadas
i tema skirta aptarti, kokia yra sutuoktini bendro turto lygi dali principo esm; supaindinti su
turto balanso sudarymu ir verts nustatymu, iskiriant, koks yra nedalytinas turtas ir dalijamas turtas;
ianalizuoti nukrypimo nuo lygi dali principo slygas, sutuoktini kreditori garantijas, o taip pat
sutuoktini tarpusavio pareigas padalijus turt, nenutraukiant santuokos bei inagrinti iekinio senaties
specifik ios kategorijos bylose.
Sutuoktini bendro turto padalijimas reikia bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs reimo
pasibaigim turtui, gytam santuokos metu, ir kartu tai yra kiekvieno i sutuoktini turto padalijimo teiss
mint turt realizavimas CK 3.116 str.- 3.129str.Vienas i eimos santyki teisinio reglamentavimo
princip sutuoktini lygiateisikumas, kur vardija ir 3.3str. Vadovaujantis iuo ir kt. principais, yra
preziumuojama, kad sutuoktini bendro turto dalys lygios, t.y. dalijant turt, gyt santuokos metu,
nesvarbu kiekvieno sutuoktinio gaunamos pajamos/atlyginimo dydis, usimimo pobdis (pvz., vienas
sutuoktinis dirbo staigoje, o kitas tvark nam k, priirjo vaikus ar moksi ir dl to neturjo
savarankiko pajam altinio.). Taigi CK 3.117 str. nustato prezumpcij, kad sutuoktini bendro turto
dalys yra lygios.
Sutuoktiniai turt, jiems priklausant bendrosios jungtins nuosavybs teise, daniausiai dalijasi
nutraukdami santuok, taiau pastarasis turtas gali bti padalytas ir gyvenant santuokoje (bet kuriuo
santuokos metu) ar pradjus gyventi skyrium. Mintas turtas gali bti padalytas sutuoktini savitarpio
susitarimu, o kilus ginui tarp sutuoktini dl BJN padalijimo teismine tvarka, t.y. teismo sprendimu.
Turtas gali bti padalintas vieno sutuoktinio iniciatyva, taip pat ir kreditori reikalavimu, kurie pateikia
iiekojim vieno sutuoktinio dal bendrame turte. Schema

72

Nuo sutuoktini bendro turto lygi dali principo galima nukrypti tik statyme numatytais
atvejais, tai yra 3.123 str. Schema

73

Atkreiptinas dmesys, kad vieno sutuoktinio aplaidumas, nuslpimas turto (pajam) ir

naudojimas asmeniniams poreikiams, pvz. alkoholiniams grimams/narkotikams, azartiniams aidimams
dl ko eima negavo tam tikros sumos pajam, gali bti pagrindas mainti vieno sutuoktinio dal
bendrame turte. Galimi atvejai ir ne tik neigiamiems tikslams, t.y. kuomet pinigai naudojami hobiui, tam
tikros sporto ries kultyvavimui ir pan. Esminis poymis - ne tai, kad daromos ilaidos/vaistomas turtas,
bet, kad toks ilaidavimas turi takos/tiesiogiai veikia, t.y. daro al materialinei eimos padiai, jos
gerovei CK 3.123 str. 4d.
Nelaikome nukrypimu nuo lygi dali principo, kuomet kalbame apie tam tikr turt, kuris
vardijamas Nedalytinu turtu. 3.120 str.
Kalbant apie dalijam turt (3.127 str.) turimas omeny turtas, gytas kaip BJSN iki bylos
iklimo/arba teismo sprendimo primimo dienos. Kita vertus, ir turtas, gytas iki gyvenimo skyrium
pradios. Paprastai bendro turto susideda i vairi daikt, kuri vert bei paskirtis skirtinga. Kitaip tariant,
gyvenime nedanai pasitaiko atvej, kai sutuoktini turt sudaro du beveik analogiki daiktai, pvz.: du
butai, du automobiliai, dvi sodybos ir t.t. Todl tiek sutuoktiniai, tiek teismas susiduria ne tiek su problema
nustatant tam tikro dydio dal, bet realiai dalinant konkret turt, t.y. priskiriant atskirus daiktus vienam
ar kitam sutuoktiniui. Pvz. sutuoktinei gali bti priskirtas butas su jame esaniais visais nam apyvokos
daiktais, o sutuoktiniui automobilis bei sodo sklypas. Pamintina, kad yra nustatomos idealiosios turto
dalys ir kiekvienas i sutuoktini turi teis buto/namo valdym, naudojim sutinkamai su jam priteista
dalimi, be to, sutuoktini praymu yra atliekamas taip vadinamas natralus turto padalinimas ir nustatomi,
kokie konkrets daiktai priskirtini. Jei kyla ginas, tai teismas sprendia, kuriam i sutuoktini vienas ar
kitas daiktas yra reikalingesnis, pvz. usiimant tam tikra veikla, aukljant vaikus, sveikatos poiriu.
Turto balanso sudarymas ir verts nustatymas 3.118 str.-3.119 str.
1)
pirmiausia atribojamas sutuoktini bendras ir asmeninis turtas;
2)
nustaius bendr turt, i jo atimamos skolos, kurios turi bti apmokamos bendro turto
sskaita;
3) isprendiamas klausimas, kuris i sutuoktini savo asmeninio turto sskaita privalo
kompensuoti bendro turto sumajim ir atvirkiai;
4)
isprendus kompensavimo klausim, paaikt dalytinas, t.y. varus turtas, esantis BJSN.
Taigi turtas teismo sprendimu gali bti padalijamas 1) natra, atsivelgiant jo vert ir abiej
sutuoktini bendro turto dalis arba 2) natra priteisiamas vienam sutuoktiniui ir kartu j pareigojant
kompensuoti antrajam jo dal pinigais. ia svarbus niuansas dl kompensacijos imokjimo termino, t.y.
3.117 str.3d.

74

Kai dalintinas bendras turtas natroje yra nedalus, pavyzdiui, vieno kambario butas, tai
teismas turt turt priteisti tam sutuoktiniui, kuriam jis yra labiau reikalingas atsivelgiant
nepilnamei vaik interesus, sutuoktini socialin ir turtin padt, sveikatos bkl, j elges kit eimos
nari atvilgiu, tai, kuris i sutuoktini faktikai turtu naudojasi ir kitas svarbias aplinkybes, o kitam
sutuoktiniui priteisti kompensacij. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. rugsjo 22 d. nutartis
civilinje byloje N. B. v. A. B., Nr. 3K-3-460/2004).
Kai turtas dalijamas natra, btina siekti tokio padalijimo varianto, kad priteisiamos turto dalys
bt izoliuotos, nebt bendro naudojimo patalp. Taip pat btina atsivelgti patalp idstym, bendras
komunikacijas ir realias galimybes jas atriboti. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. gegus 26 d.
nutartis civilinje byloje J. U. v. M. U., Nr. 3K-3-331/2004)
Turto padalijimas nenutraukus santuokos 3.124 str., 3.128 str. Jei sutuoktiniai pasidalija turt
nenutrauk santuokos ir toliau bendrai gyvena, naujai gytas turtas yra j BJN ir jam taikomas BJN teisinis
reimas (nebent sutuoktiniai sudaro vedyb sutart). Tai skirtumas nuo vedyb sutarties, nes yra dalijamas
realiai esantis turtas, tuo tarpu vedyb sutartimi galima nusprsti ir bsimo turto, t.y. gyto ateityje, likim.
Reikalavimams dl turto, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, iskyrus
nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkeri met iekinio senaties terminas, skaiiuojamas
nuo to momento, kai sutuoktiniai pradjo gyventi skyrium. (CK 3.129 str.)
Civilinio kodekso 3.126 str. nustato sutuoktini pareig kreditoriams praneti apie planuojam
turto padalinim ir bylos iklim, tokiu bdu suteikiant kreditoriams teis stoti byl dl turto, kuris yra
bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, padalijimo kaip tretiesiems asmenims, pareikiantiems
savarankikus reikalavimus.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie yra turto, esanio bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, padalijimo bdai?
2. Kokios yra sutuoktini bendro turto dalys? Ar galima teigti, kad kiekvienam i sutuoktini priklauso po
turto, gyto santuokoje?
3. Kokiai turto padalijimo formai teikiamas prioritetas pagal juridin technik CK 3.127 str.?
75

4. Kokia yra iekinio senatis dl nekilnojamj daikt padalinimo?

5. Ar gali sutuoktiniai pasidalinti turt nenutraukdami santuokos? Jei taip, tai kas atliks j turto
padalinim?
6. k gali atsivelgti teismas nukrypdamas nuo sutuoktini bendro turto lygi dali principo? Ar yra
numatytas baigtinis aplinkybi (prieasi) sraas?
7. Nuo kokio momento santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes sutuoktini turtinms teisms
nuo santuokos nutraukimo bylos iklimo ar nuo teismo sprendimo dl santuokos nutraukimo
siteisjimo momento?
8. Koks turtas bus laikytinas, gytas po jau esamo turto pasidalinimo dalin ar bendroji jungtin
nuosavyb?9. Kokia iekinio senatis taikoma reikalavimas dl kilnojamj daikt padalinimo?
III DALIES Praktins uduotys (8-12 TEMOS)
Savitikros uduotys
III DALIES (8-12 TEMOS) Savitikros uduotys
eimos turto teisinis reimas atsiranda:
sudarius vedyb sutart;
registravus santuok;
teismo leidimo pagrindu;
sutuoktini susitarimo pagrindu.
Ar galima vedyb sutartyje numatyti slyg, kad automobilis, esantis vyro asmenin nuosavyb, po jo
mirties tampa vaiko asmenine nuosavybe?
taip, nes vedyb sutartis skirta reguliuoti turtinius santykius;
ne, nes aptariamas turtas turi priklausyti bendrosios jungtins nuosavybs teise;
ne, nes tokia slyga bus negaliojanti;
taip, taiau tik ikivedybinje sutartyje;
Ar gali i bendro sutuoktini turto bti tenkinamos sutuoktini prievols, kurios atsirado iki santuokos
registravimo?
gali;
gali, jei sutuoktiniai neturi nepilnamei vaik;
negali, nebent iiekoma i bendro turto sutuoktinio dalis;
gali, jei po santuokos sudarymo yra praj ne maiau kaip 1 metai ir sutuoktiniai yra sudar vedyb
sutart
Reikalavimams, dl turto, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, iskyrus kilnojamuosius
daiktus, padalijimo taikomas
3 met iekinio senaties terminas, skaiiuojamas nuo to momento, kai santuoka nutraukta;
5 met iekinio senaties terminas, skaiiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradjo gyventi
skyrium;
10 met iekinio senaties terminas, skaiiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradjo gyventi
skyrium;
iekinio senaties terminas apskritai netaikomas
Ikivedybins sutartis sukelia teisines pasekmes:
nuo jos suraymo momento;
76

nuo jos patvirtinimo teisme;

nuo santuokos registravimo dienos;
nuo jos patvirtinimo notarikai;
Bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb gali bti padalinta
bendru sutuoktini sutarimu nenutraukiant santuokos;
vieno sutuoktinio iniciatyva nutraukiant santuoka;
kreditori reikalavimu
visi ivardyti atvejai.
Turtas, gytas santuokoje u vieno sutuoktinio asmenines las arba las, gautas, realizavus jo asmeninje
nuosavybje esant turt, laikytinas:
bendrja jungtine nuosavybe, nes jis gytas santuokos metu;
visais atvejais tik asmenine nuosavybe, nes tai rodo l priklausymas;
asmenine nuosavybe, jei turto gijimo momentu buvo aikiai ireikta valia gyti turt asmeninn
nuosavybn;
daline nuosavybe.
Teismo leidimas sudaryti nekilnojamojo daikto, kuris yra eimos turtas, sandoriams, btinas, jei:
vienas i sutuoktini yra nedarbingas dl savo amiaus ar sveikatos bkls;
sutuoktiniai turi nepilnamei vaik;
sutuoktiniai turi pilnamet, taiau nedarbing vaik;
nekilnojamojo turto vert turi bti ne maesn kaip 100 000 Lt.
Ar yra galimyb vedyb sutartyje susitarti, kad santuokos nutraukimo atveju vaikas lieka gyventi su
motina:
ne;
taip;
taip, taiau tik ikivedybinje sutartyje;
taip, taiau tik povedybinje sutartyje.
Ar sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnameiai vaikai, gali reikalauti nustatyti uzufrukt
nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje:
taip;
ne;
tam tikrais atvejais;
taip, jei santuoka truko ne maiau kaip vienerius metus.

1. V. ir B. Jurkai nutar parduoti nekilnojamj turt (ems sklyp), kuris buvo gytas iki santuokos
sudarymo. Sutuoktiniai turi 2 nepilnameius vaikus. Ar tokiam turtui taikomas eimos turto teisinis
77

reimas? Ar tokiam sandoriui sudaryti reikalingas abiej sutuoktini sutikimas? Ar reikalingas teismo
leidimas sudarant sandor? Atsakymus pagrskite.
2. L. ir D.Verkeliai parduoda but. Kartu su jais gyvena 2-os gr. invalidum turintis pilnametis j vaikas.
Ar iam sandoriui sudaryti reikalingas teismo leidimas?
3. Vienia mama gyvena kartu su nepilnameiu snumi jai nuosavybs teise priklausaniame bute. Ji nori
parduoti but ir nusipirkti maesn. Ar jai bus reikalingas teismo leidimas sudarant sandor? Atsakym
pagrskite.
4. J.Laukait susituok su K.Petraiiu 2002 m. Santuokoje gim snus. Sutuoktiniai nutar nutraukti
santuok, taiau nesutaria dl bendrai gyto turto. Santuokos metu jie gijo dviej kambari but.
J.Laukait nori, kad butas po santuokos nutraukimo atitekt jai, nes ji mano, kad vyras nesugebs jo
ilaikyti, kadangi yra bedarbis ir azartini aidim mgjas. Snus ireik nor gyventi su mama, nes su
tvu jis nuolat konfliktuoja. Kaip galt bti sprstinas is ginas? Kada turtas, esantis bendrja jungtine
nuosavybe, dalinamas natra? Atsakymus pagrskite.
5. Sutuoktiniai 2000 m. liep nutrauk santuok. Nekilnojamojo turto nepasidalijo nei teisme, nei notarine
tvarka. Koks iekinio senaties terminas taikomas j turto dalyboms ar visai netaikomas ir ar jie buvusios
santuokos metu gytu turtu gali disponuoti be kito sutuoktinio galiojimo?
Ianalizuokite situacij ir atsakym pagrskite.
6. Ar gali sutuoktiniai V. ir D. Kaminskai pasidalinti santuokoje gyt turt nenutraukdami santuokos ir
nelygiomis dalimis, o turtui gytam po padalinimo nustatyti bendrj dalin nuosavyb? Atsakym
pagrskite.
7. Reda nori parduoti gyt iki santuokos, taiau santuokos metu kapitalikai suremontuot nam, kuris
nra eimos turtas. Ar reikalingas jos vyro sutikimas (raytinis , odinis)? Atsakym argumentuokite.
8. L.Milien su vyru susituok 1994 m. 1996 m. jie pradjo statyti gyvenamj nam, kuris, j pastaius
registre buvo registruotas vyro vardu. Nors santuoka nenutraukta, vyras jau dvejus metus (nuo 2002 m.)
gyvena su kita moterimi. Kokia namo dalis priklauso (ar apskritai priklauso) L.Milienei? Ar gali vyras
nam padovanoti moteriai, su kuria gyvena? Ianalizuokite pateikt situacij, atsakymus argumentuokite.
9. Ar gali bti tenkinamos i bendro sutuoktini turto prievols, kilusios i asmenins nuosavybs teise
priklausanio turto, pvz. sutuoktinis paveldjo turt, kurio palikjas turjo daug skol, kurias pagal CK
5.52 str. turti grinti palikim prims sutuoktinis, taiau asmeninio turto pastarasis sutuoktinis neturi?
10. Sutuoktiniai Adolfas ir Birut sudar santuok 1999 m. Prajus metams bendro gyvenimo, Adolfas i
savo asmenini l nupirko trij kambari but, kur vieame registre registravo savo vardu. 2003 m.
sutuoktiniai sigijo ems sklyp Moltuose, kuris vieame registre buvo registruotas Biruts vardu. 2004
m. Birut padav iekin dl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nes Adolfas piktnaudiauja
alkoholiu bei naudoja smurt prie j. Ji nori, kad butas bt dalinamas priteisiant 2/3 jai ir Adolfui,
taiau jos dal imokant pinigais. O ems sklypas jos teigimu nedalintinas, nes registruotas jos vardu ir
yra jos asmenin nuosavyb. Adolfas nesutinka su tokiu reikalavimu ir teigia, kad butas yra jo asmenin
nuosavyb, nes pirktas i jo iki santuokos sudarymo sukaupt asmenini l, o kadangi su sutuoktine
vaik nesusilauk, tai jis buto nedalins. ems sklypas Adolfo manymu turi bti dalintinas, nes gytas
santuokoje, nepaisant to, kad registruotas tik Biruts vardu.
Kaip sprstinas is ginas? Atsakymus argumentuokite.
11. Pas notar atjo dvi sutuoktini poros ir ireik pageidavim sudaryti povedybines sutartis.
a) Pirmoji sutuoktini pora nori, kad povedybinje sutartyje bt nustatyta: Iki santuokos gytam
namui, kuris priklauso asmenines nuosavybs teise sutuoktiniui, taikomas visiko bendrumo reimas pagal
CK 3.104 str. 1d. 3p.
b) Antroji sutuoktini pora nori, kad povedybinje sutartyje bt nustatyta: Visiko bendrumo
reimas (pagal CK 3.104 str. 1d. 3p.) bt taikomas sodybai, kuri asmenins nuosavybs teise priklauso
78

sutuoktiniui, nes gyta santuokoje primus palikim.

Ar tenkintini abiej sutuoktini por reikalavimai? Atsakym pagrskite.
Literatra:
Pagrindin:
1)
Lietuvos Respublikos Konstitucija
2)
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybs inios. 2000. Nr.74-2262
3)
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas// Valstybs inios. 2002. Nr.36-1340
4)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Treioji knyga. eimos teis. Vilnius, 2002
5)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos Vilnius,
2001
6) Vedyb sutari registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 08 13
nutarimu Nr.1284// Valstybs inios. 2002. Nr.82-3523
7)
Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys: 2001-01-07 Nr. 3K-3-246/2001; 2003-01-14 Nr. 3K-397/2003; 2003 06 16 Nr.3K-3-705; 2003 04 02 Nr.3K-3-449; 2002 07 01 Nr.3K-3-1040; 2002 12 18
Nr.3K-3-1579; 2001 11 19 Nr.3K-3-1147; 2002 05 20 Nr.3K-3-744; 2002 06 19 Nr.3K-3-879; 2002 05 02
Nr.3K-7-311; 2001 12 10 Nr.3K-3-1288; 2001 09 05 Nr.3K-3-753; 2000 05 10 Nr.3K-3-526; 2003 02 17
Nr.3K-3-236; Nr. 3K-3-355/2003; 2004-02-11 Nr.3K-3-108/2004; 2005-03-14 d. Nr. 3K-3-90/2005; 200511-09 Nr. 3K-3-426/2005; 2005-04-04 Nr. 3K-3-226/2005; 2005-09-26 d. Nr. 3K-3-193/2005; 2005-02-14
Nr. 3K-3-93/2005; 2005-10-12 Nr. 3K-3-479/2005;
8)
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus konsultacija Dl kai kuri Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso norm taikymo A3-48
9) Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006
10) Cvelich M. Vedyb sutarties vieta sutari sistemoje// Jurisprudencija: LTU mokslo darbai. 2002. T.
28(20)
11) Kudinaviit I. Sutuoktini, sugyventini ir gyvenant skyrium turto teisinis reimas pagal vedyb
sutart// Justitia, 2001 Nr.6, 2002 Nr.1-2
Papildoma:
12) Hamilton C., Perry A. Family Law in Europe. 2nd ed. LexisNexis Butterworths,2002
13) Bradley D. Family Law and Political Culture. Scandinavian Laws in Comparative Perspective.
Modern Legal Studies.- London.: Sweet and Maxwell, 1996
14) Glendon M.A. The Transformation of Family Law. State Law and Family in the United State and
Western Europe. The University of Chicago Press// Chicago and London, 1989
15) Standley K. Family Law. 4th edition, 2004
16) .. . : , 2001
17) . . . . - .: , 2000
18) . . . Moc, 2001
IV DALIS. VAIK IR TV TARPUSAVIO TEISS IR PAREIGOS
13 TEMA. Giminyst ir svainyst.
14 TEMA. Vaiko kilms nustatymas (legitimacija).
15 TEMA. Tv valdios gyvendinimas.
16 TEMA. Tv teiss ir pareigos, susijusios su j vaikams priklausaniu turtu.
17 TEMA. Vaik ir tv tarpusavio ilaikymo pareigos.
IV DALIES Praktins uduotys (13-17 TEMOS)
13 TEMA. Giminyst ir svainyst
vadas

79

ioje temoje bus analizuojamos giminystsbei svainystssampratos, giminysts linijos: tiesioji ir

onin, giminysts laipsniai bei giminysts ir svainysts teisin reikm.
Giminyst, kaip juridinis faktas, uima savarankik viet kit eimos teiss juridini fakt
sistemoje. Jos esm tai kraujo ryys tarp asmen, kilusi vienas i kito arba i bendro protvio. Jei tokio
ryio nra, nra ir giminysts. mons, kil vieni i kit, laikomi moterikosios ir vyrikosios lyties
protviais bei j palikuonimis, pvz., prosenel, senel, motina, dukt, vaikait ir t.t., o mons kil i
bendro protvio yra tikrieji broliai ir seserys, pusbroliai ir pussesers, dds ir tetos, dukterios ir
snnai. Taigi giminyst asmens kilm vienas i kito arba i bendro protvio. Vis asmen giminysts
ryys patvirtinamas vienodai ir nepriklauso nuo to, vaikas gims susituokusiems ar nesusutuokusiems
tvams. Jei statymo numatyta tvarka nustatyta, kas yra vaiko tvai, giminyts teisiniai padariniai visiems
asmenims taikomi vienodai. Sutuoktiniai kraujo bendrumo neturi ir prie giminaii, kuriuos sieja kraujo
ryys, nepriskiriami.
Giminyst sukelia teisini padarini tik statym numatytais atvejais, t.y. i giminysts fakto
atsiranda eimins teiss ir pareigos, o kartais ji yra klitis joms atsirasti (pvz., esant tam tikro laipsnio
giminystei neleidiamas santuokos sudarymas). Giminysts ryiai, paprastai grindiami biologine kilme,
gali bti praplsti vaikinant vaikus. Tada vaikinto vaiko ir jo palikuoni santykiai su tviais ir j
giminaiiais prilyginami giminysts santykiams.[1] Giminyst reikminga ir kit teiss ak atvilgiu, t.y.
be eimos teiss nustatyt padarini, giminyst gali sukleti ir kit teiss srii nustatyt padarini (pvz.,
dl giminaii darbinimo valstybs institucijose (DK 97 str.).
moni tarpusavio artumas nusakomas linijomis (eilmis) ir laipsniais (kartomis). Pagal
giminysts eil ir laipsn nustatomas turto paveldjimo pirmumas, sprendiama dl leidimo sudaryti
santuok ir pan. Pagal CK 3.132-133 str. yra skiriamos tiesioji ir onin giminysts linijos. Be to,
atsivelgiant tai, kuris asmuo bus laikomas tiesios giminysts linijos atskaitos taku, galima nustatyti
auktutin ir emutin giminysts linijas. Tiesij giminysts linij sudaro asmenys, kil vienas i kito
(pvz., prosenelis seneli - motina dukt vaikaitis provaikait ir t.t.) Auktutin giminysts linija
eina nuo palikuonio senoli link: vaikas tvas senelis prosenelis proprosenolis ir t.t. Tuo tarpu
emutin giminysts linija eina nuo palikuonio vaikaii link: tvas vaikas vaikaitis provaikaitis
proprovaikaitis. Tiek auktutin, tiek emutin giminysts linijos nustatomos atsivelgiant tai, nuo kurio
asmens skaiiuojamas giminysts laipsnis. Tas pats asmuo vienu atveju gali priklausyti tiek auktutinei,
tiek emutinei giminysts linijoms.
Prie onins giminysts linijos priklauso asmenys, gim i bendro protvio. Tai broliai ir
seserys, kuri bendri protviai yra tvas ir motina. Bendri pusbroli ir pusseseri protviai yra senelis ir
senel. onin giminysts linija kaskart pradedama nuo palikuonio per bendr protv, pavyzdiui:
palikuonis jo motina palikuonio motinos motina palikuonio motinos sesuo palikuonio motinos
sesers dukt ir pan.

