Civilin byla Nr.

3K-3-641/2013
Teisminio proceso 2-56-3-00519-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 44.2; 44.5.1;
114.9.3.1; 114.11
(S)

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS

N U TAR TI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodio 6 d.
Vilnius

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i

teisj: Biruts Janaviits, Egidijaus Lauiko ir Juozo erkno (kolegijos pirmininkas ir
pranejas),

raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal iekovo akcins
bendrovs Sparta kasacin skund dl Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2011 m. birelio 27 d.
sprendimo perirjimo civilinje byloje pagal iekovo akcins bendrovs Sparta iekin
atsakovui udarajai akcinei bendrovei Aviacijos paslaug centras dl nuostoli atlyginimo.

Teisj kolegija

nustat:
I. Gino esm

Byloje kilo ginas dl ali sutartini santyki kvalifikavimo, keliami klausimai dl

materialiosios teiss norm, reglamentuojani civilins atsakomybs slygas, proceso teiss
norm, reglamentuojani raytini rodym ireikalavim (CPK 199 straipsnio), rodym tyrim ir
vertinim, paeidimo.
Iekovas ir atsakovas 2005 m. rugsjo 27 d. sudar Muitins tarpininko paslaug teikimo
sutart (toliau Sutartis).
Iekovas kreipsi teism praydamas priteisti i atsakovo 131 910,08 Lt nuostoli, 6
procent dydio metines palkanas nuo bylos iklimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko
vykdymo, bylinjimosi ilaidas; nurod, kad 2008 m. balandio 15 d. su Rusijos Federacijos mone
OOO MDS Dauber (toliau ir Preki gavjas) sudar pirkimopardavimo sutart, pagal kuri
susitar dl preki pardavimo. Prie pristatant prekes pirkjui Rusijos Federacij, turjo bti
atliktas j muitinis patikrinimas ir forminti dokumentai, todl iekovas pagal Sutart perdav prekes
(kojines i medvilns) atsakovo importo ir eksporto terminalui. Tai, kad preks buvo pateiktos
atsakovui, patvirtina atsakovo paraas usakyme Nr. Sparta17. Atsakovas taip pat idav iekovui
2008 m. balandio 15 d. ikrovim liudijani paym ir apskaitos kortel. Taiau Preki gavjas
prane iekovui, kad preks iki iol nra perduotos jo galiotam asmeniui. Iekovas ne kart
kreipsi odiu, 2009 m. birelio 30 d. ir 2011 m. vasario 8 d. ratu, taiau atsakovas ignoravo
 2

iekovo ratus, neatskleid, kur ir kam yra perduotos dingusios preks. Iekovo manymu, atsakovas
perdav jo prekes negaliotam asmeniui, t. y. negrino j iekovui ir neperdav gavjui, todl jas
prarado. Atsakovui netinkamai vykdant Sutart ir praradus jam patikt turt, kyla civilin
atsakomyb u iekovui atsiradusius nuostolius.

II. Pirmosios ir apeliacins instancij teism sprendimo ir nutarties esm

Kauno apygardos teismas 2011 m. birelio 27 d. sprendimu iekin atmet.

