Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX.

Praktika
(www.teismupraktika.lt)

Kortelė:

1257636_RegNr_3K-3-251-695/2016

http://www.infolex.lt/tp/1257636

Santrauka:

Savivaldybė prašė nutraukti su atsakove sudarytą turto panaudos sutartį ir iškeldinti ją iš

negyvenamųjų patalpų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė
kasacinį skundą.

LAT nurodė, jog šalis, siekianti CK 6.641 str. pagrindu vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, turi
įrodyti, kad kita šalis sutarties nevykdo arba ją vykdo netinkamai (egzistuoja CK 6.641 straipsnyje
įtvirtinti sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai), tačiau neprivalo pagrįsti, kad panaudos
sutarties pažeidimas yra esminis. Kadangi panaudos gavėja (atsakovė) pažeidė naudojimosi turtu
tvarką – perleido jį naudotis tretiesiems asmenims, nevykdė sutartyje nustatytos pareigos mokėti
užmokestį už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas, tai sudarė pakankamą pagrindą
tenkinti ieškinį.

LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Civilinė byla Nr. 3K-3-251-695/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32586-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17
(S)
 

 
 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
 
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
 
2016 m. balandžio 28 d.
Vilnius
 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Dalios
Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės
asociacijos Lietuvos „Žinijos“ draugijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos „Žinijos“ draugijai dėl
panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
 
Teisėjų kolegija
 
nustatė:
 
I. Ginčo esmė
 

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių

savivaldybės turto naudojimą ir šio turto panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą,
aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo nutraukti su atsakove sudarytą savivaldybės turto panaudos sutartį ir
iškeldinti atsakovę iš negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Vilniaus g. 22.
3. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2009 m. sausio 30 d. sudarė savivaldybės turto
panaudos sutartį Nr. A467-525 (2.14.1.17-TR2) (toliau – Panaudos sutartis), kuria ieškovė
perdavė jai priklausančias patalpas Vilniuje, Vilniaus g. 22, atsakovei naudoti jos įstatuose
nurodytai veiklai.
4. Ieškinyje nurodoma, kad yra CK nustatyti pagrindai nutraukti Panaudos sutartį, nes atsakovė
nenaudoja patalpų pagal paskirtį (nevykdo jokios veiklos, tenkinančios viešuosius interesus)
(CK 6.641 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nevykdo pareigos išlaikyti daiktą (susidariusi skola
UAB „Vilniaus energija“ už patalpų šildymą, UAB „Senamiesčio būstas“ už suteiktas
administravimo paslaugas) (CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsakovė
neprižiūri ir nesaugo patalpų, jų neremontuoja, taip pažeisdama Panaudos sutartyje nustatytą
pareigą išlaikyti jai perduotą turtą.
 