80

Nagrinjant ia giminysts linij svarbu atkreipti dmes CK 3.17 str. esanias svokas tikrieji ir
netikrieji broliai ir seserys. Pastarieji skiriasi tuok, kad turi vien i dviej bendr protv, pvz., tik bendr
motin ar tik bendr tv. Teisini pasekmi poiriu tiek tikrieji, tiek netikrieji broliai ir seserys (pvz.,
paveldjimo atveju - CK 5.11 str.) turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir tikrieji. Kiekvienu atveju
nustatant onin giminysts linij btina sekti biologin kraujo ry, susiejant vien asmen su kitu
gimstant, nes praleidus bent vien asmen, bus nutrkusi linija.
Giminysts laipsnis (CK 3.134 str.) tai skaiius gimim ,kurie sieja giminaiius, iskyrus bendro
protvio (protvi) gimim. Atkreiptinas dmesys, kad giminyst atsivelgiant laipsn sukelia nevienod
teisini padarini. Artimesn giminyst sukuria daugiau teisi ir pareig, nustatyt statymuose, nei
tolimesn, pvz., vaik ir tv tarpusavio teiss ir pareigos yra gerokai platesns negu vaikaii ir seneli.
CK 3.135 str. tvirtina artimj giminaii svok jais laikomi tiesiosios linijos giminaiiai iki
antrojo laipsnio imtinai (tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai) ir onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai
(broliai ir seserys).
Analizuojant svainyts santykius, atkreiptinas dmesys, kad svainyst paprastai nesukelia teisini
padarini, ir tai yra skirtumas nuo giminysts. Svainyst suprantama kaip santykis tarp vieno sutuoktinio
ir antro sutuoktinio giminaii (posnio, podukros, patvio, pamots, uovs, uovio, ento, marios ir t.t.)
bei tarp abiej sutuoktini giminaii (vyro brolio ar sesers ir monos brolio ar sesers, vyro tvo ar
motinos ir monos tvo ar motinos ir t.t.). Taigi svainysts santykiai nesant kraujo ryio laikomi alutiniais
gimins santykiais, kylaniais i santuokos.
81

Kontroliniai klausimai:
1. Kaip yra suprantama giminyst?
2. Kokios yra giminysts linijos?
3. Kas yra giminysts laipsnis ir kokia jo reikm?
4. Kaip skirstoma tiesioji giminysts linija?
5. Kokiu pagrindu atsiranda svainysts santykiai?
6. Ar yra skirtumas tarp giminysts ir svainysts santyki?
7. Ar sutuoktiniai yra laikomi giminaiiais?
______________________________________________________________
[1] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. eimos teis. Vilnius: Justitia, p.253
14 TEMA. Vaiko kilms nustatymas (legitimacija)
vadas
i tema skirta vaiko kilms nustatymo instituto nagrinjimui, todl joje analizuosime vaiko kilms
i motinos ir vaiko kilms i tvo nustatymo tvark, didesn dmes skiriant tvysts nustatymo
pagrindams, taip pat tvysts pripainimo slygoms bei tvarkai. Analizuosime tvysts (motinysts)
nuginijimo slygas ir pagrindus, iekinio senaties specifik ios kategorijos bylose.
Aptarsime dirbtinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo problematik.
Vaiko interes ir gerovs prioritetas visose visuomens ir valstybs gyvenimo srityse tvirtintas
1989 m. Vaiko teisi konvencijoje (Lietuva ratifikavo 1995 07 03), jis pripaintas Visuotinje mogaus
teisi deklaracijoje, taip pat ir daugelyje specializuot staig bei tarptautini organizacij, kurios rpinasi
vaik gerove, statuose ir atitinkamuose dokumentuose. Galima kalbti apie daugel j, pvz., Vaiko teisi
apsaugos pagrind statymas, Europos konvencija dl nesantuokini vaik teisinio statuso ir t.t., CK 3.3
str. tvirtinantis eil princip, svarbus Vaiko teisi konvencijos 7str., nustatantis, kad vaikas, kiek tai
manoma, turi teis inoti savo tvus ir bti j globojamas, i nuostata perkelta ir CK 3.161 str.
Vaiku, remiantis Vaiko teisi konvencijos 1 straipsniu, laikomas kiekvienas mogus iki 18 met,
jeigu pagal nacionalin statym jo pilnametyst nepripastama anksiau. Speciali, iskirtin glob ir
param, kuri vaikams teikia valstyb ir eima, lemia tai, kad vaikui, atsivelgiant jo fizin ir
psichologin nebrandum, reikia ypatingos apsaugos ir prieiros, taip pat atitinkamos teisins apsaugos,
tiek iki gimimo, tiek ir po jo.
Taigi iskirtin vaik padtis lemia btinyb aikiai nustatyti vaik teisi turin, utikrinti, kad
pozityviojoje teisje bt tvirtintas pakankamas i teisi turinys bei sukurtos tokios teisins procedros,
kurios utikrint galimyb kiekvienam vaikui gyvendinti savo teises.
Vaik kilms nustatymo samprata ir reikm
Dauguma vaik kilms nustatymo klausim buvo analogikai sureguliuoti ir galiojusiame SK,
taiau yra ir tam tikr naujovi, kaip pvz. galimyb pripainti tvyst dar iki vaikui gimstant. Taigi vaiko
kilm yra patvirtinama 3.138 - 3.140 str. nustatyta tvarka.
Juridinis tv ir vaik teisini eimos santyki atsiradimo pagrindas yra vaik kilms i t tv
patvirtinimas statymo nustatyta tvarka. Vaik kilm i konkrei asmen tampa juridiniu faktu,
sukelianiu iems asmenims eimos teiss nuostatomis numatytas teise ir pareigas, tik tada, kai kilms
faktas patvirtinamas kompeteting institucij, t.y. CM, kuri gimimo rao pagrindu iduoda gimimo
liudijim - tai yra dokument, patvirtinant vaiko kilm i jame nurodyt tv. Taigi vaiko ir tv
tarpusavio teiss ir pareigos yra grindiamos vaiko kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir
nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, statym nustatytas teises ir pareigas. (Gimimo registravimas
3.289- 3.292str.)
Pamintina, kad statymas numato vairias vaik kilms i konkretaus vyro ir moters nustatymo
82

procedras priklausomai nuo tam tikr aplinkybi: a) vaiko tvai yra susituok; b) vaiko tvai nra
sutuoktiniai, taiau tvas savanorikai pripaino tvyst; c) vaiko tvai nra santuokoje ir tvas
savanorikai nepripaino tvysts.
Nustatant vaiko kilm i motinos, daniausiai problem nekyla.3.139str., nes motinysts faktas
daniausiai patvirtina med.staigos ivada, kurioje vaikas gim, o jei jis gim ne gydymo staigoje
sveikatos bkl (vaiko ir motinos) tikrin medikai, jei tikrinimo nebuvo gydytoj konsultacin komisija.
Jei moteris gimd ne med.staigoje, tai motinyst gali bti patvirtinta ir liudytoj parodymais, asmens
dalyvavusio gimdyme pareikimu, pateiktu CM. Pagal 3.139 str. 4d. motinyst galima nustatyti teismine
tvarka, taiau tik esant tam tikroms slygoms. Teisiniai vaiko ir motinos tarpusavio santykiai atsiranda i
kraujo giminysts, t.y. jo gimimo i ios motinos fakto, kuriam statymas suteikia juridin reikm.
Motinysts nustatymui neturi reikms tai, ar vaiko motina gyveno registravus santuok ar ne.
Tvysts nustatymas yra sudtingesnis reikalas.
Vaiko kilms i tvo nustatymo tvarka priklauso nuo moters eimins padties, t.y. ar ji yra
santuokoje ar ne. Kaip inome, sutuoktini teiss ir pareigos atsiranda nuo santuokos registravimo
momento, o tai kartu turi takos ne tik pai sutuoktini, bet taip pat ir j vaik teisi bei teist interes
gyvendinimui ir apsaugai. Todl btent santuokos registravimo fakto pagrindu yra laikomasi
prezumpcijos kad vaiko tvas yra jo motinos vyras, kol statymo nustatyta tvarka nerodyta prieingai.
Todl vaiko kilm i tvo, esanio registruotoje santuokoje su vaiko motina, patvirtinama santuokos rau
ar jo pagrindu iduotu santuokos liudijimu (3.140 str. 1d.). Vieno i sutuoktini prietaravimas (tvo, kad
ne jis yra vaiko tvas, arba motinos, kad ne jos vyras vaiko tvas) juridins reikms neturi, ir CM privalo
vaiko kilm, bent vieno sutuoktinio reikalavimu, registruoti pagal j santuokos liudijim. Savo ruotu
tvas/motina turi teis ginyti tvysts/motinysts ra (CK 3.152 str.).
*

Tokia pat tvarka ir kai vaikas gimsta prajus ne daugiau kaip 300 dien:

Kiekvienu konkreiu atveju pateikiami tam tikri dokumentai, pvz. ituokos liudijimas.
Atkreiptinas dmesys novel 3.140 str. 5d. - bendras pareikimas (vaiko motinos+jos buvusio
sutuoktinio+vyro, pripastanio save vaiko tvu).
Vaiko kilm i tv, nesani tarpusavyje santuokoje, gali bti nustatyta: a) i tv bendru
pareikimu-3.142 str.1d.; b) nesant pareikimo, teismine tvarka 3.146 str.
Vaik kilimas i tv, nesani tarpusavyje santuokoje, gali bti nustatomas bendru j praymu.
Teisinje literatroje toks tvysts nustatymas vadinamas savanoriku tvysts pripainimu, t.y. kuomet
nra gin vyras (vaiko tvas) ireikia savo vali pripainti vaik savo dukra/snumi, o vaiko motina
sutinka. Savanorikas tvysts pripainimas tai vienaalis valinis juridinis aktas (vaiko tvo), kuris,
formintas CM, sukelia eimines teises ir pareigas.
Savanorikai negali pripainti tvysts neveiksns asmenys dl psichins ligos ar
silpnaprotysts, nes toki asmen veiksmai nesukelia teisini padarini. Jei veiksnumas apribotas (dl
piktnaudiavimo alkoholiu, narkot.pr.), tai tvyst pripainti gali, nes daniausiai tas apribojimas yra
turtini santyki sferoje, taiau tokiems asmenims, kol nepanaikintas apribojimas, negali bti patiktas
vaik aukljimas.
Kalbant apie nepilnameius tvus 3.142 str.3d. - yra nuomoni, kad i nuostata yra paeidianti
tvo teis, nes tvysts teis, kaip viena i esmini konstitucini asmens prigimtini teisi, yra visikai
susijusi su paduodaniu pareikim asmeniu ir ji negali bti siejama su kit asmen valia, iuo atveju su
tv, globj/rpintoj raytiniu sutikimu ar nesutikimu. Jei tokio sutikimo jie neduoda, tai gali duoti
teismas, o pastarieji asmenys galt nuginyti toki tvyst. (3.151 str.). Pavyzdiui, Rusijos Federacijoje
nra joki apribojim nepilnameiams tvams pripainti tvyst.
Atkreiptinas dmesys CK 3.142 str.2 d. bei 3.144 str. 3d., kuriose nustatytas amiaus kriterijus,
t.y. , jei vaikas yra sulauks 10 met, tai pareikimas dl jo tvysts pripainimo CM gali bti priimamas
tik tuo atveju, kai yra vaiko raytinis sutikimas, be to, jei vaikas yra sulaukes pilnametysts, tai jo tvysts
pripainimas gali bti registruojamas tik tuo atveju, jei jis pats sutinka. iomis nuostatoms siekiama
83

ivengti toki netoleruotin atvej, kuomet vaiko tvas tiek dels ir tuo paiu neteik jokios materialins
paramos, o paskui sugalvojo pripainti tvyst siekdamas ateityje materialinio ilaikymo.
Tvysts pripainimui bei nustatymui, skirtingai nei tvysts (motinysts) nuginijimui, senaties
terminai netaikomi.
Atkreiptinas dmesys tvysts nustatymo pagrindus.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip tvysts nustatymo pagrindas numatyti moksliniai

rodymai (DNR ekspertizs ivados), o 2 dalyje galimyb, atsakovui (spjamam vaiko tvui) atsisakius
ekspertizs, atsivelgiant bylos aplinkybes ir kitus rodymus, atsisakym vertinti kaip tvysts rodym.

atsisakymas ekspertizs, teismo, atsivelgiant bylos aplinkybes, gali bti vertintas kaip
tvysts atsisakymas taikytinas tik atsakovui spjamam vaiko tvui. Tuo atveju, kai ekspertizs tvystei
nustatyti atsisako spjamo vaiko tvo artimieji giminaiiai: tvai, vaikai, broliai, seserys (CK 3.135
straipsnis), CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma.
(Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. gruodio 21 d. nutartis,
priimta civilinje byloje I. Babelien v. A. Ruzgys; bylos Nr. 3K-7-607/2004)
* Tvysts nustatymo bylose leistinos visos statyme numatytos rodinjimo priemons, taiau
eksperto ivada turi prioritetin reikm.
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. kovo 13 d. nutartis civilinje byloje G. Kulnyt v. V. Kvedaras,
Nr. 3K-3-428/2002; 2002 m. birelio 12 d. nutartis civilinje byloje G. Rakauskait v. A. Butkus, Nr.3K3-860/2002)
* Teismo sprendimas dl tvysts nustatymo turi retroaktyv efekt, t.y. teisinis tvysts
santykis vaik ir atsakov sieja nuo vaiko gimimo, taiau ilaikymo siskolinimo priteisimas pagal CK
3.200 straipsn galimas ne daugiau kaip u trejus metus
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 12 d. nutartis civilinje byloje L. M. v. S. V., Nr. 3K-3847/2002; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinje byloje A.. v. V.G.K., Nr. 3K-3-23/2004)
Tvysts nuginijimas
Duomenis gimimo rae apie vaiko tv leidiama nuginyti tik teismo tvarka.
Nuginyti tvyst, kai a) vaikas gim susituokusiems tvams arba b) neprajus daugiau
kaip 300 dien po santuokos pabaigos, galima tik rodius, kad asmuo negali bti vaiko tvas (pvz.,
ekspertizs ivados, asmuo, raytas vaiko tvu, iki vaikas buvo pradtas, ivyko tolim ilgalaik kelion
ir pan.).
Nuginyti tvyst, pripaint pareikimu dl tvysts pripainimo, galima tik rodius, kad
vaiko tvas nra biologinis tvas (iuo atveju patikimiausi rodymai ekspertizi, paneigiani giminyst,
ivados).
Iekin dl tvysts nuginijimo gali pareikti: a) asmuo, vaiko gimimo akto rae raytas
kaip vaiko tvas, b) asmuo, vaiko gimimo rae neraytas kaip tvas, bet juo laikantis save , c)
nepilnameio vyro, vaiko gimimo rae rayto kaip tvas, tvai, globjai/rpintojai, d) vaikas, sulauks
pilnametysts, e) nepilnametis, gijs visik veiksnum(sudars santuok, emancipuotas).
Kreiptis teism dl tvysts nuginijimo nustatomas 1 met iekinio senaties terminas,
skaiiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipsi teism, a) suinojo apie ginijamus duomenis,
raytus vaiko gimimo rae, arba b) paaikjo aplinkybi, duodani pagrind teigti, kad duomenys
neatitinka tikrovs.
*
Subjektin tvysts (motinysts) teis atsiranda nuo vaiko gimimo ir baigiasi jo mirtimi.
ios subjektins teiss apsaugai reikminga, kad vieneri met senaties termino tvystei (motinystei)
nuginyti pradia skaiiuojama nuo to momento, kai paaikja aplinkybs, kurios yra pagrindas teigti, kad
duomenys apie tvyst (motinyst) neatitinka tikrovs, t. y. kad asmuo, raytas tvu, motina, tokie nra ar
negali bti (CK 3.150 straipsnis).
*
tvysts nuginijimo atveju vertinant suinojim apie ginijamus duomenis, suinojimo
samprata negali bti susiaurinama iki civilins bkls akto rao kopijos teikimo fakto. Tokiais atvejais
reikmingos visos aplinkybs, patvirtinanios ar paneigianios suinojim apie ginijamus duomenis
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. birelio 20 d. nutartis,
priimta civilinje byloje H. K. S. v. L. S.; bylos Nr. 3K-3-348/2005).
84

Pamintina ir 2007 m. sausio 31 d. LAT nutartis J.R. v R.R. civilinje byloje Nr. 3K-3-9/2007,
kurioje iekovas ginijo tvyst bei pra panaikinti ilaikym vaikui. ioje byloje Teismas pasisak, kad
Tvyst yra teisinistvo ryys su vaiku, kuris reikia socialin ir teisin vaiko ir tvo ryio pripainim,
todl nagrinjant klausim dl tvysts nuginijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra
susiklost santykiai tarp vaiko ir tvo....be to, io klausimo sprendimas negali bti bti redukuojamas iki
biologins tikrovs konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryys tarp tvo ir vaiko.Nagrinjamoje
byloje buvo keliamas klausimas dl biologins ir faktins tvysts santykio problemos, prioritet teikiant
ne vaiko teisei inoti savo tvus gyvendinimui, bet vaiko interesui isaugoti ilgamet ry su tvu. Priimta
teisj kolegijos nutartis aikiai parodo, kad (prieingai nei iki io atvejo Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso bei teism suformuota praktika remtis biologins (genetins) tiesos principo vaiko kilms
nustatymo institute dominavimu)[1], ikilus vadinamosios faktins (socialins) ir biologins tvysts
kolizijai, pirmenyb buvo suteikta faktinei tvystei.
Dirbtinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo problema
Dirbtinis apvaisinimas yra pripaintas medicinos metodas, kurio pagalba ne savo noru vaik
neturinioms poroms galima padti turti vaik.
Pastebtina, kad platus iuolaikini medicinos technologij taikymas numato galimyb sieti vaiko
kilm, kuriai suteikiama juridin reikm, ne tik su biologine kilme (kraujo ryiu), bet ir su socialine
kilme. Atsiranda socialin tvysts ir motinysts koncepcija, t.y. biologinei vaiko kilmei i donoro
nesuteikiama teisin reikm, o socialin tvyst vaiko motinos vyro, davusio sutikim jos apvaisinimui
donoro lytinmis lstelmis, yra pripastama ir saugoma statymu.
Atsivelgiant iuolaikins medicinos pasiekimus, poreikio turti vaik bei nevaisingumo
statistik, kategorikas udraudimas dirbtinio apvaisinimo bt neprotingas. Kita vertus,
nekontroliuojamas, komerciniais pagrindais grindiamas dirbtinio apvaisinimo operacij atlikimas gali
sukelti ne tik teisini, bet ir rimt etini problem, susijusi su mogaus prigimties ir bties klausimais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.154 str. nustato, kad dirbtinio apvaisinimo slygas,
bdus, tvark, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo bdu , motinysts ir tvysts klausimus
reglamentuoja kiti statymai.
Buvo paruoti ketvertas Dirbtinio statymo projekt, paskutinieji projektai Nr. IXP-1966 (2) ir Nr.
IXP-1966 (2)A. Minti projektai numato dirbtin apvaisinim in vitro (ne moters kne) ir in vivo (moters
kne). Daug diskusij sukelia nuostatos dl embrion apsaugos. Projektuose numatytas ir surogacijos
(pakaitin motinyst) draudimas. Pasak V.Mikelno, surogacija apskritai draudiama, t.y. bet kokia
pakaitins motinysts forma yra nepriimtina. Nors pavyzdiui, Rusijos Federacijos statymai numato
iimtin galimyb i senos taisykls, kad Motina-ta, kuri pagimd vaik. Vienas poymi surogatins
motinysts yra susitarimo iki vaiko pradjimo sudarymas dl vaiko ineiojimo su tikslu vliau nustatyti
tvikus santykius tarp vaiko ir asmen, sudariusi susitarim su surogatine motina. Susitarimo sudarymas
iki vaiko pradjimo leidia atskirti surogatins motinysts susitarim nuo susitarimo apie perdavim jau
pradto ar gimusios vaiko. Pastarasis susitarimas prietarauja moralei ir yra niekinis.
Kontroliniai klausimai:
1. Kaip suprantate svokas; vaikas, vaiko kilm?
2. Kuo skiriasi tvysts pripainimas nuo tvysts nustatymo?
3. Koks yra iekinio senaties terminas: a) tvysts pripainimui? b) tvysts nuginijimui? c) tvysts
nustatymui?
4. Kokie yra tvysts nustatymo pagrindai?
5. Kaip suprantate faktin (socialin) tvyst?
6. Jei asmuo atsisako ekspertizs tvysts nustatymui, ar galima j atlikti prie jo vali?
7. Kokios gali bti atsisakymo nuo ekspertizs (DNR) teisins pasekms?
8. Ar galima pripainti tvyst dar negimusiam vaikui?
9. Ar galima nuginijus tvyst, kuri buvo nustatyta pareikimu dl tvysts pripainimo, vl naujai
pripainti tvyst pareikimu?
10. Ar galima atlikti dirbtin apvaisinim Lietuvoje?
_________________________________________________________________________
85

[1] Sagatys G. Biologins ir faktins tvysts santykio problema ir vaiko teiss// Jurisprudencija. 2003. T.
37(29)
15 TEMA. Tv valdios gyvendinimas
vadas
i tema skirta tv valdios sampratos ir turinio analizei, kartu nagrinjant tv valdios lygybs ir
privalomumo principus, aptariant nepilnamei tv valdios gyvendinimo specifik bei tv valdios
pabaigos pagrindus.
Taip pat ioje temoje analizuosime tv valdios apribojimo slygas, bdus ir teisines pasekmes.,
iskirsime laikino ir neterminuoto tv valdios apribojimo skirtumus, koncentruojant dmes i bd
slygas, panaikinim bei bdo pakeitimo pagrindus.
Temoje nagrinsime vaik teisi ir pareig samprat ir turin, vaik teisi gyvendinimo
utikrinim; asmenini tv teisi ir pareig samprat ir turin. Detaliau analizuosime tokias asmenins
tv teiss: vardo ir pavards suteikimas; gyvenamosios vietos vaikui nustatymas, tv teiss bendrauti su
vaiku, jiems gyvenant skyrium; giminaii bendravimas su vaiku. Aptarsime dl mint teisi
gyvendinimo kilanius ginus bei vaiko teiss reikti savo nuomon, nagrinjant teisme iuos ginus,
realizavim.
LRK 38 str. 6d. norma, nustatanti tv teises ir pareigas vaik atvilgiu, i esms atitinka Vaiko
teisi konvencijos 27 str. 2d. nuostat, kuri skelbia, kad tvams...tenka didiausia atsakomyb u
gyvenimo slyg, btin vaikui vystytis, sudarym pagal j sugebjimus ir finansines galimybes. Lietuvos
nacionaliniai statymai - CK eimos teis, Vaiko teisi apsaugos pagrind statymas ir kt. detalizuoja ir
pltoja tiek Konstitucijos nuostatas, tiek ir Vaiko teisi konvencijos (kuri yra sudtin LR teisins sistemos
dalis) nuostatas, tvirtinanias tv teises ir pareigas.
Teisin terminija papildoma nauja svoka tv valdia, kuri i esms reikia visum tv teisi ir
pareig savo nepilnameiams vaikams.
Tv valdios turinys 3.155 str. 2d. - tai imperatyvus reikalavimas - tvo ar motinos atsisakymas
teisi ir pareig savo vaikams negalioja. statymas nenumato joki iimi, kuriomis remiantis tvai
galt atsisakyti i teisi ir pareig, motyvuodami, pavyzdiui, tuo, kad vaikai yra negals, apsigim,
neveiksns.
Sutuoktiniai turi lygias teise ir vienod civilin atsakomyb vienas kitam bei savo vaikam
s(3.26str.)
3.156 str.-tvo ir motinos teiss ir pareigos savo vaikams yra lygios: nesvarbu: ar vaikas gim
susituokusiems, ar nesusituokusiems tvams; jiems nutraukus santuok, teismui pripainus negaliojania
ar tvams gyvenant skyrium. (CK 3.156 str.). U vaiko aukljim ir prieir tvai atsako bendrai ir
vienodai. (CK 3.159 str.2 d.)
U tv valdios nepanaudojim taikoma teisin atsakomyb, numatyta statymuose. (CK 3.159
str. 4d.) Tvai yra savo neveiksni nepilnamei vaik atstovai pagal statymus... (CK 3.157 str.)
Vaiko interesai (virenybs principas dar tvirtintas ir LR vaiko teisi apsaugos pagrind statyme,
ir CK 3.3str. numatytas jo dominavimas reglamentuojant eimos teisinius santykius). Taigi vaiko interes
turinys - tai ne paties vaiko subjektyvus poiris tai, kas jam svarbu, reikminga ar naudinga, bet tai vis
pirma, kas lemia teigiam vaiko vystymsi, atsivelgiant jo dvasinius, psichologinius, kultrinius,
moralinius, tautinius bei materialinius poreikius. Paymtina ir tai, kad vaikui augant keiiasi ir jo
interesai, taiau pagrindiniai i j nekinta (pvz., poreikis bendrauti su tvais, broliais, bendraamiais, turti
geras slygas mokytis, ugdyti talentus...)Tiksliai apibrti samprata yra sunku, nes kiekvienu konkreiu
atveju ji gali kisti, priklausomai nuo charakterio savybi, pomgi, supanios aplinkos. LAT senatas 1999
12 31d.nutarime Nr.24 statym taikymo teism praktikoje nagrinjant vaikinimo bylas, paymjo, kad
vaiko interesai-tai pirmiausia statymuose numatytos vaiko teiss ir galimybs ias teise gyvendinti
konkreioje situacijoje.
Vaiko teisi konvencija (ratifikuota LR 1995) pareigoje utikrinti vaikams joje numatytas
socialines, ekonomines, politines ir kt.vaik teise. Pagrindins vaiko teiss tvirtintos ir Vaiko teisi
apsaugos pagrind statymo II skyriuje - teis gyventi ir augti;teis bti sveikam; teis individualyb ir
86

jos isaugojim;teis asmenin gyvenim, asmens nelieiamyb ir laisv; teis gyvenimo slygas,
btinas jo fiziniam, protiniam,dvasiniam, doroviniam vystymuisi; turtins teiss(teis nuosavyb, teis
sudarinti sandorius..), teis gyv.bst; socialins teiss (teis moksl, teis gyti specialyb, pasirinkti
darb, sins, religijos, odio laisv); teis valstybs param ir ilaikym; teis poils ir laisvalaik.
Schema
Asmenins tv teiss ir pareigo (schema) turi bding bruo, kurie jas iskiria i kit asmenini
teisi, t.y.: a)tv teiss yra terminuoto pobdio, nes, vaikams sulaukus pilnametysts/pripainus
veiksniu, jos pasibaigia; b)tv teiss ir pareigos haroningai derinasi su tv ir vaik interesais; c) ios
teiss ir pareigos tvui ir motinai suteikiamos, remiantis abiej lygiateisikumu; d) j gyvendinim
garantuoja valstyb bei jos turi bti gyvendinamos derinant asmeninius ir visuomeninius interesus vaik
labui.

87

Tv valdios pabaiga

Kai vaikas sulaukia pilnametysts

Kai vaikas emancipuojamas
Kai sudaro santuok
Tam tikrais atvejais apribojus tv valdi laikinai/neterminuotai arba atskyrus vaik nuo tv.
Atkreiptinas dmesys:

Emancipacija nepilnamei pripainimas veiksniais; emancipatio paleidimas i tvi valdios

CK 2.9 str.
TVARKA teismin, pareikimas (nepilnameio/ jo tv/ rpintoj/ globos (rpybos) institucij
SLYGOS: Nepilnametis, sulauks 16 met; nepilnameio sutikimas; rodymai, patvirtinantys jo
savarankikum.
Ginas dl vaik tai ginas dl teiss, ar tam tikras asmuo turi teis auklti vaikus ar jos neturi, ar
vaik interesais jis i teis gyvendina, arba ginas dl to, su kuriuo i tv turi vaikai gyventi. Tokio
gino dalyviai daniausiai yra tvai, vienas i j. Kaip minta tv teiss ir pareigos yra vienodos, n
vienas neturi lengvat, todl pirmiausia vlgi atsivelgiama vaik interesus.

