Originalūs straipsniai „Visuomenės sveikata”

SEKSUALINĖS PRIEVARTOS PADARINIAI IR JŲ SĄSAJOS SU

TRAUMOS ĮVEIKOS STRATEGIJOMIS PAAUGLYSTĖJE
Neringa Grigutytė, Gražina Gudaitė
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra

Santrauka
Straipsnyje nagrinėjami seksualinę prievartą patyrusioms ir nepatyrusioms merginoms paauglystėje būdingi elgesio
ir emociniai sunkumai bei jų sąsajos su traumos įveikos strategijomis, atsižvelgiant į vidinių struktūrų (ego stiprumo) ir
santykių su motina pobūdį. Siekiant atskleisti tarpusavio santykių specifiką ir gauti patikimesnius emocinių ir elgesio
sunkumų įvertinimus, tiriamos ne tik paauglės merginos, bet ir jų motinos. Tyrime dalyvavo 220 tiriamųjų: tiriamoji
grupė – po 30 seksualinę prievartą patyrusių merginų ir jų motinų bei lyginamoji grupė – po 80 seksualinės prievartos
nepatyrusių paauglių merginų ir jų motinų.
Visos tyrimo dalyvės pildė sociodemografinių duomenų anketą, trauminių įvykių sąrašą, santykių tarp mamos ir dukros
vertinimo anketą, paauglės – 11–18 metų jaunuolio savęs vertinimo lapą (YSR 11/18), traumos požymių klausimyną
(TSCC), psichosocialinį ego stiprumo klausimyną (PIES) ir įveikos strategijų klausimyną (COPE), jų motinos – 6–18
metų vaiko elgesio aprašą (CBCL 6/18).
Nustatyta, jog seksualinę prievartą patyrusių paauglių merginų ego yra silpnesnis, blogesni santykiai su motina, o
elgesio ir emocijų sunkumai yra labiau išreikšti nei seksualinės prievartos nepatyrusių paauglių merginų. Tai nesiskiria
vertinant ir pačių paauglių, ir jų motinų atsakymus.
Seksualinę prievartą patyrusių asmenų imtyje rastos nevienareikšmės sąsajos tarp emocinių ir elgesio sunkumų bei
įveikos strategijų. Teigiama koreliacija nustatyta tarp koncentravimosi į jausmus ir jų reiškimo, elgesio keitimo, alkoho-
lio, narkotikų ar vaistų vartojimo bei savęs kaltinimo įveikos strategijų ir internalių (nerimas, depresija, pyktis, potraumi-
nio streso sutrikimas, disociacija, mąstymo sunkumai, somatiniai skundai) bei eksternalių sunkumų (agresyvus elgesys,
taisyklių laužymas). Tarp planavimo įveikos strategijos ir somatinių skundų nustatyta neigiama koreliacija. Dėmesio
sunkumų ir socialinių sunkumų skalės rezultatai nekoreliavo nė su viena vertinta įveikos strategija.

Raktažodžiai: seksualinė prievarta, traumos įveika, elgesio ir emociniai sunkumai, ego stiprumas, santykiai su mo-
tina, paauglystė.

Įvadas liantis grėsmę vaiko išlikimui, sukrečiantis esminę

Seksualinė prievarta yra pati sunkiausia prievar-
tos prieš vaikus forma, sukelianti ne tik trumpalai-
kių padarinių, bet ir daranti įtaką visai asmenybės
raidai. Mokslinėje literatūroje keliama klausimų
apie traumų padarinių intensyvumą, veiksnius, tu-
rinčius įtakos traumų įveikai, ir efektyvios pagalbos
galimybę.
Apibrėžiant traumos sampratą išskiriami pirmi-
niai veiksniai – išorinis įvykis ir reakcija į tą įvykį.
Ar žmogus išgyvena traumą, priklauso nuo patirto
įvykio ir subjektyvios reikšmės, kuri suteikiama
tam įvykiui [1]. Vaikystėje patiriama seksualinė
prievarta yra laikoma trauminiu įvykiu, nes atitinka
visus trauminio įvykio požymius (ekstremalus, ke-
Adresas susirašinėti: Neringa Grigutytė,
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir
organizacinės psichologijos katedra,
Universiteto g. 9/1, 01513 Vilnius.
El. p. Neringa@children.lt
koncepcinę sistemą [1]) ir sukelia traumos simpto-
mų. Trauminiai įvykiai suardo įprastas rūpinimosi
sistemas, suteikiančias žmonėms kontrolės, susietu-
mo ir prasmės jausmą [2]. Patirta trauma labai giliai
paliečia santykių sistemą ir tapatumo suvokimą [3].
Seksualinė prievarta yra aktas, vykstantis palaikant
santykį su kitais žmonėmis, ir, pasak Herman, au-
koms sugrąžinti tapatumo jausmą „įmanoma tik to-
kiais būdais, kokiais jis buvo sukurtas, santykyje su
kitais“ [2, 85 p].
Literatūroje galima rasti trijų tipų seksualinės
prievartos prieš vaikus sampratas: vaikų teisių ap-
saugos, teisinės-kriminologinės (paprastai detaliai
nusakančios nusikalstamo elgesio veiksmus) ir
klinikinės (apimančios simptomus ir poveikį au-
kos asmenybei) [4]. Bene išsamiausią seksualinės
prievartos prieš vaikus apibrėžimą pateikia Pasau-
lio sveikatos organizacija: tai priklausomų raidos
požiūriu vaikų ir paauglių įtraukimas į seksualinę
veiklą, kuriai jie nėra pakankamai subrendę, kurią

