5.

Vardenis Pavardenis ir bankas Lietuva sudar obligacij pasiraymo sutart, pagal kuri
Vardenis Pavardenis sigijo banko Lietuva ileist ir vieai silom obligacij su
fiksuotomis 6% metini palkan. Obligacij sigijimo kaina 1 LTL u vien obligacij. Po
keli savaii Vardenis Pavardenis nusprend parduoti turimas obligacijas per UAB FM.
Kadangi Vardenis Pavardenis jau buvo UAB FM klientas, jis para el. laik, kuriuo
pareikalavo parduoti jo turimus vertybinius popierius kaip galima greiiau, bet ne u
maesn nei 1 LTL kain. UAB FM vykd Vardenio Pavardenio pavedim ir pardav jo
turimas obligacijas po 1 LTL u vien obligacij. Po kurio laiko Vardenis Pavardenis
isiaikino, jog obligacijos t dien, kai jas pardav UAB FM, galjo bti parduotos
bankui Vilnius, kuris vieai internete skelb, jog t dien tas obligacijas perka po 1,1 LTL
u vien obligacij.
Praome atsakykite iuos klausimus:
Ar bankas Lietuva pateko interes konflikto situacij?
Ar UAB FM paeid pareig vykdyti kliento pavedim geriausiomis slygomis?
Lietuvos Respublikos finansini priemoni rink statymo Nr. X-1024 21 str. 1 d.
nustatyta, kad Finans maklerio mon privalo vengti interes konflikt ir imtis vis reikaling
priemoni, skirt nustatyti interes konfliktus, kylanius tarp mons, jos vadov, darbuotoj,
agent, taip pat kit su mone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrols ryiais susijusi asmen ir mons
klient arba vien tik tarp mons klient, kai interes konfliktai kyla monei teikiant investicines
paslaugas, papildomas paslaugas arba j derin.
Interes konfliktas galt kilti, jeigu, pavyzdiui, jei tarpininkas ar kita sandorio pus
galt turti finansins naudos ar ivengti finansini nuostoli Vardenio Pavardenio (toliau V. P.)
sskaita, V. P. teikiamos paslaugos rezultatu arba V. P. sskaita sudaromo sandorio rezultatu yra jie
suinteresuoti kitaip nei tuo rezultatu yra suinteresuotas V. P., FM turi finansinio ar kitokio pobdio
suinteresuotum teikti pirmenyb kito kliento ar kitos klient grups interesams V. P. interes
sskaita, gaut i asmens, bet ne i V. P. atlyg, kuris yra susijs su V. P. teikiama paslauga, kt.
I aprayt slyg nra pagrindo manyti, kad bankas Lietuva arba FM pateko interes
konflikt.
Pagal Lietuvos Respublikos finansini priemoni rink statymo Nr. X-1024 22 str. 1 d.
Finans maklerio mon, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas,
turi siningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui slygomis ir jo interesais,
laikydamasi iame straipsnyje nustatyt reikalavim, pagal to paties statymo 24 str. 1 d. Finans
maklerio mon, vykdydama kliento pavedim, privalo veikti taip, kad bt pasiektas geriausias
manomas rezultatas klientui, atsivelgiant finansini priemoni kain, pavedimo vykdymo
ilaidas, greit, pavedimo vykdymo ir atsiskaitym tikimyb, pavedimo dyd, turin ir kitas
pavedimo vykdymui svarbias aplinkybes. Taiau jeigu klientas pateikia finans maklerio monei
konkret nurodym, toks kliento nurodymas turi bti vykdomas tiksliai ir nenukrypstant nuo
nurodyme pateikt slyg.
V. P. pavedimas buvo pateiktas tinkamai Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d.
nutarimu Nr. 03-157 patvirtint Investicini paslaug teikimo ir klient pavedim primimo ir
vykdymo taisykli 64 punktas numato, kad Klientas turi teis pavedim pateikti sutartyje su
finans maklerio mone nustatyta neraytine forma. Finans makleris, prims neraytine forma
pateikt pavedim, turi tuoj pat j uregistruoti pavedim registravimo urnale.