88

Vieni daniausi gin dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kriterij
...sprendiant gin dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, btina vertinti aplink, kurioje
vaikas gyvena teismo sprendimo primimo momentu, jos tinkamum vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra
btinas vaiko interesams ios aplinkos keitimas. Kriterijai, lemiantys sprendim nekeisti vaiko aplinkos:
laikotarpis, kur vaikas gyvena jo poreikius patenkinanioje aplinkoje, utikrinanioje jo teis bst;
bsto slygos; vaiko poreiki tenkinimas; bendravimo ryi susiformavimas; susiformavs pastovus
emocinis ryis su vienu i tv, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryiai su kitais eimos nariais, kartu
gyvenaniais asmenimis; kitos aplinkybs, kuri pripainimas svarbiomis sprendiamas kiekvienoje
konkreioje byloje. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m.
gegus 10 d. nutartis, priimta civilinje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006.)

Vieno i tv labai geros materialiosios slygos nra pagrindinis ir lemiamas kriterijus nustatant
vaiko gyvenamj viet su vienu i tv, kadangi antrasis i tv taip pat privalo materialiai remti
vaik, ir gali bti, kad abiej tv teikiamos materialiosios paramos vaikui pakanka gyvenant su
tvu ar motina, kurio materialiosios slygos menkesns u antrojo.
Sprendiant dl naujagimio ar maameio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi bti
atsivelgiama ir tai, kad vaikui gimus tam tikr laik ilieka stiprus biologinis vaiko ir motinos
tarpusavio ryys.

Vaiko nuomon gali bti iklausoma tik kai jis geba suformuluoti savo pairas, t.y. kai kalbantis
su juo galima suinoti jo poir sprendiamu klausimu sulaukiant tiesioginio atsakymo ar
isiaikinant aplinkybes, kurios padeda atskleisti padt ir vaiko reakcij galimus sprendimus.

Kiekvienu konkreiu atveju, kai vaikas yra ne naujagimis, moka kalbti, bet nra sulauks
deimties met, ivad dl to, ar jis gali bti iklausytas, turt pateikti specialistas (paprastai
vaiko teisi tarnybos pareignas, socialinis darbuotojas, psichologas). Danai statymo normos
atskirai nustato, nuo kokio amiaus ar kokiais atvejais ir kokiu bdu vaikas turi bti iklausomas.
Jo nuomon gali bti iklausoma padedant tvams ar globjams, kurie yra vaiko atstovai pagal
statym, taip pat kitiems artimiesiems. Taiau jei tvai yra gino alys, t.y. siekia palankaus
sprendimo ne tik vaikui, bet ir sau asmenikai, iklausyti vaiko nuomon turt padti tam tikri
vaiko teisi apsaugos tarnyb darbuotojai, pedagogai ir pan.
89

Nagrinjant tokio pobdio gin, turi bti pateikta rajono, miesto vaik teisi apsaugos tarnybos
ivada, kurioje vertintos eimos aplinkos slygos ir tv pasirengimas priirti ir auklti vaik.

Vaiko lytis sprendiant gin dl jo gyvenamosios vietos nustatymo nra laikytinas lemiamu
kriterijumi.

Atsivelgiant JT Vaiko teisi konvencijos nuostatas (pvz., pamatin vaiko teisi apsaugos
princip-vaiko interes virenybs princip), galiojus tvysts teisi atmimo institut keiia tv
valdios apribojimo institutas. Jis reglamentuoja vaiko atskyrim nuo tv ir laikin ar neterminuot tv
(tvo ar motinos) valdios apribojim. Taigi 2 tv valdios apribojimo rys, sprendia teismas. Schema
Vaiko atskyrimas nuo tv laikomas vaiko teisi ir interes apsaugos priemone, kuri teismo
sprendimu gali bti taikoma nesant tv kalts, pvz., kai tvai negyvena kartu su vaikais dl ligos ar kt.
susiklosiusi objektyvi apl. Tai daniausiai laikina apsaugos priemon.
Ir prieingai, laikinas ar neterminuotas tv valdios apribojimas teismo gali bti taikomas esant
tv kaltei jei jie vengia vykdyti savo pareigas auklti vaikus, piktnaudiauja savo valdia, iauriai
elgiasi ir t.t. Neterminuotas tv valdios apribojimas taikomas, kai tvai/vienas i j daro ypating al
vaiko vystymuisi ar visikai juo nesirpina ir nra tikimybs, kad padtis pasikeis. Toks apribojimas
sukelia rimtesnes teisines pasekmes. Schema Sustabdomos tiek asmenins, tiek turtins teiss, pagrstos
giminyste ir nustatytos statymu, iskyrus teise matytis su vaiku, bet ir tai su ilyga, kad tai neprietarauja
vaiko interesams.

90

Tv valdios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir aukljamj, prevencin

funkcij, todl laikinas tv valdios apribojimas gali bti taikomas kaip prevencin priemon
tvams, kad jie pakeist savo elges ir gyvenimo bd, taip pat kaip bdas apsaugoti vaik nuo
bsimos alos, nelaukiant, kol i jam bus padaryta.

(Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta
civilinje byloje Kauno miesto apylinks vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005).
Pamintina, kad galimas tv valdios apribojimo panaikinimas ar tv valdios apribojimo bdo
pakeitimas kitu. Schema

---------------------------------------------------------------------------------91

Kontroliniai klausimai:
1. Kaip suprantate svokas:tv valdia, vaiko interesai?
2. Kokios yra asmeninio pobdio tv teiss ir pareigos savo vaikams ir kokie j ypatumai?
3. Kokius galite ivardyti ginus dl vaik?
4. Kokie yra tv valdios pabaigos pagrindai?
5. Kas yra emancipacija?
6. Nuo kokio amiaus yra iklausomas vaikas, nagrinjant su jo teismis ir pareigomis susijusius ginus?
7. Kokiais kriterijais remiantis yra nustatoma vaiko gyvenmoji vieta su vienu i tv?
8. Kokie yra tv valdios apribojimo bdai?
9. Kuo skiriasi vaiko atskyrimas nuo laikino tv valdios apribojimo?
10. Kokios yra teisines pasekms taikant neterminuot tv valdios apribojim?
11. Ar galima panaikinti tv valdios apribojim ir kada?
12. Ar lygios teiss vaik, gimusi nesantuokoje ir vaik, gimusi santuokoje?
13. Kokie teiss aktai reglamentuoja vaiko teises?
16 TEMA. Tv teiss ir pareigos, susijusios su j vaikams priklausaniu turtu
vadas
ioje temoje apvelgsime, kokios yra tv pareigos tvarkant nepilnamei vaik turt,
nepilnamei vaik turto, kuriam uzufruktas netaikomas, sudt; tv sudarom sandori dl nepilnameio
vaiko turto specifik, turto tvarkymo ir uzufrukto teiss pabaigos pagrindus.
sigaliojs CK bei formuojama teism praktika i esms pakeit vaiko teisi samprat ir suteik
vaikui autonomikas teises, t.y. vaiko turtins teiss buvo atskirtos nuo tv turtini teisi ir kartu nustatyti
92

tam tikri reikalavimai tvarkant vaikui priklausant turt bei sudarant sandorius. Vaiko, kaip savarankiko
teiss subjekto, statuso implikacijos akivaizdios civilinio kodekso 3.185 straipsnyje, numataniame, kad
tvai, ar vienas i j vaiko turto atvilgiu turi tik tvarkymo teis (uzufruktas). i teiss norma tvirtina
bendrj princip, kad vaik ir tv turtas yra atskiras vaikai neturi nuosavybs teiss savo tv turt, o
tvai neturi nuosavybs teiss savo vaik turt.
Turt, kuris yra nepilnamei vaik nuosavyb, tvarko j tvai uzufrukto (uzufruktas - teis
naudotis svetimu turtu ir gauti i jo naud) teismis. Tvai privalo tvarkyti savo nepilnamei vaik turt
iimtinai vaik interesais. Tv uzufrukto teis negali bti keista, parduota ar kitokiu bdu perleista ar
suvaryta, i jos taip pat negali bti iiekoma.
Tvai savo nepilnameiam vaikui priklausant turt tvarko bendru sutarimu. Tarp tv kilus
ginui dl turto tvarkymo, bet kuris i j turi teis kreiptis teism su praymu nustatyti turto tvarkymo
tvark. Jeigu tvai ar vienas i j netinkamai tvarko savo nepilnameiam vaikui priklausant turt,
darydami al nepilnameio turtiniams interesams, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba
prokuroras turi teis kreiptis teism ir prayti nualinti tvus nuo nepilnameiui priklausanio turto
tvarkymo.
Ituokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teis priklauso tam i tv, su kuriuo lieka
gyventi vaikas.
Jei nepilnameio vaiko tvas (motina) sudaro nauj santuok, jis (ji) isaugo uzufrukto teis
nepilnameio vaiko turt, taiau privalo pervesti vaiko sskait visas turto duodamas pajamas ir atskirai
sutvarkyti vaisi apskait, kurie virija ilaidas vaiko ugdymui (aukljimui, lavinimui, materialiniam
aprpinimui). Jeigu naujas vaiko tvo (motinos) sutuoktinis vaik vaikina, tai jis taip pat gyja turto
tvarkymo teis. Jei yra pagrindas, teismas nualina tvus nuo j nepilnameio vaiko turto tvarkymo,
panaikina tv uzufrukto teis vaiko turt bei skiria kit asmen nepilnameiui priklausanio turto
administratoriumi. Kai inyksta nualinimo pagrindai, teismas gali leisti tvams toliau tvarkyti j
nepilnamei vaik turt uzufrukto teismis. Pajamas ir vaisius, gaunamus i nepilnameiam vaikui
priklausanio turto, tvai gali naudoti eimos reikmms, atsivelgdami vaiko interesus.
Tvai neturi teiss tvarkyti uzufrukto teismis savo nepilnamei vaik turto, kuris yra:
1. gytas vaiko u savo paties udirbtas las;
2. skirtas vaiko lavinimo, jo pomgi tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
3. vaikui dovanotas ar jo paveldtas su slyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas.
Tvai netenka teiss tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamei vaik turt, kai:
1. statym nustatyta tvarka nepilnametis emancipuojamas;
2. statym nustatyta tvarka nepilnametis sudaro santuok;
3. vaikas sulaukia pilnametysts;
4. teismas nualina tvus nuo turto tvarkymo;
5. teismas atskiria vaikus nuo tv ar apriboja tv valdi.
Jeigu pasibaigus uzufrukto teisei vaiko tvai (ar vienas i j, su kuriuo gyvena vaikas) ir toliau
naudojasi vaiko turtu, jie privalo grinti vaikui turt ir visas i vaiko turto gautas pajamas ir vaisius nuo
to momento, kai to pareikalavo vaikas ar jo atstovas.
Sandoriai, susij su nepilnameio vaiko turtu
Be iankstinio teismo leidimo tvai neturi teiss:
1. perleisti, keisti savo nepilnamei vaik turt ar kitaip suvaryti teises j;
2. savo nepilnamei vaik vardu priimti ar atsisakyti priimti palikim;
3. sudaryti nepilnamei vaik turto nuomos sutart ilgesniam nei penkeri met terminui;
4. nepilnamei vaik vardu sudaryti arbitrain susitarim;
5. nepilnamei vaik vardu sudaryti paskolos sutart, jeigu sutarties suma virija keturi
minimali alg dyd;
6. investuoti nepilnamei vaik pinigines las, jeigu j suma virija deimties minimali
mnesini alg dyd.
93

Nepilnameio vaiko turt tvarkantys tvai neturi teiss tiesiogiai ar per tarpininkus sigyti savo
nuosavybn io turto ar teisi j. i nuostata taip pat taikoma parduodant nepilnameio turt ar teises j
varytynse. Iekin dl toki sandori pripainimo negaliojaniais gali pareikti vaikas ar jo pdiniai.
Nepilnamei vaik tvams, tvarkantiems savo vaik turt uzufrukto teise, draudiama perleisti, keisti ar
kitokiu bdu suvaryti uzufrukto teis. Pagal nepilnamei vaik tv kreditori reikalavimus negali bti
iiekoma i nepilnamei vaik turto ar i j tv uzufrukto teiss.
Jeigu sudarant sandor kyla interes konfliktas tarp t pai tv nepilnamei vaik arba tarp
nepilnameio vaiko ir jo tv, bet kurio i tv praymu teismas tam sandoriui sudaryti skiria globj.
Jeigu kyla interes konfliktas tarp nepilnameio vaiko ir vieno i jo tv, vaiko interesams
atstovauja ir sandorius sudaro tas i tv, tarp kurio ir vaiko nra interes konflikto.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokia teise tvai tvarko nepilnamei vaik turt?
2. Ar tvai gali priimti savo nepilnamei vardu palikim?
3. Ar gali tvai gyti savo nuosavybn vaikui priklausant turt?
4. Kokiais atvejais tvai netenka teiss tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamei vaik turt?
5. Kas turi teis kreiptis teism dl tv (vieno i j) nualinimo nuo vaikui priklausanio turto
tvarkymo?
17 TEMA. Vaik ir tv tarpusavio ilaikymo pareigos
vadas
i tema skirta tv pareigos ilaikyti savo nepilnameius vaikus analizei, t.y. nagrinsime
teikiamo materialinio ilaikymo dydio, formos ir tvarkos nustatymo kriterijus, ilaikymo teikimo teisinius
pagrindus, ilaikymo priteisimo dviem ir daugiau vaik ypatumus, materialinio ilaikymo bdus, priteisto
ilaikymo iiekojimo nutraukimo pagrindus. Taip pat aptarsime pilnamei vaik pareigos ilaikyti savo
nedarbingus ir paramos reikalingus tvus, atsiradimo ir atsisakymo pagrindus.
Viena pagrindini pareig, kuri tvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38str. - tv
pareiga ilaikyti savo nepilnameius vaikus.
Paymtina, jog vaiko ilaikymo prievol yra specifin civilini prievoli ris. Teisinje
literatroje ji suvokiama kaip eimos teisinis santykis, kuriame vieni eimos nariai (tvai) privalo teikti
ilaikym kitiems eimos nariams (vaikams) o pastarieji turi teis reikalauti ilaikymo[1] [2, p. 362]. Tai
absoliuti turtin asmenin prievol, kuriame kreditoriaus reikalavimo teis ginama ne tik prastais civilini
teisi gynimo bdais, bet ir baudiamosiomis teisinmis priemonmis[2]. Vaiko pripainimas
savarankiku teiss subjektu nulemia, kad jis gali ir turi bti laikomas savarankika vaiko ilaikymo
prievols alimi kreditoriumi. Tuo tarpu motina ar tvas, reikalaujantis priteisti vaikui ilaikym, yra ne
vaiko ilaikymo prievols subjektas, o teistas nepilnameio vaiko atstovas. Taigi ilaikymas turi bti
priteisiamas ne tvo (motinos), atstovaujanio vaik, bet paties vaiko naudai.[3]
Civilinio kodekso 3.192str.2d. tvirtina princip pagal poreikius ir galimybes, kuriuo
grindiamos tv ir j nepilnamei vaik ilaikymo prievols. Taigi

Vaiko poreikius lemia: a) jo gabumai, polinkiai (pvz., vaikas papildomai mokosi muzikos); b)
sveikatos bkl (pvz., silpnos sveikatos vaikui reikalingi tam tikri medikamentai); c) amius (pvz.,
deimties met vaiko poreikiai didesni nei dviej m.).
Tv turtin padtis: jei vaiko tvo (motinos) turtin padtis sunki, ilaikymo dydis gali bti
mainamas (taiau tai nra pagrindas juos visikai atleisti nuo ilaikymo pareigos); be to, btina
atsivelgti, dl koki prieasi turtin padtis sunki (pvz., jei tvai girtauja ar specialiai vengia dirbti, tai
94

neturi teiss prayti sumainti i j priteisiamo ilaikymo dyd); tv pareiga ilaikyti savo vaikus yra lygi,
taiau abu tvai ilaikym privalo teikti proporcingai savo turtinei padiai (pvz., didesnes pajamas
gaunantis tvas (motina) turi prisiimti ir didesn dal ilaid, reikaling vaikui ilaikyti).
Ilaikymas gali bti teikiamas iais bdais:
1)
kas mnes mokamomis periodinmis imokomis;
2)
konkreia pinig suma(vienkartin imoka);
3)
priteisiant vaikui tam tikr turt (pvz., kai tvas (motina) neturi reguliaraus pajam
altinio, bet turi turto, pvz., but ar tam tikrus kilnojamus daiktus, kuriuos naudojant ar realizavus bt
gaunamos pajamos).

Nepilnamei vaik ilaikymas gali bti iiekomas i: darbo umokesio, tarnybinio

(pareiginio) atlygio, autorinio atlyginimo, pensijos, stipendijos, vis ri premij, pajam,
gaunam i verslo, dividend, palkan ir pan., o taip pat nekilnojamojo ar kilnojamojo turto.
Ilaikymas priteisiamas nuo teiss ilaikym atsiradimo dienos, taiau ilaikymo
siskolinimas negalima priteisti daugiau nei u paskutinius 3 metus skaiiuojant nuo dienos, kai
pareiktas reikalavimas priteisti ilaikym. Ilaikymo prievols atsiradimo moment statymas
sieja su vaiko gimimu, o ne su teisinio ryio tarp tvo (motinos) ir vaiko atsiradimu.

Priteisto ilaikymo dydis gali bti sumaintas arba padidintas, jei po teismo sprendimo, kuriuo
buvo priteistas ilaikymas, primimo i esms pasikeit ali turtin padtis. Taip pat gali bti
pakeista ir ilaikymo forma (pagrindas reikalauti keisti priteisto ilaikymo dyd yra svarbios
aplinkybs, patvirtinanios turtins padties pablogjim ar pagerjim ar vaiko poreiki
pasikeitim, pvz., vienas buvusi sutuoktini sudaro nauj santuok ir jam gimsta vaikas, kur jis
taip pat privalo ilaikyti, todl jo teiktas ilaikymas vaikui i pirmos santuokos atitinkamai gali
bti sumaintas, taiau iuo atveju atkreiptinas dmesys, kad visi skolininko vaikai yra
lygiateisiai).

Priteisto ilaikymo iiekojimas nutraukiamas, jei:

1)
nepilnametis emancipuojamas (t.y., nors ir neturintis 18 m. teismo sprendimu
pripastamas visikai veiksniu);
2)
vaikas sulauk pilnametysts, t.y. 18 met (iskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas
dl invalidumo, kuris jam nustatytas. Tokiu atveju ilaikymo pareiga egzistuoja arba iki vaiko
gyvos galvos, arba iki jis taps visikai darbingas.)
3)
nepilnametis statym nustatyta tvarka sudaro santuok;
4)
vaikas vaikinamas;
5)
vaikas mirta.

Ilaikym teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametysts, iskyrus atvejus, kai vaikas yra
nedarbingas dl invalidumo, kuris jam nepilnameiui nustatytas, arba kai vaikui btina parama, jis mokosi
vidurini, auktj ar profesini mokykl dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 met. CK
3.194 str. 3d. ( 2004 m. lapkriio 11 d. pakeitimas). Dl ios nuostatos yra pasisaks Konstitucinis
Teismas 2007 -06 -07 nutarime Dl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies
(2004 m. lapkriio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.[4] Jame konstatuojama,
kad ...tv ir vaik, net sulaukusi pilnametysts, santykiai daugeliu atvilgi yra ypatingi, j ryiai yra
konstitucikai vertingi. Taiau tai savaime nereikia, jog galima nustatyti tok teisin reguliavim, kad
pilnametysts sulaukusi vaik savarankikai priimt sprendim gyvendinimo nata bt beslygikai
perkeliama tvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnameiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir
negali turti (pagal Konstitucij) jokios valdios (tv valdios). Pamintina ir tai, kad pagal Konstitucij
bt netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kai teismas galt priteisti tv ilaikym ne pirmo auktojo
isilavinimo siekianiam pilnameiam asmeniui, tegul ir reikalingam paramos, taip pat toks teisinis
reguliavimas, kad teismas galt priteisti tv ilaikym tokiam isilavinimo (inter alia auktojo)
siekianiam pilnameiam asmeniui, kuris mokosi nesiningai ir nepaangiai, piktnaudiauja eimos
teismis. Atsivelgiant daugel argument, idstyt mintame nutarime, Konstitucinis Teismas nutar:
pripainti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkriio 11 d.
redakcija; in., 2004, Nr. 171-6319) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo
95

priteisti tv (ar vieno i j) ilaikym paramos reikalingam, vidurin isilavinim jau gijusiam,
auktosios ar profesins mokyklos dieniniame skyriuje besimokaniam ir ne vyresniam negu 24 met
pilnameiam asmeniui, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai,
konstituciniam teisins valstybs principui.
Valstybs ilaikomi vaikai (CK 3.204 str.)
Valstyb ilaiko nepilnameius vaikus, ilgiau kaip mnes negaunanius ilaikymo i tvo
(motinos) ar i kit pilnamei artimj giminaii, turini galimyb juos ilaikyti.
Vaik ilaikymo fondo statymas (nuo 2007 m. liepos 1 d.
Pilnameiai vaikai privalo ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus ir jais rpintis.
Ilaikymas mokamas vaik ir tv tarpusavio susitarimu arba pagal tv iekin teismo sprendimu
priteisus ilaikym i vaik. Ilaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinig suma, mokama kas
mnes.
Ilaikymo dyd nustato teismas, atsivelgdamas vaik ir tv eimin bei turtin padt, taip pat
kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas ilaikymo dyd, turi atsivelgti vis pilnamei
to tvo (motinos) vaik pareig ilaikyti tvus, neatsivelgiant tai, ar iekinys dl ilaikymo priteisimo
pareiktas visiems vaikams ar tik vienam i j.
Teismas gali atleisti pilnameius vaikus nuo pareigos ilaikyti savo nedarbingus tvus, jeigu
nustato, kad tvai veng atlikti savo pareigas nepilnameiams vaikams. Jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo
tv nuolatinai dl pai tv kalts, tokie tvai neturi teiss ilaikym.
Jeigu pilnameiai vaikai nesirpina savo nedarbingais tvais, teismas pagal tv iekin gali i
vaik priteisti papildomas ilaidas, tv turtas dl sunkios j ligos, sualojimo ar jiems btinos
prieiros, kuri atlygintinai atliko paaliniai asmenys.
Kontroliniai klausimai:
1. Kuo remiantis yra nustatomas vaikui teiktino ilaikymo dydis, t.y., Civilinis kodeksas nustato min ir
max dydio?
2. Kokios yra ilaikymo formos (bdai)?
3. Kokios aplinkybs turi reikms keiiant priteisto nepilnameiui vaikui ilaikymo form, pavyzdiui
vietoj periodini mokjim tam tikro turto priteisim?
4. Ar galima vaikui priteisti ilaikym kilnojamuoju turtu?
5. Ar gali sutuoktinis atsisakyti reikalauti ilaikymo vaikui, jei jo gaunamos pajamos yra enkliai didesns
nei sutuoktinio, kuris turt teikti vaikui ilaikym?
6. Ar dviems vaikams gali bti priteistas skirtingo dydio ilaikymas?
7. Iki kokio amiaus tvai privalo ilaikyti vaikus?
8. Nuo kokio momento atsiranda pareiga teikti ilaikym vaikui?
9. Kokia forma (bdu) yra priteisiamas ilaikymas i pilnamei asmen j tvams?
10. Ar ilaikymo pareiga pereina asmens, kuris turjo teikti ilaikym, pdiniams?
_________________________________________________________________________________
[1] . . . , . 2000. P. 362
[2] Lietuvos Respublikos Baudiamojo kodekso 164 straipsnis numato atsakomyb u vengim pareigos
pagal teismo sprendim ilaikyti vaik, mokti las vaikui ilaikyti ar teikti kit btin materiali param
vaikui
[3] Sagatys G. Aktuals vaiko ilaikymo dydio nustatymo klausimai. Jurisprudencija, 2005. T. 71(63)
[4] 2007 m. birelio 7 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Dl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkriio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai// Valstybs inios.2007 Nr. 65-2529
IV DALIES Praktins uduotys (13-17 TEMOS)
Savitikros uduotys
96

IV DALIES (13-17 TEMOS) Savitikros uduotys

Artimieji giminaiiai tai:
tik tvai ir vaikai;
tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai, broliai ir seserys;
tik tvai ir vaikai, broliai ir seserys;
tvai ir vaikai, broliai ir seserys, dds ir dukterios, tetos ir snnai, pusbroliai ir pussesers,
seneliai ir vaikaiiai.
Ar sutartyje dl santuokos nutraukimo pasekmi sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnameiai vaikai,
gali atsisakyti reikalauti i kito sutuoktinio vaikams ilaikymo, kadangi pats gauna ymiai didesn darbo
umokest?
taip;
ne;
tam tikrais atvejais;
taip, jei vaikai yra sulauk 10 met.
Senaties terminai netaikomi:
tvysts (motinysts) nuginijimui;
tvysts pripainimui;
santuokos pripainimui negaliojania;
reikalavimams dl nuostoli atlyginimo dl susitarimo tuoktis nevykdymo.
Vyras ir mona gyvena bute su maameiais vaikais. Butas nuosavybs teise priklauso vienam i vaik.
Sutuoktiniai nori parduoti but ir pirkti didesn. Ar tokiam sandoriui sudaryti reikalingas teismo
leidimas?
taip, nes is butas priklauso vaikui;
ne, nes eimos turto teisinis reimas nepakinta;
taip, jei buto vert virija 150 000 Lt;
ne, nes tvai yra statyminiai savo vaik atstovai ir j vaikams priklausant turt tvarko savo
nuoira.
Tvyst gali bti nuginyta:
tik teismo tvarka;
sudarius notarin sutart;
pateikus praym vaiko teisi tarnybai;
pateikus praym civilins metrikacijos staigai, registravusiai vaiko gimim.
Ilaikymas vaikui priteisiamas:
nuo iekinio dl ilaikymo padavimo dienos;
nuo DNR ekspertizs, patvirtinanios tvyst, atlikimo dienos;
nuo teiss ilaikym atsiradimo dienos;
nuo iekinyje nurodytos datos, taiau ne daugiau kaip u penkis metus iki iekinio pareikimo
dienos.
Tv pareiga ilaikyti vaikus:
97

ilieka ir atskyrus vaik nuo tv, taiau tik vienerius metus po atskyrimo;
ilieka apribojus tv valdi laikinai, taiau ne ilgiau kaip puse met po apribojimo;
ilieka apribojus tv valdi neterminuotai, taiau iki vaikas vaikinamas;
baigiasi, kai vaikas atskiriamas nuo tv arba jiems apribojus tv valdi (tiek laikinai, tiek
neterminuotai)
Teismas nagrindamas ginus dl vaik:
privalo iklausyti vaik, tik jei jis yra sulauks 10 met, ir isiaikinti jo norus;
privalo iklausyti vaik, sugebant ireikti savo pairas, ir isiaikinti jo norus;
neprivalo iklausyti vaiko, nes jo vardu veikia tvai kaip statyminiai atstovai, kurie ir isako, kas
vaikui yra geriausia;
privalo iklausyti vaik tik sprendiant turto padalinimo klausimus.
Vaik, gimusi susituokusiems tvams, ir vaik, gimusi nesantuokoje teiss:
lygios, iskyrus paveldjimo teis;
visos teiss lygios;
skiriasi tik materialinio ilaikymo teikimas;
lygios, iskyrus materialinio ilaikymo teikim ir paveldjimo klausimus.
Vaik atskyrimas nuo tv yra taikomas:
kai yra subjektyvios prieastys tv kalt (nesirpinimas, smurtavimas)
kai yra objektyvios prieastys, pvz. tv liga;
prieastys nra svarbios, vienintelis kriterijus vaik amius;
kai, tvai nesusitaria, su kuriuo i j liks gyventi vaikas po santuokos nutraukimo.

