1-638-1118/2019

III.

50 Bausmės skyrimo motyvai

51Už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos
šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už
nusikaltimo, numatyto BK 1981 straipsnio 1 dalyje padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba
areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje
padarymą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o už nusikaltimo, numatyto BK
182 straipsnio 1 dalyje padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas,
arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo
nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis
nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti
nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas
nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl
nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus
nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio,
numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso
bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)
padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos
nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6)
asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę
lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato
teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę
sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje
numatytas aplinkybes.

53Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui

turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme
įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir
objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui
skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už
nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į
kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo
metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-
28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

54Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo

pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41
straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį,
motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę – teistas, administracine tvarka baustas, į kaltinamojo padėtį
lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas skirdamas bausmę, taipogi atsižvelgia ir į bausmės
tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti
naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl
nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
 55A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltinamasis kaltę dėl jam
inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies
2 punktas). Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo A. B. atsakomybę
sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tyčinius nusikaltimus jis padarė būdamas prieš tai keturis
kartus teistas už kitus tyčinius nusikaltimus, neatlikęs paskirtos bausmės, tai yra būdamas recidyvistu
(BK 27 straipsnio 1 dalis).

56Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – A. B. padarė dvi

nusikalstamas veikas, priskirimas nesunkių (BK 1981 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1
dalyje) ir dvi nusikalstamas veikas priskiriamas apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215
straipsnio 1 dalyje) nusikaltimų kategorijoms, teistas keturis kartus už analogiško pobūdžio
nusikalstamas veikas, šias nusikalstamas veikas padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu, jo atžvilgių
atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, vėlgi dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, ne kartą baustas
administracine tvarka, taipogi, už nedidelės vertės svetimo turto vagystes, turi galiojančių
administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (II tomas, b. l. 19–32, 33–40). Šie byloje
esantys duomenys rodo, kad 2017 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu
(b. l. 28-30) kaltinamajam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepateisino jam
parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaip minėta, padarė naujus tyčinius
nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis iš ankstesnių teistumų tinkamų
išvadų nepadarė ir tai atskleidžia jo neatsakingą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei
elgesio normas. Kaltinamojo atsainų požiūrį į nusikalstamas veikas parodo ir šios baudžiamosios bylos
metu teismo posėdžio metu demonstruotas elgesys, t. y. teismas buvo atidėjęs teisiamojo posėdžio datą
dėl kaltinamojo noro atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau žalos (ar jos dalies) kaltinamasis
taip ir neatlygino. Vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teismas daro išvadą, jog būdamas ne
kartą teistas, A. B. pilnai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes, todėl įvertinęs A. B.
asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, teismas konstatuoja, kad bausmės
tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nebus pasiekti, todėl A. B. skirtinos griežčiausios
straipsnių sankcijose numatytos alternatyvios bausmės – reali laisvės atėmimo bausmė, jų dydžius
nustatant mažesnius už sankcijose numatytus bausmių vidurkius. Teismo vertinimu tik tokiu būdu gali
būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti
nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas
nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų
bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 50, 54, 56 straipsniai).

57Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. B. už

atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 1981
straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrintinos
apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes.

58Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos ir apėmimo būdu

subendrintos bausmės, subendrintinos su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme už nusikaltimą, numatytą
BK 214 straipsnio 1 dalyje, iš dalies jas sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant
dalį švelnesnės bausmės, ir skirtina subendrinta bausmė.

59Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. B. prisipažino kaltu,

todėl, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

60Pastebėtina, jog šios nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono
apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl prie 2017 m.
gegužės 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (2 metai laisvės
atėmimo) pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
 61Nutarimu A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir
dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 12651288, paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus
panaikintinos (II t., b. l. 69–70).

62IV. Dėl civilinio ieškinio

63BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar
neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai
atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo
išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju
nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamąją bylą
nagrinėjant teisme nukentėjusysis V. K. palaikė savo civilinį ieškinį, paaiškino, kad civiliniu ieškiniu
prašo atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro neteisėtai nuo banko sąskaitų nuimti 300,00 Eur bei 1034,40
Eur iš darbovietės negautas atlyginimas, prideda tai patvirtinančius dokumentus. Šiais byloje esančiais
duomenimis abejoti, teismas neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo darbo pobūdį,
susijusį su krovinių pervežimu užsienio valstybėse, akivaizdu, jog nukentėjusiojo atžvilgiu,
kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, sutrukdė jam atlikti darbą bei gauti darbo užmokestį.

64Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė
žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė
depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo
įvertinti pinigais. Tai reiškia, kad neturtine žala laikoma visuma nepatogumų, kuriuos asmuo patiria
dėl kito asmens (kitų asmenų) neteisėtų veiksmų, įskaitant ir nepatogumus, susijusius su
baudžiamosios bylos nagrinėjimu, atliktais procesiniais veiksmais, įvertinta pinigine išraiška. CK
6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta visais
atvejais. Taigi pripažinus asmenį kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimą, turi
būti sprendžiamas šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas. CK 6.250 straipsnio 2
dalyje yra pateikiami neturtinės žalos dydžio atlyginimo kriterijai: neturtinės žalos pasekmės, žalą
padariusio asmens kaltė, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos
turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šis sąrašas nėra baigtinis, priklausomai nuo
konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo
aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir t. t. (CK
6.282 straipsnis).

65Nagrinėjamu atveju teismui, taipogi, nekyla abejonių, jog nukentėjusysis V. K. patyrė

dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdytų nusikaltimų, stresinę būseną. Nukentėjusysis visus
patirtus išgyvenimus įvertino 300,00 Eur neturtinės žalos dydžiu. Teismas pripažįsta, kad toks
neturtinės žalos dydis yra adekvatus A. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja
teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, todėl teismas neturi pagrindo mažinti atlygintinos
neturtinės žalos, juolab, kad tam pritaria ir kaltinamasis.

66Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo A. B.

nukentėjusiojo naudai priteistina 1034,40 Eur turtinė ir 300,00 Eur neturtinė žala.

67V. Dėl daiktinių įrodymų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

68Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

69– 2019 m. birželio 20 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, A. B.

savanoriškai pateiktas jo vardu išduotas asmens pasas Nr. 24708754, grąžintinas kaltinamajam A. B.
(2 tomas, b. l. 42);
 70– 2019 m. rugpjūčio 7 d. daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo aktu bei tos pačios dienos
kvitu ( - ), kratos metu paimti daiktai: kepurė su margu kailiu, striukė su raidėmis „HH“ bei 2019 m.
birželio 20 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti akiniai, perduoti saugojimui
į Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį, grąžintini A. B., o jų neatsiėmus,
sunaikintini kaip menkaverčiai.

71– kompiuterinė laikmena su nuotraukomis iš banko Swedbank, AB bankomato (CD diskas

prisegtas prie bylos I tomo viršelio), paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

snio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312 ir 313 straipsniais,

Nutarė

74A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

75A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 1981 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą laisvės atėmimą 5
(penkiems) mėnesiams.

76A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

77A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

78Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5

dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę
subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

79Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis,

paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių
laisvės atėmimo bausmę.

80Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie

2017 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti šiuo
nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti A. B. galutinę subendrintą 2 (dviejų metų) ir 3 (trijų)
mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

81Į bausmės laiką įskaityti 2017 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo
nuosprendžiu įskaitytą laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo
21 d. (dvi dienas).

82Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

83Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

84V. K. civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. B. priteisti nukentėjusiojo V. K. naudai 1 334,40 Eur

(vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis eurus 40 ct) turtinę žalą ir 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00
ct) neturtinę žalą.

85Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. 12651288) ir

rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.