Europos Sajungos Teise

ES institucin sistema | Dst. Agn Verelyt | 2012 m. lapkriio 13 d.
| Potenciali koliokviumo klausim atsakym

KONSOLIDUOTA VERSIJA
ES institucin sistema
Dst. Agn Verelyt
2012 m. lapkriio 13 d.
Potenciali koliokviumo klausim - atsakym
1. Europos Bendrij susikrimo prieastys
Kertinis akmuo Europos Bendrijai buvo padtas 1950 m. gegus
9 d., kai Pranczijos usienio reikal ministras Robertas umanas (Robert
Schuman) pateik savo ir ano Mon (Jean Monnet) parengt plan,
umano deklaracij.
Robertas umanas ikl idj, konkreiai - Vokietijos Federacinei
Respublikai ir bet kuriai kitai to pageidaujaniai Europos valstybei pasil
sujungti j turimus angli ir plieno iteklius Europos angli ir plieno
bendrij (EAPB). Tuo metu niekas neinojo, jog jai buvo lemta tapti pirmja i
trij Europos Bendrij - kartu su Europos ekonomine bendrija (EEB) ir
Europos atomins energetikos bendrija (Euratomu). Europos Anglies ir Plieno
Bendrija (EAPB) pradjo savo veikl 1952 m. ir apjung jau 6 valstybes:
Pranczij, Vokietij, Italij ir Beneliukso alis. ios bendrijos krimas tapo
realiu vienijimosi ingsniu yminiu naujos eros pradi.
umano paskelbtoje deklaracijoje buvo tikimasi, kad kurta EAPB
pads sureguliuoti santykius tarp Pranczijos ir Vakar Vokietijos bei
formuoti bendr rink. Jau tada buvo aiku, kad ateityje bendroji rinka turs
bti iplsta kitas ekonomines sferas.
1954 m. buvo pasilyta sukurti muit sjung naujoms
ekonomikos akoms, tarp j energetikai ir transportui. Pasilym EAPB
valstybi nari vyriausybs 1955 m. apsvarst Mesinoje ir prim garsij
Mesinos rezoliucij. Joje buvo kalbama apie ekonomins bei politins
Europos Sjungos btinyb. EAPB vyriausybi nari komitetui buvo pavesta
apsvarstyti galimus jimus tolimesn integracij. 1956 m. komitetas atliko
savo darb ir jo ataskaita tapo pagrindu kitoms deryboms.
1957 m. kovo 23 d. Romos konferencijoje eios valstybs
pasira dvi sutartis (sigaliojusias 1958 m. sausio 1 d.), kurdamos dvi
naujas organizacijas:
Europos Ekonomin Bendrij (EEB), kurios tikslai: muit ir kit
kiekybini apribojim panaikinimas, vieningo muit tarifo vedimas, bendra
usienio prekybos politika, laisvo moni, paslaug ir kapitalo judjimo
utikrinimas, bendra agrarin politika, vieningos konkurencins sistemos
vedimas, teiss harmonizavimas;
Europos atomins energetikos bendrij (Eurotomas), kurios
pagrindiniai udaviniai: tyrimai ir mokslini ini propagavimas, vieningos
saugumo normos, apsirpinimas rda, degiomis mediagomis, investicij
skatinimas, bendros branduolins energetikos rinkos sukrimas.
Pagrindins prieastys skatinusios sukurti Europos bendrij buvo:
Istorikai susiklost, kad Europos Bendrij krime didel vaidmen
vaidino ekonominis faktorius. Europos valstybi vienijimosi viena i
uduoi, numatyt 1957 m. Romos sutartyje, buvo stiprinti j ekonomik,
t.y. sukurti rink bei ekonomin ir pinig sjung, skatinti darn ir tolyg
ekonomins veiklos pltojim, tolyg ir be infliacijos augim, siekti aukto
lygio ekonomikos susiliejimo bei aukto aprpinimo darbu ir socialins
apsaugos, gyvenimo lygio kilimo, valstybi nari ekonomins ir socialins
sanglaudos bei solidarumo. Bdas tam buvo parinktas - laisva prekyba
tarpusavyje. Apibendrinant, Pagrindins prieastys:
Pranczijos ir Vokietijos sutaikymas,
1 / 47
ES institucin sistema | Dst. Agn Verelyt | 2012 m. lapkriio 13 d. | Potenciali koliokviumo klausim atsakym
Bendros rinkos suvienijimas,

Laisvos prekybos erdvs sukrimas,
Muit ir kit kiekybini apribojim panaikinimas, muit
tarifo vedimas,
Tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas,
moni, paslaug ir kapitalo judjimo utikrinimas,
Vieningos konkurencins sistemos vedimas,
Tarpvalstybins
organizacijos,
turjusios
aiki
supranacionalini bruo sukrimas,
Bendrosios ems kio ir prekybos politikos sukrimas.
2. Europos Sjungos (ES) teiss klasifikacija

ES teis yra tarsi tarpin tarp prastini nacionalins ir
tarptautins teiss lygmen. Ji ne tik kaip tarptautin teis reguliuoja
tarpvalstybines sutartis sudariusi ali tarpusavio santykius, bet galioja ir
kaip bendra valstybi nari vidaus teis, kadangi ali nari sutartimis
nustatyta Bendrijos teiss virenyb nacionalins teiss atvilgiu ir
tiesioginis jos galiojimas.
ES teis skirsoma :
1. ES pirmin teis - pamatiniai teiss aktai (steigimo ir stojimo
sutartys, tarptautins sutartys).
2. ES antrin teis - ivestin ES teis, priimta remiantis ES
pirmine
teise
(direktyva,
reglamentas,
sprendimas,
rekomendacija).
3. ES "nacionalin" (t. y. ES valstybi nari) teis- apima teis,
atsiradusi dl ES teiss gyvendinimo bei taikymo (pvz.,
direktyv nuostatas perkeliantys statymai, nacionalini teism
sprendimai dl ES teiss taikymo, kiti teiss aktai).
3. Europos teiss svoka

Europos teis- (Europin teis) - Europos regiono teis. ES teiss
norm sistema, virvyriausybin teis. vairiomis prasmmis tai gali bti
tarptautin, virvalstybin, tarptautini Europos regiono organizacij arba
nacionalin (Europos regiono) valstybi teis (tokia samprata naudojama,
pvz., Lyginamojoje teistyroje).
4. ES sutartimi (Mastrichto) vesti pagrindiniai EB struktros

pakeitimai
Vienas i svarbiausi pakitim- atsiranda bendro sprendimo
procedra (EP gyja Veto teis).
Teisinis pagrindas ekonominei pinig sjungai, nutarta vesti
bendr valiut, problema- realiai valstybs norjo perduoti tik monetarines
teises.
Atsiranda ES pilietybs institutas. Psichologiniu poiriu itin
reikmingas dalykas. Klasikins vieosios teiss pilietyb yra politinis ryys
tarp asmens ir valstybs. Pilietybs instituto tvirtinimas ymi tai, kad yra
tiesioginis ryys tarp subjekto ir pilieio.
2 / 47
Atsiranda nauja procedra, kuri leidia bausti valstybes. Iki iol

egzistuoja paeidimo procedra. EK ar valst. nar gali kreiptis ir ES
teisingumo teismas gali konstatuoti, kad valstyb nar nevykdo
sipareigojim. Teismas nepareigodavo valstybs laikytis sipareigojim,
taiau konstatavimo pakakdavo.
Svarbu, kad subsidiarumo principas buvo iplstas visas sritis.
Pasakyta, kad jis yra pamatinis vis Europos bendrij principas ir turi bti
taikomas visoms sritims.
Taip pat kiti instituciniai pokyiai (Region komitetas, BUSP,
Europolas it t.t.)
3 / 47
5. Ramsi sistema ES (iki Lisabonos sutarties sigaliojimo)

Mastrichto sutartimi steigtai Sjungai Sutartis suteik tam tikr
gali, kurios suskirstytos tris grupes, paprastai vadinamas ramsiais:
pirmasis ramstis Europos Bendrijos, suteikianios pagrind
Bendrijos institucijoms gyvendinti galiojimus, kuriuos Sutartyje nustatytose
srityse joms perdav valstybs nars;
antrasis ramstis bendroji usienio ir saugumo politika,
nustatyta Europos Sjungos sutarties V antratinje dalyje;
treiasis ramstis bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus
reikal srityje, nustatytas Europos Sjungos sutarties VI antratinje dalyje.
ES struktra iliko iki Lisabonos sutarties, taiau pastaroji daug k
pakeit. Tuo metu buvo 3 ramsi sistema.
Europos Bendrija (pirmasis ramstis)
Bendrijos udavinys valstybse narse skatinti darni,
subalansuot ir tvari ekonomins veiklos pltr, aukto lygio uimtum ir
socialin apsaug, vyr ir moter lygyb, tvar ir neinfliacin augim, didel
konkurencij ir ekonomini rezultat konvergencij, aukto lygio aplinkos
apsaug, gyvenimo lygio ir gyvenimo kokybs gerinim, valstybi nari
ekonomin ir socialin sanglaud bei solidarum. Siekdama i tiksl ir
nevirydama savo galiojim Bendrija sukr bendr rink ir su tuo
susijusias priemones, nustatytas EB steigimo sutarties 3 straipsnyje, bei
inicijavo ekonomin ir vien bendr pinig politik, minim 4 straipsnyje.
Bendrijos veikla turi bti vykdoma laikantis proporcingumo principo, o
srityse, kurios nepriklauso jos iimtinei kompetencijai, subsidiarumo
principo (EB steigimo sutarties 5 straipsnis).
Pirmasis ramstis- ekonominis (apima ankstesnes nuostata), iki tol
egzistavusios trys bendrijos; jis vadintas Europos Bendrija. Mastrichto
sutartimi EB priskirta nauja kompetencija. Svarbu tai, kad pirmasis ramstis
yra virnacionalinis ramstis- jame sprendimai gali bti priimami kvalifikuota
bals dauguma; ES teisingumo teismas gali priimti vairaus pobdio
sprendimus.
Bendroji usienio ir saugumo politika (BUSP) (antrasis ramstis)
Sjunga kelia sau tiksl nustatyti ir tarpvyriausybiniais bdais
gyvendinti bendrj usienio ir saugumo politik (*6.1.1.). Valstybs nars
turi aktyviai ir beslygikai remti i politik lojalumo ir savitarpio
solidarumo dvasia. Jos tikslai:
apsaugoti Sjungos bendrsias vertybes, svarbiausius
interesus, nepriklausomum ir vientisum, vadovaujantis Jungtini Taut
Chartijos principais;
visokeriopai stiprinti Sjungos saugum;
ilaikyti taik ir stiprinti tarptautin saugum vadovaujantis
Jungtini Taut Chartijos principais, taip pat Helsinkio baigiamojo akto
principais ir Paryiaus chartijos tikslais, skaitant su iors sienomis
susijusius principus;
skatinti tarptautin bendradarbiavim;
pltoti ir stiprinti demokratij, teisin valstyb ir pagarb
mogaus teisms bei pagrindinms laisvms.
Antrasis ramstis- bendra usienio ir saugumo politika. Ankstesnis
Europos politinis bendradarbiavimas (BUSP). Atsirado naujos veiklos sritys
kurus pai ES, kuri iki tol de iure nebuvo. Mastrichto sutartis- formalusis
pagrindas kalbti apie bendr politik.
4 / 47
Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikal srityje (treiasis

ramstis)
Sjungos tikslas tarpvyriausybiniais bdais pltoti bendrus veiksmus toliau
nurodytose srityse (*4.11.1.), siekiant pilieiams utikrinti aukto lygio
apsaug laisvs, saugumo ir teisingumo erdvje.
Kalbama apie ias sritis:
asmen vykimo per Bendrijos iors sienas taisykls ir kontrol;
kova su terorizmu, sunkiais nusikaltimais, prekyba narkotikais ir
tarptautinio masto sukiavimu;
teisminis bendradarbiavimas baudiamosiose ir civilinse bylose;
Europos policijos biuro (Europolo) steigimas bei nacionalini policijos
pajg keitimosi informacija sistemos sukrimas;
kova su neteista imigracija;
bendra prieglobsio politika.
Treiasis ramstis- Policijos ir teism bendradarbiavimas
baudiamosiose bylose (atsirado sukrus vidaus rink, panaikinus sien
kontrol).
Ilg laik pirmieji ramsiai nesiskyr nuo paprasto
tarpvyriausybinio bendradarbiavimo tiesiog po ES vliava.
6. ES kaip virnacionalin organizacija
Europos Sjungos teis laikoma savarankika teiss sistema, kuri
nepriklauso nuo valstybi nari nacionalins teiss. ES teiss normos pagal
teisin gali yra viresns u valstybi nari nacionalin teis, nuo jos
nepriklausanios bei privalomos valstybms narms. Virnacionalin teis
yra gyvendinama speciali ES institucij, kurios nra pavaldios valstybms
narms, pagalba. Prieingai nei tarptautin teis, kurios norm laikymasis ir
vykdymas priklauso nuo tarptautins teiss subjekt geros valios,
virnacionalin teis ir jos privalomumas garantuojamas atitinkamo
specialaus administracinio mechanizmo dka.
7. ES skirtumai nuo valstybs ir tarptautini organizacij
Skirtumai nuo valstybs:
ES kilms altinis priklauso vieosios tarptautins teiss sriiai. Tai
tarpvalstybins sutartys, o ne tautos valios aktas. Modernios valstybs
organizacijos pirminis altinis konstitucija, kaip tautos aktas, kaip tautos
susitarimas tvirtinti tam tikr valstybinio gyvenimo organizacij, valdios
institucijas ir j gali ribas, piliei teisinio statuso pagrindus. Valstyb
visada tautos krinys.
ES ir jos institucijos veikia tik pagal suteiktin kompetencij, jos
paios tos kompetencijos rib pakeisti negali. Tuo tarpu valstybin piliei
bendruomen, priimdama konstitucij, gyvendina jai priklausani
Kompetenz Kompetenz, t. y. kompetencij nusistatyti savo kompetencij. Tai
esminis valstybs ir ES skirtumas.
Skirtumai
nuo
tarptautini
organizacij.
Teisingumo
Teismo
jurisprudencijoje yra konstatuota, kad Bendrija yra sukrusi nauj teisin
tvark, kad jos naudai valstybs tam tikrose srityse apribojo savo suverenias
teises:
kad yra sukurti supranacionaliniai organai, kas nra bdinga bendrajai
tarptautinei teisei;
kad ES teis veikia ir yra taikoma tiesiogiai alyse narse, valstybs
nars sutiko, jog ES sutartys bei ES institucij aktai turs prioritet
nacionalins teiss atvilgiu;
5 / 47
kad ESTT sprendimai privalomi valstybms, j nacionalins teiss

subjektams bei ES institucijoms;
kad ES teiss subjektai yra ne tik valstybs, bet ir j fiziniai bei
juridiniai asmenys. ES pilieiai turi politin atstovyb ir gali pasisakyti
sprendim primimo procese.
6 / 47
8. Narysts ES kriterijai
Naujos valstybs, siekianios narysts ES, turi atitikti tris taip
vadinamus Kopenhagos kriterijus. Kopenhagos kriterijai tai 1993 metais
Kopenhagoje vykusio Europos virni tarybos susitikimo ivados, skirtos
Vidurio ir Ryt Europos valstybms, siekianioms narysts ES. Kriterijai yra
trys:
Stabili institucij, garantuojani demokratij, statym virenyb,
mogaus teises ir pagarb maum apsaugai buvimas.
Funkcionalios rinkos ekonomikos veikimas, jos pajgumas atlaikyti
konkurencijos spaudim ir rinkos jg veikim ES.
Sugebjimas prisiimti narysts sipareigojimus, sipareigojimas siekti
politins, ekonomins ir pinig sjungos.
Papildomas kriterijus, prajus dvejiems metams 1995 met Madrido
Europos virni susitikime tai valstybini administracini struktr
pertvarkymo bei prisitaikym prie ES reikalavim svarba.
9. Galimi valstybi nari teisi, kylani i narysts ES, suvarymai,
tam taikoma tvarka
ESS 7 straipsnis
(ES sutarties ex 7 straipsnis)
1. Remdamasi pagrstu vieno tredalio valstybi nari, Europos Parlamento
arba Europos Komisijos pasilymu, Taryba, sprsdama keturi penktadali
savo nari bals dauguma ir gavusi Europos Parlamento pritarim, gali
nutarti, jog ikilo aikus pavojus, kad kuri nors valstyb nar gali iurkiai
paeisti 2 straipsnyje nurodytas vertybes. Prie priimdama tok nutarim,
Taryba iklauso t valstyb nar ir, sprsdama ta paia tvarka, gali teikti jai
rekomendacijas. Taryba reguliariai tikrina, ar toliau yra vadovaujamasi tais
motyvais, kuriais buvo grindiamas toks nutarimas. 2. Europos Vadov
Taryba, remdamasi tredalio valstybi nari arba Europos Komisijos
pasilymu ir gavusi Europos Parlamento pritarim, gali vieningai nusprsti,
kad kuri nors valstyb nar iurkiai ir nuolat paeidia 2 straipsnyje
nurodytas vertybes; prie tai Taryba paprao atitinkam valstyb nar
pateikti savo pastabas. 3. Taryba, primusi sprendim pagal io straipsnio 2
dal, kvalifikuota bals dauguma gali nusprsti sustabdyti atitinkamos
valstybs nars tam tikras Sutartis taikant atsirandanias teises, skaitant
tos valstybs nars vyriausybs atstovo Taryboje balsavimo teises. Taip
darydama Taryba atsivelgia tokio teisi sustabdymo galimus padarinius
fizini ir juridini asmen teisms bei pareigoms.
Atitinkamos valstybs nars sipareigojimai pagal Sutartis visais atvejais
ilieka tai valstybei privalomi.
4. Taryba kvalifikuota bals dauguma vliau gali nusprsti pakeisti arba
panaikinti priemones, kuri buvo imtasi pagal 3 dal, jei pasikeit padtis,
privertusi j imtis.
5. Balsavimo tvarka, io straipsnio tikslais taikoma Europos Parlamentui,
Europos Vadov Tarybai ir Tarybai, nustatoma Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo 354 straipsnyje.
10. Pirmins ir antrins ES teiss santykis
Pirmin ES teis tai ES funkcionavimo pagrindas. J sudaro ES sutartis,
SESV, SESV protokolai, bendrieji ES teiss principai, nauj valstybi nari
stojimo sutartys, asociacijos sutartys ir kt. Antrin teis tai visi teiss aktai,
7 / 47
kuriuos priima ES institucijos savo kompetencijos ribose (reglamentai,

