BT 1

// http://www.konspektai.cjb.
net //
1.1.Baudiamosios teiss svoka
Baudiamosios teiss svoka vartojama keliais aspektais>
1. Kaip teiss aka
2. Kaip statym leidybos aka
3. Kaip mokslo sritis
moni ar valstybs interesams apginti baudiamaisiais statymais ar kitomis normomis yra nustatomas
draudiam veik ratas. Asmuo padars al teiss saugomiems griams, paeisdamas vien ar kelis draudimus padaro
nusikaltim. Dl to neivengiama teisin pasekm bausm. Nusikaltimas ir bausm tai tos dvi pagrindins
kategorijos, kuri pagrindu visa teiss aka baudiamoji teis.
Baudiamoji teis, kuri numato, kokios veikos yra draudiamos ir kokios taikomos bausms u nusikaltim
padarym, paprastai vadinamos materialija teise, skirtingai nuo baudiamojo proceso ir bausmi vykdymo teiss,
kurios laikomos formaliosios teiss akomis.
Materialin teis tai teiss norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato atitinkamas
kriminalines bausmes kaip tokio draudimo nesilaikymo pasekmes.
Baudiamoji teis tai teiss norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato u i
draudim paeidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip ios veikos pasekmes, taip pat atleidim
nuo bausms ar bausms palengvinim.
Aptariant baudiamosios teiss svok jos turinys skirstomas dvi dalis>
1. Baudiamj teis objektyvija prasme (jus poenale), t.y. visuma statymo numatyt draudim ar
pareigojim, kurie idstyti baudiamosios teiss normose.
2. Subjektyviaja prasme (jus puniendi), t.y. valstybs galia, sugebjimas ir teiss nubausti asmen, padarius
nusikaltim.
Valstybs teis atsiranda tada, kai ji ima teiss norm pagrindu reguliuoti tvark visuomenje. Todl
kiekvienas visuomens narys gali reikalauti, kad bt utikrintas jo saugumas, inoma jei jis elgiasi teistai
pats.
Baudiamosios teiss dalykas
Nusikaltimas pats savaime neatsiranda, todl baudiamoji teis iki nusikaltimo padarymo turi nustatyti
atitinkamus draudimus. Pirmiausia reikia nustatyti saugom gri svarb visuomenje ir jiems padarytos alos pobd.
Daugelis teiss ak saugo teisinius grius. Tuo atvilgiu baudiamoji teis yra paskutin priemon padarius
teiss paeidimus.
Aptariant teisini gri gynyb reikt reikt paymti:
1. Gri gynyba yra galima, jeigu j struktra formalizuota
2. Sprendiant veik kriminalizavimo klausimus taip pat gali bti vertinimas toki reikmi paplitimas,
teissaugos organ galimybs patraukti kaltus asmenis atsakomybn ir kt.
Baudiamosios teiss dalykas baudiamosios teiss normomis nustatoma svarbiausi visuomens gri apsauga, o u
padarytus paeidimus grasinama atitinkamomis priemonmis.
Taigi baudiamosios teiss dalykas yra tas, kad jos normos yra nukreiptos apsaugoti tam tikrus moni
interesus (teisinius grius), jos sankcijos yra nukreiptos asmenis, padarius nusikaltim, kuriems dl padaryt
nusikaltim remiantis iomis sankcijomis yra taikomi asmeninio ar turtinio pobdio suvarymai. ie suvarymai yra
tiksliai apibrti, negali bti pakeiiami ali (subjekt) tarpusavio susitarimu ir yra privalomi ir taikyti, ir vykdyti.
BT sistema
BT yra kodifikuota. BK turi bendrj ir specialij dalis.
BK bendroji dalis pateikia bendrsias normas (nusikaltimo samprata, bausms samprata, BT paskirtis, principai,
bendrininkavimas, nusikaltimo subjektas ir t.t.
Specialioji dalis pateikia sra t veik, kurios yra draudiamos ir baustinos, nusikaltim sudtys ir sankcijos,
sankcij ribos, veikos juridin kvalifikacija.
BT mokslo ryys su kitais mokslais
Kriminologija. Kriminologija naudojasi pagrindinmis BT svokomis. Kriminologijai didel reikm turi kaip
BT yra apibriamos atskiros nusikaltimo rys. Remiantis kriminologija BT mokslas gali pasilyti koreguoti
baudiamojo statyto politik.
Teismin statistika. Surinkti duomenys apie nusikalstamumo dinamik padeda BT mokslui paaikinti socialin
nusikalstamum. Padeda vertinti BT norm efektyvum.
Kriminalistika. Nusikaltim apraymas, nusikaltimo sudi idstymas remiasi kriminalistika.
Teismo medicina, psichiatrija. BT mokslui svarbus i mokslo tyrimo rezultatai, kai sprendiamas
atsakomybs klausimas. Tai svarbu formuojant kalts svok (tyia, neatsargiai, nepakaltinamas)
1.2.Baudiamojo statymo samprata
B statymo turin apibria BK 1 str. :
// http://www.konspektai.cjb.net //
1.
2.
3.
4.
Udrausti veikas, kurios padaro al asmen, valstybs, visuomens interesams ar kelia grsm tokiai alai
atsirasti.
Tiksliai apibria veikas, kuriuos nusikalstamos
Nustato nusikalstam veik pavojingumo pobd bei laipsn ir jas atitinkanias veikas
Saugo asmenis ir visuomen nuo nusikaltim grasindami kriminalinmis bausmmis ir nustato pagrindus, pagal
kuriuos baudiami asmenys norint juos pataisyti.
BK numato ne tik draudimus ir sankcijas, bet ir priverstin gydym ar aukljim. BT remiasi tik statymais, todl tai
tiesioginis BT altinis. Be to BT altinis yra ir konstitucins normos, nes jose yra idstomos mogaus teiss. Dar
altiniais yra: postatyminiai aktai, Aukiausio teismo nutarimai ir kaip papildomi teismo nuosprendiai.
1.3 Baudiamojo kodekso struktra.

Baudiamoji teis remiasi iimtinai statymu, kurie neturi prietarauti LR Konstitucijai, kuri numato ne tik bendruosius
alyje galiojanius teiss principus, bet ir tiesiog tvirtina daugelj reikming nuostat Tai reikia, kad kiekvienas asmuo
gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudiamojo statymo, bet ir Konstitucijos nuostatomis.
Pagrindas - BK - vis norm rinkinys. Bendroji dalis: apibdina udavinius ir kitus bendrus klausimus; atskleidiama
priemoni esm, turinys. Specialioji dalis: fiksuoja draudimus ir sankcijas.
Abiej dali norm vienos be kitos taikyti negalima. Bendrojoje dalyje normos skirstomos skyrius, o specialiojoje
skirsnius (projekte tik i skyrius). Specialios dalies skirsniai dstomi pagal ginamas ir saugomas vertybes, pagal ju
reikm. Skyriuose apjungiami baddiamosios teiss institutai. Kodiflkuojant atsivelgiama nusikaltim pavojingum,
subjekt poymius. Numcracija yra grieta, priimant nauj straipsn, jis turi bti priderintas (negauna savarankiko
numerio), taiau projekte numeracija nauja. Straipsniai turi dalis (aprayti skirtingu pavojingumo vienos ries
nusikaltimus: kvalifikuotos bei privilegijuotos sudtys) arba punktus. Bendrojoje dalyje dalys reikalingos, kad atskirti
panaias nuostatas arba vystyti pirmines (projekte dalys irgi numeruotos). Straipsniai turi pavadinimus (institutai, kokie
klausimai sprendiami - turinys).
1.4 Baudiamojo kodekso specialiosios dalies dispozicija ir sankcija j rys
Straipsnio dispozicija - tai speciali dalis, nurodanti, apraanti veik, kuri padarius kaltiems asmenims numatytos
sankcijos. Ji turi bti aiki, gerai atskleista, kad utikrint statymo teisingum:
1) paprastos - taikoma, kai nusikaltimas yra visiems aikus, suprantamas, pateikiamas tik veikos pavadinimas; pvz.:
tyinis nuudymas, nuudymas dl neatsargumo;
2) apraomosios - kai yra ne tik pavadinimas, bet ir atskleidiamos jo detals, isamus ir aikus veikos poymi
apraymas; pvz.: diversija;
3) blanketins - kai yra pavadinimas, o poymiai nurodomi kituose statymuose ar teiss aktuose; pvz.: atsakomyb u.
veterinarijos taisykli. paeidim; pats paeidimas negalt. bti nusikaltimu, dar turet bti papildomi poymiai;
4) alternatyvins keli veik. poymiai, kurios atskirai ar visos kartu sudaro vieno nusikaltimo sudet;
5) nukreipianios - kai yra nusikaltimo pavadinimas, o poymi reikia iekoti kituose Baudiamojo statymo
straipsniuose; pvz.: kai yra odiai "tie patys veiksmai", '"ta pati veika";
6) kompleksins - panaudojami keli dispozicij ri bdai;
7) su vertinamaisiais poymiais - dedami odiai: didel ala, sunkios pasekms ir pan. Jiems nustatomi aiks
vertinimo kriterijai paiame statyme. Arba vertinamuosius poymius atskleidia Teism praktika, kur nurodo jog dar
reikalingi ir kiti kriterijai.
Straipsnio sankcija - bausms ris ir bdas u dispozicijoje nurodyt veik. Jose atsispindi veikos pavojingumas.
Visada nurodomos pagrindins bausms, gali bti ir papildomos (privalomos ir fakultatyvios).
1) absoliuiai apibrtos ( buvo mirties bausm, dabar nra);
2) santykinai apibrtos - galimi 2 poriai: a) kai nustatoma tik aukiausia riba. Dl minimalios ribos remiamasi
bendrja dalimi (laisvs atmimas 3 mn.; pataisos darbai-2 mnesiai; bauda - 10 MGL); b) kai nustatoma apatin ir
virutin riba;
3) altematyvios - kai yra kelios pagrindins bausms ir teismas turi irinkti vien i j;
4) kumuliatyvins - kai yra ir pagrindins, ir papildomos bausms;
5) kompleksins - sankcija numatyta keliais bdais. Toki daugiausia.
1.5 Baudiamj statym galiojimo erdvje principai. Nusikaltimo padrymo vietos nustatymas. Ekstradicija.
Teritorinis principas - visi asmenys, padar nusikaltimus LR teritorijoje, atsako pagal LR baudiamuosius statymus.
LR teritorija:
1) ems pavirius ir gelms valstybs sien ribose,
2) teritoriniai vandenys ir 12 jrmyli ploio Baltijos jros pakrai vandenys,
3) kiti vandens telkiniai iki nustatytos ribos, ojei jos nra, tai iki vidurio,
4) oro erdv vir sausumos ir vanden teritorijos,
5) jr laivai ir orlaiviai su LR skiriamaisiais enklais, esantys neutraliose teritorijose.
Lietuvos usienio diplomatini atstovybi teritorija ir diplomat automobiliai, kuriais jie vainja, nelaikomi Lietuvos
teritorija ir jie naudojasi nelieiamumo teise: juose negalima daryti kratos, areto ir pan. Usienio aliu diplomaitinis
korpusas naudojasi diplomatinio imuniteto teise j jurisdikcijos klausimas yra sureguliuotas Vienos konvencijos Del
diplomatini santyki bei tarpvalstybinmis sutartimis. Diplomatinis imunitetas yra dviej ri:
1) diplomatini atstovybi imunitetas (eksteritorialumas) -jos patalpu ir transporto nelieiamyb;
2) asmeninis diplomat imunitetas (darbuotojai, turintys diplomatinius rangus ir einantys diplomatines pareigas, j
eimos nariai, nesantys LR pilieiais ir gyvenantys su diplomatais).
Tok imunitet paritetiniais pagrindais turi konsuliniai pareignai, diplomatini atstovybi personalas, taip pat usienio
valstybi vadovai, parlamentarai, vyriausybini delegacij nariai bei pagal dvipus susitarim- vairi delegacij nariai
bei j bendradarbiai. Tok imunitet turintis asmuo, padars nusikaltim usienyje, paskelbiamas persona non grata ir
jam nustatomas ivykimo i alies laikas.
Taip pat pagal LR Konstitucij nelieiamyb turi Prezidentas, Seimo nariai (sesij metu), Konstitucinio teismo teisjai,
teisjai ir pan. -jiems yra numatyta tam tikra proccdra.
Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veik ar galjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo
baudiamojo statymo numatytos pasekms. Bendrinink nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kur buvo is nusikaltimas
padarytas, o jeigu bendrininkas veik kitoje vietoje - tai jo veikimo vieta. Visi nusikaltimai pagal baigtinum yra
skirstomi :
-
1) formalius - tokie nusikaltimai, kurie laikomijuridiskai baigtais, padarius tam tikr veik,
2) materialius - tokie nusikaltimai, kurie laikomi juridikai baigtais, kilus statyme numatytoms pasekmms,
3) nukirstinius - tokie nusikaltimai, kurie laikomijuridikai baigtais, atlikus nors vien veiksm, kuris eina
nusikaltimo objektyvij pus. Tokiu nusikaltim nra daug (3-4).
Jei nusikaltimo sudtis yra formali, tai nusikaltimo vieta bus ta, kur buvo atlikta veika. Jei nusikaltimo sudtis
materiali - vieta ta, kur atsirado pasekms. Jei nukirstin - ta vieta, kur padarytas pirmas veiksmas.
Padarius t pat nusikaltim LR ir kitos valstybs teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu LR teritorijoje, Jeigu
jis ten buvo pradtas arba baigtas ar jam ukirstas kelias. Pagal LR baudiamuosius statymus atsako taip pat asmenys,
padar nusikaltimus orlaiviuose, jr ar upiu laivuose, kurie buvo su LR veliava ar skiriamaisiais enklais u LR rib.
Usienio valstybiu diplomatini atstov bei kit jiems prilygint asmen baudiamosios atsakomybs klausimas, iems
asmenims padarius nusikaltim LR teritorijoje, sprendiamas diplomatiniu bdu.
Pilietybs principas - LR pilieiai ir nuolatos LR teritorijoje gyvenantys asmenys be pilietybs u nusikaltimus,
padarytus usienyje, atsako pagal LR baudiamuosius statymus. Kiti asmenys, padar nusikaltimus, gali bti traukiami
baudiamojon atsakomybn pagal LR statymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir yra
baudiama pagal nusikaltimo vietos padarymo ir LR baudiamuosius statymus. Jeigu asmuo, padars nusikaltim
usienyje, traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal LR baudiamuosius statymus,taiau abiejose alyse is
nusikaltimas baudiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui skiriama bausm, numatyta velnesnio statymo. Padars
nusikaltim usienyje, asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybs, jeigu j is:
- visikai atliko usienyje teismo paskirt bausm;
- usienio valstybs siteisjusio teismo nuosprendiu buvo visikai iteisintas, atleistas nuo baudiamosios
atsakomybs arba bausm nebuvo paskirta dl senaties ar kitais toje alyje numatytais teisiniais pagrindais.
Realinis principas - kiekviena valstyb baudia u svarbius jai ir jos pilieiams usienyje padarytus kit ali
asmen nusikaltimus: "kiti asmenys, padar nusikaltimus usienyje gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn
pagal LR statymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir yra baudiama nusikaltimo padarymo
ir LR baudiamuosius statymus". Lietuva yra suinteresuota asmen, savo veiksmais padarius alos Lietuvos valstybei
ar jos pilieiui, nubausti savo alyje, o ne iduoti j valstybei, kurios pilieiu kaltininkas yra.
Universalusis principas - visos valstybs baudia nusikaltlius, jeigu jie bet kurioje i ju yra sulaikyti,
neatsivelgdamos nusikaltimo padarymo viet. Tokiam nubaudimui pagrind sudaro tai, kad valstybs ratifikavusios
tam tikras konvencijas ar tarptautines sutartis, paprastai papildo savo baudiamuosius statymus, numatydamos
atitinkam atsakomyb.
Asmen, padariusi nusikaltimus idavimas (ekstradicija)
Nusikalteli idavimas (ekstradicija). Bendriausi principai BK 7' straipsnyje. Usienio pilieiai, padar nusikaltimus,
iduodami atitinkamoms valstybms remiantis tarptautinmis ir tarpvalstybinmis sutartimis, o jeigu toki sutari nra
- vadovaujantis LR statymais. LR pilietis, padars nusikaltim, negali bti iduotas usienio valstybei. Usienio
pilieiai neiduodami:
-jei nors vienoje i valstybi asmens veika nra pripastama nusikaltimu;
-jeigu asmeniui yra suteikta prieglobsio teis;
-jeigu to asmens atvilgiu jau priimtas galutinis sprendimas;
-jeigu praanioje alyje asmeniui grsia mirties bausm ir kitais tarptautinse sutartyse numatytais atvejais.
iuo metu ekstradicija taikoma tik u nusikaltimus, kuri bausm yra daugiau kaip 1 metai laisvs atmimo.
ES jau pasill nauj ekstradicijos konvencij: atsisakoma dvigubo nusikaltimo koncepcijos - praaniojoje valstybje
veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas, o praomojoje valstybje to gali ir nebti; negalima neiduoti asmens, jei jis yra
praanios valstybs pilietis. Slygos nenumato, kad ekstradicija netaikoma u nusikaltimus, kurie baudiami maesne
nei 1 met laisvs atmimo bausme.
Tarptautinio baudiamojo teismo Statutas teisina asmens perdavim iai institucijai. Tai panau ekstradicij. Esminis
skirtumas - perduodama ne kitai valstybei, o virvalstybinei teisminei institucijai, nra slyg atsisakyti iduoti, turi buti
iduodamas ir savas pilietis.
Jeigu prao iduoti kelios valstybs, atsivelgiama padaryt nusikaltim sunkum ir praym padavimo eilikum.
Taip pat danai yra nurodoma, kad negali traukti baudiamojon atsakomybn u kitus nusikaltimus, kurie nebuvo
nurodyti prayme iduoti t asmen (pvz.: bausti tik u kriminalinius, o ne u politinius nusikaltimus)
1.6 Baudiamj statym galiojimas laike, pagrindinis galiojimo laike principas. Atgalinis statymo veikimas.
Nusikaltimo padarymo laike nustatymas.
Veikos nusikalstamum ar baudiamum nustato statymas, galiojs ios veikos (veikimo ar neveikimo) darymo metu.
Lietuvos statym sigaliojimo datos yra trys:
l) paskelbimo "Valstybs iniose" diena;
2) data, nurodyta paiame statyme, kuris paskelbtas V;
3) paskelbimo Seimo spec. leidinyje diena.
Gyventojai turi susipainti su teiss aktais, todl praktikai traukti baudiamojon atsakomybn galima tik tada, kai
nusikalstama veika padaryta kit dien po statymo sigaliojimo.
Baudiamojo statymo galiojimas pasibaigia:
1) kai jis panaikinamas spec. aktu;
2) kai jis pakeiiamas kitu statymu;
3) pasibaigus jo terminui, jeigu toks buvo nurodytas paiame statyme.
Nusikaltimo padarymo laikas:
1) pavojingos visuomenei veikos pabaiga arba laikas, kai atsirado ios veikos pasekms;
2) paskutinio veiksmo pabaiga, kai veik sudaro keli veiksmai;
3) ios veikos nutraukimo momentas trunkamojo nusikaltimo atveju;
4) paskutinio io nusikaltimo sudt einanio veiksmo pabaiga tstinio nusikaltimo atveju;
5) bendrininkavimo atveju - kada kiekvienas bendrininkas padaro sutartus veiksmus.
statymas, panaikinantis veikos nusikalstamum, suveIninantis bausm ar kitokiu bdu palengvinantis veik padariusio
asmens teisin padt, turi grtamj gali, tai yra taikomas asmenims, padariusiems atitinkam veik iki tokio statymo
sigaliojimo, taip pat atliekantiems bausm bei turintiems teisnum. statymas, nustatantis veikos nusikalstamum,
grietinantis bausm arba kitaip sunkinantis veik padariusio asmens teisin padt, neturi grtamosios galios. Iimtis
-statym taikymas u genocido, karo nusikaltimus bei nusikatimus mogikumui.
Medicininio ir aukljamojo poveikio priemons skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo priemimo metu.
Veikos baudiamumas panaikinamas statymu paalinant i jo numatytas nusikaltimo sudtis, o vedamas - jas naujai
nustatant. Taip pat veika gali bti ribojama arba pleiama traukiant ar paalinant tam tikrus nusikaltimo poymius.
Bausm gali bti velninama:
1) sumainant minimum arba maksimum;
2) vedant nauj alternatyvi sankcij;
3)paliekant statymo numatyt pagrindins bausms min ar max, taiau atsisakant vis ar dalies privalom
papildom bausmi ar jas paliekant fakultatyvias;
4) vedant nauj straipsnio dal, numatani velnesn bausm ir pan.
Tarpinio baudiamojo statymo problema - veikos padarymo metu galioja vienas statymas, tardymo metu kitas, o
sprendimo primimo metu treias. Pirmiausia lyginamas veikos padarymo metu ir nuosprendio primimo metu galioj
statymai. Taikomas velnesnis. Jei abu lygs - taikomas veikos metu galiojs statymas. Baudiamosios teiss norm
konkurencija, paymi tuos atvejus, kai kelios baudiamosios teiss normos gali bti pritaikytos konkreiam juridiniam
faktui (nusikaltimui). Norm konkurencijos ir kolizijos skirtumai:
- kolizins normos prietarauja viena kitai, o konkurencins neprietarauja, o abi galioja savarankikai ir
savarankikai turi bti pritaikytos;
- norm kolizija - tai statym leidybos netobulumas, konkurencijos atveju tarp galiojani statym nra
prietaravim;
- klausimas koki norm pritaikyti atsiranda tik tuomet, kai yra konkretus nusikaltimas, kuriam galima pritaikyti
skirtingas normas. Norm kolizij turi isprsti statym leidjas, o konkurencij - tardytojas, prokuroras, teisjas ar
kitas pareignas.
Normu konkurencijos rys:
1) Bendrosios ir specialiosios normos konkurencija. Kai vienam nusikaltimui gali bti pritaikomos dvi normos viena bendresn, kita konkretesn. Todl btina nustatyti norm pobd: nustaius, kad dvi ar daugiau norm
tarpusavyje konkuruoja, reikia isiaikinti, kuri i j taikytina. Bendroji ir specialioji normos kartu gali bti taikomos tik
tuo atveju, jeigu padaryti keli tarpusavyje nesusij nusikaltimai (realioji sutaptis).
2) Specialij norm konkurencija. Kartais su bendrja norma konkuruoja ne viena, o kelios normos, kurios dl savo
apibrtumo gali bti priskirtos prie specialij norm.
Taisykls:
1) kai konkuruoja normos su lengvinaniomis ir sunkinaniomis aplinkybmis, prioritetas atiduodamas normai su
lengvinaniomis aplinkybmis;
2) kiekvienas labiau pavojingas poymis apima visus kitus, maiau pavojingus, taigi, jei tarpusavyje konkuruoja keli to
paties straipsnio punktai arba dalys, numatanios skirtingas kvalifikuojanias aplinkybes, - pateikus vis poymi
apraym, turi bti taikomos tos, kurios numato labiausiai pavojingas;
3) visumos ir dalies konkurencija. Kelios veik atitinkanios normos sutampa nevienodai: viena norma i veik
apibdina visapusikai, o kitos - tik i dalies (sudjus ias dalis gaunama apytikr veikos charakteristika). Tokiai
konkurencijai bdinga (bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai), kad:
1) dvi ar daugiau norm numato atsakomyb u padaryt veika,
2) bendra norma apima vis veik, kitos atitinka kvalifikuojamos veikos dalis (viena norma atitinka veik bendrais
bruoais, kitos - specifinius bruous);
3) bendroji norma atitinka veik tiksliausiai, nes atskiras ios veikos dalis apibdinanios normos neirykina ios
veikos specifikos;
4) normos del savo turinio yra tarpusavyje pavaldios.
Ivada: turi bti taikoma bendroji norma.
1.7 Baudiamj statym aikinimas
Tai intelektuali veikla, skirta tikram baudiamojo statymo turiniui suvokti.
Rys: pagal subjektus:
1) autentikas - aikina statymo leidjas. LR Konstitucija nenumato specialaus autentiko statym aikinimo, kur
atlikt pats Seimas. Taiau neretai statymo leidjas iaikina kai kurias statyme naudojamas svokas, kad nekilt
abejoni dl j turinio;
2) teisminis: norminis - turintis normin gali (Aukiausiojo Teismo Senate aprobuoti teismo sprendimai,
Konstitucinio teismo sprendimai) ir kazuistinis - nagrinjant konkrei baudiamj byl;
3) mokslinis - pateikiamas moksliniuose staripsniuose, monografijose, praneimuose (neturi privalomosios galios).
pagal apimt:
1) adekvatus - kas yra parayta, taip ir aikinama;
2) siaurinamasis - taisoma statymo leidjo padaryta klaida ir statymas praktikai taikomas siauriau;
3) pleiamasis - praktikoje taikomas plaiau, negu atrodo.
pagal bdus:
1) gramatinis - gramatinis teksto aikinimas, nes reikms gali turti ir padtas ne vietoje kablelis;
2) sisteminis - palyginant atskirus straipsnius ar j dalis;
3) istorinis - padeda atskleisti statymo primimo slygas;
4) loginis logikos taisykli panaudojimas statymo turiniui atskleisti.
Principins aikinimo taisykls:
1) jei kyla neaikum dl statymo teksto ar jo taikymo - naudojama asmeniui palankesn kryptis;
2) pleiamasis aikinimas taikomas, kai reikia siaurinti atsakomyb ar kitaip palengvinti kaltininko padt;
3) pleiamuoju aikinimu neturt bti ipleiamos baudiamosios atsakomybs ribos ar kitaip apsunkinama
kaltininko padtis.
3.tema.Baudiamosios atsakomybs pagrindai,nusikaltimo sudtis.
Nusikaltimo samprata, jo poymiai. Nusikaltim klasifikacija. J atribojimas nuo kit teiss paeidim. 1961 m.
LR BK (1997 01 01 redakcija) 8 str. 1 d. nusikaltim apibria kaip baudiamojo statymo numatyt pavojing veik,
kuria ksinamasi LR visuomenin santvark, jos politin ir ekon. sistem, nuosavyb, piliei asmenyb, politines,
darbines, turtines ir kitas j teises ir laisves, taip pat kitoki baudiamojo statymo numatyt veik, kuria ksinamasi
Lietuvoje nustatyt teistvark./Du esminiai nusikaltimo apibrimo momentai: akcentuojamas veikos pavojingumas
tam tikrai vertybi sistemai bei veikos poymi apraymas baudiamajame statyme./ 3 btini nusikaltimo poymiai:1)
veika prieinga baudiamajam statymui; 2) veika atitinka tam tikro nusikaltimo sudt; 3)veika padaryta kaltai.
Nemaiau paplit dviej poymi nusikaltimo apibrimai, laikant, kad prieingumas baudiamajai teisei ir kalt yra
analogiki poymiai./ Nusikaltimai baudiam. teisje klasifikuojami pagal rin pavojingum-iskiriamos nusikaltim
kategorijos. Su atskiromis nusikaltim kategorijomis siejamos tam tikros teisins pasekms. LTSR BK nusikaltimus
skirst: maareikmiai nusikaltimai; nusikaltimai, nesukeliantys didelio pavojaus visuomenei; sunks n.; labai sunks
n..1997 m. redakcija LR BK 2 nusikaltim klasifikacijos kategorijos: sunks ir nesunks. Sunks nusikaltimai numatyti
BK 8' str., kuriame pateiktas sunki nusikaltim pagal LR BK sraas. Tiksliai neapibrta, kokie nusikaltimai
priskiriami prie nesunki. Nesunkiems priklauso sra BK 8' str. nerayti nusikaltimai. Naujajame LR BK
nusikaltim klasifikacijai numatoma teikti daug didesn reikm, susiejant su nusikaltimo kategorijomis. Numatoma
iskirti 3 kategorijas: nesunkius, sunkius, labai sunkius./ Neretai tenka sprsti, ar veika yra nusikaltimas, ar kitas
nenusikalstamo pobdio teiss paeidimas. Nusikaltimai skiriasi nuo kit teiss paeidim didesniu pavojingumu.
Nusikaltimo statusas suteikiamas pavojingiausioms mogaus elgesio formoms. Nusikaltimai nuo kit teiss paeidim
atribojami pagal pavojingum, remiantis atskirais nusikaltimo sudties poymiais: nusikaltimo dalykas, veikos pobdis,
bdas, kilusios pasekms, tikslas, motyvai. Anksiau nusikaltimas ir teiss paeidimas neretai buvo atribojami pagal
padaryt veik skaii. Tokiu atveju pirm kart padaryta veika buvo laikoma nusiengimu, o pakartotinai padarytanusikaltimu. Tokios praktikos atsisakyta, nes veik skaiius negali didinti veikos pavojingumo ir keisti jos teisinio
statuso.
3.2.Maareikm veika, jos poymiai. Veikos pripainimo maareikme teisins pasekms. Kartais susiduriama su
situacija, kai byloje lyg ir yra visi nusikaltimo sudties poymiai, taiau kyla abejoni, ar tikslinga veik laikyti
nusikaltimu. Ieit i toki situacij numato BK 8 str. 2 d. Joje pasakyta, kad nusikaltimu nra toks veikimas ar
neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudiamojo statymo numatytos veikos poymius, bet dl
maareiksmikumo nra pavojingas. statymas suteikia teis tirianiam asmeniui nelaikyti veikos nusikaltimu ir
pripainti j maareikme veika. Norint padaryti tokias ivadas, reikia nustatyti 2 poymius: 1) tiriama veika turi
visikai atitikti baudiamajame statyme apraytos veikos poymius, t.y. tiriamoje veikoje yra visi nusikaltimo sudties
poymiai. Tai yra btina slyga, norint veik pripainti maareikme; 2) padaryta veika tik formaliai atitinka
baudiamajame statyme numatytos veikos reikalavimus. Realus jos pavojingumas yra labai maas, todl kyla abejoni,
ar vertinti j kaip nusikaltim. Ma padarytos veikos pavojingum rodo kilusios pasekms arba nusikaltimo dalyko
ypatumai. Labai svarbu atsivelgti kaltininko tyios kryptingum. Btina, kad kaltininko tyia bt nukreipta
maareikm veik. /Veikos pripainimas maareikme arba ne priklauso nuo byl tirianio asmens arba teismo.
Sprendimas tokiais atvejais priimamas remiantis teorinmis nuostatomis ir statymais. Teorija aikina maareikms
veikos poymius. Teorija taip pat teigia, kad toks sprendimas galimas tiriant ne visus nusikaltimus. Daniausiai tai
nusikaltimai nuosavybei, finansams, kininkavimo tvarkai. Svarstant, ar veik pripainti maareikme, danai kyla
klausimas: kur riba, kuri daro veik maareikme? Kai kuriais atvejais statym leidjas Baudiamajame arba
Administraciniame teiss paeidim kodekse pateikia paaikinimus ( pvz.: nurodyta konkreti pagrobto turto verts
suma). Taiau daugeliu atvej konkrei paaikinim statyme nra. Tokiais atvejais byl tiriantis asmuo sprendim
priima savo nuoira, vadovaudamasis savo teisine smone. Svarbu tik reikiamai argumentuoti sprendim. Ivad dl
veikos pripainimo maareikme tardytojas ar kvotjas formina nutarime atsisakyti kelti arba nutraukti baudiamj
byl. Jie nurodo, kad rmsi BK 8 str. 2 dalimi. Paprastai maareikm veika tampa administraciniu, reiau drausminiu
nusiengimu ir utraukia administrac. ar drausminio pobdio poveikio priemoni taikym.
3.3.NUSIKALTIMO SUDTIES ELEMENTAI IR POYMIAI
3.3.Nusikaltimo sudt sudaro ie elementai: nusikaltimo objektas, nusikaltimo objektyvioji pus, nusikaltimo
subjektas ir nusikaltimo subjektyvioji pus. Nusikaltimo sudties elementai yra tam tikro lygio abstrakcija. Jie
rodinjami ne tiesiogiai, o per nusikaltimo sudties poymius, kurie statym leidjo naudojami nusikaltimo sudiai
aprayti. Nusikaltimo sudties poymiai btinai priskiriami kuriam nors nusikaltimo sudties elementui. Nustaius
juos, rodomas tas nusikaltimo sudties elementas, kuriam priskiriamas apibdinamas poymis.
Poymiai, apibdinantys nusikaltimo objekt, objektyvij pus bei subjekt, vadinami objektyviaisiais nusikaltimo
sudties poymiais, o apibdinantys subjektyvij pus subjektyviaisiais nusikaltimo poymiais.
Nusikaltimo objektas yra tai, k nukreipta pavijinga veika, ir kartu tai, k statym leidjas nori apsaugoti
baudiamuoju statymu. Kadangi kiekviena pavojinga veika yra nukreipta tai, kas visuomenje yra laikoma
griu, vertybmis, baudiamojo statymo saugomos vertybs yra nusikaltimo objekto poymis.
Nusikaltimo objektyvioji pus iorin matoma nusikaltimo pus, i kurios pirmiausia atskiriame vien nusikaltim
nuo kito, pavojing veik nuo nepavojingos veikos. Iorikai nusikaltimas pirmiausia pasireikia per mogaus elges ar
poelg, baud. Teisje vadinam pavojinga veika. Todl pavojinga veika pirmasis nusikaltimo objektyvij pus
apibdinantis poymis. mogaus elgesys laikomas pavojingu dl to, kad jis sukelia pavojingas pasekmes. Todl
baudiamajame statyme numatytos pavojingos pasekms yra antrasis poymis, apibdinantis nusikaltimo objektyvij
pus. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baudiamajame st. numatyt pavojing pasekmi yra treiasis
objektyvij nusikaltimo sudties pus apibdinantis poymis. i nusikaltimo sudties pus apibdina nusikaltimo
dalykas, nusik. padarymo bdas, laikas, vieta, rankiai, priemons ir aplinkybs.
Nusikaltimo subjektas yra tas, kas paeidia baud. teiss norm, padaro nusikaltim. Nusikaltimo sudtyje nusikaltimo
subjekt apibdina subjekto amius bei specialaus subjekto poymiai.
Nusikaltimo subjektyvioji pus tai vidin psichin nusikaltimo pus. Nusikaltimo subjektyvioji pus nematoma. i
nusikaltimo sudties pus apibdina ie poymiai : pakaltinamumas, kalt, nusikaltimo padarymo tikslas ir nusikaltimo
padarymo motyvas.
Nusikaltimo sudties poymiai skirstomi pagrindinius ir fakultatyvinius. Prie pagrindini nusikaltimo sudties
poymi priskiriami tie nusikaltimo sudties poymiai, kurie statymo leidjo yra naudojami apraant kiekvienos
nusikaltimo sudties poymius, taigi jie eina kiekvieno nusikaltimo sudt ir privalo bti rodinjami tiriant kiekvien
nusikaltim. Fakultatyviems nusikaltimo sudties poymiams priklauso poymiai, kuriuos statymo leidjas naudoja
konstruodamas ne kiekvien, o tik kai kurias nusikaltimo sudtis. ie poymiai eina ne visas nusikaltim sudtis,
todl nra rodinjami tiriant ne visas bylas
Nusikaltimo sudties poymiai pagrindinius ir fakultatyvius skirstomi tik bendrojoje nusikaltimo sudtyje.
Konkreiose nusikaltim sudtyse visi konkretaus nusikaltimo sudt einantis poymiai yra pagrindiniai, t.y.
rodintini
Nusikaltimo sudtis tai pavojingos veikos prieingumo baudiamajai teisei juridin iraika. Nusikaltimas yra
objektyvios tikrovs reikinys, kuris kelia pavoj visuomens vertybms, todl yra udraustas.
Nusikaltimo sudtis nra objektyvios tikrovs reikinys. Nusikaltimo sudties nemanoma pamatyti. Nusikaltimo
sudtis tai mokslin abstrakcija, teiss mokslo iradimas, rankis ivadai dl nusikaltimo padaryti.
Vertinant mogaus elges kaip nusikalstam, baudiamojoje teisje naudojamas nusikaltimo sudties modelis. Remiantis
iuo modeliu, ivadai dl nusikalstamo ar nenusikalstamo veikos pobdio padaryti btina nustatyti nusikaltimo
sudties buvim kaltininko veikoje, t.y. fakt, kad asmens poelgyje yra visi statyme numatytos ir udraustos veikos
poymiai.
Nusikaltimo sudties nustatymas suteikia teis pavadinti veik nusikaltimu, o veik padarius asmen vadinti
nusikaltliu.
3.4.Nusikaltimo sudties ir BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijos tarpusavio santykis.
Visais atvejais, kai reikia isiaikinti kokio nors nusikaltimo poymius, mes nagrinjame BK specialiosios dalies
straipsn ir studijuojama jo dispozicija.
Atskir straipsni dispozicij analiz leidia padaryti gan svarbi ivad, kad BK specialiosios dalies straipsnio
dispozicijoje apraomi ne visi nusikaltimo sudties poymiai. Labai praveria nusikaltimo sudties poymi
klasifikacija pagrindinius ir fakultatyvius bei jos prasms inojimas. Pagrindiniai nusikaltimo sudties poymiai eina
vis nusikaltim sudtis, taigi yra nustattinjami tiriant visus nusiakltimus, neatsivelgiant tai, aprayti jie mus
dominanio BK straipsnio dispozicijoje ar ne.Atskir nusikaltimo sudties poymi apraymo BK specialiosios
dalies straipsni dispozicijose ypatumai bei j nustatymo praktins problemos. Baudiamojo st. saugomos
vertybs, kaip pagrindinis nusikaltimo objekto poymis tiesiogiai BK straipsni dispozicijose apraomas gan retai./
Bdai pagrindiniam nusikaltimo objekto poymiui nustatyti:
1. Remiantis skirsnio (skyriaus), kuriame dtas mus dominantis straipsnis, pavadinimu;
2. statymo saugomoms vertybms nustatyti statym aikinimas. bd naudinga naudoti tais atvejais, kai skirsnio
pavadinimas yra gan aptakus, maai pasakantis apie nusikaltimo objekt. Skaitydami dispozicij ir panaudodami
gramatin, login ar kitok st. aikinimo bd, galime nustatyti, kokias vertybes saugo mus dominantis BK
straipsnis.
Nusikaltimo objektyviosios puss pagrindiniai poymiai BK straipsnio dispozicijose daniausiai aprainjami ir norint
juos isiaikinti didesni problem nekyla. Vienintel iimtis blanketins straipsni dispozicijos. Jos tik bendrai
vardija draudiam veik, nedetalizuodamos, koki konkrei veik padarymas sudarys nusikaltimo objektyvij pus.
Nusikaltimo subjektyviosios puss pagrindini poymi aprainjimo taisykls nevienodos. Antai pakaltinamumo
poymis Kodekso Specialiosios dalies straipsni dispozicijose nenurodomas. Jo poymiai bendri visoms nusikaltim
sudtims tvirtinti BK 12 straipsnyje. Kitas nusikaltim subjektyviosios puss poymis kalt vienais atvjais
nurodomas specialiosios dalies straipsni dizpozicijose, kitais apie kalt neusimenama. Dabar galiojaniame BK yra
tokios kalts poumio nustatymo taisykls: kalts poymis yra apraomas BK konkrei straipsni dispozicijose tais
atvejais, kai kalts poymis siejamas tik su vien kalts forma tyia ar neatsargumu. Tai atvejais, kai kalts forma BK
staripsnioi dispozicijoje neaprayta, turt reikti, jog ji neturi takos nusikaltimo sudiai, tai yra nusikaltimo sudtis
apima abi kalts formas: ir tyin ir neatsarg. Taiau i taisykl nra visuotinei ir ios taisykls yra iimi. Viena, kad
tai atvejais, kai dispozicija aprao veikos padarymo tiksl arba motyv, nusikaltimo subjektyvioji pus gali bti tik
tyin kalt.
Tik tyin kalts form gali numatyti kai kurie straipsniai, kuri dispozicijoje nra uuomen apie kalts form.
Daugelyje nusikaltim kininkavimo tvarkai kalts forma dizpozicijoje nenurodyta, taiau nusikaltimo sudtis apima tik
tyin kalts form.
Nusikaltimo subjekto padrindinis poymis kaltininko amius BK specialiosios dalies straipsni dispozicijose niekada
neaprainjinjamas. Jis apraomas BK bendroje dalyje.
Nusikaltimo sudties fakultatyvs poymiai aprainjami BK specialiosios dalies straipsni dispozicijose tik tais
atvejais, kai eina nusiakltim sudty, ir yra rodintini tiriant nusikaltim BK 271 str. Vagyst kalbama apie slapt ar
atvir svetimo turto vagyst. Nusikaltimo padarymo bdas slaptumas ar atvirumas apraytas ios straipsnio
dispozicijoje, rodintinas iklus byl remiantis mintu BK str.
3.5. Nusikaltimo sudi rys
Nusikaltimo sudtys yra klasifikuojamos pagal tam tikrus kriterijus.
Klasifikuojama :
1. Materialiasias;
2. Formaliasias.
Klasifikacijos pgrindas yra objektyviosios puss poymio pavvojingos paskms vieta nusikaltimo sudtyje.
1. Materialioji nusikaltimo sudtis.
iose nusikaltimsudtyse pavojingos paskms yra pagrindinis nusikaltimo sudties poymis ir jos yra
rodinjamos tiriant nusikaltim. Irodinjant nusikaltimo sudt teks rodinti netik nusikaltimo sudt, bet ir
pavojingas paskmes.
2. Esant formaliajai nusikaltimo sudiai nusikaltimas ikils tiktai u pai veik, netsivelgiant pavojingas
paskmes.
Nusikaltim sudtys dar skirstomos :
1. Pagrindines;- vadinamos tokios nusikaltim sudtys, kur apraytas minimalus kiekis veikos pavojingum
apibdinani poymi.
2. Kvalifikuotas;- vadinama tokis sudtis, kurioje yra traukti papildomi, palyginany su pagrindine sudtimi,
poymiai, didinantys nusikaltimo pavojingum.
3. Privilegijuotas;-tokios sudtys, kurios formuluojamos, traukiant pagrindin sudt papildomus veikos
pavojingum mainanius poymius. BK 106 ir 107str.
3.6. Nusikaltimo sudtis ir nusikaltimo kvalifikavimas

Nusikaltimo kvalifikavimas- konkretaus gyvenimo atvejo sulyginimas su bendra baudiamosios teiss norma ir kaip
tokio sulyginimo idava padaryta ivada, kad poelgis turi ry su baudiamja teise.
Nusikaltim kvalifikavimas susideda i trij etap:
1. Baudiamojo statymo turinio iaikinimas.
Norint vertinti remiantis baudiamaisiais statymais btina imanyti baudiamuosius statymus. Pvz.: norint
kvalifikuoti nusikaltimus nepakanka inoti, kas yra numatyta u kontraband, bet reikia inoti kontrabandos poymius,
k reikia atskiri kontrabandos sudties terminai ir etc.
2. Konkretaus gyvenimo atvejo, mogaus poelgio teisikai reikming poymi nustatymas.
3. Tiriantis byl asmuo ar teismas sulygina pasirinkt baudiamosios teiss rodinjimo norm su tyrimo metu
nustatyt konkreios veikos poymi visuma.
Tiriant byl veikos kvalifikacija tikrinama..
Parengtinis tyrimas baigiasi kaltinamosios ivados suraymu.
4 Nusikaltimo objektas:samprata,poymiai,objekto rys

1.4 Nusikaltimo objekto samprata,poymiai
Nusikaltimo objektas - tai teisiniai griai,kuriuos ksinamasi nusikaltimu ir kurie saugomi baudiamojo statymo.ie
griai gali priklausyti mogui (nuosavyb ,gyvyb)ar visai visuomeniai(valstybs suverenitetas,teritorijos
nelieiamyb). Kiekvieno nusikaltimo pavojingumas ir pasireikia tuo,kad valstyb teiss normomis nustato tuos
grius,kurie yra vertingi siekiant utikrinti normal asmen bei paios valstybs egzistavim.Toki teisini gri
paeidimas daro al visuomens nariams,j grupiai ar visai valstybei.Teiss norm yra saugomi tik tie griai,kurie turi
visuomenin reikm.Btent tokie griai,kurie yra sau gomi teiss norm,ir yra laikomi teisiniais griais.Kiekvienoje
valstybje
pagri ndinis teisinis aktas,kuriamereglamentuota atitinkam gri apsauga,yra Kons
titucija.Teisiniamgriui,atsivelgiant jo pobd,gali bti padaroma fizin turtin ,moralin,moralin,politin ir
pan.ala.Tam tikrais atvejais realiala teisiniam griui gali ir neatsirasti.Gali bti tik sukeliama tokios alos
grsm.Baudiamo jo statymosaugomi teisiniai griai gali turti real pobd-gyvyb,sveikata,nuosavyb arba ideal
pobd-garb,orumas,religiniai jausmai ir pan.Paprastai nusikaltimo objektu gali bti laikomi teisiniai griai,esantys
valstybs teritorijoje. Kitose valstybse esantys teisiniai griai pas mus gali bti laikomi nusikaltimo objektu,jeigu jie ir
ms valstybje yra pripaystami teisiniais griais bei saugomi baudiamojo statymo.Baudiamojo statymo gali bti
saugomas:
1. Pats teisinis gris,ginamas nuo sunaikinimo ar pakeitimo;
2. Asmens santykis su tokiu griu,t.y.gali bti saugoma galimyb ir laisv tok gr valdyti, disponuoti ir naudotis juo.
Nusikaltimo objektas yra bdingas kiekvienai nusikalstamai veikai.Nusikaltimo objektu negali bti laikomi
mons,rankiai,gamybos priemons ir kiti materialaus pasaulio daiktai. Nusikaltimo objektu negalima pripainti ir
teisins normos.Tik baudiamojo statymo statymo saugomi teisiniai griai ir realus nusikaltimo objektas.Ksinimasis
realiai neegzistuojant teisin gr bus tariamas nusikaltimas,o ksinimasis teisinius grius,kurie nra saugomi
baudiamojo statymo,nebus laikomas nusikalstama veika.
Nusikaltimo objekt apibdinantys poymiai
1.padeda isamiau suvokti paios veikos teisin prigimt,jos turin ir form;
2.Yra tuo kriterijumi,kuris padeda atriboti nusikaltimus nuo kit teiss paeidim(veika yra nusikaltimas,kai veika
nukreipta pria baudiamojo statymo saugom objekt);
3.padeda suprasti material pavojingumo poym(kodl taikomos prievartos priemons);
4.svarbu atribojant vien nusikaltim nuo kito-klasifikacija;
5.padeda atskleisti nusikaltimo pobd-vertinama pati veika;
6.diferencijuojama baudiamoji atsakomyb-proporcija tarp pavojingumo ir sankcijos.
Nusikaltimo objekt rys.Atskir nusikaltimo objekt ri apibdinimas.
Rys:
-Bendrasis objektas(BO)-visi teisiniai griai,kuriuos ksinamasi nusikalstamumu,kurie yra saugomi ms
valstybjebaudia mj statym visuma.Jis yra vieningas visiems nusikaltimams.Pagal BK:8st.1d.
-LR visuomenin santvarka,
-visuomenins santvarkos politin ir ekonomin sistema;
-nuosavyb;
-piliei asmenyb;
-piliei politins,dabartins,turtins,kitos teiss ir laisvs;
-Lietuvos teistvarka;
J eilikum nustato pagal reikmingum ir svarb.Pagrindin BO paskirtis atskirti nusikalstamas veikas nuo
nusikaltim.
OBJEKT RYS
Baudiamosios teiss teorijoje objektai skirstomi bendrj,rin ir tiesiogin.
Remdamiesi bendruoju nusikaltimo objektu mes pateikiame materialj nusikaltimo apibrim.Rinis objektas-tai
atitinkama vienari ar tapai teisini gri dalis,saugoma baudiamojo statymo.Jis bdingas atitinkamai vienari
nusikaltim grupei,kuriai priklau so pvz.,nusikaltimas vienam teisiniam griui-gyvybeiar nuosavybei.Tai
pagrindas,praktikai vienintelisSpacialiosios dalies sisteminimui.
Pagal j visos nusikaltim sudtys yra suskirstytos atitinkamus skirsnius:
-valstybiniai nusikaltimai;
-nusikaltimai asmens gyvybei,sveikatai,laisvei ir orumui;
-nusikaltimai valdymo tvarkai;
-nusikaltimai visuomens saugumui ir vieajai tvarkai;
-nusikaltimai nuosavybei ir t.t.
RINIS OBJEKTAS.
Paprastai apie rin vienos ar kitos nusikaltim grups objekt daniausiai galime sprsti i paio BK Specialiosios
dalies skirsnio pavadinimo.Atsivelgiant atitinkamos teisini gri grups svarbum yra nustatoma BK Specialiosios
dalies skirsni idstymo tvarka. Rinis objektas padeda atriboti vienos grups nusikaltimus nuo kitos grups
nusikaltim
Nusikaltimo objektyviosios puss samprata,poymiai
Objektyvioji nusikaltimo pus-tia iorin pavojingo ksinimosi,kuriuo paeidiami baudia mojo statymo saugomi
teisiniai griai,pasireikimo pus.Baudiamajame statyme kons truojant konkreias nusikaltim sudtis reikia
atsivelgti atitinkamos nusikaltimo ries es minius,bdingiausius objektyviosios puss poymius.
Poymiai,apibdinantys objektyvij pus:
1. Pavojinga veika,pasireikianti veikimu ar neveikimu;
2. Nusikalstamos pasekms;
3. Prieastinis ryys tarp veikos ir atsiradusi pasekmi;
4. Nusikaltimo padarymo laikas,vieta,bdas,rankiai,priemons bei kitos objektyvios aplinkybs.
Btinasis poymis yra tik veika.Kiti yra papildomi-gali ir nebti numatytos konkreiose nusikalti m
sudtyse.Vieta,laikas,bdas,pasekms yra bdingi kiekvienam nusikaltimui,taiau konstruodamas konkreias
nusikaltimo sudtis statymo leidjas vienas i j traukia aukiau pamintas aplinkybes,o kitasneytraukia.Kiekvieno nusikaltimo objektyvioji pus gali bti labai vairi ,kadangi tas pats nusikalstamas tikslas gali bti
pasiekiamas labai vairiomis pagal savo iorin pasireikimoform veikomis.Apibdindamas statyme objektyvij
nusikaltimo sudties
Pus statymo leidjas vienais atvejais nusikalstzm veik susieja su pasekmmis,kitais-reglamentuoja atsakomyb tik
u pai veik.Remiantis iuo kriterijumi visos nusikaltim sudtys skirstomos materialisias ir formalisias.
Objektyviosios puss nustatymo reikm:
1. Pagrindas teisingam nusikaltim kvalifikavimui;
2. Pagrindas pagrindiant baudiamj atsakomyb;ji galima tik,kai yra veika-vien u pa vojing bsen
nebaudiama;
3. Tai prielaidos asmens nelieiamybei,jei jo veiksmai neprietarauja statymams;
4. Atribojama nusikalstoma veika nuo nenusikaltamos;
5. Atribojami panas nusikaltimai;
6. Galima ja remiantis atskleisti ir subjektyvij pus;
7. Galima ufiksuoti ir prevencin poym.
Tiesioginis objektas-tai teisinis gris, kur ksinamasi konkreiu nusikaltimu.Jis yra btinas kiekvie nos konkreios
nusikaltimo sudties elementas.Kiekvienu nusikaltimu visada yra ksinamasi tam tikr gr.Taiau
yra
nusikaltim,kuriais vienu metu yra ksinamasi du ar daugiau teisini gri. Tokiu atveju,kai vienu nusikaltimu yra
paeidiami du ar keli objektai,visada yra ikiriamas pagrin dinis btinasis objektas ir alutinis(papildomas)btinasis
objektas(pvz.,plimas nusikaltimas ir nuosavybei,ir sveikatai).Irpagrindinis,ir papildomas objektas yra privalomi
konkreios nusikaltimo sudties elementai. Taiau pagrindinis nusikaltimo objektas nulemia nusikaltimo sudties
struktr bei ios nusikaltimo sudties viet BK Specialiosios dalies sistemoje.
Be btinojo objektobaudiamosios teiss teorijoje dar iskiriami fakultatyvieji objektai-tie teisiniai griai,kurie nra
btini,atitinkamo nusikaltimo sudties poymiai,bet juos galima atsivelgti sprendiant bausms individualizavimo
klausimus.
3.Pavojinga visuomenei veika ir jos formos. Pavojingos visuomenei paskms. Prieastinis ryys tarp pavojingos
visuomenei veikos ir kilusi pasekmi.
Nusikaltamos veikos svoka.
Nusikalstama veika tai prieingas teisei, pavojingas, smoningas ir valingas mogaus elgesys ioriniame pasaulyje.
Nusikalstama veika apima dvi mogaus elgesio pasireikimo formas: aktyvija (veikim) ir pasyvij (neveikim). Ji
visada visada objektyviai pavojinga. Jos pavojingumas pasireikia tame, kad ja daroma ala baudiamojo statymo
saugomiems teisiniams griams. Nusikalstama veika turi bti prieinga teisei. Tai reikia, kad tokia veika yra
draudiama baudiamojo statymo.
Veika visada yra mogaus elgesio pasireikimas ioriniame pasaulyje. mogus negali bti baudiamas u savo mintis,
sitikinimus, pairas, jis gali bti baudiamas, tik u konkreia veika.
Nusikalstama veika, kaip viena i mogaus elgsio pasireikomo form, visada turi bti smoninga ir valinga, todl
asmuo, kuris veik nenugalimos jgos ir fizins prievartos, negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn.
Nenugalima jga (hohere Gewalt) tai nenumatytas, neivengiamas iorinis vykis, kurio asmuo, padars veik,
negaljo kontroliuoti. Fizin prievarta tai veiksmai, nukreipti kito asmens valiai ar j palenkti nusikaltlio norima
linkme. Sprendiant baudiamosios atsakomybs klausimus reikia atsivelgti psichins prievartos turin, jos
pavojingum bei veikos, padarytos esant psichinei prievartai pasekmes. Tam tikrais atvejais, kai asmuo padaro
nusikaltim dl psichins prievartos, pavyzdiui grsinant j nuudyti, padaryti kno sualojim ir pan., tokia situacija
gali bti vertinama kaip btinasis reikalingumas. Kitu atveju skiriant bausm gali bti atsivelgiama psichin prievart
kaip atsakomyb velninani aplinkyb.
Iorikai veika gali pasireikti dviem formomis: veikimu ir neveikimu. Veikimas yra pagrindin nusikaltimo padarymo
forma. Veikimas pasireikia vairi veiksm, kuriais ksinamasi baudiamojo statymo saugomus teisinius grius,
atlikimu. Kiekvien veikim sudaro smoningas ir valingas mogaus kno judesys ar judesi visuma. Veikimo svoka
neapima t jg, dsningum, kuriuos nusikaltlis panaudoja panaudoja darydamas veik. Nusikalstamas veikimas savo
fizine esme gali pasireikti labai vairiai. Daniausiai nusikaltlis, nordamas pasiekti atitinkam rezultat, veikia kitus
mones (nuudymo atveju) ar materialaus pasaulio daiktus (vagysts atveju).Taippat gali veikti ir odiu, pavyzdiui,
meiimo atveju ir pan.. odiu daniausiai veikia nusikaltimo bendrininkai: kurstytojas, organizatorius.
Veikimas gali susidti i vieno kno judesio ar kno judesi komplekso, sistemos. Atsivelgiant tai yra iskiriami
tstiniai ir trunkamieji nusikaltimai, nusikaltimo sudtys su dviem veiksmais ir pan..
Antra veikos pasireikimo ioriniame pasaulyje forma yra neveikimas. Neveikimas yra pasyvus mogaus elgesys,
sukeliantis ar galintis sukelti ioriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Neveikimas nuo veikimo skiriasi fizine prasme.
Jei veikimo atveju nusikaltimo subjektas daro tam tikrus kno judesiu, tai neveikimo atveju jis neatlieka toki kno
judesi, kuriuos jis galjo ir privaljo atlikti. Neveikimas gali bti paprastas, kai j sudaro vienas epizodas ir sudtinis,
t.y. susidedantis i daugelio epizod. Neveikimas turi bti smoningas ir valingas asmens poelgis. Jeigu toks asmuo
nesuvok, kad jis turi atitinkamai veikti ir negaljo to suvokti, tai baudiamoji atsakomyb tokiam asmeniui
neatsiranda. Ji neatsiranda ir tada, jei asmuo suvok, kad jis turi veikti atitinkamu bdu, bet dl objektyvi, nuo jo
nepriklausani prieai to negaljo padaryti. Neveikimo baudiamumas kartais statyme siejamas su kitomis
papildomomis slygomis. Norint asmen asmen patraukti baudiamojon atsakomybn u neveikim vis pirma reikia
nustatyti, ar is asmuo privaljo veikti atitinkamu bdu.
Baudiamajame statyme numatyt pareig veikti atitinkamu bdu gali lemti:
1) asmens profesija bei jo tarnybins pareigos (gydytojas privalo suteikti medicinos pagalb);
2) giminysts ryiai (tvai privalo ilaikyti vaikus);
3) pilietins pareigos (asmuo privalo praneti apie nusikaltim);
4) ankstesnis paio asmens elgesys (vairuotojas padars avarij privalo nukentjusiam suteikti pagalb), kartais tokio
reikalavimo gali ir nebti numatyta. Nusikaltim sudtys gali bti sukonstruotos atsivelgiant abi pasireikimo
formas, pvz. nuudymo sudtyse. Galima bt iskirti tokias pagrindines veikos teorijas: kauzalin, finalin,
socialin ir negatyvioji.
Kauzalin teorija atsirado kartu su klasikine mokykla (F. Listas, E. Belingas) veik siejo su atitinkamais pakitimais
ioriniame pasaulyje. Veika tai valingas pasaulio poveikis, sukeliantis jam tam tikrus pakitimus. Pasireikia judesiu
arba susilaikymu nuo jo, kuris turi bti nulemtas asmens valios.
Finalin teorija (V. Velcelis, G. Radbruchas) veikia siejama su mogaus poelgio tikslingumu tai mogaus tikslingos
veiklos iraika.
Socialin teorija (E. midtas, H. Jeekas, K. Enigas) veika domino kaip socialinis fenomenas, kuris nukreiptas
socialin tikrov, tai socialiai slygota mogaus veikla.
Negatyvioji teorija (Hercbergeris ir kt.) rmsi ivengimo principu; kaltininkui bus inkriminuojama pasekm, jei jis
jos neiveng, nors ir galjo ivengti. Kiekvieno nusikaltimo galima ivengti. Tik veikiant reikia nustoti veikti,
neveikimo atveju pradti veikti. Jam bdingas pavojingumas (atsiranda ala teisiniams griams ar keliama tokios
alos grsm), prieingumas teisei (atsakomyb turi bti reglamentuota baudiamajame statyme).
Pavojingos visuomenei paskms
ala, kuri atsiranda ksinantis baudiamojo statymo saugomus objektus, t.y. teisinius grius, ir vadinama
nusikalstamomis pasekmmis. Nusikaltimu gali bti gali bti reali ala teisiniams griams ar tik keliama tos alos
grsm. Nusikalstamos paskms betarpikai susijusios su nusikaltimo objektu. Jei tokio objekto turin sudaro teisiniai
griai susij su nuosavybe, tai paprastai atsiranda turtinio pobdio pasekms, jei objekto turinys susijs su asmens
gyvybe, sveikata tai fizinio pobdzio pasekms ir pan. Nuo nusikaltimo objekto vertingumo priklauso ir pasekmi
pavojingumas. Taiau nusikaltimo objekto negalima tapatinti su nusikalstamomis pasekmmis. Nusikaltimo objektas
tai baudiamojo statymo saugomi teisiniai griai. Jis nurodo, kokius teisinius grius ksinamasi nusikaltimu.
Nusikaltimos pasekms tai nusiksltimo rezultatas. Jos parodo, kokie pakitimai vyko nusikaltimo objekte.
Nusikalstamos pasekms labai artimai susijusios ir su nusikaltimo dalyku tai materials daiktai, kuriuos ksinantis
daroma ala objektui ir atsiranda nusikalstomos pasekms. Taiau jos atsiranda ir tuo atveju, kai ala nusikaltimo
10
dalykui ir nepadaroma (pvz. pavogiamas telikas). Pagal alos pobd nusikalstamas pasekmes galima suskirstyti
turtines, fizines, organizacines, politines, socialines, moralines ir pan.
1) Pagal turtins alos dyd pasekms yra suskirstytos paprastas ir kvalifikuotas, tai yra padarytas stambiu mastu,
danai nurodoma ir konkreti pinigins alos dydio iraika;
2) Atsivelgiant fizins alos dyd, diferencijuojamos nusikaltim asmens sveikatai sudtys;
3) Nusikalstamos pasekms, susijusios su morals, politins organizacins ir pan. alos padarymu, nusikaltim
sudtyse nra taip konkretizuotos ir apibrtos kaip turtins ir fizins pasekms.
Pasekmi rys pagal alos pobd:
Atsivelgiant tai, ar statymo leidjas tarp konkrei nusikaltimo sudties poymi numato nusikalstamas pasekmes,
ar ne, visos konkreios nusiklatim sudtys atitinkamai skirtomos materialsias ir formalisias. Taiau daugelis
baudiamosios teiss teoretik neigia tokio nusikaltimo sudi skirstymo pagrstum. Kiekvienu nusikaltimu yra
daroma ala baudiamojo statymo saugomiems teisiniams griams. i ala gali bti reali ar tik gresianti. Taigi
kiekviena nusikalstama veika nusikaltimo objektui sukelia tam tikr pakitim, kurie baudiamosios teiss moksle
vadinami nusikalstamomis pasekmmis. Pasekmi atsiradimas ar neatsiradimas gali turti takos konkreios bausms
dydiui. Viena nusikalstama veika galima ksintis kelis objektus. Tokiu atveju atsiranda ir dvejopo pobdio
pasekms (plimu ksinamasi nuosavyb ir asmens sveikat). Nusikalstomos pasekms gali bti ir nusikaltimo
sudt kvalifikuojaniomis aplinkybmis.
Pasekms skirstomos pagrindin ir papildom. Pagrindin pasekm atsiranda kaltininkui veikiant tyia, o papildoma
neatsargiai.
1) nuo nusikalstam pasekmi labai priklauso nusikaltimo pavojingumas; 2) nusikalstamos pasekms padeda apriboti
nusikaltimus nuo kit, ypa administracini teiss paeidim; 3) nusikalstomos pasekms gali bti nusikalstim
kvalifikuojaniomis aplinkybmis; 4) nusikalstamas pasekmes kaip atsakomyb sunkinanias aplinkybes,
atsivelgiama skiriant bausm.
Prieastinis ryys tarp veikos ir nusikalstam pasekmi
mogus tik tada gali atsakyti u atsiradusi al, kai ala buvo jo veikos pasekm, t.y. kada tarp jo ir padarytos veikos
ir atsiradusi pasekmi yra prieastinis ryys.
Prieastinis ryys tai toks santykis tarp reikini, kuriam esant vienas reikinys ar saveikaujani reikini visuma
(prieastinis) sukelia ir lemia kit reikin (pasekm). Prieastinis ryys tarp veikos ir nusikalstam pasekmi yra toks
santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Prieastinio ryio problema teisje yra sena.
iuo metu teiss moksle egzistuoja labai daug vairi prieastinio ryio teorij. Baudiamosios teiss mokslui
reikmingiausios yra dvi teorijos tai ekvivalentinio ir adekvataus prieastinio ryio teorijos:
1) Ekvivalentinio prieastinio ryio teorija aikina, kad kiekviena slyga, be kurios alingo rezultato nebt buv,
yra to alingo rezultato pasekm. Prieastinis ryys egzistuoja tik tada, kai veiksmas yra ekvivalentin pasekms
prieastis, t.y. btina, privaloma slyga. Jeigu grandin tarp veiksmo ir jo rezultato nutrksta sikius treiam
asmeniui, ekvivalentinio prieastinio ryio tarp veiksnio ir pasekmi nebelieka.
2) Pagal adekvataus prieastinio ryio teorij prieastinis ryys tarp veiksm ir aling pasekmi egzistuoja tada, kai
veiksmai padidina alos atsiradimo galimyb. Adekvati prieastis nra vienitel tam tikr pasekmi prieastis,
taiau ji i prieastis visada isiskiria i kit prieasi tam tikr pasekmi atsiradimo tikimyb paversdama
tikrove. Bet kurioje moni santyki srityje reikia skirti btinas ir atsitiktines mogaus veiksm pasekmes.
Btinoji pasekm yra reikinio dsningum vystymasis, pasireikimas, tai yra jo vidin savyb, jo prieastis.
Atsitiktin pasekm dsningai neiplaukia i io reikinio, nors io reikinio yra slygota. Baudiamojoje teisje
nusikalstam pasekmi atsiradimo prieastis ir slyga yra tik nusikaltimo subjekto veikimas ar neveikimas, kurie
udrausti baudiamajame statyme. Gamtos jgos, gyvnai, automobiliai negali bti laikomi nusikalsam
pasekmi prieastimis.
Prieastinio ryio nustatymo taisykls: a) asmens veikimas (neveikimas) turi bti bent asocialus, tai yra turti savyje
bent galimyb sukelti alingas pasekmes, b) reikia nustatyti, ar subjekto veika buvo udrausta baudiamojo statymo,
c) veika laiko poiriu turi bti padaroma anksiau, nei atsirado nusikalstamos pasekms, d) nustatyti tai, ar tokia
veika buvo btina nusikalstam pasekmi atsiradimo slyga, e) taippat reikia nustatyti, ar veika, kuri atliko btinosios
slygos vaidmen, buvo konkreti pasekms prieastis. Taigi veika turi bti pripainta netik btina nusikalstamos
veikos atsiradimo slyga, bet ir jos btina prieastimi. Prieastinio ryio tarp veikos ir nusikalstam pasekmi buvimas
tai objektyvus baudiamosios atsakomybs pagrindas. f) btina nustatyti ir subjektyv pagrind kalt. Tas faktas,
kad tarp asmens veikos, ir nusikalstam pasekmi yra prieastinis ryys, dar nereikia, kad asmuo padar nusikaltim
dar turi bti nustatyta ir jo kalt.
Nusikaltimams kvalifikuoti prieastinio ryio nustatymas yra reikmingas tik materialiosiose nusikaltim sudtyse.
4.Fakultatyviniai objektyviosios puss poymiai
Nusikaltimo padarymo bdas, laikas, vieta, priemons, rankiai ir kitos aplinkybs tai fakultatyvieji bendrosios
nusikaltimo sudties poymiai. Jei jie yra numatyti konkreioje nusikaltimo sudtyje, jie tampa btinaisiais jos
poymiais. statymo leidjas, konstruodamas daugel nusikaltimo sudi, iuos poymius palieka u i sudi rib.
Visi ie poymiai apibdina objektyvij nusikaltimo pus.
Nusikaltimo padarymo bdas parodo, kaip buvo padarytas nusikaltimas. is bdas gali bti ir nusikaltim
kvalifikuojaniu poymiu. nusikaltimo padarymo bd gali bti atsivelgiama skiriant bausm.
Nusikaltimo padarymo priemons tai daiktai, kurie patys nenaudojami nusikaltimui padaryti, taiau palengvina
atlikti nusikalstamus veiksmus arba sudaro jo materialias prielaidas. Nusikaltimo rankiai tai daiktai ar priemons,
11
kurias kaltininkas tiesiogiai vartoja darydamas nusikaltim. Nusikaltimo padarymo priemonmis ir rankiais
kaltininkas tiesiogiai veikia nusikaltimo objekt, tuo darydamas jam al. Paprastai nusikaltimo padarymo priemones
ir rankius atsivelgiama individualizuojant bausmes. Nusikaltimo padarymo vieta ir laikas, daniausiai ias
aplinkybes atsivelgiama skiriant bausmes.
Nagrinjant objektyvij nusikaltimo pus gali bti atsivelgiama ir kitas aplinkybes, apibdinanias objekyvij
pus, pavyzdiui, nusikaltimo padarymo situacij.
5. Nusikaltimo subjekto samprata
Nusikaltimo subjektas tai fizinis, sulauks baudiamojo statymo nustatyto amiaus ir pakaltinamas asmuo. Pagal
baudiamuosius statymus atsako ir baudiamas tik toks asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu. Baudiamja
teisine prasme fizinio asmens pilietyb nedaro takos atsakomybei. Gyvuliai, vairi technika, gamtos jgos, daranios
al, negali bti pripastami nusikaltimo subjektu. Nusikaltimo subjektu negali bti ir juridinis asmuo. Jeigu
nusikaltimas padaromas juridinio asmens vardu arba jo veiklos sferoje, pvz. neteista mons veikla, net iuo atveju
baudiamoji atsakomyb ikils konkretiems fiziniams asmenims.
Nusikaltimo subjektu galima pripainti tik tok fizin asmen, kuris yra pakaltinamas ir sulauks baudiamojo statymo
nustatyto amiaus. iuos poymius turi turti ne tik nusikaltimo vykdytojas, bet ir jo bendrininkai: organizatorius,
kurstytojas ir padjjas. Nusikaltimo subjekto poymiai labai maai atspindi nusikaltim padariusio asmens
individualias savybes. Antra vertus, asmens individualios savybs daro tak skiriant bausms r ir dyd, taikant
bausms vykdymo atidjim ar atleidiant nuo bausms ir pan., taiau neturi jokios reikms nustatant, ar asmens
veikloje yra nusikaltimo sudtis. Specialusis nusikaltimo subjektas tai fizinis asmuo, kuris, be pagrindini poymi
(amiaus ir pakaltinamumo), turi papildomus, btinus konkreiai nusikaltimo sudiai poymius, numatytus BK
Specialiosios dalies straipsni dispozicijose.
Pagrindiniai poymiai: A) amius, B) pakaltinamumas, C) kalt.
A) Nusikaltimo asubjekto amius tai konkreti amiaus riba, kurios sulaukus pripastama, kad asmuo gali suvokti
savo veiksm pavojingum ir kartu bti atsakingas u juos. Tik tuomet, kai mogus sugeba vertinti savo veiksm
pavojingum, galima reikalauti, kad mogus atsakyt u savo padarytus pavojingus veiksmus. Lietuvos
Respublikos BK 11 str. nustato dvi amiaus ribas, nuo kuri galima asmens baudiamoji atsakomyb: 1) tai
asmenys, kuriems iki nusikaltimo padarymo yra suj 16 met. Jie gali bti patraukti baudiamojon atsakomybn
u visus nusikaltimus, 2) asmenys, kuriems iki nusikaltimo yra suj 14 met. Jie gali bti patraukti baudiamojon
atsakomybn, tik u tyinius veiksmus, galinius sukelti traukinio katastrof, tyinius kno sualojimus,
sutrikdiusius sveikat, iaginim, piktybin arba itin piktybin chuliganizm, narkotini priemoni grobim.
Traukiant baudiamojon atsakomybn nepilnameius nuo 14 iki 16 met, btina turti uomenyje kai kuriuos BK
Specialiosios dalies dispozicij redakcij ypatumus. Asmenys, padar padar pavojingas veikas iki 14 met (arba
kai kuriais atvejais iki 16 met), negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn. Asmuo laikomas sulauks
statymo nustato amiaus tik kit dien po gimimo dienos. Baudiamasis statymas nenustato nusikaltimo subjekto
amiaus maksimalios ribos. Dauguma usienio valstybi nustato dvi amiaus ribas, nuo kuri asmuo gali bti
traukiamas atsakomybn, - tai bendroji riba ir riba nepilnameiams. Amiaus rib skirtumus nulemia valstybs
ekonominis ir socialinis isivystymas, religija, geografin padtis, tradicijos ir t.t.
B) Pakaltinamumas tai asmens sugebjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Jis vienas i btin nusikaltimo
subjekto poymi, be kurio nemanoma baudiamoji atsakomyb. Pakaltinamumas yra kalts ir atsakomybs
prielaida. Tik pakaltinamas asmuo, kuris suvokia tikrov ir jos vystymosi dsningumus, gali veikti laisvai, t.y.
pasirinkti tiksl bei jo siekiant elgesio variant. Lietuvos Respublikos BK pagrindin dmes skiria
nepakaltinamumui. Nepakltinamumas tai tokia asmens bsena, kuri pavojingos veikos padarymo metu neleido
suprasti asmeniui savo veiksm esms arba j valdyti dl chronins psichins ligos, laikino psichins veiklos
sutrikimo, silpnaprotysts ar kitokios patalogins bsenos. Ribotas pakaltinamumas tai tokia asmens bsena, kuri
nusikalstamos veikos darymo metu neleido asmeniui visapusikai suprasti savo veiksm pobdio ar juos valdyti
dl psichikos sutrikim, kurie nebuvo pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinamu. LR BK Specialioji dalis
numato tris nusikaltim sudtis, kuriose praktikai teisintas ribotas pakaltinamumas, - tai tyinis nuudymas
didiai susijaudinus, tyinis sunkus ar apysunkis mogaus kno sualojimas didiai susijaudinus ir i dalies
motinos tyinis nuudymas savo naujagimio. Specialusis nusikaltimo subjektas tai fizinis asmuo, kuris be
pagrindini poymi (amiaus ir pakaltinamumo), turi papildomus, btinus konkreiai nusikaltimo sudiai
poymius, numatytus BK Specialiosios dalies str. dispozicijose. statym leidjas apibria dvi ris, nes subjekt
grupes: a) valstybs pareignus ir tarnautojus, b) karikius.
C) Kalt tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika (veikimu arba neveikimu) ir pasekmmis. Kalt
yra vienas i rodinjim dalyk. Apkaltinamasis teismo nuosprendis bus teisingas tik tuomet, kai i jo bus matyti
objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojing veik kalt. Kalt tampriai susijusi su objektyvija
nusikaltimo puse: jei nra padarytos pavojingos veikos, tai negali ikilti ir kalts klausimas. Kalt jungia dvi
intelekto ir valio kategorijas. Skirtingas i moment tarpusavio derinys padarant nusikalstm veik leidia
iskirti dvi kalts formas tyi ir neatsargum. Kalts formos nustatymas, turi ypating reikm teisingai
kvalifikuojant nusikaltimus. Be to nuo kalts formos priklauso ir atsakomybs u konkretaus nusikaltimo padarym
dydis.
12
Fakultatyvs poymiai: A) Nusikaltimo padarymo motyvas tai suvoktos vidins paskatos, kurios nulemia asmens
pasiryim padaryti nusikaltim. B) Nusikaltimo padarymo tikslas - tai asmens sivaizduojami objektyvios tikrovs
pasikeitimai, kurie turi atsirasti dl nusikaltimo padarymo.
Motyvas yra ta jga, kuri asmen veda tiksl. Nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas turi takos tyios ir jos
kryptingumo susiformavimui. Motyvai pagal visuomenin vertingum gali bti klasifikuojami : 1)pozityvius (noras
padti, siekimas palenvinti kanias); 2)neutralus (meil, draugyst); 3)negatyvius (pavydas, chuliganikos). Paymtina,
kad nusikaltimas gali padarytas dl keli, net prieingai vertinam, motyv. Nusikalstamo tikslo siekimas bdingas tik
nusikaltimams, padaromiems tiesiogine tyia, t.y. kaltininkas nori ir siekia tam tikr pasekmi. Nusikaltimuose
padarytuose netiesiogine tyia, ir neatsargiuose nusikaltimuose nusikalstamo tikslo nra. Suprantama, kad valinga
mogaus veikla visada motyvuota, taiau neatsargi nusikaltim atveju galima iskirti tik elgesio, suklusio pavojingas
pasekmes, o ne nusikaltimo motyvus. Tikslai skiriasi savo turiniu (antivalstybiniai, savanaudiki ir kt.). Tikslo
pavojingumas nulemia ir nusikaltimo pavojingumo laipsn. is skirstymas reikmingas tik teorijai. Realiai visi poymiai
yra privalomi.
Kadangi nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra fakultatyvieji poymiai, j reikm gali bti trejopa: 1)Motyvas
arba tikslas gali bti privalom nusikaltimo sudties poymi (valstybs idavimas). iais atvejais motyvo arba tikslo
nebuvimas liudija apie visos nusikaltimo sudties nebuvim. 2) Motyvas arba tikslas gali bti kvalifikuojaniu ar
priveligijuot nusikaltimo sudties poymi (tyinis nuudymas). iais atvejais motyvo ar tikslo nebuvimas
nusikalstam veik leidia kvalifikuoti pagal bendr norm (papr. nuudymas). 3) Kai motyvas ir tikslas netraukiami
privalomus nusikaltimo sudties poymius, taiau ir tada jie privalomi nustatomi. iuo atveju motyvas ir tikslas atlieka
svarb pagalbin vaidmen, nes padeda atskleisti tikrj nusikaltimo mechanizm, atriboti tyinius nusikaltimus nuo
neatsargi, leidia nustatyti tyi ir jos krytingum, apibdina kaltinink ir veikos pavojingumo laipsn, o kartu turi
takos skiriant bausm..
Motyvas ir tikslas gali bti atsakomyb lengvinania arba sunkinania aplinkybe, motyvus teismas privalo atsivelgti
pripaindamas asmen itin pavojingu recidyvistu.
5.1 Nusikaltimo subjektyviosios puss samprata, poymiai ir reikm. Nusikaltimo subjektyviosios puss santykis
su objektyvija puse
5.1.1 Samprata
Subjektyvioji nusikaltimo pus tai subjektyvi poymi, apibdinani pavojing veik ir paskmes, visuma.
Subjektyvioji pus tai vidin, psichin nusikaltimo pus. Nusikaltimo subjektyvioji pus nematoma.
5.1.2 Poymiai
Subjektyvs nusikaltimo poymiai lieia nusikaltimo vidin pus.
Nusikaltimo sudties poymiai tai atitinkamos savybs, apibdinanios, individualizuojanios sudties elementus.
Poymiai padeda iskirti nusikaltimo sudi specifines savybes, atskirti vienas nusikaltimo sudtis nuo kit
nusikaltimo sudi. Tai yra poymiai apibdinantys asmen, jo elgesio motyvacij, tikslingum.
Subjekt apibdina amius ir pakaltinamumas. Be i bendrj poymi, nusikaltimo subjekt gali apibdinti ir kiti
poymiai: lytis, pilietyb ir t.t.
Prie subjektyvij nusikaltimo pus sudarani poymi priskiriami:
1. Kalt;
2. Motyvas;
3. Tikslas
ie poymiai parodo asmens psichin santyk su daroma veikla.
5.1.3 Reikm
Kiekvieno io poymio baudiamoji teisin reikm yra skirtinga, taiau tik j visuma parodo asmens smons ir valios
ry su pavojinga veika ir paskmmis, atspindi asmens viduje vykstanius psichinius procesus darant pavojing veik.
Atsivelgiant nusikaltimo sudties poymi klasifikacij, pagrindinis subjektyviosios puss poymis yra kalt. Antra
vertus, kalt neatskleidia t vidini veiksni, kurie skatina pavojingos veikos padarym, bei neparodo to rezultato,
kurio siekiama darant pavojing veik. iuos aspektus atskleidia papildomi subjektyviosios puss poymiai
nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas.
5.1.4 Nusikaltimo subjektyviosios puss santykis su objektyviaj puse
Nusikaltimo sudties poymiai apibdinantys nusikaltimo objekt ir objektyvij pus, vadinami objektyviaisiais
nusikaltimo sudties poymiais, o poymiai, apibdinantys nusikaltimo subjekt ir subjektyvij pus
subjektyviaisiais nusikaltimo sudties poymiais.
Subjektyviosios nusikaltimo puss nustatymas yra sudtingas, nes susiduriama su psichiniais procesais, kurie vyksta
mogaus samonje. i proces eig galima iaikinti tik esant objektyviems duomenims. Prie objektyvi duomen
priskirtinos aplinkybs, apibdinanios veikos pobd (veiksm intensyvumas, apimtis), kaltininko elges prie ir po
nusikaltimo padarymo (priemoni ir ranki suradimas arba slpimas, grasinimai).
5.2.Pakaltinamumas kaip baudiamosios atsakomybs slyga. Nepakaltinamumo samprata ir kriterijai, girtumo
ir narkotinio apsvaigimo taka baudiamajai atsakomybei.
Pakaltinamumas tai asmens sugebjimas suvokti savo veiksm esm bei juos valdyti, abi puss btinos vienu metu, jei
bent vienos nra kalba apie nepakaltinum arba apie ribot nepakaltinamum.
13
LR BK niekur nepateikiama pakaltinamumo samprata. statymas pasako kas nra pakaltinamumas, t.y. pakaltinamumo
samprata iplaukia i nepakaltinamumo sampratos. Baudiamojon atsakomybn toks asmuo, kuris padar pavojing
veik, bet buvo nepakaltinamoje bsenoje asmuo negaljo suprasti savo veiksm esms arba j valdyti dl
chronikos psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo, silnaprotysts ar kitos patologins bsenos.
Nepakaltinamumo bsena skaidoma pagal 2 kriterijus:
1.Teisin kriterij:
intelektulusis kriterijus nesugebjimas suvokti veiksm esms.
Valinis kriterijus nesugeblimas suvokti veiksm
2.Medicinin kriterij:
chronika psichin liga
laikinas psichins veiklos sutrikimas
silpnaprotyst
Tam kad asmuo bt pripaintas nepakaltinamu, turi bti bent 1 ris i medicinos kriterijaus ir bent 1 i teisinio
kriterijaus.
Faktas, kad mogus serga psichine liga 100% nereikia, kad asmuo yra nepakaltinamas (pvz. izofrenikai tik 50%
galutinai pripaystami nepakaltinamais ir pan.)
Pripaintas nepakaltinamu asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn,
Beyt teismas jam gali skirti privalomojo pobdio medicinines priemones:
- atiduoti artim giminaii prieirai;
- jei veika pavojinga gali bti atiduodamas psichiatrin ligonin bendro ar sustiprinto stebjimo.
Tuomet teismas privalo kas 6 mn. Priimti sprendim dl tolimesnio toki priemoni taikymo.
Analogikos pasekms kai asmuo padaro nusikaltim bdamas pakaltinamas, o nepakaltinamu tampa iki teismo
nuosprendio. Tokiu atveju taikomos tik medicininio poveikio priemons, bet jeigu asmuo pasveiksta dar iki
baugiamosios atsakomybs senaties termino tai jis gali bti baudiamas u t veik, kuri padar.
Ribotas pakaltinamumas sampratos prasme artimas nepakaltinamumui. Ji apibriantis teisinis kriterij sudaro
siauresnis aspektas asmuo tik i dalies sugeba suvokti savo veiksmus ir juos kontroliuoti, o medicininis kriterijus
platesnis apima ir psichologies moni problemas psichikos nukrypimus.
Riboto nepakaltinamumo reikm dvejopa:
1.Baudiamaja atsakomyb alinanti aplinkyb
2.Bausm velninanti aplinkyb
BK girto ar apsvaigusio nuo narkotik asmens padaryta veika utraukia baudiamaja atsakomyb taip kaip ir
blaivaus.Iimtys:
1) Kai asmuo atsiduria tokioje bsenoje prie savo vali (prigirdomas prievaeta arba apgauls bdu). Tokiu
atveju bausm gali bti suvelnita arba asmuo nuo jos atleidiamas.
2) Medicininis aspektas ar apsvaigimo bsena fiziologin ar potologin. Tai vienas i medicinini
nepakaltinamumo kriterij.
Savanorikas fiziologinis girtumas arba apsvaigimas nuo nakotik turi dvejop teisin reikm. Visu pirma BK
specialiosios dalies straipsniuose asvaigim galima numatyti kaip specialiojo nusikaltimo subjekto poym. Antru atveju
apsvaigimas vertinamas kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb.
5.3. KALTS SAMPRATA IR KRITERIJAI JOS FORMOS IR RYS
Kalt yra pagrindinis nusikaltimo subjektyviosios puss poymis. Kalt kiekvienos nusikaltimo sudties
btinoji dalis, todl turi bti rodinjama kiekvienoje baudiamojoje byloje.
Kalt baudiamosios teiss teorijoje suprantama kaip pavojinga veik padariusio asmens vidinis psichinis
santykis su objektyviaisiais nusikaltimo sudties poymiais.
Galima iskirti du kalts detalizacijos laipsnius, kurie neivengiami nustatinjaint asmens kalt:1 ) kalts
formos nustatymas, 2) kalts turinio nustatymas.
Labai svarbu inoti, kad baudiamojoje teisje nra kalts apskritai. Egzistuoja tam tikros kalts formos. BK
iskiria dvi kalts formas: tyin ir neatsargi kalts form.
Visos kalts formos turi bendr vardikl, bendr vienijant jas pamat, ant kurio konstruojami kalts form
apibrimai. Tas pamatas yra nusikaltimo objektyvioji pus. Visos kalts formos pirmiausia ireikia vidin psichin
santyk su padaryta veika ir statyme numatytomispasekmmis. Tai vienija visas kalts formas.
Nusikaltimo
objektyvioji pus
Pavojinga veika ir
fakultatyvs poymiai
Nusikaltimo
subjektyvioji pus
Kalt
Psichinis santykis su
padaryta
pavojinga
veika bei statymo
numatytais atvejais su
fakultatyviais
Prieastinis ryys tarp

