Baudžiamoji byla Nr.

2K–40-507/2015

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02309-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.3.2;

1.1.8.1.1;

2.1.15.1.2;

2.1.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N UTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

nuteistajam A. K.,

nuteistojo A. Č. gynėjui advokatui Jonui Korsakui,

nuteistojo A. K. gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui Janui Kučynskui (Jan Kučynski),

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. (A. Č.)
gynėjo advokato Jono Korsako bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. kasacinius
skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės
atėmimu dešimčiai mėnesių, A. K. (A. K.) pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės
atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Solidariai iš A. Č. ir A. K. nukentėjusiajam E. G.
priteista 9889,15 Lt (2864,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti; dėl nukentėjusiojo E. G. pareikšto
reikalavimo priteisti 589,15 Lt (170,63 Eur) turtinės žalos atlyginimą baudžiamasis procesas
nutrauktas. Taip pat iš A. Č. ir A. K. priteista po 600 Lt (173 Eur) valstybei proceso išlaidoms
atlyginti (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014
m. birželio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Č. ir nukentėjusiojo E. G. apeliaciniai skundai
atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo
bei jo atstovo, prašiusių nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo ir civilinio
ieškovo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus tenkinti iš dalies,
nuteistojo A. Č. gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo
kasacinį skundą atmesti, nuteistojo A. K. ir jo gynėjos, prašiusių nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo
kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

A. Č. ir A. K. nuteisti už tai, kad 2011 m. gruodžio 27 d., apie 19.00 val., būdami apsvaigę nuo
alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, atvyko prie E. G. gyvenamojo vagonėlio, esančio Vilniaus
r., (duomenys neskelbtini), kur, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš vagonėlio (patalpos)
ištempė ir ant žemės parvertė E. G. bei panaudojo prieš jį fizinį smurtą, būtent: reikalaudami
pasakyti, kur yra pinigai, sudavė ne mažiau kaip devynis kartus rankomis ir kojomis gulinčiam E.
G. į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kairės
akies viršutiniame voke, kraujosruvas galvos dešinėje pusėje, kaktoje, dešinėje alkūnėje, pilvo
sienoje, kairiojo šonkaulių lanko srityje, abiejų klubų srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą;
po to A. Č. saugant, kad E. G. neatsikeltų ir nepasišalintų, A. K., paėmęs į rankas peilį ir jo
geležtės ašmenis pridėjęs prie nukentėjusiojo gerklės, reikalavo atiduoti pinigus ir iš vagonėlio
pagrobė E. G. priklausantį turtą: 87 Lt (25 Eur), 10 butelių giros „Gubernija“, bendros 25 Lt vertės
(7 Eur), 10 butelių alaus „Tauras“, bendros 60 Lt vertės (17 Eur), 5 vnt. cigarečių pakelių
„Premjer“, bendros 32,50 Lt (9,41 Eur) vertės, 100 Lt (29 Eur) vertės mobiliojo ryšio telefoną
„Nokia 3132“ su „Tele 2“ ryšio kortele „Pildyk“, kurios sąskaitoje buvo 20 Lt (6 Eur), 100 Lt (29
Eur) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7000“ ir 100 Lt (29 Eur) vertės mobiliojo ryšio
telefoną „Nokia“, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. G. 524 Lt (152 Eur) turtinės
žalos.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas J. Korsakas prašo panaikinti Vilniaus

apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo
2014 m. sausio 6 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir A. Č. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies
perkvalifikuoti pagal 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės
atėmimu, arba pakeisti teismų nuosprendį bei nutartį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti
nuteistajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai turi būti naikinami arba keičiami dėl netinkamai
pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje apsiribojo bylos
įrodymų išvardijimu, tačiau jų neanalizavo ir motyvų dėl jų (tarp jų – ir dėl nukentėjusiojo E. G.
parodymų) nenurodė, o tai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Tokias
pačias klaidas padarė ir apeliacinės instancijos teismas.