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
 

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, nutraukė
2009 m. sausio 30 d. savivaldybės turto panaudos sutartį, iškeldino atsakovę iš
 negyvenamųjų 991,9 kv. m bendro naudingojo ploto patalpų Vilniuje, Vilniaus g. 22;
paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Iš atsakovės įstatų teismas nustatė, kad draugijos veiklos tikslas – koordinuoti jos narių
veiklą tenkinant šalies gyventojų viešuosius interesus neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei
vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo, profesinio tobulinimo, religinių ir etninių vertybių
puoselėjimo srityse, skleisti humanitarinių ir gamtos mokslų žinias, kultūros ir meno
pasiekimus, taip pat atstovauti draugijos nariams ir ginti jų viešuosius interesus. Šio tikslo
draugija siekia organizuodama neformalųjį suaugusiųjų ir papildomą vaikų bei jaunimo
švietimą, skleisdama šalies gyventojams humanitarinių ir gamtos mokslų bei technikos,
medicinos, ekologines, teisines ir kt. žinias, kultūros ir meno pasiekimus, krikščioniškas ir
bendražmogiškas vertybes, teikdama gyventojams švietimo ir mokslo paslaugas (Įstatų 2.1,
2.2 punktai).
7. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė jai perduotose patalpose Vilniaus g. 22 nevykdo
jokios veiklos. 2014 m. vasario 17 d. ir rugpjūčio 26 d. patikrinimų aktuose nurodytos
aplinkybės, kad dienos metu nevyksta užsiėmimai, draugijos pirmininkė nepateikė vykdomų
užsiėmimų grafikų, patalpose pavyko rasti tik atitinkamai du arba vieną darbuotoją, nėra
pakankamos konstatuoti, jog atsakovė patalpose nevykdo veiklos. Ieškovė patalpas tikrino
dienos metu, taip pat vasarą per pietus, todėl faktas, kad tuo metu nevyko užsiėmimai,
neteikia pagrindo daryti išvadą, jog užsiėmimai nėra vykdomi. Atsakovės organizuojamų
užsiėmimų grafikai prieinami viešai, be to, 2014 m. vasario 21 d. jie buvo pateikti ieškovei,
todėl ši, manydama, kad draugija nevykdo veiklos, turėjo galimybę patalpas apžiūrėti ir
faktines aplinkybes fiksuoti būtent rengiamų užsiėmimų metu, tačiau to nepadarė. Draugijos
tikslas – koordinuoti jos narių veiklą, veiklos forma – jos ir remiamų klubų veikla, todėl
teismas sprendė, kad tokia veiklos forma nereikalauja, jog draugijos nariai nuolat būtų
patalpose; koordinavimo veiklai pakanka kelių darbuotojų.
8. Ieškovės pateiktų duomenų nepakanka spręsti, kad atsakovė patalpas naudoja ne pagal
paskirtį (pernuomoja kitiems asmenims). Internete skelbiama informacija apie galimybę
išsinuomoti ginčo patalpas leidžia daryti prielaidą apie galimą jų naudojimą kitiems
tikslams, tačiau to nepakanka nuomos faktui konstatuoti ir šiuo pagrindu nutraukti Panaudos
sutartį. Fakto, kad draugija leidžia savo bei remiamiems klubams naudotis patalpomis,
teismas nepripažino patalpų perleidimu naudotis trečiajam asmeniui CK 6.637 straipsnio
prasme, nes draugija veiklą vykdo per savo bei remiamus klubus (Įstatų 2.3.7 punktas).
9. Teismas atmetė argumentą, kad atsakovė nesaugo ir negerina patalpų būklės – byloje
esantys įrodymai patvirtina, kad buvo atlikti „Virtuvės klubo“ patalpų remonto darbai;
atsakovė teikė prašymus ieškovei dėl antro aukšto langų keitimo. Ieškovės 2014 m. vasario
17 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodytas pastato nepriežiūros faktas, tačiau jis
nedetalizuotas (nenurodyta, kokios patalpos neprižiūrėtos, apleistos, kokia jų būklė),
nepakankamas konstatuoti, kad atsakovė neatlieka perduoto turto remonto.
10. Atsakovė nevykdė pareigos atsiskaityti už teikiamas paslaugas – šalys neginčija aplinkybės,
kad ieškinio pateikimo dieną jos skola UAB „Vilniaus energija“ už šildymo paslaugas buvo
75 915,11 Lt (21 986,54 Eur), o UAB „Senamiesčio ūkis“ už administravimo paslaugas –
11 677,57 Lt (3382,06 Eur).
11. Pareiga išlaikyti panaudos pagrindu perduotą turtą nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 5
dalyje, ji yra imperatyvi, o jos nevykdymas laikytinas esminiu Panaudos sutarties
pažeidimu. Tokios išvados nepaneigia argumentai, kad atsakovė nėra sudariusi sutarties su
šilumos tiekėja, o savivaldybė neišrašo sąskaitos. Su atsakove sudaryta Šilumos pirkimo–
pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės susidarius skolai už šildymą.
 Atsakovė 2015 m. sausio 30 d. su UAB „Vilniaus energija“ sudarė Šilumos pirkimo–
pardavimo sutartį Nr. 20755, kuria įsipareigojo iki 2015 m. vasario 28 d. sumokėti
susidariusią 13 189,10 Eur skolą, tačiau byloje nėra duomenų, kad ši prievolė būtų įvykdyta.
