(S) Civilin byla Nr.

3K-3-580/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
130.2.1; 62.1; 44.2.3

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS

N U TAR TI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkriio 28 d.
Vilnius

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i

teisj: Zigmo Levicko (kolegijos pirmininkas), Grainos Davidoniens ir Algio Norkno
(pranejas),

raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal iekovo Vokietijos
draudimo bendrovs Zurich Versicherung AG ir pagal atsakovo S. M. kasacinius skundus
dl Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. birelio 18 d.
sprendimo perirjimo civilinje byloje pagal iekovo Vokietijos draudimo bendrovs Zurich
Versicherung AG iekin atsakovui S. M. dl nuostoli atlyginimo; tretieji asmenys V. S.,
UAB Stikta.

Teisj kolegija

nustat:
I. Gino esm
Vokietijoje buvo pavogtas automobilis. Iekovas (draudikas) imokjo automobilio
savininkui draudimo imok ir pagal Vokietijos statymus tapo automobilio savininku.
Automobilis su suklastotu indentifikaciniu numeriu buvo rastas Lietuvoje, registruotas atsakovo
S. M. vardu (prie tai jis buvo registruotas treij asmen UAB Stikta ir V. S. vardu).
Pradiniu vindikaciniu iekiniu iekovas pra ireikalauti automobil i atsakovo neteisto
valdymo. Iekovo praymu teismas 2005 m. kovo 25 d. nutartimi aretavo automobil,
udraudiant juo disponuoti, pareigojo atsakov j saugoti. Atsakovas reng automobilyje
signalizacij ir saugojo j saugojimo aiktelje. Bylos nagrinjimo metu automobilis i saugojimo
aiktels buvo pavogtas neinom treij asmen. Policija j nesurado ir nenustat. Dl ios
aplinkybs iekovas pakeit iekinio dalyk ir pra priteisti i atsakovo 23 900 Lt prarasto
automobilio verts nuostoli, kurie atsirado dl to, kad atsakovas netinkamai vykd savo pareig
saugoti automobil. Iekovas teigia, kad atsakovas nesielg rpestingai ir atidiai, neapdraud
automobilio, tinkamai nepasirpino perduotu jam automobiliu saugojimu.
 2

II. Pirmosios ir apeliacins instancij teism sprendimo ir nutarties esm

Kauno miesto apylinks teismas 2006 m. lapkriio 28 d. sprendimu prim iekovo

atsisakym nuo vindikacinio iekinio ir i bylos dal nutrauk; iekinio reikalavim dl
nuostoli atlyginimo priteisimo atmet.
Teismas nurod, kad atsakovas prarado automobil dl nenustatyt treij asmen
nusikalstamos veikos. Atsakovas msi minimali jam prieinam automobilio apsaugos
priemoni - automobilyje buvo rakinamos dureli spynels ir rengta signalizacija. Iekovo
atstovas pripaino, kad automobilio apdraudimas nebt ukirts kelio nuostoliams atsirasti, o
tik bt palengvins j iiekojim. Imtis toki veiksm, kurie ukirst bet koki teorin
galimyb tretiesiems asmenims padaryti nusikalstam veik, nra tiesiogin atsakovo pareiga.
Nusikalstam veik prevencij vykdo teissaugos institucijoms. Teismas konstatavo, kad
iekovas nerod atsakovo tariamo nerpestingumo ir neatidumo, todl iekinys atmestinas.
Teismas taip pat nurod, kad byloje nustatyta, jog treiasis asmuo V. .S. gino automobil
sigijo i treiojo asmens UAB Stikta ir tapo io automobilio savininku. Atsakovas
automobil nusipirko i treiojo asmens V. S., primimo-perdavimo aktu j perm, statym
nustatyta tvarka registravo savo vardu, taip sigijo nuosavybs teises automobil. Iekovas
neginijo automobilio pirkimo-pardavimo sandori ir ra vieajame registre statym nustatyta
tvarka. Patirt al jis rodinja vien tik ankstesnio neinagrinto vindikacinio iekinio pagrindu.
Jis patikslintu iekiniu prao atlyginti nuostolius, kuriuos patyr dl atsakovo neveikimu
padarytos alos, nes automobilis buvo pavogtas. Taiau iuos nuostolius iekovas galt patirti
tik tuo atveju, jeigu jo pareiktas vindikacinis iekinys bt patenkintas. Taiau vindikacinis
iekinys nra inagrintas, nes iekovas nuo jo atsisak. Iekovas, reikdamas reikalavim dl
nuostoli, kuriuos jis patyr dl atsakovo neveikimu padarytos alos, atlyginimo, nerod, kad
dl automobilio vagysts nuostoli patyr btent jis (iekovas), o ne atsakovas, kurio nuosavybs
teis automobil statym nustatyta tvarka registruota vieajame registre ir statym nustatyta
tvarka nra nuginyta. Tai taip pat yra savarankikas pagrindas patikslint iekin atmesti.

