ATSTOVAVIMAS TEISME.

PROKURORO, VALSTYBĖS IR
SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ BEI KITŲ ASMENŲ,
GINANČIŲ VIEŠĄ INTERESĄ, DALYVAVIMAS
CIVILINIAME PROCESE.

Uždaviniai
1. Jono Jonaičio vardu ieškinį dėl skolos priteisimo pasirašė ir pateikė
teismui advokatas Petras Petraitis. Kartu su ieškiniu buvo pateikta 2016 m.
spalio 20 d. Jono Jonaičio su advokatu pasirašyta atstovavimo sutartis,
kurioje nurodyta atstovavimo institucija – Kauno miesto apylinkės teismas,
ir nurodyta, kad atstovas turi teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus
procesinius veiksmus. Teismas atsisakė priimti paduotą ieškinį, nes ieškinį
suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, kadangi
atstovavimo sutartyje nebuvo atskirai aptartas įgaliojimas atstovui pareikšti
ieškinį teisme. Teismas priimtoje nutartyje nurodė, kad itin svarbiems
atstovaujamojo teisių požiūriu procesiniams veiksmams atlikti (pvz.,
pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti,
sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį dokumentą ir pateikti jį
vykdyti, gauti turtą, paduoti prašymą atnaujinti procesą) suteikiami
įgalinimai turi būti atskirai aptarti atstovavimo sutartyje. Įvertinkite teismo
veiksmus.

Remiantis 59 strp įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti

atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis,
nurodytas įgaliojime. Šioje situacijoje jokių išimčių nenurodyta, tad galima
preziumuoti, kad Jonas advokatui perdavė atlikti visus procesinius veiksmus
taip pat ir pareikšti ieškinį. Taigi teismas turėjo priimti ieškinį.

2. Jonas Jonaitis iniciavo civilinę bylą prieš Petrą Petraitį dėl 10.000
EUR dydžio skolos priteisimo. Kadangi Jonas Jonaitis prieš keletą
mėnesių buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl padarytos
nusikalstamos veikos, tai dar neišnagrinėjus civilinės bylos, teismas
paskyrė Jonui Jonaičiui laisvės atėmimo bausmę ir pasiuntė ją atlikti į
pataisos namus. Jonas Jonaitis suprasdamas, kad atlikdamas bausmę
pataisos namuose dėl apribotos laisvės negalės dalyvauti civilinės
 bylos nagrinėjime ir negalės atlikti bylos nagrinėjimui būtinų
veiksmų, 2016 m. spalio 20 d. bendruoju įgaliojimu, patvirtintu
pataisos namų vadovo, įgaliojo savo motiną atstovauti jam teismuose
ir kitose valstybinėse institucijose. Jono Jonaičio motina,
atstovaudama Jono Jonaičio interesus, sudarė su atsakovu Petru
Petraičiu taikos sutartį ir pateikė ją tvirtinti teismui. Teismas pateiktą
taikos sutartį atsisakė tvirtinti ir nurodė, kad taikos sutartį Jono
Jonaičio vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, kadangi įgaliojimas
sudaryti taikos sutartį turi būti atskirai aptartas įgaliojime, o tai Jono
Jonaičio išduotame įgaliojime nebuvo padaryta. Įvertinkite teismo
veiksmus.

LAT pažymėjo, kad tuo atveju, kai atstovu pagal pavedimą teisme yra
advokatas ir (ar) advokatų padėjėjas, kartu pagal pavedimą atstovauti
asmeniui teisme gali bet koks kitas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar
jį su atstovaujamuoju sieja giminystės, santuokinio (sugyventinio)
santykiai, ar jis turi aukštąjį universitetinį, ar jo neturi. Nagrinėjamu
atveju apeliacinį skundą pasirašė tik ieškovės atstovas pagal
įgaliojimą (sūnus), neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo, atstovas
pagal pavedimą savarankiškai negali įgyvendinti atstovaujamojo
teisės paduoti apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas
pagrįstai pripažino ieškovės sūnų neturint tokios teisės. Kita vertus,
atstovas pagal pavedimą buvo sudaręs atstovavimo sutartį su
advokatu, kuris atstovavo ieškovę pirmosios instancijos teisme,
ieškovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei vėliau neišreiškė nesutikimo
dėl to, kad jai atstovavo advokatas, todėl ieškovė advokatą pripažino
tinkamu jos atstovu. Esant tokiai situacijai apeliacinės instancijos
teismas turėto taikyti apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą, o
ne bylą nutraukti, nes tuo atveju, kai ieškovas nepasirašo ieškinio ar
(ir) apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas privalo priimti
nutartį ir nustatyti terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Taigi
šiuo atveju mama negalėjo sudaryt taikos sutarties, nes jos
atstovavimas galimas tik su ieškovo Jono advokatu kartu, o jis tokio
neturėjo.

MAMA GALĖTŲ JEIGU TURĖTŲ TEISINĮ IŠSILAVINIMĄ 56 STRP 4

DALIS

3. Jono Jonaičio vardu teismui pateiktame ieškinyje nurodyta, kad

vadovaujantis CPK 56 str. 1 d. 6 p. byla bus vedama per atstovą VšĮ
 „Teisinės pagalba“, kurios dalininkas yra Jonas Jonaitis. Ieškinį Jono
Jonaičio vardu pasirašė VšĮ „Teisinė pagalba“ vadovas ir kartu su
ieškiniu pateikė Jono Jonaičio išduotą įgaliojimą patvirtinta notarine
tvarka. Ieškinyje nurodyta, kad Jonui Jonaičiui tapus VšĮ „Teisinė
pagalba“ dalininku, VšĮ „Teisinė pagalba“ įgijo teisę jį ginti ir jį
atstovauti teisme, nes vienintelis VšĮ „Teisinė pagalba“ veiklos tikslas
– teikti teisinę pagalbą ir ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės
teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus,
atstovauti jų interesams teismuose ir kitose valstybės institucijose.
Teismas atsisakė priimti pareikštą ieškinį, nes skundą pateikė
netinkamas atstovas – asmuo, neturintis teisės atstovauti teisme.
Įvertinkite teismo veiksmus.