Be to, teismui civilinėje byloje Nr. 2-3780-854/2014 išsprendus savivaldybės ir UAB
„Vilniaus energija“ ginčą dėl įsiskolinimo už atsakovės naudojamam pastatui Vilniaus g. 22
tiektą šilumos energiją, šilumos tiekėjai iš savivaldybės priteista 14 549,08 Eur skolos; ją
sumokėjusi savivaldybė išrašė draugijai sąskaitą, tačiau jos draugija neapmokėjo, teismo
posėdžio metu nurodė, kad ketina ją ginčyti. Argumentai dėl draugijos blogos finansinės
padėties, buvusio draugijos pirmininko galbūt neteisėtų veiksmų nepaneigia atsakovės
pareigos išlaikyti turtą.
12. Dėl nurodytų argumentų teismas sprendė, kad atsakovė nevykdo įstatymu ir Panaudos
sutartimi nustatytos pareigos išlaikyti panaudos pagrindu perduoto turto; toks Panaudos
sutarties pažeidimas yra esminis ir sudaro pagrindą ją nutraukti remiantis CK 6.641
straipsnio 1 dalies 2 punktu bei iškeldinti atsakovę iš negyvenamųjų patalpų (CK 4.98
straipsnis).
13. Kadangi VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centras yra atsakovės įsteigtas juridinis asmuo,
pagal atsakovės įstatų 9.1. punktą draugija turi ir įgyja tokias civilines teises ir pareigas,
kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems CK, Asociacijų įstatyme ir įstatuose,
tai teismas sprendė, kad VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centro veiklos pobūdis patenka į
draugijos įstatuose nustatytų tikslų apimtį ir jos naudojimasis atsakovei Panaudos sutartimi
suteiktomis patalpomis nereiškia CK 6.641 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir
atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. spalio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės
teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
15. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis (nutarties 7
punktas), atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė ginčo patalpose nevykdo veiklos.
16. Ginčo patalpos atsakovei perduotos jos, taip pat jos klubų ar remiamų klubų veiklai, kuri
skirta draugijos įstatuose nurodytiems viešiesiems interesams tenkinti, todėl kolegija
sprendė, kad viešas skelbimas www.zinija.lt ir kitose interneto svetainėse apie galimybę
išsinuomoti ginčo patalpas neatitinka atsakovės įstatuose nustatytos veiklos. To pakanka
spręsti, kad ginčo patalpos buvo naudojamos ne pagal paskirtį (nebūtina nustatyti konkretaus
patalpų naudojimo nuomos pagrindais atvejo). Svarbu tai, kad renginiai organizuojami ne
tenkinant viešuosius interesus, tačiau tretiesiems asmenims viešai siūloma patalpas naudoti
komerciniais pagrindais; iš skelbimų akivaizdu, kad atsakovė nekontroliuoja renginių,
kuriems nuomoja patalpas, turinio, nedalyvauja juos organizuojant, iš tokio patalpų
naudojimo gauna vien piniginę naudą (veikia kaip pelno siekiantis subjektas).
17. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad, pagal VšĮ „Žinijos“ švietimo ir
mokymo centro įstatus, jos veiklos pobūdis atitinka atsakovės įstatuose nurodytus tikslus,
tačiau sprendė, kad teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą – neatsižvelgė į
tai, kad atsakovė, teigdama, jog viešoji įstaiga padeda jai įgyvendinti įstatuose nurodytus
tikslus, šios aplinkybės neįrodė. Kolegija padarė išvadą, kad VšĮ „Žinijos“ švietimo ir
mokymo centro naudojimasis ginčo patalpomis yra nesuderinamas su šių patalpų perdavimo
atsakovei tikslais. VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centras CK 6.637 straipsnio 2 dalies
prasme yra trečiasis asmuo, dėl jo naudojimosi ginčo patalpomis ieškovė neišreiškė sutikimo
įstatyme nustatyta forma.
18. Kolegija įvertino atsakovės argumentus, kad, siekdama pašalinti Panaudos sutarties
pažeidimus, ji ėmėsi aktyvių veiksmų (sudarė naują šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, iš
 dalies padengė įsiskolinimus už paslaugas, po skundžiamo sprendimo priėmimo atsiskaitė su
ieškove), siekė išsaugoti Panaudos sutartį ir tęsti santykius, tačiau sprendė, jog Panaudos
sutarties išsaugoti negalima dėl nustatytų aplinkybių, kad atsakovė neteisėtai naudoja
patalpas ir dėl to neteisėtai gauna piniginę naudą.
19. Kolegijos vertinimu, aktyvūs atsakovės veiksmai siekiant pašalinti sutarties pažeidimus nėra
pakankami konstatuoti, jog, išsaugojus Panaudos sutartį, atsakovė būtų pajėgi tinkamai
vykdyti pareigą išlaikyti ginčo patalpas; nustačius, kad atsakovė gauna pajamas už patalpų
naudojimą ne pagal paskirtį, neaišku, iš kokių teisėtų šaltinių ji ketina sukaupti lėšų skoloms
padengti, kaip pakeis iki tol buvusią padėtį, kai didėjo skolos.
 
