- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

e3K-3-7-684/2024 (dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių terminuotos žemės sklypo

nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo iniciatyva, kai šalys nesusitaria dėl žemės sklypo
nuomos mokesčio didinimo, aiškinimo ir taikymo);

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=35302b6e-7f83-407c-8533-
62ff44a5751c

Aptartas teisinis reguliavimas ir nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sudaro
pagrindą teisėjų kolegijai pripažinti, kad tuo atveju, kai privačios žemės nuomos sutartyje šalys yra
susitarusios dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio, o nuomotojas siekia šį dydį pakeisti (nagrinėjamu
atveju – padidinti nuomos mokestį), šalys nesusitaria dėl šios nuomos sutarties sąlygos pakeitimo ir nėra
kitų esminių sutarties pažeidimų, nuomotojas neturi pagrindo rinktis ultima ratio – vienašališkai
nutraukti nuomos sutartį (CK 6.217 straipsnis).

- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-14-403/2024 (dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pareigą mokėti
valstybinės žemės nuomos mokestį, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, ir šio
mokesčio apskaičiavimo tvarką, aiškinimo ir taikymo).

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad tai, jog valstybinėje žemėje
esantys statiniai (pastatai) yra požeminiai, nepaneigia valstybinės žemės, reikalingos šiems statiniams
eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį, naudojimo ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti tokių statinių
savininką nuo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

Be to, pagal pirmiau nurodytais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintų Valstybinės
žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 8.5 punktą, jei valstybinės žemės nuomos
sutartis nesudaryta, bet pastatas ar statinys stovi suformuotame valstybinės žemės sklype, valstybinės
žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal suformuoto sklypo duomenis už sklypo dalį, tenkančią
kiekvienam naudotojui proporcingai pagal kiekvieno bendraturčio valdomą pastatų (patalpų), statinių
dalį jų užimame žemės sklype. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, valstybinės žemės nuomos
mokestis skaičiuojamas už žemės sklypo dalį, proporcingai tenkančią pastatų užimamam plotui, tuo
atveju, jeigu valstybinės žemės sklype yra keliems naudotojams priklausantys pastatai.

Negali reikalauti palūkanų.