direktyvos, sprendimai, nuomons ir rekomendacijos). Pirmin teis nulemia
antrins teiss turin, btent pirmins teiss pagrindu yra priimami antrins
(ivestins) teiss aktai. ES teiss hierarchijoje auktesn teisin gali turi
pirmin teis. Tam, kad galiot ES antrin teis, jos aktai turi bti
suderinami su hierarchikai viresne teise.
11. Kas sudaro pirmin ES teis?
ES pirmin teis sudaro:
Galima teigti, kad bet kurios ES rmuose sudaryti tarptautiniai susitarimai i
esms yra pirmins teiss dalis. Visos steigiamosios sutartys (Paryiaus,
Romos, Eurotomo). Vis i sutari vlesns pataisos (pvz. Amsterdamo,
Nicos, Lisabonos). Nauj valstybi stojimo sutartys. vairs protokolai
prie vis sutari, t.y. ir steigiamj, ir patais, ir stojimo sutari. Valstybs
nars mgsta daryti vairius pareikimus, kaip jos supranta vien ar kit
pirmins teiss nuostat. Galimos dvi situacijos: a) deklaracij padaro visos
valstybs nars, pvz. ES konstitucinje sutartyje virenybs principas
tvirtintas paioje sutartyje, Lisabonos sutartyje to atsisakyta, taiau
valstybs nars pridjo deklaracij, kurioje pasak, kad gerbia ESTT
suformuot praktik ir ruoiasi to principo laikytis, b) viena ar kelios
valstybs nars pareikia deklaracijas, pvz. 1992 m. Mastrichto sutartimi
buvo trauktas pilietybs institutas, o daliai valstybi jis nepatiko, todl
Danija pridjo vienaali deklaracij, kurioje teig, kad tos nuostatos nieko
nesukuria ir neturt sukurti. Bendrieji teiss principai. ES sudaromi
tarptautiniai susitarimai. Tokie susitarimai yra privalomi ir ES
institucijoms, ir valstybms narms.
12. ES teiss virenybs principo turinys ir reikm.
Nors nei ES, nei EB sutartyje is principas netvirtintas, taiau pagal i
sutari sistem ir tikslus bei Europos Teisingumo Teismo praktik
sprendiant bylas galima teigti, kad princip i esms pripasta tiek
Sjungos institucijos, tiek ir valstybs nars. Be io principo bt
nemanoma gyvendinti ES teiss. Visada reikia vertinti tok fakt, kad,
stodama Europos Sjung, valstyb nar apriboja savo kompetencij tokia
pat dalimi, kaip ir visos kitos valstybs nars ir taip ios perduotos
kompetencijos ribose Sjungoje kuriama nauja teisin tvarka, privaloma
kiekvienai valstybei narei. Jei valstybs nars nesuteikt tokiai ES teisinei
tvarkai virenybs, tai kiekviena valstyb nar turt neribotas galias i ES
teis paeisti ar jos nevykdyti ilaikydama ar priimdama jai
prietaraujanius nacionalins teiss aktus ir todl bt nemanoma
gyvendinti bendr tiksl, kuri siekiama kuriant Bendrijas ir Europos
Sjung.
ESTT sako, kad ES teis turi virenyb bet kokios nacionalins teiss
atvilgiu. De iure ne vis valstybi teismai pripasta beslygin virenyb.
De facto nra inoma sprendim, kada virenybs principas bt paneigtas,
kada jo bt atsisakyta laikytis.
13. ES teiss virenybs principo taikymo pasekms valstybse
narse
8 / 47
Tuo atveju, kai egzistuoja kolizija tarp vidaus teiss normos ir tarptautins
teiss normos, turinios tiesiogin veikim vidaus teiss sistemoje, virenyb
turi tarptautinje sutartyje tvirtinta norma; i virenyb kyla i paios
tarptautins teiss, tvirtintos tarptautinje sutartyje prigimties; a fortiori i
nuostata yra taikoma, kada, kaip ir iuo atveju, kolizija kyla tarp vidaus
teiss normos ir Bendrijos teiss normos; taip yra todl, kad sutartys, kurios
sukr Bendrijos teis, nustat nauj teisin tvark, pagal kuri valstybs
nars apribojo savo suvereni gali gyvendinim t sutari nustatytose
srityse
9 / 47
14. Antrins ES teiss svoka
15. ES teiss bendrieji principai (svoka, skirstymas, vieta ES teiss

altini sistemoje)
Bendrieji ES teiss principai tai nerayti principai, kurie bdingi daugelio
valstybi nari teisinms sistemoms; iuos principus ES teiss veikimo srit
trauk Europos Sjungos Teisingumo Teismas; jei ES teiss aktas paeidia
iuos principus, ESTT j gali panaikinti; tam tikri principai iuo metu yra
tvirtinti ES sutartyje (2 str.); Bendrieji ES teiss principai yra ie: mogaus
teisi apsauga, nediskriminavimas, teisinis tikrumas, teisti lkesiai,
proporcingumas ir pan.; Konkreius principus, svarbius ES teiss
funkcionavimui, sukr ir ipltojo ESTT savo praktikoje, taiau tai nra
bendrieji teiss principai: ES teiss tiesioginis veikimas, ES teiss virenyb,
valstybs atsakomyb asmeniui u al.
iems principams sunku priskirti viet ES teiss altini sistemoje. Juos
galima traktuoti kaip teiss dal; kartais kildinami ir i steigiamj sutari,
kartais i valstybi nacionalini tradicij.
Skirstyma sgali bti:
1)
Administracinio teistumo principai taisykls, kurios nustato ribas ES
institucij ir valstybi nari administracins valdios veiksmams pvz.,
teistumo, nediskriminavimo, proporcingumo, teisinio tikrumo principai;
2)
Pagrindins mogaus teiss ir laisvs pvz., teis nuosavyb,
privataus
gyvenimo
apsaug,
teis
gynyb
ir
kt.;
3) Ekonomins laisvs (laisvas preki, asmen, paslaug ir kapitalo
judjimas);
4)
Auganti grup politini princip subsidiarumo, lojalumo, vieumo.
16. Kokie teiss aktai sudaro antrin ES teis.

Visi ivardinti SESV 288str. vardinti visi galimi priimti teiss aktai :
reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos ir nuomons.
288 straipsnis
(EB sutarties ex 249 straipsnis)
Vykdydamos Sjungos kompetencij, institucijos priima reglamentus,
direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Reglamentas yra
taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose
valstybse narse.
Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato,
kur reikia pasiekti, atvilgiu, bet nacionalins valdios institucijos pasirenka
jos gyvendinimo form ir bdus.
10 / 47
Sprendimas yra privalomas visas. Sprendimas, kuriame nurodomi jo

adresatai, yra privalomas tik tiems adresatams.
Rekomendacijos ir nuomons neturi privalomosios galios.
17. Tarptautins sutartys ES teiss altini sistemoje.
ES turi materialij (teiskros) kompetencij viduje. ES neivengiamai turi
turti ir iorin kompetencij, t.y. sudaryti tarptautinius susitarimus su
treiosiomis valstybmis ir TO. iuo atveju su Lisabonos sutartimi buvo
trauktos naujos nuostatos, kurios patikslina, detalizuoja atvejus, kada
tarptautinius susitarimus galima sudaryti. Procedra ilieka analogika.
- Tada, kai susitarimo sudarymas btinas pasiekti steigiamosiose sutartyse
numatyt tiksl.
- ES gali veikti kai tai numato antrin teis.
- Kai jis gali turti poveik bendroms taisyklms, keisti j apimt.
Svarbu, kad tokios sutartys yra privalomos ir ES institucijoms, ir valstybms
narms.
Tai yra ES teiss dalis ir jas gyvendinti, j laikytis, jas tinkamai taikyti privalo
ir institucijos, ir valstybs nars.
Jos yra aukiau antrins teiss (nors alimien priskyr jas antrinei teisei).
velgiant struktrikai galima sakyti, kad analogika situacija yra kaip
Lietuvoje Konstitucija tarptautiniai susitarimai statymai.
Jeigu antrinis teiss aktas prietaraus ES sudarytam tarptautiniam
susitarimui, jis gali bti pripaintas negaliojaniu. Pvz. 1994 m. byloje prie
Taryb buvo panaikintas reglamentas, kuris prietaravo susitarimui.
Mirios sutartys tai sutartys, kai vienoj puss yra ES ir valstybs nars, o
kitoj pusj treioji alis ar organizacija. Jos sudaromos tada, kai ES trksta
kompetencijos vienai sudaryti sutart su treija alimi ar organizacija, todl
reikia, kad prisijungt ir valstybs nars.
18. Valstybi nari sudaromos tarptautins sutartys su treiomis
alimis, j taikymas ES.
Jie nra ES teiss dalis. Kompetencijos srityse, kuriose valstybs ilaiko
kompetencij, tokius susitarimus daryti galima. Kai valstyb vertina savo
bsimj prisijungim prie ES, turi vertinti savo sudarytus tarptautinius
susitarimus, kai kuriuos turi denonsuoti, nes kompetencija pereina ES. Kai
kuriais atvejais atitinkami susitarimai gali apskritai netekti prasms. Yra
tvirtinta pareiga siekti pakeisti prisiimt tarptautin sipareigojim arba
siekti j denonsuoti. O stojus gali sudaryti tik tuos susitarimus, kuriuose
nars ilaiko savo kompetencij.
I seminaro: tuo atveju, jei iki stojimo buvo sudaryta sutartis su kita
valsybe, pvz. LT sudar seniai sutart su JAV, o po stojimo gaunas, kad ta
sutartis nesuderinama su ES nuostatom, nes paeidia imperatyv ES
nuostat, tai LT turi t sutart su JAV taip pakeisti, kad bt suderinama, arba
panaikinti.
19. Reglamento pagrindiniai bruoai.
o
Reglamentas 288str. taikomas visuotinai, privalomas visa
apimtimi, taikomas tiesiogiai. Isiskiria savo privalomumu.dl savo
poymi reglamentai taikomi visiems: tiek valstybms, j institucijoms,
11 / 47
tiek privatiems asmenims. J nuostatomis galima remtis kaip ir

nacionaliniu statymu.
Veikimas niekas neturi teiss nesilaikyti j nuostat.
ESTT: Italai perrainjo reglament nuostatas nacionalin teis jiems
ikl byl. Jie grind savo perrainjim tuo, kad nra skirtumo, kadangi
visvien perkeliamos visos nuostatos, o monms nacionalin teis yra
suprantamesn. Teimas pasak, kad to daryti negalima, nes:
1. Reglamentas turi virenyb ir be perkelimo, jis yra tiesiogiai
taikomas;
2. Perkeliant galima padaryti klaid;
3. Galima suklysti dl adresat;
4. Teisingumo teismas negali sprsti byl kylani i nacionalins
teiss paeidim, o i reglamento gali.
Iimtis kai galima perkelti yra tada, kai pats reglamentas numato, kad
valdios institucijos turi imtis tam tikr veiksm, kad gyvenditi
reglamenta, t.y. kai pats reglamentas tai numato.
Yra vertikalus ir horizontalus reglamento veikimas:
Vertikalus kai reglamentas taikomas valstybms ir
institucijoms;
Horizontalus kai taikoma privatiems asmenims.
Dl kandidai: jos turi perkelti reglamento nuostatas nacionalin teis,
nes tiesioginis poveikis joms dar galios neturi, o nacionalinis statymas turi
bti suderintas su ES teise norint stoti. Ir Lietuvai taip buvo, taiau stojus
yra tam tikras laikotarpis, kai perkeltos reglamentuo nuostatos yra
braukiamos i nacionalini statym.
20. Direktyvos kaip teiss akto ypatybs.
Direktyvos privalomas teiss aktas, taiau tas privalomumas tik dalinis,
privaloma ne visos apimties, o tik tikslai. Taip pat ji skirta valstybms
narms, ne privatiems asmenims. SESV 288str. Valstybs nars paios
pasirenka, kaip gyvendinti direktyvas. Daniausiai j nuostatos yra
perkeliamos nacionalin teis. Direktyva yra privaloma rezultato atvilgiu.
Problema: tiesioginio taikymo bet privaloma perkelti?
Perkeliant direktyv nacionalin teis yra tokie reikalavimai:
1. Taikomos priemons turi tinkamai atspindti direktyvos turin;
2. Valstyb turi laikytis termino, kuris nustatytas direktyvoje;
3. Valstyb turi pasirinkti tinkamiausias inkorporavimo formas ir bdus.
ESTT yra iveds tiesioginio veikimo princip. Direktyva tampa tiesioginio
taikymo tik esant tam tikroms slygoms:
Direktyva negyvendinama per nustatyt termin;
Direktyvos nuostatos gyvendinamos netinkamai;
Direktyvos nuostatos aikios, bet slygins ir suteikia kai
kuriems asmenims teises.
Direktyvos tiesioginis veikimas yra iimtis, o ne taisykl. Direktyva niekada
negali bti taikoma horizontaliai.
ESTT yra iveds dar viena principa: netiesioginio direktyvos veikimo
kiekviena ES valstybs institucija aikindama teis turi atsivelgti
direktyvos nuostatas, net jei direktyva dar nra perkelta tos vastybs
nacionalin teis. Tais atvejais, jeigu nacionalin teis visikai skiriasi nuo
dar neperkeltos direktyvos nuostat, visvien turi bti aikinama direktyvos
naudai (netiesioginis veikimas).
Valstybei laiku negyvendinus direktyvos ir nuo to nukentjus privatiems
asmenims, jie gali kreiptis nacionalinius valstybs teismus, kad valstyb
atlygint al.
12 / 47
1997m. Marshall byla neperklus direktyvos ji negali veikti asmens, bet

teismai turi atsivelgti remdamiesi ne vien tiesioginiu direktyvos veikimu.
Pagal kit byl visos valstybs institucijos turi atsivelgti.
Dvigubos direktyvos suteikia teises ir pilieiams, ir didelms monms.
Voscos byla visos institucijos turi remtis direktyvom, net jei sukuria pareig
kio subjektams (bet tai i esms taikoma tik aplinkos apsaugos srity).
21. Direktyvos ir Reglamento skirtumai
Remiantis SESV 288 str. reglamentas taikomas visuotinai, tiesiogiai
taikomas, privalomas visas. Skiriasi nuo kit akt, kad privalomas visa
apimtimi. Dl to taikomas visiems
- valtybms narms, fiziniams
asmenims, juridiniams asmenims.
Niekas neturi teiss nesilaikyti reglamento nuostat. Valstybs nars
negali suteikti iimi.
Perraraant statym pagal reglament ir taikiant reglament tiesiogiai yra
didelis skirtumas (ESTT France v. Commission byla, Variola byla):
1. perkeliant nacionalin teis keiiasi adresat ratas;
2. skiriasi nuostat reikm kit norm atvilgiu, t.y. j virenyb;
3. klaidos tikimyb;
4. bt pakirstas ESTT monopolis aikinant ES teis.
!Iimtis galima perkelti, jeigu tai nurodoma paiame reglamente.
Turi tiek vertikal (asmuo ir valstyb), horizontal (FA/JA ir JA/FA) taikym.
Yra pareigojimas derinti nacionalin teis su ES teise. Valstyb kandidat
turi perkelti reglament nuostatas nacionalin teis ir tik tokiu atveju
gyvendinti ES teiss reikalavimus.
Direktyva privaloma, bet ne visos apimties. Skirta valstybms narms.
Perkeliant nacionalin teis, valstybs daniausiai perrao direktyv
nuostatas.
SESV 288 str.: direktyva privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta,
rezultato, kur reikia pasiekti atvilgiu, bet nacionalins valdios institucijos
pasirenka jos gyvendinimo form ir bdus.
Perkeliant nacionalin teis, valstybs yra varomos tam tikrais
pareigojimais. Priemons turi atspindti direktyvos turin. Taip pat laikytis
termimo, iki kurio reikia perkelti direktyvos nuostatas. Valstybs turi
pasirinkti tinkamiausias inkorporavimo formas ir metodus.
Perkeliant direktyvas nacionalin teis:
1) atitinkamos vidaus priemons turi atspindti direktyvos turin;
2) nacionalin valdia turi paisyti direktyvoje nustatyto jos gyvendinimo
termino;
3) ji privalo pasirinkti tinkamiausias inkorporavimo priemones ir
metodus.
Directives differ from regulations in a number of ways. They do not have
general application and so do not have to be addressed to all Member
States. Additionally, they are not directly applicable and, normally, the rights
and obligations created by them only become effective once they have
been incorporated into national law by the appriopriate national authorities.
They do, however, place an obligation on Member States to ensure that a
13 / 47
particular aim is achieved by a particular date, leaving national authorities

to decide on the implementation details. This allows a far greater degree of
flexibility, providing Member States with the opportunity to introduce a
measure in the manner best suited to that state.
Decisions are often the chosen method where harmonisation, rather than
uniformity, of law is the aim.
22. ES teiss akto tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas
Direct applicability can be distinguished form direct effect despite the fact
the ECJ has used the terms interchangeably. Direct applicability should be
interpreted as meaning that a provision requires no implementation as
further action by the Member States in order to take effect. While all
regulations are directly applicable, the Court confirmed that regulations
would be directly effective only when able to fulfil all the Van Gend criteria.
EC law has direct effect, which can be seen as a twopronged concep under
which:
1. community law provides not only Member States with rights and
obligations, but individuals also; and
2. such rigts and obligations can be enforced by individuals before thei
national courts;
Van Gend criteria (or Reyners criteria):
- clear and precise (both parties must be clear as to what their respective
rights/obligations are. This does not necessarity mean that the whole
provision must comply: Defreune v. Sabena it was held only part of an
article fulfilled this criteria, but it was consequently directly effective);
- unconditional (a provision will not be unconditional if the right it provides
is in some way dependent on the judgement or discretion of an independent
body unless that discretion is subject to judicial control);
- not subject to any further implementing measures on the part of either the
community or national authority;
Effect
1.
2.
3.
of principle:
increases effectiveness of EC law;
uniformity of EC law in all Member States;
supports integration;
23. Direktyvos tiesioginio veikimo galimybs ir slygos