56 2009/1(44)
„Visuomenės sveikata”
nevisiškai suvokia ir nesugeba tinkamai reaguoti,
kuri pažeidžia socialinius tabu ir ja kitas asmuo sie-
kia patenkinti savo seksualinius poreikius ar gauti
su šia sritimi susijusį pelną [5].
Kadangi skirtingos sampratos apima skirtingus
aspektus, tam, kad įvykis būtų laikomas seksualine
prievarta prieš vaikus, būtini du aspektai [6]:
1) seksualiniai veiksmai įtraukia vaiką. Dažniau-
siai išskiriama kontaktinė (pvz., lytinis aktas su
prasiskverbimu, glamonėjimas) ir nekontaktinė
(pvz., eksbicionizmas, vaikų išnaudojimas por-
nografijai) seksualinė prievarta;
2) prievartinės sąlygos: a) vaiko išnaudotojas yra
vyresnis ar labiau subrendęs, b) išnaudotojas
užima autoritetingą poziciją ar jis rūpinasi vai-
ku, c) seksualiniai veiksmai atliekami naudojant
prievartą, grasinimus, apgaulę (meluojant, kad
toks kontaktas vaikui yra nekenksmingas), arba
vaikas seksualiniam kontaktui negali duoti infor-
muoto sutikimo dėl amžiaus, jėgos skirtumo ar
santykių su suaugusiuoju pobūdžio.
Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, vai-
ku laikomas asmuo iki aštuoniolikos metų. Todėl
vaikų seksualinės prievartos terminas apima ir pa-
auglystės laikotarpiu (12–18 m.) patirtą bet kokią
seksualinės prievartos formą.
Vaikų seksualinės prievartos paplitimo vertini-
mas. Vaikų seksualinės prievartos tyrimuose meto-
dologiniai sunkumai prasideda nustatant, koks yra
šios problemos mastas [7]. Įvairių užsienio moksli-
ninkų darbuose pateikti tyrimų duomenys yra labai
prieštaringi ir varijuoja nuo 6 iki 62 proc. moterų
imties [6, 8, 9]. Lietuvoje atliktų tyrimų duome-
nys taip pat skirtingi ir svyruoja nuo 6 iki 40 proc.
Pavyzdžiui, Pakalniškienė su kolegomis [10] savo
darbe tyrė emocinės, fizinės ir seksualinės prievar-
tos traumatiškumo laipsnį ir nustatė, kad iš 300 tir-
tų vaikų seksualinę prievartą patyrė 19 (6,3 proc.).
2000–2001 m. atliktas sociologinis tyrimas atsklei-
dė, jog iki 10 proc. Lietuvos vaikų patiria įvairią
seksualinę prievartą [11], o 2004 m. atlikus tyrimą
apie paauglių požiūrį į seksualumą ir seksualinę
prievartą nustatyta, kad seksualinę prievartą patyrė
31 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių: 21 proc.
berniukų ir 40 proc. mergaičių [12].
Aptartų tyrimų duomenys gauti respondentams
anketose pažymint savo patirtį, o tai gerokai skiriasi
nuo oficialiosios statistikos (pvz., 2006 m. nuo sek-
sualinės prievartos nukentėjo 183 vaikai, 2007 m. –
171, o 2008 m. – 105 vaikai [13]). Didelius duomenų
svyravimus iš dalies galima paaiškinti skirtingais
Originalūs straipsniai
prievartos paplitimo vertinimo būdais [7] – ar įvykis
fiksuotas oficialioje suvestinėje, ar tik pats nuken-
tėjęs asmuo nurodo savo patirtį (bet apie įvykį ne-
buvo pranešta vaiko teisių apsaugos ar teisėsaugos
institucijoms). Paprastai tyrimuose remiamasi pačių
respondentų atsakymais apie patirtą prievartą, esant
tikimybei, jog dalis apklaustųjų yra patyrę prievartą,
bet to nenurodo, arba atvirkščiai. Siekiant užtikrinti
didesnį duomenų patikimumą, šiame tyrime naudoti
abu informacijos šaltiniai – atrinkti tik tie tiriamieji,
kurie ir patys pažymėjo, jog yra patyrę seksualinę
prievartą, ir buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas.
Seksualinės prievartos padariniai. Analizuojant
mokslinę literatūrą atskleidžiama įvairovė emoci-
nių, kognityvinių, fizinių ir elgesio sunkumų, susiju-
sių su vaikystėje patirta seksualine prievarta [1, 10,
14, 15]: nerimas, depresija, save žalojantis elgesys,
alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, diso-
ciacija, tarpasmeninių santykių sutrikimai, valgymo
sutrikimai, suprastėjęs mokymasis, stigmatizacijos,
kaltės, kitoniškumo ir izoliacijos jausmai ir kt. Yra
įvairių bandymų klasifikuoti ir aprašyti prievartos pa-
darinius. Dažniausiai autoriai pagal poveikio pobūdį
linkę skirti dvi padarinių grupes: trumpalaikiai, lo-
kalizuoti ar situaciniai sunkumai (pvz., somatiniai
nusiskundimai, miego sutrikimai, socialinio funk-
cionavimo pablogėjimas ir pan.) ir ilgalaikiai padari-
niai, kurie sutrikdo raidą (depresija, nerimo būsenos,
perdėtas pavojų budrumas, seksualinės disfunkcijos,
negebėjimas džiaugtis ir pan.). Ilgalaikiai padariniai
būdingi daugumai seksualinės prievartos aukų ir
atspindi pirminės reakcijos ir su prievarta susijusio
prisitaikymo poveikį psichologinei asmens raidai ir
asmenybės formavimuisi [1, 14, 16].
Seksualinės prievartos traumos padariniai gali
būti fiksuojami gydymo institucijų, nors tyrimuo-
se dažniausiai remiamasi respondentų atsakymais
apie savijautą. Šiame tyrime traumos simptomams
matuoti taip pat naudojami klausimynai, tačiau, sie-
kiant gauti patikimesnių rezultatų, savijautą vertina
ne tik paauglės merginos, bet ir jų motinos.
Mokslininkai bandė išskirti veiksnius, kurie gali
būti susiję su traumos įveika ir simptomų pasireiš-
kimo trukme, tokius kaip vaiko amžius, prievartos
trukmė ir pan. Tačiau į klausimą, nuo ko priklau-
so traumos simptomų pasireiškimo stiprumas ir
jų trukmė, nėra vienareikšmio atsakymo. Kadangi
vaikystėje patirtos seksualinės prievartos trauma
sutrikdo adaptacijos procesą ir neišvengiamai pa-
žeidžia santykius, analizuosime traumos padarinių
įveiką atsižvelgdami į tarpusavio santykius.
2009/1(44) 57
 Originalūs straipsniai
Artimųjų santykių svarba seksualinės prievartos
traumos įveikai. Tyrimais nustatyta, kad išgijimo
laikas po traumos priklauso nuo asmens artimųjų
santykių kokybės [2]. Palaikanti šeima, jų rūpestis ir
parama gali padėti aukai įveikti traumą, adaptuotis
gyvenime. Kitų žmonių teikiamas palaikymas gali
sušvelninti traumos poveikį, o priešiška ir neigia-
ma reakcija gali padidinti žalą ir sustiprinti traumos
sindromą [17].
Motinos reakcija į atsiskleidimą ir parama savo
vaikui, patyrusiam seksualinę prievartą, yra vie-
nas reikšmingiausių veiksnių traumos padarinių
pasireiškimo ir įveikos procese, nes ir pats trau-
muojantis seksualinės prievartos įvykis vaikys-
tėje, ir adaptacijos procesas po įvykio reikalauja
daug vaiko jėgų [18]. Tačiau analizuojant tyrimus
pasigendama detalesnės analizės, kokios savybės
būdingos geresniems santykiams su motina, ypač
paauglystėje. Keliamos prielaidos, jog ilgalaikiai
seksualinės prievartos padariniai yra gerokai ma-
žesni ir silpniau išreikšti tų vaikų imtyse, kurių
santykiai su motinomis yra palaikantys ir teikian-
tys pasitikėjimo.
Ego stiprumo svarba tarpusavio santykiams
ir traumos įveikai. Vienas iš svarbių dalykų, nuo
kurio priklauso tarpusavio santykiai, yra asmens
vidinės struktūros [3]. Šiame darbe pasirinkome
tyrinėti paauglių ego stiprumą, nes būtent ego
atsakingas už aukščiau aptartus veiksnius, kurie
svarbūs patyrus prievartą – santykių diferenciaciją
ir asmens savijautą, psichosocialinę sveikatą ir ge-
bėjimą adaptuotis.
Įvairios teorijos apibrėžia, kas yra ego. Paprastai
ego suprantamas kaip darinys, organizuojantis, in-
tegruojantis, diferencijuojantis ir transformuojantis
patyrimą. Ego leidžia pamatyti visumą, suteikia pa-
sirinkimo galimybę kuriant santykius [3]. Ego funk-
cionavimas padeda užtikrinti individo prisitaikymą
prie vidinės tikrovės ir išorinio pasaulio. Tai ego
daro pasitelkdamas savo funkcijas (pvz., impulsų ir
afektų kontrolė, sintetinis integracinis funkcionavi-
mas ir kt.). Visos ego funkcijos ir efektyvi jų tarpu-
savio sąveika yra svarbios sėkmingai ego raidai nuo
pat gimimo ir vėlesniam adaptyviam funkcionavi-
mui bei pusiausvyrai atkurti [21].
Analizei pasirinkome Eriksono psichosocialinę
raidos teoriją, pagal kurią ego – tai „vidinė insti-
tucija“, išsirutuliojusi, kad palaikytų vidinę asmens
tvarką, kuri yra visokeriopos išorinės tvarkos pa-
grindas [19]. Šioje teorijoje išskiriami 8 asmeny-
bės vystymosi etapai, kurių kiekvienam būdinga
58 2009/1(44)
„Visuomenės sveikata”
atitinkama krizė. Ego stiprumas yra visų raidos
stadijų pozityvios įveikos padarinys. Viltis, valia,
tikslas, kompetencija, ištikimybė, meilė, rūpestis ir
išmintis yra tie ego stiprumo komponentai, kurie
svarbūs sėkmingam asmens funkcionavimui visais
gyvenimo etapais. Tačiau kiekvienas jų atskirai yra
svarbesnis sėkmingam tam tikros psichosocialinės
stadijos sprendimui.
Paauglystėje asmuo yra tapatumo – vaidmenų
sumaišties stadijoje, kurią sėkmingai išsprendus
atsiranda ego stiprumas – ištikimybė arba atsida-
vimas (t. y. gebėjimas būti ištikimam nepaisant
neišvengiamų prieštaravimų vertybių sistemoje)
[20]. Pagrindinė ego raidos užduotis paauglystėje –
atkurti psichikos pusiausvyrą, kad susiformuotų
unikalus ir individualus tapatumo jausmas ir inte-
gruota charakterio struktūra [21]. Kaip bus įveikta
tapatumo krizė, priklauso nuo to, kaip asmeniui
pavyko nugalėti ankstesniųjų stadijų krizes. Net
jeigu ankstesnių raidos etapų krizės buvo sėkmin-
gai įveiktos, patirta seksualinė prievarta gali sukel-
ti ar paaštrinti tam tikrus sunkumus, sutrikdyti as-
mens tapatumo ir santykių su kitais formavimąsi.
Eriksono teorija ir jos pagrindu sudarytas tyrime
naudojamas ego stiprumo klausimynas [20] leidžia
įvertinti ne tik bendrą ego stiprumą, bet ir atskirus
jo komponentus, kurie yra svarbesni skirtingais
amžiaus tarpsniais.
Seksualinės prievartos traumos įveika. Tyrimais
atskleista, jog adaptacijos procese po traumos svar-
bi įveika – nuolat besikeičiančios kognityvinės ir el-
gesio pastangos, siekiant susitvarkyti su specifiniais
išoriniais ir (ar) vidiniais reikalavimais, kurie indivi-
do suvokiami kaip viršijantys turimus išteklius [22].
Analizuojant ego ir įveikos santykį atskleista, jog
brandesnės ego funkcijos susijusios su adaptyves-
nių įveikos strategijų naudojimu, ir priešingai – su-
trikusios ego funkcijos yra susijusios su dažnesniu
mažiau adaptyvių įveikos strategijų taikymu [21].
Traumos įveika ir naudojamos įveikos strategijos
analizuojamos remiantis Lazarus su Folkman sukur-
tu kognityvinio įvertinimo ar įveikos modeliu [22].
Įveikos strategija suvokiama kaip konkreti emocinė,
kognityvinė ar elgesio pastanga, kuri priklausomai
nuo jos tikslo arba reguliuoja emocinį atsaką į stre-
sinę situaciją, arba tiesiogiai keičia pačią situaciją.
Autoriai sukūrė klausimyną įveikai vertinti ir visas
įveikos strategijas skirstė į adaptyvias ir neadaptyvias
bei nukreiptas į emocijas arba į problemos sprendi-
mą [23]. Tobulindami savo teoriją autoriai atsisakė
skalių skirstymo į problemas nukreipto ar į emocijas
„Visuomenės sveikata”
nukreipto įveikos elgesio [24], analizuodami konkre-
čioje situacijoje naudojamus įveikos būdus.
Įveika nebūtinai yra tik efektyvi elgsena. Įveikos
strategija laikomi visi asmens veiksmai tam tikro-
je situacijoje [25]. Paprastai naudojamos skirtingos
strategijos skirtingose situacijose priklausomai nuo
vaiko išsivystymo, patiriamo streso, pasiruošimo
stresiniam įvykiui, emocinės asmens būsenos, kitų
žmonių paramos ir panašiai. Ne visi įveikos būdai
yra vienodai efektyvūs skirtingose situacijose [1].
Apžvelgiant literatūrą pastebima prieštaravimų,
kurios strategijos yra efektyvesnės traumos įvei-
kos atveju. Pavyzdžiui, vengimo strategija gali būti
efektyvi kurį laiką, nors paprastai yra susijusi su la-
biau išreikštais potrauminiais simptomais ar net gali
sukelti įkyrių minčių [25, 26]. Dažniausiai manoma,
kad didesnis į problemą nukreiptų strategijų naudo-
jimas yra susijęs su geresniu prisitaikymu. Nustaty-
ta, kad paaugliai, kurie daugiau naudojosi aktyviais
nei pasyviais įveikos metodais, patyrė mažiau streso
ir buvo labiau prisitaikę gyvenime [27].
Lazarus ir Folkman [22] nuomone, nė viena
strategija pati savaime „nėra geresnė už kitą“. Apie
strategijos efektyvumą ir tinkamumą galime spręsti
pagal jos situacinius rezultatus ir ilgalaikius pada-
rinius. Kadangi įveikos būdų yra daug, asmuo tam
tikroje situacijoje renkasi, koks elgesys bus efek-
tyviausias kilusiems sunkumams įveikti. Nors
simptomų išreikštumas ir paauglio prisitaikymo
sunkumai, patyrus seksualinę prievartą, pasireiškia
labai individualiai, atlikti darbai rodo, kad yra ryšys
tarp traumos padarinių intensyvumo ir naudojamų
įveikos strategijų [26].
Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Aukščiau aptarta, jog
seksualinės prievartos traumos padariniai paauglys-
tėje priklauso ne tik nuo naudojamų traumos įveikos
1 lentelė. Tyrimo dalyvių – paauglių merginų sociodemografinė charakteristika
Paauglės merginos Patyrusios seksualinę prievartą
Dalyvių skaičius 30
Dalyvių amžius (vidurkis, m.) 15,4 (nuo 13 iki 18 m.)
26 lietuvių (86,6 proc.)
Gimtoji kalba 2 rusų (6,7 proc.)
2 lenkų (6,7 proc.)
Vaikų skaičius šeimoje
2,7 (1–7)
(vidurkis)
Su abiem tėvais – 15 (50 proc.)
Gyvena Vienu iš tėvų – 12 (40 proc.)
Kita – 3 (10 proc.)
Originalūs straipsniai
strategijų, bet ir nuo keliamos anksčiau moksliniais
tyrimais netikrintos prielaidos apie jų sąsajas su vi-
dinėmis asmens struktūromis (ego stiprumu) ir su
išorinių santykių kokybe (tarp motinų ir dukrų).
Siekiant atskleisti tarpusavio santykių specifiką ir
gauti patikimesnius emocinių ir elgesio sunkumų
įvertinimus, tiriamos ne tik paauglės merginos, pa-
tyrusios ir nepatyrusios seksualinės prievartos, bet ir
jų motinos. Šio tyrimo tikslas – atskleisti seksuali-
nės prievartos traumos įveikos ir traumos padarinių
ryšį, atsižvelgiant į vidinių struktūrų (ego stiprumo)
ir santykių su motina charakteristikas. Keliamos
prielaidos, kad: 1) seksualinę prievartą patyrusių
paauglių merginų ego yra silpnesnis, blogesni san-
tykiai su motina, o elgesio ir emocijų sunkumai yra
labiau išreikšti nei seksualinės prievartos nepatyru-
sių paauglių merginų; 2) yra ryšys tarp atskirų trau-
mos įveikos strategijų ir traumos padarinių: vienos
įveikos strategijos yra svarbesnės seksualinės prie-
vartos padariniams (emociniams ir elgesio sunku-
mams) įveikti nei kitos.
Metodika
Dalyviai. Tyrime dalyvavo 220 tiriamųjų: 110 pa-
auglių merginų nuo 13 iki 18 metų ir jų motinos. Tiria-
mąją grupę sudarė 30 seksualinę prievartą patyrusių
merginų ir jų motinų. Seksualinės prievartos patirtis
nustatoma dviem būdais: dėl patirto nusikaltimo buvo
pradėtas baudžiamasis procesas ir tiriamosios nurodė,
jog yra patyrusios seksualinę prievartą. Lyginamąją
grupę sudarė 80 seksualinės prievartos nepatyrusių
paauglių merginų ir jų motinų. Lyginamosios grupės
paauglės merginos atrinktos taip, kad atitiktų tiria-
mąją grupę pagal amžių, gyvenamąją vietą ir šeimos
sudėtį. Paauglių merginų sociodemografinės charak-
teristikos skirtingose grupėse pateiktos 1 lentelėje.
Nepatyrusios seksualinės prievartos
80
15,8 (nuo 13 iki 18 m.)
74 lietuvių (92,5 proc.)
2 rusų (2,5 proc.)
4 lenkų (5,0 proc.)
2,3 (1–5)
Su abiem tėvais – 56 (70 proc.)
Vienu iš tėvų – 17 (21,25 proc.)
Kita – 7 (8,75 proc.)
2009/1(44) 59
 Originalūs straipsniai „Visuomenės sveikata”