1. A.Udrys nutar sudaryti santuok su N.Malcite. A.Udrio tvas bendrai gyveno su N.Malcits motina
neregistrav santuokos, taiau gimus N.Malcitei, A.Udrio tvas tvyst pripaino. Ar bus tenkintinas jo
praymas?
2. Iekov A.Valit kreipsi teism ir nurod, kad ji 2002 m. pradioje m draugauti su atsakovu
L.elviu, pradjo lytinius santykius. Jie lankydavosi vienas pas kit namuose ir pasilikdavo kartu nakvoti.
Ji su niekuo kitu lytini santyki neturjo. 2003 m. saus pasijuto nia ir apie tai prane atsakovui, kuris
po to nutrauk su ja santykius. 2003 10 01 gimus dukrai, atsakovas teiravosi draug apie j, taiau dukros
materialiai neilaiko, oficialiai tvysts nepripasta. Iekov pra teismo nustatyti, kad atsakovas
L.elvys yra jos dukros tvas ir priteisti i jo ilaikym, skaiiuojant nuo dukros gimimo iki jos
pilnametysts.
Teismas paskyr ekspertiz (DNR), kurioje atsakovas atsisak dalyvauti, motyvuojant baime
usikrsti AIDS. Be to, jis teig, kad iekov artimai bendravo ir su kitais vyrikiais. Be to, jis pateik
ekspertizs vaisingumui nustatyti akt, kuriame akcentuojama, kad L.elvio vaisingumas 2002 m. buvo
sumajs.
vertinkite ali motyvus. Kok sprendim turt priimti teismas? Atsakym argumentuokite.
3. Iekovas V.ekus 2006 08 19 kreipsi teism, praydamas pareigoti atsakovus J.Legvel ir
Z.Lengvelien perduoti jo dukr Renat ekait, gim.1998 08 21, jo aukljimui. Iekovas paaikino, kad
jo mona, R.ekaits motina-N.ekien mir 1998 10 07. Be dukros Renatos iekovas turi dar du snus,
gim. 1994 m. ir 1996 m. monos brolis J.Lengvelis su mona Z.Lengveliene pasisil suteikti pagalb,
pam Renat auginti ir priirti pas save Kaun. Iekovas lankydavo dukr Kaune, atvedavo
reikaling daikt, pinig. Iekovas yra veds, abu su mona dirba ir pageidauja pats auginti dukr, taiau
98

tam prietarauja atsakovai.

Teismas iekin atmet, motyvuodamas tuo, kad Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo 4 str. 1p.
numato, kad visur ir visada pirmiausia turi bti atsivelgiama teistus vaiko interesus. Vaiko teises
pirmiausia privalo utikrinti tvai ir kiti teisti vaiko atstovai. R.ekait nuo 3 mnesi amiaus uaugo
atsakov eimoje ir vadina juos tvais, ir ireik nor gyventi su jais, todl tai atitinka vaiko interesus.
V.ekus padav apeliacin skund.
vertinkite priimt teismo sprendim. Ar tenkintinas V.ekaus skundas? Atsakym pagrskite.
4. Vidas ir Ugn sudar santuok 2002 m. ir po 2 met jiems gim dukra. eima gyvena Vidui asmenins
nuosavybs teise priklausaniame 3 kambari bute. Vien kambar Vidas nuomoja savo pusseserei. 2007
m. sausio m. Ugn kreipsi teism dl santuokos nutraukimo, nes nuolat konfliktuoja su Vidu ir teigia,
kad jis jai neitikimas su pussesers drauge. Teismas nutrauk santuok dl Vido kalts; nepilnametis
dukros gyv. viet nustat su Ugne, ir nepilnametei dukrai priteis ilaikym natra 1 kambar Vidui
priklausaniame bute, nes Vidas kol kas neturi darbo. Ugn nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nes
reikalavo priteisti dukrai ilaikym periodinmis imokomis. Savo ruotu teismas motyvavo priimt
sprendim tuo, kad Ugn neturi kitos gyvenamosios patalpos, todl i materialinio ilaikymo forma vaikui
yra tinkama. Ar teising sprendim prim teismas? Atsakym pagrskite.
5. Iekov R. eplinskien kreipsi teism ir nurod, kad 2000 m. kovo 31 d. mir jos dukra Edita
Kavaliauskien ir pas iekov liko augti ank Monika Kavaliauskait, gimusi 1999 m. sausio 25 d.
Iekovs teigimu, ji mergait augina, auklja ir ilaiko, tuo tarpu anks tvas visikai nesirpina savo
dukra, nepadeda jos ilaikyti, be to, vengia atlikti savo pareig auklti dukr. Iekov, remdamasi CK
3.180, 3.182, 3.183 straipsniais, pra teism laikinai apriboti Sigito Kavaliausko tvo valdi dukters
Monikos Kavaliauskaits atvilgiu, nustatyti Monikos Kavaliauskaits gyvenamj viet kartu su iekove
perduoti mergait jai auklti ir priirti bei paskirti glob.
Atsakovas teigia, kad pastaruoju metu gyvena atskirai nuo savo dukters, jis neturi nuosavo bsto,
tad priirti ir auklti maamet dukr negali dl objektyvi prieasi. Be to, jis po monos mirties gera
valia paved iekovei tvarkyti jam priklausani eimos paalp bei maitintojo netekimo pensij, taigi nra
pagrindo teigti, jog jis neteikia jokios paramos. Be to, S.Kavaliauskas mano, kad iekov ne tik turi teis
bendrauti su anke bei j priirti, bet ir privalo teikti jai ilaikym, jeigu mergait negali gauti reikiamo
ilaikymo i savo tv (CK 3.237 str. 2 d.) Kita vertus, atsakovas teigia, kad jis su dukra iauriai nesielgia,
nedaro alingos takos, todl nra pagrindo apriboto jo kaip tvo valdi. Ianalizuokite situacij. Koks
galt bti teismo sprendimas? Atsakymus pagrskite.
6. Sutuoktiniai A. ir G. Naudiai padovanojo savo nepilnameiui vaikui nekilnojamj turt (but). Po
dovanojimo nuosavybs teise is butas priklauso nepilnameiui. Po met ir dviej mnesi A. ir G.
Naudi santuoka buvo nutraukta. Nepilnametis liko gyventi su mama G. Ji nori parduoti mint but ir
pirkt maesn. Ianalizuokite situacij, atsakydami klausimus: ar turi bti gautas sutikimas vaiko tvo A?
Ar reikalingas teismo leidimas dl buto pardavimo?
7. Maryt ir Petriukas draugavo ir ilgainiui j santyki pasekm vaikas. Marytei (20 m.), o Petriukui (17
m.). Petriukas nori pripainti tvyst, taiau tam prietarauja jo tvai. Maryt nori, kad Petriukas teikt
ilaikym gimusiai dukai po 400 Lt per mnes mokam periodini imok. Atsakykite klausimus: a) ar
norint Petriukui pripainti tvyst btinas jo tv sutikimas? b) ar privalo Petriukas teikti ilaikym
pripains tvyst ?

Literatra:
Pagrindin:
1)
2)
3)
4)

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybs inios. 2000. Nr.74-2262
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas// Valstybs inios. 2002. Nr.36-1340
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Treioji knyga. eimos teis. Vilnius, 2002
99

5)
Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys: Nr.3K-3-879/2002; Nr.3K-3-1225/2002; Nr.3K-31285/2002; Nr.3K-3-1423/2002; Nr.3K-3-847/2002; Nr.3K-3-735/2002; Nr.3K-3-1579/2002; Nr.3K-31177/2001; Nr.3K-3-105/2001; Nr.3K-3-112/2002; Nr.3K-3-207/2003; Nr.3K-3-1296/2002; Nr.3K-31344/2002; Nr.3K-3-1027/2002; Nr. 3K-3-96/2003; Nr. 3K-3-288/2003; Nr. 3K-3-5/2004; 2004-01-07
Nr.3K-3-6/2004; 2004-03-22 Nr.3K-3-205/2004; 2004-04-26 Nr.3K-3-259/2004; 2004-11-22 Nr.3K-3618/2004; 2005- 01-12 Nr. 3K-3-30/2005; 2005-10-19 d. Nr. 3K-3-492/2005; 2005-03-30 Nr. 3K-3176/2005
6) Vaiko teisi apsaugos pagrind statymas.// Valstybs inios.1996. Nr. 33-807(aktuali redakcija nuo
2002 09 24)
7)
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija// Valstybs inios. 1995 Nr.40987
8)
1961 m. Hagos konvencija dl valdios institucij galiojim ir taikytinos teiss nepilnamei
apsaugos srityje
9)
1980 m. Hagos konvencija dl tarptautinio vaik grobimo civilini aspekt
10) 1996 m. Hagos konvencija dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, pripainimo, vykdymo ir
bendradarbiavimo tv pareig ir vaik apsaugos priemoni srityje
11) 2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos reglamentas (EB)Nr. 2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo
sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo, panaikinantis Reglament
(EB) Nr.1347/2000
12) JTO Vaiko teisi konvencija.// Valstybs inios. 1995. Nr.60-1501
13) 1975 m. Europos konvencija dl nesantuokini vaik teisinio statuso// Valstybs inios. 1997. Nr.601404
14) Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus statymas// Valstybs inios. 2002. Nr.501432
15) statym taikymo teism praktikoje, nustatant nepilnamei gyvenamj viet, tvams gyvenant
skyrium, apvalga, patvirtinta Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 20206 21 nutarimu Nr.35// Teism
praktika. 2002. Nr.17
16) LAT senato 2005 m. birelio 23 d. nutarimas Nr. 54 Dl statym, reglamentuojani tv pareig
materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus, taikymo teism praktikoje// Teism praktika, 2005 m. Nr.
23
17) Sagatys G. Vaiko teis eimos ryius. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos gyvendinimas Lietuvoje. Vilnius: TC, 2006
18) Sagatys G. Tv pareiga ilaikyti nepilnameius vaikus: aktuals subjekt klausimai//
Jurisprudencija. 2005. T. 67(59)
19) Sagatys G. Aktuals vaiko ilaikymo dydio nustatymo klausimai. Jurisprudencija, 2005. T. 71(63)
Papildoma:
20) Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006
21) Kudinaviit I. Nepilnamei emancipacija: nuolatinis ar eksperimentinis statusas// Jurisprudencija:
LTU mokslo darbai. 2002. T. 31(23)
22) Kudinaviit I. Civilinio kodekso norm, susijusi su eimos nari teisi apsauga, gyvendinimo
problemos// Jurisprudencija: LTU mokslo darbai. 2002. T. 28(20)
23) imonis M., Janukien J. Vaik teiss Lietuvos Respublikos teiss sistemoje// Teiss problemos.
2001. Nr.4
24) LRS nutarimas 2003 05 20 Nr.IX-1569 Dl vaiko gerovs valstybs politikos koncepcijos
patvirtinimo// Valstybs inios. 2003, Nr.52-2316
25) Homer H., Clark Jr. The Law of Domestic Relations in the United State. West publishing co., 1988
26) .. . : , 2001
27) . . . Moc, 2001
28) http:// vaikams.lrs.lt/teisesaktai.htm
V DALIS. VAIKINIMAS
18 TEMA. vaikinimo slygos ir tvarka.
V DALIES Praktins uduotys (18 TEMA)
100

18 TEMA. vaikinimo slygos ir tvarka

vadas
i tema skirta vaikinimo kaip alternatyvaus vaiko prieiros bdo analizei. Todl joje aptarsime
vaikinimo samprat ir socialin reikm, slygas, kurioms esant leidiama vaikinti, asmenims, turintiems
teis vaikinti keliamus reikalavimus, sutikim (vaikio, jo tv, globj) reikm, vaikinimo usienio
valstybs pilieiui slygas ir tvark, vaikinimo teisins pasekmes.
Vaik teisi konvencijos 20 p. numato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra neteks
savo eimos aplinkos arba kuris dl savo interes negali toje aplinkoje bti, turi teis ypating valstybs
teikiam apsaug ir param. Valstybs, vadovaudamosios savo statymais, pasirpina tokio vaiko
prieiros pakeitimu. Tokios prieiros bdai yra vaikinimas, globa (rpyba), institucin prieira.
Parenkant vien ar kit bd pirmiausia atsivelgiama vaiko interesus. Tai numato ir CK 3.209str.vaikinimas galimas tik vaiko interesais.
Apskritai vaikinimo institutas vairiais visuomens vystymosi (istorin jo raida) etapais buvo
skirtingai vertinamas ir panaudojamas aukljant vaikus. Pvz. 1918 m. RTFSR civilins bkls akt,
santuokos, eimos ir globos statym kodeksas panaikino vaikinimo institut, tuo siekiant ivengti
nalaii inaudojimo, kuris manomas prisidengiant vaikinimu. Vliau 1926 m. kodeksas buvo
papildytas ir vaikinimas leistas ie nustatyta jo tvarka bei teisiniai padariniai. Pagrindai ir sjungini
respublik santuokos ir eimos kodeksai taip sureguliavo vaikinimo visuomeninius asmeninius ir turtinius
santykis, jog tvi ir vaiki tarpusavio ir j palikuoni santykiai prilyginami santykiams, kylantiems i
kraujo giminysts. Teisinis vaikinimo reguliavimas dabartiniame kodekse yra iek tiek keiiamas ir
galima bt akcentuoti kelis naujus vaikinimo aspektus.
Bet vis pirma, kas tai yra vaikinimas?
vaikinimas tai eimos teiss institutas, kur sudaro sistema norm, reguliuojani vaikinimo
slygas, tvark, teisinius padarinius.
vaikinimas tai valinis juridinis aktas, statymo nustatyta tvarka ireiktas ir registruotas civilins
metrikacijos staigoje, dl ko vaikis savo tvio ir jo gimini atvilgiu gyje teises ir pareigas, nustatytas
statymu tvams ir vaikams, ir praranda teises ir pareigas savo tv ir gimini atvilgiu pagal kilm.
vaikinimas tai kartu ir svarbi teisin vaik perjimo eim forma, nes ir LRK proklamuojama
vaiko teis augti eimoje (eima yra visuomens ir valstybs pagrindas), nes btent joje turi bti
utikrinamas visapusikas ir harmoningas vaiko vystymasis, o atsivelgiant fizin ir psichin vaiko
nebrandum, turi bti garantuojama ypatinga apsauga ir prieira tiek iki gimimo, tiek ir po jo.
vaikinimas vykdomas tik savanorikumo pagrindu, tviams paduodant praym.
Socialin reikm 1) vaikiai aukljami eimoje, kurios neteko dl nuo j nepriklausani
prieasi; 2) tviai patenkina savo motinysts ir tvysts jausmus, kuri kitaip negali patenkinti
daniausiai dl objektyvi prieasi. Atkreiptinas dmesys, kad vaikinimo pagrindu kil santykiai yra
tstinio pobdio, pvz., jeigu vaikin vaik sutuoktiniai santuok nutraukia ar ji pripastama negaliojanti,
teiss ir pareigos, atsiradusios i vaikinimo nepasibaigia, t.y. lieka tos paios, kaip ir vaik pagal kilm
atvilgiu. vaikinimo instituto tikslas apsaugoti vaiko interesus.
Slygos, kurioms esant leidiama vaikinti.
Pagal P.V. Rasimavii - vaikinimo slygomis reikia suprasti asmen vali, ireikt statymo
nustatyta forma, arba vykius, kurie turi juridinio fakto reikm vaikinimo santykiams atsirasti, pvz.
pilieio noras vaikinti vaik, tvo/motinos mirtis. Galima priskirti reikalavimus keliamus
vaikinamiesiems bei vaikintojams. Sutikimai tv, vaikio, kito sutuoktinio, taip pat ivados
Valstybins vaikinimo institucijos. Taigi
vaikinimo slygas galima sugrupuoti:

vykiai, turintys juridinio fakto reikm vaikinimo santykiams atsirasti (pvz., tv mirtis, tvai
neinomi);
Asmen valia, ireikta statymo nustatyta forma;
Reikalavimai asmenims, norintiems vaikinti (vaikintojams)
Reikalavimai vaikams, kuriuos norima vaikinti (vaikinamiesiems)
101

Pagal Vaiko teisi konvencijos nuostatas vaikinamasis yra vaikas, kuris laikinai arba visam laikui
yra neteks savo eimos aplinkos arba kuris dl savo interes negali toje aplinkoje. Nustatant, koks vaikas
yra laikomas netekusius savo eimos aplinkos, galima vilgterti Vaiko globos statym (nors ir
negaliojantis, taiau aikiai apibriantis), pagal kur vaikas laikomas likusiu be tv globos, kai yra:1)
nalaitis; 2) kurio tvai arba turtas vienas i j yra mirs; 3) kai tvai neinomi, bet iekomi; 4) kai vaikas
statym nustatyta tvarka paimtas i tv; 5) kai tvai paskelbti mirusiais, pripainti neinia kur esaniais
ar neveiksniais; 6) kai tvai negali rpintis vaiku dl ligos, sumimo, bausms atlikimo ar kt. savrbi
prieasi; 7) kai tvai vaiku nesirpina, jo nepriiri, neauklja, daro jam neigiam tak ar kai jo
fiziniam bei psihiniam saugumui ikyla pavojus. Vaikas iais atvejais neteks savo eimos aplinkos ir, kai
tai btina, gavus iankstin tv sutikim, tampa vaikinamuoju ir raomas galim vaikinti vaik
sra.
3.209 str. vardija, kokius vaikus leidiama vaikinti, t.y. nustatyti reikalavimai vaikinamiems
vaikams.
Vis pirma yra leidiama vaikinti tik tuos vaikus, kurie rayti vaikinam vaik apskait
(sra), iskyrus atvejus, kai a) vaikinamas sutuoktinio vaikas arba b) vaikinamas vaikas, gyvenantis
vaikintojo eimoje.
Keliamas reikalavimas vaikinamo vaiko amiui, t.y. nustatyta, kad vaikinti leidiama ne
jaunesnius kaip 3 mn. nepilnameius vaikus. i nuostata yra tapusi diskusij objektu - diskutuojama, ar
minimalus trij mnesi vaikinamo vaiko amiaus cenzas nra pagrstai didelis. vilgterjus i norini
sivaikinti asmen pozicij, suprantama, kad tviai nori sivaikinti kuo maesnio amiaus vaik, nes tai
leist ivengti kai kuri problem, kuri gali kilti norint nuslpti nuo aplinkini, kad kdikis nra
biologinis tvi vaikas. Nepaneigiama tai, kad sivaikindami mons danai slepia fakt nuo
visuomens ir pristato kdik kaip gimus jiems patiems. Tai daroma paties vaiko interesais, nes siekiama
apsaugoti nuo galim patyi, nepripainimo ir nepageidaujamo vaikinimo fakto atskleidimo. Asmenims,
pasiryusiems priimti svetim biologikai ir genetikai vaik savo eim ir suteikti jam visateisio eimos
nario status, galima bt ir reikt suteikti teis visik saugum ir konfidencialum, o tai tiesiogiai
siejasi prieastiniu ryiu su galimybe sivaikinti kuo maesn kdik.
Jei vertinsime mint nuostat ne vien tik i bsim tv pozicij, tai laikytina, kad tokia nuostata
buvo slygota pagrindinio vaikinimo principo, bylojanio, kad vaikinimas galimas tik vaiko interesais.
Taigi tikimasi, kad per pirmuosius mnesius tikrieji tvai dar gali atsiimti kdik, pareikti nor j auginti,
ir preziumuojama, kad trij mn. laikotarpis yra pakankamas tvams apsisprsti. Tokio pobdio norma
egzistavo ir galiojusiame SK, kaip ir nuostatos kad vaikinti neleidiama savo vaik,broli,
seser,(3.209str.4d., 5d.,o taip pat, kad vaikinti iskiriant seseris ir brolius leidiama tik iimtinais
atvejais-SK 108str.2d). i nuostata konkretizuota 3.209str.6d.
Taigi apibendrinant:
1)
CK sustiprinamas teismo vaidmuo sprendiant vaikinimo klausimus tv raytin sutikim
vaikinti tvirtina teismas, taip pat sprendia ir tokio sutikimo ataukimo klausim;
2)
grietinamos kai kurios vaikinimo slygos speciali, detali pasiruoimo vaikinti patikrinimo
procedra;
3)
nustatoma daugiau vaiko teisi ir teist interes apsaugos garantij didinama vaiko
nuomons svarba.
4)
naujas institutas bandomasis laikotarpis iki vaikinimo 3.222str.; Vaiko perklimas
eim iki vaikinimo. Bsimiems tviams valstybins vaikinimo institucijos praymu ar savo iniciatyva
teismas iki vaikinimo gali nustatyti nuo 6 iki 12 mnesi bandomj laik ir perkelti vaik gyventi, auklti
ir ilaikyti bsimj tvi eim. Tokiu atveju vaikinimo byla sustabdoma. Bandomasis laikas gali bti
skiriamas atsivelgiant bsim tvi ir vaiko psichologin pasirengim vaikinti, bsim tvi ir vaikio
bendravimo trukm iki praymo vaikinti ir kt. aplinkybes, dl kuri gali kilti abejoni, ar vaikas pritaps
vaikintoj eimoje.
5)
nustatomos liberalesns taisykls, reguliuojanios vaikinimo konfidencialum 3.221str.,
t.y. vaiko teis inoti savo tvus.
Taigi galite pretenduoti tapti vaikintojais, jei:

102

esate pilnameiai, bet ne vyresni nei penkiasdeimt met;

Iimtys. Jei vyresni nei 50m., tai galt bti leista vaikinti, jeigu vienas i sutuoktini virija
statymo nustatyt rib ar norite vaikinti vyresnius nei eeri met amiaus vaikus.
esate susituok;
Iimtys. Jei nesusituoks, tai galt bti leista vaikinti, jeigu socialinis darbuotojas teigiamai
vertint js pasirengim vienam auginti vaikint vaik arba vaik, kur norite vaikinti, ilg
laik globojote .
nebuvote teismo pripainti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
jums nra ir nebuvo apribota tv valdia;
jei js buvote vaiko globjais(rpintojais), globa nebuvo panaikinta dl js kalts;
esate tvirtai apsisprend vaikinti vaik;
nesergate tam tikromis ligomis(pvz., ltinis alkoholizmas, epilepsija ir kt. medicinini
kontraindikacij, kurioms esat asmenys negali bti vaikintojai, sraas patvirtintas sveikatos
apsaugos ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministro 2001 07 24 sakymu Nr.404/96)

vaikintojais negali bti:

1. asmenys, teismo pripainti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
2. asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tv valdia;
3. vaiko globjai (rpintojai), jei globa (rpyba) panaikinta dl j kalts.
Jeigu vaikinti t pat vaik nori keli vaikintojai, pirmenyb teikiama:
1.
2.
3.
4.
5.
6.

giminaiiams;
sutuoktiniams;
asmenims, vaikinantiems seseris ir brolius kartu;
Lietuvos Respublikos pilieiams;
asmenims, vaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir vaikius;
asmenims, kuri eimoje aukljamas ir ilaikomas vaikas, kur norima vaikinti.