Yvone van Duyn v. Home Office. Direktyvos nuostatos gali veikti tiesiogiai,
jei yra tenkinamos ios slygos:
1) direktyvos gyvendinimo terminas pasibaigs;
2) direktyvos norma negyvendinta arba gyvendinta blogai;
3) tokia norma galima remtis tik prie valstyb.
ESTT yra ileids direktyv tiesioginio veikimo princip. ie atvejai:
- direktyva nra perkelta per nustatyt termin;
- nuostatos gyvendintos netinkamai;
- suteikia tam tikras asmenines teises;
- nereikia joki papildom gyvendinani nuostat.
14 / 47
Direktyv tiesioginis veikimas yra iimtis, o ne taisykl ir tik tuo atveju, kai
kalbame apie vertikalius santykius.
Direktyva gali veikti tiesiogiai tik vertikaliai, t.y. asmuo prie valstyb, jeigu
yra ipildytos tiesioginio veikimo slygos.
P.S. Netiesioginis direktyv veikimo p. kiekviena valstybs institucija,
aikindama nacionalin teis turi atsivelgti direktyv nuostatas.
Marshall byla 1987 m.: neperkeltos nacionalin teis direktyvos negali
pareigoti asmens, bet teismai turi atsivelgti tiesiogin direktyvos veikim.
Dvigubo veikimo direktyvos priimamos aplinkos apsaugos srityje: teiss
pilieiams ir pareigojimai valstybms narms.
Directives are not directly applicable, as they require implementation into
national law. Consequently, directives do not appear to provide rights to
individuals until they are incorporated and the via national legislation
although they do place obligations on Member States.
ECJ: Franz Grad and Van Duyn -> A directive has not been adequaly
implemented into national law, it may still give rise to direct effects.
In order for directives to be directly effective, the ECJ has held that where a
directive has not been adequaly implemented into national law, it may still
give rise to direct effects. This approach makes directives both more
effective and also estops Member States from relying on their own
wrongdoing should they fail to incorporate a directive into domestic law.
24. Subjektai, galintys remtis Direktyvos tiesioginiu veikimu
ECJ explained that directives are distinct as they may only be enforced
vertically (that is, against the State) and horizontally (against individuals).
valstybs svok eina bent kokia institucija, nepriklausomai nuo jos

teisins formos, kuri pagal valstybs priimt akt tapo atsakinga u viej
paslaug teikim, priirint valstybei ir kuri dl to turi iskirtini teisi,
skirtingai nuo t, kurios kyla i prast norm, taikom santykiuose tarp
privai asmen.
15 / 47
25. Sprendimo ir reglamento skirtumai

Sprendimas yra individualus teiss aktas, kuris skirtas idividualiems
asmenims ar j daugetui. Individualaus pobdio sprendimai veikia
tiesiogiai. Taiau gali bti ir bendro pobdio sprendimai. Kadangi jie nra
taikomi visuotinai, todl i esms yra labiau administraciniai, o ne norminiai
aktai.
ESTT pasisak, kad jeigu sprendimas yra bendro pobdio, tai jo veikimas
yra panaus direktyvos, t.y. j reikia perkelti nacionalin teis.
Esminis skirtumas teisins pasekms. Reglamento atveju tai yra labai
aiku. Bet iaip aiki nra.
A decision is similiar to a regulation in that it has direct applicability,
requiring no implementation in order to take effect. All decisions must be
published in the Official Journal, taking effect at a prescribed time or on the
20th day following publication. Decisions are only binding upon those to
whom they are addressed.
26. Neprivalomi ES teiss aktai
Pagal SESV 288 str. ES teiss instrumentai (aktai) apima direktyvas,
reglamentus, sprendimus, nuomones ir rekomendacijas. Pagal teisinio
imperatyvo pobd skiriami privalomi ir neprivalomi teiss aktai.
Neprivalomiems
aktams
priskiriamos
ES
institucij
leidiamos
rekomendacijos ir nuomons.
Rekomendacijos gali bti skiriamos valstybms narms, fiziniams bei
juridiniams asmenims. Jomis daniausiai silomi tam tikri veiksmai ar
elgesys, vairi politini srii derinimas, koordinavimas. Daniausiai priima
Komisija, reiau Taryba.
Nuomonse paprastai idstomi ES institucij poiriai, pozicijos tam
tikrais klausimais. Nuomon gali bti skiriama valstybms narms, gali bti
ir atsakymas kitos institucijos dokument ar paklausim. Nuomon gali bti
reikalinga kaip procedrinis ingsnis ES sprendim primimo procese, be
kurio galutinis sprendimas negalioja.
Nors SESV 288str. sako, jog rekomendacijos ir nuomons neturi
privalomosios galios, negalima teigti, kad jos apskritai neturi jokio teisinio
poveikio. Sprsdami teisinius ginus nacionaliniai teismai turi atsivelgti
rekomendacijas, ypa tada, kai jos gali nurodyti, kaip aikinti vidaus teiss
nuostatas, priimtas gyvendinant rekomendacijas, arba, kai rekomendacijos
papildo privalomus Bendrijos teiss aktus.
27. Teiss aktai priimami ES bendros usienio ir saugumo politikos
srityse, institucijos bei pareigybs steigtos ios ES politikos
vykdymui
Bendruosius ES usienio politikos strateginius interesus ir tikslus
(bendrsias gaires) nustato Europos Vadov taryba (vienbalsiai,
vadovaudamasi Tarybos rekomendacija) tose srityse, kur ES turi ar gali turti
svarbi interes. Bendroje strategijoje nurodomi svarbiausi bendros usienio
politikos tikslai, jos gyvendinimo trukm ir galimi panaudoti resursai.
Strategijas gyvendina Taryba parengdama ir priimdama sprendimus,
pareigojanius valstybes nares. Komisija utikrinti, kad tokiuose
sprendimuose Bendrijos veikla atitikt BUSP. Parlamentas pateikia
16 / 47
nuomones ir tvirtina biudet. Sprendimai nustato ES pozicijas, veikimo

planus ir tikslus, bei konkreiais gyvendinimo priemones.
Tarptautiniai susitarimai sudaromi su viena ar keletu treij ali ar
tarptautini organizacij. Vykdyti derybas dl tarptautini susitarim Taryba
paprastai galioja ES pirmininkaujani al ir, jei reikia, EK. Tarptautiniams
susitarimams BUSP srityje Taryba turi pritarti vienbalsiai. alys nars gali
susilaikyti, taip neblokuodamos sprendimo primimo. Susilaikiusi valstyb
nar neprivalo gyvendinti tokio Tarybos sprendimo, taiau turi pripainti,
kad toks sprendimas saisto Europos Sjung. Usienio politikos srityje
nepriimami prastiniai ES teiss aktai reglamentai ir direktyvos. ES usienio
politik gyvendina ES vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo
politikai ir valstybs nars.
BUSP vykdo:
1. Europos Vadov Taryba paskiria Sjungos vyriausij galiotin
usienio reikalams ir saugumo politikai ( Jis pirmininkauja Usienio
reikal tarybai, priiri ES delegacij treiosiose valstybse bei tarptautinse
organizacijose veikl ir vadovauja bendrai usienio ir saugumo politikai,
reguliariai konsultuojasi su Europos Parlamentu svarbiausiais bendros
usienio ir saugumo politikos aspektais, esminiais pasirinkimo klausimais ir
informuoja apie i politikos krypi raid. Vyriausiasis galiotinis formuoja
Europos iors veiksm tarnyb, sudaryt i Tarybos generalinio sekretoriato
darbuotoj, Komisijos ir valstybi diplomatini tarnyb, kuri utikrina
veiksmingai usienio politikai reikalingus iteklius, bendradarbiauja su
valstybi nari diplomatinmis tarnybomis.).
2. Europos iorini veiksm tarnyba (Sudaryta i Tarybos generalinio
sekretoriato, Komisijos ir valstybi nari deleguojamo personalo. Ji padeda
Sjungos vyriausiam galiotiniui usienio reikalams ir saugumo politikai kurti
pasilymus ir vykdyti politik patvirtint Taryboje.).
3. Civilini krizi valdymo aspekt komitetas (CIVCOM) ( Tai Politinio
Saugumo Komiteto darbo grup, kuri yra atsakinga u vairius civilinius
krizi valdymo aspektus. Kuria civilini krizi valdymo koncepcijas ir
instrumentus, vertina strategines alternatyvas, planuoja ir priiri civilini
operacij progres.)
4. Politin karin grup (PMG) ( Atsakinga u karines ir mirias operacijas.
Kuria strategines koncepcijas, padeda rengti planavimo dokumentus ir
priiri operacij progres.).
5. Europos sjungos karinis komitetas (EUMC) ( Aukiausia karin institucija
Taryboje, kuri sudaro valstybi nari kariuomeni vadai ir atstovaujami
nuolatini atstov. Jos paskirtis teikti rekomendacijas ir patarti kariniais
klausimais ES.).
6. Usienio santyki patarj darbo grup (RELEX) ( Darbo grup yra
atsakinga u visus horizontalius klausimus rengiant ir vykdant Tarybos
sprendimus.).
28. ES kompetencija bendros saugumo ir gynybos politikos srityje
(?)
Bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) pakeiia buvusi Europos
saugumo ir gynybos politik (ESGP). Sudarant Lisabonos sutart buvo
pakeistas politikos pavadinimas, taigi Lisabonos sutartyje pabriama BSGP
svarba ir specifikumas, steigimo sutartyse jai paskirtas naujas skyrius bet i
esms ji vis dar yra bendrosios usienio ir saugumo politikos (BUSP)
dalis.Todl ES kompetencija ioje srityje yra tapati Sjungos kompetencijai
BUSP srityje.
17 / 47
29. ES galiojimai veiklos srityje Laisvs, saugumo ir teisingumo

erdv
Europos Vadov Taryba apibria laisvs, saugumo ir teisingumo
erdvs teiskros ir veiksm planavimo strategines gaires, valstybms
narms paliekama teis nusistatyti joms priimtinus nacionalinio saugumo
utikrinimo, bendradarbiavimo ir koordinavimo bdus. ie bdai privalo
neprietarauti subsidiarumo ir proporcingumo principams.
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali patvirtinti priemones,
nustatanias slygas, kuriomis valstybs nars, bendradarbiaudamos su
Komisija, objektyviai ir nealikai vertina, kaip valstybi nari valdios
institucijos gyvendina laisvs, saugumo ir teisingumo politik.
Taryba patvirtina priemones, kad bt utikrintas valstybi nari
atitinkam padalini, taip pat i padalini ir Komisijos administracinis
bendradarbiavimas.
Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast
teiskros procedr, apibria administracini priemoni sistem, susijusi
su kapitalo judjimu ir
mokjimais, kai siekiama ukirsti keli terorizmui ir su juo susijusioms
veikoms.
Sjungos politikai ir jos gyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo
atsakomybs pasidalijimo tarp valstybi nari principas.
Kadangi nelieka ramsi ir Lisabonos sutartimi panaikinami ES 35 ir
EB 68 straipsniai, kuriais buvo ribojama Teisingumo Teismo kompetencija,
Teisingumo Teismas gyja bendrj kompetencij priimti prejudicinius
sprendimus laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs srityje.
Kalbant apie viz, prieglobsio, imigracijos ir kitas su laisvu asmen
judjimu susijusias politikos sritis ( teism bendradarbiavim civilinse
bylose, teismo sprendim pripainim ir vykdym ir pan.), Teisingumo
Teism gali kreiptis visi nacionaliniai teismai j ratas neberibojamas tik
aukiausiaisiais teismais; Teisingumo Teismas gali priimti sprendimus dl
vieosios tvarkos priemoni atliekant tarpvalstybin kontrol. Todl ioje
srityje Teisingumo Teismas turi jurisdikcij pagal bendrj teis.
30. Kokios institucijos sudaro ES institucin sistem?
31. Kitos (pagalbins) ES institucijos
18 / 47
32. K atstovauja Europos Parlamentas

Reglamentavimas:
ESS 13 str., 14 str.
SESV 223 234 str.
Europos Parlament sudaro 736 nariai valstybi nari taut atstovai.
Taigi i to seka, kad Europos Parlamentas atstovauja valstybi nari tautas,
visuomenes, o ne valstybes nares, kaip vyriausybi atstovus, kadangi
Europos Parlamento nariai renkami tiesioginiu balsavimu.
33. Pagrindins Europos Parlamento funkcijos
Skirtinos ios pagrindins Europos Parlamento funkcijos:
1. Bendrai su Taryba vykdo teiskros funkcijas (r. prasta ir speciali
teiskros procedra atsakyme 51 klausim);
2. Biudetines funkcijas;
3. Pritarimas tarptautini sutari sudarymui;
4. Dalyvavimas institucij paskyrime (renka Komisijos pirminink,
pritaria EK nari kandidatroms);
5. Vykdo politins kontrolsi ir konsultavimo funkcijas (nepasitikjimo
Komisija pareikimas, Tyrimo komitet sudarymas).
19 / 47
34. Kas sudaro Europos Sjungos Taryb?

Reglamentavimas:
Europos Sjungos Taryba
SESV 237 243 str.
Vienu aspektu:
Taryb sudaro po vien kiekvienos valstybs nars ministro lygio atstov,
kuris gali prisiimti sipareigojimus savo valstybs nars Vyriausybs vardu ir
balsuoti jos vardu, taigi turintys galiojimus atstovauti valstyb.
Kitu aspektu:
Taryb institucikai sudaro iuos nuolatins institucijos:
o Bendrj reikal taryba, kuri utikrina vairios sudties Tarybos
darbo nuoseklum;
o Usienio reikal taryba, kuri pagal gaires parengia Sjungos iors
veiksmus ir utikrina, kad Sjungos veiksmai bt nuosekls;
o Valstybi nari vyriausybi nuolatini atstov komitetas, kuris
yra atsakingas u Tarybos darbo parengim;
o Generalinis sekretoriatas, kuris padeda Tarybai;
ir kitos nenuolatins.
35. Pagrindins Europos Sjungos Tarybos funkcijos.

Bendrai:
Taryba bendrai su Europos Parlamentu vykdo teiskros ir biudetines
funkcijas. Ji vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas laikydamasi
Sutartyse nustatyt slyg.
I ESS ir SESV nuostat iskirtinos ios pagrindins Tarybos funkcijos:
o Bendrai su Europos Parlamentu vykdo teiskros funkcijas;
o Utikrina valstybi nari bendros ekonomins politikos koordinavim;
o Remdamasi Europos Vadov Tarybos nustatytomis bendromis
gairmis apibria ir gyvendina bendr usienio ir saugumo politik;
o Sjungos vardu sudaro tarptautinius susitarimus su treiosiomis
valstybmis arba tarptautinmis organizacijomis;
o Kartu su Europos Parlamentu sudaro biudeto valdymo institucij, kuri
tvirtina Bendrijos biudet;
o Skiria Europos Audito Rm, Ekonomikos ir socialini reikal komiteto,
Region komiteto narius.
o Nustato Europos Vadov Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko,
Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo
politikai, Komisijos nari, Europos Sjungos Teisingumo Teismo
pirminink, nari bei kancleri ir Tarybos generalinio sekretoriaus
algas, imokas ir pensijas, ir kitas bet kokias vietoj darbo umokesio
mokamas imokas.
36. K atstovauja Europos Komisija?

