Baudžiamoji byla Nr.

1A-198-870/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37983-20184
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.;
1.2.3.1.2.; 1.2.3.1.2.2.;1.2.3.1.2.3.; 1.1.7.; 2.4.6.;
2.4.6.4.; 2.4.6.4.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir
Algimanto Valantino,
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorams Arvydui Kuzminskui, Jurgai Zieniūtei,
nuteistajai (duomenys neskelbtini), jos gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2020 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3
punktus ir nuteista aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į (duomenys neskelbtini) paskirtą bausmę
įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio
24 d. (dvi paros).
Nuspręsta (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą
neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) sulaikymo vykdant
nuosprendį dienos.
Teisėjų kolegija,
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3
punktus už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, nuo 21.00 iki
22.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), tualete pagimdžiusi moteriškos lyties
gyvą išnešiotą dukrą (duomenys neskelbtini), turėdama išankstinę tyčią ją nužudyti, iš
karto po gimdymo specialiai netraukė įkritusios į klozeto dubens korpuso ištekėjimo angą
naujagimės dukros iš vandens, nesuteikė bejėgiškumo būsenoje dėl amžiaus buvusiai
nukentėjusiajai jokios pagalbos, nesiėmė jokių priemonių jos gaivinti, nesikreipė į
medicinos pagalbos tarnybas bei neprašė to daryti namuose buvusių artimųjų, todėl palikta
savo motinos be elementarios pagalbos (duomenys neskelbtini) mirė nuo uždusimo
 prigėrus vandenyje, po ko (duomenys neskelbtini), siekdama įgyvendinti savo
nusikalstamą sumanymą ir paslėpti padaryto nusikaltimo pėdsakus, suvyniojo (duomenys
neskelbtini) lavoną į rankšluostį ir pledą bei įdėjusi į medžiaginį maišelį išnešė jį į rūsio
patalpas, kur sąmoningai paliko, ir tokiu būdu tyčia nužudė mažametę, bejėgiškos būklės
savo šeimos narį – dukrą (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos
teismo 2020 m. sausio 8 d. nuosprendį pakeisti ir pritaikius BK 54 straipsnio nuostatas
paskirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią, švelnesnę bausmę.
2.1. Apeliantės nuomone, jai paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė
neatitinka visuomenės interesų bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Anot nuteistosios, teismas turėjo galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies
nuostatas, tačiau to nepadarė.
2.2. Nuteistoji skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jei
bausmę, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą
praktiką, pagal kurią nuosprendis arba kitas teismo baigiamasis aktas laikomas
teisėtu bei pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio,
nusikalstamos veikos sudėties elementų buvimo, kaltinamojo kaltumo arba
nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų
pagrindžiamos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
2.3. Anot nuteistosios, teismo paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg
griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei neproporcinga
padarytai veikai. Parenkant bausmės rūšį buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios
dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasi BK,
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika apeliantė teigia, jog šioje
baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai
taikė BK 54 straipsnio, 62 straipsnio nuostatas, padarė baudžiamojo įstatymo
taikymo klaidą ir tokiu būdu pasunkino jos padėtį, pažeidė teisingumo principą ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1
dalies nuostatas.
2.4. Nuteistoji skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos skunde cituojamą
teismų praktiką ir netinkamai vertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes,
neatsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistosios asmenybę,
atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantės manymu, nebuvo tinkamai
atsižvelgta į jos psichologinę būklę nusikaltimo padarymo metu.
2.5. Skunde nuteistoji pažymi, jog pripažino savo kaltę dar ikiteisminio tyrimo
metu, gailėjosi ir nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be to,
sąžiningai ir drausmingai dalyvavo procese. Svarbu ir tai, kad nusikalstamą veiką
padarė ne aktyviais smurtiniais veiksmais prieš bejėgiškos būklės mažametį savo
šeimos narį, o susilaikydama nuo privalomo aktyvaus veikimo.
2.6. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau nebuvo nusikaltusi, yra
bausta administracine tvarka, tačiau padaryti teisės pažeidimai nevertintini kaip itin
pavojingi, šiuo metu rūpinasi trimis vaikais, iš kurių du yra nepilnamečiai (vienas iš
 jų mažametis), dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, aplinkybių, sunkinančių jos
atsakomybę, byloje nenustatyta. Nuteistosios nuomone, jai buvo paskirta per griežta
bausmė ir ji aiškiai prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.
