1. Užduotis. Byloje pagal I. S. ieškinį atsakovams K. S.

ir UAB “NK” dėl namo pirkimo pardavimo

sutarties, sudarytos tarp atsakovų, pripažinimo negaliojančia, UAB “NK” direktorius pareiškė įgaliojąs visus
veiksmus byloje bendrovės vardu atlikti atsakovą K. S., nes jis turi penkis procentus bendrovės akcijų.
Teismas direktoriaus pareiškimą atmetė, nurodydamas, kad K. S. neturi teisinio išsilavinimo, nėra UAB
“NK” darbuotojas, todėl negali atstovauti šiam juridiniam asmeniui teisme.
Įvertinkite teismo veiksmų teisėtumą.
Pagal CPK 56str. 2d. 1p. vienas atsakovas gali kitam atsakovui pavesti bylą, nes bus bendrininkavimas. Tad
šioje situacijoje teismas pasielgė neteisingai,

2.Užduotis. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovo bylą ves vien advokatas. Teismas nustatė pasirengimo
bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdą. Dubliką pasirašė ir teismui padavė pats ieškovas. Teismas
nutartimi nurodė pašalinti dubliko trūkumus ir gauti ieškinyje nurodyto advokato parašą.
Įvertinkite teismo veiksmų teisėtumą

3.Užduotis. K. Ž., dirbančios teisėjo padėjėja Vilniaus apygardos teisme, dėdė Z. Ž. paprašė padėti ir
atstovauti jam Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kurioje Z.
Ž. patrauktas atsakovu.
Ar K. Ž. gali atstovauti Z. Ž. interesams teisme?

4.Užduotis. Byloje pagal Š. R. ieškinį AB “Guolių pasaulis” dėl drausminės nuobaudos panaikinimo teismas
priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu AB “Guolių pasaulis” profesinė
sąjunga Š. R. vardu padavė apeliacinį skundą. Prie skundo buvo pridėtas profesinės sąjungos narių sąrašas,
kuriuo patvirtinta, kad Š. R. yra profesinės sąjungos narys.
Ar galėjo profesinė sąjunga paduoti apeliacinį skundą? Kaip turėtų pasielgti teismas?

5.Užduotis. Ieškovės seserys A. A. ir B. A. kreipėsi į teismą dėl testamento, kuriuo miręs jų tėvas visą turtą
paliko ieškovių broliui D.B. panaikinimo. Ieškinyje seserys nurodė, kad jas abi atstovaus A.A. ir pridėjo
notaro patvirtintą įgaliojimą. Ieškinį taip pat pasirašė tik A. A. Teismas atsisakė priimti ieškinį,
motyvuodamas tuo, kad prie ieškinio nepridėtas dokumentas, kad A.A. turi aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą ir gali atstovauti savo artimą giminaitę, taip pat nurodė, kad notariniame įgaliojime nėra
nurodyta, kad A.A. turi teisę pasirašyti, ieškinį, todėl ieškinio negalima priimti ir dėl šios priežasties,
vadovaujantis CPK 137 str.. 2 d. 8 p.
Įvertinkite teismo veiksmų teisėtumą

6.Užduotis. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugpjūčio 17 d.
nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį
paduoti. Teismas vadovavosi CPK 57 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad advokato teisės ir pareigos
bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi. Byloje su atskiruoju skundu pateikta 2017
m. vasario 10 d. teisinių paslaugų sutartis, kuria atsakovas paveda advokatų profesinei bendrijai atstovauti
jam visuose teismuose. Teismas konstatavo, kad sutartyje duotų įgaliojimų terminas neapibrėžtas. CK 2.142
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas
įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Teismas motyvavo,
kad atsakovo suteiktame įgaliojime (teisinių paslaugų sutartyje) advokatų profesinei bendrijai terminas nėra
nurodytas, todėl jis galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos, t. y. iki 2012 m. vasario 10 d.
Įvertinkite teismo veiksmus.
Praėjusio seminaro užduotys
1 Užduotis
Notaras J. Jonaitis buvo pašalintas iš notarų už drausminį nusižengimą, t.y. kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki
2020-09-01 net 6 kartus savo pareigas vykdė neblaivus. J.Jonaitis su tokiu notarų rūmų sprendimu nesutiko ir
apskundė jį Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti tokį sprendimą ir jį atstatyti į buvusias pareigas.
Ieškinyje nurodė, jog jis serga hipertonija ir padidėjus kraujospūdžiui aplinkiniams susidaro tik įspūdis, jog jis
yra neblaivus, t.p. nurodė, jog jau keletą metų dėl ligos iš viso nevartoja alkoholio. Be to J. Jonaitis reikalavo
atlyginti neturtinę žalą, kadangi dėl jo atleidimo jis ir visa jo šeima patyrė moralinius išgyvenimus.
Į teismo posėdį buvęs notaras neatvyko, notarų rūmų atstovas paaiškino, kad jam yra žinoma, jog J. Jonaitis mirė.
Kaip turėtų pasielgti teismas, paaiškinkite galimybę perimti J.Jonaičio teises šioje byloje.
Procesinių teisių perėmimas (CPK 48str.)- tai šalies procesinių teisių ir pareigų, šiai šaliai pasitraukus iš proceso,
parėjimas kitam asmeniui- teisių perėmėjui. Šiuo atveju pagal įstatymą- tai teisių perėmimas ex officio be šalių valios,
nes viena iš šalių mirė. Todėl, jeigu bus pagrindas teismas galės rašytinio proceso tvarka mirusią šalį pakeisti jos
teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Tačiau, tas teisių
perėmėjas turės pagrįsti savo dalyvavimą. Šiuo atveju perėmėjas galės prašyti neturtinės žalos, tačiau sugrąžinimo į
darbą jau nebe, nes nebėra žmogaus, kuris turėjo būti grąžintas į tas pareigas.

2. Užduotis
Į Vilniaus m. apylinkės teismą kreipėsi 25 iš 60 ŽŪB ,,Žara‘‘ narių. Prašė atidalinti bendrijai priklausančią žemę
kiekvienam nariui išskiriant atskirą sklypą, kurio dydis priklausytų nuo įnešto pajaus. Jie nurodė, jog jiems
naudingiau dirbti atskirai, kadangi kiti nariai dirba mažiau, ir jie jaučiasi išnaudojami. Visus 25 ieškovus pagal
įgaliojimą atstovavo bendrovės buhalteris J. Petraitis.
Teismas nurodė, kad ieškovų skaičius per didelis ir pasiūlė jiems kiekvienam atskirai kreiptis su ieškiniu į
teismą, arba grupelėmis po 3-5 ieškovus.
Ar teisingai pasielgė teismas. Kokia bendrininkavimo rūšis pateikta šioje situacijoje, kokios bendrininkų teisės
ir pareigos. Pakeiskite sąlygą taip, kad turėtume kitą bendrininkavimo rūšį.
Teismas pasakydamas, kad ieškovų skaičius per didelis buvo neteisus, nes nėra nurodyta, kiek turėtų būti ieškovų
procesiniame bendrininkavime, čia yra privalomas bendrininkavimas. Kiekvienam bendrijos nariui nustačius savo
sklypą, kitas nebegalės į tą sklypo dalį pretenduoti. Ieškovai (25) kreipdamiesi į teismą, turėtų atsakovais nurodyti
visus likusius bendrijos narius (35), tie kurie neprieštarauja su ieškovų ieškiniu, jie turėtų būti į bylą įtraukti kaip tretieji
asmenys.

3. Užduotis
P. Bausmė dirba teisėju Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jis taip pat dirba lektoriumi Mykolo Romerio
universiteto Civilinio proceso katedroje. A. Bylas iki 2019-01-01 dirbo Mykolo Romerio universiteto civilinės
justicijos instituto direktoriumi, taip pat praktikuoja kaip advokatas. Teisėjui P. Bausmė buvo paskirta nagrinėti
byla, kurioje ieškovą V. Giliuką atstovauja advokatas A. Bylas.
Ar teisėjas P. Bausmė turėtų nusišalinti nuo jam paskirtos bylos nagrinėjimo?
 Taip, remiantis nešališkumo principu, teisėjas turėtų nusišalinti, kadangi jie su advokatu pažįstami iš kitos darbo
vietos. Tai reiškia, kad yra bendravę, bei tarp jų buvo susiklostę darbo santykiai, kurie parodo, jog juos siejo
ryšys, teisėjas gali pažinoti daug advokatų per ilgą darbo patirtį, tačiau jų neturi sieti asmeniniai santykiai
(bendravimas už teismo salės ribų, susitikimai, laiko praleidimas, darbo santykiai, giminystės, ar kaimynystės
ryšiai). Todėl, tai gali daryti įtaką teisėjo sprendime nagrinėjant bylą.
 Kadangi tarp Bausmės ir Bylo yra susiklostę pavaldumo ryšiai, tai manyčiau, kad Bausmė turėtų nusišalinti
motyvuodamas tuo, kad yra pavaldymo ryšys ir gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms. Taip pat laiko tarpas
nėra pakankamas, kad ryšys išnyktų, pagal teismų praktiką turi praeiti bent 3 metų laiko tarpas. To ryšio fakto
subjektyviai pakanka, kad būtų pagrindas teisėjui nusišalinti.
 Pagal 64str. jei yra pagrindas manyti, kad teisėjas tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra
kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, jis gali būti nušalintas, jei tokį prašymą pareiškia šalis.
Taip pat 66 str. pabrėžia, jog nušalinimo pagrindų sąrašas 65 str. nėra baigtinis ir teisėjas turi nusišalinti, jeigu yra
aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.