Teismas, vertins Sutarties turin (1, 2.2 ir 3.1.3 punktus), sprend, kad alis siejo
muitins tarpininko paslaug teisiniai santykiai. Nurods, kad muitins tarpininko teisin status
reglamentuoja Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, kiti Bendrijos muit teiss aktai, Muitins
statymas, 2004 m. gruodio 22 d. sakymas Nr. 1K-405 Dl Muitins tarpinink registravimo ir
veiklos taisykli patvirtinimo ir kiti Lietuvos Respublikos teiss aktai, konstatavo, jog duomen,
kad atsakovas bt paeids pirmiau nurodyt teiss akt reikalavimus ar savo sipareigojimus
pagal Sutart, nenustatyta.
Atsivelgs byloje esanius raytinius rodymus (2008 m. balandio 15 d. ikrovim
patvirtinani paym, PVM sskait faktr Nr. APC-S03602), teismas laik, kad jie patvirtina tik
iekovo usakyt paslaug (rankinio ikrovimo ir muitins tarpininkavimo) atlikimo fakt, bet ne
kit paslaug, tarp j laikino sandliavimo; konstatavo, kad iekovas nepateik rodym,
patvirtinani, jog atsakovas turjo pareig laikinai sandliuoti iekovo prekes, paeid sutartinius
sipareigojimus.
Iekovui teigiant, kad, atsakovui perdavus saugoti prekes, jis jas pradangino, o atsakovui
fakt neigiant, teismas, vertins visus byloje esanius rodymus, padar ivad, jog yra didesn
tikimyb, kad atsakovas suteik iekovui tik muitins tarpininko paslaugas pagal Sutart, o pasaugos
paslaug neteik ir neprivaljo teikti.
vertins bylos aplinkybes, teismas sprend, kad iekovas nerod atsakovo veiksm
neteistumo, ir konstatavo, jog, nenustaius ios CK 6.246 straipsnyje nustatytos privalomos
slygos civilinei atsakomybei kilti, atsakovui ji negali bti taikoma. Teismas taip pat padar ivad,
kad Sutarties reikalavimai ir slygos nebuvo paeisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi iekovo
apeliacin skund, 2013 m. kovo 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. birelio 27 d.
sprendim paliko nepakeist.
vertinusi ali santykius, iekovo nurodytus argumentus, kuriais rodinjamas iekinyje
pareikto reikalavimo pagrstumas, teisj kolegija sprend, kad atsakovo civilin atsakomyb
iekovas kildina i netinkamo Sutarties vykdymo, todl btina nustatyti, ar yra visos sutartins
civilins atsakomybs slygos.
Teisj kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo ivada, kad iekovas nerod
atsakovo neteist veiksm fakto, o nenustaius ios CK 6.246 straipsnyje nustatytos privalomos
slygos civilinei atsakomybei taikyti, atsakovui ji negali bti taikoma. Atsivelgusi ali pagal
Sutart prisiimtus sipareigojimus, remdamasi Muitins statymo 30 straipsnio 1 dalimi, teisj
kolegija sprend, kad atsakovas sipareigojo muit teritorijoje atstovauti iekovui muitinje, kai
pateikiama muitins deklaracija.
Vadovaudamasi Lietuvos Aukiausiasis Teismo iaikinimais, pateiktais 2009 m.
lapkriio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje UAB Kemitek v. UAB Algos, bylos Nr. 3K-
3-511/2009, kad, sprendiant, ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis
daiktas davjo buvo perduotas saugoti, ar buvo sipareigojimas daikt isaugoti ir j grinti
isaugot, t. y. ar buvo susitarta dl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties
dalykas, nustaiusi, kad pagal Sutarties 2.5 punkt muitins tarpininkas (atsakovas) teikia
aptarnaujamam asmeniui (iekovui) paslaugas, ivardytas Sutarties priede, vertinusi tai, kad is
priedas byloje nra pateiktas, o i Sutarties slyg negalima sprsti, jog alys buvo susitarusios dl
pasaugos (sandliavimo) paslaug teikimo alys gino sutartyje dl muitins tarpininko
 3