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
 

20. Kasaciniu skundu atsakovė asociacija Lietuvos „Žinijos“ draugija prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartį ir
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą; priimti naują sprendimą –
ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 162 straipsnio, 163 straipsnio 3

3

dalies nuostatas, nepagrįstai nesustabdė šios bylos, kol bus išnagrinėta civilinė byla
Nr. 2-126-864/2015 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 75 917,11 Lt
(21 986,53 Eur) skolos už šilumos energiją priteisimo, o apeliacinės instancijos
teismas nepasisakė dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų. Nurodytoje
byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė kalta dėl to, jog atsakovė
negalėjo sumokėti skolos už šilumos energiją, šioje byloje vertintos priešingai –
konstatuota, kad atsakovė nevykdė pareigos išlaikyti jai perduotą daiktą.
2. Spręsdamas, kad nėra aišku, iš kokių šaltinių atsakovė padengs susidariusią skolą,
apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pagal Asociacijų
įstatymą ir savo įstatus atsakovė gali teikti ne tik nemokamas, bet ir mokamas
paslaugas, susijusias su viešųjų interesų tenkinimu. Byloje esantys įrodymai
patvirtina, kad, atleidus ankstesnį pirmininką, draugijos metinės pajamos didėjo,
skolos mažėjo, veikla vykdyta intensyviai.
3. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad patalpos naudojamos ne pagal
paskirtį, nepagrįstai rėmėsi trečiųjų, su draugija nesusijusių, asmenų interneto
svetainėse esančia klaidinga informacija, kurios atsakovė negali valdyti (skelbti ar
pašalinti) ir kuri neįrodo patalpų nuomos fakto. Teismas neatsižvelgė į tai, kad
draugija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą jos įstatams neprieštaraujančią
ūkinę komercinę veiklą; siekdama gauti pajamų pagrindinei veiklai vykdyti (teikti
nemokamas paslaugas), ji turi teisę teikti mokamas paslaugas.
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.637 straipsnio 2 dalį,
nevertino byloje esančių įrodymų, kad VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centro
buveinę ginčo patalpose 1997 m. spalio 3 d. prašymo pagrindu įregistravo ieškovės
Rejestro tarnyba (taigi ieškovei buvo žinomas registravimo faktas, tačiau ji daugiau
kaip 15 metų dėl to nereiškė jokių pretenzijų). Pagal savo įstatus draugija turi teisę
steigti kitus juridinius asmenis. VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymo centras padeda
 draugijai įgyvendinti įstatuose nurodytus tikslus, todėl jos naudojimasis patalpomis
nereiškia CK 6.641 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo.
5. Pagal favor contractus principą, sutarties nutraukimas yra išimtinis teisių gynimo
būdas (ultima ratio), jis taikomas tik nustačius pakankamą pagrindą. Pagal CK 6.217
straipsnio 1–2 dalis sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tik nustačius, kad kita
šalis jos nevykdo (vykdo netinkamai) ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ginčą
nagrinėję teismai nesprendė, ar egzistuoja CK 6.217 straipsnyje nurodyti pagrindai,
kurių taikymas aptartas kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m.
birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc
(AB), bylos Nr. 3K-7-297/2012; kt.). Teismai turėjo atsižvelgti į vykdant Panaudos
sutartį susiklosčiusią praktiką, sutartį pažeidusios šalies veiksmus (siekį išspręsti
skolos grąžinimo klausimus), aplinkybes, kad šalis negali remtis sutarties
nevykdymu, kiek tai įvyko dėl jos veiksmų (neveikimo).
6. Teismai netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias
proceso teisės normas (CPK 12, 176, 178, 182, 185 straipsniai), išsamiai
neišnagrinėjo byloje surinktų įrodymų, rėmėsi vien formaliu Panaudos sutarties
pažeidimo faktu. Teismai nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės veiksmais,
atsakovės siekiu tinkamai įvykdyti Panaudos sutartį, jos veiklos specifika,
neanalizavo civilinėje byloje Nr. 2-126-864/2015 nustatytų faktų. Dėl nurodytų
argumentų teismai neatskleidė ginčo esmės, o tai yra esminis proceso teisės normų
pažeidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalį, nevertino
kasatorės argumentų dėl nepagrįsto atsisakymo sustabdyti civilinę bylą, ieškovės
neveikimo vykdant Panaudos sutartį, šalių tarpusavio santykių, favor contractus
principo.

21. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti; palikti Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime
nurodomi šie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kasatorės prašymo sustabdyti bylą,

nes nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte reikalaujamo ryšio tarp šios ir kasatorės
nurodomos civilinės bylos (nėra privalomojo bylos sustabdymo pagrindo). Teismas
turėjo galimybę nustatyti CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui
reikšmingas aplinkybes – byloje buvo duomenų, kad atsakovė neatsiskaito ir su UAB
„Senamiesčio būstas“ už suteiktas administravimo paslaugas; šios skolos atsakovė
neginčijo. Be to, pareigos išlaikyti panaudos pagrindu perduotas patalpas
nevykdymas buvo tik vienas iš pagrindų, kuriais ieškovė grindė reikalavimą
nutraukti Panaudos sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių civilinės bylos sustabdymas
nebūtų atitikęs civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis), protingumo ir teisingumo
kriterijų (CPK 3 straipsnis).
2. Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad kasatorė be ieškovės
sutikimo perdavė patalpas tretiesiems asmenims. Kasatorė nurodo argumentus
(nutarties 20.3, 20.4 punktai), kuriais siekia, kad bylą nagrinėjant kasacine tvarka
būtų kitaip įvertintos faktinės bylos aplinkybės, nors kasacinis teismas faktų netiria
(CPK 353 straipsnio 1 dalis).
 3. CK 6.641 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, Panaudos sutarties 4
punkte draudimas tretiesiems asmenims perduoti patalpas be panaudos davėjo
sutikimo nesiejamas su tikslu, kuriuo šie asmenys jas naudoja; pagrindas nutraukti
sutartį atsiranda vien nustačius perdavimo be sutikimo faktą.
4. Informacija apie nuomos paslaugas skelbta ne vienoje interneto svetainėje, liudytoja
patvirtino, kad patalpose vyksta įvairūs renginiai, jomis naudojasi įvairūs klubai
(dalis jų – atskiri juridiniai asmenys). Tiek jų, tiek VšĮ „Žinijos“ švietimo ir
mokymosi centro naudojimasis patalpomis prieštarauja Panaudos sutarčiai,
imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Ieškovė pabrėžia, kad VšĮ „Žinijos“
švietimo ir mokymosi centras yra atskiras juridinis asmuo, jam sutikimas naudotis
patalpomis nebuvo duotas.
5. Apeliacinės instancijos teismas įvertino pateiktus įrodymus ir faktines bylos
aplinkybes, pasinaudojo teise ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą faktinių
aplinkybių kvalifikavimo ir teisės taikymo klaidą, todėl nepagrįsti kasatorės
argumentai, kuriais teigiama, kad buvo neatskleista bylos esmė.
6. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta
joje nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks nutraukimas
galima ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis; tokiais atvejais jis nevertinamas
pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius (žr., pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija
„Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; kt.). Panaudos sutarties 10
punkte nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš
terminą apie tai raštu informuodamas panaudos gavėją ne vėliau kaip prieš mėnesį,
jei panaudos gavėjas netinkamai vyko sutarties įsipareigojimus. Kadangi Panaudos
sutartis nutraukta remiantis joje nustatytais pagrindais, tai teismas neturėjo pagrindo
vertinti, ar yra CK 6.217 straipsnio taikymo sąlygos.
7. Apeliacinės instancijos teismas vertino CK 6.637 straipsnio 1 dalies, 6.641 straipsnio
1 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes, tinkamai motyvavo skundžiamą nutartį,
todėl kasatorė nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista CPK 331 straipsnio 4 dalis.
 