Kasatorius atkreipia dėmesį į nevienodus ir nenuoseklius nukentėjusiojo E. G. ikiteisminio tyrimo

ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus dėl alaus pardavimo ar nepardavimo
nuteistiesiems, kada nuteistieji pradėjo naudoti fizinį smurtą (iš karto atėję ar grįžę), trečio asmens
veiksmų (kad šis paėmė pinigus iš nukentėjusiojo kišenės; kad nežino, ar paėmė), skirtingai
nurodytos aplinkybės, kuris iš nuteistųjų reikalavo pinigų, tik teisme pripažinto fakto, jog pjūklu
sužalojo A. K., ir tik baigiamųjų kalbų metu prisipažino, kad parduodamas alų įspėjo, jog jo
galiojimas gali būti pasibaigęs.

Be to, nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Č., veikdamas
bendrininkų grupe su A. K., atvyko prie E. G. gyvenamojo vagonėlio, kur, turėdami tikslą pagrobti
svetimą turtą, iš jo ištraukė ir ant žemės parvertė nukentėjusįjį, po to panaudojo prieš jį fizinį
smurtą. Tačiau skirdamas bausmę A. Č. teismas nurodė, kad jis, palyginti su nuteistuoju A. K.,
nebuvo toks aktyvus nusikaltimo vykdytojas, t. y. buvo ne bendrininkas, o vykdytojas, ir nors
panaudojo fizinį smurtą, bet netraukė nukentėjusiojo iš patalpos ir nenaudojo peilio. Taigi teismas,
pats sau prieštaraudamas, paneigė buvus bendrininkavimą ir aplinkybę, kad A. Č. traukė
nukentėjusįjį E. G. iš vagonėlio. Teismui įrašius į nuosprendį tokias prieštaringas formuluotes,
buvo iš esmės pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai (pvz., kasacinė nutartis
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2012).

Taip pat kasatorius pažymi, kad nukentėjusiojo E. G. parodymų nepatvirtino jokie kiti byloje
surinkti įrodymai. Priešingai, liudytojai D. F. ir S. F. parodė, kad nuteistieji pas nukentėjusįjį ėjo
pirkti alaus, o nukentėjusysis E. G. patvirtino nuteistųjų nurodytas faktines aplinkybes, kad jie iš
pradžių nusipirko iš nukentėjusiojo alaus ir išėjo, o kai pastebėjo, kad alus sugedęs, grįžo pas jį ir
pareikalavo grąžinti pinigus. Bylos proceso metu akivaizdus buvo ir nukentėjusiojo nesąžiningas
siekis ankstesnę inkstų ligą susieti su jo sužalojimu įvykio metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir
tai, kad teismas nenustatė ir nevertino nuteistųjų veikos subjektyviųjų požymių ir jų nurodyto
tikslo atsiimti iš nukentėjusiojo E. G. jam sumokėtus pinigus už parduotą alų, kurio galiojimo
laikas buvo pasibaigęs, nustatęs A. K. peilio panaudojimo ekscesą ir kad A. Č., palyginti su A. K.,
nebuvo toks aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas (ne bendrininkas, o vykdytojas), ir nors panaudojo
fizinį smurtą, bet netraukė nukentėjusiojo iš patalpos ir nenaudojo peilio, visiškai
neindividualizavęs nuteistųjų veiksmų (kokius daiktus kiekvienas atskirai paėmė iš
nukentėjusiojo), teismas, nustatydamas nuteistųjų, kaip bendrininkų, susitarimą ir kitas faktines
aplinkybes, vadovavosi prielaidomis ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, taip iš
esmės pažeisdamas BPK 301 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų
reikalavimus, 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė teismų
suformuotos praktikos šiuo klausimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-
594/2012, 2K-110/2013, 2K-281/2014).Kasatorius akcentuoja, kad pagal BPK 301 straipsnio 1
dalį nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o
pagal 2 dalį – negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais, šio asmens parodymais
apkaltinamąjį nuosprendį galima grįsti tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Atsižvelgiant į nuteistųjų tikslą – atsiimti iš nukentėjusiojo E. G. jam sumokėtus pinigus už