Kauno apygardos teismo 2007 m. balandio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo

sprendim paliko nepakeist. Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2007 m. lapkriio 16 d. nutartimi
perdav byl nagrinti i naujo apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2008 m. birelio 18 d.
sprendimu panaikino Kauno miesto apylinks teismo 2006 m. lapkriio 28 d. sprendim ir
iekin patenkino i dalies: priteis i atsakovo iekovui 10 000 Lt nuostoli.
Teisj kolegija nurod, kad kasacinis teismas, grindamas byl nagrinti i naujo,
iaikino, jog iekovas, atsisakydamas negyvendinamo jo teisi gynimo bdo vindikacijos,
turi teisin pagrind gauti patirt nuostoli atlyginim, jeigu rodyt, kad: 1) jis turjo teis
ireikalauti daikt i siningo gijjo - jam priklauso nuosavybs teis (arba kitais usienio
valstybje, kurios teis taikoma, nustatytais pagrindais turi tokio reikalavimo teis), daiktas buvo
pagrobtas, Lietuvoje esantis daiktas yra btent tas pagrobtasis daiktas, o siningas gijjas yra
atsakovas; 2) yra statyme tvirtinti pagrindai atsakovo deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246-
6.249 straipsniai).
Teisj kolegija motyvavo, kad pagal CK 1.48 straipsn nuosavybs teis ir kitos
daiktins teiss nekilnojamj ir kilnojamj daikt nustatomos pagal valstybs, kurioje buvo tas
daiktas jo teisins padties pasikeitimo metu, teis. Automobilis buvo pavogtas Vokietijoje, todl
byloje taikytini Vokietijos civilinis kodeksas ir Draudimo sutari statymas. Pagal Vokietijos
draudimo sutari statymo 67 straipsn alos atlyginimo reikalavimas, kur turi teis draudjas
treij asmen atvilgiu, pereina draudikui, jei pastarasis atlygina al draudjui. Pereina visi
alos atlyginimo reikalavimai sutartiniai ir nesutartiniai, taip pat reikalavimai, kurie tiesiogine
prasme nra alos atlyginimo reikalavimai, taiau yra jiems prilyginami. Byloje rodyta, kad
 3

iekovas atlygino automobilio savininkui (draudjui) al, patirt dl automobilio vagysts.