Klientas nurod pageidaujs, kad jo obligacijos bt parduotos ne pigiau kaip u 1 Lt. FM
jo pavedim vykd. Taiau kliento interesai buvo paeisti dl to, kad 1 Lt, gautas u obligacija,
nebuvo tuo metu manomas rezultatas klientui, kadangi bankas Vilnius vieai sil pirkti tas
obligacijas po 1,1 Lt u vnt. Todl darytina ivada, kad FM, nepasidomjusi visais pasilymais,
tyia ar netyia nepastebjusi palankesnio ir labiau V. P. interesus atitinkanio banko Vilnius
pasilymo, paeid pareig vykdyti kliento pavedim geriausiomis slygomis.

6. Vardenis Pavardenis ir Jonas Jonaitis sudar preliminarij sutart dl AB

Lietuva akcij pirkimo-pardavimo, pagal kuri buvo numatyta, kad per 30 kalendorini
dien nuo pardavjo (Vardenio Pavardenio) nuosavybs teiss akcijas gijimo dienos
(akcijomis Vardeniui Pavardeniui valstyb kompensavo u atkurtas teises nekilnojamj
turt) alys sipareigojo sudaryti tarpusavyje akcij pirkimo-pardavimo sutart bei atlikti
visus kitus Lietuvos Respublikos teiss aktuose numatytus veiksmus, reikalingus tinkamam ir
beslygikam nuosavybs teiss akcijas perleidimui pirkjui (Jonui Jonaiiui).
Preliminarioje sutartyje buvo numatyta, kad akcij pirkimo-pardavimo kaina bus
0,40 LTL u vien akcij.
Kaip buvo numatyta preliminarioje sutartyje, alys sudar AB Lietuva akcij
pirkimo-pardavimo sutart. Sutartyje buvo numatyta AB Lietuva akcij kaina 0,40 LTL u
vien akcij.
Vertybini popieri biroje tiek preliminarios sutarties sudarymo metu, tiek ir akcij
pirkimo-pardavimo sutarties metu, tiek ir vykdant atsiskaitym tarp ali (r. toliau) vienos
AB Lietuva akcijos kaina svyravo apie 0,85 LTL. Taip pat sutartyje buvo numatyta, kad
atsiskaitymus tarp ali vykdo UAB FM. Pirkimo-pardavimo sutart kartu su pavedimu
pervesti akcijas bei gauti pinigus Vardenis Pavardenis pateik UAB FM (ioje bendrovje
buvo asmenin Vardenio Pavardenio vertybini popieri sskaita). UAB FM vykd
pavedim ir perved akcijas pirkjo sskait, o pinigus pardavjo sskait).
Jonas Jonaitis yra UAB FM valdybos narys, taip pat turi finans maklerio
licencij.
Praome atsakykite iuos klausimus:
Teisikai kvalifikuokite, kokias paslaugas UAB FM teik Vardeniui Pavardeniui?
Teisikai vertinkite, ar buvo paeisti finans maklerio mons veikl
reglamentuojantys teiss aktai?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK)6.165 str. 1 d., Preliminarija sutartimi
laikomas ali susitarimas, pagal kur jame aptartomis slygomis alys sipareigoja ateityje
sudaryti kit pagrindin sutart. Pagal 6.163 str. 4 d. alys privalo atskleisti viena kitai joms
inom informacij, turini esmins reikms sutariai sudaryti. Parduodamo objekto akcij
kaina yra viena i esmini sutarties slyg ir turi bti nustatoma remiantis protingumo kriterijais,
remiantis CK 6.313 str. nuostatomis.
Pagal Lietuvos Respublikos finansini priemoni rink statymo Nr. X-1024 22 str. 1 d.
Finans maklerio mon, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas,
turi siningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui slygomis ir jo interesais.
Pagal to paties statymo 24 str. 1 d. Finans maklerio mon, vykdydama kliento
pavedim, privalo veikti taip, kad bt pasiektas geriausias manomas rezultatas klientui,
atsivelgiant finansini priemoni kain, pavedimo vykdymo ilaidas, greit, pavedimo vykdymo
ir atsiskaitym tikimyb, pavedimo dyd, turin ir kitas pavedimo vykdymui svarbias aplinkybes.
Taiau jeigu klientas pateikia finans maklerio monei konkret nurodym, toks kliento
nurodymas turi bti vykdomas tiksliai ir nenukrypstant nuo nurodyme pateikt slyg.
To paties statymo 22 str. 10 d. numatyta, kad Finans maklerio mon, kurios teikiamos
investicins paslaugos apima tik pavedim vykdym klient sskaita ir (arba) pavedim primim
ir perdavim, neatsivelgiant tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, gali teikti ias
paslaugas nesurinkusi informacijos apie kliento inias ir patirt investavimo srityje ir nevertinusi,
ar konkreios investicins paslaugos arba finansins priemons yra tinkamos klientu.