parduotą alų, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ir
nepasisakęs dėl subjektyviųjų veikos požymių, netinkamai kvalifikavo A. Č. veiksmus pagal BK
180 straipsnio 2 dalį, nes, jam siekiant susigrąžinti pinigus už nekokybišką prekę ir turint tokią
teisę, A. Č. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Be to, teismui
nustačius A. K. peilio panaudojimo ekscesą, kad A. Č., palyginti su A. K., nebuvo toks aktyvus
nusikaltimo vykdytojas (ne bendrininkas), ir nors panaudojo fizinį smurtą, bet netraukė
nukentėjusiojo iš patalpos ir peilio nenaudojo, ir visiškai nesiaiškinus ir nenustatinėjus, ką
kiekvienas iš nuteistųjų atskirai paėmė iš nukentėjusiojo, teismas neindividualizavo nuteistųjų
(vykdytojų) veiksmų, todėl formaliai ir netinkamai kvalifikavo A. Č. veiksmus.

Be to, teismai netinkamai pritaikė ir BK bendrosios dalies normas. BK 24 straipsnis, 60 straipsnio

1 dalies 1 punktas pritaikytas netinkamai, nes nebuvo jokio bendrininkų susitarimo, šią aplinkybę
paneigė abu nuteistieji, jos nepatvirtino ir jokie kiti bylos įrodymai, todėl nuteistieji laikytini
vykdytojais (BK 24 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą patvirtina ir teismo nustatytos aplinkybės, jog
A. Č., palyginti su A. K., nebuvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas ir nors panaudojo fizinį smurtą,
bet netraukė nukentėjusiojo iš patalpos ir nenaudojo peilio. Taip pat teismai visiškai nepagrįstai
netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto, nes nukentėjusysis pripažino, kad, jam atidarius duris
ir atsisakius grąžinti pinigus už alų, kai jį tempė iš vagonėlio, pjūklu sužalojo A. K.

Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas paskirtos bausmės klausimas. Pasak kasatoriaus, tinkamai
kvalifikavus A. Č. veiksmus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į tai, kad jo
charakteristika iš esmės yra teigiama, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad jis
atlygino nukentėjusiajam visą turtinę žalą (procesas dėl šios dalies nutrauktas), sutinka atlyginti ir
neturtinę žalą, nebuvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, dirba, darbovietėje apibūdinamas
teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, vedęs, yra jauno amžiaus, vienas išlaiko
šeimą ir du mažamečius vaikus, todėl realiai atėmus laisvę nukentėtų ir mažamečiai vaikai,
nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimo padarymo iki šiol jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė,
todėl tikimybė, kad jis vėl nusikals, yra minimali, o tai leidžia manyti, jog nusprendė keisti savo
gyvenimą ir laikytis įstatymų, yra pagrindas taikyti BK 55 straipsnį ir neskirti A. Č. realios laisvės
atėmimo bausmės arba, net ir nepakeitus veikos kvalifikavimo, taikyti BK 62 straipsnio ar 54
straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuteistasis nėra toks pavojingas visuomenei, kad būtų būtina
skirti sankcijose numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, nes bausmės tikslai, atsižvelgiant į šioje
byloje nustatytas aplinkybes, gali būti pasiekti paskiriant ir švelnesnę, t. y. nesusijusią su realiu
laisvės atėmimu, bausmės rūšį.

