Elektronines Komercijos Reguliavimas Tarptautineje Ir ES Teiseje (Civilka, 2001)

Elektronins komercijos reguliavimas tarptautinje ir ES teisje
Mindaugas Civilka ; paskelbta www.teisininkas.lt Puslapis 1 i 124

ELEKTRONINS KOMERCIJOS REGULIAVIMAS
TARPTAUTINJE IR ES TEISJE

(Pareng Mindaugas Civilka)

Vilniaus universitetas
Teiss fakultetas

Vilnius, 2001

Mindaugas Civilka
Turinys

EK prigimtis. Svoka. ........................................................................................................................................................................................ 3
anga........................................................................................................................................................................................................... 3
Teisinio EK nagrinjimo ribos................................................................................................................................................................ 3
Elektronins komercijos apibrimo problema................................................................................................................................................... 3
Pasitikjimas elektronine komercija ............................................................................................................................................................. 7
EK privalumai ir trkumai............................................................................................................................................................................ 8
Elektronins Komercijos alys/dalyviai........................................................................................................................................................ 9
EBPO veikla. .................................................................................................................................................................................. 10
EK reguliacijos ir savireguliacijos problema .............................................................................................................................................. 10
UNCITRAL darbas EK srityje. ........................................................................................................................................................................ 11
ES vaidmuo EK reguliavime ...................................................................................................................................................................... 12
Elektronins Komercijos Teiss altiniai.......................................................................................................................................................... 13
UNCITRAL vaidmuo elektronins komercijos reguliavime....................................................................................................................... 13
Funkcinio ekvivalentikumo koncepcija............................................................................................................................................... 14
ICC EK Projektas (ECP) ............................................................................................................................................................................ 26
ES elektronins komercijos reguliavimas......................................................................................................................................................... 27
E-Komercija ir Europos (-ietka) Politika....................................................................................................................................... 27
Tinkam Reguliacijos(ni) Rm (Regulation Framework) Krimas ............................................................................................ 28
Silomi Elektronins Komercijos Reguliacini(vimo) Rm (Regulation Framework) Principai.................................................. 29
Bendras Europos Sjungos ir JAV Susitarimas Dl Elektronins Komercijos................................................................................ 30
Bonos Konferencija ........................................................................................................................................................................ 32
Susiliejani Technologij alioji Knyga (The Green Paper on Convergent Technologies) ...................................................... 32
Lisabonos Europos Taryba................................................................................................................................................................ 34
ES teiss aktai elektronins komercijos srityje ............................................................................................................................... 35
ES Elektronins komercijos direktyva.............................................................................................................................................................. 36
Apibrimai .................................................................................................................................................................................... 37
Nediskriminacinio reimo tvirtinimas............................................................................................................................................ 38
ES elektronini tinkl ir elektronini tinkl paslaug reguliavimo tendencijos................................................................................................ 41
Vartotoj teisi apsauga elektronins komercijos kontekste........................................................................................................... 42
ELEKTRONINIAI KONTRAKTAI. ............................................................................................................................................................... 43
ELK INT sudarymo procesas.......................................................................................................................................................... 44
INT ELK sudarymo principai ir metodai ........................................................................................................................................ 44
Elektronini kontrakt sudarymo momentas ir vieta....................................................................................................................... 45
INT EK asimetrijos principas ......................................................................................................................................................... 49
VARTOTOJ TEISI APSAUGA ELEKTRONINS KOMERCIJOS KONTEKSTE................................................................................. 53
EBPO 1999 m. Gairs dl vartotoj apsaugos EK kontekste .......................................................................................................... 58
ELK SUDARYMAS ...................................................................................................................................................................... 61
ELK sudarymo scenarijai................................................................................................................................................................ 61
Elektroninio parao reguliavimas ES................................................................................................................................................................ 70
EP teisin galia ............................................................................................................................................................................... 73
Elektroniniai atsiskaitymai ............................................................................................................................................................................... 82
JURISDIKCIJOS KOLIZIJOS PROBLEMOS ELEKTRONINJE KOMERCIJOJE..................................................................................... 84
B. Briuselio I reglamentas: primimo aplinkybs ........................................................................................................................... 86
Svetains ryio su konkreia teritorija vertinimas................................................................................................................................ 94
III. Tarptautinio teismingumo taisykls internete - JAV poiris ............................................................................................................. 100
A. JAV jurisdikcins analizs apvalga. ................................................................................................................................................... 100
2. Minimals kontaktai ................................................................................................................................................................. 101
3. Tradicini jurisdikcini taisykli taikymas su internetu susijusiai veiklai ................................................................................ 102
Elektroniniams kontraktams taikytina teis .................................................................................................................................................... 106
Skaitmenins preks ..................................................................................................................................................................... 109
Ar sandoriai dl e-produkt yra pirkimo-pardavimo sandoriai?.................................................................................................... 109
Ar yra pereinamasis bvis tarp preks ir paslaugos?..................................................................................................................... 111
Natralus skirtum tarp preki ir paslaug supratimas ................................................................................................................. 112
Taikytinos teiss nustatymo taisykls. .......................................................................................................................................... 114
ali valios autonomijos principas................................................................................................................................................ 114
Specialios taikytinos teiss nustatymo taisykls vartotoj atvilgiu.............................................................................................. 118
Galimi sprendimo bdai................................................................................................................................................................ 124
Elektronins komercijos reguliavimas Lietuvoje............................................................................................................................................ 124


EK prigimtis. Svoka.

anga

Teisinio EK nagrinjimo ribos.

EK apima tokias stambias sritis:
Elektroniniai kontraktai;
Elektroninis paraas;
E-taxation;
E-payments;
Asmens duomen apsauga.

Neuilgus po to, kai internetas tapo labai populiaria informacijos perdavimo ir komunikavimo priemone,
kibererdv tapo komercins veiklos aplinka ir altiniu. Dabar daugyb vairi kompanij silo savo produktus
internetu. Ko gero nesuklysiu teigdamas, kad beveik visos komercins veiklos rys gali bti skmingai
kultivuojamos naujojoje erdvje. ia paminsiu tik kelet garsesni pavyzdi:
vairi preki pardavimas pvz., knyg: http://amazon.com, http://www.boeknet.nl; CDs:
http://www.cdnow.com, http://www.frs.nl;
Aukcionai bet koki preki: http://www.ebay.com/, meno krini:
http://artdatabank.com/lnk1.artdatabank.com.html;
Paslaug teikimas pvz., teisins konsultacijos: http://www.legal.com/Mediation/Index.htm,
http://www.advocaat.nl;
Publikavimas pvz., urnal, laikrai: http://www.moteris.lt, http://www.lrytas.lt/; konferencij
mediagos: http://www.acm.org/dl/available_proceedings.html.

Usiminus apie EK, daugelis ima galvoti apie internet ir jo populiariausi paslaug - World-Wide Web
(WWW). Vis dlto, elektronin komercija neapsiriboja vien tik World-Wide Web, bet apima visas ir bet kokias
komercines veiklas, atliekamas elektronini priemoni pagalba telefono, fakso ir pan. Nors iame kurse
kalbsime ne vien tik apie Icommerce (Internet commerce), pagrindinis dmesys bus skiriamas btent
Icommerce.

Pagrindinis klausimas, kur reikia atsakyti kuo EK skiriasi nuo tradicins komercijos.

I esms ELK sudarymo taisykls vystsi panaiai kaip lex mercatoria. EK teiss pamatas eklektikas teiss
norm ir sistem rinkinys. EK teis, panaiai kaip viduramiais lex mercatoria, i aplinkos tiek teisins, tiek ir
neteisins pasiskolino daugyb element. Ir JAV netgi paplitusi nuomon, kad tai, kas vadinama e-kontraktai,
tra ne kas kita, o nuostatos, tikjimaisi, k padarys ar kaip pasielgs teismai.

I esms EK teis kaip tik ir ieko toki srii, kurioms negalima pritaikyti tradicini kontrakt sudarymo
taisykli ir siekia skurti elektroninius surogatus-pakaitalus. Taigi, EK teiss esm fikcija, kad EK yra tradicin,
klasikin komercija.

Nra unifikuoto ir visuotinai pripainto EK apibrimo. EK yra daug daugiau nei vien tik preki ir paslaug
pirkimas ir pardavimas internetu. I esms ji apima bet koki komercin transakcij atlikt elektroniniu
bdu elektroninmis priemonmis, elektroninje aplinkoje ir pan.

Elektronins komercijos apibrimo problema

vairi altini pateikiami elektronins komercijos apibrimai labai skiriasi. Vieni jos svok traukia visas
finansines ir komercines transakcijas, kurios yra atliekamos elektroniniu bdu, traukiant visas
kreditini/debitini korteli transakcijas. Kiti elektronin komercij apriboja mamenine prekyba vartotojams,
kuri atvilgiu sandoris ir mokjimas vyksta atviruosiuose tinkluose, pvz. internete. Pirmasis apibrimas
taikomas elektroninei komercijai, kuri egzistuoja jau ne pirm deimtmet. Antrasis tik tai elektroninei
komercijai (kurios didij dal sudaro Icommerce), kuri gyvuoja vos kelis metus. Visgi, manyiau, kad pirmasis
platesnis apibrimas yra kur kas tikslingesnis ir todl ia ek vartosiu btent ia prasme.

Elektronins komercijos pagrindas yra taip vadinama EDI Electronic Data Interchange (Elektroninis
pasikeitimas duomenimis). i sistema naudojama daugelio kini subjekt sandoriuose su j tiekjais. Bet yra
esminiai skirtumai tarp ED ir Elektronins komercijos. EDI tra tarp dviej ali: tai yra udara rinka, o
Elektronin komercija (ypatingai Icommerce) kaip tik ir pasiymi rinkos atvirumu. EDI paprastai yra
naudojamas nacionaliniu lygmeniu, tuo tarpu ek i prigimties yra globalin. EDI yra naudojama tik tinklo
savininko, o ek atviras tinklas, prieinamas kiekvienam.

Ek yra labai spariai siaknijantis kompleksin komercini veikl, tarp daugybs dalyvi juridini asmen ir
individ, inom ir neinom, atlikt globaliniu lygmeniu, tinkl.

I esms, EK neabejotinai apima ir EDI, taiau iame kurse pagrindin dmes skirsime visgi btent internetinei
EK.

Kaip jau minta, Electronic Commerce labia danai sutapatinama su Internet commerce. Kad ir pavyzdiui
apibrimas, pateikiamas Patricia Buckley (The Emerging Digital Community part II', June 1999 (Document of
the US government: www.ecommerce.gov/ede/chapter1.html):
"() Elektronin komercija (i.e., verslo operacijos, kurios sandori sudarym perkelia Internet ar kok kit
global atvir tinkl). Elektronin komercija sandorio sudarymo ir vykdymo priemon, kuri iki 1995 m. bt
adekvati tokioms komercijos formoms, kaip verslas telefonu, faksu, EDI ar face-to-face contact."
Akivaizdu, kad is apibrimas tik Icommerce apibrimas.
Prieingai, platusis EK apibrimas yra pateikiamas Olandijos vyriausybs EK veiksm plane 'Actieplan
Electronic Commerce', March 1998 (http://www.minez.nl/bt_it/fs_techno.htm):
"Daugeliui moni elektronin komercija yra veiklos vykdymo internete sinonimas. Vis dlto, elektronin
komercija ymiai daugiau nei vien tai ji apima visas ir bet kokias verslo transakcijas, kurios vykdomos
elektroniniu bdu turint tiksl padidinti rinkos funkcionavimo efektyvum."
Grynj EK apibrim pateikia Roger Clarke, ymus austr teoretikas, kuris su EK susijusias problemas
analizuoja jau nuo 1980 - j. Jis teigia, kad EK paprastai apibdinama kaip
(http://www.anu.edu.au/people/Roger.Clarke/EC/ECDefns.html):
"verslo, prekybos prekmis ir paslaugomis vykdymas, pasitelkiant telekomunikacijas ir telekomunikacijomis
pagrstas priemones, instrumentus. "
domu tai, kad pvz., Olandijos EK Elgesio Kodeksas (Draft version 2.0, June 1999)
(http://www.ecp.nl/vertrouwen/) pateikia tok apibrim:
"Elektronins komercijos veikla = bet kokia veikla, ryio palaikymo (komunikacij) formos ir komercinio
pobdio sandoriai vykdomi, atliekami ir pan. elektroniniu bdu, elektronini priemoni pagalba ir pan."
Esmins EK charakterizuojanios savybs, kurias manoma ivesti i aukiau pamintj definincij, yra ios:
Komercinis kontekstas
Preks ir paslaugos (produktai)
(tele) komunikacijos
verslo transakcijos (sandoriai).

Silytinas toks EK apibrimas: tai komercin veikla, susijusi su preki ir paslaug pirkimu-pardavimu ir
kitomis verslo transakcijomis, kuri dalyviai yra nebtinai toje paioje fizinje vietoje where participants are not
necessarily at the same physical location and therefore do apply ir todl pasitelkia telekomunikacines
priemones.

JAV ITFA EK apibria kaip bet koki transakcij, atlikt INT arba prijimo prie INT pagalba, apimani
pirkim-pardavim, nuom, licencij, pasilym, turto preki/paslaug ar informacijos atlygintin ar
neatlygintin pristatym ir taipogi apima suteikim prijimo prie INT.

Taigi, ia bandoma netgi detaliau specifikuoti, kokios tos transakcijos/sandoriai, sudaromi INT galt bti. Be
abejo, nurodyt sandori ri sra reikt traktuoti tik kaip viso labo pavyzdin ir jokiu bdu nebaigtin.

Kalakota ir Winston 1997 m. EK apibr kaip reikin, turint daugyb aspekt komunikacijos, verslas,
paslaugos ir OL. EK gali bti apibrta kaip bet kokie veiksmai, atlikti kio subjekt, kurie reikalauja, kad
finansins transakcijos bt atliktos globaliuose tinkluose, kaip INT. EDI tra viena EK form.

Bendrai pamus, EK nra labai naujas reikinys. Jau daugel met kompanijos keiiasi duomenimis vairi
komunikacini tinkl pagalba. Taiau iuo metu pastebima labai sparti akseleracija, ekspansija, dramatiki
pokyiai, iprovokuoti eksponentins INT pltros. Iki iol, b2b santykiai vystsi udaruose tinkluose. Dabar EK
pleiasi globaliai. Tradicinei EK tinklai yra duomen ir informacijos perdavimo priemon, tuo tarpu INT
EK, tinklai yra rinka.

Tradicin EK INT EK

Tik b2b b2c
B2b
B2valstybins institucijos
Vartotojas2vartotojas
Udari klubai, danai suformuoti
ir funkcionuojantys atskir pramoni akose atvira rinka, globali

ribotas moni-partneri skaiius neribotas partneri skaiius

udari tinklai atviri, neapsaugoti tinklai

inomi ir patikimi partneriai inomi ir neinomi partneriai

saugumas-tinklo dalis btinas saugumas ir autentifikacija

RINKA YRA KLUBAS TINKLAI YRA RINKA

EK i esms apima dvi pagrindines veiklos ris netiesiogin EK (elektroninis apiuopiam preki
usisakymas, kurios turi bti pristatytos tradicinmis priemonmis ir bdais) ir tiesiogin EK (OL usisakymas,
mokjimas ir neapiuopiam preki pristatymas pasauliniu lygiu). Tiek netiesiogin, tiek ir tiesiogin EK silo
savas galimybes. Abejomis danai usiima tos paios kompanijos programine ranga prekiauja tiek OL tiek ir
nuo lentynos. Netiesiogin EK labai priklauso nuo iorini faktori pvz. transportavimo sistemos efektyvumas.
Tiesiogin EK kuri galina nematom, galutinis takas-galutinis takas ELK perengiant geografines ribas ir ji
pasinaudoja visomis globalios rinkos teikiamomis galimybmis.

Verslo subjektai jau kelis deimtmeius naudojasi vairiomis ELK formomis, ypatingai privaiuose udaruose
tinkluose. Tarpbankiniai atsiskaitymai, tokie kaip banko point-of-sale (POS) arba automatiniai kliringo namai
(ACH). Privats tinklai yra aptarnaujami ir juose dalyvauja tik nustatyti nariai ar dalyviai; taipogi yra aikiai
apibrtas tokio komunikavimo tikslas.

Transakcijos tarp verslo subjekt ir vartotoj taipogi pastaruoju metu plinta. vairios OL parduotuvi paslaugos
yra prieinamos privaiuose tinkluose AmericaOL (AOL), CompuServe, Minitel. iais atvejais taipogi,
transakcijos vykdomos pagal i anksto nustatyt tvark ir procedr, su kuria yra susipain ir su kuria sutinka
visi tinklo dalyviai.

Asmen, sudarani ELK INT skaiius didja geometrine progresija. JAV apie 33 procentus individ,
atliekani INT pirkimus, ileidia nuo 100-500 JAV doleri. Dar daugiau, apie 40 proc. individ, atliekani
INT pirkimus, ileidia daugiau nei 500 JAV doleri.

INT vartotojikas potencialas pradjo labai staigiai augti kakur nuo 1995 m. Per iuos 5 metus INT paskatino
nauj verslo form ir priemoni atsiradim, novatorik komunikacij form gimim, skaitmenini
preki/paslaug pltr, sudar slygas beprecedentiniam inovacij pasireikimui.

1999 m. trei ketvirt (liepa-rugsjis) JAV mamenin prekyba OL sudar apie 5.5 milijardo JAV doleri.
Taipogi paymtina, kad IT sektoriaus produkcija JAV 1999 m. sudar tik apie 8 procentus JAV BVP, taiau per
paskutinius keturis metus IT gamybos apimtys isiplt apie 20 procent.

Aiku viena dar labai anksti kalbti apie reali EK tak pasaulinei ekonomikai. Viskas dar tik ateityje. Taiau
paskutins tendencijos JAV veria suvokti, kad per dvideimt met OL EK sudarys apie 95 procentus visos
mamenins prekybos.

EK aikinant siaurai, ji suprastina kaip pirkimas-pardavimas, atliekamas OL reime ir OL aplinkoje. EK gali bti
suprantama ir kaip elektronin rinka.

Ek galima skirstyti penkias pagrindines kategorijas:

b2b (business to business; iki iol pati skmingiausia);
b2c (business to consumer; domiausia i teisins reguliavimo puss);
b2public government (is elektronins komercijos tipas itin prisidjo prie JAV elektronins komercijos
globalios skms);
c2c (palyginus nauja ris; pvz., aukcionai (www.ebay.com; www.rinkis.lt) ir pan.);
c2b (pvz., joint purchases; pvz., www.letsbuyit.com);
c2public government (dar labai nauja, taiau ateityje ir individuals vartotojai gals vyriausybs
teikiamas paslaugas sigyti on-line);
A2B/C/A (taipogi inoma kaip e-vyriausyb (E-government; transformation of the administration
(government) from paper organizations to virtual organizations.)

Paios svarbiausios elektronins komercijos kategorijos b2b ir b2c elektronin komercija. Pagrindin dalis
globaliu lygmeniu btent b2b (apie 85 %).

Taigi, daugeliu atveju ir daugeliu poiriu pats fundamentaliausias EK skirstymas yra skirstymas b2b ir
b2c. Tokio skirstymo pagrindas vis pirma sandori/santyki dalyviai; vis antra sandori tikslas;
vis treia sandori prigimtis ir pobdis.

Ek pavyzdiai on-line marketingas, on-line preki ir paslaug usisakymas, on-line reklama. Ek susideda i
verslo bet kokiomis prekmis ir paslaugomis, jeigu tik jis vyksta elektroniniu bdu, elektroninje aplinkoje ir
elektroninmis priemonmis. Ek apima tiek ir susitarim dl preki/paslaug elektroniniu bdu, kurios yra
pateikiamos fizikai; tiek ir tokias prekes/paslaugas, kurios yra pateikiamos elektronikai (programin ranga,
konsultacins paslaugos).

Ek yra naudinga tiek vartotojams, tiek ir pardavjams. Pardavjas gali bti globaliai esantis visur ir visada,
nepriklausomai nuo geografini sien ir pan. Vartotojai iloia i didesns pasilos ir pasirinkimo.

EK pasiymi dviem savybmis, kurios j ir iskiria i kit komunikacijos form ar priemoni. Skirtingai nei
transliavimas, INT (a) galina dvipus bendravim/komunikavim ir (b) yra pagrstas atvirais principais. Dvipusis
bendravimas/komunikavimas reikia skaitmenins informacijos nukreipim auditorijai ir ios atgalinis
reagavimas. Transliacijos atveju inios ir praneimai informacija yra siuniama visiems, neidentifikuojant
kokio nors konkretaus vartotojo ar gavjo. Atviri standartai reikia, kad INT yra pagrstas TCP/IP.

LR parengtas E-prekybos statymo projektas vartoja e-prekybos svok, o apie EK jau nekalba. Projektas e-
prekyb apibria kaip prekybins veiklos bd, kai sutartys sudaromos, o esant reikalui - ir vykdomos,
naudojant informacines technologijas bei priemones kompiuteri tinklais keiiantis elektroniniais duomen
praneimais.

EDI (Electronic Data Intgerchange)

Paprastai EDI yra apibriama (siaurja prasme) kaip elektroninis pasikeitimas automatiniu bdu tvarkomais
struktrizuotais duomenimis, kurie buvo suformatuoti atsivelgiant nustatytus/sutartus standartus ir kurie
telekomunikacini interfeis pagalba gali bti perduoti tiesiogiai tarp skirting kompiuterini tinkl ar sistem.
Tuo tarpu EK yra kur kas platesnis visaapimantis terminas, naudojamas apibdinant EDI, INT komunikacijas,
EM ir netgi faks. iaip, literatroje sutariama, kad EK svoka neeina telefonija.

1994 m. Europos Pavyzdiniame EDI Susitarimas EDI apibria kaip elektronin sutinkamai su nustatytais
standartais struktrizuot duomen perdavim i vieno kompiuterio kit.

UNCITRAL 1996 m. Pavyzdinis EK statymas (UNCITRAL Model Law on Electronic Commerce) (PEK) taipogi
kalba tik apie EDI, o ne EK. Jis EDI apibria kaip elektronin informacijos perdavim i kompiuterio
kompiuter naudojant sutart standartin informacin struktr. is apibrimas paimtas i Europos Ekonomins
Komisijos (JT organas) Darbo Grups. Nra aiku, ar is apibrimas btina reikia, kad EDI praneimai yra
komunikuojami elektronikai i kompiuterio kompiuter, ar jis apima ir atvejus, kuomet duomenys, esantys EDI
formate yra perduodami priemonmis, kurios netraukia telekomunikacini sistem (pvz., magnetiniai diskai,
kuriuose yra EDI praneimai yra perduodami adresatui per kurjer).

Duomen inut UNCITRAL PEK apibria kaip informacij, surinkt, pasist, gaut ar laikom
elektroninmis, optinmis ar panaiomis priemonmis, skaitant, bet neapsiribojant EDI, EM, telegram,
telefaks, telekopij.

Elektronins komunikacijos uima kakur tarpin pozicij tarp tradicini laik ir telefonini pokalbi. Visais
EK atvejais nra tiesioginio komunikavimo, taiau vienos aplikacijos yra daugiau tiesioginio pobdio nei kitos.
EK yra laiko ir erdvs tarpas, taiau is tarpas yra kur kas maesnis nei tradicinio pato atveju ir treij ali-
tarpinink dalyvavimas ia yra ymiai maiau pastebimas, nei pvz., pato/telegrafo atveju.

EK danai yra sjungoje su kitomis tradicinmis verslo/komercijos formomis. Pvz., kompanijos danai turi
parduotuv INT ir parduotuv realiame pasaulyje. Kai kurios kompanijos, pvz. Amazon.com, turi parduotuves tik
INT. bet kokiu atveju, visose iose situacijose pirkjas gali prek usisakyti INT ir produktai jam bus pristatyti
fizikai/realiai. Be abejo, jeigu pats produktas yra skaitmeninis programos/aidimai ir pan., jos gali bti
pristatytos elektroniniu bdu per INT. iose situacijose EK tampa skirtinga nuo tradicins komercijos. Taip
atsitinka dl to, kad EK atveju alims nebtina inoti fizins j partnerio buvimo vietos ir versle nebereikia
pasitelkti koki nors treij al pvz. pato staig. Jeigu INT usisakytas produktas turi bti pristatytas
fizikai/realiai, usisakymas INT visikai nesiskiria nuo usisakymo telefonu, patu ar teleksu.

EK pavyzdys kompanija INT prekiaujanti muzika ir knygomis. Pirkjas ias prekes gali usisakyti INT arba
EM arba per www form. Tokio usakymo rezultate yra sukuriami sutartiniai santykiai. Dar daugiau, kadangi
produktai yra pristatomi skaitmeniniu bdu, pirkjas juos gauna arba EM arba atsisisdamas juos i pardavjo
tinklapio, naudojantis FTP paslauga. io proceso metu pirkjas ir pardavjas neprivalo bti pastami, turj
kakoki ankstesni santyki ir pan. Netgi prieingai, kaip taisykl jie net neino fizins vienas kito buvimo
vietos ir pan. Taigi, to rezultatas ne skaidrs susitarimai be jokio ryio su konkreia valstybe, jos teritorija.
Kaip inia, toks ryys yra centrinis nustatant taikytin teis.
Be to, kad INT neturi konkretaus ryio su teritorija, jis galina EK tapti globalia. Kadangi pats INT yra globalus,
EK dalyviai gali pasiekti vartotojus ar pardavjus visame pasaulyje, kur jie bebt. Ir tam net nereikia fizikai
bti tose valstybse. Taigi, INT sukuria globali rink, kurioje gali dalyvauti visi mons ir mons,
nepriklausomai nuo j geografins buvimo vietos. Dl INT skaidrumo stokos, ELK alis gali sukurti sutartinius
santykius su bet kokios valstybs pilieiu net jo neinodamas.

Pasitikjimas elektronine komercija

Kritinis elektronins komercijos pasisekimo elementas tiesiogiai susijs su realiu moni pasitikjimu. Jie turi
jaustis saugs, lygiai kaip ir apsipirkindami paprastoje parduotuvje. Yra trys esmins tokio pasitikjimo
utikrinimo alternatyvos:

(a) valstyb turi utikinti, kad veiksmai elektroninje aplinkoje bus traktuojami lygiai taip pat kaip ir tradicinje
popierinje aplinkoje jiems bus pripastamas analogikas statusas ir pan.
(b) pramon ar vartotoj organizacijos turt sukurti elgesio kodeksus, pateikianius vairi praktini problem
sureguliavimo mechanizmus. is bdas dar vadinamas savireguliaciniu (self-regulation), pvz.,
http://www.ecp.nl/model.pdf.
(c) informuoti mones apie elektronins aplinkos privalumus, galimybes ir suvarymus
1
.

EK privalumai ir trkumai.

EK suteikia daugyb privalum. Vienas kertini INT globalumas. Dl tokios INT prigimties ir pobdio,
pardavjas gali pasiekti vartotojus, esanius bet kur pasaulyje. Maos ir vidutins mons gali bti atstovaujamos
tokiose valstybse, kuriose paprastai veikia tik labai didiuls multinacionalins kompanijos. Vartotojai
prekes/paslaugas gali rinktis i bet kur ir iekoti geriausios kainos ir geriausiai j poreikius atitinkanius
produktus. Kitas EK teikiamas pranaumas mai EK katai. Kartais tai visika tiesa, bet EK, atsivelgiant jos
potencial, danai yra kat prasme efektyvi didelms firmoms, taiau bti vargu EK prasme yra brangu.
Didels mons naudodamos elektronines priemones, sugeba ymiai sumainti savo ilaidas (popieriaus,
telekomunikacij ir pan.). Dl INT globalumo yra labai pranau bti dideliam ir turti itekli, pasiekiam
pasauliniu mastu.

Santykyje su tradicine komercija, EK danai labai tiksliai ufiksuoja (tarsi palieka aikius pdsakus praeityje) to,
kas i ties ir kada bei kaip vyko. Taip yra dl to, kad EK ir kompiuterini program veikla yra struktrizuota
veikti efektyviai ir labai tiksliai. Neatsivelgiant tai, kad tokie raai gali bti sunaikinti ar net pakeisti, pirkjai
ir pardavjai bet kada gali pasiirti, kada ir kas atsitiko.

Galiausiai, INT interaktyvumas ir jo efektyvumas laiko atvilgiu taipogi yra svarbus EK pranaumas. Verslo
subjektai gali komunikuoti su vartotojais labai efektyviu bdu. EM naudojimas ar FAQ (DUK) tinklapiuose
vartotoj padaro laimingesn, o pardavjas sutaupo laiko ir pinig. Artimas ryys tarp pardavjo ir vartotojo arba
tarp pardavjo ir gamintojo galina pasiekti ymiai kokybikesns produkcijos, kuri bt labiau orientuota
individual vartotoj ir jam pritaikyta, prieinamum INT.

I kitos puss, netgi jeigu INT ar kit Informacini Komunikacij Technologij (ICT) naudojimas turi daug
privalum, neretai pasireikia ir trkumai, susij su globalikumu ir INT interaktyvumu, bei laiko ir erdvs
samprata INT. vienas i toki trkum transakcij skaidrumo stoka. Informacija apie sandor, skaitant AI,
gali bti paskleista visam pasauliui per labai trump laik. Sunku nustatyti ali buvimo fizines vietas, todl
ELK labai sunku atsekti, identifikuoti ir iskirti, palyginus su kitomis tradicinmis verslo formomis. is
reikinys INT ELK padaro skirtingais nuo tradicini kontrakt. is reikinys dar vadinamas anonimikumu INT.
Anonimikumo svoka ilg laik buvo kritikuota dl savo neapibrtumo ir pernelyg plataus vartojimo, nes
reik situacij, kuomet ELK stokoja skaidrumo dl to, kad jie sudaryti INT. INT anonimizavimasis gali
pasireikti labai vairiai. Pagrindin problema pardavjas ir pirkjas (ir netgi pats statym leidjas) susiduria
su sunkumais identifikuojant asmenis, veiksmus, produktus, veikl, fizin viet ar netgi paias alis. TPT prasme
ito pasekm taikytina teis nustatoma atsivelgiant ry tarp fizins vietos ir tam tikros veiklos. Dl
anonimikumo INT galima susikoncentruoti ties trimis aspektais. Anonimizavimas susijs su keletu dalyk: kas
(kuris asmuo ar asmenys) yra traukti sandor; kas sudaro sandorio objekt (skaitant privatumo elementus); kur
sudaromas sandoris; kuomet veikla pagal sandor sukelia efekt/teisines pasekmes ir kaip sandoris vykdytinas.
Kita anonimizavimo ris galima velgti EK naudojam technologij skaidrumo stokoje. ie aspektai turi
labai svarbi teisini implikacij, taiau taipogi sukelia nemenk neigiam pasekmi EK. Skirting EK aspekt
anonimikumas pasireikia informacij (bitus) siuniant i vieno kompiuterio kit (us). Bitai yra dvejetaini
skaii grandins. Iki kol tokia grandin yra nukreipiama adresatui, yra sunku nustatyti jos turin. Iki aikaus ir
galutinio bit nustatymo, yra labai sunku nustatyti tam tikrus teisinius kriterijus. Netgi identifikavus bitus, gali
bti sunku determinuoti bit turin. Bitai gali pasireikti labai vairiai tiek kaip muzika, grafinis vaizdas, video
ir pan. Bet realaus pasaulio prasme, k reikia tokie pasireikimai? Ar tai preks/paslaugos?

Kitas EK anonimikumo aspekt ali anonimikumas. INT sukurtas nehierarchiniu principu, todl yra sunku
nustatyti sandorio ali buvimo viet. alys gali ilikti neinomos. Toks ali anonimikumas gali bti tyinis
arba netyinis. Dar daugiau, ali anonimikumas sukelia neaikumo dl ali tapatybs vardo, pavards,
adreso ir pan. Lietuvis, gyvenantis Pranczijoje vis dar gali turti e-pato adres LR. Tokio lietuvio nuolatin
gyvenamoji vieta bus Pranczijoje, bet jeigu jis naudos lietuvikj EM, pardavjas gali labai pagrstai pagalvoti,
kad jis ir gyvena LR. INT yra labai sunku nustatyti kiekvieno kompiuterio buvimo viet.

1
r. P. Kolkman & R.W. Van Kralingen 1998, in: A. Schmidt & A. de Kroon (eds.),
Informatietechnologie & Recht 12, Deventer: Kluwer).
Elektronins Komercijos alys/dalyviai.

Anonimikumas INT sukelia nemaai teisinio neaikumo. Centrinis klausimas: kas turi prisiimti tokio neaikumo
teisin rizik? Todl btina isiaikinti ali prigimt. EK yra dvi pagrindins alys pirkjas ir pardavjas. Be
to, reikt skirti profesionalias alis komercinius kinius subjektus nuo vartotoj. ie skirtumai labai danai
turi esmin tak ir reikm sandorio teisinms pasekmms.

Pardavjas mon, parduodanti s-produktus.

Daugumoje atvej, tai kompanija, kuri didiausi savo pelno dal gauna i OL produkt pardavimo. Todl visai
natralu, kad pardavjas turi turti galimybes suinoti savo tiksli teisin situacij ar status. Jeigu tokios
galimybs nra, ar i viso pardavjas dalyvaus EK, kas savo ruotu gali sukelti EK stagnacij. Labiausiai savo
situacijos teisinio aikumu yra suinteresuotos maos ir vidutinio dydio mons. Tai reikia, kad didels mons
turi galimyb nusisamdyti teisininkus, gali leisti sau bylintis teismuose ir pan. ios kompanijos paprastai turi
dukterines kompanijas ar filialus kitose valstybse, tad joms kaip taisykl nesudaro didesni problem
bylinjimasis ir kit valstybi teismuose. I to seka, kad maos ir vidutins mons EK turt bti ginamos
labiau nei didels kompanijos. Pardavjai rodo iniciatyv silydami produktus INT, taiau jie privalo turti bent
minimalias savo investicij apsaugos priemones inoti, kokioje teisiniu poiriu situacijoje jie bus. Kitaip
tariant, vis pirma, pardavjas turi inoti teisin sistem, kuri reguliuos jo santykius su pirkju.

Pirkjas

Tai gali bti tiek profesionali alis, tiek ir vartotojas. Tarp pirkj taipogi galim iskirti multinacionalines
kompanijas ir vidutines mones. Kaip ir pardavjai, pirkjai lygiai taip pat turi turti galimybes suinoti savo
tiksli teisin situacij ar status. Profesionals pirkjai turi bti laikomi vienodoje situacijoje su pardavjais.
Taigi, profesionalus pirkjas iuo poiriu negali bti apsaugomas labiau nei pardavjas.

Tuo tarpu vartotojai yra be abejo silpnesnioji alis. Todl jiems turi bti utikrinta ymiai auktesn apsauga,
lyginant su profesionaliais kiniais-komerciniais subjektais. Pagrindinis pavojus slypi tame, kad vartotojai
danai yra priversti paklsti ir sutikti su j atvilgiu visikai nenaudingomis sutartinmis slygomis ir terminais,
nes vadovaujamasi principu nenori, nepirk. Dar daugiau, dl toki nesining bei neteising slyg
vartotojas gali patirti labai neigiamas ekonomines pasekmes. Be to, vartotojas savo paeist teisi gynybai retai
igali pasisamdyti advokat ar teisinink. ES iuo poiriu yra primusi labai tvirt poir, tvirtint visoje eilje
Direktyv. Vis pirma, pamintina ES D 93/13/EEC dl nesining slyg vartojimo sutartyse; ES D 97/7/EC
Dl vartotoj teisi gynybos sandori, sudarom per atstum atvilgiu. Vartotoj apsauganios tn tvirtintos ir
1968 m. Briuselio K. Vartotoj teisi gynybos prezumpcija negali bti apeita ir TPT. Taigi, pastebimas
konfliktas tarp vartotoj teisi EK gynybos ir profesionalios alies suinteresuotumo teisiniu santyki aikumu.

Galutins pastabos dl EK.

Galima drsiai teigti, kad EK ko gero greiiausiai besivystanti komercijos ri. Vienas i svarbiausi tai
takojani faktori pastoviai didjantis vartotoj/naudotoj skaiius. Taipogi jau patys verslo subjektai
pradeda suvokti, kad tai labai ilaid prasme efektyvus komercijos bdas. Kaip parod tyrimai, didel dalis
produkt, nupirkt INT, gali bti pristatyta elektroniniu bdu. Kompiuterin ir programin ranga dominuoja b2b
rinkoje, taiau pastaruoju metu itin plinta kelions, konsultacijos ir knygos. Tuo tarpu pramogos, aidimai,
finansins paslaugos, laikraiai/urnalai, CD, maisto produktai ir pan. p-p dominuoja b2c EK. Privati rinka yra
pagrindinis EK vystymosi katalizatorius. JAV INT parduotuvi skaiius padvigubja kas 6 mnesius.
Palyginus per trump laik EK nukariaus visas kitas komercijos formas. Nors skaiiai spdingi, teisiniu poiriu
galima padaryti tokias ivadas. Pirma, EK vert ir jos pltra labai galimas dalykas sukels daugyb tarpvalstybini
teisini kolizij. Antra, INT anonimikumas taipogi sukelia problemas, nes tampa beveik nemanomas ali
tapatybs nustatymas. Netgi jeigu alys gali bti identifikuotos, atstumas tarp j gali sukelti sunkum. Visgi, gali
bti, kad saugumo technologijos, tokios kaip EP, galins eliminuoti INT anonimikumo sukuriamas problemas.
Tai neabejotinai priklauso nuo pasaulinio EP standarto primimo. Dar daugiau, norint, kad EK pasiekt visas
savo potencialias galimybes, reikia nema l. Dl dideli ilaid ir teisiniu poiriu nenumatomos situacijos,
maos ir vidutinio dydio mons gali nesugebti pasinaudoti EK teikiamomis galimybmis. Tai gali bti vienas
i praktikj EK limit. Galiausiai, EK pasiymi ir tam tikromis neigiamomis savybmis. Norintiems dalyvauti
EK yra btina isiaikinti EK teikiamas galimybes ir galimas situacijas bei teisines pasekmes.

Globalus EK reguliavimas.

Atsivelgiant tai, kad EK yra i prigimties globalus reikinys, reikia btent globali poiri ir sprendimo bd.
Pasauliniu lygmeniu yra neleistina ES pozicija izoliuotai ir atskirai vystyti tik vidin ES rink ir j
priepastatyti kitoms rinkoms JAV, Japonijai ir pan. Nesutarim ir konsensuso sritys labai aikios i bendr
JAV/ES pareikim dl EK (1997 m. sumitas Vaingtone). Neirint sparios globalizacijos, skirtingas EK
supratimas ir reguliavimas regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu gal labai neigiamai takoti pai EK.

EBPO vaidmuo EK srityje svarbi struktrini pokyi, kuriuos turi patirti privaios kompanijos analizavimas,
bendr tendencij/koncepcij iekojimas. Pagal paskaiiavimus, pasauliniu lygmeniu 2003 m. prekyba INT
sudarys maiausiai 3.5 trilijonus JAV doleri, tai yra apie 5 procentus pasaulinio BVP. Visgi, tenka pripainti,
kad EK tra embrioniniame bvyje. Valstybs natraliai susirpino savo suverenitetu ir jurisdikcija, nes EK
negerbia joki sien, joki suverenitet. Tai jas veria tarptautiniu lygiu bandyti sureguliuoti bent pagrindinius
EK INT principus.

EBPO pripasta, kad EK bus esmins rytojaus ekonomikos dalis. JAV studija Emerging Digital Economy (1998
m.) pabria, kad informacins ekonomikos pltros idavoje pasaulin ekonomika gtels tredaliu, tredaliu
padids darbo viet skaiius. Aiku, labai didelis ekonominis potencialas slypi EK, taiau palyginus maai
suprantama, kaip EK funkcionuoja i tikrj, kaip galima maksimizuoti EK teikiam galimybi naud. Statistika
ia pateikia viso labo skaiius.

EBPO veikla.

EBPO VN diskusijos danai pasibaigia vairaus pobdio rekomendacij primimu. Nors teisikai
nepareigojanios ir neprivalomos, jos tvirtina labai stiprius VN moralinius/politinius sipareigojimus. Labai
danai, Sekretoriato atlikta isami analiz, surinkti duomenys padeda VN ymiai informuoiau ir efektyviau
atlikti koordinuot darb ioje srityje. ios tarpvalstybins diskusijos traukia privaiojo sektoriaus atstovus,
vyriausybes, vartotoj atstovus.

EBPO BIAC (Business and Industry Advisory Committee) formalizavo konsultacin VN bendradarbiavim.
BIAC koordinuoja Alliance for Global Business, daugybs verslo organizacij, sitraukusi EK, grup, kuri
parengia plaiai pagrst verslo pozicij EK atvilgiu. Kitos verslo grups Internet Law and Policy Forum
(ILPF), Global Business Dialogue (GBDe).

Pagrindin kritika iuo poiriu tenkanti EBPO kad ji priima aktus, kurie negali bti laikomi ta, nes jie teturi
rekomendacin gali.

Pirmoji pagrindin EBPO suorganizuota konferencija EK probleminiams klausimams isprsti buvo Turku,
Suomijoje 1997 m. lapkrit. 1998 m. Otavoje buvo surengta Ministr Konferencija (A Bordeless World
Realising the potential of Global EK), o 1999 m. spal Paryiuje buvo surengtas EBPO EK Forumas. is
forumas prats Otavos Ministr Konferencijos darb, kuris buvo tarsi kertinis ioje srityje. Forume dalyvavo
apie 40 V ministr lygyje i viso 750 delegat dalyvavo ioje konferencijoje. EBPO pareng veiksm plan,
traukiant daugel labai svarbi ir skubi klausim:

Vartotoj teisi EK apsaugos gairi parengimas (jos buvo ileistos 1999 m. gruod);
Vystyti praktines gaires 1980 m. Gairi gyvendinimui OL reime;
Analizuoti technologij ir verslo modelius autentifikacijai ir sertifikavimui;
EK apibrimas;
Analizuoti EK socialin ir ekonomin tak/poveik;
vertinti prijimo prie besivystani komunikacini tinkl priemones;
steigti patarj grupes, kurie verslui patart dl mokestini klausim.

Antrasis veiksm planas buvo susijs jau su kitomis pasaulinmis ir regioninmis institucijomis. EBPO yra
reguliarus kontaktinis organas santykiams su kitais tarptautiniais organais ar renginiais, dirbaniais EK srityje.
Neseniai 1999 m. EBPO sukompiliavo ir pareng Praneim dl tarptautini ir regionini institucij: Veikla ir
Iniciatyvos EK. is praneimas yra atnaujinamas kas metai. Jis apima 14 TO ir 5 regionini institucij (skaitant
ES) darb EK srityje.

Paryiaus forumo praneimas pateik tokias ivadas:

EK reguliacijos ir savireguliacijos problema

mons jau nebekalba apie dichotomij poiris linksta ta kryptimi, kad bt surastas kakoks kompromisinis,
vidurinis variantas. Toks miinys efektyvus integruotas poiris, pagrstas reguliacijos fundamentu ir
inovatyvumo bei modernumo sumetimais papildomas efektyviomis ir operatyviomis savireguliacijos
priemonmis. Be abejo, paios valstybs turt nusprsti, kur gi model pasirinkti, taiau paymtina, kad
reguliacin aplinka turt bti balansas tarp reguliacijos ir savireguliacijos. EBPO gali padti nustatydama
politikos formavimo EK srityje principus.
Paplits pripainimas, kad dialog reikia traukti visus EK dalyvius. Negalima neatsivelgti socialines ir
kultrines dimensijas.
Ne visos valstybs yra pasiekusios vienod lyg, todl tie patys sprendimai ir modeliai negali bti taikomi
visoms valstybms. EBPO bando atlikti tyrimus ir valstybse, kurios nra VN, atvilgiu, umezgant interaktyv
dialog su jomis.

2001 m. sausio mnes pirm kart EBPO konferencija buvo surengta V, kuri nra EBPO nar Dubajuje (JAE).

Taigi, EBPO yra neabejotinai ne tik diskusij forumas, kuriame galima isakyti vairias nuomones tai
priemon, galinanti sprsti EK sureguliavimo problemas pasauliniu mastu. Be to tai vieta, kur manomas
privataus ir vieojo sektoriaus kompromisas.

Galima pateikti toki EBPO darb EK srityje trump apvalg:
Mintos 1999 m. Gairs dl vartotoj teisi apsaugos EK aplinkoje;
Ekonominiai ir socialiniai EK efektai: Pirmins pastabos ir tyrim planas;
Pranczijos patirtis su Minitel: EK pamokos INT;
Business2consumer EK analiz.