(atsakovo) pareigos perduotas prekes saugoti ir jas isaugotas grinti iekovui ar perduoti kitam
konkreiam asmeniui atskirai nesusitar, kaip ir dl atsakovo atsakomybs u perduot preki
dingim, sugadinim, teisj kolegija sprend, kad atsakovas pasaugos (konkreiai sandliavimo)
paslaugos iekovui neteik.
vertinusi iekovo atstovo pripainim teismo posdio metu, kad u sandliavimo
paslaugas buvo mokami mokesiai, o siekiant j ivengti buvo nusistovjusi praktika ikrautas
prekes pakrauti gavjui ar kitam galiotam asmeniui t pai dien, atsivelgusi tai, kad byloje
nra duomen, patvirtinani, jog iekovas sumokjo atsakovui atlyginim u sandliavimo
(saugojimo) paslaugas, o iekovo atstovas teismo posdio metu paaikino, kad jam nra inoma,
kodl preks t pai dien nebuvo igabentos, teisj kolegija padar ivad, kad iekovas neturjo
tikslo pirkti i atsakovo ir saugojimo paslaugas, nes ketino prekes igabenti t pai dien,
sutvarkius vis dokumentacij; vien aplinkyb, kad iekovas atsakovui perdav prekes (jos buvo
ikrautos), ir tai, kad iekovo darbuotojas N. O. parod, jog prekes jis palikdavo atsakovo terminale,
savaime nesudaro pagrindo teigti, kad alys buvo susitarusios ir dl saugojimo (sandliavimo)
paslaug teikimo.
Atsivelgusi tai, kad atsakovas pateik byl 2008 m. balandio 15 d. pakrovimo
paym, i kurios matyti, jog preks buvo pakrautos iekovo atstovo nurodyt automobil;
liudytojas D. . 2011 m. birelio 17 d. teismo posdio metu paaikino, kad iekovo atstovai
nurod, kur pakrauti prekes; pirmiau nurodytos paymoje ufiksuotos informacijos ir liudytojo
parodym iekovas neginijo, nesant rodym, kad iekovas buvo pateiks atsakovui nurodymus
(instrukcijas), koki transporto priemon pakrauti ar kokiam asmeniui perduoti prekes, taip pat
muitins tarpininko paslaug teikimo sutartimi atskirai nesusitarus, kam ir kaip turi bti perduotos
preks po dokument forminimo muitinje, bei nesusitarus dl atsakomybs u preki perdavim
netinkamam asmeniui, teisj kolegija laik, kad negalima daryti ivados, jog atsakovas paeid
Sutart, prekes perduodamas negaliotam asmeniui, ir kad tai yra pagrindas taikyti jam civilin
atsakomyb dl iekovui atsiradusi nuostoli.
Teisj kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neisireikalaudamas i Lietuvos
Respublikos generalins prokuratros ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00071-09, kuriame tiriamos
preki dingimo aplinkybs, mediagos, civilinio proceso teiss norm, reglamentuojani raytini
rodym ireikalavim (CPK 199 straipsnio), nepaeid. Pareikdamas praym, iekovo atstovas
nenurod, kokias konkreias faktines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo mediagos pagrindu bt
galima nustatyti, nevardijo, kokie konkreiai ikiteisminio tyrimo dokumentai turt bti
ireikalauti, todl pirmosios instancijos teismas neturjo teisinio pagrindo j tenkinti.
Iekovui nerodius, kad atsakovui kyla sutartin civilin atsakomyb dl iekovui
atsiradusi nuostoli, t. y. kad jis buvo sipareigojs teikti iekovui priklausani preki saugojimo
paslaugas ir kartu atsakyti u j dingim, teisj kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos
teismas iekin dl nuostoli atlyginimo atmet pagrstai, ir aplinkyb, kad atsakovas, pasak
iekovo, nepateik vis bylos inagrinjimui reikming duomen, nesudaro pagrindo panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendim.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo kasacin skund teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu iekovas prao panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutart ir Kauno apygardos teismo 2011 m. birelio
27 d. sprendim, perduoti byl i naujo nagrinti apeliacins instancijos teismui.
Kasacinis skundas grindiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Teismai netyr esmini bylos aplinkybi, dl to buvo priimti nepagrsti ir neteisti procesiniai
sprendimai. Iekovas, remdamasis CPK 199 straipsniu, pirmosios instancijos teismo pra
ireikalauti i atsakovo duomenis, koks darbuotojas formino dingusi preki eksportui btinus
dokumentus ir apklausti j kaip liudytoj bei ireikalauti visus su dingusi preki eksportu
susijusius dokumentus; informavo, kad dl dingusi preki 2009 m. rugpjio 20 d. Lietuvos
Respublikos generalin prokuratra pradjo ikiteismin tyrim Nr. 01-2-00071-09 pagal BK 178
 4