vaikinimo tvarka:
1) vaikinimo slyg isiaikinimas (kreiptis vaiko teisi apsaugos tarnyb (VTAT) pagal gyvenamj
viet)
2) Dokument pateikimas (praymas, sveikatos paymjimas ir kt.)
3) Pasirengimo vaikinti patikrinimas (pokalbiai apie gyvenimo bd, poir vaikus ir pan. VTAT
parengia ivad apie pasirengim vaikinti)
4) traukimas norini vaikinti apskait (Esant teigiamai VTAT ivadai)
5) Vaiko pasilymas
6) Pareikimo vaikinti teismui padavimas (paduodamas pareikjo arba vaikinamo vaiko
gyvenamosios vietos apylinks teismui)
vaikinimo panaikinti negalima. Jei tviai piktnaudiauja tv valdia, nesirpina, iauriai elgiasi
su vaiku ir pan., jiems yra taikomas tv valdios apribojimo nuostatos (CK 3.179-3.184 str.)
vaikinimo konfidencialumas. vaikinimo byl teismas nagrinja udarame teismo posdyje. Be
tvi sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametysts, negali bti atskleisti duomenys apie vaikinim. Vaikui
nuo 14 met, taip pat buvusiems vaiko artimiesiems giminaiiams pagal kilm, ar kitiems asmenims
teismo, nagrinjusio vaikinimo byl, leidimu gali bti suteikta informacija apie vaikinim, jei i
informacija reikalinga dl vaiko, jo artimojo giminaiio ar kit asmen sveikatos ar kit svarbi
prieasi.
Tarptautinis vaikinimas
(3.224str) Vaik poreikis augti eimoje, kad vaikas bt saugus, pripastamas daugelyje pasaulio
ali ir tai leidia vaikinimo santykiams vystytis tarptautiniu mastu. 1993 05 29 Hagos konvencija dl
103

vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje, pripasta, kad tarptautinio vaikinimo
pranaumas yra tuomet, kai vaiko negalima perduoti globai ar vaikinti toje alyje, i kurios vaikas kils,
eima jam randama kitoje valstybje. Tarptautinio vaikinimo aktualum suponuoja tarptautin reikm
turini dokument gausa ir privalomasis ar rekomendacinis j poveikis didiajai daugumai pasaulio
valstybi. Tarptautiniai dokumentai pareigoja sukurti atitinkam teisin baz ir teisines institucijas
kiekvienoje valstybje tarp.vaikinimo santykiams reguliuoti. ie santykiai pagal j pobd yra
pripastami eimos teiss sudedamja dalimi. Taigi ir JT vaiko teisi konvencijos 21str. numato, kad:
a) valstybs rpinasi, kad vaikai bt vaikinami tik leidus kompetetingiems valdios organams,
kurie, vadovaudamiesi statymais, nustatyta tvarka, taip pat visa reikalinga ir patikima informacija,
nustato, kad vaikinimas leistinas dl vaiko statuso tv, giminaii ir teist globj atvilgiu ir kad tuo
atveju, kai reikia, suinteresuoti asmenys, atitinkamai pasikonsultav, duot savo smoning sutikim
vaikinti;
b) pripasta, kad vaikinim kitoje alyje galima laikyti alternatyviu vaiko prieiros bdu, jei
vaiko negalima perduoti eimai, kuri galt j auklti/vaikinti, ir jei nemanoma suteikti tinkamos
prieiros toje alyje, i kurios vaikas kils;
c) utikrina, kad vaik vaikinant kt. alyje bt suteikiamos tokios pat garantijos ir laiomasi toki
pat norm, kaip ir vaikinimo alies viduje;
d)imasi vis reikiam priemoni, kad vaikinimas kitoje alyje neleist su tuo susijusiems asmenims gauti
nepateisinam finansin naud; 3.224 str.4d.
e) minti tikslai gali bti siekiami sudarant atitinkamus dvialius/daugiaalius susitarimus...
Usienio valstybi piliei praymus vaikinti Lietuvos Respublikos piliet, gyvenant Lietuvos
Respublikoje arba usienio valstybje, nagrinja Vilniaus apygardos teismas.
vaikinimo teisins pasekms. vaikinimu panaikinamos tv ir vaik bei j giminaii pagal
kilm tarpusavio asmenins ir turtins teiss bei pareigos ir sukuriamos tviams bei j giminaiiams ir
vaikiams bei j palikuonims tarpusavio asmenins ir turtins teiss bei pareigos kaip giminaiiams pagal
kilm.
Teismo sprendimu vaikintam vaikui suteikiama tvi pavard ir gali bti pakeiiamas vaiko
vardas, jeigu vard pakeisti sutinka vaikas, galintis ireikti savo nuomon.
Kontroliniai klausimai:
1. K talpina samprata vaikinimo slygos?
2. Nuo kokio amiaus vaikus galima vaikinti?
3. Ar galima vakinant iskirti brolius ir seseris?
4. Kokia forma turi bti ireiktas tv sutikimas dl j vaiko vaikinimo?
5. Ar gali bti panaikintas vaikinimas?
6. Kada vaikas traukiamas galim vaikinti vaik apskait?
7. Kaip suprantate vaikinimo konfidencialum?
8. Kokia gali bti vaiko bandomajojo periodo trukm perkeliant j eima?
9. Kokios yra vaikinimo teisins pasekms?
10. Kada gali vaikinti usienio valstybs pilieiai (kokios aplinkybs)?
V DALIES Praktins uduotys (18 TEMA)
Savitikros uduotys
V DALIES (18 TEMA) Savitikros uduotys
Ar gali bti panaikinamas vaikinimas?
ne;
taip;
taip, taiau tik tuo atveju, jei yra objektyvios aplinkybs (pvz. tvi liga);
taip, taiau tik tuo atveju, jei tviai nesirpina vaikiu.
104

Nuo kokio amiaus galima vaikinti vaikus?

ne jaunesnius kaip 1 mn.;
ne jaunesnius kaip 3 mn;
Civilinis kodeksas tai nereglamentuoja;
amiaus kriterijus priklauso nuo norini vaikinti asmen valios
vaikinant btinas raytinis vaiko sutikimas, jei jis:
yra sulauks 5 met;
jei jis yra sulauks 10 met;
Civilinis kodeksas nenustato tokio reikalavimo;
tik tuo atveju, jei jis jau yra sulauks pilnametysts.
Tv sutikimas vaikinti turi bti:
raytins formos;
notarins formos;
raytins formos, patvirtintas teismo;
tiek raytins, tiek odins formos.
Ar gali vaikintin pat vaik nesusituok asmenys (sugyventiniai):
taip;
ne;
taip, taiau tik tuo atveju, jei jie kartu globojo vaik ne maiau kaip 1 metus;
taip, taiau tik tuo atveju, jei amiaus skirtumas tarp sugyventini ir vaiko yra ne maesnis kaip 18
met.

1. Maryt (38 m.) ir Petras (51 m.) gyvena kartu ir veda bendra k 8 metus. Abu yra darbingi, turi jiems
nuosavybs teise priklausant nam. Kadangi Maryt dl objektyvi prieasi negali susilaukti vaik, tai
jie nutar sivaikinti 2 met berniuk. Jie kreipsi Vaiko teisi tarnyb, kur j praymas buvo atmestas.
Ar teisingai pasielg vaiko teisi tarnyba? Atsakym argumentuokite.
2. Birut 2 metus globojo berniuk Tom, kur nutar sivaikinti, nes jos vienintel dukra jau pilnamet ir
sukrusi savo eim. Birut yra itekjusi, taiau kartu su vyru nebegyvena, nes teismas yra patvirtins
separacij. Ar reikalingas Biruts dukros sutikimas, kad bt vaikintas Tomas? Ar reikalingas Biruts
sutuoktinio sutikimas norint vakinti Tom? Atsakymus argumentuokite.
3. Alfonsas ir Bron turi 4 vaikus. Dviej vaik (8 ir 10 met) atvilgiu jiems yra laikinai apribota tv
valdia, nes jie girtuokliauja ir nepriiri vaik. Prajus 1,5 met nuo laikino tv valdios apribojimo,
Alfons kreipsi jo brolis Kazys, kuris nori vaikinti berniukus, kuri atvilgiu tv valdia apribota. Ar
galimas iuo atveju vaikinimas? Ar tvai gali duoti sutikim vaikinti savo vaikus konkreiam
vaikintojui? Atsakymys argumentuokite.
Literatra:
Pagrindin:
1)
2)

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybs inios. 2000. Nr.74-2262
105

3)
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas// Valstybs inios. 2002. Nr.36-1340
4)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Treioji knyga. eimos teis. Vilnius, 2002
5)
Civilins metrikacijos taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 05 19
sakymu Nr.1R-160// Valstybs inios. 2006. Nr.65-2415
6)
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodio 31 d. nutarimas Nr. 24 Dl statym
taikymo teism praktikoje nagrinjant vaikinimo bylas // Teism praktika. 2000, Nr. 12.
7)
Dl Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 1 d. sakymo Nr.
A1-32 Dl galim vaikinti vaik su specialiais poreikiais vaikinimo ikiteismins procedros aprao
patvirtinimo sigaliojo nuo 2007-02-11/Valstybs inios, 2007-02-10, Nr. 18-688.
8) Vaiko teisi apsaugos pagrind statymas.// Valstybs inios.1996. Nr. 33-807(aktuali redakcija nuo
2002 09 24)
9)
JTO Vaiko teisi konvencija.// Valstybs inios. 1995. Nr.60-1501
10) 1993m. Hagos Konvencija dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje//
Valstybs inios. 1997, Nr.101-2550
11) Dl medicinini kontraindikacij, kurioms esant asmenys negali bti vaikintojai, srao
patvirtinimo// Valstybs inios. 2001, Nr.66-2427
12) vaikinimo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai// Valstybs inios. 2002,
Nr.104-4632
13) vaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarka// Valstybs inios. 2002, Nr.90-3856
Papildoma:
14) G.Sagatys Vaiko teis eimos ryius. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos gyvendinimas Lietuvoje. Vilnius: TC, 2006
15) Jerremy Rosenbatt. International adoption. London: Sweet Maxwell, 1995
16) . . . - : ,
2002
http://www.ivaikinimas.lt/
VI DALIS. KIT EIMOS NARI TEISS IR PAREIGOS
19 TEMA. Bendro gyvenimo neregistravus santuokos teisinis reglamentavimas
20 TEMA. Kit eimos nari tarpusavio ilaikymo pareigos
IV DALIES Praktins uduotys (19-20 TEMOS)
19 TEMA. Bendro gyvenimo neregistravus santuokos teisinis reglamentavimas

vadas
i tema skirta instituto, kuris savo esme interpretuojamas labai nevienareikmikai, nagrinjimui.
Analizuosime bendro gyvenimo neregistravus santuokos samprat, kuri buvo tobulinama iki pat 2007
met, tokio gyvenimo registravimo teisin reikm ir slygas. Nagrinsime bendrai gyvenani vyro ir
moters gyto turto teisinio reimo specifik, t.y. disponavim iuo turtu, io turto padalijimo tvark
Lietuvos Respublikoje per pastarj deimtmet tradicin eima pradjo kisti. Nors Lietuvoje vyrauja
tradicins eimos, pagrstos registruota santuoka, modelis, taiau, vykstant spartiems socialiniams ir
ekonominiams pokyiams, jaunesniojo amiaus moterys ir vyrai pradjo gyventi faktiniuose
santuokiniuose santykiuose (sugyventiniai), t.y. kurti eimas neregistrav santuokos. Gyventoj ir bsto
2001 met visuotinio suraymo[1] duomenimis Lietuvoje buvo 55,2 tkstanio toki por. Mieste buvo
surayta 33,6 tkstaniai, kaime 21,6 tkstaniai sugyventini por. Daugiau kaip tredalio (37 proc.)
sugyventini eimose buvo vaik iki 18 met. Demografai nurodo, kad tokia eimos formavimo strategija
didina eim nestabilum, - eimos egzistuoja trumpiau, jos daug daniau, nei eimos, sukurtos santuokos
bdu, iyra.[2] O labiau isivysiusiose valstybse eimos krimas neregistravus santuokos jau laikomas
prajusiu ir nepasisekusiu eksperimentu ir vis daniau grtama prie tradicini eimos krimo pagrind[3].
106

Istoriniu aspektu faktinius santuokinius santykius nagrinjo Petras Algirdas Mikinis, nurodydamas, kad
dar XV a. eimos krsi tik vyro ir moters susitarimo pagrindu.[4] Faktini santuokini santyki arba dar
vadinamos faktins santuokos teisin reglamentavim eimos teiss raidos aspektu analizuoja ir
I.Kudinaviit-Michailovien, pateikdama iki CK galiojusi teiss akt nuostatas,[5] o taip pat
nagrindama vairi usienio valstybi praktik dl sugyventini instituto reglamentavimo:[6] usienio
valstybse poiris gyvenim neregistravus santuokos skiriasi: vienose- toks gyvenimo bdas
toleruojamas (ypatingai Skandinavikas modelis: statym leidjas siekia pabrti lygybs interessusiedamas kiek tai manoma registruotos partnerysts institut su santuoka); kitose- palaipsniui liberalja
- neregistruota santuoka tampa parankia alternatyva registruotai (tarkim, Pranczijoje nepaisant to, kad
PACS (kartu su kohabitacija) rado savo ni I knygoje Civilinio kodekso, vis dlto is institutas
traktuojamas kaip specifin sutartis), o dar kitose (Rusija, Latvija) teisinio statuso negyja (statym
leidjas pabria santuokos instituto svarb, apskritai nereglamentuodamas toki santyki, arba
nustatydamas tik dalin j reglamentacij - pavyzdiui, Belgijoje tokio pobdio nuostatos tvirtintos
Civilinio kodekso knygoje, reglamentuojanioje nuosavybs santykius), nors pastebimas eimos
transformacija: greta santuokos egzistuoja ir sugyventini (tiek tos ir tos paios lyties asmen) poros.
Siekiant Europos eimos teiss komisijos usibrt tiksl unifikuoti ir harmonizuoti atskir valstybi
eimos teis sukuriant tam tikrus bendrus standartus (principus), io instituto reglamentavimo reikalavimai
turt bti nedviprasmiki. Manytina, kad yra akivaizdus prietaravimas tarp poreikio apsaugoti silpnesn
al ir kitos alies privaios autonomijos, todl i santyki teisinio reimo reguliavimo lygis negali bti
auktas, taiau svarbus apibrtumas, t.y. jei sutartis ar teisin registracija yra kriterijai, tai momentas,
kada galima taikyti teises normas, yra lengvai suvokiamas,[7] prieingai nei tokia reglamentacija kaip
ilgalaikis gyvenimas poroje ar ne maiau kaip vieneri metai ir pan.
Pagal Lietuvos Respublikos civilin kodeks sugyventiniais yra laikomi asmenys, registrav savo
partneryst statym nustatyta tvarka, t.y. turi bti priimtas specialusis statymas, kuris reglamentuot
sugyventini partnerysts registravimo tvark. Vidaus reikal ministerija 2004-02-24 pareng
Partnerysts (bendro gyvenimo neregistravus santuokos) statymo projekt,[8] kurio daugelis nuostat
buvo nepakankamai pagrstos ir ibaigtos[9]: Atsivelgiant tai, kad statymo dl partnerysts (bendro
gyvenimo neregistravus santuokos) projektas buvo grintas jo iniciatoriams (Vidaus reikal ministerijai)
patobulinti[10], teismins bei notarins praktikos dl partnerysts registravimo nra susiformavusi. Kita
vertus, galima paminti teismin byl, inagrint Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj
kolegijos 2005 m. balandio 26d. pagal pareikjo H.J. skund atsakovams Pravieniki 1-j pataisos
nam administracijai, Kaljim departamentui prie teisingumo ministerijos dl akt panaikinimo,[11]
kurioje buvo pritaikytos CK normos (nors ir nesigaliojusios) dl partnerysts, t.y. I LR CK 3.229 str.
dispozicijos galima daryti ivad, kad partnerysts registravimas statym numatyta tvarka labiau
sietinas su sugyventini turtini santyki reguliavimu. Todl partnerysts neregistravimas statym
nustatyta tvarka, neturt bti klitimi sprendiant sugyventini asmeninius neturtinius santykius.
Kaip matyti i pareikjo pateiktos 2002-09-13 sudarytos Partnerysts sutarties, H.J. Ir K.G.
Visikai atitinka sugyventini statusui statymo nustatytus reikalavimus.
CK etosios dalies penkioliktojo skyriaus normos nustato sugyventini bendrai gyto ir bendrai
naudojamo turto teisin reim. Pagal io skyriaus 3.230 str. sugyventini bendrai naudojamu turtu
pripastama: bendrai gytas gyvenamasis namas ar butas, kur sugyventiniai naudoja bendram gyvenimui;
vieno i sugyventini nuomojamas ar teistai naudojamas gyvenamasis namas ar butas, kuris naudojamas
bendram gyvenimui; sugyventini bendrai gytas ir bendrai naudojamas nekilnojamasis turtas, baldai ir
kiti nam apyvokos daiktai, iskyrus daiktus, kurie skirti individualiam vieno i sugyventini naudojimui,
o taip pat turtas, kur sugyventiniai naudoja rekreacijos tikslams (sodas, vasarnamis ir pan.). Teismas,
atsivelgdamas bendro gyvenimo trukm, sugyventini nepilnamei vaik interesus, sugyventini
ami, sveikat, turtin padt bei kitas svarbias aplinkybes, turi teis palikti naudotis nuomojama
gyvenamja patalpa tam sugyventiniui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesn. Teismas,
atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali pareigoti sugyventin, kuriam palikta teis naudotis nuomojama
gyvenamja patalpa, imokti kitam sugyventiniui pinigin kompensacij, susijusi su kitos gyvenamosios
patalpos iekojimo ir persiklimo ilaidomis.
Sugyventiniams taip pat yra numatoma galimyb sudaryti notarin sutart dl bendrai gyto ir
naudojamo turto padalinimo, pasibaigus j bendram gyvenimui (3.231 str.). Pastarajai sutariai yra
taikomos vedyb sutarties sudarymo nuostatos. Be to, sugyventinis be kito sugyventinio sutikimo neturs
teiss parduoti, dovanoti ar kitaip apsunkinti j bendrai gyt ar naudojam turt (3.233 str.). Tok sutikim
107

gals duoti ir teismas, jei sugyventinis bus neveiksnus ar tokio sutikimo nemanoma bus gauti dl kitoki
svarbi prieasi. Jei minti sandoriai bus sudaryti be sutikimo, jie gals bti pripainti negaliojaniais,
iskyrus atvejus, kai turtas bus perleistas siningam gijjui (3.233 str. 3d.)
Bendrai gytas ir bendrai naudojamas turtas bus padalijamas sugyventiniams lygiomis dalimis.
Nelygiomis dalimis jis gals bti padalijamas tik atsivelgus nepilnamei vaik interesus, sugyventini
bendro gyvenimo trukm, j ami, sveikat, turtin padt, j asmenin indl, turto sukaupim bei kitas
svarbias aplinkybes. O gyvenamasis namas ar butas gals bti paliktas sugyventiniui, kuriam jis
reikalingesnis. Vienam i sugyventini nuosavybs teise priklausantis namas ar butas, gytas iki
sugyventiniams pradjus gyventi bendrai, gals bti paliktas iki gyvos galvos naudotis kitam
sugyventiniui, turiniam nepilnamei vaik, sutrikusios sveikatos ar dl kit svarbi prieasi
neturiniam savo gyvenamosios patalpos. Tik kitas turtas bus dalijamas pagal bendrosios dalins
nuosavybs taisykles (3.234 str.), nors dabar neregistravusi santuokos asmen visas turtas laikomas
bendrja daline nuosavybe ir atidalijamas i bendro turto, remiantis CK ketvirtosios knygos nuostatomis.
Sugyventini turtinms teisms (kol nra sigaliojusios CK normos, reglamentuojanios partneryst)
bendrai gyt turt apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatanios bendrj nuosavybs
teis bendraturiams: Sugyventini turtui nra taikomos teiss normos, reglamentuojanios sutuoktini
turto status. CK treiosios knygos ,,eimos teis reglamentuojami teisiniai santykiai atsiranda
santuokos, giminysts, kitokiais statyme tvirtintais pagrindais. Tam, kad atsirast ie teisiniai santykiai,
btinas atitinkamas juridinis faktas, pavyzdiui, santuokos sudarymas, gimimo registravimas ir pan.
Nesusituokusi, taiau gyvenani kartu asmen gytam turtui negalioja bendrosios jungtins nuosavybs
prezumpcija, ir dl to sugyventiniai, atsivelgdami kiekvieno i j indl gyt ar sukurt turt, gali
rodinti turim tokio turto dal bendrj dalin nuosavyb reglamentuojani teiss norm pagrindu.
Atitinkamas sugyventini turtas, nors nuosavybs teise registruotas vieno i j vardu, gali bti pripaintas
bendrja daline nuosavybe, jei rodoma, kad toks turtas buvo gytas abiej sugyventini i bendr l ir
j naudojamas. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienas i bendrosios dalins nuosavybs atidalijimo
bd kompensacija pinigais. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. birelio 13 d. nutartis civilinje
byloje D.Z. v. R.A.I., Nr. 3K-7-332/2006).
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie kriterijai svarbs siekiant apibrti (vardyti) vyr ir moter kaip sugyventini por?
2. Kokie sugyventini santykiai yra reglamentuojami CK normomis?
3. Ar sugyventiniai turi teis sudaryti sutart dl jiems priklausanio turto padalijimo?
4. Koks turto teisnis reimas yra taikomas sugyventini turtui?
5. Ar taikomas sugyventiniams eimos turto teisinis reimas?
_______________________________________________________________________
[1] Demografijos metratis. Vilnius: Statistikos departamentas, 2004.
[2] Maslauskait A. Lietuvos eima: tarp rinkos ir politikos. Vilnius: Justitia, 2005. P. 24-36
[3] Gimstamumas ir eima: biografinis poiris Vilnius. 1999. P.31-33; Wilkins R.G. International Law,
Social Change and the Family// http:// www.ngowatch.org/wilkins.pdf; prisijungimo laikas 2007-03-20
[4] Mikinis P.A. Sugyventini teisi reglamentavimo problemos// Jurisprudencija, 2003. T.37(29). P.67
[5] Kudinaviit I. Sugyventini institutas: sena ar nauja eimos teiss problema// Justitia 2001 Nr.3, 4-5
[6] Kudinaviit-Michailovien I. eimos santyki krimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Daktaro
disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01S). Vilnius, 2006
[7]Scherpe J. The legal status of cohabitants - requirements for legal
recognition//http://www2.law.uu.nl/priv/cefl/Con2004/CONHome2004.html, prisijungimo laikas 2006-0912
[8] Partnerysts (bendro gyvenimo neregistravus santuokos) statymo projektas// http://www.lrs.lt ,
prisijungimo laikas 2004-03-24
[9] 2004-07-14 Lietuvos Respublikos Seimo teiss ir teistvarkos komiteto ivada Dl partnerysts
(bendro gyvenimo neregistravus santuokos) statymo projekto (IXP-3272) http://www.lrs.lt, prisijungimo
laikas 2004-07-29
[10] 2004-07-14 Lietuvos Respublikos Seimo teiss ir teistvarkos komiteto ivada Dl partnerysts
(bendro gyvenimo neregistravus santuokos) statymo projekto (IXP-3272)// http://www.lrs.lt,
108

prisijungimo laikas 2004-08-10

[11] Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. balandio 26 d. sprendimas, priimtas byloje
H.J. v. Pravieniki 1-ieji pataisos namai Nr. A 10- 483-05
20 TEMA. Kit eimos nari tarpusavio ilaikymo pareigos
i tema skirta ilaikymo prievols artimiesiems giminaiiams realizacijos analizei, t.y.
nagrinsime pilnameio brolio (sesers) pareigos ilaikyti nepilnamet brol (seser) samprat ir atsiradimo
slygas, pilnameio vaikaiio pareigos ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius slygas,
o taip pat seneli pareigos ilaikyti savo nepilnameius vaikaiius slygas.
Pamintina, kad ios temos nagrinjimui tikslinga pasitelkti ir 17 temos mokomj mediag.
Broli ir seser tarpusavio ilaikymo pareiga.
Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimyb, privalo ilaikyti paramos reikaling nepilnamet brol
(seser), neturint tv arba negalint gauti j ilaikymo (CK 3.236 str.) Broli ir seser ilaikymo prievol
yra subsidiarioji, t.y. atsiranda tik jeigu nepilnametis neturi tv arba i tv negalima iiekoti ilaikymo.
Be ios slygos komentuojama nuostata numato dar dvi papildomas slygas, kurioms esant atsiranda i
prievol. Pirma, nepilnameiui broliui/seseriai turi bti reikalingas ilaikymas, todl ios prievols
neatsiranda, jeigu nepilnametis turi pajam ar turto, kurio sskaita gali pats save ilaikyti. Antra,
pilnametis brolis/sesuo turi turti reali galimyb teikti ilaikym.[1] Ilaikymo tvarkai atitinkamai
taikomi CK 3.192-3.203 str., t.y. ilaikymas gali bti teikiamas savanorikai arba priteisiant teismo tvarka,
ilaikymo bdai numatyti CK 3.196 str.
Vaikaii ir seneli tarpusavio ilaikymas (CK 3.237 str.)
Pilnameiai vaikaiiai, turinys galimyb, privalo ilaikyti savo nedarbingus ir paramos
reikalingus senelius. ios prievols atsiradimas siejamas su keliomis slygomis; 1) vaikaitis turi bti
pilnametis; 2) jis turi turti reali galimyb teikti ilaikym. Visais atvejais vaikaii pareiga yra
subsidiarioji, t.y. ji atsiranda, jeigu nra vaik, i kuri nedarbingi tvai galt prisiteisti ilaikym ir
ilaikymo senelis ar senel negali prisiteisti i kito sutuoktinio arba ie neturi galimybs j teikti.
Seneliai, turintys galimyb, privalo ilaikyti paramos reikalingus savo nepilnameius vaikaiius,
neturinius tv arba negalinius gauti j ilaikymo. i nuostata taip pat yra pagrsta tam tikr slyg
buvimu, t.y. 1) nepilnameiui yra reikalingas ilaikymas, 2) seneliai turi reali galimyb j teikti.
Seneli ir vaikaii tarpusavio ilaikymo prievolei atitinkamai taikomi CK 3.192-3.208 str.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokioms slygoms esant pilnametis brolis (sesuo) privalo teikti ilaikym nepilnameiui broliui
(seseriai)?
2. Ar emancipuotas arba sudars santuok brolis privalo ilaikyti savo nepilnamet brol?
3. Iki kokio momento pilnametis brolis esant reikalingam ilaikymo nepilnameiui broliui privalo j teikti?
4. Kokios aplinkybs turs reikms reikalaujant, kad pilnameiai vaikaiiai teikt ilaikym savo senelei?
5. Kokias bdais gali bti teikiamas ilaikymas seneliams?
________________________________________________________________
[1] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. eimos teis. Vilnius: Justitia, 2002, p. 455-456
VI DALIES Praktins uduotys (19-20 TEMOS)
Savitikros uduotys
IV DALIES (19-20 TEMOS) Savitikros uduotys
S. ir B. kartu gyveno 10 met. Gyvendami jie gijo turto (kilnojamieji bei nekilnojamieji daiktai). Kokios
nuostatos dl turto teisinio reimo jiems bus taikomos j bendro gyvenimo pabaigos atveju?
109

eimos turto teisinio reimo;

bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs;
bendrosios dalins nuosavybs;
pagal sutart nustatyto turto teisinio reimo.
Ar gali sugyventiniai (CK 3.229-3.235 str.) sudaryti sutart dl bendrai gyto ir naudojamo turto
padalinimo:
taip;
ne;
taip, taiau tik tuo atveju, jei jie kartu gyvena ne maiau kaip 5 metus;
ne, nes i teis yra suteikta tik sutuoktiniams.
Ar sudars santuok (16 met) vaikaitis privalo ilaikyti savo senel:
taip;
taip, taiau tik tuo atveju, jei senelis negauna senatvs pensijos;
ne;
taip, taiau tik tuo atveju, jei vaikaitis turi pajamas.
Ar privalo sugyventinis teikti materialin ilaikym savo sugyventinei pasibaugus j bendram gyvenimui:
taip;
ne;
taip, taiau tik tuo atveju jei j bendras gyvenimas truko ne maiau kaip vienerius metus;
taip, taiau tik tuo atveju, jei jie turi bendr nepilnamei vaik.
Ar privalo ilaikyti pilnamet sesuo savo nepilnamet brol, jei j tvams yra apribota tv valdia:
taip;
ne;
taip, taiau tik tuo atveju, jei yra neterminuotas tv valdios apribojimas;
taiau ilaikymo teikimas gali bti ne ilgesnis kaip 1 metai.