Taiau sprendiant i to, kad FM yra asmenin V. P. vertybini popieri sskaita, darytina
ivada, kad aptariamas akcij pirkimo-pardavimo sandoris nra tik vykdomas per FM kaip
tarpinink, bet V. P. yra FM klientas, todl jo interesai turi bti FM ginami (pagal FPR 22 str.).
Lietuvos Respublikos finansini priemoni rink statymo Nr. X-1024 21 str. 1 d.
nustatyta, kad Finans maklerio mon privalo vengti interes konflikt ir imtis vis reikaling
priemoni, skirt nustatyti interes konfliktus, kylanius tarp mons, jos vadov, darbuotoj,
agent, taip pat kit su mone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrols ryiais susijusi asmen ir mons

klient arba vien tik tarp mons klient, kai interes konfliktai kyla monei teikiant investicines
paslaugas, papildomas paslaugas arba j derin. Tai, kad Jonas Jonaitis yra UAB FM valdybos
narys, turi finans maklerio licencij, rodo aik interes konflikt.
Pardavus J. Jonaiiui V. P. turimas akcijas u madaug dvigubai maesn, nei rinkos kain,
V. P., kaip FM kliento, interesai buvo paeisti J. Jonaiio naudai, o interes konflikte atsidrusi ir
jo neisprendusi FM paeid finans maklerio mons veikl reglamentuojanius teiss aktus.
7. Vardenis Pavardenis kreipsi UAB FM, nordamas, jog UAB FM teikt
jam finansini priemoni portfelio valdymo paslaug. UAB FM pateik Vardeniui
Pavardeniui upildyti anket apie Vardenio Pavardenio investavimo tikslus, turtin padt,
inias ir patirt investavimo srityje. Nusprendusi, kad finansini priemoni portfelio valdymo
paslauga atitinka Vardenio Pavardenio investavimo tikslus, jis yra finansikai pajgus
prisiimti su finansini priemoni portfelio valdymo paslauga susijusi rizik, taip pat, jog
supranta rizik, bding finansini priemoni portfelio valdymo, UAB FM atidar
vertybini popieri sskait, prim Vardenio Pavardenio perduodamas pinigines las,
suformulavo investavimo strategij (pagal i Vardenio Pavardenio gautos informacijos
pagrindu) ir pradjo sudaryti sandorius dl finansini priemoni (valdyti finansini
priemoni portfel).
Po dviej met Vardeniui Pavardeniui labai reikjo pinigini l, todl jis kreipsi
UAB FM dl sutarties nutraukimo ir pinigini l grinimo. Tuomet paaikjo, jog
finansini priemoni valdymas buvo neskmingas, todl Vardeniui Pavardeniui, vietoje
lauktos investicins gros, teko patirti nuostoli (jam buvo grinta maiau pinigini l nei
jis buvo patikjs paioje pradioje). Pasikonsultavs su teisininkais, Vardenis Pavardenis
kreipsi teism, reikalaudamas, jog UAB FM atlygint patirtus nuostolius.
Vardenis Pavardenis reikalavim grind tuo, kad: (1) UAB FM nesurinko visos
informacijos reikalingos esminiams faktams apie j bei jo patirt nustatyti (investuojam
nuosav l procentin dal, isilavinim), (2) Vardenis Pavardenis tik kart gavo finansini
priemoni portfelio valdymo ataskait.
UAB FM atstovai teigia, kad Vardenis Pavardenis pats, sudarydamas sutart dl
investicini paslaug teikimo, savo parau patvirtino, jog finansini priemoni portfelio
ataskaita jam nereikalinga, o nesurinkta informacija apie Varden Pavarden (investuojam
nuosav l procentin dalis, isilavinimas), nors ir jos buvo praoma anketoje, ji nebuvo
pateikta Vardenio Pavardenio noru.
Praome atsakykite iuos klausimus:
Kokiais atvejais turi bti atliekamas priimtinumo testas, o kokiais tinkamumo
testas? Ar gali bti teikiamos investicins paslaugos neatlikus nei priimtinumo, nei
tinkamumo testo?
Ar UAB FM turjo teis teikti finansini priemoni portfelio paslaug Vardeniui
Pavardeniui (darant prielaid, jog licencijoje i paslauga yra nurodyta)?