straipsnio 3 dal (didels verts vagyst) ir 199 straipsnio 1 dal (kontrabanda); baudiamosios
bylos mediaga perduota Vilniaus apygardos prokuratrai tolesniam ikiteisminiam tyrimui atlikti;
iekovas, gavs prokuroro leidim, susipaino su pirmiau nurodytos bylos mediaga ir teismui
nurod, kad gino isprendimui btina j isireikalauti. Teismas nepagristai atsisak
ireikalauti prayt mediag, tai lm neteisto ir nepagrsto sprendimo primim. Teismas
sprendime pats paymjo, kad jis grindiamas tikimybi pusiausvyros principu.
Negalima sutikti su apeliacins instancijos teismo teiginiu, kad pirmosios instancijos
teismas nepaeid CPK 199 straipsnio. Iekovas nevardijo, kokie ikiteisminio tyrimo dokumentai
turi bti ireikalauti, nes civilins bylos inagrinjimui esmin reikm turi visa baudiamosios
bylos mediaga. Iekovas dar pirmosios instancijos teisme nurod, kad baudiamojoje byloje yra
kaip liudytojai apklausti tie patys atsakovo darbuotojai, kuri parodymai civilinje ir
baudiamojoje byloje i esms skiriasi, taiau, negaldamas vieinti baudiamosios bylos
mediagos, neturjo teiss juos atskleisti. Apeliacins instancijos teismas vadovavosi iimtinai
atsakovui palankiais jo kviesto liudytojo parodymais, nenurodydamas, kodl nesivadovaujama
iekovo kviesto liudytojo parodymais.
2. Teismai netinkamai aikino ir taik CK 6.830 straipsn. alis saist paslaug teikimo (dokument
paruoimas muitiniam tikrinimui) ir atstovavimo (iekovo vardu preki ir j dokument pateikimas
muitiniam patikrinimui) civiliniai teisiniai santykiai. Tam, kad atsakovas galt tinkamai vykdyti
savo sutartinius sipareigojimus, jam buvo perduotos preks. Atsakovo neteisti veiksmai
pasireik tuo, kad jis pirmiau nurodytas patiktas prekes perdav negaliotam asmeniui, dl i
atsakovo veiksm iekovas patyr nuostoli. Apeliacins instancijos teismo teiginys, kad iekovas
neginijo atsakovo darbuotojo D. . parodym ir (tik paties atsakovo pasirayto) rato, kuriame
tariamai nurodyta, kam iekovas patikjo pakrauti prekes, prietarauja kitiems rodymams
liudytojo N. O. parodymams, kuris teig, kad visuomet prekes palikdavo udaroje ir saugomoje
atsakovo terminalo teritorijoje. Iekovui, nors ir trumpam, net nesant sudarytos raytins
sutarties dl preki pasaugos, taiau perdavus prekes atsakovui, susiklost pasaugos civiliniai
teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnio 4 dalis). Teismai netinkamai kvalifikavo ali santykius. Dl
prarast preki atsakovo civilin atsakomyb kyla, nes jis teik muitins tarpininkavimo paslaugas
ir iuo pagrindu jam faktikai buvo perduotos preks.
Asmuo laikomas kaltas, jei, atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes, jis
nebuvo tiek rpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina (CK 6.248
straipsnio 3 dalis); atsivelgus preki vert ir tai, kad is turtas priklauso iekovui, laikytina,
kad atsakovas neveik tiek apdairiai, jog sitikint, ar perduodamas prekes turi teis priimti asmuo,
kuriam atsakovas jas perdav. Atsakovui dl jo paties kalts praradus patikt turt, nepateikus
(iekovo pasirayt) rodym, patvirtinani, kad preks treiajam asmeniui perduotos iekovo
nurodymu, atsakovui kyla civilin atsakomyb u iekovui atsiradusius nuostolius (CK 6.832
straipsnio 4 dalis, 6.844 straipsnio 1 dalis, 6.845 straipsnio 1 dalis).
Teismai, netinkamai ityr byloje esanius rodymus, dalies rodym neireikalav ir j
neityr, paeid materialiosios ir proceso teiss normas, is paeidimas turjo esmin tak
neteisto sprendimo ir nutarties primimui.

Atsiliepime kasacin skund atsakovas prao Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutart palikti nepakeist, priteisti bylinjimosi
ilaidas ir nurodo tok esmin nesutikimo su iekovo kasaciniu skundu argument:
Byl nagrinjs apeliacins instancijos teismas tinkamai vertino joje esanius rodymus,
nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos; konstatavo, kad i ali sudarytos Sutarties
slyg negalima sprsti, jog alys buvo susitarusios ir dl pasaugos (sandliavimo) paslaug
teikimo; paymjo, kad kiti byloje esantys rodymai patvirtina, jog atsakovas pasaugos paslaugos
iekovui neteik; byloje nra duomen, patvirtinani, kad iekovas sumokjo atsakovui atlyginim
u sandliavimo (saugojimo) paslaugas. Apeliacins instancijos teismo ivada, kad iekovas
neturjo tikslo pirkti i atsakovo ir saugojimo paslaugas, nes ketino prekes igabenti t pai dien,
t. y. sutvarkius dokumentacij, pagrsta. Iekovo teiginiai, kad byl nagrinj teismai netinkamai
 5

aikino ir taik CK 6.830 straipsnio nuostatas, yra nepagrsti. Apeliacins instancijos teismas
nepaeid rodinjimo, rodym tyrimo ir vertinimo taisykli.

Teisj kolegija

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperengdamas kasacinio
skundo rib, patikrina apskstus teism sprendimus (nutartis) teiss taikymo aspektu, kartu yra
saistomas pirmosios ir apeliacins instancij teism nustatyt faktini bylos aplinkybi. Nagrinjant
byl kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikalinga nustatyti, ar i byl
nagrinj teismai tinkamai kvalifikavo tarp ali susiklosiusius civilinius teisinius santykius, taik
materialiosios teiss normas, reglamentuojanias civilins atsakomybs slygas, bei proceso teiss
normas, reglamentuojanias rodym ireikalavim, rodinjim ir rodym vertinim.

