LAT. Bendroji Daiktinė Nuosavybė

TEISM PRAKTIKOS NAGRINJANT GINUS DL BENDROSIOS
DALINS NUOSAVYBS APVALGA

Nuosavybs teiss gyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam
asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavyb yra asmenin ar bendroji. Asmenins
nuosavybs atveju daikt nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdia, jo teisi disponuoti,
naudoti daikt ir j valdyti neriboja kit savinink teiss, todl asmenins nuosavybs subjekto
teisi apimtis yra plaiausia, jis nepaeisdamas statym ir kit asmen teisi ir interes gali savo
nuoira valdyti, naudoti nuosavybs teiss objekt ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Taiau
gali bti, kad t pat daikt nuosavybs teis turi du ar daugiau asmen. Esant tokiai situacijai
pagal CK 4.72 straipsnio 1 dal laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo
disponuojama bendrosios nuosavybs (lot. communio) teise. Bendrosios nuosavybs teis
traktuotina kaip savininko teisi gyvendinimo apribojimas, kai savininko teiss ribojamos ne
treij asmen, bet kit to paties nuosavybs teiss objekto savinink.
Bendraturiu gali bti kiekvienas asmuo, galintis bti nuosavybs teisini santyki subjektu (CK
4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybs teiss objektu kiekvienas daiktas ar kitas turtas,
jeigu statymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Skiriamos dvi bendrosios nuosavybs teiss
rys: bendroji dalin ir bendroji jungtin. Bendrosios nuosavybs teiss rys skiriamos pagal tai,
nustatytos savinink dalys bendrosios nuosavybs teisje ar ne. Jei dalys nustatytos, bendrosios
nuosavybs teis laikoma daline, jei nenustatytos bendrosios jungtins nuosavybs teise (CK
4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.73 straipsnio 2 dalyje tvirtinta prezumpcija, kad bendrosios
nuosavybs teis laikoma daline, jeigu statymai nenustato ko kita. Bendrosios dalins nuosavybs
teiss atveju egzistuoja du nuosavybs teiss objektai: dalis bendrosios nuosavybs teisje, kuri yra
individualus konkretaus bendraturio nuosavybs teiss objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra vis
bendraturi bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas. i bendrosios dalins nuosavybs
teiss specifika lemia disponavimo bendrja daline nuosavybs teise ypatumus, nes kiekvieno
bendraturio nuosavybs dalis yra nemateriali (dalis teisje), o daiktas (turtas), esantis vis
bendraturi nuosavyb, gali bti valdomas ir naudojamas tik j susitarimu (CK 4.75 straipsnis).
Taigi esant bendrosios dalins nuosavybs teisei vien objekt yra nukreiptos ne vieno, bet dviej
ar daugiau savinink subjektini teisi. Santykiuose su treiaisiais asmenimis bendraturiai veikia
kaip vienas savininkas. Bendraturi tarpusavio santykiuose bendraturi teiss ir pareigos yra
konkreiai apibrtos statymo ar (ir) bendraturi susitarimo, todl turi prievolini teisini
santyki poymi. Dl to i santyki tarp bendraturi gyvendinimui taikytinos ne tik daiktins
teiss, bet ir prievoli teiss normos ir principai (ali valios autonomijos, sutari laisvs ir
privalomumo, bendradarbiavimo ir kiti). Teismams nagrinjantiems ios kategorijos bylas kyla
btinyb sprsti skirting savinink tarpusavio interes suderinimo problem.
Poreik apvelgti i bendrosios dalins nuosavybs santyki kylani gin sprendimo praktik
lm toki gin gausa, vairumas ir sudtingumas. Apvalgoje susistemintai pateikiama Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegij 20022009 m. nutartyse suformuota
praktika dl teiss norm, reglamentuojani bendrosios dalins nuosavybs santykius, taikymo.
Kadangi daugiausia byl nagrinjama dl bendrosios dalins nuosavybs teiss nekilnojamuosius
daiktus, tai apvalgoje pateikiama praktika, kurioje nagrinti su iuo bendrosios dalins
nuosavybs teiss objektu susij ginai.
DALYS BENDROSIOS DALINS NUOSAVYBS TEISJE
Bendrosios dalins nuosavybs teis yra, kai bendrosios nuosavybs teisje nustatytos kiekvieno
savininko nuosavybs teiss dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Taigi, formuluojant bendrosios
dalins nuosavybs teiss svok statyme specialiai pabrta, kad turimos omenyje dalys
nuosavybs teisje bendr turt, bet ne paiame bendrame turte. Teiss doktrinoje ir teism
praktikoje bendrosios nuosavybs teiss dalys danai vadinamos idealiosiomis dalimis. Dl to ir
apvalgoje svoka dalys bendrosios nuosavybs teisje dl patogumo kartais bus pakeiiama
terminu idealiosios dalys. Dalys bendrosios dalins nuosavybs teisje nenusako, kokia daikto
dalis kam priklauso ir apibdinamos tik matematine iraika, pavyzdiui, 1/2, 1/4, 3/8.
Bendraturi tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant per teism, gali bti nustatoma
naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas, tvarka. Tokios
naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas danai vadinamas realij dali nustatymu. is
pavadinimas taip pat bus vartojamas apvalgoje.Realiosios dalys tai bendro turto dalys, kuriomis
turi teis naudotis atskiri bendraturiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu
tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant utikrinti galimyb gyvendinti vien i nuosavybs
teiss turin sudarani teisi naudojimosi teis. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis
parodo, kokia konkreia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi, pavyzdiui, pirmame
aukte esanios patalpos paskiriamos naudotis vienam bendraturiui, antrame aukte kitam.
Nustaius naudojimosi tvark sumaja bendraturi kins ar kitokios veiklos bendrumas, kartu ir
j nesutarim ar konflikt galimyb.
Dali bendrosios dalins nuosavybs teisje(idealij dali) nustatymas
Dali bendrosios dalins nuosavybs teisje nustatymas yra vienas svarbiausi bendrosios
nuosavybs santyki teisinio reguliavimo klausim, nes idealiosios dalies dydis apibria
nuosavybs teiss subjekto teisi bendr daikt ir pareig, susijusi su bendru daiktu, apimt (CK
4.76 straipsnis). Dali bendrosios dalins nuosavybs teisje nustatymas svarbus ir tada, kai
norima disponuoti bendrosios dalins nuosavybs teise turima dalimi (CK 4.78 straipsnis), kai
turt, esant bendrja daline nuosavybe, turi bti nukreipiamas iiekojimas, o skolininko dalis dl
tam tikr prieasi nra nustatyta (CPK 667 straipsnis), taip pat turto konfiskavimo ar kitais
atvejais. (Dl skolininkui priklausanios turto dalies nustatymo teism sprendim vykdymo
procese pasisakyta Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos dl aretuoto turto pardavimo i
varytyni arba skolininko pasirinktam pirkjui apvalgoje(Teism praktika 28), todl is
klausimas detaliau neaptariamas). Kartu su dalimis bendrosios nuosavybs teisje gali bti
nustatomos ir dalys daikte, jei, pavyzdiui, asmenys siekia ne tik pripainti juos sukurto daikto
bendraturiais bei nustatyti kiekvienam i j priklausani dal nuosavybs teisje, bet ir atidalyti
i bendrosios dalins nuosavybs (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2004 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-412/2004) ar nustatyti
naudojimosi tvark.
Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dal, jeigu bendrosios dalins nuosavybs teiss konkretus kiekvieno
bendraturio dali dydis nenustatytas, preziumuojama, kad j dalys yra lygios. Dali bendrosios
nuosavybs teisje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalins nuosavybs teiss atsiradimo
metu ir priklauso nuo bendrosios dalins nuosavybs teiss atsiradimo pagrindo (CK 4.47
straipsnis). Kai bendrosios dalins nuosavybs teis atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio
1 dalies 1 punktas) arba pagaminant nauj daikt (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dali
dyd lemia bendraturi susitarimas. Kai bendrosios dalins nuosavybs teis gyjama paveldjimu
(CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dali dyd lemia palikjo valia, kai paveldima pagal
testament, arba nustato paveldjim reglamentuojanios teiss normos, kai paveldima pagal
statym.
Dar vienas atvejis, kai bendraturi dalys nuosavybs teisje nustatomos pagal statym, nustatytas
CK 4.82 straipsnio, skirto daugiabui nam savinink bendrajai nuosavybei reglamentuoti, 5
dalyje. Daugiabuio gyvenamojo namo buto savininko teiss bendrja nuosavybe esant turt
(pagal CK 4.82 straipsnio 1 dal tokiam turtui priskiriamos namo bendro naudojimo patalpos,
pagrindins namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechanin, elektros, sanitarintechnin ir
kitokia ranga) grindiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturio (buto savininko) dalis
bendrojoje nuosavybje lygi jam priklausani patalp naudingojo ploto ir gyvenamojo namo
naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra konstatavs, kad, apskaiiuojant bendrosios nuosavybs dalis
po bendro daikto, esanio daugiabuio namo but savinink bendrja nuosavybe (pavyzdiui
palps), pertvarkymo, bendraturiui, padidinusiam savo nuosavyb bendrosios nuosavybs
sskaita, priklausani patalp naudingj plot neskaitomas patalp, iskirt i bendro daikto ir
perduot konkreiam bendraturiui, plotas, nes btent dl tokio iskyrimo ir pasikeiia dalys
bendrojoje nuosavybje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2005 m. rugsjo 12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-391/2005).
Tam tikri bendraturi dali bendrosios dalins nuosavybs teisje apskaiiavimo atvejai nurodyti
ir kituose teiss aktuose: pavyzdiui, sigyjant prie statini naudojamus valstybins ems sklypus
bendrosios dalins nuosavybs teise taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d.
nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems
kio paskiriai (veiklai) tvarkos (Vyriausybs 2004 m. lapkriio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija)
7 punkto 2 dalis, kurioje nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba renginio
bendraturio perkama ems sklypo dalis bendrojoje nuosavybje nustatoma apskrities virininko
sprendimu, atsivelgiant kiekvienam bendraturiui priklausani gyvenamojo namo ar kito
statinio arba renginio dal, kuri neskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio
daikto) priklausini bendraturi nuosavybs teise turimos dalys.
Teism praktikoje atskleisti ios nuostatos dl perkamos ems sklypo dalies bendrojoje
nuosavybje nustatymo (buvusios ir ankstesnse Vyriausybs nutarimo redakcijose) ypatumai
sprendiant gin teismo tvarka. Teismas atsivelgia ne tik konkreiam bendraturiui
priklausani gyvenamojo namo ar kito statinio arba renginio dal, bet taiko ir kitus kriterijus,
pagal kuriuos nustatomos bendraturiams tenkanios ems sklypo dalys bendrojoje nuosavybje:
naudojimosi racionalumas, patogumas, statini isidstymas sklype, istorikai susiklost santykiai
ir kiti faktinio ems sklypo naudojimo aspektai. Daniausiai taikomas kriterijus nustatant ems
sklypo dalis, kai perkama nam valdos em esama ios ems naudojimo tvarka. Taiau tiek
gyvenamj nam bendraturi susitarimu susiklosiusi, tiek ir teismo nustatyta naudojimosi
ems sklypu tvarka negali bti taikoma beslygikai, o j taikant neturi bti pernelyg
nukrypstama nuo dali, apskaiiuot teiss aktuose nustatyta tvarka.
Kasacinio teismo suformuota praktika, kad, sprendiant dl bendrosios dalins nuosavybs
dalyviams tenkani nam valdos sklypo dali dydio, turi bti vertinti anksiau sudaryti ir
gyvendinti bendraturi susitarimai dl naudojimosi nam valdos sklypu tvarkos; kartu btina
vertinti tai, kad valstybei parduodant nam valdos ems sklypus valstybins ems naudojimo
santykiai teiss akt nustatytomis slygomis ir tvarka keiiami nam valdos bendraturi ems
nuosavybs santykius ir tai yra esminis ems santyki pokytis, todl ar galima visa apimtimi
atsivelgti ankstesniais bendraturi susitarimais ar teism sprendimais nustatyt naudojimosi
ems sklypu tvark, turi bti sprendiama pagal konkreios bylos aplinkybes ir tas prieastis, dl
kuri reikia nustatyti naudojam ems sklyp dalis ir kokiu tikslu susitarimai dl ems sklypo
buvo sudaryti, koki reikm bendraturiai jiems teik ir kokius teisinius padarinius galjo ar
turjo numatyti. Vertinant anksiau sudaryt bendraturi susitarimus turi bti laikomasi teist
lkesi apsaugos principo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2005 m. lapkriio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-433/2005; 2006 m. vasario 1
d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-86/2006; 2009 m. vasario 20 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-59/2009).
Aukiausiasis Teismas nurod, kad, atsivelgiant tai, jog bendraturiui tenkani gyvenamojo
namo dal, nuo kurios ir priklauso jam skirtina ems sklypo dalis,neskaiiuojamos io namo
priklausini(kini ir kit pagalbinio pobdio statini, kiemo rengim, komunikacini tinkl,
tvor ir pan.), kuri paskirtis tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. gyvenamajam namui, ir kurie
nuolat susij su juo bendra kine paskirtimi utikrinti gyvenamojo namo savininko poreiki
tenkinim (CK 4.19 straipsnis), dalys, kiekvienu atveju btina tiksliai nustatyti pastat funkcin
paskirt (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 26
d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-552/2006).
Gyvenamojo namo bendraturi teiss sigyjant nam valdos ems sklyp nepriklauso nuo
sigijimo formos (atkuriant nuosavybs teis sklypo dal ar j perkant), ir jiems tenkanios dalys
apskaiiuojamos pagal bendrsias taisykles (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-524/2008).
Kitaip parduodamo sklypo dali dydis nustatomas tais atvejais, kai pagal teritorij planavimo
dokument keliems savarankikai funkcionuojantiems statiniams, Nekilnojamojo turto registre
registruotiems atskiraisobjektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas
valstybins ems sklypas. Tokiais atvejais i statini savininkams (bendraturiams), kurie iki tol
buvo parduodam ems sklyp nuomininkai ar faktiniai naudotojai, parduodamos ems sklypo
dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodam
ems sklypo dali dydis nustatomas pagal teritorij planavimo dokument ir jo pagrindu parengt
parduodamo ems sklypo plan. Dl to nagrinjant tokio pobdio bylas svarbu nustatyti, ar
statiniai yra savarankikai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai, ar gino alys yra
bendraturts. Sprendiant dl nekilnojamojo daikto savarankiko funkcionavimo, esmin reikm
turi ne jo fizinis atskirumas nuo kito objekto, bet funkcinis, techninis, be to, teisinis
savarankikumas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m.
spalio 21 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-488/2008).
Bendraturi dali bendrosios nuosavybs teisje pasikeitimas
dl daikto ar jo verts padidinimo
Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dal bendraturio dalis bendrojoje dalinje nuosavybje jo reikalavimu
gali bti padidinama ir atitinkamai pakeiiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vert
padidinami tokiomis slygomis: 1) turint kit bendraturi sutikim; 2) laikantis statym nustatyt
taisykli; 3) bendraturio lomis. Teism praktikoje suformuluotos tokios ios teiss normos
aikinimo ir taikymo taisykls:
pirma, pagal CK 4.77 straipsn gali bti didinamas tiek pats daiktas, tiek jo vert, taiau kad
atsirast jame nustatyti padariniai, visais atvejais turi ilikti daikto, kaip bendrosios nuosavybs,
statusas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. rugsjo
12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-391/2005);
antra, aplinkyb, kad bendraturtis, kurio turtas bendrame turte buvo apgadintas, vliau t turt
atkr, nereikia bendro daikto ar jo verts padidinimo(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-226/2006).
Tokiu atveju bendraturtis, atkrs bendr daikt, gali reikalauti i kit bendraturi proporcingai j
dalims bendrosios dalins nuosavybs teisje atlyginti ilaidas, patirtas dl bendro daikto atkrimo
(CK 4.76 straipsnis);
treia, pagal CK 4.77 straipsn viena i btin slyg, norint, padidinus daikt ar jo vert, padidinti
bendraturio dal bendrojoje dalinje nuosavybje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvark kit
bendraturi sutikimas tokiems daikto pakeitimams.
Bendraturio teis atsisakyti duoti sutikim padidinti daikt teism praktikoje pripastama
pagrsta tais atvejais, kai kito bendraturio pageidaujamas daikto pakeitimas paeidia jo, kaip
savininko, teises (apsunkina j gyvendinim ar net padaro negalim) arba prietarauja vieosios
teiss reikalavimams. Pareiga rodyti, kad atsisakymas duoti sutikim atlikti bendro daikto
pakeitimus pagrstas, t. y. kad bus paeistos kit bendraturi teiss, tenka atsisakaniam duoti
sutikim asmeniui. Tam, kad kiti bendraturiai galt pareikti savo pozicij dl statybos darbus
(rekonstrukcij) inicijuojanio bendraturio bsim veiksm poveikio j teisms, statytojas jiems
turi savo siekius atskleisti. Pagal statym reikalingas pateikti bendraturi sutikimas reikia ne
abstrakt, o konkretizuot bendraturi sutikim, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei
statyb gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturio galimo
statytojo bsimos rekonstrukcijos plan atskleidimu kitiems bendraturiams teism praktikoje