Taip pat, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka BPK 320 straipsnio
3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje be jokių
motyvų padarė išvadas dėl tinkamo veikos kvalifikavimo, pacitavo BK 54 ir 62 straipsnių
nuostatas, nurodė teismų praktiką šiuo klausimu ir taip pat be jokių motyvų ir nustatytų faktinių
aplinkybių nusprendė, kad byloje nėra būtinųjų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies ir 54
straipsnio 3 dalies nuostatas bei švelninti A. Č. paskirtą bausmę. Taigi, nors nuteistasis apeliaciniu
skundu prašė, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentus
dėl teismo nuosprendžio prieštaringumo (faktinių aplinkybių nustatymo ir jo veiksmų vertinimo),
veikos subjektyvių požymių ir tikslo, nesitarimo daryti nusikalstamą veiką, netinkamo veiksmų
kvalifikavimo, BK 54, 55 straipsnių, 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 62 straipsnio taikymo, todėl
nuteistojo apeliacinio skundo esminiai argumentai liko neišnagrinėti, apeliacinės instancijos
teismas pakartojo pirmosios instancijos teismo padarytus BPK pažeidimusir neišdėstė motyvuotų
išvadų dėl apeliacinio skundo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2012).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio, 58–62 straipsnių nuostatas ir
pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies, BPK 113, 115 straipsnių reikalavimus. Jo nuomone, nebuvo
atsižvelgta į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas neišsamiai, plėšimo metu buvo
sugadintas jo turtas, nebuvo imtasi visų galimų priemonių jo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti
ir ne visi asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Teismai neišsamiai vertino nuteistųjų asmenybes ir jų elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu
ir po nusikaltimo padarymo. Kasatorius mano, kad teismai netinkamai nustatė nuteistųjų
atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nes turėjo būti nustatytos dar trys tokios aplinkybės, t. y. kad
nusikalstama veika padaryta kankinant žmogų bei tyčiojantis iš jo ir prieš bejėgiškos būklės
asmenį. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgai – daugiau nei pusantros
valandos, nuteistieji reikalavo pinigų, mušė kasatorių, buvo pridėję peilį prie gerklės, kasatoriui,
kuris yra neįgalus, gulint ant žemės, pylė ant jo alų, girą, liepė ją gerti, jis buvo ne tik sužalotas, bet
ir sušalo, nes žiemą buvo paliktas lauke vienas be pagalbos. Nuteistieji tokiais veiksmais siekė
pažeminti jo garbę ir orumą, sukelti daug dvasinių ir fizinių kančių, aiškiai žinojo apie jo bejėgišką
būklę ir darydami nusikalstamą veiką tyčia tuo pasinaudojo. Nusikalstamos veikos metu buvo
pasikėsinta į jo gyvybę, sveikatą, fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę, orumą, laisvę, būsto
neliečiamumą ir pan.
Pasisakydamas dėl, jo nuomone, neteisingai išspręsto nusikaltimu padarytos žalos klausimo,
kasatorius atkreipia dėmesį ne tik į pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltininkai
padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe,
ištempė jį iš vagonėlio, t. y. jo gyvenamosios vietos, parvertė ant žemės, panaudojo fizinį smurtą,
reikalaudami pasakyti, kur pinigai, sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius rankomis ir kojomis į
įvairias kūno vietas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, vėliau įsibrovę į vagonėlį pagrobė
pinigus ir daiktus. Buvo sugadinti kasatoriaus megztinis ir kelnės, televizorius, patalynė. Šie faktai
dėl neaiškių priežasčių nebuvo tiriami, nors juos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir
pridėtos nuotraukos.

Be to, po įvykio kasatoriaus darbingumo lygis sumažėjo 5 proc. ir šiuo metu, remiantis neįgaliojo
pažymėjimu, nedarbingumas yra 35 proc. Kasatorius nesutinka su teismo teiginiu, kad eksperto V.
Kolomieco išvados ir paaiškinimai paneigia jo argumentus dėl jam padarytų sužalojimų liekamųjų
padarinių ir kad netikėti eksperto išvadomis nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas
apsiribojo tik teismui pateiktu VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų urologo
konsultacijos išrašu, kuris yra neinformatyvus. Buvo būtina gauti kasatoriaus asmens sveikatos
istorijas iš medicinos įstaigų (Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, Santariškių klinikų), kuriose
jis gydėsi po įvykio. Po 2011 m. gruodžio 28 d. teismo medicinos specialisto išvados surašymo jis
ne kartą kreipėsi į medicinos įstaigas dėl patirtų sužalojimų, tačiau tai nebuvo tiriama. Taigi liko
neatsakyta, kaip ilgai truko kasatoriaus gydymas, kokie padariniai kilo ir koks yra sveikatos
sutrikdymo mastas. Kasatoriaus įsitikinimu, yra pagrindas manyti, kad jam buvo padarytas
nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles,
patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės
apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, nesunkus sveikatos sutrikdymas
nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų
laikotarpiui.