Dl ali civilini teisini santyki kvalifikavimo

Byloje nustatyta, kad alys 2005 m. rugsjo 27 d. sudar Muitins tarpininko paslaug
teikimo sutart. Kasatorius teigia, kad, jam nors ir trumpam, net nesant sudarytos raytins sutarties
dl preki pasaugos, taiau perdavus prekes atsakovui, susiklost pasaugos teisiniai santykiai.
Pagal Muitins statymo 30 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos muit teritorijoje
atstovauti kitiems asmenims muitinje, kai pateikiama muitins deklaracija, veikdami
atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sskaita bei jo interesais, turi teis tik muitins tarpininkai
(1 dalis); muitins tarpininkai taip pat turi teis Lietuvos Respublikos muit teritorijoje teikti ir kitas
paslaugas, kurias teikdami jie atstovauja kitiems asmenims muitinje (5 dalis). Pagal Muitins
tarpinink registravimo ir veiklos taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos finans ministro 2004
m. gruodio 22 d. sakymu Nr.1K-405, 2 punkto 2 dal muitins tarpininko paslaugos pagal
raytin dokument, patvirtinant, kad muitins tarpininkui suteikta teis atstovauti kitam asmeniui
atliekant muitins formalumus, veikiant atstovaujamojo vardu, atstovaujamojo sskaita ir dl jo
interes teikiamos paslaugos.
Pagal CK 6.830 straipsn pasaugos sutartimi viena alis (saugotojas) sipareigoja saugoti
kitos alies (davjo) perduot kilnojamj daikt ir grinti j isaugot, o davjas sumokti
atlyginim, jeigu tai tvirtinta sutartyje. Taigi pasaugos teisiniai santykiai paprastai atsiranda
pasaugos sutarties pagrindu, o pasaugos sutarties dalykas susitarimas dl saugojimo paslaugos
teikimo. Pasaugos teisiniai santykiai atsiranda tiek fizikai perduodant daikt saugotojui, tiek ir
sudarant saugotojui galimyb daikt valdyti (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutart, priimt civilinje byloje
BUAB Medelastas v. E. U., bylos Nr. 3K-3-401/2009). Pagal kasacinio teismo iaikinimus, tai,
ar pasaugos sutartis yra atlygintin ar ne, turi reikms sprendiant dl saugotojo atsakomybs,
daikto praradimo, jo trkum atsiradimo ar sugedimo atveju. Jeigu pasaugos sutartis atlygintin, tai
saugotojas atsako visais atvejais, iskyrus jeigu daiktas neisaugotas (atsirado jo trkum ar sugedo)
dl nenugalimos jgos. Kai pasaugos sutartis neatlygintin, saugotojas atsako tik esant jo kaltei.
Saugotojas privalo imtis vis jam prieinam priemoni utikrinti jam perduoto daikto isaugojim
(CK 6.832 straipsnio 1 dalis); saugoti daikt laikydamasis sutartyje nustatyt slyg, o jeigu jos
nenustatytos saugoti daikt tokiomis slygomis, kurios maksimaliai utikrint daikto isaugojim
(CK 6.836 straipsnio 1 dalis); jeigu pasauga neatlygintin, saugotojas privalo rpintis saugomu
daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 straipsnio 3 dalis); praneti daikto davjui, jei btina
pakeisti daikto saugojimo slygas (CK 6.837 straipsnio 1 dalis), vykdyti kitas su daikto saugojimu
susijusias pareigas (r., pvz. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
 6

