ROMĖNŲ ŠEIMOS

TEISĖ
Projektą atliko:
Laura Gaidžiūnaitė, Rasvita Gedeikytė, Ugnė Buzaitė ir Evika Šnaider
 Šeima ( familia)
• Šeima (familia) Romoje buvo visuma asmenų, susietų giminystės ryšiais.
Ją sudarė didelis asmenų junginys, į kurį įėjo vedę sūnūs su savo
žmonomis ir vaikais, klientai ir vergai.
• Ulpianas, mėgindamas nusakyti, ką šeima laiko Romos piliečių teisė,
nurodo: „pagal savąją teisę šeima vadiname asmenų, paklūstančių vieno
asmens valdžiai iš prigimties arba pagal teisę.
 Pater familia
• Užimti šeimos galvos – pater familias padėtį galėjo vyras, turintis Romos
pilietybę.
• Tik pater familia yra visiškai teisnus, nepaklūsta niekieno valdžiai šeimoje
yra visiškai autonomiškas ir tik jis yra personae sui iuris (savosios teisės
asmuo)
• Visi kiti šeimos nariai, esantys pater familia valdžioje ir jam paklūstantys
visiško teisnumo neturėjo ir buvo laikomi personae alieni iuris (svetimosios
teisės asmenys).
 Pater familias pasibaigimas
• Pater familias valdžia pasibaigdavo tik jam mirus arba pačiam to
panorėjus. Mirus jam, sūnūs išsilaisvinę iš pater familias valdžios, patys
tapdavo pater familias, į kurių valdžią patekdavo jų žmonos. Mirusio
pater familias anūkai patekdavo savo tėvų valdžion, o našlę privalėjo
globoti mirusiojo sūnūs.
• Vis dėl to laikui bėgant papročiai ir visuomeninė nuomonė gerokai
apribojo pater familias valdžią.
 Giminystės samprata

• Visi asmenys, pavaldūs vienam pater familias, laikomi giminėmis

nepriklausomai nuo kraujo ryšių.
• Dukra, perėjusi į vyro pater familias valdžią, nutraukdavo ryšius su savo
ankstesne šeima ir netekdavo teisės paveldėti senosios šeimos turtą.
 GIMINYSTĖ
AGNATINĖ KOGNATINĖ

• Dažniausiai nulemta pavaldumo pater • Grindžiama kraujo giminyste.

familias, o ne kraujo ryšio.
• Taip pat skirstoma į tiesiogines ir
• Agnatinė giminystė buvo nustatoma šalutines eilės, o eilės į laipsnius.
tik pagal vyriškosios lyties liniją.
• Skirstoma į tiesiogines ir šalutines
eiles, o šios eilės į laipsnius.
 Agnatinės giminystės eilės ir laipsniai
Eilės Laipsniai

• Giminystė iš vieno bendro protėvio • Tikri broliai ir seserys – 2-ojo laipsnio

atitinka šalutinę eilę (broliai – vieno
tėvo vaikai).
• Agnatai gimę vieni iš kitų –
tiesioginės eilės giminės (senelis,
tėvas, sūnus, anūkas).
agnatai.
• Dėdė ir sūnėnas – 3-ojo laipsnio
agnatai.
• Sūnus – tėvo pirmo laipsnio agnatas.
• Anūkas – senelio antro laipsnio agnatas.
 Kognatinės giminystės eilės ir laipsniai
Eilės Laipsniai
• Tiesioginės eilės giminystė skirstoma • Tėvus ir vaikus sieja tiesioginės eilės
į aukštutinę ir žemutinę. 1-ojo laipsnio giminystė.
• Aukštutinė eilė tai protėviai, o • Šalutinės giminystės laipsnis
žemutinė eilė – palikuonys. nustatomas, pagal gimimų skaičių.
• Šalutinės eilės giminaičiai – kilę iš • Pusbrolius galima įvardinti kaip
vieno bendro protėvio. šalutinės eilės 4-ojo laipsnio
giminaičius.
 Teisinė reikšmė
• Kraujo ryšys jokios teisinės reikšmės neturėjo.
• Agnatinė giminystė –apribojo civilinę apyvartą. Nes personae alieni iuris
(svetimos teisės asmuo), nebuvo nuosavybės teisės subjektai.
• Labai svarbią teisinę reikšmę agnatinei giminystei teikė ius civile, kuri
grindė paveldėjimo pagal įstatymą bei pagal įstatymą skiriamos globos
santykių teisinį reglamentavimą.
 Santuokos teisė