Taip pat, kasatoriaus teigimu, solidariai iš nuteistųjų priteistas neturtinės žalos atlyginimas –
9889,15 Lt (2864,10 Eur) (kiekvienam nuteistajam atitenka po 4944,58 Lt (1432,05 Eur) – yra
aiškiai per mažas. Teismai už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus priteisia gerokai didesnes
sumas. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas smurtinis sunkus nusikaltimas, pasikėsinta į
kasatoriaus sveikatą, orumą, būsto neliečiamybę, turtą ir kitas įstatymo ginamas vertybes. Be to,
spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens
turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas
aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. Nuteistieji yra jauni, sveiki ir
galintys dirbti. Nagrinėdami bylą, teismai negavo duomenų, ar kaltininkai turi kilnojamojo ar
nekilnojamojo turto. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kasatoriaus daro išvadą, kad teismai
pažeidė jo teisių garantijas, įtvirtintas BPK 44 straipsnio 10 dalyje.

Kasatorius taip pat pažymi, kad reikalavimas bylą nagrinėti tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių byla
perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nedraudžia teismui analizuoti kitų asmenų elgesio
atitikties teisės aktų reikalavimams. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negalima
inkriminuoti naujų nusikalstamų veikų, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos
faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje
nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų veika turėjo būti papildomai
kvalifikuota pagal BK 187 straipsnį ir atsakomybėn patrauktas trečias asmuo, kuris dalyvavo
darant nusikalstamą veiką ir kuris dėl nežinomų priežasčių byloje buvo apklaustas kaip liudytojas.

Kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar
nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šioje byloje
nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu prašė veiką perkvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir
sušvelninti bausmę, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. apeliaciniu skundu prašė padidinti
priteistą neturtinės žalos sumą bei sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Taigi,
vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka nagrinėtinais laikytinas nuteistojo A.
Č. gynėjo kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo bei nukentėjusiojo ir
civilinio ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos
teismo netinkamai spręstų neturtinės žalos bei bausmių dydžio klausimų. Kitos kasacinių skundų
dalys, kuriose keliami klausimai nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine
tvarka nenagrinėtinos. Nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde nebuvo prašoma taikyti BK 62
straipsnio 3 dalies nuostatas, nebuvo kalbama apie pirmosios instancijos teismo padarytus
procesinius pažeidimus nuosprendyje vertinant įrodymus, todėl nenagrinėtini kasacinio skundo
teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nemotyvuotą išvadą dėl BK 62 straipsnio 3
dalies netaikymo, kad nepašalino pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 305 straipsnio
pažeidimo, taip pat pažeidė BPK 320, 332 straipsnių nuostatas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo
E. G. apeliaciniame skunde nebuvo teiginių dėl būtinybės veiką papildomai kvalifikuoti pagal BK
187 straipsnį, keisti kaltinimo faktines aplinkybes, patraukti baudžiamojon atsakomybėn trečią
asmenį, todėl šie klausimai taip pat nenagrinėjami kasacine tvarka.

