ISSN 1392-6195

JURISPRUDENCIJA
Mokslo darbai
2006 7(85); 3041

ATLEIDIMAS NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS KONSTITUCIJOS IR

KONSTITUCINS JURISPRUDENCIJOS KONTEKSTE
Agn Baranskait *
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedra
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
Telefonas 271 45 84
Elektroninis patas a.baranskaite@vat.lt

Jonas Prapiestis **
Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedra
Saultekio al. 9, I rmai, LT-10222 Vilnius
Telefonas 236 61 68
Elektroninis patas j.prapiestis@infolex.lt

Pateikta 2006 m. balandio 24 d., parengta spausdinti 2006 m. birelio 30 d.

Santrauka. Straipsnyje analizuojama atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs instituto prigimtis, paskirtis, reikm Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat, konstitucini baudiamosios teiss princip kontekste. Atskleidiamos atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs instituto konstitucins itakos, io instituto vieta baudiamosios teiss sistemoje bei svarba valstybs
baudiamojoje politikoje. Konstatuojama iuolaikinje baudiamojoje teisje rykjanti sutaikomosios funkcijos tendencija. Tai
daroma remiantis ir Lietuvos Respublikos bei kit valstybi konstitucine jurisprudencija.
Pagrindins svokos: baudiamoji politika, baudiamoji teiskra, baudiamoji atsakomyb, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, viej ir privai interes derinimas, baudiamosios teiss sutaikymo funkcija, konstituciniai baudiamosios
teiss principai, konstitucin jurisprudencija

ANGA*
**

Lietuvos teisins sistemos reform kryptys, teiskra ir jos tendencijos, jurisprudencija ir kt. rodo, kad
iuo metu svarbiausi reikm gyja mogaus teisi ir
laisvi tvirtinimo statymuose, j gyvendinimo bei apsaugos konstitucingumo, efektyvumo; individo, visuomens, valstybs tarpusavio santyki teisinio reguliavimo utikrinant mogaus, pilieio interes prioritet ir
kitos panaios problemos. Visa tai suponuoja ir mint,
kad iuolaikinje baudiamojoje, baudiamojo proceso
teisje daugiau nei iki iol dmesio turi bti skiriama
*

Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios

teiss katedros lektor, socialini moksl daktar.
**
Vilniaus universiteto Teiss fakulteto socialini moksl daktaras, docentas, Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjas.

30

tokiam teisiniam reguliavimui, kuris utikrint nukentjusiojo teist interes apsaugos prioritet ir kartu neignoruot kaltininko bei visuomens, valstybs interes,
kuris (teisinis reglamentavimas) sudaryt galimybes suderinti privaius (nukentjusiojo, kaltininko) bei privaius ir vieuosius (nukentjusiojo, kaltininko ir visuomens, valstybs) interesus. Taigi ir baudiamojoje politikoje btinas toks teisinis reguliavimas, kuris sudaryt
slygas suderinti asmens, visuomens nari grupi, visuomens, valstybs interesus. Tai kyla i iuolaikins
demokratins teisins valstybs vienos i priedermi ir
funkcij, tvirtint Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
(toliau ir Konstitucija), siekti socialinio kompromiso, santarvs tarp individ, taip pat tarp individo bei
vairi visuomens nari grupi, visuomens, valstybs
interes, kurie neretai prietaringi ar netgi konfliktiniai.

Viena i svarbiausi teisini priemoni siekiant i

baudiamosios politikos tiksl yra atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institutas, tvirtintas Lietuvos
Respublikos baudiamojo kodekso (toliau ir BK) VI
skyriuje.
Straipsnio tikslas yra parodyti, jog atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs institutas kyla i Konstitucijos nuostat ir princip, kad iame institute tvirtintos
teisins prielaidos formuoti nauj baudiamosios teiss
funkcij: sutaikymo (interes derinimo, balanso) funkcij, taip pat atskleisti minimo baudiamosios teiss instituto svarb bei tak valstybs formuojamai ir vykdomai
baudiamajai politikai.
Darbo tema yra aktuali baudiamajai, konstitucinei
teisei teoriniu ir praktiniu aspektais. Tyrimas atliktas
kontekste Konstitucijos nuostat, princip, turini tiesiogin reikm baudiamosios teiss pamatini nuostat ir institut tvirtinimui bei j esms atskleidimui, taikymo praktikai. Darbe remtasi ir konstitucine jurisprudencija. alies teiss teorijoje, mokslo literatroje konstitucin atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs instituto prigimtis, paskirtis, reikm isamiau iki iol nra
analizuoti.
1. INSTITUTO KONSTITUCINIAI PRADAI
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulje
inter alia tvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietins
visuomens ir teisins valstybs siekis. Tai vienas i
svarbiausi Lietuvos valstybs raidos tiksl, gyvendinamas tvirtinant iuolaikin demokratin teisin tvark,
kylani i konstitucini nuostat bei princip ir paremt jais. I minimo siekio kyla ir konstitucinis asmens teisi ir laisvi apsaugos imperatyvas, lemiantis valstybs
pareig utikrinti kiekvieno mogaus ir visos visuomens saugum nuo nusikalstam ksinimsi, o vykdant
teisingum baudiamosiose bylose saugoti bei utikrinti nuo toki veik nukentjusi ir ias veikas padariusi asmen teises bei laisves, taigi kartu ir derinti j
(privaius), taip pat privaius ir visuomens, valstybs
(vieuosius) teistus interesus.
Skirting teist interes derinimas yra neivengiamas ir demokratinje visuomenje, nes tarp asmens
teisi ir laisvi i vienos puss ir visuomens, valstybs
interes i kitos neretai atsiranda prietaravim, kyla
konflikt. Tokie konfliktai danai kyla i esms tarp lygiaveri konstitucini teisini vertybi, todl tokiais
atvejais atitinkamais apribojimais neturt bti smarkiai
paeidiama j pusiausvyra [4]. Paymtina ir tai, kad
visuomenje niekada neegzistuoja abstraktus, vienintelis
interesas [5, p. 32], kad bendr interes apsauga demokratinje teisinje valstybje negali paneigti konkreios
mogaus teiss apskritai [6, 7]. Taigi interes pusiausvyra pasiekiama ne dl to, kad yra atsisakoma tam tikr
privai interes, ne dl to, kad vieni privats interesai
paklsta kitiems privatiems interesams ar visi privats
interesai paklsta tam tikram, ypatingam visuomens,
valstybs, t. y. vieajam, interesui, taiau dl to, kad visi
interesai individo, visuomens nari grupi, visuome-