Reglamentavimas:
20 / 47
SESV 244 250 str.

Europos Komisij sudaro 27 nariai. Europos Komisijos nariai atstovauja
visos Europos Sjungos gyventojus, o ne savo valstybes
(vyriausybes), nepaisant to, kad Komisijoje yra po vien nar i kiekvienos
valstybs nars. Vykdydama savo sipareigojimus, Komisija yra visikai
nepriklausoma. Nepaeidiant reikalavim, Komisijos nariai nesiekia gauti ir
nepaiso jokios vyriausybs, institucijos, staigos ar organo nurodym,
susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos.
37. Pagrindins Europos Komisijos funkcijos.
Skirtinos ios pagrindins Europos Komisijos funkcijos:
o Teikia teiss akt pasilymus;
o Pagal kompetencij priima teiss aktus;
o Priima aktus gyvendinanias priemones (galinus Europos Sjungos
Tarybai);
o Atlieka koordinavimo, vykdomsias ir valdymo funkcijas Sutartyse
nustatytomis slygomis.
o Utikrina, kad Sutartys ir priemons, kuri jomis vadovaudamosi
imasis institucijose, bt taikomos;
o Inicijuoja Sjungos metini ir daugiamei program sudarym, kad
bt pasiekti susitarimai tarp institucij;
o Vykdo biudet ir vadovauja programoms;
o Atstovauja Sjung iors santykiuose;
o Priiri Sjungos teiss taikym, kontroliuojant ESTT (sutari
sergtoja);
ir kt.
38. Kas sudaro Europos Sjungos Teisingumo Teism?
Reglamentavimas:
SESV 251 257 str.
Europos Sjungos Teisingumo Teism sudaro:
1) Teisingumo Teismas sudaro po vien teisj i kiekvienos valstybs
nars (27), jiems padeda generaliniai advokatai (8);
2) Bendrasis Teismas sudaro ne maiau kaip po vien teisj i
kiekvienos valstybs nars (ne maiau kaip 27);
3) Specializuoti teismai (iuo metu tik Tarnautoj Teismas sudaro 7
teisjai).
Tiek generaliniai advokatai Teisingumo Teisme, tiek teisjai
minimuose teismuose gali bti skiriami ir antrai kadencijai.
visuose
39. Pagrindiniai Europos Sjungos Teisingumo Teismo udaviniai

(ESS 13, 19 str., SESV 251-257 str.)
-aikina ES teis
- vysto ES teis
- sprendia antrins teiss akt atitikt pirminei teisei
- sprendia valstybi nari veiksm atitikt ES teisei
21 / 47
Teisingumo Teismas turi aukiausi ir kartu iimtin teismin valdi visais

Sjungos teiss klausimais. Pagrindinis jo udavinys nusakomas taip: Jis
utikrina, kad aikinant ir taikant Sutartis bt laikomasi teiss.
i bendra formuluot apima tris pagrindines sritis:
prieira, kaip Sjungos teis taiko ES institucijos, vykdydamos Sutartis, ir valstybs nars bei asmenys, vykdydami jiems i Sjungos teiss
atsirandanias pareigas;
Sjungos teiss aikinimas ir
Sjungos teiss vystymas.
iuos udavinius Teisingumo Teismas vykdo atlikdamas ir teisini konsultacij funkcij, ir teismin funkcij. Teisines konsultacijas jis teikia rengdamas
privalomas nuomones dl sutari, kurias Sjunga ketina sudaryti su treiosiomis alimis ar tarptautinmis organizacijomis. Taiau nepalyginti svarbesn Teisingumo Teismo, kaip teismins institucijos, funkcija. Atlikdamas
i funkcij jis vykdo tokius udavinius, kurie valstybi nari teistvarkoje
pagal j pobd paskirstyti vairi ri teismams: taigi Teisingumo Teismas
priima sprendimus kaip konstitucinis teismas ginuose tarp Sjungos institucij ir priirdamas Sjungos teiskros teistum, kaip administracinis
teismas tikrindamas Europos Komisijos arba netiesiogiai valstybi nari
institucij (remiantis Sjungos teise) priimtus administracinius teiss aktus,
kaip darbo gin ir socialini reikal teismas dl klausim, susijusi su lais
vu darbuotoj judjimu ir socialine j apsauga bei vyr ir moter lygiomis
galimybmis profesinje veikloje, kaip mokestini byl teismas dl klausim, susijusi su direktyv nuostat galiojimu ir taikymu mokesi ir muit
teiss srityje, kaip baudiamj byl teismas perirdamas Europos Komisijos skirtas baudas ir kaip civilini byl teismas nagrindamas iekinius
dl alos atlyginimo, aikindamas nuostatas dl teism sprendim civilinse
ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo bei ginuose, susijusiuose su
Europos intelektins nuosavybs teismis, kuriuose gali bti pagrindiama
Teisingumo Teismo jurisdikcija (SESV 262 straipsnis).
40. Europos Audito Rm paskirtis
(ESS 13 str., Sutarties dl ES veikimo 285-287 str.)
Udavinys -atlikti Europos Sjungos finansini ataskait ir biudeto
vykdymo audit.
Funkcijos
- tikrina vis Sjungos pajam ir ilaid sskaitas;
- tikrina vis Sjungos steigt institucini darini pajam ir ilaid
sskaitas
- tikrina pajam ir ilaid teistum ir tvarkingum, taip pat finans
valdymo
patikimum
-pasibaigus finansiniams metams parengia metin ataskait
- gali pateikti savo pastabas konkreiais klausimais, ypa specialij
ataskait forma
- Sjungos institucij praymu pareikia nuomones
Paskirtis
Siekdami utikrinti, kad ES mokesi moktoj pinigai bt naudojami kuo
tikslingiau, Audito Rmai turi teis tikrinti bet kur u ES las atsaking
asmen arba organizacij. Audito Rm auditoriai danai atlieka tikrinimus
vietoje. Audito Rm ivados traukiamos ataskaitas, kurias jie teikia
Komisijai ir ES ali vyriausybms.
22 / 47
Audito Rmai neturi savarankikos teisins galios. Nustat sukiavimo fakt

arba paeidim, auditoriai informuoja OLAF Europos kovos su sukiavimu
tarnyb.
Audito Rm uduotis tikrinti, ar visos pajamos gautos ir visos ilaidos
padarytos teistai ir tvarkingai, taip pat ar finans valdymas yra patikimas.
Prieingai negu kai kurie nacionaliniai valstybi nari Audito rmai, jis neturi
teismins kompetencijos priverstinai vykdyti savo prieiros galiojimus arba
bausti u teisinius paeidimus, kuriuos iaikina vykdydamas savo prieiros
veikl. Kita vertus, jis gali visikai savarankikai pasirinkti tikrinimo objekt
ir tikrinimo metod. Audito Rmai gali tikrinti ir privaius asmenis,
pavyzdiui, ar i Sjungos l privaiam gavjui imokta subsidija
naudojama pagal Sjungos teiss reikalavimus.
Tikrasis Audito Rm ginklas yra vieumo poveikis. Jo prieiros veiklos rezultatai pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams apibendrinami metiniame praneime, kuris skelbiamas Europos Sjungos oficialiajame leidinyje
taip jie pavieinami visoje Europoje. Be to, Audito Rmai bet kada gali pateikti pastabas tam tikrais klausimais specialiuose praneimuose, kurie taip
pat skelbiami Europos Sjungos oficialiajame leidinyje.
41. Europos Vadov Tarybos paskirtis ir funkcijos
(ESS 13, 15 str. Sutarties dl ES veikimo 235-236 str.)
- deramai skatina Sjungos pltot ir nustato bendriausias jos politines
gaires ir prioritetus
-ji nevykdo teiskros funkcij
Europos Vadov Tarybos vaidmuo dvejopas: nustatyti bendr ES politikos
krypt bei prioritetus ir nagrinti sudtingus arba opius klausimus, kuri
negalima isprsti emesniu tarpvyriausybinio bendradarbiavimo
lygmeniu.
Nors Taryba daro didel tak rengiant ES politin darbotvark, ji neturi
gali leisti teiss akt.
FUNKCIJOS:
Konstitucin ir institucin ES raida
Ekonomins ir socialins politikos gairs
ES pozicijos tarpt. derybose koordinavimas, santyki su kitomis
alimis gairs
Nauj politikos srii iniciavimas, sprendimai dl ES Taryboje
nesutart klausim
EVT nevykdo ES teiss akt leidjo funkcijos
Pagrindin paios Europos Vadov Tarybos funkcija nustatyti bendrsias
politines ES veikimo gaires. Savo uduotis ji vykdo priimdama politinius
principinius sprendimus arba formuluodama bendrsias nuorodas ir uda
vinius Tarybai ar Europos Komisijai, pavyzdiui, Europos Vadov Taryba dav
postm Ekonominei ir pinig sjungai, Europos pinig sistemai, tiesioginiams Europos Parlamento rinkimams, taip pat socialinei politinei veiklai ir stojimo klausimais.
42. Europos Vadov Tarybos sudtis
23 / 47
-Valstybi nari arba j vyriausybi vadovai, jos pirmininkas ir Komisijos

pirmininkas.
Tarybos susitikim dalyviai:
Europos Vadov Tarybos susitikimuose dalyvauja vis ES ali valstybi arba
vyriausybi vadovai, Komisijos pirmininkas ir susitikimams pirmininkaujantis
Europos Vadov Tarybos pirmininkas. Juose taip pat dalyvauja ES
vyriausiasis usienio reikal ir saugumo politikos galiotinis
Europos Vadov Taryba, tai yra valstybi nari ir vyriausybi vadovai ir
Europos Komisijos pirmininkas, susitinka ne reiau kaip du kartus per pusmet. Kai reikia pagal darbotvark, Europos Vadov Tarybos nariai gali
nusprsti, kad kiekvienam j padt ministras, o Komisijos pirmininkui
Komisijos narys (ES sutarties 15 straipsnio 3 dalis).
Lisabonos sutartimi vestos Europos Vadov Tarybos pirmininko pareigos.
Europos Vadov Tarybos pirmininkas turi, prieingai negu iki tol pirmininkavusios valstybs, ne nacionalin, o europin mandat. Europos Vadov Tarybos pirmininkas renkamas dvej su puse met kadencijai ir ias pareigas
jis eina visu etatu. Pirmininku turi bti irenkama ymi asmenyb kvalifikuota Europos Vadov Tarybos nari bals dauguma, jis gali bti perrenkamas
dar vienai kadencijai. Pirmininkas yra atsakingas u pasirengim Europos
Vadov Tarybos posdiams, jis taip pat atstovauja ES tarptautiniuose aukiausiojo lygio susitikimuose usienio ir saugumo politikos klausimais.
43. Ekonomikos ir socialini reikal komiteto ir region komiteto
pagrindins funkcijos
Ekonomikos ir socialini reikal komitetas (ESS 13 str.,
Sutarties dl ES veikimo 301-304 str.)
Pataria ir remia Taryb ir Komisij:
- teikdamas nuomones sutartyse numatytais atvejais
- teikdamas nuomones savo iniciatyva
-atstovauja valstybi nari vairioms
interes grupms Sjungos
teiskros procese
Ekonomikos ir socialini reikal komiteto (ESRK) tikslas utikrinti, kad
Europos Sjungoje institucij lygmeniu bt atstovaujama vairioms ekonominms ir socialinms grupms, ypa darbdaviams ir darbuotojams,
kininkams, vejams, prekybininkams, amatininkams, laisvj profesij
atstovams ir maj ir vidutini moni vadovams. Per komitet tak
gali daryti ir vartotojai, aplinkosaugininkai ir sjungos.
Region komitetas (ESS 13 str., Sutarties dl ES veikimo 305306 str.)
Pataria ir remia Taryb ir Komisij:
- teikdamas nuomones sutartyse numatytais atvejais
- teikdamas nuomones savo iniciatyva
- atstovauja valstybi nari vietos ir region valdiai Sjungos teiskros
procese
is komitetas, kaip ir ESRK, nra ES institucija tikrja to odio prasme, nes
atlieka tik patariamsias uduotis. Kai kuriais nustatytais atvejais Taryba
arba Komisija privalo konsultuotis su Region komitetu (privalomoji
konsultacija), ypa vietimo, kultros, sveikatos apsaugos, transeuropini
tinkl pltros, transporto, telekomunikacij ir energetikos infrastruktros,
ekonomins ir socialins sanglaudos, uimtumo politikos ir socialini teiss
akt leidybos srityse. Taiau ir be teisinio pareigojimo Taryba su Region
24 / 47
komitetu reguliariai konsultuojasi

(fakultatyvioji konsultacija).
44. Europos Centrinio
pagrindiniai udaviniai
banko
vairiausiais
ir
Europos
teiskros
klausimais
investicij
banko
ECB - Udavinys palaikyti kain stabilum euro zonoje.

Funkcijos
- nustato ir gyvendina euro zonos pinig politik
- atlieka usienio valiutos operacijas;
-laiko ir valdo euro zonos ali oficialisias usienio atsargas
-skatina skland mokjimo sistem veikim
- turi iimtin teis duoti leidim leisti banknotus euro zonoje
Europos investicinis bankas - - teikia paskolas ir garantijas, visuose
ekonomikos sektoriuose palengvinanias projekt finansavim (menkiau
ivysiusi region pltros projektus; projektus, skirtus monms
modernizuoti, kai i projekt dl j masto ar pobdio nemanoma
finansuoti vien atskir valstybi nari turimomis lomis; kelioms
valstybms narms svarbius projektus)
45. Institucins pusiausvyros principo turinys ir reikm
Institucin pusiausvyra atspindi pagrindin teisins valstybs princip. Ji
reikalauja, kad kiekviena institucija vykdyt savo galiojimus nepaeisdama
kit institucij galiojim, o paeidimo atveju Teisingumo Teisme perirjus
teistum grst atsakomyb.
Institucin pusiausvyra Bendrijoje grindiama ne valdi padalijimo principu
konstitucins teiss prasme(72), bet funkcij padalijimo principu, pagal kur
Bendrijos funkcijas vykdo tos institucijos, kurios pagal Sutartis turi
geriausias galimybes jas vykdyti. Prieingai nei valdi padalijimo principas,
kuriuo, be kita ko, siekiama utikrinti, kad privats subjektai bt apsaugoti
apribojant valstybin valdi, funkcij padalijimo principu siekiama
utikrinti, kad Bendrijos tikslai bt veiksmingai gyvendinti(73).
105.
Turdamas tai omenyje, Teisingumo Teismas dar 1958 m.
sprendimuose Meroni(74) byloje bei vliau nusistovjusioje praktikoje
tvirtino institucins pusiausvyros svok apibendrindamas organizacinius
principus ir galias, tvirtintas Europos Bendrijas steigusiose sutartyse, ypa
EB sutartyje, ir suteik institucinei pusiausvyrai norminio, teismingo ir
formalaus principo gali(75).
106. Kaip Teisingumo Teismas nurod Sprendime Parlamentas prie
Taryb(76), Sutartimi buvo sukurta gali padalijimo tarp Bendrijos institucij
sistema, kiekvienai institucijai priskiriant konkrei funkcij Bendrijos
institucinje struktroje ir konkrei Bendrijai numatyt uduoi
gyvendinim. Institucins pusiausvyros isaugojimas reikia, kad kiekviena
institucija turi vykdyti savo galiojimus atsivelgdama kit institucij
galiojimus. Institucin pusiausvyra taip pat reikalauja, kad u jos paeidim
galt bti baudiama. Tame paiame sprendime Teisingumo Teismas taip
pat nurod, kad pagal Sutartis jam patikta utikrinti, kad aikinant ir
taikant sutartis bt laikomasi teiss. Taigi jis turi turti galimyb utikrinti
institucin pusiausvyr ir todl tikrinti, ar laikomasi Bendrijos institucij
galiojim(77).
107. Kaip Bendrijos institucija EB 7 straipsnio 1 dalies prasme, Teisingumo
Teismas taip pat sudaro ios institucins pusiausvyros dal. Tai reikia, kad
25 / 47
kaip Bendrijos teismin institucija, kuri pagal EB 220 straipsn pagal savo
kompetencij turi utikrinti, kad aikinant ir taikant i Sutart bt laikomasi
teiss, jis turi gerbti Tarybos ir Parlamento teiss akt leidybos galias(78).
Tai btinai suponuoja, kad Teismas, viena vertus, palieka Bendrijos teiss
akt leidjui funkcij leisti teiss aktus moni teiss srityje, kuri jam
suteikia Sutartis, ir, kita vertus, kaip ir anksiau, susilaiko nuo bendrj
Bendrijos teiss princip, galini prietarauti teiss akt leidjo tikslams,
pltojimo. Teisingumo Teismas gali remtis bendraisiais teiss principais, kai
siekia rasti su Sutarties tikslais suderinamus sprendimus jam pateiktas
teiss aikinimo problemas. Taiau jis negali prisiimti Bendrijos teiss akt
leidjo vaidmens, jei egzistuojani teiss sprag gali upildyti Bendrijos
teiss akt leidjas(79).
108. Teiskra paprastai vykdoma vertinant skirtingus politinius ir
socialinius
interesus,
kuriems
atstovauja
teiskros
procedrose
dalyvaujanios institucijos ir organai. Be atitinkamo demokratinio
legitimumo, ie organai taip pat turi btinas inias, leidianias gyvendinti
jiems suteikt politin atsakomyb. iuo klausimu reikia paymti, kad savo
praktikoje Bendrijos teismai aikiai pripaino Bendrijos teiss akt leidjo
galias vertinti ir priimti sprendimus atitinkamose teiss srityse(80).
109. Be to, reikia atsivelgti Airijos vyriausybs isakytas abejones(81). Jai
reikia pritarti, kad atsivelgiant bendrovi teiss kompleksikum ir
nacionalini taisykli, neretai susijusi su skirtinga valstybi nari
ekonomine situacija, gaus btina laikytis atsargumo. Airijos vyriausyb
teisingai pastebi, kad tiek teiskros bdu, tiek teismo keliu keiiant
bendrovi teis tai turi bti kruopiai apgalvota. Bendrijos teiss akt
leidjas geriausiai gali suderinti skirting valstybi nari pozicijas. Jei, kaip
silo iekovai pagrindinje byloje, Teisingumo Teismas akcinink lygybs
princip pripaint bendruoju principu, nebt galima numatyti tokio
pripainimo pasekmi.
110. Galiausiai, kalbant apie bendrj teiss princip funkcij upildyti
teiss spragas(82), reikia turti omenyje, kad remtis iais principais detaliai
reglamentuojamose teiss srityse, kaip antai bendrovi teis, reikia kur kas
maiau nei ne taip grietai reguliuojamose srityse.
kiekviena institucija vykdo savo galiojimus nepaeisdama kit institucij
galiojim(40) ir kuris draudia institucijai ukirsti keli kitoms
institucijoms gyvendinti paiomis sutartimis joms suteikt iimtin
teis(41) .
Zalimienes straipsnis apie institucine pusiausvyra:
http://www.google.lt/url?
sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&sqi=2&ved=0CCwQF
jAC&url=http%3A%2F%2Fwww.mruni.eu%2Flt%2Fmokslo_darbai
%2Fjurisprudencija%2Farchyvas%2Fdwn.php%3Fid
%3D279344&ei=asucUOCuFcbBswb7uYDoAg&usg=AFQjCNHqtMjtKH2ValrG
Q6nfD2ejVkqmAw
46. Steigimo sutari keitimo tvarka
26 / 47
47. Suteikimo/ribot galinim principo turinys ir reikm