pavojingos veikos ir
baudiamajame
statyme
numatyt
pasekmi
baudiamajame
statyme
numatyt
pasekmi numatymu
Baudiamajame
statyme
numatytos
pasekms
baudiamajame
statyme
numatyt
pasekmi kilimu
14
objektyviaisiais
poymiais
Kalts momentai
Galimi
psichinio
santykio variantai
Suprato arba nesuprato

daromos
veikos
pavojing pobd
Tiesiogin tyia
Suprato
pavojing
veikos pobd
Netiesiogin tyia
Suprato
pavojing
veikos pobd
Nusikalstamas
pasitikjimas
Suprato
riziking
veikos pobd
Nusikalstamas
nerpestingumas
Nesuprato pavojingo
veikos pobdio
Intelektualus
Numat ar nenumat
statyme
numatyt
pasekmi
kilimo
galimyb
Numat
statyme
numatyt
pasekmi
kilimo galimyb
Numat
statyme
numatyt
pasekmi
kilimo galimyb
Numat
statyme
numatyt
pasekmi
kilimo galimyb
Nenumat
statyme
numatyt
pasekmi
kilimo galimyb
Valinis
Norjo arba nenorjo,
kad kilt statyme
numatytos pasekms
Norjo,
kad
kilt
statyme
numatytos
pasekms
Nenorjo, kad kilt
statyme
numatytos
pasekms
(Norjo)
lengvabdikai tikjosi
j ivengti
Norjo,
kad
kilt
statyme
numatytos
pasekms, taiau tyrjo
ir
galjo
suprasti
nusikalstamos veikos
pobd ir numatyti
baudiamajame
statyme
numatyt
pasekmi kilim
Kalts formas skiria asmens psichinio santykio tyrinio ypatumai. Tyia nuo neatsargumo skiriasi tik tuo, kad ji
suponuoja skirting psichin santyk su daroma pavojinga veika ir kilusiomis pavojingomis pasekmmis.
Psichinis santykis su pavojinga veika bei prieastinio ryio raida vadinamas intelektualiniu kalts momentu, o
psichinis santykis su pasekmmis - valiniu kalts momentu.
Kalts formos nustatymas apima du momentus: kalts formos baudiamajame statyme nustatym ir kalts
formos tiriamoje veikoje nustatym.
Tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje apraomas motyvas ar tikslas, kalts forma gali bti tik tyin.
Nustaius, koki kalts form numato statymas, galima imtis kalts formos konkreioje byloje rodinjimo.
Kalts formos nustatymas - btinas kalts painimo etapas, bet dar nepakankamas tam, kad galtume
profesionaliai vertinti moni poelgius i baudiamojo statymo pozicij bei kvalifikuoti veikas. Norint tiesiogiai taikyti
statymus, dirbti su BK, btina detalizuoti kalts form, t.y. nustatyti kalts turin. Kalts turinys - tai tyia ar
neatsargumas konkreioje nusikaltimo sudtyje, psichinis santykis su konkretaus nusikaltimo objektyviais poymiais.
5.4. TYIN KALTS FORMA IR JOS RYS
Tyia yra pirmoji kalts forma, tvirtinta LR BK, kuriai esant asmuo gali bti patrauktas baudiamojon
atsakomybn u padaryt veik.Tyin kalts forma objektyviai laikoma sunkesne kalts forma negu neatsargi kalts
forma. Tyins kalts formos apibrimas pateiktas galiojanio BK 9 straipsnyje.
Tyin kalt skirstoma dvi ris: tiesiogin ir netiesiogin tyi.
Tisiogin tyia
Nusikaltimas laikomas padarytu tyia, jei asmuo suprato pavojing savo veikimo ar neveikimo pobd,
numat pavojingas visuomenei pasekmes ir j norjo. Asmens psichinis santykis su padaryta pavojinga veika,
esant tiesioginei tyiai, pasireikia tuo, jog asmuo supranta daromos veikos pavojing pobd.Naujajame BK
numatyta kita formuluot - asmuo suprato nusikalstamos veikos pobd.
Prieingumo teisei neinojimas nra gynyba nuo pateikto kaltinimo ir neneliminuoja nei tyins, nei kitokios
kalts. Pakanka, kad asmuo apskritai suvok, kaip visuomen vertina vienus ar kitus poelgius.
rodinjant tyios intelektual moment pirmiausia nustatomas psichinis santykis su padaryta veika. Jei
Kodekso straipsnio dispozicijoje aprayti fakultatyvs sudties poymiai, j supratimas visuomet turi bti rodinjamas
greta daromos veikos pavojingumo supratimo. Intelektualus tiesiogins tyios momentas neapsiriboja daromos veikos
pavojingo pobdio supratimu. Jis reikalauja dl veikos kylani pavojing pasekmi numatymo. iuose
odiuose ireiktas psichinio santykio su prieastiniu ryiu pobdis, btinas norint vertinti kaltininko poelg
kaip padaryt tiesiogine tyia.
Prieastinio ryio pobdio nustatymas yra btina slyga ivadai dl tyins kalts formos inkriminuoto
nusikaltimo atvilgio padaryti.
Valinis tiesiogins tyios momentas apibdinapavojing veik padariusio asmens psichin santyk su
pavojing pasekmi kilimu ir statyme ireiktais odiais norjo statyme numatyt pasekmi kilimo.
15
Fizin ir psichin prievarta gali eliminuoti mogaus kalt, jeigu i prievarta i esms apriboja ar visikai atima
valios laisv ir negalima laisvai apsisprsti, kaip elgtis. Taiau galutin kalt nustatoma remiantis btinojo reikalingumo
taisykle.
Tyios dalijimas tiesiogin ir netiesiogin galimas tik materialiose nusikaltimo sudtyse.
Netiesiogin tyia
Nusikaltimas bus laikomas padarytas netiesiogine tyia tada, kai asmuo supranta daromos veikos pavojing
pobd, numato pavojing pasekmi kilim ir nors nenori t pasekmi, taiau smoningai leidi joms kilti.
Esant netiesioginei tyiai, asmens psichinis santykis su daroma veika bei pavojing pasekmi numatymu
yra toks pat, kaip ir esant tiesioginei tyiai. Netiesiogin tyia nuo tiesiogins skiriasi tik valiniu kalts momentu santykiu su pavojing pasekmi kilimu.
Valinis netiesiogins tyios momentas ireiktas odiais nors ir nenorjo statyme numatyt pasekmi,
taiau smoningai leido joms kilti.
Netiesiogins tyios kalt suponuoja visikas abejingumas galimoms pasekmms. Galimos objektyviai
pavojingos pasekms kaltininko nejaudina ir kartu nesulaiko nuo pasirinkto tikslo siekimo darant baudiamajame
statyme numatyt veik.
Galima iskirti kelis netiesiogine tyia padaryt nusikaltim variantus. Pirmasis, kai dl vienos veikos kyla dvi
pavojingos pasekms. Tai vadinamoji idealioji nusikaltim sutaptis. Antras, kai padaromas tik vienas nusikaltimas.
Apibrtoji ir neapibrtoji tyia
Baudiamoji atsakomyb danai nustatoma ne apskritai u tam tikros ries pasekmes, o diferencijuojama atsivelgiant
pasekmi ireiktumo laipsn.
Btina detalizuoti kalt apibrtosios ir neapibrtosios tyios poiriu. To gali prireikti iais atvejais:
kaltininkas negali tiksliai apibrti koki pasekmi jis siek;
kai kilusi pasekmi sunkumas neatitinka padarytos veikos pavojingumo;
kai pats kaltinamasis teigia, kad kilusi ir jam inkriminuojam pasekmi jis nenorjo;
kai pavojinga veika i viso nesukl baudiamajamestatyme numatyt pasekmi, dl kuri galima bt patraukti
asmen baudiamojon atsakomybn;
Apibrtoji tyia bus tada, kai asmuo, darydamas pavojing veik, supranta daromos veikos pavojing
pobd, numato, kokias baudiamajame statyme numatytas pasekmes gali sukelti veika, ir nori grietai
apibrtos pasekms. Informacijos apie apibrt tyi nustatymas nra savatikslis.
Nusikaltimo kvalifikavimo taisykl, esant apibrtai tyiai, yra tokia: veika kvalifikuojama pagal tyios
kryptingum, t.y. kaltininkas atsako pagal t baudiamojo statymo straipsn, kuris numato pasekmes, kuri
asmuo siek.
Neapibrtoji tyia bus tada, kai asmuo supranta daromos veikos pavojing pobd, numato
Baudiamajame statyme numatyt pasekmi kilim, j nori, taiau nedetalizuoja j iki konkreios
atitinkamame statymo straipsnyje ar jo dalyje numatytos pasekms lygio, apsiribodamas nuo tam tikros ries
pasekmi siekimu.
Kai yra neapibrtoji tyia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, t.y. asmuo atsako pagal
BK straipsn, numatant atsakomyb u kilusias pasekmes. Greta neapibrtosios tyios yra iskiriama alternatyvioji
tyia, kai kai kaltininkas numat ir norjo vienos i dviej galim pavojing pasekmi, u kurias BK numato
atsakomyb. Tai ta pati neapibrtoji tyia.
Afektin tyia yra specifin tiesiogins tyios atmaina. Jos pagrindinis ypatumas yra tas, kad i tyia
susiformuoja staiga prie pat nusikaltimo padarym. Tuo ji skiriasi nuo iankstins tyios. Be to, prie jos kilimo
btinai prisideda ioriniai veiksniai, kurie paveikia kaltininko psichik. Esminis afektins tyios momentas, kad
i tyia turi bti kilusi ir gyvendinta per tam tikr laik.
5.5. NEATSARGI KALTS FORMA IR JOS RYS. MIRI KALTS FORMA
Kalt asmens psichinis santykis su daroma veika ir pasekmmis.
Kalts formos (BK 9 ir 10 str.):
Tyia; Neatsargumas ;
Nusikaltimas bus padarytas dl neatsargumo, jei asmuo numat pavojingas paskmes, bet lengvabdikai tikjosi j
ivengti, taip pat jei asmuo nenumat, kad bus pasekms, bet galjo ir turjo jas numatyti. Atsakomyb gali kilti tik tada
kai atsiranda paskms. Neatsargi veiklos forma tik materialiuose nusikaltimuose.
Nusikalstam pasitikjim (NP) apibdina intelektualusis ir valinis momentas. Intelektualin sudaro pavojing
pasekmi dl savo veiklos numatymas, o valin lengvabdikas tikjimas, kad i pasekmi bus ivengta.
Kvalifikuojant nusikatimus btina skirti NP nuo netesiogins tyios, nes abiem atvejais kaltininkas numato pavojingas
paskmes.
Kistumai:
1. Netiesiogins tyios atveju asmuo savo veikos pobd ir pasekmes suvokia konktreiai, o NP atveju apstrakiai.
2. Netiesiog. tyios atveju kaltininkas suvokia, kad jo veika pavojinga, bet pasekmms abejingas. Tai NP atveju
kaltininkas mano, kad tokio pobdio veika yra pavojinga ir gali sukelti paskmes, taiau j nenumato kaip
pavojing, todl kaltininkas tikisi lengvabdikai j ivengti.
16
Miri kalt (MK) tai skirtingas kaltininko psichinis santykis su veika ir pasekmmis. Veika-tyin, pasekms dl
neatsargumo. BT suformuota taisykl: visais atvejais viso nusikaltimo atvilgiu kalts forma nulemia kaltininko psichin
santyk su pasekmmis.
Plaioji ir siauroji MK prasm:
Plaiaja prasm. MK bus, kai kaltininkas veikia tyia, o pasekms atsiranda dl neatsargumo. Galimi keli kvalifikavimo
variantai: 1) bendra taisykl nustato, kad mater. nusik. Sudtyse nus-timo kvalifikavim nulemia kaltininko psichinis
santykis su pasekmmis, todl toks nusik. Bus laikomas padarytu dl neatsargumo. 2) minta taisykl nebus taikoma,
kai B statymas numato dispozcij, pagal kuri veika turi bti tyin, o pasekms gali atsirasti ir dl neatsargumo (pvz.
Neteis. abortas sukls mirt).
Siauraja prasme MK bus tada, kai kaltininko tyin veika sukelia dvi savarankikas pasekmes, i kuri vienos kalt yra
tyin, o kitos neatsargumas. ia btinos trys sl.: 1) viena veika sukelia dvi savarankikas pasekmes; 2) veikai ir
vienoms pasekmms kalt yra tyin, o antroms pasekm. neatsargumas; 3) tarp veikos ir paskmi egzistuoja du
savarankiki prieastiniai ryiai.Siauraja pame MK interpretuojama tik teorijoje; btinos 3 slygos: 1. Btina viena
veika , 2. Ji turi sukelti dvi savarankikas paskmes, 3. Veika turi bti tyin, o pasekmi atvilgiu vien-tyia, o kit
neatsargumas.
5.6 Kazusas ir jo teisin reikm
Kazusas- tai baudiamajame statyme numatyt paskmi suklimas be kalts. Tai toks psichinis santykis su
daroma pavojinga veika ir kilusiomis pasekmmis, kuri neatitinka nei tyins, nei neatsarggios kalts sampratos.
Daroma ivada byloje, kad kalts nra ir nra subjektyviosios puss, ji nutraukiama ir teisiamasis iteisinamas.
1.Kazuso atvejis.
Pavojinga veika laikoma kazusu, kai asmuo supranta daromos veikos riziking pobd, numato statyme numatyt
paskmi kilimo galimyb, taiau pagrstai tikisi j ivengti.
Pvz.:
- asmuo vaiavo 120 km/h greiiu, jam sprogo padanga ir jis susidr su kita transporto priemone, kurios
vairuotojas avarijos metu uvo. Kaltininkas paeid keli eismo taisykles, bet jis pgrstai tikjosi, kad naujos jo
padangos nesprogs.
2. Kazuso atvejis.
is atvejis priartja prie nusikalstamo nerpestingumo, t. y., kad asmuo sukls pavojingas paskmes, arba neturi
pareigos suprasti daromos veikos pavojingo pobdio. arba nors ir turi toki pareig, taiau neturi galimybs suprasti
daromos veikos pavojingumo ir ivengti paskmi.
Pvz.-medicinos sesuo ligoniui suleidia ne tuos vaistus, ko pasekoje ligonis mirta.
5.7. Faktins ir juridins klaidos
Klaida- tai asmens neteisingas padarytos veikos ar jos paskmi teisinis arba faktinis vertinimas. Klaid rys yra:
1.Teisin;
2.Faktin;
Jos apibdina mogaus smons veik, todl klaida galima tik tyiniuose nusikaltimuose.
Teisin klaida bus rtumet, kai asmuo neteisingai vertina veikos draudiamum, vaikos kvalifikavim, bausms dyd bei
r.
Neteisngas veikos draudiamumo vertinimas gali pasireikti:
I.
Asmuo mano, kad jo veika yra draudiamabet statymas tos veikos nelaiko baudiama. iuo atveju
baudiamoji atsakomyb neikyla.
II.
Asmuo mano, kad veika nra draudiama, nors statymas j draudia. iuo atveju klaida nepaalina
baudiamosios atsakomybs.
Faktin klaida bus tuomet, kada asmuo neteisingai vertina aplinkybes, kurios sudaro objektyviuosius nusikaltimo
poymius.
Prie faktins klaidos priskiriamos:
A. klaida dl nusikaltimo objekto.
Ji bus tada, kai asmuo neteisingai suvokia tuos visuomeninius santykius kuriuos ksinasi. Ji gali pasireikti:
1. Jei kaltininkas norjo pasiksinti maesn objekt, o pasiksino didesn (svarbesn).
Pvz.: Kaltininkas norjo pasiksinti sveikat (kno sualojimas), o pasiksino gyvyb (nuudymasd),
tai atsakomyb ikils u nuudym.
2. Jei kaltininkas norjo pasiksinti didesn objekt, o pasiksino maesn.
Pvz.: Norjo nuudyti, bet sukl tik kno sualojim. Atsakomyb priklausys nuo tyios apbrtumo.
Konkretizuoptos tyios atveju veika bus kvalifikuota kaip pasiksinimas didesn objekt, o
nekonkretizuotos tyios atveju-kaip baigtas nusikaltimas.
3. Norjo pasiksinti vien objekt, o pasiksino kelis.
Pvz.: Chuliganizmo metu kaltininkas audydamas nuauna atsitiktin praeiv, tuo paeizdamas du
objektus-visuomens saugum ir gyvyb. Kaltininkas u antrj objekt ataskys kaip u pasiksinim
nuudyti.
4. Kaltininkas norjo pasiksinti kelis objektus, o pasiksino vien.
Pvz.: kaltininkas norjo iaginti nukentjusij ir nuudyti jos vyr, o pavyko tik iaginti. U antrj
objekt kaltininkas atsakys kaip u pasiksinim nuudyti.
B. Klaida dl dalyko
17
Bus tuomet kai asmuo neteisingai suvokia visuomenini santyki, kuriuos ksunasi, materialin iraik. i klaida
gali pasireikti:
1. kaltininkas norjo pasiksinti vien dalyk, o pasiksino kit.
Pvz.: kaltininkas norjo nuudyti J., o nuud P. iuo atveju klaida nedaro takos atsakomybei.
2. norjo ksintis didesn dalyk, o pasiksino maesn.
Pvz.: norjo pavogti 10000 Lt., o pavog tik 100 Lt. Jei tyia bus konkretizuota, tai veika bus
kvalifikuojama kaip pasiksinimas didesn dalyk; nekonkretizuotos tyios stveju-kaip baigtas
nusikaltimas pagal faktines paskmes.
3. Kaltininkas norjo pasiksinti maesn dalyk, o pasiksino didesn.
iuo atveju atsakomyb ikils u baigt nusikaltim remiantis faktinm paskmm.
C. Klaida dl veikos pobdio.
Ji gali pasireikti neteisingai vertinant veikos faktini aplinkybi, sudarani objektyvij nusikalitimo sudties pus,
buvim arba nebuvim.
1. Jei asmuo mano, kad jo veiksmuose yra faktins aplinkybs, sudaranios objektyvij nusikaltimo
sudties pus, nors tikrovje j nra. i klaida nedaro takos kalts formai, bet veika gali bti
kvalifikuojama kaip pasiksinimas.
Pvz.:asmuo, klaidingai manydamas, kad pinigai padirbti, parduoda tikrus pinigus, atsakys u pasiksinim
realizuoti padirbtus pinigus
2. Jei asmuo mano, kad jo veiksmuose nra faktini aplinkybi sudarani objektyvij nusikaltimo
sudties pus, nors tikrovje jos egzistuoja, tai i klaida leis asmen patraukti baudiamojon
atsakomybn u neatsarg nusikaltim.
Pvz.: asmuo manydamas, kad pinigai tikri, parduoda padirbtus pinigus.
D. Klaida dl priemoni.
Pasireikia tada, kai panaudojamos kitos, nei buvo planuota priemons.
1. Kai kaltininkas vietoj numatytos panaudoja kit lygiavert priemon.
Pvz.: vietoj pistoleto panaudoja autuv.
2. Kai panaudojama ymiai galingesn priemon, nei kaltininkas j vertino.
Pvz.: kaltininkas prie tvoros prijungia elektros srov, manydamas, kad ji nepavojinga gyvybei, taiau prie
tvoros prisiliets asmuo va. iuo atveju bauiamoji atsakomyb ikils u neatsarg nusikaltim.
3. Panaudojama priemon, kaltininko manymu, tinkama, bet konkreiu atveju negaljusi sukelti
siekiam paskmi.
Pvz.: sugeds autuvas. Kaltininkas traukiamas atsakomybn kaip u pasiksinim.
4. Kaltininkas naudoja objektyviai netinkamas priemones.
Pvz.: vudu magija, burtai.
E. Klaida dl prieastinio ryio.
Pasireikia tuo, kad asmuo neteisingai suvokia prieastinio ryio tarp veikos ir paskmi pltojimosi eig.
1. Klaida dl prieastinio ryio pltojomosi eigos turi takos veikos kvalifikavimui tik tuomet, jei
paskms kilo ne dl veikos, kuria siekta rezultato, o dl kit asmen veiksm. iuo atveju asmuo
atsakys u pasiksinim padaryti nusikaltim,kur jis galvojo padarsi ir u neatsargiai kilusias
paskmes.
F. Klaida dl vietos, laiko, ar kvalifikuot nusikaltimo sudties poymi savo esme atitinka klaid dl veikos
pobdio.
5.8 Nusikaltimo subjektyviosios puss fakultatyvs poymiai
Subjektyvius poymius galima suskirstyti pagrindinius (pakaltinamumas, amius, kalt) ir fakultatyvinius (motyvas ir
tikslas).
1. Motyvas tai suvoktos vidins paskatos, kurios nulemia asmens pasiryim padaryti nusikaltim.;
2. Tikslas tai asmens sivaizduojami objektyviosios tikrovs pasikeitimai, kurie turi atsirasti dl nusikaltimo
padarymo.
ie poymiai parodo asmens psichin santyk su daroma veikla.
Tarp motyvo ir tikslo egzistuoja glaudus vidinis ryys. Motyvas yra ta jga, kuri asmen veda tiksl. Nusikaltimo
padarymo motyvas ir tikslas turi takos tyios ir ir jos kryptingumo susiformavimui, taiau jie netraukiami tyios
turin. Antra vertus, nusikaltimo padarymo tikslo negalima tapatinti su nusikaltimo paskmmis. Tikslas, kaip norimo
rezultato vaizdis, apibdina mogaus mstym, tuo tarpu paskms yra objektyvios tikrovs faktas.
Motyvai pagal visuomenin vertingum gali bti klasifikuojami :
1) Pozytyvius (noras padti, siekimas palengvinti kanias ir t.t.)
2) Neutralius (meil, draugyst);
3) Negatyvius (savanaudikumas, pavydas).
Paymtina, kad nusikaltimas gali bti padarytas dl keli, net prieingai vertinam motyv.
Nusikalstamo tikslo siekimas bdingas tik nusikaltimams, padaromiems tiesiogine tyia, t.y. kaltininkas nori ir siekia
tam tikr paskmi. Nusikaltimuose padarytuose netiesiogine tyia ir neatsargiose nusikaltimuose nusikalstamo tikslo
nra. Suprantama, kad valinga mogaus veikla visada motyvuota, taiau neatsargi nusikaltim atveju galima iskirti tik
18
elgesio, suklusio pavojingas paskmes, o ne nusikaltimo motyvus. Tikslai skiriasi savo turiniu (antivalstybiniai,
savanaudiki). Tikslo pavojingumas nulemia ir nusikaltimo pavojingumo laipsn.
19

BT 1

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

BT 1

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

// http://www.konspektai.cjb.

1.3 Baudiamojo kodekso struktra.

3.6. Nusikaltimo sudtis ir nusikaltimo kvalifikavimas

4 Nusikaltimo objektas:samprata,poymiai,objekto rys

Prieastinis ryys tarp

Suprato arba nesuprato

You might also like