Taipogi galima paminti ias EBPO konferencijas ir j metu priimtus dokumentus:

OECD working papers / Organisation for Economic Co-operation and Development. - Paris, [1990]-
Vol. 6, no. 98 : OECD Ministerial Conference "A Borderless World : Realising the Potential of Global
Electronic Commerce", Ottawa, 7-9 October 1998 : OECD action plan for electronic commerce /
Directorate for Science, Technology and Industry, Streering Committe for the Preparation of the Ottawa
Ministerial Conference "A Borderless world : Realising the Potential of Global Electronic Commerce".
- Paris, 1998
Vol. 6, no. 88 : Frances's experience with the Minitel : lessons for electronic commerce over the
Internet / Working Party on the Information Economy, Directorate for Science, Technology and
Industry. Committee for Information, Computer and Communications Policy. - Paris, 1998
Vol. 6, no. 56 : "Dismantling the barriers to global electronic commerce" : an International Conference
organised by the OECD and the Government of Finland in cooperation with the European Commission,
the Government of Japan and the Business and Industry Advisory Committee to the OECD (BIAC),
Turku, Finland, 19-21 November, 19. - Paris, 1998
Vol. 5, no. 97 : Measuring electronic commerce. - Paris, 1997

Konferencijos:
Atsirandanti rinkos ekonomika EK (Dubajus, 2001 01 16-17);
EBPO EK Forumas (Paryius, 1999 m. spalis);

Konferencij praneimai:

B2b EK (Oslo, 1999 06 17);
EK apibrimas ir vertinimas (Paryius, 1999 m. balandio 21 d.);
Potenciali EK galimybi vertinimas (Otava, 1998 m. spalis);
Globalios EK barjer panaikinimas (1997 m. Turku).

2000 m. lapkriio 23 d. Vilniuje Europos komisija sureng konferencij E-volution conference: e-commerce
legal and regulatory issues: European initiatives: an update.

UNCITRAL darbas EK srityje.

Be abejo, pagrindinis pasiekimas 1996 m. parengtas UNCITRAL Pavyzdinis EK statymas (apie j vliau).

Be to, jau 1985 m. pareng Rekomendacij dl kompiuterini ra ir duomen bazi teisins verts. Ja VN buvo
rekomenduojama perirti nacionalinius teiss reikalavimus, takojanius kompiuterini ra galimyb bti
rodymais teisminio nagrinjimo metu ir j teisins galios bei pripainimo kitais oficialiais tikslais, panaikinti
bereikalingas klitis j rodomajai vertei, utikrinti, kad nacionalinius teiss aktai bt suderinti su spariai
besivystaniomis technologijomis, suteikti teismams ir kitoms valstybinms institucijoms priemones ir metodus,
kuri pagalba ios galt vertinti toki kompiuterini ra ir duomen bazi juridin gali. Taipogi buvo
rekomenduota, kad VN perirt nacionalinius teiss reikalavimus, nustatanius, kad bet kokie ar dauguma
komercini sandori turi bti sudaromi tik raytine forma, kad bt nustatyta, kad kompiuteriniai raai bt
laikomi adekvaiais ir analogikais sandoriams, sudarytiems raytine forma. Taipogi buvo rekomenduota, kad
VN perirt nacionalinius teiss reikalavimus, susijusius su parao naudojimu ir jo teisine reikme
komerciniams sandoriams.

Be to, vyksta parengiamasis darbas ruoiant Pavyzdin EP statym (2000 m. rugsjo mn. Vienoje buvo
susirink nacionalins darbo grups).

ES vaidmuo EK reguliavime

iuo metu ES galioja ES Direktyva dl tam tikr EK teisini aspekt. ADA DG (veikianti Direktyvos 95/46 29
str. pagrindu) atlieka esmin indl iame darbe. Jau 1997 m. ES Komisija publikavo komunikat, pavadint
Europos EK iniciatyva. Jo tikslas buvo sukurti bendr teisin baz ES vidinei rinkai EK prasme, paalinti
neaikumus ir klitis, kylanius tarpvalstybini EK santyki rezultate, stimuliuoti investicijas i srit.
Komunikatas taipogi pabr poreik ir btinyb sustiprinti ES EK konkurencingum ir nustatyti ES pozicij dl
EK globaliu mastu. Ryium su tuo ES Komisija pareng pasilym dl mintos Direktyvos.

Pamintina, kad 1997 m. gruodio 5 d. buvo pasiektas JAV-ES susitarimas dl EK, tvirtintas bendrajame
praneime. Nors buvo susitarta dl darbo vystant pasaulines rinkas, pastebtinas ES siekis ilaikyti regionin ES
bendrosios rinkos, skaitant ir EK, reguliavim.

Vartotoj apsaugos srityje ES jau nuo 1990 j ipltojo labai aiki, konkrei ir griet pozicij, kuri be
abejo taikytina ir EK b2c srityje.

ES EK atvilgiu jau pasiektas milinikas progresas jau identifikuotos problemos, nustatyti principiniai bdai
j isprendimui. Svarbu paminti, kad taip vadinamos pirmosios kartos teisins problemos tra viena lygties
dalis. EK vystosi ir pltojasi nelaukiant atitinkam teisini pakeitim. tai dl ko tiek ES, tiek ir JAV jau
dmesys krypsta kur kas svarbesne ir sudtingesnes antrosios kartos problemas konkurencijos, ekonomins
takos, verslo skatinimo, inovacij ir moni problemas.

Plaiau apie ES vaidmen r. toliau.

Be to, nors ir sutvarkytas teisinis reguliavimas, lieka esmin gyvendinimo ir realizavimo problema.


Elektronins Komercijos Teiss altiniai.

Viduramiais tarpvalstybiniai-tarptautiniai verslai/prekyba spariai pakeit tarptautins prekybos veid.
Sutartins nuostatos labai pasitarnavo isprendiant skirtumus tarp jurisdikcij, taiau danai i ali reikalavo
ilg deryb, tokiu bdu gerokai padidinant verslo ilaidas. Prekybai isipleiant u vienos V sien,
prekybininkai/pirkliai gana greitai suvok, kad yra btinas unifikuotas tesis norm, skirt sureguliuoti j
poreikius, rinkinys. To rezultatas Lex mercatoria. Lex mercatoria ivyst specialius teismus, susidedanius i
teisj, kurie patys buvo pirkliai. Jie taik paprotin verslo teis, sprendiant ginus tarp pirkli. Be abejo, ji
buvo labai lanksti, taiau turjo ir trkum. Vienas i toki ji daugiau sprag pildytoja, negu atskiras teisinis
darinys. Visgi, netgi iais laikais Lex mercatoria yra vis dar svarbi sprendiant tam tikrus klausimus, susijusius
tiek su popieriniais, tiek ir ELK.

Viena i svarbiausi TS TPT srityje 1980 m. Vienos K Dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari
(Vienos Konvencija).

Yra daugyb ir kit TTA, kurie vienokiu ar kitokiu bdu takoja EK, yra susij su ELK.

Visgi, ia paminsiu tik tuo Tarptautinius ir ES teiss aktus, kurie yra specialiai skirti EK santyki
sureguliavimui.

UNCITRAL vaidmuo elektronins komercijos reguliavime

Jau 24 sesijoje 1991 m. UNCITRAL prie save turjo praneim EDI. Jis apvelg vairi organizacij,
susiduriani su EDI, praktik, analizavo standartini pasikeitim duomenimis sutari nuostatas. iame
praneime buvo raginama, kad UNCITRAL priimt pavyzdin, standartin komunikacin susitarim, naudotin
tarptautiniame versle.

Sprendimas priimti UNCITRAL PEK buvo slygotas to fakto, kad kai kuriose valstybse nacionaliniai
statymai, reguliuojantys informacijos perdavim ir saugojim/laikym yra jau nebeadekvats ir gerokai pasen,
nes jokiu bdu neapima EK. Tam tikrais atvejais nacionaliniai statymai apriboja moderni komunikacij
priemoni naudojim, nes aikiai reikalauja raytini, pasirayt ar originali dokument. Tik kelios
valstybs prim teiss aktus, specialiai skirtus sureguliuoti tam tikrus EK aspektus, trksta teiss akt, kurie
bendrai, apskritai sureguliuot EK, tai yra bt skirti tik EK sureguliavimui.

Tai gali sukelti teisin neaikum dl informacijos (duomen), kuri pateikta ne popieriniame dokumente, teisins
reikms ir galios. Dar daugiau, kai kur toks neaikumas egzistuoja net ir telefaks ir pan. atvilgiu. Be abejo,
tokie skirtumai tarp nacionalini reikalavim labai stabdo ir tarptautin e-prekybos, EK pltot. UNCITRAL
PEK pagrindinis tikslas EK pltros skatinimas ir utikrinimas, kad elektroninei dokument formai bt
suteikta ekvivalentika teisin padtis ir statusas kaip ir popieriniams dokumentams. VN, traukdamos
UNCITRAL PEK savo nacionalinius teiss aktus, sukurs media-neutrali aplink, btin efektyviam EK
vystymusi.

Kaip ir kiti UNCITRAL pavyzdiniai statymai, taip ir is yra rekomendacija, gairs valstybms narms. Jos
pagrindiniai tikslai:
1. skatinti electronic commerce tarp taut ir valstybi;
2. pripainti teisin gali sandoriams, sudarytiems naujj technologij pagalba;
3. skatinti ir remti naujj informacini technologij gyvendinim ir pritaikym;
4. garantuoti teiss vienodum; ir
5. remti komercin praktik.

Apimtis.

Pats akto pavadinimas dar nuorod EK, taiau apibrimas pateikiamas jau tik EDI, o EK nra apibriama.
Rengiant UNCITRAL PEK, UNCITRAL nusprend vartoti EDI plaija prasme. EK apima ias komunikacines
priemones, pagrstas elektroniniu duomen, I perdavimu, saugojimu ir pan.: tradicinis EDI, suprantamas siaurai
kaip I perdavimas i kompiuterio kompiuter standartizuota forma; elektronini inui perdavimas, naudojant
vieai pripaintus standartus ar privaiai nustatytas taisykles; laisvai suformatuoto teksto siuntimas
elektroninmis priemonmis, pvz. per INT. Buvo taipogi paymta, kad EK svoka apima ir toki technologij,
kaip telekso ar telekopijos (fakso) naudojim.

Svarbu tai, kad UNCITRAL PEK buvo rengiamas atsivelgiant pastoviai tobuljanias I perdavimo, rinkimo ir
pan. technologijas (EM, EDI), taiau jo nuostatos aikiai taikytinos ir emesni technologij (telekso ar
telekopijos) atvilgiu. Galimos situacijos, kuomet skaitmenin informacija, kuri originaliai buvo isista
standartizuotame EDI formate, kuriame nors persiuntimo grandins take tarp siuntjo ir adresato gali bti
peradresuota telekso (kompiuterinio) arba net telekopijos (kompiuterinio ispausdinto teksto) pavidale. inut
gali bti pradta kaip garsinis, balsinis signalas ir baigtis telekopijos (kompiuterinio ispausdinto teksto)
pavidalu, arba ji gali prasidti kaip telekopija ir baigtis kaip EDI praneimas. EK charakteristika yra ta, kad ji
vis pirma apima programuojamus praneimus. Btent mintos kompiuterins programos ir skiria EK nuo
popierins aplinkos. UNCITRAL PEK yra ketinama sureguliuoti tokias situacijas, nes naudotojui reikia
nuosekli taisykli, taikytin visai technologinei komunikacij vairovei, kurios gali bti netgi tarpusavyje
pakeiiamos. Apskritai, principas i UNCITRAL PEK taikymo sferos nra iimama nei viena technologijos
ris, nes yra btina tinkamai apimti ir visas bsimas priemones. Be abejo, geriausiai UNCITRAL PEK
udaviniai pasiekiami kuo labiau ipleiant jo taikymo sfer. UNCITRAL PEK galim vertinti kaip subalansuot
ir diskret taisykli rinkin, kurias yra rekomenduojama tvirtinti nacionaliniu lygiu vientisame ta. Be abejo, VN
gali pasirinkti ir kit keli ias taisykles nustatyti keliuose ta.

UNCITRAL PEK nustato esmines procedras ir principus, skirtus moderni I rinkimo ir perdavimo
technologij panaudojimo skatinimui. Tai rminis statymas, kuris pats savaime nenustato isami ir detali
taisykli. Jo gyvendinimo technika paliekama Vn nuoirai. Paymtina, kad I rinkimo, saugojimo ir pan.
technologijos UNCITRAL PEK vis pirma yra reguliuojamos procedriniu aspektu tam tikri teisiniai
klausimai yra paliekami kitoms teiss akoms BT, CPT, ADT ir pan.

Funkcinio ekvivalentikumo koncepcija

UNCITRAL PEK yra pagrstas pripainimu, kad teisiniai reikalavimai, sakantys naudoti tik tradicines
popierines priemones, sudaro didiul klit moderni komunikacij vystymuisi. Rengiant j, buvo svarstoma
galimyb sureguliuoti klitis, sukeliamas nacionalini teisini reikalavim, ir atitinkamai praplsti toki svok,
kaip raytinis, pasiraytas, originalas reikm ir prasm nauj, moderni komunikacij kontekste. Toks
poiris yra tvirtintas visoje eilje UNCITRAL parengt tarptautini dokument pvz. UNCITRAL
Tarptautinio komercinio arbitrao P (7 str.) ir 1980 m. Vienos Konvencijos 13 straipsnis. Buvo nutarta, kad
UNCITRAL PEK turt leisti VN adaptuoti ir pritaikyti savo nacionalines taisykles modernioms
technologijoms, taikytinoms tarptautiniams komerciniams santykiams nenustatant pareigos visiko tradicini
taisykli atsisakymo ir pakeitimo. Tuo paiu, buvo paymta, kad elektroninis raytini reikalavim
patenkinimas tam tikrais atvejais sukuria nauj teiss norm tvirtinimo btinyb. Taip yra dl vieno i daugeli
skirtum tarp EDI ir tradicini popierini dokument yra tas, kad pastarieji gali bti suprantami ir perskaitomi
mogaus akimi, o EDI praneimai turi bti sumainami bent jau iki raytinio formato arba pavaizdavimo ekrane.
Tokiu bdu UNCITRAL PEK remiasi poiriu, kartais vadinamu funkcinio ekvivalentikumo poiriu,
pagrstu tradicini popierini reikalavim tiksl ir funkcij analize, siekiant nustatyti, kaip tie tikslai ir funkcijos
gali bti patenkinti ar pasiekti EK technologijomis. Pvz., popierinis dokumentas atlieka ias pagrindines
funkcijas: (a) utikrina, kad dokument gali perskaityti visi; (b) utikrina, kad dokumentas lieka nepakeistu
bgant laikui; (c) leidia dokumento reprodukcij, kad kiekviena alis galt turti to paties dokumento kopij;
(d) galina duomen autentifikacij parao pagalba; (e) utikrina, kad dokumentas bus teismams ir kitoms
valstybinms institucijoms priimtinos formos (tai itin svarbu i praktins puss). Pastebtina, kad vis aukiau
pamint funkcij atvilgiu elektroniniai raai gali suteikti t pat saugumo laipsn ir, daugeliu atveju, ymiai
auktesn saugumo, patikimumo ir greitumo lyg, ypatingai praneimo altinio ir turinio identifikacijos atvilgiu,
jeigu yra laikomasi visos eils technini ir teisini reikalavim. Be abejo, ios FE koncepcijos pripainimas
neturt EK dalyviams ukrauti grietesni saugumo standart ir su tuo susijusi ilaid.

Duomen inut/praneimas, pats savaime negali bti suvokiamas kaip popierinio dokumento ekvivalentas, nes
toli grau ne kiekvienas toks praneimas atlieka visas popierinio dokumento funkcijas ar tikslus. tai dl ko
UNCITRAL PEK pasirinko gerokai lankstesn poir, atsivelgiant tradicini popierini teisini reikalavim
vairialypikum ir hierarchij: reikalavimas, kad tam tikri duomenys bt popieriniame formate (tai sudaro
esmin reikalavim) neturt bti painiojamas su ymiai grietesniu reikalavimu, kad dokumentas bt
pasiraytas ar pasiraytas originalas ar autentikas teiss aktas. UNCITRAL PEK nesistengia kiekvienam
popierinio dokumento bruoui priskirti atitinkam kompiuterin ekvivalent. Vietoje to, jis iskiria pagrindines
popierinio dokumento funkcijas ir nustato kriterijus, kuriuos patenkinus, tam tikrai elektroninei inutei yra
suteikiama tokia pati teisin gynyba ir pripainimas, kaip ir tradiciniam popieriniam dokumentui, atliekaniam t
pai funkcij(as). Paymtina, kad FE poiris taikytinas tik raytins formos reikalavimui, paraui ir
originalui, o ne apskritai visoms UNCITRAL PEK reguliuojamoms teisinms koncepcijoms. Todl pvz.
saugojimo reikalavim atvilgiu FE paira netaikoma.

Imperatyvins teiss normos

UNCITRAL PEK tvirtina ali valios autonomijos princip (4 str.) taisykli, numatyt 3 skyriuje atvilgiu. 3
skyriuje yra taisykli, kurios tipikai randamos sutartyse tarp ali (pasikeitimo I taisyklse, sistemos
taisyklse). Taigi, ios taisykls gali bti panaudotos ali savo sutartini santyki nustatymui; jos taipogi gali
pasitarnauti upildant spragas ali sutartiniuose dokumentuose. Be to, jos gali bti vertinamos kaip standartai
toms situacijoms, kai praneimais yra pasikeiiama nesant iankstinio susitarimo tarp ali atviruose
komunikaciniuose tinkluose. 2 skyriuje jau kitokios taisykls, nuo kuri negalima nukrypti net ali
susitarimu. Tai minimaliai priimtinas standartas, kur btina ufiksuoti nacionaliniu lygiu. Be abejo, VN gali
utikrinti ir auktesnius standartus, taiau tai gali neigiamai takoti tarptautinius komercinius santykius.

Jau rengiant UNCITRAL PEK buvo baiminamasi, kad i jo sferos imus tam tikras technologijas, arba aikiai
ivardijus technologijas, kurioms UNCITRAL PEK yra taikomas, bus ukirtas kelias nauj, spariai
tobuljani technologij pripainimui teisine prasme. I kitos puss, nra siekiama pakeisti tradicini taisykli
popierini dokument atvilgiu. Taipogi, vis pirma UNCITRAL PEK yra taikytinas komerciniams santykiams
tarp ali. Tai turt bti suprantama kiek galima plaiau, kaip apimantys tiek sutartinius, tiek ir nesutartinius
ryius, kylanius bet kokios komercins veiklos pagrindu. Be abejo, VN gali iplsti jo taikym ir u komercini
santyki rib. Taipgi nurodoma, kad vartotojika prekyba neturt bti iimta i UNCITRAL PEK sferos, taiau
vartotoj apsaugos teisiniai reikalavimai, bdami imperatyvios prigimties, turt turti virenyb UNCITRAL
PEK nuostat atvilgiu. I principo, UNCITRAL PEK yra taikytinas tiek nacionalinei, tiek ir tarptautinei EK.
Visgi, VN gali apriboti UNCITRAL PEK taikym tik tarptautiniams elektronini praneim persiuntimams.
Taiau, vieno ir to paties I ir duomen persiuntimo skirstymas vietin ir tarptautin gali bti sudtingas
praktikoje.

Apibrimai

Duomen inut/praneimas (DP) I, surinkta, pasista, gauta ar isaugota elektroninmis, optinmis ar
panaiomis priemonmis, skaitant, bet neapsiribojant, EDI, EM, telegram, teleks ar telekopij. Taigi, kaip
matyti, DP nra apribojamas tik komunikavimu, bet apima ir kompiuterinius raus, kurie nra skirti
komunikacijoms. Tokiu bdu, terminas DP apima ir ra. Nuoroda panaias priemones siekiama atspindti
UNCITRAL PEK siek apimti visas ir bet kokias ateities technologijas, skirtas I rinkimui ir tvarkymui, ir kurios
neapsiriboja popieriniu formatu. Todl visos I perdavimo ir laikymo/saugojimo priemons, atliekanios
paralelines ir sulyginamas funkcijas su tomis, kurias atlieka apibrime ivardintos technologijos, yra laikytinos
panaiomis. Tai yra, panaios reikia funkcikai ekvivalentikas. DP taipogi apima vieno DP pakeitim kitu
DP.

Siuntjas - elektroniniame duomen praneime nurodytas elektronins prekybos dalyvis, kuris praneim
para ar sudar, ar kurio vardu tai buvo padaryta, bet neapima tarpininko, kuris veikia io DP atvilgiu. Nereikia
suklysti pagal UNCITRAL PEK kompiuteris ar bet kokia kompiuterin programa, kuri tiesiogiai isiunia DP
nra laikoma siuntju, bet kokiu atveju, siuntjas yra asmuo, kurio vardu veikia konkretus kompiuteris ar
programa (e-agentas).

Adresatas asmuo, su kuriuo siuntjas ketina komunikuoti pasisdamas DP. Adresatu nra asmuo, kuris gauna
ir persiunia DP perdavimo metu. O siuntjas asmuo, kuris sukr DP. J pasisti jau gali visai kitas asmuo.
Taigi, siuntjo apibrimas nereikalauja ketinimo. Bet kokiu atveju, gavjas, kuris saugoja DP, persist
siuntjo, nra laikomas siuntju. Siuntjas turt apimti ir situacijas, kuomet I yra generuojama ar perduodama,
bet ir situacijas, kai tokia I viso labo surenkama neturint tikslo jos persisti. Visgi, siuntjo apibrimas yra
skirtas eliminuoti galimyb, kad gavjas, kuris tik saugo/laiko I, bt laikomas DP siuntju.

Tarpininkas asmuo, kuris kito asmens vardu siunia, gauna ar isaugo/laiko DP ar DP atvilgiu teikia kitas
paslaugas. Tai paima tiek profesionalius, tiek ir neprofesionalius tarpininkus. Pagrindin tarpininko funkcija
DP siuntimas, gavimas ar isaugojimas/laikymas. Papildomos pridtins verts paslaugos, kurias gali teikti
tarpininkas formatavimas, vertimas, raymas, autentifikavimas, sertifikavimas ir DP ilaikymas, ELK
saugumo utikrinimas. Tai nra bendroji kategorija kiekvieno DP atvilgiu btina nustatyti, kas yra tarpininku.
Vieno DP gali bti gavjas ar net siuntjas, o kito btent tarpininkas. Visgi, pats UNCITRAL PEK, kuris yra
skirtas vis pirma siuntjo ir gavjo santyki sureguliavimui, apskritai pamus, nereguliuoja tarpinink teisi ir
pareig.

IS apima vis eil vairi technologini priemoni, skirt I rinkimui, saugojimui, perdavimui.

3 straipsnis numato aikinimo taisykles aikinant UNCITRAL PEK, btina atsivelgti jo tarptautin pobd
ir btinyb skatinti ir utikrinti jo taikymo vienodum bei geros valios ir siningumo laikymsi. i nuostata
aikiai inspiruota 1980 m. Vienos Konvencijos 7 straipsnio. Tai gairs, skirtos nacionaliniams teismams ir
kitiems valstybiniams organams. Aikinantis pagrindinius principus, kuriais yra pagrstas UNCITRAL PEK,
galim paminti iuos: (a) EK skatinimas; (b) suteikti teisin gali kontraktams, sudarytiems nauj/moderni
technologij pagalba; (c) nauj informacini technologij gyvendinimas; (d) teiss EK srityje vienodumo
utikrinimas; (e) paremti komercin praktik.

4 straipsnis nukrypimas ali susitarimu (ali valios autonomijos principo iraika). DP siuntimas, gavimas ir
kitoks tvarkymas tarp ali gali bti sureguliuotas nukrypstant nuo 3 skyriaus. 3 skyriuje yra tvirtintos ne
imperatyvinio pobdio taisykls. O 2 skyrius tvirtina visuotinai pripaint ir priimtin minimum. 4
straipsnis taikytina ir santyki su tarpininku sureguliavimui/nustatymui.

2 skyrius teisini reikalavim taikymas DP atvilgiu.

5 straipsnis teisinis DP pripainimas.

1. Elektroninis duomen praneimas nepraranda teisins galios, gyvendinamumo priverstine tvarka vien
dl to, kad informacija jame yra pateikta elektronine forma.

is straipsnis knija fundamental EK postulat EDP negali bti diskriminuojami prie popierinius
dokumentus, tai yra negali bti skirtumo tarp popierini ir elektronini laikmen teisinio pripainimo. Tai yra
bendras principas, ir jo pritaikymas negali bti apribotas tik rodomja galia ir pan. Be abejo, kaip jau minta
anksiau, tai nereikia, kad kiekvienas EDP turi bti prilyginamas popieriniam dokumentui. 5 straipsnis tik
reikalauja, kad EDP nebt diskriminuojamas vien jau tuo pagrindu, kad yra elektronins kilms ir
pobdio.

5 bis straipsnis. Inkorporacija nuoroda (pakeitimas, priimtas 1998 m. birelio mnes)..

1. Elektroninis duomen praneimas nepraranda teisins galios, gyvendinamumo priverstine tvarka vien dl to,
kad informacija nra tvirtinta paiame DP, o j tra nurodoma tokiame EP.

Elektroninje aplinkoje danai inkorporacija nuorodos pagalba yra suprantama EDI, EM, skaitmenini
sertifikat ir pan. plaiam pripainimui ir panaudojimui. Pvz., elektronins komuniakcijos yra struktrizuotos
taip, kad yra apsikeiiama didiuliais EDP kiekiais; kiekviename yra trumpa I ir pateikiama nuoroda, kurios
pagalba galima labai nesunkiai ir efektyviai rasti norim I ar jos altin. Taigi, siekiant ivengti to, kad EDP bt
apkrautos pernelyg dideliu kiekiu laisvos ir danai nelabai reikalingos I, nuorodos yra labai efektyvus to bdas.
Toki inkorporacij standartinmis nuorodomis svarba taipogi pasireikia ir viej rakt panaudojimu (nes tai
yra trump raai su labai ribota apimtimi). Trusted third parties, kuri iduoda sertifikat, reikalauja tam tikr
slyg traukimo, kurios apribot j atsakomyb. Sertifikat tikslas, apimtis ir galia komercinje praktikoje bt
labai miglota ir neaiki, jeigu nuorod pagalba nebt trauktos iorins slygos. Kaip inia, EK labai remiasi
toki nuorod standartais bei praktika, o prijimas prie pilnos I, kuri ir nurodo nuoroda, gali bti labai
palengvintas elektronini komunikacij pagalba. Pvz., EDP gali savyje talpinti URL, kuris skaitytoj nukreipia
reikiam dokument. Tokie URL gali suteikti hipertekstinius linkus, galinanius skaitytoj nukreipianiojo
prietaiso (pvz. pels) pagalba pasirinkti raktin od, susiet su URL. Nurodytasis tekstas tokiu bdu ir tampa
prieinamas. Vertinant nurodytojo teksto prieinamum, btina atsivelgti : prieinamumas (depozitaro veikimo
laikas ir prijimo lengvumas); prijimo katai; vientisumas (turinio vertinimas, siuntjo autentifikacija,
perdavimo klaid taisymas); laipsnis, kuriuo ta slyga yra pakeista vlesni slyg (update praneimai;
pakeitim praktikos pateikimas).
Vienas i 5 bis tiksl paalinti neaikumus, esanius daugelyje jurisdikcij, dl to, ar EK aplinkoje nuorodos
turi toki pai teisin gali kaip ir prastinj/tradicinje aplinkoje. Visgi, priimant 5 bis, reikt atkreipti dmes
tai, kad svarbu ivengti grietesni reikalavim nuorod EK aplinkoje atvilgiu, negu yra taikomi
prastinj/tradicinje popierinje aplinkoje.
Kitas tikslas nepaeisti vartotoj apsaugos ir kit imperatyvi nacionalini ir tarptautini tn. Pvz., kai kuriose
valstybse nacionaliniai ta inkorporacij nuorod pagalba pripasta tik jeigu yra patenkinamos trys slygos: (a)
nuorodos slyga turt bti traukta pat EDP; (b) dokumentas, kur yra nurodoma (pvz. bendrosios slygos ir
terminai), turt bti aktualiai inomi aliai, prie kuri toks nurodytasis dokumentas gali bti panaudotas; (c)
dokumentas, kur yra nurodoma, turt bti priimtas (akceptuotas) tos aliai, prie kuri toks nurodytasis
dokumentas gali bti panaudotas.

6 straipsnis. Ratu.

1. Kuomet statymas reikalauja, kad I bt ratu, laikoma, kad EP patenkina tok reikalavim, jeigu jame
esanti I yra prieinama tokiu bdu, kad j galima panaudoti vliau/paskiau.
2. 1 dalis taikoma, tiek kuomet toks reikalavimas (dl to, kad I bt raytiniame dokumente) yra ireiktas
pareigojimo/pareigos forma, tiek ir kuomet toks statymas paprasiausiai numato tokio reikalavimo nesilaikymo
pasekmes.

is straipsnis nustato pagrindinius standartus, kuriuos privalo atitikti EDP, norint, kad jis bt laikomas
ekvivalentiku raytiniam dokumentui. is 6 straipsnis yra skaitytinas drauge su 7 ir 8 straipsniais, nes j
struktra yra identika. Svarbu akcentuoti funkcijas, kurias atlieka tam tikri reikalavimai, kad dokumentas bt
raytinis. tai nebaigtinis sraas toki funkcij: (1) utikrinti, kad bt apiuopiamas ir materialus rodymas,
priveriantis alis laikytis sutartini sipareigojim; (2) palengvinti alims suprasti savo sutartini sipareigojim
nevykdymo pasekmes; (3) utikrinti, kad jis bt perskaitomas ir prieinamas bet kam; (4) utikrinti, kad jis bt
nepakeistas bgant laikui ir utikrint pastov transakcijos ra; (5) leisti dokumento reprodukcij, kad
kiekviena alis galt turti to paties dokumento kopij; (6) galinti duomen autentifikacij parao pagalba; (7)
utikrinti, kad dokumentas bt priimtinos formos teismams ir kitoms valstybinms institucijoms; (8) finalizuoti
raytinio dokumento autoriaus ketinimus ir vali ir utikrinti tokios valios ra; (9) galinti lengv
duomen/ra isaugojim apiuopiamoje formoje; (10) skatinti kontrol ir paskesn prieir, audit apskaitos,
mokesi ir pan. tikslais; (11) iaikinti ali teises ir pareigas tais atvejais, kuomet raytin forma buvo
reikalaujama teisinio galiojimo sumetimais.
Visgi, rengiant UNCITRAL PEK, buvo nustatyta, kad bt neadekvatu ir netinkama priimti pernelyg isam
poir ir bendr raytins formos funkcij svok. Egzistuojantys teisiniai raytins formos reikalavimai
danai kombinuoja reikalavim su skirtingomis koncepcijomis kad dokumentas bt pasiraytas, bt
originalus ir pan. todl priimant funkcin poir, raytins formos reikalavimas turi bti suprantamas kaip
emiausias teiss reikalavimas formos atvilgiu. Toks reikalavimas turi bti nesupainiotas su kitais parao,
originalumo, autentifikacijos ir pan. Pvz., tam tikr valstybi statymai nustato, kad raytinis dokumentas, kuris
nei datuotas, nei pasiraytas, ir kurio autorius neidentifikuotas nei paiame raytiniame dokumente, nei ant kitos
puss, bus laikomas raytiniu, taiau jo rodomoji vert ir teisin galia bus minimali (jeigu i viso kokia nors).
Bendrai pamus, tokios svokos kaip rodymas ar ali ketinimas sipareigoti yra susijusios su daugiau
bendresnmis patikimumo problemomis.
6 straipsnio tikslas nenustatyti, kad visais ir bet kokiais atvejais EDP atlieka visas raytinio dokumento
funkcijas. Jis akcentuoja btent pagrindin/esmin I reprodukcijos/atkrimo ir perskaitymo funkcij. Taigi, jis
nustato labai aiku objektyv kriterij kad I yra prieinama tokiu bdu, kad j galima panaudoti
vliau/paskiau. Isireikimo prieinama vartojimas reikia implikuojant, kad I, esanti kompiuteriniame
formate turi bti skaitoma/suprantama, ir kad programin ranga, reikalinga I supratimui, taipogi yra prieinama.
odis panaudota nereikia, kad jis gali bti panaudota tik mogaus tai apima ir panaudojim, atliekam
kompiuteri. Vlesnis panaudojimas turt reikti tai, kad isaugomas prieinamumas, raymas, ilaikymas ir
pan. Buvo silomi ilgalaikikumo, nepakeiiamumo ir pan. kriterijai, kurie galiausiai pasirod pernelyg
subjektyvs. VN gali padaryti ilygas specifini atvej atvilgiu spjimo apie tam tikr teisin rizik (kad ant
produkt bt udti raytiniai spjimai ir pan.) ir pan. atvejais. Kita ilyga formalumai, kurie reikalaujami
pagal tarptautin sutart (pagal 1931 m. enevos Konvencij dl eki - ekiai turi bti raytins formos) ir
kitos situacijos, kuri VN negali pakeisti ar ivengti.
3 paragrafas VN suteikia teis kaip tik ir tvirtinti ilygas ir iimtis i 6 straipsnio. Be abejo, tokios iimtys turi
bti tik labai grietai apgalvotos.

7 straipsnis reikalavimai parao atvilgiu.

Tais atvejais, kai reikalingas asmens paraas, elektroninis praneimas atitinka tok reikalavim, jeigu:
naudojamas metodas, skirtas identifikuoti pasiraantj asmen ir nurodyti tokio asmens patvirtinim dl
I, esanios tokiame EDP;
toks naudojamas metodas yra patikimas tikslais, kuriais EDP buvo sukurtas ir perduotas, atsivelgiant
visas aplinkybes, apimant bet kok turint ry susitarim.

1 paragrafas taikomas nepriklausomai nuo to, ar kuomet toks reikalavimas (dl to, kad I bt
raytiniame dokumente) yra ireiktas pareigojimo/pareigos forma, tiek ir kuomet toks statymas
paprasiausiai numato tokio reikalavimo nesilaikymo pasekmes.

is straipsnis taipogi pagrstas funkcijomis, kurias atlieka paraas tradicinje popierinje aplinkoje.
Rengiant UNCITRAL PEK, buvo svarstomos tokios EP funkcijos:
(a) identifikuoti asmen; (b) susieti t asmen su dokumento turiniu. Buvo paymta, kad be to, EP gali atlikti
daugyb kit funkcij, priklausomai nuo pasiraytojo dokumento prigimties. Pvz., paraas gali
patvirtinti/paliudyti pasiraiusios alies ketinim sipareigoti; paraas gali patvirtinti/paliudyti pasiraiusios alies
ketinim patvirtinti teksto autoryst; asmens ketinim susieti save su dokumento, kur para kas nors kitas,
turiniu; paraas netgi gali patvirtinti fakt, kad konkretus asmuo pasiraymo metu buvo toje konkreioje vietoje.
Be tradicinio parao egzistuoja daugyb kit procedr (perforavimas, parafavimas, antspaudavimas ir pan.),
kurios kartais taipogi vadinamos paraais, kurios taipogi utikrina tam tikrus saugumo laipsnius. Pvz., kai
kuriose valstybse egzistuoja bendras reikalavimas, kad pirkimo-pardavimo sutartis bt pasirayta. Tik tokiu
atveju ji gauna visik teisin gali ir vert. Kai kur netgi reikalaujama keli liudytoj para. Bt labai gerai,
jei bt manoma ivystyti FE vairiems skirtingiems para reikalavimams. Toks poiris aikiai padidint
pasitikjimo ir aikumo laipsn. Bet, paradoksalu, taiau pati parao svoka yra intymiai susijusi su popieriniu
dokumentu. Taigi, 7 straipsnis tvirtina plat ir visaapimant poir. Jis nustato bendrsias slygas, esant
kurioms, EDP bus laikomi autentifikuotais, utikrinant pakankam aikum, patikimum ir bus gyvendinami
priverstine tvarka. is straipsnis susikoncentruoja ties dviem pagrindinmis parao funkcijomis autoriaus
identifikacija ir patvirtinimas, kad autorius sutinka su EDP turiniu. Identifikacinis metodas, naudojamas pagal
1(a) paragraf, turt bti toks patikimas, kaip tai yra tinkama ir btina atsivelgiant tikslus, kuriems yra
sukurtas EDP, taipogi turint omenyje visas kitas aplinkybes, skaitant bet kok susitarim tarp siuntjo ir EDP
gavjo.

Nustatant, ar tas identifikacijos metodas yra pakankamai patikimas, btina atsivelgti iuos teisnius,
komercinius ir techninius kriterijus:
rangos, kuri naudoja alys, sudtingumas;
j komercini santyki prigimtis;
komercini transakcij tarp ali danumas;
sandorio ris ir dydis;
parao reikalavimo funkcija konkreioje teisinje aplinkoje;
komunikacini sistem pajgumai;
atitikimas treij ali nustatyt autentifikacini procedr;
treij ali nustatyt autentifikacini procedr vairov;
atitikimas verslo paproi ir praktikos;
draudimo sistemos egzistavimas prie neteistus EDP;
svarba ir vert I, esanios EDP;
alternatyvi identifikacini metod prieinamumas ir j gyvendinimo katai;
tam tikr identifikacini metod pripainimas ir paplitimas konkreioje pramons srityje;
bet kokie kiti turintys reikm ir ry faktoriai.

7 straipsnis nenustato skirtumo tarp situacij, kuomet EK alys yra tarpusavyje sudariusios kok nors
komunikacin susitarim ar anksiau nra turjusios joki santyki. Tokiu bdu tai bendras standartas,
taikytinas EDP autentifikacijai. Be to, is straipsnis tarsi pateikia gaires, kuri reikt laikytis net ir esant ali
susitarimui.

Susitarimas tarp siuntjo ir gavjo turt reikti ir apimti taipogi ir susitarimus, apimanius ir tarpininkus/tinklus
(treij ali paslaug sutartys). Tokie susitarimas tarp EK naudotoj ir tinklo operatori gali traukti
sistemines taisykles, tai yra administracines ir technines taisykles ir procedras, taikytinas pasikeiiant EDP.
Visgi, galimas susitarimas tarp siuntjo ir gavjo dl autentifikacijos metodo naudojimo nra galutinis rodymas
to, kad tas metodas yra patikimas.

Pagal UNCITRAL PEK paprastas EDP pasiraymas priemonmis, funkcionaliai ekvivalentikomis ranka
padarytam paraui pats savaime EDP nesuteikia tesins galios. Tai, ar tokia teisin gali bti suteikta EDP,
nusprstina pagal taikytinos teiss reikalavimus.

8 straipsnis Originalumo reikalavimas.

1. Jei statymas reikalauja, kad dokumentas bt saugojamas ar pateikiamas originaliame formate, tai j
atitinka toks elektroninis duomen praneimas,

kuriame patikimai utikrinama, kad praneimo informacija nebuvo pakeista nuo to laiko, kai
elektroninis duomen praneimas buvo visikai baigtas sudaryti (pirm kart) ir isistas, iki tol, kol j
gavo adresatas. (tai yra utikrinamas EDP vientisumas/integralumas).
Kuomet reikalaujama, kad I bt pateikta, toki I yra galima/manoma pateikti adresatui/gavjui.

2. 1 paragrafas taikomas nepriklausomai nuo to, ar kuomet toks reikalavimas (dl to, kad I bt
raytiniame dokumente) yra ireiktas pareigojimo/pareigos forma, tiek ir kuomet toks statymas
paprasiausiai numato tokio reikalavimo nesilaikymo pasekmes.

3. Paragrafo 1 subparagrafo (a) tikslais,
EDP integralumo nustatymo ir vertinimo kriterijumi yra tai, ar I liko pilna ir nepakeista, iskyrus bet
kokius papildomus patvirtinimus ar pakeitimus, kurie atsiranda normalioje komunikacij, EDP
saugojimo/laikymo ar parodymo eigoje;
Patikimumo standartas bus vertintas atsivelgiant tiksl, kuriam I buvo surinkta ir visas kitas
turinias reikm aplinkybes.

Jeigu originalu bt pavadinta priemon, kurioje I buvo ufiksuota pirm kart, nebt manoma kalbti apie
originalius EDP, nes EDP adresatas visuomet gauna tik EDP kopij. Bet 8 straipsnis aikintinas kitaip. Originalo
svoka yra labai naudinga, nes praktikoje daug gin kyla dl btent dokument originalumo, o EK reikalavimas
pateikti originalius dokumentus yra viena i jos vystymosi stabdi. Nors kai kuriose valstybse reikalavimas dl
raytins formos, originalumo ir parao gali persikloti, UNCITRAL PEK juo laiko visikai atskiromis
koncepcijomis. is straipsnis taipogi naudingas aikinant raytin ir original, ypatingai dl j rodomosios
verts. Jis vis pirma taikomas nuosavybs dokumentams ir perleidiamiems dokumentams (ekiams,
vekseliams ir pan.), nes j atvilgiu originalumo reikalavimas turi esmins ir lemiamos reikms. Be abejo, jis
taikytinas ir T, ir NT sandoriams, ir kokybs sertifikatams, inspektavimo paymoms, draudimo sertifikatams,
polisams ir pan. nors tokie dokumentai nra perleidiamieji (ang. negotiable), labai svarbu, kad jie bt perduoti
nepakeisti, tai yra savo originalioje formoje, kad kontrahentai galt bti tikri dl j turinio. Popierinje
aplinkoje tokie dokumentai yra priimami tik jeigu jie yra originalai. Yra prieinamos vairios technins priemons
nustatyti, ar tam tikras dokumentas yra originalus ir ar nebuvo pakeistas. 8 straipsnis kaip tik ir pateikia metodus,
kurie utikrina EDP funkcin ekvivalentikum originaliems dokumentams. Jis tvirtina tik minimalius visuotinai
pripaintus standartus. Jis laikytinas imperatyviu. Jis originalumo idj susieja su autentifikacijos metodu ir
akcentuoja btent pastarj nustatant originalumo reikalavimo patenkinim. Tai pagrsta iais elementais:
duomen integralumas; element, kuriuos reikia atsivelgti vertinant EDP integralum; ir lankstumo elementas:
atsivelgim kitas aplinkybes.

Isireikimas kuomet jis buvo pirm kart sugeneruotas savo galutine forma jis apima ir tuos atvejus, kai I i
pradi buvo sudaryta ir patalpinta popieriniame formate ir tik vliau buvo perduota kompiuter. Taigi, I turi
bti nepakeista nuo pat to momento, kai ji buvo sukurta kaip popierinis dokumentas, o ne tik nuo to momento,
kai ji buvo performatuota elektronin format.

3(a) skirtas patvirtinimams, sertifikavimams, notarizavimui ir pan. Bet kokiu atveju, galimi elektroninio
duomen praneimo priedai negali pakeisti originalaus teksto, o tik j papildyti. Taigi, tokie papildymai,
kaip dokumento gale pridedamas sertifikatas, patvirtinantis to dokumento originalum, ar kai tam tikri duomenys
automatikai yra pridedami prie EDP, laikytini originalaus EDP sudedamja dalimi.

Svarbu tai, kad UNCITRAL PEK prasme statymas reikia bet kur normin ta. Bendrosios tradicijos valstybse
tai apima ir precedentin teis - case law. Be abejo, statymas ia nereikia lex mercatoria.

4 paragrafas valstybs gali numatyti iimtis i 8 straipsnio. Be abejo, tai neturt bti viso labo blanketins
normos, nes tokiu bdu nebt pasiektas UNCITRAL PEK tikslas.

9 straipsnis EDP rodomoji galia ir vert.

1. Bet kokiose teisminse procedrose rodym leistinumo taisykli taikymo paskoje EDP negali netekti
leistinos rodinjimo priemons statuso:
vien tik dl to, kad jis yra EDP;
jeigu tai yra geriausias ir vienintelis rodymas, kur gali protingai pateikti asmuo, vien tik dl to, kad jis
yra neoriginaliame formate.

2. I EDP formoje bus suteikta tinkama rodinjimo vert/svoris. Vertinant EDP rodomj vert, btina
atsivelgti bdo, kuriuo tas EDP buvo sugeneruotas, perduotas ar laikomas, patikimum; bdo, kuriuo buvo
utikrintas to EDP integralumas; bd, kuriuo buvo identifikuotas EDP autorius ir bet kokias kitas turinias
reikms aplinkybes.

is straipsnis tvirtina bendr taisykl, kad elektroninis duomen praneimas yra leistina rodinjimo priemon
teisme ir kitose kompetentingose valstybinse institucijose.

10 straipsnis EDP isaugojimas.

1. Kuomet statymas reikalauja, kad tam tikri dokumentai, raai ar/ir I bt isaugoti, tai tok
reikalavim atitinka EDP isaugojimas, jeigu yra tenkinamos ios slygos:
I, esanti tokiame EDP, yra prieinama tokiu bdu, kad yra manomas jos vlesnis/paskesnis panaudojimas;
EDP yra isaugomas formate, kuriame jis buvo sugeneruotas, isistas ar gautas, ar formate, kuris galina
tiksliai pademonstruoti sugeneruot, isist ar gaut I;
Tokia I yra saugoma/laikoma galinant EDP kilms ir paskirties nustatym, bei jos isiuntimo ar gavimo
datos bei laiko suinojim.

2. Pareiga ilaikyti tam tikrus dokumentus, raus ar/ir I netaikoma bet kokiai I, kurios vienintelis tikslas
yra galinti EDP isiuntim ar gavim.

3. Asmuo gali patenkinti aukiau idstytus reikalavimus pasinaudojant kito asmens teikiamomis
paslaugomis, jeigu yra laikomasi aukiau ivardint slyg.