Cum manu Sine manu

* Žmona *Žmona prarasdavo * Žmona * Žmona teisiniu

patekdavo vyro persona sui iuris nepatekdavo vyro požiūriu svetima
priklausomybėn statusą valdžion vyrui ir net vaikams

* Susituokusi moteris * Tokioje santuokoje žmona

tapdavo svetima savo išsaugojo iki susituokiant
buvusiai šeimai buvusią šeiminę padėtį
Konkubinatas
Santuokos sudarymo forma
 Santuokos sudarymo sąlygos
• Pirmoji sąlyga-buvo santuokinis amžius: vyrų-14metų, moterų-12metų.
• Antroji sąlyga-tai sutikimas sudaryti santuoką. Senuoju laikotarpiu tai
buvo tik pater familias sutikimas. Ilgainiui sudaryti santuokai asmeniui
reikėjo jo paties ir būsimosios nuotakos pater familias sutikimo, taip pat
jo paties pater familias ir asmens, kurio valdžion jis gali patekti mirus
pater familias, sutikimo.
• Trečioji sąlyga-buvo besituokiančiųjų ius conubii (teisė kurti šeimą).
 Santuokos pasibaigimas

• Paprastai santuoka baigdavosi vienam sutuoktiniui mirus.

• Sutuoktiniams esant gyviems, santuoka baigdavosi būdama nutraukta, o to pagrindu
pirmiausia tapdavo capitis deminutio, o ji, kaip žinome, buvo trijų laipsnių.
• Cum manu sudarytai santuokai nutraukti žmona teisės neturėjo. Tą galėjo padaryti
tik sutuoktinis arba jo pater familias.
• Santuoką sine manu nutraukti buvo galima ne tik abiejų sutuoktinių valios
išreiškimu, bet ir vieno iš sutuoktinių valia.
• Lex Iulia de adulteriis skelbė santuokos nutraukimą 7 liudytojų akivaizdoje.
 Naujos santuokos sudarymas
• Respublikos ir principato laikotarpiais teisė sudaryti antrą santuoką buvo
neribota.
• Vėlesniais laikais, siekiant apsaugoti pirmos santuokos vaikų interesus,
ribotos kai kurios tėvų, sudariusių antrą santuoką, teisės disponuoti turtu iš
pirmos santuokos.
• Kad ištekėtų antrą kartą, našlė privalėjo laukti ne mažiau kaip 10 mėnesių.
Svarbiausias to tikslas buvo išvengti galimų sunkumų nustatyti tėvystę
vaiko, gimusio ne vėliau kaip po 10mėnėsių nutraukus pirmą santuoką.
 Santykiai tarp vyro ir moters santuokoje
• Santuokoje cum manus-žmona paklūsta vyro arba jo pater familias manus;
vyras galėjo susigrąžinti namus palikusią žmoną; žmona neturėjo turtinių teisių;
vyras galėjo taikyti įvairias bausmes žmonai; žmona buvo jos vyro ir jo agnatų
įpėdine; žmona negalėjo būti baudžiama neišklausius jos šeimos narių.
• Santuokoje sine manu-vyras neturi drausminės galios; žmonos teisinė padėtis
nesikeičia; jei iki santuokos žmona turi sui iuris statusą, tai jį ir išsaugo; Taikoma
beneficium competentiae – reikalavimas sutuoktiniui palikti tiek turto, kad
nereikėtų skursti; vyro pareiga buvo išlaikyti šeimą, o žmona ir vaikai galėjo
reikalauti išlaikymo; turtas, kurį moteris turėjo iki santuokos, priklauso jai.