Ar UAB FM privaljo Vardeniui Pavardeniui teikti ataskaitas apie veiksmus,
kuri msi valdydama finansini priemoni portfel? Jeigu taip, tai kokia tvarka?
Pagal Lietuvos Respublikos finansini priemoni rink statymo Nr. X-1024 22 str. 5 d.
Finans maklerio mon, prie praddama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima
investavimo rekomendacij teikim ir (arba) finansini priemoni portfelio valdym, privalo
surinkti informacij apie kliento ar potencialaus kliento: 1) inias ir patirt investavimo srityje,
susijusias su konkreiomis investicinmis paslaugomis ar finansinmis priemonmis; 2) finansin
padt; 3) tikslus, kuri jis siekia naudodamasis investicinmis paslaugomis.
Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-157 patvirtint Investicini
paslaug teikimo ir klient pavedim primimo ir vykdymo taisykli (toliau Taisykls) 48
punktas numato, kad Finans maklerio mon i klient ir potenciali klient privalo surinkti vis

informacij, kuri reikalinga esminiams faktams apie klient nustatyti ir turti pakankam pagrind
manyti, kad, atsivelgiant klientui teikiamos paslaugos pobd ir mast, konkretus sandoris, kur
siloma sudaryti arba kuris yra sudaromas teikiant portfelio valdymo paslaug, atitinka iuos
kriterijus (angl. suitability test):
48.1. sandoris atitinka io kliento investavimo tikslus; 48.2. klientas yra finansikai pajgus
prisiimti su jo investavimo tikslus atitinkanio sandorio sudarymu susijusi rizik; 48.3. klientas
turi pakankamai reikiam ini ir patirties, kad suprast rizik, bding sandorio sudarymui ir jo
portfelio valdymui.
Tai yra tinkamumo testas, kuris atliekamas tuo atveju, kai finans maklerio mon ketina
klientui teikti investavimo rekomendacijas ar imtis valdyti finansini priemoni portfel. io testo
paskirtis yra sudaryti slygas finans maklerio monei nusprsti, koki investavimo rekomendacij
suteikti klientui ar koki konkreiai finansini priemoni portfel, kur ateityje valdyt FM,
pasilyti sudaryti. is testas daniausiai yra atliekamas, kai klientas kreipiasi FM neinodamas,
k konkreiai jis nori investuoti, o tinkamumo testo pagalba finans maklerio mon gali nusprsti,
kokias investavimo kryptis pasilyti klientui, kad ios kryptys maksimaliai atitikt kliento interesus.
FM, atlikusi tinkamumo test, prie suteikiant klientui investavimo rekomendacij ar prie
praddama teikti individualaus finansini priemoni portfelio valdymo paslaug, privalo sitikinti,
kad konkretus sandoris, kur siloma sudaryti arba kuris yra sudaromas teikiant portfelio valdymo
paslaug, atitinka kliento investavimo tikslus, klientas yra finansikai pajgus prisiimti su jo
investavimo tikslus atitinkanio sandorio sudarymu susijusi rizik, klientas turi pakankamai
reikiam ini ir patirties, kad suprast rizik, bding sandorio sudarymui ir jo portfelio valdymui.
Pagal FPR 22 str. 7 d. Finans maklerio mon, prie praddama teikti investicines
paslaugas, kitas negu nurodytos io straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasilyti klientui ar potencialiam
klientui pateikti informacij apie jo inias ir patirt investavimo srityje, susijusias su konkreiomis
investicinmis paslaugomis ar finansinmis priemonmis, kurias silo finans maklerio mon arba
dl kuri kreipiasi pats klientas ar potencialus klientas. Atsivelgdama gaut informacij, finans
maklerio mon turi vertinti, ar konkreios investicins paslaugos ir finansins priemons yra
tinkamos klientui.
Tuo atveju, kai FM ketina teikti kitas, nesusijusias su investavimo rekomendacij teikimu
ar privataus finansini priemoni portfelio valdymu, paslaugas, FM privalo atlikti priimtinumo
(appropriatness) test. is testas daniausiai yra atliekamas tuomet, kai klientas jau konkreiai ino,
kokias finansines priemones jis nori investuoti. FM, atlikdama priimtinumo test, privalo
isiaikinti, ar tas klientas turi reikiam ini ir patirties, kad suprast ir vertint rizik, bding
norimiems gauti investiciniams produktams ar investicinms paslaugoms. is testas FM turi padti
isiaikinti, ar konkreios finansins priemons, kurias nori investuoti klientas arba kurias iam
investuoti rekomendavo FM, tinka iam klientui.