Pagal Bendrj transporto priemoni draudimo sutari slyg 13 straipsnio 7 dal pavogto
automobilio per mnes po praneimo apie atsitikim su apdraustu turtu gavimo dienos
negrinus draudjui, automobilis tampa draudiko nuosavyb. Kad i slyga buvo traukta ir
draudimo sutart, matyti i nuosavybs deklaracijos, kuri patvirtina, jog iekovas, imokjs
draudimo imok, gijo nuosavybs teis gino automobil. Taigi iekovui pagal Vokietijos teis
priklauso nuosavybs teis gino automobil. Byloje neabejotinai nustatyta, kad Vokietijoje
pagrobtas ir Lietuvoje rastas atsakovo vardu registruotas automobilis yra tas pats daiktas.
Atsakovas yra siningas automobilio gijjas. Taiau pagal Vokietijos civilinio kodekso 935
straipsn siningai gyta nuosavyb neturi galios, jeigu daiktas i savininko buvo pavogtas. Dl
to savininkas turi teis ireikalauti daikt i siningo gijjo (Vokietijos civilinio kodekso 985
straipsnis). iuo atveju vindikacija negalima, nes automobil atsakovas prarado dl nenustatyt
treij asmen nusikalstamos veikos. Dl to byloje kyla atsakovo deliktins atsakomybs
klausimas. Teismas 2005 m. kovo 25 d. nutartimi gino automobil paliko saugoti atsakovui. CK
6.850 straipsnyje nustatyta, kad pasaugos sutartinius prievolinius santykius reglamentuojanios
teiss normos taikomos ir pasaugos prievolms, kurios atsiranda pagal statym. iuo atveju
pasaugos prievols atsakovui atsirado CPK 145 straipsnio 4 dalies ir Turto areto akt registro
statymo 1, 4, 10 dali pagrindu. Pagal CK 6.845 straipsnio 1 dal ir 6.846 straipsnio 2 dal
saugotojas atsako u jam perduot daikt praradim daikto verte. Pagal CK 6.246 straipsnio 1
dalyje tvirtintas taisykles civilin atsakomyb (deliktin) atsiranda nevykdius statymuose
nustatytos pareigos (neteistas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos statymai draudia
atlikti (neteistas veikimas), arba paeidus bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai.
Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes jis
nebuvo tiek rpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina (CK 6.248
straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas saugoti jam perduotame automobilyje buvo rengs
apsaugos signalizacij, automobil prie vagyst paliko automobili stovjimo aiktelje
urakintomis durimis. Taiau tokie atsakovo veiksmai nagrinjamos bylos kontekste neleidia
padaryti ivados, kad atsakovas, vykdydamas automobilio saugotojo pareigas, elgsi pakankamai
atidiai ir rpestingai. Jis inojo, kad automobilis kart jau buvo pavogtas Vokietijoje, dl jo
vyksta teisminis ginas, automobilis aretuotas ir perduotas jam naudotis iki gino inagrinjimo.
Dl to tokios minimalios automobilio saugumo priemons kaip apsaugos sistemos rengimas ir
dur urakinimas, kuri msi atsakovas, nagrinjamu atveju negali bti pripaintos
pakankamomis. Pagal bylos aplinkybes, normaliai atidaus ir protingo saugotojo kriterij bt
atitik tokie atsakovo veiksmai kaip automobilio draudimas nuo vagysts ar jo saugojimas
specializuotoje saugojimo aiktelje. Taiau i baudiamosios bylos, kuri pradta dl gino
automobilio vagysts Lietuvoje, mediagos matyti, kad automobil atsakovas paliko ne
specializuotoje saugojimo, o atviroje stovjimo aiktelje, kurioje tik renkamas mokestis u
stovjim, bet automobiliai nesaugojami. Automobilio atsakovas neapdraud KASKO draudimu.
Esant ioms aplinkybms, darytina ivada, kad yra teisiniai pagrindai atsakovo, kaip saugotojo,
deliktinei atsakomybei u perduoto daikto praradim kilti. Atsakovas prarado automobil, kurio
vert 23 900 Lt. Taiau priteisiant i atsakovo iekovo patirtus nuostolius, btina atsivelgti tai,
jog atsakovas automobil prarado dl treij asmen nusikalstam veiksm. Tokiu atveju CK
6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimyb asmen visikai ar i dalies atleisti nuo civilins
atsakomybs. Teisj kolegija, atsivelgdama byloje nustatytas automobilio praradimo
aplinkybes, priteistin i atsakovo nuostoli dyd sumaino iki 10 000 Lt.

III. Kasacini skund ir atsiliepim juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prao panaikinti apeliacins instancijos teismo sprendim ir

palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendim. Skundas grindiamas iais argumentais:
1. Dl CPK 808 straipsnio netinkamo taikymo
 4