Kompetencijos suteikimo principas (ESS 5 str. 1 dalis)
Sjungos kompetencijos rib nustatymas grindiamas suteikimo principu.
Turinys
- Europos Sjunga neturi absoliuios kompetencijos (kompetencijos
kurti kompetencij).
- Pagal suteikimo princip Sjunga veikia tik neperengdama rib
kompetencijos, kuri, siekiant Sutartyse nustatyt tiksl, jai iose
Sutartyse suteik valstybs nars.
- Visa Sutartimis Sjungai nepriskirta kompetencija priklauso
valstybms narms.
Poveikis
Atribojama kompetencija tarp Europos Sjungos ir valstybi nari (ribota
Sjungos kompetencija)
Atribojama kompetencija tarp Sjungos institucij (ribota Sjungos
institucij kompetencija)
Tam tikros antrins teiss akt leidimo procedros nustatymas (pvz.
prasta, speciali teiskros procedra)
Tam tikros teiss akto formos nustatymas (pvz. Reglamentas, direktyva ir
t.t.)
Es galiojimai
ES steigiamosiose sutartyse Sjungos institucijoms nesuteikiama
bendro galiojimo priimti bet kokius teiss aktus, reikalingus Sutartyse
nustatytiems tikslams pasiekti, o atskiruose skyriuose konkreiai nustatoma
galiojim veikti apimtis. Pagrindinis principas ES ir jos institucijos paios
negali
priimti sprendim dl savo teisinio pagrindo ir kompetencijos. Tam taikomas
kompetencijos suteikimo principas
(SESV 2 straipsnis). bd valstybs nars pasirinko, kad aikiai
matyt,
koki
savo
gali
atsisako,
ir
kad
galt
taI
kontroliuoti.Kompetencijos
suteikimo
apimtis
dalykiniu
poiriu,
atsivelgiant ES suteikt uduoi srii pobd, yra skirtinga. Jei
kompetencija ES nesuteikta, ji yra iimtinai valstybi nari. ES sutartyje
aikiai sakoma, kad nacionalinio saugumoklausimai yra iimtin valstybi
nari kompetencija.
inoma, dl to kyla ES ir valstybi nari kompetencijos atskyrimo
klausi-
27 / 47
mas.Jis sprendiamas pagal tris kompetencijos kategorijas:

*
iimtin kompetencija
(SESV 3 straipsnis) ES priklauso tose srityse, dl kuri manoma, kad
veiksmai ES lygmeniu bus veiksmingesni u nekordinuotus kurios nors
valstybs nars veiksmus. ios sritys yra tiksliai atskirtos, tai muit
sjunga, vidaus rinkos veikimui btin konkurencijos taisykli nustatymas,
pinig politika, skirta valstybms narms, kuri valiuta euro, bendra
prekybos politika ir bendros uvininkysts politikos dalys. iose politikos
srityse tik Europos Sjunga gali priimti teisikai privalomus aktus,
o valstybs nars paios tai daryti gali tik Europos Sjungai galiojus arba jei
to reikia Sjungos aktams gyvendinti (SESV 2 straipsnio1 dalis);
*
pasidalijamoji kompetencija tarp ES ir valstybi nari
(SESV 4 straipsnis) taikoma tose srityse, kuriose ES veikimas duoda
papildomos naudos, palyginti su valstybs nars veiksmais. Pasidalijamoji
kompetencija numatyta vidaus rinkos, ekonomins, socialins ir teritorins
sanglaudos, ems kio ir uvininkysts, aplinkosaugos, transporto,
transeuropini tinkl, energetikos, laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs bei
bendr sveikatos saugos problem, mokslini tyrim ir technologij pltros,
kosmoso, bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarins pagalbos
srityse. Visose iose srityse ES turi pirmenyb pasinaudoti kompetencija,
kuri vis dlto apima tik atitinkamu Sjungos teiss Aktu reglamentuojamus
elementus, o ne vis politikos srit. Valstybs nars naudojasi savo
kompetencija tiek, kiek ES nepasinaudojo arba nusprend daugiau
nesinaudoti savo kompetencija (SESV 2 straipsnio 2 dalis). Pastarasis atvejis
bna, kai atitinkama ES institucija nusprendia panaikinti statymo gali
turint teiss akt, ypa siekiant atitikti subsidiarumo ir proporcingumo
principus. Taryba taip pat vienos ar keli savo valstybi nari iniciatyva gali
Komisij paraginti teikti pasilymus dl teiss akto panaikinimo;
*
remiamoji kompetencija
(SESV 6 straipsnis): pagal remiamj kompetencij ES gali tik
koordinuoti ar papildyti valstybi nari veiksmus, taiau tose srityse, kuriose
jai priklauso remiamoji kompetencija, ji jokiu bdu negali imtis nacionalini
teiss akt suderinimo (SESV 2 straipsnio 5 dalis). Taigi u teisin forminim
yra atsakingos valstybs nars, kurios turi nema veikimo laisv. ios
kategorijos kompetencija taikoma tokiose srityse kaip mogaus sveikatos
apsauga ir gerinimas, pramons politika, kultra, turizmas, vietimas,
jaunimas, sportas ir profesinis mokymas, civilin sauga ir administracinis
bendradarbiavimas. Ekonomins ir uimtumo politikos srityse valstybs
nars aikiai pripasta,kad j nacionalinius veiksmus turi koordinuoti ES.
Pamintina, kad ES kompetencijos ekonomins ir uimtumo politikos
koordinavimo srityje bei bendros usienio ir saugumo politikos srityje
negalima priskirti n vienai i i trij kategorij. Taigi ios sritys
kompetencijos sra nepatenka. Tik viena nuostata patikslinama, kad
bendra ES usienio ir saugumo politika neturi takos valstybi nari
kompetencijai dl savo usienio politikos vykdymo ir nacionalinio
atstovavimo pasaulyje.
Be i speciali galiojim veikti, Sjungos Sutartyse Sjungos
institucijoms suteikiama galimyb imtis veiksm ir tuomet, kai tai btina
vidaus rinkai sukurti ir jai veikti bei neikreiptai konkurencijai utikrinti
(plg. SESV 352 straipsn vadinamoji Sutari papildymo kompetencija arba
lankstumo ilyga). Taiau is galiojimas imtis veiksm nra bendras
galiojimas, pagal
kur Sjungos institucijos galt vykdyti uduotis,
nesusijusias su Sutartyse ikeltais tikslais; jos taip pat negali, juo
28 / 47
remdamosi, iplsti savo kompetencijos valstybi nari sskaita. Anksiau

iuo galiojimu suteikiamomis galimybmis praktikoje naudotasi labai
danai, nes laikui bgant ES buvo keliamos vis naujos uduotys, kuri
nebuvo galima numatyti sudarant steigiamsias sutartis,todl Sutartyse
nebuvo suteikta ir kompetencijos joms vykdyti. Pirmiausia reikt paminti
aplinkosaugos ir vartotoj apsaugos sritis, taip pat Europos regionins
pltros fondo, kuriuo siekiama sumainti atotrk tarp isivysiusi ir
nepakankamai isivysiusi ES region, steigim. iuo metu dl i srii
jau suteikti specials galiojimai, todl dl aikaus reglamentavimo Sutari
papildymo kompetencijos praktin reikm gerokai sumenko. Ja pasinaudoti
reikalingas Europos Parlamento pritarimas. Pagaliau numatyta ir
kompetencija imtis veiksm, kurie btini jau aikiai suteiktiems galiojimams
veiksmingai
ir
tikslingai
vykdyti
(kompetencija
pagal
dalykin
ry).Ypatingreikm ikompetencijagavo iors santyki srityje. Pagal j
ES gali prisiimti sipareigojimus ir jai nepriklausani valstybi ar kit
tarptautini organizacij atvilgiu srityse, kurias apima ES uduoi sraas.
Vaizdus pavyzdys Teisingumo Teismo nagrinta byla Kramer, ku-rios
objektas buvo ES kompetencija bendradarbiauti su tarptautinmis jr
teiss organizacijomis ir prireikus prisiimti atitinkamus tarptautinius
sipareigojimus dl jr vejybos kvot nustatymo. Tam reikaling ir
Sutartyse
aikiai nenumatyt ES iors veiksm kompetencij Teisingumo Teismas
ived i jos vidins kompetencijos uvininkysts politikos srityje vykdant
bendr ems kio politik. ES naudodamasi savo kompetencija privalo
laikytis i katalikikojo socialinio mokymo paimto subsidiarumo principo,
kuris, j tvirtinus ES sutartyj(ES sutarties 5 straipsnio 3 dalis), pakeltas
konstitucin lygmen. is principas turi dvi puses teigiam ir neigiam:
teigiama, t. y. ES kompetencijos skatinimas ireiktas nuostata, kad ES turi
veikti, jei keliamus tikslus pasiekti bt geriau Sjungos lygmeniu;
neigiama, t. y. subsidiarumo principo ribojantis poveikis lemia tai, kad ES
neturi veikti, jei tikslams pasiekti utenka valstybi nari veiksm. Praktikoje
tai reikia, kad visos Sjungos institucijos, ypa Komisija, turi rodyti, jog
bendras reglamentavimas ir bendri veiksmai apskritai reikalingi.
Perfrazuojant . Monteskj (Ch. Montesquieu): jei ES lygmeniu reglamentuoti
nebtina, btina nereglamentuoti. Jei poreikiui reglamentuoti ES lygmeniu
pritariama, keliamas veiksmo, kurio Sjunga turi imtis, masto ir pobdio
klausimas. Atsakymas klausim kyla i proporcingumo principo, kuris dl
ES Teisingumo Teismo praktikos jo Sjungos teistvark ir, susiejant su
nuostatomis dl kompetencijos, tvirtintas ESsutartyje (ES sutarties
5 straipsnio 4 dalis).Pagal princip reikia isamiai apsvarstyti, ar
atitinkama teisin priemon btina ir ar nebt pakankamai veiksmingi kiti
veiksmai. Pirmiausia tai reikia, kad pirmenyb teiktina pagrind
statymams, btiniausiems reikalavimams ir nacionalini reikalavim
tarpusavio pripainimo taisyklms ir vengtini neproporcingai isams teiss
aktai. Kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo princip dabar gali
priirti ir nacionaliniai parlamentai. iuo tikslu sukurta iankstinio
perspjimo sistema, pagal kuri nacionaliniai parlamentai per atuonias
savaites nuo pasilymo dl statymo gali turinio teiss akto pateikimo gali
pateikti pagrst nuomon, joje idstydami, kodl atitinkamas pasilymas dl
statymo gali turinio teiss akto neatitinka subsidiarumo ir proporcingumo
reikalavim. Jei iai pagrstai nuomonei pritariama ne maiau kaip vienu
tredaliu nacionaliniams parlamentams suteikt bals (kiekvienas nacionalinis
parlamentas turi po du balsus, o jei parlamentas sudarytas i rm kiekvieni
rmai turi po vien bals), pasilym dl to teiss akto jo rengjas
29 / 47
(daniausiai Europos Komisija) turi dar kart apsvarstyti ir arba palikti tok
pat, arba pakeisti, arba ataukti. Jei Europos Komisija nusprendia projekt
palikti tok pat, pagrstoje nuomonje ji turi pagrsti, kodl, jos nuomone,
projektas atitinka subsidiarumo princip. i pagrsta nuomon kartu su
nacionalini parlament pagrstomis nuomonmis perduodama ES teiss akt
leidjui, kad is jas atsivelgt teiskros procedros metu. Jei ES teiss akt
leidjas, remdamasis 55% Tarybos nari dauguma arba Europos Parlamento
bals dauguma, mano, kad pasilymas subsidiarumo principo neatitinka,jis
daugiau nebesvarstomas.
30 / 47
48 klausimas. Subsidiarumo ir proporcingumo principo turinys ir