Nacionaliniai statymai reikalauja, kad tam tikri dokumentai, raai ar/ir I bt isaugoti vis pirma apskaitos,
mokesi ir pan. tikslais. Subparagrafas (a) atkartoja 6 straipsnio reikalavimus, kad EDP atitikt raytin
form. Subparagrafas (b) pabria, kad EDP nebtinai turi bti saugomas nepakeistas tiek, kiek saugoma I
tiksliai atspindi tok EDP, koks jis buvo isiuntimo metu. Bt neprotinga reikalauti, kad I bt laikoma visikai
nepakeista, nes paprastai EDP yra dekoduojami, suspaudiami, performatuojami, suarchyvuojami, kad juos bt
patogiau saugoti. Subparagrafas (c) ketina apimti bet koki , kuri reikia laikyti, kuri be paties EDP apima tam
tikr perdavimo I, kuri gali bti btina EDP identifikacijai. Jis turi bti suprantamas kaip nustatantis reikalavim
isaugoti I, kuri yra atskirame EDP, pvz. gavimo patvirtinimas. Be to, kai kuri perdavimo I yra labai svarbi ir
privalo bti isaugota, o kita gali bti paalinta net netakojant EDP integralumo. tai dl ko subparagrafas (c)
nustato skirtum tarp t perdavimo I element, kurie yra svarbs EDP identifikacijai ir t perdavimo/persiuntimo
I element (pvz. komunikacini protokol), kurie EDP neturi jokios reikms ir kurie yra automatikai itrinami
gaunaniojo kompiuterio i EDP teksto.

Praktikoje I saugojimas, ir ypatingai - perdavimo/persiuntimo I saugojimas yra atliekamas kit asmen, o ne
EDP siuntjo ar gavjo.

Paragrafe 3 minimas treiasis asmuo gali bti nebtinai tarpininkas. Svarbu tik, kad jis atitikt kriterijus,
nustatytus 1 paragrafe.

3 skyrius. EDP persiuntimas (komunkavimas)

11 straipsnis kontrakt sudarymas ir j galiojimas

1. Kontrakt sudarymo kontekste, jeigu kitaip nesusitarta tarp ali, oferta ir akceptas gali bti ireikti EDP
priemonmis. Kuomet kontrakt sudaryme pasinaudojama EDP, toks kontraktas nepraranda teisins galios,
gyvendinamumo priverstine tvarka vien dl to, kad iam tikslui buvo panaudotas EDP.

2. io straipsnio nuostatos netaikomos [].

iuo straipsniu nesiekiama paeisti kontrakt formavimo taisykli; jo tikslas skatinti tarptautin prekyb
utikrinant teisin aikum ELK sudarymui. Jis sprendia ne tik kontrakt sudarymo problem, bet kartu nustato
ofertos ir akcepto form. Kai kuriose valstybse tai savaime suprantama, kad tiek oferta, tiek ir akceptas gali
bti ireikti bet kokiomis priemonmis, skaitant ir duomen inutes/praneimus. Visgi, i nuostata yra labai
reikalinga atsivelgiant daugyb neaikum, egzistuojani daugelyje valstybi, dl to, ar gali bti sudaromi
teisikai galiojantys ir privalomi kontraktai elektroninmis priemonmis. Tokie teisiniai neaikumai danai kyla
i to fakto, kad EDP, ireikiantys ofert ir/ar akcept, yra generuojami kompiuteri, be jokios mogikosios
intervencijos. Todl ir kyla abejoni dl ali valios iraikos. Kita toki teisini neaikum prieastis tai jau
gldi paioje komunikacij prigimtyje ir kyla dl popierins aplinkos dingimo.

Nors 1 paragrafas i esms pakartoja tai, k ir taip tvirtina kiti UNCITRAL PEK straipsniai. Visgi, 1 paragrafas
yra svarbus ir reikalingas, nes EDP gali turti teisin gali kaip rodymai ir sukelti vairias teisines pasekmes,
kaip numatyta 9 ir 13 straipsniuose, bet tai savaime nereikia, kad EDP gali bti panaudoti galiojani ELK
sudarymui.

1 paragrafas paima ir tuos atvejus, kai tik oferta, ar tik akceptas yra elektroniniame formate.

odiai jeigu alys nesusitaria kitaip ne tik atkartoja UNCITRAL PEK 4 straipsn, bet aikiai tvirtina, kad
nra siekiama primesti alims ELK, nors jos labiau pasitiki ir pratusios prie tradicini taisykli.

Be abejo, jeigu nacionaliniai ta nustato grietus reikalavimus pvz. NT sandoriams ar pan., tai tokios valstybs
gali pasinaudoti 2 paragrafu.

12 straipsnis ali pripainimas EDP

Tarp EDP siuntjo ir gavjo valios/ketinim pareikimas/deklaracija nepraranda teisins galios,
gyvendinamumo priverstine tvarka vien dl to, kad iam tikslui buvo panaudotas EDP, tai yra, kad toks
valios/ketinim pareikimas/deklaracija yra EDP formoje.

is straipsnis skirtas jau nebe kontrakt sudarymo stadijai, o kontrakt vykdymui (praneima dl defektyvi
preki, spjimai apie sutarties nutraukim, skolos pripainimas ir pan.).

13 straipsnis EDP priskyrimas (ang. attribution).

EDP yra siuntjo, jeigu EDP pasiunt pats siuntjas.
Santykiuose tarp EDP siuntjo ir gavjo EDP yra laikomas siuntjo, jeigu toks EDP buvo isistas:
asmens, kuris turjo galinimus veikti siuntjo vardu to EDP atvilgiu;
IS, suprogramuota siuntjo ar jo vardu, kad ji veikt automatikai.
Santykiuose tarp EDP siuntjo ir gavjo gavjas turi teis EDP laikyti siuntjo EDP ir veikti sutinkamai
su ia prezumpcija, jeigu:
siekiant nustatyti, ar EDP buvo siuntjo, gavjas tinkamai taik procedras, dl kuri buvo susitarta i
anksto tarp ali;
EDP, gautas gavjo, yra rezultatas veiksm tokioi asmens, kurio ryiai su siuntju ar bet kokiu jo agentu
tok asmen galino prieiti prie metodo, naudojamo siuntjo, skirto EDP identifikuoti kaip jo EDP.
Paragrafas 3 netaikomas:
nuo to momento, kai gavjas gavo praneim i siuntjo, kad EDP nra siuntjo ir turjo protingai laiko,
kad galt atitinkamai veikti;
3(b) atveju, bet kuriuo momentu, kai gavjas inojo ar turjo inoti, jeigu bt veiks su protingu
atidumu ar naudot sutart procedr, kad EDP nra siuntjo.
Kai EDP yra siuntjo EDP ar yra laikomas siuntjo EDP, arba jeigu gavjas turi teis veikti remiantis ia
prezumpcija, tai santykiuose tarp EDP siuntjo ir gavjo gavjas turi teis tok EDP laikyti gautu tokiu,
kok siuntjas ketino atsisti ir veikti sutinkamai su ia prezumpcija. Gavjas neturi tokios teiss, jeigu jis
inojo ar turjo inoti, jeigu bt veiks su protingu atidumu ar naudot sutart procedr, kad gautas
EDP klaidos rezultatas.
Gavjas turi teis kiekvien gaut EDP laikyti atskiru EDP ir veikti sutinkamai su ia prezumpcija,
iskyrus jeigu toks EDP pakartoja ankstesn EDP ir jeigu gavjas inojo ar turjo inoti, jeigu bt veiks
su protingu atidumu ar naudot sutart procedr, kad toks EDP yra duplikatas.

io straipsnio aknys gldi UNCITRAL Pavyzdiniame tarptautini kreditini pervedim statymo 5 straipsnyje,
kuris apibria mokjimo pavedimo siuntjo pareigas. 13 straipsnis skirtas taikyti, kuomet kyla klausimas, ar
EDP buvo tikrai isistas to asmens, kuris nurodytas siuntju. Tradicinje aplinkoje kilt padirbto parao
problema. EK aplinkoje negaliotas asmuo gali isisti EDP, bet tokio EDP autentifikacija kodu, enkrypcija ir
pan. bt teigiama. Taigi, io straipsnio tikslas ne priskirti atsakomyb. Jis nagrinja btent EDP priskyrim
alims, tvirtinant prezumpcij, kad esant konkreioms aplinkybms EDP bus laikomas siuntjo EDP ir tsia
kvalifikuodamas, kad tokia prezumpcija negalima remtis tais atvejais, jeigu gavjas inojo ar turjo inoti, kad
gautas EDP nra siuntjo.

1 paragrafas siuntjas yra pareigotas EDP, jeigu jis efektyviai isiunt t EDP. 2 dalis taikoma situacijai, kai
EDP buvo isistas kito asmens, o ne siuntjo. 2 dalimi nesiekiama pakeisti nacionalini teiss norm, taikom
atstovavimo santykiams, ir klausimas, ar kitas asmuo tiek teisikai, tiek ir faktikai turjo galinimus veikti
siuntjo vardu yra paliktas taikytinai teisei.

3(a) paragrafas taikomas ne tik situacijoms, kai dl autentifikacijos procedros buvo susitarta tarp ali, bet ir
situacijoms, kai siuntjas vienaalikai, arba sutarties su tarpininku paskoje, nustat procedr ir sipareigojo
bti suritas bet kokio EDP, isisto sutinkamai su tokia procedra. Visgi, 3(a) taikomas tik tokiems atvejams,
kai alis sieja ankstesni santykiai, bet netaikomas atvirai aplinkai.

I 4(b) ir 3(b) seka, kad siuntjas arba gavjas yra atsakingi u bet kokius neteistus EDP, kurie buvo isisti i
ali neatsargumo pasekmje.

4(a) siuntjo neatleidia nuo EDP isiuntimo teisini pasekmi, nepriklausomai nuo to, ar gavjas veik
sutinkamai su prezumpcija, kad EDP yra siuntjo. Praneimo pagal 4(a) gavimas nenulifikuoja originalaus EDP
retroaktyviai. Pagal subparagraf (a), siuntjas yra atleidiamas nuo pareigojaniojo EDP pobdio tik nuo
momento, kai adresatas gauna tok praneim. Dar daugiau, 4 paragrafo negalima suprasti kaip siuntjui
leidianio nusiuniant spjim gavjui bti atleistam nuo EDP pasekmi netgi jeigu i ties toks EDP buvo
isistas siuntjo ir adresatas tinkamai pritaik sutartas autentifikacijos procedras.

Protingo laiko reikalavimas adresatui turi bti suteikta pakankamai laiko sureaguoti.

Rengiant UNCITRAL PEK buvo jauiama, kad yra rizika, kad gavjas gali pagrstai pasikliauti prezumpcija,
kad EDP yra siuntjo, nors pats adresatas pats puikiai ino ir supranta, kad i ties gautas EDP nra siuntjo.

5 paragrafas yra skirtas ukirsti keli siuntjui atsisakyti isisto EDP jeigu adresatas ino ir/ar turi inoti, kad
EDP yra siuntjo.

Rengiant UNCITRAL PEK buvo aikiai suformuluotas principas, kad EDP autorysts priskyrimas siuntjui
neturt prietarauti teisinms EDP pasekmms, kurios turi bti nustatytos taikytinos teiss normomis. Nors
UNCITRAL PEK ios nuostatos nebeliko, ia j verta priminti.

14 straipsnis Gavimo patvirtinimas

1. io straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos kai prie ar siuniant EDP ar io EDP priemonmis siuntjas
paprao ar susitaria su adresatu, kad EDP gavimas bt patvirtintas/pripaintas.

2. Kai siuntjas nesusitaria su adresatu, kad EDP gavimo patvirtinimas/pripainimas bt duotas tam
tikra forma ar konkreiu metodu, toks patvirtinimas gali bti duotas:
bet kokiu adresato praneimu (automatiniu ar ne-automatiniu);
bet kokiu adresato veiksmu,
kurie yra pakankami, kad siuntjas galt nustatyti, kad jo EDP buvo gautas.

3. Kai siuntjas nurodo, kad EDP sigalioja nuo to momento, kai siuntjas gauna EDP gavimo
patvirtinim/pripainim, EDP laikomas neisiustu iki kol siuntjas gauna mint gauna EDP gavimo
patvirtinim/pripainim.

Kai siuntjas nenurodo, kad EDP sigalioja nuo to momento, kai siuntjas gauna EDP gavimo
patvirtinim/pripainim, ir kai siuntjas sutartu ar nurodytu laiku (o jeigu dl tokio termino
nesusitariama protingu laiku) negauna EDP gavimo patvirtinimo/pripainimo, siuntjas:
gali praneti gavjui, kad siuntjas nra gavs tokio patvirtinimo ir nurodyti proting laik tokiam
patvirtinimui gauti;
jeigu tokio patvirtinimo negauna aukiau nurodytu protingu laiku, gali apie tai pranes gavjui, EDP
laikyti niekada neisistu arba gyvendinti bet kokias kitas teises, kurias siuntjas gali turti.
Kuomet siuntjas gauna EDP gavimo patvirtinim/pripainim, yra preziumuojama, kad tas konkretus
EDP buvo gautas gavjo. Tokia prezumpcija nesuponuoja, kad EDP atitinka isist praneim/inut;
Kuomet gautas EDP gavimo patvirtinimas/pripainimas nurodo, kad tas EDP atitinka techninius
reikalavimus, arba sutartus arba nustatytus standartuose, preziumuojama, kad tie reikalavimai i tikrj
buvo patenkinti.
Iskyrus kiek is straipsnis susijs su EDP isiuntimu ar gavimu, jis nereguliuoja teisini pasekmi,
kurios gali kilti i EDP ar jo gavimo patvirtinimo.

Tokio patvirtinimo tikslas verslo sprendimas, kur tur padaryti EK dalyviai; UNCITRAL PEK nesiekia
primesti tokios procedros priverstine tvarka. UNCITRAL PEK turt sureguliuoti vis eil teisini klausim,
susijusi su gavimo patvirtinimu. Patvirtinimo svoka kartais vartojama apimti vis eil procedr, pradedant
paprastu nespecifikuoto EDP gavimo patvirtinimu, baigiant sutikimu su konkretaus EDP turiniu. Daugumoje
atvej patvirtinimo procedra atkartoja sistem, inom kaip praneimas apie gaut laik pato sistemoje.
Gavimo patvirtinimas gali bti reikalaujamas vairiuose kontekstuose: paiem EDP, dvialse ir daugiaalse
sutartyse, sisteminse taisyklse. Reikia turti omenyje ir tai, kad tokia vairov susijusi su kat vairove. is
14 straipsnis netaikytinas teisinms pasekmms, kurios gali kilti i tokio patvirtinimo isiuntimo ir gavimo,
iskyrus EDP gavimo fakto nustatym. Pvz., kai siuntjas EDP isiunia ofert ir reikalauja EDP gavimo
patvirtinimo, toks patvirtinimas viso labo paliudija, kad EDP buvo gautas. Ar tokio patvirtinimo isiuntimas
sukl ofertos akcept, nra reguliuojamas UNCITRAL PEK ir tai paliekama sprsti pagal taikytin teis.

2 dalis galina tok patvirtinim atlikti veiksmu (preki isiuntimas), kuomet nra susitariama, kad toks
patvirtinimas turi bti ireiktas konkreia forma. Kuomet siuntjas vienaalikai pareikalauja patvirtinimo,
ireikto tam tikra forma, o gavjas j ireikia kitokia forma, ko gero visgi laikytina, kad toks patvirtinimas yra
tinkamas. Turt bti daromas skirtumas tarp EDP gavimo patvirtinimo pasekmi ir bet kokio praneimo
atsakant EDP turin. tai dl ko reikia 7 dalies.

4 dalis skirta nustatyti moment, kai EDP siuntjas, kuris reikalavo patvirtinimo, yra atleidiamas nuo bet
koki EDP isiuntimo pasekmi ar implikacij, jeigu toks patvirtinimas nra gaunamas. i nuostata nenumato
pareig siuntjui, bet paprasiausiai nustato priemones, kuriomis siuntjas, jeigu nori, gali isiaikinti savo
status/padt kuomet jis tokio patvirtinimo negauna. Taipogi i nuostata nenumato pareig adresatui, kuris
daugumoje atvej yra laisvas nusprsti pasitikti ar nepasikliauti gautu EDP. Visgi, adresatas yra apsaugomas,
nes siuntjas, kuris negauna patvirtinimo, negali automatikai EDP laikyti lyg kad toks EDP niekada nebt
buvs isistas, nepranedamas apie tai gavjui. Situacija, numatyta 4 dalyje, yra visikoje siuntjo diskrecijoje.
Pvz., kai siuntjas nusiunia EDP, kuris ali susitarimu turi bti gautas konkreiu laiku, ir jis pareikalauja EDP
gavimo patvirtinimo, adresatas negali paneigti EDP teisinio efektyvumo vien tik ulaikydamas tok patvirtinim.

5 straipsnis tvirtina paneigiam prezumpcij; ji reikalinga teisiniam aikumui ir yra labai naudinga EK kontekste
tarp ali, kuri nesieja sutartiniai santykiai. Antrasis 5 dalies sakinys turi bti aikintinas sryyje su 13
straipsnio 5 dalimi, kuri nustato slygas, esant kurioms neaikum atvejais tarp gauto ir isisto teksto
pirmenyb teiktina gautajam tekstui.

6 dalyje nuoroda techninius reikalavimus (duomen sintaks) gali bti maiau reikminga kit priemoni
kontekste telegram, teleks ir pan. Be to, tokie techniniai reikalavimai gali traukti panaudojim procedr,
kuri pagalba galimas EDP turinio vientisumo vertinimas.

7 dalis aikiai tvirtina, kad svarbu atskirti EDP gavimo patvirtinim nuo bet kokio praneimo atsakant to EDP
turin.

15 straipsnis EDP isiuntimo ir gavimo laikas ir vieta

Jei sudarytojas (siuntjas) ir adresatas nesusitaria kitaip, laikoma, kad elektroninis duomen praneimas yra
isistas tada, kai is praneimas pasiekia informacin sistem, kurios negali kontroliuoti sudarytojas (siuntjas)
ar elektronin duomen praneim jo vardu siuniantis asmuo.
Jei sudarytojas ir adresatas nesusitaria kitaip, elektroninio duomen praneimo gavimo laikas yra tas:
kai gavjas yra nustats IS, skirt EDP gavimui ir primimui:
kai elektroninis duomen praneimas pasiekia adresat (yra uregistruotas adresato ar jo paskirtoje
informacinje sistemoje);
jeigu EDP yra siuniamas IS, kuri nra gavjo nustatyta ir galinta IS, kai gavjas EDP itraukia, iarchyvuoja
ir pan.
jeigu gavjas nra nustats IS, skirtos EDP gavimui ir primimui, EDP gavimas laikomas vykusiu kai EDP eina
adresato IS.

2 dalis taikoma nepaisant to, kad vieta, kurioje yra adresato informacin sistema, gali skirtis nuo vietos, kur
elektroninis duomen praneimas laikomas gautu pagal io straipsnio 4 dal.
Jei sudarytojas ir adresatas nesusitaria kitaip, elektroninis duomen praneimas laikomas isistu toje vietoje, kur
yra siuntjo gyvenamoji vieta, kai sudarytojas yra fizinis asmuo, arba kur yra sudarytojo buvein (verslo vieta),
jei jis yra juridinis asmuo ir laikomas gautu toje vietoje, kur gyvena adresatas, jei jis yra fizinis asmuo, ar kur
yra adresato buvein, jei jis yra juridinis asmuo. io straipsnio tikslais:
jeigu siuntjas ar gavjas turi daugiau nei vien buvein (verslo viet), verslo vieta yra laikoma ta vieta, su kuria
glaudiausiai susijs pagrindinis sandoris, arba, jeigu tokio pagrindinio sandorio nra, pagrindin verslo vieta.;
jeigu siuntjas ar gavjas neturi verslo vietos, atsivelgiama j nuolatin gyvenamj viet.
VN turi teis nustatyti i io straipsnio

Esant daugybei skirting taisykli, is straipsnis yra btinas. Teigi, pagal UNCITRAL PEK IS buvimo
vieta neturi sprendiamosios reikms. UNCITRAL PEK nustato objektyvesn kriterij ali verslo
vietas. iuo poiriu visgi paymtina, kad UNCITRAL PEK nesiekia nustatyti taikytinos teiss
taisykli. Pagal 1 dal IS gali bti tiek paties gavjo, tiek ir tarpininko. Isiuntimas reikia EDP
elektroninio perdavimo pradi. 15 straipsnis siekia papildyti nacionalines ta, bet nesiekia j pakeitimo.
Jeigu isiuntimas pagal nacionalines ta vyksta tuomet, kai EDP pasiekia adresato IS, isiuntimas pagal 1
dal ir gavimas pagal 2 dal vyksta vienu metu, nebent jeigu EDP yra siuniamas adresato IS, kuri nra
gavjo paskirta EDP gavimui ir primimui.

Paskirta IS UNCITRAL PEK prasme turt reikti sistem, kuri buvo specialiai paskirta alies, pvz. kai oferta
aikiai numato adres, kur turi bti atsistas akceptas. Paprastas EM adreso ar fakso Nr. nurodymas neturt
bti laikomas vienos ar daugiau IS paskyrimu.

Dmesys atkreiptinas jimo IS svok EDP laikomas jusiu IS tuo metu, kai jis tampa prieinamu
tvarkymo toje IS tikslais. Bet UNCITRAL PEK nereguliuoja, ar EDP, kuris pasiek IS, yra prieinamas ir
naudotinas gavjo. Rengiant UNCITRAL PEK buvo nutarta, kad jis neturt nustatyti grietesni reikalavim,
negu iuo metu egzistuoja popierinje aplinkoje, kurioje laikoma, kad praneimas yra gautas, netgi jeigu jis
negali bti gavjo nei perskaitytas nei yra ketinama, kad jis galt bti perskaitytas (kai pvz. depozitarui
siuniama ukoduota informacija vieninteliam tikslui j isaugoti).

EDP neturt bti laikomas isistu, jeigu jis paprasiausiai pasiek adresato IS, bet taip j ir nepateko. Visgi,
UNCITRAL PEK nereguliuoja galim IS funkcionavimo pasekmi, kaip atsakomyb ir pan. kai adresato IS
nefunkcionuoja i viso, arba funkcionuoja, bet j negali patekti EDP (pvz. faksas yra pastoviai uimtas), pagal
UNCITRAL PEK isiuntimas nra laikomas vykusiu. Rengiant UNCITRAL PEK buvo nutarta, kad adresatui
neturt bti ukrauta sunki nata laikyti IS ir utikrinti jos pastov funkcionavim.

4 dalis skirta sureguliuoti EDP gavimo vietos nustatymo taisykles. ios dalies efektas nustatyti skirtumus tarp
viet, kurioje EDP laikomas gautu ir realios EDP gavimo vietos, tai yra vietos, kuri aktualiai pasiek EDP. is
skirtumas nra aikintinas kaip paskirstantis rizik tarp siuntjo ir gavjo esant EDP praradimui ar netekimui tarp
EDP gavimo momento (2) ir momento, kai jis pasiek gavimo viet (4 dalis). i dalis paprasiausiai tvirtina
paneigiam prezumpcij dl juridinio fakto, kai kita teiss aka reikalauja EDP gavimo vietos nustatymo (TPT,
sutari sudarymas ir pan.). Visgi, vedant viet, kurioje EDP yra laikomas gautu, kuri yra skirtinga nuo vietos,
kuri aktualiai pasiek EDP gavimo metu, reikia suvokti, kad tai bus visai netinkama u kompiuterini
perdavim rib (telekso ar telegramos aplinkoje). Taigi, i nuostata taikoma tik atitinkamai kompiuteriniams
EDP perdavimams.

2 dalis EK specifinse srityse

1 skyrius preki perveimas

16 straipsnis Veiksmai, susij su preki perveimo kontraktais

Nenukrypstant nuo io UNCITRAL PEK 1 dalies nuostat, is skyrius taikomas bet kokiems veiksmams,
susijusiems su preki perveimo kontraktais, skaitant, bet neapsiribojant:
(i) preki marks, numeri, kiekio ar svorio pateikimas;
(ii) deklaruojant preki prigimt ar vert;
(iii) ileidiant preki primimo dokumentus;
(iv) patvirtinant, kad preks buvo gautos;
(i) praneant asmeniui kontrakto slygas ir terminus;
(ii) duodant nurodymus pervejui;
(i) reikalaujant preki pateikimo;
(ii) galinant preki atidavim;
duodant bet kok kit praneim ar spjim, ryium su kontrakto vykdymu;
sipareigojant prekes pristatyti nurodytam asmeniui ar asmeniui, galiotam reikalauti preki pateikimo;
suteikiant, gaunant, ataukiant, perleidiant ar derantis dl teisi prekes;
gyjant ar perleidiant tesies ir pareigas, kylanias i kontrakto.

16 straipsnis yra suformuluotas gana plaiai, apimant vis eil vairi dokument preki perveimo kontekste,
traukint net arterius. Be abejo, 16 straipsnis tra iliustracinis ir, nors ia paminti veiksmai yra daugiau
pritaikyti perveimams jra, jie nra skirti vien tik iam transportavimo bdui.

17 straipsnis Perverimo dokumentai

Atsivelgiant 3 dal, kuomet statymai reikalauja, kad bet koks veiksmas, numatytas 16 straipsnyje, bt
atliktas ratu arba naudojant popierin dokument, toks reikalavimas yra patenkinamas, jeigu veiksmas
yra atliekamas panaudojant vien ar kelis EDP.
1 dalis taikoma, nepriklausomai nuo to, ar kuomet toks reikalavimas (dl to, kad I bt raytiniame
dokumente) yra ireiktas pareigojimo/pareigos forma, tiek ir kuomet toks statymas paprasiausiai
numato tokio reikalavimo nesilaikymo pasekmes.
Jeigu teis gali bti suteikta, ar pareiga kilti tik vienam asmeniui ir jeigu statymas reikalauja, kad iam
tikslui tokia teis ar pareiga tokiam asmeniui turi bti perleista popierinio dokumento pagalba, toks
reikalavimas yra patenkinamas, jeigu veiksmas yra atliekamas panaudojant vien ar kelis EDP, jeigu yra
remiamasi patikimais toki EDP perdavimo metodais.
3 dalies tikslais patikimumo standartas turi bti vertintas atsivelgiant toki teisi ir pareig suteikimo
tikslus ir visas kitas turinias reikms aplinkybes, skaitant susitarim ar kontrakt.
Jeigu 16 straipsnio (f) ir (g) numatyt veiksm atlikimui yra panaudojamas vienas ar keli EDP, tokiems
veiksmams nenaudojimas jokio popierinio dokumento yra galiojantis, jeigu EDP panaudojimas nebuvo
nutrauktas ar pakeistas popieriniu dokumentu. EDP pakeitimas popieriniu dokumentu nepaveiks ali
teisi ir pareig.
Jeigu preki perveimui, tvirtintam popieriniame dokumente, yra privalomai taikytina teiss norma,
tokia tn nebus netaikoma tokiam preki perveimo kontraktui, paliudytam ar patvirtintam vienu ar
keliais EDP, vietoje popierinio dokumento.
io straipsnio nuostatos netaikomos [].

Rengiant UNCITRAL PEK, komisija nurod, kad preki perveimas yra tas kontekstas, kuriame bus labiausiai
naudojamasi EK ir kuriame labiausiai reikia teisinio sureguliavimo.

Funkciniai ekvivalentai yra ypatingai reikalingi teisi ir pareig perleidimui popieriniu dokument pagalba.

Pvz., 1 ir 2 dalys yra skirtos pakeisti tiek reikalavimus dl raytins formos preki perveimo kontraktams tiek ir
vatarai perleidimui.

3 dalis, kombinacijoje su 4 dalimi, yra skirta utikrinti, kad teis gali bti perleista tik vienam asmeniui ir turi
bti nemanoma bet kokiam kitam asmeniui bet kokiu metu pareikti pretenzijas.

i dviej dali esm atskirumo ir vienintelio garantija. Technins saugumo priemons, utikrinanios toki
atskirumo ir vienintelio garantij turi bti beveik btinai diegtos komunikacines sistemas. Be abejo,
egzistuoja btinyb apeiti statymo reikalavimus dl vatarai, kurie tradicinje aplinkoje utikrina toki
atskirumo ir vienintelio garantij.

Reikalavimas, kad EDP bt unikalus reikia, kad, i vienos puss, visi EDP yra btinai unikals, netgi jeigu jie
viso labo pakartoja ir duplikuoja ankstesn EDP, nes kiekvienas EDP yra isiuniamas skirtingu laiku. Jeigu EDP
yra isiuniamas skirtingam/kitam asmeniui, toks EDP dar aikiau yra unikalus. Visgi, visi, iskyrus pirmj
isiuntim, gali bti klaidingi, neteisingi ir pan. I kitos puss, jeigu unikaliu laikyti tik tok EDP, kuris yra
unikalios ries, ar pats EDP persiuntimas yra unikalus, tai tokiu poiriu nei vienas EDP nra unikalus.
Taigi, 4 dalies nuostata reikia, kad turi bti panaudotas patikimas metodas, utikrinantis, kad EDP, skirti teisi
ir pareig perleidimui, negali bti panaudoti tokio asmens, kuriam tokios teiss ir pareigos yra
perleistinos/perleidiamos, prietaraujant kitiems EDP, kuriais toks asmuo ar jo vardu buvo perduotos teiss ir
pareigos.

5 dalyje nuoroda EDP panaudojimo nutraukim popieriniais dokumentais yra atvira interpretacijoms.
UNCITRAL PEK nenurodo, kas turt atlikti tok nutraukim. VN gali numatyti, kad toks nutraukimas galimas
ali susitarimu. Be abejo, VN gali norti nustatyti, kad kadangi 5 dalis taikoma vataraio laikytojui, btent
toks vataraio laikytojas turt nusprsti, ar jis yra links pasitikti elektroninmis priemonmis ar popieriniais
dokumentais ir prisiimti to ilaidas bei katus.

6 dalies tikslas tiesiogiai sureguliuoti klausim dl situacijos, kai preki perveimo kontraktams taikytini
atitinkami statymai. Pvz., pagal Hagos taisykles, preki perveimo kontraktas kontraktas, kuris padengtas
vataraiu. Taigi, vataraio panaudojimas yra btinas preki perveimo kontrakt kontekste. Taiau ios
taisykls nebus automatikai taikomos perveimams, kuri kontraktai forminti vienu ar keliais EDP. Todl 6
dalies tikslas ir yra garantuoti, kad i taisykli taikymui nra ukertamas kelias vien tik dl to fakto, kad vietoje
vataraio naudojamas EDP. Kai 1 dalis skirta utikrinti, kad EDP yra efektingos priemons atliekant bet
kokius veiksmus, ivardintus 16 straipsnyje, i nuostata nelieia materialini tn, kurios gali bti taikomos
kontraktui, formintam EDP.

Paymtina, kad UNCITRAL nemaai nuveik ir elektroninio parao sureguliavimo srityje 2001 m.
liepos 5 d. buvo priimtas Pavyzdinis Elektroninio parao statymas
2
.

United Nations Economic Commission for Europe vaidmuo

Jungtini taut vaidmuo elektronins komercijos sureguliavime nepasibeigia aukiau mintuoju Pavyzdiniu
elektronins komercijos statymu. Itin svarbu nepamirti Elektronins komercijos susitarimo projekto, parengto
Centre for the Facilitation of Procedures and Practices in Administration, Commerce and Transport, kuri yra
United Nations Economic Commission for Europe (UN/ECE-CEFACT) dalis.

1998 m. gegus 20 d. WTO Deklaracija dl globaliosios EK.

2
Plaiau apie j r. skyri apie elektronin para.
Nustato, kad Generalin Taryba nustatys isami program klausimams, susijusiems su prekyba elektroninje
aplinkoje. Generalin Taryba parengs praneim apie pasiekt progres.

ICC EK Projektas (ECP)

Siekia skatinti pasaulin pasitikjim elektronine prekyba, apibriant geriausius verslo principus. is projektas
akcentuoja tris pagrindinius momentus:
(a) GUIDEC pasitikjimas EK reikalauja bendro ir visuotinai suprantamo mechanizmo, galinanio
garantuoti identifikavim ir autentifikuoti sandorius. GUIDEC General Usage for International
Digitally Ensured Contracts nustato harmonizuotus apibrimus ir elektronins autentifikacijos
taisykles.
(b) Electronic Trade Practices Working Group i darbo grup sukuria pagrindini taisykli rinkin,
skirt e-prekybai ir atsiskaitymams. iuo metu yra baigiamas parengti taisykli rinkinys.
(c) E-terms service tai bus pagrsta OL depozitaru, kuris saugos visus instrumentus, reikalingus
ELK sudarymui ir ELK vykdymui su maiausia rizika. Skirting ri taisykls ir slygos, kurios
taikytinos skaitmeninje aplinkoje, gali bti trauktos ELK nurodant unikal identifikatori,
kuris yra automatikai pateikiamas depozitaro. Depozitaro sistemos prototipas iuo metu yra
ibandomas tarp savanori.

Kaip ECP yra suorganizuotas? is projektas traukia verslo ekspertus i i ICC komisij:
- Banking Technique and Practise;
- Telecommunications and Information Technologies;
- Financial Services and Insurance;
- Transport;
- International Commercial Practise.


ES elektronins komercijos reguliavimas

Be jau mint UNCITRAL ir EBPO dokument, vis didesn reikm gauna ES teiss aktai EK srityje.

Dar 1997 met baland Europos Komisija pareng ir publikavo savo "Europos Elektronins komercijos
iniciatyv" (ang. European Initiative on Electronic Commerce), kurioje buvo tvirtinti tokie esminiai ir kartu
pradiniai udaviniai, kuri gyvendinimas utikrint tinkam Europos Sjungos teiss ir apskritai visos
socialins bei ekonomins aplinkos suderinim su nauj, moderni technologij vystymusi :
(a) utikrinti plat ir visaapimant prijim prie infrastruktros, produkt ir paslaug, reikaling btin
elektroninei komercijai;
(b) elektroninei komercijai sukurti palanki reguliacin aplink
(c) kurti ir skatinti elektroninei komercijai palanki terp;
(d) utikrinti, kad elektronins komercijos globalus teisinis reguliavimas bt atitinkantis EB teisinius
reikalavimus
3
.

E-Komercija ir Europos (-ietka) Politika

1997 baland buvo pristatyta Europos (-ietikoji) Elektronins Komercijos Iniciatyva
4
, kurios tikslas:
skatinti stipresn elektronins komercijos augim Europoje.
5
Komisijos teigimu elektronins komercijos
pltra bus orientuota rink, o Europa yra gera atsiveriani globali verslo galimybi kapitalizacijos vieta. Ji
tikina, kad Vieningos Rinkos sukrimas, Europos know-how ir kit gdi augimas, Euro vedimas sukurs gali
europietikajai ekonomikai ir verslui bti auganios globalios elektronins prekyviets prieaky. Komisijos
teigimu vienas tiksl yra siekis, kad elektronin komercija (kaip sudtin dalis) bt kuo plaiau taikoma
europietikajame versle.
6

Komisija nepateikia elektronins komercijos definicijos, taiau silo j apibdinti taip:

Elektronin komercija - verslas elektroniniu bdu. Jis grindiamas elektoniniu duomenu ( juos eina
tekstas, garsas ir vaizdas) perdavimu, apdirbimu bei pltote. Tai apima daug ir vairi veiklos srii, toki kaip:
elektronin grybi bei paslaug prekyba, skaitmeninio turinio (digital content) pristatymas online, elektronins
fond perlaidos, elektronin prekyba akcijomis, elektroniniai vataraiai (electronic bills of lading),
komerciniai aukcionai, collaborative design and engineering, online sourcing, vieieji pirkimai, tiesioginis
vartotoj marketingas (direct consumer marketing), after-sales paslaugos (pvz.: informacins paslaugos,
finansins ir/ar teisins paslaugos); taip pat tradicines (pvz.: sveikatos prieira, vietimas), bei netradicines
(pvz.: virtualios erdvs (virtual malls)) veiklas.
7

Komisijos manymu elektronin komercija i esms apima dvi veiklos sritis: pirma, netiesiogin
elektronin komercija - kas, jos teigimu, yra materialini grybi usakymas elektroniniu bdu, o pristatymas
fiziniu, tai yra naudojant tokias tradicines tarnybas kaip patas ar komerciniai kurjeriai; antra, tiesiogin
elektronin komercija - online usakymas, pristatymas ir atsiskaitymas u tokias nematerialines prekes bei
paslaugas, kaip antai: kompiuteri programin ranga, pramoginio turinio preks, ar informacins paslaugos, jei
vertinti globalia skale.
8
Komisija pastebi, kad elektronin komercija neturt bti ribojama ar siejama tik su
Internetu, j reikia velgti plaiau:

Ji apima didel program vairov: veikiani trumpj bang srityje (videotext), transliacini
(teleparduotuvs), taip pat ir off-line aplinkos vienetai (CD-ROM pardavim katalogai), be to ir atitinkami
stambs tinklai (bankininkyst). Kaip inia, Internetas remiasi jam skirtais stipriais ir nuo tinklo
nepriklausaniais protokolais, kuri pagalba greitai sujungia skirtingas elektronins komercijos formas.
Korporaciniai tinklai tampa intranetiniai. Tuo pat metu Internetas sukuria tokiuos inovatyvius elektronins
komercijos hibridus jungianius, pavyzdiui, skaitmenins televizijos informacinius vienetus su Internetinio
atsako mechanizmais (Internet response mechanisms (skirtus betarpikam usakymui), CD-ROM katalogus su

3
COM (97) 157. http://www.ispo.cec.be/Ecommerce. Neirint to, jau 1996 m. Europos Komisija pareng alij Rat "Living and
Working in the Information Society: People First", o 1997 m. buvo paskelbtas komunikatas apie interneto svarb
(www2.echo.lu/legal/en/internet/content/communic.html).
4
COM(97) 157.
5
Para. 1.
6
Para. 3.
7
Para. 5.
8
Para. 7.
Internetinmis jungtimis (turinio ir kain atnaujinimui), taip pat komercinius web-puslapius su vietiniais
iplstais CD-ROMais (multimedijos su intensyvia atmintimi demonstravimui (for memory-intensive
multimedia demonstrations).
9

Elektronin komercij Komisija mato kaip kylani rink, kuri operuoja greitai auganioje, bei itin
palankioje aplinkoje.
10
Kaip inia, Komisija web kaip dovanins ekonomijos er mato besibaigiant.
Interneto varomoji jga elektroninje komercijoje yra jo potenciali komercin nauda. Komisija tvirtina,
kad elektronins komercijos metins pajamos, tiek tiesiogins, tiek netiesiogins i Interneto pasauliniu mastu iki
2000-j gali siekti 2 milijardus ECU .
11
Ji tvirtina, kad esti indikacij rodani, kad kai kuriose valstybse
narse Interneto kaip komercins priemons naudojimas pasiek, ar net pralenk Jungtini Valstij rezultatus,
juo labiau Suomija ir Nyderlandai iuo metu yra tarp dinamikiausi online rink pasaulyje. Nyderlandai
iandien yra viena labiausiai ivystyt elektronins komercijos rink pasaulyje, apie tai byloja didelis PC
vartotoj procentas (apie 38 %nam kio vartotoj), Interneto vartotoj (22 % PC vartotoj turi prisijung
Internet, tuo tarpu JAV - 16 % ir 12 % Vokietijoje), taip pat ir didel elektronins komercijos paplitim (33 %
Interneto vartotoj naudoja j ir online pirkimams, tuo tarpu JAV tik 22 %).
12
inoma, Komisijos manymu,
galimyb prekiauti elektroniniu bdu naudojant viening valiut - Eur visoje didiausioje vieningoje pasaulio
rinkoje, europietikajam verslui suteikt svarbi konkurencini pranaum.
13
Komisija mato poreik priimti
global konsensus,
14
taip pat btinyb ijudinti didiul verslininkik proces gali ir paveikti rink.
15

Komisija remiasi 1100 Web-pagrindu veikiani moni rinkos apvalga, velgiant kuri matyti, jog 30%
moni buvo pelningos jau po pirmj met, o dar i 30% - pelningumo laukiama per 2-uosius metus.
Pateikiama 20 ir daugiau procent pelno mara buvo prastas rodiklis.
16

Komisijos teigimu didel nerim kelia kibernetini nusikaltim, toki kaip: elektroninis pinig
plovimas, neteisti azartiniai loimai, tyinis piratavimas ar autorini teisi paeidimas, augimas. Jos tikinimu
tarptautinis bendradarbiavimas yra toli paengs daugelyje svarbiausi srii, pavyzdiui, kovoje prie
organizuotus tarptautinius nusikaltimus, atliekamus nauj ryio tinkl pagalba, kuomet susiduriama su naujomis
paangi technologij formomis ir kompiuteriniais nusikaltimais globaliuose tinkluose (kur piratavimo byl
kasmet registruojama dvigubai), be abejo, tai vyriausybs stipriai ir adekvaiai reaguoja.

Tinkam Reguliacijos(ni) Rm (Regulation Framework) Krimas

Komisijos tvirtinimu dydis ir greitis naudos, kuri Europa patirs i elektronins komercijos priklauso
nuo to, kaip statym leidyba sps reaguoti iandieninius verslo bei vartotoj poreikius. Jos tikslas yra tinkam
reguliacini rm (regulation framework) gyvendinimas iki 2000-j met. Ji tvirtina, jog egzistuojantys
Vieningos Rinkos reguliaciniai rmai rod savo vert tradicinms verslo formoms, taiau dabar jie turi bti
pritaikyti elektroninei komercijai, siekiant dar dviej papildom tiksl: pirma - sukurti pasitikjimo ir
atsakomybs aplink, antra - garantuoti visik perjim prie Vieningos Rinkos.
17

Komisija tvirtina, kad elektronins komercijos apsauga yra esminis jos vystymosi elementas. Jos
manymu, vartotojai bei verslininkai turi bti tikri, kad j sandoriai nebus pertraukti ar perimti, kad pardavjai
bei pirkjai i ties yra tie, kuriais sakosi es, ir, kad sandori mechanizmai yra tinkami, juridikai pagrsti bei
saugs. Komisija identifikuoja veiksnius, kurie yra siejami su elektronine komercija, jei ji nori vystytis toliau, ir
tai yra: tiekj mokumas bei tapatyb; j dabartin fizin padtis; informacijos integracija; privatumo ir asmens
duomen apsauga; kontrakt sigaliojimas esant dideliam atstumui; mokjim patikimumas; prieglobstis
klaidai ar sukiavimui (the recourse for errors and fraud); galimas piktnaudiavimas dominuojania padtimi. Ji
tvirtina, kad tokie veiksniai yra ymiai aktualesni, kuomet yra prekiaujama tarp sien. Komisijos tvirtinimu
tokios saugios technologijos kaip skaitmeninis paraas ar skaitmeniniai sertifikatai, tam tikra prasme linksta prie
laukiam sieki
18
kaip ir autorini teisi apsaugos mechanizmas ar saugi elektronini mokjim
mechanizmas.
19
Komisijos teigimu labai svarbu yra ivengti reguliacini nesuderinamum, siekti atkalbti nuo
priimsim skirting veiksm nacionaliniu lygmeniu, taiau Europos Sjunga:

9
Para. 8.
10
Para. 9.
11
ActiveMedia, ROMTEC in European Information Technology Observatory (EITO) 1997.
12
International Data Corporation/Link.
13
Para. 19.
14
Para. 21.
15
Para. 20.
16
ActivMedia, Business Week, September 23, 1996, Making Money on the Net.
17
See also Council Resolution of November 21, 1996 on new policy-priorities regarding the information society,
[1996] O.J. C376/1.
18
Cross reference to digital signatures.
19
Para. 36.

taip pat privalo utikrinti, kad aikiai suderinti reguliaciniai rmai (regulation framework), skirti
elektroninei komercijai, bt sukurti Europiniu lygiu. Tokie reguliaciniai rmai neivengiamai bus sukurti
remiantis jau egzistuojanios Vieningos Rinkos statym leidybos pagrindu, kuris didija dalimi sudaro tinkam
pagrind online verslams. Kaip dalis toki rm, jau yra imtasi specifini priemoni tam, kad atsakyti
evoliucijos procesus. Jie apima neseniai tvirtintas direktyvas skirtas duomen apsaugai,
20
teisinei duombazi
apsaugai
21
ir kontraktams, kuri derybos vyko per atstum
22
; o taip pat ir pateiktus pakeitim pasilymus
Televizijos be Sien Direktyvai.
23
Papildant tai kas pasakyta, reikia paminti, jog buvo ileista eil konsultacini
bei politini dokument tam, kad pagyvinti debatus vairiose politikos srityse, taip pat ir tokiose srityse kaip:
kodavimo paslaugos,
24
autorins teiss ir su jomis susijusios teiss,
25
pramonin nuosavyb,
26
komercin
komunikacija,
27
vieieji pirkimai,
28
taip pat ir nepilnamei apsauga bei mogaus orumas audiovizualini ir
informacini paslaug sektoriuje.
29

Silomi Elektronins Komercijos Reguliacini(vimo) Rm (Regulation Framework) Principai

Prie tai pateiktas Komisijos statym leidybos modelis yra tinkamas elektroninei komercijai, taiau tai
dar nereikia, kad jis buvo parengtas remiantis paios elektronins komercijos ar pasaulyje paplitusio webo
esme. Neivengiamai Europos Sjunga turs parengti specifin statymin baz tokioms veikloms, juo labiau,
kad ji tai jau ir daro. Vienas svarbiausi Europos Iniciatyvos element yra tas, kad ji vardina principus, kuriais,
Komisijos manymu, Europos Sjunga remsis reguliuodama elektronin komercij. Tokie keturi principai yra:

Jokios reguliacijos vien reguliacijos labui: No regulation for regulations sake. daugeliu atveju
laisvas elektronins komercijos paslaug judjimas gali bti efektyviai pasiekiamas abipusiu nacionalini
taisykli bei atitinkam savireguliacini kodeks pripainimu. Tai reikia, kad kompanijos, veikianios tarp
sien (cross-border) ir sipareigojusios viena kitos atvilgiu, veikia remiantis kilms alies statymais (home
country control). Ir tik tais atvejais, kuomet abipusio pripainimo neutenka tam, kad veikti rinkos klitis ar
apsaugoti pagrindinius interesus ir siekius, atsiras poreikis Bendrijos veiksmams. Bet koks statym leidiamasis
veiksmas turt udti maiausi nat rinkai ir neatsilikti nuo jos vystymosi.