pripastamas tinkamo projektinio pasilymo (tokio, kaip jis apibdinamas Statybos statymo 2
straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas ireikti projektuojamo statinio
architektros ir kit pagrindini sprendini idj ir kuris pateikiamas kaip mediaga projektuotojo
parinkimo konkursui bei gali bti naudojamas projektavimo slygoms parengti) pateikimas. Ginant
ginijam teiss statyb gyvendinimo bd ir slygas, btina nurodyti konkreius statybos
darbus, statybos paskirt ir netgi jos atlikimo orientacin laikotarp. Savo ruotu nesutikimas turi
bti protingai motyvuotas bei akivaizdiai atskleidiantis pateikto projektinio pasilymo negatyv
poveik kito bendrosios dalins nuosavybs teiss objekto bendraturio teisms ir teistiems
interesams (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m.
birelio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Juridikai reikmingais motyvais
teismas gali pripainti faktais, specialist ivadomis, kitais patikimais duomenimis pagrstus
argumentus, kurie patvirtina, kad, pavyzdiui, namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturi
gyvenimo ar veiklos slygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai
dokumentai, teiss normos, reguliuojanios statinio saugos ir eksploatavimo slygas (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. lapkriio 5 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-358/2008). Pavyzdiui, Aukiausiasis Teismas pripaino, kad bendraturio atsisakymas duoti
sutikim kitam bendraturiui rekonstruoti verand, kai po rekonstrukcijos neiliks iki tol buvusios
galimybs naudotis verandos stogu kaip terasa, yra protingai motyvuotas ir atskleidiantis
projektinio pasilymo negatyv poveik bendraturio teistam interesui naudotis terasa (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. gruodio 21 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
Teismo sprendimas, kuriuo bendraturio atsisakymas duoti kitam bendraturiui sutikim daikto
rekonstrukcijai ar kitokiam daikto arba jo verts padidinimui pripaintas nepagrstu, prilyginamas
tokiam sutikimui ir suteikia bendraturiui gauti projektavimo slyg svad ir statybos leidim be
kito bendraturio sutikimo, taiau toks teismo sprendimas neatstoja statybos leidimo ar projektini
statybos dokument (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009
m. kovo 20 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-132/2009).
CK 4.77 straipsnio 2 dalyje nustatyti daikto ar jo verts padidinimo padariniai, kai bendraturtis tai
padaro neturdamas kit bendraturi sutikimo: tokiu atveju jis gyja nuosavybs teis t
padidint dal, jeigu j galima atskirti nesualojant bendro daikto; jeigu padidintos daikto ar jo
verts dalies negalima atskirti nesualojant bendro daikto, tai vis bendraturi dalys padidja
proporcingai j bendrosios nuosavybs teise turimoms dalims. Bendraturi tarpusavio santyki
pobdis ir pagrindin bendrosios dalins nuosavybs teiss gyvendinimo taisykl (bendrosios
dalins nuosavybs teiss objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturi
sutarimu) lemia, kad bendraturiai, be kuri sutikimo padidintas bendras daiktas ar jo vert, gali
leisti padidinimus atlikusiam bendraturiui teisinti savo dalies padidjim;
ketvirta, dar viena btina slyga dalies bendrosios nuosavybs teisje pasikeitimui bendraturiui
padidinus bendr daikt ar jo vert i padidinim atlikimas laikantis statym nustatyt
taisykli.Kadangi nekilnojamojo daikto ar jo verts padidinimas statybos teisinius santykius
reglamentuojani teiss akt prasme gali bti (ir daniausiai yra) kvalifikuojami kaip statybos
procesas, teismai ne kart analizavo daikto padidinim pagal CK 4.77 straipsn ir statybos proceso
pagal Statybos statym tarpusavio santykio ypatumus. Sprendiant dl bendro turto padidinimo
statybos bdu padarini, CK 4.77 straipsnis turi bti aikinamas kartu su CK 4.103 straipsniu,
nustataniu normatyvini statybos technini dokument reikalavim paeidimo civilinius teisinius
padarinius, bei atitinkamomis Statybos statymo normomis. Aikindamas Civilinio kodekso norm,
reglamentuojani daikto padidinim j rekonstruojant, ir Statybos statyme esani nuostat
santyk, Aukiausiasis Teismas nurod, kad i administracini teisini santyki, susijusi su
statybos veikla, atsirad faktai reikmingi nuosavybs teiss subjekt santykiams tiek, kiek ie
subjektai nuosavybs teis gyvendina pagal administracinius santykius nustatanias teiss normas
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. kovo 10 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-184/2004).
Jeigu daikto pakeitimai, kurie turi bti atliekami laikantis Statybos statyme nustatytos tvarkos,
padaromi paeidiant i tvark (pavyzdiui, neturint statybos leidimo, nukrypstant nuo projekto ir
kt.), CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatyt padarini neatsiranda, nors faktinis daikto padidinimas
atliktas. Taiau jeigu vieojo administravimo subjektai, kuriems priskirta statyb kontrol, nutaria,
paalinus trkumus, leisti teisinti savavalikai pastatyt statin (tokio leidimo suteikimo galimybs
kinta, keiiantis teisiniam reglamentavimui), tai tokiu bdu vyksta bendro daikto padidinimo
teisinimas. is teisinimas, esant bendraturi susitarimui, tampa pagrindu padidti vieno
bendraturio, kuriam bendr daikt leido didinti kitas bendraturtis, nuosavybs daliai, arba ne jei
tokio susitarimo nebuvo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2003 m. birelio 18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-736/2003). Statybos darb pripainimas
teistais vieosios teiss poiriu nereikia, kad nra gino ir dl bendrosios dalins nuosavybs
teiss.
Dar viena btina slyga CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytiems padariniams atsirasti daikto ar
jo verts padidinimas turi bti atliktas j atlikusio bendraturio lomis.
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reikia naudojimosi teiss konkreia daikto dalimi
nustatym. Nustaius naudojimosi tvark atskiri nuosavybs teiss objektai nesuformuojami ir
bendroji dalin nuosavybs teis nei visikai, nei i dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo
daikto dalys ir toliau gali bti bendraturi naudojamos bendrai.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dal bendrosios nuosavybs teiss objektu naudojamasi bendraturi
sutarimu. i nuostata dl nekilnojamj daikt detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje
tvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturi teis tarpusavio susitarimu nustatyti tvark, pagal
kuri bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo
daikto konkreiomis dalimis, atsivelgiant dalis, turimas bendrosios dalins nuosavybs teise.
Bendraturiai turi teis susitarim dl naudojimosi tvarkos patvirtinti notarikai ir registruoti
vieame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir
tam asmeniui, kuris vliau gyja dal turto bendrosios nuosavybs teismis. Susitarimas,
nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturiams, taiau, pasikeitus
kuriam nors i susitarusi bendraturi, jis naujajam bendraturiui privalomos galios nebeturi, jei
nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavim susitarimo formai (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkriio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3576/2006; 2009 m. gruodio 21 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
Bendraturiams dl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio i
bendraturi iekin.
Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybs teiss
gyvendinimo poiriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingsias savybes
gauti jo duodam naud, pasireikianuosavybs socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik
tokiu bdu apskritai manomas daikto, esanio bendrja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko
teisi utikrinim geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturiui
paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealij dal bendrosios dalins nuosavybs
teisje ir visiems bendraturiams tenka pagal savo naudingsias savybes vienodo vertingumo
daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todl leistini
tam tikri nukrypimai nuo io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteistu
naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bti pripainti tokie atvejai, kai ia tvarka inter
alia nepagrstai suteikiamas prioritetas vienam i bendraturi; paskirtos naudotis dalys labai
skiriasi nuo bendraturiams tenkani idealij dali dydi ir u tai nekompensuojama; kai tvarka
objektyviai tvirtina prielaidas kilti konfliktams dl bendro daikto naudojimo; kai tvarka
neracionali, nustato neefektyv, neekonomik daikto naudojim; kai tvarka paeidia teiss akt
reikalavimus ar treij asmen teises.
Teismai praktikoje iaikino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrsias
taisykles, taikytinus nekilnojamj daikt naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra
tokie:
1) teistumo kriterijus. alys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra
neteista, nesuderinama su teiss aktuose nustatytais reikalavimais. Teistumo reikalavimas bus
paeistas ir tada, kai alys nusistatys toki naudojimosi bendru daiktu tvark, kurios gyvendinimas
paeis treij asmen teises.
Teism praktikoje nagrinjant ios kategorijos bylas pripastama, kad bendrosios nuosavybs
dalyvio teiss kito nuosavybs dalyvio valdomas, naudojamas patalpas tame paiame name gali
bti ginamos, jeigu rodyta, kad io kito bendraturio nuosavybs dalys nustatytos neteistai, o
nuosavybs teis gyta paeidiant statyme nustatytus jos gijimo bdus (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. balandio 2 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-451/2003). Kai praoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto,
pavyzdiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teiss akt
(Statybos statymo, Statybos technini reglament ir kt.) reikalavimus (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-85/2006);
2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybs teisje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dal
naudojimosi tvarka turi bti nustatyta atsivelgiant bendraturio turim dal bendrosios
nuosavybs teisje. Tokia statymo formuluot reikia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys)
turi kiek manoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybs teisje (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisykl nustatant naudojimosi daiktu tvark paskirti naudotis
daikto dalis, atitinkanias dalis bendrosios nuosavybs teisje,jeitokia galimyb realiai egzistuoja.
Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dali bendrosios nuosavybs teisje egzistuojantis
adekvatumas leidia utikrinti, kad savininko teiss bus gyvendintos realiai ir tinkama apimtimi.
Tais atvejais, kai dali adekvatumo taisykls objektyviai nemanoma laikytis, (pavyzdiui, jei
name nra patalp, atitinkani bendraturi dalis bendrosios nuosavybs teisje) ir dl to
bendraturiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisikai atitinkanios idealisias dalis, gali
kilti interes pusiausvyros problema, kuri sprendiama, taikant teisingo atlyginimo princip.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas paymjo, kad, paskyrus alims naudotisnevienodo vertingumo
patalpas, taip pat esant btinybei kuriai nors i ali skirti didesn dal, nei jos turima dalis
bendrosios nuosavybs teisje, bendraturi iniciatyva sprstinas atlyginimo (kompensacijos) u
naudojimsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2004 m. lapkriio 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m.
lapkriio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Parenkant atlyginimo form
atsivelgtina poreik kiek manoma labiau apsaugoti savininko turtinius ir neturtinius (pavyzdiui,
ar bendras daiktas turi nemateriali, asmeniniais tikslais pagrst vert (CK 4.11 straipsnio 4 dalis)
interesus, todl kad bt teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas,
teismas kompensacijos dyd nustato vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje tvirtintais protingumo,
siningumo ir teisingumo principais;
3) socialins taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilini teisini santyki subjektai (gino alys),
gyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir
siningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dl to j teismui pateikiamuose
naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi bti atsivelgta gino ali turimas
dalis bendrojoje nuosavybje, siloma naudojimosi tvarka turi bti patogi visiems bendraturiams
ir utikrinanti jiems galimyb naudojant daikt pagal paskirt gauti maksimali naud. Silomoje
naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bti ilaikyta vis bendraturi interes pusiausvyra,
garantuojanti, kad n vieno bendraturio teiss nustatant naudojimosi tvark nebus paeistos ir bus
kuo maiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkreiu atveju turi bti tokia, kad nekilt
arba kilt kiek manoma maiau prielaid konfliktinms situacijoms atsirasti. Teismas,
nagrindamas iekin dl naudojimosi tvarkos nustatymo, ali pateiktus variantus vertina
nurodytais aspektais ir parenka visoms alims priimtiniausi sprendim (Lietuvos Aukiausiojo
3K-3-85/2006; 2007 m. birelio 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Taiau
praktikoje ali pateikiami naudojimosi bendrja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada
atitinka vis gino ali interesus. Tokiose bylose formalus ali pareikt reikalavim rib
laikymasis reikt j atmetim net ir tuo atveju, kai galimyb isprsti gin egzistuoja i esms
nenukrypstant nuo projekt, kuriais grindiami ali reikalavimai. Kasacinis teismas pripasta,
kad tokiais atvejais teismas turi teis nukrypti nuo ali pareikt reikalavim ir nustatyti
naudojimosi tvark, kuri ne visikai atitinka ali teiktus projektus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3353/2009).
Jei bendraturtis prietarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik
savo interes patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudiavim savo teise ir
tokius reikalavimus neatsivelgti bei parinkti optimaliausi naudojimosi bendru daiktu tvark
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K3-964/2003; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m.
lapkriio 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-572/2004; kt.);
4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad
naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas
reikmingas dmesys, t. y. stengiamasi utikrinti kiek manoma efektyvesn ir racionalesn daikto
naudojim. Tai grindiama tuo, kad bylos ali valia danai nesutampa, ir teismui belieka remtis
objektyviais kriterijais. Dl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo
svarba ne kart buvo grindiami sprendimai Aukiausiojo Teismo praktikoje(Lietuvos
civilinje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; kt.). Pavyzdiui, praktikoje pabriama, kad, nustatant
naudojimosi privaios nam valdos ems sklypu tvark, kiekvienam naudotojui turi bti
utikrintas prijimas i jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos ems prie jam priklausani
statini buitiniams, kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turt susisiekim su vieaisiais keliais
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 13 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Svarbus ir asmen privatumo apsaugos aspektas,
todl btina parinkti toki naudojimosi tvark, kuri geriausiai garantuot privataus gyvenimo
nelieiamum(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m.
lapkriio 30 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-527/2007);
5) faktini nuosavybs teisini santyki stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrtumo,
pagrst lkesi ir kiti civilins teiss principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybs
teiss (kaip daiktins teiss) prigimtis lemia civilini teisini santyki stabilumo siek. Bendrosios
nuosavybs santykiuose io tikslo siekiama vairiomis priemonmis (pavyzdiui, pirmenybs teise
pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus sprsti bendru sutarimu ir kita). Taiau
vienas i svarbesni civilini santyki stabilumo nustatant bendrosios nuosavybs naudojimo
tvark garant teism praktikoje nusistovjs reikalavimas atsivelgti susiklosiusius faktinius
bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2003 m. balandio 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos
Aukiausiojo Teismo iaikinim, bendrosios dalins nuosavybs objekto naudojimo principus
labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturi iniciatyva, kuriais kuo maiau bt
keiiami turto sigijimo metu ali vali atitik susitarimai dl naudojimo tvarkos. Taip bt
utikrinta proporcinga bendraturi teisi apsauga nepaeidiant teist lkesi principo
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. gruodio 7 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Taiau kiekvienu konkreiu atveju, vadovaudamasis
CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo ios taisykls, motyvuodamas
kitok tvarkos nustatymo bd. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprietarauja CK 4.75
straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojam praktik (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 22 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-291/2007).
Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkreiomis dalimis naudosis
bendraturiai, o i dal reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dyd ir lokalizacij. (Lietuvos
civilinje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo sprendimo rezoliucinje dalyje turi bti tiksliai
nurodoma, koks bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimo bdas taikomas, kad nekilt abejoni,
nustatoma naudojimosi tvarka ar vykdomas atidalijimas. Teismo sprendimas turi bti aikus,
nepaliekantis galimybi skirtingai j interpretuoti, todl rezoliucinje dalyje turi bti tiksliai ir
suprantamai idstyta nustatyta naudojimosi tvarka, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto
dalys (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 28
d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
Naudojimosi ems sklypu tvarkos nustatymo ypatumai
ems santykiai reguliuojami taip, kad bt sudarytos slygos gyventoj poreiki tenkinimui, vis
kio ak racionaliam teritoriniam idstymui ir pltojimui, gamtins aplinkos isaugojimui ir
gerinimui, racionaliam ems naudojimui, ems nuosavybs, valdymo ir naudojimo teiss
apsaugai (ems statymo 1 straipsnis). iais principais btina vadovautis taikant ems statymo
ir kit statym, taip pat postatymini teiss akt normas, reglamentuojanias ems santykius,
taip pat nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi bti sprendiamas konkretus ginas dl sklypo dali
paskyrimo naudotis bendraturiams (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Teism praktikoje
daniausiai nagrinjami ginai dl nam valdoms skirt ems sklyp naudojimosi tvarkos, todl ir
naudojimosi ems sklypu tvarkos nustatymo ypatumai iskirti i gin pagrindu.
Aukiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti tokie ios gin kategorijos nagrinjimo ypatumai:
Pirma,ems statymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ems sandorio sudtin dalis yra
nekilnojamojo turto objekto ems sklypo planas ar schema. Dl to naudojimosi ems sklypu
tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru ems sklypu tvarkos projekt, parengt ems
santykius reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka pagal teritorij planavimo dokument,
kurio pagrindu is ems sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2006). ems
sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturiui
tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kit objekt atvilgiu. Dl to emtvarkos projekte turi bti aikiai
atspindta bendraturiui tenkanios dalies dydis ir isidstymas, o riba, skirianti bendraturi
naudojamas dalis, turi bti nubrta taip, kad alims ir teismui bt galima nustatyti jos faktin
viet (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d.
Kadangi teism tvirtinamos bendraturi taikos sutartys dl naudojimosi ems sklypu tvarkos
nustatymo yra ems sandoriai, tai jos taip pat gali bti tvirtinamos tik esant ems planui,
atitinkaniam prie tai nurodytus reikalavimus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
Antra, jeigu bendraturi faktikai naudojamame sklype yra vieno i j statiniai, renginiai,
nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad ie statiniai, renginiai likt iam bendraturiui paskirtoje
naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturiui naudojimosi teis turi bti kompensuota, paskiriant
naudotis eme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
Treia, dalis ems sklypo gali bti paliekama bendraturiams naudotis bendrai. Vienas toki
atvej sklypo dalis prie bendrai naudojam statini. Bendram naudojimui paliekama minimali
ems sklypo dalis tiek, kiek btina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams,
inineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsivelgiama teisikai
registruotus ir konkreiam savininkui priskirtus daiktus. Prie toki daikt gali bti priskirti ir
nesudtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, aligatvis ir
kt.) (aplinkos ministro 2002 m. balandio 16 d. sakymu patvirtintas Statybos techninis
reglamentas STR1.01.07:2002 Nesudtingi (tarp j laikini) statiniai) (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-964/2003). Jei pateikiami du ar daugiau projekt, kuriuose numatytas skirtingo dydio
bendro naudojimo ems plotas, kitoms slygoms i esms nesikeiiant, prioritetas turi bti
skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra maesn.
Ketvirta, papildomas ems sklypas, j prijungus prie bendraturi turto ems sklypo, turi bti
naudojamas atsivelgiant dalis, turimas bendrosios dalins nuosavybs teise (Lietuvos
civilinje byloje bylos Nr. 3K-3-964/2003).
Penkta, kadangi servitutu nustatomos teiss svetim daikt (CK 4.111 straipsnis), tai bendrosios
dalins nuosavybs atveju teiss naudotis paskirtomis ems sklypo dalimis gyvendinimui
servitutas netaikytinas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2007 m. gruodio 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Bendraturiui galimyb
tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali bti sudaroma, tam tikr sklypo dal paliekant
naudotis bendrai.
Nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos pakeitimas
Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos
nustatymas, todl keiiant naudojimosi tvark turi galioti tie patys tvarkos vertinimo principai,
kaip ir j nustatant.
vykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keiia nuosavybs teisinius santykius, atsiranda
pagrindas keisti jau nustatyt naudojimosi bendru daiktu tvark. Taiau civilini teisini santyki
stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka bt pastovi ir keiiama tik tada, kai
tam yra svari prieasi. Tokiomis pripaintinos naujai paaikjusios ar atsiradusios aplinkybs,
turinios reikm daikto naudojimo tarp bendraturi tvarkos nustatymui. Pavyzdiui, keisti
nustatyt naudojimosi patalpomis tvark galima dl patalp pertvarkymo, kai jos neiliko, padidjo
ar sumajo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m.
spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-976/2003), naudojimosi ems sklypu tvark dl
tam tikr statini nugriovimo atsiradus neustatytos ems ir inykus bendro naudojimo tak
poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvark ir dl to atsiradus btinybei patekti juos kitiems
bendraturiams ir pan. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2009 m. gruodio 21 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
Teismas nurod, kad bendrosios dalins nuosavybs objekto (daikto) atvilgiu nustatytos tvarkos
pakeitimas esant bent vieno i bendraturi iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra
pozityvus, pagrstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto verts pagerinimu, taip pat nedaro
alos ir nesuvaro kit bendraturi teisi, taip pat jei toks pakeitimas nedraudiamas statym
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. balandio 25 d.
Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalins nuosavybs objekto naudojimo principus
labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno i bendraturi iniciatyva, kuriais kuo maiau
keiiami jo sigijimo metu ar vliau sudaryti ali vali atitik susitarimai dl naudojimo tvarkos.
Taip bt utikrinta proporcinga bendraturi teisi apsauga nepaeidiant teist lkesi
principo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. gruodio
7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Kai teis nustatyti naudojimosi daiktu tvark
kaip vienas i nuosavybs teiss gyvendinimo bd jau gyvendinta, savininko teiss nebus
paeistos, atsisakius keisti jau nustatyt naudojimosi tvark, jei naujai siloma tvarka neracionali ir
tvirtinanti neproting, neefektyv daikto naudojim.
Esant skirtingiems ali pasilymams keisti bendrosios dalins nuosavybs objekt valdymo,
naudojimo ir disponavimo jais tvark, turi bti vertinamas vis pasilym konstruktyvumas,
gyvendinimo realumas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2005 m. balandio 25 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-283/2005).
ATIDALIJIMAS I BENDROSIOS DALINS NUOSAVYBS
Atidalijimo instituto samprata, tikslai, ypatumai ir j nulemta byl dl atidalijimo
i bendrosios nuosavybs specifika
CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reikia daikto teisinio reimo ir (arba) bendraturio statuso
pasikeitimus. Atidalijimas i bendrosios nuosavybs teiss yra vienas i bendrosios nuosavybs
teiss pasibaigimo pagrind. iuo bdu gyvendinus nuosavybs teises reikia, kad atidalijamo
bendraturio atvilgiu pasibaigia bendroji dalin nuosavyb su kitu (kitais) bendraturiais.
Atidalijant nuo bendrosios nuosavybs atskiriama konkretaus bendraturio dalis. Tap konkretaus
savininko faktinis ryys su daiktu pradedamas grsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybs
teise, kur tik jis gali daryti fizinkin poveik daiktui, gauti i jo naudingsias savybes ir nulemti
teisin daikto likim. Transformacija i bendrosios nuosavybs teiss asmenins nuosavybs teis
reikia, kad daiktas ir teis j tampa maiau varomi, todl tai paprastai lemia daikto verts
rinkoje padidjim. Atidalijim, po kurio atsiranda asmenin nuosavyb, reikia skirti nuo
bendrosios nuosavybs teiss ri kitimo (pavyzdiui, i bendrosios dalins nuosavybs teiss
bendrj jungtin).
Atidalijimas yra vienas nuosavybs teiss gyvendinimo bd. Tiek sujungiant savo nuosavyb su
kit asmen nuosavybe, tiek ir atskiriant j nuo kit asmen nuosavybs, gyvendinama
disponavimo turtu teis.
Atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs leidia pasiekti kelet teisikai, ekonomikai ir
socialiai reikming rezultat. Atidalijimo institutas leidia sumainti bendraturi skaii ir
bendrosios nuosavybs apimt bei atitinkamai iplsti asmenins nuosavybs apimt. Maesnis
bendraturi skaiius, maesn bendrosios nuosavybs apimtis naudingi dviem aspektais: pirma,
pasitarnauja konflikt prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidia operatyviau ir pigiau
valdyti konkret objekt. Taigi atidalijimu utikrinamas ivestinis i nuosavybs nelieiamumo
principo kiekvieno savininko interesas bti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama
socialinei taikai bei ekonominiam interesui.
Atidalijimas galimas bendraturi tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturio
iekin dl atidalijimo (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimo iniciatyvos teis priklauso ne tik
bendraturiams, bet ir bendraturi kreditoriams, kad i atidalytos dalies bt galima iiekoti (CK
4.80 straipsnio 3 dalis). Iiekojimas i atidalyto turinio vien savinink turto paprastai yra
operatyvesnis, atidalytas turtas daniausiai yra paklausesnis, jo vert didesn, todl taip geriau
utikrinami kreditoriaus interesai. Kreditoriaus interesus atitinka ir atidalijimas imokant pinigin

