MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

VIEŠOJO SAUGUMO AKADEMIJA

TPOKBNS16-3

Kas tai yra analogija ir ką konstatuoja

praktika? Bendros teisės sampratos
taikymas administraciniame procese.

Darbą atliko: Evelina Paužaitė, Rita

Kanišauskaitė, Agnė Kiškėnaitė, Rytis
Balčiūnas ir Tautvydas Kunigėlis
Kaunas, 2019m.
 Ką reiškia žodis „analogija“?
Žodis „analogija“ (gr. analogia - atitikimas) suprantamas keliomis prasmėmis. Logikos
požiūriu, analogija yra samprotavimo rūšis, kai konstatavus, kad tam tikri atitinkamų objektų
požymiai yra panašūs, daroma išvada, kad yra panašūs ir kiti tų objektų požymiai. Bendrinėje
kalboje „analogija“ reiškia objektų, reiškinių panašumą, suvienodėjimą.
Teisės ir įstatymo spraga – tokia situacija, kai būtina teisiškai sureguliuoti visuomeninius
santykius, tačiau nėra atitinkamos teisės normos. Taisyti teisės spragas kuriamos naujos
teisės normos arba pritaikoma teisės arba įstatymų analogija.
Analogija siekia likviduoti teisės spragas, atsiradusias dėl teisėkūros trūkumų.
*Įstatymo analogija yra vienas iš teisės spragų užpildymo būdų, kai tam tikri teisės
nesureguliuoti santykiai reguliuojami pritaikant įstatymą, teismų praktiką ir pan. Teisės
analogija yra kai tos spragos užpildomos remiantis bendrais teisės principais, taikoma kai
nėra galimybės pasinaudoti įstatymo analogija.
 Analogijos teisinis reguliavimas
Teisiškai sureguliuoti visas gyvenimiškas situacijas visose viešojo
administravimo srityse yra objektyviai neįmanoma dėl viešosios
teisės sričių specifikos, t. y. reguliuojamos veiklos platumo. Tokiais
atvejais naudojami specialūs juridiniai metodai, t. y. įstatymo
analogija arba teisės analogija, kurie tam tikra prasme konkrečiu
atveju pašalina administracinio teisinio reguliavimo spragas bei
leidžia išnagrinėti atitinkamą klausimą ir priimti vienokį ar kitokį
sprendimą.
 Kas tai yra analogija?
Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 1 str. 2d. 3 d.
2. Nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis,
taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas
jas tiesiogiai nurodo.
3. Atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai.
*Vadinasi, nustačius administracinių bylų teisenos reguliavimo spragą, pagal
analogiją gali būti atsižvelgiama ir iš esmės vadovaujamasi civilinio proceso kodekso
normomis.
 Kada taikoma analogija?
Įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms:
1. Nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį;
2. Yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį;
3. Yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio
panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos
taikymas yra pateisinamas, t.y. neprieštaraus santykio esmei ir
pobūdžiui.
 Apie analogiją
2006 m. kovo 28 d. nutarime Konstitucinis teismas konstatavo,
kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.
y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo
precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.
 Apie analogiją iš teismų praktikos
(Administracinė byla Nr. A-1274-438/2016) FAKTINĖS APLINKYBĖS:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 474,90 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos,
susidariusios nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d., už komunalinių atliekų
surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės G. B.
Pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš
dalies ir iš atsakovės pareiškėjui priteisė 339,36 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. sausio 1 d., kitą pareiškėjo prašymo
dalį atmetė, šį sprendimą grįsdamas tuo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido
Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytą penkerių metų mokesčio
apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl
senaties termino pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnį taikymu.
 Apie analogiją iš teismų praktikos
(Administracinė byla Nr. A-1274-438/2016)
TEISĖJŲ KOLEGIJA KONSTATUOJA:
Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojusiomis iki
2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029
pakeitimo įstatymas.
Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad
Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės
normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta.
Kita vertus, iš Rinkliavų įstatymo matyti, kad jis reglamentuoja pagal reguliavimo
objektą, metodą ir dalyką, panašius teisinius santykius – valstybės rinkliavą ir
vietinę rinkliavą.
 Apie analogiją iš teismų praktikos
(Administracinė byla Nr. A-1274-438/2016)

Atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčių administravimo įstatymas nėra tiesiogiai taikomas

vietinės rinkliavos teisiniuose santykiuose. Todėl darytina išvada, kad nėra tvirtintos teisės normos,
kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie
atsiranda vietinės rinkliavos srityje.
Tokiais atvejais, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tenka spręsti teisės
analogijos taikymo klausimus. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, teisės analogijos klausimas turi būti
sprendžiamas, visų pirma, taikant tą teisės normą (įstatymą), kuri reglamentuoja panašius teisinius
santykius, o jei ir tokių teisės normų nėra, įpareigoja teisės analogijos klausimą spręsti taikant
bendruosius įstatymų pradmenis ir jų prasmę, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaip jau buvo minėta, valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava pagal reguliavimo objektą, metodą
ir dalyką, yra artimiausi vienas kitam bei panašiausi teisiniai santykiai, kas savo ruožtu lemia, kad
vietinės rinkliavos atžvilgiu turi būti taikomos tos įstatyminės normos, kurios taikomos ir valstybės
rinkliavos atžvilgiu.
 Apie analogiją iš teismų praktikos
(Administracinė byla Nr. A-1274-438/2016)