1. Jeigu registravus partneryst, bendr gyvenim gyvendami sugyventiniai gyt but u vieno j las ir
j bendrai naudot, taip pat automobil u vieno las, o panaudojus po lygiai j las gyt baldus, valt,
vasarnam. Butas ir maina bt registruoti to sugyventinio, u kurio las pirktas daiktas, vardu. Po to jie
nutraukt bendr gyvenim ir iregistruot partneryst. Kaip turt bti sprendiami turto padalinimo
klausimai? Kas tapo mint daikt savininku po j sigijimo ir kokia teise minti daiktai gyti?
2. Rita ir Vitas nori sudaryti sutart dl bendrai gyto ir naudojamo turto padalinimo. Ar gali jie mintoje
sutartyje nustatyti slygas dl tarpusavio ilaikymo bei vaik gyvenamosios vietos nustatymo pasibaigus
j bendram gyvenimui? Atsakym argumentuokite.
Literatra:
Pagrindin:

110

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybs inios. 2000. Nr.74-2262
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Treioji knyga. eimos teis. Vilnius, 2002
4. Council Directive 2003/86/EC of 22 September 2003 on the right to family reunification Official
Journal L 251, 03/10/2003 P.00120018// http://europa.eu.int/eurlex/pri/en/oj/dat/2003/l_251/l_25120031003en00120018.pdf
5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys: 2001 06 19 civilinje byloje Nr.3K-7-430;2005 m. vasario 28
d. nutartis Nr. 3K-3-107/2005; Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. balandio 26 d.
sprendimas byloje H.Jankovskis v. Pravieniki 1-ieji pataisos namai Nr. A 10- 483-05
6. Kudinaviit-Michailovien I. eimos santyki krimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Daktaro
disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01S). Vilnius, 2006
7. LAT senato 2005 m. birelio 23 d. nutarimas Nr. 54 Dl statym, reglamentuojani tv pareig
materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus, taikymo teism praktikoje// Teism praktika, 2005 m. Nr.
23
8. Sagatys G. Vaiko teis eimos ryius. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos gyvendinimas Lietuvoje. Vilnius: TC, 2006
9. Sagatys G. Tv pareiga ilaikyti nepilnameius vaikus: aktuals subjekt klausimai// Jurisprudencija.
2005. T. 67(59)
10. Sagatys G. Aktuals vaiko ilaikymo dydio nustatymo klausimai. Jurisprudencija, 2005. T. 71(63)
11. JTO Vaiko teisi konvencija.// Valstybs inios. 1995. Nr.60-1501
Papildoma:
12. Kudinaviit I. Sugyventini institutas: sena ar nauja eimos teiss problema// Justitia 2001 Nr.3, 4-5
13. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija// Valstybs inios. 1995 Nr.40-987
14. Lietuvos Respublikos partnerysts (bendro gyvenimo neregistravus santuokos) statymas (projektas)
15. Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 200616. imonis M.,
Janukien J. Vaik teiss Lietuvos Respublikos teiss sistemoje// Teiss problemos. 2001. Nr.4
16. Jonathan Herring. Family Law. Oxford, 2001
17. Standley K. Family Law. 4th edition, 2004
18. Homer H., Clark Jr. The Law of Domestic Relations in the United State. West publishing co., 1988
19. . . . Moc, 2001
20. .. . :, 2001
VII DALIS. GLOBA IR RPYBA
21 TEMA. Bendrosios nuostatos
22 TEMA. Nepilnamei globa ir rpyba
23 TEMA. Pilnamei globa ir rpyba
VII DALIES Praktins uduotys (21-23 TEMOS)
21 TEMA. Bendrosios nuostatos
vadas
i tema yra tarsi preliudija analizuojant nepilnamei ir pilnamei asmen glob bei rpyb, todl
ji skirta susipainti ir aptarti globos ir ir rpybos samprat ir socialin reikm, globjo ir rpintojo teisin
padt, j paskyrimo tvark bei pareig gyvendinim, o taip pat atleidimo nuo pareig atlikimo pagrindus
ir apskritai globos ir rpybos pabaigos pagrindus.
Vaik teisi konvencijos 20 p. numato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra neteks savo
eimos aplinkos arba kuris dl savo interes negali toje aplinkoje bti, turi teis ypating valstybs
teikiam apsaug ir param. Valstybs, vadovaudamosios savo statymais, pasirpina tokio vaiko
prieiros pakeitimu. Tokios prieiros bdai yra vaikinimas, globa (rpyba), institucin prieira.
VII CK dalis reguliuoja tiek nepilnamei, tiek pilnamei asmen glob ir rpyb. Globa ir rpyba
yra viena i teisini form, kuri padeda valstybei rpintis nepilnameiais vaikais, utikrinti j aukljim,
111

ginti ir gyvendinti j asmenines ir turtines teises. Be to, is institutas panaudojamas ginti ir gyvendinti
neveiksniu, ribotai veiksni pilnamei, bei visikai veiksni asmen, kurie dl savo sveikatos bkls
negali savarankikai gyvendinti savo teisi ir pareig.
Globa ir rpyba suprantama plaija ir siaurja prasme. Plaija apima valstybs institucij
vykdomas funkcijas, utikrinant nepilnamei tinkam aukljim, j teisi ir interes gynim, taip pat kai
kuri suaugusi asmen aprpinim bei teisi ir interes gynim ir statym numatytais atvejaisrpinimsi turtu. Siaurja prasme viena i valstybs rpinimosi pilieiais, kuriems reikalingos specialios
teisinio gynimo priemons, form. Glob ir rpyb ia, siaurja prasme, apima valstybs institucij
funkcijas, vykdomas, rpinantis: nepilnameiais vaikais, kurie liko be tv globos; pilnameiais, kurie dl
psichins ligos/silpnaprotysts pripainti neveiksniais; pilnameiais, kuri veiksnumas apribotas dl
piktnaudiavimo alkoholiniais grimais/narkotinmis, toksinmis mediagomis; veiksniais pilnameiais
asmenimis, kurie dl savo fizins bkls (senatvs, ligos, invalidumo) negali savarankikai ginti savo
teisi ir vykdyti pareig. Be to, globa ir rpyba vadinama globj ir rpintoj veikla, susijusi su
neveiksni, dalinai veiksni, ribotai veiksni ar veiksni pagalbos reikaling asmen prieira ir j teisi
gynimu.
Tiek asmens globa, tiek ir rpyba apima ir turto glob/rpyb, taiau prireikus turtui valdyti ir
tvarkyti gali bti paskirtas turto administratorius pagal IV knygos normas (4.236 - 4.252str.).
Nepilnameiams iki 14 m. steigiama globa, o sulaukusiems 14 m. - nustatoma rpyba. Pilnameiam
asmeniui, kuris teismo pripaintas neveiksniu (2.10 str.) skiriama globa, o kuris pripaintas ribotai
veiksniu (2.11str.) rpyba. Pilnameiui veiksniam asmeniui, bet dl sveikatos bkls negaliniam
savarankikai gyvendinti savo teisi ir pareig, nustatoma rpyba. Globa ir rpyba tiesiogiai susijusi su
piliei veiksnumo bkle.
Skirtumai tarp globos ir rpybos subjektai, t.y. asmenys, kuriems steigiama globa/rpyba, tai
slygoja ir globj/rpintoj skirting teisi pobd ir apimt.
Asmenims, kuriems paskirta globa/rpyba teises bei interesus gina atitinkamai globjas / rpintojas,
kurie laikomi atstovais pagal statym ir gina mint asmen teise ir interesus be specialaus pavedimo. Tai
yra globjas turi teis sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu ir interesais btinus sandorius, o
rpintojas duoda sutikim ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandor, kurio is negali sudaryti
savarankikai bei padeda gyvendinti kt. teise ar vykdyti pareigas bei saugo teise ir teistus interesus nuo
treij asmen piktnaudiavimo.
3.242 str. globjo/rpintojo paskyrimas. (Veiksnaus fizinio asmens atveju, rpintojas skiriamas
teismo nutartimi pagal jo praym ar globos/rpybos institucijos pareikim, ir tik esant rpintojo
raytiniam sutikimui 3.279str.)
3.243 str. globjo/rpintojo pareig atlikimas.
Galima pabrti, kad CK eimos teiss nuostatos dl globos ir rpybos nustato papildomas
globjo/rpintojo veiklos kontrols formas bei papildomus bdus, kuriais siekiama apsaugoti globojam
asmen turtines teises, 3.244 - 3.245str. Didinamas teismo vaidmuo globos ir rpybos santykiuose, pvz.
skiriant globj/rpintoj, kontroliuojant j veikl.
Teisiniai globjo/rpintojo santykiai pasibaigia atsiradus tam tikriems juridiniams faktams, kurie
savo juridine prigimtimi yra nevienodi ir nevienodai veikia globos ir rpybos teisinius santykius. ie
faktai gali bti suskirstyti dvi grupes: a) juridiniai faktai, kuriems atsiradus globos ir rpybos teisiniai
santykiai pasibaigia be teismo sikiimo, pvz. rpintiniui sulaukus 18m., b) juridiniai faktai, kuriems
atsiradus teisiniai globos ir rpybos santykiai pasibaigia esant teismo nutariai, pvz.globjas/rpintojas
netinkmai atlieka savo pareigas, pats praosi atleidiamas i globjo/rpintojo pareig.
Reikia skirti globjo/rpintojo atleidim i pareig ir nualinim. Atleidimas slygotas toki
juridini fakt, dl kuri nutraukiami globos ir rpybos santykiai, jeigu jie atsirado be globjo/rpintojo
kalts, pvz. globotinio vaikinimas, grinimas auklti tvams ir pan. Tuo tarpu nualinimas siejamas su
globjo/rpintojo kalte, pvz. kai jis naudojasi savo teismis (vykdo glob) savanaudikais tikslais,
neutikrina globotinio/rpintinio interes apsaugos.
3.247str. reglamentuoja globos ir rpybos pasibaigim, t.y. globa ir rpyba pasibaigia siteisjus
teismo sprendimui pripainti asmen veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojim. Nepilnameiui
sulaukus keturiolikos met, jo globa pasibaigia, jo globjas tampa nepilnameio rpintoju be papildomo
sprendimo. Rpyba taip pat pasibaigia nepilnameiui sulaukus atuoniolikos met arba kai jis gyja
visik veiksnum iki atuoniolikos met kitais statym nustatytais atvejais.
112

Kontroliniai klausimai:
1. Kokie yra globos ir rpybos panaumai ir skirtumai?
2. Kokie kriterijai yra nustatyti CK normomis norint tapti globju ar rpintoju?
3. Ivardykite globos ir rpybos institucijas.
4. Kuo skiriasi globjo atleidimas nuo nualinimo jam paskirtpareig?
5. Jei neveiksnus asmuo turi nekilnojamj turt (ems sklyp su sodyba), kas bus atsakingas u io turto
prieir?
22 TEMA. Nepilnamei globa ir rpyba
vadas
Gyvenimo praktika rodo, kad ms alyje gana aktuali socialin problema yra tv globos netek
vaikai, t.y. nuo 2000 m. vaik netekuis savo eimos globos skaiius tik didja, pvz.: per 2000 metus tv
globos neteko 2597 vaikai, i j 897 iki septyni met. Toki vaik dalis bendrame vaik skaiiuje
didja, o viena pagrindini prieasi, dl kurios vaikas netenka tv globos, yra nedarni eima. i tema
bus skirta nepilnamei globos ir rpybos instituto analizei, t.y. nagrinsime ios globos ir rpybos tiksl,
udavini bei princip samprat bei reikm, nustatymo tvark, ris ir formas, globojamo vaiko ir
globjo (rpintojo) turtini santyki specifik.
Nepilnamei glob ir rpyb reglamentuojantis CK skyrius didija dalimi atkartoja 1998 03 24d.
priimt Vaiko globos statym.
Globa (rpyba) likusio be tv globos vaiko, statym nustatyta tvarka patikto fiziniam arba
juridiniam asmeniui, prieira, aukljimas ir ugdymas, kit jam tinkam dvasikai ir fizikai augti slyg
sudarymas ir palaikymas, jo asmenini, turtini teisi bei teist interes gynimas ir atstovavimas jiems.

Vaiko laikinoji globa laikinai be tv globos likusio vaiko prieira, aukljimas eimoje,
eimynoje ar institucijoje, atstovavimas jo teisms ir teistiems interesams bei j gynimas mokymo,
gydymo, teissaugos ir kitose staigose. Laikinosios globos tikslas grinti vaik biologin eim.
Laikinoji globa nustatoma savivaldybs administracijos direktoriaus sakymu.
Nuolatin globa nustatoma be tv globos likusiems vaikams, kurie esamomis slygomis negali
grti savo biologin eim, ir j prieira, aukljimas, atstovavimas teisms bei teistiems interesams ir
j gynimas pavedamas kitai eimai, eimynai ar vaik globos institucijai.
Nuolatin globa nustatoma teismo nutartimi.
Globjas asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatin globa.
Globjo pareigos. Vaiko globjas (rpintojas) privalo:
113

Utikrinti vaiko fizin ir psichin saugum.

Rpintis vaiko sveikata ir mokymusi.

Auklti vaik.

Sprendiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis

valstybs ir vietos savivaldos institucijomis.

Netrukdyti vaikui bendrauti su tvais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Palaikyti ryius su vaiko tvais, informuoti vaiko tvus ar artimuosius giminaiius, jeigu jie to
pageidauja, apie vaiko vystymsi, sveikat, mokymsi ir kitais svarbiais klausimais.

Rpintis vaiko laisvalaikiu, atsivelgiant jo ami, sveikat, isivystym bei polinkius.

Rengti vaik savarankikam gyvenimui ir darbui eimoje, pilietinje visuomenje ir valstybje.

Kas gali tapti globjais:

Vaiko globju gali tapti asmuo, sulauks 21 met. Jeigu vaik globoti pageidauja artimas
giminaitis, jis globju gali tapti sulauks 18 met. Asmuo, norintis tapti globju, turi bti vertintas ir
patvirtintas tinkamu globoti vaik. Asmen, norini tapti vaik globjais, atrank ir mokymus
organizuoja rajono (miesto) vaiko teisi apsaugos tarnyba ar jos socialiniai partneriai.
Asmenys, kurie negali bti skiriami globjais:

Asmuo, neturintis 21 met, iskyrus atvejus, kai globoti pageidauja vaiko artimas giminaitis.
Asmuo, kuris pripaintas neveiksniu dl psichikos ligos, silpnaprotysts arba ribotai veiksniu dl
piktnaudiavimo narkotinmis, toksinmis mediagomis, alkoholiu.

Asmuo, kuris buvo atskirtas nuo savo vaiko.

Asmuo, anksiau buvs globju, ir nualintas nuo globjo pareig.

Asmuo, teistas u tyinius nusikaltimus.

Asmuo, sulauks 65 met arba vyresnis, negali bti jaunesnio kaip 10 met vaiko globju.

Jei norima tapti globjais, reikia:

- Kreiptis savo gyvenamosios vietos vaiko teisi apsaugos tarnyb ar jos socialinius partnerius.
- I vaiko teisi apsaugos tarnybos ar jos socialini partneri Js gausite pirmin informacij apie
vaik glob ir atrankos proces.
- Vaiko teisi apsaugos tarnyba ar jos socialiniai partneriai surinks informacij apie Js teistum ir
prays Js pristatyti reikiamus dokumentus dl tinkamumo tapti globjais.
Vaiko teisi apsaugos tarnybai arba jos socialiniam partneriui pateikiami ie dokumentai:
- Praymas, kuriame nurodoma pageidaujam globoti ir auklti vaik skaiius, j amius ir lytis.
- Sveikatos paymjimas.
- Kartu gyvenani vyresni kaip 16 met asmen raytinis sutikimas.
- Gyvenimo apraymas (vardas, pavard, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, adresas, eimynin
padtis, isilavinimas, darbo patirtis).
- Payma apie eimos sudt.
- Santuokos liudijimo kopija, jeigu asmuo susituoks.
- Santuokos nutraukimo arba ituokos liudijimo kopija, jeigu asmuo isituoks.
114

- Teismo sprendimo dl santuokos pripainimo negaliojania kopija, jeigu teismas santuok pripaino
negaliojania.
- Teismo sprendimo dl sutuoktini gyvenimo skyrium kopija, jeigu yra teismo sprendimas dl
sutuoktini gyvenimo skyrium.
- Sutuoktinio mirties liudijimo kopija, jeigu asmuo yra nalys (nal).
- Kartu su juo gyvenani kit asmen sraas.
- Dokumentai apie asmens, norinio tapti vaiko globju (rpintoju), ir kit jo eimos nari gaunamas
pajamas.
- Dokumentai apie asmens, norinio tapti vaiko globju (rpintoju), ir jo eimos gyvenamsias patalpas.
- Dokumentai, rodantys artimo giminaiio, norinio tapti vaiko globju (rpintoju), giminyst su vaiku.
Vaiko teisi apsaugos tarnyba arba jos socialinis partneris per 30 kalendorini dien:
1) Inagrinja asmens pateiktus dokumentus ir vertina, ar jie atitinka keliamus reikalavimus.
2) Itiria asmens, norinio tapti vaiko globju (rpintoju) buities ir gyvenimo slygas ir surao
buities ir gyvenimo slyg patikrinimo akt (kiekvienam asmeniui, iskyrus vaiko artimuosius
giminaiius, turi tekti ne maiau kaip 14 kv. metr bendro naudingo ploto, o kai norima globoti (rpintis)
skirting lyi vaikus, nustatant jiems nuolatin glob (rpyb), turi bti sudarytos slygos gyventi
atskiruose kambariuose).
3) Priima pirmins atrankos sprendim dl asmens tinkamumo bti globju.
Jei sprendimas teigiamas, per 6 mn. organizuojamas (iskyrus artimus giminaiius) pasirengimas
globoti ir parengiama ivada apie vaiko bsimo globjo pasirengim globoti (globjo kompetencijos
vertinimas).
Asmuo, patvirtintas tinkamu globoti vaik, yra supaindinamas su galimais globoti vaikais.
Vaikui, globojamam eimoje, jo globos laikotarpiu skiriama 4 MGL dydio imoka per mnes.
Vaiko palikimas sukelia jam nerim, isiskyrim, baim, pykt, nepasitikjim savimi ir kitais
monmis, todl prie engdami atsaking ingsn, turime bti tikri, kad mes galime padti vaikui
statyti tvirtus gyvenimo pamatus ir kurti aplink, kurioje jis jaustsi saugiai ir galt, padedamas ms,
suaugs savarankikai pradti kurti savo gyvenim.
Globa trunka iki vaiko pilnametysts, santuokos, emancipacijos, jei vaikas nra grinimas
biologin eim, vaikintas.
Globjas gali bti atleistas nuo pareig:
Jeigu jis negali tinkamai atlikti pareig dl savo ar artimj giminaii ligos, savo turtins padties
pablogjimo ar dl kit svarbi prieasi.
Globjas gali bti nualintas nuo pareig:
Jei jis netinkamai atlieka pareigas, neutikrina vaiko teisi ir interes apsaugos, naudojasi savo
teismis savanaudikais tikslais.
Pamintina : Savanorika globa Lietuvoje egzistuoja jau ne vieneri metai. Vaik globos
institucijose augantys vaikai praleidia savaitgalius, veni ir atostog dienas ger moni namuose.
Savanorika globa tai pastovs trumpalaikiai susitikimai su vaik globos institucijoje auganiu
vaiku.
Kontroliniai klausimai:
1. Kada nepilnameiui asmeniui yra skiriama globa, o kada rpyba?
2. Kokios yra vaiko globos rys?
3. Kokios yra vaiko globos formos?
4. Kas skiria vaiko globj (rpintoj), jei nustatoma laikinoji globa (rpyba)?
5. Kas skiria vaiko globj (rpintoj), jei nustatoma nuolatin globa (rpyba)?
115

6. Koks yra laikinosios globos tikslas?

7. Ar globojamas vaikas gyja tam tikr turtini teisi savo globjo turt?
23 TEMA. Pilnamei globa ir rpyba
vadas
i tema skirta globos ir rpybos pilnameiams asmenims nustatymo pagrind, tvarkos
nagrinjimui, globotinio (rpintinio) turto administravimo aptarimui, veiksnaus asmens rpybos
sampratos, reikms ir rpintojo skyrimo tvarkos analizei. Nagrinjant i tem, tikslinga pasitelkti 21
temos mokamj mediag.
Pilnamei globos ir rpybos reglamentacijai skirta CK 3.277 - 3.279 str. Globa teismo
sprendimu skiriama pilnameiam asmeniui, kuris teismo pripaintas neveiksniu. Rpyba skiriama
pilnameiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripaintas ribotai veiksniu, t.y. tokio asmens veiksnumas
teismo tvarka gali bti apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais, narkotinmis ar toksinmis
mediagomis (CK 2.11 str.). Globos ir rpybos institucijos privalo kontroliuoti, ar globjas (rpintojas)
tinkamai atlieka savo pareigas. Globjo (rpintojo) pareigas, susijusias su globotinio (rpintinio) turto
administravimu, nustato io kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojanios turto
administravim.
Veiksnaus fizinio asmens, kuris dl savo sveikatos bkls negali savarankikai gyvendinti savo
teisi ar atlikti pareig, praymu jam gali bti nustatyta rpyba. ios nuostatos tikslas utikrinti nors ir
veiksnaus, taiau nesugebanio savarankikai gyvendinti savo teisi pilnameio asmens interesus.
Veiksnaus asmens rpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens praym arba globos
(rpybos) institucijos pareikim, kuriame turi bti nurodyti motyvai, kodl reikalinga rpyba. Rpintojas
gali bti paskirtas tik tuo atveju, kai yra raytinis jo sutikimas. Skiriant asmen rpintoju btina atsivelgti
jo moralines ir kitas savybes, galimyb gyvendinti rpintojo funkcijas, santykius su asmeniu, kuriam
steigiama rpyba, bsimojo rpintojo pageidavim ir kitas reikmingas aplinkybes. Veiksnus asmuo ir
rpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikjimo teise sutart, kurioje nustatomos
rpintojo teiss ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.
Rpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareikim.
Kontroliniai klausimai:
1. Kaip suprantate normos formuluot ...kuris dl savo sveikatos bkls negali savarankikai gyvendinti
savo teisi ar atlikti pareig?
2. Kokios institucijos yra kompetentingos skirti pilnamei asmen glob ir rpyb?
3. Koki sutari pagrindu rpintojas gyja teises, susijusias su veiksnaus asmens turto valdymu,
naudojimu ar disponavimu juo?
VII DALIES Praktins uduotys (21-23 TEMOS)
Savitikros uduotys
VII DALIES (21-23 TEMOS) Savitikros uduotys
Rpyba nustatoma vaikams:
sulaukusiems 10 met;
sulaukusiems 14 met;
emancipuotiems;
sudariusiems santuok nesulaukus pilnametysts.
Vaiko globos rys yra:
laikinoji ir nuolatin;
116

terminuota ir pastovioji;
eimoje ir vaik globos institucijose;
neterminuota
Globju ir rpintoju gali bti skiriamas:
veiksnus asmuo ir tik esant jo raytiniam sutikimui;
tik fizinis asmuo, kur skiria teismas;
veiksnus asmuo, kur nurodo (pasirenka) ribotai veiknus asmuo;
tik atitinkama gydymo, aukljimo ar globos (rpybos) institucija.
Vaiko laikinosios globos tikslas:
grinti vaik eim;
nubausti tvus, kurie nesirpina vaiku;
iniciavimas vaikinimo procedros;
vaiko, kuris yra links (padars) nusikalstamas veikas, reabilitacija.
Vaiko laikinoji globa (rpyba) nustatoma:
teismo sprendimu;
vaiko praymu;
savivaldybs valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu);
tv, kuriems neterminuotai apribota tv valdia, praymu.