Teisėjų kolegija
 
konstatuoja:
 
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
 
Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko
 

22. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas
kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir
 apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro
kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad šalies nesutikimas su priimtu ne jos naudai
sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema. Kasaciniame
skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus,
nustatytus CPK 346 straipsnyje. Tai teisinės prigimties ir pobūdžio teiginiai. Teisiniai
teiginiai pagal turinį turi būti išsamūs, susiję su nagrinėjama byla (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Kėdainių
melioracija“, bylos Nr. 3K-3-283-695/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, dėl jų kasacinio teismo
teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes nėra suformuluotas kasacinio
nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Šioje byloje pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl proceso teisės normų
pažeidimo (nutarties 20.6 punktas) nėra išsamūs, jais nepagrindžiami netinkamo teisės
taikymo atvejai, nenurodyta, kaip buvo pažeistos skunde minimos teisės normos. Dėl
nurodytų aplinkybių pripažintina, kad nutarties 20.6 punkte nurodyti kasatorės argumentai
nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl teisėjų kolegija dėl jų neturi teisinio pagrindo
pasisakyti. Byloje kilę teisės aiškinimo ir taikymo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į
teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes (nutarties 6–11, 13, 16–19 punktai) (CPK 353
straipsnio 1 dalis).
25. Skunde kasatorė laikosi pozicijos, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 162 3

straipsnio, 163 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai nesustabdė šios bylos, kol bus
išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos už šilumos energiją
priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (pateikti
atsakovei dokumentą, patvirtinantį skolos už patalpoms Vilniuje, Vilniaus g. 22, tiektą
šilumos energiją dydį). Kolegijos vertinimu, kasatorė nepateikė išsamių teisinių argumentų,
kuriais pagrįstų, kad egzistavo privalomas pagrindas sustabdyti bylą arba kad šios bylos
nesustabdymas turėjo įtakos nepagrįsto ar neteisėto sprendimo priėmimui.
26. Nagrinėjamoje byloje nustačius faktines aplinkybes ir konstatavus, kad kasatorė nevykdė
pareigos išlaikyti turtą (buvo skolinga už šildymo, administravimo paslaugas) ir tai sudarė
atskirą pagrindą nutraukti Panaudos sutartį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kasacinio
skundo argumentų, susijusių su CPK 162 straipsnio, 163 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir
3

taikymu.
27. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų kasacinio skundo argumentų,
kurie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
 
Dėl savivaldybės turto naudojimo
 

28. Valstybės ir savivaldybių turto teisinį režimą reglamentuoja specialieji teisės aktai.
Naudojimosi valstybei ar savivaldybei priklausančiu turtu tvarka ir būdai bei kiti su šiuo
turtu susiję reikalavimai nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatyme (byloje taikoma įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos
31 d.). Pagal jo nuostatas valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos
pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių funkcijas
įgyvendinantiems subjektams (13 straipsnio 1 dalis), valstybės ar savivaldybės turto
 panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo
paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis apdrausti gaunamą turtą ir kitos Civiliniame
kodekse nustatytos panaudos sąlygos (13 straipsnio 3 dalis).
29. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje nurodant tokio turto naudojimo paskirtį
siekiama užtikrinti, kad turtas būtų naudojamas efektyviai, jo panauda atitiktų perdavimo
tikslus, turtas būtų naudojamas ne daugiau, nei būtina panaudos gavėjo tikslui pasiekti.
Efektyvus naudojimas užtikrinamas visų perduotų patalpų panaudojimu panaudos gavėjo
veiklai. Šio tikslo neatitiktų situacijos, kai panaudos pagrindais iš savivaldybės gautos
patalpos būtų naudojamos kitų asmenų tikslams įgyvendinti, o ne toms reikmėms ar
tikslams, kurias įgyvendina ar kurių siekia panaudos gavėjas.
30. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta,
kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis,
negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims (13 straipsnio 4 dalis).
31. Panaudai gautų savivaldybės patalpų, kurios suteiktos lengvatinėmis sąlygomis, perdavimas
naudotis kitiems asmenims būtų pateisinamas tada, kai, gavus savivaldybės leidimą, tretieji
asmenys būtų pasitelkiami ir patalpos jiems būtų perduodamos naudotis panaudos gavėjo
tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Jeigu nustatoma, kad patalpos perduotos be
savivaldybės sutikimo arba jose vykdoma kitokio pobūdžio veikla, kuri nevisiškai atitinka
panaudos gavėjo tikslus ir uždavinius, tai yra pagrindas nutraukti panaudos sutartį.
 