kompensacij bendraturiui, esaniam skolininku, nes tokiu atveju, kai turto nereikia pardavinti
varytynse, iiekojimo operatyvumas padidja.
Atskyrus vieno bendraturio dal, sumaja bendraturi skaiius, taiau daiktas ilieka bendrosios
dalins nuosavybs teiss objektu, kiti bendraturiai tarp savs lieka neatidalyti. is atidalijimas
vadinamas santykiniuatidalijimu. Absoliuiu atidalijimu (padalijimu) teisinis santykis
kvalifikuojamas tuo atveju, kai i bendrosios nuosavybs teisini santyki pasitraukia visi
bendraturiai, t. y., ne tik sumaja bendraturi skaiius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalin
nuosavyb, nes daiktas (daiktai) tampa asmenins nuosavybs teiss objektu.
Atidalijimo teiss gyvendinimas gali priklausyti nuo bendrosios dalins nuosavybs teiss
atsiradimo pagrind, t. y. nuo to, ar i nuosavybs teis atsirado statymo ar sutarties (pavyzdiui,
jungtins veiklos sutarties) pagrindu. Kai bendrosios dalins nuosavybs teis gyjama pagal
sutart, sutartyje gali bti aptarti ir atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs teiss slygos ir
bdai. Tokiais atvejais nagrinjant gin dl atidalijimo teiss normos, reglamentuojanios
atidalijim, taikytinos kartu su atitinkamomis bendraturi sudarytos sutarties nuostatomis.
Pirmiau nurodyti atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybs nelieiamumo principas lemia tam
tikr atidalijimo teiss apsaug. Asmeniui, noriniam gyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje
suteikt teis atidalyti jo dal i bendrosios dalins nuosavybs, kit bendraturi sutikimo dl
atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bd (atidalijimo teiss absoliutumas).
Tai lemia rodinjimo dalyk atidalijimo bylose: i bendraturio negali bti reikalaujama rodinti
atidalijimo motyv buvimo, bendraturi gino ar kit prieasi. Kitaip tariant, vienam i
bendraturi ireikus vali atidalyti, turi bti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendr turt.
Atidalijimo teiss gyvendinimo slygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturiams
nepavyko susitarti dl atidalijimo bdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natra; 3) nesant
atidalijimo natra galimybs, atidalijama, paskiriant kompensacij pinigais.
Atidalijimo absoliutumo taisykl netaikytina, kai siekiama atsidalyti dal turto, nurodyto CK 4.82
straipsnio 1 dalyje, ir kitais panaiais atvejais. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje ivardyti but ir kit
patalp savininkams bendrosios dalins nuosavybs teise priklausani objekt (namo bendrojo
naudojimo patalpos, pagrindins namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechanin, elektros,
sanitarintechnin ir kitokia ranga) negali bti atidalyti, iskyrus iimt, kurios taikymui btinos
dvi slygos: 1) atidalijama daikto dalis gali bti ar pertvarkius gals bti naudojama kaip atskiras
daiktas ir 2) toks jo naudojimas netrukdys naudoti but ar kit patalp pagal paskirt. i iimtis gali
bti taikoma daliai bendrojo naudojimo patalp, pavyzdiui, gali bti atidalijama dalis namo rsio
patalp. Taiau kit CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyt objekt atidalijimas dl j prigimties ir
naudojimo specifikos (btini vis daugiabuio namo but egzistavimui ar eksploatavimui)
negalimas nei natra, nei sumokant kompensacij pinigais. Jie paprastai yra nedals ir pagal savo
prigimt taip neatskiriamai susij su asmenine nuosavybe esaniais turto objektais (butais ar
kitomis patalpomis), kad iais objektais be j nebt galima naudotis ar tokie objektai net negalt
egzistuoti.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai
pagal bet kurio bendraturio iekin daiktas padalijamas natra kiek galima be neproporcingos
alos jo paskiriai; kitais atvejais vienas ar keli i atidalijam bendraturi gauna kompensacij
pinigais. Taigi viena atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs teismine tvarka slyg yra
bendraturi nesusitarimas dl atidalijimo bdo. ios statyme nustatytos slygos teismas negali
aikinti kaip reikalavimo rodyti nesutarim dl bendrosios dalins nuosavybs gyvendinimo. CK
4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalins nuosavybs objektas valdomas,
naudojamas ir juo disponuojama bendraturi sutarimu. Pagal i statymo norm patys savininkai
sprendia, kaip gyvendinti bendrj dalin nuosavyb. Tik tuo atveju, jeigu bendraturiai
nesutaria, kaip ji turi bti gyvendinta, sprendia teismas pagal bet kurio bendraturio iekin
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003). i statymo norm (CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir
4.80 straipsnio 2 dalies) sisteminis aikinimas reikt, kad iekinio pareikimas patvirtina, jog
bendraturiai nesutaria dl bendrosios dalins nuosavybs gyvendinimo, todl neturi bti
reikalaujama rodyti nesutarim.
Atidalyti praantis bendraturtis turi aikiai vardyti, kok atskir nekilnojamj daikt prao
suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo pagrsti jo suformavimo bd. Atidalijus i
bendrosios dalins nuosavybs, pasikeiia buvusio bendro daikto teisinis reimas, t. y.
suformuojami atskiri nuosavybs teiss objektai. Taiau tam, kad galt tokiais bti, ie objektai
turi atitikti jiems teiss akt keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Statiniai formuojami Statybos statymo nustatyta tvarka; tai reikia, kad turi bti laikomasi io
statymo nustatyta tvarka patvirtint statybos technini reglament reikalavim, nustatyt
priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybs teiss objekto padalijimo,
kartu ir bendraturio teiss atidalyti jo dal i bendrosios dalins nuosavybs gyvendinimo
galimyb (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio
8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Teikiami atidalijimo variantai turi bti procedrikai ir technikai priimtini (t. y. manomi
gyvendinti, nedaryti neproporcingos alos daiktui), atitikti bendraturi dalis ir nepaeisti treij
asmen teisi.
Praomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealij bendraturio dal bendrosios dalins
nuosavybs teisje, jeigu tai objektyviai ir technikai manoma. Dl to prie atidalijant
bendraturio dal, btina isiaikinti, ar nra gino dl dalies dydio (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 3 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-476/2009).
Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdiui, byloje yra iekinys ir prieiekinis), teismas
parenka optimaliausi i j, kuris sudaryt galimyb geriausiai gyvendinti bendraturi teises, taip
pat nepaneigt n vieno bendraturio teiss jam priklausani dal. Teismas yra konstatavs, kad
bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkani dal, turi rodyti, jog jo silomas bendrosios dalins
nuosavybs nutraukimo bdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturiai turi teis statym nustatyta
tvarka pateikti kitokius atidalijimo i bendrosios nuosavybs variantus ir privalo juos pagrsti
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-485/2005). Atsakovas savo atidalijimo projekt gali silyti ne tik reikdamas prieiekin, bet
ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo iekinio priemone teikdamas atsiliepim iekin (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis
Teismas taip pat yra nurods, kad bendraturiai, gyvendindami savo teises, privalo inaudoti visas
galimybes suderinti savo vali dl bendro daikto ir aktyviai iekoti visiems bendraturiams
priimtino sprendimo bdo, taip pat ir vykstant ginui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui
pasiekti btinas bendraturi kooperavimasis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005
m. gruodio 5 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-638/2005).
Sprendiant dl atidalijimo bdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tok atidalijimo bd, kuris
geriausiai apgint daugelio bendraturi interesus, taip pat nepaneigt n vieno i bendraturi
teiss jam priklausani dalytino turto dal. Teismo patvirtinama atidalijimo i bendrosios dalins
nuosavybs tvarka turt utikrinti tolesn tokio turto naudojimo racionalum (Lietuvos
Kadangi galimyb atsidalyti i bendrosios dalins nuosavybs nustatyta tam, kad bt galima
palengvinti ir supaprastinti savininko teisi turin sudarani teisi gyvendinim bendr daikt,
kad ateityje bt ivengta gin, kylani tarp bendraturi jiems gyvendinant ias teises, tai
daiktas negali bti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusi savinink teisi gyvendinimas
bt neproporcingai apsunkintas vairiais suvarymais ar kit asmen teismis atidalytj daikto
dal (pavyzdiui, statinio servitutu patalp), nes tai tarp savinink sukurt dar sudtingesnius nei
bendraturi teisinius santykius (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
Atidalijimo bdai
Atidalijimo institut sudaranios teiss normos yra dispozityvios, todl remdamosi sutarties laisvs
principu (CK 6.156 straipsnis) alys gali paios nustatyti, kokiu bdu jos atidalys bendrj
nuosavyb.
Jei bendraturiai nesusitaria dl atidalijimo bdo, taikomos CK 4.80 straipsnio nuostatos. Pagal io
straipsnio 2 dal atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs vykdomas daikt padalijant natra
kiek galima be neproporcingos alos jo paskiriai ir tik tokio atidalijimo galimybs nesant vienas
ar keli i atidalijam bendraturi gauna kompensacij pinigais.
Atidalijimas natra
Atidalijimo natra slygos daikto dalumas ir neproporcingos alos daikto paskiriai padarymo
ivengimas. Sprendiant dl galimybs padalyti daikt natra, btina atsivelgti CK 4.6 straipsnio
normas, apibrianias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal io straipsnio 1 dal daliaisiais
daiktais laikomi daiktai, kuri tikslin paskirtis, fizikai juos padalijus, nepasikeiia ir kiekviena
dalis gali bti kaip savarankikas daiktas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dal nedaliaisiais daiktais
laikomi daiktai, kuri, fizikai juos padalijus, pasikeiia tikslin paskirtis, ir dalieji pagal prigimt
daiktai, kuri nedalumas nustatytas statym (pavyzdiui, pagal Mik statymo 4 straipsnio 3 dal
privai mik valdos neskaidomos dalis, jei valda yra arba tampa maesn kaip 5 hektar;
pagal Saugom teritorij statymo 31 straipsnio 9 dal valstybiniuose draustiniuose ir
valstybiniuose parkuose privaios nuosavybs teise priklausanio ems sklypo neleidiama dalyti
dalimis, parduodant, inuomojant, atidalijant, keiiant, dovanojant, iskyrus atvejus, kai keiiamos
gretim sklyp ribos). Taigi daikto dalum ar nedalum lemia jo tikslin paskirtis ir tai, ar
padalijus j i paskirtis ilieka, pasikeiia ar inyksta (iskyrus atvejus, kai daikto nedalum nustato
statymai).
Daikto atidalijimui natra svarbu ir tai, ar atidalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris pagal CK 4.12
straipsn gali bti savarankiku teisini santyki objektu, ar antraeilis, kuris pagal CK 4.13
straipsnio 1 dal yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui
priklausantis, arba kitaip su juo susijs daiktas. is statyme nustatytas pagrindinio ir antraeilio
daikto apibdinimas gali lemti CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad daiktas padalijamas
natra kiek galima be neproporcingos alos jo paskiriai, taikym. Atsivelgdamas pagrindini ir
antraeili daikt buvim, teismas gali sprsti, ar padalijamo natra daikto paskiriai padaroma
neproporcinga ala.
Sprendiant, ar galima atidalyti daikt natra, taip pat turi reikms ir CK 4.15 straipsnis, kuriame
nustatyta, kad esminmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie eina pagrindinio
daikto sudt ir su juo susij taip neatskiriamai, kad be j pagrindinis daiktas negalt bti
naudojamas pagal paskirt arba bt pripaintas nevisaveriu. i statymo norma reikia, kad
bendraturio atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs atveju ta daikto dalis, kuri, nors ir eina
pagrindinio daikto sudt, bet be io daikto pagrindinis daiktas gali bti naudojamas pagal paskirt
ir ilieka visavertis, gali bti atskirtas nuo pagrindinio daikto ir toks atskyrimas gali bti
pripaintas kaip proporcingos alos padarymas atidalijamam daiktui.
Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dal antraeil daikt itinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ir
statymo nenustatyta kitaip. i nuostata leidia sutartyje ar statyme nustatyti kitok antraeilio
daikto likim negu pirmaeilio. I ios ir kit pirmiau nurodyt statymo (CK 4.124.15 straipsni)
norm darytina ivada, kad daikto atidalijimo procese esmin reikm turi pagrindinis daiktas.
Jeigu bendraturiui j galima atidalyti, o antraeilio daikto atidalijimas negalimas, taikomas
bendraturio pasirinktas pagrindinio daikto visiko atidalijimo bdas, taiau kartu antraeiliam
daiktui pasirenkant kitok nuosavybs teiss gyvendinimo bd, pavyzdiui, naudojimosi tvarkos
nustatym, toks nuosavybs teiss gyvendinimas savaime nesudaro klii pagrindiniam daiktui
atidalyti (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. lapkriio
11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008.)
CK 4.80 straipsnio 2 dalies formuluot reikia tai, kad daikto paskiriai gali bti padaroma tam
tikra ala, t. y. leidiamas ekonomins verts proporcingas sumajimas. Dl to pagrindinis
kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismas sprsdamas, ar galimas daikto atidalijimas natra
tokiu atidalijimu padaromos alos proporcingumas daikto paskiriai.
Teism praktikoje atskleistas proporcingos (neproporcingos) alos svokos turinys ir jos ypatumai.
Aukiausiasis Teismas iaikino, kad atidalijant daikt al galima laikyti neproporcinga tuo
atveju, kai ji aikiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdiui, praktikai nelieka daikto
panaudojimo pagal paskirt galimybs. Paprastai alos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio
atidalijimo daikt galima naudoti pagal paskirt, nepaeidiant statymo reikalavim (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3485/2005). i taisykl netaikoma, jei atsidalijamas bendraturtis atidalijam daikt ketina naudoti
pagal kit paskirt. Tam tikrais atvejais, net ir esant galimybei po atidalijimo daikt naudoti pagal
paskirt nepaeidiant statymo reikalavim, daiktui padaryta ala gali bti pripainta
neproporcinga (jei daikto technins bkl i esms pablogja, ilaidos daikto dalies atskyrimui ir
pritaikymui naudoti pagal paskirt yra neprotingai didels ir pan.). Sprendiant, ar atidalijimu
padaryta ala yra proporcinga daikto paskiriai, kiekvienu atveju turi bti vertintos visos
reikmingos aplinkybs (turto, kur praoma nutraukti bendrosios nuosavybs teis, struktra,
parametrai, bendraturi ir norini atsidalyti bendraturi skaiius, j dali dydis, galimyb atlikti
pertvarkymus, j kaina ir kt.).
Atidalijimas natra galimas ir tais atvejais, kai, norint i vieno daikto suformuoti du ar daugiau
daikt, btini tam tikri daikto pakeitimai. Tokie pakeitimai negali bti klitis bendraturi teisei
atidalijim i bendrosios dalins nuosavybs gyvendinti (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. gruodio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-31498/2002).
Atidalijant daikt natra pagal ali sutart arba teismo patvirtint atidalijimo variant,
atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturi nuosavybs teisi
gyvendinimas utikrinamas, kai bendraturtis visikai atidalijamas i bendrosios dalins
nuosavybs, nepaliekant bendrai naudojam daikto dali, todl btent tokio atidalijimo turi bti
siekiama teism praktikoje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2008 m. lapkriio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taiau
bendraturiams priklausani dali atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs nereikia, kad
negali likti joki bendrojo naudojimo patalp (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
Atidalijimas imokant kompensacij pinigais
Daikto nedalumas fizine prasme nereikia, kad bendraturio dalis negali bti atidalijama. CK 4.80
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natra be neproporcingos alos jo
paskiriai nemanomas, vienas ar keli i atidalijam bendraturi gauna kompensacij pinigais.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas konstatavo, kad i nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo
reikalavimo iimtis vis pirma turi bti sprendiamas jo atidalijimo natra galimumas, net
padarant atitinkam (proporcing) al daikto paskiriai. Tik nesant galimybs atidalyti daikto
natra arba jei atidalijant natra daikt bus padaryta neproporcinga ala jo paskiriai,
atidalijamajam ar kitiems bendraturiams gali bti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos
civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taikant atidalijimo bd btina motyvuotai pagrsti, kad
atidalijimas natra nemanomas.
Taigi atidalijimas imokant kompensacij pinigais yra subsidiarus atidalijimo bdas, kuris
taikomas tik nesant galimybs pritaikyti pagrindin atidalijimo bd atidalijim natra. Teism
praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reikia
savininko teisi paeidim. Pavyzdiui, Aukiausiasis Teismas iaikino, kad jei bendraturio
dalis nuosavybje su kitais atidalyti praaniais bendraturiais yra lygi ir yra galimyb t dal
iskirti natra, atitinkamai parenkant sklypo viet, derinant su kiekvieno i bendraturi grupiniais
interesais gretimame ems sklype bei kitomis sklyp panaudojimo galimybmis, tokiomis
aplinkybmis pinigins kompensacijos u ems sklypo dal priteisimas bendraturiui be jo
sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, paeidiantis asmens
nuosavybs teis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m.
rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje
byloje Nr. 3K-3-485/2005). Taigi tais atvejais, kai alims vykdant bendradarbiavimo pareig galima
rasti racionalaus atidalijimo natra variant, iekinys, kuriuo siloma vienam i bendraturi be jo
sutikimo skirti kompensacij pinigais, turi bti atmetamas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-321/2009).
Btina atidalijimo imokant bendraturiui pinigin kompensacij slyga, kad i pinigin
kompensacija atitikt atidalijamos dalies vert. Dl to prie atidalijant bendraturio dal, btina
isiaikinti, ar nra gino dl dalies dydio (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos
18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teising kompensacijos dyd
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 31 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripastama teisinga, jeigu
ji atitinka daikto dalies rinkos vert.
CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata leidia kompensacij priteisti vienam ar keliems
atidalijamiems bendraturiams, o ne tik atidalijimo praaniam bendraturiui. Paymtina, kad
pinigins kompensacijos skyrimo galimyb ne tik atidalijimo praaniam bendraturiui atsirado,
sigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. Civilinio
kodekso 126 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai
bet kurio bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvio iekiniu turtas padalijamas natra kiek tai
galima be neproporcingos alos jo paskiriai; prieingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna
kompensacij pinigais.
Taigi pagal 2000 m. Civiliniame kodekse esant teisin reglamentavim kompensacij galima
priteisti tiek iekovui, tiek atsakovui. Sprendimas, kam konkreiai kompensacija priteistina, gali
skirtis priklausomai nuo bylos ali valios, nuo to, ar byloje yra tik vienas iekovas (atsakovas), ar
j yra ir daugiau, kiekvieno i atidalijam bendraturi poreikio dalijamam daiktui, galimybs
sigyti kit tok daikt, imokti kompensacij kitiems atidalijamiems bendraturiams, kit
reikming aplinkybi (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
Jei atsidalijantis ar kitas bendraturtis (kiti bendraturiai) sutinka gauti kompensacij, paprastai
kompensacija ir priteisiama tokiam bendraturiui (bendraturiams). Tokio pageidavimo gali bti
nepaisoma, jei kitas bendraturtis neturi l kompensacijai mokti arba visi bendraturiai
pageidauja kompensacijos u savo dal.
CK 4.80 straipsnio 2 dalies teiss normos, kai n vienas bendraturtis nesutinka gauti
kompensacijos pinigais, aikintinos kartu su nuosavybs nelieiamumo principu, tvirtintu
Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje tvirtintomis savininko teisi apsaugos
garantijomis. Toks aikinimas suponuoja ivad, kad priteisti kompensacij be savininko sutikimo
vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturiams galima, kai: 1) inaudotos visos galimybs,
parenkant atidalijimo bdus, siekiant padalyti daikt natra pagal bendraturiams tenkanias dalis,
taiau to padaryti negalima be neproporcingos alos daikto paskiriai; 2) faktins aplinkybs yra
tokios, dl kuri daikto dalies i bendraturio pamimas neturt bti vertinamas kaip esminis
savininko teisi paeidimas, pavyzdiui, kai dalis bendrojoje nuosavybje, palyginus su kitais
bendraturiais, yra gerokai maesn, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dl tokios
nuosavybs teiss apimties neturi realios galimybs naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-85/2006).Esant nurodytoms
slygomsvadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais atidalijama taip, kadnuosavybs
objekt bt galima naudoti pagal paskirt ir gauti i jo ekonomins naudos.
Nagrinjant kompensacijos pinigais priteisimo klausim, svarbu itirti, ar bendraturiai realiai
igali sumokti nustatyto dydio kompensacij, nes prieingu atveju teismo sprendimo vykdymas
tapt komplikuotas iiekojim gali tekti nukreipti atidalyt turt ir taip buvusio bendro daikto
netekt abu bendraturiai. Tais atvejais, kai teismas ityrs realias ali galimybes sumokti
kompensacij pripasta, kad toks atidalijimo bdas negals bti vykdomas, iekin dl atidalijimo
atmeta. Toks teismo sprendimas galt bti pagrindas bendraturiams svarstyti, ar nra
racionalesnio bendrosios nuosavybs pasibaigimo bdo, pavyzdiui, bendro daikto pardavimas.
Kai alys bendrojoje dalinje nuosavybje turi kelis objektus (ems sklypus), j sutarimu,
atsivelgiant vienos ir kitos alies interesus, galimas toks atidalijimo i bendrosios nuosavybs
variantas, kai vienai aliai sutikus tam tikros dalies praradim atidalijimo procese kiti bendraturiai
kompensuot ne pinigais, o kito objekto, esanio bendrja daline nuosavybe, didesne dalimi
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. lapkriio 4 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Kai kiti bendraturiai nesutinka su tokiu atidalijimo
bdu, jis galimas tik tokiu atveju, jei bendrja nuosavybe esanio turto objekt bt nemanoma
padalyti be neproporcingos alos j paskiriai, jeigu bt esminis silanio tok atidalijimo bd
bendraturio interesas ir jeigu tai esmingai nepaeist kito kurio i bendraturi interes (Lietuvos
statym nedraudiamas ir miraus atidalijimo bdas, todl tais atvejais, kai manoma padalyti
daikt be neproporcingos alos jo paskiriai, taiau toks padalijimas neatitinka bendraturi dali
bendrojoje dalinje nuosavybje, taip pat galimas atidalijimas natra, teisingai kompensuojant
pinigais u atidalijamam ar kitam bendraturiui natra tenkani didesn daikto dal (Lietuvos
civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkriio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7466/2008).
Atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo santykis
Atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo (realij dali) institut panaumas kad tiek vienu,
tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimyb naudotis konkreia daikto dalimi. Taiau
naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs yra
savarankiki bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimo bdai, besiskiriantys savo turiniu,
tikslais, padariniais, sprendiant gin teisme rodinjimo dalyku byloje ir kt. iuos skirtumus
btina vertinti sprendiant bendraturi ginus dl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi
tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2008 m. lapkriio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Sprendiant ginus dl naudojimosibendrais nekilnojamaisiais daiktais atsivelgiant bendraturi