2 lentelė. Tiriamosios grupės paauglių merginų seksualinės prievartos charakteristikos

Seksualinės prievartos
trauma Tiriamųjų Prieš kiek Laiko Pirmas
Prievartautojo
amžius, laiko patirta tarpas, kada žmogus,
Seksualinės ryšiai su auka
Tiriamųjų metais prievarta pasakė apie kuriam pasakė
prievartos (proc.)
skaičius (vidurkis) (vidurkis) prievartą apie prievartą
pobūdis
Seksualinis 24 14,3 1,8 m. Nepažįstamas – 25 Min. – iškart Mamai – 8
prievartavimas (80 proc.) Pažįstamas – 50 Maks. – 2 m. Kt. šeimos
Min. – 13 Min. – 1 m.
Šeimos narys – 25 nariams – 6
Maks. – 18 Maks. – 3 m.
Draugams – 6
Kaimynams – 2
Kita – 2
Bandymas 3 14,7 2 m. Pažįstamas – 66,7 Iškart Mamai – 2
išprievartauti (10 proc.) Šeimos narys – 33,3 Kaimynams – 1
Min. – 13 Min. – 1 m.
Maks. – 16 Maks. – 3 m.

Seksualinis 3 15,3 2 m. Pažįstamas – 66,7 Min. – iškart Mamai – 1

tvirkinimas (10 proc.) Šeimos narys – 33,3 Maks. – 1 m. Draugams – 1
Min. – 13 Min. – 1 m.
Kita – 1
Maks. – 17 Maks. – 3 m.

Iš viso 30 15,1 2 m. Nepažįstamas – 20 Min. – iškart Mamai – 11

Pažįstamas – 53,3 Maks. – 2 m. Kt. šeimos
Min. – 13 Min. – 1 m. Šeimos narys – 26,7 nariams – 6
Maks. – 18 Maks. – 3 m. Draugams – 7
Kaimynams – 3
Kita – 3

Tiriamosios grupės paauglių merginų seksualinės prie-
vartos charakteristikos pateiktos 2 lentelėje.
Įvertinimo būdai. Paauglės merginos pildė so-
ciodemografinių duomenų (amžius, klasė, kurioje
mokosi, šeimos sudėtis ir kt.) anketą ir patirtų trau-
minių įvykių sąraše pažymėjo, kuriuos įvykius yra
patyrusios. Trauminių įvykių sąraše yra pateikta
20 įvykių (pvz., autoavarija, skyrybos, šeimos nario
netektis), du iš jų – seksualinė prievarta ir išprievar-
tavimas. Tiriamojoje grupėje buvo analizuojami tik
tų merginų, kurios pažymėjo bent vieną iš šių įvykių,
duomenys. Lyginamosios grupės tiriamųjų, kurios
pažymėjo, kad yra patyrusios seksualinę prievartą ar
išprievartavimą, duomenys nebuvo įtraukti į tyrimą.
Vaikų elgesio ir emociniai sunkumai vertinami
dviem Achenbacho empiriškai pagrįsto vertinimo
(АSEBA, Achenbach System of Empirically Based
Assesment) grupės klausimynais: 11–18 metų jau-
nuolio savęs vertinimo lapas (Youth Self Report, YSR
11/18) ir 6–18 metų vaiko elgesio aprašas (Child
Behavior Checklist, CBCL 6/18), kurį pildo tėvai.
Šie klausimynai leidžia sudaryti paauglių adapty-
vaus elgesio ir psichopatologijos profilius. Klausi-
mynai standartizuoti, pritaikyti Lietuvos populiacijai,
nustatytos normos, ribinio ir nuokrypio įverčiai [28].
Naudojant šį klausimyną galima įvertinti aštuonis
sindromus: nerimastingumo / depresiškumo, užsis-
klendimo / depresiškumo, somatinių skundų, sociali-
nių sunkumų, mąstymo sunkumų, dėmesio sunkumų,
taisyklių laužymo ir agresyvaus elgesio. Klausimyne
papildomai išskiriamos internalių problemų (apiman-
čių nerimastingumo / depresiškumo, užsisklendimo /
depresiškumo bei somatinių skundų skalių rezultatus)
ir eksternalių problemų (apimančių agresyvaus elge-
sio ir taisyklių laužymo skalių rezultatus) skalės. Taip
pat sumuojant visų teiginių atsakymus, skaičiuoja-
mas bendras visų skalių įvertis. Vertinama, kaip apra-
šomas elgesys tinka per paskutiniuosius du mėnesius.
Gauti skalių vidinio suderinamumo rodikliai yra gana
aukšti (Cronbacho alpha svyruoja nuo 0,73 iki 0,84)
[28]. Šio tyrimo imtyje daugelio skalių Cronbacho
alpha rodiklis yra gana geras – svyruoja nuo 0,72 iki
0,88. Tik dėmesio sunkumų skalės paauglių merginų
imtyje vidinis suderinamumas prastesnis, bet pakan-
kamas (Cronbacho alpha lygi 0,61).
Siekiant atskleisti specifinius seksualinės prie-
vartos padarinius, naudotas Traumos požymių klau-
simynas vaikams (TSCC). Briere ir kolegos naudojo