ns, valstybs, t. y. privats ir vieieji, yra derinami,

siekiama atitinkamo j kompromiso [8, p. 71].
Vadinasi, teisinei valstybei tenka pareiga ir teiss
normomis derinti vairius visuomens subjekt interesus
nustatant subjektini teisi gynimo ribas [9, p. 100], nepaneigiant atskir subjekt interes ir nenustatant nepagrst prioritet tam tikriems interesams, t. y. valstyb
privalo utikrinti interes pusiausvyr btin darnios
visuomens slyg.
Atsivelgiant iuos teiginius nagrinjamos temos
kontekste paymtina, kad jei valstyb baudiamojoje
politikoje atsivelgt tik vien subjekt interesus, o kit subjekt interesus ignoruot, jei pripaint tik vienos
grups arba vieno subjekto interesus ir kartu neigt kit
subjekt interesus, baudiamosiose bylose nebt pasiekiamas teisingumas, padidt galimyb kilti naujiems
konfliktams, tai paneigt humanik teiss paskirt [10,
p. 7]. Todl vienu i iuolaikins demokratins teisins
valstybs prioritet baudiamojoje teiskroje, apskritai
baudiamojoje politikoje turt bti skirting ar prietaring, neretai net konfliktini asmens, visuomens nari
grupi, visuomens, valstybs teist interes derinimas, t. y. iekojimas ir sudarymas slyg socialiniams
kompromisams, santarvs, darnos politikai.
2. Vienas i esmini iuolaikins demokratins teisins valstybs poymi yra mogaus teisi ir laisvi
apsaugos teisinio reglamentavimo pltojimas ir tobulinimas. Kartu pabrtina, jog teiskros procese pamatinmis nuostatomis tampa tai, kad nra teisini santyki,
kuri pagrind neapibrt Konstitucijos normos ir
principai [11, p. 31], kad konstituciniai principai konkretinami atskirose teiss akose, kad Konstitucija yra
aukiausios galios teiss aktas su visomis i to kylaniomis pasekmmis [12, p. 189; 13, p. 133]. Taigi Konstitucija yra tas teiss matas, kur privalu atsivelgti tiek
kuriant, priimant ir aikinant teiss normas, tiek jas taikant [14, p. 13, 43; 1517].
Baudiamosios teiss aspektu tai inter alia reikia,
kad nustatant teisin atsakomyb u pavojing, prieing teisei veik padarym, siekiant apsaugoti teisini
santyki subjekt teises bei laisves ir teistus interesus
nuo nusikalstam veik, esmin reikm valstybs baudiamojoje politikoje turi konstituciniai teisi bei laisvi, interes apsaugos, atsakomybs neivengiamumo
principai. Konstitucins nuostatos apie atvir, teising,
darni pilietin visuomen ir teisin valstyb suponuoja
ivad, kad baudiamosios teiss esm ir priederm ireikia ne tik jos represin funkcija. Baudiamojoje teiskroje turi bti ne tik nustatomi konkrets baudiamosios atsakomybs pagrindai ir taip sudaromos teisins prielaidos realizuoti asmens, kalto padarius nusikalstam veik, baudiamosios atsakomybs neivengiamumo principo nuostatas, bet kartu pltojami ir kiti
konstituciniai principai: teisins valstybs [1827], humanizmo [2830], teisingumo [3134], lygiateisikumo
[3544], atsakomybs diferencijavimo ir bausms individualizavimo, proporcingumo tarp padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir u padaryt veik numatytos atsakomybs formos, dydio [45; 46], teisinio poveikio priemoni ekonomijos [47] ir t. t. Paymtina ir
31

tai, kad visi konstituciniai principai yra lygiaveriai ir

sudaro vientis sistem, tad vien Konstitucijos norm
ar princip negalima interpretuoti taip, kad jie paeist
kit Konstitucijos princip ar norm esm, vien konstitucini vertybi utikrinimas negali sudaryti prielaid
suvaryti ar paeisti kitas konstitucines vertybes.
Prieingu atveju vieni konstituciniai principai ar normos, konstitucins vertybs gyt prioritet prie kitus,
jie tapt nelygiaveriais, o tai paeist viening j sistem ir sudaryt prielaidas paeisti pai Konstitucij
[4858]. Todl baudiamojoje teiskroje, baudiamj
statym aikinimo, taikymo praktikoje turi bti remiamasi visais konstituciniais principais.
3. Kiekviena valstyb, udrausdama tam tikras individams, visuomenei, valstybei pavojingas veikas ir
siekdama j prevencijos, kartu yra priversta ir nustatyti
teisines pasekmes sankcijas u toki veik padarym.
Konstitucinje jurisprudencijoje pabriama, jog bet kuri atskirai taikoma baudiamoji teisin poveikio priemon neutikrina asmen, visuomens, valstybs saugumo
nuo nusikalstam ksinimsi [6; 59]. Bausmi ir kit
baudiamojo teisinio poveikio priemoni taikymas nra
garantija, jog bus atstatyta nusikalstama veika paeista
tvarka, teistumas ir teisingumas, jog bus utikrinta i
vertybi apsauga ateityje. Vien beslyginis nusikalstamas veikas padariusi asmen baudimas, t. y. baudiamosios teiss represins funkcijos vykdymas, savaime
nereikia, kad utikrinamas efektyvumas baudiamosios
teiss apsaugins funkcijos, ireikianios baudiamosios teiss paskirt ginti mogaus ir pilieio teises bei
laisves, visuomens ir valstybs interesus nuo nusikalstam veik (BK 1 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, iuolaikinje baudiamosios teiss doktrinoje, remiantis
konstitucine teisins valstybs samprata, yra pripastama, kad valstyb, taikydama baudiamsias teisines
priemones, turi vartoti tik proporcing intervencij nusikalstam veik padariusio asmens teisin padt. i
valstybs taikoma baudiamoji teisin intervencija
kiekvienu konkreiu atveju turi bti reikalinga, tiksliau
neivengiama, ir pritaikyta btent norimam tikslui pasiekti [60, p. 26; 61, p. 230231; 62, p. 35]. Vadinasi,
statym leidjas, nustatydamas ir statymuose tvirtindamas prievartos priemones, yra ribojamas teisingumo,
proporcingumo, poveikio priemoni ekonomijos ir kit
konstitucini princip. Taigi statym leidjas turi pareig utikrinti tok teisin reguliavim, kuris pareigot
valstyb ir jos institucijas gerbti ir teistus nusikalstam
veik padariusio asmens interesus, elgtis su juo humanikai, jo atvilgiu nenaudoti per griet, konkreios
baudiamosios bylos esms, pavojingumo neatitinkani represini prievartos priemoni. Btinumas taikyti
visas baudiamojo statymo priemones, derinti j poveik asmenims, paeidusiems baudiamojo statymo draudimus, yra akcentuojamas ir baudiamosios teiss doktrinoje [63, p. 213218; 64, p. 155; 65, p. 2829], ir
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje [6; 59] bei konstitucinje doktrinoje [66, p. 143]. ios nuostatos taip pat
suponuoja ivad, kad taikant baudiamj statym
bausm kiekvienu atveju turt bti skiriama tik kaip ultima ratio priemon, kai kitos teisinio, socialinio ar ki32

tokio poveikio formos negali garantuoti, kad bus padarytas tinkamas ir pakankamas poveikis nusikalstam
veik padariusiam asmeniui ir jis ateityje nepaeis bent
jau baudiamojoje teisje nustatyt draudim, kad bus
pakankamas spjamasis poveikis potencialiems teiss
paeidjams.
Samprata, jog nusikalstam veik padariusio asmens nubaudimas nra vienintel priemon realizuojant
baudiamosios teiss paskirt, vis rykiau tvirtinama ir
baudiamosios teiskros procese. Ms alies statym
leidjas naujojo BK pamatinse nuostatose dl baudiamojo statymo priederms, paskirties pirm kart
tiesiogiai ireik ir tvirtino valstybs nuostat, kad
baudiamj statym paskirtis gali bti pasiekiama asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, ne tik nubaudiant, bet ir atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms statyme nustatytais pagrindais ir slygomis (BK 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi oficialiai konstatuota, kad valstybs baudiamojoje politikoje
vienodai svarbios visos baudiamosios teiss funkcijos,
n vienai i j neturi bti suteiktas prioritetas, n viena
i j neturi bti absoliutinama, jos turi bti derinamos
kiekvienu konkreiu baudiamojo statymo taikymo atveju, nes visos jos svarbios iekant tinkamiausio sprendimo baudiamojoje byloje, siekiant viej ir privai
interes suderinimo, t. y. vykdant teisingum.
4. I Konstitucijos preambuls nuostat, teisins
valstybs, humanizmo ir kit konstitucini princip kyla
ir kitas imperatyvas. iuolaikin demokratin teisin
valstyb turi bti vienodai suinteresuota ne tik nusikalstam veik ir jas padariusi asmen iaikinimu bei pagrst, proporcing ir teising bausmi ar kit baudiamojo teisinio poveikio priemoni paskyrimu kaltininkams, bet ir visapusika nukentjusiojo apsauga, jo paeist teisi ir teist interes atkrimu, btinybe plsti
nukentjusiojo status teisiniuose baudiamuosiuose,
baudiamuosiuose procesiniuose santykiuose, didinti jo
tak priimant baigiamuosius sprendimus baudiamojoje
byloje. Teisingumo kiekvienos visuomens, pradedant
nuo paios maiausios ir baigiant tarptautine bendruomene, tikslo [67, p. 78] negalima pasiekti valstybei pripastant ir ginant tik vienos grups arba vieno asmens
interesus ir kartu nekreipiant dmesio ar neigiant kit
interesus. Todl rengiant naujus baudiamuosius, baudiamojo proceso statymus vis daniau pripastama,
kad viena i principini nuostat teiskroje turi bti
nukentjusiojo vaidmens didinimas baudiamojoje teisje [68, p. 34]. Nukentjusysis turi tapti aktyviu proceso, kuris turi bti skirtas vis pirma jo interesams apginti, dalyviu [60, p. 25; 69, p. 49; 70, p. 38; 71, p. 515; 72,
p. 410; 73, p. 209]. Paymtina, kad apie nukentjusiojo
teisins padties stiprinim baudiamajame procese,
pvz., jo teisi paeidim ar ribojim pripastant esminiu baudiamojo proceso statymo paeidimu, vis daniau kalbama ir baudiamojo proceso doktrinoje [74, p.
72]. Nurodyt problem akcentuoja ne tik teisininkai.
Nukentjusio nuo nusikalstamos veikos asmens paeist
teisi atkrimo ir tolesns apsaugos problemos konstatuotos Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintuose Teisins sistemos reformos metmenyse (1998 m. birelio