Bet koks reguliavimas turi bti grindiamas Vieningos EB Rinkos laisvmis: elektronin komercija
apima didiul veikl rat, kurios ieina u vienos valstybs rib. Jei bendradarbiaujanios elektronins
komercijos kompanijos gamina vien ar kelias materialines grybes ir/ar teikia tam tikras paslaugas, laisv daryti
tai - lengvai ir efektyviai - turt ilikti ateities politikos variklis. Vienodos galimybs turi bti teikiamos visoms
Vieningos Rinkos silomoms laisvms: laisvo preki, asmen, paslaug, kapitalo kartu su sisteigimo laisve
judjimo realizacijai. Tik tokiu atveju lemiami tarpusavio ryio, numanomumo (predictability) ir operacij
atlikimo paprastumo tikslai gali bti pasiekti.

Bet koks reguliavimas turi atsivelgti verslo realyb: bet kokioje elektronins komercijos
operacijoje prekybininkas turi steigti versl, pateikti produktus ar paslaugas, juos parduoti, pristatyti ir
finansuoti. Tai dalis normalaus prekybinio proceso - komercin grandin. Daugeliu atveju statymleidyst nebus
btinas reikmuo aktualiom ar potencialiom problemoms. Ten kur jos reiks, privalu siekti palengvinti visas

20
Directive 95/46 [1995] O.J. L281/31, on the protection of individuals with regards to the processing of
personal data and the free movement of such data.
21
Directive 96/9 [1996] O.J. L77/20 on the legal protection of databases.
22
Directive 97/7 on the protection of consumers in respect of distance contracts (to be published in the Official
Journal).
23
Proposal for a European Parliament and Council Directive amending Directive 89/552 on the co-ordination of
certain provisions laid down by law, regulation or administrative action in Member States concerning the pursuit
of television broadcasting activities. COM (95) 86 Final of May 31, [1995] O.J. C185/4.
24
Commission Green Paper Legal Protection of Encrypted Services in the Internet market, COM (96) 76 final,
March 6, 1996.
25
Communication from the Commission Follow-Up to the Green Paper on Copyright and related Rights in the
Information Society, COM (96) 568 final, November 20, 1996.
26
Questionnaire on Industrial Property Rights in the Information Society. Version 5.0, September 1996, DG
XV/E/3.
27
Green Paper on Commercial Communications in the Internal Market, COM (96) 192 final, May 8, 1996
28
Green Paper on Public Procurement in the E.U.: exploring the way forward, COM (96) 583 final, November
27, 1996.
29
Green Paper on the Protection of Minors and Human Dignity in Audiovisual and Information Services,
COM (96) 483 final, October 16, 1996. Para. 38.
komercins grandins operacijas, nes palengvinimas tik vienoje grandins dalyje, neatsivelgiant kitas,
problemos i esms neisprs.

Bet koks reguliavimas privalo atitikti bendr interes tikslus efektyviai ir veiksmingai: Vieninga
elektronins komercijos Rinka nesivystys be efektyvios garantijos pripaintiems bendr interes tikslams,
tokiems kaip: privatumas ar vartotoj apsauga; ir kitiems vieiesiems interesams, tokiems kaip - platus
prieinamumas prie tinkl (kompiuterini). Be tokios apsaugos egzistuoja reali grsm, kad nacionalins
reguliacins ribos liks tokioje padty, kokios nori kiekviena Valstyb Nar (atskirai, individualiai), siekdama
apsaugoti teist savo piliei susirpinim.
30

Remiantis iais keturiais principais, Komisija tobulins atitinkam reguliacin atsak ten, kur to reikia.
Komisija konstatuoja, kad: tam, kad utikrinti, jog elektronin komercija laisvai veikt tarp nacionalini sien,
reikia, kad kiekviename verslo ingsnyje bt pasiekta teisini rezultat.
31
Apie tai, kad Komisija numato
sureguliuoti kiekvien elektronins komercijos aspekt byloja tai, jog (ios Iniciatyvos sekcijos dalies antrats
teigimu) reguliavimas isipls ir apims: Nuo verslo krimo Iki elektronins komercijos veikl nustatymo bei
pltojimo Nuo deryb ir sutarties sudarymo Iki elektronini mokjim bei j patvirtinim. Ar toks ilgas
reguliavimo sraas pasieks tiksl, tobulinant rezonuojani europietikj elektronins komercijos rink,
parodys ateitis. Komisija taip pat ts prast horizontali politik skirt tokiems veiksniams kaip: duomen
apsaugos bei privatumo tvirtinimas, tinkamas intelektualins nuosavybs teisi apsaugos tvirtinimas ir
slyginio prijimo prie j paslaug teikimas, taip pat varios ir neutralios mokesi aplinkos utikrinimas.
Jau nuo to meto, kai Internetas tapo globaliu tinklu, neivengiamai reguliacija turi bti koordinuojama
(ma maiausiai) globaliu pagrindu. Komisija tikisi, kad bus sudaryti nuosekls globals reguliaciniai
rmai. Ji pastebi, kad tokie tarptautiniai susitarimai kaip: WTO/GATS (Generalinis sutarimas dl prekybos ir
tarif) ir WIPO (Pasaulin intelektualins nuosavybs organizacija) gali bti pritaikyti ir elektroninje
komercijoje. iuo metu daugumai europiei yra sunku suvokti ir priimti tai, kad dauguma j gyvenimo
klausim reguliuojami Europiniu lygiu. Juo labiau ateityje jiems gali bti dar sunkiau suvokti tai, kad j
gyvenimai bus siejami su globaliniu lygiu. Komisija vlgi pastebi, kad jau dabar eilje vairi tarptautini
forum metu, toki kaip: WIPO, WTO, OECD (Ekonominio Bendradarbiavimo ir Pltros Organizacija),
Pasaulio Muitins Organizacija, UNCTAD (JT prekybos ir pltros konferencija), UNCITRAL (JT Tarptautins
prekybos teiss komisija), Eksporto Kredit Susitarimas, ir Europos Taryba (Council of Europe) buvo priimta
svarbi sprendim
32
. iuo tikslu Europos Sjunga ir Jungtins Valstijos sudar bendr susitarim dl
elektronins komercijos.

Bendras Europos Sjungos ir JAV Susitarimas Dl Elektronins Komercijos

is susitarimas buvo sudarytas 1997-j gruodio 5 dien. Tai patvirtino globalias statym leidybos
elektronins komercijos srityje realybes ir kaip alys susitar paraginti atvir dialog tarp vyriausybi ir viso
privataus pasaulio sektoriaus tam, kad sukurti i anksto suprantam teisin ir komercin aplink verslo elgsenai
Internete, taip pat alys pripaino, kad elektronin komercija pareikalaus nuoseklaus, koordinuoto suartjimo
tarptautiniu mastu. alys susitar:

dirbti ties globalios prekyviets tobulinimu, kur konkurencija ir vartotoj pasirinkimas lemia
ekonomin aktyvum, besiremiant iomis gairmis:
i. Dl to, kad i esms globalios elektronins komercijos pltra bus skatinama rinkos, o privati
iniciatyva bus jos varomoji jga. tai reikt traukti ir turto saugotoj interesus, ypa vartotoj, bibliotekas,
mokyklas ir kitas viesias institucijas, taip pat bus reikalinga pateikti kuo daugiau galimybi naudoti naujas
technologijas.
ii. Dl to, kad vyriausybs vaidmuo bus numatyti skaidri, nuosekli ir i anksto suprantam teisin
baz (framework) tam, kad bt galima sukurti konkurencij skatinani aplink, kurioje elektronin komercija
galt klestti ir tvirtinti atitinkam toki viej interes tiksl kaip: privatumas, intelektins nuosavybs
teiss, sukiavim prevencija, vartotoj apsauga bei vieasis saugumas, apsaug.
iii. Dl to, kad pramons savireguliacija yra labai svarbus veiksnys. alia vyriausybs tvirtintos
statymins bazs (framework) viej interes tikslai gali, kaip prasta, bti aptarnauti tarptautiniu ar
abipusiai suderint elgesio kodeks, kontrakt modeli, gairi ir t.t. ir pan. pagalba, dl kuri susitar pramons
sektorius ir kitos privaios staigos ar organizacijos.

30
Para. 39.
31
ibid.
32
Para. 60.
iv. Dl to, kad bereikalingai egzistuojantys teisiniai ir reguliaciniai barjerai turt bti eliminuoti, o
nauj atsiradimo ivengta. Tuomet, kai manoma, kad statymleidysts veikla yra reikalinga, jos tikslas neturt
bti, kad naud ar nenaud i to gaut tik elektronin komercija lyginant su kitomis komercijos formomis.
v. Dl to, kad mokesiai skiriami elektroninei komercijai turt bti aiks, nuosekls (pastovs),
nepriklausomi (neutrals) ir nediskriminuojantys.
vi. Dl to, kad labai svarbu yra padidinti piliei bei SVV suvokim ir pasitikjim apie tai, kas yra
elektronin komercija, padti jiems tobulinant savo gdius ir kompiuterini tinkl ratingum.
vii. Dl to, kad vidinis operatyvumas, inovatyvumas ir konkurencija yra labai svarbs veiksniai
takojantys globali rink, ir tai, kad ms kontekste, savanoriki, bendru sutarimu priimti standartai (labiau
tarptautiniu lygiu) gali suvaidinti labai svarbi rol.

Tik ateitis parodys kaip Europos Sjunga sugebs suderinti savo ambicijas visapusikai sureguliuojant
elektronin Komercij taip, kaip tai numatyta Europos Iniciatyvoje su visais jos sipareigojimais, tokiais kaip:
i esms globalios elektronins komercijos pltra bus skatinama rinkos, o privati iniciatyva bus jos varomoji
jga. Susitarime esti ir daugiau specifini sipareigojim, toki kaip:

i. Kuo greiiau, tuo geriau turt bti globaliai suvokiama tai, kad, kuomet yra vykdomas grybi
usakymas elektroniniu bdu, o pristatymas fiziniu - nebus taikoma joki papildom importo mokesi,
susijusi su elektronini priemoni naudojimu; visais kitais atvejais susijusiais su elektronine komercija,
mokesi netaikymas importui turt ilikti.

ii. Iki 1998-j sausio 1 dienos turt bti efektyviai gyvendintas sipareigojim skirt pagrindinms
telekomunikacij paslaugoms paketas, kuris apima sipareigojim grafik prijungt ir prie WTO/GATS
Generalinis sutarimas dl prekybos ir tarif, ir antros fazs ubaigim - Susitarimas dl Informacini
Technologij Produkt 1998-j vasar.

iii. Kuo greiiau, tuo geriau ratifikuoti ir gyvendinti WIPO Autorini Teisi Sutart ir WIPO Atlikj ir
Fonogram Sutart.

iv. Utikrinti efektyvi privatumo apsaug, atsivelgiant galim asmenini duomen perdavim
(perdirbim) globaliuose informaciniuose tinkluose.

v. Sukrimas globalios rink orientuotos registracijos, Interneto vard valdos (domain) paskirstymo ir
valdymo sistemos, kuri pilnai atspindt geografikai ir funkcionaliai vairialyp Interneto prigimt.

Daug anksiau ivardint sipareigojim, jau j krimo metu, rod es sunkiai ipildomi. Duomen
Apsaugos Direktyvos gyvendinimas gasdina tuo, jog gali bti sukurtas didelis plyys tarp Europos ir
Amerikos.
33
Pateikta bendra vard valdos administravimo sistema, kuri rm Europos Sjunga ir WIPO,
Jungtini Valstij buvo atmesta, o naujos sistemos krimas klimpo derybose. Nepaisant Jungtini Valstij
gsdinim, kai kurios Europos valstybs, kaip antai, Airija jau gyvendina WIPO Autorini Teisi Sutart.
34

Ginai dl mokesi sistemos vis dar tsiasi, na o vienas i nesen pasiekim yra JAV 1998 priimtas Interneto
Atleidimo nuo Mokesi statymas (Internet Tax Freedom Act). alys taip pat susitar:

i. Aktyviai ir globaliai remti savireguliacini elgesio ir technologij kodeks vystym tam, kad
pasiekti vartotoj pasitikjim elektronine komercija, o atliekant tai, reikia traukti visus rinkos aidjus ir
tuos, kurie atstovauja vartotoj interesus.

ii. glaudaus bendradarbiavimo ir abipuss pagalbos gyvendinant efektyvi mokesi administravimo
sistem, bei kovos ir prevencijos, ivengiant neteist veik Internete.

iii. Dl elektronins komercijos, kuri gali bti vertinama kaip palengvinimas pramonei ir, kuri,
nuosekliai artja prie tarptautinio darbo svokos, gali suvaidinti svarbi ir teigiam rol.

iv. Glaudiai bendradarbiauti drauge apibrtose srityse, tokiose kaip: R&D bei elektronins komercijos
technologijos; lygiai kaip ir Europos Sjungos - Jungtini Valstij Mokslo ir Technologij Susitarimo rmuose,
taip pat ir kituose atitinkamuose, versl nukreiptuose, projektuose.

v. Tsti savarankik dvial diskusij ekspert lygiu, traukiant, kaip tinkama, abejas vyriausybes ir
privataus sektoriaus dalyvius jau ivardintomis temomis, bei kitomis: vyriausybiniai pirkimai; sutari teis ir

33
The Economist, January 8, 1999.
34
Kelleher, Irish Times, June 15, 1998.
reguliuojamos profesijos; atsakomyb; komercin komunikacija; elektroniniai atsiskaitymai; kodavimas;
elektroninis autentikas/skaitmeninis paraas; ir filtravimo bei reitingavimo (rating) technologijos.
vi. Glaudiai bendradarbiauti siekiant pagyvinti apsikeitim elektronins komercijos statistiniais
duomenimis.
35

Diskusijoje dl sustiprinto tarptautinio koordinavimo reikalingumo, Komisija ireik btinyb, kad
galiot kylanios globalios prekyviets tarptautiniai rmai (framework). Tai paskatino tarptautin chartij, kuri
bt:

- daugiaakis koordinavimo metodo supratimas, kuriuo siekiama paalinti trkumus
- globalioje elektroninje prekyvietje
- bti teisikai neprivaloma,
- pa(pripa)inti jau egzistuojani tarptautini organizacij atlikt darb
- skatinti (promote) privataus sektoriaus ir kit tinkam socialini grupi dalyvavim
- prisidti prie didesnio reguliacinio aikumo.
36

Bonos Konferencija

Bonos Konferencija Globals Informaciniai tinklai: gyvendinant Potencial buvo surengta 1998-j
liepos 6-8 dienomis. Jos metu atstovavusieji pramon ir vartotojus ministrai paskatino eils deklaracij
svarstym. domiausia iose deklaracijose yra, taip vadinama, Pramonin dalis, kurioje pateikiama vos keli
konkrets pasilymai, tokie kaip:Sutari teis turt bti atnaujinama tam, kad skatint elektronins
komercijos priimtinum ir utikrint, kad globaliniais pagrindais komercij elektroniniais tinklais bt galima
greitai palengvinti ir, kad Komisija ir Vyriausybs turt utikrinti savalaik ir efektyv statymleidysts
gyvendinim. Ministr deklaracija baigiasi uklausa Informacins visuomens dien Europiniu lygmeniu,
tuo tarpu vartotojai savo deklaracij pradeda siekiu moni poreikius ikelti pirm viet.

Susiliejani Technologij alioji Knyga (The Green Paper on Convergent Technologies)

Labiausiai pastebimas Interneto bruo yra tas, kad, ma maiausiai, i teisins perspektyvos aiku,
kad nra jokios institucijos, kuriai bt suteiktos teiss j reguliuoti. Taip atsitiko todl, kad Internetas buvo
sukurtas, o vliau evoliucionavo i karins sistemos ARPANET, kuri, velniai tariant, buvo sukurta pasiprieinti
atominiam karui. Pirmaisiais savo gyvavimo metais Internetas, i esms, buvo skirtas akademiniam tinklui, kuris
buvo takojamas konvencijos ir visuomens spaudimo. Kaip prasta, kai Internetas isiplt ir buvo atrastas jo
komercinis potencialas, buvo pagalvota ir apie tai, jog Internetas gaus tik naudos, jei turs vien centrin
reguliacin institucij (organ). Susiliejani technologij alioji knyga, media ir informacini technologij
sektorius ir jo reguliacijos reikm, skirta besiformuojanios informacins visuomens labui,
37
buvo pristatyta
1997-j gruodio 3 dien. i alioji Knyga nepateikia apibdinanios definicijos apie tai, kas yra is,
vadinamasisi, susiliejimas, joje teigiama, kad:

skaitmenins technologijos jau leidia tradicinms ir naujoms komunikacijos paslaugoms - tiek
balsinms, duomen, garso ir vaizdo bti perduotoms per daugel skirting kompiuterini tinkl Jau
perduodam nauj produkt ir paslaug pavyzdiai apima:

- Nam bankininkyst ir pirkim Internetu esant namuose (Home banking and home shoping),
- Balso perdavim Internetu (Voice over the Internet),
- E-pat, duomen bei www pasiekim mobiliuoju tinklu, taip pat bevieli sait (wireless links)
panaudojim namuose bei verslovse tam, kad prisijungti prie fiksuoto ryio tinkl,
- Duomen paslaugos per skaitmenines transliavimo platformas,

35
Galiausiai susitarimas alis pareigoja:
Ten, kur btina pasiekti iuos tikslus, mes tsime savo diskusij siekdami konsensuso tinkama
daugiaale forma (fora), kuri galt apimti, pavyzdiui, WTO, OECD, WIPO ir UNCITRAL. Mes stipriai
remiame nuosekl darb vykdom tarp Europos Sjungos ir Jungtini Valstij - Informacins Visuomens
Dialogas (Information Society Dialogue), Trans-Atlantinis Verslo Dialogas (Trans-Atlantic Business Dialogue)
ir Europos Sjungos-JAV Bendra Studija (Joint Study).
Taip pat r. 5 Sk., kuriame apraoma diskusija dl pagrindini domen vard.
36
COM (98) 50.
37
European Commission, Brussels, December 3, 1997.
- On-line paslaugas, sujungtas (susietas) su televizinmis via sistemomis, pvz. - Web-TV, taip pat
online paslaug perdavimas, pateikimas via skaitmeniniais satelitais ir kabeliniais modemais,
- Naujien, sporto, koncert ir kit audiovizualini paslaug webcasting.

Komisija mato, kad skirtumas arba atskyrimas tarp skirting platform, toki kaip: Internetas, mobilusis
ryys ar kabelin televizija, i esms nyksta. Komisija taip pat mato poreik reguliuoti i naujai
besiformuojani aplink, ir teigia: Gauti reguliacini rm (framework) teis yra lemiamos svarbos objektas.
alioji knyga pateikia penkis ateities politikos reguliacinius principus, skirtus susiliejimo sektoriui, tai:

1. Reguliacija turt bti skiriama tik tiems objektams, kurie yra aikiai ir grietai apibrti.
Suteikdama greit, dinamikum bei jg inovatyvumo sektoriui, kur takoja konvergencija, vieoji valdia turi
ivengti auganios vir/per-reguliacijos, arba tiesiog iplsti jau iandien egzistuojanias taisykles
telekomunikacij ar media srityje sritis ar veiklas, kuri didioji dalis iandien nereguliuojamos. Bet kokios
taisykls turt bti proporcingai taikomos aikiai nubrtiems tikslams.

2. Ateities reguliacija turt atsivelgti vartotoj poreikius. Bet kuri reguliacini rm
(framework) kertinis prioritetas trt bti siekis atitikti vartotoj poreikius, pateikiant jiems didesnio
pasirinkimo slygas, gerinant paslaug lyg, ir pateikiant maesnes kainas, kol galiausiai bus utikrintos
vartotoj teiss bei pagrindiniai vieieji interesai. Toks siekis visikai atitinka platesns politikos tikslus, kuri
pripasta, kad daugumoje sektori yra atliekama didiul rol, neant informacin visuomen piliei
kasdienybe.

3. Priimant prieiros sprendimus reikia vadovautis skaidraus ir nuspjamo plano poreikiu.
Reguliatoriai turt siekti tvirtinti skaidr ir nuspjam plan, rm (framework), kurio ribose verslas galt
investuoti. Ten, kur sprendimus galt priimti rinkos aidjai, turi bti aikiai apibrta. Situacijas, kuomet ivis
neaiku ar naujos veiklos turt, arba kaip turt bti reguliuojamos, reikt iaikinti. Tai nereikia, kad is
planas (framework) negals vystytis, tai turi vykti neatsivelgiant iankstinius kriterijus ir lanksiai, kiek tai
manoma, atsakyti greitai besivystanios rinkos pasikeitimus.

4. Visiko dalyvavimo utikrinimas konverguotoje aplinkoje (converged environment). Remiantis
jau egzistuojani, universali telekomunikacini paslaug koncepcijomis, taip pat kaip ir viej paslaug
misija transliavime, vieoji valdia turt siekti utikrinti, kad kiekvienas turt galimyb dalyvauti
Informacinje Visuomenje. Konvergencija, iame kontekste, galt pasilyti naujas dalyvavimo galimybes.

5. Nepriklausomi ir efektyvs reguliatoriai bus vieningi (centriniai) visai susiliejaniai viename
take aplinkai (converging environment). Kol pagrindin kryptis yra velnesn reguliacija, konvergencijos
padidinta konkurencija pabria nepriklausomo ir efektyvaus reguliatoriaus svarb. Reguliacin
nepriklausomyb yra ypa svarbi, kuomet alis akcij valdym patiki bet kuriam rinkos aidjui (where
the state retains a share-holding in any market player).

Europos Komisijos intencija reguliuoti Internet, kuri jau ireikta Europos Elektronins Komercijos
Iniciatyvoje, dar aikiau matoma ia. Viena i kritikos strli anksiau ivardintiems principams yra ta, kad jie
labiau tinka jau egzistuojantiems sektoriams, pavyzdiui, voice telephony, kuomet buvo tvirtinta egzistuojanios
alies monopolija. Antrasis principas tvirtina, kad Bet kuri reguliacini rm (framework) kertinis
prioritetas trt bti siekis atitikti vartotoj poreikius, pateikiant jiems didesnio pasirinkimo slygas, gerinant
paslaug lyg ir pateikiant maesnes kainas, taiau rinka jau naudoja iuos elementus ir ymiu greiiu. WWW
tik per kelis metus iaugo vidutiniok, kuris gali varytis su tokiais informacijos tiekjais kaip spauda ar
televizija. Tai buvo ymus augimas ir sunku sivaizduoti kaip reguliatorius galt adekvaiai tai reaguoti.
Jei Europa galvoja reguliuoti Internet, tai ji reguliavimo struktr turs ivystyti tiek, kad galt
gyvendinti savo nuostatas. Komisija pateikia tris nepriklausomas reguliavimo vystymo pasirinkimo bdus:

1. Grindiama jau esaniomis struktromis. Jis gali bti apibdinamas kaip labiausiai
konservatyvus sprendimo bdas, traukiantis maiausiai pakeitim. Ko gero jis bt artimiausias Jungtini
Valstij pasiektam, geram modeliui. Kalbant apie bd reikia pasakyti, kad jis palikt iandienin vertikal
reguliavimo model tok, koks jis yra. Komisija tvirtina, kad tai reikia, jog vairios taisykls bus pritaikomos
telekomunikacij bei audiovizualiniam/transliavimo sektoriui, o leidybos ir IT sektoriuje jos bus taikomo
maesne apimtim. Jau egzistuojantys reguliatoriai galt iplsti savo veiklos srit, iuo atveju nacionaliniu
lygmeniu tam, kad bt galima dirbti su naujom technologijom bei paslaugom. Kiekvienas atvejis turs bti
inagrintas atskirai, kad galima bt nusprsti, kaip tokia veikla bus reguliuojama, nors ji galt bti
koordinuojama Europiniu lygiu. Toks modelis sumains skubi pakeitim poreik ir tai leis sitvirtinti
investicijoms/kapitalui, bet visgi Komisija nerimauja, kad tai paliks anomalijas, kurios iandien atbaido
investicijas, nepaliestomis.

2. Igvildenti nauj, atskir reguliavimo model, skirt naujoms veikloms, kartu ilaikant
koegzistavim su telekomunikacij bei transliavimo taisyklmis. tai galt bti velgiama kaip galimyb -
hibrid, kurioje bt tiek 1-o, tiek 3-io bdo element. Remiantis iuo bdu, Valstybs Nars atpjaus naujas
paslaugas bei veiklas, kurios kertasi su tradicinmis sienomis/ribomis, ir suds jas vien aik taisykli rinkin,
jei toki taisykli i viso reiks. Komisijos tvirtinimu tai leis vystytis tokiam koordinuotam metodui kartu su
daugeliu didels reikms veikl, kurios charakterizuoja konverguojanios rinkos viet, ir, greta egzistuojani
telekomunikacij ir transliavimo reguliavimo modeli, sukurs nauj paslaug kategorij. Viso to rezultatas
galt bti atsiribojimas nuo technologij ar platformos principu pagrstos plataus spektro paslaug rinkos sien,
kol palaipsniui bus pritaikytos tradicins telekomunikacij ir transliavimo veiklos gairs (framework). Tokio
modelio nenaud Komisija mato tame, kad bus sunku nustatyti, kuri naujo paslaug pasaulio dal reikia
sureguliuoti taikant velnesn rim, o kas pasiliks tradicinio reguliavimo objektu.

3. Progresyviai vesti nauj reguliacin model, kuris apimt vis eil paslaug: egzistuojani ir
nauj. tai galima velgti kaip labiausiai radikal bd, kur Komisija apibria kaip labiausiai velgiant
ateit (the most far reaching). is modelis pareikalaut didesni ilaid ir esmini reform iandieninje
reguliacinje aplinkoje. Tai ne btinai tvirtins visikai nauj statym rinkin, bet veriau pritaikys jau
galiojanias gaires (frameworks) tam, kad bt galima skatinti (promote) lankstum. Tai bus taikoma visuose
sektoriuose ir tai reik, kad komunikacija turs bti apibrta labai plaiai. Komisija vangiai aikina, kaip bus
gyvendintas toks reguliavimas, taiau tai galt vesti link vieningo Europos super-reguliatoriaus sukrimo,
kuris galt kontroliuoti visus reguliacijos aspektus.

Ivados

Komisija pripasta, kad elektroninje komercijoje dominuoja Jungtins Valstijos. Pagrindinis Europos
prioritetas turi bti sukrimas tokios verslo aplinkos, kuri galt konkuruoti su Amerika tiek Interneto, tiek ir
elektronins komercijos srityse. Europietikasis i klod reguliavimas uims toki viet aplinkoje, kurioje
Europietikasis elektronins komercijos verslas neturi balso statym leidybos procese, nepaisant to, kad toks
verslas didia dalimi vis dar neegzistuoja. Todl yra pavojus , kad sivyraus per/vir-reguliacija, nes nra jokios
europietikos grups su aikiai ireiktu mandatu - prietarauti. Kituose skyriuose mes panagrinsime vairius
europins statymleidysts klausimus, kurie siejasi su elektronine komercija. Kai kuriais atvejais tokia
statymleidyst yra skiriama btent elektroninei komercijai, pavyzdiui, Skaitmeninio Parao Direktyva
(Directive on Digital Signatures), kitais atvejais statymleidyst skiriama tiek elektroninei komercijai, tiek
prastinei (conventional) komercijai, pavyzdiui, Direktyva dl Nesining Kontrakt Slyg (Directive on
Unfair Contract Terms).

Europos Komisijos E-iniciatyva ipranaavo tiek tiesiogins, tiek ir netiesiogins elektronins komercijos spari
pltr, skaitant elektroninio pato panaudojimo svarbos iaugim, on-line skaitmenini preki pristatym,
elektroninius mokjimus, vieuosius pirkimus ir pan.

Lisabonos Europos Taryba

2000 m. kovo 24 d. Lisabonos Europos Taryboje buvo patvirtinta taip vadinama revoliucin darbotvark (ang.
revolutionary agenda), kurios gyvendinimas Europos Sjungai padt pasivyti JAV naujosios globaliosios
ekonomikos kontekste. Mintoje darbotvarkje inter alia buvo patvirtinta, kad iki 2001 met bus priimti
atitinkami 1968 m. Briuselio ir 1980 m. Romos Konvencij pakeitimai, atsivelgiantys elektronins komercijos
ypatumus. Ne maiau svarbu tai, kad dar 1998 m. gruodio 3 d. Tarybos ir Komisijos patvirtintame veiksm
plane, skirtame laisvs, saugumo ir teisingumo utikrinimui, buvo numatyta, kad prajus ne daugiau kaip
dvejiems metams nuo 1997 m. Amsterdamo sutarties sigaliojimo, turi bti pradti Romos Konvencijos
pakeitimo ir papildymo darbai
38
. Poslinkis skaitmenin, iniomis paremt ekonomik, prisodrint nauj
produkt, bus galingas visos EB vidaus rinkos funkcionavimo, efektyvios konkurencijos variklis. Kitos
deimtmeio udavinys tapti konkurencingiausia iniomis paremta ekonomika pasaulyje, kuri galint pastov
ekonomin augim, daugiau darbo viet ir didesn socialin sanglaud
39
. io tikslo pasiekimui buvo sukurta toli
numatanti strategija, taip pat apimant ir nuoseklaus bei sistemingo EK teisinio rmo sukrim. Europos taryba
patvirtino, kad Europai siekiant jos pilno e-potencialumo, yra reikalingos EK taisykls, kurios bt
prognozuojamos, ir kurios utikrint verslinink ir vartotoj pasitikjim. Europos taryba paragino kuo greiiau
priimti teiss aktus, skirtus informacins visuomens paslaug teikimui EB vidaus bendrojoje rinkoje.

38
Daugiau r. Hearing on Electronic Commerce: Jurisdiction and Applicable Law // Position Papers submitted to the European Commission;
http://www.europa.eu.int/comm/scic/conferences/pp1104/contributions.pdf.
39
Lisbon European Council. Presidency Conclusions. March 23-24 (Council 2000).

Itin svarbu tai, kad ES e-komercijos reguliavimo tikslai ir principai yra pagrsti ne sureguliavimo btinybe, o (a)
teisinio utikrintumo ir aikumo sukrimas ir (b) teisini barjer paalinimas. Kitaip tariant, ES pozicija EK
atvilgiu yra ne reguliacin, o turinti tiksl sukurti ir diegti teisinius rmus, tinkamus tiek EB, tiek ir atskir VN
lygiu.

Taigi, ES E-komercijos poiris (tvirtintas E-iniciatyvoje) yra tas, kad:

(a) elektronins komercijos reguliavimas turi bti lengvas ir lankstus;
(b) grietai apribotas tuo, kas yra btina ir neivengiama;
(c) turi bti atsivelgta subsidiarumo princip;
(d) turi bti garantuojama viej interes apsauga;
(e) turi bti suteikta pakankama iniciatyvos laisv rinkos dalyviams.

ES teiss aktai elektronins komercijos srityje

Vis pirma, akivaizdu, kad anksiau mintieji ES teiss aktai asmens duomen apsaugos srityje yra pilna
apimtimi taikomi ir elektronins komercijos aplinkai.

Paymtina, kad 1994 m. ES Komisijos Rekomendacija yra priimtas taip vadinamasis Europos Pavyzdinis EDI
Susitarimas - 94/820/EC: Commission Recommendation of 19 October 1994 relating to the legal aspects of
electronic data interchange (Text with EEA relevance)

ia prasme pamintina ES Direktyva dl Reguliavimo Skaidrumo (Directive 98/48/EC).

Taip pat elektronini tinkl ir komunikacij prasme svarbi ES Direktyva dl slyginio prijimo paslaug
(Directive 98/84/EC).

iuo metu jau priimta ES Direktyva dl elektroninio parao.

Tiesa, revolutionary agenda ES jau iki 2001 m. buvo pasiryusi parengti iuos teiss aktus, susijusius su EK:
- D dl skaitmenini autorini teisi
40
;
- D dl e-pinig (Directive on E-Money) jau yra priimta 2001 m. baland;
- D dl nuotolinio finansini paslaug pirkimo-pardavimo (Draft Directive on Distance Selling of
Financial Servives);
- 1968 m. Briuselio ir 1980 m. Romos konvencij pakeitimai, susij su on-line pirkimu-pardavimu;
iuo metu jau yra priimtas Reglamentas dl Briuselio Konvencijos; priimta Briuselio konvencija su
pataisymais, inkorporuojaniais EK kontekst; svarbu tai, kad i konvencija priimta reglamento
forma. Analogikas likimas laukia ir Romos Konvencijos. (Council Regulation No. 44/2001 of 22
December 2000 on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgements in civil and
commercial matters, OJ L 12/1/2001.)

- Susitarimas dl ADR, siekiant paskatinti vartotoj pasitikjim EK.

40
European Parliament and Council Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright
and related rights in the Information Society, (OJ L 167, 22/06/2001, p. 0010-0019).

ES Elektronins komercijos direktyva

Vis dlto, centrin viet EB EK sureguliavime uima rmin - 2000 m. birelio 8 d. EP ir ES Tarybos Direktyva
Nr. 2000/31/EC Dl tam tikr informacins visuomens paslaug teisini aspekt, konkreiai imant EK (toliau
Elektronins Komercijos Direktyva).

Pirmas jos projektas buvo parengtas (ES Komisija pasilym pareng 1998 m. vasar) jau 1998 m.
41
is
Komisijos pasilymas buvo natrali paios Komisijos veiksm plano, tvirtinto tiek mintoje E-iniciatyvoje,
pratsa. Kaip inia, is nuoseklumas nebuvo pamintas ir vliau priimant revoliucin darbotvark. Pagrindin jo
idja panaikinti visus apribojimus, klitis, egzistuojanias ar sukuriamas laisvam preki ir paslaug judjimui
EB vidaus rinkoje naujj technologij kontekste. Pasilymo preambul aikiai nurodo, kad EB lygiu nra
vieniningo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo rmo, pagrindo. Taigi, jau pirminis pasilymas buvo pagrstas
tarpusavio pripainimo, valstybs kilms principais. Jis taip pat patvirtino, kad btina papildoma tam tikr
egzistuojani EB teiss norm harmonizacija.

Pasilymas buvo nukreiptas penkias esmines sritis:
(a) ukirsti keli VN taikyti j nacionalinius statymus, reguliuojanius e-komercij, tokiu bdu
diskriminuojant paslaugas, teikiamas i kitos EB valstybs, tokiu bdu ivengiant bendrosios rinkos
fragmentacijos;
(b) nustatyti informacinius reikalavimus on-line paslaug teikjams ir slygas, susijusias su komerciniais
praneimais;
(c) apibrti tam tikras on-line kontrakt sudarymo slygas;
(d) nustatyti tarpinink, atliekani informacijos perdavim, saugojim ir pan., atsakomyb;
(e) tvirtinti teisi gynybos priemones ir j realizavimo mechanizmus bei bendradarbiavim tarp valstybi.

Kartu pamus, ios harmonizavimo priemons turjo tiksl paalinti visas teisines klitis, kylanias i
skirting VN nacionalinio reglamentavimo, ir santykyje su acquis, garantuoti laisv IVP judjim EB
bendrosios rinkos rmuose.

Pirmojo skaitymo metu (1999 m. gegus 6 d.) Europos parlamentas prim komisijos pasilym ir pasil kai
kurias savo pataisas, kurios beveik iimtinai buvo susijusios su techninio pobdio klausimais. domu tai, kad
aktyvaus lobizmo rezultate parlamentas sutiko su pataisomis, nustataniomis ISP atsakomyb u IP teisi
paeidimus. Pakeist pasilym komisija prim 1999 m. kov. domu tai, kad tuo metu Taryboje pirmininkavo
Suomija. Beje, beveik visas parlamento pataisas Komisija atmet. Bendrj pozicij Parlamentas patvirtino 2000
m.

Galutinis variantas Direktyva 2000/31/EC of the European Parliament and of the Council of 8 June 2000 on
certain legal aspects of information society services, in particular electronic commerce, in the Internal Market
('Directive on electronic commerce')

Tikslai ir udaviniai.

Ji priimta siekiant suartinti VN ir tautas, utikrinti ekonomin ir socialin progres (bendri tikslai). Informacins
visuomens
42
paslaug (IVP) vystymasis yra esminis, siekiant panaikinti barjerus tarp Europos taut; EK pltot
suteikia didiules darbinimo galimybes, stimuliuos ekonomin pltr ir investicijas inovacijas, utikrinant
kiekvieno prijim prie INT taipogi bus padidintas ES industrijos konkurencingumas; siekiama aukto EB
teisins integracijos lygio, paalinant barjerus teikiant IVP. anginse citatose pabriama, kad daugyb klii
EK pltotei sukelia teisinis neaikumas dl taikytinos teiss, todl ios klitis gali bti lengvai paalinamos
Europos teisingumo teismo formuojama praktika; taipogi egzistuoja teisinis neaikumas dl to, kiek VN gali
kontroliuoti paslaugas, kylanias i kitos VN. anginse citatose nurodoma, kad siekiant utikrinti teisin
aikum ir vartotoj pasitikjim, i Direktyva turi nustatyti aik ir bendr rm, padengiant tam tikrus
svarbiausius EK teisinius aspektus. ios Direktyvos udavinys sukurti teisin baz, siekiant utikrinti IVP

41
COM (1998) 586 final (1999).
42
2001 08 10 LR Vyriausybs nutarimu Nr. 984 patvirtintame Lietuvos informacins visuomens pltros
strateginiame plane informacin visuomen apibreiama kaip atvira, isilavinusi, nuolat besimokanti ir iniomis
savo veikl grindianti visuomen, kurios nariai paprasti LR gyventojai ir vis lygi vadovai gali, moka ir
savo veikloje efektyviai taiko iuolaikines informacini technologij priemones, naudotis savo alies ir viso
pasaulio kompiuterzuotais informacijos itekliais.
laisv judjim tarp VN, taiau neharmonizuoti BT. Pripastama, kad IVP laisvas judjimas gali bti
suvokiamas kaip specifinis bendresnio principo iraikos laisvs (ETK 10 str.) pasireikimas, taiau ia
Direktyva nra siekiama paveikti VN nacionalini teiss norm dl mogaus saviraikos laisvs. Nustatoma, kad
Direktyva netakos ES nustatyto aukto visuomens sveikatos ir vartotoj interes apsaugos lygmens. Direktyva
papildo anksiau vartotoj interes apsaugos srityje priimtas direktyvas, o konkreiai imant j tvirtintus
informacijos reikalavimus. i Direktyva nereguliuoja mokestini klausim, susijusi su EK; taipogi nelieia ES
Direktyva asmens duomen apsaugos srityje pastarosios ES Direktyvos yra pilnai taikytinos IVP atvilgiu.
Taipogi nurodom, kad i Direktyva negali ukirsti kelio anonimini tinkl (pvz., INT) naudojimui.

Taikymo apimtis.

Esminis udavinys - laisvo IVP judjimo tarp VN utikrinimas. Ji suderina nacionalinius teiss aktus dl IVP
teikimo, IVP teikj steigimo, komercini komunikacij, ELK, tarpinink atsakomybs, elgesio kodekso, ADR,
bendradarbiavimo tarp VN. iuo poiriu ji papildo EB teis. Ji nenustato papildom taisykli dl TPT,
nereguliuoja jurisdikcij kolizijos. Ji netaikoma:

(a) mokesi klausimams;
(b) asmens duomen apsaugai ir privatumui;
(c) konkurencijos teisei;
(d) notar ir kit reguliuojam laisvj profesij (advokat ir pan.) veiklai;
(e) klient atstovavimui ir gynimui teisme;
(f) loimams, kai loiama i pinig, skaitant loterijas ir beting.

Apibrimai

IVP paslaugos, kuri esm produkt, informacijos, duomen ir pan. teikimas, pardavimas tiesiogiai gavjui.
IVP svokos ir termino genez ES Direktyva 98/48 (sutrumpintai techninio reguliavimo ir standart
skaidrumo Direktyva)
43
. Pastarojoje pateikiami tokie trys esminiai IVP elementai, kriterijai: (a) teikiamos per
atstum; is kriterijus turt reikti, kad paslaugos teikiamos alims nedalyvaujant, nesant viena kitos
akivaizdoje; (b) elektroninmis priemonmis reikia tai, kad paslauga teikiama, siuniama ir pan., bei
gaunama, priimama elektronini priemoni, rengini, skirt duomen saugojimui, kaupimui ir bet kokiam
tvarkymui, pagalba; tokia paslauga turi bti perduodama laidais, optinmis priemonmis, ar bet kokiomis
kitomis analogikomis priemonmis; (c) individualiu usakymu, pageidavimu paslauga yra teikiama
perduodant duomenis individualiu gavjo usakymu. Taip pat pastebtina, kad radijo ir televizijos program
transliavimas aikiai nepatenka IVP svokos sfer. Demarkacin atskyrimo linija yra konkreios paslaugos
individuali/vieoji prigimtis. Vis dlto, toks atskyrimas nra akivaizdus. Kita vertus, nra aiku, ar IVP srit
patenka tik pati tam tikros informacijos perdavimo paslauga, ar ir pati informacija kaip tokia, per se. Nes pvz.,
skaitmenini produkt (toki kaip programin ranga ir pan.) atvilgiu nra aiku, koks reimas turt bti
taikomas. Manytina, skaitmeniniai produktai, kuri esm sudaro preks savybs, neturt bti laikomi IVP.

Analogika IVP svoka pasitelkiama ir Direktyvoje 98/84 dl teisins paslaug, pagrst ar susidedani i
slyginio prijimo (ang. conditional access), apsaugos.

Direktyva nedviprasmikai tvirtina, jog IVP neapima televizijos, radijo ir pan. transliacij, nes jos nra
teikiamos gavjo usakymu, jam ir tik jam individualiai, tiesiogiai ir pan. (tai yra, neatitinka kit aukiau
nurodyt slyg ir kriterij). I esms, IVP tai kompiuteri tinklais pagal individual usakym teikiamos
paslaugos, naudojant informacines technologijas (skaitant ir Wireless Application Protocol (WAP)
technologijas) bei priemones duomenims apdoroti, saugoti tvarkyti ir pan. Kaip tampa aiku i Direktyvos
preambuls 18 citatos, IVP ketinta suteikti kuo platesn apibrim apimant visas ir bet kokias on-line veiklas.
Jos apima preki pardavim, informacijos suteikim, komercinius praneimus, vairios programins rangos
pardavim, video on-demand, komercini praneim perdavim elektroniniu patu ir pan. Direktyva toliau
ivardina vairias paslaug ris, kurios aikiai nepatenka IVP svok: elektroninio pato panaudojimas
individualioms komunikacijoms (savo asmeniniams, eimyniniams ir pan. tikslams), netgi jeigu jos taikomos
elektronini sandori sudarymui; santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo; veikla, kuri tiesiogiai dl savo
prigimties negali bti teikiamos per atstum, tokios kaip kompanijos audito atlikimas, sveikatos prieira ir pan.

43
Directive Laying down the procedure for the provision of information in the field of technical standards and
rfegulation.
Identikas IVP apibrimas pateikiamas ir Europos tarybos konvencijos dl informacijos ir teisinio
bendradarbiavimo dl IVP projekte
44
. iame projekte netgi atsisakoma poymio, kuris EB rmuose vaidina
svarb vaidmen, jog paslauga bt teikiama u tam tikr atlyginim arba atlygintinai.

domu tai, kad Europos Tarybos tarpvalstybins televizijos konvencija, priimta 1989 metais, naudoja plat
termin new media services, kuris bendrja prasme laikytinas IVP termino sinonimas.

Adresatas (arba gavjas) elektronins prekybos dalyvis, kuris sudarytojo vardijamas kaip numatomas
elektroninio duomen praneimo gavjas.

Elektroninis duomen praneimas (komunikavimas, perdavimas) sutvarkyta enkl seka, skirta perduoti
informacijai, naudojant informacines technologijas.

Elektronini duomen vientisumas duomen kokyb, iliekanti tol, kol nevyksta atsitiktinis arba
smoningas duomen pakeitimas, praradimas, sunaikinimas.

steigtas IVP teikjas IVP teikjas, kuris usiima komercine veikla per nuolatin buvein/viet, steigt
neribotam laikui. Technini priemoni ir rengini buvimas dar nereikia sisteigimo.

Komercinis komunikavimas bet kokia komunikavimo forma, skirta skatinti, tiesiogiai ar netiesiogiai, prekes,
paslaugas ar kompanijos, asmens imid, kuri/is usiima kine-komercine veikla arba jis yra reguliuojamos
profesijos atstovas. KK nra laikoma:
a) I, galinanti tiesiogin prijim prie kompanijos, asmens veiklos (konkreiai imant DN, EM adresas);
b) Komunikacija, susijusi su prekmis, paslaugomis ar kompanijos, asmens imidu, surinkta, sukompiliuota
nepriklausoma forma, ypatingai, kai tai atlikta neatlygintinai.