 Dos ir donatio
Dos: atsirado paprotys santuokos sudarymo metu vyrui duoti kraitį (dos). Tai
buvo turtas, kurį iš savo turto išskirdavo žmona arba jos pater familias. Dos
turėjo apsaugoti vyrą nuo žmonos iniciatyvos skirtis.
Donatio: gyvavo paprotys žmonai duoti ikivestuvines dovanas (donatio ante
nuptias). Dos įgavus sankcijų pobūdį, ikivestuvinis dovanojimas įgijo svarbą.
Dovanos dydis turėjo atitikti kraičio dydį. Vėliau buvo leidžiama dovanas
dovanoti ir po vestuvių(donatio propter nuptias), nors tai net nelabai
priskiriama dovanojimui, kadangi visos dovanos ir toliau priklausė vyrui.
 Tėviškoji valdžia
(PATRIA POTESTAS)
• Patria potestas- absoliuti
patriarchalinės šeimos galvos
valdžia, kuri apėmė ne tik patį
vaiko asmenį, bet taip pat ir visą jo
įgytą turtą.
• Romėnų šeimos tėvų ir vaikų
santykius lėmė patria potestas.
 PATRIA POTESTAS
• Romėnų teisė pripažino TIK tėvo valdžią vaikams. Ne tik tėvui esant gyvam,
bet ir jam mirus motina vistiek neturėjo jokių teisių į savo vaiką.
• Santykių pagrindas yra teisėta santuoka ir teisėta šeima. Vaikai, gimę
nesantuokiniai, savo tėvams yra svetimi, nes teisė remiasi agnatine
giminyste. Vėliau remiantis kraujo ryšiais laikoma, kad neteisėti vaikai
teisiniu požiūriu tėvo visai neturi, todėl jų tėvas į juos patria potestas neturi.
• Konkubinate gimę vaikai turi teisę į išlaikymą ir paveldėjimą, bet jų tėvas
patria potestas į juos neturi;
• Nuo pater potestas priklauso naujagimio likimas.
Tėviškos valdžios atsiradimas galėjo būti
dvejopas:
Natūraliu būdu Juridiniai veiksmai
legitimatio per
oblationem curiae
Įteisinimas
(legitimatio) taikytas legitimatio per
TIK liberi naturales subsequens matrimonium
legitimatio per
rescriptum

Įsūnijimas arrogatio

adoptio
 Tėviškos valdžios pasibaigimas:
• Tėvui mirus
• Šeimos galvos capitis deminutio maxima bei capitis deminutio media
netekimas
• Išimtiniais atvejais: iš tėvo valdžios išsilaisvindavo vaikai, užimantys
aukštas valstybines arba dvasines pareigas.
• Juridinis veiksmas – emancipacija.
 Tėviškos valdžios turinys:
• Ius vitae necisque – vaiko gyvybės ir mirties teisė. Naujagimio paėmimas
į rankas buvo simbolinis gestas, reiškiantis leidimą jam gyventi. (XII
lentelių įstatymuose buvo imperatyva sunaikinti išsigimusį naujagimį).
• Ius exponendi šeimos galvos teisė atsisakyti naujagimio. Ilgainiui imta
riboti, dominato laikotarpiu griežtai smerkiama, nors kasdieniame
gyvenime romėnų visuomenė toleravo.
• Ius vendendi reiškė galėjimą parduoti vaiką.
• Consensu – teisė duoti sutikimą pavaldaus vaiko santuokai.
Pater familias ir jam pavaldžių šeimos narių tarpusavio turtiniai teisiniai santykiai:

• Šeimos turto valdytojas buvo šeimos galva. Jis yra vienintelis asmuo, atstovaujantis
šeimai santykiuose su išorės subjektais vykdomoje teisinėje-turtinėje apyvartoje.
• Palaipsniui vis daugiau teisių skirta alieni iuris asmenims. Imta atskirti turtą, kurį
galėjo valdyti savarankiškai kiti šeimos nariai. Pvz.: peculium.
• Principato pradžioje atsirado karinis pekulijus. Peculium castrense buvo atskiras
sūnaus turtas, šis turtas galėdavo atitekti tėvui tik tada, jei sūnus mirdamas
nepalikdavo jo įpėdiniams. Peculium adventicium – turtas, kurį vaikai gaudavo iš
trečiųjų asmenų.
 Globa ir rūpyba samprata
• Asmeniui sui iuris dėl amžiaus, sveikatos būklės, savo ypatingos padėties
įgyvendinant ir ginant savo civilines subjektyvines teises, gali būti
reikalinga kitų asmenų pagalba. Šiam tikslui romėnų teisėje buvo globos
(tutela) ir rūpybos (cura) institutai.
• Esminis požymis, skiriant rūpybą nuo globos, buvo tai, kad globėjas
(tutor) rūpinosi globotinio turtu ir jo asmeniu. Tuo tarpu rūpintojas buvo
skiriamas tam, kad pasirūpintų rūpintinio turtu.
 Globa nepilnamečiams
• Globa nepilnamečiams buvo skiriama tuomet, kai asmuo, jaunesnis nei 12
(moteris) arba 14 (vyras) metų, mirus jo šeimos galvai, tapdavo persona
sui iuris.
• Ilgainiui globėjo užduotimi tapo ne tik globotinio turto administravimas,
turto tvarkymas, turto išsaugojimas bei pastangos, kad jis nesumenktų bet
ir rūpinimasis globotinio asmeniu (jo auklėjimas, lavinimas, išlaikymas).
• Globėjas nepilnamečiui galėjo būti skiriamas testamentu, pagal įstatymą
arba kompetentingo valstybės pareigūno sprendimu.
 Globotinio interesų apsaugai ir gynybai
romėnų teisė numatė specialias procesines
priemones
Pirmoji, kuria naudotasi Antroji, globotinio interesų
dažniausiai, buvo tiesioginis apsaugos priemonė buvo
ieškinys. Sulaukęs accusatio suspecti tutoris. Šiuo
pilnametystės, šį ieškinį ieškiniu siekta nustatyti, ar
buvusiam savo globėjui turėjo globėjas yra vertas pasitikėjimo
teisę reikšti buvęs globotinis. ir naujo globėjo paskyrimo.
 Globa moterims
• Moterų globa – tai senas, jau XII lentelių įstatymuose numatytas romėnų
teisės institutas.
• Šios globos rūšies tikslas, visų pirma, buvo išlaikyti šeimos turtą agnatinių
giminaičių rankose.
• Pilnametė moteris, galėjo savarankiškai tvarkyti savo turtinius reikalus,
tačiau globėjo dalyvavimas buvo reikalingas sudarant kai kuriuos svarbius
teisinius padarinius sukeliančius sandorius.
 Rūpyba

Cura furiosi Cura prodigi Cura minoris Curator minoris

• Psichikos ligonio • Jaunuolio, • Skirdavo
• Eikvotojo turto
rūpyba nesulaukusio 25 magistratas
rūpyba
metų rūpyba pagal paties
minor arba jo
giminaičių
pareiškimą.
 Šaltiniai
• 1. Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S. Romėnų teisė. Vilnius: Justitia,
2007.
• 2. Jonaitis M. Romėnų privatinė teisė. Vilnius: Mykolo Romerio
universitetas, 2014.
• 3. Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S. Romėnų teisė. VilniusL Justitia,
1999.