Pažymėtina, kad senaties terminų klausimas šioje srityje tokiu

pat būdu yra sprendžiamas ir administracinių teismų praktikoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra
konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų
nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi
Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis bei kad
mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo
senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva).
 Apie analogiją iš teismų praktikos
(Administracinė byla Nr. A-1274-438/2016)

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m.

liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), teismai, priimdami sprendimus
atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo
taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų
praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės
aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos
tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
 Kas yra bendros teisės sampratos
taikymas?
Bendrieji teisės principai - tai teisės ir visos teisinės sistemos
pamatiniai dėsniai. Dėsniai išreiškia pastovius ir būtinus reiškinių
sąryšius, taip pat jie gali būti suprantami kaip tam tikro reiškinio
pastovūs ir būtini požymiai (pagrindai).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį,
jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko
įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo
nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme,
taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
 Bendrosios teisės principų reikšmė?
Teisės principai užtikrina teisės sistemos darną, jos elementų
neprieštaringumą, taigi – ir koordinuoja teisines nuostatas. Teisės
principai yra svarbus kriterijus, kuriuo remiantis galima verifikuoti
teisiškai reikšmingų sprendimų teisėtumą, patikrinti ar įstatymų
leidėjas ir valstybės pareigūnai savo veikla nepažeidžia tam tikrų
teisinių standartų. Teisės principai brėžia elgesio ribas, kurių nevalia
peržengti.
 Bendrieji teisės principai
1. Teisingumo;
2. Sąžiningumo;
3. Protingumo;
4. Teisėtumo;
5. Konstitucinis teisinės valstybės;
6. Proporcingumo;
7. Lygybės ir kiti.
 Apie bendrosios teisės taikymą iš teismų praktikos
(Administracinė byla Nr. A556-1375/2014) FAKTINĖS APLINKYBĖS:

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti sprendimus už įpareigojimą

mokėti baudas. Apygardos administracinis teismas skundą atmetė kaip
nepagrįstą. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti apygardos teismo
sprendimą ir tenkinti skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
sprendimą tenkino iš dalies ir konstatavo:
Pareiškėja nėra sumokėjusi baudų taip pat šių baudų mokėjimo terminas nėra
atidėtas arba išdėstytas, todėl remiantis sprendimais analogiško pobūdžio
administracinėse bylose pareiškėjai pateiktas negatyvus atsakymas yra teisėtas.
 Apie bendrosios teisės taikymą iš teismų praktikos
(Administracinė byla Nr. A556-1375/2014) PAREIŠKĖJOS AIŠKINIMAS:

*MAĮ 113 straipsnis nustato pagrindus, kuriais remiantis mokestinė nepriemoka,

kurios netikslinga išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai
išieškoti netikslinga ekonominiu socialiniu požiūriu, pripažįstama beviltiška.
2011 m. gegužės 24 d. pareiškėjai neterminuotai buvo išduotas neįgaliojo
pažymėjimas. Pareiškėjos ekonominė socialinė padėtis yra sunki. Pareiškėja yra
pensinio amžiaus, šiuo metu jai yra 63-eji metai. Taip pat jai iki šios dienos jai
atliktos dvi operacijos, skirtas medikamentinis gydymas, todėl akivaizdu, kad
ligos gydymui skiria dideles išlaidas.
 Apie bendrosios teisės taikymą iš teismų praktikos
(Administracinė byla Nr. A556-1375/2014)

Teisės teorijos aspektu, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir

įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu
teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama
ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą
sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegijos nagrinėjančios šią bylą manymu, turi būti pripažįstamas ne bet koks
teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos
aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas
konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina
pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota
įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas.
 Apie bendrosios teisės taikymą iš teismų praktikos
(Administracinė byla Nr. A556-1375/2014)

Iš administracinėje byloje esančių įrodymų (pareiškėjos amžius, liga,

turimas turtas, gaunamos pajamos) matyti, kad mokesčių mokėtoja A. K.
yra būtent tas asmuo, kuriam nustatytų baudų sumokėjimas būtų
akivaizdžiai per sunki finansinė našta, todėl jos prašymas yra tenkintinas,
tačiau tik iš dalies.
Juk vis dėlto mokesčių teisės reikalavimai buvo pažeisti. Visiškai atleidus
nuo mokesčių baudų nebūtų pasiekti šiai priemonei keliami tikslai, t. y.
nebūtų daromas tiesioginis poveikis teisės pažeidėjui, nebūtų įspėjami
kiti potencialūs mokesčių mokėtojai apie galimas sankcijas nepaklusus
reikalavimams dėl pareigos laiku bei tinkamai mokėti mokesčius.
 Apie bendrosios teisės taikymą iš teismų praktikos
(Administracinė byla Nr. A556-1375/2014)

Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjai (apeliantei) visos paskirtos

mokesčių baudos mažintinos 50 procentų, dėl ko turi būti keičiamas
ir pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Priimtiną sprendimą sąlygoja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo praktika, kur, esant atitinkamoms aplinkybėms, prioritetas
teiktas būtent teisingumui, kai buvo sprendžiami atleidimo nuo
baudų ir/ar delspinigių klausimai.
Dėkojame!