Koordinuota sritis VN nustatyti reikalavimai IVP teikj ar pai IVP atvilgiu, neatsivelgiant tai, ar jie
bendro pobdio, ar specials. i svoka yra esmin visos Direktyvos sistemos prasme. Ji tvirtina teisinius
reikalavimus, taikomus IVP teikjams. Teisingiau, ji apibria toki reikalavim taikymo ribas. i sritis apima
reikalavimus:
(a) dl sisteigimo, usimimo IVP teikimu kvalifikacija, notifikacija, registracija;
(b) dl IVP teikimo veiklos vykdymo IVP teikjo elgesys, paslaug turinys, kokyb, reklamavimas,
paslaug teikjo atsakomyb.
.
Koordinuota sritis neapima:
a) reikalavim, taikom prekms kaip tokioms;
b) reikalavim, taikom preki pristatymui;
c) reikalavim, taikom paslaugoms, kurios nra teikiamos elektroninmis priemonmis.

Koordinuota sritimi (iuo terminu) siekiama utikrinti teisin aikum dl VN sipareigojim EB bendrosios
rinkos atvilgiu (3 straipsnis). VN turi aikiai inoti nacionalini nuostat, kurias btina suderinti su EB
reikalavimais, apimt.

Pirminiame Komisijos pasilyme buvo siloma ivardinti tik ribot srit, kuriai taikytina Direktyva, taiau tai
gali takoti teiss sprag atsiradim, nes VN galt teisinti apribojimus, specialiai neaptartus paioje
Direktyvoje.

Nediskriminacinio reimo tvirtinimas

Bendra taisykle VN privalo garantuoti, kad IVP teikjas, steigtas jos teritorijoje, laikytsi nacionalini
reikalavim, patenkani KS. Tokiu bdu tvirtinamas kilms valstybs (country of origin) principas.

VN negali dl prieasi, patenkani KS, apriboti IVP i kitos VN teikimo laisv. ios nuostatos galim
nesilaikyti tik jeigu tai btina visuomens saugumo, kriminalini nusikaltim ukardymui,tyrimui, visuomens
sveikatos, nacionalinio saugumo, vieosios tvarkos ir pan. tikslams. Nustatoma, kad gali bti apribota tik
konkreti IVP, ir tik tuomet, jei ji sukelia rimt grsm aukiau nurodytiems valstybiniams interesams, ir toks
apribojimas turi bti proporcionalus siekiamam tikslui. Prie imantis toki priemoni, VN paprao, kad kita VN
(i kurios kyla IVP), imtsi tam tikr priemoni. Jeigu nesiima, arba jos neadekvaios, tokia VN pranea ES K,
IVP VN ir imasi priemoni, apribojani IVP srautus.

44
Tekst galima rasti adresu http://stars.coe.fr/doc/doc01/EDOC8982.htm.

Principai.

sisteigimas ir informacijos reikalavimai.

Principas, paalinantis iankstinio leidimo privalomum (4 str.).

mimas teikti IVP ir IVP teikimo vykdymas negali bti apsprstas iankstini leidim ar formalum
patenkinimo. Be abejo, i nuostata netaikoma telekomunikacij ir kitos licencijuojamos veiklos atvilgiu.

Bendra I, kuri privalo bti pateikta (5 str.)

IVP privalo pateikti lengvai, tiesiogiai ir nuolatos vartotojams ir kitiems I gavjams (IG) prieinam minimali I:

IVP T vardas, pavadinimas;
Geografin IVP T steigimo vieta;
IVP T detals, skaitant jo EM adres, kuris galina j greitai ir efektyviai pasiekti;
Kokiame registre IVP T yra registruotas, registro numeris arba ekvivalentikos IVP T identifikavimo iame
registre priemons;
Kuomet IVP T veikla licencijuojama I apie prieiros institucij;
Reguliuojamj profesij atvilgiu profesin institucija; profesionalus rangas, kur suteiktas.

Be to, nustatomas reikalavimas kainos nurodymo atvilgiu btina aikiai ir nedviprasmikai nurodyti, ar kain
eina mokesiai ar ne ir kokie.

Komerciniai komunikavimai (KK).

I, kuri privalo bti pateikta (6 str.)

Be to, k nustato EB teis, VN privalo utikrinti, kad KK, kurie yra IVP dalis ar j sudaro, tenkint bent iuos
reikalavimus:

KK turi bti aikiai identifikuojami kaip tokie;
turi bti aikiai nurodyti Fa ar ja, kuri vardu yra atlikti KK;
reklaminiai pasilymai (nuolaidos, premijos, dovanos), jeigu tai leidiama VN, kurioje yra steigtas IVPT, turi
bti aikiai identifikuojami kaip tokie; privalo bti nurodytos aikios ir lengvai prieinamos slygos, kurias
patenkinus gyjama teis tokius pasilymus;
reklaminiai aidimai, konkursai, jeigu tai leidiama VN, kurioje yra steigtas IVPT, turi bti aikiai
identifikuojami kaip tokie; privalo bti nurodytos aikios ir lengvai prieinamos slygos, kurias patenkinus
gyjama teis dalyvauti tokiuose renginiuose.

Neprayti KK (7str.)

VN, kuriose yra leidiami unsolicited KK EM, privalo garantuoti, kad tokie KK, atliekami IVPT, steigt j
teritorijoje, bt aikiai ir nedviprasmikai identifikuojami kaip tokie vos juos gavus gavjui.

Reguliuojamos profesijos (8 str.)

Tokie KK, atliekami IVPT, steigt j teritorijoje, kurie yra tam tikr profesini sjung ar asociacij nariai, turi
bti apsprendiami privalomumo laikytis profesini etikos taisykli. Turi bti nustatyti elgesio kodeksai.

Kontraktai, sudaromi elektroninmis priemonmis (9 str.).

VN garantuoja, kad j ts leidia kontraktus sudaryti ir elektronikai. Teisiniai reikalavimai toki ELK sudarymui
negali sukurti joki klii toki ELK naudojimui ar sudarymui, nei takoti j teisin gali ar privalomum. VN
gali nesilaikyti ios nuostatos tik jeigu:

kontraktai skirti nekilnojamojo turto teisi sureguliavimui (iskyrus nuomos);
kontraktai reikalauja teism, valstybini organ sikiimo;
garantijos sutartys, keitimo sutartys, kurias sudaro fa asmeniniais, eimos tikslais;
eimos ir paveldjimo teiss reguliuojami kontraktai.

Pateiktina I (10 str.)

Iskyrus jeigu alys, kurios nra vartotojais, aikiai susitaria dl prieingo, IVPT iki usakymo padarymo privalo
aikiai, suprantamai ir nedviprasmikai IVP gavjui pateikti bent i I:
skirtingi techniniai ELK sudarymo ingsniai;
ar sudarytas ELK bus isaugotas kaip failas IVPT ir ar jis bus prieinamas;
technins inputo klaid nustatymo ir itaisymo priemons iki usakymo pateikimo;
kalbos, kuriomis siloma sudaryti ELK.

Taipogi, iskyrus jeigu alys, kurios nra vartotojais, aikiai susitaria dl prieingo, IVPT iki usakymo
padarymo privalo aikiai, suprantamai ir nedviprasmikai nurodyti elgesio kodeksus, kuri jis laikosi ir I, kaip
su jais bt galima susipainti elektronikai.

Kontrakto slygos ir bendrosios nuostatos turi bti gavjui pateiktos tokiu bdu, kad jis galt jas bet kada
isaugoti ir atkurti.

ie reikalavimai netaikomi, jeigu ELK sudaromi iskirtinai EM arba ekvivalentikomis individualiomis
komunikacijomis.

Usakymo pateikimas (11 str.).

Iskyrus jeigu alys, kurios nra vartotojais, aikiai susitaria dl prieingo, jeigu gavjas pateikia usakym
technologinmis priemonmis, taikomi ie principai:

IVP T privalo patvirtinti gavjo usakymo gavim be jokio udelsimo ir elektroninmis priemonmis;
Usakymas ir gavjo usakymo gavimo patvirtinimas yra laikomis gautais, kuomet alis, kuriai jie yra adresuoti,
gali prie j prieiti.
Taigi, nors paioje konvencijoje tiesiogiai tai nra tvirtinama, aiku, kad Direktyva produkt reklamavimo ir
silymo internete nepripasta vieja oferta. Tai tra kvietimas pareikti ofert. Kita vertus, darytina ivada, kad
Direktyva nepripasta pato duts teorijos, kuri galioja bendrosios teiss tradicijos valstybse.

IVP T gavjui suteikia tinkamas, efektyvias ir prieinamas technologines priemones galinanias identifikuoti ir
itaisyti inputo klaidas dar prie usakymo pateikim. Aukiau nurodytos nuostatos nra taikomos, jeigu ELK
sudaromi iskirtinai EM arba ekvivalentikomis individualiomis komunikacijomis.

IVP tarpinink atsakomyb

Paprastas perdavimas/persiuntimas (12 str.)

Kai IVP sudaro I, kuri pateikia gavjas, persiuntimas komunikaciniais tinklais ar suteikimas prijimo prie
komunikacini tinkl, IVP T nra atsakingas u persist I, jeigu jis:

neinicijuoja tokios I persiuntimo;
neparenka tokios I persiuntimo gavjo;
neparenka ir nemodifikuoja I, esanios tokiame persiuntime.

Aukiau nurodytos I persiuntimas komunikaciniais tinklais ar suteikimas prijimo prie komunikacini tinkl
apima automatin, tarpin ir galutin persiuniamos I saugojim/laikym, jeigu tai atliekama tik persiuntimo
tikslais ir jeigu I nra laikoma ilgiau, nei protingai btina tokiam I persiuntimui.

Be abejo, VN gali numatyti, kad statymo numatytais atvejais aukiau nurodytos I persiuntim galima
sustabdyti ir pan.

Slpimas (ang. caching).

Kai IVP sudaro I, kuri pateikia gavjas, persiuntimas komunikaciniais tinklais ar suteikimas prijimo prie
komunikacini tinkl, IVP T nra atsakingas u automatin, tarpin ir galutin persiuniamos I
saugojim/laikym, jeigu tai atliekama tik siekiant palengvinti I tolesn persiuntim kitiems gavjams j
praymu, jeigu jis:

neparenka ir nemodifikuoja I, esanios tokiame persiuntime;
laikosi prijimo prie tokios I taisykli;
laikosi tokios I atnaujinimo taisykli;
nesikia teist technologij panaudojim gauti duomenis apie naudojam I;
veikia greitai, siekiant ukirsti keli prieiti prie I, jeigu suino apie tai, kad I buvo iimta i tinklo persiuntimo
altinyje, ar buvo udraustas prijimas prie jos, ar teismas sak jos paalinim i tinklo.

eimininkavimas (Hosting) (14 str.)

Kai IVP sudaro I, kuri pateikia gavjas, saugojimas/laikymas, IVP T nra atsakingas u automatin, tarpin ir
galutin persiuniamos I saugojim/laikym, jeigu jis:

neturi reali/aktuali ini ar informacijos apie neteist veikl ir jam nra inoma apie faktus ar aplinkybes, i
kuri galima sprsti ar suinoti apie toki neteist veikl;
kai tik gauna koki nors ini ar informacij apie neteist veikl, veikia greitai, siekiant ukirsti keli prieiti
prie I ar j paalinti.
ios nuostatos nra taikomos, jeigu gavjas veikia pagal IVPT pavedim/galiojim ar yra jo kontroliuojamas.
ios nuostatos neukerta kelio teismui ar administraciniam organui reikalauti IVP teikimo sustabdymo ar
nutraukimo ar paeidimo sustabdymo; taipogi netakoja galimybs VN nustatyti procedras, reguliuojanias I
ublokavim ar jos paalinim/perklim.

15 str. nra bendros pareigos atlikti monitoring/prieir

VN nenustatys IVP T bendros pareigos tikrinti I, kuri jie perduoda ar saugo, ar aktyviai iekoti neteistos
veiklos pasireikimo ir pan.

16 str. Elgesio kodeksai.

VN ir ES K ragina, kad vairios pramonins grups, asociacijos, konfederacijos ir pan. parengt elgesio
kodeksus, kurie prisidt prie efektyvaus Direktyvos norm gyvendinimo. tvirtina raginim tokius kodeksus
savanorikai iplatinti nacionaliniu ir ES lygmeniu, j padarym prieinamais elektroninmis priemonmis ir pan.

17 str. tvirtina neteismini gin, kylani tarp gavj ir IVP T ir i kit Direktyvos nuostat taikymo,
sprendimo ir sureguliavimo priemoni prioritet, skaitant atitinkamas elektronines priemones. Bet kokiu atveju
VN privalo tvirtinti adekvaias procedrines garantijas toki gin sureguliavimo metu.

18 str. VN privalo utikrinti, kad nacionaliniu lygiu prieinamos teismins priemons dl IVP veiklos
garantuot efektyvias ir operatyvias priemones, skaitant laikinas priemones, skirtas sustabdyti bet kok
paeidim ir tolesn gavj interes nepaisym.

19 str. VN nustatys adekvaias ios Direktyvos pagrindu priimt nacionalini ta reikalavim gyvendinimo ir
vykdymo kontrols ir prieiros priemones. VN bendradarbiavimas.

20 str. VN privalo nacionaliniu lygiu nustatyti sankcijas, taikomas Direktyvos pagrindu priimt nacionalini ta
reikalavim paeidim atvejais. Jos turi bti efektyvios, proporcionalios ir atgrasanios.

VN privalo priimti nacionalinius ta, gyvendinanius Direktyvos nuostatas ne vliau kaip iki 2002 m. sausio 17
d.

Kaip matyti, i D vis pirma skirta neprofesionali IVP gavj, vartotoj teisi apsaugai. Bet, kaip matyti,
pateikiama ir keletas specifini taisykli b2b dalyvi santyki sureguliavimui.

Vis pirma, i direktyva apima EM. Paymtina, kad EM, skirtingai negu tradiciniai tiesioginio marketingo
metodai, yra susij su ilaidomis gavjui (prisijungimo metu). Naujoji D aikiai apima spammingo atvejus
(neprayt EM praneim (paprastai komercins paskirties) siuntinjimas dideliais kiekiais ir pakartotinai
asmenims, su kuriais toki inui siuntjas netyrjo joki ankstesni kontakt. Taip daniausiai atsitinka,
kuomet EM adresas yra gaunamas (surandamas) atvirose INT erdvse. Ryium su tuo, naujoji D numato, kad
IVP T teikjas ar siuntjas privalo aikiai ir nedviprasmikai tok praneim identifikuoti kaip neprayt EM ir
pareig konsultuotis su nacionaliniais registrais.

ES elektronini tinkl ir elektronini tinkl paslaug reguliavimo tendencijos

ES Komisija iuo metu yra parengusi pasilym paket, kuris turt utikrinti tinkam ir efektyv elektronini
komunikacij tinkl ir jais teikiam paslaug sureguliavim: Komisijos pasilymas dl elektronini
komunikacij tinkl ir jais teikiam paslaug reguliavimo pagrind (COM (2001) 393) 500PC0393); EB
Komisijos pasilymas dl prieigos ir tinkl sujungimo (COM (2001) 369), EB Komisijos pasilymas dl
elektronini komunikacij tinkl ir paslaug licencijavimo (COM (2000) 386), EB Komisijos pasilymas dl
universalij paslaug ir naudotoj teisi, susijusi su elektronini komunikacij tinklais ir paslaugomis (COM
(2000) 392), EB Komisijos pasilymas dl asmens duomen tvarkymo ir privatumo apsaugos elektronini
komunikacij sektoriuje (COM (2000) 385).

2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonos Europos taryboje buvo pabrta, kad labai spariai auga darbuotoj poreikis
skaitmeniniame sektoriuje, kuriame reikia mokslini ini ir isilavinimo.

Vartotoj teisi apsauga elektronins komercijos kontekste

Vartotoj teisi apsaug utikrinanios ES Direktyvos taipogi yra beslygikai taikytinos ir EK aplinkoje. Tai:

1993 m. balandio 5 d. ES D 93/13/EEC Dl nesining slyg vartojimo sutartyse;
1997 m. gegus 20 d. ES D 97/7/EC Dl vartotoj apsaugos nuotolini kontrakt atvilgiu;
1984 m. rugsjo 10 d. ES D 84/450/EEC Dl klaidinanios ir palyginamosios reklamos;
1986 m. gruodio 22 d. ES D 87/102/EEC Dl VN statym, reguliuojani vartotojik kredit, suderinimo;
1993 m. gegus 10 d. ES D 93/22/EEC Dl Investicini paslaug vertybini popieri srityje;
1990 m. birelio 13 d. ES D 90/314/EEC Dl paketini kelioni, paketini atostog ir paketini tur;
1998 m. vasario 16 d. ES D 98/6/EC Dl kain nurodymo ant produkt, silom vartotojams;
1992 m. birelio 29 d. ES D 92/59/EEC Dl bendros produkt saugos;
1994 m. spalio 26 d. ES D 94/47/EC Dl pirkj apsaugos ryium su kontraktais dl naudojimosi
nekilnojamuoju turtu nustatyto laiko ribose (on time-share basis);
1998 m. gegus 19 d. ES D 98/27/EC Dl teismini udraudim ginant vartotoj interesus;
1985 m. liepos 25 d. ES D 85/374/EEC Dl VN statym, administracini priemoni ir pan. reguliuojani
atsakomyb u defektyvius/nekokybikus produktus, suderinimo;
1999 m. gegus 25 d. ES D 1999/44/EC Dl tam tikr aspekt, susijusi su preki pardavimu vartotojams ir
garantijomis;
ateities ES D Dl nuotolinio vartotojik finansini paslaug silymo;
1992 m. kovo 31 d. ES D Dl medicinini produkt reklamos;
1998 m. liepos 6 d. ES D 98/43/EC Dl VN statym, administracini priemoni ir pan., reguliuojani tabako ir
tabako gamini reklam ir sponsoriavim, suderinimo.

ELEKTRONINIAI KONTRAKTAI.

Elektroniniai kontraktai plaija prasme apibrtini kaip apimantys tiek sandorius, sudarytus ir/ar vykdytinus
elektroninmis, optinmis ar panaiomis priemonmis tiek atviruose, globaliuose kompiuteriniuose tinkluose
(pvz., internete), tiek ir privaiuose tinkluose (intranete), skaitant, bet neapsiribojant, EDI, elektronin pat,
telegram, teleks ar telekopij, tiek ir programins rangos (ang. software) licencijavimo sutartis.

Siaurja prasme elektroniniai kontraktai apibrtini tik kaip sandoriai, sudaromi atviruose tinkluose.

Visus ELK galima sugrupuoti dvi dideles kategorijas:

(a) Internetu sudaromi kontraktai;
(b) Kiti elektroniniai kontraktai sudaromi EDI ir pan. pagalba.

Didiausia ir svarbiausia dalis btent internetiniai kontraktai.

Apskritai, visus INT kontraktus galima skirstyti ias stambias grupes/kategorijas:

Chat and video contracts jie suteikia galimyb komunikuoti sinchronikai ir interaktyviai ir todl gali bti,
mutatis mutandis, reguliuojami t pai taisykli, kaip ir telefoniniai kontraktai (dl telefonini paslaug);

EM kontraktai EM reikalauja techninio treij ali serveri sikiimo, kurie alims suteikia tiek EM
sskaitas ir adresus, tiek saugo j EM inutes/praneimus iki kol ie yra persisiuniami ali kompiuterius. Mes
galime sivaizduoti grynai EM kontraktus (pasilymas, akceptas ir akcepto gavimo patvirtinimas vyksta EM),
taipogi ir maiyti pobdio (pasilymas tinklapyje, akceptas EM). Nra daug problem dl i ELK ri ko
gero dl to, kad jiems gali bti labai lengvai pritaikyta laikams taikoma taisykl, ir todl, kad tai pagrinde c2c
kontraktai; b2b paprastai pasitelkia tokias technines priemones kaip www.

www kontraktai tai - EK irdis. Jo pagrindiniai elementai:

Nuo protvi, EDI kontrakt, juos skiria du pagrindiniai technologiniai komponentai:

INT yra universali atvira sistema, suteikianti komunikacijas nuo kiekvieno kiekvienam. ia EK prapleia EDI
tradicines ribas ir traukia vartotojus, leidia ne tik reguliarius ir pastovius komercinius santykius, bet ir
vienkartinius ryius.
INT EK funkcionuoja kliento/serverio architektros pagrindu. Tai reikia, kad viena i ali veikia i savo
kompiuterio, bet per programin rang ir interfeis (vartotojo aplink), kuriuos pateikia kitos alies tinklapis.
Simetrinis ali santyki struktrizavimas taikomas EDI atvilgiu (kiekvienas rengia inutes ir praneimus savo
kompiuteryje, naudodamas savo programas), tuo tarpu INT EK yra pagrsta btent asimetriniu ali santyki
struktrizavimu asimetrine technini roli distribucija. Be to, EDI atveju vartotojai veikia skaidriai, aiki j
geografin buvimo vieta, o serveris yra identifikuojamas tik URL pagalba ir jis gali bti bet kur. Taigi, teisiniu
poiriu tampa visikai nereikminga geografin infrastruktra. Interfeisai (langai, tinklapiai ir kita vartotoj
aplinka) tampa teisinio poirio EK gravitacijos centru.

Tinklo technologijos galina verslo subjektus sutari sudarymo proces perkelti e-agentui programai, kuri
naudoja vidin informacij, kurios pagrindu priima sprendimus.

Trumpai w ELK gali bti iliustruoti taip:

Tiekjo tinklapis (esantis tiekjo serveryje arba laikomas ir aptarnaujamas treiosios alies serverio) turi silom
preki/paslaug apraym ir vis rinkin taip vadinam self-contracting puslapi, galinani pateikti norimos
preks/paslaugos usakymus OL reime. Vartotojai privalo pateikti AI ir kartais kreditins kortels numer.
Tuomet,

OL produktams, pirkjui yra leidiama juos parsisisdinti;
Fizini preki atvilgiu pristatymas yra atliekamas tradicinmis priemonmis ir bdais vartotojui namus;
mokjimai daniausiai mokjimo kortelmis; naujos mokjimo priemons (SET, e-pinigai ir pan.) taipogi
plinta;
Paslaug atvilgiu, paslaug teikjas jas pasirengs suteikti sutartu/nustatytu vartotojui laiku ir vietoje;
mokjimo/atsiskaitymo metodas tas pats kaip ir b atveju.

Bet paprastai w ELK yra kur kas sudtingesni, nes juose danai dalyvauji ir treiosios alys. Tai
autentifikuotos alys (s-sertifikatu teikjai), finansins grups, kurios aptarnauja e-atsiskaitymus, ymi/etikei
teikjai ir ypatingai OL parduotuvi firmos.

Taipogi btina atkreipti dmes taip vadinamas OL parduotuves/galerijas ir pan. Toki parduotuvi udavinys
sumainti ilaidas pasidalijant tam tikrais EK platformos elementais. Ankstyvojoje stadijoje ilaidos buvo
mainamos pagrinde komercins informacijos pateikimas INT ir todl toki saito operatori pagrindin funkcija
buvo suteikti ir aptarnauti viet parduotuvei INT. bet kadangi hostingo (informacijos pateikimo ir aptarnavimo
INT) ilaidos vis majo, toki saito operatoriai pradjo teikti naujas paslaugas. Tai paima, pavyzdiui, EK
aplikacijas ne tik vartotoj interfeisai, bet vidinis aplikacij valdymas ir tvarkymas, skaitant e-agentus. Jie
taipogi gali pateikti bendr platform keletui atskir parduotuvi, kas vartotojui leidia sutaupyti opingo laik.

ELK INT sudarymo procesas.

Minimali schema, kuria galima pavaizduoti ELK sudarym INT:

E-katalogas, kur pateikia pardavjas;
Pirmasis paspaudimas/spusteljimas, patraukimas ar panaus pirkjo veiksmas, skirtas preki/paslaug
usakymui;
Rekapituliatyvinis (sumarizuojantis) puslapis, pardavjo pateikiamas pirkjui;
Antrasis paspaudimas/spusteljimas, patraukimas ar panaus pirkjo veiksmas, ireikiantis sutikim/akcept;
Akcepto gavimo patvirtinimas, atliktas pardavjo.

Taigi 5 stadijos. Aiku, is procesas gali bti sutrumpintas (taiau tik profesionali pirkj atvilgiu, esant
iankstiniam susitarimui) arba prailgintas.

INT ELK sudarymo principai ir metodai

Ne tik teisin, bet ir sociologin ir ekonomin problema rodomosios galios klausimai.

Bdami teisininkais, mes galvojame, kad ekonominiai veikjai taipogi savo poelgius grindia tuo, k nustato
teis ir k gali nustatyti teismas. Dauguma ELK rodomosios galios ir reikms analizi yra ireiktos kaip tik
iuo aspektu, todl, aiku, nepaaikina, kaip EDI sugebjo prasidti, o iuo metu EK prasiplsti taip staigiai ir
greitai, jeigu vis dar nra aikios teiss pozicijos dl ELK rodomosios galios ir teismai ELK gali priskirti
faktikai bet kok patikimumo laipsn. Tas pats ydingas poiris yra priimtas ir EP atvilgiu yra teiss normos
vis dar aikiai ir nedviprasmikai netvirtina postulato, kad EP prilygsta ranka paraytajam. Bet realus gyvenimas
yra ymiai turtingesnis ir spalvingesnis (EK vystosi itin spariai be ypating sunkum ELK rodomosios galios
aspektu) ir analiz privalo bti ymiai platesn. Kaip Karbonj gerai isireik esmin gyvenimo ir komercins
veiklos dalis vyksta ne teiss aplinkoje (taip vadinamoje soft law zonoje), kur nra nei teiss, nei teism.

Teisinga ivada EK atvilgiu be tradicinio teisinio metodo, mes privalome imtis btent soft law analizs
metodo. i neteisin analiz savyje turi suderinti iuos klausimus dl ELK rodomosios galios/reikms:

Asmens socialinis ir moralinis potraukis/palinkimas (inklinacija) pripainti ir vykdyti savo paadus ir savo
komercins reputacijos ilaikymas, net jeigu kita alis negalki pateikti rodym, kad kontraktas pasiraytas;
Pardavjo ilaid/pajam analiz, kuri analizuoja tikimyb, kad vartotojas atsisakys preks ir to katus, ir tai
palygina su naujo pakankamai ELK buvim patvirtinani rodym suteikianio metodo katais; kuomet nra
alternatyvos, problema yra sumainama iki laipsnio, ar preks atsisakymo katai padarys prek maiau
konkurencinga;
Pirkjo ilaid/pajam analiz vietini kat/naudos analiz (palygina tikimyb, kad pirkjas atsisakys
pripainti, kad prek buvo paadta ir to katus, ir produkto kain, kuomet yra silomi saugesni p-p bdai;
Neortodoksiniai (neteisminiai) pardavjo privertimo laikytis savo paad bdai, netgi ir nesant rodym:
prekybos asociacij instrumentai, elgesio kodeksai, kokybs enklai, kurie utikrina savireguliacij. B2c EK
aplinkoje, vartotoj teisi gynybos priemones galima identifikuoti kaip nauj ir gena efektyv tokio spaudimo
metod. Tai gali bti tiek vienas vartotojo laikas, publikuotas laikratyje, ar vertinimai, publikuoti specialioje
vartotoj spaudoje, tiek ir vartotoj teisi gynybos institucij taikomos sankcijos. Pabrtina, kad pavieniai
protestuojantys vartotojai nepatvirtina to fakto, kad buvo sudarytas tam tikras kontraktas, taiau vartotoj teisi
apsaugos institucijas galina taikyti sankcijas u nesining versl.
Paios rinkos taisykls pasilos ir paklausos dsniai, kurie palanks toms monms, kurios usitarnauja
vartotoj pasitikjim.

Elektronini kontrakt sudarymo momentas ir vieta

Elektronini kontrakt sudarymo momentas gali bti tinkamai nustatytas tik atsakius klausim, kada
sigalioja elektroniniai duomen praneimai. klausim, kada elektroniniai praneimai tampa galiojantys ir
teisikai pareigojantys alis, tarpusavyje nepalaikanias tiesioginio ir momentinio ryio, praktika bei doktrina
pateikia kelet galim atsakym. Kiekvienas i galim poiri i esms nustato, kuri alis turt prisiimti tokio
praneimo sunaikinimo, dingimo ar paeidimo rizik jo perdavimo, persiuntimo metu [63, 5.3]. Jeigu alys
tarpusavio susitarimu nenustato kitaip
45
, aukiau paminto klausimo isprendimui gali bti pritaikytos keturios
pagrindins teorijos: [18, p. 75-77]
46

(a) informacin teorija (ang. information theory), kuri nustato, kad bet koks praneimas sigalioja tik nuo to
momento, kai gavjas suino apie tokio praneimo turin [17, p. 30-37]. i teorija paprastai taikoma
tiesioginms komunikacij formoms, tokioms kaip telefonas ir pan., taiau ja galima pasiremti ir teisinio
neaikumo situacijose [18, p. 76];
(b) gavimo arba recepcijos teorija (ang. reception theory), remiantis kuria bet koks praneimas sigalioja nuo to
momento, kai gavjas realiai fizikai gavo t praneim ar jis gavjui tapo bent jau prieinamas, nors gavjas
dar nra suinojs jo turinio. Tai taip vadinama jimo teorija (vok. Zugangstheorie), kuri nustato, kad
momentas, apsprendiantis praneimo sigaliojim, yra btent kai praneimas tapo prieinamas gavjui, t.y.
pateko jo dispozicij tokioje vietoje (pvz. jo kompiuterin sistem [16, p.3], kurioje gavjas pagrstai ir
protingai prastoje verslo eigoje tikisi gauti tokio pobdio praneimus, kurie bt jam suprantamoje ir
prieinamoje formoje
47
. Gavimo teorija savo gryniausia forma tvirtinta UNIDROIT Tarptautini komercini
kontrakt principuose [8], pagal kuriuos tai tra vienintelis galimas reimas, taikytinas praneimams tarp
ali
48
. i teorija paprastai taikoma netiesioginms ir nemomentinms komunikacij formoms, tokioms kaip
telegrama, teleksas ir savo aknis yra leidusi civilins teiss tradicijoje [60, 6.34; 6.41; 10, 1-201]. i
teorija savo praktin pritaikym rado ir Europos Pavyzdiniame EDI Susitarime
49
, kurio 3 straipsnio 3 dalis
nustato, kad kontraktas, sudarytas EDI priemoni pagalba, laikomas sudarytu toje vietoje ir tuo laiku, kur ir
kuomet EDI praneimas, paymintis ofertos akcept, pasiekia oferento kompiuterin sistem;
(c) Pato duts teorija (angl. mail box rule) - tai iimtis i bendrosios taisykls, teigianios, kad akceptas
sigalioja tik tuomet, kai j gauna oferentas. Jos esm praneimas sigalioja kai tik yra isiuniamas. i
teorija paprastai taikoma netiesioginms ir nemomentinms komunikacij formoms, tokioms kaip
telegrama, teleksas. i teorija yra kilusi i bendrosios teiss tradicijos, kuri ji buvo suformuluota, siekiant
sureguliuoti ofert ataukiamumo problem.
50
ios teorijos ieities takas akceptantas savo praneim
patiki treiajai aliai ir tokiu bdu pastarajai perleidia tokio praneimo kontrol [65, p. 298]. ios taisykls
pasekm sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai akceptantas isiunia savo praneim, ireikiant
akcept, visikai neatsivelgiant tai, ar oferentas tok praneim gavo ir tuo labiau ar su juo susipaino.
ios taisykls ieities koncepcija pato tarnybos veikia kaip abiej ali atstovai, agentai, tarpininkai, ir bet
kokios praneimo ar inuts perdavimas laikomas vykdytu ir sigalioja nuo j perdavimo tokioms
tarnyboms momento [56, p.20]. i taisykl gali atrodyti ne visikai teisinga, taiau dauguma autori
pripasta, kad tai pragmatikiausias ali rizikos vertinimas ir pasvrimas bei gana paprastas sudting
klausim isprendimo bdas [20, p. 2]. G.H. Treitel paymi, kad pato duts taisykl tik maiausia i
vis blogybi
51
. Bet kokiu atveju, jos svarba akivaizdiai pasireikia tuomet, kai viena i ali turi teis
atsisakyti vykdyti sipareigojimus ataukdama savo ofert arba ataukdama akcept dar iki sutarties
sudarymo [30, 3.16]. Visgi JAV ofertos ataukimui yra taikoma taisykl, pagal kuri toks ataukimas
sigalioja tik kai yra gautas kitos alies [30, 3.17].
(d) Formulavimo teorija (angl. formulation theory) nustatanti, kad praneimas sigalioja nuo to momento, kai
gavjas pradeda formuluoti savo atsakym gaut praneim. i teorija paprastai taikoma kartu su pato
duts taisykle, tokiu bdu atimant galimyb ataukti ofert ar jos atsisakyti
52
, kai kita alis jau pradjo
rengti atsakym toki ofert ar praneim [18, p. 76].

45
Pateikdamas ofert, oferentas gali aikiai ir vienaalikai nustatyti, kad akceptas gali bti ireiktas tik konkreia priemone ar metodu.
Taiau bet koks ali susitarimas neabejotinai turs virenyb tokio principo atvilgiu [r. 47, Art. 18, p. 5].
46
Taipogi r. Vokietijos Civilinio kodekso (vok. Burgerliches Gesetzbuch) 130.
47
i nuostata yra tvirtinta JAV Vieningojo Komercinio Kodekso 2B-102(a) 30 [10].
48
is efektas yra kiek suvelninamas kontrakt sudarymo atveju.
49
Priimtas kaip ES Komisijos Rekomendacija 94/200/EC (OJ L 338, 28/12/1994, p. 0098-0117).
50
i teorija taikoma tiek Anglijoje, tiek ir JAV esant slygai, kad patas ar panai komunikacij priemon buvo nustatyta ar sankcionuota
oferento ir kad akceptas buvo tinkamai isistas. Kai kuriais atvejais akcentas perkeliamas nuo nustatytos komunikacij priemons prie
protingumo kriterijaus. [Plaiau r. 60, 6.35; 14, p. 37-40; 15, Art. 27, 2.1; 33, p. 162].
51
Treitel G.H. taipogi paymi, kad i taisykl taikytina vis pirma tik komunikacijoms, atliekamoms patu, ir tik tais atvejais, kai
atsivelgiant visas aplinkybes, toks konktaktavimo bdas yra protingas ir tinkamas. Jis paymi, kad angl-amerikiei doktrinoje danai
nurodoma, kad pato duts teorija yra bendroji taisykl, taiau, jo nuomone, toks poiris nra teisingas [56, p. 20].
52
Remiantis Konvencijos nuostatomis, atsisakyti nuo ofertos galima tik dar jai nesigaliojus; ofertai sigaliojus j galima tik ataukti.
Nors visos ios teorijos ir taisykls vis pirma susiformavo ir isivyst siekiant sureguliuoti ali
ikisutartinius santykius, praneim ikraipymo, dingimo ar paeidimo rizikos paskirstym deryb metu, iandien
jos yra taikomos visoms komercini komunikacij tarp ali formoms [27, p. 24]. Nagrinjant praneimus
elektroninje komercijoje, tarp ali nesant jokio susitarimo, nustatanio kitokias taisykles, visgi pirmenyb
turt bti teikiama gavimo teorijai [64, p. 10]
53
. Jeigu, pavyzdiui, alys tarpusavio praneim apsikeitimui
naudoja EDI, pakankamai nesunku nustatyti moment, kada alis gijo prijim prie praneimo, arba kada jis
gavo praneim [63, 5.5. ir 6.4.]. Tuo tarpu gali bti labai sunku ar net visai nemanoma nustatyti, kada alis
realiai ir aktualiai suinojo apie praneim ar susipaino su jo turiniu. Labai danai elektroninis preks
usakymas yra automatikai patvirtinamas pardavjo ar tiekjo sistemos program, apie gaut praneim taip
niekada ir nesuinant asmenims, kuri vardu jos funkcionuoja. Tokiomis aplinkybmis visai nerealu taikyti
informacijos teorij. ios teorijos taikymas gavjui suteikt galimyb vedioti u nosies siuntj, o siuntjui
udt rodinjimo nat, tai yra pareig rodyti, kad gavjas i ties realiai susipaino su praneimo turiniu [27,
p. 25].
Daugumoje netiesiogini ir nemomentini ryio priemoni atvej vietoje to, kad bt remiamasi
subjektyvija informacijos koncepcija, kur kas teisingiau abiej ali atvilgiu pritaikyti objektyv test,
konkreiai imant gavimo arba recepcijos teorij. Tiek EDI, fakso, tiek ir telekso ar elektroninio pato atveju
yra gana nesudtinga aikiai ir tiksliai nustatyti, kada alis gavo praneim ar prijo prie jo turinio [63, 5.5. ir
6.4.]. Pasirinkimas tarp grieto gavimo, primimo, kuomet yra reikalaujama realaus ir aktualaus gavimo, ir
jimo teorijos (vok. Zugangstheorie), kuri reikalauja viso labo tik prijimo, kinta, priklausomai nuo
konkreios situacijos. Kaip bendra taisykl gali bti teigiama, kad jimo teorija (vok. Zugangstheorie) ko gero
yra teisingesnis ir siningesnis sprendimas daugumai situacij, jeigu ji taikoma su slyga, kad praneimas turi
bti gavjo skaitomas, suprantamas bei ji bt manoma tvarkyti, tai yra naudoti, kopijuoti, itrinti, persisti,
archyvuoti, pakeisti ir pan. i taisykl turi t pranaum, kad ji yra pati objektyviausia i vis aukiau pateiktj
taisykli ir suteikia maiausiai galimybi alims nesiningai manipuliuoti praneimo isiuntimo laiku ar jo
gavimo momentu. I praktins puss tai sukelia tokias pasekmes: (a) fakso ar telekso atveju oferta, akceptas,
usakymas ar praneimas, spjimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes nuo to momento, kai tik buvo
gautas gavjo fakso aparato tokioje formoje, kuri galint toki ofert, akcept, usakym ir pan. tvarkyti
perskaityti, isaugoti, kopijuoti, persisti ir pan.; (b) EDI praneim atveju - oferta, akceptas, usakymas ar
praneimas, spjimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes nuo to momento, kai tik buvo gautas
treiosios alies tinklo operatoriaus ir patalpintas gavjo elektronin pato dut, kai naudojama isaugojimo ir
atkrimo funkcija, arba kai jis buvo gautas gavjo kompiuterins sistemos; (c) elektroninio pato atveju - oferta,
akceptas, usakymas ar praneimas, spjimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes nuo to momento,
kai jis yra patalpinamas gavjo elektroninio pato dut
54
.
Kai tarp ali ryys palaikomas inter absentes, tai yra netiesiogiai, neakivaizdiai, gavimo ir pato
duts teorijos yra tarpusavyje konkuruojanios teorijos. Pagrindinis i teorij taikymo elementas rizikos
paskirstymas praneimo udelsimo, paeidimo, sunaikinimo ar pakeitimo atvilgiu praneim perdavimo metu.
Jei tradicinje sutari teisje pamatin ir ieitin koncepcija - informacijos teorija [56, p. 18], tai apsikeitimo
praneimais inter absentes bdu ir aplinkoje atvilgiu bendrosios ir civilins teisi tradicij pozicijos kardinaliai
skiriasi. Bendrosios teiss tradicijos valstybse pato duts teorija pasitelkiama tam, kad nebt
piktnaudiaujama ofertos ataukimo teise
55
. Civilins teiss tradicijos valstybse kaip taisykl taikoma gavimo
teorija, nes iose valstybse ofertos paprastai yra neataukiamos. Visgi, nagrinjant Konvencijos teisin sistem,
btina pasitelkti kiek kitus argumentus. Vienos i aukiau pamintos teorijos taikymas turt bti pagrstas
siningumo ir teisingumo principu, reikalaujaniu, kad rizika, praneim atvilgiu kylanti j siuntimo metu,
tarp ali bt paskirstyta teisingai ir pagrstai. iuo poiriu reikmingi ie faktoriai:

(a) Pirma, svarbu isiaikinti ir nustatyti, ar praneimas yra inicijuojantis, pradinis, pirminis praneimas
(angl. initiating communication), ar atsakantysis, atsakomasis praneimas (angl. responsive
communication). Inicijuojantysis praneimas tai praneimas, kuris vienos alies yra isistas kitais
aliai, kai prie tai tarp j nebuvo joki ankstesni santyki, arba jeigu tokie santykiai ir buvo, tai tarp
ali nesusiklost pastovesni ryiai. Taigi, kitai aliai nra jokios protingos prieasties, kodl ji privalt

53
Dl tokios pozicijos yra nesutarim tiek Anglijos, tiek ir JAV teisje. Anglijoje is poiris yra priimtas ir naudojamas, o JAV pato
duts taisykl taikoma praneimams, tokiems kaip teleksas, faksas ar netgi telefonas. Williston, 6.34 ireikia abejon, ar i taisykl
turt bti taikoma ir moderniojoje teisje, taiau pabria, kad pato duts taisykl yra labai plaiai siaknijusi JAV teisje. [r. 68, p.
1153].
54
Pagal UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymo 15 straipsn bendrja taisykle elektroninis duomen praneimas yra
laikomas isistu tada, kai is praneimas pasiekia informacin sistem, kurios negali kontroliuoti siuntjas ar elektronin duomen
praneim jo vardu siuniantis asmuo. Jeigu gavjas yra nustats informacin sistem, skirt praneimo gavimui ir primimui (pvz. kai oferta
aikiai numato adres, kur turi bti atsistas akceptas), elektroninio duomen praneimo gavimo laikas yra tas, kai elektroninis duomen
praneimas pasiekia adresat (yra uregistruotas adresato ar jo paskirtoje informacinje sistemoje). Jeigu praneimas yra siuniamas
informacin sistem, kuri nra gavjo nustatyta ir galinta praneimo gavimui ir primimui, praneimo gavimo laikas yra tas, kai gavjas
praneim itraukia, iarchyvuoja ir pan. Jeigu gavjas i viso nra nustats informacins sistemos, skirtos praneim gavimui ir primimui,
praneimo gavimas laikomas vykusiu kai praneimas eina adresato informacin sistem.
55
G.H. Treitel paymi, kad Anglijos teismai iskiria tris pato duts teorijos pasekmes: (a) isistas akceptas turi virenyb prie ofertos
ataukim; (b) akceptas sigalioja jo isiuntimo metu, netgi jeigu jis niekuomet nepasiekia oferento; (c) sutartis laikoma sudaryta akcepto
isiuntimo metu [r. 56, p. 22].
priimti praneim ar tuo labiau j atsakyti. Tuo tarpu atsakomieji praneimai tai arba praneimai,
siuniami atsakant jau gaut praneim (pvz. akcepto atveju), arba kai praneimas yra siuniamas
atsakant kok nors akt, veiksm ar neveikim, pvz. netinkam sutartini prievoli vykdym, udelsim
ir pan. Inicijuojanij praneim atveju tra vienintel teisinga ieitis kad vis konkretaus
komunikavimo metodo pasirinkimo rizik prisiima alis, inicijuojanti apsikeitim praneimais [60,
6.35]. Taigi, jeigu alys nra turjusios ankstesni santyki ir viena alis ketina isisti ofert ar
praneim/spjim kitai aliai, turt bti taikoma gavimo teorija. Btent siunianioji alis turi visas
galimybes utikrinti, kad bt naudojamas tik efektyvus ir saugus komunikavimo metodas. Kuomet
praneimas yra atsakomojo pobdio, siningumo ir teisingumo principas reikalauja, kad praneimas
sigaliot ir tapt teisikai privalomu nuo to momento, kai yra gautas gavjo, jeigu nra kitoki faktori,
pateisinani kitokios taisykls pritaikym, pvz. kai praneimas siuniamas turint tiksl nustatyti tam
tikras teises po sutarties paeidimo, komunikavimo rizika turt bti perleista kaltajai aliai, o ne
nukentjusiajai ir todl turt bti taikoma gavimo teorija.
(b) Antra, yra btina isiaikinti, ar tarp ali yra buv kokie nors ikisutartiniai santykiai, kuri pagrindu bt
galima implikuoti tam tikros praktikos ar paproio nustatym j tarpusavio santykiuose, jeigu jos
nesureguliavo i klausim taip vadinama duomen, informacijos apsikeitimo sutartimi (ang. Interchange
Agreement [Plaiau r. 44, p. 6; 63, Appendix H; 46]. Jeigu i tarp ali buvusi ikisutartini santyki
galima nustatyti tarp j susiklosiusi praktik, tokia praktika turi virenyb prie bet koki teorij.
Panaiai, jeigu Interchange Agreement specialiai numato komunikavimo metodus ir praneimo
sigaliojimo taisykles, neabejotinai vis pirma turi bti atsivelgiama tokio susitarimo nuostatas.
(c) Treia, yra btina isiaikinti, ar kuri nors alis yra kalta, tai yra paeidusi sutart ir pan., ko paskoje
nukentjusioji alis yra priversta sisti konkret praneim. Tokiu atveju komunikavimo rizik bt
teisingiausia perkelti kaltajai aliai.
(d) Ketvirta, jeigu komunikavimo priemons yra pernelyg pavojingos, tai teisingiausia bt, kad tokio
metodo panaudojimo protingumas bt vertintas atsivelgiant naud, kuri tas konkretus metodas teikia
kiekvienai i ali. Faktas, kad viena i ali nustat akcepto tvark ir metod, gali suvaidinti lemiam
vaidmen.
(e) Penkta, turt bti atsivelgta klaidingo ir pan. praneimo persiuntimo pasekmes kiekvienai i ali.
Bt teisingiausia, kad alis, kuriai tenka maiausia rizika, ir prisiimt komunikavimo rizik.
(f) Galiausiai, taipogi btina atsivelgti bendrai priimt/pripaint ir paplitusi praktik toje konkreioje
prekybos srityje.