Dėl savivaldybės turto panaudos sutarties nutraukimo
 

32. Savivaldybei priklausančio nekilnojamojo daikto neatlygintinio naudojimo sutartis prieš

terminą gali būti nutraukiama esant bendriesiems CK 6.641 straipsnyje nustatytiems
panaudos sutarties nutraukimo pagrindams, taip pat specialiajame Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintiems arba sutartyje
nustatytiems pagrindams. Kiekvienas iš nurodytų sutarties nutraukimo pagrindų yra
savarankiškas ir gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja vienas ar keli
sutarties nutraukimo pagrindai.
33. Pažymėtina, kad galimi atvejai, kai, nepažeidžiant teisinio reguliavimo nuostatų, CK
6.641 straipsnyje arba Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo
juo įstatyme reglamentuojami panaudos sutarties nutraukimo pagrindai perkeliami į šalių
sudarytą sutartį. Tokiais atvejais laikoma, kad panaudos sutartis nutraukiama joje nustatytais
pagrindais.
34. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta,
kad panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jei panaudos gavėjas nesiverčia
veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, ar šį turtą naudoja ne
pagal paskirtį (13 straipsnio 3 dalis).
35. Pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalį panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš
terminą, jeigu panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį, nevykdo pareigos išlaikyti
ir saugoti daiktą, iš esmės pablogina daikto būklę arba be panaudos davėjo sutikimo
perduoda daiktą trečiajam asmeniui.
36. Šalis, siekianti CK 6.641 straipsnio pagrindu vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, turi
įrodyti, kad kita šalis sutarties nevykdo arba ją vykdo netinkamai (egzistuoja CK
6.641 straipsnyje įtvirtinti sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai), tačiau neprivalo
 pagrįsti, kad panaudos sutarties pažeidimas yra esminis (atitinka bent vieną iš CK
6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų). Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl panaudos
sutarties nutraukimo, turi nustatyti, ar sutartis buvo pažeista, tačiau neprivalo vertinti, ar toks
pažeidimas kvalifikuotinas kaip esminis pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Tokios
pozicijos laikomasi nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; kt.).
37. Jei CK 6.641 straipsnyje nustatyti vienašalio panaudos sutarties nutraukimo pagrindai
perkelti į konkrečią panaudos sutartį, reikalaujant sutarties nutraukimo tokiu joje nurodytu
pagrindu, CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų nereikia įrodinėti remiantis CK
6.217 straipsnio 5 dalimi (plačiau apie vienašalį sutarties nutraukimą joje nustatytais atvejais
žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.
gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Č. ir J. Č. v. UAB „Jonavos glorija“, bylos
Nr. 3K-3-641-313/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad savivaldybė (ieškovė) lengvatinėmis sąlygomis perdavė
atsakovei Lietuvos „Žinijos“ draugijai laikinai valdyti ir naudotis turtą – patalpas Vilniuje,
Vilniaus g. 22. Remiantis Panaudos sutarties nuostatomis, patalpomis leidžiama naudotis tik
Lietuvos „Žinijos“ draugijos įstatuose nurodytai veiklai vykdyti (Sutarties 1 punktas).
Panaudos gavėja sutartimi įsipareigojo naudotis turtu pagal jo tiesioginę paskirtį ir Panaudos
sutartį, jį saugoti ir prižiūrėti, be panaudos davėjos išankstinio rašytinio sutikimo neleisti
kitiems asmenims naudotis panaudai suteiktu turtu (Panaudos sutarties 4, 5, 7 punktai).
39. Šalys susitarė, kad, be kitų atvejų, Panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą CK
6.641 straipsnyje nustatyta tvarka (Sutarties 9.3 punktas). Panaudos gavėja taip pat turi teisę
vienašališkai nutraukti Panaudos sutartį prieš terminą apie tai raštu įspėdama panaudos
gavėją ne vėliau kaip prieš mėnesį, jeigu panaudos gavėja nevykdo arba netinkamai vykdo
Panaudos sutarties įsipareigojimus, nustatytus jos 4, 7.1–7.9, 11, 12 punktuose.
40. Ginčą sprendę teismai nustatė faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad panaudos gavėja