Apeliacins instancijos teismas netinkamai taik CPK 808 straipsnio 1 dalyje tvirtintas
usienio valstybs teiss taikymo taisykles ir nevykd kasacinio teismo nurodym.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2007 m. lapkriio 16 d. nutartyje nurod, kad
apeliacins instancijos teismas turjo imtis procesini priemoni, siekdamas gauti oficiali
informacij apie taikomos usienio teiss norm turin, pagal tos teiss oficial aikinim, j
taikymo praktik ir doktrin usienio valstybje. Bylos nagrinjimo metu iekovas pateik
atsakymus teismo uduotus klausimus dl Vokietijos nuosavybs teiss ir draudimo sutari
teiss. Taiau nebuvo atsakyta, ar pagal Vokietijos teis daikto vert gali bti ireikalauta i
siningo gijjo ir tais atvejais, kai daiktas i siningo gijjo yra pagrobtas ir disponuojamas
treij asmen, o siningas gijjas iuo daiktu nedisponuoja ir neino jo buvimo vietos.
2. Dl nesivadovavimo kasacinio teismo iaikinimais
Kasacinis teismas, grindamas byl nagrinti i naujo, nurod, kad iekovas turi teisin
pagrind gauti patirt nuostoli atlyginim, jei rodys, jog Lietuvoje esantis daiktas yra btent tas
pagrobtasis daiktas. Apeliacins instancijos teismas visikai neisiaikino, ar gino automobilis
yra btent tas pagrobtasis daiktas, kur nurodo iekovas ir dl kurio kilo ginas.
3. Dl ali materialini teisini santyki kvalifikavimo
Kasacinis teismas, grindamas byl nagrinti i naujo, paymjo, kad teismas turt
svarstyti, ar nra teisini pagrind taikyti CK 6.253 straipsnyje tvirtintas atleidimo nuo civilins
atsakomybs taisykles ir sprsti dl to, kokia dalis atsakomybs tenka saugotojui, kai saugoto
turto netekta dl treiojo asmens veiksm (CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalys). Apeliacins
instancijos teismas sprend, kad vadovaujantis CK 6.850 straipsnio ir CPK 145 straipsnio 4
dalies pagrindu atsakovui atsirado pasaugos sutartiniai prievoliniai santykiai, todl jis atsako u
jam perduoto daikto praradim daikto verte. Tokia teisj kolegijos ivada yra nepagrsta, nes
CK 6.850 straipsnio norma yra blanketin, nukreipianti konkret statym. Teisj kolegija
nenurod konkrei materialins teiss norm, kuri pagrind galima konstatuoti pasaugos
sutartini santyki atsiradim, ir nepagrstai saugotojo prievoles kildino i procesins teiss
norm. Kasatorius mano, kad iuo atveju netaikytini pasaugos sutartiniai prievoliniai santykiai,
nes tai prietaraut CK 6.154 straipsniui, reglamentuojaniam sutarties samprat, bei CK 6.156
straipsniui, reglamentuojaniam sutarties laisvs princip. Turto aretas yra vykdymo proceso
dalykas, nesukeliantis sutartini santyki. CK 4.93 reglamentuoja savininko teisi apsaug.
Savininkas savo turtu disponuoja ir utikrina jo apsaug savo nuoira. Kasatorius automobil
sigijo teistai ir registravo j statym nustatyta tvarka. Tai, kad buvo pareiktas iekinys,
nereikia, jog atsakovas prarado savininko teises. Nuosavyb automobil i jo neatimta ir
automobilis iki iol registruotas jo vardu. Turto aretu buvo tik apribotos automobilio
disponavimo teiss, n vieno apribojimo atsakovas nepaeid.
4. Dl civilins atsakomybs
Deliktas buvo padarytas Vokietijoje pagrobus automobil i jo ankstesnio savininko, kur
su iekovu siejo sutartiniai draudimo teisiniai santykiai. Po io delikto padarymo Vokietijoje
automobilis teist sandori pagrindu buvo perleistas 3-4 kartus: UAB Stikta, V. S. ir
galiausiai kasatoriaus nuosavybn. Taigi siekiant iiekoti nuostolius, turjo bti aikinamasi, ar
kasatorius yra tinkamas atsakovas, nes nuostoli atsiradimas sietinas vis pirma su draudimo
teisiniais santykiais, susiklosiusiais Vokietijos teiss bei draudimo sutarties pagrindu.
Paymtina, kad automobiliai su suklastotais identifikacijos enklais neiimti Lietuvoje i
civilins apyvartos ir kiekvienas savininkas, gydamas tok automobil, negyja joki papildim
pareig ar prievoli. Net jeigu ir bt remiamasi pasaugos sutartiniais santykiais, tai pagal CK
6.845 straipsn saugotojas u perduoto jam daikto praradim atsako tik esant jo kaltei, t. y. tyiai
ar dideliam neatsargumui. Aretavus automobil, nebuvo apribota io automobilio valdymo ar
naudojimosi teis, ir joks statymas negali pareigoti savinink privalomai apdrausti automobil
KASKO draudimu. Be to, tai nebuvo padaryta dl objektyvi prieasi, nes n viena draudimo
bendrov nesutiko drausti automobilio su perkaltu VIN numeriu KASKO draudimu. Teissaugos
institucij pareiga apsaugoti pilieius nuo neteistos, nusikalstamos treij asmen veiklos.
 5

iuo atveju i pareiga perkeliama kasatoriui. Automobilis buvo pavogtas neinom treij
asmen. CK 6.253 straipsnyje nustatyta, kad civilin atsakomyb netaikoma dl treiojo asmens
veiksm, dl kuri atsirado nuostoli, u kuriuos nei kreditorius, nei skolininkas neatsako. Taigi
apeliacins instancijos teismas tik i dalies atleisdamas kasatori nuo civilins atsakomybs
netinkamai aikino ir taik CK 6.253 straipsn.
5. Dl byloje dalyvaujani asmen
ioje byloje treiuoju asmeniu turjo bti traukta V Klaipdos keleivinis transportas,
nes i iai monei priklausanios stovjimo aiktels buvo pavogtas automobilis, kurioje buvo
rengti rakinamieji vartai ir dirbo apsaugos darbuotojai. Apeliacins instancijos teismas
netenkino io atsakovo praymo ir dl jo nepasisak.