Taigi, praneimo dingimo, ikraipymo ir pan. rizika tarp ali gali bti paskirstyta tik tinkamai ir
kruopiai vertinus bei palyginus kiekvienos i j pozicij ir vaidmen. Moderni technologij kontekste
komunikacij ir praneim persiuntimo kokyb yra labai aukta ir praneimo gavimo momentas vis artja prie
isiuntimo momento, todl konkretus ir tikslus laiko momentas, kada btent sigalioja praneimas, tampa vis
maiau svarbus, taiau pasitaiko gedim, kurie alims gali sukelti labai rimt pasekmi.
Atsivelgiant iuos samprotavimus, reikt padaryti ivad, kad remiantis daugumos teisini sistem
pozicija, ieities taku, nustatant praneimo sigaliojimo viet ir laik, yra gavimo teroja, nes btent ji pateikia
realiausi ir teisingiausi princip. Ji turt bti taikoma ir tais atvejais, kai tradicikai buvo taikoma pato
duts teorija, nes pastaroji yra visikai netinkanti moderni technologij atvilgiu
56
. Remiantis aukiau
idstytu, galima teigti, kad tra dvi iimtys i mintos taisykls: kai alys specialiai susitar dl tokio nukrypimo
nuo Zugangstheorie, arba kai praneimo gavjas yra kaltoji alis, dl kurios veiksm ar neveikimo nukentjusioji
alis yra priversta sisti praneim.
Paymtina, kad ES Direktyvos Nr. 2000/31/EC dl tam tikr informacins visuomens paslaug,
konkreiai imant elektronins komercijos, teisini aspekt [2, p. 0001-0016] 11 straipsnio 1 dalis numato, kad
nesant prieingo profesionali ali susitarimo, tais atvejais, kai gavjas, tam, kad ireikt savo sutikim su
tiekjo pasilymu, turi technologini priemoni pagalba duoti savo sutikim, kontraktas yra laikomas sudarytu
tuo momentu, kai paslaugos gavjas i tiekjo elektroniniu bdu gavo patvirtinim (ang. acknowledgement), kad
jis gavo gavjo sutikim. Mintoji direktyva taipogi nustato, kad usakymas ir jo gavimo patvirtinimas laikomi
gautais tuo metu, kai j adresatai turi galimyb su jais susipainti. Taigi, mintas direktyvos straipsnis praneim
sigaliojimo atvilgiu taipogi tvirtina taip vadinam Zugangsprinzip.
Kai kurie autoriai aukiau nurodyt taisykli taikym elektronini praneim atvilgiu silo nagrinti
penki pagrindini scenarij kontekste [20, p. 9]:

(a) paprastas komunikavimas tarp dviej kompiuteri. Interneto naudotojai ir tiekjai (serveriai
57
)
paprasiausiai gauna ir siunia visus elektroninius praneimus (toliu - EDP) savo pai kompiuteriuose ar
kompiuteriuose, prie kuri jie turi fizin prijim. prasta EDP forma elektroninis patas, taiau jie
taipogi gali apimti tinklapius, atsisistus i kompiuterio. Tai labai paprastas scenarijus, nes ia
nedalyvauja jokios treiosios alys, tarpininkai; komunikavimas yra iskirtinai kontroliuojamas pai

56
G.H. Treitel taipogi paymi, kad pato duts teorija neturt bti taikoma telekso ar telefono atveju [56, p. 21].
57
Serveris kompiuteris, kuris palaiko, aptarnauja, administruoja konkret interneto tinklap, svetain [41, p. 628].
ali. EDP danai keliauja per kelet serveri, bet pastarj vienintel funkcija paprasiausiai persisti
EDP toliau. Turint omenyje topografijos paprastum, tampa aiku, kad iai situacijai taikytinos tradicins
kontrakt sudarymo taisykls kontraktas yra laikomas sudarytu, kuomet oferentas gauna akcept, tai yra
taikoma Zugangstheorie. iame scenarijuje kontraktas laikomas sudarytu oferento buvimo vietoje, taigi
patenka ios valstybs jurisdikcij. iame scenarijuje negali bti taikoma pato duts teorija, kadangi
alys savo komunikacij nepatiki jokiai treiajai aliai. Viena problema pagal scenarij elektronin
kontrakt gali bti labai lengvai sudaryti alims viso labo laikinai ar net atsitiktinai pasinaudojant
kompiuteriais (pvz. Cyber caf). Tai nesukelia ypating problem, jeigu naudotojai tuo pasinaudoja savo
pai jurisdikcijose, taiau jeigu tai atsitinka kitose jurisdikcijose, gali iaikti, kad j sudarytiems
elektroniniams kontraktams yra taikytini i kit valstybi statymai. To paskoje elektroniniams
kontraktams gali bti taikomos specialios taisykls. Dar daugiau, gali paaikti, kad pagal tos valstybs
teis kontraktas i viso laikomas nesudarytu.
(b) Komunikavimas vykdomas bendrajame serveryje. alys, netgi ir bdamos skirtingose valstybse,
tarpusavyje komunikuoja per bendr server (pvz. pasijung prie OL Service Providers sistemos). Bet
koks elektroninis patas yra sukuriamas, laikomas, isiuniamas, gaunamas, tvarkomas tame bendrajame
serveryje. Tai turi kelet pasekmi alims. Pirma, alys savo komunikavim patiki treiajai aliai, serverio
operatoriui, ir tokiu bdu galima teigti, kad iam atvejui taikytina pato duts teorija ir bet koks
kontraktas laikomas sudarytu, kuomet akceptantas isiunia savo akcept. Antra, jeigu kontraktas yra
sudarytas, tai jis laikomas sudarytu ne oferento buvimo vietoje, bet paiame serveryje. Taigi tinkama
jurisdikcija serverio. Viena bendresni io scenarijaus problem yra ta, kad alys gali visikai neinoti
jurisdikcijos klausimo ir gali manyti, kad bet kokie tarp j sudaryti elektroniniai kontraktai paklsta j
valstybi statymams. Tai labai aktualu, kai abu ar netgi daugiau naudotoj yra pvz. Anglijoje, o serveris
Vokietijoje. Be abejo, alys gali ivengti ios problemos pasirinkdami j kontraktui taikytin teis.
(c) Komunikavimas per serverius tarpininkus. Jurisdikcijos klausimo poiriu is scenarijus panaus
scenarij b). Skirtumas tik tas, kad EDP tvarkymo mechanizme dalyvauja bent du serveriai. ia
naudotojai pasijungia jau prie skirting serveri, kuriuose ir sukuriami bei tvarkomi EDP. alys gali
prieiti prie elektroninio pato, taiau ne savo kompiuteriuose, o btent serveriuose. Naudotojas gali
sukontaktuoti su tinklo serveriu vienoje vietoje. Tokios interakcijos rezultatas serveris siunia
informacij kitam serveriui, esaniam toje paioje vietoje arba kitur. Antrasis serveris sutvarko
informacij ir gali arba sukontaktuoti su naudotoju, tokiu bdu paalinant pirmojo serverio dalyvavim,
arba informacij nusisti atgal pirmajam serveriui, kuris savo ruotu sukontaktuoja su naudotoju. Vienas
aikus klausimas, kuris ikyla iame kontekste kur elektroninis kontraktas yra laikomas sudarytu? Jeigu
taikoma pato duts teorija, tai elektroninis kontraktas laikomas sudarytu kompiuteryje, i kurio
isistas akceptas
58
. Jeigu minta teorija netaikoma, tai elektroninis kontraktas sudarytas kompiuteryje,
kuris prim, gavo akcept. Tai nebtinai oferento kompiuteris, ypatingai kai EDP gaunamas
automatikai. Taigi, atsakymas priklauso nuo to, ar taikoma pato duts teorija, o taipogi priklausomai
nuo to, ar EDP buvo akceptas, ar oferta.
(d) Daugyb tarpinink serveri ir tinkl. is scenarijus yra scenarijaus c) pratsimas. Vlgi, pagrindinis
ikylantis klausimas jurisdikcinis. Vlgi, yra labai svarbu inagrinti ir vertinti individuali EDP
funkcijas, kompiuteri vaidmen.
(e) Virtualioji rinka. i rinka beveik iimtinai sudaryta i interneto svetaini, esani serveriuose,
palaikaniuose tinklapius ar paslaugas, kurias silo komerciniai subjektai. Taigi, komerciniai subjektai
turi informacijos tinklapius, kuriuos gali pasiekti naudotojai ar vartotojai. Priklausomai nuo to, kaip
sudarytas serveris, skiriasi ir interakcija tarp naudotojo ir paties serverio. Ar serveris veikia kaip
komercinio pardavjo atstovas ar jis paprasiausiai pertvarko informacij naudotin format prie
siuniant j pardavjui tolesniam tvarkymui? Kur ir kada elektroninis kontraktas yra sudarytas jeigu i
viso? Vis pirma, svarbu isiaikinti kiekvieno EDP paskirt ir funkcijas. Kitas svarbus klausimas kas
yra kitas alis/kontrahentas? Ar naudotojai komunikuoja su operatoriumi ar individualiais pardavjais?
Tai yra esminiai klausimai, kuriuos btina atsakyti, siekiant isprsti tiek praneim, kontrakt
sigaliojimo, tiek ir jurisdikcijos klausimus.

Taigi, kaip tampa aiku, aukiau ivardintos taisykls taipogi pagrstos mint praneim realia ir
faktine kontrole j perdavimo, persiuntimo metu.

58
ioje byloje maina, sudaranti kontrakt parkavimo automatas, parduodantis stovjimo talonus. Teisjas Lord Denning M.R. nurod:
oferta yra pateikta, kai parkavimo automato savininkas j pastat ir pareng pinig primimui. Akceptas vyksta, kai vartotojas, klientas
automat meta pinigus [72, p. 193].

INT EK asimetrijos principas

Technin asimetrija ir pareiga informuoti

AS reikia, kad alis, naudodama savo EK platform, turi pareig paaikinti iskyrus kuomet atvirkiai sutarta
tarp profesionali ali, kontrakt sudarymo elektroniniu bdu metod ir procedras, skaitant konkreiai
imant: (a) skirtingas stadijas (techninius ingsnelius), kurias reikia praeiti, siekiant sudaryti ELK; (b) ar tokiu
bdu sudarytas ELK bus raytas fail ir ar jis bus prieinamas; (c) tvarkymo klaid paalinimo greitis (ES D
Pasilymo 10.1 straipsnis).

Technin asimetrija ir prekiautoj apsauga.

AS taipogi gali paaikinti ES D Pasilymo ypatumus. Jau pirmj vartotoj apsaugos statym (VA) atsiradimas
buvo susijs su prekiautoj, dalyvaujani b2b kontraktuose, silpna pozicija, sulyginama su vartotoj; tokie
santykiai atsirasdavo tarp dideli gamintoj ir didmeninink ir mameninink. ES D VA srityje beveik visada
apsiriboja vartotojais (nesiningos slygos, vartotojikas kreditas, nuotoliniai pirkimai-pardavimai, garantijos ir
pan.), tvirtinant dichotomij, kad vartotojai yra btent silpnesnioji ir didesns apsaugos reikalaujantis alis, o
kita alis profesionalus komersantas tokia apsauga gali pasirpinti pats. Nacionaliniai statymai skiriasi vieni
(pvz., Italija, Pranczija) tvirtina btent i taisykl apsiriboja tik vartotoj apsauga, o kiti (Vokietija, Ispanija)
nustato dviej lygi apsaug aukt vartotoj atvilgiu ir emesn profesionaliems verslo subjektams.

EK Direktyvos IV Skyrius atrodo konfliktuoja su bendrja ES VA politika nes nustato, kad jos taisykls
taipogi taikomos ir profesionali ali apsaugai. Ms nuomone, technin AS (ir btinyb panaudoti nauj
technologij informacines galimybes) pakankamai pateisina tok plat VA taisykli taikym. Tokia apsauga i
esms yra procedrin be abejo, esmins teiss taipogi ginamos, nes tai pagrsta technologine AS, o ne
derybins jgos AS. Ir galiausiai tai it esms nepalieia bendrosios ES VA pozicijos neginti nevartotoj
esmini teisi.

Technin AS ir ELK sudarymas.

Sprendiant, ar kontraktas yra sudarytas, kuomet akceptantas oferentui isiunia savo akcept ar kuomet is j
gauna, statym leidjai paprastai nustato balans tarp oferento interes (daugiau laiko ataukti ofertai, ko
paskoje bti nesuritam sutarties) ir akceptanto interes (jo akcepto gavim patvirtinani priemoni rinkimo
katai).

EDI technologijos be abejo palaik gavimo teorij. Funkcionalinio (automatinio ir labai greito) akcepto
pripainimas galimyb nusvr argumentus, kad kontrakto sudarymo momentas bt nuslinktas akcepto
isiuntimo momentui (pato duts teorija). Nei prekybos technologij greitis, nei akcepto gavim
patvirtinani priemoni rinkimo kat sumainimas negali pateisinti emisijos taisykls taikymo. Greiio
progresas ir technologij patikimumas bei INT ELK AS mus stumia naujam sprendimui oferentui yra
ukraunama nata pateikti akcepto gavimo pripainim/patvirtinim ir rodymus, kad toks patvirtinimas buvo
gautas akceptanto arba bent jau serverio. Toks reimas yra tvirtinamas ES D Pasilyme (11 str. 1 d.): VN savo
nacionalinje statym leidyboje numatys, kad nesant prieingo profesionali ali susitarimo, tais atvejais, kai
gavjas, tam, kad ireikt savo sutikim su tiekjo pasilymu, turi technologini priemoni pagalba
(paspaudiant ant ikonos), duoti savo sutikim, kontraktas yra laikomas sudarytu tuo momentu, kai paslaugos
gavjas i tiekjo gavo (elektronikai) patvirtinim, kad jis gavo gavjo sutikim (akcept).

Taikomi ie principai:

patvirtinimas, kad teikjas gavo gavjo sutikim (akcept) yra laikomas gautu, kuomet paslaugos gavjas gali
prieiti prie tokio patvirtinimo;
paslaugos teikjas yra pareigojamas kuo greiiau isisti akcepto gavimo patvirtinim.

is sprendimas yra pagrstas EK technins AS principu. ELK sudarymo trij stadij modelis eliminuoja du
gavimo teorijos trkumus akceptantui (neinojim, kad jo akceptas i viso pasiek oferent ir negaljim tai
rodyti) ias rizikas perslinkdamas oferentui, kuris yra geresnje pozicijoje ir turi geresnes tokios rizikos
kontrols galimybes. Taigi, statant EK platform, paslaugos teikjas privalo diegti tokias priemones, kurios
galint automatin akcepto gavimo pripainim ir palengvint tokio patvirtinimo gavimo fakto rodinjim.
Trij stadij ELK sudarymo modelis pasireikia tuo, kad paslaugos teikjas netenka galimybs usakymus
vykdyti atsivelgiant tai, ar jis turi pakankamai toki preki ar ne. sitikinti tuo pardavjas privalo dar prie
akcepto gavim. Akcepto gavimo patvirtinimas reikia tik tai, kad sutikimo paspaudimas (click) buvo gautas
paslaug teikjo. Taigi, aiki ir apibrta termino kuo greiiau svoka turt reikti tai k: tokiu laiku, kurio
grietai reikia tokiam patvirtinimui paruoti ir isisti; tai gali uimti kelias sekundes, kuomet dirbama tinklo
platformoje.

Kitos technins AS pasekms.

Kitos netiesiogins AS pasekms konstruktyvios atsakomybs ir buvimo/atsiradimo teorija. Tai bus
paaikinta vliau.

Nauj taisykli ir sen taisykli technologini ekvivalent poreikis.

Labai danai ekonominiai lobistai prao specifini teiss taisykli ir labai greitai pamirtamos senosios normos,
kurios yra gal maiau saugios, bet ymiai lankstesns ir prasmingesns. Kai taip atsitinka, kyla pavojus, kad kai
kurie senj taisykli niuansai, kurie atsiskleidia tik labai nuodugniai paanalizavus j turin ir prasm, liks
nepastebti. Todl kyla klausimas ar visi interesai, kuriuos gyn senieji statymai, vienodai efektyviai yra
apsaugomi ir naujj taisykli?

EK ir formals reikalavimai

Bendras principas, sigaljs Europoje yra tas, kad kontraktai yra galiojantys nepriklausomai nuo j forminimo,
taiau statymai kartais nustato formalius reikalavimus pvz., kad kontraktas bt sudarytas ratu.

Pirma, tokiais formalumais yra siekiama sumainti gin skaii, nes jie galina aikiai nustatyti ali teisi ir
pareig turin.

Antra, tokiais formalumais yra siekiama utikrinti preki judjimo saugum, nes i j tampa aiku, kokios preks
buvo isistos, ir kokiomis slygomis ar taikant kokius apribojimus ir pan.

Treia, tokie formalumai alims leidia aikiai inoti j teises ir pareigas prajus mnesiams ir metams po
sutarties sudarymo, nes galina isaugoti dokument turin.

Jeigu statym, numatani formalumus, tikslai yra tik aukiau ivardintieji, raytins ir elektronins formos
lygyb, tvirtinta EK D 9 straipsnyje, turt bti pilnai priimtina, nes elektronins formos suteikia beveik tok
pat aikum ir ilgaamikum, kaip ir raytiniai dokumentai.

Bet statymai, numatantys formalumus, gali turti ir kitus tikslus. Jie galiu siekti psichologinio efekto formalum
efekto alims kiekvien kart priminti apie galimas kontrakto nesilaikymo ar paeidimo pasekmes, priminti,
kad alys yra susaistytos sutartiniais ryiais. Tokiais atvejais formalumai galina asmen, prie pasiraant
kontrakt nors trumpam susimstyti apie rizik ir pavojus. tai dl ko tokios sutartys, kaip dovanojimo, visoje
Europoje yra siejamos su labai grietai formalumais.

Kita kontrakt ris, kuri atvilgiu ie psichologiniai efektai yra gana yms tai vartojimo kredito sutartys.
ios sutartys visada buvo laikomos gana pavojingomis, nes vartotojai danai yra suviliojami reklamos ir pan., ko
paskoje pilnai nesuvokia prisiimam finansini sipareigojim, nevertina savo ekonomini galimybi. tai dl
ko 1986 m. D 87/102/EEC Dl Vartojimo kredito nustato, kad vartotojikas kreditas turi bti sudarytas raytine
forma.

Taigi, kyla klausimas ar spusteljimas ant usakymo ar sutinku/akceptuoju pasiymi tokia paia psichologine
taka, kaip ir raytiniai dokumentai. E K suvokia, kad ELK dl reikmingumo ir iraikingumo stokos yra
silpnoki. tai dl ko pirmasis ES D pasilymas sudvigubino normalaus kontrakto sudarymo ingsnius (ofert ir
akcept) ir tvirtino keturi stadij proces (oferta, akceptas, akcepto gavimo patvirtinimas ir akcepto gavimo
patvirtinimo patvirtinimas), kuris vlesniame ES D pasilyme buvo sumaintas iki trij stadij. tai dl ko is
ES D pasilymas reikalauja aikaus ir grieto kiekvienos ELK sudarymo stadijos apibrimo ir nustatymo (10.2
str.: VN sipareigoja savo statymleidyboje nustatyti, kad skirtingi ELK sudarymo proceso ingsniai bt
idstyti aikiai ir apibrtai tokiu bdu, kad alys bt supaindintos su j turiniu ir eiga ir kad bet kokie tokie
ingsniai bus daromi tik gavus ali aikiai ireikt sutikim). Bet kokiu atveju, ie aikumo reikalavimai
pasitarnauja tiktai sulyginant konvencional ir elektronin sutikim ir nesuteikia sustiprinto sutikimo, kokio
reikalauja kai kuri sutari prigimtis (pvz. vartotojikas kreditas ir pan.).

Dar neisprsti klausimai: ar vartotojams suteikta teis atsisakyti usakymo, esant nuotoliniams kontraktams ar
finansinms paslaugoms, nes vartotojui yra leidiama apsvarstyti savo pasirinkim net prajus kelioms dienoms
po sutarties sudarymo, tokio sustiprinto sutikimo btinyb sumaina ar net panaikina? U neigiam atsakym yra
du argumentai. Pirma, kai kuri produkt atvilgiu i teis yra nesuteikiama. Antra, atsisakymo teis apsaugo
vartotoj nuo neapgalvoto sprendimo, bet jo akcentas produktas, o ne kredito slygos. Atsisakymo tesis
tikslas leisti vartotojui aptikti savo sprendimo trkumus dl preks kokybs, bet ne kredito slyg atvilgiu
(nes tai iaikja ymiai vliau prajus keliems mnesiams).

Galiausiai, ar EP naudojimas sukelia tok pat efekt kaip ir raytini dokument pasiraymas? Ms nuomone,
s-paraai suteikia tiek pat autentikumo, kaip ir ranka padaryti paraai (ES D Dl EP 5.1 a) nurodo, jog VN
utikrins, kad saugs EP, kurie yra pagrsti kvalifikuotais sertifikatoriais ir kurie sudaryti saugi EP sukrimo
priemoni pagalba .. patenkina teisinius reikalavimus parao santykio santykiui su duomenimis, saugomais ar
laikomais elektronine forma, lygiai taip pat, kaip ir ranka padaryti paraai iuos reikalavimus patenkina
duomen, saugom ar laikom popieriniame formate, atvilgiu. Taiau ELK ireiktumas (ekspresyvumas) nra
aikus, ir labai priklauso nuo web ELK pasiraymo aplinkybi.

i ELK ireiktumo (ekspresyvumo) stoka gali bti ibalansuota tik vartotojui suteikiant tam tikr laik
atalimui/apmstymui, kaip tai yra numatyta ES D Dl nuotolinio pirkimo-pardavimo ir finansini paslaug.
Ivadoje laikotarpis apmstymui turt ilikti toks pats, kaip numatytas ES D dl nuotolinio pirkimo-
pardavimo ir pailgintas vartotojiko kredito atvilgiu.

Kaip elektroniniu bdu ireikti savo sutikim?

Tradicins sutikimo ireikimo formos paraas ant raytinio dokumento, kuriame idstytos sutartins
nuostatos, preki, paimt i supermarketo lentyn, padjimas prie kasos, pardavimo automato mygtuko
paspaudimas, netgi rankos paspaudimas. Visi ie veiksmai tiek socialiai, tiek ir teisiniu poiriu reikia, kad
asmuo sutinka bti sipareigojs. is sutartinis ekspresyvumas yra susijs tik su smoningai atliktais veiksmais.
Turi bti preziumuojama, kad tradicins EK platformos, kuriose sutikimas yra ireikiamas paspaudimu,
patempimu ar panaiais veiksmais, stokoja tokio sutartinio ekspresyvumo. Technologini priemoni,
naudojam ELK sudarymui, sudtingumas ir netyinio ar net neatsargaus paspaudimo galimyb ir nemenka
tikimyb dar sumaina sutartin ekspresyvum.

ES D Pasilymas atsivelg ias EK veiksm silpnybes. Galutin versija numato, kad (10.2 str.) VN savo
statymleidyboje nustato, kad skirtingi ELK sudarymo proceso ingsniai bt idstyti aikiai ir apibrtai tokiu
bdu, kad alys bt supaindintos su j turiniu ir eiga ir kad bet kokie tokie ingsniai bt daromi tik gavus
ali aikiai ireikt ir informuot sutikim. 10.1 str. numanomai reikalauja, kad bt suteikta bent viena
galimyb aptikti ir itaisyti klaidas.

tekst interpretuojant aukiau aptarto sutartinio ekspresyvumo stokos kontekste, darytina ivada, kad EK
platformose turi bti diegtas dviej paspaudim (maiausiai) procesas, tam kad alims bt suteikta galimyb
suteikti aikiai ireikt ir informuot sutikim, tiek ir galimyb aptikti ir itaisyti klaidas. Dabartin EK tai daro
praktikai be iimi.

BTINYB PASINAUDOTI BENDROSIOS SUTARTINS TEISS LANKSTUMU ENGIANT XXI
AMI: INTELEKTUALS AGENTAI, KLAIDOS IR GERA VALIA BEI SININGUMAS

I akademins perspektyvos kartais susidaro spdis, kad ekonominiai lobistai savo praom nauj taisykli
pagrindu nurodo ne naujas ir modernias taisykles, o 19 a. tn.

Galima pamanyti, kad naujosios taisykls bent jau suteiks aikumo, taiau suteikiamas aikumas nublanksta prie
nauj, dar neibandyt taisykli taikym. ES taisykli atveju yra labai nelengva vertinti naujj taisykli
pritaikymo galimas pasekmes ir pan.

Modernios kontrakt teiss lanksti koncepcija turi bti naudojama sprag lopymui arba pripainimui, kad jau yra
reikalinga nauja taisykl.

Dl e-agent, sudarinjani INT ELK vietoje darbuotoj ar tiekjo atstovo - mogaus.

Klasikin kontrakt teorija kontrakt laiko dviej vali iraikos rezultatu. Jeigu trksta valios ar ji klaidinga,
trksta pagrindinio kontrakto elemento. Niekas negali bti susaistytas sutartimi prie jo vali.

Jeigu iandienin teis teinot tik iuos kontrakt sudarymo bruous, bt didiul klitis pripainti
galiojaniais kontraktus, sudarytus e-agent, kurie netgi gali bti kontroliuojami treiosios alies (e-parduotuv
ir pan.).

Visgi, tiek bendroji teis, tiek ir civilin teis yra gana spariai besivystanios teisins sistemos, todl sutartini
valios pasireikim, klaid ir sutikimo, duoto daugiau akivaizdaus agento, pareigojani pasekmi klausimai
yra plaiai vertinami, dmes koncentruojant ne nepriklausomos valios pasireikimo identifikavim, o kitos
alies patikimum. Kartais to argumentas alies neatsargus elgesys (kad jo klaida nra atleistina, jis buvo
neapdairus pasirinkdamas sutartinius isireikimus, jis nebuvo darbtus paalindamas aplinkybes, kurios takojo
tai, kad kakas buvo palaikytas jo atstovu). Kartais tai objektyvizuojama atsivelgiant idj, kad alys prisiima
atsakomyb dl pasirinkt sutarties sudarymo priemoni.

Kontrakt, sudaryt e-agent, bendrasis galiojimas yra netikra problema, inspiruota tarim, sukelt pasenusi
civilins ir komercins teiss, daniausiai kylanti i neteisinink ir stereotipizuoto sutarties ali valios reikms
suvokimo. Yra pakankamai stiprus pagrindas teigti, kad niekas negali bti atleistas nuo pareigos vykdyti
kontrakt tik dl to, kad jo sudaryme tarpininkavo e-agentas.

Reali problema kaip sureguliuoti e-agent padarytas klaidas? Ar alis gali bti atleista nuo sipareigojim pagal
sutart, jeigu ji sugeba rodyti, kad klaida atsirado dl e-agento technini problem?

I teorins puss, mes galime pasirinkti tarp analogik sutari teiss nuostat klaid atvilgiu taikymo ir
atstovavimo instituto tn taikymo. Kaip paaikinta emiau, pirmojo alternatyva veda prie neatsargumo, antra
prie gietos taisykls:

neatsargumo taisykl alys, naudodamos e-agentus nra atsakingi, jeigu jie sugeba rodyti, kad technin klaida
vyko ne dl j neatsargumo/neapdairumo.;
gietoji taisykl ji pagrsta ryiu tarp rizikos ir pasitikjimo. Siekiant apsaugoti kitos alies pasitikjim
sudaryto kontrakto privalomumu, alis, naudojanti e-agent galt labai lengvai prisiimti klaidos rizik.
Sprendimas gali bti pasiektas pasinaudojus atstovavimo taisykle, kad parduotuvs valdytojas, galiojs asmen
pardavinti jo produktus bus pareigotas tokio atstovo veiksm, netgi jeigu jis nesilaiko galiotojo instrukcij. Be
abejo, tai nra tas patas, kas atstovavimo taisykles pritaikyti e-agentams, lyg kad jie bt gyvi mons.
Pagrindin idja principalo rizikos/naudos analiz (rizika, atstovui virijant galinimus, nauda pastoviai
nebnant parduotuvje) ir interes teisinis balansas (pirkjo pasitikjimas parduotuvs kontraktais) yra panas
tiek atstovo, tiek ir e-agento atvilgiu. Pardavjas privalo prisiimti rizik, susijusi su kakieno patalpinimu u
parduotuvs tinklapio jo vardu sudarinti kontraktus. Arba, i prieingos puss, pirkjas privalo pasitikti dl to,
kad sudarytas kontraktas nebus kvestionuojamas.

Nemanome, kad i dviej taisykli taikymas praktikoje galt labai skirtis, nes teisjai ko gero bus pakankamai
grieti, sverdami ne-neatsargios klaidos rodymus. Ko gero iuo poiriu net nereikalinga ir unifikacija.

VARTOTOJ TEISI APSAUGA ELEKTRONINS KOMERCIJOS KONTEKSTE

Bendrosios slygos

traukimo ir turinio kontrol

Europos taisykls, reglamentuodamos bendrsias kontrakt slygas, nagrinja du skirtingus dalykus: kokios
slygos yra nesiningos ir todl negaliojanios (turinio kontrol) ir kokius reikalavimus turi tenkinti bendrosios
slygos, kad prisijungianioji alis jas galt priimti ir tokiu bdu suformuoti kontrakto dal (traukimo kontrol).

Kai kontrakto turinio kontrols taisykls yra labai auktu lygiu unifikuotos Europoje (Nesining slyg D
pagrindu), tik kelios VN turi nustaiusios traukimo/inkorporavimo kontrols taisykles (Vokietija, Italija,
Pranczija, Ispanija). Bet kokiu atveju, mes preziumuojame, kad kitos VN taipogi laikosi bendros pozicijos (arba
specialiai sureguliuodamos traukimo kontrol, arba siningumo princip pagrindu).

VN, kuriose egzistuoja traukimo/inkorporavimo kontrols taisykls, galima iskirti keturias skirtingas taisykles.

Formalaus prisijungimo taisykl.

FPT gali bti paaikinta taip:

Kontraktuose, kurie paprastai yra raytiniai, arba bendrosios nuostatos arba aiki nuoroda jas turi bti traukta
sutartin dokument;
Kontraktuose, kurie paprastai yra neraytiniai, bendrosios nuostatos turi bti prieinamos vartotojui dar prie
pirkim (pvz. matomame skelbime, aprayme ir pan.).

Kaip i taisykl taikoma EK?

Pirma: bendrosios nuostatos turi bti tiesiogiai prieinamos vartotojui, kuris atlieka elektronin pirkim;
praneimas, skelbiantis: jeigu Js norite suinoti ms bendrsias nuostatas/slygas, atsiskite EM neutenka.

Antra: nuoroda (linkas) tinklap, kuriame yra bendrosios nuostatos, turi aikiai nurodyti jas; neutenka toki
frazi, kaip apie tai daugiau r. ir pan..

Treia: nuoroda tinklap, kuriame yra bendrosios nuostatos, turi bti patalpinta bent jau viename i paskutini
kontrakto sudarymo proceso puslapi, siekiant ivengti to, kad vartotojas sudarys kontraktas net ir nepastebjs
to linko. Visgi, kadangi pirmj puslap galima pasiekti ir i iorini link arba paiekos varikli, tai visgi nra
pati tinkamiausia vieta tokiems linkams. Ms nuomone, usakymo puslapis yra labiausia tam tinkama vieta;
taiau jokiu bdu ne patvirtinimo puslapis, nes bendrosios nuostatos turt bti prieinamos priimant sprendim
dl kontrakto sudarymo.

Ketvirta: kadangi bendrosios nuostatos turt bti aikios ir isamios, iam tikslui naudojimas puslapi, prigrst
grafini vaizd ir reklamos ir pan. nra tinkamas.

Penkta: bendrj slyg pristatymas gali bti atliktas slenkaniuosiuose puslapiuose ar netgi hierarchine tvarka,
taiau negalima tam naudoti toki prezentacij, kaip (lentel su skaiiais, ir uraas paspauskite, kurias slygas
nortumte perskaityti).

Pareiga pateikti bendrsias nuostatas/slygas.

Kai kurie VN nacionaliniai ta nustato pardavjo pareig pateikti dokument ar broir, kurioje bt aptartos
bendrosios slygos. Ilgalaikiams kontraktams toki pareig yra nesunku paaikinti, nes bendrosios slygos veikia
kaip gairs vartotojui dl jo tolesnio elgesio. Nuotolini kontrakt D taipogi perima poir, kuomet ji
reikalauja patvirtinimo, talpinanio ne visas bendrsias slygas, o visos nefasuotos bendrosios slygos turi bti
vartotojui pateiktos ilgalaikje priemonje.

Kaip ios taisykls taikomos EK?

Pirma, ms nuomone nra privaloma pateikti raytin dokument, talpinant visas bendrsias slygas.

Antra, kai yra nustatyta pareiga pateikti visas bendrsias slygas (kaip nuotolini kontrakt D reikalauja
kontrakto patvirtinimo), paprastas pasyvus verslininko elgesys tokio reikalavimo netenkina. Naujieji
konvergenciniai instrumentai (web.TV ir pan.) nebtinai suteiks galimybes parsisisti dokumentus ar tekst ar
tvarkyti parsisist tekst. Todl, elektroninis verslininkas turt imtis priemoni, kad I (bendrosios slygos)
patekt vartotojams. Tai reikia, kad bendrosios slygos turi bti isistos bent jau EM. Jeigu tai nemanoma,
turi bti isistas raytinis dokumentas. Be abejo, viskas gerai, jeigu vartotojui yra sudaroma galimyb tokias
bendrsias slygas parsisisti (downloadinti) arba paprayti j atsiuntimo per EM.

4. Raudonosios rankos taisykl draudimas siurprizini, netikt slyg. Iskirtiniais atvejais nacionaliniai
statymai reikalauja, kad tokios slygos bt aptartos atskirai arba bt kaip nors iskirtos ir pan. Ar i taisykl
taikoma ir EK aplinkoje? Pirma: nra utektina ias slygas pabrti/pabraukti puslapyje, kuriame tvirtintos
bendrosios slygos, jeigu tai yra puslapis, nurodantis tik pagrindinius puslapius kontrakt sudarymo procese.
Raudonosios slygos privalo bti tvirtintos tuose puslapiuose, pro kuriuos yra btina praeiti kontrakto sudarymo
procese.

Antra: jeigu nacionaliniai statymai reikalauja, kad tokios raudonos slygos bt ne tik atskirtos, bet ir dl j
bt susitarta atskirai, j atskiro pasiraymo, turi bti pridtas specifinis Priimu/sutinku mygtukas.

5. Reklamos taisykl.

Kadangi EK sumaina konceptual skirtum tarp kontrakt sudarymo ir reklamavimo, btina apie tai pakalbti.

Kai kurie nacionaliniai statymai numato, kad produkt sigijimas reklamos pagalba nauda

I, kaip reklama, ir I, kaip kontrakto sudarymo stadija ir procesas, yra sujungiami EK, nes abi yra sujungtos
vienoje priemonje, tai yra pardavjo tinklapyje. Slygos, aikiai suformuluotos kaip tokios ir patalpintos
tinkamuose puslapiuose nekelia problem. Sutartins taisykls ar produkto charakteristikos ar apraymas, kurios
nra aikiai aptartos ir vardintos kaip bendrosios slygos, taiau tiesiogiai pateiktos puslapyje, kuris yra
privalomas ingsnis ELK sudaryme, turt bti suprastas kaip ELK turinio elementas. Kas dl likusi/ kas dl
bendrj slyg, sutartini taisykli ir poymi, kurie patalpinti netinkamoje ar ne visai tinkamoje vietoje? Ms
nuomone, reklamos traukimo taisykl turt bti taikoma, nes ji aikiai takoja vartotojo pasirinkim ir jo vali,
taiau dl to aikum nra. Vartotojai tuomet gali reikalauti mint apraym ir preki ir pan. charakteristik,
taiau taipogi gali atsisakyti, jeigu tai ne j interesais.

Produkt apraymas: D 1999/44/EC dl tam tikr aspekt, susijusi su vartotojik preki pirkimo-
pardavimo sutartimis ir susijusiomis garantijomis taikymas EK atvilgiu

anga. Sutarties slyg atitikimas

is skyrius skirtas e-vartotojui, kuris nusipirko prek, kuri neatitinka sutarties slyg. Atitikimas yra rezultatas
palyginimo tarp konkretaus sigyto produkto ir abstraktaus, idealaus produkto, kur sigyti turjo teis vartotojas
pagal sutart. Ideali prek, kuri atitinka sutarties slygas pagal D yra sudaryta i trij element: prek apraymo,
jos tinkamumo ir ko vartotojas gali (turi teis) protingai tiktis.

preks apraymas. Pagal D 2.2 straipsn, vartotojo sigytos preks turi atitikti apraym, pateikt pardavjo ir
bti tokios kokybs, koki pardavjas nurod vartotojui pateikdamas pavyzd ar model.

EK keliama problema kaip ir kurioje vietoje turt bti pateiktas preks apraymas, kad jis neivengiamai
suformuot prek ar jos model, kuri pagal sutart gyja teis vartotojas.

Sprendimas gali bti pateiktas suformuluojant ris taisykles:
suriti vartotoj ir tokiu bdu apibrti atitikim; preks apraymas turt bti pateiktas arba tiesiogiai ant
privalomojo puslapio aikiai ir nedviprasmikai ireiktu, pavaizduotu ir pan. mygtuku arba linko pagalba. E-
katalogo puslapiai yra pati tinkamiausia vieta tam. Nei nam puslapis, nei paskutinis puslapis (patvirtinantis
usakym), nei puslapis, kuriame tvirtintas gavimo patvirtinimas nra tam tinkami. ia taisykl pateisina
mstymas, kad pardavjas neprivalo utikrinti, kad vartotojas perskait apraym, bet turi garantuoti bent tai, kad
toks preks apraymas yra pasiektinas vartotojui ir kad to paskoje vartotojas turi visas protingas galimybes su
tuo susipainti.
Kuomet preks apraymas apima tam tikrus apribojimus arba emesnius nei vidutinius poymius (kokybs), arba
produkto kokyb emesns, nei tai, ko protingai gali tiktis vartotojas (atsivelgiant kain ir kitas aplinkybes),
siningumas ir skaidrumo sipareigojimas reikalauja, kad toki I bt tinkamai pavieinta (tapt prieinama ir
pan.). i taisykl EK nra realizuojama vien tik paminint tokius poymius puslapyje, nurodytame i privalomojo
puslapio, kuriame ir yra e-katalogas. Tik dvi prezentacijos atitinka i taisykl:
emesns nei vidutins kokybs paminjimas tiesiogiai pagrindiniame privalomajame puslapyje;
pagrindin privalomj puslap traukiant preki apraym taip trumpai, kad vartotojas btinai nueit nurodyt
puslap, kuriame yra pilnas apraymas; tokiame puslapyje tokia emesn nei vidutin kokyb turi bti tinkamai
nurodyta.
preki apraymo trumpa itrauka turt pasirodyti rekapituliatyviniame puslapyje, kuriame vartotojas ireikia
savo galutin ketinim sudaryti ELK. i taisykl seka i EK D, konkreiai imant i jos 10 straipsnio. Todl
jeigu yra nurodoma tik kodinis numeris ar panaus nurodymas, tai nra patenkinama. Svoris, spalva ir kitos
produkto charakteristikos, kurias btent vartotojas ir pasirinko, turi bti ireiktos aikiai ir nedviprasmikai.

(b) Tinkamumas kokiam tikslui?

Pagal 2.2. D Dl vartotojik preki pirkimo-pardavimo ir su tuo susijusi garantij, vartotojikos preks yra
preziumuojamai atitinkanios kontrakt, jeigu:
(b)tinka bet kokiam konkreiam tikslui, dl kurio vartotojui ta prek yra reikalinga ir apie kuri pardavjas buvo
tiesiogiai ar netiesiogiai informuotas kontrakto sudarymo metu ir kur jis prim;
tinka tikslams, kuriems tokio apraymo preks yra paprastai naudojamos.

Paprastai naudojamos EK aplinkoje sukelia sunkum koks naudojimas turt bti laikomas standartu: kas
normalu pardavjo ir kas pirkjo valstybje?

Kaip ir tradicinje komercijoje, normalumas pardavjo valstybje turt bti sprendianiuoju kriterijumi, nes tai
kaip taisykl sutampa su taikytina teise pagal TPT normas.

Normalus panaudojimas aikintina interpretacine prasme pagal ali numanom ketinim. To paskoje pirma
iimtis kai pardavjas priima konkret tiksl, kur nurodo vartotojas. Antroji iimtis kai vartotojo numanoma
valia yra nustatoma remiantis nam teiss kategorijomis. Tokiu atveju treiasis atitikimo elementas - ko
vartotojas gali protingai tiktis turi prioritet normalaus naudojimo atvilgiu.

ko vartotojas gali protingai tiktis?

2.2 straipsnio d) dalis D Dl vartotojik preki pirkimo-pardavimo ir su tuo susijusi garantij nupirkta prek
turi atitikti ir pademonstruoti toki kokyb, kuria normaliai pasiymi tokio paties tipo preks ir kuri vartotojas
gali protingai tiktis, atsivelgiant preki prigimt ir bet kokius vieus pareikimus apie produkto specifines
charakteristikas, padarytus pardavjo, gamintojo ar jo atstovo, ypatingai reklamuojant ar ymint prekes.

tyljimas ko vartotojas gali protingai tiktis?

Tradicinje komercijoje pirkjams yra leidiama lengvai ir greitai pasiteirauti I, ar tam tikras produktas yra
tinkamas jiems. EK stokoja tokio ikartinio ir greito pasiteiravimo. Be abejo, tai gali bti atsverta dideliu I,
pateikiamos vartotojams, kiekiu ir tokiu bdu, kad pirkjas, kuris neranda I apie nepageidautinus produkto
panaudojimo atvejus ar tam tikrus neatitikimus, jis aikiai tikisi, kad prek visikai tinkama panaudoti bet
kokiems tikslams ir ji suderinama su kitomis prekmis.

Sutinkamai su iuo, kadangi EK gali tiktis labiau statikos I, negu tradicinje aplinkoje, paprastas tyljimas, tai
yra I trkumas, gali takoti vartotoj tiktis, kad nra btinas joks specialus reikalavimas, norint, kad produktas
idealiai tikt tikslams.

kas EK aplinkoje yra viei pareikimai apie produkto specifines charakteristikas, padaryti pardavjo,
gamintojo ar jo atstovo, ypatingai reklamuojant ar ymint prekes?

is reikalavimas reikia labai daug EK.

Pirma, bet koks e-tiekjo tinklapis gali bti laikomas turiniu tokius vieus pareikimus. Nra jokios btinybs
jiems bti patalpintiems pagrindiniame puslapyje ELK sudarymo procese. Jeigu jie yra patalpinti ten, jie gali bti
laikomi parduodam preki apraymu. Dar daugiau, jeigu jie nra pateikiami tokiame pagrindiniame puslapyje,
jie turs vienaal efekt. K jie silo to gals reikalauti vartotojas, taiau jeigu nra joki diskleimeri,
apribojim ir pan., vartotojas nra j pareigotas.

Antra, senos tinklapi versijos taipogi gali bti laikomos vieais pareikimais ar skelbimais. Ko vartotojas gali
protingai ir realiai tiktis gali bti apsprsta tiek atnaujint tinklapi, tiek ir senesni, kurie taipogi takoja
vartotojo pasirinkim. Todl, gali atsitikti taip, kad vartotojas naujajame puslapyje sudarys kontrakt takotas
senesnio puslapio. is pareigojantis senesni puslapi efektas gali bti ivengtas:
aikiai pareikiant, kada tie puslapiai baigiasi (is pasilymas galioja iki []); paprasiausiai nurodant dat,
kada puslapis buvo paskutin kart atnaujintas, kaip tai seniai bebuvo, nra pakankamai aikus patvirtinimas to,
kad io puslapio I jau pasibaigusi;
pagrindin privalomj puslap suformuluojant tokiu bdu, kad vartotojui bt bet kuriuo momentu aiku dl
pareikim/skelbim galiojimo.

Treia, pareikimai puslapiuose taipogi gali takoti vartotoj pirkim offline reime, nes jie gali bti takoti i
pareikim narymo metu. ios pasekms nekilt, jeigu tinklapiai yra aikiai apriboti tik EK arba jeigu
kontraktai offline reime iuos pareikimus atmeta arba nustato prieingus pareikimus.

Kieno pareikimai turi bti apsprendiantys atitikim?

Ko gali tiktis vartotojas yra nuosdos (sedimentai), susikaupusios per vis jo narymo INT laik. Netgi jeigu
mes manome, kad i iorin taka yra viena i svarbiausi rizik e-vartotoj apsaugai, tra dvi galimybs, kaip
priversti e-tiekj paklsti ir sipareigoti iems ioriniams pareikimams (esantiems portaluose, banneriuose
(plakatuose, skelbimuose), geltonuosiuose puslapiuose, link srauose, e-parduotuvse, e-klubuose ir netgi
ioriniuose e-tiekjo puslapiuose).

Pirma, galima aikinti, kad e-tiekjas yra pareigotas i pareikim, kurie padaryti subjekto, veikianio jo vardu
vieumo tikslais. Vartotojas turi rodyti, kad toks ryys egzistuoja netgi jeigu iorinio agento pateikta I yra tokiu
bdu, kad vartotojas protingai supranta, kad j pateikia tiesiogiai pats e-tiekjas (taip daro portalai, sudarantys
geltonuosius puslapius ar nuorod sraus).

Antra, taipogi galima priversti e-tiekj paklsti ioriniams pareikimams, kurie pateikti e-parduotuvs valdytojo
ar parduotuvs klubo, jeigu jie patalpinti tame jo puslapyje. Aikinant, kad is ryys yra daugiau nei vien tik
eimininkavimas/priglaudimas (ang. hosting), gali teigti, kad jis apima vis kompleks kontrakt, kuri
pagrindinis tikslas skatinti e-tiekjo pardavimus; rodinjimo nata gali bti perkelta tokiu bdu, kad tai turt
bti btent e-tiekjas, kuris privalo pateikti rodymus, kad pateikti e-parduotuvs valdytojas veik virydamas
savo galinimus. Netgi iuo atveju visgi galima teigti, kad ie pareikimai buvo nebyliai patvirtinti e-tiekjo
tyljimu, kuomet netiktina, kad jis nepastebjo toki pareikim savo tinklapyje. Toki pareikim reimas
gali bti labai panaus preki gamintojo pareikimus: jie pareigoja pardavj, iskyrus jeigu jis rodo, kad jis
neinojo ir negaljo inoti apie toki pareikim egzistavim. (D dl vartotojik preki pirkimo-pardavimo ir
su tuo susijusi garantij 2.4 straipsnis).

Btinyb apsaugoti e-vartotojus ( pradi)

Vartotoj apsauga - viena i svarbiausi ES politik, vertikaliai paveikia kelet dalyk (atsakomyb, ADA,
TPT). Ko gero svarbiausia yra tai, kad nagrinjant bet kok kontrakt yra btina aptarti vartotoj apsaugos
klausimus.

Kaip ir technologin asimetrija yra pridedama prie bendrosios derjimosi asimetrijos b2c kontraktuose,
procedrinis aspektas lygiai taip pat turt bti pridedamas prie daugiau materialinio apsaugos turinio, susijusio
su pirkimo-pardavimo metodu (nuotoliniai pardavimai) ir kontrakto objekto (preks ar paslaugos, preki ris ir
pan.).

I ios procedrins perspektyvos reikia apvelgti tris esminius klausimus: koks yra ELK turinys; kokia I turt
bti pateikta e-vartotojams apie procedrines EK savybes; kaip materialinis EK turinys (koloboracija tarp
skirting veikj e-parduotuvi savinink, finansini institucij ir pan.) takoja vartotoj teises.

ELK turinys.

Jau apvelgtas aukiau.

Iinformacija apie ELK sudarymo proces.

Tai apvelgta vis pirma EK Direktyvos 10.2 straipsnyje. Reikt akcentuoti du dalykus. Pirma, tai yra rezultato
pareiga ne tik pateikiant I, bet ir garantuojant, kad vartotojas bus tinkamai informuotas. Tai reikia, kad
paprastai nra reikalaujama personalizuotos I, tipini vartotoj grupi techninis ir ini pagrindas ir fonas turt
bti turimas galvoje. INT naujokai ir vartotojai, naudojantys konvergencinius aparatus, silpnesnius nei PC
(webTV, mobilius telefonus ir pan.) taipogi turt bti iskirti atskir grup ir su jais turi bti elgiamasi
iskirtinai.

Antra, tai yra nedeleguojama e-tiekjo pareiga. Jis jos negali vykdyti e-parduotuvi pasae. Dar daugiau, i
pareiga gali persidengti su kitomis pareigomis; e-tiekjas negali bti atleistas nuo pareigos atsakyti, netgi jeigu
vartotojas nebuvo tinkamai informuotas dl treij ali kalts. Pvz., e-tiekjas privalo informuoti vartotoj,
naudojant narykl, automatikai sugaunani paskutinius aplankytus tinklapius, kad yra rizika nupirkti i jau
nebegaliojani puslapi jeigu jie nra perkraunami, netgi jeigu mes teigtume, kad i I vis pirma turt bti
pateikta narykls gamintojo.

ELK dalyviai ir vartotoj apsauga.

Vartotoj tikjimaisi (sivaizdavimas apie produkt, jis tikis sigyti) yra suformuojami ilgos kelions, narymo
po INT.

Pareiga informuoti

i pareiga taipogi egzistuoja ir b2b EK, tik gal pasireikia ne tokiu grietu pavidalu. ios pareigos laipsni,
iskyrus jeigu tai susij su rizika sveikatai, priklauso nuo numatomos I svarbos pirkjui; tokios I parengimo,
paskleidimo kat, atsivelgiant produkto kain. EK nesumaina tokios I parengimo kat; taiau dramatikai
sumainamos ios taisymo, redagavimo ilaidos palyginkite tokios I paskelbim INT ir popierini skelbimuk
ar broirli platinim. Taigi, siekiant palaikyti tok pat interes balans tarp tiekjo ir pirkjo, e-tiekjas
privalo eksploatuoti nauj technologij savybes, kad jis galt geriau realizuoti savo pareig I negu tradicinje
aplinkoje. Interaktyvumas, animacins prezentacijos ir vartotojams individualizuotos I pateikimas gali bti
reikalaujamas kartas nuo karto praktikos eigoje.

Kuomet yra oferta sudaryti ELK?

INT technologij galimybs taipogi labai svarbios ELK sudarymo struktrai.

Asmens, kuris isiunt ofert, padtis yra ekonominiu ir teisiniu poiriu blogesn negu akceptanto. Pastarasis
neturi joki apribojim ir gali laisvai nutraukti kontrakt isisdamas akcept arba ne, o oferento laisv
(nutraukti, bet svarbiausia nenutraukti kontrakto) yra gerokai apribota bandant atsiimti/ataukti ofert (kai
kuriose valstybse Vokietijoje, oferta yra i esms neataukiama, bet netgi valstybse, kur ji yra ataukiama,
taikomos iimtys siningumo, geros valios, pasitikjimo ir pan. pagrindais); tokiu atveju ataukta gali bti, jeigu
ataukimas akceptant pasiekia dar iki kol akceptantas isiunia savo akcept.

Vieieji skelbimai yra pavojingi, nes oferentas prisiima rizik dl akcepto gavimo, kuris kiekybikai (moni,
usisakani pasilyt produkt; kiekis produkt, silom individualaus pardavjo) ar kokybikai (akceptanto
asmenins slygos) virija tai, ko tikjosi pardavjas ir k jis apskritai gali pasilyti. Taigi, teismai (taiau
vairiose Europos valstybse gana skirtingai) e-katalogo nelink laikyti oferta; tai greiiau vieas kvietimas
pareikti ofert. Todl pirkjo isistas usakymas kaip taisykl laikytinas oferta.

Nuotolini pirkimo-pardavimo sutari D stengiasi ilyginti tokios situacijos disbalans nustatydama dvi
taisykles: tiekjas gali atsisakyti kontrakto tik jeigu usakytos preks ar paslaugos yra neprieinamos tai yra j
nra; ir antra vartotojas privalo bti informuotas apie toki situacij ir turi turti galimyb gauti sumokt
sum grinim kuo greiiau, bet jokiu atveju ne vliau nei per 30 dien. Nra aiku, ar i nuostata pakeiia
nuotolinio pardavinjimo katalog status, kaip pakvietimo ireikti ofert, kuri, jeigu priimta, nustato pardavjo
pareig, slygojam usakyt preki buvimu/prieinamumu. Kas svarbu tai tvirtina situacij, kuri tik
suvelnina katalogo kaip kvietimo pareikti ofert koncepcijos pasekmes, kadangi vartotojui rezultatai nra patys
palankiausi.

Nauj technologij savybi panaudojimas, EK leidia ymiai daugiau ibalansuot interes situacij. E-agento
instaliavimas ELK sudarymo procese ir prie gaunant e-vartotojo akcept atsarg pasitikrinimas gali sudaryti
galimybes beslyginiam sipareigojimui pateikti usakytus produktus. Be to, iankstinis isiaikinimas usakyt
preki vienet ir jo AD surinkimas eliminuoja mintus kiekybikai ir kokybikai nenumatytus akceptus.
Ivadoje, yra technini prieasi nepriimti ofertos, pateiktos EK, charakterizavimo kaip vien pakvietimo
pareikti ofert. Kaip vienas to argument 11 EK D straipsnis aikiai numato, kad mes turime gavj, kuris
priima/akceptuoja paslaug tiekjo pasilym/ofert, tai yra tikr/reali ofert, o ne viso labo vie pakvietim
pareikti ofert.

Pagrindiniai EK rinkos aspektai. (turi bti aukiau)

Prijimas

Nors www paslaug vartotoj skaiius didja geometrine progresija, visgi iuo metu tai sudaro tik apie kokius 30
proc. visos EBPO populiacijos. Kai kuriems vartotojams prijimas prie INT gali bti dar sudtingesnis.
Verslininkams - savaime suprantama tai ymiai pigiau nei tradicin mamenin prekyba. Taigi, mai jimo
INT rink ir marketingo katai gali bti dinamikos konkurencijos pradia. Tai jau pastebima ir dabar.

Paprotin praktika ir sureguliavimas

INT pardavjai privalo laikytis paprotini norm ir j pramons akose nusistovjusios praktikos. Kai kuriuose
sektoriuose yra nusistovjusi praktika naudoti tarpininkus ir tiesioginis pardavimas vartotojui bt
konkurencingas dalykas tradicini tarpinink atvilgiu. JAV tiesioginis usakym siuntimas kai kuriuos
tradicinius pardavjus padar efektyvesniais, tuo tarpu kiti siek ukirsti keli naujai konkurencijai smokslikais
veiksmais. Konkurencijos statym pritaikymas ir gyvendinimas buvo btinas, siekiant vystyti rink efektyviu
bdu. Panaios situacijos gali kilti ir kyla INT atveju. Japonijoje, alkoholiniai grimai, farmacijos produktai,
muzikiniai CD yra sritys, kuriose yra nusistovjusios labai stiprios tradicijos ir praktika ir toki produkt
pardavimas INT gali paeisti pvz. alkoholini grim prekybos kontrols reikalavimus ir pan. (Nikkei Shimbun,
1996). Taipogi kyla gin tarp pramons ir vyriausybini institucij dl to, ar egzistuojanti reguliacin aplinka
leidia farmacini produkt pirkimo-pardavimo kontrakt sudarym INT. Jeigu CD gali ilaikyti fiksuotas
kainas, nuolaidos ir pan., taipogi gali sukelti problem. Dar daugiau, vairiose valstybse gal labai skirtis
praktika ir reguliacin aplinka.

Tarpininkai

Buvo teigiama, kad be tarpinink verslininkams bt labai sunku tiesiogiai pasiekti vartotojus. EK atveju kai
kurios tarpininkavimo funkcijos yra atliekamos vairi paiekos varikli, e-agent, kurie vartotojams padeda
surasti reikiam I apie norimus produktus arba pardavjus. Pasirenkant e-parduotuves ar produktus, INT malls
gali veikti kaip tarpininkai patvirtinant isirinktas prekes ir tokiu bdu padidinant vartotojo pasitikjim ir
suteikiant param verslininkams. vairios mokjimo priemons, skaitant mokjimo korteles, taipogi atlieka
tarpininkavimo funkcij, nes pardavjai, priimti mokjimo schem, yra laikomi teistais pardavjais ir tokiu gali
bti labiau patraukls vartotojams.

EBPO 1999 m. Gairs dl vartotoj apsaugos EK kontekste

Tai, be abejo, tra rekomendacinio pobdio tarptautinis ta.

Apimtis Gairs taikytinos tik b2c EK.

Bendrieji pricipai

Skaidri ir efektyvi vartotoj apsauga vartotojams, dalyvaujantiems EK turt bti suteikta skaidri ir efektyvi
j teisi apsauga, kurios lygis ir laipsnis nra emesnis nei kitose komercijos srityse.
Teisinga ir sininga verslo, reklamos ir marketingo praktika verslininkai, dalyvaujantys EK, turt
atsivelgti vartotoj interesus ir veikti sutinkamai su teisinga, sininga verslo, reklamos ir marketingo
praktika. Verslininkai negali padaryti joki pareikim, neveikimo ar sitraukti bet koki veikl, kuri yra
apgaulinga, nesininga ir klaidinanti. Verslininkai, parduodantys, silantys ar reklamuojantys prekes ar
paslaugas vartotojams, negali sitraukti veikl, kuri vartotojams gali sukelti neproting alos rizik. Kuomet
verslininkai suteikia/pateikia I apie save ar savo silomus produktus, jie privalo toki I pateikti aikioje, tikslioje
ir lengvai prieinamoje formoje. Verslininkai privalo atsivelgti globali INT bei EK prigimt. Draudiama
naudoti nesiningas kontrakt slygas. Reklamavimas ir marketingas privalo bti aikiai ireikti kaip tokie.
Reklamuotojai privalo nurodyti, kieno vardu jie tai atlieka. Kuomet vartotojai aikiai nurod, kad jie neketina
gauti tam tikr EM kategorij, toks vartotoj pasirinkimas privalo bti gerbiamas. Verslininkai privalo kreipti
ypating dmes reklamai, skirtai vaikams, senyvo amiaus monms, ligotiems asmenims ir kt., kurie gali ne
pilnai suprasti tokioje reklamoje pateiktos I turin.

OL atskleidimai/pavieinimai.

I apie pardavj. Verslininkai, dalyvaujantys EK su vartotojais, privalo pateikti tiksli, aiki ir lengvai
prieinam I apie juos, galinani nustatyti bent jau:
jo identifikacij skaitant pavadinim, buvein, EM adres, telefono Nr., ir, kur taikytina, registracijos nr.;
greit, lengv ir efektyv vartotoj susiekim su pardavju;
tinkam ir efektyv gin sureguliavim;
teisinio proceso paslaugas;
pagrindin verslo vykdymo vieta.
Kuomet verslininkas nurodo priklauss kokioje nors savireguliacinje schemoje, pramons asociacijoje ar pan.,
verslininkas privalo vartotojui nurodyti atitinkamas kontaktines detales ir bet kok lengv metod, galinant
patikrinti toki naryst ir prijim prie atitinkam elgesio ar praktikos kodeks.

I apie prekes ir paslaugas.

Verslininkai, dalyvaujantys EK su vartotojais, privalo vartotojams pateikti tiksli, aiki ir lengvai prieinam I
apie silomas prekes ir paslaugas; galinani vartotoj priimti informuot sprendim dl to, ar sudaryti
kontrakt ir tokiu bdu, kuris galint vartotoj ilaikyti adekvat tokios I ra.

I apie sandor.

Verslininkai, dalyvaujantys EK su vartotojais, privalo vartotojams pateikti pakankam I apie sandorio slygas,
terminus, katus, susijusius su juo, kuri galint vartotoj priimti informuot sprendim dl to, ar sudaryti
kontrakt.

Tokia I turi bti tiksli, aiki, lengvai prieinama ir pateikta tokiu bdu, kuris suteikt vartotojui adekvai
galimyb sandor perirti prie j sudarant.

Kuomet ELK sudarymui yra prieinama daugiau nei viena kalba, pardavjas privalo I pateikti visomis iomis
kalbomis, kurios galint vartotoj priimti informuot sprendim kontrakto.

Pardavjas privalo vartotojui pateikti aik ir piln tekst su ELK slygomis, terminais, katais tokiu bdu, kuris
galint vartotoj ilaikyti adekvat tokios I ra.

Tokia I turt apimti:
vis kat detalizacija;
spjimas apie bet kokius kitokius paprastai patiriamus katus, mokesiu ir pan., kuriose renka ne pardavjas;
pristatymo ar atlikimo terminai;
atsiskaitymo terminai, metodai ir slygos;
apribojimai, slygos ir pan., susij su pirkimu-pardavimu, tokie kaip tv sutikimas, geografiniai/laiko
apribojimai;
tinkamo naudojimo instrukcijos, skaitant spjimus dl saugumo;
detals ir slygos, susijusios su nutraukimu, grinimu, pakeitimu ir pan.;
garantijos.

IV. Patvirtinimo procesas.

Siekiant ivengti neaikum, susijusi su vartotojo ketinimu sudaryti pirkimo sutart, vartotojas turi turti
galimyb, prie sudarant ELK, tiksliai identifikuoti prekes ar paslaugas, jis/ji nori sigyti; identifikuoti ir itaisyti
bet kokias klaidas ar pakeisti usakym; ireikti savo informuot sutikim su pirkimu; isaugoti piln ir tiksl
sandorio ra.

V. Atsiskaitymai.

Vartotojui turi bti suteiktos lengvo naudojimo, saugios mokjimo priemons ir mechanizmai ir I apie toki
mechanizm saugum.

VI. Gin sprendimas ir teisins gynybos priemons.

(a) taikytina teis ir jurisdikcijos konfliktai.

B2C kontraktai, tiek ELK, tiek ir tradiciniams yra taikoma egzistuojanti taikytinos teiss nustatymo sistema. EK
sukelia tam tikr problem iuo poiriu. Taigi, turt bti atsivelgiama tai, ar egzistuojanti taikytinos teiss
nustatymo sistema turi bti pakeista ar taikytina skirtingai, siekiant utikrinti skaidri ir efektyvi vartotoj
apsaug EK kontekste.

Svarstant, ar reikia pakeisti egzistuojani sistem, valstybs turt utikrinti, kad sistema suteikt siningum
tiek vartotojams, tiek ir verslininkams, skatint EK, vartotojams suteikt ne menkesnes apsaugos priemones, nei
prieinamos tradicinje aplinkoje.

(b) ADR ir teisins gynybos priemons.

Vartotojams turt bti suteiktas prijimas prie siningo ir teisingo gin isprendimo ADR priemonmis; tai
neturt sukelti nepring ilaid ar sunkum.

Verslininkai, vartotoj atstovai, vyriausybins institucijos turt dirbti kartu, siekiant realiai gyvendinti
savireguliacines priemones, skaitant ADR.

VII. Privatumas.

B2c EK turt bti vykdoma sutinkamai su tarptautiniu mastu pripaintais privatumo apsaugos principais,
tvirtintais 1980 m. EBPO Gairse, atsivelgiant 1998 m. EBPO Ministr deklaracij dl privatumo apsaugos
globaliuose tinkluose, utikrinant tinkam ir efektyvi vartotoj apsaug.

VIII. ietimas ir inios.

Vyriausybins institucijos, verslininkai, vartotoj atstovai turt bendradarbiauti vartotoj vietimo apie EK
srityje, skatinti informuot vartotoj, dalyvaujani EK, apsisprendim; didinti verslinink ir vartotoj ini apie
EK lyg.

3 dalis gyvendinimas.

Siekiant Gairi tiksl, VN turt nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje, bendradarbiaujant su verslininkais,
vartotoj atstovais:
(a) perirti ir skatinti savireguliacines priemones;
(b) skatinti privataus sektoriaus lyderiavim savireguliacinje aplinkoje;
(c) skatinti privataus sektoriaus lyderiavim technologij vystymsi;
(d) kt.

4 dalis Pasaulin kooperacija.


ELK SUDARYMAS

Kas yra pato duts teorija?

PDT yra iimtis i bendrosios taisykls, kad akceptas sigalioja tik tuomet, kai j gauna oferentas. PDT yra kilusi
i bendrosios teiss tradicijos; tai numanoma, paneigiama kontrakt sudarymo/formavimo taisykl.

PDT taikoma, kai alys ry palaiko ne momentinmis ryio priemonmis (tokiomis, kaip telefonu), bet
nemomentiniu komunikavimu patu ir pan. Ji teigia, kad akceptas sigalioja nuo to momento, kai yra isistas,
o ne kuomet yra gaunamas. Esm ta, kad akceptantas komunikavim patiki treiajai aliai arba tam tikr
komunikavimo dal perkelia nuo savo kontrols. Efektas yra tas, kad taikant PDT kontraktas yra laikomas
sudarytu nuo to momento, kai yra isistas akceptas, visikai neatsivelgiant tai, ar oferentas i viso gauna
akcept ar ne. tai gali pasirodyti neteisinga, taiau taisykl yra pagrsta pragmatiniu rizikos pasvrimu ELK
sudarymo procese ir isprendia gana sudting problem. Bet kokiu atveju, oferentas gali visada paneigti i
taisykl, reikalaudamas, kad akceptas sigaliot nuo to momento, kai jis j gauna. K labai svarbu suvokti PDT
nra panacja; ji taikytina iimtiniams atvejams.

Teis ir jurisdikcija

Bendra taisykl yra ta, kad alys yra laisvos pasirinkti j sutariai taikytin teis ir net jurisdikcij
(kompetentingus teismus). Jos tokiu bdu usitikrina, kad jos inos j santykiams taikytinas tn, taipogi
procedras, pagal kurias bus sprendiamas tarp j kils ginas. Visgi, patas faktas, kad alys yra laisvos
pasirinkti j sutariai taikytin teis ir net jurisdikcij nereikia, kad toks pasirinkimas yra galiojantis ar
gyvendinamas; tai dl ko tampa svarbi kontrakto sudarymo vieta. Sutartins nuostatos, kuria alys pasirenka j
sutariai taikytin teis ar jurisdikcij, galiojim ir gyvendinamum nustato tos valstybs, kurioje yra sudarytas
kontraktas, statymai, nepriklausomai nuo bet kokios sutartyje esanios slygos. is dalykas danai pamirtamas.
Kiekvienoje jurisdikcijoje egzistuoja taisykls, kurios numato ali laisv pasirinkti j sutariai taikytin teis, ir
btent ios tn nustato, ar ali pasirinkimas yra galiojantis ar ne.

iuo poiriu yra ymiai svarbiau nustatyti, ar i viso kontraktas buvo sudarytas, ir tik tuomet aikintis,
kada ir kur.

INT veikimo technika

Kompiuteriai skaitmenin informacij renka ir tvarko vienetuk ir nuliuk sek pavidalu. Kiekviena i i sek
gali bti laikoma binariniu (dvejetainiu) skaitmeniu. Protokolai galina kompiuterius komunikuoti tarpusavyje ir
perduoti duomenis panaudojant dvi technikas. Protokolai duomenis patalpina/suskirsto maus paketlius.
Tuomet ie paketliai yra persiuniami per INT gaunantj kompiuter, kuris gautus paketlius vl
transformuoja tiksli isist duomen kopij. I esms I perdavimo proceso duomenys yra perkopijuojami i
vieno kompiuterio kit.

Antra, kompiuteriai naudoja adresavimo mechanizm, kuris galina surasti vienas kit ir sukontaktuoti. iuo
metu protokolai naudoja unikal 32 bit skaitmen rinkin, kuris nurodo kiekvieno kompiuterio adres. Taigi,
kompiuteriai mato tik ias skaitmen sekas. ie skaiiai neidentifikuoja nei geografins vietos, nei jurisdikcijos;
jie vis labo indikuoja tinkl, prie kurio yra prisijungs konkretus kompiuteris. Paskutinis protokolo poymis
aktualus komunikacij kelias yra daugumoje atvej visikai nesvarbus. Kiekvienas individualus duomen
paketlis gali imtis visikai nepriklausomo kelio. Protokolams rpi tik ar kompiuteriai gali matyti vienas kit ir
ar tarp j gali vykti duomen perdavimas.

Treia, prieingai labai paplitusiai nuomonei, INT nieko apiuopiamo nesuteikia. Tai panau kompiuter jo
naudotojai turi kak`padaryti, kad i ko bt gauta kokia nors nauda. INT tra komunikacin sistema, kuri
galina jos naudotojus perduoti, keisti, laikyti ir pan. I, teikti vairias paslaugas ir pan. Labiausiai paplitusios INT
paslaugos EM, www, news ir pan.

ELK sudarymo scenarijai

Yra penki pagrindiniai galimi komunikavimo scenarijai:

1. paprastas komunikavimas tarp dviej kompiuteri.

INT naudotojai ir tiekjai (serveriai) paprasiausiai gauna ir siunia visus EDP savo pai kompiuteriuose ar
kompiuteriuose, prie kuri jie turi fizin prijim. prasta EDP forma EM, taiau jie taipogi gali apimti
tinklapius, atsisistus i kompiuterio. Tai labai paprastas scenarijus, nes ia nedalyvauja jokios treiosios alys,
tarpininkai; komunikavimas yra iskirtinai kontroliuojamas pai ali. EDP danai keliauja per kelet serveri,
bet pastarj vienintel funkcija paprasiausiai persisti EDP toliau.

Turint omenyje topografijos paprastum, tampa aiku, kad iai situacijai taikytinos tradicins kontrakt
sudarymo taisykls kontraktas yra laikomas sudarytu, kuomet oferentas gauna akcept. iame scenarijuje ELK
laikomas sudarytu oferento buvimo vietoje, taigi patenka ios valstybs jurisdikcij, nebent taikytinos
specialiosios taisykls. iame scenarijuje negali bti taikoma PDT, nes naudotojai savo komunikacij nepatiki
jokiai treiajai aliai. Viena problema pagal scenarij sudaryti ELK gali bti labai lengvai sudaryti alims
viso labo laikinai pasinaudojant kompiuteriais (pvz. Cyber caf). Tai nesukelia ypating problem, jeigu
naudotojai tuo pasinaudoja savo pai jurisdikcijose. Kai laikinai pasinaudojama kitose jurisdikcijose, gali
atsitikti taip, kad j sudarytiems ELK yra taikytini i kit valstybi statymai. To paskoje ELK gali bti
taikomos specialios taisykls. Dar daugiau, gali paaikti, kad pagal tos valstybs teis kontraktas laikomas i
viso nesudarytu.

2. Komunikavimas vykdomas bendrajame serveryje

is scenarijus yra gana apgaulingas ir alims gali sukurti patikimumo ir saugumo iliuzij. alys, netgi ir bdamos
skirtingose valstybse, tarpusavyje komunikuoja per bendr server (pvz. pasijung prie OL Service Providers
sistemos). Bet koks EM yra sukuriamas, laikomas, isiuniamas, gaunamas, tvarkomas tame serveryje, lygiai
kaip ir tinklapiai ar skriptai. Tai turi kelet pasekmi alims. Pirma, alys savo komunikavim patiki treiajai
aliai, serverio operatoriui, ir tokiu bdu gali bti teigiama, kad iam atvejui taikytina PDT ir bet koks kontraktas
laikomas sudarytu, kuomet akceptantas isiunia savo akcept. Antra, ir netgi svarbiau, jeigu kontraktas yra
sudarytas, tai jis laikomas sudarytu ne oferento buvimo vietoje, bet paiame serveryje. Taigi tinkama
jurisdikcija serverio, ir nebtinai naudotoj.

Viena bendresni io scenarijaus problem naudotojai gali bti visikai neinantys jurisdikcijos klausimo ir
gali manyti, kad bet kokie tarp j sudaryti ELK paklsta j valstybi statymams. Tai labai aktualu, kai abu ar
netgi daugiau naudotoj yra pvz. UK, o serveris Vokietijoje. Be abejo, alys gali ivengti ios problemos
pasirinkdami j kontraktui taikytin teis. Visgi, pirmin/prioritetin jurisdikcija btent serverio buvimo vietos.
Taigi, bet kokie klausimai dl ELK galiojimo, gyvendinamumo sprstini vis pirma btent pagal ios valstybs
statymus.

3. Komunikavimas per serverius tarpininkus.

Jurisdikcijos klausimo poiriu is scenarijus panaus 2, skirtumas tik tas, kad EDP tvarkymo mechanizme
dalyvauja bent du serveriai. ia naudotojai jau pasijungia jau prie skirting serveri, kuriuose ir sukuriami bei
tvarkomi EDP. Jie po to iuos EDP nusiunia kitiems. ie kiti taipogi gali prieiti prie EM, taiau ne savo
kompiuteriuose, o btent serveriuose. is scenarijus danas www atveju. Naudotas gali sukontaktuoti su tinklo
serveriu vienoje vietoje. Tokios interakcijos rezultatas serveris siunia I kitam serveriui, esaniam toje paioje
vietoje arba kitur. Antrasis serveris tuomet sutvarko I ir gali arba sukontaktuoti su naudotoju, tokiu bdu
paalinant pirmojo serverio dalyvavim, arba I nusisti atgal pirmajam serveriui, kuris savo ruotu sukontaktuoja
su naudotoju.

Vienas aiku klausimas, kuris ikyla iame kontekste kur ELK yra laikomas sudarytu? Jeigu taikoma PDT, tai
ELK sudarytas kompiuteryje, i kurio isistas akceptas. Jeigu PDT netaikoma, tai ELK sudarytas kompiuteryje,
kuris prim/gavo akcept; tai nebtinai oferento kompiuteris, ypatingai kai EDP gaunamas automatikai. Taigi,
atsakymas priklauso nuo to, ar taikoma PDT, kuris EDP buvo akceptas, o kuris oferta.

4. Daugyb tarpinink serveri ir tinkl.

is scenarijus yra 3 pratsimas. Vlgi, pagrindinis ikylantis klausimas jurisdikcinis. Vlgi, yra labai svarbu
inagrinti ir vertinti individuali EDP funkcijas, kompiuteri vaidmen.

5. Virtualioji rinka.

VR labai jau keistas padaras. i rinka beveik iimtinai sudaryta i www sait, esani serveriuose,
palaikaniuose tinklapius ar paslaug, kurias silo komerciniai subjektai. Taigi, komerciniai vienetai (mons ar
individai) turi I tinkapius, kuriuos gali pasiekti naudotojai ar vartotojai. I vartotojo pozicij, jie kontaktuoja tik
su konkreiu serveriu. Visgi, svarbiausia tai, kas vyksta i ties, o ne tai, k mato vartotojai.

Priklausomai nuo to, kaip sudarytas serveris, skiriasi ir interakcija tarp naudotojo ir paties serverio. Ar serveris
veikia kaip komercinio pardavjo atstovas ar jis paprasiausiai pertvarko I naudotin format prie siuniant j
pardavjui tolesniam tvarkymui? Kur ir kada ELK yra sudarytas jeigu i viso? Vis pirma, svarbu isiaikinti
kiekvieno EDP paskirt ir funkcijas. Kitas svarbus klausimas kas yra kitas alis/kontrahentas? Ar naudotojai
komunikuoja su operatoriumi ar individualiais pardavjais? Visgi situacij komplikuoja tai, kad kartais yra taip,
o kartais kitaip.

Taigi, penki scenarijai pavaizduoja skirting ELK sudarymo topografij. Be abejo, naudojamos komunikacijos
turi labai didel tak nagrinjant trejyb: ar, kur ir kada. Galima iskirti dvi pagrindines komunikavimo ris:
tiesiogin ir netiesiogin. Tai nra taikytina momentinms ryio priemonms.

(a) tiesioginis komunikavimas.

ioje situacijoje yra galimos dvi taisykls PDT ir standartins taisykls, taikomos momentinms ryio
priemonms. Kaip jau minta anksiau, INT ne visada galina momentin ry. Greitis gali varijuoti nuo labai
greito (beveik momentinio) iki tokio greiio, kad bt operatyviau duomenis rayti diskel ir j perplukdyti per
Atlanto vandenyn. Ir atstumas tarp kompiuteri toli grau nevaidina apsprendianio vaidmens. INT linkas
visgi turi panaum su telekso ar telefono linkais. Nors nra tiesioginio fizinio ryio tarp naudotoj, toks linkas
turi daug daugiau bendro su telegrafu negu su patu, ir vienas naudotojas gali sitikinti, ar kitas gavo EDP per
pakankamai trump laiko tarp. Tai gali bti nustatyta gavus dalin atsakym ar negavus automatinio atsakymo,
ar gavus atsakym, kad EDP nepasiek adresato. Akceptantas turi gauti ofert, o oferentas akcept ir tokiu
atveju EDP sigalioja. Tokiomis aplinkybmis pagal Anglijos teis ELK bt laikomas nesudarytu iki momento,
kai oferentas gauna akcept. Dalinio gavimo neutenka, iskyrus jeigu gavjas veik dalin gavim laikydamas
pilnu. Tai pilnai neisprendia klausimo, kada ELK buvo i tikrj sudarytas. EDP, siuniant www naryklms,
yra greitai parodoma, kad jie yra gauti. Visgi, yra galima parayti trumpas programas, kurios kontaktuot su
tinklo serveriais ir ilaikyt vlesniam perirjimui nusist i. Panaiai, EM yra i pirmo nusiuniamas EM
serveriui ir tik po to tampa prieinamas gavjui. Kada ie EDP yra laikomi gautais? Ar ELK sudarymo tikslais jie
yra gauti, kai EDP yra gaunamas serverio ar skripto, ar kai gavjas realiai/aktualiai prieina prie j ir juos
perskaito? Aukiau nurodyta analiz gali bti taikoma, kai alys savo komunikavimo nepatikjo jokiai treiajai
aliai. Kuomet alys tai patiki treiajai aliai, vienas i galim sprendimo bd PDT. Tai vis pirma taikytina
sistemai, pagrstai vieno bendro serverio operatoriaus esmine kontrole, kuri jis turi visos sistemos atvilgiu.
Naudotojai, sisdami EDP serveriui, gali bti labai utikrinti dl to, ar EDP pasieks adresato EM dut.
Prieingai, EM pasiuntus INT, faktikai joks operatorius nevykdo jokios kontrols. Dl tokios idjos egzistuoja
du pateisinimai. Pirma, tokia PDT pateikt gana aik ir patog gana keblios problemos isprendimo bd.
Antra, reikt pasiremti analogija su patu. Oferentas savo komunikavim patiki nepriklausomai treiajai aliai ir
implikuojamai leidia akceptantui pasielgti taip pat. To paskoje, kai tik oferentas ir akceptantas vykdo visas
EDP isiuntimui btinas procedras, yra laikoma, kad EDP yra isisti, nepriklausomai nuo to, ar jie gauti ar ne.
Aiku, oferentas gali visada pareikti, kad joks akceptas nesigalioja iki tol, kol jis realiai gauna EDP.
Pasinaudojant iuo argumentu, bet koks akceptas sigalioja kai tik siuntjas isiunia j i savo EM duts
sistem, tai yra kai tik sistema ukontroliuoja EDP isiuntim ir pateikim.

PDT, jeigu ji veikia, gal taip padaryti tik tuomet, kai siuntjai yra realiai prijungti prie serveri. Toki sistem
naudotojai danai turi programin rang, kuri leidia sukurti ir netgi perskaityti EDP off line reime. Visgi, iki
kol alys nepatikjo dalies savo komunikavimo jokiai treiajai aliai, tai yra neprisijung prie serveri, i PDT
negali bti pritaikyta. Toks pats argumentas, kai dvi ar daugiau alys naudoja sistem, kuri, nors valdoma ir
aptarnaujama keli skirting operatori, sukr dedikuotus vartus EM tvarkymui tarp t sistem.

Saugiausias kelias oferentui nra aikus. Pirma oferentas turi nukrypti nuo PDT ir nurodyti, kad bet koks
akceptas sigalioja tik oferentui gavus EDP, ireikiant akcept. Todl gerai bt, jeigu jis taipogi apibrt
gavimo svok.

Netiesioginiai komunikavimai

ia naudotojai gali i pradi susisiekti su konkreiu serveriu, o is savo ruotu su kitu serveriu, o is gali tiek
tvarkyti EDP ir juos vl persisti atgal pirmajam serveriui, o originalusis serveris susisiekti su naudotojais ir
pan.

Oferta ar vieas kvietimas pareiki ofert?

Oferta, ireikta visam pasauliui, danai yra labai nenaudinga. J ataukimas gali sukelti sunkum. Visuotinai
pripainta, kad dauguma tinklapi ar EM EDP, kurie informuoja gavjus ar naudotojus apie prieinamas prekes ar
paslaugas yra laikomi viso labo reklama ir laikytini vieu kvietimu ireikti/pareikti ofert. Tokiu bdu, kuomet
alis atsako toki reklam, ji pateikia ofert komerciniam subjektui. Tai bendra taisykl vartotoj INT atveju.

Be abejo, gali bti ir atvirkiai. Bet tokiu atveju tai turi bti aikiai ir nedviprasmikai nurodyta tokio skelbimo
turinyje.

Inkorporaciniai terminai ir slygos

Esminiai reikalavimai terminai ir slygos turi bti padarytos inomomis alims dar prie jiems sudarant
susitarim. ia ir kyla problem. Kaip tokia I turi bti pateikta naudotojui, prie sudarant ELK? Jiems turi bti
suteikta galimyb perskaityti toki I, sutikti su jos slygomis. Ar jie aktualiai ir realiai tai padaro kitas dalykas.
Be abejo, tai galima traukti pai ofert ar EM. Be abejo, I turt bti pateikta ir kvietime pareikti ofert.
www naudotojui paprasiausiai suteikiant galimyb surasti slygas tinklapyje tokia pareiga nra tinkamai
vykdoma. Aikiai parykinta nuoroda slygas ir terminus ko gero tenkina reikalavim , bet geresn praktika
suteikti galimyb naudotojui susipainti su slygomis dar prie jam turint galimyb ireikti akcept ar ofert.

Susitarimai dl ELK sudarymo taisykli.

Jau paioje ofertoje galima numatyti, kad akceptas sigalioja tik oferentui j gavus; numatyti, kad sudarytam ELK
bus taikomi UK statymai ir pan. Toks metodas, aiku, sukelia problem, panai inkorporacinms slygoms ir
terminams.

Kitas metodas jau sudarytame ELK nustatyti sekani ELK sudarymo taisykles. Paprastai pirminis kontraktas
bna popierinje formoje. Toks metodas neretai pasitelkiamas sudarant EDI susitarimus utikrinant, kad alys
gali nustatyti kur ir kada yra sudaromi visi ELK.

Susitarimai, nustatantys ELK formavimo taisykles gali bti lengvai panaudojami bendro serverio sistemoje - kur
naudotojai privalo sutikti su slygomis dar iki kol jie gauna teis prieiti ir pasinaudoti serveriu.

Imperatyvios slygos ir terminai

Vartojimo sutari, darbo sutari ir pan. atvejais egzistuoja taisykls, nuo kuri negalima nukrypti net ali
susitarimu. Bet koks ali susitarimas dl prieingo yra automatikai ab initio negaliojantis. JAV pozicija iuo
aspektu truput skiriasi.

Nuotolini pardavim D i pat pradi sukl nemenk keblum verslininkams, kurie siek parduoti
prekes/paslaugas vartotojams pagrindinis sunkumas buvo ratu pateikti I dar prie ELK sudarym. Tai i karto
paneigt dal naudos, kuri suteikia ELK sudarymas INT tai yra esminis popieriaus kiekio sumainimas. iuo
matu i problema yra isprsta reikalavimas modifikuotas pareig pateikti I tinkamomis priemonmis,
atsivelgiant naudojamas komunikavimo priemones. D taipogi vartotojams suteikia teis tam tikrais atvejais
atsisakyti jau sudaryto kontrakto per 7 dienas nuo kontrakto vykdymo dienos ir reikalauja, kad vartotojas gaut
ratik I, gautos iki ELK sudarymo, patvirtinim. Visgi, kyla neaikum dl programins rangos kvalifikavimo
ar tai prek, ar paslauga? Jeigu tai pateikiama parduotuvje nuo lentynos, tai ko gero prek, o jeigu
pateikiama elektroniniu bdu tai jau panaiau paslaug, nors aikios pozicijos dar nra teismai dl to dar
turt nusprsti ir pasisakyti. Siekiant nustatyti, ar taikomos kokios nors imperatyvios tn, btina atsivelgti
kontrakto sudarymo vietos statymus.

Paraas

Bet koks ELK, sudarytas INT turi bti pasiraytas skaitmeniniu ar elektroniniu bdu. Kad kontraktas bt
galiojantis, paraas turi atitikti ELK sudarymo vietos statymus.

Esm ta, kad ELK vis pirma paveikia ne pat ELK turin, o btent j sudarymo procedr. Tai yra,
ELK terminams ir slygoms liekant tradicinms, pakinta sudarymo mechanizmas. Todl kontrakt
sudarymo metodai gali takoti susitarimo pripainim teisme.

galinim priskyrimas e-agent problema.

Ko gero viena i didiausi problem, kylani ELK sudarymo procese situacijos, kai kontrakt sudaro e-
agentai. Taip atsitinka, kai asmens naudojama, sukurta ar atrinkta/parinkta kompiuterin programa ar kitokios
elektronins automatins priemons yra naudojamos to asmens vardu inicijuoti EDP ar atsakyti gaut EDP ar
atliktus veiksmus, jeigu tai atliekama be asmens perirjimo/sikiimo. E-agentams taip paprastai nerasime
atitikmen tradicinje kontrakt teisje. Kontrakt teisje preziumuojama, kad asmens/mogaus diskrecija btent
ir nulemia ofertos ar akcepto ireikim. Visgi, alys gali siningai ir nesunkiai iuos pasirinkimus atskirti nuo
kir asmen valios pasireikim. Kitaip tariant asmuo yra atsakingas u savo paad vykdym ar savo
veiksmus ar elges, nes tai jo valios iraika; tai takoja kitos alies pasitikjim ir pagrst tikjimsi to, kad
paadai bus vykdyti. ios dvi koncepcijos paadas, kaip asmens pareiga, siaknijusi asmens pasirinkime ir
paadas, kaip objektyvus valios pasireikimo rodymas, paliudijimas yra nebtinai nesuderinamos
elektroniniame kontrakt sudarymo modelyje. Protaujani main atsiradimas, kurios gali be mogaus
sikiimo pateikti usakymus ar juos atsakyti, gerokai sukrt tradicins kontrakt teiss pamatus. Objektyvus
kontrakto pavaizdavimas ar ireikimas gali bti aikus, taiau tiesioginis mogaus veikimas ne.

I praktins puss, tie, kurie ELK sudarymo procese pasitiki e-agentais, taip daro EDI arba prekybos
partnerysts susitarimo pagrindu. Mint EDI arba prekybos partnerysts susitarim funkcija daug platesn
nei vien galiotinio/galiotojo santyki aptarimas; dar daugiau, daugumoje toki susitarim i viso nra
usimenama apie kokio nors e-agento paskyrim/galiojim. ie susitarimai akcentuoja prekybini santyki
(skaitant aptarimo, kokia EDP forma yra tinkama ir priimtina galiojani ELK sudarymui) pagrindus. Pvz.
pardavjas specifikuoja, kaip pirkjas turi suformuluoti savo EDP, kad jis bt laikomas usakymu ir pan.
tvirtinant EDP standart, EDI susitarimai taipogi aikiai nustato procedras, kuri turi laikytis alys, kad tam
tikri EDP bt priskirti joms. Taigi, EDI susitarimai galiojim klausimus aptaria tik netiesiogiai ir neiskirtinai.
EDI susitarimuose taipogi nra tiesiogiai isprendiama, ar EDP gavjas ar siuntjas gali bti e-agentas. Danai
viena alis gali n netarti, kad kitos alies vali ireik btent toks e-agentas. Kadangi EDP atsiranda tiesiogiai
i ankstesnio kontrakto, teismai turt priverstinai vykdyti ELK, sudarytas EDP, kurie atitinka priskyrimo
procedras, taikytinas tarp ali, pagrindu. UCC 2 B nustato, kad priskyrimo procedros skirtos vertinti ir
nustatyti, kad ELK, atlikimas, raas ir pan. yra konkreios alies ar aptikti klaidas ar pakitimus EDP turinyje.
Rmimasis ir pasitikjimas priskyrimo procedromis vadovaujantis siningumo ir teisingumo principais
gaunaniajai aliai suteikia nauding prezumpcij, kad EDP yra btent siuntjo sukurtas ir isistas.

Nra aiku, ar atstovavimo teis, nesant jokio statymo, pripains kompiuteri potencij pareigoti alis, nors jie
ir bt tam specialiai uprogramuoti. Visgi, manytina, kad teismai turt e-agento veiksmus ar neveikim
priskirti galiotojui. Pats faktas, kad oferta ir/ar akceptas buvo atlikti ir ireikti visikai automatikai, neturt
btinai reikti, kad alys neketino sudaryti galiojanio ir pareigojanio ELK. Mes atkakliai manome, kad
kompanija, kuri pati sukuria visikai automatizuot sistem, skirt ofertos ir/ar akcepto ireikimui, turt bti
pareigota objektyviu ketinimu, ireiktu e-agento uprogramavimo metu. UNCITRAL PEK taipogi patvirtina
poir. Lygiai taip pat ir UCC nauja (1998 m. balandio 15 d.) 2 B straipsnio redakcija. Be kita ko, e-agentas
gali suformuoti ELK pripaindamas, kad ELK egzistuoja. Taipogi 2B-118 straipsnis teigia, kad e-agento
operacijos demonstruoja alies sutikim, jeigu ji pasirinko, uprogramavo e-agent kaip tik tokio
rezultato pasiekimui. Silomas (gal jau priimtas?) Uniform Electronic Transactions Act taipogi atkartoja i
pozicij. 401 straipsnis nustato, kad asmuo yra sipareigojs slygomis ir susitarimais, kylaniais i e-agento
veiksm, netgi jeigu joks mogus neinojo ar nepatikrino tokio e-agento veiksm ar i toki veiksm kilusi
slyg ir/ar susitarim. Taigi, e-agento galinimai remiasi fikcija, kad tokie agentai niekuo nesiskiria nuo
mogikj galiotini; galiotojas tokiam e-agentui suteik realius galinimus per detalias instrukcijas, tvirtintas
e-agento programoje. Visgi, 2B lieka giliai konfliktikas dl veiksm, kuriuos gali atlikti e-agentas
automatiniuose sandoriuose, tarp ali nesant susitarimo dl galiotinio galinim. Nors 2B aikiai e-agentui
suteikia gali alies vardu pademonstruoti sutikim, skaitant gyvendinti alies galimyb perirti ra ar
slyg, neaikum lieka. Sutikimo pademonstravimas atlieka tris funkcijas. Pirma, alis privalo pademonstruoti
sutikim konkretaus rao atvilgiu, kad tas raas galt pareigoti al. Antra, kai kuriais atvejais alis privalo
pademonstruoti sutikim konkreios slygos atvilgiu, kad ta slyga tapt pareigojanios sutarties slyga.
Treia, aikus sutikimas gali veikti kaip parao pakaitalas tam tikrais atvejais. Visgi, UCC 2B nustato, kad tam,
kad bt pademonstruotas aikus sutikimas, asmuo ar e-agentas privalo: (a) inoti apie ra ar turti galimyb j
perirti; (b) turti galimyb atsisakyti sudaryti ELK; (c) atlikti teigiamus ir patvirtinanius veiksmus, kurie,
kaip aikiai nurodo raas ar iplaukia i aplinkybi, kad tai bus akceptas. Tai e-agentui suteikia vien metod
patenkinti vien i trij aikaus sutikimo slyg/reikalavim: jis gali realizuoti galimyb perirti. Kad taip
atsitikt, raas ar slyga turi tapti prienami e-agentui tokiu bdu, kad galint protingai sukonfigruot e-agent
tam tikru bdu sureaguoti. Paprastos (vien tik) autentifikacijos galimybs ia aikiai neutenka programa turi
turti sugebjim atitinkamai sureaguoti.