60 2009/1(44)
„Visuomenės sveikata”
klausimyną vaikystės traumoms, tarp jų ir seksuali-
nei prievartai, įvertinti. Autoriai yra sudarę normas
8–16 metų vaikams, nors patį testą taiko ir vyres-
niems. Klausimyną sudaro 54 teiginiai. Išskiriamos
skalės, nustatančios depresijos, nerimo, pykčio, po-
trauminio streso sutrikimo, disociacijos, seksualinio
susidomėjimo lygį. Seksualinio susidomėjimo (con-
cern) skalė – tai seksualinės mintys ar jausmai, kurie
pasireiškia anksčiau nei įprastai ar su didesniu inten-
syvumu, seksualiniai konfliktai, neigiamos reakcijos
į seksualinį stimulą, baimė, kad gali būti seksualiai
išnaudojamas. Ši skalė susideda iš dviejų subskalių –
seksualinio susirūpinimo (preoccupation) ir seksua-
linio distreso. Be 6 skalių yra vertinami 8 kritiniai
klausimai: 1. Noriu susižeisti; 2. Noriu sužeisti kitą
žmogų; 3. Bijau vyrų; 4. Bijau moterų; 5. Nepasiti-
kiu žmonėmis, nes jie gali norėti sekso; 6. Įsiveliu
į muštynes; 7. Bijau, kad kas nors mane nužudys;
8. Noriu nusižudyti. Klausimynas naudotas Lietuvoje
siekiant nustatyti ryšį tarp vaikų patirtos prievartos ir
jų traumavimo laipsnio [10]. Skirtingų skalių vidinio
suderinamumo rodikliai gana geri – Cronbacho alpha
tiriamojoje imtyje svyruoja nuo 0,73 iki 0,86. Konver-
gentinis validumas tarp TSCC ir CBCL 6/18 geras –
stipri ar vidutinė koreliacija tarp atskirų klausimynų
skalių (pvz.: koreliacija yra stipri tarp CBCL neri-
mastingumo / depresiškumo skalės ir TSCC nerimo
skalės (0,73) bei TSCC depresiškumo skalės (0,80);
stipri koreliacija tarp CBCL internalių problemų ska-
lės ir TSCC bendro balo – koreliacijos koeficientas
lygus 0,79).
Psichosocialinis ego stiprumo klausimynas (PIES,
Psychosocial Inventory of Ego Strengths), sukurtas
Markstrom su kolegomis [20], remiantis Eriksono
psichosocialine raidos teorija, yra skirtas paaugliams
ir suaugusiems asmenims. Klausimyne yra 64 teigi-
niai, sudarantys 8 ego stiprumo skales (vilties, valios,
tikslo, kompetencijos, ištikimybės, meilės, rūpesčio
ir išminties). Kiekvieną skalę sudaro aštuoni teigi-
niai. Kiekvienas teiginys yra įvertinamas 5 balų skale
(5 – teiginys man labai gerai tinka, 1 – teiginys man
netinka). Taip pat gali būti apskaičiuojamas bendras
ego stiprumo balas. Šis klausimynas buvo pagrįstas
nustatant pakankamą jo validumą ir patikimumą, nu-
statytas aštuonių skalių ir bendro balo vidinis suderi-
namumas [20]. Gautas autorių leidimas klausimyną
išversti į lietuvių kalbą ir pirmą kartą naudoti tiriant
lietuvišką populiaciją. Skirtingų skalių vidinis pati-
kimumas tiriamojoje imtyje matuojant Cronbacho
alpha svyruoja nuo 0,55 iki 0,60 ir yra tinkamas sta-
tistinei analizei [29].
Originalūs straipsniai
Siekiant įvertinti tarpusavio santykius tarp pa-
auglių merginų ir jų motinų, buvo sudaryta anketa,
kuri remiasi semantinio diferencialo principais, kai
vertinti pateikiama sąvoka ar žodžių grupė ir polia-
rinių būdvardžių / apibūdinimų poros. Paauglėms
merginoms pateikiama stimulinė sąvoka „Santykiai
su mama“, motinoms – „Santykiai su dukra“. Pra-
diniame anketos variante pateikiami 23 poliariniai
apibūdinimai, parinkti remiantis literatūros analize
ir žvalgomuoju tyrimu, kai dažniausiai pasitaikantys
atsakymai įtraukiami į skalės sudėtį. Atlikus fak-
torinę analizę, palikta 14 poliarinių apibūdinimų
(santykiai: tvirti – nepatvarūs, keliantys pasitenkini-
mą – keliantys nusivylimą, verti pasitikėjimo – neverti
pasitikėjimo, įdomūs – nuobodūs, laisvi – suvar-
žyti, pastovūs – nenuspėjami, lankstūs – inertiš-
ki, nuoširdūs – nenuoširdūs, gilūs – paviršutiniški,
reikšmingi – nesvarbūs, stiprūs – silpni, aiškūs – mi-
gloti, švelnūs – šiurkštūs, daug meilės – daug nie-
kinimo), kurie sudaro vieną faktorių. Tiriamosios
imties Cronbacho alpha – 0,93.
Įveikos strategijų klausimynas (COPE), sukurtas
Carver ir bendraautorių, skirtas asmens adaptacijos
ypatumams tirti ir individo naudojamoms traumos
įveikos strategijoms įvertinti. Tyrime naudojama visa
klausimyno versija [20], kuria tiriama 15 įveikos
strategijų: aktyvi įveika, planavimas, atidėta įveika,
pozityvus perinterpretavimas ir augimas, socialinės
emocinės paramos siekimas, socialinės instrumen-
tinės paramos siekimas, priėmimas, atsigręžimas į
religiją, neigimas, koncentravimasis į jausmus ir jų
išreiškimas, elgesio keitimas, mąstymo keitimas, vei-
klos, nesusijusios su įveika, nuslopinimas, humoras,
alkoholio, narkotikų arba vaistų vartojimas. Kiekvie-
ną skalę sudaro 4 klausimai. Kadangi autorius leido
tyrimo tikslais naudoti visas ar atsirinkti tam tikras
įveikos strategijų skales [20], prie klausimyno pridė-
ta iš sutrumpinto COPE varianto paimta savęs kalti-
nimo skalė, kurią sudaro du teiginiai („Aš kaltinau
save už tai, kas įvyko“ ir „Aš kritiškai save vertinau
už tai“). Kiekvienas teiginys vertintas 4 balų skale
nuo „niekada“ iki „labai dažnai“.
Kai kurių tyrimų duomenimis, klausimynas gali
būti naudojamas ir paaugliams. Ankstesnė klausimy-
no versija buvo naudota Lietuvoje paauglių imčiai
[21, 30]. Cronbacho alpha skirtingoms skalėms tiria-
mojoje imtyje svyruoja nuo 0,58 iki 0,91.
Tyrimo eiga. Tiriamosios grupės dalyvės buvo
atrinktos tyrimui remiantis VšĮ „Vaiko namo“, VUVL
Vaiko raidos centro ir policijos institucijų duomeni-
mis. Prieš pradedant tyrimą gautas žodinis paauglių
2009/1(44) 61
 Originalūs straipsniai
merginų ir raštiškas jų motinų leidimas dalyvauti ty-
rime. Lyginamosios grupės dalyvės buvo apklau-
siamos Vilniaus, Utenos, Šalčininkų, Baisogalos ir
Svėdasų mokyklose, gavus mokyklos administraci-
jos leidimą atlikti tyrimą. Paauglės merginos anke-
tas užpildydavo mokykloje, o jų mamos – namuose
ir grąžindavo anketas tyrėjai užklijuotame voke.
Tyrime dalyvavo tik tos paauglės merginos, kurių
motinos taip pat sutiko dalyvauti tyrime. Tyrimo
dalyvės paauglės pildė sociodemografinių duomenų
anketą, trauminių įvykių sąrašą, 11–18 metų jaunuo-
lio savęs vertinimo lapą, traumos požymių klausimy-
ną, psichosocialinį ego stiprumo klausimyną, santykių
su mama anketą ir įveikos strategijų klausimyną.
Motinos pildė sociodemografinių duomenų anketą,
trauminių įvykių sąrašą, santykių su dukra vertinimo
anketą ir 6–18 metų vaiko elgesio aprašą.
Rezultatai
Tyrime buvo keliama prielaida, jog seksualinę
prievartą patyrusių paauglių merginų ego yra silpnes-
nis, blogesni santykiai su motina, o elgesio ir emocijų
1,5 2 2,5 3 3,5
Laisvi
Švelnūs
Tvirti
Keliantys pasitenkinimą
Verti pasitikėjimo
Įdomūs
Pastovūs
Lankstūs
Nuoširdūs
Gilūs
Reikšmingi
Stiprūs
Daug meilės
Merginos / tiriama gr. Merginos / lyginamoji gr.
Motinos / tiriama gr. Motinos / lyginamoji gr.
1 pav. Paauglių merginų ir motinų tarpusavio santykių vertinimo palyginimas tarp grupių
62 2009/1(44)
„Visuomenės sveikata”
sunkumai yra labiau išreikšti nei seksualinės prievar-
tos nepatyrusių paauglių merginų. Prielaida pasitvir-
tino (taikytas Mano, Vitnio ir Vilkoksono rangų sumų
kriterijus nepriklausomoms imtims). Analizuojant
psichosocialinio ego stiprumo klausimyno rezultatus,
statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta tik ver-
tinant meilės ir rūpesčio skales. Visais kitais atvejais
lyginamosios grupės įvertinimai buvo aukštesni. Re-
zultatai (rangų vidurkiai ir p reikšmės) pateikiamos
3 lentelėje.
Norėdami palyginti patyrusių ir nepatyrusių sek-
sualinės prievartos merginų santykius su motinomis,
analizavome įvertinimų sklaidą semantinio diferen-
cialo skalėje. Nustatyta, kad paauglės merginos,
patyrusios ir nepatyrusios seksualinės prievartos,
statistiškai skirtingai vertina santykius su motinomis
(p=0,002, vidutiniai rangai tiriamojoje grupėje – 70,29,
lyginamojoje grupėje – 49,46). Panašūs rezultatai
gauti ir apklausus merginų motinas (p=0,002, viduti-
niai rangai tiriamojoje grupėje – 70,05, lyginamojoje
grupėje – 49,54). Ir seksualinę prievartą patyrusios
merginos, ir jų motinos tarpusavio santykius vertina
Suvaržyti
Šiurkštūs
Nepatvarūs
Keliantys nusivylimą
Neverti pasitikėjimo
Nuobodūs
Nenuspėjami
Inertiški
Nenuoširdūs
Paviršutiniški
Nesvarbūs
Silpni
Daug niekinimo
„Visuomenės sveikata” Originalūs straipsniai