3. Teismo posėdžio metu nuteistoji (duomenys neskelbtini) prašė apeliacinį skundą tenkinti ir
suteikti jai galimybę auginti vaikus, jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, taikyti BK
54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, prokurorė
prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti (duomenys
neskelbtini) pirmosios instancijos teismo paskirtą aštuonerių metų laisvės atėmimo
bausmę.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Apeliaciniame skunde neginčijama (duomenys neskelbtini) kaltė įvykdžius nusikalstamą
veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose teismo
nustatytomis aplinkybėmis, nusikaltimo kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta laisvės
atėmimo bausme. Įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje
išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, taip pat apeliacinės instancijos teisme papildomai
gautus ir ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) skirta
ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė individualizuota nepakankamai įsigilinus į (duomenys
neskelbtini) asmenybę, jos praeitį, šeimą, pavojingumą, reabilitacijos galimybes, į bausmės
paskirtį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė iš esmės užtikrins tik vieną iš
bausmės tikslų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl nuosprendis
keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54
straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2
dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: pirma, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų
veikų darymo; antra, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; trečia, atimti ar
apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; ketvirta, paveikti
bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; penkta, užtikrinti
teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad visi penki tikslai yra vienodai svarbūs.
Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas
užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai
atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra
bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.
6. Pirmosios instancijos teismas skirdamas (duomenys neskelbtini) aštuonerių metų laisvės
atėmimo bausmę nustatė vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59
straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką
ir nuoširdžiai gailisi, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat atkreipė
dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) drausmingai dalyvavo procese, rūpinasi trimis
vaikais, iš kurių du yra nepilnamečiai (vienas iš jų mažametis), dirba, turi nuolatinę
gyvenamąją vietą, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, tačiau padaryti
pažeidimai nevertinti kaip pavojingi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu,
nepilnamečiais vaikais privalės rūpintis jų tėvai arba valstybė.
7. Teisėjų kolegija nepritaria Vilniaus apygardos teismo pozicijai, kad nėra galimybės
(duomenys neskelbtini) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3
dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik
kokias nors išimtines aplinkybes. Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti
išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas
asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui,
buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo
Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio
surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse LAT nutartyse. Pažymėtina, kad
LAT nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip
reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas
susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką
padariusį asmenį, visumos vertinimu (LAT 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-24-689/2019).
8. Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir
atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau
nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia
iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir
nereikalingas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-
942/2016, Nr. 2K-340-9725648/2017, Nr. 2K-64-303/2018). Bausmės, kaip baudžiamosios
atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos
tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) augina tris vaikus:
(duomenys neskelbtini) (gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (gimusį
(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (gimusią (duomenys
neskelbtini). Duomenų, kad ji iki nusikaltimo padarymo netinkamai rūpinosi savo vaikais
ar nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio normų byloje nėra. Priešingai, teismo posėdyje
apklausta liudytoja, (duomenys neskelbtini) šeimos medicinos slaugytoja (duomenys
neskelbtini) apibūdino (duomenys neskelbtini) kaip labai rūpestingą mamą, nurodė, kad jos
vaikai ypatingai prižiūrėti, išauklėti, labai geri vaikai (t. 3, b. l. 5-6). Tai, kad vyriausiasis
sūnus (duomenys neskelbtini), kuris veikos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakingas
rodo, jog jis pabaigęs mokyklą, suprasdamas namuose sunkią finansinę padėtį, dirba,
padeda materialiai savo mamai, broliui ir sesei. Nuteistoji ir vaikai gyvena vieni.
10. (duomenys neskelbtini) paskyrus sankcijoje numatytą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę
labiausiai nukentėtų vaikai. (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centro 2018 m.
rugpjūčio 20 d. Pagalbos šeimai skyriaus plane (duomenys neskelbtini) krizių centro
Paramos vaikams ir šeimai tarnybos l. e. vyriausiosios socialinės darbuotojos (duomenys
neskelbtini) nuomone, paauglys sūnus (duomenys neskelbtini) labiausiai pergyvena dėl
susidariusios situacijos, pirmą dieną verkė. Jis labai prisirišęs prie motinos ir
sesers. (duomenys neskelbtini) nelabai ką suprato. Vyriausias sūnus išeina ryte, grįžta
vakare, dirba, vaikas atsakingas. Vaikams yra geriausia sugrįžti į šeimą (t. 1, b. l.
161). Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatas, imantis bet
kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos,
užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo
institucijos, svarbiausia – vaiko interesai, jų teisė į šeimos ryšių išsaugojimą. Remiantis
 byloje esančiais duomenimis mažametės tėvas (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys
neskelbtini) ir jos vaikais negyvena apie 8 mėnesius, jis serga tuberkulioze. Vyresniųjų
berniukų santykiai su patėviu niekada nebuvo geri dėl (duomenys neskelbtini)
polinkio piktnaudžiauti alkoholiu, keliamų barnių bei nepakankamos pagalbos jų
mamai auginant jauniausią dukrą. Berniukų tėvas (duomenys neskelbtini) padeda
finansiškai, tačiau artimesnių ryšių su vaikais nepalaiko. Šios aplinkybės akivaizdžiai
patvirtina, kad net ir trumpalaikis motinos atskyrimas nuo vaikų, (ypač nuo šešerių metų
(duomenys neskelbtini) turės negrįžtamų pasekmių jų emocinei savijautai, psichologinei
elgesio raidai.
11. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų pagrindu pagrįstai
padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nusikaltimą padarė norėdama išvengti
papildomų sunkumų (buitinių, materialinių, bendravimo su sugyventiniu (duomenys
neskelbtini). Tai patvirtinta ir bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo pavedimu
byloje pateiktoje 2020 m. birželio 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys
neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turi apie 10000 Eur skolą, t. y. 7000 Eur
antstoliams, kurie vykdo išieškojimus už paimtus ir negrąžintus greituosius kreditus,
nesumokėtas baudas važiuojant viešuoju transportu be bilieto ar vairuojant transporto
priemonę ir viršijus greitį bei apie 3000 Eur skola už socialinį būstą (nuoma ir komunalinės
paslaugos). Šiuo metu situacija pasikeitusi. Socialinio tyrimo išvadoje paminėta apie
(duomenys neskelbtini) asmens įgūdžių stoką ir nestabilią finansinę padėtį, tačiau
nurodoma, jog stebima (duomenys neskelbtini) motyvacija keisti susidariusią situaciją.
Ji kreipėsi dėl tikslinės pašalpos paskyrimo, dalyvauja darbo pokalbiuose, išsiskyrė su
buvusiu sugyventiniu, kuris, pasak jos, visiškai neprisidėjo finansiškai, pinigus išleisdavo
svaigalams (t. 3, b. l. 100-104).
12. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys
neskelbtini) patvirtina nepaprastai sunkias (duomenys neskelbtini) gyvenimo
sąlygas. Ji buvo palikta ligoninėje tik ką gimusi, tėvo nepažįsta, turi 12 ar 14 brolių, seserų,
augo dalinai globos namuose, dalinai su močiute, baigė (duomenys neskelbtini) klases,
vėliau mokėsi profesinėje mokykloje, mokslų nebaigė, nes pastojo. Augdama pas močiutę,
gyveno asocialioje aplinkoje, matė girtaujančius asmenis. (duomenys neskelbtini) augo
apleista tėvų, nematė darnios šeimos pavyzdžio, trūko stabilaus emocinio ryšio su
artimaisiais, nuo pat vaikystės neturėjo aplinkos, kuri ugdytų tinkamą suvokimą apie
artimuosius, šeimą, gebėjimą ieškoti ir rasti išeitį iš susidariusių sunkių situacijų. Atliekant
psichologinį tyrimą nustatyta, kad asmenybė primityvoka, stokojanti brandumo, emocijos
gana paviršutiniškos, nebrandžios (t. 2, b. l. 151-162). Šios nustatytos aplinkybės
neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad pačiai (duomenys neskelbtini) buvo ir yra reikalinga
specialistų pagalba. Tą patvirtina ir byloje esančios Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytos
rekomendacijos.
13. Byloje nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia teigti, jog (duomenys
neskelbtini) dėl susidariusių sunkių aplinkybių, jos pačios kaip asmenybės brandos stokos,
komplikuotų santykių su sugyventiniu nenorėjo ketvirto vaiko ir aiškiai apie tai sakė. Iš
baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) po gimdymo
(duomenys neskelbtini) m. buvo atlikti (duomenys neskelbtini) nėštumo nutraukimai
(duomenys neskelbtini) iš jų esant medicininėms indikacijoms, (duomenys
neskelbtini) pačios pageidavimu). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausta
 gydytoja ginekologė (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad pacientė (duomenys
neskelbtini) apsilankė 2018 m. sausio 30 d. su tikslu nutraukti nėštumą, bet nėštumas buvo
13 savaičių ir galimybės jį nutraukti nebuvo. (duomenys neskelbtini) buvo paskirti tyrimai,
kurių ji neatliko. (duomenys neskelbtini) atvyko 2018 m. kovo 13 d. įsitikinusi, kad kūdikis
nebegyvas. Gydytojai pasakius, kad kūdikis gyvas, (duomenys neskelbtini) labai nusiminė.
Liudytoja (slaugytoja) (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje teigė, jog kai (duomenys
neskelbtini) apsilankė antrą kartą ir sužinojo, kad vaikas vystosi (sveikas) ji buvo liūdna ir
verkė. Tokie duomenys teisėjų kolegijai leidžia įžvelgti nepakankamą medicinos,
valstybės bei savivaldybės įstaigų darbuotojų dėmesį aiškiai socialinės, psichologinės ir kt.
pagalbos stokojusiai besilaukiančiai moteriai ir jos šeimai, kurioje augo dar trys
vaikai. Medicinos darbuotojos matė ir suprato, jog (duomenys neskelbtini) nenori gimdyti,
turi psichologinių ir kitų socialinių problemų, tačiau nesuteikė ir nenukreipė pas
atitinkamus specialistus, psichologą ar į tokią pagalbą suteikiančias visuomenines
organizacijas, neinformavo apie šeimos ir vaikų problemas atitinkamų valstybės institucijų
ir vaiko teisių apsaugos tarnybos, taigi, neskyrė deramo dėmesio susiklosčiusioje
situacijoje. Nesutiktina su gydytojos (duomenys neskelbtini) teiginiu, kad Lietuvoje nėra
sistemos, dėl moterų, kurios nori nutraukti nėštumą siuntimo pas psichologą. Remiantis
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi
socialiniai darbuotojai, gavę informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų
dėl pagalbos šeimai reikalingumo, teikia šioms šeimoms informaciją, konsultacijas dėl
joms būtinos pagalbos (taip pat ir psichologinės) gavimo. Taigi šios nuostatos įpareigoja
sveikatos priežiūros specialistus informuoti socialinius darbuotojus apie kylančias grėsmes
šeimoje. Jeigu tuo būtų geranoriškai susirūpinta, suteikus visokeriopą pagalbą,
nagrinėjamoje byloje analizuojamų labai sunkių padarinių galėjo būti išvengta. Tokioje
situacijoje, valstybė pati neatlikusi jai pagal įstatymus tenkančios pareigos, negali bausti
sunkioje padėtyje buvusios, bet labai sunkią nusikalstamą veiką padariusios nuteistosios
pačia griežčiausia laisvės atėmimo bausme, kuria bus pasiektas tik vienas – nubaudimo
tikslas, labiausiai paliesiantis net ne pačią nuteistąją, o laisvėje be mamos likusius vaikus.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš bausmės tikslų yra sulaikyti asmenį
nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas
nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad šį tikslą galima pasiekti ir neizoliavus (duomenys
neskelbtini) nuo vaikų ir visuomenės. Nenustatyta, kad ji būtų linkusi smurtauti ar daryti
kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Analogišką padarytai veikai ji nebegali padaryti
fiziškai (teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys
neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pašalinta gimda ir ji nebeturi galimybių
nei pastoti, nei gimdyti).
15. Socialinio tyrimo išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jos pakartotinio
nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 43 balai, tačiau tik
mažai viršija žemą (žema nuo 0 iki 40 balų, vidutinė nuo 41 iki 99 balų). Nors Socialinio
tyrimo išvadoje nenurodyta kiek šį skaičių sudaro statinių, o kiek dinaminių veiksnių,
tačiau sprendžiant iš rekomenduojamų (duomenys neskelbtini) probacijos sąlygų bei
išvados turinio matyti, kad pagrindinė problema yra (duomenys neskelbtini) mąstymas, jos
psichologinė ir psichinė būklė, o tai įpareigoja teismą dar atidžiau vertinti resocializacijos
poreikį.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, nubaudimo tikslas, net ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo
atveju, pasiekiamas ne vien įkalinimu. Sisteminis BK nuostatų aiškinimas rodo būtinybę
atsakingai ir itin atsargiai skirti griežtas laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie
anksčiau nėra teisti. Laisvės apribojimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas
padariusių asmenų elgesį laisvėje žymiai produktyviau, neardant jų socialinių ir
ekonominių ryšių, mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Reikšmingų
baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja
teismą, įvertinus asmenybės pavojingumą, nuteistosios asmenines savybes, resocializacijos
poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią
laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje
rekomenduojamas probacijos sąlygas, paskyrus (duomenys neskelbtini) BK 48 straipsnyje
numatytą maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę, o kartu su laisvės apribojimu
vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 6 dalimi paskyrus tikslingus ir į
(duomenys neskelbtini) asmenybę orientuotus draudimus ir įsipareigojimus bus tinkamai
įgyvendinta bausmės paskirtis, teigiamai paveiks (duomenys neskelbtini), užtikrins realias
galimybes pasitaisyti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328
straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti
nuosprendžio dalį, kuria (duomenys neskelbtini) paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoneriems
metams.
(duomenys neskelbtini) už BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatyto
nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės
apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 6 dalimi įpareigoti:
-visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje;
-visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti psichologo konsultacijose;
-visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba netekus darbo būti registruotai užimtumo
tarnyboje;
-per pirmuosius laisvės apribojimo metus ir 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 200
valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose,
kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
-visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto,
jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Virginija Liudvinavičienė

Ernestas Rimšelis

Algimantas Valantinas