dalis, turimas bendrosios dalins nuosavybs teise, nustatoma tvarka, pagal kuri bus naudojamasi
konkreiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bti
bendraturi naudojamos bendrai, atskiri nuosavybs teiss objektai nesuformuojami ir bendroji
dalin nuosavybs teis nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs
atveju pasikeiia bendro daikto teisinis statusas suformuojami atskiri nuosavybs teiss objektai,
kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankikai, bendroji dalin nuosavybs teis
pasibaigia arba sumaja bendraturi skaiius (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009
m. rugsjo 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
Teismas iaikino, kad, sprendiant bendraturi gin, kai vienas (ar keli) i j reikalauja atidalyti
i bendrosios dalins nuosavybs, o kitas nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalin nuosavyb,
naudojimosi tvark, prioritetas turi bti teikiamas atidalijimui i bendrosios nuosavybs (CK 4.80
straipsnio 1 dalis). Pirmenyb atidalijimui i bendrosios nuosavybs gyvendinant nuosavybs
teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisi turin sudarani teisi
gyvendinimas ir ivengiama gin, galini kilti tarp bendraturi (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. birelio 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d.
Tais atvejais, kai alys reikia vienodo pobdio reikalavimus (tik dl naudojimosi tvarkos
nustatymo arba tik dl atidalijimo), teismas neturi teiss perengti pareikt reikalavim rib.
Prieingu atveju bt paeistas vienas i pagrindini civilinio proceso princip dispozityvumo
principas (CPK 13 straipsnis), kuris reikia, kad alys ir kiti proceso dalyviai turi teis laisvai
disponuoti jiems priklausaniomis procesinmis teismis, t. y. civilins bylos nagrinjimo ribas
apibria proceso ali iekinyje (prieiekinyje) idstyti reikalavimai ir j pagrindas (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 22 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-272/2007). Vertinant proceso ekonomikumo ir koncentruotumo aspektu
leistinas ir alternatyvi reikalavim reikimas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2009 m. balandio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-159/2009).
Jei prie pareikiant iekin dl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru
daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka.
Sprendiant dl atidalijimo turi bti vertinta io instituto specifika, palyginus su naudojimosi
tvarkos nustatymu (formuojamas atskiras turto objektas, turintis atitikti statym reikalavimus), bei
atsivelgta aplinkybes, atsiradusias ar pasikeitusias po naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos
Atidalijimo teiss ir pirmenybs teiss pirkti parduodamas bendro daikto dalis santykis
Teis atsidalyti ir parduoti savo dal yra skirtingi disponavimo bendrosios nuosavybs teiss
objektu bdai ir pasirinkimas, kuriuo i i bd pasinaudoti priklauso tik nuo bendraturio valios.
Teism praktikoje pasitaiko byl, kai pirmenybs teise pirkti parduodam dal siekiama paneigti
bendraturio teis atsidalyti. Pavyzdiui, vienoje byl, iekovui pareikus iekin dl atidalijimo,
atsakovas atsikirto, jog iekovas tokiu iekiniu siekia ivengti teiss norm, kuriose nustatyta
atsakovo pirmenybs teis pirkti parduodamo daikto dalis, taikymo, nes, atidalijus jam
priklausanias dalis, iekovas gals jas nevaromai parduoti tretiesiems asmenims. Aukiausiasis
Teismas isprsdamas ali gin nurod, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmenybs
teis pirkti kito bendraturio dal gyvendinama tik tada, kai i dalis yra parduodama. Tuo atveju,
kai bendraturtis siekia atidalijimo, kito bendraturio interesai negali bti ginami remiantis CK 4.79
straipsnyje tvirtinta pirmumo teise pirkti parduodam dal. statyme nustatyta bendraturio teis
reikalauti j atidalyti negali bti aikinama taip, kad, suteikiant prioritet bendraturiui pirmenybs
teise pirkti atidalijam dal, bt paneigta statymo nustatyta kito bendraturio teis bti
atidalytam, kartu paneigiant statyme nustatyt teis bti ne bendraturiu, bet atskiru savininku,
suformuojant jam atskir (atidalyt) daikt (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2008 m. lapkriio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008). i kasacinio
teismo pozicija irykina teism praktikos siek gana nuosekliai laikytis atidalijimo teiss
beslygikumo, taip paalinant atidalijimo bei pirmenybs teiss pirkti konkurencij.
Kai kurie ems sklyp dalies atidalijimo ypatumai
Kaip ir bet kuri kit teis, taip ir teis atidalyti bendrosios dalins nuosavybs teise bendraturiui
priklausani ems sklypo dal, bendraturtis gali gyvendinti tik laikydamasis gino atsiradimo ir
jo sprendimo metu galiojani teiss norm reikalavim. statyme ems sklypo atidalijimas
apibrtas kaip ems sklyp formavimo ir pertvarkymo bdas, kai i bendrosios nuosavybs teise
valdomo ems sklypo vieno ar daugiau bendraturi reikalavimu atskiriamos iems
bendraturiams priklausanios ems sklypo dalys, suformuojant i j atskirus ems sklypus
(ems statymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti
ems sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengim. Toks projektas rengiamas ems
statymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorij planavimo statyme, o kai dalijamas sklypas yra
kaim teritorijose ar kaim ir miest teritorijose esaniose mgj sod teritorijose ir ems kio
ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. sakymu patvirtintose ems sklyp formavimo ir
pertvarkymo projekt rengimo ir gyvendinimo taisyklse nustatyta tvarka(Lietuvos Aukiausiojo
3K-3-101/2006).
Formuojant arba pertvarkant ems sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali bti
formuojamas tik vienas ems sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesiogin
paskirt. is reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai ems sklypas padalijamas ar atidalijama
dalis i bendrosios nuosavybs kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas
atskiras statinys ir iam statiniui eksploatuoti reikalingas ems sklypas gali funkcionuoti kaip
atskiras daiktas. Kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, ems
sklypas negali bti suformuotas taip, kad jo riba kirst statin (ems statymo 40 straipsnio 2, 6
dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostat 20 punktas). Tai reikia, kad, statinio nepadalijus ar
neatidalijus jo dalies, negalimas ems sklypo, esanio po statiniu, atidalijimas (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 8 d. nutartis
Teismai, atidalydami kiekvienam i bendraturi jo dal natra, turi atsivelgti konkreias
galimybes sklypus panaudoti pagal paskirt, taip pat kitas aplinkybes, leidianias racionaliai
valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojam sklyp paskirties (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3780/2003).
Kai yra atidalijamas ems kio paskirties ems sklypas, reikia atsivelgti t bendraturi, kurie
faktikai dirba em, interesus, j pageidaujam ems sklyp rib idstym (Lietuvos
BENDRATURIO PIRMENYBS TEIS SIGYTI PARDUODAMAS DALIS
CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teis perleisti kitam asmeniui
nuosavybn, inuomoti ar kitu bdu perduoti naudotis, keisti ar kitaip suvaryti vis savo dal ar
dalies, turimos bendrosios dalins nuosavybs teise, dal, iskyrus CK nustatytas iimtis.
Bendraturio nuosavybs teiss gyvendinimo ribojimai gali bti tiek statym nustatyti, tiek
priklausantys nuo bendraturi valios. Vienas statym nustatyt bendrosios nuosavybs teiss
gyvendinimo ypatum yra aptartas CK 4.79 straipsnyje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-133/2007).
io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dal, tai kitas
bendraturtis turi pirmenybs teis j pirkti ta kaina, kuria ji parduodama.
Aukiausiasis Teismas, aikindamas pirmenybs teiss instituto tikslus, nurod, kad CK 4.79
straipsnio normomis yra siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausani dal,
kitas bendraturtis turt teis j sigyti, taip padidindamas savo dal bendrojoje nuosavybje arba
tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Bendraturio
pirmenybs teiss tinkamu gyvendinimu sudaroma galimyb sumainti bendraturi skaii arba
pakeisti nuosavybs teiss r. Dviej ar daugiau bendraturi teis valdyti bendr daikt, juo
naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todl kai vienas i bendraturi parduoda savo dal kitam
bendraturiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar maesniam j skaiiui tampa
efektyvesnis ir patogesnis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2008 m. lapkriio 4 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-549/2008). Taigi pirmenybs teis sigyti parduodam dal yra vienas i
bd sprsti pagrindin bendrosios nuosavybs instituto problem keli savinink nuosavybs
teisi bendr daikt gyvendinimo suderinimo klausim, mainant bendraturi skaii ar
transformuojant bendrosios nuosavybs teis asmenin. gyvendinus pirmenybs teis ir
bendraturiui sigijus parduodamas dalis, bendraturi skaiius maja. Dl to parduodanio savo
dal bendraturio pareiga atsivelgti kit bendraturi pirmenybs teises galioja tik tada, kai
daiktas parduodamas treiajam asmeniui. Jei daiktas parduodamas ne treiajam asmeniui, o vienam
i bendraturi, CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos. Taigi nra svarbu, ar parduodama dalis
bendrojoje nuosavybje buvo pasilyta sigyti vienam bendraturiui, primusiam pasilym ir
sigijusiam parduodam turto dal, ar visiems bendraturiams, nes tai neturi reikms siekiant
pirmiau nurodyto tikslo mainti bendraturi skaii ir taip utikrinti ekonomik turto valdym
ir laisv disponavim juo. Pardavjo teis pasirinkti, kuriam i bendraturi parduoti savo dal
bendrojoje nuosavybje, statyme neribojama (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
Pirmenybs teis pagal CK 4.79 straipsn suteikiama tik bendraturiui, todl negali bti
perleidiama kitam asmeniui.
CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturiai turi pirmenybs teis pirkti bendrja
nuosavybe esani parduodam dal ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paiomis
slygomis, iskyrus atvejus, kai parduodama i viej varytyni. Tokia statymo formuluot,
aikinant j kartu su CK 6.419 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad aukcionas gali bti
savanorikas arba priverstinis ir kad varytyni, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato
Civilinio proceso kodeksas, suponuoja ivad, kad bendraturio pirmenybs teis pirkti netaikoma
tik tais atvejais, kai turtas parduodamas priverstinai CPK VI dalies Vykdymo procesas nustatyta
tvarka prie turto savininko vali (CPK 691725 straipsniai) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. birelio 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3310/2004), arba moni bankroto statymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju
Bankrutuojanios ir bankrutavusios mons turto pardavimo i varytyni tvarkos aprao,
patvirtinto Vyriausybs 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nustatyta tvarka. Kai turtas
parduodamas ne priverstinio, o savanoriko aukciono bdu, turi bti laikomasi CK 4.79 straipsnio
reikalavim.
Pirmenybs teis pagal nurodyt teiss norm galioja pirkimopardavimo sutari sudarymui ir
netaikoma kitais turto dalies perleidimo (pavyzdiui, main sutartimi) atvejais. Sutari laisvs
principas, kitos teiss normos, utikrinanios savininko teis laisvai disponuoti nuosavybs teise
priklausaniu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimyb pasirinkti u perleidiam turt
pageidaujamo gauti atlyginimo r, taiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali
paeisti statym, taip pat kit asmen teisi. Bendraturiai, manydami, kad main ar kita turto
perleidimo sutartis sudaryta, siekiant pridengti pirkimopardavimo sutart ir taip ivengti CK 4.79
straipsnyje nustatyt bendrosios dalies perleidimo ribojim, gali kreiptis teism, praydami
pripainti sandor apsimestiniu ir taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius

(CK 4.79 straipsnis). Pripainus, kad turto perleidimo sutartis buvo apsimestin, pirkimo
pardavimo sutartis, kuri siekta pridengti apsimestine sutartimi, gali likti galioti, atsivelgiant jos
atitikt pirkimopardavimo teisinius santykius reglamentuojanioms teiss normoms (CK 1.87
straipsnio 1 dalis). Kvalifikavus sutart nekilnojamojo turto dalies pirkimopardavimo sutartimi,
taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
CK 4.79 straipsnyje nustatytos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai kitiems asmenims but ir kit
patalp, esani namuose, savininkai parduoda bendrja daline nuosavybe (palps, rsio patalpos
ir pan.) turim vis ar ne vis dal, priklausani proporcingai j turimai nuosavybs teise patalpai.
Jeigu parduodama dalis bendrosios nuosavybs teise turimo daikto, kuris yra ar gali bti
naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje esani patalp savinink poreikius,
tai apie dalies, turimos bendrosios nuosavybs teise, pardavim turi bti praneta toje namo dalyje
esani patalp savininkams ir tik jiems leidiama pasinaudoti pirmenybs teise j pirkti (CK 4.82
straipsnio 4 dalis). Aukiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinjo byl, kai atskiri buto
kambariai priklaus skirtingiems savininkams, o bute esanios bendrojo naudojimo patalpos
(virtuv, priekambaris, vonia, tualetas ir pagalbin patalpa) bendrosios dalins nuosavybs teise
ir vienas i bendraturi norjo kartu su kambariu parduoti ir jam priklausani i bendrojo
naudojimo patalp dal. Teismas kitai i patalp bendraturtei pripaino pirmenybs teis pirkti
parduodam kambar su bendrojo naudojimo patalpomis, kuri dalis iekovei priklaus bendrosios
dalins nuosavybs teise. Teismas nurod, kad iuo atveju parduodama dalis bendrosios
nuosavybs teise turimo daikto virtuvs ir kit bendrojo naudojimo patalp gali bti
naudojama tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje esani patalp (gino buto) savinink
poreikius, todl apie dalies, turimos bendrosios nuosavybs teise, pardavim turi bti praneta
gino buto patalp savininkams ir tik jiems leidiama pasinaudoti pirmenybs teise j pirkti (CK
4.82 straipsnio 4 dalis)(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2004 m. birelio 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-310/2004).
Pirmenybs teiss gyvendinimo procedriniai aspektai nustatyti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, pagal
kuri dalies, esanios bendrja nuosavybe, pardavjas privalo ratu praneti kitiems
bendraturiams apie ketinim parduoti savo dal tretiesiems asmenims ir kartu nurodyti kain bei
kitas slygas, kuriomis j parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, kur turima
bendrosios nuosavybs teis, apie tai praneama per notar. Kai kiti bendraturiai atsisako
pasinaudoti savo pirmenybs teise pirkti arba ios teiss nekilnojamj daikt negyvendina per
vien mnes, o kit daikt per deimt dien nuo praneimo gavimo dienos, jeigu bendraturi
susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavjas turi teis parduoti savo dal bet kuriam asmeniui.
Aikindamas i nuostat tikslus ir taikymo ypatumus teismas nurod, kad CK 4.79 straipsnio 2
dalies nuostatos dl bendraturio, ketinanio parduoti savo dal, pareigos praneti apie tai kitiems
bendraturiams, kartu nurodant parduodamos dalies kain ir kitas pardavimo slygas, skirtos
apsaugoti kit bendrosios nuosavybs teiss dalyvi interesus, siekiant, kad bendrosios nuosavybs
dalis nebt parduota kitam asmeniui, nepasilius sigyti j pirmiausia bendraturiams, taip pat
siekiant apsaugoti juos nuo nesining savo dal parduodanio bendraturio veiksm, kai i dalis
parduodama maesne kaina ir (ar) kitomis pirkjui geresnmis slygomis, negu buvo pasilytos
bendraturiams pirmenybs teise (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2007 m.
spalio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
Nors pagrindinis CK 4.79 straipsnio 2 dalies tikslas, minta, yra apsaugoti bendraturius nuo
parduodanio savo dal bendraturio nesining veiksm, nagrinjant tokio pobdio bylas btina
rasti vis ali interes pusiausvyr. Dl to teismai pirmenybs teiss gyvendinimo procedr,
tvirtint CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, aikinataip, kad pardavimo procesas (kartu ir bendraturio
galimybs pasitraukti i bendrosios nuosavybs santyki) bt kiek manoma paprastesnis ir
operatyvesnis, ir pardavjas nebt apsunkintas nereikalingomis pareigomis. Antai Lietuvos
Aukiausiasis Teismas nurod, kad bendrosios nuosavybs dal parduodantis bendraturtis,
silydamas kitam bendraturiui pirkti i dal pirmenybs teise, nepareigotas jau turti potencial
parduodamos dalies pirkj. Jeigu bendraturtis, nusprends parduoti savo dal ir tinkamai pranes
kitiems bendraturiams apie i teis pirkti parduodam dal pirmenybs teise, nekeiia savo valios
dl bendrja nuosavybe esanios dalies pardavimo, taiau negyvendina io siekio dar kur laik,
pavyzdiui, dl to, kad neatsiranda ios dalies pirkj ar nesusitaria su potencialiais pirkjais dl
pirkimopardavimo slyg, tai jis neprivalo pakartotinai praneti bendraturiams apie ios dalies
pardavim. Toki pareig bendrosios nuosavybs dal parduodantis bendraturtis turt tuo atveju,
jeigu pasikeist jo valia dl bendrja nuosavybe esanios dalies pardavimo slyg. Tokiu atveju jis
turt i naujo praneti kitiems bendraturiams apie bendrosios nuosavybs dalies pardavim,
nurodydamas nauj kain ir kitas pardavimo slygas. Savo ruotu bendrosios nuosavybs daliai dar
kur laik esant neparduotai kiti bendraturiai, nepasinaudoj pirmenybs teise per statyme
nurodyt ar bendraturi susitarimu nustatyt termin, ir pakeit savo sprendim dl dalies,
esanios bendrja nuosavybe sigijimo, elgdamiesi siningai, protingai ir teisingai, turt
informuoti i dal parduodant bendraturt apie nor pirkti parduodam dal(Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K7-273/2007).
Aukiausiojo Teismo praktikoje analizuota praneimo apie ketinim parduoti dalis bendrosios
nuosavybs teisje prigimtis ir teisiniai padariniai, santykis su ofertos (CK 6.167 straipsnis)
institutu. Teismas nurod, kad praneimas CK 4.79 straipsnio 2 dalies prasme reikia tik
informacij bendraturiui apie ketinim parduoti treiajam asmeniui, pavyzdiui: ar sutiktumt
pirkti, jeigu.... Taigi CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyt reikalavim ratu praneti apie ketinim
parduoti negalima sutapatinti su oferta, kuri yra aikiai apibrta, kitaip tariant tai konkretus
pasilymas sudaryti sutart konkreiomis slygomis. Oferta turi ireikti aik oferento ketinim
bti sutarties saistomam ir sipareigojaniam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Ofertos
panaikinimas, ataukimas ar pabaiga yra galimas tik esant tam tikroms statymo nustatytoms
slygoms. Jos ataukim riboja akceptanto veiksmai. Jeigu akceptantas ofert priima (pareikimu
ar kitokiu elgesiu) ir akcept gavo oferentas, nuo to momento kyla teisiniai padariniai (CK 6.173
straipsnis). Taiau nepaisant to, kad praneimas CK 4.79 straipsnio 2 dalies prasme ir oferta nra
tapats dalykai, tai nereikia, kad konkreiu atveju is praneimas negali atitikti ofertai keliam
reikalavim. Galimos situacijos, kai praneimas turinio ir formos prasme visikai atitiks ofertai
keliamus reikalavimus, tada toks veiksmas gals bti laikomas ir praneimu CK 4.79 straipsnio 2
dalies prasme, ir oferta. Taigikonkreioje situacijoje ie institutai gali sutapti. Toks praneimas
galt bti vertinamas kaip oferta, jei jis bt aikiai apibrtas praneime adresatas
(bendraturtis) nurodytas kaip pirkjas, o ne ireiktas ketinimas parduoti dal kitam asmeniui; i
praneimo turinio bt galima daryti ivad, kad tai oferta bendraturiui (Lietuvos Aukiausiojo
3K-7-133/2007).
Jei bendraturio pirmenybs teis buvo paeista, per sutrumpint trij mnesi iekinio senaties
termin, jis gali kreiptis teism ir reikalauti pirkjo teisi ir pareig perklimo (CK 4.79
straipsnio 3 dalis). Tokia statymo formuluot reikia, kad pirkimopardavimo sandoris ilieka, tik
keiiasi nuosavybs teiss perleidimo ir prievolini santyki (atsiskaitymo) subjektai: parduodama
daikto dalis perduodama pirmenybs teis pirkti turiniam bendraturiui, o is turi sumokti
pinigus buvusiam pirkjui, jei tas jau buvo atsiskaits su pardavju, arba pirkimopardavimo
sutartyje nustatytomis slygomis pardavjui. Tai turi bti tiksliai nurodyta sprendim
rezoliucinse dalyse (nepakanka tik nurodyti, kad tam tikram asmeniui perkeliamos pirkjo teiss
ir pareigos).
Teismo praktikoje buvo iaikinta, kad bendraturio teisi paeidimas atsiranda ne derybose su
pirkju (ne bendraturiu) ar aikinantis pardavimo slygas su bendraturiu, kur informavo apie
savo ketinimus parduoti dal, bet dl savo turto dalies pirkimopardavimo sutarties sudarymo su
treiuoju asmeniu. Nesant pirkimopardavimo sutarties pagal CK 4.79 straipsnio 3 dal
bendraturtis negali reikalauti jam perkelti pirkjo teisi ir pareig, nes jo teiss dar nra paeistos.
Reikalavimas pareigoti pardavj sudaryti pirkimopardavimo sutart su juo bt prielaikinis,
pagrstas prievoli teiss normomis, o pirmumo teis pirkti ir ios paeistos teiss gynimo bdas
pirkj teisi perklimas yra daiktins teiss institutai (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-133/2007).
Perkeliant pirkjo teises ir pareigas nereikia nustatyti joki kit teiss norm paeidim, pakanka
konstatuoti, kad buvo paeista kito bendraturio pirmenybs teis pirkti parduodam dal(Lietuvos
civilinje Nr. 3K-3-599/2005). ios teiss paeidimas gali pasireikti inter alia tiek nepasilymu
pirkti bendraturiams, tiek pardavimu tretiesiems asmenims nesibaigus terminui, per kur
bendraturiai gali gyvendinti pirmenybs teis ( CK 4.79 straipsnio 2 dalis) ar pardavimu
tretiesiems asmenims kitomis slygomis nei buvo nurodyta bendraturiams. Nra pakankamas
pagrindas perkelti bendraturiui pirkjo teises ir pareigas, jei apie parduodam nekilnojamojo turto
dal ir pardavimo slygas jam praneta nesilaikant statymo nustatytos formos, taiau nustatyta,
kad jam buvo inoma apie pardavim bei pardavimo slygas, ir per nustatyt termin jis
pirmenybs teiss negyvendino.
statyme nenustatyta pareigojimo tikrinti bendraturio finansines galimybes, sprendiant dl
bendraturio pirmenybs teiss pirkti bendrja nuosavybe esani parduodam dal gynimo pagal
CK 4.79 straipsnio 3 dal. Taiauteism praktikoje pripastama, kad sprendiant tokio pobdio
ginus nra visikai nereikmingos aplinkybs dl bendraturio, kuriam turjo btipa silyta pirkti
daikt pirmenybs teise, finansins padties (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-273/2007). Finansin iekovo bkl
rodanios aplinkybs nra esmins, taiau jas galima atsivelgti visos bylos aplinkybi kontekste
vertinant pirkjo pareig perklimo klausimus. Tai aikintina tuo, kad, bendraturiui silant pirkti
dalis, jis pagal sutart gis ne tik teises, bet ir pareigas, i kuri svarbiausia yra pirkjo pinigin
prievol sumokti parduodamo turto kain (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).
CK 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu perkeliant pirkjo teises ir pareigas neatsivelgiama asmens,
gijusio turt, esant bendrja daline nuosavybe, siningum (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. lapkriio 23 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3599/2005).
Tam tikri apribojimai nustatyti ir nekilnojamojo daikto, esanio bendrja daline nuosavybe,
keitimui. Nekilnojamojo daikto, priklausanio bendrosios nuosavybs teise, keitimui btinas vis
bendraturi sutikimas. Bendraturiui keiiant tik jam priklausani dal bendrojoje dalinje
nuosavybje, tokio sutikimo nereikia, taiau btina bendraturi sudaryta ir notaro patvirtinta
naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartis (CK 4.171 straipsnio 8 dalis). Tokia sutartimi aikiai
apibriamas keiiamas turtas, i kurio galima iiekoti j realizavus, ir taip garantuojama tiek kit
bendraturi, kuri dalys nekeiiamos, tiek kreditoriaus interes apsauga. Jei hipoteka buvo
nustatyta visam bendram daiktui ir bendraturiai po to atidalijami, pagal CK 4.172 straipsnio 1 dal
hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po atidalijimo suformuotiems
nekilnojamiesiems daiktams. Susitarimas dl hipotekos reikalavimo padalijimo negalioja.
BENDRATURI TEISINIAI SANTYKIAI
Esant bendrajai dalinei nuosavybei susiklosto dvejopo pobdio santykiai: bendraturi kaip vieno
subjekto santykiai su treiaisiais asmenimis (vadinamieji ioriniai bendrosios dalins nuosavybs
teisiniai santykiai) ir bendraturi tarpusavio santykiai (vadinamieji vidiniai bendrosios dalins
nuosavybs teisiniai santykiai). Bendraturi santykiai su treiaisiais asmenimis yra tokie patys,
kaip ir kit savinink: bendraturiai, kaip ir kiti savininkai, inter alia turi teis valdyti, naudoti
daikt ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis); jiems taikoma tokia pati savininko teisi
apsauga (CK 4.93 straipsnis); remdamiesi iomis subjektinmis teismis bendraturiai tretiesiems
asmenims gali reikti daiktinius teisinius reikalavimus (lot. actio in rem) teisme dl savo teisi
paeidimo, pavyzdiui, vindikacin ar negatorin iekin (CK 4.95, 4.98 straipsniai); bendraturi
nekilnojamajam turtui treij asmen naudai gali bti nustatytas servitutas (CK 4.111 straipsnis),
hipoteka (CK 4.170 straipsnis) ar kitokie turto suvarymai; tarp bendraturi ir treij asmen
gali susiklostyti ir prievoliniai teisiniai santykiai, kuri pagrindu bendraturiai turi pareig atsakyti
tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, arba reikalauti toki prievoli
vykdymo i treij asmen.
Bendrosios dalins nuosavybs teiss ypatumas savinink daugetas lemia, kad, be santyki su
treiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturi teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie
tarpusavyje turi vairi teisi ir pareig vienas kito atvilgiu (pirmenybs teis pirkti vienas kito
dal, teis proporcingai savo turto daliai gauti turto duodamas pajamas, pareiga apmokti ilaidas
bendram daiktui ilaikyti, isaugoti ir kt.).
statyminis bendraturi tarpusavio santyki reguliavimas nustatytas CK ketvirtosios knygos V
skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindin bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimo taisykl,
taikoma bendraturi vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios
dalins nuosavybs teiss poymis bei esmin slyga bendro objekto valdymui, naudojimui,
disponavimui, idstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas
valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturi sutarimu. Tais atvejais, kai tokio
sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka
pagal bet kurio bendraturio iekin.
Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostat aikina kaip bendraturi pareig, iems
gyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, inaudoti visas galimybes suderinti savo
vali dl bendro daikto likimo, nesiekti savo interes apsaugos kito bendraturio teisi suvarymo
sskaita ir aktyviai iekoti priimtiniausio visoms alims sprendimo bdo (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m.
lapkriio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
Byl nagrinjantis teismas taip pat taiko interes pusiausvyros princip ir gin isprendia taip,
kad bt ivengta ar kilt kuo maiau konflikt ateityje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Teismas, nagrindamas bendraturi gin, kai nesusitariama dl bendrosios nuosavybs
gyvendinimo bdo ir slyg, turi patikrinti prieastis, kodl jie nesutaria, kuris i j paeidia
interes derinimo princip, kurio interesai labiau atitinka interes pusiausvyr ir todl turt bti
ginami (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 15
d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003 m. lapkriio 5 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkriio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-604/2004).
Sprendiant ginus dl bendraturi nuosavybs teiss gyvendinimo, j interesai turi bti vertinti
nuosavybs nelieiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturio interes
prioriteto pripainimas ir jo reikalavim tenkinimas nesukels esminio kito bendraturio
nuosavybs teiss paeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybs nelieiamumo principas turi bti
taikomas derinant j su kitais civilins teiss principais, tvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje:
civilini santyki subjekt lygiateisikumo, teisinio apibrtumo, neleistinumo piktnaudiauti
teise, visokeriopos civilini teisi teisins gynybos.
Bendraturi tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad
kiekvienas i bendraturi proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles,
susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokti ilaidas jam ilaikyti ir isaugoti,
mokesiams, rinkliavoms ir kitoms mokoms. Ilaidos bendram daiktui ilaikyti ir isaugoti kaip
teisin kategorija yra suprantamos kaip ileidiamos los, kuri paskirtis yra isaugoti turt nuo
uvimo ar jo verts pablogjimo. Jas apibdina btinumo ir protingumo kriterijai. Ilaidos daiktui
gali bti pripastamos btinomis, jei jos reikalingos turtui isaugoti nuo uvimo, palaikyti jo
naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogti. Tai daikto ilaikymo ilaidos,
kuriomis ilaikoma esama turto vert, bet daiktas negerinamas ir jo vert nedidinama. Toki ilaid
antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal j vertinama, kokio dydio ilaidos, atsivelgiant
konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai isaugoti ir ilaikyti (Lietuvos
CK tvirtina ne tik pareig rpintis daikto ilaikymu, bet ir ios pareigos nesilaikymo teisinius
padarinius. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas i bendraturi nevykdo savo pareigos
tvarkyti ir ilaikyti bendr daikt (turt), tai kiti bendraturiai turi teis nuostoli, kuriuos jie
turjo, atlyginim. iuos nuostolius sudaro ne tik kit bendraturi padidjusios ilaidos daikto
ilaikymui dl to, kad vienas i bendraturi neprisideda prie jo ilaikymo, bet ir kiti nuostoliai
atsirad dl ios pareigos nevykdymo, pavyzdiui, pablogjusios bendro daikto kokybs atkrimo
ilaidos, dl nepakankamos daikto prieiros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.
Jei statymo nedraudiama, statyminiu reguliavimu nustatytos tarpusavio santyki taisykls gali
bti keiiamos ar papildomos sutartimis. Dauguma bendrosios dalins nuosavybs teis
reglamentuojani statymo nuostat yra dispozityvios, todl bendraturiai remdamiesi sutarties
laisvs principu (CK 6.156 straipsnis) ir nepaeisdami kit asmen teisi ir teist interes
sutartimi gali nusistatyti statymo pateikt taisykli iimtis ar susikurti individual tarpusavio
santyki reglamentavimo model. Pavyzdiui, neretai bendraturiai savo tarpusavio santykius
individualizuoja jungtins veiklos sutartimi (CK 6.969 straipsnis) arba sutartimi dl naudojimosi
daiktu tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis). Kartais bendraturiai savo santykius sureguliuoja
tik tam tikru konkreiu klausimu, pavyzdiui, bendraturiai tarpusavyje sudaro pavedimo sutart
(CK 6.756 straipsnio 1 dalis), kuria galioja vien i bendraturi atlikti tam tikrus veiksmus,
susijusius su bendro daikto naudojimu ar disponavimu.
Tais atvejais, kai vienas ar keli bendraturiai patiria alos dl kito bendraturio neteist veiksm,
j tarpusavio santykiai reguliuojami delikt teiss normomis (CK XXII skyriaus antrasis skirsnis).
alos gali bti padaroma ne tik bendram daiktui, bet ir paiu bendru daiktu, kaip antai, kai,
netinkamai eksploatuojant bendr daikt, sualojama bendraturio asmenin nuosavyb. Tokiu
atveju atsakyti turs visi bendraturiai, o atlygintinos alos dydis turt bti mainamas
nukentjusiam bendraturiui, kuris taip pat yra atsakingas u tinkamo bendro daikto eksploatavimo
utikrinim, tenkania dalimi.
Taip pat galimos situacijos, kai vien bendrosios nuosavybs objekt netinkamas naudojimas
pakenkia kitiems t pai bendraturi turimiems bendriems objektams. Tokiu atveju atsiras
bendraturi tarpusavio atsakomyb (CK 6.1 straipsnis).
Sprendiant dl bendraturi civilins atsakomybs labai svarbu tinkamai kvalifikuoti santykius ir
tiksliai parinkti taikytin delikt teiss norm, nes nuo to gali priklausyti rodinjimo dalykas ir
bylos baigtis. Lietuvos Aukiausiasis Teismas iaikino, kad pastato (ar pastato dalies)
bendraturiai atsakingi u al be kalts CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims.
Taiau tuo atveju, kai dl pastato, esanio bendrojoje dalinje pastato savinink nuosavybje,
defekto padaryta alos vienam i bendraturi, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikomos ir ala
atlyginama bendraisiais alos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.2466.249 straipsniai) (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis
DAUGIABUI GYVENAMJ NAM SAVININK BENDROJO NAUDOJIMO
OBJEKT BENDRATURI BENDROSIOS DALINS NUOSAVYBS TEISS
GYVENDINIMO YPATUMAI
But ir kit patalp savinink teiss ir pareigos naudojantis bendrja daline nuosavybe (CK 4.82
straipsnio 1 dalis) nustatytos CK 4.83 straipsnyje. But ir kit patalp savininkas (naudotojas) turi
teis naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal j funkcin paskirt,
nepaeisdamas kit patalp savinink (naudotoj) teisi ir teist interes (CK 4.83 straipsnio 1
dalis) ir reikalauti tokio elgesio i kit but ir kit patalp savinink (naudotoj) (CK 4.83
straipsnio 2 dalies 2 punktas). Asmuo, ginydamas kit bendraturi veiksmus kaip daranius al
jo teisms ar teistiems interesams, turi vertinti, ar savo veiksmais gyvendindamas turim teis
turt, esant bendrja daline nuosavybe, nesukr padties, apsunkinanios to turto tolesn
naudojim (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m.
gruodio 23 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-588/2008).
But ir kit patalp savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai
priirti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1
dal bendrosios dalins nuosavybs teise but ir kit patalp savininkams priklauso namo bendro
naudojimo patalpos, pagrindins namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechanin, elektros,
sanitarintechnin ir kitokia ranga. But ir kit patalp savininkai privalo proporcingai savo
daliai apmokti ilaidas namui ilaikyti ir isaugoti, mokti mokesius, rinkliavas ir kitas mokas,
taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti las, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82
straipsnio 3 dalis). Taiau but ir kit patalp savininkas (naudotojas) neprivalo apmokti ilaid,
dl kuri jis nra davs sutikimo ir kurios nesusijusios su statym ir kit teiss akt nustatytais
privalomaisiais statini naudojimo ir prieiros reikalavimais arba dl kuri nra priimta
administratoriaus ar but ir kit patalp savinink susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85
straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reikia,
kad ilaidas, kurios nesusijusios su statym ir kit teiss akt nustatytais privalomaisiais statini
naudojimo ir prieiros reikalavimais, nustatytais, pavyzdiui, Statybos statyme, aplinkos ministro
2002 m. liepos 1 d. sakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR
1.12.05:2002 Gyvenamj nam naudojimo ir prieiros privalomieji reikalavimai ir j
gyvendinimo tvarka, galima atsisakyti mokti esant dviem slygoms: a) kai dl j teiss akt
nustatyta tvarka nra priimtas sprendimas ir b) kai but ir kit patalp savininkas nra davs
sutikimo dl i ilaid. Kai bendraturiai tarpusavyje nesusitaria dl intervencijos (pertvarkymo,
remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicij bendr turt masto, gin nagrinjantis teismas iuos
klausimus, vadovaudamasis solidarumo, lygiateisikumo, teisingumo, protingumo ir siningumo
principais, sprendia pagal vidutinius standartus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
CK 4.76 straipsnio nuostata dl bendraturi teisi ir pareig, naudojantis ir ilaikant bendrosios
dalins nuosavybs teise priklausant turt, yra daiktins teiss norma, reglamentuojanti santykius,
susijusius su nuosavybs teiss daikt gyvendinimu. Dl to sprendiant daugiabuio gyvenamojo
namo but savinink, kaip bendrojo naudojimo objekt bendraturi, ginus, kuriuose
reikalavimai reikiami io straipsnio pagrindu, svarbu atriboti, kurios ilaidos skirtos bendram
turtui ilaikyti ir isaugoti, o kurios but savinink poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai bt
paslaug vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktins (CK ketvirtoji knyga), o
prievoli teiss normos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2006 m. gegus 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-309/2006).
Lietuvos Aukiausiasis Teismas, analizuodamas teiss norm, reglamentuojani ilumins
energijos ir karto vandens vartojim daugiabuiuose namuose, taikymo ypatumus, nurod, kad
daugiabuio namo but savininkai turi dvejop padt ilumos energijos vartojimo poiriu. Be
ilumos ir karto vandens vartojimo santyki, yra ir atlyginimo u ilaidas, skirtas bendram turtui
ilaikyti, aspektas. Kaip vartotojas abonentas turi apmokti u tiek energijos, kiek suvartojo savo
poreikiams. U kit dal (bendr patalp ildym, karto vandens temperatros palaikym) tiekjui
turi apmokti but savininkai, kaip bendrojo naudojimo objekt bendraturiai. i dalis turi bti
tarp j paskirstoma pagal nuosavybs dal gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio
nuostatas kiekvienas i bendraturi proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal
prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokti ilaidas jam ilaikyti
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsjo 15 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-342/2009).
Analogikai ginas sprstas ir vandens tiekimo atveju. Teismas pripaino, kad nuostolius,
susidariusius tiekiant vanden nuo vadinio skaitiklio iki but esaniais tinklais, kurie yra bendroji
dalin but savinink nuosavyb, turi atlyginti tinkl savininkai (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. gegus 12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3579/2003; 2004 m. balandio 19 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-283/2004).
Lietuvos Aukiausiasis Teismas, sprsdamas gin dl lifto ilaikymo ilaid paskirstymo, kai
iekov buto daugiabuiame name savinink pageidavo atsisakyti teiss naudotis liftu, nurod,
kad iekovs subjektin teis atsisakyti naudojimosi liftu paslaug ir iai daliai tenkani
mokjim yra ginama, taiau tai neturi takos jos kaip bendraturts pareigoms, kurios kyla i
statymu jai suteikt pareig dalyvauti ilaikant bendr turt (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-71/2003).
Taigi, pagal bendrj taisykl bendraturtis privalo proporcingai prisidti prie vis ilaid, skirt
namui bei bendrosios dalins nuosavybs objektams ilaikyti, isaugoti, atnaujinti, j btiniems
pagerinimams atlikti. iai taisyklei taikyti yra teisikai nereikminga atitinkam bendrosios dalins
nuosavybs objekt, dl kuri daromos nurodytos ilaidos, funkcin paskirtis, taip pat
bendraturio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybs
(danumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2009 m. lapkriio 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidjimo prie bendro turto
ilaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturio dalies bendrosios dalins nuosavybs teisje.
CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad but ir kit patalp savinink bendrosios dalins
nuosavybs dalis yra lygi jam nuosavybs teise priklausani patalp naudingojo ploto ir
gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. ios teiss normos prasme but ir kit patalp
savinink nuosavybs teise priklausani patalp gyvenamajame name naudingasis plotas
suprantamas kaip visas tame name savininko faktikai turimas (uimamas) plotas. Paymtina ir
tai, kad nustatant bendraturio faktikai turim (uimam) plot yra teisikai nereikminga
atitinkam patalp funkcin bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis danumas,
intensyvumas ir pan. Prieingas aptariamosios teiss normos aikinimas galt ikreipti
proporcingumo princip ir nulemti neproporcingai dideles arba maas konkretaus but ar kit
patalp savininko ilaidas, susijusias su nuosavybs teiss bendrj dalin nuosavyb
gyvendinimu. iai teiss normai taikyti reikmingas patalp naudingasis plotas apskaiiuotinas
atitinkamai pagal analogij taikant teiss aktus, reglamentuojanius buto bendrojo ploto ir
negyvenamj pastat bendrojo ploto skaiiavim (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Daugiabuio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti but ir kit patalp savininkai steigia
but ir kit patalp savininki bendrij arba sudaro jungtins veiklos sutart (CK 4.83 straipsnio 3
dalis). Jeigu but ir kit patalp savininkai nesteigia bendrijos ar nesudaro jungtins veiklos
sutarties, taip pat jei bendrija likviduota ar jungtins veiklos sutartis nutraukta, skiriamas bendrojo
naudojimo objekt administratorius (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalys).
Daugiabuio namo but savininkai turi teis bendrojo naudojimo objekt duodamas pajamas (CK
4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokti ilaidas namui ilaikyti ir isaugoti, mokti mokesius,
rinkliavas ir kitas mokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti las, kurios bus skiriamos
namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). gyvendinant ias teises ir vykdant pareigas tarp but
savinink, kaip bendraturi, susiklosto vidiniai bendrosios dalins nuosavybs teisiniai santykiai.
Ioriniai bendrosios dalins nuosavybs teisiniai santykiai susiklosto tarp gyvenamojo namo but
ir kit patalp savinink bendrijos (nesteigus bendrijos administratoriaus ar bendraturio,
kuriam tokie galinimai nustatyti jungtins veiklos sutartimi), kuri gyvendina i bendraturi
bendrsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objekt valdymu ir
naudojimu, ir treij asmen. But ir kit patalp savinink bendrosios dalins nuosavybs
vidini ir iorini teisini santyki esminis skirtumas yra tas, kad tik vidini bendrosios dalins
nuosavybs teisini santyki subjektai, t. y. but ir kit patalp savininkai, kaip daugiabuio namo
bendrojo naudojimo objekt bendraturiai, turi disponavimo iais objektais teis. Be to, skirtingai
nei kitas savininko teisi turin sudaranias teises (valdymo, naudojimo), kurios gyvendinamos i
bendraturi bals dauguma, jeigu but ir kit patalp savinink bendrijos statuose ar jungtins
veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teis bendraturiai
gali gyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. lapkriio 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7345/2007). Bendrosios taisykls, kad bendrosios nuosavybs teiss objektas valdomas, juo
naudojamasi ir disponuojama bendraturi sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), iimtis nustatyta
daugiabui nam but ir kit patalp savininkams, nes tokiais atvejais paprastai bna daug
bendraturi, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekim. iems bendraturiams, atsivelgiant
savininko teisi turin sudarani teisi gyvendinimo padarinius, nustatytas skirtingas sprendim,
kuriais gyvendinama nuosavybs teis bendr turt, primimo bdas. Kadangi disponavimo
teiss gyvendinimas gali lemti bendrosios dalins nuosavybs teiss netekim, jos gyvendinimui
nustatyta sudtingesn susitarimo forma vis bendraturi sutikimas, maksimaliai utikrinantis
statymo garantuot savininko teisi apsaug (CK 4.93 straipsnis). Dl kit teisi (valdymo,
naudojimo) gyvendinimo sprendimai gali bti priimami ir nepasiekus vieningo bendraturi
sutarimo, esant bals daugumai. Toks sprendim primimo bdas grindiamas bendraturi
lygiateisikumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia
reikia normaliai atidi, proting ir tikrj reikal padt inani savinink interes.
Bendraturi priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabuio gyvenamojo namo but ir
kit patalp savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7515/2009). Taiau visais atvejais teis sprsti dl bendrojo naudojimo objekt valdymo, naudojimo
ir disponavimo jais priklauso btent but ir kit patalp savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia
statyme nustatyta forma (steigdami daugiabui nam savinink bendrij, sudarydami jungtins
veiklos sutart ar paskyrus administratori) jie i teis gyvendina.
Pagal Daugiabui nam savinink bendrij statymo 3 straipsnio 1 dal daugiabuio namo
savinink bendrija yra ne pelno organizacija, gyvendinanti io namo patalp savinink bendrsias
teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objekt ir statym nustatyta
tvarka namui priskirto ems sklypo valdymu, naudojimu, prieira ir tvarkymu. Bendrija yra
ribotos civilins atsakomybs juridinis asmuo, taiau ji, kaip civilins atsakomybs subjektas, turi
ypatum, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objekt savininkas yra ne bendrija, o
but savininkai. Konstitucinis Teismas 1999 m. birelio 23 d. nutarime konstatavo, kad bendrijos
steigimas nereikia, jog privaios ar vieosios nuosavybs teiss subjektai netenka nuosavybs
teiss jiems priklausant turt, todl bendrijos steigimas savaime nesuteikia pagrindo varyti ar
kitaip riboti savinink teises ir teistus interesus.
Bendrija veikia tik kaip jos dalyvi atstov, padedanti gyvendinti bendraturi bendrosios
nuosavybs teis, ji negyja savininko teisi ir pareig, o veikia bendraturi vardu ir interesais.
Bendrija yra tik bendraturiams bendrosios dalins nuosavybs teise priklausanio turto valdymo
bdas, todl ji negali sprsti t klausim, kuriuos turi teis sprsti tik patys to turto bendraturiai.
Pavyzdiui, bendrija negali priimti sprendimo dl disponavimo bendrosios dalins nuosavybs
objektu, taip pat sprsti, kam po rekonstrukcijos priklausys gino patalpa (Lietuvos Aukiausiojo
3K-3-85/2004). Daugiabui nam savinink bendrij statymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto
bendrija pareigojama saugoti ir ginti bendrijos ir jos nari teises bei ekonominius ir kitus teistus
interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objekt valdymu, prieira ir kitokiu tvarkymu.
Pavyzdiui, vykdydama sutarties ir susitarim slygas, bendrija gali skirstyti suvartotos ilumos
kiek bendrijos gyventojams, rinkti i j mokesius u ilum ir kart vanden bei pervesti juos
tiekjui (bendrijos ioriniai teisiniai santykiai). Tokiu atveju manydama, kad i savo nari surinko
ir sumokjo tiekjui daugiau mokesi u ildym ir kart vanden nei priklaus pagal teiss
aktus, ir gindama savo nari turtinius interesus, bendrija turi teis reikalauti i tiekjo (taip pat ir
pareikdama iekin teisme) atlyginti al, atsiradusi dl neteisingo mokesi skaiiavimo.
Reikalavimo tenkinimo atveju grint pinig panaudojimo bendrijos interesams ar paskirstymo

