Tomas Girdenis.

1. Nusikalstam veik recidyvas nelaikytinas nusikalstam veik daugeto forma ir turt bti
vertinamas kaip specifinis kaltininko asmenybs bruoas.
2. Nusikalstam veik daugetas tai tokia teisin situacija, kai asmuo yra traukiamas baudiamojon
atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas, padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent
vien i j primimo.
3. Visumos ir dalies konkurencijos reikt nelaikyti baudiamosios teiss norm konkurencijos
rimi, nes tai savo esme yra sudtins nusikalstamos veikos atribojimo nuo idealiosios
nusikalstam veik sutapties problema (t. y. nusikalstam veik daugeto problema).
4. Pavien nusikalstama veika tai tokia pagal vien Baudiamojo kodekso norm kvalifikuojama
nusikalstama veika, kuriai bdingas vienos konkreios baudiamojo kodekso normos saugomos
tiesiogins vertybs ar vertybi visumos paeidimas, sujungtas vieningu kalts turiniu.
5. Trunkamoji nusikalstama veika tai tokia nusikalstama veika, kai atlikus tam tikr veiksm ar jo
neatlikus (neveikimo atveju), asmuo papuola nusikalstam bsen, kuriai esant nuolatos
gyvendinamas objektyvusis pavojingos veikos poymis tol, kol kaltininkas pats nutraukia
nusikalstamos veikos darym, atsiranda aplinkybs, trukdanios toliau tsti nusikalstamos
veikos darym, dingsta pareiga veikti ar dl jos priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
6. Kaip tstin nusikalstama veika turt bti suprantama tokia veika, kuri susideda i keli
pavojing veik, kiekvien i kuri atskirai pamus gali bti vertinama kaip savarankika baigta
nusikalstama veika ar, atsivelgiant tyi, kaip pasiksinimas padaryti nusikalstam veik pagal t
pat BK straipsn sujungt vieningu kalts turiniu ir paeidiani t pai vien tiesiogin
baudiamojo statymo saugom vertyb.
7. Nusikalstama veika su alternatyviais veikos poymiais nelaikytina atskira paviens nusikalstamos
veikos rimi, nes visikai atitinka tstins nusikalstamos veikos poymius.
8. Sudtine nusikalstama veika reikt laikyti tokias nusikalstamas veikas, kurios saugo dvi ar
daugiau baudiamojo statymo saugom vertybi, i kuri papildoma yra lygiai ar maiau saugoma
nei pagrindin, o bent vienas i objektyvij poymi gali bti vertinamas kaip atskira nusikalstama
veika, kuri visada yra tik vienas i io poymio gyvendinimo variant ir nra trunkamoji.
9. Nusikalstam veik daugetas gali gyti tik dvi teisikai reikmingas formas idealioji
nusikalstam veik sutaptis (nusikalstam veik sutaptis) ir realioji nusikalstam veik sutaptis
(nusikalstam veik pakartotinumas).
10. Remiantis teism praktika, tarpiniai padariniai paprastai atskirai nekvalifikuotini, taiau,
autoriaus nuomone, jei su tarpiniais padariniais, kuri suklimas gali bti vertintinas kaip
savarankika nusikalstama veika, yra tyinis kalts santykis, o su galutiniais neatsargus, tai tokiu
atveju tyia ir neatsargiai sukelti padariniai turi bti vertinami atskirai ir kvalifikuojami kaip
padaryti esant idealiajai nusikalstam veik sutapiai.
11. Teism praktikoje susiformavo nauji idealiosios nusikalstam veik sutapties poymiai,
papildantys tradicin samprat 1) veiksmai vyksta vienas paskui kit ir viena i nusikalstam
veik yra tik etapas tikslui pasiekti 2) padaromi per labai trump laiko tarp, 3) esant bendram
sumanymui.
12. Apibendrinant dabartin Lietuvos teism praktik galima suformuluoti tok idealiosios
nusikalstam veik sutapties (ar tiesiog nusikalstam veik sutapties) apibrim: idealioji
nusikalstam veik sutaptis (nusikalstam veik sutaptis) tai situacija, kai asmuo vienu poelgiu
padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.
13. Nauja vienos veikos kaip idealiosios nusikalstam veik sutapties poymio interpretacija,
atsirandanti Lietuvos teism praktikoje formuoja nenuosekli, iimtimis pagrst teism praktik,
todl silytina grti prie klasikins idealiosios nusikalstam veik sutapties sampratos: idealij
nusikalstam veik sutapt suprantant kaip situacij, kai gyvendinant vienos nusikalstamos veikos
sudties objektyviuosius poymius, tais paiais veiksmais ar neveikimu visikai gyvendinama ir
kita nusikalstamos veikos sudtis,

numatyta kitame BK specialiosios dalies straipsnyje.

14. Atsivelgiant dabartin teism praktik, realioji nusikalstam veik sutaptis (nusikalstam
veik pakartotinumas) turi bti suvokiama kaip situacija, kai asmuo keliais poelgiais padaro kelias
nusikalstamas veikas. Taiau atsisakius naujosios idealiosios nusikalstam veik sampratos, realioji
nusikalstam veik sutaptis (nusikalstam veik pakartotinumas) turt bti suprantama kaip
situacija, kai asmuo keliomis veikomis padaro kelias nusikalstamas veikas.
15. Siekiant tikslesns vartotin termin atitikties analizuojamam reikiniui, silytina vietoj
idealiosios nusikalstam veik sutapties vartoti nusikalstam veik sutapties termin, o vietoj
realiosios nusikalstam veik sutapties, vartoti nusikalstam veik pakartotinumo termin.
16. Skiriant bausmes u atskiras nusikalstamas veikas, sudaranias nusikalstam veik dauget,
teism praktikos pozicijos isiskiria, taiau pritartina tokiai praktikai, kai bausms u atskiras
nusikalstamas veikas yra skiriamos, neatsivelgiant pat nusikalstam veik daugeto fakt
(bausms turi bti skiriamos izoliuotai viena nuo kitos).
17. Dabartins bausmi skyrimo taisykls, numatytos BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p. bei 63 str. 7 ir 8 d.,
varo teism laisv, skiriant bausmes, ir trukdo bausmes tinkamai individualizuoti.
18. Nenustaius prie grieiausios bausms pridedam velnesni bausmi minimalaus dydio,
taikant dalin bausmi sudjim, skatinama pernelyg velni baudiamoji politika, todl statyme
btina tvirtinti rekomenduotinus minimalius pridedam bausmi dydius.
19. Bausmi bendrinimo procesas teism praktikoje yra umirtas, danai bna tik formalus, tad
Lietuvos Aukiausiasis Teismas turt formuoti toki praktik, kuria remiantis, teismai, i dalies
suddami bausmes, turt motyvuoti pridedamos bausms dydio parinkim, atsivelgdami bendr
veik pavojingum bei kaltininko asmenyb, kiek tai susij su jo polinkiu kartoti nusikalstamas
veikas, ir nurodyti, kokia dalis nuo kurios bausms buvo pridta.
20. Bendrinant bausmes, kai yra BK 63 str. 9 d. numatyta situacija, teism praktika prietaringa.
Pritartina tokiai praktikai, kuria remiantis, kai yra nusikalstam veik daugetas, turi bti
bendrinamos u atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausms, o ne jau subendrintos bausms.
21. BK 77 str. ir 94 str. yra pritaikytos vienam nusikaltimui vertinti, nereglamentuojant lygtinio
atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies
pakeitimo velnesne bausme nusikalstam veik daugeto atvejais, todl nepagrstai velninama
daug nusikalstam veik padariusi asmen teisin padtis.