reikm
Subsidiarumo principas (ES 5 str. 3 dalis)
Turinys
Subsidiarumo principas nustato, kokiomis slygomis Europos Sjunga jai
suteiktos kompetencijos ribose, gali veikti, kai taip pat ir valstybs nars yra
kompetentingos toje srityje.
Slygos
I. Sritis nepriklauso Europos Sjungos iimtinei kompetencijai, ir
II. Kai silomo veiksmo tiksl valstybs nars negali deramai pasiekti
(valstybi nari veiksmingumo trkumas), ir
III. Europos Sjunga dl silomo veiksmo masto arba poveikio gali juos
pasiekti geriau (Sjungos veiksmo pridtin vert) .
Pasekms
Tik esant visoms slygoms Europos Sjunga gali imtis veiksm ir priimti
teiss aktus srityse, kuriose taip pat ir valstybs nars turi kompetencij
veikti.
Reikm
Ivengimas europinio centralizmo
Sprendim primimas ariau piliei
Tikslai
vairiose srityse, iskyrus tas, kurios priklauso iimtinei Europos bendrijos
teisei, subsidiarumo principu siekiama ne tik isaugoti valstybi nari teis
priimti sprendimus ir imtis veiksm, bet ir teisinti Bendrijos veiksmus, jei
dl numatomo veiksmo masto arba poveikio valstybs nars usibrt
tiksl negali tinkamai gyvendinti. Taigi is principas Europos sutartis buvo
trauktas siekiant utikrinti, kad galiojimai bt vykdomi kuo labiau
atsivelgiant piliei interesus.
Apibrtis
1. Subsidiarumo principo esm bei svarbiausias tikslas utikrinti emesnio
lygio valdios institucij nepriklausomum nuo auktesns valdios
institucij arba vietos valdios institucij nepriklausomum nuo centrins
valdios. Tai reikia, kad keli lygi valdios institucijos dalijasi galiojimais.
Tokiu pat principu grindiama federalini valstybi institucij sistema.
2. Europos bendrijoje subsidiarumo principas yra taikomas kaip galiojim,
kuriais dalijasi Bendrija ir valstybs nars, vykdymo reguliavimo kriterijus.
Vadovaujantis iuo principu Bendrija neturi teiss imtis veiksm tam tikroje
srityje, jei valstybs nars j gali tinkamai reglamentuoti centriniu,
regioniniu arba vietos lygmenimis. Kita vertus, pagal princip Bendrija turi
vykdyti savo galiojimus, jei valstybs nars negali tinkamai gyvendinti
sutari tiksl.
3. Pagal EB sutarties 5 straipsnio antr pastraip, tam, kad Bendrijos
institucij veiksmai atitikt subsidiarumo princip, btina vykdyti tris
slygas:
a) Sritis neturi priklausyti iimtinei Bendrijos kompetencijai.
b) Valstybs nars negali tinkamai gyvendinti pasilyt veiksm.
c) Atsivelgiant veiksm mast arba poveik, Bendrija iuos veiksmus
vykdyt skmingiau.
31 / 47
C. Taikymo sritis
1. Taikymo principas
Subsidiarumo principo taikym galima vertinti dvejopai. Tose srityse, kuriose
pagal Sutart Bendrija galiojimais dalijasi su valstybmis narmis,
subsidiarumo principas yra i galiojim suvokimo kriterijus (riboja
naudojimsi galiojimais). O srityse, kuriose pagal Sutart Europos bendrijai
nesuteikiami jokie galiojimai, subsidiarumo principas papildom galiojim
nesukuria (nesuteikia galiojim).
2. Atskyrimo problema
Subsidiarumo principas taikomas tik tose srityse, kuriose Bendrija savo
galiojimais dalijasi su valstybmis narmis. Todl is principas netaikomas
srityse, kurios priklauso iimtinei Bendrijos ar nacionalinei kompetencijai.
Taiau ias sritis atskirti nelengva, nes, pavyzdiui, pagal EB sutarties
308 straipsn Bendrijos kompetencijos sritys gali bti iplstos, jeigu
Sutarties tikslams pasiekti yra btini Bendrijos veiksmai. Iimtins Bendrijos
kompetencijos sritis atskirti keblu dar ir dl to, kad Sutartyse nenurodytos
konkreios kompetencijos sritys, o tik apraytos funkcijos.
Europos Bendrij Teisingumo Teismas prim kelet sprendim, kuriuose
iskyr tam tikrus Sutartyse aikiai neapibrtus galiojimus ir juos pripaino
kaip iimtinius, taiau isamaus i galiojim srao nepateik.
Kadangi nra jokios aikios subsidiarumo principo taikymo atskyrimo ribos,
is principas ir toliau bus aikinamas vairiai. Taiau Bendrija turi aik tiksl
Bendrijos veiksmus vykdyti tik Sutarties tikslams siekti ir utikrinti, kad
sprendimai dl nauj veiksm bt priimami kuo labiau atsivelgiant
piliei interesus. Tarp kita ko, subsidiarumo principo ir piliei interes
paisymo ssajai ypa daug dmesio skiriama ES sutarties preambulje.
sigaliojus Lisabonos sutariai subsidiarumo taikymo sritis nebegalt bti
skirtingai aikinama. Naujojoje sutartyje apibrti iimtiniai Sjungos
galiojimai bei galiojimai, kuriais yra dalijamasi. Sutarties dl ES veikimo
konsoliduotos versijos 4 straipsnio antroje dalyje pateiktas politikos srii, su
kuriomis susijusiais galiojimais yra dalijamasi, sraas. j eina vidaus
rinka, socialin politika, ekonomin, socialin ir teritorin sanglauda; ems
kis ir uvininkyst, iskyrus biologini jros itekli apsaug; aplinkos
apsauga; vartotoj apsauga; transportas; transeuropiniai tinklai; energetika;
laisvs, saugumo ir teisingumo erdv; bendros visuomens sveikatos
apsaugos problemos.
3. Kas turi laikytis subsidiarumo principo
Subsidiarumo principas taikomas visoms Europos Sjungos institucijoms.
Ypa daug praktins reikms jis turi Tarybai, Europos Parlamentui ir
Komisijai. Lisabonos sutartimi sustiprintas nacionalini parlament ir
Teisingumo Teismo vaidmuo vykdant subsidiarumo principo laikymosi
kontrol.
D. Nacionalini parlament vykdoma kontrol
Lisabonos sutartyje apibrtas iankstinio spjimo mechanizmas, pagal kur
nacionaliniai parlamentai turi teis per atuonias savaites Komisijai nusisti
nuomones dl teiss akt projekt, kuriuos i privalo jiems pateikti tuo pat
metu kaip ir Europos Parlamentui bei Tarybai. Jeigu vienas tredalis
nacionalini parlament pagrstoje nuomonje uginija teiss akto projekto
atitikt subsidiarumo principui, tai Komisija turi persvarstyti savo projekt ir,
jei projektas nekeiiamas, pagrsti, kodl jis nebuvo pakeistas (geltonos
kortels procedra). Jei teiss akto projektas yra susijs su laisvs,
saugumo ir teisingumo erdve, tai i riba turi atitikti vien ketvirtadal
nacionalini parlament. Be to, jeigu teiss akto atitikt subsidiarumo
principui uginija paprastoji nacionalini parlament dauguma (oranin
kortel), o Komisija vis tiek nekeiia savo pasilymo, tai klausimas
32 / 47
nagrinjamas Taryboje ir Europos Parlamente, kurie savo nuomon turi

pareikti po pirmojo svarstymo. Jei jie mano, kad teiss akto pasilymas yra
nesuderinamas su subsidiarumo principu, tai j gali atmesti 55 proc. Tarybos
nari bals dauguma arba Europos Parlamento bals dauguma.
i iankstinio spjimo teis suteikiama bet kuriems nacionalini parlament
rmams.
E. Teism vykdoma kontrol
Pagal EB sutarties 5 straipsnio antr pastraip subsidiarumo principas turt
bti patikrintas teismuose. Taiau taikant princip ES institucijoms
suteikiama didel pasirinkimo laisv, kuri Teisingumo Teismas turi
atsivelgti. Bendrai galima teigti, kad Teisingumo Teismo vykdoma kontrols
veiklos apimtis priklauso nuo to, ar valstybs nars veiksmingai dalyvavo
priimant sprendim dl pasirinkt veiksm turinio ir masto, ar i veiksm
btinumo klausimas buvo ianalizuotas nuodugniai ir atsivelgiant
konkreius
interesus
ir
ar
buvo
tinkamai
konsultuojamasi
su
suinteresuotomis institucijomis bei juridiniais subjektais (taip pat ir
priklausaniais emesniam nei nacionalinis lygiais).
1996 m. lapkriio 12 d. (byla C-84/94, Rink. p. I-5755) ir 1997 m. gegus
13 d. (byla C-233/94, Rink. p. I-2405) sprendimuose Teisingumo Teismas
nurod, kad subsidiarumo principo laikymasis yra viena i slyg, kurias
privaloma pagrsti pagal EB sutarties 253 straipsn. Taigi is reikalavimas
tenkinamas net jei pats principas nra pamintas teiss akto
konstatuojamoje dalyje, taiau i konstatuojamosios dalies visumos aiku,
kad j buvo atsivelgta teiss akto nagrinjimo metu.
Lisabonos sutarties Protokole dl subsidiarumo ir proporcingumo princip
taikymo nurodyta, kad Teisingumo Teismas, vykdydamas teiss akt
teistumo kontrol, turi galiojimus nagrinti iekinius dl subsidiarumo
principo paeidimo. Tok iekin gali pateikti bet kuri valstyb nar. Iekinys
gali bti pateiktas jos parlamento vardu, jei tai atitinka konstitucinius vidaus
reikalavimus.
Jeigu numatyta konsultuotis su Region komitetu, jam taip pat turi bti
pateiktas tas pats iekinys.
EUROPOS PARLAMENTO VAIDMUO
1. Vykdomi darbai
EP daugel met gyn subsidiarumo princip. Tvirtinant Europos Sjungos
sutarties projekt 1984 m. vasario 14 d. jis ikl iniciatyv pasilydamas
nuostat, pagal kuri tais atvejais, kai pagal Sutart Sjungos galiojimai
sutampa su valstybi nari galiojimais, valstybs nars gali veikti tose
srityse, kuriose Sjunga nra primusi normini akt. Be to, pasilyme
pabriama, kad Sjunga veiksm turt imtis tik tada, jei juos vykdyt
veiksmingiau nei valstybs nars veikdamos atskirai.
EP iuos pasilymus dl subsidiarumo principo trauk daugel rezoliucij
(pvz., 1989 m. lapkriio 23 d., 1989 m. gruodio 14 d., 1990 m. liepos 12 d.,
1990 m. lapkriio 21 d. ir 1995 m. gegus 18 d. rezoliucijos), kuriose jis
patvirtino savo pritarim io principo taikymui Europos Sjungoje ir paragino
pradti debatus dl subsidiarumo principo aikinimo ir taikymo.
2. Susitarimas dl institucij bendradarbiavimo
Remiantis Parlamento inicijuot diskusij rezultatais (jiems pritarta Edinburgo
Europos Vadov Tarybos ivadose dl subsidiarumo, skaidrumo ir
demokratijos bei Parlamento 1992 m. lapkriio 18 d. rezoliucijoje) 1993 m.
spalio 25 d. Taryba, Parlamentas ir Komisija pasira tarpinstitucin
susitarim, kuriuo trys institucijos aikiai ireik nor rytingai siekti
paangos ioje srityje. Taip jos sipareigojo laikytis subsidiarumo principo.
33 / 47
Susitarimo
tikslas
naudojantis
subsidiarumo
principo
taikymo
procedromis Bendrijos institucijoms pagal Sutartis suteikt galiojim
vykdymo tvark apibrti taip, kad bt galima gyvendinti Sutartyse
nustatytus tikslus. Susitarimo nuostatos yra ios:
naudodamasi iniciatyvos teise Komisija turi atsivelgti subsidiarumo
princip ir rodyti, kad jo buvo laikomasi; toks pats reikalavimas taikomas
Parlamentui ir Tarybai, atsivelgiant EB sutarties 192 ir 208 straipsniuose
jiems suteiktus galiojimus;
bet kurio Komisijos pasilymo aikinamojoje dalyje turi bti pateiktas
pasilymo pagrindimas atsivelgiant subsidiarumo princip;
jeigu Taryba arba Parlamentas i dalies keiia kuri nors Komisijos
pasilymo dal ir jeigu pakeitimas yra susijs su Europos Sjungos veikimo
sritimi, kartu turi bti pateiktas pagrindimas atsivelgiant subsidiarumo
princip.
Vykdydamos savo vidaus procedras visos trys institucijos turi nuolat
tikrinti, ar numatyti veiksmai ir teisini priemoni pasirinkimas, ir
pasilymo turinys atitinka nuostatas dl subsidiarumo. Parlamento darbo
tvarkos taisykli 34 straipsnyje nurodyta, kad nagrindamas pasilym dl
teiss akto Parlamentas ypa daug dmesio turi skirti pagrindini teisi bei
subsidiarumo ir proporcingumo princip laikymuisi.
Be io susitarimo Edinburgo Europos Vadov Taryboje Komisija,
atsivelgdama subsidiarumo principo taikym, sipareigojo pagrsti visus
pasilymus dl teiss akt, taip pat panaikinti arba persvarstyti kai kuriuos
pasilymus bei perirti galiojanius teiss aktus. Taip pat buvo numatyta,
kad Komisija parengs metin praneim apie subsidiarumo principo taikym.
Savo 1997 m. gegus 13 d. rezoliucijoje dl 1994 m., 1995 m. ir 1996 m.
Komisijos subsidiarumo principo taikymo ataskait Parlamentas pabr,
kad subsidiarumo principas yra privalomas teisinis reikalavimas, kurio
taikym konkreiu atveju turi iaikinti Teisingumo Teismas, ir primin, kad
jo gyvendinimas neturt sukurti klii teistai vykdyti Sjungai suteiktus
iimtinius galiojimus. Jis taip pat neturt bti naudojamas kaip pretekstas
nesilaikyti acquis communautaire. 2003 m. balandio 8 d. rezoliucijoje
Parlamentas nurod, kad bt geriausia, jei nesutarimai dl subsidiarumo ir
proporcingumo princip taikymo bt sprendiami politiniu lygmeniu,
remiantis 1993 m. spalio 25 d. institucij susitarimu. Jis taip pat atkreip
dmes Konvento dl Europos ateities pasilymus, pagal kuriuos
nacionaliniams parlamentams turt bti patikta vykdyti subsidiarumo
klausim stebsen naudojantis iankstinio spjimo sistema. Jis pabr,
kad Europos Sjungos institucijos ir valstybs nars yra atsakingos u
nuolatin subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo stebsen tiek
centriniu, tiek regioniniu bei vietos lygmenimis.
Tokia iankstinio spjimo sistema, aprayta D dalyje, buvo traukta
Lisabonos sutart.
Proporcingumo principas
Visi EB institucij priimami teiss aktai negali viryti to, kas tinkama ir
btina siekiant teisto teiss akto tikslo; kai galima pasirinkti tarp
keleto tikslui pasiekti tinkam priemoni, reikia pasirinkti maiausiai
asmen teises ribojani priemon, o sukelti ribojimai turi bti
proporcingi siekiamiems tikslams.
Proporcingumo principas vienas i geriausiai inom ir pagrindini
Bendrijos teiss princip. Proporcingumas, tai yra pagrindin teisingumo
kuri sustiprina individuali teisi apsaug tiek nacionaliniu,
koncepcija,
34 / 47
tiek supranacionaliniu lygiu. ia koncepcija remiasi Europos Bendrijos

Teisingumo Teismas. Vieno i teiss mokslo atstovo Emiliou teigimu ,,sunku abstrak
iai apibrti io principo reikm ir
apimt.
Proporcingumo principas, kaip teisingumo koncepcija naudojama:
1) apibriant Europos Bendrijos bei jos institucij kompetencij ir
statym leidybos galiojimus;
2) nustatant, taikom Europos Bendrijos teiss subjektams teistum ir
vertinant valstybi nari elges, kai jos veikia Europos Bendrijos teiss
rmuose.
Proporcingumo principo tvirtinimas Sutartyje
nulemia
Bendrijos
kompetencij ir statym leidybos galias. Nuo Europos Vadov Tarybos
susitikimo Edinburge 1992 m. gruodio mnes, Komisija kasmet
turi
praneti
Europos Vadov
Tarybai
apie
subsidiarumo
ir
proporcingumo princip taikym, kaip numatyta Europos Bendrijos
Steigimo Sutarties 5 straipsnyje. is principas buvo taikomas ir
pltojamas, o vliau ir raytas 1993 m.
,,Tarpinstitucin susitarim dl subsidiarumo principo gyvendinimo
procedr bei
,,Subsidiarumo ir proporcingumo princip protokol ir
pridtas prie
Amsterdamo ir Nicos sutari. Protokole akcentuojamas subsidiarumo
principo
apibrimas,
kuris tvirtintas Europos Bendrijos Steigimo
Sutartyje ir papildytas Mastrichte 3b straipsnyje paskutinje dalyje
tvirtinta nuostata:
Bendrija nesiima joki veiksm, kurie nra btini siekiant ios Sutarties
nustatyt tiksl".
Prie Amsterdamo sutarties pridedamame Protokole dl subsidiarumo ir
proporcingumo princip taikymo yra tvirtinta, kad kiekviena institucija,
vykdydama jai suteiktus
galiojimus, privalo garantuoti, kad bt
laikomasi subsidiarumo, taip pat ir proporcingumo princip, kurie
numato, kad Bendrija nesiima joki veiksm, kurie nra btini siekiant
Sutarties nustatyt tiksl". Kitaip tariant, 3b straipsnio nuostata yra
pateikiama kaip proporcingumo apibrimas, ypa
pabriant klausim, kaip vis pirma Bendrijos institucija privalo veikti.
Sutartyje dl Konstitucijos Europai aikiai ir isamiai iaikinama
proporcingumo principo svarba. Pirmos dalies straipsnyje, kuriame
apibriamos Sjungos
kompetencijos sritys, kalbama vien tik apie
,,Pagrindinius principus. ios
Sutarties I-11 straipsnis nustato
1. Sjungos kompetencijos rib nustatymas grindiamas suteikimo
principu.
Sjungos
kompetencijos
gyvendinimas
grindiamas
subsidiarumo
ir proporcingumo principais.
2. Pagal suteikimo princip Sjunga veikia
neperengdama
rib
kompetencijos, kuri, siekiant ios Konstitucijos nustatyt tiksl, jai ioje
Konstitucijoje suteik valstybs nars. Sritys, kuri i Konstitucija nepriskiria
Sjungos kompetencijai, priklauso valstybi nari kompetencijai.
3. Pagal subsidiarumo princip tose srityse, kurios nepriklauso Sjungos
iimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai
valstybs
nars numatomo veiksmo tiksl negali deramai pasiekti
centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sjungos lygiu dl numatomo
veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti bt
Sjungos
lengviau.
institucijos
subsidiarumo
princip
taiko
pagal
Protokol
dl
subsidiarumo
ir
proporcingumo
princip
taikymo.
Nacionaliniai
parlamentai protokole nustatyta tvarka utikrina, kad bt laikomasi io
principo.
35 / 47
4. Pagal proporcingumo princip Sjungos veiksm turinys ir forma