kolegijos 2013 m. lapkriio 20 d. nutart, priimt civilinje byloje UAB LitCon (UAB Pireka
teisi permjas) v. UAB Metmed, bylos Nr. 3K-3-586/2013).
Pagal ali sudarytos Sutarties 1 punkt muitins tarpininkas (atsakovas) atstovauja
aptarnaujamam asmeniui (kasatoriui), t. y. formina muitins Bendrj dokument ir pateikia j, kitus
reikalingus dokumentus bei prekes muitiniam tikrinimui, taip pat teikia kitas Sutartyje nustatytas
paslaugas; aptarnaujamasis asmuo suteikia muitins tarpininkui teis atstovauti jam muitinje,
pateikia jam visus dokumentus, reikalingus iai veiklai vykdyti, bei sumoka u suteiktas paslaugas
pagal abiej ali suderintus kainius. ali sudarytos Sutarties 2.12.5 punktuose
reglamentuojamos muitins tarpininko teiss ir pareigos. Pagal Sutarties 2.2 punkt atsakovas
deklaruoja prekes ir pateikia jas muitiniam tikrinimui; pagal 2.5 punkt teikia aptarnaujamam
asmeniui paslaugas, ivardytas Sutarties priede. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad kasatorius
Sutarties galiojimo metu naudojasi atsakovo paslaugomis, deklaruojant prekes ir pateikiant jas
muitiniam tikrinimui. Prekes, kurios turi bti pateikiamos muitiniam tikrinimui, pagal Sutarties
3.1.3 punkt, atsakovui pateikia kasatorius. Kasatorius teisingai nurodo ir atsakovas to neginija,
kad pagal Sutart alis siejo dokument parengimo muitiniam tikrinimui paslaug teikimo ir
atstovavimo, pateikiant kasatoriaus vardu prekes ir atitinkamus dokumentus muitiniam
patikrinimui, civiliniai teisiniai santykiai (Muitins statymo 30 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat
nustatyta, kad atsakovas suteik kasatoriui papildom rankinio ikrovimopakrovimo paslaug.
U pirmiau nurodytas atsakovo suteiktas paslaugas is kasatoriui ira 2008 m. gegus 15 d. PVM
sskait faktr, kurioje nurodyt sum (487,40 Lt) kasatorius sumokjo kit dien, t. y. 2008 m.
gegus 16j.
Remdamasis CK 6.830 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad pasaugos sutartis laikoma
sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento, kasatorius teigia, jog tarp ali susiklost ir
pasaugos teisiniai santykiai, nes iekovas atsakovui perdav prekes. Teisj kolegija atmeta
kasatoriaus argument kaip nepagrst. Nors pagal Sutarties 3.1.3 punkt kasatorius turjo pareig
pateikti atsakovui prekes, pateiktinas muitiniam tikrinimui, vien io sutartinio sipareigojimo
vykdymas nepakankamas aplinkybei, jog tarp ali susiklost pasaugos santykiai, konstatuoti. Kaip
nurodyta pirmiau, tam, kad bt galima konstatuoti ali pasaugos santykius, btina nustatyti, jog
kilnojamasis daiktas buvo perduotas saugoti, buvo sipareigojimas j isaugoti ir grinti isaugot.
Byloje nra gino dl to, kad atskira raytin pasaugos sutartis ali nebuvo sudaryta, saugojimo
paslaugos atsakovo kasatoriui teikimas taip pat netvirtintas Sutartyje ar alims pasiraant jos
pried. Paymtina, kad 2008 m. gegus 15 d. PVM sskait faktr umokestis u pasaug
(laikin sandliavim) netrauktas, taiau trauktas umokestis u preki ikrovim pakrovim.
i byl nagrinj pirmosios ir apeliacins instancijos teismai nustat, kad kasatorius nepateik
rodym, kurie patvirtint, jog muitiniam patikrinimui pagal Sutart pateiktinos preks bt
buvusios paliktos muitins terminale, pagal 2008 m. balandio 15 d. ikrovimo paym ir 2008 m.
balandio 15 d. pakrovimo paym kasatoriaus, vadovaujantis Sutarties 3.1.3 punktu, atsakovui
perduotos preks t pai dien pakrautos kit automobil, ir konstatavo, kad ali nesiejo
pasaugos santykiai. Teisj kolegija sprendia, kad i teism ivada yra teisikai pagrsta, nra
pagrindo kitaip vertinti pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes ir kitaip kvalifikuoti ali
santykius.

Dl atsakovo sutartins civilins atsakomybs slyg ir rodym vertinimo

Civilin atsakomyb tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti
nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti padarytus
nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). ie
prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant alos padarymo faktui, t. y. tam, kad kreditorius turt
teis reikalauti atlyginti al, o skolininkas pareig j atlyginti, turi bti nustatytas civilins
atsakomybs elementas kreditoriaus patirta ala, kaip ir skolininko neteista veika, prieastinis
ryys tarp ios veikos ir alos bei kalt (iskyrus statyme nustatytas iimtis) (CK 6.2466.249
straipsniai). Taigi alos padarymo faktas sukuria prievol j atlyginti padengti natra ar sumokti
 7