1. Emancipuotas nepilnametis (17 m.) nori tapti savo brolio (12 m.) globju. Ar gali jis bti skiriamas
globju? Atsakym argumentuokite.
2. Petras yra savo sesers Adels globjas. Jis nori parduoti Adelei priklausant ems sklyp, nes Adels
prieirai trksta pinig, be to, jam atsibodo be jokio atlygio ja rpintis, todl jis nori, kad 30 proc. gaut
pajam pardavus turt bt priskirta jam u teikiam prieir. Ar turi teis Petras parduoti Adelei
priklausant turt ir gauti atlyg u prieir? Atsakym pagrskite.
3. Ritai (16 m.) yra paskirta laikinoji rpyba (mama atlieka laisvs atmimo bausm), o jos rpintoja
paskirta senel. Bdama nepilnamet Rita sudar santuok su Tadu (30 m.). Senel ir toliau nori rpintis
vaikaite, nes teigia, kad ji dar nepilnamet. Ar tenkintinas senels praymas? Atsakym argumentuokite.
4. Janinai (78 m.) dl progresuojanios galni ligos reikalinga prieira. Ji yra netekjusi, artim
giminaii neturi. Ji bendrauja su kaimyne Joana, kuri yra 5 metais u j jaunesn. Janina, atsivelgiant
palaipsniui progresuojani lig, nori, kad Joana bt paskirta jos rpintoja. Taiau Joana sutinka
priirti pagal savo galimybes Janin, bet nenori, kad tai bt teisikai forminta. Joanos teigimu, ji jau
yra Janinos rpintoja, nes j slaugo ir priiri beveik 8 metai. Ar gali Joana bti pripastama rpintoja
pagal CK nuostatas ir, ar gali ji bti paskirta rpintoja tik pagal Janinos praym? Atsakymus
argumentuokite.
Literatra:
Pagrindin:

117

1)
Lietuvos Respublikos Konstitucija
2)
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybs inios. 2000. Nr.74-2262
3)
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas// Valstybs inios. 2002. Nr.36-1340
4)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Treioji knyga. eimos teis. Vilnius, 2002
5)
Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys: Nr. 3K-3-683/2000; Nr.3K-3-1321/2003; Nr. 3K-3965/2003; Nr. 3-3K-104/2004; 2005 06 06 Nr. 3K-3-198/2005.
6) Vaiko teisi apsaugos pagrind statymas.// Valstybs inios.1996. Nr. 33-807(aktuali redakcija nuo
2002 09 24)
7)
JTO Vaiko teisi konvencija.// Valstybs inios. 1995. Nr.60-1501
8) 1980 m. Hagos konvencija dl tarptautinio vaik grobimo civilini aspekt
9)
1996 m. Hagos konvencija dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, pripainimo, vykdymo ir
bendradarbiavimo tv pareig ir vaik apsaugos priemoni srityje
10) 2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos reglamentas (EB)Nr. 2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo
sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo, panaikinantis Reglament
(EB) Nr.1347/2000
11) LRV nutarimas 2002 12 17 Nr.1983 Dl Bendrj vaiko teisi apsaugos tarnyb nuostat
patvirtinimo// Valstybs inios. 2002, Nr.120-5415
12) Dl savivaldybi bendruomeni vaiko teisi apsaugos taryb pavyzdini nuostat patvirtinimo//
Valstybs inios. 2003, Nr.4-135
13) LRV nutarimas 2002 03 27 Nr.405 Dl Vaiko globos organizavimo nuostat patvirtinimo//
Valstybs inios. 2002, Nr.35-1275
Papildoma:
14)1961 m. Hagos konvencija dl valdios institucij galiojim ir taikytinos teiss nepilnamei
apsaugos srityje
15) Dl lig, kuriomis sergantis asmuo negali bti skiriamas vaiko globju (rpintoju), srao
patvirtinimo Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. sakymas Nr. 386. sigaliojo nuo 2001-0726/Valstybs inios, 2001-07-25, Nr. 64-2373.
16) LR Socialins apsaugos ir darbo ministro sakymas 2002 04 18 Nr.56 Dl Vaiko laikinosios
globos(rpybos) nuostat patvirtinimo
17) Dl bendrj valstybs ir savivaldybi vaik globos nam nuostat patvirtinimo Socialins apsaugos
ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. sakymas Nr. A1-68. sigaliojo nuo 2005-03-11. Nuostat 33 punktas
sigaliojo nuo 2006-01-01. Valstybs inios, 2005-03-10, Nr. 33-1079.
18) Socialini paslaug statymas// Valstybs inios, 2006 02 11, Nr. 17-589
19) Dl Seneli globos nam bendrj nuostat ir Nevalstybini vaik globos nam bendrj nuostat
patvirtinimo//Valstybs inios, 1995 03 22, Nr. 25-567
20) Valstybini paalp, auginanioms vaikus, statymas.//Valstybs inios,2004, Nr. 88-3208
21) Imok vaikams statymas. Nauja statymo redakcija nuo 2006 m. birelio 1 d.
22) G.Sagatys Vaiko teis eimos ryius. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos gyvendinimas Lietuvoje. Vilnius: TC, 2006
VIII DALIS. CIVILINS BKLS AKT REGISTRAVIMAS
24 TEMA. Civilins bkls ir civilins bkls akto samprata
25 TEMA. Gimimo registravimas
26 TEMA. Tvysts pripainimo ir tvysts nustatymo registravimas
27 TEMA. vaikinimo registravimas
28 TEMA. Santuokos registravimas
29 TEMA. Santuokos nutraukimo registravimas
30 TEMA. Vardo, pavards, tautybs pakeitimo registravimas
31 TEMA. Mirties registravimas
32 TEMA. Civilins bkls akt atkrimas, papildymas ir itaisymas
33 TEMA. Civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimas
VIII DALIES Praktins uduotys (24-33 TEMOS)
118

24 TEMA. Civilins bkls ir civilins bkls akto samprata

vadas
i tema yra preliudija vliau nagrinjant atskir civilins bkls akt registravimo ypatumus,
todl joje aptarsime civilins bkls samprat, civilins bkls aktus registruojanias staigas bei j
kompetencij, civilins bkls akt registravimo taisykles, civilins bkls akt ra raymo tvark, o
taip pat i ra nuginijim ir anuliavim.
Civilin bkl tai asmens kaip teiss subjekto teisinis statusas.
2.18 str. ivardyti svarbiausi mogaus gyvenimo vykiai ir veiksmai, lemiantys asmens civilin
teisin status, todl juos priimta vadinti civilins bkls aktais. ioje normoje pateiktas privalomai
registruojam cba sraas yra baigtinis ir negali bti aikinamas pleiant.
ie juridiniai faktai sukuria, pakeiia ar nutraukia civilinius teisinius santykius, pvz. gimus
vaikui, jo tvams atsiranda asmenini ir turtini teisi ir pareig vaiko atvilgiu, tarkim pareiga auklti ir
ilaikyti vaik; mirus asmeniui, atsiranda paveldjimo santykiai ir pan. Todl siekiant apsaugoti tiek
viej, tiek privat interes statyme nustatyta privaloma i juridini fakt registracija.
LRK 38str.4d. nurodyta, kad valstyb registruoja santuok, gimim, mirt. Taigi civilins bkls
akt registracija yra valstybs prerogatyva ir niekas kitas ios funkcijos neturi teiss vykdyti. Registracijos
tikslas patvirtinti, kad ie juridiniai faktai 1) vyko ir 2) kada vyko. CBA registracijos raai vis
pirma rodymas. CBA registracijos reikm- uregistruoto fakto oficialus rodymas; statymas nustato
civilins bkls akt registracijos ra tikrumo prezumpcij raai laikomi tikrais, t.y. juose nurodyti cba
laikomi vykusiais, iki bus nuginyti (anuliuoti ar pakeisti) teismo tvarka (CK 3.286 str.).
Daniausiai civilins bkls akt registracija turi tik rodomj reikm, t.y. tik patvirtina, kad
tam tikras juridinis faktas vyko, taiau teisini padarini sukelia ne registracija, o pats civilins bkls
aktas, pvz., CK 2.2 str.1d., asmuo gyja teisnum gimdamas, o ne tada, kai registruojamas jo gimimas, ir
teisnumas inyksta asmeniui mirus, o ne kai registruojama jo mirtis. Todl net neregistravus vaiko
gimimo pripastama, kad jis gijo civilin teisnum. Iimtis santuoka ir partneryst ie civilins bkls
aktai sukelia teisini padarini tik registruoti, t.y. registracija iuo atveju turi ne tik rodomj reikm,
bet ir teises sukuriani reikm (CK 3.7 str.1d., 3.229 str).
2.19 str. Daugum civilins bkls akt registruoja civilins metrikacijos staigos (3.280 str.):
Miest ir rajon civilins metrikacijos staigos registruoja gimim, tvysts pripainim, tvysts
nustatym, santuokos sudarym, santuokos nutraukim, vaikinim, vardo, pavards, tautybs pakeitim ir
mirt. Miest, kuriuose nra civilins metrikacijos staig, seninij (iskyrus savivaldybi centr
seninijas) seninai turi teis registruoti mirt. Lietuvos Respublikos konsulins staigos turi teis
registruoti Lietuvos Respublikos piliei gimim, santuok ir mirt. Civilins bkls aktai registruojami,
atkuriami, keiiami, papildomi ir itaisomi, laikantis Civilins metrikacijos taisykli, kurias tvirtina
teisingumo ministras. Civilins bkls akt raai raomi lietuvi kalba. Vardas, pavard ir vietovardiai
raomi pagal lietuvi kalbos taisykles. Kiekvienas raomas civilins bkls akto raas turi bti
perskaitomas pareikjams, j ir akt suraanio pareigno pasiraomas ir patvirtinamas civilins bkls
aktus registruojanios staigos antspaudu. Jeigu asmuo nesupranta lietuvi kalbos, jis turi pasikviesti
diplomuot vertj, u kurio paslaugas sumoka pats. Asmeniui negalint dl ligos ar kit prieasi
pasirayti, u j pasirao kitas asmuo, dalyvaujant civilins metrikacijos staigos darbuotojui, raaniam
ra. Jeigu registruojantis civilins bkls akt kuriasis, nebylys arba kurnebylis yra ratingas, tai pats
perskaito akto ra ir j pasirao, o jeigu neratingas turi dalyvauti asmuo, sugebantis paaikinti ir
patvirtinti savo parau, kad rao turinys atitinka kuriojo, nebylio ar kurnebylio vali. raant civilins
bkls akto ra aklajam, civilins metrikacijos staigos tarnautojas perskaito rao turin ir apie tai
atitinkamai paymi. Jeigu aklasis ratingas, jis pats rae pasirao, o jeigu neratingas, jo pavedimu u j
pasirao kitas asmuo.[1] Draudiama rayti civilins bkls akt raus sau, savo sutuoktiniui, tvams,
vaikams, broliams ir seserims.(CK 3.283 str.) raant civilins bkls akt raus, turi bti pateikiami
dokumentai, patvirtinantys pareikj asmens tapatyb ir aktus, registruotinus civilins metrikacijos
staigose. Apie gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, pavards, vardo, tautybs pakeitimo
ir mirties ra raym pareikjams iduodami atitinkami liudijimai. Civilins bkls akt raai gali bti
nuginyti tik teismo tvarka. Atkurtieji civilins bkls akt raai, kai surandami pirminiai raai,
anuliuojami civilins metrikacijos staigos vadovo sprendimu. Civilins metrikacijos staigose
registruojant civilins bkls aktus, taip pat itaisant ir keiiant akt raus, valstybs rinkliava imama
119

statym nustatyta tvarka. U usienio valstybse registruot civilins bkls akt traukim apskait bei
pakartotin liudijim idavim per konsulines staigas imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nustatyto dydio konsulinis mokestis Lietuvos Respublikos konsulinio mokesio statymo nustatyta tvarka
(CMT 21 punktas).

Kontroliniai klausimai:
1. Kaip suprantate svokas civilin bkl ir civilins bkls aktas?
2. Ar registruojama kaip civilins bkls aktas pilnametyst ?
3. Kokios staigos yra kompetentingos registruoti civilins bkls aktus?
4. Kokia tvarka gali bti nuginyti civilins bkls akt raai?
5. Dl koki civilins bkls akt ra iduodami atitinkami liudijimai?

___________________________________________________________________________
[1]Civilins metrikacijos taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 05 19
sakymu Nr.1R-160// Valstybs inios. 2006. Nr.65-2415, 12-15 punktai

120

25 TEMA. Gimimo registravimas

vadas
i tema skirta gimimo registravimo tvarkos nagrinjimui: dokumentai, kuriais remiantis
registruojamas gimimas, terminai, gimimo rao duomenys, vaiko, kurio tvai neinomi, gimimo
registravimo tvarkos specifika, gimimo liudijimas.
Civilinio kodekso 3.289 3.292 str. skirti gimimo registravimui. Gimimas registruojamas
vaiko gimimo vietos arba tv ar vieno i j gyvenamosios vietos civilins metrikacijos staigoje. Vaiko
tv pageidavimu civilins metrikacijos staiga sukuria ikilming gimimo registravimo aplink. Apie
gimim odiu arba ratu pareikia tvai ar vienas i j, o jeigu tvai serga, yra mir ar dl kit prieasi
negali to atlikti, pareikia giminaiiai, kaimynai, medicinos staigos, kurioje motina pagimd vaik,
administracija, taip pat valstybin vaiko teisi apsaugos institucija. Rasto vaiko gimimas registruojamas j
radusio asmens arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos pareikimu.
Apie vaiko gimim turi bti pareikta ir vaiko gimimas turi bti registruotas per tris mnesius
nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gim negyvas, per tris paras nuo gimimo laiko. Pareikimas dl
rasto vaiko gimimo registravimo turi bti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko. Gimimo rae
vaiko vardas, pavard ir tautyb, taip pat duomenys apie jo tvus raomi laikantis CK 3.139, 3.140, 3.166
ir 3.167 straipsniuose nustatyt taisykli. Jeigu vaiko tvyst nenustatyta, duomenys apie tv neraomi.
Vaiko, kurio tvai neinomi, vardas ir pavard raomi valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos
nurodymu. Vaiko tautyb iuo atveju neraoma.
Registruojant gimim, turi bti pateikiami ie dokumentai:
1. sveikatos prieiros staigos arba gydytoj konsultacins komisijos iduotas paymjimas,
kuriuo patvirtintas vaiko gimimo faktas ir laikas. Jeigu vaikas gim negyvas arba mir per pirmsias eias
gyvenimo dienas, medicininis perinatalins mirties liudijimas. Jeigu vaikas gim laive laivo kapitono
suraytas ir antspaudu patvirtintas laisvos formos aktas, kuriame nurodoma vaiko gimimo laikas ir lytis,
motinos vardas, pavard, asmens kodas ar gimimo data; esant galimybei, nurodomi duomenys ir apie
vaiko motinos sutuoktin;
2. kartu pateikiami abiej tv asmens tapatybs dokumentai ir santuokos liudijimas ar
motinos asmens tapatybs dokumentas (kai motina nra susituokusi su vaiko tvu). Usienio valstybs
pilietis pateikia asmens tapatybs dokument, o asmuo be pilietybs leidim gyventi Lietuvos
Respublikoje arba leidim gyventi usienio valstybje.
Kai negalima pateikti antrojo i tv asmens tapatybs dokumento dl to, kad jis yra ivyks,
duomenys apie j raomi remiantis Gyventoj registro centrins duomen bazs duomenimis arba vaiko
tv santuokos liudijimu.
Registruojant rasto vaiko gimim, pateikiamas raytinis vaiko teisi apsaugos institucijos
pareikimas, policijos staigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, viet ir laik bei gydytoj
konsultacins komisijos iduotas paymjimas apie vaiko gimim.
Kai vaiko tvai nesusituok, pateikiamas motinos asmens tapatybs dokumentas ir nustatytja
tvarka patvirtintas vaiko tvo pareikimas dl tvysts pripainimo bei vaiko tvo asmens tapatybs
dokumentas.
Vaiko gimimas registruojamas raant gimimo ra ir iduodant gimimo liudijim. Duomenys
gimimo ra raomi tokia tvarka, pavyzdiui, jei vaiko tvai susituok ir j pavards bei tautyb
vienodos, vaikui suteikiama tv pavard, atsivelgiant jo lyt, ir tautyb. Vardas (du vardai) suteikiamas
tv susitarimu. Tvams nesusitarus dl vaiko vardo arba pavards (kai tv pavards skirtingos), vaiko
gimimo registravimas atidedamas tol, kol tvai nepateiks teismo nutarties suteikti vaikui vard (pavard).
Tvams nesusitarus dl vaiko tautybs, gimimo rao skiltyje Vaiko tautyb raomas odis
nenurodyta. Duomenys apie tvus raomi remiantis j asmens tapatybs dokumentais, civilins bkls
akt raais ir liudijimais, taip pat Gyventoj registro centrins duomen bazs duomenimis. Jei
pareikimas registruoti gimim gautas praleidus statymo nustatyt gimimo registravimo termin,
gimimas registruojamas bendra tvarka. Jei gims vaikas mir pirmj gyvenimo savait ir jo gimimas
nebuvo registruotas, raomi gimimo ir mirties raai, taiau iduodamas tik mirties liudijimas ir
paymjimai gimimo bei mirties paalpoms gauti. Registruojant dvyni ir daugiau pagimdyt vaik
gimim, kiekvienam i j raomas gimimo raas ir iduodamas gimimo liudijimas.
121

Vaiko, kurio vienas i tv yra usienio valstybs pilietis, o kitas Lietuvos Respublikoje
nuolat gyvenantis asmuo be pilietybs, gimimas registruojamas bendra tvarka. Vaiko gimimo rao
nuoraas siuniamas asmens be pilietybs deklaruotos gyvenamosios vietos policijos staigai.
Vaiko, kurio tvai yra usienio valstybs (valstybi) pilieiai, gimimas registruojamas bendra
tvarka. Vaiko gimimo rao nuoraas siuniamas i piliei deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos
Respublikoje policijos staigai.
registravus vaiko gimim ir idavus gimimo liudijim, vaiko tvams, turintiems teis
paalp, iduodamas paymjimas gimdymo paalpai gauti.
Kontroliniai klausimai:
1. Per kiek laiko turi bti registruotas vaiko gimimas?
2. Koks dokumentas iduodamas registravus vaiko gimim?
3. Kokie dokumentai turi bti pateikti registruojant vaiko gimim, kai vyras savanorikai pripasta ess
vaiko tvu?
4. Ar iduodamas gimimo liudijimas, jei gims vaikas mir pirmj gyvenimo savait, o gimimas nebuvo
registruotas?
5. Ar yra numatyta atsakomyb tvams, jei jie praleido termin vaiko gimimui registruoti ir kokia tvarka
tuomet vaikas registruojamas?
26 TEMA. Tvysts pripainimo ir tvysts nustatymo registravimas

vadas
ioje temoje nagrinsime tvysts pripainimo registravimo tvark: pateiktinus dokumentus
tokiam registravimui atlikti, tvysts nustatymo registravimo tvark, duomen apie tv raym.
Pagal CK 3.293 str. tvysts pripainimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos
civilins metrikacijos staigoje remiantis motinos ir tvo praymais dl tvysts pripainimo. Jeigu tvyst
pripastama po to, kai vaiko gimimas buvo registruotas, tvysts pripainimas registruojamas vaiko
gimim registravusioje civilins metrikacijos staigoje. Jei Lietuvos Respublikoje ar usienio valstybje
gimusio vaiko tvas yra Lietuvos Respublikos gyventojas, o vaiko motina yra usienio valstybs
gyventoja, tvysts pripainimas registruojamas vaiko tvo deklaruotos gyvenamosios vietos civilins
metrikacijos staigoje.
Jei tvyst yra nustatoma teismine tvarka (CK 3.140 str. 5d. ir 3.144 str.), tai tvysts
pripainimas registruojamas pateikus teismo patvirtint praym dl tvysts pripainimo. Civilins
metrikacijos staiga, remdamasi praymu dl tvysts pripainimo arba teismo sprendimu nustatyti
tvyst, rao vaiko gimimo ra duomenis apie tv ir iduoda nauj gimimo liudijim. Jei teismo
sprendimu nuginyta tvyst, raomas civilins bkls akto rao pakeitimo, papildymo raas, kuriuo i
vaiko gimimo rao ibraukiami duomenys apie tv, ir iduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas. Jei
paduodamas notaro patvirtintas bendras pareikimas pripainti tvyst, kol gims vaikas, turi bti
pateikiama medicinos staigos iduota payma apie moters ntum. Registruoti tvysts pripainim
remiantis civilins metrikacijos taisykli nustatyta tvarka negyvam gimusiam ar mirusiam vaikui
neleidiama.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie dokumentai turi bti pateikti civilins metrikacijos skyriui, jei norima registruoti dar negimusio
vaiko tvysts pripainim?
2. Kur bt registruojamas tvysts pripainimas, jei vaiko motina gyvena Pranczijoje, vaikas gim
Pranczijoje, o vaiko tvas yra Lietuvos Respublikos pilietis?
3. Kokioje staigoje turi bti registruojamas tvysts pripainimas, jei vaiko gimimas jau registruotas?

122

27 TEMA. vaikinimo registravimas

vadas
i tema skirta vaikinimo registravimui aptarti: vaikinimo registravimo vietai, duomen raymo
vaikio gimimo rae tvarkai.
Pagal CK 3.296 str. vaikinimas registruojamas civilins metrikacijos staigoje, registravusioje
vaiko gimim, remiantis teismo sprendimu vaikinti. Jeigu teismo sprendimu vaikiui suteiktas kitas
vardas ar tvi pavard, ie duomenys jo gimimo rae atitinkamai pakeiiami. vaikio gimimo rae jo
tv duomenys pakeiiami duomenimis apie tvius. Jeigu vaik vaikino vienas vyras arba viena moteris,
antrojo i vaiko tv duomenys ibraukiami ir nauji duomenys neraomi. Pakeitus vaikio gimimo rae
duomenis, iduodamas naujas jo gimimo liudijimas. Jeigu Lietuvos Respublikos pilieio vaikas vaikintas
usienio valstybs teismo sprendimu, civilins metrikacijos staigai, registruojaniai vaikinim, turi bti
pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dl usienio valstybs teismo sprendimo pripainimo ir
leidimo vykdyti. Registruojant vaikinim, tviai (tvis, mot) arba j atstovas civilins metrikacijos
staigai privalo pateikti vaiko gimimo liudijim ir teismo sprendim vaikinti bei savo asmens tapatybs
dokumentus (dokument). Kai registruoti vaikinim prao tvi galiotas asmuo, be ivardyt
dokument, jis privalo pateikti nustatytja tvarka patvirtint galiojim.
Draudiama be tvi sutikimo, o jiems mirus be vaiko teisi apsaugos institucijos leidimo,
iskyrus statym nustatytus atvejus, praneti civilins metrikacijos staigoje esanius duomenis, i kuri
bt galima nustatyti, kad tviai nra vaikio tvai. vaikis duomenis apie savo vaikinim turi teis gauti
sulauks pilnametysts.
Kontroliniai klausimai:
1. Kur turi bti registruojamas vaikinimas?
2. Ar iduodamas naujas gimimo liudijimas pakeitus duomenis vaikio gimimo rae?
3. Kokie dokumentai turi bti pateikti registruojant vaikinim?
28 TEMA. Santuokos registravimas
ioje temoje aptarsime: santuokos registravimo viet, praymo registruoti santuok turin ir
form, btinus pateikti dokumentus, praymo registruoti santuok vieo skelbimo ypatumus, santuokos
registravimo tvark bei banyios (konfesij) nustatyta tvarka, sudaryt santuok apskait. ios temos
analizei tikslinga remtis 4 temos (santuokos sudarymas) mokomja mediaga.
Santuokos registravimo tvarkai yra skirti Civilinio kodekso 3.298 -3.304 str. Santuokos
registravimo tvark, t.y. procedrines santuokos sudarymo slygas yra analizavusi I.KudinaviitMichailovien.[1] Santuoka registruojama vieno i susituokianij arba j tv gyvenamosios vietos
civilins metrikacijos staigose, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinse staigose. Jei vienas i
susituokianij negali atvykti civilins metrikacijos staig registruoti santuokos dl sunkios ligos,
santuoka gali bti registruojama, gydaniajam gydytojui sutikus ratu, serganiojo namuose arba
ligoninje. Santuok su asmeniu, esaniu tardymo izoliatoriuje arba atliekaniu bausm pataisos darb
staigoje, registruoja i staig buvimo vietos civilins metrikacijos staigos. [2] Norintys susituokti
asmenikai paduoda nustatytos formos praym vieno i j arba j tv gyvenamosios vietos civilins
metrikacijos staigai savo pasirinkimu. Prayme jie turi patvirtinti, kad yra vykdytos visos io kodekso
3.123.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo slygos, taip pat nurodyti, kelint kart kiekvienas
i j tuokiasi ir kiek turi vaik. Praymas registruoti santuok netenka galios, jeigu bent vienas asmen,
padavusi praym, nustatytu laiku neatvyksta registruoti santuokos arba praymas atsiimamas.
Norintys susituokti kartu su praymu registruoti santuok pateikia savo gimimo liudijim ir
pas arba j atstojant dokument. Ituoktas asmuo pateikia taip pat ituokos liudijim. Usienio valstybi
pilieiai, paduodami praymus registruoti santuok, privalo pateikti taip pat savo valstybs
kompetentingos staigos iduot dokument, patvirtinant, kad santuokai nra klii.
123