25 d. redakcija), kuriuose nustatyta, kad vienas i valstybs vidaus politikos udavini yra valstybins socialins teisins pagalbos nusikaltim aukoms sistemos krimas ir gyvendinimas [75]. Paymtina, jog ir Lietuvos Respublikos prezidentai metiniuose praneimuose
taip pat ne kart pabr, jog btina rpintis ne tik kaltinamojo teismis, jog vis moni teisi apsauga turi
tapti pagrindiniu ms alies teism bei kit teissaugos
institucij darbo principu: Rpinantis kaltinamojo teismis nereikt pamirti ir nukentjusiojo teisi. Nuo
nusikaltimo nukentjs mogus negali bti paliekamas
vienas su savo problemomis [76]; Svarbiausiu ms
teism darbo, kaip ir visos ms teiskros, principu turi tapti mogaus teisi gynimas. Ir jokiu bdu negalima
pamirti teisi t asmen, kurie nukentjo nuo nusikaltli [77].
5. Viena i teisini priemoni, btin siekiant gyvendinti i Konstitucijos kylanius udavinius: derinti
kaltininko ir nukentjusiojo, i proceso dalyvi ir visuomens, valstybs interesus, o taikant baudiamosios
teiss poveik atsivelgti vis konstitucini princip
reikalavimus, yra atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institutas. io instituto teisiniame reguliavime
statym leidjas baudiamosios bylos baigt, kaltininko
teisin padt ir procesin likim danai susieja su nukentjusiojo teise (statyme nustatytose ribose) dalyvauti priimant esminius sprendimus byloje, su jo paeist
interes atstatymu (kompensavimu) ir pan. Tokios teisins situacijos patvirtinimas yra ir BK normos, nustatanios, kad tai, jeigu kaltininkas suteik nukentjusiajam
asmeniui pagalb arba kitais aktyviais veiksmais iveng ar band ivengti sunkesni padarini, savo noru atlygino ar paalino padaryt al, yra aplinkybs, lengvinanios kaltininko atsakomyb (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys), ar net vienas i esmini pagrind atleidiant kaltinink nuo baudiamosios atsakomybs (BK 38, 39, 40 straipsniai).
Atskleidiant minimo baudiamosios teiss instituto
konstitucinius pradus, priederm, paymtinos ir Baudiamojo kodekso nuostatos, tvirtinanios, jog viena i
baudiamojo statymo paskiri yra konstitucinio teisingumo
principo
gyvendinimo
utikrinimas
(41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Paymtina ir tai, kad valstyb, sudarydama galimybes ivengti baudiamosios atsakomybs kaltininkui,
atlyginusiam padaryt nukentjusiajam al ir susitaikiusiam su juo, o nukentjusiajam suteikdama teis i
esms lemti kaltininko likim bylose, kuriose gali bti
taikomas BK 38 ar kiti straipsniai, baudiamosios teiss
priemonmis atlieka ir tam tikr aukljamj funkcij.
2. TEISINGUMO, TEISINS VALSTYBS,
HUMANIKUMO IR KIT KONSTITUCINI
PRINCIP GYVENDINIMO PRIEMON
1. Pagal Konstitucij teisingumas yra vienas i
svarbiausi moralini vertybi ir teisins valstybs pagrind ir gali bti gyvendintas utikrinant tam tikr interes pusiausvyr, ivengiant atsitiktinum ir savivals,
socialinio gyvenimo nestabilumo, interes prieprieos

[7880]. Taigi Konstitucijoje tvirtintas iuolaikins teisins valstybs principas yra neatsiejamas nuo teisingumo imperatyvo ir atvirkiai. Konstitucinje jurisprudencijoje ne kart konstatuota, kad teisins valstybs ir
teisingumo principai neleidia nustatyti u teiss paeidimus toki nuobaud, kurios bt akivaizdiai neproporcingos (neadekvaios) teiss paeidimui bei siekiamam tikslui [16; 17; 34], jos turi atitikti siekiamus teistus ir visuotinai svarbius tikslus. Paymtina, jog tokia
teisingumo samprata, lemianti pamatines iuolaikins
baudiamosios politikos kryptis, nurodoma ir kit valstybi konstitucinje jurisprudencijoje [8185]. Todl
teisingumas yra vienas i pagrindini teiss, kaip individ, visuomens, valstybs gyvenimo santyki reguliavimo priemons, tiksl.
Baudiamojo statymo paskirtis, kaip minta,
baudiamosios teiss priemonmis ginti mog, visuomen, valstyb nuo nusikalstam veik (BK 1 straipsnio
1 dalis). Pagal konstitucini baudiamosios teiss princip reikalavimus statym leidjas, u baudiamosios
teiss paeidimus nustatydamas teisinio poveikio priemones, neturi palikti atitinkamoms valstybs institucijoms ir pareignams galimybi varyti kaltinink teises
ir laisves akivaizdiai labiau, negu reikia tomis priemonmis siekiamiems tikslams pasiekti. Kartu teisinio poveikio priemoni reglamentavimas turi sudaryti galimyb jas taikant ad hoc atsivelgti konkreias teiss paeidimo byloje nustatytas aplinkybes ir individualizuoti
teiss paeidjo atsakomyb. Tik individualizuojant teisinio poveikio priemones galima utikrinti teiss socialin efektyvum, ugdyti moni pasitikjim valstybe
bei jos teisine sistema ir pasiekti pagrindin teisinio reguliavimo tiksl demokratinje valstybje teisingumo
tvirtinim [13, p. 138]. Nagrinjamo klausimo kontekste paymtinos ir baudiamojo statymo nuostatos, kad
teismas, vadovaudamasis bausms paskirtimi, gali motyvuotai paskirti velnesn bausm (54 straipsnio 3 dalis), jeigu BK straipsnio, pagal kur kvalifikuojama kaltininko padaryta veika, sankcijoje numatytos bausms
paskyrimas aikiai prietaraut konstituciniam teisingumo principui.
Baudiamojoje teisje tvirtintas reikalavimas baudiamosios teiss priemonmis siekti teisingumo kiekvienoje baudiamojoje byloje reikia ir tai, kad teisingumo principas baudiamosiose bylose gali bti gyvendinamas ne tik skiriant bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Pagal Konstitucij ir baudiamojo statymo taikymo praktik baudiamosios teiss bendrosios bei specialiosios prevencijos funkcijas
realizuoti ir vykdyti teisingum manoma ne maiau
efektyviai ir netaikant represini priemoni, t. y. atleidiant kaltinink nuo baudiamosios atsakomybs. Tai
dera ir su visuotinai pripastama nuostata, jog bausms,
net paios grieiausios, negali visikai paalinti nusikalstamos veikos sukelt aling padarini individo, visuomens ar valstybs interesams [86, p. 26; 87, p. 337],
jog bausms ne visada yra veiksminga priemon kontroliuojant bei mainant nusikalstamum [88, p. 8]. Todl
statym leidjas turi i Konstitucijos kylani pareig
reguliuoti baudiamuosius teisinius santykius ir nustaty33

ti balans (proporcij) tarp represins (nubaudimo)

funkcijos ir siekiam tiksl. Taigi ne tik atsakomybs
neivengiamumo, bet ir humanizmo, atsakomybs diferencijavimo, bausms individualizavimo, proporcingumo, bausms ekonomijos bei kit konstitucini princip
reikalavim suderinimas ir laikymasis nagrinjant baudiamsias bylas sudaro teisines prielaidas gyvendinti
iuolaikins baudiamosios teiss normas pagal tikrj
j paskirt, vykdyti teisingum baudiamosiose bylose.
2. Teisingumo vykdymas baudiamosiose bylose
tai ne tik asmens, padariusio nusikalstam veik, iaikinimas, jo kaltumo nustatymas ir teisingas kaltininko
nubaudimas, bet ir asmen, nukentjusi nuo nusikalstam veik, teisi ir teist interes apsauga. Teiss teorijoje pabriama, kad bt neteisinga ir nepagrsta
kelti klausim dl to, kas svarbiau baudiamajame procese kaltinamasis ar nukentjusysis [89, p. 48].
Konstitucinio lygybs statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms bei pareignams principo pagrindu
valstyb turi kaltininkui ir nukentjusiajam (inoma, atsivelgiant j specifin teisin padt baudiamosios
bylos procese) nustatyti lygias teisines galimybes ginti
savo asmenin (privat) interes.
Tokio racionalaus baudiamj teisini santyki
reguliavimo, atsivelgiant nurodytus konstitucinius
principus, pavyzdiu yra atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs institutas. Antai, taikant atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius instituto (BK 38 straipsnis) nuostatas
nukentjusiajam sudaroma reali galimyb apginti savo
interesus per kiek manoma trumpesn laik, t. y. gauti
kompensacij u patirt moralin, materialin al. Be
kit aspekt, tam tikra moralins alos nukentjusiajam
kompensacija reikt laikyti ir baudiamajame bei baudiamojo proceso statymuose tvirtint nukentjusiojo
galimyb lemti baudiamosios bylos baigt: dalyvauti
priimant sprendim dl kaltininko nuteisimo ar atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs. Kaltininkui sudaryta galimyb vykdyti statyme numatytas slygas ir tiktis atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, reikalauti teisingo baudiamosios bylos isprendimo.
Taigi konstitucini baudiamosios teiss princip
gyvendinimo kontekste atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs institutas gali bti vertinamas ir kaip sistema teisini priemoni, sudarani galimyb suderinti
privaius bei privaius ir vieuosius interesus baudiamj byl procese, siekti kompromiso, santarvs. Tokios ivados pagrstum patvirtina ir statistika. Lietuvoje pastaraisiais metais (20042005 m.) kasmet padaroma apie 85 tkstaniai nusikalstam veik. Baudiamojon atsakomybn kasmet patraukiama apie 26 tkstaniai asmen, i j apie 22 procentai atleidiami nuo
baudiamosios atsakomybs. Atrankiniai atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs instituto taikymo praktikos
tyrimai rodo, jog recidyvas tarp asmen, kuriems buvo
palengvinta teisin padtis baudiamosiose bylose, pvz.,
taikant BK 38 straipsn, yra 2,53 kartus maesnis nei
apskritai recidyvas ms alyje.
Paymtina, jog BK nustatytos labai plaios galimybs (ribos) taikyti mint institut. Pavyzdiui, BK
34

38 straipsnis, numatantis atleidim nuo baudiamosios

atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko, BK 40 straipsnis, numatantis atleidim nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, gali bti taikomi (inoma, esant visiems statyme nustatytiems pagrindams, slygoms) apie 90 procent vis BK tvirtint
nusikaltim ir baudiamj nusiengim atvej. Taigi
naujajame BK represinio pobdio priemons derinamos su iuolaikinmis humanikomis, racionaliomis,
ekonomikomis poveikio kaltininkams priemonmis.
Tai sudaro teisines prielaidas ne tik ginti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus nuo nusikalstam veik, bet ir siekti kompromiso,
santarvs tarp baudiamj, baudiamj procesini teisini santyki subjekt. Visa tai vertintina kaip svarbi
priemon, prisidedanti prie teisins santarvs atkrimo
visuomenje [90, p. 17].
3. Baudiamajame kodekse tvirtintas siekis baudiamosios teiss priemonmis gyvendinti teisingum
baudiamosiose bylose ir kartu teiss suteikimas teisingum vykdantiems teismams, esant statyme nustatytiems pagrindams velninti (palengvinti) kaltininko padt, pvz., taikyti kuri nors atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs form, gali bti vertinami ir kaip statym leidjo pastangos stiprinti baudiamosios politikos
humanizavimo tendencijas ms valstybje. Tai patvirtina ir konstitucin teisingumo principo samprata, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pradta formuoti dar
iki naujojo BK primimo [91].
Valstyb, baudiamajame statyme tvirtindama atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institut ir j
taikydama, t. y. i esms pritardama kompromisui su
nusikalstam veik padariusiu asmeniu, kartu siekia isprsti ir kitus baudiamosios politikos udavinius: sumainti nuteistj, atliekani laisvs atmimo bausm,
skaii ir ivengti laisvs atmimo staig perpildymo;
sumainti teissaugos institucij darbo krv ir racionaliai naudoti valstybs skiriamas las, sutrumpinti ikiteisminio baudiamj byl tyrimo terminus, mainti
recidyvinio nusikalstamumo lyg, paskatinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis bendradarbiauti su teissaugos institucijomis, raginti juos savanorikai atlyginti ar paalinti padaryt al ir t. t.
4. Vien ie nurodyti atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs instituto reikms valstybs baudiamojoje
politikoje aspektai duoda pagrind tvirtinti, jog minimas
institutas vykdo i esms nauj, demokratinei teisinei
valstybei ir visuomenei bding sutaikymo iuolaikins
baudiamosios teiss funkcij. Todl baudiamosios teiss doktrinoje tvirtinta nuomon, jog baudiamoji teis
i esms gyvendina apsaugin, represin, prevencin ir
informacin funkcijas tikslintina nurodant, kad baudiamoji teis gyvendina ir sutaikymo funkcij.
3. KONSTITUCIN ATLEIDIMO NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS TAIKYMO SLYGA KALTUMO NUSTATYMAS TEISME
1. Pagal Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas, autori nuomone, kiekvienu atveju, kai asmeniui pareik-

tas tarimas dl nusikalstamos veikos padarymo, byla turi bti baigiama teismo sprendimu, kuriame vieai konstatuojamas arba asmens kaltumas dl nusikalstamos
veikos padarymo ir jam taikomos atitinkamos baudiamosios teiss priemons, arba asmens nekaltumas ir asmuo iteisinamas, kartu ir reabilituojamas. Vadinasi, tokio Konstitucijos 31 straipsnio nuostat interpretavimo
kontekste atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs
(esant BK tvirtintoms atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygoms) galimas tik teismo sprendimu ir
tik teismui konstatavus asmens kaltum dl nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu dabartinis atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs instituto taikymo tvarkos teisinis reglamentavimas baudiamojo proceso statyme netvirtino reikalavimo, kad prie sprendiant kaltininko atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausim teismo priimtame baudiamosios bylos baigiamajame akte turi bti konstatuotas kaltininko kaltumas.
Konstitucinis Teismas ne kart pabr, kad pamatinis demokratins teisins valstybs reikalavimas
Konstitucijos virenybs principas, kuris reikia, kad
Konstitucija teiss akt hierarchijoje uima iskirtin, t.
y. aukiausi, viet, kad joks teiss aktas negali jai
prietarauti ir kad niekam neleidiama paeisti Konstitucijos [92]. Btent Konstitucija tvirtina pagrindines
teisinio reguliavimo nuostatas ir sudaro vis statym,
taigi ir baudiamj, leidybos pagrind [93, p. 85],
Konstitucijos turi bti laikomasi ir taikant teiss aktus.
Atskir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
form (pvz., numatytos BK 38 straipsnyje) taikymo
praktika taip pat rodo, kad nurodytos Konstitucijos 31
straipsnio nuostatos yra ignoruojamos. Toki byl nagrinjimo teisme metu procesiniai veiksmai, reikalingi tiriant rodymus, paprastai neatliekami, kai kada ioje
baigiamojoje bylos nagrinjimo stadijoje nedalyvauja
nukentjusysis ar kaltininkas; ikiteisminio tyrimo teisjas, gavs mediag i prokuratros, savarankiko procesinio dokumento nesurao ir tik vizuoja tai, kas surayta prokuroro. Paymtina, jog tokiai statyme nenumatytai, bet praktikoje tvirtintai BK 38 straipsnio
taikymo tvarkai pritaria ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas, nurods, kad ikiteisminio tyrimo teisjo sprendimas patvirtinti prokuroro nutarim dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo
susitaiko, gali bti ireiktas tiek rezoliucija, tiek motyvuota nutartimi [94, p. 285286]. Taigi kaltininko kaltumo klausim tokioje situacijoje, prieingai Konstitucijos 31 straipsnyje tvirtintam tik teismo konstatuojamam
asmens kaltumo dl nusikalstamos veikos padarymo
imperatyvui, i esms sprendia ne teismas, o prokuroras.
2. Vertinant atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs instituto taikymo materialines ir procesines nuostatas mint Konstitucijos 31 straipsnio nuostat kontekste, paymtina ir tai, kad baudiamajame statyme
tvirtintas reikalavimas prisipainti padarius nusikalstam veik, kaip viena i btin slyg siekiant atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs (pvz., BK 38, 40
straipsniai), nepaeidia konstitucinio imperatyvo,
draudianio versti duoti parodymus prie save.

Sprendiant atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs taikymo klausim kaltininkas pagal baudiamj
statym nra veriamas prisipainti padars nusikalstam veik. Jei asmuo pats, o ne priverstas nepaneigiam kaltinamj rodym pripasta savo kalt, tai vertinama kaip prielaida ivadai, kad humanikas valstybs
ir nukentjusiojo poiris kaltinink yra prasmingas,
nes asmuo suvok savo veikos socialin prasm, suprato
jos alingus padarinius, nukentjusiojo patirtus moralinius igyvenimus ir t. t. Kartu tai rodo, kad neracionalu
tokiam asmeniui skirti bausm. Kita vertus, atleidimas
nuo baudiamosios atsakomybs nra reabilitacija, todl
tai nra kaltininkui palankiausias sprendimas, nes nuo
baudiamosios atsakomybs atleidiamas asmuo, kuris
pripaintas nusikaltliu, o jo veika ir toliau laikoma nusikalstama.
Jei kaltininkas mano, jog jis yra nekaltas, baudiamojo statymo nepaeid, jis turi visas teisines galimybes siekti ir tiktis ne malons (atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs), o iteisinamojo nuosprendio jo
baudiamojoje byloje, t. y. teisins ir moralins reabilitacijos. Esant tokiai teisinei situacijai, statymas suteikia
kaltininkui teis reikalauti ne nutraukti baudiamj byl, bet nagrinti j bendra tvarka, o ikiteisminio tyrimo
institucijas pareigoja tsti baudiamosios bylos tyrim.
Pagal Konstitucij negali egzistuoti toks teisinis ikiteisminio gin sprendimo reguliavimas, kuris paneigt
asmens, mananio, kad jo teiss ir laisvs yra paeistos,
teis ginti jas teisme [95, p. 55]. Vadinasi, asmens, padariusio atitinkamo pavojingumo nusikalstam veik,
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs (inoma,
esant visoms BK tvirtintoms slygoms) nra vienintelis
galimas bdas isprsti kaltininko sukelt konflikt su
valstybe, su nukentjusiuoju, nra vienintelis galimas
sprendimas baigiant baudiamosios bylos proces. Taigi
Baudiamajame kodekse tvirtinta atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs instituto taikymo slyga kaltininko prisipainimas dl nusikalstamos veikos padarymo nevaro kaltininko konstitucini teisi ir negali
bti vertinama kaip prietaraujanti Konstitucijai.
IVADOS
1. I Konstitucijos preambulje tvirtinto atviros,
teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekio statym leidjui kyla pareiga ir baudiamojoje teisje tvirtinti teisin reglamentavim, sudarant
teisines prielaidas saugoti kiekvien mog ir visuomen nuo nusikalstam ksinimsi, o vykdant teisingum
baudiamosiose bylose saugoti ir utikrinti ir nuo toki veik nukentjusi asmen, ir ias veikas padariusi
asmen teises bei laisves, taigi kartu derinti j (privaius), taip pat ir privaius ir visuomens, valstybs (vieuosius) teistus interesus.
2. Teisingumo vykdymas baudiamosiose bylose
tai ne tik asmens, padariusio nusikalstam veik, teisingas nubaudimas, bet ir asmen, nukentjusi nuo nusikalstam veik, teisi ir teist interes atstatymas ir
apsauga. Viena i toki baudiamj teisini santyki

35

racionalaus sureguliavimo priemoni yra atleidimo nuo

baudiamosios atsakomybs institutas.
3. Naujame BK represinio pobdio priemons derinamos su humanikomis, racionaliomis, ekonomikomis poveikio kaltininkams priemonmis, tarp j ir su atleidimu nuo baudiamosios atsakomybs. Tai sudaro
teisines prielaidas ne tik ginti mogaus ir pilieio teises
bei laisves, visuomens ir valstybs interesus nuo nusikalstam veik, bet ir siekti kompromiso, teisins santarvs tarp baudiamj, baudiamj procesini teisini santyki subjekt. Taigi atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institutas vykdo i esms nauj, demokratinei teisinei valstybei ir visuomenei bding sutaikymo funkcij. Todl baudiamosios teiss doktrinoje
sitvirtinusi nuomon, jog baudiamoji teis i esms
gyvendina apsaugin, represin, prevencin ir informacin funkcijas, tikslintina nurodant, kad baudiamoji teis gyvendina ir sutaikymo funkcij.
4. Pagal Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas prie
sprsdamas kaltininko atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausim teismas bylos teisminio nagrinjimo metu privalo konstatuoti jo kaltum dl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Todl tokie atvejai, kai kaltininkai atleidiami nuo baudiamosios atsakomybs ikiteisminio tyrimo teisjui rezoliucija patvirtinus prokuroro nutarim dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir kaltininko atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, prietarauja Konstitucijoje tvirtintam tik
teismo konstatuojamam asmens kaltumo dl nusikalstamos veikos padarymo imperatyvui, nes minimais atvejais kaltininko kaltumo klausim i esms sprendia ne
teismas, o prokuroras.

8.

9.
10.

11.

12.

13.

14.

15.

LITERATRA
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu.
Vilnius: Teisins informacijos centras, 2002.
2. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso patvirtinimo ir sigaliojimo statymas. Baudiamasis kodeksas //
Valstybs inios. 2000. Nr. 89-2741.
3. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas
(rinkinys-segtuvas): tekstas su pakeitimais ir papildymais.
Vilnius: Teisins informacijos centras, 2002.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrols statymo 1 ir 30 straipsni, Lietuvos Respublikos tabako kontrols statymo 1, 3 ir 11 straipsni, taip
pat Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. vasario 2
d. nutarimo Nr. 179 Dl alkoholio reklamos kontrols
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1997. Nr. 15-314.
5. . ., - . . // . 2004. N. 8.
: .
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m.
gruodio 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos
mirties bausms atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1998. Nr. 109-3004.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m.
kovo 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos pataisos

36

16.

17.

18.

19.