nuostolius pinigais; ja siekiama atkurti iki teiss paeidimo buvusi kreditoriaus turtin padt (r.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2013 m. lapkriio 22 d.
nutart, priimt civilinje byloje UAB D. G. ir partneriai v. A. V., bylos Nr. 3K-3-598/2013).
Sutartin civilin atsakomyb atsiranda u sutartins prievols nevykdym arba netinkam
vykdym arba paeidus bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai (CK 6.246 straipsnio
1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartins prievols nevykdymas ar netinkamas vykdymas nra
preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todl gino atveju j privalo rodyti iekovas,
reikalaujantis taikyti sutartin civilin atsakomyb. [...] Sutartins atsakomybs taikymo atveju
svarbu vertinti ne tik sutartin prievol paeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus
(CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2008 m. rugsjo 9 d. nutartis, priimta civilinje byloje B. V. mon v. AB VST, bylos Nr. 3K-3-
412/2008).
Kai prievol netinkamai vykdyta dl abiej ali kalts, teismas turi teis atitinkamai
sumainti skolininko atsakomyb. Skolininko atsakomybs dydis nustatomas lyginant skolininko ir
kreditoriaus kalt. Tokiu atveju kalt yra ne tiktai atsakomybs slyga, bet ir priemon atsakomybs
dydiui nustatyti. CK normose, reglamentuojaniose civilin atsakomyb, nustatyta, kad sutartins
atsakomybs atveju taikomos bendrosios civilins atsakomybs nuostatos, kurios leidia skolininko
atsakomyb mainti priklausomai nuo kreditoriaus kalts (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta
civilinje byloje UAB ,,Parama v. UAB ,,Klaipdos keliai, bylos Nr. 3K-3-370/2007).
i byl nagrinjs apeliacins instancijos teismas teisingai sprend, kad keliamas
atsakovo sutartins civilins atsakomybs klausimas, todl btina nustatyti jos slygas. Kasatorius
teigia, kad atsakovas neveik pakankamai apdairiai, kad sitikint, jog prekes turi teis priimti
asmuo, kuriam atsakovas jas perdav; dl neteist atsakovo veiksm, t. y. preki perdavimo
negaliotam asmeniui, iekovas patyr nuostolius. ie argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniame
skunde. Apeliacins instancijos teismo teisj kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo
ivada, kad iekovas nerod atsakovo neteist veiksm fakto. Kasacinio teismo teisj kolegija,
susipainusi su bylos mediaga, pirmosios ir apeliacins instancijos teism procesini sprendim,
ali procesini dokument turiniu, sprendia, jog pagrstas kasatoriaus argumentas, kad pirmiau
nurodyta ivada prieita teismams paeidus proceso teiss normas.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas, formuodamas teism praktik dl CPK norm,
reglamentuojani rodinjim ir rodym vertinim, aikinimo ir taikymo, ne kart yra paymjs,
kad rodym vertinimas pagal CPK 185 straipsn reikia, jog bet kokios informacijos rodomj
vert nustato teismas pagal vidin savo sitikinim, pagrst visapusiku ir objektyviu aplinkybi,
kurios buvo rodinjamos proceso metu, inagrinjimu, vadovaudamasis statymais. Pagal CPK 176
straipsnio 1 dal rodinjimo tikslas tai teismo sitikinimas, pagrstas byloje esani rodym
tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku, egzistuoja arba
neegzistuoja, t. y. fakt galima pripainti rodytu, jeigu byloje esani rodym, kuriuos
visapusikai vertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo sitikinimas, kad faktas buvo.
rodinjimo proceso baigiamasis etapas yra rodym vertinimas. vertindamas rodymus, teismas
turi sitikinti, ar pakanka rodym reikmingoms bylos aplinkybms nustatyti, ar tinkamai alims
buvo paskirstyta rodinjimo pareiga, ar rodymai turi ry su rodinjimo dalyku, ar jie leistini,
patikimi, ar nebuvo pateikta suklastot rodym, ar nepaneigtos pagal statymus nustatytos
prezumpcijos, ar yra prejudicini fakt; taip pat reikia vertinti kiekvien rodym ir rodym viset
(r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. vasario
15 d. nutart, priimt civilinje byloje A. M. v. DUAB Baltijos garantas, bylos Nr. 3K-3-98/2008;
2009 m. liepos 31 d. nutart, priimt civilinje byloje BUAB Vombatas v. A. ., bylos Nr. 3K-3-
335/2009; 2009 m. gruodio 22 d. nutart, priimt civilinje byloje A. I. G. v. Kauno miesto
savivaldyb, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutart, priimt civilinje byloje R. . v.
M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
Teismai sprend, kad iekovas nerod atsakovo neteist veiksm preki perdavimo
negaliotam asmeniui, vadovaudamiesi 2008 m. balandio 15 d. pakrovimo payma, liudytojo D. .
 8