(atsakovė) pažeidė naudojimosi turtu tvarką – perleido jį naudotis tretiesiems asmenims
(nutarties 16, 17 punktai), nevykdė Panaudos sutartyje nustatytos pareigos mokėti užmokestį
už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas (nutarties 10, 11 punktai).
41. Teisėjų kolegija, atmesdama kasatorės argumentus dėl netinkamo materialiosios teisės
normų taikymo, sprendžia, kad pirmiau nurodyti Panaudos sutarties pažeidimai sudarė
pakankamą pagrindą tenkinti ieškinį. Kaip buvo nurodyta šioje nutartyje, Panaudos sutartyje
nustatyti vienašalio jos nutraukimo pagrindai sudaro pagrindą nutraukti sutartį nenustačius
esminio jos pažeidimo (nutarties 37 punktas), dėl to pripažintini nepagrįstais kasatorės
argumentai, kad teismai, pažeisdami CK 6.217 straipsnio nuostatas, nevertino, ar egzistuoja
pagrindai vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo.
42. Pagal Asociacijų įstatymo nuostatas ir savo įstatus kasatorė turi teisę vykdyti įstatymų
nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams
ir yra reikalinga jos tikslams pasiekti, taip pat iš šios veiklos gauti pajamų. Tačiau ši veikla,
kiek jos vertinimas susijęs su reikalavimo nutraukti Panaudos sutartį nagrinėjimu, turi būti
vykdoma nepažeidžiant kitų teisės aktų nuostatų. Dėl to atsakovė, nuspręsdama išnuomoti
ginčo patalpas (nutarties 16 punktas) ar leisti jomis naudotis savo įsteigtai VšĮ „Žinijos“
švietimo ir mokymosi centrui (nutarties 17 punktas), privalėjo įsitikinti, kad toks sprendimas
atitinka CK, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
įstatymo reikalavimus ir Panaudos sutarties nuostatas.
 43. Ieškovė, sudarydama Panaudos sutartį, pasinaudojo CK bei Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo jai suteikta teise kontroliuoti, kam bus
perleidžiamos panaudai perduotos patalpos (ji plačiau aptarta nutarties 29–31 punktuose),
nustatydama draudimą be išankstinio rašytinio sutikimo leisti kitiems asmenims naudotis
panaudai suteiktu turtu ir taip detalizuodama teisės aktuose įtvirtintą draudimą panaudos
gavėjui perduoti turtą naudotis tretiesiems asmenims be panaudos davėjo sutikimo. Tokiu
būdu ieškovė pasiliko teisę nuspręsti, ar patalpų perdavimas konkretiems tretiesiems
asmenims ir jų vykdoma veikla atitiks patalpų perdavimo neatlygintinai naudotis tikslus ir
uždavinius bei viešuosius interesus.
44. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reguliavimą ir Panaudos sutarties nuostatas, darytina
išvada, kad vien aplinkybė, jog VšĮ „Žinijos“ švietimo ir mokymosi centro, kuris yra
atskiras juridinis asmuo, steigėja yra atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad patalpos jam
galėjo būti perduotos be patalpų savininkės išankstinio sutikimo. Teisinis ryšys su VšĮ
„Žinijos“ švietimo ir mokymosi centru ar jo įstatuose nurodyta veikla (kuri panaši arba
atitinka atsakovės veiklas) nesukuria patalpų perdavimo jam naudotis teisėtumo. Teisėtas
pagrindas perduoti naudotis ginčo patalpas gali atsirasti tik gavus išankstinį rašytinį
panaudos davėjos sutikimą.
45. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo
nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio
pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.
 
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
 

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia
iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės
biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Kasatorė asociacija Lietuvos „Žinijos“ draugija kasaciniu skundu prašė iš atsakovės
Vilniaus miesto savivaldybės priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Konstatavus,
kad kasacinis skundas atmestinas, šis prašymas netenkintinas.
 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
 
nutaria:
 
Palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio
2 d. nutartį nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
 
 
 
Teisėjai                                                                                                                                                              
Rimvydas Norkus
Algis Norkūnas

Dalia Vasarienė