Dėl veikos kvalifikavimo

Nuteistųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip plėšimas,
padarytas įsibraunant į patalpą. Byloje nustatyta (tai neginčijama ir nuteistojo A. Č. gynėjo
kasaciniame skunde), kad nuteistieji, panaudoję fizinį smurtą, iš E. G. vagonėlio pagrobė E. G.
priklausantį turtą: 87 Lt (25 Eur), 10 butelių giros „Gubernija“, 10 butelių alaus „Tauras“, 5 vnt.
cigarečių pakelių „Premjer“, 3 mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“. Veikos pagal BK 294 straipsnį,
numatantį baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą, kvalifikuojamos nustačius, kad
nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai buvo vykdoma ginčijama arba pripažįstama,
bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė. Nuteistieji, grobdami iš nukentėjusiojo
nurodytą turtą, jokios tikros ar tariamos teisės nevykdė – nuteistieji neturėjo jokios teisės į
pagrobtą turtą nei jokios kitos teisės, kurios vykdymu galėtų būti paaiškintas pagrobto turto
paėmimas. Kasatoriaus teiginiai, kad nuteistieji siekė atgauti pinigus už iš E. G. įsigytą
nekokybišką alų, nėra pagrindas keisti veikos kvalifikavimą. Nekokybiško alaus įgijimo faktu bei
tikslu atgauti už nekokybišką alų sumokėtus pinigus negali būti pagrindžiama išvada, kad
nuteistieji galėjo vykdyti kokias nors teises pasisavindami alaus vertę daug kartų viršijantį turtą.
Byloje nustatyta, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo abu nuteistieji, abu pagrobė pas
nukentėjusįjį rastus pinigus bei daiktus. Aplinkybė, kad peiliu nukentėjusiajam grasino ne A. Č., o
A. K., nėra pagrindas A. Č. veiką kvalifikuoti kitaip nei A. K. Jeigu nusikalstamą veiką padaro keli
asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3
dalis).

Dėl A. Č. paskirtos bausmės

Nesant pagrindo perkvalifikuoti A. Č. veiką, nėra ir pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę.
Nuteistojo gynėjo prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat negali būti
tenkinamas. Nuteistajam A. Č. paskirta gerokai švelnesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo
bausmė. Vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje,
teisinio pagrindo nėra.

Kasatorius savo prašymą skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, argumentuoja tuo, kad
atlygino nukentėjusiajam visą turtinę žalą (procesas dėl šios dalies nutrauktas), sutinka atlyginti ir
neturtinę žalą, nebuvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, dirba, darbovietėje apibūdinamas
teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, vedęs, yra jauno amžiaus, vienas išlaiko
šeimą ir du mažamečius vaikus, todėl realiai atėmus laisvę nukentėtų ir mažamečiai vaikai,
nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimo padarymo iki šiol jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė,
todėl tikimybė, kad jis vėl nusikals, yra minimali, o tai leidžia manyti, jog nusprendė keisti savo
gyvenimą ir laikytis įstatymų.
BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas
aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali
motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54
straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje,
paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės
paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo
pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54
straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad
straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos
padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K–447/2014). Kasaciniame skunde
nurodytos aplinkybės, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis
pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Antra vertus, nėra pagrindo sutikti ir su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo argumentais dėl
neteisingų bausmių paskyrimo nuteistiesiems. Kasacinis skundas, kuriame teigiama, kad
nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per švelnios, gali būti tenkinamas tik konstatavus, jog skiriant
nuteistiesiems bausmes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių
BPK pažeidimų surašant teismo baigiamuosius aktus. Nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo
bausmės neperžengiant sankcijos, teismų sprendimuose, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas
aplinkybes, nurodyti bausmių skyrimo motyvai, todėl darytina išvada, jog nėra kasacinių pagrindų
naikinti teismų sprendimus dėl netinkamai paskirtų bausmių.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis iš esmės nenukrypsta nuo
teismų praktikoje plėšimo bylose priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys
baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2008, 2K-82/2008, 2K-540/2009, 2K-234/2010, 2K-419/2011,
2K-259/2012). Kasatoriaus argumentai (padarytas smurtinis sunkus nusikaltimas, pasikėsinta į
kasatoriaus sveikatą, orumą, būsto neliečiamybę, turtą ir kitas įstatymo ginamas vertybes), kuriais
remiantis teigiama, kad priteista suma yra per maža, nėra pagrindas daryti išvadą, jog civilinis
ieškinys nagrinėjamoje byloje išspręstas pažeidžiant įstatymų nuostatas. Kasatoriaus nurodomos
aplinkybės nėra išskirtinės – kiekvieno plėšimo atveju yra pasikėsinama į asmens sveikatą, turto
neliečiamybę, kitas konstitucines vertybes. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio
klausimą vertintos visos reikšmingos aplinkybės, tinkamai aiškintos ir taikytos Civilinio kodekso
nuostatos, įtvirtinančios neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo
konstatuoti, kad teismams priimant sprendimus dėl civilinio ieškinio būtų padaryta įstatymų
pažeidimų, dėl kurių teismų sprendimai turėtų būti naikinami ar keičiami.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (BPK 106 straipsnis)