paaikinimais, duotais 2011 m. birelio 17 d. teismo posdyje. Teisj kolegija paymi, kad pirmiau
nurodytas raytinis rodymas bei liudytojo parodymai nelaikytini pakankamais rodymais,
paneigianiais kasatoriaus argument dl atsakovo neteist veiksm atlikimo. Teismai nevertino, ar
atsakovas tinkamai atliko sutartin preki ikrovimopakrovimo sipareigojim, nenustat, ar jis
vykd bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai, t. y. pakrauti prekes tinkam
automobil, perduoti jas ir atitinkamus dokumentus galiotam asmeniui. Atkreiptinas dmesys tai,
kad pirmiau nurodytoje paymoje nenurodyta, kok automobil preks pakrautos i automobilio,
kuriuo jos buvo atgabentos atsakovui (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rayta abstraktaus
pobdio pastaba, kad pakrauta atsakovo atstovo nurodyt automobil; nenurodytas konkretus
nurodymus davs asmuo. Liudytojas D. . taip pat nepateik informacijos, kam konkreiai buvo
perduotos preks, kok automobil pakrautos. Esant nurodytoms aplinkybms teisj kolegija
sprendia, kad teismai paeid rodym tyrim ir vertinim reglamentuojanias teiss normas,
neatskleid bylos isprendimui reikming aplinkybi.
Be to, teisj kolegija laiko pagrstu kasatoriaus teigin, kad teismai nepagrstai
neisireikalavo jo praytos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00071-09 mediagos i Vilniaus apygardos
prokuratros. Apeliacins instancijos teismas, konstatuodamas, kad, neisireikalaudamas pirmiau
nurodytos ikiteisminio tyrimo, kuriame tiriamos kasatoriaus preki dingimo aplinkybs, mediagos,
pirmosios instancijos teismas nepaeid CPK 199 straipsnio nuostat, i ivad grind tuo, kad
kasatoriaus atstovas nenurod, kokias konkreias faktines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo
mediagos pagrindu bt galima nustatyti, nevardijo, kokie dokumentai turt bti ireikalauti.
Teisj kolegija negali sutikti su ia ivada. Remiantis kasacinio teismo iaikinimais, CPK 199
straipsnyje nustatyti raytini rodym rinkimo bdai yra dalyvaujanio byloje asmens pareigos
pateikti rodymus gyvendinimo iraika; rodym ireikalavimas yra viena i teismo
bendradarbiavimo su dalyvaujaniais byloje asmenimis form, siekiant tinkamai inagrinti byl
(CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama rodinjimo pareiga (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutart, priimt civilinje
byloje pagal pareikjo K. J. skund dl antstolio veiksm, bylos Nr. 3K-3-18/2008). I bylos
mediagos matyti, kad teismai nesilaik pirmiau nurodytos bendradarbiavimo pareigos, o
kasatoriaus praymas atmestas formalaus pobdio motyvais, nevertinus, jog byloje nra
pakankamai duomen, patvirtinani atsakovo sutartini (pakrovimo) sipareigojim tinkam
vykdym, o kasatorius siek pagrsti papildomais rodymais argumentus dl atsakovo neteist
veiksm buvimo fakto. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybms, raytini rodym ireikalavimo
klausimas sprstinas ne vien formaliai remiantis CPK 199 straipsnio 1 dalimi, bet ir vertinant
rodym neireikalavimo padarinius.
Pagal kasacinio teismo iaikinimus sprendimas (nutartis) atitinka teistumo ir pagrstumo
reikalavimus, jei teismas, isprsdamas byl, teisingai taiko materialiosios ir proceso teiss normas,
o padarytos ivados atitinka statymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikmingas aplinkybes ir
pagrstos atitinkamomis teiss normomis. Proceso teiss norm paeidimai, lemiantys neteising
bylos isprendim, sudaro pagrind auktesns instancijos teismui panaikinti byloje priimt teismo
sprendim (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. vasario 28 d. nutartis,
priimta civilinje byloje V. P. ir kt. v. UAB Tortela, bylos Nr. 3K-3-131/2008). Teismams
nenustaius pirmiau nurodyt bylos isprendimui reikming aplinkybi, paeidus proceso teiss
normas, reglamentuojanias rodym ireikalavim, rodinjim bei rodym vertinim, i byl
nagrinjusi teism sprendimai nelaikytini pagrstais.
Kadangi byloje nustatyt faktini aplinkybi nepakanka tam, kad apeliacins instancijos
teismo nutart bt galima pakeisti byl nagrinjant kasacine tvarka, tai byla perduotina iam
teismui i naujo sprsti klausim dl ikiteisminio tyrimo mediagos isireikalavimo, bylos
isprendimui reikmingos aplinkybs sutartini ikrovimo pakrovimo sipareigojim tinkamo
vykdymo aplinkybei nustatyti; esant poreikiui, atsakovo civilins atsakomybs slygoms ir
nuostoliams, vertinus paties kasatoriaus kalts buvim ar nebuvim, nustatyti.
 9

Dl kit kasacinio skundo ir atsiliepimo j argument, kaip neturini esmins reikms

nagrinjamos bylos teisiniam rezultatui, teisj kolegija nepasisako.

Dl bylinjimosi ilaid

Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. gruodio 6 d. paym apie ilaidas,

susijusias su procesini dokument teikimu, kasacinis teismas patyr 26,42 Lt toki ilaid.
Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grintina apeliacins instancijos teismui nagrinti i
naujo, ilaid, susijusi su procesini dokument teikimu, ali bylinjimosi ilaid atlyginimo
klausimas paliktinas sprsti apeliacins instancijos teismui kartu su kit bylinjimosi ilaid
paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2013 m. kovo 14 d.
nutart panaikinti ir perduoti iam teismui byl nagrinti i naujo.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo
primimo dienos.

Teisjai Birut Janaviit

Egidijus Lauikas

Juozas erknas