kaip labiau nepatvarius, keliančius nusivylimą, labiau kritinių klausimų – noriu sužeisti kitą žmogų ir bijau
nuobodžius, suvaržytus, nenuspėjamus, nevertus pa- moterų. Gauti rezultatai (vidutiniai rangai ir p reikš-
sitikėjimo, labiau paviršutiniškus, nenuoširdžius, mės) pateikiami 4 ir 5 lentelėse.
silpnus, miglotus, šiurkščius ir kupinus niekinimo,
palyginti su lyginamąja grupe. Duomenys pateikti
1 paveiksle. 3 lentelė. Psichosocialinio ego stiprumo klausimyno rezul-
Tiriant elgesio ir emocinius sunkumus grupėse, tatų palyginimas tarp grupių (naudojant Mano, Vitnio, Vil-
koksono rangų sumų kriterijus nepriklausomoms imtims)
nustatyta, kad seksualinę prievartą patyrusios paauglės
jų turi daugiau, palyginti su seksualinės prievartos ne-
Psichosocialinio Vidutiniai rangai
patyrusiomis bendraamžėmis. Šie rezultatai sutampa ego stiprumo p
analizuojant tiek pačių merginų, tiek jų motinų verti- klausimyno Tiriamoji Lyginamoji reikšmės
nimus. Seksualinę prievartą patyrusioms merginoms skalės gr. gr.
būdingesnis nerimas, depresija, pyktis, potrauminio Vilties 38,90 61,73 0,001*
streso sutrikimas, disociacija, seksualinis susidomėji-
mas, mąstymo, dėmesio ir socialiniai sunkumai, taip Valios 32,63 64,08 0,000*
pat internalios (apimančios nerimastingumo / depre- Tikslo 40,00 61,31 0,002*
siškumo, užsisklendimo / depresiškumo bei somatinių
Kompetencijos 43,45 60,02 0,015*
skundų skalių rezultatus) ir eksternalios (apimančios
agresyvaus elgesio ir taisyklių laužymo skalių rezul- Ištikimybės 44,05 59,79 0,021*
tatus) problemos. Tiriant kritinius klausimus (TSCC), Meilės 53,82 56,13 0,734
seksualinę prievartą patyrusios merginos statistiškai
Rūpesčio 52,35 56,68 0,525
reikšmingai daugiau nei seksualinės prievartos nepa-
tyrusios bendraamžės nori susižeisti, bijo vyrų, ne- Išminties 36,88 62,48 0,000*
pasitiki žmonėmis, nes jie gali norėti sekso, įsivelia Bendrasis balas 37,43 62,28 0,000*
į muštynes, bijo, kad kas nors nužudys, ir nori nu-
sižudyti. Statistinių skirtumų nepastebėta tarp dviejų * Statistiškai reikšmingi skirtumai, kai p < 0,05

4 lentelė. Emocinių ir elgesio sunkumų palyginimas tarp grupių (naudojant Mano, Vitnio, Vilkoksono rangų sumų kriteri-
jus nepriklausomoms imtims)

Merginų vertinimai Motinų vertinimai

Vidutiniai rangai Vidutiniai rangai
АSEBA skalės
Tiriamoji gr. Lyginamoji gr. p reikšmės Tiriamoji gr. Lyginamoji gr. p reikšmės

Nerimastingumo /
77,93 47,09 0,000* 76,65 46,78 0,000*
depresiškumo
Užsisklendimo /
71,63 49,45 0,001* 73,97 47,80 0,000*
depresiškumo
Somatinių skundų 69,78 49,64 0,003* 66,30 50,71 0,021*
Socialinių sunkumų 73,67 48,69 0,000* 73,92 47,82 0,000*
Mąstymo sunkumų 65,30 51,83 0,048* 70,90 48,96 0,001*
Dėmesio sunkumų 75,57 47,98 0,000* 76,58 46,80 0,000*
Agresyvaus elgesio 70,50 49,88 0,000* 75,62 47,17 0,000*
Taisyklių laužymo 73,58 48,72 0,002* 82,47 44,57 0,000*
Internalių sunkumų 76,17 47,33 0,000* 75,52 47,21 0,000*
Eksternalių sunkumų 73,35 48,81 0,000* 80,65 45,26 0,000*
Bendrų sunkumų 76,62 47,16 0,000* 79,60 45,66 0,000*
* Statistiškai reikšmingi skirtumai, kai p < 0,05

2009/1(44) 63
 Originalūs straipsniai „Visuomenės sveikata”

Tikrinant antrąją prielaidą, jog yra ryšys tarp ats- 5 lentelė. Traumos simptomų klausimyno vaikams atskirų
kirų traumos įveikos strategijų ir traumos padarinių, skalių rezultato ir bendro klausimyno balo palyginimas
pirmiausiai nustatyta, kad seksualinės prievartos tarp grupių
traumą patyrusios merginos, palyginti su bendraam-
TSCC skalės Vidutiniai rangai
žėmis, dažniau naudoja mąstymo keitimo, elgesio p
ir kritiniai Tiriamoji Lyginamoji
keitimo, koncentravimosi į jausmus ir jų išreiškimo, reikšmės
klausimai gr. gr.
priėmimo, neigimo, alkoholio, narkotikų ar vaistų
vartojimo ir savęs kaltinimo įveikos strategijas ir Bendrasis
82,19 45,14 0,000*
mažiau naudoja humorą (kai p < 0,05). Anksčiau nu- balas
stačius statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių, Depresijos 80,93 45,96 0,000*
kai seksualinę prievartą patyrusių paauglių merginų
emociniai ir elgesio sunkumai yra labiau išreikšti, Nerimo 83,92 44,84 0,000*
patikrinta, kurios įveikos strategijos susijusios su Pykčio 74,68 48,31 0,000*
emociniais ir elgesio sunkumais. Teigiama kore- Potrauminio
liacija nustatyta tarp daugumos emocinių ir elgesio streso 82,55 45,36 0,000*
sunkumų bei koncentravimosi į jausmus ir jų reiški- sutrikimo
mo, elgesio keitimo, alkoholio, narkotikų ar vaistų
Disociacijos 80,22 46,23 0,000*
vartojimo bei savęs kaltinimo įveikos strategijų. Tarp
atskirų emocinių ar elgesio sunkumų ir kitų įveikos Seksualinio
73,86 48,16 0,000*
susidomėjimo
strategijų nustatyta teigiama koreliacija. Neigia-
ma koreliacija nustatyta tik tarp planavimo įveikos Noriu
73,72 48,67 0,000*
strategijos ir somatinių skundų. Tarp penkių įveikos susižeisti
strategijų – aktyvios įveikos, neigimo, atsigręžimo į Noriu sužeisti
59,72 53,92 0,175
religiją, susilaikymo ir priėmimo bei matuotų emoci- kitą žmogų
nių ir elgesio sunkumų koreliacijos nenustatyta. Re- Bijau vyrų 79,07 46,66 0,000*
zultatai pateikiami 6 lentelėje.
Bijau moterų 56,85 54,99 0,656
Rezultatų aptarimas Nepasitikiu
Mūsų atliktas tyrimas atskleidė, kad seksualinę žmonėmis,
77,68 47,18 0,000*
prievartą patyrusių paauglių merginų emociniai ir el- nes jie gali
gesio sunkumai yra labiau išreikšti, silpnesnis ego, norėti sekso
o santykiai su motina yra blogesni, palyginti su pa- Įsiveliu į
auglėmis merginomis, nepatyrusiomis seksualinės 72,00 49,31 0,000*
muštynes
prievartos. Tai atitinka kitų autorių duomenis, kai
Bijau, kad kas
nerimas, depresija, potrauminio streso sutrikimas, nors mane 74,43 48,40 0,000*
disociacija, seksualiniai sunkumai nurodomi kaip nužudys
vieni pagrindinių seksualinės prievartos padarinių ir
Noriu
jaučiami praėjus 1–3 metams po įvykio [10, 14, 15]. nusižudyti
68,53 50,61 0,002*
Kai kuriuos jų aptarsime išsamiau.
Įvairių tyrimų duomenimis, depresijos rizika sek- * Statistiškai reikšmingi skirtumai, kai p < 0,05