Remiantis 56 strp 1 dalies 6 punktu asociacijos arba kiti viešieji juridiniai

asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra
nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu
jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens
dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių
asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo
atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo
organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių
valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys
aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų
padėjėjai). Šiuo atveju všį vadovas pateikęs ieškinį Jono vardu yra advokatas
arba asmuo turintis universitetinį teisinį išsilavinimą tada jis turi teisę Joną
atstovauti teisme.

GALI VŠĮ ATSTOVAUT JEIGU TAI SUSIJA SU STEIGIMO

DOKUMENTUOSE NUMATYTAIS TIKSLAIS.

4.UAB „Pienius“ vardu Kauno miesto apylinkės teismui buvo pateiktas

ieškinys dėl skolos priteisimo, kurį pasirašė UAB „Pienius“ filialo
„Rytmetis“ darbuotojas Jonas Jonaitis. Kartu su ieškiniu buvo
pateiktas UAB „Pienius“ išduotas įgaliojimas, suteikiantis Jonui
Jonaičiui teisę atstovauti UAB „Pienius“ interesus teisme, bei
diplomas, liudijantis įgytą aukštąjį teisinį išsilavinimą. Teismas
atsisakė paduotą ieškinį priimti ir nurodė, kad UAB „Pienius“ vardu
ieškinį pareiškė asmuo, neturintis teisės atstovauti ieškovui, nes
ieškinio pateikimo metu nebuvo ieškovo darbuotojas – UAB
 „Pienius“ filialas „Rytmetis“ yra savarankiškas darbdavys, o filialo
darbuotojai nėra laikomi filialo steigėjo darbuotojais Įvertinkite
teismo veiksmus.

Pagla civilinį kodeksą filialas yra JA padalinys todėl filialo darbuotojas yra
ir UAB Pienius darbuotojas. Remiantis 56 strp 2 dalimi JA atstovais pagal
pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys
aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šiuo atveju Jonas yra filialo darbuotojas,
bet kadangi filialas priklauso UAB tai Jonas yra ir UAB darbuotojas, turinti
teisinį išsilavinimą todėl gali atstovaut teisme.

FILIALO DARBUOTOJAI GALI ATSTOVAUT JA JEIGU TURI

UNIVERSITETINĮ TEISINĮ IŠSILAVINIMĄ. ČIA TAS DIEDAS
NETURI UNIVERO IŠSILAVINIMO.

5.Jonas Jonaitis dirba UAB „Traškutis“ įmonėje sargu ir priklauso UAB

„Traškutis“ profesinei sąjungai. Norėdamas papildomai užsidirbti,
Jonas Jonaitis pardavė UAB „Traškutis“ savo užaugintą bulvių derlių,
kurį UAB „Traškutis“ ketino ateityje panaudoti bulvių traškučių
gamyboje. UAB „Traškutis“ su Jonu Jonaičiu tinkamai neatsiskaitė ir
liko skolinga 1.000 EUR. Kadangi vienas iš UAB „Traškutis“
profesinės sąjungos narių turi aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą, Jonas Jonaitis kreipėsi į profesinę sąjungą pagalbos, kad
ji neatlygintinai atstovautų Joną Jonaitį teisme. UAB „Traškutis“
profesinė sąjunga sutiko ir gindama Jono Jonaičio, kaip vieno iš savo
narių interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 1.000
EUR dydžio skolą Jono Jonaičio naudai iš UAB „Traškutis“.
Įvertinkite situaciją, ar yra tinkamas atstovavimas.

Remiantis 56 strp 1 dalies 5 punktu profsąjungos gali būti atstovais teisme,

jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių
bylose. Šiuo atveju ginčas kilo dėl skolos, kuri yra nesusijusi su darbo
teisiniai santykiai, nes kilo iš bulvių pardavimo. Tad profsąjunga negali būt
atstovas teisme.

6. Jonas Jonaitis pareiškė ieškinį teisme, kuriuo prašė teismo įpareigoti Petrą
 Petraitį nutraukti nuomojame žemės sklype pastarojo vykdomą ūkinę
komercinę veiklą, kadangi Petro Petraičio vykdoma veikla neatitinka
žemės sklypo naudojimo būdo ir dėl to yra daroma didžiulė žala
aplinkai. Atsakovas miškų ūkio paskirties žemės sklype (rekreacinės
paskirties miškų sklype) tvarko atliekas ir jas sandėliuoja. Teismas
ieškovo pareikštą ieškinį patenkino visiškai ir įpareigojo Petrą Petraitį
nutraukti neteisėtus veiksmus bei pašalinti viešosios teisės pažeidimų
padarinius. Įvertinkite teismo veiksmus.

Remiantis 49 strp 2 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti

asmenys gali pareikšt ieškinį viešam interesui ginti. Taigi Jonas galėjo
pateikt ieškinį, nes Petras veiksmus vykdė ir viešąjį interesą pažeidė Jono
žemei, kurią jis Petrui nuomavo. ?????????????????

Vadovaudamiesi „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (toliau –

Specialiosios sąlygos), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992
m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343, XXXIII skyriaus Rekreacinės
teritorijos 132 punkto nuostatomis žemės savininkai ir naudotojai, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse
teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad
nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė
būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas.