BYLA 3K-3-367/2011

Teisėjų kolegija Nustatė

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Baldjoda“ teismo prašė priteisti iš atsakovo Norvegijos įmonės Furniture Production
International A/S 44 202,42 Lt skolos, 4322,99 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad
atsakovas nevykdo šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos prievolės atsiskaityti už
perduotus baldų gaminius.

Atsakovas Furniture Production International AS priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 114 457,61 Lt
nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pažeidė šalių sudarytos pirkimo-pardavimo
sutarties 6.2 punktą, – iš anksto neįspėjęs atsakovo, pradėjo tiekti baldus tiesiogiai atsakovo pirkėjui
Logic Production AS (dabartinis pavadinimas - Logic/Orbiot Invest AS), kuris atsisakė atsakovo
tarpininkavimo paslaugų, be to, ieškovas naudojo atsakovo pateiktus dizainus. Atsakovas nurodė patyręs
91 844,48 Lt nuostolių, kuriuos sudaro atsakovo negautos pajamos ir turėtos išlaidos, taip pat atsakovo
patirtos 22 613,13 Lt išlaidos už ieškovo dalyvavimą Stokholme vykusioje parodoje.

Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl sutarčių privalomumo ir uždarumo principų bei sutarties
nutraukimo pagrindus, sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir įrodinėjimą
apibrėžiančių proceso teisės normų taikymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. sprendimu atsakovo Furniture Production

International A/S priešieškinį ieškovui UAB „Baldjoda“ dėl 114 457,61 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti
atmetė, o ieškinį patenkino ir iš atsakovo priteisė ieškovui 44 202,42 Lt skolos už parduotus baldus,
1617,72 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme
2008 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesdamas atsakovo priešieškinį, teismas nurodė, kad atsakovas Furniture Production International AS
ir Logic Production AS 2006 m. spalio 17 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad
atsakovas finansuos ir organizuos baldų gamybą ir jų pristatymą, o Logic Production AS organizuos
dizainą, pardavimus ir rinkodarą Norvegijoje. Bendradarbiavimo sutarčiai vykdyti atsakovas 2006 m.
spalio 20 d. sudarė ginčo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu UAB „Baldjoda“, kuris įsipareigojo pagal
atsakovo (pirkėjo) pateikiamus užsakymus pagaminti ir perduoti atsakovo nuosavybėn prekes (baldų
gaminius). Šios sutarties 6.2 punkte įtvirtintas ieškovo įsipareigojimas informuoti atsakovą apie
planuojamą veiklą Norvegijos rinkoje, neužmegzti tiesioginio ryšio su atsakovo pirkėjais, o šiems
kreipusis tiesiogiai į ieškovą, apie tai informuoti atsakovą, taip pat nurodyta, kad atsakovo užsakomų
gaminių dizainas, konstrukcija priklauso atsakovui ir negali būti panaudota be raštiško jo sutikimo.
Sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad ji galioja nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Oslo
miesto teisme 2008 m. vasario 25 d. teisminės mediacijos metu atsakovas ir Logic Production AS sudarė
taikos sutartį, kurioje susitarė, kad jų Bendradarbiavimo sutartis bus laikoma pasibaigusia 2007 m. liepos
16 d. ir nuo šios datos baigiasi atsakovo teisė naudotis intelektualinės nuosavybės teisėmis pagal
nurodytą sutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai reiškia
ieškovui turtines pretenzijas dėl ieškovo gaminamų baldų dizaino ir pavyzdžių naudojimo po 2007 m.
liepos 16 d. Be to, nuo šios datos Logic Production AS nebebuvo atsakovo pirkėjas, nes šių asmenų
nebesiejo jokie sutartiniai santykiai. Taigi teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog ieškovas,
2007 m. rugpjūčio-2008 m. sausio mėnesiais pardavęs įmonei Logic Production AS baldų gaminius,
pažeidė ginčo šalių sutarties 6.2 punkto sąlygą nesudaryti jokių tiesioginių sutarčių su atsakovo klientais.
Netenkindamas atsakovo reikalavimo priteisti išlaidas už ieškovo dalyvavimą Stokholme vykusioje
parodoje, teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog prašoma priteisti
suma buvo sumokėta būtent už ieškovo dalyvavimą parodoje. Kadangi atsakovas visiškai pripažino
ieškovo reikalaujamos priteisti sumos dydį, o prievolės ją sumokėti vykdymą sustabdė motyvuodamas
ginčo sutarties 6.2 punkto pažeidimu, kuris byloje neįrodytas, tai teismas tenkino ieškinį ir,
atsižvelgdamas į sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, ieškovui iš atsakovo priteisė 0,02
proc. dydžio netesybas už šį laikotarpį – 1617,72 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 16 d. nutartimi
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir papildomai
nurodė, kad ginčo sutartis ir jos 6.2 punktas turi būti aiškinami atsižvelgiant į Bendradarbiavimo sutarties
nuostatas, kuriose iš esmės išdėstyti atsakovo ketinimai dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo.
Kolegija sprendė, kad šių sutarčių bei šalių veiksmų tiek iki, tiek po sutarties sudarymo analizė leidžia
teigti, jog 2006 m. spalio 20 d. sutartis šalių buvo sudaryta išskirtinai Bendradarbiavimo sutarčiai vykdyti,
todėl negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad jos nutraukimas nesukėlė nagrinėjamos bylos šalims
jokių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nors atsakovas nepripažįsta, jog
ieškovas vienašališkai nutraukė ginčo sutartį atsakovui iš esmės pažeidus ginčo sutarties sąlygas
(nesumokėjus už pateiktus gaminius), tačiau, įvertinusi 2007 m. spalio 25 d. elektroninį laišką, kuriame
ieškovas išaiškino sutarties nutraukimo priežastis ir faktą, kad atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti
sutarties nutraukimą neteisėtu, nesant byloje kitų įrodymų, susijusių su šalių sudarytos sutarties
nutraukimu, kolegija vertina kaip labiau tikėtiną ieškovo teiginį, kad šalių sudaryta sutartis buvo
nutraukta dar iki 2007 m. liepos 16 d. kai baigė galioti atsakovo ir Logic Production AS Bendradarbiavimo
sutartis. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad komerciniai ryšiai tarp šalių nutrūko po 2007 m. gegužės
31 d. sąskaitos išrašymo (dėl kurios apmokėjimo kilo šalių ginčas), t. y. sutartis nuo tada nebuvo
vykdoma; laikant ją galiojančia tai būtų nelogiška. Konstatavus, kad ginčo šalių sutartis buvo nutraukta
iki 2006 m. liepos 16 d., o nuo nurodytos dienos pasibaigė Bendradarbiavimo sutartis, kolegijos
nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti atsakovo priešieškinį.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl taikytinos teisės

Kasacinio teismo nagrinėjimo dalyką šioje byloje sudaro kasaciniame skunde keliami teisės klausimai dėl
sutarties privalomumo ir uždarumo principų aiškinimo ir taikymo, sutarties nutraukimo ir sutarties
nevykdymu padarytų nuostolių nustatinėjimo. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje egzistuoja
užsienio teisės elementas - bylą nagrinėję teismai inter alia sprendė dėl kasatoriaus ir Logic Production
AS bendradarbiavimo sutarties poveikio kasatoriaus sutartiniams santykiams su ieškovu. Iš bylos
dokumentų matyti, kad sutartis 2006 m. spalio 17 d. sudaryta Norvegijoje, Osle, Norvegijos įmonių Logic
Production AS ir Furniture Production International AS. Sutarties sąlygose nurodyta, kad dėl jos kilę
ginčai bus nagrinėjami Oslo teisinėse institucijose, byloje yra Oslo miesto teismo 2008 m. vasario 25 d.
sprendimas patvirtinti kasatoriaus ir Logic Production AS sudarytą taikos sutartį byloje dėl 2006 m. spalio
17 d. bendradarbiavimo sutarties pažeidimo. Pagal CK 1.37 įtvirtintas taisykles sutartinėms prievolėms
taikoma šalių susitarimu pasirinkta teisė, kai toks susitarimas įtvirtintas sutarties sąlygose arba
nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, o šalims nepasirinkus taikytinos teisės, taikoma valstybės, su
kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą,
kad iš kasatoriaus ir Logic Production AS bendradarbiavimo sutarties kilusiems santykiams taikytina
Norvegijos materialioji teisė. Pagal CK 1.12 straipsnyje ir CPK 808 straipsnyje įtvirtintas procesines
užsienio teisės taikymo taisykles, teismas ex officio taiko užsienio teisę tik tais atvejais, kai tai daryti jį
įpareigoja tarptautinės sutartys ar galiojantys įstatymai. Kai užsienio teisės taikymas susijęs tik su ginčo
šalių privačiais interesais ir neturi viešojo intereso gynimo aspekto, užsienio teisės taikymas grindžiamas
dispozityviškumo principu – užsienio teisė taikoma ginčo šalių iniciatyva. Ta šalis, kuri remiasi užsienio
teise, turi pareigą pateikti su jos turiniu susijusius įrodymus. Informacija apie užsienio teisę yra fakto, o
ne teisės klausimas, todėl šiuo aspektu negalioja bendroji teismo pareiga kvalifikuoti ginčo
materialiuosius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008
m. lapkričio 28 d. nutartį Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Versicherung AG“ v. S. M. byloje Nr. 3K-
3-580/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. AB „Progresas“
byloje Nr. 3K-3-81/2009; kt.). Bylos šalys Norvegijos teise nesirėmė ir bylą nagrinėję teismai jos netaikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta ir aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui peržengti
kasacinio skundo ribas ir ex officio taikyti užsienio teisę, todėl kasacinio skundo argumentus nagrinėja
pagal galiojančią Lietuvos teisę, taikytiną nagrinėjamiems santykiams.

Dėl sutarties privalomumo ir uždarumo principų aiškinimo ir taikymo

Sutarties privalomumas ir uždarumas – klasikiniai ir visuotinai pripažįstami sutarčių teisės principai, kartu
išreiškiantys būdingas sutarties, kaip sandorio, savybes. Abu šie principai bendriausia prasme atsispindi
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje sutarties sampratos apibrėžtyje: sutartis – tai dviejų ar daugiau
asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys
įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikros rūšies veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų
veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Be to, sutarties privalomumo principo turinys
tiesiogiai įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos
šalims turi įstatymo galią. Sutarties uždarumo principas pažodžiui konkrečioje CK normoje neapibrėžtas,
teisės doktrinoje ir praktikoje jis suformuluotas remiantis civilinių santykių reglamentavimo ypatumais ir
sutarčių teisės normų sisteminiu vertinimu. Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo,
autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas
pavaldumas, iš to išplaukia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios
šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Sutarties
uždarumo principo turinys ir veikimo ribos skirtingose teisės sistemose ar valstybėse gali būti skirtingi ir
priklauso nuo nacionalinėje teisėje įtvirtinto reguliavimo. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių
uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismų praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės
taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos
tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje N. U. v. AB viešbutis “Lietuva”, Nr. 3K-7-
145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje L. Ezerskio įmonė v. UAB ,,Jūsų Aušrė“, Nr. 3K-3-
146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje A. V. v P. V., Nr. 3K-3-453/2010). Sutarties
uždarumo principo išimtys – įstatyme numatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos
šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas šių atvejų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje, tai – sutartis trečiojo
asmens naudai, kurios esmė ta, jog sutarties šalis gali išlygti, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti
įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip pastarajam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip
sutarties uždarumo principo išimtis traktuojamas ir teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnyje 1 dalis, kt.).
Sutarties uždarumo principas veikia ribotai ir tais atvejais, kai tarp dviejų sutarčių egzistuoja pagrindinės
ir išvestinės sutarties ryšys, pvz.: CK 6.490 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomos sutartis yra
negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis; CK 6.768 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu
negalioja franšizės sutartis, negalioja ir subfranšizės sutartis; kt. Apibendrindama aptartas CK ir teismų
praktikos nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims
(tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai
tokia galimybė leidžiama įstatyme ir byloje nustatomos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti
atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius, remdamasis sutarties uždarumo principu, ginčija bylą nagrinėjusių
teismų išvadą, kad 2008 m vasario 25 d. taikaus susitarimo tarp jo ir Logic Production AS sąlyga, kuria
retroaktyviai susitarta, kad šalys 2006 m. spalio 17 d. sutartį ir iš jos kilusią kasatoriaus teisę naudotis
intelektinės nuosavybės teisėmis laikys pasibaigusia nuo 2007 m. liepos 16 d., lėmė kasatoriaus
reikalavimo teisę ieškovui. Teisėjų kolegija pripažįsta šį kasacinio skundo argumentą nepagrįstu. Byloje
nekonstatuota pakankamai aplinkybių, kad būtų galima padaryti išvadą, jog analizuojama 2008 m
vasario 25 d. kasatoriaus ir Logic Production AS taikaus susitarimo sąlyga buvo nustatyta ir ieškovo, kaip
trečiojo asmens naudai, tačiau, kaip konstatavo bylą nagrinėję teismai, kasatoriaus ir Logic Production
AS 2006 m. spalio 17 d. bendradarbiavimo sutartis ir kasatoriaus bei ieškovo 2006 m. spalio 20 d. ginčo
sutartis yra susijusios: kasatorius pirmosios sutarties pagrindu iš Logic Production AS gautą teisę į
intelektinę nuosavybę - Logic Production AS sukurtą dizainą – panaudojo sudarydamas ginčo sutartį su
ieškovu ir būtent šios teisės pažeidimu grindžia savo reikalavimus ieškovui. Įstatymas garantuoja
teisminę pažeistos ar ginčijamos teisės gynybą tik tuo atveju, jei pažeista ar ginčijama besikreipiančio į
teismą, o ne trečiojo asmens teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad kasatorius teisė į Logic
Production AS dizainą pasibaigė nuo 2006 m. spalio 17 d., taigi šioje byloje jis siekia apginti teisę, kurios
neturi, todėl jo reikalavimai negali būti tenkinami.

Dėl kasatoriaus reikalavimų atlyginti nuostolius pagrįstumo

Kasatorius, reikalaudamas atlyginti nuostolius, nurodė, kad juos sudaro negautos pajamos, kurias jis
būtų gavęs, jeigu ieškovas nebūtų pažeidęs nekonkuravimo įsipareigojimo ir nepradėjęs baldų
pardavinėti tiesiogiai Logic Production AS, kuris dėl to atsisakė atsakovo tarpininkavimo paslaugų, taip
pat išlaidos, patirtos sumokėjus už ieškovo dalyvavimą Stokholme vykusioje baldų parodoje. Įstatymas
suteikia kreditoriui teisę į tokių nuostolių atlyginimą sutarties pažeidimo atveju, tačiau kartu jam priskiria
patirtų nuostolių fakto ir dydžio įrodinėjimo naštą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis,
CPK 178 straipsnis). Negautos pajamos suprantamos kaip nauda, kurią kreditorius būtų gavęs, jeigu
skolininkas nebūtų pažeidęs sutarties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nustatinėjant
negautas pajamas turi būti taikomas realumo kriterijus: kreditorius, reikšdamas reikalavimą atlyginti
netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad galimybė gauti pajamas buvo reali, bet pajamų netekta dėl
sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos
Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. Jurgelionio firma „Tastos statyba“ v.
Kauno miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-62/2008; 2009 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje
byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikinė unitarinė įmonė „Gamybinis
susivienijimas „Belaruskalij“, bylos Nr. 3K-3-273/2009, kt.).

Nagrinėjamoje byloje kasatorius negautų pajamų atlyginimo reikalavimą kildina iš to, kad, ieškovui
nepažeidus nekonkuravimo susitarimo, būtų toliau iš jo pirkęs baldus, ir, gavęs sutartyje su Norvegijos
įmone Logic Production AS sutartą atlyginimą už jų pardavimą Europos šalyse. Teisėjų kolegija pripažįsta
pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų poziciją, kad šio savo teiginio kasatorius neįrodė. Byloje nėra duomenų,
kad per nurodytą laiką kasatorius ginčo sutartyje nustatyta tvarka užsakinėjo iš ieškovo baldus ar ėmėsi
kitokių veiksmų bendradarbiavimo sutartyje numatytai veiklai vykdyti, bet savo ketinimų neįgyvendino
dėl ieškovo kaltės. Be to, kasatoriaus teiginys apie turėtus ketinimus pirkti iš ieškovo baldus prieštarauja
minėtai jo ir Logic Production AS Oslo teisme patvirtinto taikaus susitarimo sąlygai, kurioje konstatuota,
kad 2006 m. spalio 17 d. sutartis dėl bendradarbiavimo (kurios pagrindu jis inter alia gavo teisę
komercinėje veikloje naudoti Logic Production AS prekinį ženklą ir dizainą ir kurią įgyvendindamas
sudarė ginčo sutartį su ieškovu) ir iš jos kilusios kasatoriaus teisės naudotis Logic Production AS
intelektine nuosavybe pasibaigė 2007 m. liepos 16 d. Minėta, kad toks susitarimas per se nereiškia, jog
nuo 2007 m. liepos 16 d. pasibaigė kasatoriaus ir ieškovo ginčo sutartis, tačiau jis vertintinas kaip vienas
iš įrodymų, kad kasatorius pripažino nuo nurodytos datos neturėjęs gintinų teisių ar interesų, susijusių su
jo veikla naudojant LOGIC prekinį ženklą Lietuvoje.

Kasatoriaus reikalavimą atlyginti tiesioginius nuostolius teismams atmetus kaip neįrodytą, kasatorius,
ginčydamas teismų išvadas dėl nuostolių nepagrįstumo, nenurodo argumentų, kurie patvirtintų teismus
pažeidus įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, ir konkrečių įrodymų, kuriais remiantis reikėtų
padaryti kitokią išvadą dėl patirtų nuostolių fakto, negu tą padarė bylą nagrinėję teismai. Pažymėtina,
kad kasatoriaus teiginys dėl įrodymų neišreikalavimo prieštarauja bylos medžiagai. Byloje esantys
dokumentai patvirtina ieškovo atsiliepimo teiginį, kad apeliacinės instancijos teismui jis pateikė
kasatoriaus reikalautus dokumentus dėl komercinių ryšių su Logic Production AS. Nurodyti dokumentai
susiję su tariamų nuostolių dydžiu, todėl jų nevertinimo aplinkybė būtų reikšminga sprendžiant dėl
skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo tik tuo atveju, jeigu byloje būtų pagrindas konstatuoti
sutartinės atsakomybės sąlygų visetą.

Dėl sutarties nutraukimo fakto įrodinėjimo

Sutartis jos šalių valios požiūriu gali būti nutraukta dvejopai: bendru šalių sutarimu arba vienašališku
šalies reikalavimu. Sutarties šalių teisė susitarti dėl jos pabaigos pagrįsta sutarčių laisvės principu ir gali
būti suvaržyta tik CK 6.156 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais sutarčių laisvės principo išimčių pagrindais.
Vienašališkas sutarties nutraukimas įstatymu ribojamas sutarčių privalomumo (pacta sund servanda) ir
sutartinių santykių išsaugojimo (favor contractus) principų labui. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta
joje numatytais arba įstatyme nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Taigi teismui sprendžiant, ar
sutartis buvo nutraukta, visų pirma priklausomai nuo to, vienašališkai ar šalių susitarimu sutartis buvo
nutraukta, turi būti apibrėžtas įrodinėjimo dalykas: arba aplinkybės, patvirtinančios, kad šalys suderino
valią dėl sutarties pabaigos, arba aplinkybės, su kuriomis pagal įstatymą ar sutartį siejama vienašališko
nutraukimo teisė. Įrodyti sutarties nutraukimo faktą turi šalis, kuri juo remiasi. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl sutarties nutraukimo tinkamai nepagrįsta. Teismai
deramai nenustatinėjo, kokiu pagrindu sutartis buvo nutraukta, ir netyrė su tuo susijusių bylos
aplinkybių, iš esmės apsiribodami išvada, kad, nors kasatorius nepripažįsta, jog ieškovas iki
užmegzdamas komercinius ryšius su Logic Production AS vienašališkai nutraukė ginčo sutartį dėl esminio
pažeidimo, tačiau sutartis faktiškai nebuvo vykdoma nuo 2007 m. gegužės mėnesio, todėl labiau tikėtina,
kad buvo nutraukta. Pažymėtina, kad ginčo sutartis savo pobūdžiu buvo organizacinė sutartis dėl
ilgalaikių pirkimo-pardavimo santykių, ją sudarant nebuvo nustatyta nei prekių kiekis, nei kaina, nei jų
pateikimo terminai, ji turėjo būti vykdoma pagal atskirus kasatoriaus pateiktus užsakymus, todėl
pirkimo-pardavimo nebuvimas per atskirą sutarties galiojimo laikotarpį dar nėra pakankamas pagrindas
konstatuoti jos nutraukimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors dalis kasacinio skundo argumentų pripažinti
pagrįstais, jie nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, nes, byloje konstatavus,
kad neįrodytas kasatoriaus patirtų nuostolių faktas, jo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą negali
būti patenkinamas. Įstatymas draudžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą naikinti vien
formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), todėl, konstatavus, kad byla iš esmės išspręsta teisingai,
skundžiami teismų sprendimai paliktini nepakeisti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Nutarė

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Furniture Production International A/S valstybei 44,18 Lt (keturiasdešimt keturis
litus, 18 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.