Kasaciniu skundu iekovas prao panaikinti apeliacins instancijos teismo sprendim ir

priimti nauj sprendim iekin patenkinti visikai, priteisiant i atsakovo 23 900 Lt nuostoli.
Skundas grindiamas iais argumentus:
Kasatoriaus nuomone, apeliacins instancijos teismas netinkamai aikino ir taik CK
6.253 straipsnio 1 dal, nepagrstai nesivadovavo CPK 270, 331 straipsniais ir iuo klausimu
nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuotos teiss aikinimo ir taikymo praktikos.
Teisj kolegija, sprsdama dl atsakovo dalinio atleidimo nuo civilins atsakomybs ir
sumaindama iekovo patirt nuostoli dyd btent iki 10 000 Lt, savo sprendimo nepagrind
jokiais teisiniais argumentais, taip paeid CPK 331 straipsnio 4 dal ir konstitucin reikalavim,
jog kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi bti grindiamas teisiniais argumentais (motyvais).
Faktini bylos aplinkybi kontekste darytina ivada, kad nebuvo teisinio pagrindo i dalies
atleisti atsakov nuo civilins atsakomybs. Teisj kolegija nepakankamai atsivelg faktines
aplinkybes, leidianias teigti apie atsakovo neatidum ir nerpestingum: kad atsakovas
automobil paliko atviroje stovjimo aiktelje, kurioje tik renkamas mokestis u stovjim, bet
automobiliai nesaugomi; kad automobilio atsakovas neapdraud KASKO draudimu; kad jis
automobiliu naudojosi asmeniniais reikalais; kad jam buvo inoma, jog automobilis kart jau
buvo pavogtas ir todl jis privaljo imtis maksimali apsaugos priemoni, kuriomis iki
minimumo sumaint automobilio vagysts tikimyb; kad negali bti traktuojamas atsakovo
naudai faktas, jog jis, siekdamas apsaugoti aretuot automobil, reng apsaugos sistem
faktikai apsaugos sistem jis reng iki automobilio areto grynai savo asmeniniais interesais.
Dl to konstatuotina, kad dl automobilio praradimo yra kaltas atsakovas, kuris elgsi
akivaizdiai neatidiai ir nerpestingai, kad treij asmen nusikalstami veiksmai nra visikai
nepriklausomi nuo atsakovo valios ir toki veiksm tikrai nebt buv, jei atsakovas elgtsi
atidiai ir rpestingai. Taigi i jo turi bti priteista visa prarasto automobilio vert.

Atsiliepime atsakovo kasacin skund iekovas prao skundo netenkinti. Jame

nurodoma, kad atsakovo kasaciniame skunde nesuformuluoti kasacijos pagrindai, nes skundas i
esms grindiamas faktiniu aplinkybi vertinimu ir interpretavimu. Apeliacins instancijos
teismas tinkamai ianalizavo visas bylos faktines aplinkybes ir tinkamai taik teiss normas.
Atsakovas bando paneigti teism praktikoje pripaint ir taikom nuostat, kad turto areto
atvejams taikomi pasaugos prievoliniai teisiniai santykiai (CPK 683 straipsnio 1 dalis). Kasacinis
teismas 2008 m. gegus 23 d. nutartyje nurod, kad CK 6.850 straipsnyje nustatyta, jog
pasaugos sutartinius prievolinius santykius reglamentuojanios normos taikomos ir pasaugos
prievolms, kurios atsiranda pagal statym. iuo atveju pasaugos prievol atsakovui atsirado
CPK 145 straipsnio 4 dalies ir Turto areto akt registro statymo pagrindu. Pagal CK 6.845
straipsnio 1 dal ir 6.846 straipsnio 2 dal saugotojas atsako u jam perduoto daikto praradim
daikto verte. Akivaizdu, kad atsakovas neatidiai ir nerpestingai elgsi su automobiliu, nes
paliko j ne specializuotoje saugojimo aiktelje ir neapdraud KASKO draudimu. Atsakovas
nepagrstai teigia, kad byloje neisiaikinta aplinkyb, ar gino automobilis yra btent tas
pagrobtasis daiktas, dl kurio kils ginas. Apeliacins instancijos teismo sprendime aikiai
 6

nurodyta, kad Vokietijoje pagrobtas ir Lietuvoje atsakovo vardu registruotas automobilis yra
neabejotinai tas pats daiktas.

Atsiliepime iekovo kasacin skund atsakovas prao skundo netenkinti. Atsiliepimas i

esms grindiamas atsakovo kasacinio skundo argumentais. Jame taip pat nurodoma, kad
iekovas, teigdamas, jog atsakovas nesim vis btin priemoni automobiliui nuo vagysts
apsaugoti, io teiginio nepagrind jokiomis teiss normomis, nustataniomis toki atsakovo
pareig.