Nagrinėjant šią kasacinę bylą pagal nuteistojo A. Č. gynėjo bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo
E. G. kasacinius skundus buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybą dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam A. K. esant būtinajam gynėjo dalyvavimo byloje atvejui
(BPK 51 straipsnio 2 dalis). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
sprendimu šioje byloje nuteistajam A. K. antrinę teisinę pagalbą suteikti buvo parinkta advokatė
Jevgenija Savčenko, kuri ir gynė nuteistąjį A. K. nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo
posėdyje. Byloje buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
prašymas, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo
užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, 14.1.4 punktu, valstybės naudai išieškoti iš nuteistojo A. K. 17,37
Eur valstybės garantuojamos teisės pagalbos išlaidų už nuteistojo atstovavimą kasacinės
instancijos teisme.
Pagal BPK106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta
valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar
nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad,
pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo
išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo
dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip
pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip
nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į
nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato
paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir
koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-
410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo
kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo A. K.

valstybės naudai 17,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti netenkintinas. Ši
baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka kasacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo
A. Č. gynėjo kasacinį skundą bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. kasacinį skundą, paduotą
nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais, o gynėjo dalyvavimas ginant nuteistąjį A. K. buvo
pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad
išnagrinėjus kasacinę bylą nukentėjusiojo kasacinis skundas atmetamas, pagrindo priteisti
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias organizuojant nuteistojo A. K.
teisių gynimą nuo nepagrįstais pripažintų nukentėjusiojo kasacinio skundo argumentų, taigi ne
nuteistojo iniciatyva, nėra.

Dėl proceso (kelionės į teismą) išlaidų atlyginimo (BPK 103, 105 straipsniai)

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015 m. sausio 13 d. gautas nukentėjusiojo E. G. prašymas

atlyginti kelionės į teismą išlaidas. Prie šio prašymo pridėtas pinigų priėmimo kvitas Nr. 341,
patvirtinantis, kad nukentėjusysis E. G. 2015 m. sausio 13 d. patyrė 5 Eur kelionės taksi į Lietuvos
Aukščiausiąjį Teismą išlaidų.

Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą proceso išlaidas, be kita ko, sudaro liudytojams,
nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į
iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (1 punktas). BPK 104 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui
atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų; šių išlaidų atlyginimo
tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti
išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o pagal šio
straipsnio 3 dalį – jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių
asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota
iš kiekvieno.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 375 straipsnio 2 dalį, 367 straipsnio 1 dalį nagrinėjant kasacinę
bylą nukentėjusysis turi teisę dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jo dalyvavimas nėra privalomas, ši
byla kasacine žodinio proceso tvarka buvo nagrinėta pagal nukentėjusiojo skundą, tačiau šis
atmestas kaip nepagrįstas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo priteisti nukentėjusiajam prašomas
proceso išlaidas, patirtas kelionei į kasacinės instancijos teismo posėdį, nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382
straipsnio 1 punktu, 103–106 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Jono Korsako bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G.

kasacinius skundus atmesti.

Atmesti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei
17,37 Eur išlaidų, patirtų advokatei Jevgenijai Savčenko teikiant valstybės garantuojamą teisinę
pagalbą nuteistajam A. K.

Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. prašymą priteisti jam 5 Eur proceso (kelionės į
teismą) išlaidų.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Vladislovas Ranonis

Gintaras Goda