20.

darb kodekso 41 straipsnio 2 dalies (1997 m. liepos 2 d.

redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai //
Valstybs inios. 2003. Nr. 29-1196.
. . : . :
, 1997.
Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija: mokomoji
priemon. Vilnius: Justitia, 2000.
. . // . 2004. N.
10. : .
Jarainas E. Valstybs valdios institucij santykiai ir
Konstitucinis Teismas. Vilnius: Teisins informacijos
centras, 2003.
., .
/ . : IX
, 1516 ,
2004. : , 2004.
Mikelnas V. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos teism praktikoje / Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis taikymas. Baltijos ir
Skandinavijos ali konferencijos mediaga, 2002 m. kovo 1516 d., Vilnius. Vilnius: Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, 2002.
Abramaviius A., Jarainas E. Konstitucin dimensija
baudiamojoje teisje // Teis: mokslo darbai. 2004. Nr.
53. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m.
gegus 8 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos operatyvins veiklos statymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos
Respublikos baudiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2000. Nr. 39-1105.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m.
gruodio 6 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 40 straipsnio pripainimo netekusiu galios ir 251 straipsnio pakeitimo
statymo 1 ir 2 straipsni, Lietuvos Respublikos mokesi
administravimo statymo 27 straipsnio 5 dalies, 50
straipsnio 3 ir 9 dali atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai // Valstybs inios. 2000. Nr. 105-3318.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m.
spalio 2 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 269 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2001. Nr. 85-2977.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m.
gruodio 13 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 148 straipsnio antrosios dalies ir Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 93
straipsnio 1 ir 2 punkt atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai // Valstybs inios. 1993. Nr. 70-1320.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m.
birelio 27 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos but
privatizavimo statymo norm, nustatani auktj mokykl bendrabui kambari privatizavim, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios.
1994. Nr. 50-948.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m.
spalio 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos akciz
statymo 13 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto ir io

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos

Konstitucijai // Valstybs inios. 1998. Nr. 91-2533.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m.
gegus 11 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai // Valstybs inios. 1999. Nr. 42-1345.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m.
spalio 18 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos akcini
bendrovi Btings nafta, Maeiki nafta ir Naftotiekis reorganizavimo statymo, Lietuvos Respublikos
mokesi administravimo statymo 5 straipsnio 3 dalies
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Dl strateginio investuotojo pripainimo atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymui // Valstybs inios. 2000. Nr.
88-2724.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m.
sausio 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo
statuto 23 straipsnio, 38 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio
5 dalies, 152 straipsnio 5 dalies, 155 straipsnio 4 dalies,
156 straipsnio 5 dalies, 180 straipsnio, 208 straipsnio 4
bei 11 dali ir 231 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2001. Nr.
10-295.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m.
rugsjo 19 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos telekomunikacij statymo (2000 m. liepos 11 d. redakcija)
27 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos telekomunikacij statymo 27 straipsnio pakeitimo statymo 2
straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos telekomunikacij statymo (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 57 straipsnio 4
dalies, Lietuvos Respublikos operatyvins veiklos statymo (1997 m. gegus 22 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos operatyvins veiklos
statymo (2002 m. birelio 20 d. redakcija) 7 straipsnio 3
dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies (1961 m. birelio 26
d. redakcija) ir 75 straipsnio 1 dalies (1975 m. sausio 29
d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2002. Nr. 93-4000.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m.
sausio 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos prokuratros statymo 11 straipsnio 4 dalies 9 punkto (2000 m.
lapkriio 28 d. redakcija) ir 2000 m. lapkriio 28 d. Lietuvos Respublikos prokuratros statymo 11 straipsnio
pakeitimo statymo 2 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2003. Nr. 10366.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
liepos 1 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo
statuto (1998 m. gruodio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4
dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai //
Valstybs inios. 2004. Nr. 105-3894.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m.
sausio 27 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos muitins kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios.
2005. Nr. 14-432.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 sausio
24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 10 straipsnio pirmosios dalies bei 50
straipsnio pirmosios dalies norm ir Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo statymo 2
straipsnio antrosios dalies bei 14 straipsnio etosios dalies nuostat atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios.1996. Nr. 9-228.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m.

birelio 13 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos
vietimo statymo 1 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 3 ir
4 dali, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 21 straipsnio
2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2, 3 ir 4
dali, 35 straipsnio 2 ir 5 punkt, 37 straipsnio 2 punkto ir
38 straipsnio 2 ir 3 punkt atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2000. Nr. 491424.
30. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m.
sausio 11 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 7 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2001. Nr.
5-143.
31. Wyrok Trybunau Konstytucyjnego Rzeczypospolitej
Polskiej z dnia 6 grudnia 2004 r. Sygn. akt SK 29/04 //
Dziennik Ustaw. 2004. Nr. 264, poz. 2641.
32. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m.
kovo 8 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1993 m.
liepos 15 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos statymo
Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj
turt atstatymo tvarkos ir slyg papildymo ir pakeitimo 8 punkto, kuriuo i naujo idstytas statymo Dl
piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg" 12 straipsnio pirmosios dalies
3 punktas, ir Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d.
statymo Dl Lietuvos Respublikos ems reformos statymo papildymo ir pakeitimo 23 punkto, kuriuo i naujo
idstytas Lietuvos Respublikos ems reformos statymo
16 straipsnio septintasis punktas, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1995. Nr. 22516.
33. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m.
kovo 17 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos akcini
bendrovi Btings nafta, Maeiki nafta ir Naftotiekis reorganizavimo statymo 3 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs
inios. 2003. Nr. 27-1098.
34. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
sausio 26 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrols statymo 1 straipsnio 4 dalies (1997 m.
liepos 2 d. redakcija), 2 straipsnio 1 dalies (1995 m. balandio 18 d. redakcija), 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto
(1995 m. balandio 18 d. redakcija), 4 straipsnio 2 dalies
(1998 m. gruodio 10 d. redakcija), 13 straipsnio (2000
m. liepos 18 d. redakcija), 30 straipsnio 1 dalies (1997 m.
liepos 2 d. redakcija) bei 44 straipsnio 4 dalies (2002 m.
birelio 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 67 Dl alkoholio produkt gamybos licencijavimo taisykli patvirtinimo patvirtint alkoholio produkt gamybos licencijavimo taisykli 7 bei 9 punkt (2001 m. sausio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2004. Nr. 15-465.
35. Wyrok Trybunau Konstytucyjnego Rzeczypospolitej
Polskiej z dnia 22 lutego 2005 r. Sygn. akt K 10/04 //
Dziennik Ustaw. 2005. Nr. 39, poz. 377.
36. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m.
lapkriio 26 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos
Seimo statuto II dalies 5 skirsnio 25 straipsnio atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios.
1993. Nr. 66-1260.
37. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 53 straipsnio ir Lietuvos Respublikos
prokuratros statymo 21 straipsnio treiosios dalies atiti-

37

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

38

kimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs

inios. 1994. Nr. 13-221.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m.
rugsjo 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos ems
statymo 6 straipsnio pirmosios ir antrosios dali norm,
reguliuojani vietos savivaldos institucij teises valstybins ems valdymo srityje, ir 24 straipsnio atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios.
1996. Nr. 92-2173.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m.
gegus 6 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valdinink statymo 16 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1997. Nr. 40-977.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m.
rugsjo 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 476 straipsnio treiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs
inios. 1998. Nr. 85-2382.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m.
spalio 6 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos telekomunikacij statymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dali bei 16
straipsnio 7, 8 ir 9 dali atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai // Valstybs inios. 1999. Nr. 85-2548.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m.
birelio 30 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos alos,
padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statymo 3 straipsnio 1 dalies
ir 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2000. Nr. 541588.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos auktojo
mokslo statymo 8 straipsnio 5 dalies, 9 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 10, 11 ir 12 punkt,
24 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punkt, 2 ir 7 dali, 42
straipsnio 4 dalies, 60 straipsnio, 61 straipsnio 1 dalies,
62 straipsnio 1 dalies ir 65 straipsnio 1 ir 2 dali atitikties
Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios.
2002. Nr. 14-518.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m.
rugsjo 30 d. nutarimas Dl teiss akt, kuriais buvo
sprendiami iki Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo Lietuvoje veikusi valstybini profesini sjung
valdyto turto klausimai, atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai // Valstybs inios. 2003. Nr. 93-4223.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m.
lapkriio 13 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 50 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs
inios. 1997. Nr. 104-2644.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m.
birelio 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d.
redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai //
Valstybs inios. 2003. Nr. 57-2552.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandio 8 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai
// Valstybs inios. 1997. Nr. 31-770.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m.
liepos 12 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymo 4 straipsnio 1 ir 2 dali, 5 straipsnio 1 ir 3
dali, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dali, io

49.

50.

51.

52.

53.

statymo priedlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000

met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo 6 priedlio, Lietuvos
Respublikos 2000 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo pakeitimo statymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. lapkriio 29 d. nutarimo Nr. 499 Dl
valstybins valdios, valstybs valdymo ir teissaugos organ vadov bei kit pareign laikinos bandomosios
darbo apmokjimo tvarkos, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. birelio 24 d. nutarimo Nr. 666 Dl
Lietuvos Respublikos teism teisj, prokuratros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento pareign bei kit darbuotoj darbo apmokjimo,
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. gruodio 28
d. nutarimo Nr. 1494 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. birelio 30 d. nutarimo Nr. 689 Dl teistvarkos, teissaugos ir kontrols institucij vadovaujanij pareign ir valdinink darbo apmokjimo dalinio
pakeitimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
// Valstybs inios. 2001. Nr. 62-2276.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m.
sausio 14 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 2001
met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo (2000 m. gruodio 19
d. redakcija), Lietuvos Respublikos savivaldybi biudet
pajam dyd ir ilyginim lemiani rodikli tvirtinimo
2001, 2002 ir 2003 metams statymo ir Lietuvos Respublikos ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2002. Nr. 5-186.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m.
lapkriio 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymo 69 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymo
4 straipsnio (2000 m. kovo 16 d. redakcija) 1 dalies 9
punkto ir Lietuvos Respublikos valstybini socialinio
draudimo pensij statymo 2 straipsnio (1999 m. gruodio
16 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto bei 23 straipsnio (1994
m. gruodio 21 d., 2000 m. gruodio 21 d., 2001 m. gegus 8 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai // Valstybs inios. 2002. Nr. 113-5052.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m.
gegus 30 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 86, 87 straipsni papildymo bei pakeitimo ir statymo papildymo 88-1 straipsniu
statymo 4 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2003 m. balandio 11 d. nutarimo Nr. 457 Dl Vilniaus
apskrities virininko atleidimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos statymo
Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt
skelbimo ir sigaliojimo tvarkos 9 straipsnio 1 daliai //
Valstybs inios. 2003. Nr. 53-2361.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m.
spalio 29 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. lapkriio 8 d. nutarimo Nr. 458 Dl nuostoli, padaryt gamtai, paeidus aplinkos apsaugos
statymus, skaiiavimo metodikos patvirtinimo atitikties
Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios.
2003. Nr. 103-4611.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
kovo 31 d. ivada Dl Lietuvos Respublikos Prezidento
Rolando Pakso, kuriam pradta apkaltos byla, veiksm
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs
inios. 2004. Nr. 49-1600.

54. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.

balandio 15 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos
Seimo statuto 230 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. kovo 12 d. dekreto Nr. 397 Dl
silymo pradti apkaltos proces Lietuvos Respublikos
Seimo nariui Artrui Paulauskui atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2004. Nr. 561948.
55. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
gegus 13 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos
Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 4 straipsnio
(2003 m. balandio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5
punkt atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip
pat dl pareikjo Seimo nari grups praymo itirti, ar
Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodio 2 d. nutarimas Nr. IX-1868 Dl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dl galim grsmi Lietuvos nacionaliniam saugumui ivados neprietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinj
tyrimo komisij statymo 3 bei 8 straipsniams (2003 m.
balandio 3 d. redakcija) // Valstybs inios. 2004. Nr.
81-2903.
56. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
gegus 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 11 straipsnio (2004 m. gegus 4
d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d.
redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai //
Valstybs inios. 2004. Nr. 85-3094.
57. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
gruodio 13 d. nutarimas Dl kai kuri teiss akt, kuriais reguliuojami valstybs tarnybos ir su ja susij santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams // Valstybs inios. 2004. Nr. 181-6708. Nr.
186.
58. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m.
gegus 13 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos mediokls statymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9,
10 dali, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22
straipsnio 3, 6, 7 dali atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai // Valstybs inios. 2005. Nr. 63-2235.
59. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.
gruodio 29 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo ukardymo statymo 3 straipsnio (2001 m. birelio 26 d. redakcija), 4 straipsnio (2001
m. birelio 26 d., 2003 m. balandio 3 d. redakcijos), 6
straipsnio (2001 m. birelio 26 d. redakcija) 3 dalies ir 8
straipsnio (2001 m. birelio 26 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs
inios. 2005. Nr. 1-7.
60. Hassemer W. Perspektiven eines knftigen Strafrechts //
Teis: mokslo darbai. 2000. Nr. 36. Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla, 2000.
61. Bemmann G. Tter-Opfer-Ausgleich im Strafrecht // Juristische Rundschau. Berlin: De Gruyter Recht, 2003. Nr.
6.
62. vedas G. Laisvs atmimo bausm: baudiamosios politikos, baudiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003.
63. Lampe E. J. Strafphilosophie. Studien zur Strafgerechtigkeit. Kln, Berlin, Bonn, Mnchen: Carl Heymanns
Verlag KG, 1999.
64. Ancelis P. Dmesingumas nusikaltimo aukai kaip prielaida kuriant atvir visuomen // Jurisprudencija. 2000. Nr.
15(7). Vilnius: Lietuvos teiss akademija, 2000.
65. Abramaviius A., Mickeviius D., vedas G. Europos
Sjungos teiss akt gyvendinimas Lietuvos baudiamo-

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

joje teisje. Vilnius: Teisins informacijos centras,

2005.
., . :
//
: . : , 2004. No. 2 (47)
Dybowski T. Zasada sprawiedliwoci spoecznej jako
problem konstytucyjny w orzecznictwie sdw konstytucyjnych // Sdownictwo konstytucyjne. Zeszyt 1.
Warszawa: Biuro Trybunalu Konstytucyjnego, 1996.
Mateviius R. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs susitaikius // LEX. 1998. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos
Respublikos generalin prokuratra, 1998.
Zoll A. Zaoenia politycznokryminalne kodeksu karnego
w wietle wyzwa wspczesnoci // Pastwo i prawo.
1998. Nr. 910. Warszawa: Polska Akademia Nauk
Komitet Nauk Prawnych.
Schch H. Tter-Opfer-Ausgleich aus kriminologischer
und strafrechtlicher Sicht // Protokolldienst. Tter-OpferAusgleich als Modifikation des Zwangs zur Strafe. Tagung vom 15. bis 16. Juni, 1992 in der Evangelischen
Akademie Bad Boll. Bad Boll Evangelische Akademie
Bad Boll, 1993. Nr. 17.
Finger H. R. Die strukturellen und finanziellen Voraussetzungen einer umfassenden Anwendung des TterOpfer-Ausgleichs // Zeitschrift fr Rechtspolitik. 2002.
Nr. 12. 35. Jahrgang. Mainz, Kln Verlag C. H. Beck
Mnchen und Frankfurt a. M., 2002.
Franke U. Die Rechtsprechung des BGH zum TterOpfer-Ausgleich // Neue Zeitschrift fr Strafrecht. 2003,
Heft 8. Mnchen und Frankfurt a. M. Verlag C. H.
Beck, 2003.
- . . .
. , : , 2000.
Rimelis E. Esminiai baudiamojo proceso paeidimai:
naujieji sampratos aspektai // Jurisprudencija. 2005. Nr.
67(59). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005.
Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birelio 25 d. nutarimas Nr. VIII-810 Dl Teisins sistemos reformos
metmen (nauja redakcija) ir j gyvendinimo // Valstybs inios. 1998. Nr. 61-1736.
Metinis Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko
praneimas. 1997. Padtis Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir usienio politika Vilnius: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 1998.
Metinis Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus praneimas. 2001 / Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandio 2 d. keturioliktojo (210) posdio stenograma.
Lietuvos Respublikos Seimo ketvirtoji sesija. 2002 m. balandio 2 d. 14 (210), 15 (211) posdiai. Stenogramos.
Nr. 120.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m.
kovo 4 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo
Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj
turt atstatymo tvarkos ir slyg 14 straipsnio (1993 m.
sausio 12 d. redakcija), Lietuvos Respublikos piliei
nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo
statymo 2 straipsnio 1 dalies bei ios dalies 5 punkto, 15,
20 ir 21 straipsni (2002 m. sausio 15 d. redakcija), Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 15 straipsnio 1 dalies
2, 4, 5 ir 6 punkt, io straipsnio 2 ir 4 dali, 16 straipsnio
10 dalies, 20 straipsnio (2002 m. spalio 29 d. redakcija)
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dl Lietu-

39

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.
87.