Santuoka registruojama prajus ne maiau kaip vienam mnesiui nuo praymo registruoti
santuok padavimo dienos. Civilins metrikacijos staigos vadovas norini susituokti praymu ir tuo
atveju, kai yra svarbi prieasi, turi teis leisti registruoti santuok neprajus vienam mnesiui nuo
praymo padavimo dienos.
Praymo registruoti santuok padavimo faktas skelbiamas vieai civilins metrikacijos staigoje
ne vliau kaip dvi savaits iki santuokos registravimo dienos. Civilins metrikacijos staigos vadovas,
norinij susituokti praymu ir esant svarbioms prieastims (ntumas, sunki liga, vaiko gimimas,
jreivio iplaukimas jr ar kario ivykimas oficiali karin misij usienyje ilgesniam kaip 3 mnesi
laikui, asmens ivykimas diplomatin tarnyb), turi teis registruoti santuok neprajus vienam mnesiui,
taiau ne anksiau kaip po dviej savaii nuo praymo padavimo dienos. Tokiu atveju susituokti
pageidaujantys asmenys turi pateikti atitinkamos institucijos iduot dokument, patvirtinant nurodyt
svarbi prieast. Skelbime nurodoma ketinani susituokti asmen vardai, pavards, gimimo data ir
bsimos santuokos registravimo data. Santuoka registruojama, kai dalyvauja ketinantys susituokti
asmenys ir du liudytojai. Civilins metrikacijos staigos pareignas, prie registruodamas santuok,
privalo dar kart patikrinti, ar yra vykdytos visos io kodekso 3.123.17 straipsniuose numatytos
santuokos sudarymo slygos. raius santuokos sudarymo ra, sutuoktiniams iduodamas santuokos
liudijimas.
Pagal CK 3.304 str. atitinkamos religins organizacijos galiotas asmuo privalo per deimt dien
po santuokos sudarymo banyios nustatyta tvarka pateikti santuokos sudarymo vietos civilins
metrikacijos staigai Teisingumo ministerijos nustatytos formos praneim apie santuokos registravim
banyios (konfesij) nustatyta tvarka. Civilins metrikacijos staiga, gavusi praneim apie santuokos
sudarym banyios nustatyta tvarka, rao santuokos ra ir iduoda santuokos liudijim pagal io
kodekso 3.303 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytas taisykles tuo atveju, jeigu yra laikytasi io kodekso
3.123.17 straipsni reikalavim. Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos registravimo banyios
nustatyta tvarka dienos. Jeigu per io straipsnio 1 dalyje nustatyt termin praneimas apie santuokos
registravim banyios nustatyta tvarka civilins metrikacijos staigai nepateikiamas, santuoka laikoma
sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo traukta apskait civilins metrikacijos staigoje. Jei banyios
(konfesij) nustatyta tvarka santuoka sudaryta laikotarpiu nuo 1992 m. lapkriio 2 d. iki 2001 m. birelio
30 d., santuokos pradia laikoma banyios praneime (banytiniame santuokos liudijime) nurodyta data.
Jeigu santuokos traukimo metu vienas i sutuoktini jau yra mirs, civilins metrikacijos staiga rao
atkurtj santuokos ra (CMT 72 punktas). Kai vienas i sutuoktini, sudariusi po 2001 m. liepos 1 d.
banyios (konfesij) nustatyta tvarka santuok, yra mirs, tokia santuoka civilins metrikacijos staigoje
apskait netraukiama. Nuostatos dl banytins santuokos traukimo apskait (perregistravimo) kai
kuri autori[3] vertintinos neigiamai, kaip nesuderintos su kit teiss akt normomis[4] bei
paeidianios asmen teises.
Kontroliniai klausimai:
1. Ar gali bti santuoka registruojama ne civilins metrikacijos staigoje ir ne banyioje?
2. Per kiek laiko registruojama santuoka?
3. Ar galima santuok registruoti per atstov (pvz. galiojus artim giminait)?
4. Per kiek laiko registruojama santuoka esant svarbioms prieastims?
5. Kokios prieastys laikytinos svarbiomis sutrumpinant santuokos registravimo termin?
6. Kas turi praneti civilins metrikacijos staigai apie santuok, sudaryt banytine tvarka? Per kiek laiko
turi bti pateiktas toks praneimas ir kokios jo nepateikimo teisines pasekms?
7. Ar yra traukiama apskaita santuoka sudaryta banyios (konfesij) tvarka 2002 metais, jei vienas i
sutuoktini jau yra mirs?
8. Kokie dokumentai turi bti pateikiami civilins metrikacijos staigai, jei santuok sudaro Lietuvos
Respublikos piliet su usienio valstybs pilieiu?
___________________________________________________________________
[1] Kudinaviit-Michailovien I. eimos santyki krimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Daktaro
disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01S). Vilnius, 2006
[2] Civilins metrikacijos taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 05 19
sakymu Nr.1R-160// Valstybs inios. 2006. Nr.65-2415, 55-56 punktai
124

[3] Kudinaviit I., Papirtis V. Banytini santuok teisinis reglamentavimas ir apskaita//

Jurisprudencija: LTU mokslo darbai. 2003. T.37(29).
[4] 2001 07 11 Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Lietuvos Vyskup konferencijos laikinas susitarimas
Dl Katalik banyios nustatyt tvarka sudaryt santuok traukimo valstybin apskait; Praneimo
apie banyios(konfesij) nustatyta tvarka registruot santuok tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2003 06 30 sakymu Nr.193// Valstybs inios. 2003. Nr.68-3096
29 TEMA. Santuokos nutraukimo registravimas
vadas
i tema skirta santuokos nutraukimo registravimo vietos, tvarkos ir reikms nagrinjimui bei
dokument apie santuokos nutraukim aptarimui.
Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, primusio sprendim nutraukti santuok, buvimo
vietos civilins metrikacijos staigoje. Civilins metrikacijos staiga, gavusi teismo sprendim nutraukti
santuok, rao santuokos nutraukimo ra, abiem buvusiems sutuoktiniams iduoda ituokos liudijimus ir
paymi apie ituok j pasuose ar kituose j asmens tapatyb patvirtinaniuose dokumentuose. Civilins
metrikacijos staiga, registravusi santuokos nutraukim, isiunia civilins metrikacijos staigai,
registravusiai santuok, nustatytos formos praneim, o pastaroji padaro pakeitim santuokos sudarymo
akto rae. Pamintina, kad santuokos nutraukimo moment detalizuoja CK 3.66 straipsnis.
Kontroliniai klausimai:
1. Ar buvusieji sutuoktiniai privalo praneti apie santuokos nutraukim civilins metrikacijos staigai?
2. Nuo kokio momento santuoka laikoma nutraukta?
3. Koks dokumentas iduodamas raius santuokos nutraukimo ra?
30 TEMA. Vardo, pavards, tautybs pakeitimo registravimas
vadas
Supaindinsime su vardo, pavards, tautybs pakeitimo tvarka ir reikme bei nauj dokument
idavimo pagrindais bei tvarka.
CK 3.307 str. nustato, kad vardo, pavards, tautybs pakeitimas registruojamas pareikjo
gyvenamosios vietos civilins metrikacijos staigoje Teisingumo ministerijos leidimu. Jeigu Teisingumo
ministerija leido pakeisti vard, pavard, tautyb, civilins metrikacijos staiga padaro atitinkamus
pakeitimus gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo rauose ir iduoda vardo, pavards,
tautybs pakeitimo liudijim bei naujus gimimo, santuokos, ituokos liudijimus.
Asmens vardas, pavard, tautyb jo civilins bkls akt rauose keiiama tada, kai nra teisinio
pagrindo iuos asmens duomenis itaisyti.
Lietuvos Respublikos pilieiai ir Lietuvoje nuolat gyvenantys asmenys be pilietybs pakeisti savo
vard (vardus), pavard (pavardes) turi teis iais atvejais:

kai pasirenka kit vard, pavard vietoj jo turt dl to, kad jo vardas, pavard negraiai skamba
arba juos sunku itarti;
kai nori turti vienod su savo sutuoktiniu pavard arba susigrinti ikisantuokin pavard, jeigu
apie tai nebuvo pareikta nutraukiant santuok;

kai nori dvigub vard ar pavard pakeisti vien i j arba atvirkiai;

kai nori, kad vardas, pavard bt raomi pagal tarim ir nesugramatinti (be lietuvik galni)
arba pagal tarim ir gramatinami (su lietuvikomis galnmis);

kai pavard keiiama siekiant isaugoti senoli pavard;

125

kai dalyvauja liudytoj apsaugos programoje.[1]

Pakeisti savo tautyb turi teis asmuo, kuris pasirenka kit, taiau vieno i tv ar senoli, tautyb.
Pakeisti vard, pavard, tautyb leidiama asmeniui sulaukus 18 met amiaus. Pakeisti vard, pavard
neleidiama, kai pareikjui yra ikelta baudiamoji byla, kol jis atlieka bausm arba neinyks jo
teistumas.
Praymas pakeisti vard, pavard, tautyb turi bti inagrintas ne vliau kaip per 3 mnesius nuo
praymo padavimo. Prireikus atkurti prarast atitinkam civilins bkls akto ra, Teisingumo
ministerija termin gali pratsti iki 6 mnesi.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atsisakius pakeisti asmens vard, pavard, tautyb
(jei teismas nenusprend kitaip), pakartotinis jo praymas iuo atveju gali bti inagrintas tik prajus
vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti pakeisti vard, pavard, tautyb primimo.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokias atvejais galima pakeisti savo vard (pavard)?
2. Kokia institucija iduoda leidim pakeisti vard (pavard)?
3. Ar gali pakeisti pavard emancipuotas nepilnametis?
4. Kokie dokumentai iduodami pakeitus vard (pavard)?
5. Kaip suprantate formuluot pakeisti vard (pavard) galima, kai ji negraiai skamba?
____________________________________________________________________________
[1] Dl Asmens vardo, pavards, tautybs pakeitimo taisykli patvirtinimo// Valstybs inios. 2001 06 30
Nr.56-2007
31 TEMA. Mirties registravimas
vadas
ioje temoje nagrinsime mirties registravimo tvark, terminus miriai registruoti ir reikm,
vardysime asmenis, kurie pranea apie mirt.
Pagal CK 3.309 str. mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos arba mirimo vietos
vienoje i staig, nurodyt io kodekso 3.280 straipsnyje, remiantis medicininiu mirties liudijimu. Mirtis,
remiantis teismo sprendimu paskelbti asmen mirusiu ar nustaius asmens mirties fakt, registruojama
sprendim primusio teismo buvimo vietos civilins metrikacijos staigoje.
Mirtis registruojama mirusiojo giminaii, jo kaimyn, gyvenamosios patalpos savininko
pareikimu, taip pat medicinos staigos, kurioje is asmuo mir, administracijos ar policijos komisariato
praneimu. Asmens mirties fakt nustato: 1) asmens sveikatos prieiros specialybi gydytojai; 2)
gydytojas patologas; 3) gydytojas teiss medicinos ekspertas; 4) gydytoj konsiliumas; 5) skubios
nestacionarins medicinos pagalbos staig slaugos specialistai; 6) slaugos specialistas, tiesiogiai atliks
mirusio asmens sveikatos prieir nesant gydytojo.[1]
Apie mirt turi bti pareikta ir mirtis turi bti registruota ne vliau kaip per tris paras nuo
mirimo arba mirusiojo suradimo laiko. Registruojant mirt, raomas mirties raas ir iduodamas mirties
liudijim. Medicinin mirties liudijim iduoda: 1) miriai vykus ne stacionarinje asmens sveikatos
prieiros staigoje, ambulatorin medicinos pagalb teikiantis gydytojas; 2) lavono teiss medicinos
ekspertiz atliks gydytojas teiss medicinos ekspertas; 3) lavono patologoanatomin tyrim atliks
gydytojas patologas;4) statym nustatytais atvejais stacionarins asmens sveikatos prieiros staigos
gydytojas, nustats asmens mirties fakt. Gali bti iduodamas laikinas arba galutinis medicininis mirties
liudijimas. Laikinas medicininis mirties liudijimas iduodamas: 1) kai medicininio mirties liudijimo
iraymo metu neinoma mirties prieastis; 2) kai reikia atlikti papildom lavono arba jo audini tyrim
mirties prieasiai nustatyti arba patikslinti. Laikinas medicininis mirties liudijimas ne vliau kaip per
vien mnes turi bti pakeistas galutiniu.

126

Asmen, mirusi laisvs atmimo vietoje, mirt registruoja vietovs, kurioje yra atmimo vieta,
civilins metrikacijos staiga, remdamasi laisvs atmimo vietos administracijos praneimu ir medicininiu
mirties liudijimu. Mirtis, remiantis teismo sprendimu paskelbti asmen mirusiu ar nustaius asmens mirties
fakt, registruojama sprendim primusio teismo buvimo vietos civilins metrikacijos staiga. Kartu su
pareikimu registruoti mirt j registruojaniai staigai turi bti pateiktas medicininis mirties liudijimas
arba siteisjs teismo sprendimas paskelbti asmen mirusiu. Jei mirtis registruota remiantis laikinu
medicininiu mirties liudijimu, jis ne vliau kaip per vien mnes turi bti pakeistas galutiniu.
Registruojant rasto asmens mirt, kai medicininiame mirties liudijime mirties data nenurodyta, ja raoma
lavono radimo diena. Registruojant mirt remiantis siteisjusiu teismo sprendimu, kai sprendime mirties
data nenurodyta, ja raoma io sprendimo siteisjimo diena.
Kontroliniai klausimai:
1. Per kiek laiko uri bti registruojamas mirties faktas?
2. Koks dokumentas iduodamas registravus asmens mirt?
3. Kokie yra teisiniai pagrindai registruoti mirt?
4. Kokia forma gali praneti apie mirt fizinis asmuo?
5. Kokios staigos turi teis registruoti mirt?
________________________________________________________________
[1] mogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymo pakeitimo statymas// Valstybs inios 2002
04 26, Nr. 43-1601
32 TEMA. Civilins bkls akt atkrimas, papildymas ir itaisymas
vadas
i tema skirta civilins bkls akt atkrimo, papildymo ir itaisymo sampratos, pagrind ir
tvarkos analizei, gin dl civilins bkls akt atkrimo, papildymo, itaisymo nagrinjimo teismine
tvarka aptarimui.
Remiantis CK 3.313 str. civilins bkls akt raus atkuria, papildo ir itaiso, jeigu dl to yra
pakankamas pagrindas ir nra suinteresuot asmen gino, civilins metrikacijos staigos. Jei tarp
suinteresuot asmen ikyla ginas, civilins bkls akt raai atkuriami, papildomi ir itaisomi teismo
sprendimu.
Praym papildyti, itaisyti ar pakeisti civilins bkls akto ra turi teis paduoti asmuo, kuriam
raytas is raas, ar jo atstovas.
Mirusi asmen civilins bkls akt raus civilins metrikacijos staigos mint asmen
statymini ir testamentini pdini praymu turi teis papildyti, itaisyti ir pakeisti tik tais atvejais, kai
klaidas ir kitus netikslumus liudija kiti mirusij civilins bkls akt raai arba mirusiojo artimj
giminaii civilins bkls akt ra, arba j atvilgiu priimti teismo sprendimai.
Jei civilins bkls akto raas yra dings, j papildyti, itaisyti ar pakeisti leidiama tik po to, kai
jis nustatytja tvarka yra atkurtas.
Papildyti civilins bkls akt raus leidiama, jei:
1. paaikja duomenys apie asmen, kurio mirtis buvo registruota kaip neinomo;
2. asmens gimimo dat btina papildyti mnesiu ir diena arba diena;
3. tvai pageidauja vaiko iki 7 met amiaus gimimo ra papildyti antruoju vardu;
4. civilins bkls akto ra btina papildyti kitais duomenimis apie asmen, jo tvus ar
sutuoktin.
Itaisyti civilins bkls akt raus leidiama:
1. jei asmens gimimo rae raytas sutrumpintas, maybinis ar maloninis vardas ar ikraipyta
pavard;
2. kai asmens vard, pavard jo civilins bkls akt rauose norima suvienodinti su vardu,
127

pavarde, raytais jo asmens tapatybs dokumente;

3. teismo sprendimu nustaius klaid rae;
4. gyventoj registro tarnybai ar civilins metrikacijos staigai nustaius klaid jos ar kitos
civilins metrikacijos staigos raytame rae;
5. kitais atvejais, jei pareikjas rod rao neteisingum.
Pakeisti civilins bkls akt raus leidiama:
1. Teisingumo ministerijos leidimu pakeitus asmens vard, pavard ar tautyb;
2. jei reikia pakeisti asmens lyt, vard ir pavard dl lyties pasikeitimo (hermafroditui) ar
pakeitimo;
3. pakeitus vaiko pavard ir kitus duomenis dl jo vaikinimo;
4. pakeitus vaiko pavard, kai jo tvai pakeit savo pavardes;
5. pripainus ar nustaius tvyst vaikui, kurio gimimas jau registruotas;
6. panaikinus teismo sprendim nustatyti tvyst;
7. panaikinus teismo sprendim vaikinti;
8. pripainus santuok negaliojania;
9. teismo sprendimu ibraukus i gimimo rao duomenis apie vaiko tv ar motin.
Civilins bkls akto rao papildymo, pakeitimo raas raomas remiantis:
1. teismo sprendimu;
2. Teisingumo ministerijos patvirtinta civilins metrikacijos staigos vadovo ivada pakeisti
asmens vard, pavard ar tautyb;
3. civilins metrikacijos staigos vadovo patvirtinta ivada itaisyti, papildyti ar pakeisti civilins
bkls akto ra;
4. Gyventoj registro tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos suraytu civilins bkls akto
rao klaid protokolu;
5. medicinos staigos iduotu medicininiu mirties liudijimu su duomenimis apie asmen, kurio
mirtis buvo registruota kaip neinomo;
6. tvysts pripainimo pareikimu.
Asmens ar jo atstovo praym papildyti, itaisyti ar pakeisti civilins bkls akto ra civilins
metrikacijos staiga privalo inagrinti per vien mnes nuo praymo gavimo dienos. Civilins
metrikacijos staiga, papildiusi ar pakeitusi civilins bkls akto ra, pareikjui ar jo atstovui iduoda
naujus civilins bkls akt ra liudijimus. Senieji liudijimai paimami ir sunaikinami nustatytja tvarka.
Civilins bkls akt raai atkuriami asmens, kurio raas neiliko, ar jo atstovo praymu, taip pat
vykdant teismo sprendim. Civilins bkls akt ra neilikimo fakt patvirtina archyv paymos, kit
civilins metrikacijos staig atsakymai apie civilins bkls akto rao nebuvim.
Civilins bkls akto raas anuliuojamas (panaikinamas) civilins metrikacijos staigos iniciatyva,
asmens praymu, teismo sprendimu.
Atkurtasis civilins bkls akto raas anuliuojamas, kai atrandamas pirminis raas. Civilins
bkls akto raas anuliuojamas, kada: 1) paaikja, kad tam paiam asmeniui rayti du vienodi raai; 2)
paaikja, kad santuokos nutraukimas registruotas po vieno i sutuoktini mirties; 3) yra teismo
sprendimas dl rao neteisingumo, santuokos pripainimo negaliojania, emesns instancijos teismo
sprendimo dl vaikinimo panaikinimo, pripainimo mirusiu.
Civilins metrikacijos staiga, remdamasi civilins bkls akt raais, esaniais civilins bkls
akt registravimo knygose arba metrik knygose, iduoda asmenims j praymu pakartotinius civilins
bkls akt registravimo liudijimus.[1]
Kontroliniai klausimai:
1. Kokiais atvejais leidiama papildyti civilins bkls akt raus?
2. Kokiais atvejais leidiama itaisyti civilins bkls akt raus?
3. Kokiais atvejais leidiama pakeisti civilins bkls akt raus?
4. Kokiais atvejais anuliuojamas civilins bkls akt raas?
5. Ar papildius (pakeitus) civilins bkls akt ra iduodami nauji civilins bkls akt ra
liudijimai?
128

____________________________________________________________
[1] Civilins metrikacijos taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 05 19
sakymu Nr.1R-160// Valstybs inios. 2006. Nr.65-2415
33 TEMA. Civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimas
vadas
Aptarsime, kokia yra civilins bkls akt ra reikm bei saugojimo tvarka.
CK 3.314 str. nustato, kad civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimo tvark
nustato Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos archyv departamentu. Civilins bkls akt ra ir j
keitimo dokument saugojimo terminus bei Civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimo
tvarka nustato postatyminiai teiss aktai.[1]
Civilins bkls akt raai saugomi miest ir rajon civilins metrikacijos staigose Lietuvos
Respublikos archyv statymo nustatyt laik. Miest, kuriuose nra civilins metrikacijos staig, ir
kaimikj seninij senin registruoti mirties raai per 15 dien perduodami saugoti civilins
metrikacijos staigai. Lietuvos Respublikos konsulini staig registruoti gimimo, santuokos ir mirties
raai per 30 dien perduodami saugoti Vilniaus miesto savivaldybs Civilins metrikacijos skyriui.
Civilins bkls aktus registruojani staig vienas civilins bkls akto rao egzempliorius, pateiktas
Gyventoj registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos, saugomas ioje
staigoje nustatyt laik. Civilins bkls akt ra keitimo dokumentai saugomi miest ir rajon civilins
metrikacijos staigose nustatyt laik. Civilins bkls akt raai ir j keitimo dokumentai, pasibaigus j
saugojimo terminui, nustatyta tvarka sunaikinami. staigos, sauganios dokumentus, kuriems nustatytas
nuolatinio saugojimo terminas, perduoda juos valstybin archyv.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie civilins bkls akt raai saugomi nuolat?
2. kokios staigose saugomi civilins bkls akt raai ir j keitimo dokumentai?
__________________________________________________________
[1] Dl civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimo termin rodykls patvirtinimo//
Valstybs inios, 2002 01 18, Nr. 5-209Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos archyv
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs generalinio direktoriaus 2001 m. birelio 28 d.
sakymu Nr. 126/44 patvirtinta Civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimo tvarka//
Valstybs inios. 2001, Nr.57-2063
VIII DALIES Praktins uduotys (24-33 TEMOS)
Savitikros uduotys
VIII DALIES (24-33 TEMOS) Savitikros uduotys
Vaiko gimimas turi bti registruotas CM per:
1 mn. nuo jo gimimo dienos;
3 mn. nuo jo gimimo dienos;
6 mn. nuo jo gimimo dienos;
Civilinis kodeksas nereglamentuoja termino.
A. ir D. bendrai gyvenoir ved bendr k. Kartu turi 2 snus. A. nori pasikeisti savo pavard vyro,
motyvuodama tuo, kad j santykiai stabils ir ilgalaikiai, sns turi tvo pavard. Ar tenkintinas jos
praymas?
129

taip;
ne;
taip, taiau tik tuo atveju, jei vyras neprietarauja;
taip, taiau tik tuo atveju, jei j bendro gyvenimo trukm ne maesn kaip 5 metai.
Civilins metrikacijos staiga, esant svarbioms prieastims, registruoja santuok:
praymo dl santuokos registracijos pateikimo diena;
prajus savaitei po praymo pateikimo;
prajus dviem savaitms po praymo pateikimo;
prajus ne maiau kaip 1 mn. po praymo pateikimo
Esant ginui tarp suinteresuot asmen civilins bkls akt raai atkuriami, papildomi ir itaisomi:
notarine tvarka;
teismo sprendimu;
civilins metrikacijos staigos vadovo sprendimu;
Teisingumo ministerijos sprendimu.
Miest ir rajon civilins metrikacijos staigos neregistruoja:
tvysts pripainimo ir tvysts nustatymo;
partnerysts;
vardo, pavards, tautybs pakeitimo;
santuokos sudarymo ir santuokos nutraukimo.

1. D.Bigutis ir V.Lisit (abu pilnameiai) sudar santuok pagal karaim religijos apeigas. Po 4 dien
D.Bigutis mir. Nuvykus CM pagal gyvenamj V.Lisits viet buvo atsisakyta traukti santuok
apskait. Kodl? Atsakym pagrskite.
2. L. ir M. kartu gyveno ir ved bendr k. Po penki met bendro gyvenimo L. kreipsi CM nordama
pasikeisti savo pavard vyro. Ji motyvavo, kad j santykiai yra stabils ir ilgalaikiai, be to, jie turi du
snus, kuriems suteikta tvo pavard. Ar tenkintinas L. reikalavimas? Atsakym pagrskite.
3. Irano pilietis ir Lietuvos Respublikos piliet pateik praym Vilniaus m. CMS dl santuokos
registravimo. Tikrinant j dokumentus, paaikjo, kad iranietis savo valstybje jau yra teistai sudars
santuok su kita moterimi. Taiau jis paaikino, kad Irane, kuriame sutuoktiniai rengiasi nuolat gyventi,
poligamija yra leidiama, todl CMS gali registruoti jo antrj santuok. vertinkite situacij.
4. Petras ir Onut kreipsi CM nordami registruoti vaiko gimim ir tvysts pripainim. Petras teigia,
kad su Onute 5 metus gyvena ir veda bendr k ir gims vaikas yra jo. Civilins metrikacijos staigos
pareignas atsisak rayti vaiko gimimo liudijim Petr kaip vaiko tv, nes nepakanka tik jo odinio
patvirtinimo, kad jis mano ess vaiko, kurio gimimas registruojamas, tvas. Ar teisingai pasielg CM?
Atsakym pagrskite.
5. CM kreipsi Alfonsas kriekikas ir pareik reikalavim, kad jis nort pasikeisti savo pavard, nes ji
sunkiai tariama ir dl to kartais klaidingai raoma vairi staig darbuotoj iduodant tam tikrus
dokumentus. Jis nort pasikeisti savo pavard prezidento pavard -Adamkus, nes tai suteikt jam
garbs ir visi manyt, kad jis ess giminaitis. Ar tenkintinas Alfonso reikalavimas? Atsakym pagrskite.
130

6. Aldona ir Antanas kreipsi CM su praymu, kad bt papildyti j dukros duomenys gimimo liudijime,
t.y. jie nori, kad dukra turt du vardus: Greta Goda. Dabartiniame gimimo liudijime yra raytas tik
vienas vardas Greta. J dukra (10 met) taip pat sutinka su tokiu papildymu. Ar tenkintinas tv
praymas? Atsakym argumentuokite.
Literatra:
Pagrindin:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybs inios. 2000. Nr.74-2262
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Treioji knyga. eimos teis. Vilnius, 2002
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius, 2002
5. Civilins metrikacijos taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 05 19
sakymu Nr.1R-160// Valstybs inios. 2006. Nr.65-2415
6. Praneimo apie banyios(konfesij) nustatyta tvarka registruot santuok tvarka patvirtinta Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2003 06 30 sakymu Nr.193// Valstybs inios. 2003. Nr.68-3096
7. Dl Asmens vardo, pavards, tautybs pakeitimo taisykli patvirtinimo// Valstybs inios. 2001 06 30
Nr.56-2007
Papildoma:
8. mogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymo pakeitimo statymas// Valstybs inios 2002 04
26, Nr. 43-1601
9. Dl civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimo termin rodykls patvirtinimo//
Valstybs inios, 2002 01 18, Nr. 5-209
10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos archyv departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybs generalinio direktoriaus 2001 m. birelio 28 d. sakymu Nr. 126/44 patvirtinta
Civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimo tvarka// Valstybs inios. 2001, Nr.57-2063
11. Kudinaviit I. Banytini santuok teisinis reglamentavimas ir apskaita// Jurisprudencija: LTU
mokslo darbai. 2003. T.37(29).

131