sualinės prievartos aukoms yra 2–4 kartus didesnė nei

bendrojoje populiacijoje [26]. Mūsų tyrimas patvirti-
na, kad seksualinės prievartos aukų depresijos lygis
statistiškai reikšmingai aukštesnis nei lyginamosios
grupės tiriamųjų. Paauglių depresijos simptomai daž-
nai pasireiškia ne tik nuotaikų pokyčiais, žemesniu
savęs vertinimu ar pesimistiniu ateities įsivaizdavimu,
bet ir būdingas save žalojantis elgesys ar bandymai žu-
dytis. Šiuo tyrimu nustatyti statistiškai reikšmingi skir-
tumai atitinka kitų autorių duomenis [25, 26, 31], jog
seksualinę prievartą patyrusios paauglės dažniau save
žaloja ir bando žudytis nei nepatyrusios seksualinės
prievartos. Tyrimo metu 40 proc. merginų, patyrusių
seksualinę prievartą, nurodė, jog yra bandžiusios žu-
dytis, o lyginamojoje grupėje bandžiusių žudytis mer-
ginų – 2,5 proc. Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis
[31], 16–66 proc. (priklausomai nuo imties ypatybių)
moterų, patyrusių prievartą vaikystėje, bandė žudytis,
lyginant su kontroline grupe (6 proc.).
Seksualiniai požymiai – seksualinio pobūdžio min-
tys ir jausmai, hiperseksualus elgesys, seksualiniai

64 2009/1(44)
„Visuomenės sveikata” Originalūs straipsniai

6 lentelė. Įveikos strategijų ir emocinių bei elgesio sunkumų, matuojamų TSCC ir CBCL 6/18 klausimynais, ryšys

Įveikos

Socialinės instrumentinės paramos siekimas

Veiklos, nesusijusios su įveika, nuslopinimas

Koncentravimasis į jausmus ir jų reiškimas
strategija

Alkoholio, narkotikų ar vaistų vartojimas

Pozityvus perinterpretavimas ir augimas

Socialinės emocinės paramos siekimas

Atsigręžimas į religiją
Mąstymo pakeitimas

Humoro naudojimas

Savęs kaltinimas
Elgesio keitimas

Susilaikymas
Aktyvi įveika

Planavimas
Priėmimas
Neigimas
Padariniai
Nerimastingumo / + + +
depresiškumo
Užsisklendimo / ++
depresiškumo
Somatinių skundų + ++ --
ASEBA skalės

Agresyvaus elgesio +
Mąstymo sunkumų + + +
Taisyklių laužymo + ++
Dėmesio sunkumų
Socialinių sunkumų
Internalių problemų ++ ++
Eksternalių problemų ++
Nerimas ++ + + ++
Depresija ++ + ++ +
Pyktis ++ + ++
Potrauminio ++ +
TSCC skalės ir kritiniai klausimai

streso sutrikimas
Disociacija + +
Seksualinio ++ + + + +
susidomėjimo
Bendrasis balas ++ + + +
Noras susižeisti + ++ + ++
Vyrų baimė ++ + +
Nerimas, jog kiti gali + + +
norėti sekso
Įsivėlimas į muštynes
Baimė, kad nužudys ++ + + + +
Noras nusižudyti + ++

„+“ teigiama koreliacija, „-“ neigiama koreliacija, kai p < 0,05; „++“ teigiama koreliacija, „--“ neigiama koreliacija, kai p < 0,01,
naudojant Spearmano ranginės koreliacijos koeficientą.