nevirija to, kas btina siekiant Konstitucijos tiksl.
Pirm kart proporcingumo princip taik Europos Bendrij Teisingumo
Teismas Byloje C-8/55 Belgijos angliakasi federacija prie Auk
iausi valdi (Fdration Charbonniere de Belgiue v High Authority),
Europos angli ir plieno bendrijos rmuose. Byloje pareikjai teig, kad
Auk
iausioji valdia, uuot primusi bendr sprendim nustatyti fiksuotas
anglies kainas, galjo sudaryti slygas tokioms kainoms pasiekti norim
lyg panaikindama kompensacinius mokjimus, skirtus kompensuoti u
Belgijos anglies produkcijos dideles kainas, toms monms, kurios
nepakankamai sumaino savo kainas. Teismas atmet pasilym
teigdamas, kad taikant visuotinai pripaint teiss norm", Auk
iausios valdios veiksmai, atsakantys neteising mons veikl, turi
bti proporcingi tos veiklos sunkumui. iame kontekste nra pasakoma
daugiau nei senai inoma tiesa, kad bausm turi atitikti nusikaltim, ir
i ties iuo principu danai buvo remtasi, kai Auk
iausioji valdia arba Komisija skirdavo baud. Proporcingumo principo
turin ir
jo taikymo
ypatumus
pabria
generalinis advokatas M. Poiares Maduro pateiktoje ivadoje, Byloje CErik Anders Ahokainen, Mati Leppik v Virallinen syyttj).
434/04 (Jan
Pateiktoje ivadoje advokatas atskleid proporcingumo princip:
1) ,,pirmasis yra tinkamumo kriterijus: nagrinjama priemon turi i
tikrj
prisidti
prie tikslo siekimo, ,,klausim, kur reikia
atsakyti, taikant tinkamumo kriterij, ar priemon turi apskritai kokios
nors naudos teisiniams tikslams, kuriais remiasi valstyb nar, kai taip
nra, priemon i esms paeidia proporcingumo
princip.
2 ) ,,antrasis kriterijus yra susijs su priemons btinumu. Apibdinant
tiksliau, ar galima pasinaudoti alternatyvia priemone, kuri leist taip pat
veiksmingai apsaugoti valstybs nars tikslus, bet maiau apribot
laisv preki judjim. Kitaip tariant: ar valstyb nar, nukreipdama
tiek pat itekli alternatyviai priemonei, galt pasiekti t pat
rezultat su maesniu poveikiu Bendrijos vidaus prekybai. Paprastai,
jeigu nepasirenkama maiau apribojant alternatyva, tai
prilygsta proporcingumo principui.
3) ,,akademiniai darbai danai nurodo proporcingum stricto sensu kaip
treij kriterij. is proporcingumo vertinimo aspektas galt bti
apibdintas taip: kuo didesn ala laisvam preki judjimui, tuo
didesn svarba turi bti tenkinant tiksl, kurio remiasi valstyb nar.
Todl valstyb nar turi rodyti, kad apsaugos lygis, kur ji skiria
teistam tikslui apsaugoti, yra proporcingas tai alai, kuri daroma
Bendrijos vidaus prekybai. Skirtumas nuo antrojo kriterijaus yra tas, kad
dl tre
iojo kriterijaus i valstybs
nars gali bti reikalaujama priimti
priemon, kuri maiau varo Bendrijos vidaus prekyb, net jei tai
lemt maesn teist interes
apsaug.
Teiss doktrininje, nusistovjusi nuomon, kad taikant proporcingumo
princip reikia atsakyti iuos klausimus:
ar priemon buvo tinkama pasiekti pageidaujam tiksl?
ar priemon buvo reikalinga pasiekti pageidaujam tiksl?
ar priemon per daug neapsunkino asmen lyginant su pageidaujamo
tikslo pasiekimu?
36 / 47
Vadovaujantis iais kriterijais, kurie kartais vadinami proporcingumo

testu, reikalaujama, kad siekiant teist tiksl, taikomos tinkamos
priemons ir jos
Byla C-359/92 Vokietija prie Taryb
yra btinos.
(Germany v Council) galt bti tokio
proporcingumo koncepcijos
aspekto pavyzdys. Joje Vokietija teig, kad Tarybos direktyvos
92/59 dl bendros produkt saugos 9 straipsnis turt bti
pripaintas negaliojan
iu, nes jo nuostatos paeidia proporcingumo princip, kadangi
Komisijai suteikia teis dl konkretaus produkto priimti sprendim,
reika- laujant, kad valstybs
nars imtsi priemoni, vardyt
Direktyvos 6(l)(d)-(h) straipsnyje. Vokietija teig, jog tokie Komisijos
galiojimai yra nepriimtini, nes nra jokios garantijos, kad priemons,
kuri reikalaujama imtis, bt pa
ios tinkamiausios, taip pat nurod, kad tas pats tikslas gali bti
pasiektas remiantis atgrtinio reikalavimo teise dl procedros
pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 169 straipsn paeidimo
Europos Bendrij
Teisingumo Teismas paymjo
jau ne kart
konstatavs, kad proporcingumo principas reikalauja, jog Bendrijos
institucij taikomos priemons bt tinkamos usibrtiems tikslams
pasiekti, nesiimant to, kas nra btina. Atsivelgdamas specifin
Vokietijos Vyriausybs
argumentacij, Europos Bendrij Teisingumo
Teismas nutar, pirma, kad problemos, galin
ios ikilti, jei tam tikros priemons bt nustatytos kiekvienam
konkreiam atvejui, leidia daryti ivad, kad Komisijai suteiktos
galios nra netinkamos siekiant aukto vartotoj apsaugos lygio ir,
antra, kad 169 straipsnio nustatyta tvarka neduot t pa
i rezultat,
kaip
vykdant galiojimus, tvirtintus Direktyvos 9
straipsnyje, nes vadovaujantis
169
straipsnio
tvarka
negalima
bt
pareigoti
valstybi
nari pasirinkti priemon, i srao,
pateikto Direktyvos 6(l)(d)-(h) straipsnyje, o ypa
paeidim nagrinjimas neutikrint vartotoj apsaugos per trumpiausi
laik. Precedentins teiss proporcingumo doktrina, su kuria pats
terminas yra daniausiai siejamas, taip pat kuris patenka antrj i anks
iau pateikt kriterij, daniau nagrinja Bendrijos institucij veiksm
pasekmes, o ne klausim, ar joms i
viso
derjo
veikti.
Toks
apibrimas, pateiktas Byloje C-66/82 Fromanais: siekiant nustatyti, ar
Bendrijos teiss nuostata neprietarauja proporcingumo principui,
pirmiausia reikia isiaikinti, ar joje numatytos priemons tikslui
pasiekti atitinka paties tikslo svarb ir, antra, ar jos tikrai yra btinos
tam tikslui pasiekti". Akivaizdu,
ia labiau vertinamos naudojamos priemons nei paios veiklos
reikalingumas, todl buvo pateikta Byloje C-331/88 R prie ems
maisto ministr, exp FEDESA ir kitus (R v Minister for
kio, uv ir
Agriculture, Fisheries and Food, ex p FEDESA and others). Kreipimosi dl
prejudicinio sprendimo primimo Europos
Bendrij
Teisingumo
Teismui buvo perduotas klausimas dl Tarybos direktyvos 88/146,
draudian
ios gyvulius auginan
iuose kiuose naudoti tam tikrus hormoninius preparatus, galiojimo.
ems kio, vejybos ir maisto ministerija teig, kad tokia priemon yra
netinkama, nebtina dl bendro intereso iaugusios tariamos naudos
atvilgiu ir slygojanti itin nepageidaujamus reikinius,
ypa
didelius finansinius nuostolius, kuriuos patiria su tuo susij
prekybininkai. Europos Bendrij Teisingumo Teismas ioje byloje teig,
37 / 47
jog jis nuolat pabria, kad proporcingumo principas

yra vienas
bendrj Bendrijos
teiss princip. Remiantis iuo principu,
ekonomins veiklos draudimo teistumas priklauso nuo to, ar draudian
ios priemons yra tinkamos ir btinos aptariamo teiss akto
numatytiems teistiems tikslams pasiekti. Tada, kai reikia isirinkti
vien i keli priemoni, ieitis turt bti - maiausiai komplikuota
priemon, o atsirad nuostoliai negali bti neproporcingi pasiektiems
tikslams." Europos Bendrij Teisingumo Teismas iame sprendime taip
pat pabr, kad Bendrijos veiksmais sukeltos net ir pakankamai
nepalankios fi- nansins pasekms tam tikriems prekybininkams gali
bti pateisinamos, jei siekiami tikslai yra ities tokie svarbs, kad gali tai
pateisinti. Be to, turdamas galvoje teismin perir, Teismas pabr,
kad, kalbant apie bendr ems
kio politik, Bendrijos statym
leidjai turjo teis ir kad priimtos priemons legalumas mintoje sferoje
gali bti kvestionuojamas tik tuo atveju, jei konkreti priemon bt
visikai netinkama kompetentingos institucijos siekiamam tikslui
gyvendinti. Reikt paymti dar vien aspekt ir j apibdint taikant
proporcingumo princip. Byloje C-174/04 Komisija prie Italijos
Respublik (Commission v Italy), kurioje Italijos statymo norma,
priimta liberalizuojant elektros energijos ir gamtini duj mones.
Remiantis ia norma, privatizuojam moni akcij gijj balso teiss
apribojamos iki 2 procent, jei jie kontroliuojami valstybs, ir uima
dominuojan
i padt savo nacionalinje rinkoje ir nra kotiruojami biroje.
Europos Bendrijos Teisingumo Teismas pasak, kad apribojimai nors
taikomi tiek nacionaliniams subjektams, tiek usienio subjektams gali
sulaikyti
investuotojus i kit valstybi nari ir taip turti takos
vyriausyb
nenurod
joki
svarbi
jimu
rink.
Italijos
visuomens interes slygojam prieas
i, galin
i pateisinti kapitalo judjimo apribojimus, ir kadangi nesiekiama jokio
leistino tikslo, nebereikia tikrinti, ar pats balso teiss ribojimas yra
leistina priemon ir ar normos apskritai prietarauja proporcingumo
principui.
Nors proporcingumo
principas skirtingai apibriamas
teiss doktrinoje, galima daryti ivad, kad bendras
bruoas yra tas, jog reikia nustatyti aptariamos priemons pasirinkimo
btinyb ar jos tinkamum, kuriuo ir vadovaujasi Europos Bendrijos
Teisingumo Teismas.
Ivada: proporcingumo principas vienas i geriausiai inom ir
pagrindini Bendrijos teiss princip. Proporcingumas tai pagrindin
teisingumo koncepcija, kuri sustiprina individuali teisi apsaug tiek
nacionaliniu,
tiek
ir supranacionalini lygiu. is principas tvirtintas
Europos Bendrijos steigimo sutartyje, Sutartyje dl Konstitucijos Europai,
tiek ir kituose teiss aktuose. Proporcingumo principo
turinatskleid
autoritetingi teiss specialistai
bei
Europos
Bendrij Teisingumo Teismas. Teiss doktrinoje
nusistovjusi
nuomon, kad taikant proporcingumo princip reikia atsakyti
iuos klausimus: ar priemon tinkama pasiekti usibrt tiksl? Ar
priemon buvo reikalinga pasiekti pageidaujam tiksl? Ar priemon
per
daug
neapsunkino
asmen,
siekiant
pagrindinio
tikslo?
Proporcingumo principas, kartais vadinamas proporcingumo testu. Jis
reikalauja, kad siekiant teist tiksl, taikomos tinkamos priemons ir jos
btinos.
38 / 47
49. ES kompetencij grups.

Pagrindin kompetencijos pasidalijimo taisykl nurodyta Europos Sjungos
Sutarties (ESS) 5 str.: pagal suteikimo princip Sjunga veikia tik
neperengdama rib kompetencijos, kuri, siekiant Sutartyse nurodyt
tiksl, jai iose sutartyse suteik valstybs nars. Visa Sutartims Sjungai
nepriskirta kompetencija priklauso valstybms narms.
5 straipsnis
1. Sjungos kompetencijos rib nustatymas grindiamas suteikimo principu.
Sjungos kompetencijos gyvendinimas grindiamas subsidiarumo ir
proporcingumo principais.
2. Pagal suteikimo princip Sjunga veikia tik neperengdama rib
kompetencijos, kuri, siekiant
Sutartyse nustatyt tiksl, jai iose Sutartyse suteik valstybs nars. Visa
Sutartimis Sjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybms narms.
3. Pagal subsidiarumo princip tose srityse, kurios nepriklauso Sjungos
iimtinei kompetencijai, ji
ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybs nars numatomo veiksmo
tiksl negali deramai
pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sjungos lygiu dl numatomo
veiksmo masto arba
poveikio juos pasiekti bt geriau.
Sjungos institucijos subsidiarumo princip taiko pagal Protokol dl
subsidiarumo ir proporcingumo
princip taikymo. Nacionaliniai parlamentai tame protokole nustatyta tvarka
utikrina, kad bt laikomasi subsidiarumo principo.
4. Pagal proporcingumo princip Sjungos veiksm turinys ir forma nevirija
to, kas btina siekiant Sutari tiksl.
Sjungos institucijos proporcingumo princip taiko pagal Protokol dl
subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo.
Europos Sjungos kompetencijos kategorijos ir sritys yra apibrtos
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo (SESV) Pirmoje antratinje dalyje ir
ios sutarties protokole nr. 2 Dl subsidiarumo ir proporcingumo princip
taikymo.
Kompetencij grups (kategorijos):
1. Iimtin kompetencija.
Kai Sutartys konkreioje srityje suteikia Sjungai iimtin kompetencij, tik
Sjunga gali priimti teisikai privalomus aktus, o valstybs nars paios tai
daryti gali tik Sjungai galiojus arba jei to reikia Sjungos aktams
gyvendinti. (SESV 2 str. 1 d.)
Iimtins kompetencijos esm yra ta, kad ES naudodamasi savo iimtiniais
galiojimais, maksimaliai gyvendina savo jurisdikcij, o tai reikia, kad ES
institucij priimtos teiss normos visikai ir pilnutinai reguliuoja tam tikras
politikos sritis ir nacionaliniai teiskrai vietos nebelieka. Tik Sjunga ia gali
priimti teisikai privalomus aktus, o valstybs nars paios tai daryti gali tik
Sjungai galiojus arba jei to reikia Sjungos aktams gyvendinti.
Baigtinis ES iimtins kompetencijos sraas pateikiamas SESV 3 str.:
1. Sjunga turi iimtin kompetencij iose srityse:
39 / 47
a) muit sjungos;
b) vidaus rinkos veikimui btin konkurencijos taisykli nustatymo;
c) pinig politikos valstybms narms, kuri valiuta yra euro;
d) biologini jr itekli apsaugos pagal bendr uvininkysts politik;
e) bendros prekybos politikos.
2. Sjunga taip pat naudojasi iimtine kompetencija tarptautiniams
susitarimams sudaryti, kai j
sudarymas yra numatytas Sjungos statymo gali turiniame akte arba yra
btinas, kad Sjunga galt naudotis savo vidaus kompetencija, arba jei j
sudarymas gali daryti poveik bendroms taisyklms ar pakeisti j taikymo
srit.
40 / 47
2. Pasidalijamoji, arba kompetencija, kuria ES dalijasi su

valstybmis narmis Sjungos aktams gyvendinti.
Kai Sutartys konkreioje srityje suteikia Sjungai kompetencij, kuri ji
dalijasi su valstybmis narmis, Sjunga ir valstybs nars gali toje srityje
priimti teisikai privalomus aktus. Valstybs nars naudojasi savo
kompetencija tiek, kiek Sjunga nepasinaudojo savo kompetencija.
Valstybs nars vl naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sjunga
nusprend nesinaudoti savo kompetencija. (SESV 2 str. 2d.)
Baigtinis ES pasidalijamosios kompetencijos sraas pateikiamas SESV 4
str.:
1. Sjunga dalijasi kompetencija su valstybmis narmis, kai Sutartys jai
suteikia kompetencij,
nesusijusi su 3 ir 6 straipsniuose nurodytomis sritimis.
2. Pasidalijamajai Sjungos ir valstybi nari kompetencijai priskiriamos ios
pagrindins sritys:
a) vidaus rinka;
b) ioje Sutartyje apibrti socialins politikos aspektai;
c) ekonomin, socialin ir teritorin sanglauda;
d) ems kis ir uvininkyst, iskyrus biologini jr itekli apsaug;
e) aplinkosauga;
f) vartotoj apsauga;
g) transportas;
h) transeuropiniai tinklai;
i) energetika;
j) laisvs, saugumo ir teisingumo erdv;
k) ioje Sutartyje apibrti bendr visuomens sveikatos saugos problem
aspektai.
3. Mokslini tyrim, technologij pltros ir kosmoso srityse Sjungos
kompetencijai priklauso imtis veiksm, ypa programoms apibrti ir
gyvendinti, taiau naudojimasis ia kompetencija negali
trukdyti valstybms narms naudotis savo kompetencija.
4. Bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarins pagalbos srityse
Sjungos kompetencijai
priklauso imtis veiksm ir vykdyti bendr politik, taiau naudojimasis ia
kompetencija negali trukdyti valstybms narms naudotis savo
kompetencija.
3. Koordinavimo kompetencija.
Valstybs nars koordinuoja savo ekonomin ir uimtumo politik pagal ioje
Sutartyje numatytas slygas, kuri apibrimas priklauso Sjungos
kompetencijai. (SESV 2 str. 3 d.)
Koordinavimo kompetencijos sritys nurodytos SESV 5 str.:
1. Valstybs nars koordinuoja savo ekonomin politik Sjungos viduje.
iuo tikslu Taryba patvirtina priemones, vis pirma ios politikos bendrsias
gaires.
Specialiosios nuostatos taikomos valstybms narms, kuri valiuta yra euro.
2. Sjunga imasi priemoni, utikrinani valstybi nari uimtumo politikos
koordinavim, pirmiausia nubrdama ios politikos gaires.
3. Sjunga gali imtis iniciatyvos siekdama utikrinti valstybi nari
socialins politikos koordinavim
4. Kompetencija bendroje usienio ir saugumo srityje. (neiskirtina
kaip atskira kategorija, bet paminti reikia...)
41 / 47
Pagal Europos Sjungos sutarties nuostatas Sjungos kompetencijai