tarp jos nari klausimas sprendiamas pagal bendrijos nari vidini teisini santyki tvark
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. rugpjio 18 d.
Daugiabuio namo but savininkai yra bendrij dalyviai (CK 2.45 straipsnis). Taiau bendraturiai
negali bti savaime laikomi bendrij nariais. Tam, kad konkretus bendraturtis bt laikomas ir
bendrijos nariu, reikalinga jo valia. Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodio 21 d. nutarimu
iaikino, kad joks fizinis asmuo negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, todl tam
tikrai daugiabui nam patalp savinink daliai nusprendus steigti bendrij, kiti savininkai dl to
negali bti savaime laikomi bendrijos nariais. Narysts bendrijoje savanorikumo principas reikia,
kad savininkas gali ir nestoti bendrij, t. y. nesusieti savs narysts bendrijoje ryiais, taiau ir
tokiu atveju gyvenamj ir negyvenamj patalp daugiabuiame name savininkas yra teisini
santyki, susijusi su bendrosios dalins nuosavybs teisi gyvendinimu, subjektas. Minta, kad
pagal CK 4.85 straipsn sprendimai dl bendrojo naudojimo objekt valdymo ir naudojimo
priimami but ir kit patalp savinink bals dauguma (jei kitaip nenumatyta but ir kit patalp
savinink bendrijos statuose ar jungtins veiklos sutartyje), balsuojant savinink susirinkime (CK
4.85 straipsnio 2 dalis) ar ratu (CK 4.85 straipsnio 5 dalis), priimti sprendimai galioja visiems
but ir kit patalp savininkams. Taigi, but ir kit patalp savininkai, nesantys gyvenamojo namo
bendrijos nariai, negali bti nualinami sprendiant dl jiems taip pat bendrosios dalins
nuosavybs teise priklausani bendrojo naudojimo objekt valdymo ir naudojimo (Lietuvos
Minta, kad pagal CK 4.85 straipsnio 1 dal sprendimai dl bendrojo naudojimo objekt valdymo
ir naudojimo priimami but ir kit patalp savinink bals dauguma, jeigu but ir kit patalp
savinink bendrijos statuose ar jungtins veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Vadinasi, but ir kit
patalp savininkai gali susitarti ir nustatyti bendrijos statuose, kokios yra bals pasiskirstymo
proporcijos ar koki kompetencijos bendrojo naudojimo objekt valdymo ar naudojimo klausimu
dal perduoti bendrijos valdybai (pirmininkui) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2006 m. gruodio 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-679/2006).
Bendrij nari tarpusavio santykiai grindiami bendraisiais civilins teiss principais, ypa
protingumu, teisingumu ir siningumu, lygiateisikumu, taip pat principais, nurodytais
Daugiabui nam savinink bendrij statymo 3 straipsnio 5 dalyje. ioje dalyje nurodoma, kad
bendrija inter alia veikia vadovaudamasi jos nari solidarumo ir tarpusavio pagalbos principais.
APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS
1. Nuosavybs teiss gyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam
asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavyb yra asmenin ar bendroji.
2. Esant bendrajai dalinei nuosavybei bendrosios nuosavybs teisje visada nustatytos kiekvieno
savininko nuosavybs teiss dalys (idealiosios dalys). Gali bti nustatoma ir naudojimosi daiktu,
kuris yra bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas, tvarka (realioji dalis).
3. Dali bendrosios nuosavybs teisje dydis priklauso nuo bendrosios dalins nuosavybs teiss
atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Kai bendrosios dalins nuosavybs teis atsiranda
sutartiniu pagrindu, bendraturi dali bendrosios dalins nuosavybs teisje dydis nustatomas
bendraturi susitarimu. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas dali bendrosios dalins nuosavybs
teisje dydis, gali bti nustatyti teiss akt.
4. sigyjant prie statini naudojamus valstybins ems sklypus bendrosios dalins nuosavybs
teise, dalies nuosavybs teisje dydis nustatomas pagal kiekvienam bendraturiui priklausani
gyvenamojo namo ar kito statinio arba renginio dal, kuri neskaitomos gyvenamojo namo ar
kito statinio (pagrindinio daikto) priklausini bendraturi nuosavybs teise turimos dalys.
5. Nagrinjant ginus teisme atsivelgiama ne tik konkreiam bendraturiui priklausani
gyvenamojo namo ar kito statinio dal, bet taikomi ir kiti kriterijai: naudojimosi racionalumas,
patogumas, statini isidstymas sklype, istorikai susiklost santykiai ir kiti faktinio ems sklypo
naudojimo aspektai.
6. Gyvenamojo namo bendraturi teiss sigyjant nam valdos ems sklyp nepriklauso nuo
sigijimo formos (pavyzdiui, atkuriant nuosavybs teis sklypo dal ar j perkant).
7. Dali bendrosios nuosavybs teisje nustatymas galimas tiek bendraturi sutarimu, tiek, tokio
sutarimo nepasiekus, teismine tvarka.
8. Bendraturio dalis bendrojoje dalinje nuosavybje jo reikalavimu gali bti padidinama ir
atitinkamai pakeiiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vert padidinami tokiomis
slygomis: a) turint kit bendraturi sutikim; b) laikantis statym nustatyt taisykli; c)
bendraturio lomis.
9. Kiti bendraturiai gali ginyti ne teis didinti ar kitaip keisti daikt, bet jos gyvendinimo bd
ar slygas, jei pasirinktas bdas ar slygos, kit bendraturi manymu, paeis j teises bendr
daikt ar teistus interesus.
10. Bendraturio teis atsisakyti duoti sutikim padidinti daikt ar jo vert pagrsta, jei
pageidaujamas daikto pagerinimas paeidia jo, kaip savininko, teises (apsunkina j gyvendinim
ar net padaro negalim) arba prietarauja vieosios teiss reikalavimams. Pareiga rodyti, kad
atsisakymas duoti sutikim atlikti bendro daikto pagerinimus pagrstas, tenka atsisakaniam duoti
sutikim asmeniui, todl nesutikimas turi bti motyvuotas.
11. Bendraturiui padidinus bendr daikt ar jo vert btina dalies bendrosios nuosavybs teisje
pasikeitimo slyga i padidinim atlikimas laikantis statym nustatyt taisykli. Kadangi
nekilnojamojo daikto pagerinimai daniausiai kvalifikuojami kaip statybos procesas, tai daikto
pakeitimai turi bti atlikti, laikantis Statybos statymo ir kit statybos teisinius santykius
reglamentuojani teiss akt reikalavim.
12. Savininko teisi utikrinim geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam
bendraturiui paskiriama naudotis daikto dalis atitinka jo dal bendrosios dalins nuosavybs
teisje ir visiems bendraturiams tenka pagal savo naudingsias savybes vienodo vertingumo
daikto dalys.
13. Bendraturiai turi teis susitarim dl naudojimosi tvarkos patvirtinti notarikai ir registruoti
vieame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir
tam asmeniui, kuris vliau gyja dal turto bendrosios nuosavybs teismis. Susitarimas,
nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturiams, taiau, pasikeitus
kuriam nors i susitarusi bendraturi, jis naujajam bendraturiui privalomos galios nebeturi, jei
nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavim susitarimo formai.
14. Nustatant naudojimosi tvark vis pirma turi bti taikomi ie kriterijai: 1) teistumas; 2)
realij dali adekvatumas dalims bendrosios nuosavybs teisje; 3) socialins taikos utikrinimas
ir proporcingumas; 4) naudojimosi daiktu racionalumas (patogumas) ir efektyvumas; 5) faktini
nuosavybs santyki stabilumas.
15. Naudojimosi ems sklypu tvarka nustatoma pagal naudojimosi bendru ems sklypu tvarkos
projekt, parengt ems santykius reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka.
16. Tais atvejais, kai bendraturi faktikai naudojamame sklype yra vieno i j statiniai,
renginiai, nustatytina tokia naudojimosi tvarka, kad tie statiniai, renginiai likt iam bendraturiui
paskirtoje naudotis sklypo dalyje.
17. Bendraturiui galimyb tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali bti utikrinama,
tam tikr sklypo dal paliekant naudotis bendrai. Tinkamo naudojimosi utikrinimui negalimas
servituto nustatymas, nes servitutu suteikiama teis naudotis svetimu daiktu.
18. Atidalijimas reikia daikto teisinio reimo ir (arba) bendraturio statuso pasikeitimus. Atskyrus
vieno bendraturio dal, sumaja bendraturi skaiius, taiau daiktas ilieka bendrosios dalins
nuosavybs teiss objektu, kiti bendraturiai tarp savs lieka neatidalyti. is atidalijimas
vadinamas santykiniu atidalijimu. Absoliuiu atidalijimu (padalijimu) kvalifikuojamas toks teisinis
santykis, kai i bendrosios nuosavybs teisini santyki pasitraukia visi bendraturiai, t. y. ne tik
sumaja bendraturi skaiius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalin nuosavyb, nes daiktas
(daiktai) tampa asmenins nuosavybs teiss objektu.
19. Atidalijimas galimas bendraturi sutarimu, o jo nepasiekus, teismo sprendimu. Iekinio
pareikimas patvirtina, kad bendraturiai nesutaria dl bendrosios dalins nuosavybs
gyvendinimo, todl neturi bti reikalaujama rodyti nesutarim.
20. Atidalijimas negalimas, kai siekiama atidalyti dal turto, nurodyto CK 4.82 straipsnio 1 dalyje
ir kitais statym nustatytais atvejais.
21. Atidalyti praantis bendraturtis turi aikiai vardyti, kok atskir nekilnojamj daikt prao
suformuoti. Atidalijimo variantai turi atitikti bendraturi dalis bendrosios dalins nuosavybs
teisje, nepaeisti treij asmen teisi, juos turi bti manoma gyvendinti.
22. Esant skirtingiems ali reikalavimams (nustatyti naudojimosi tvark ir atidalyti), prioritetas
teikiamas atidalijimui i bendrosios nuosavybs, ir tik negalint daikto padalyti natra gali bti
nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka. Kai pareikiamas tik vienas kuris nors reikalavimas (dl
naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo), teismas neturi teiss perengti pareikto
reikalavimo rib.
23. Atidalijimas gali bti gyvendintas dviem bdais: natra ir piniginiu ekvivalentu. Atidalijimas
piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo bdas, kuris taikomas tik nesant galimybs
pritaikyti pagrindin atidalijimo bd atidalijim natra. Vis pirma turi bti sprendiamas daikto
atidalijimo natra galimumas, net padarant atitinkam (proporcing) al daikto paskiriai.
24. Atidalijant daiktui padaryta ala laikoma neproporcinga, kai ji aikiai neatitinka atidalijimu
pasiektos naudos, kai praktikai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirt galimybs. i taisykl
netaikoma, jei atidalijamas bendraturtis jam tenkani atidalijamo daikto dal ketina naudoti pagal
kit paskirt.
25. Sprendiant dl galimybs padalyti daikt natra, btina atsivelgti CK 4.6 straipsnio normas,
apibrianias daliuosius ir nedaliuosius daiktus.
26. Daikto atidalijimo procese esmin reikm turi pagrindinis daiktas, galintis bti savarankiku
teisini santyki objektu. Jeigu bendraturiui j galima atidalyti, o antraeilio daikto atidalijimas
negalimas, taikomas pagrindinio daikto visiko atidalijimo bdas, antraeiliam daiktui pasirenkant
kitok nuosavybs teiss gyvendinimo bd, pavyzdiui., naudojimosi tvarkos nustatym.
27. Daikto dalis, kuri, nors ir eina pagrindinio daikto sudt, bet be io daikto pagrindinis daiktas
gali bti naudojamas pagal paskirt ir ilieka visavertis, gali bti atskirta nuo pagrindinio daikto ir
toks atskyrimas gali bti pripaintas kaip proporcingos alos padarymas atidalijamam daiktui.
28. Kaip savininko teisi paeidimas nevertinamas kompensacijos be savininko sutikimo vienam
ar keliems atidalijamiems bendraturiams priteisimas, jei laikomasi i slyg: a) inaudotos visos
galimybs padalyti daikt natra pagal bendraturiams tenkanias dalis, taiau to padaryti
negalima be neproporcingos alos daikto paskiriai; b) faktins aplinkybs yra tokios, dl kuri
daikto dalies i bendraturio pamimas neturt bti vertinamas kaip esminis savininko teisi
paeidimas, pavyzdiui, kai dalis bendrojoje nuosavybje, palyginus su kitais bendraturiais, yra
gerokai maesn, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dl tokios nuosavybs teiss
apimties neturi realios galimybs naudotis bendro daikto dalimi; c) bendraturiai, i kuri
priteisiama kompensacija, realiai igali sumokti tokio dydio kompensacij; d) pinigin
kompensacija atitinka atidalijam dal ir yra teisinga. Paprastai kompensacija pripastama
teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vert.
29. ems sklypo atidalijimas reikia atskir ems sklyp suformavim, todl tam btini teiss
akt nustatyta tvarka parengti ems sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai.
30. Prie statinio gali bti formuojamas tik vienas ems sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti
pagal jo tiesiogin paskirt. is reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai kartu su ems sklypo
atidalijimu atidalijama ir statinio dalis, suformuojant atskir nekilnojamojo turto objekt.
31. Teis atidalyti ir teis parduoti savo dal yra skirtingi disponavimo bendrosios nuosavybs
teiss objektu bdai. Pasirinkimas, kuriuo i i bd pasinaudoti, priklauso tik nuo savininko
valios, teismai neturi diskrecijos teiss pareigoti savinink, kokiu konkreiu bdu gyvendinti
disponavimo teis.
32. Bendraturtis turi pirmenybs teis pirkti kito bendraturio parduodam dal kaina, kuria ji
parduodama, ir kitomis tomis paiomis slygomis. Parduodanio savo dal bendraturio pareiga
atsivelgti kit bendraturi pirmenybs teis galioja tik tada, kai daiktas parduodamas treiajam
asmeniui.
33. Pardavjo teis pasirinkti, kuriam i bendraturi parduoti savo dal bendrojoje nuosavybje,
statyme neribojama. Tinkamu pareigos praneti apie parduodam dal gyvendinimu pripastamas
parduodamos dalies bendrojoje nuosavybje pasilymas visiems bendraturiams ar vienam i j,
jei jis pasilym priima. iam bendraturiui pasilymo atsisakius, turi bti siloma kitiems
bendraturiams.
34. Bendraturio pirmenybs teis pirkti netaikoma tik tais atvejais, kai turtas parduodamas i
varytini priverstinai. Kai turtas parduodamas ne priverstinio, o savanoriko aukciono bdu, turi
bti laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavim.
35. Pirmenybs teis galioja pirkimopardavimo sutari sudarymui ir netaikoma kitais turto
dalies perleidimo atvejais (main sutartis ir kt.).
36. Bendrosios nuosavybs dal parduodantis bendraturtis, silydamas kitam bendraturiui pirkti
i dal pirmenybs teise, nepareigotas jau turti potencial parduodamos dalies pirkj. Jeigu
bendraturtis, tinkamai pranes kitiems bendraturiams apie i teis pirkti parduodam dal
pirmenybs teise, nekeiia savo valios dl bendrja nuosavybe esanios dalies pardavimo, taiau
negyvendina io siekio dar kur laik, jis neprivalo pakartotinai praneti bendraturiams apie ios
dalies pardavim. Toki pareig bendrosios nuosavybs dal parduodantis bendraturtis turt tuo
atveju, jeigu pasikeist jo valia dl bendrja nuosavybe esanios dalies pardavimo slyg.
37. Bendraturio teis reikalauti pirkjo teisi perklimo (CK 4.79 straipsnio 3 dalis) atsiranda tik
tada, kai pirkimopardavimo sutartis su treiuoju asmeniu jau sudaryta. Pirkjo teisi ir pareig
perklimas reikia, kad pirkimopardavimo sandoris ilieka, keiiasi tik pirkjas.
38. Perkeliant pirkjo teises ir pareigas nereikia nustatyti joki kit teiss norm paeidim,
pakanka konstatuoti, kad buvo paeista kito bendraturio pirmenybs teis pirkti parduodam dal.
Perkeliant pirkjo teises ir pareigas neatsivelgiama asmens, gijusio turt, esant bendrja daline
nuosavybe, siningum.
39. Valdant daikt bendrosios dalins nuosavybs teise susiklosto dvejopo pobdio santykiai:
bendraturi kaip vieno subjekto santykiai su treiaisiais asmenimis (vadinamieji ioriniai
bendrosios dalins nuosavybs teisiniai santykiai) ir bendraturi tarpusavio santykiai (vadinamieji
vidiniai bendrosios dalins nuosavybs teisiniai santykiai).
40. Nuosavybs subjekto daugetas neturi takos savinink santykiams su treiaisiais asmenimis.
Taiau vieno bendraturio veiksmai kitiems bendraturiams teisinius padarinius sukelia tik tada,
kai veikiama atstovavimo santyki pagrindu.
41. Bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama
bendraturi sutarimu. Bendraturiai, gyvendindami ias teises, privalo inaudoti visas galimybes,
derindami savo vali dl bendro daikto likimo, nesiekti savo interes apsaugos kito bendraturio
teisi suvarymo sskaita ir aktyviai iekoti priimtiniausio visoms alims sprendimo bdo.
42. Sprendiant ginus dl bendraturi nuosavybs teiss gyvendinimo, j interesai turi bti
vertinti taikant nuosavybs nelieiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interes derinimo ir
pusiausvyros principus.
43. Daugiabui nam but ir kit patalp savininkai disponavimo bendru turtu teis, kaip ir kiti
bendraturiai, gali gyvendinti tik bendru sutarimu, o kitas savininko teisi turin sudaranias teises
(valdymo, naudojimo) i bendraturi bals dauguma, jeigu but ir kit patalp savinink
bendrijos statuose ar jungtins veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.
44. Teis sprsti dl bendrojo naudojimo objekt valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso
btent but ir kit patalp savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia statyme nustatyta forma
(steigdami daugiabui nam savinink bendrij, sudarydami jungtins veiklos sutart ar paskyrus
administratori) jie i teis gyvendina. Daugiabui nam savinink bendrija veikia kaip jos
dalyvi atstovas, padedantis gyvendinti bendraturi bendrosios nuosavybs teis, taiau negyja
savininko teisi ir pareig.
45. Prisidjimo prie bendro turto ilaikymo apimtis nepriklauso nuo naudojimosi iuo turtu
danumo, intensyvumo ir pan., j lemia tik bendraturio dalis bendrosios dalins nuosavybs
teisje.
46. Daugiabuio gyvenamojo namo buto savininko teiss bendrja nuosavybe esant turt
grindiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturio (buto savininko) dalis bendrojoje
nuosavybje lygi jam priklausani patalp naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo
ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
47. CK 4.82 straipsnio 5 dalies prasme but ir kit patalp savinink nuosavybs teise
priklausani patalp gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name
savininko faktikai turimas (uimamas) plotas.
48. Tais atvejais, kai vienas ar keli bendraturiai patiria alos dl kito bendraturio neteist
veiksm, j tarpusavio santykiai reguliuojami delikt teiss norm (CK XXII skyriaus antrasis
skirsnis).
49. Daugiabuio namo but savinink bendrij nariais tampama, tik ireikus toki vali. Narysts
bendrijoje savanorikumo principas reikia, kad savininkas gali ir nesusieti savs narysts
bendrijoje ryiais. Nepriklausomai nuo narysts bendrijoje gyvenamj ir negyvenamj patalp
daugiabuiame name savininkas yra teisini santyki, susijusi su bendrosios dalins nuosavybs
teisi gyvendinimu, subjektas ir jam turi bti garantuojama teis dalyvauti, sprendiant dl
bendrosios dalins nuosavybs teise priklausani bendrojo naudojimo objekt valdymo,
naudojimo ar disponavimo jais.
2009 m. gruodio 9 d.
Svarstyta Civilini byl skyriaus posdiuose. Pritarta spausdinti Lietuvos Aukiausiojo Teismo
biuletenyje Teism praktika 32.

LAT. Bendroji Daiktinė Nuosavybė

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

LAT. Bendroji Daiktinė Nuosavybė

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

TEISM PRAKTIKOS NAGRINJANT GINUS DL BENDROSIOS

DALINS NUOSAVYBS APVALGA

statytojo bsimos rekonstrukcijos plan atskleidimu kitiems bendraturiams teism praktikoje

utikrinami kreditoriaus interesai. Kreditoriaus interesus atitinka ir atidalijimas imokant pinigin

Sprendiant ginus dl naudojimosibendrais nekilnojamaisiais daiktais atsivelgiant bendraturi

pripainti sandor apsimestiniu ir taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius

Reikalavimo tenkinimo atveju grint pinig panaudojimo bendrijos interesams ar paskirstymo

You might also like