2009/1(44) 65
 Originalūs straipsniai
konfliktai, kurie atsiranda per anksti ar per dideliu
intensyvumu, lyginant su bendraamžiais, yra išski-
riami kaip specifiniai seksualinės prievartos traumos
padariniai, nors kiti autoriai nurodo, kad šie požymiai
galimi ir kitokios prievartos atveju [10]. Tyrimu gauti
duomenys rodo, jog seksualinę prievartą patyrusios pa-
auglės yra labiau susirūpinusios seksualiniais dalykais
nei bendraamžės, nors tai bendrai būdinga paauglystės
amžiui: tai natūralus raidos procesas, kai pradedama
domėtis lytiniu gyvenimu. Patyrusios seksualinę prie-
vartą paauglės išgyvena daugiau seksualinio distreso,
seksualiniai jausmai ar seksualinio turinio mintys gali
kelti baimę ir paskatinti skausmingas asociacijas [14],
provokuoti nerimą [16]. Tyrimu nustatyta, jog seksua-
linės prievartos aukos statistiškai reikšmingai labiau
nepasitiki žmonėmis, nes jie gali norėti sekso, nei pa-
auglės, kurios nėra patyrusios seksualinės prievartos.
Gautų duomenų patikimumą didina ir tai, kad ne
tik pačios paauglės merginos pildė anketas, kur reika-
linga refleksija apie savo savijautą, bet ir jų motinos
pildė klausimyną apie dukrų savijautą. Dažniausiai
tyrimuose naudojamos standartizuotos metodikos,
tinkančios nustatyti bendrą funkcionavimo ar dis-
treso lygį, tačiau kai kurie tyrėjai mano, kad būtinos
traumos specifinės metodikos, padedančios įvertinti
seksualinės prievartos traumai būdingus padarinius.
Šiuo tikslu buvo naudojama ne tik bendra anketa el-
gesio ir emociniams sunkumams nustatyti, bet ir trau-
mos simptomų klausimynas vaikams, kuriame detaliau
apimami seksualinės prievartos padariniai (pvz.,
įtraukiant seksualinio susidomėjimo skalę). Be to,
vertinant kritinius klausimus (TSCC) išryškėjo, kad
seksualinę prievartą patyrusios merginos labiau bijo
vyrų, nepasitiki žmonėmis, nes jie gali norėti sekso,
įsivelia į muštynes, bijo, kad kas nors nužudys, nori
susižeisti ir nusižudyti, lyginant su bendraamžėmis,
kurios nėra patyrusios seksualinės prievartos. Tai ati-
tinka kitų tyrimų duomenis, jog seksualinę prievartą
patyrusio asmens savivertė žemesnė, jis mažiau pasi-
tiki savimi ir kitais žmonėmis, paauglystėje išryškėja
prisitaikymo problemų, o savižudybių rizika išauga
kelis kartus [10, 14, 15, 31]. Statistinių skirtumų ne-
nustatyta analizuojant du kritinius klausimus – bijau
moterų ir noriu sužeisti kitą žmogų. Patyrus prievartą
prievartautojo baimė gali sustiprėti ir generalizuotis
pagal tam tikrus požymius, apimant kitus žmones.
Mūsų tyrime visi seksualiai prievartavę asmenys –
vyrai, todėl tikėtiniausia, kad baimės generalizacija
vyksta remiantis lyties faktoriumi. Seksualinę prie-
vartą patyrusioms paauglėms, nors ir būdingas pyktis
ar agresyvumas, jis dažniau yra nukreiptas ne į išorę
66 2009/1(44)
„Visuomenės sveikata”
(kitus žmones), o į vidų ir reiškiasi noru susižeisti ar
nusižudyti.
Save žalojantis ar suicidinis elgesys kartais ver-
tinamas ne tik kaip išeitis nutraukti nepakeliamą
skausmą, bet ir kaip būdas pasakyti aplinkiniams
žmonėms, kas atsitiko. Seksualinės prievartos trau-
ma analizuojama atsižvelgiant į santykius su kitais
žmonėmis. Tyrimo metu atskleista, jog dalis pa-
auglių merginų, patyrusių seksualinę prievartą, apie
tai pasakydavo iškart po įvykio, tačiau kitos – praė-
jus kelioms dienoms, savaitėms, mėnesiams. Viena
mergina apie patirtą seksualinę prievartą pasakė tik
praėjus dvejiems metams. Nesakymo priežastys gali
būti labai įvairios – baimė, kad atsitiks kas nors blogo
(pvz.: suirs šeima, prievartautojas įgyvendins grasi-
nimus), niekas nepatikės tuo, ką sako mergina, pati
mergina save kaltina dėl to, kas atsitiko, nepasitiki
kitais ir neturi kam apie tai pasakyti ir pan. Merginos
saugo savo paslaptį apie patirtą prievartą. Pasak Fur-
nisso [32], ne visi seksualiai išnaudojami vaikai yra
sutrikdomi psichiškai, tačiau visus juos paveikia ir
sutrikdo seksualinio išnaudojimo sąlygotas slaptumo
sindromas.
Atskleisti patirtą seksualinę prievartą nėra len-
gva – tai priklauso nuo pasitikėjimo ir santykių su
kitais žmonėmis. Atrodytų, merginai artimiausias
žmogus turėtų būti motina. Remiantis gautais rezul-
tatais, mažiau nei pusė merginų (37 proc.) apie patirtą
prievartą pirmiausiai pasakė motinai. Viena galimų
priežasčių – beveik 30 proc. prievartautojų – šeimos
narys (dažniausiai motinos sugyventinis ar tėvas), o
galima pirmoji motinų reakcija – netikėjimas savo
dukrų pasakojimais. Be to, ir seksualinę prievartą
patyrusios merginos, ir jų motinos tarpusavio santy-
kius vertina kaip nepatvarius, keliančius nusivylimą,
nuobodžius, suvaržytus, nenuspėjamus, nevertus pa-
sitikėjimo, paviršutiniškus, nenuoširdžius, silpnus,
miglotus, šiurkščius ir kupinus niekinimo, lyginant
su lyginamąja grupe. Daugiau nei pusė merginų apie
patirtą prievartą nusprendė pasakyti draugams ar
šeimos nariams, kitiems asmenimis, kuriais pasitiki
(pvz., auklėtoja).
Įvertinant psichosocialinio ego stiprumo klausi-
myno rezultatus, nustatyta, kad seksualinę prievartą
patyrusių merginų ego yra silpnesnis nei jų bendra-
amžių iš lyginamosios grupės. Tai atitinka kitų tyrėjų
duomenis, jog seksualinės prievartos trauma vaikystė-
je turi įtakos ego ir savasties formavimuisi: gali sutrikti
savasties aspektų integravimas, būdinga tapatumo jaus-
mo sumaištis, kūno vaizdo sutrikimai, prasta impulsų
ir emocijų kontrolė ir pan., taip pat gali būti sunku
„Visuomenės sveikata”
patirti pasitikėjimą ir artumą bendraujant su kitais
žmonėmis, būdingas atsiskyrimas, vienišumas ir t. t.
[14]. Analizuojant atskirų skalių rezultatus, statis-
tiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta
meilės ir rūpesčio skalėse. Remiantis Eriksono teo-
rija, paauglystė yra tapatumo ir vaidmenų sumaišties
psichosocialinė stadija, kurios ego stiprumas – ištiki-
mybė ar atsidavimas, o priešingas polius – vaidmenų
nepripažinimas / atsisakymas. Kita psichosocialinė
stadija – intymumas ir izoliacija, kai jaunas suaugęs
žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba
lieka izoliuotas nuo kitų, vienišas. Remiantis teorija,
tiriamosios paauglės, ir patyrusios, ir nepatyrusios
seksualinės prievartos, dar nėra pasiekusios šios sta-
dijos, dėl to galėjo neišryškėti skirtumų vertinant ego
stiprumo meilės ir rūpesčio komponentus.
Analizuojant elgesio ir emocinių sunkumų, patyrus
seksualinę prievartą, ryšį su įveikos strategijomis, pir-
miausiai nustatyta, kad seksualinės prievartos traumą
patyrusios merginos, palyginti su bendraamžėmis, daž-
niau naudoja mąstymo keitimo, elgesio keitimo, koncen-
travimosi į jausmus ir jų išreiškimo, priėmimo, neigimo,
alkoholio, narkotikų ar vaistų vartojimo ir savęs kaltini-
mo įveikos strategijas ir mažiau – humorą. Rezultatai iš
dalies sutampa su Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis,
kurio metu nustatyta, jog elgesio sutrikimų turintys pa-
augliai dažniau naudoja elgesio pakeitimą ir alkoholio,
narkotikų ar vaistų vartojimą bei neigimą [30].
Seksualinę prievartą patyrusios merginos daugiau
naudoja tas įveikos strategijas, kurios apibūdinamos
kaip mažiau adaptyvios ir efektyvios [23] – elgesio
ir mąstymo keitimas, kai stengiamasi „pamiršti“ ar
išvengti dalykų, susijusių su prievartos įvykiu; kon-
centravimasis į jausmus ir jų reiškimas, nesiimant
jokių veiksmų situacijai pakeisti, alkoholio, narkoti-
kų ar vaistų vartojimas, kai siekiama pakeisti savo
psichikos būseną ir šitaip „pabėgti“ nuo problemos.
Elgesio pakeitimo strategija dažniausiai naudojama
tada, kai nesitikima sėkmingos įveikos [23], ir rodo
aukų pasyvumą ir bejėgiškumą, o tai neskatina adap-
tacijos ir aktyvaus problemų sprendimo. Seksualinę
prievartą patyrusioms merginoms būdingesnis vengi-
mo ar „bėgimo nuo problemos“ elgesys, kuris gali
būti naudingas trumpą laiką, bet ilgainiui gali sukelti
papildomų problemų (pvz., alkoholis tam tikroje situ-
acijoje gali padėti „užsimiršti“, tačiau nuo to situacija
nesikeičia). Tai sutampa su kitų tyrimų duomenimis,
kuriais nustatytas teigiamas ryšys tarp vengiančio
tipo įveikos ir psichologinių simptomų [25].
Seksualinę prievartą patyrusios paauglės taip pat
naudoja priėmimo ir neigimo strategijas, kurios viena
Originalūs straipsniai
kitai prieštarauja: priėmimas – tai susitaikymas, kad
seksualinės prievartos įvykis iš tiesų įvyko, o neigi-
mas – nenoras tuo patikėti, ir elgimasis, tarsi nieko
nebūtų įvykę. Tik šiuo atveju tikriausiai neigiamas
ne tiek pats įvykis (visos merginos nurodė, jog yra
patyrusios seksualinę prievartą, be to, vyko teisiniai
procesai, kurių metu merginos apie tai davė parody-
mus), o po prievartos kylantys emociniai, socialiniai
ir kiti sunkumai.
Ne visos COPE klausimynu vertinamos įveikos
strategijos susijusios su emociniais ar elgesio sun-
kumais. Teigiama koreliacija nustatyta tarp daugelio
emocinių ir elgesio sunkumų bei koncentravimosi į
jausmus ir jų reiškimo, elgesio keitimo, alkoholio,
narkotikų ar vaistų vartojimo bei savęs kaltinimo įvei-
kos strategijų. Kuo daugiau naudojamos šios įveikos
strategijos, tuo labiau išreikšti ir internalūs, ir ekster-
nalūs sunkumai. Tačiau negalima teigti priežastinio
ryšio, kad šių įveikos strategijų taikymas sukelia in-
tensyvesnius simptomus. Gali būti, kad intensyviems
simptomams mažinti paauglės merginos, patyrusios
seksualinę prievartą, renkasi ne tokias efektyvias
traumos įveikos strategijas. Neigiama koreliacija
nustatyta tik tarp planavimo įveikos strategijos ir so-
matinių skundų, kai sistemingas apgalvojimas, kaip
įveikti stresorių, ir veiksmų sekos pasirinkimas ma-
žina susitelkimą ties fiziniais negalavimais ir nusis-
kundimus.