priklauso apibrti ir gyvendinti bendr usienio ir saugumo politik,
skaitant laipsnik bendros gynybos politikos formavim. (SESV 2 str. 4 d.)
5. Papildoma kompetencija.
Sutartyse nustatytose tam tikrose srityse ir jose nustatytomis slygomis
Sjungos kompetencijai
priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybi
nari veiksmus nepanaikinant j kompetencijos tose srityse.
Sjungos teisikai privalomi aktai, priimami remiantis su iomis sritimis
susijusiomis Sutari nuostatomis, negali apimti valstybi nari statym ir
kit teiss akt suderinimo. (SESV 2 str. 5 d.)
Baigtinis ES papildomos kompetencijos sraas nurodytas SESV 6 str.:
Sjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybi
nari veiksmus. Europos
lygiu toki veiksm sritys apima:
a) mogaus sveikatos apsaug ir gerinim;
b) pramon;
c) kultr;
d) turizm;
e) vietim, profesin mokym, jaunim ir sport;
f) civilin saug;
g) administracin bendradarbiavim.
50. Itikimybs ir lojalumo ES principo turinys ir reikm.
is principas tvirtintas Europos Sjungos Sutarties (ESS) 24 str.:
1. Sjungos kompetencija bendros usienio ir saugumo politikos srityje
apima visas usienio politikos sritis ir visus su Sjungos saugumu susijusius
klausimus, skaitant laipsnik bendros gynybos politikos formavim, kuris
sudaryt slygas pereiti prie bendros gynybos.
Bendrai usienio ir saugumo politikai taikomos konkreios taisykls ir
procedros. Iskyrus atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, j vieningai
apibria ir gyvendina Europos Vadov Taryba ir Taryba. statymo gali
turintys aktai nra priimami. Remiantis Sutartimis i politik vykdo
Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai ir
valstybs nars. Sutartyse apibriamas specialus Europos Parlamento ir
Komisijos vaidmuo ioje srityje. Europos Sjungos Teisingumo Teismo
jurisdikcijai nepriklauso ios nuostatos, iskyrus tai, kad jo jurisdikcijai
priklauso perirti, kaip laikomasi ios Sutarties 40 straipsnio, ir perirti
tam tikr sprendim, nurodyt Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 275
straipsnio antrojoje pastraipoje, teistum.
2. Laikydamasi savo iors veiksm princip ir tiksl Sjunga vykdo,
apibria ir gyvendina bendr usienio ir saugumo politik, paremt
valstybi nari politinio tarpusavio solidarumo pltojimu, bendros svarbos
klausim nustatymu ir kuo didesniu valstybi nari veiksm suartjimu.
3. Valstybs nars lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir
beslygikai remia Sjungos
usienio ir saugumo politik bei laikosi Sjungos veiksm ioje srityje.
Valstybs nars veikia ivien, kad stiprint ir pltot savitarpio politin
solidarum. Jos nesiima joki veiksm, prietaraujani Sjungos interesams
42 / 47
arba galini sumenkinti jos, kaip tarptautini santyki darn skatinanios

jgos, veiksmingum.
Taryba ir vyriausiasis galiotinis utikrina, kad bt laikomasi i princip.
Po Lisabonos sutarties buvo panaikinti keli SESV ir ESS straipsniai, kuriuose
taip pat buvo ireiktas is principas, todl neteko prasms ir ETT pateiktas
io principo aikinimas, pateiktas remiantis tais straipsniais.
43 / 47
51. Teiss akt primimo tvarkos.

1. prastin teiskros procedra.
Apibrta SESV 289 str. 1 d.:
prasta teiskros procedra procedra, kai reglament, direktyv ar
sprendim bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi
Komisijos pasilymu. i procedra apibrta 294 straipsnyje.
294 straipsnis
1. Kai dl teiss akto primimo Sutartyse daroma nuoroda prast
teiskros procedr, laikomasi tokios tvarkos.
2. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasilym.
Pirmasis svarstymas
3. Europos Parlamentas priima savo pozicij pirmuoju svarstymu ir j
perduoda Tarybai.
4. Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai, atitinkamas aktas
priimamas ta redakcija, kuri
atitinka Europos Parlamento pozicij.
5. Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai, ji priima savo pozicij
pirmuoju svarstymu
ir j perduoda Europos Parlamentui.
6. Taryba isamiai informuoja Europos Parlament apie motyvus,
paskatinusius j priimti savo pozicij pirmuoju svarstymu. Komisija isamiai
informuoja Europos Parlament apie savo pozicij.
Antrasis svarstymas
7. Jei per tris mnesius nuo tokio praneimo gavimo Europos Parlamentas:
a) patvirtina Tarybos pozicij, pateikt pirmuoju svarstymu, arba nepriima
jokio sprendimo, atitinkamas aktas laikomas priimtu ta redakcija, kuri
atitinka Tarybos pozicij;
b) savo nari bals dauguma atmeta Tarybos pozicij, priimt pirmuoju
svarstymu, silomas aktas
laikomas nepriimtu;
c) savo nari bals dauguma pasilo Tarybos pozicijos, priimtos pirmuoju
svarstymu, pakeitimus, tai pakeistas tekstas siuniamas Tarybai ir Komisijai,
kurie pateikia savo nuomon dl t pakeitim.
8. Jei per tris mnesius nuo Europos Parlamento pakeitim gavimo Taryba
kvalifikuota bals dauguma:
a) patvirtina visus tuos pakeitimus, tas teiss aktas laikomas priimtu;
b) nepatvirtina vis pakeitim, Tarybos pirmininkas, susitars su Europos
Parlamento pirmininku,
per eias savaites suaukia Taikinimo komiteto posd.
9. Taryba sprendia vieningai dl pakeitim, dl kuri Komisija pateikia
neigiam nuomon.
Taikinimas
10. Taikinimo komitetui, sudarytam i Tarybos nari arba j atstov ir tiek
pat nari, atstovaujani Europos Parlamentui, keliama uduotis per eias
savaites nuo jo suaukimo pasiekti, remiantis Parlamento ir Tarybos antruoju
svarstymu priimtomis pozicijomis, susitarim dl bendro projekto
kvalifikuota Tarybos nari arba j atstov bals dauguma ir nari,
atstovaujani Europos Parlamentui, bals dauguma.
Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posdiuose ir imasi visokios
reikiamos iniciatyvos siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos
pozicijas.
12. Jei per eias savaites nuo posdio suaukimo Taikinimo komitetas
nepatvirtina bendro projekto, silomas teiss aktas laikomas nepriimtu.
44 / 47
Treiasis svarstymas
13. Jei per t laik Taikinimo komitetas patvirtina bendr projekt, Europos
Parlamentas, sprsdamas atiduot bals dauguma, ir Taryba, sprsdama
kvalifikuota bals dauguma, per eias savaites nuo to pritarimo turi atskirai
priimti t akt pagal projekt. Jei jos to nepadaro, silomas
aktas laikomas nepriimtu.
14. iame straipsnyje nurodyti trij mnesi ir ei savaii terminai
Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva pratsiami atitinkamai ne
daugiau kaip vienu mnesiu ir dviem savaitmis.
Specialiosios nuostatos
15. Kai Sutartyse numatytais atvejais statymo gali turintis teiss aktas
valstybi nari grups iniciatyva, Europos centrinio banko rekomendacija
arba Teisingumo Teismo praymu pateikiamas priimti pagal prast
teiskros procedr, netaikoma 2 dalis, 6 dalies antrasis sakinys ir 9 dalis.
Tokiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba Komisijai perduoda akto
projekt ir savo pozicijas,
priimtas pirmuoju ir antruoju svarstymu. Europos Parlamentas ar Taryba
procedros eigoje gali prayti Komisijos nuomons, kuri Komisija taip pat
gali pateikti savo iniciatyva. Ji taip pat gali, jei mano esant tai reikalinga,
dalyvauti Taikinimo komiteto posdiuose pagal 11 dal
2. Speciali teiskros procedra.
Apibrta SESV 289 str. 2 d.:
Konkreiais Sutartyse numatytais atvejais procedra, kai reglament,
direktyv ar sprendim priima Europos Parlamentas, dalyvaujant Tarybai,
arba Taryba, dalyvaujant Europos Parlamentui, yra speciali teiskros
procedra.
Abi procedros i esms priklauso antrins teiskros sriiai. Pirmin
teiskra bt valstybi nari pasiraytos sutartys.
[Bendra informacija yra tokia. Plaiau galit pasiskaityti nuo SESV 288 str.]
52. Teiss akt formai taikomi reikalavimai.

Reikalavimai nurodyti SESV 296 str.:
Jei Sutartyse nenurodomas priimamo akto tipas, institucijos, laikydamosi
taikom procedr ir
proporcingumo principo j pasirenka kiekvienu atveju.
Teiss aktuose nurodomi juos priimti paskatin motyvai ir pasilymai,
iniciatyvos, rekomendacijos,
praymai ar nuomons, kuri reikalaujama pagal Sutartis.
Svarstydami statymo gali turinio teiss akto projekt, Europos
Parlamentas ir Taryba atitinkamose srityse nepriima pagal atitinkam
procedr nenumatyt akt.
Dar iek tiek informacijos dl akt yra SESV 297 str.:
1. statymo gali turinius teiss aktus, priimtus pagal prast teiskros
procedr, pasirao Europos Parlamento pirmininkas ir Tarybos pirmininkas.
statymo gali turinius teiss aktus, priimtus pagal speciali teiskros
procedr, pasirao juos primusios institucijos pirmininkas.
statymo gali turintys teiss aktai skelbiami Europos Sjungos oficialiajame
leidinyje. Jie sigalioja juose nurodyt dien arba, jei ji nenurodoma,
dvideimt dien nuo j paskelbimo.
45 / 47
2. statymo galios neturinius aktus, priimtus reglament, direktyv ir

sprendim, kai juose nenurodoma, kam jie skirti, forma, pasirao juos
primusios institucijos pirmininkas.
Reglamentai ir visoms valstybms narms skirtos direktyvos bei sprendimai,
kai juose nenurodyta, kam jie skirti, skelbiami Europos Sjungos
oficialiajame leidinyje. Jie sigalioja juose nurodyt dien arba, jei ji
nenurodoma, dvideimt dien nuo j paskelbimo.
Apie kitas direktyvas bei sprendimus, kuriuose nurodomi j adresatai,
praneama tiems adresatams ir jie sigalioja nuo tokio praneimo momento.
53. Teiss akt gyvendinimo bdai
*Tiesioginis ES teis gyvendina ES institucijos. Pagrindin gyvendinianti
institucija yra Komisija. Ji priima teiss aktus dl gyvendinimo.
*Netiesioginis valstybi nari gyvendinimas, kai reikia perkelti direktyvas,
utikrinti kit teiss akt taikym ir galimyb remtis tiesiogiai
nacionaliniame teisme.
54. Pagrindiniai principai, taikomi netiesioginiam ES teiss akt

gyvendinimo procesui
*Veiksmingumo
*Lygiateisikumo/nediskriminavimo
*Efektyvios teisins apsaugos principas
*Teisinio tikrumo
*Teist lkesi
*Teiss akt negaliojimo atgal
55. Procesas dl valstybi nari pareigos nevykdymo (priimtinumas

ir pagrstumas)
Proces dl valstybi nari pareig nevykdymo paprastai inicijuoja Komisija.
Iniciatyvos teis turi ir kitos valstybs nars.
Komisija pareikia valstybei narei savo pagrst nuomon prie tai suteikus
galimyb valstybei narei pareikti savo pastabas. Jei atsakymai nepateisina
paeidimo Komisija klausim perduoda ETT.
Kai inicijuoja valstyb nar, ji turi kreiptis pirmiausia Komisij, kad ji
pareikt savo pagrst nuomon.
Galutin sprendim ar pareigos buvo paeistos priima ETT. Jeigu valstyb
nar nevykdo sprendimo EK gali kreiptis ETT su iekiniu dl pirmo ETT
sprendimo nevykdymo ir praymu skirti vienkartin ar periodin pinigin
sankcij.
56. Procesas dl ES teiss akt teistumo ginijimo (neapima fizini
ir juridini asmen pateikiam iekini, tik privilegijuot bei pusiau
privilegijuot iekov pateikiami iekiniai)
Teis ginyti ES institucij aktus per 2 mnesius nuo akto paskelbimo turi:
Komisija; Taryba; EP; Valstyb nar; Region komitetas, Europos Centrinis
bankas, Audito rmai kai jie ginija aktus savo srityje.
46 / 47
Teiss akt galima ginyti dl kompetencijos trkumo, esminio procedros

reikalavimo paeidimo, sutari paeidimo arba dl piktnaudiavimo
galiojimais.
Neprivalom teiss akt ginyti negalima.
Sprendim dl akto teistumo priima ESTT. Jei iekinys yra pagrstas ESTT
akt paskelbia negaliojaniu. Jeigu teismas mano, kad tai reikalinga, jis
nurodo, kurie paskelbto negaliojaniu akto padariniai lieka galutiniai.
47 / 47

Europos Sajungos Teise

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Europos Sajungos Teise

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ES institucin sistema | Dst. Agn Verelyt | 2012 m. lapkriio 13 d.

| Potenciali koliokviumo klausim atsakym

Bendros rinkos suvienijimas,

2. Europos Sjungos (ES) teiss klasifikacija

3. Europos teiss svoka

4. ES sutartimi (Mastrichto) vesti pagrindiniai EB struktros

Atsiranda nauja procedra, kuri leidia bausti valstybes. Iki iol

5. Ramsi sistema ES (iki Lisabonos sutarties sigaliojimo)

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikal srityje (treiasis

kad ESTT sprendimai privalomi valstybms, j nacionalins teiss

kuriuos priima ES institucijos savo kompetencijos ribose (reglamentai,

14. Antrins ES teiss svoka

15. ES teiss bendrieji principai (svoka, skirstymas, vieta ES teiss

16. Kokie teiss aktai sudaro antrin ES teis.

Sprendimas yra privalomas visas. Sprendimas, kuriame nurodomi jo

tiek privatiems asmenims. J nuostatomis galima remtis kaip ir

1997m. Marshall byla neperklus direktyvos ji negali veikti asmens, bet

particular aim is achieved by a particular date, leaving national authorities

23. Direktyvos tiesioginio veikimo galimybs ir slygos

valstybs svok eina bent kokia institucija, nepriklausomai nuo jos

25. Sprendimo ir reglamento skirtumai

nuomones ir tvirtina biudet. Sprendimai nustato ES pozicijas, veikimo

29. ES galiojimai veiklos srityje Laisvs, saugumo ir teisingumo

31. Kitos (pagalbins) ES institucijos

32. K atstovauja Europos Parlamentas

34. Kas sudaro Europos Sjungos Taryb?

35. Pagrindins Europos Sjungos Tarybos funkcijos.

36. K atstovauja Europos Komisija?

SESV 244 250 str.

39. Pagrindiniai Europos Sjungos Teisingumo Teismo udaviniai

Teisingumo Teismas turi aukiausi ir kartu iimtin teismin valdi visais

Audito Rmai neturi savarankikos teisins galios. Nustat sukiavimo fakt

-Valstybi nari arba j vyriausybi vadovai, jos pirmininkas ir Komisijos

komitetu reguliariai konsultuojasi

ECB - Udavinys palaikyti kain stabilum euro zonoje.

47. Suteikimo/ribot galinim principo turinys ir reikm

mas.Jis sprendiamas pagal tris kompetencijos kategorijas:

remdamosi, iplsti savo kompetencijos valstybi nari sskaita. Anksiau

48 klausimas. Subsidiarumo ir proporcingumo principo turinys ir

nagrinjamas Taryboje ir Europos Parlamente, kurie savo nuomon turi

tiek supranacionaliniu lygiu. ia koncepcija remiasi Europos Bendrijos

4. Pagal proporcingumo princip Sjungos veiksm turinys ir forma

Vadovaujantis iais kriterijais, kurie kartais vadinami proporcingumo

jog jis nuolat pabria, kad proporcingumo principas

49. ES kompetencij grups.

2. Pasidalijamoji, arba kompetencija, kuria ES dalijasi su

Pagal Europos Sjungos sutarties nuostatas Sjungos kompetencijai

arba galini sumenkinti jos, kaip tarptautini santyki darn skatinanios

51. Teiss akt primimo tvarkos.

52. Teiss akt formai taikomi reikalavimai.

2. statymo galios neturinius aktus, priimtus reglament, direktyv ir

54. Pagrindiniai principai, taikomi netiesioginiam ES teiss akt

55. Procesas dl valstybi nari pareigos nevykdymo (priimtinumas

Teiss akt galima ginyti dl kompetencijos trkumo, esminio procedros

You might also like