Teisj kolegija

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai

Dl CPK 808 straipsnio taikymo

CPK VII dalies, reglamentuojanios tarptautin civilin proces, sudtin dalis yra CPK
808 straipsnis. ioje procesinje teiss normoje reglamentuojami procesins teiss aspektai,
susij su usienio teiss taikymu. CPK 808 straipsnyje reglamentuojami usienio teiss norm,
j turinio ir taikymo praktikos rinkimo tvarka, rodym natos paskirstymas rodinjant usienio
teiss turin, jos aikinimo ir taikymo praktik atitinkamoje usienio valstybje bei kiti
procesiniai aspektai.
CPK 808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga usienio
teis taikyti, aikinti bei nustatyti jos turin. ioje dalyje nustatytais atvejais su usienio teise
susij klausimai yra teiss klausimai, todl jie priskirti isiaikinti teismui, nes teismas turi pagal
juos sprsti bylas.
CPK 808 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais atvejais informacija apie usienio teis yra
bylos faktai ir kad rodinjimo nata dl j tenka bylos aliai, kuri remiasi usienio teise, o ne
teismui.
CPK 808 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai teismui ar aliai nepavyksta
nustatyti usienio teiss turinio, jos aikinimo ir taikymo praktikos, tai taikoma Lietuvos
Respublikos teis. Ji gali bti taikoma, jei teismas ir alys inaudojo jiems prieinamas galimybes.
CPK 808 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami Lietuvos Respublikos teiss taikymo
atvejai, kai btina imtis skubi asmens teisi ar jo turto laikinj apsaugos priemoni.
Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacins instancijos teismas paeid CPK
808 straipsnio 1 dal, nes nevykd pareigos nustatyti byloje taikomos usienio teiss, kuri pagal
atsakov yra susijusi su Vokietijos teiss normomis dl daikto verts ireikalavimo i siningo
gijjo tais atvejais, kai daiktas i siningo gijjo pagrobtas ir jis juo nedisponuoja ir neino jo
buvimo vietos, turinio.
Civilin byla buvo ikelta pagal daikto savininko teisi permjo draudiko vindikacin
iekin daikto siningam gijjui. Bylos nagrinjimo metu daiktas i siningo gijjo buvo
pagrobtas ir vindikacinis iekinio reikalavimas buvo pakeistas daikto verts dydio nuostoli
priteisim i siningo gijjo, kuriam laikinj apsaugos priemoni taikymo tvarka buvo
pavesta saugoti aretuot daikt. Iekinio reikalavimo esm turto saugotojo netinkamas pareig
atlikimas ir civilins atsakomybs jam taikymas. Kasaciniame skunde argumentuojama dl
kitoki teisini aplinkybi, susijusi su vindikacijos taikymu, sudarani usienio teiss turin,
neityrimo, todl teisj kolegija sprendia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrstas CPK
808 straipsnio 1 dalies paeidimas.

Dl kasacinio teismo iaikinim privalomumo

 7

CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje idstyti
iaikinimai yra privalomi teismui, i naujo nagrinjaniam byl. Pagal CPK 353 straipsnio 1
dal kasacinis teismas patikrina apskstus sprendimus ir (ar) nutartis teiss taikymo aspektu.
Taigi kasacinio teismo nagrinjimo dalykas yra teiss, o ne fakto klausimai. Kasaciniame skunde
atsakovas, teigdamas, kad apeliacins instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo
iaikinimais, nenurod, koki teiss taikymo iaikinim nesilaik byl i naujo nagrinjs
teismas, todl ie kasacinio skundo argumentai kaip neatitinkantys statymo reikalavim
atmetami.