40

vos Respublikos Vyriausybs 1994 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 27 Dl gyvenamj nam, btin valstybs
reikmms, ipirkimo atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 14 straipsniui (1993 m. sausio
12 d. redakcija) // Valstybs inios. 2003. Nr. 24-1004.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m.
lapkriio 17 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo 5 straipsnio 2 dalies, 271
straipsnio, 29 straipsnio 7 dalies (2002 m. spalio 8 d. redakcija) 4 punkto, 56 straipsnio 2 dalies (2001 m. birelio
26 d. redakcija) 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai ir dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs
1998 m. rugsjo 3 d. nutarimo Nr. 1073 Dl mokesio
bazs netiesioginio nustatymo 2 punkto, taip pat iuo
Vyriausybs nutarimu patvirtint Mokesio bazs netiesioginio nustatymo metod skyriaus Mokesio bazs netiesioginio nustatymo atvejai ir skyriaus Mokesio bazs netiesioginio nustatymo metodai atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo 5 straipsnio 2 daliai //
Valstybs inios. 2003. Nr. 109-4887.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m.
gruodio 3 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valstybini socialinio draudimo pensij statymo, Lietuvos
Respublikos valstybini pensij statymo, Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos valstybini
socialinio draudimo pensij statymo pakeitimo ir papildymo nuostat atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994
m. lapkriio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtint Valstybini socialinio draudimo pensij skyrimo ir mokjimo
nuostat 84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos valstybini socialinio
draudimo pensij statymo 45 straipsnio 4 daliai (1994 m.
liepos 18 d. redakcija) // Valstybs inios. 2003. Nr.
115-5221.
Wyrok Trybunau Konstytucyjnego Rzeczypospolitej
Polskiej z dnia 5 maja 2004 r. Sygn. akt P 2/03 // Dziennik Ustaw. 2004. Nr. 111, poz. 1181.
Wyrok Trybunau Konstytucyjnego Rzeczypospolitej
Polskiej z dnia 3 listopada 2004 r. Sygn. akt K 18/03 //
Dziennik Ustaw. 2004. Nr. 243, poz. 2442.
Wyrok Trybunau Konstytucyjnego Rzeczypospolitej
Polskiej z dnia 29 czerwca 2005 r. Sygn. akt SK 34/04 //
Dziennik Ustaw. 2005. Nr. 130, poz. 1090.
15 1999 .

//
. 1999. N. 30,
. 3988.
Beschluss des Bundesverfassungsgerichts der Bundesrepublik Deutschland vom 17. Juni 2004, 2BvR 383/03 //
http://www.bverfg.de/entscheidungen/rs20040617_2bvr0
38303.html.
. .
. : , 1987.
Schch H. Tter-Opfer-Ausgleich und Schadenswiedergutmachung gem 46 a StGB / 50 Jahre Bundesgerichtshof. Festgabe aus der Wissenschaft. Band IV. Strafrecht, Strafprozerecht. Herausgegeben von Claus Roxin

88.

89.

90.

91.

92.

93.

94.

95.

und Gunter Widmaier. Mnchen: Verlag C. H. Beck,

2000.
Hartmann U. I. Tter-Opfer-Ausgleich im Spannungsfeld von Anspruch und Wirklichkeit. Eine rechtstatschliche Untersuchung auf der Grundlage staatsanwaltschaftlicher Ermittlungsakte. Von dem Fachbereich Rechtswissenschaften der Universitt Hannover zur Erlangung des
Grades eines Doktors der Rechtswissenschaften. Hannover, 1995.
. . // :
. 1(11). :
, 2001.
Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. Baudiamojo proceso teis: vadovlis. Mokslinis redaktorius ir sudarytojas
G. Goda Vilnius: Teisins informacijos centras, 2005.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m.
gruodio 22 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 8 straipsnio antrosios dalies 4 punkto ir ketvirtosios dalies normos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1995. Nr. 106-2381.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m.
gruodio 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m.
spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000
m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m.
spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15
punkt (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1
dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punkt (2000 m. spalio
12 d. redakcija), ios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12
d. ir 2001 m. rugsjo 25 d. redakcijos) ir ios dalies 14
punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkriio 8 d. redakcijos), taip pat dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
119 straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos
119 straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo raymo konstitucini statym sra
statymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai //
Valstybs inios. 2003. Nr. 19-828.
Pavilonis V. Konstitucins baudiamj statym rekodifikacijos itakos / Konstitucija, mogus, teisin valstyb:
konferencija, skirta Lietuvos Respublikos Konstitucijos
penkeri met sukakiai. Vilnius, 1997 m. spalio 2425
d. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 1998.
Teism praktika // Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenis Nr. 19. Vilnius: Lietuvos Aukiausiasis Teismas, 2003.
.

// .

. 4(18). :
,
20022003.

EXEMPTION FROM CRIMINAL LIABILITY IN

THE CONTEXT OF THE CONSTITUTION AND
CONSTITUTIONAL JURISPRUDENCE
Agn Baranskait *
Mykolas Romeris University
Jonas Prapiestis **
Vilnius University
Summary
The fundamental and cardinal changes in the Lithuanian
legal system, law-making and its tendencies, the jurisprudence
of the Constitutional Court, as well as theoretical works of legal scientists and practitioners testify that at present in the
domestic policy of the state the issues of entrenchment of human rights and freedoms in laws, the constitutionality of their
implementation and protection, efficiency, the legal regulation
of the interaction among the individual, society and the state
when ensuring the priority of the human being and the citizen
and similar questions have become of utmost importance. All
this implies that in modern criminal law and criminal procedure law one must pay more attention to the ensuring of the
rights and freedoms as well as dignity of the victim and to the
defence and protection of these values.
It is worth noticing that while seeking to attain the
above-mentioned objectives, in criminal law and in criminal
procedure one must establish the legal regulation which would
ensure both the priority of legitimate interests of the victim
and which, alongside, would not ignore the interests of the
culprit nor those of the whole society and the state. Thus, the
aforesaid legal regulation should co-ordinate the private interests (of the victim and the culprit) and the public interests (of
the state and society).
The institute of exemption of criminal liability is defined
as a concrete form of realising, in criminal law, of the striving
for an open, just and harmonious civil society and state under
the rule of law, which is entrenched in the Constitution.
Alongside, it is pointed out that this institute reflects the efforts of the legislator to seek, by means of penal policies, for
co-ordination and agreement of different interests. Therefore,
not only legal preconditions were created in it in order to realise the provisions of the principle of necessity of criminal liability, but also the principles of a state under the rule of law,
humanism, justice, equal rights, differentiation of liability and
individualisation of punishment (proportionality between the
danger of committed criminal deed and the size of the from of
liability provided for the committed deed), economy of judicial sanctions and other constitutional principles.

The expression of the principles of a state under the rule

of law, humanism, justice, equal rights, differentiation of liability and individualisation of punishment (proportionality
between the danger of committed criminal deed and the size of
the from of liability provided for the committed deed), economy of judicial sanctions and other constitutional principles in
the institute of exemption of criminal liability is line with the
fundamental requirement that all constitutional principles are
of equal value and constitute a single system, that it is not
permitted to interpret some constitutional principles and give
their expression in a law in a way so that ensuring of certain
constitutional principles creates preconditions to restrict or
violate other constitutional values. Therefore, under the Constitution, a democratic state under the rule of law must be
equally interested not only in detection of criminal deeds and
the persons who committed them and to impose just, reasonable and proportionate punishment on the culprits or resort to
other criminal judicial sanctions, but also in taking care of
comprehensive protection of the victim and restoration of his
violated rights and legitimate interests.
Keywords: criminal liability, exemption from criminal
liability, co-ordination of public and private interests, the
function of conciliation in criminal law, constitutional principles, constitutional jurisprudence.

Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Criminal Law

Department, Lecturer, Dr.
**
Vilnius University, Faculty of Law, Judge of the Supreme
Court of Lithuania, Assoc. Prof. Dr.

41