Danai ie testai yra atliekami vienas po kito: klientui kreipiantis FM ir ireikiant nor
investuoti pirmiausiai atliekamas tinkamumo testas (FM turi isiaikinti, kokia yra kliento patirtis
ir inios investavimo srityje, kokius sau investavimo tikslus kelia klientas, kokius investavimo
nuostolius klientas gali prisiimti); atlikus tinkamumo test ir finans maklerio monei nustaius,
kokios investavimo kryptys bt tinkamos klientui bei ias kryptis rekomendavus, toliau yra
atliekamas priimtinumo testas, kurio metu finans maklerio mon turi nustatyti, kokios konkreiai
finansins priemons bt tinkamiausios klientui ar potencialiam klientui.
Investicins paslaugos neatlikus nei priimtinumo, nei tinkamumo testo negali bti teikiamos.
Pagal FPR 22 str. 8 d. Jeigu finans maklerio mon, vertinusi io straipsnio 7 dalyje
nurodyt informacij, nustato, kad investicin paslauga ar finansin priemon konkreiam klientui
ar potencialiam klientui nra tinkama, ji privalo klient ar potencial klient apie tai spti.
spjimas gali bti pateikiamas ir standartizuota forma.
Taisykli 51 punktas numato, kad Informacijoje apie kliento ar potencialaus kliento
finansin padt, kai tai reikalinga atsivelgiant planuojamas teikti investicines paslaugas ar
silomas finansines priemones, turi bti nurodytas kliento nuolatini pajam dydis ir j altinis,

kliento turtas (skaitant likvidj turt), investicijos ir nekilnojamasis turtas bei nuolatiniai kliento
finansiniai sipareigojimai.
Pagal Taisykli 52 punkt Informacijoje apie kliento ar potencialaus kliento investavimo
tikslus, atsivelgiant planuojamas teikti investicines paslaugas ar silomas finansines priemones,
turi bti nurodytas kliento planuojamas investavimo laikotarpis, jam priimtina rizika ir jos pobdis
bei konkrets investavimo tikslai.
Pagal FPR 22 str. 9 d. Jeigu klientas ar potencialus klientas atsisako suteikti io straipsnio
7 dalyje nurodyt informacij arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo inias ir patirt
investavimo srityje, finans maklerio mon privalo spti klient ar potencial klient, kad kliento
atsisakymas pateikti reikaling informacij arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas
neleidia finans maklerio monei nustatyti, ar konkreios investicins paslaugos ir finansins
priemons yra tinkamos klientui. Toks spjimas gali bti pateikiamas ir standartizuota forma.
Taisykli 53 punktas reglamentuoja, kad Jei finans maklerio mon, teikdama investavimo
rekomendacijas ar valdydama kliento portfel, nesurenka statymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytos
informacijos, ji neturi teiss klientui ar potencialiam klientui teikti iame punkte numatyt
investicini paslaug ar rekomenduoti finansini priemoni.
Mint teiss akt nuostatos nereikalauja, kad FM surinkt informacij apie kliento
isilavinim atlikdama tinkamumo ar priimtinumo testus, taiau kiti duomenys apie kliento
investavimo patirt, finansines galimybes, investavimo lkesius bei udavinyje minima informacija
apie investuojam nuosav l procentin dal yra privalomi surinkti.
Udavinyje nra pateikta informacijos, kad FM dl nepateiktos visos informacijos klient
spjo, prieingai parayta, kad FM, nors ir negavusi vis btin duomen apie Klient,
nusprend teikti jam finansini priemoni portfelio valdymo paslaug. Todl manytina, kad
neturdama visapusikos informacijos apie klient, FM negaljo pradti valdyti jo finansini
priemoni portfelio.
Taisykli 117 punktas numato, kad Finans maklerio mon, teikianti klientams portfelio
valdymo paslaug, privalo patvariojoje laikmenoje reguliariai teikti kiekvienam klientui ataskait
apie veiksmus, kuri kliento vardu msi valdydama jo portfel.
Taisykli 119 punktas numato, kad ataskaita neprofesionaliesiems klientams turi bti
teikiama kas 6 mnesiai, jeigu su Klientu nesutariama kitaip.