Dl ali materialini teisini santyki kvalifikavimo

ioje byloje kasacinis teismas 2007 m. lapkriio 16 d. nutartyje jau pasisak dl ali
materialini teisini santyki kvalifikavimo. Joje nurodyta, kad pagal CK 6.850 straipsn
pasaugos sutartinius prievolinius santykius reglamentuojanios teiss normos taikomos ir
pasaugos prievolms, kurios atsiranda pagal statym. iuo atveju pasaugos prievols atsakovui
atsirado CPK 145 straipsnio 4 dalies ir Turto areto akt registro statymo 1, 4, 10 dali
pagrindu. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje tvirtintas taisykles civilin (deliktin) atsakomyb
atsiranda nevykdius statymuose nustatytos pareigos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. lapkriio 16 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-
3-512/2007 Vokietijos draudimo bendrov Zurich Versicherung AG v. S. M.). iuo atveju
iekovo ir atsakovo nesieja sutartis. Atsakovo pareiga dl aretuoto turto pasaugos ir civilins
atsakomybs prievol dl aretuoto turto neisaugojimo kyla statym pagrindu. Civilins
atsakomybs, kuri atsirado statymo pagrindu dl aretuoto turto neisaugojimo, taikymo slygas
ir tvark apibria civilins teiss normos, reglamentuojanios bendruosius ir specialiuosius
saugotojo civilins atsakomybs klausimus. Saugotojo civilins atsakomybs pagrindus nustato
CK 6.845 straipsnis ir papildomai taikomos civilin atsakomyb reglamentuojanios taisykls.
Dl to nepagrsti kasacinio skundo argumentai dl ali materialini teisini santyki
kvalifikavimo.

Dl byloje dalyvaujani asmen

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacins instancijos teismas nepagrstai

netenkino jo praymo traukti byl treiuoju asmeniu V Klaipdos keleivinis transportas ir
nenurod motyv, kodl praym atmet. Teisj kolegija atmeta kasacinio skundo
argument kaip neatitinkant statymo reikalavim (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir dl
jo nepasisako, nes kasatorius nenurod, kokias procesins teiss normas paeid apeliacins
instancijos teismas ir kaip is paeidimas galjo turti takos neteistam teismo sprendimui
priimti.

Dl turto saugotojo pagal statym civilins atsakomybs pagrind

svarbu
Turto saugotojo civilins atsakomybs, atsiradusios pagal statym, pagrindai nustatyti
CK 6.845 straipsnyje (CK 6.850 straipsnis). Jeigu saugotojas saugo turt neatlygintinai, tai jo
civilin atsakomyb atsiranda bendraisiais civilins atsakomybs pagrindais esant alai,
neteistiems veiksmams, kaltei ir prieastiniam ryiui tarp neteist veiksm ir alos (nuostoli).
ala tai netekto, iuo atveju neisaugoto, automobilio vert. Neteisti veiksmai civilinje
atsakomybje suprantami kaip teisins pareigos neatlikimas. Teisin pareiga iuo atveju buvo
isaugoti aretuot automobil. Ta aplinkyb, kad paliktas saugoti daiktas neisaugotas,
objektyviai rodo, kad saugotojas nevykd teisins pareigos ir atliko neteistus veiksmus.
 8