Dėmesio sunkumų ir socialinių sunkumų skalės
rezultatai nekoreliavo nė su viena matuota įveikos
strategija. Naudotas įveikos strategijų klausimynas
gali neapimti visų paaugliams būdingų įveikos būdų.
Be to, klausimynu nematuojami paauglių naudojami
gynybiniai mechanizmai, kurie irgi laikomi įveikos
būdais [21].
Tyrimas atskleidė svarbias sąsajas tarp emocinių ir
elgesio sunkumų, patyrus seksualinę prievartą, bei įvei-
kos strategijų, kurias vertėtų patikrinti į tolesnius tyri-
mus įtraukiant daugiau seksualinę prievartą patyrusių
tiriamųjų. Tyrime dalyvavo 13–18 metų paauglės, tačiau
šios amžiaus ribos gali būti per plačios siekiant įvertinti
seksualinės prievartos traumos įveikai naudojamas stra-
tegijas. Tyrimo rezultatus svarbu patikrinti paauglystės
periodą skirstant į ankstyvąją ir vėlyvąją paauglystę ir
surinkus reikiamą atitinkamo amžiaus tiriamųjų imtį.
Be to, būtų svarbu palyginti ryšį tarp emocinių ir el-
gesio sutrikimų bei įveikos strategijų atsižvelgiant į
paauglių ego stiprumo lygį ir santykių su motina ko-
kybę seksualinę prievartą patyrusių asmenų imtyje. Tai
padėtų atskleisti išsamią seksualinės prievartos traumos
įveikos ir prisitaikymo sampratą paauglystėje.
2009/1(44) 67
 Originalūs straipsniai
Išvados
1. Ir pačių merginų, ir jų motinų vertinimu, seksua-
linę prievartą patyrusių paauglių merginų ego yra
silpnesnis, blogesni santykiai su motina, o elgesio
ir emocijų sunkumai yra labiau išreikšti nei sek-
sualinės prievartos nepatyrusių paauglių merginų
imtyje.
2. Seksualinės prievartos traumą patyrusios mergi-
nos, lyginant su bendraamžėmis, dažniau naudo-
ja mąstymo ir elgesio keitimo, koncentravimosi
į jausmus ir jų išreiškimo, priėmimo, neigimo,
alkoholio, narkotikų ar vaistų vartojimo ir savęs
kaltinimo įveikos strategijas ir mažiau – humorą.
3. Tarp įveikos strategijų ir emocinių bei elgesio
sunkumų nustatyti tokie ryšiai:
3.1) teigiama koreliacija nustatyta tarp koncen-
travimosi į jausmus ir jų reiškimo, elgesio
keitimo, alkoholio, narkotikų ar vaistų var-
tojimo, savęs kaltinimo įveikos strategijų ir
tiek internalių (nerimas, depresija, pyktis,
Literatūra
1. Rosenbloom D, Williams MB, Watkins BE. Life After Trauma: a
workbook for healing. The Guilford Press, New York. 1999;352.
2. Herman JL. Trauma ir išgijimas. 2006;376.
3. Rukšaitė G, Gudaitė G. Gelminio tapatumo pokyčiai ir asmenybės
santykių sklaida ilgalaikėje psichoterapijoje. Santykis ir pokytis:
tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija. Sud.
G. Gudaitė. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla. 2008;75-101.
4. Faller KC. Child Sexual Abuse: Intervention and Treatment Issues,
1993. http://nccanch.acf.hhs.gov/pubs/usermanuals/sexabuse/
index.cfm. Žiūrėta 2004-01-25.
5. Pasaulio sveikatos organizacija. 2002. http://www.who.int/en.
Žiūrėta 2004-01-25.
6. Finkelhor D. Current Information on the Scope and Nature of
Child Sexual Abuse. The Future of Children. Sexual Abuse of Chil-
dren. 1994;4(2):31-53.
7. Goldman J, Padayachi U. Some Methodological Problems in Es-
timating Incidence and Prevelence in Child Sexual Abuse Rese-
arch. The Journal of Sex Research. 2000;37(4):305-314.
8. Peters SD, Wyatt GE, Finkelhor D. Prevalence. A Sourcebook on
Child Sexual Abuse by Finkelhor D, California: Sage Publications.
1986;5-59.
9. Finkelhor D. The International Epidemiology of Child Sexual Abu-
se. Child Abuse and Neglect. 1994;18(5):409-417.
10. Pakalniškienė V, Bieliauskaitė R, Sebre S. Vaikų patirtos prievartos
ir jų traumavimo laipsnio ryšys. Psichologija. 2003;27:1-13.
11. Bendroji bazinio mokymo bei specializuotos tobulinimosi pro-
gramos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksuali-
nę prievartą. Vilnius. 2001;117-175
12. Paauglių požiūris į seksualumą ir seksualinę prievartą. Pagrindi-
niai tyrimo rezultatai. Vilnius: RAIT. 2004-05-14.
13. Informatikos ir ryšių departamentas prie LR vidaus reikalų minis-
terijos. www.vrm.lt. Žiūrėta 2009-01-20.
14. Briere J. Child Abuse Trauma: Theory and Treatment of the Las-
ting Effects. USA: Sage Publication; 1992: 226.
15. Howe D. Child Abuse and Neglect: Attachment, Development
and Intervention. New York. 2005;315.
16. Yoder MS. Rape Recovery and Intimacy. University of Illinois at
Springfield, 2000. http://otel.uis.edu. Žiūrėta 2006-03-12.
68 2009/1(44)
„Visuomenės sveikata”
potrauminio streso sutrikimas, disociacija,
mąstymo sunkumai, somatiniai skundai),
tiek eksternalių sunkumų (agresyvus elge-
sys, taisyklių laužymas);
3.2) planavimo įveikos strategija ir somatiniai
skundai tarpusavyje neigiamai koreliuoja;
3.3) dėmesio sunkumų ir socialinių sunkumų
skalės rezultatai nesusiję nė su viena matuo-
ta įveikos strategija.
Padėka
Nuoširdžiai dėkojame paauglėms merginoms ir
motinoms, sutikusioms dalyvauti tyrime. Taip pat
dėkojame VšĮ „Vaiko namo“, VUVL filialo Vaiko
raidos centro vaikų ir paauglių krizės intervencijos
skyriaus specialistams, Vilniaus VPK smurtinių nu-
sikaltimų skyriaus tyrėjams ir visiems, padėjusiems
rinkti duomenis.
Straipsnis gautas 2009-02-02, priimtas 2009-03-10
17. Grigutytė N. Vaikystėje patirtos seksualinės prievartos įveika ir
sąsajos su motinos kompleksu. Santykis ir pokytis: tarpasmeni-
nių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija. Sud. G. Gudaitė.
Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla. 2008;102-133.
18. Cross W. A Personal History of Childhood Sexual Abuse: Parenting
Patterns and Problems. Clinical Child Psychology and Psychiatry.
2001;6:563.
19. Erikson EH. Vaikystė ir visuomenė. Vilnius. 2004;290-326.
20. Markstrom CA, Sabino VM, Turner BJ, Berman RC. The Psychoso-
cial Inventory of Ego Strengths: Development an Validation of
a New Eriksonian Measure. Journal of Youth and Adolescence.
1997;26(6):705-732.
21. Kalpokienė V. Elgesio sutrikimų turinčių paauglių Ego funkcijų
ryšys su paauglystės krizės įveika. Daktaro disertacija, VU. 2008.
22. Lazarus RS, Folkman S. Stress, Appraisal and Coping. New York. 1984.
23. Carver ChS, Scheier MF, Weintraub JK. Assessing Coping Strate-
gies: A Theoretically Based Approach. Journal of Personality and
Social Psychology. 1989;56(2):267-283.
24. Carver ChS. COPE. http://www.psy.miami.edu/faculty/ccarver/
sclCOPEf.html. Žiūrėta 2008-10-10.
25. Dovydaitienė M. Tėvų skyrybas patyrusių vaikų pažeidžiamumas
ir jo įveika. Daktaro disertacija. VU, Vilnius, 2001.
26. Resick PA. The psychological Impact of Rape. Journal of Interper-
sonal Violence. 1993;8(2):223-255.
27. Ebata AT. Stress and Coping in Adolescence. Encyclopedia of
Adolescence (Edited by Lerner RM, Petersen AC, Brooks-Gunn J).
1991;1100-1106.
28. Žukauskienė R, Kajokienė I. CBCL, TRF ir YSR metodikų standar-
tizavimas naudojant 6-18 metų Lietuvos vaikų imties duomenis.
Psichologija. 2006;33:31-45.
29. Vaitkevičius R, Saudargienė A. Statistika su SPSS psichologiniuo-
se tyrimuose. Kaunas: VDU leidykla. 2006;224.
30. Kalpokienė V, Gudaitė G. Elgesio sutrikimų turinčių paauglių
Ego funkcijos ir jų ryšys su įveikos strategijomis. Psichologija.
2007;35:42-54.
31. Briere JN, Elliott DM. Immediate and Long-Term Impacts of Child
Sexual Abuse. The Future of Children. 1994;4(2):54-69.
32. Furnissas T. Vadovėlis įvairių sričių specialistams apie vaikų seksu-
alinį išnaudojimą. Vilnius: Vaiko teisių informacijos centras. 2002.
„Visuomenės sveikata”
Consequences of sexual abuse trauma and
coping strategies in adolescence
Neringa Grigutytė, Gražina Gudaitė
Vilnius University, Faculty of Philosophy, Department of Clinical and Organizational Psychology
Summary
Behavior and emotional problems of adolescent girls
with and without sexual abuse experience and the relation
with coping strategies are analyzed considering the cha-
racteristics of Ego strengths and relationship with mother.
220 participants took part in the research: 30 sexually abu-
sed teenager girls and their mothers and 80 girls without
sexual abuse experience and their mothers.
All the participants were asked to fill in the demographic
questionnaire, the list of traumatic event and mother-daugh-
ter relationship questionnaire; adolescent girls were given
Youth Self Report list (YSR 11/18), Trauma Symptom
Checklist for Children (TSCC), the Psychosocial Inventory
of Ego Strengths (PIES) and COPE Inventory; mothers were
asked to fill in Child Behavior Check List (CBCL 6/18).
The data of the research showed that the Ego strengths
are lower, the relations with mother are poorer and the be-
havior and emotional problems are more intensive in sexu-
ally abused girls in adolescence. That proved both surveys:
of girls themselves and their mothers evaluation. Some co-
ping strategies are related to trauma consequences: positive
Originalūs straipsniai
correlation was established among such coping strategies
as focus on and venting of emotions, behavioral engage-
ment, substance use, self-blame and external (aggressive
behavior and rule-breaking behavior) as well as internal
(anxiety, depression, thought problems, posttraumatic
stress, dissociation, somatic complaints) problems. Nega-
tive correlation was established between somatic complain
and planning. Aattention problems and social problems
have no relation with any measured coping strategy.
Keywords: sexual abuse, coping, behavior and emo-
tional problems, Ego strengths, relations with mother, ado-
lescence.
Correspondence to Neringa Grigutytė,
Vilnius University, Faculty of Philosophy,
Department of Clinical and Organizational Psychology,
Universiteto 9/1, LT-01513 Vilnius, Lithuania.
E-mail: Neringa@children.lt
Received 2 February 2009, accepted 10 March 2009
2009/1(44) 69