Nuostoliai atsirado dl turto praradimo, t. y. kaip turto neisaugojimo tiesiogin pasekm, todl
yra prieastinis ryys kaip civilins atsakomybs taikymo slyga. Kalt civilinje atsakomybje
tai asmens nesugebjimas elgtis atitinkamomis slygomis taip atsargiai, apdairiai ir rpestingai,
kad neatsirast alos. Kai asmuo statym nustatyta tvarka aretuot turt saugo neatlygintinai,
tai jam tenkanti saugotojo pareiga vertinama kaip apdairaus, rpestingo ir atidaus savininko
elgesys, siekiant isaugoti turt. ios pareigos turinys skiriasi nuo profesionaliam saugotojui ar
u atlyginim turt sauganiam asmeniui skirtos pareigos. Pagal CK 6.845 straipsnio 2 ir 3 dali
nuostatas profesionalaus saugotojo ar u atlyginim sauganio asmens civilin atsakomyb u
neisaugojim paalina tik nenugalima jga. J civilins atsakomybs visikai ar i dalies
nepaalina kitos civilin atsakomyb alinanios ar mainanios aplinkybs, nustatytos CK 6.253
straipsnyje ir kitose normose ar kituose statymuose. Tuo tarpu esant neatlygintinos pasaugos
santykiams, atsiradusiems statymo pagrindu (CK 6.850 straipsnis), saugotojo civilin
atsakomyb atsiranda kalts pagrindu (CK 6.845 straipsnio 2 dalis). io saugotojo civilin
atsakomyb paalina arba ji gali bti mainama bendraisiais civilin atsakomyb alinaniais ar
mainaniais pagrindais pagal CK 6.253 straipsn (pvz., dl neteist treij asmen veiksm,
t. y. saugojamo turto pagrobimo) ir kitus statymus. Pagrindas mainti civilin atsakomyb ar
atleisti skolinink nuo jos taikomas tada, kai konstatuojama, kad atsirado skolininko civilin
atsakomyb. Ji atsiranda, jeigu nustatytos visos pirmiau nurodytos saugotojo civilins
atsakomybs slygos.
Saugotojo kalt nepakankamas atidumas, rpestingumas ar apdairumas, kurio
reikalaujama i konkreiomis slygomis veikianio asmens. Neatlygintino saugojimo atveju
saugotojo pareiga yra elgtis taip, kaip elgiasi bonus pater familias, t. y. pareiga utikrinti tam
tikr atidumo, apdairumo ir rpestingumo laipsn. Neatlygintinai saugantis aretuot turt asmuo,
nors saugojimas ir atsirado statymo pagrindu, negali bti atsakingas u bet kokiomis slygomis
ar aplinkybmis neisaugot daikt, nes jis negarantuoja turto isaugojimo ir nra atsakingas u
nuostolius kaip kaltas asmuo vien dl neisaugojimo fakto. Jo kalt tai nesugebjimas elgtis
taip, kaip turt saugot eilinis normalus, atidus ir rpestingas savininkas, saugantis savo turt.
iuo atveju atsakovas turjo teis naudotis automobiliu ir j neatlygintinai saugojo. Jis reng
automobilyje signalizacij ir paliko j mokamojoje automobili stovjimo aiktelje. Tokie jo
veiksmai atitinka paprastai suprantamus reikalavimus saugotojui, kuris turi, naudoja ir saugo
turt kaip savo. Teisj kolegija daro ivad, kad apeliacins instancijos teismas nesivadovavo
tokia kalts samprata, todl be pagrindo konstatavo, jog yra visos io saugotojo civilins
atsakomybs slygos. Taip apeliacins instancijos teismas paeid CK 6.845 straipsnio 2 dal.
Teisj kolegija paymi, kad kreditorius, praantis statymo pagrindu taikyti laikinsias
apsaugos priemones, bdamas atidus ir apdairus, gali prayti turto areto udjimo metu pavesti
turto saugojim profesionaliam saugotojui ar perduoti saugoti u atlyginim. Kreditor ioje
byloje yra draudimo bendrov, kuri turt veikti itin atidiai ir apdairiai, nes pagrobto turto ar jo
verts isireikalavimas yra jos verslo dalis. Po turto areto udjimo padarytos surasto turto
saugojimo ilaidos sudaryt kreditoriaus nuostolius, susijusius su turto vindikacijos procesu ir
galt bti priteisiamas i asmens, dl kurio kalts vyko turto ireikalavimas teismo tvarka, nes
jos gali bti vertinamos kaip btinos ilaidos turtui susigrinti ar vindikacijai teismo tvarka
utikrinti. iuo atveju vindikacijos reikalavs asmuo yra reikalavimo teis turintis draudikas,
kuris nebuvo itin apdairus ir rpestingas, neusitikrino turto isaugojimo ar nuostoli padengimo
jo pagrobimo atveju, nes nepra profesionalaus ar apmokamo saugojimo po turto areto
udjimo. Tuo gali bti pateisinama, kad dl turto praradimo atsirad nuostoliai tenka jam.
Nuostolius jis gali padengti iekodamas turto ar j pagrobusi asmen, tiesiogiai padariusi al.
Teisj kolegija daro ivad, kad yra paeistos materialins teiss normos ir be pagrindo
nustatyta saugotojo (atsakovo) kalt kaip civilins atsakomybs slyga. Kadangi saugotojo, kuris
statymo pagrindu neatlygintinai saugojo turt, civilin atsakomyb be kalts negalima (CK
6.845 straipsnio 2 dalis), tai civilin atsakomyb reglamentuojanios teiss normos paeistos ir
nebuvo pagrindo tenkinti iekinio i dalies, t. y. nei konstatuoti civilins atsakomybs, nei j
 9

mainti. Teisj kolegija atskirai nepasisako dl iekovo kasacinio skundo argument, kurie i
esms yra susij su saugotojo kalts klausimu, nes i jo civilins atsakomybs slyga jau yra
aptarta.
Dl nurodyt motyv iekovo kasacinis skundas atmetamas, o atsakovo kasacinis
skundas tenkinamas. Apeliacins instancijos teismo sprendimas naikinamas ir paliekamas galioti
pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu i iekovo atsakovui priteisiamos jo kasacins

instancijos teisme turtos ir rodymais pagrstos bylinjimosi ilaidos.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi

CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. birelio 18 d.
sprendim panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinks teismo 2006 m. lapkriio 28 d.
sprendim.
Priteisti i iekovo Vokietijos draudimo bendrovs Zurich Versicherung AG (kodas
04522301117) atsakovui S. M. 300 (trys imtai) Lt yminio mokesio, sumokto paduodant
kasacin skund.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo
primimo dienos.

Teisjai Zigmas Levickis

Graina Davidonien

Algis Norknas