Kuomet sukontaktuoja du e-agentai, jie suformuoja ELK. Kuomet e-agentas susiduria su mogumi, sudarytas
ELK aikintinas prie mog, jeigu jis turi real pagrind inoti, kad jis bendrauja su e-agentu ir imasi veiksm,
kurie (tai galima protingai numatyti ir suprasti) privers e-agent veikti, suteikti naud, leisti naudotis I, kuris yra
kontrakto subjektas, ar aikiai nurodo, kad tai akceptas, nepriklausomai nuo kit asmens veiksm ar
isireikim, kuriuos e-agentas negali sureaguoti. Svarbiausia, kad ELK esant sudarytam tarp e-agent ir
mogaus netraukia slyg ir termin, pateikt individo tokiu bdu, kad e-agentas negaljo juos sureaguoti.

I esms, nra manoma visikai sulyginti e-agento su tradiciniu agentu-mogumi, nes paprastai atstovavimo
teiss normos yra pagrstos prezumpcija, kad mogus turi nuovok ir gali priimti sprendimus nestandartinmis
situacijomis, tuo tarpu e-agentai tai sugebs dar negreit. Todl komunikavimas su e-agentu turt apsiriboti tik
uprogramuota e-agento meniu.

Oferta ir akceptas

ELK sudarymas nebtinai paeidia ir pan. tradicins kontrakt teiss postulatus. Tiek ELK, tiek ir tradicini
kontrakt sudarymas susijs su ofertos ir akcepto klausimais. Pvz., jeigu raytin oferta reikalauja, kad
atsakymas j (akceptas) bt ireiktas patu siuniamu raytiniu pareikimu. Visgi, teismai turt nusprsti,
kad telegrafu atsistas akceptas yra tinkamas ir laikytinas akceptu kontrakto sudarymo tikslais. Aiku, kontrakt
sudarymo klausimai greit pamirtami vos tik vykdius sutartinius sipareigojimus. Neabejotinai, akceptas gali
bti ireiktas ir veiksmu.

alys, sudarydamos EDI susitarimus gali gana efektyviai ivengti vairi keblum, susijusi su EDP vertinimu.
Tokiu atveju, ELK laikomas sudarytu kai EDP, isistas kaip akceptas, yra gaunamas sutinkamai su tokio
susitarimo nuostatomis. Be abejo, ir pati kontrakt teis turt aikiai pripainti, kad kontraktai gali bti
suformuoti ir elektroninmis priemonmis. Naujas UCC 2 B straipsnio redakcija tvirtina labai plai rao
svok, kuri taipogi apima ir I, laikoma elektroninse priemonse. Tokie raai yra galiojantys, siekiant rodyti
ofert ir akcept, nepriklausomai nuo to, ar alys naudojo EDP. Dar daugiau, raas negali netekti teisinio
galiojimo ar gyvendinamumo priverstine tvarka vien tik dl to, kad jis yra elektroninje formoje (UCC 2B-203
straipsnis). Visgi, jeigu oferentas nori, kad akceptas bt ireiktas kuria nors specifine forma, ofertoje turi bti
labai aikiai nurodyta, kokiu konkreiu metodu tai turi bti atlikta, nes kitu atveju UCC 2B-203 straipsnis
nurodo, kad akceptas gali bti ireiktas bet kokia forma ir bet kokiomis priemonmis, kuriuos yra protingos
atsivelgiant visas aplinkybes, skaitant ir elektroniniu rau. Visgi EDP laikymas funkciniu popierini
dokument funkciniu ekvivalentu gali sukelti keblum. UCC 2B aikinimas - ELK formavimo prasme EDP
paymi, pabria ofert ar akcept, bet ne EDP, kurie turi tiksl bti oferta ar akceptu, todl gali bti, kad yra
laikoma, jog ELK yra sudarytas, nors paios alys gali apie tai n neinoti.

UCC 2B-116 straipsnis paskirsto klaidos rizik EDP priskirdamas tariamai-spjamai aliai, jeigu EDP buvo
sukurtas rezultate treiojo asmens veiksm, kuris gavo prijim prie skaii, kod, kompiuterini program ar
kitokios I, kuri kontroliuoja tariama-spjama alis, kuri neveik su deramu ir protingu rpestingumu, aplaidiai.
Tai koncepcija, pagrsta kalte. Taipogi, klaidos rizika EDP priskiriama tai aliai, netgi jeigu nebuvo jos kalts,
jeigu kita alis veikdama siningai ir teisingai, sutinkamai su komercikai teisinga priskyrimo procedra
nustato, kad konkretus veiksmas buvo atliktas btent siuntjo ar jo atstovo. Priskyrimo procedra gali gauti
labai vairias formas. Tai gali bti net ir paprastas PIN (personal identification number). ia svarbu tai, kad
elektronins ofertos ir akceptai nebtinai atkartoja j tradicinius atitikmenis. Taigi, fikcija, juos laikant
funkciniais ekvivalentais gali sukelti labai nepageidaujam pasekmi.

ELK sudarymo laikas PDT

JAV ofertos ataukimas sigalioja kai yra gautas kitos alies. Bendrai, gavimas (ang. receipt) vyksta kai
dokumentas patenka adresato valdym/kontrol, arba jo tam tikslui galioto asmens valdym/kontrol, arba
kai jis yra depozituojamas t viet, kuri yra patalpinami panas dokumentai arba kuri yra skirta iam
konkreiam dokumentui.

Skirtinga taisykl taikoma, kai oferentas stengiasi ataukti ofert, o akceptantas jau yra isiunts akcept. ia jau
taikytina PDT tai yra akceptas sigalioja nuo isiuntimo momento. Momentinse komunikacijose tokia taisykl
nesukelia joki problem, nes ia akcepto isiuntimas ir gavimas vyksta vienu metu, tai yra momentai sutampa.
Visikai skirtinga situacija, kai alys naudoja nemomentines ryio priemones. Tokiu atveju PDT apriboja
oferento laisv ataukti ofert. Ko gero geriausias palyginimas bt su telefonine komunikacija, nors ir tai
nebt visikai tikslu. Pagal JAV teis akceptas per elektroninius tinklus neturt bti laikomas popieriniu
praneimu, o telefoniniu praneimu taigi sigalioti nuo to momento, kai oferentas gauna akcept. To pagrindas
tiesioginio komunikavimo alys gali tuojau pat nustatyti ir itaisyti bet kokius netikslumus, nesusipratimus ir
pan. INT erdvje, kur komunikavimas galimas ir realioje erdvje ir laiku, preziumuojamai alys gali itaisyti bet
kokias komunikacij klaidas ir pan. UCC 2B straipsnis ir UETA atkakliai atmeta PDT taisykls taikym EK
jeigu EDP, sukurtas alies ar e-agento iaukia EDP kaip atsakym, ELK yra sudarytas kai atsakymas,
paymintis akcept, yra gaunamas. Tai tiesa netgi tais atvejais, kai nei viena i ali apie tai neino.

Autentifikacija: reikalavimai formai; paraui

JAV tai problema, kylanti Statute of Frauds kontekste. Apie tai bus prie JAV. Svarbu tik paminti, kad alys,
sudarydamos EDI susitarimus gali ivengti bereikaling spekuliacij dl to, ar EDP atitinka reikalavimus formai,
o tuo labiau ar to paskoje sudarytas ELK atitinka reikalavimus formai. Mintieji EDI susitarimai i ties
pastaruoju metu tapo gana standartizuoti, o ypatingai j esmins nuostatos neatsivelgiant nebuvim
raytini dokument ar raytini para, EDP raai, laikomi ir saugojami ali yra teista rodinjimo priemon
ir bus pripastami kaip teistas ir galiojantis juose esanios I altinis. Dauguma form reikalauja atskir log
(sijungimo kompiuterin sistem) ELK. Pvz., UK vienas i standartini EDI susitarim aikiai reikalauja, kad
kiekviena i ali saugot gautus ir isistus EDP ir j nemodifikuoti. Paplitusi nuomon, kad tinkamai vertinti
ie raai gali bti leistina rodinjimo priemon. Galiausiai ir pats EDI susitarimas juk sudarytas ratu. UCC 2
B straipsnis raytins formos reikalavim pakeiia rau. Be to, elektroniniai raai yra plaiai pripastamai
kaip turintys teisin gali.

Pradioje ELK koncepcija.

Nagrinjant teisines problemas, inspiruotas EDI, reikt identifikuoti dvi problem ris: EDI kontrakt
galimumas (apskritai) ir neaikumas dl j kai kuri teisini pasekmi efekt. Vieoji teis kl klitis EDI
kontrakt galimumui apskritai, todl be abejo, buvo btinos reformos. Kontrakt teisje buvo identifikuotos ne
bendros EDI kontrakt galimumo problemos, o autoriai pripaino j galiojim dl toki svok, kaip sutikimas,
susitarimas, oferta, akceptas ir pan. lankstumo ir abstraktumo. Nors tokios svokos padaro manomus EDI
kontraktus, taiau tuo pat metu sukeliami neaikumai dl toki kontrakt teisini pasekmi (kur ir kada ELK yra
sudarytas, klaid EDP pasekms ir pan.). ES nesiekia pakeisti VN nacionalini tn. Vietoje to, ji skatina EDI
susitarim, kurie tinkamai sureguliuot bsimus EDI susitarimus, rengim ir panaudojim. Kontrakt teiss
pozicija EDI susitarim atvilgiu gali bti susumuota tokiu bdu: sutartin laisv alims paioms susireguliuoti
EDI santykius ir, subsidiariai, tradicini ir abstraki teisini koncepcij, dar vadinam kontrakt teorija
adaptuotas taikymas.

(a) Sutikimo egzistavimas.

Kadangi EDI galina bendravim tarp kompiuterini aplikacij, ji taipogi leidia ofertos ir akcepto praneim
automatizavim. ia kyla klausimas, ar alis yra pareigota jos uprogramuoto kompiuterio veiksm, atliekam
be mogaus sikiimo. iuo klausimu tiek teisiniai, tiek ir konvenciniai sprendimai sutampa. Rekomendacijos
dl Europos EDI pavyzdinio susitarimo 3.1 straipsnis teigia, kad alys, ketinanios bti teisikai pareigotos
Susitarimo, aikiai atsisako bet koki teisi uginyti kontrakto, sudaryto EDI paskoje ir atitinkanio io
susitarimo slygas, teisin gali vien tik dl to, kad jis sudarytas EDI. Panaiai, teisiniu pagrindu gali bti
teigiama, kad asmuo, kuris turi EDI sistem ir ja naudojasi, ireikia savo vali dl vis vliau sudaryt/isist
EDP turinio.

(b) Kur yra sudarytas ELK?

Teisiniai efektai, susij su ELK sudarymo vieta (taikytina teis ir jurisdikcija) progresyviai maja. Visgi, tam
tikros teisins pasekms visgi kyla ELK sudarymo vietos pagrindu. EDI sprendimas vlgi pagrstas ali
sutartine laisve pakeisti teisines taisykles. ia Rekomendacijos dl Europos EDI pavyzdinio susitarimo 3.3
straipsnis teigia, kad ELK, sudarytas EDI bus laikomas sudarytu ten ir tuo metu, kur EDI EDP, konstatuojantis
akcept, pasiekia oferento kompiuterin sistem.

(c) kada yra sudarytas ELK?

Tai susij su galimybe ataukti EDI akcepto EDP dar prie oferentui apie juos suinant. Funkcinio patvirtinimo
galimyb nusveria tai, kad ELK sudarymo momentas bt laikomas akcepto isiuntimo momentu. Taigi,
emisijos koncepcijos nepatvirtina nei prekybos greiiai, nei EDP gavim patvirtinani priemoni rodinjimo
kat sumainimas.

EDI EDP laikomi gautais, kai jie pasiekia oferento server.

(d) elektronini dokument priimtinumas ir leistinumas teisme.

Kai paalinamos procedrins elektronini dokument pripainimo klitys, lieka dar vienas klausimas: kodl
teisjai turt pasitikti ELK, jeigu jie taip lengvai pakeiiami/modifikuojami?

EP (sudarytas asimetrini ar viej rakt sistemos pagrindu) ko gero yra geriausias ELK patikimumo
utikrinimo metodas. Visgi, paymtina, kad EP:
(a) nra vienintel ELK patikimum garantuojanti priemon;
(b) rodomoji funkcija nra pagrindin EP funkcija (kitos funkcijos autentikumas, EDP
vientisumas (mokesi tikslais), konfidencialumas).

Kaip pabr Karbonje, labai didel gyvenimo dal (didiausi) sudaro neteis, todl reikia imtis
nekontrakttins teiss analizs, kuri apimt ir atspindt iuos elementus:
(a) socialinis ir moralinis mogaus polinkis prisiimti ir gyvendinti paadus (ir komercins reputacijos
ilaikymas);
(b) tiekjo ilaid/pajam analiz (pirkjas atsisako preks, kito sandori sudarymo bdo
pasirinkimas);
(c) pirkjo ilaid/pajam analiz;
(d) neortodoksiniai (neteisminiai) spaudimo darymo bdai, kad paad bt laikomasi;
(e) paios rinkos taisykls pasilos ir paklausos statymai.

INT

INT EK yra vykdoma bei funkcionuoja kliento/serverio architektros pagrindu. Tai reikia, kad viena i ali
veikia i jos paios kompiuterio, taiau per kitos alies tinklapio programin rang ir/ar interfeis (aplink). EDI
ali simetriniai santykiai ia jau pakeiiami asimetriniais ryiais asimetriniu technini vaidmen paskirstymu.
Be to, naudotojai veikia skaidriai j pai kompiuteriuose; kompiuterio geografin vieta ir padtis visikai aiki;
tuo tarpu server identifikuoja tik URL, kuris gali bti absoliuiai bet kur. Taigi, INT tampa visikai
nebereikminga geografin infrastruktra. Naujosios koncepcijos kertinis akmuo interfesai (vartotoj aplinka),
monitoriai, ekranai, tinklapiai, displjai ir pan.

INT ELK sudarymas pagrindins schemos

(a) EM ELK paprasiausiai tiek oferta, tiek ir akceptas (arba tik vienas i j) yra perduodami EM.

(b) Paprastas INT ELK sudarymas tiekjo tinklapiai (kurie yra paties tiekjo serveryje arba palaikomi ir
aptarnaujami kokios nors treiosios alies sreveryje) numato silom preki ir paslaug apraymus.
Klientas turi pateikti tam tikr savo asmenin I, kartais ir savo kreditins kortels Nr. Tuomet (a) OL
produkt atvilgiu, pirkjui suteikiama galimyb juos parsisisdinti; (b) fizini produkt atvilgiu, jie
pateikiami pirkjo nurodytu adresu; (c) paslaug atvilgiu, tiekjas pasirengia jas suteikti sutartoje vietoje ir
sutartu laiku. Apmokjimas kaip taisykl mokjimo korteli pagalba.

(c) Sudtingas INT ELK sudarymas ia atsiranda papildomi veikjai:

(i) e-parduotuvi, galerij ar pasa valdytojas ia rodomi tiekjo puslapiai; ie veikjai turi tam
tikr sandori sudarymo gali, nes btent jie pritraukia lankytojus t puslap; jie gali nustatyti
taisykles dl e-parduotuvi ir kontroliuoti j laikymsi; gali prisijaukinti vartotojus kliento
kortelmis, nuolaidomis ir pan. Tiekjo puslapiai gali bti technikai palaikomi toki valdytoj
pagalba arba ia gali bti tik hiperlinkas. Bet svarbu tai, kad jie pateikiami kaip priklausantys tam
valdytojui.
(ii) Finansin firma, kuri aptarnauja atsiskaitymu INT. Tai institucija, kuri yra elektroniniu bdu
isiuniamas mokjimas i tinklapi. Tai ne btinai kreditin kortel aptarnaujanti finansin
institucija.
(iii) Etikei suteikjai, kurie sertifikuoja, kad konkretus puslapis yra saugus, arba jo provaideris
laikosi tam tikro elgesio kodekso.
(iv) Skaitmenini sertifikat tiekjai.

Naujos teisins problemos

(a) aikiai ireiktas ar numanomas INT sudaryt ELK teisini pasekmi prisimimas?

EDI EDP pareigojantis charakteris ir kitos dalyvavimo EDI bei EK pasekms yra pagrstos arba iankstiniu ali
susitarimu arba numanomu sutikimu su tipinmis EDI pasekmmis.

Visgi, abu sprendimai yra gerokai nuvertinti EK aplinkoje.

Pirma, iankstiniu ali susitarimo panaudojimas tampa maiau praktikas, nes dauguma ELK individuals
sandoriai, be joki ankstesni santyki tarp ali.

Antra, numanomas sutikimas su ir prisimimas io kontrakt sudarymo bdo pasirinkimo pasekmi gali bti
taikytinas profesionaliajam poiriui, kuris pagrstas vis pirma Komercine teise, taiau visikai netinkamas
Vartotoj teisei, kuri i vartotoj nereikalauja aukto savo veiksm galim pasekmi supratimo laipsnio.

Ms nuomone, lik neaikumai reikalauja specifinio teisinio isprendimo, bent jau Vartotoj teiss srityje.

(b) autentifikacijos btinyb

INT visikai atvira sistema, nra grietos kontrols kas gali prisijungti prie INT, o kas ne. Siekiant tai
iaikinti, pakanka sugretinti I, kurios i naudotoj pareikalauja Internet Access Provider su ta, kurios
pareikalaujama prie pradedant dalyvauti EDI naudotoj grupse. Dar daugiau, kiekvienas gali naudotis INT, nes
tam utenka visikai standartikos programins rangos (o EDI atvirkiai).

Vienas i pasirinkim udaryti atvirj INT sistem (taip yra e-shoppingo klubuose), arba priversti ir diegti
autentifikacijos priemones (pvz. EP).

(c) akcepto gavimo rodinjimas ir nauji veikjai

Tiktai oferento elektroniniu bdu pasiraytas (autentifikuotas) funkcionalinis akcepto gavimo patvirtinimas
konstatuoja EDP gavimo rodym. Taigi, vienas i EP poymi jie abejoms ELK alims suteikia ne vienodas
rodinjimo galimybes. Taiau jeigu oferentas negauna tokio akcepto, jis yra stipresnje pozicijoje.

(d) nauj aktori atsakomyb

Svarbiausia ar e-parduotuvs valdytojas ar e-parduotuvs valdytojas, arba finansin institucija yra atsakingi
vairiose srityse: kontrakt vykdymo, reklamavimo, vartotoj gynybos ir pan.

(e) I kova.

Naujos technologijos sukuria didiul naujos ir aktualios I btinyb, taigi I gavimo ar davimo nata turt bti
paskirstyta tarp ali. EDI alys yra subalansuotose pozicijose dl technins I, bet EK aplinkoje tiekjas yra
daugiau dominuojanioje pozicijoje ir tai pateisina jo pareig kitai aliai pateikti praneimu (ypatingai
vartotojui). Visgi, tokia pareiga suteikti informacij turt bti padalinta ir su kitais veikjais.

Pvz. slpimo problema. Dabartins narykls naudoja dal naudotojo hardisko kaip slpim. Tai reiki, kad
po tinklapio atsisiuntimo, narykl padaro jo kopij ir j isaugo rao. Kai naudotojas nori vl aplankyti ta pat
puslap, narykl panaudoja ankstesn kopij ir tokiu bdu labai paspartina atsisiuntimo proces. To paskoje
naudotojas gali spustelti sutinku akcepto mygtuk jau sename-nebegaliojaniame puslapyje, kuris gali pvz.
nurodyti pasenusi kain ar kita neaktuali I. Jeigu nra techninio tokios situacijos isprendimo, pareiga praneti
apie toki rizik turt tekti ne tik tiekjui (bet taipogi ir e-parduotuvs valdytojui, ar net programins rangos
gamintojui).

Elektroninio parao reguliavimas ES

Vis pirma, btina nubrti bent reikmingesnes EP suvokimo gaires.

Elektroniniai kontraktai sudaromi atviruose ir nesaugiuose tinkluose internete ir pan., ir iuo poiriu atsiranda
ypatinga btinyb utikrinti persisto praneimo, inuts autentikum ir integralum, pvz., praneimo autoryst
ir tiksl turin (kad asmuo A negalt bti sumaiytas su asmeniu B kaip praneimo autorius ir kad B niekaip
negalt pakeisti ar takoti tokio praneimo turinio ar formos). Taip pat gyvybikai svarbu tai, kad negali bti
atsisakyta praneimo autorysts, jos isiuntimo fakto ar gavimo fakto. Elektroninje ergvje taip pat svarbu
garantuoti sisto praneimo konfidencialum ir pan.

ioms funkcijoms kaip tik ir yra skirtas EP mechanizmas.

EP plati, bendroji svoka, apimanti ir skaitmeninio parao svok. Bendrj prasme EP yra apibrtina kaip
technologija ar simbolis, pagrstas elektroninmis priemonmis, kuris naudojamas ar priimtas vienos alies turint
tiksl save susieti su pasiraomu dokumentu ar autentifikuoti pastarj, tokiu bdu gyvendinant visas ar dal
funkcij, atliekam ranka padaromu parau. Tokia visatalpinanti ir technologiniu poiriu nespecifikuota
parao koncepcija apima ir vardo ar kit identifikatori traukimo tekst (pvz., skaitmenizuotas ranka
padarytas paraas (nuskenuotas). Tokios technikos turi menk reikm autentifikacijos prasme ir jokios galios,
reikms paties praneimo vientisumo, integralumo prasme. Todl, bt galima netgi abejoti tokio parao
tikslingumu.

Taigi, Direktyvos 2 straipsnis EP apibria kaip duomenis, esanius elektroninje formoje, kurie susiejami ar
logikai suriami su kitais (pasiraomais) elektroniniais duomenimis ir atlieka pasiraiusio asmens
autentifikavimo (arba identifikavimo) funkcij. Jis taip pat nurodo, kad saugus EP turi atitikti iuos reikalavimus:

(a) bti vienareikmikai susietas su pasiraaniu asmeniu;
(b) leisti identifikuoti pasiraant asmen;
(c) sukurtas priemonmis, kurias pasiraantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia;
(d) yra susijs su pasiraytais duomenimis taip, kad bet koks i duomen pakeitimas yra pastebimas.
Taigi, kaip tampa aiku i paties EP apibrimo, EP yra duomenys, elektroninis pasiraymo metodas, o ne
paraas, kaip jis sivaizduojamas tradiciniame pasaulyje.

EP kuriamas ir tikrininamas pagalb pasitelkiant kriptografij, tai yra taikomosios matematikos ak,
usiimania prast praneim keitimu neskaitomais ir atvirkiai. Skaitmeninio parao pagrdind sudaro
vieojo rakto kriptografija, arba public key criptografy. Ji naudoja algoritm, apimant du skirtingus, taiau
matematikai susijusius raktus. Vienas i rakt skirtas paraui kurti arba duomenims paversti ukoduotais, o kitas
paraui tikrinti arba praneimui sugrinti pradin form. Kompiuterin ir programin ranga su iai dviem
raktais danai apibendrintai vadinama asimetrine kriptosistema.

ifravimo algoritmas

Skaitmeninio parao schema apima iuos ifravimo algoritmus:
(a) spartj algoritm, skirt maios duomenims (maios funkcija) ir redukuojant pasiraomus
duomenis iki maios verts, tai yra iki fiksuoto ilgio trumpos bit sekos. Todl kiekvien kart yra
pasiraomi ne konkrets duomenys, bet j maios vert;
(b) parao algoritm, kur sudaro pasiraymo ir patikrinimo algoritmai. Parao algoritmas priklauso
nuo rakt poros, apimanios slaptumo rakt, skirt paraui (paiam pasiraymo procesui), ir
susijus viej rakt, reikaling tikrinti para;
(c) proces, kurio metu sukuriamos individualiems vartotojams skirtos rakt poros.

Apsauga

Skaitmeninio parao saugumas priklauso nuo naudojam ifravimo algoritm patvarumo. Konkrei algoritm
specifikacijos, nurodant bitus, pateikiamos vairi organizacij parengtuose standartuose (ISO/IEC, NIST, IEEE
ir t.t.). Schema laikoma saugia tada, kai slaptumo rakt turintis asmuo gali pasirayti, o patikrinimo algoritmas j
atpasta kaip galiojant.

Privatus ir vieasis raktas

EP mechanizams yra pagrstas pora vienas kit papildani rakt: (a) privaiuoju raktu, kur ino tik parao
autorius ir kuris skirtas skaitmeniniam paraui sukurti, ir (b) vieuoju raktu, kuris yra prieinamas kiekvienam ir
kuriuo naudojasi kita alis, tikrindama skaitmeninio parao tikrum. Jei pasiraiusiojo para prireikia patikrinti
daugybei moni, tai visi jie privalo turti galimyb pasinaudoti vieuoju raktu, todl jis daniausiai talpintinas
operatyviai prieinamoje saugykloje (bunkeryje) arba direktorijoje.

Por sudarantys raktai yra matematikai susij, taiau jeigu asimetrin sistema yra saugi, vien inant viej rakt
yra nemanoma apskaiiuoti, koks turt bti slaptasis raktas. Net jeigu daugyb moni inot konkretaus
asmens parao viej rakt, ir naudot j tikrindami jo parao tikrum, jie vis tiek negalt isiaikinti
pasiraiusiajam asmeniui suteikto slaptojo rakto bei juo naudojantis padirbinti para. Visa tai kartais vadinama
negrinamumo principu.

Pasiraymas skaitmeniniu parau

Kad bt manoma pasirayti bet kok dokument ar kitokio pobdio informacijos paket, pasiraantysis asmuo
vis pirma privalo tiksliai apibrti, kas konkreiai gali bti pasiraoma skaitmeniniu parau. Tada
pasiraaniojo asmens programinei rangai bdingos maios funkcijos dka bus sukurtas tik konkreiam
praneimui bdingas maios rezultatas. Po to, pasiraaniojo programin ranga, naudodama pasiraaniajam
asmeniui skirt privatj rakt, maios rezultat transformuos skaitmenin para. Btent todl taip gautas
skaitmeninis paraas yra bdingas tik konkreiam praneimui ar konkreiam slaptajam raktui, kurie buvo
naudojami iam paraui kurti.

Skaitmeninio parao patikrinimas

Parao patikrinimas tai skaitmeninio parao patikrinimo procesas, kurio metu skaitmeninis paraas
sutikrinamas su pirminiu praneimu ir suteiktu slaptuoju raktu. Taip yra nustatoma, ar paraas buvo sukurtas tam
paiam praneimui ir ar buvo naudojamas reikiamas slaptasis raktas, atitinkantis konkret viej rakt.

Skaitmeninis paraas tikrinamas apskaiiuojant nauj pirminio praneimo maios rezultat ir pagalb
pasitelkiant t pai maios funkcij, kuri buvo naudojama kuriant konkret para. Po to, remdamasis naujuoju
maios rezultatu ir vieuoju raktu, tikrintojas patikrina, ar (a) paraas buvo sukurtas naudojant reikiam slaptj
rakt, ir ar (b) naujai apskaiiuotas maios rezultatas atitinka pirmin maios rezultat.

Para tikrinant naudojama programin ranga patvirtins, jog skaiteminis paraas yra tikras, jei (1) pasiraant
praneim skaitmeniniu parau buvo naudojamas pasiraaniajam asmeniniu priskirtas slaptasis raktas ir (2) jei
praneimas nebuvo pakeistas.

Su EP susij teisiniai aspektai

Pasiraaniojo tapatybs nustatymas

Jei rakt pora turi ssaj su nustatytu pasiraaniuoju asmeniu, skaitmeninis paraas praneim priskiria iam
konkreiam pasiraaniajam asmeniui. Parao nemanoma padirbti, iskyrus tuos atvejus, kai pasiraantysis
asmuo nesugeba kontroliuoti, kaip naudojamas jam suteiktas slaptasis raktas.

Praneimo tapatumo nustatymas

Paraas identifikuoja pasirayt praneim ir t padaro daug tiksliau ir utikriniau, nei tuo atveju, kai yra
pasiraomas popierinis dokumentas. Patikrinimo metu nustatomi padirbinjimo atvejai, nes sulyginant maios
rezultatus isiaikinama, ar praneimas visikai atitinka t, kuris buvo pasiraytas.

Pritarimas

Nordamas pasirayti EP, pasiraantysis asmuo privalo naudoti jam skirt slaptj rakt. is procesas yra tarsi
pasiraaniojo perspjimas, jog dalyvaudamas sudarant tok sandor jis prisiima atsakomyb u pasekmes.

Taigi, darytina ivada, kad asimetrin kriptografija galina saugaus skaitmeninio parao sukrim, kuris turi tok
pat panaudojim, galiojim ir efektyvum verslo praktikoje ir teiss poiriu kaip ir tradicinis paraas ant
popieriaus.

Viej rakt sertifikatai

Kad bt manoma pasirayti EP, kiekvienam konkreiam vartotojui sukuriama po rakt por, kuri sudaro
slaptasis ir vieasis raktai. Para raktai turi bti kuriami saugioje aplinkoje. Kad galt patikrinti skaitmeninio
parao tikrum, tikrinantysis turi inoti pasiraaniojo viej rakt ir gauti patikinim, jog is konkretus vieasis
raktas atitinka pasiraaniajam skirt slaptj rakt. Taiau n vienoje rakt poroje nra vidins informacijos,
padedanios nustatyti ssaj su konkreiu atveju. Tai tiesiog skaii pora. Norint utikrinti patikimas ssajas su
konkreiu asmeniu, reikia taikyti nepavojing metod. Vienas i toki bd pasinaudoti vienos ar daugiau
treij ali paslaugomis susiejant nustatyt pasiraantj su konkreiu vieuoju raktu. Ta treioji patikima alis
vadinama technini standart sertifikavimo tarnyba.

Kad bt utikrinta ssaja tarp rakt poros ir konkretaus pasiraaniojo, sertifikavimo tarnyba iduoda
sertifikat, tai yra elektronin ira, kuriame yra nurodomas vieasis raktas, tai yra sertifikato subjektas, ir
patvirtinimas, kad sertifikate nurodytam konkreiam pasiraaniajam yra skirtas atitinkamas slaptasis raktas.

Kad bt manoma nustatyti praneimo ir sertifikato tapatum, sertifikavimo tarnyba sertifikat pasirao
skaitmeniniu parau. Sertifikatus iduodanios tarnybos skaitmenin para ant sertifikato galima patikrinti
naudojant sertifkavimo tarnybos viej rakt.

Taigi, tokia yra technin skaitmeninio parao pus.

Pagrindins EP alys (asmenys, dalyvaujantys EP formavimo ir tikrinimo mechanizme

Apibendrintai galima teigti, kad EP formavime ir tikrinime dalyvauja ios pagrindins alys:
pasiraantysis asmuo (ang. the signer);
tikrintojas (ang. the verifier);
Trusted service provider (TSP);
Arbitras.

TSP viena ar kelios mons, subjektai, kurie padeda susikurti pasitikjimo santykiams tarp pasiraaniojo
asmens ir tikrintojo. Jie paremia abi pagrindines EP alis teikdami pagalbines paslaugas: naudotoj
sertifikatus, kryminius sertifikatus, laiko ymeklius, seertifikato pakeitimo sraus, galinim pakeitimo
sraus, Online cerftificate status report ir pan. Esminius vaidmenis atlieka ie TSP:
(a) sertifikavimo paslaug teikjai;
(b) registravimo institucijos;
(c) depozito institucijos (direktorijos);
(d) laiko ymjimo institucijos;
(e) parao poliuso ileidjai.

EB reguliatyvinis reimas

EB sureguliavimas EB mastu buvo diskutuojamas ta prasme, kad nebuvo sutariama, ar i viso reikalingas toks
EB teiss aktas, ir ar i sritis nepaliktina pai VN nuoirai. EB teiss akto btinyb pagrindia ie faktoriai:
(a) VN pradjo vystyti savo pai EP teisin sistem (Italija, Vokietija, etc.). Taigi, kilo grsm
vieningai EB rinkai;
(b) Btinyb stimuliuoti e-komercij ir e-vyriausyb visoje EB;
(c) Ukariauti pasaulin rink primetant EB standartus.

Esminis EP reguliavimo altinis ir instrumentas EB rmuose ES Direktyva 1999/93/EC dl bendrojo
elektroninio parao teisinio reguliavimo, priimta 1999 m. rugsjo 13 dien. Jo pagrindas dar 1997 m.
suformuluotas ES Komisijos pasilymas
59
. Direktyva sudaro EP teisinio reguliavimo baz ir sureglamentuoja
sertifikavimo paslaugas bei j teikim.

Dar iki ios Direktyvos primimo visi buvo stikin, kad vieojo rakto infrastruktra (PKI) panacja nuo vis
negand, kurias gali sukurti saugumo ir identifikuotinumo stoka ir kad vieojo rakto infrastruktra yra bet kokios
elektronins komercijos esm. Buvo itin gaji paira, kad pirma PKI, o jau po to viskas isisprs automatikai.

Paleiskime, inicijuokime IVP priimdami e-para sureguliuojanius aktus.

59
COM (97) 503, 8, October 1997.
Deja, kaip pamatysime vliau, ilgainiui tampa kvestionuotinas paties PKI btinumas (vis pirma b2c srityje).

Direktyvoje nustatomi ie tikslai:
Utikrinti skland trans-border elektronini komunikacij judjim;
Laivas ir nevaromas sertifikavimo paslaug teikimas visoje EB;
Laisvas ir neribojamas prijimas prie rinkos be iankstinio leidimo ar licencijos;
Teisinis EP pripainimas;
Ivengti skirting nacionalini reim;
Ivengti bet koki barjer prijimui prie paslaug ir produkt rinkos.

Svokos.

Be EP pateikiamos ios svokos:
EP formavimo ranga kompiuterin ir/ar programin ranga, pritaikyta EP sukurti;
EP formavimo duomenys unikals duomenys, kuriuos pasiraantis asmuo naudoja kurdamas EP;
Sertifikatas elektroninis liudijimas, kuris susieja parao tikrinimo duomenis su pasiraaniu asmeniu ir
patvirtina arba leidia nustatyti pasiraaniojo tapatyb;
Kvalifikuotas sertifikatas serifikatas, atitinkantis reikalavimus, tvirtintus priede Nr. I ir sudarytas
sertifikatoriaus, atitinkanio reikalavimus, tvirtintus priede Nr. II.

Direktyvos bruoai

Kaip matyti, Direktyvoje pateikiamas technologikai nepriklausomo EP apibrimas.

Kita vertus, pati Direktyva aikiai suteikia teisin pripainim visoms EP rims.

Kvalifikuotam, arba saugiam EP suteikia teisin gali, analogik tradiciniam, ranka padarytam
paraui.

Laisvas produkt ir paslaug judjimas EB.

Visgi, ilieka klausimas kokiu bdu naudotojui inoti apie tai, ar paraas yra saugus?

Kvalifikuotas paraas suformuotas saugia formavimo ranga ir esant kvalifikuotai sertifikavimo
tarnybai:

(a) kvalifikuota formavimo ranga programin ranga, chipcards, cardreaders. Ji turi bti sertifikuota
pripaintos institucijos; reikalavimai tvirtinti Priede Nr. III (i esms atitinka LR EP statymo 2
straipsnio 11 punkt parao formavimo duomenys gali bti gauti tik vien kart, parao
formavimo duomen atkurti praktikai nemanoma ir pan.);
(b) kvalifikuotos paslaugos sertifikatoriai veiks prieiroje (taiau rinka turi bti laisva);
(c) VN taip pat gali steigti ir nustatyti savanorikas akreditacijos schemas.

EP teisin galia

EP teisin pripainim galima bt susumuoti taip:
EP negali bti diskriminuojami (prie kitus pasiraymo, autentifikavimo ir pan. bdus);
Kvalifikuotas EP teisins galios ir pripainimo prasme turi bti prilyginamas tradiciniam
paraui;
Kvalifikuotas EP gyja teisin status, adekvat tradicinio - popierinio parao;
Kvalifikuotas EP reikia (a) pagrstas sertifikatu, atitinkaniu Priedo Nr. I reikalavimus; (b)
pagrstas sertifikatu, iduotu sertifikatoriaus, tenkinanio Priedo Nr. II reikalavimus; (c)
sukurtas naudojant kompiuterin ir programin rang, atitinkani Pried Nr. III;

Kvalifikuoto EP vaidmuo

Kvalifikuotas EP yra paraas (teisiniu poiriu);
Kvalifikuotas EP nebtinai yra galiojantis paraas, sukeliantis teisinius padarinius;
Nekvalifikuotas EP taip pat gali sukurti ir sukelti teisinius padarinius, pasekmes;
Taiau paraas bet kokiu atveju turi bti saugus.

Sertifikavimo paslaug teikjai

Bet kokia mon, ileidianti sertifikatus arba teikianti kitas pasalugas, susijusias su EP;
Tai apima ne tik sertifikat leidjus, bet ir:
(a) Preks enklo savininkus (pvz., ChamberSign);
(b) Parao taisykli (ang. policy) idavjai;
(c) Registravimo staigos;
(d) Directory services providers;
(e) Laiko ymjimo institucijos;
(f) Patikimi archyvarai;
(g) Arbitrao institucijos;
(h) Etc.

EB vidaus rinka

VN neturi teiss apriboti sertifikavimo paslaug teikimo, jeigu jos kyla i kitos VN;
VN privalo utikrinti, kad EP produktai gali cirkuliuoti laisvai visoje EB bendrojoje rinkoje.

Prieira (ang. supervision)

VN privalo diegti atitinkam sistem sertifikatori prieirai ir kontrolei; tokia sistema turi bti
steigta j teritorijoje;
Taiau bet kokia iankstinio leidimo ar autorizacijos forma, ar bet kokios kitos priemons, turinios
lygiavert efekt, yra draudiamos.

Svarbu tai, kad VN paios nusprendia, kaip utikrinti tinkam sertifikatori prieir. Taip pat
pastebtina, kad Direktyva neukerta kelio privaioms prieiros sistemoms.

Prieira Direktyvos tikslais jokiu atveju negali gauti leidimo, licencijavimo ir pan. bruo.

Direktyvos poiriu baigtinio sertifikatori, kurie teikia kvalifikuotus sertifikatus, srao publikavimas
turi efekt, lygiavert iankstiniam autorizavimui, leidimui.

Prieira-inspekcija

Kai kurios VN planuoja diegti periodinius auditavimus ar inspekcijas, kaip sertifikatori
prieiros form;
Tokie planai aikiai nesuderinami su esminiu ir pagrindiniu paios Direktyvos tikslu, jos
udaviniais, kadangi:
(a) kai kuriose kitose VN funkcionuoja ymiai silpnesn prieiros sistema;
(b) auditavimas ar inspekcija yra tolygus iankstiniam autorizavimui, leidimui (= bti ar
nebti srae).

Sertifikatori akreditacija

VN gali diegti savanorik akreditacijos schem. Tokiu bdu sertifikatoriai bt skatinami pakelti sertifkavimo
paslaug kokyb.

Svarbu tai, kad tokios savanorikos akreditacijos schemos slygos ir veikimo kriterijai turi bti skaidrs,
objektyvs, proporcionals ir nediskriminaciniai.

Pagal Direktyv yra draudiama kaip nors riboti akredituot sertifikatori skaii.

Svarbu tai, kad sertifikatori, kilusi i treij valstybi, iduoti sertifikatai yra pripastami kaip teisikai
ekvivalentiki EB iduotiems sertifikatams, jeigu, aiku, toks sertifikatorius yra akredituotas EB.

Akreditacijos reikm.

Isireikimas, kad tokia akreditacija vis pirma skirta aukto lygio paslaugoms, nereikia, kad ji netaikytina
emesnio lygio paslaugoms.

Savanorika akreditacija labai prisideda prie pasitikjimo utikrinimo.

Akreditacijos schemos turt skatinti geriausi praktik ir princip pritaikymo sertifikatori veikloje.

Savanorika akreditacija.

Sertifikatoriams turi bti suteikta laisv pasirinkti prisijungti prie akreditacijos schemos ar ne.
VN negali drausti sertifikatoriams veikti u tokios schemos rib.
Turi bti utikrinta visos EB mastu, kad akreditacijos schemos nesumaina konkurencijos tarp pai
sertifikavimo paslaug teikj.

Atsakomyb

Esminiai principai.

Sutartin atsakomyb: pagal bendrus sutartins atsakomybs principus skolininko kalts prezumpcija ir
pan.

Atsakomyb treij asmen atvilgiu tretieji asmenys privalo rodyti tiek nuostolius, tiek ir pagrsti j
dyd, sertifikatoriaus neatsargum ar kitoki kalt, sry su kilusia ala ir pan.

Iimtys.

Mintieji principai netaikomi:
Sertifikatoriams, iduodantiems sertifikatus vieai;
Jeigu nuostoliai kilo asmeniui, kuris protingai pasitikjo iduotu sertifikatu;
Jeigu ala kilo dl tam tikr specifini faktori, kurie patenka sertifikatoriaus atsakomybs srit.

Visais mintais atvejais atsakomyb, kaip jos ribos yra apibrtos Direktyvos 6 straipsnyje (dl
informacijos, esanios sertifikate, ileidimo laiko momento, dl to, kad sertifikate yra visos detals, btinos
kvalifikuotam sertifikatui, kad sertifikato idavimo metu pasiraantysis asmuo turjo parao formavimo
duomenis, atitinkanius parao patikrinimo duomenis, identifkuotus sertifikate, dl utikrinimo, kad parao
formavimo duomenys ir parao patikrinimo duomenys gali bti panaudoti konplementariai, kai sertifikatorius
generuoja abu), kyla sertifikatoriui, jeigu jis nesugeba rodyti, kad tai atsitiko ne dl jo kalts.

Asmens duomen apsauga

Sertifikatoriai, iduodantys sertifikatus vieai, privalo duomenis rinkti tiesiogiai i duomen subjekto arba gavus
jo aikiai ireikt sutikim.

Draudimas tvarkyti asmens duomenis jokiam kitam tikslui, negavus aikiai ireikto subjekto sutikimo.

Kaip matyti, esminiai Direktyvos 95/46 reikalavimai yra ilaikomi.

Sertfikatoriams turi bti garantuota galimyb sertifikate nurodyti pseudonim (taiau jie ilaiko galimyb
nustatyti pseudonimo teisines pasekmes).

Kas dabar?

Pastebimos intensyvios standartizavimo pastangos (EESSI, ETSI);
Nacionalinis implementavimas iki 2001 liepos;
Nacionaliniai VN statym projektai: daugyb nesutapim;
Perirjimas Direktyvos reikalavim vliausiai 2003 liep.

Kaip nurodyta, VN privaljo Direktyvos reikalavimus gyvendinti nacionaliniu lygmeniu ne vliau kaip iki
2001 liepos, taiau iki iol tai nra padaryta. Pagrindins prieastys:
Neapsisprendimas kai kuriose valstybse, koki strategij pasirinkti;
Laukimas, kada bus paskelbti kvalifikuot para bendrai priimti standartai.

Pvz., Vokietijoje iuo metu yra laikomasi itin aukt saugumo reikalavim:
Produkt sertifikavimui;
Sertifikavimo paslaug teikimui (kai jos kilusios i Vokietijos);
Savanorikai akreditacijai (akredituotas elektroninis paraas).

Daugelis kit VN yra patenkintos Direktyvos reikalaujamu kvalifikuotu parau, todl jose nra toks grietas
reimas.

Kiti nacionaliniai skirtumai

prieira: daugelyje VN reikalaujama notifikacijos su vlesne kontrole, prieira;
akreditacija: savanorika daugelyje valstybi, taiau ne be pasekmi visur (vieasis sektorius);
produktai: visos VN nustat procedras produkt patvirtinimui, pripainimui (dar neveikia visur).

Vyriausybi iniciatyva

dar nra masins rinkos su EP susijusioms paslaugoms ir produktams;
kai kurios vyriausybins iniciatyvos gali bti laikomos postmiu tokios rinkos susikrimui:
nacionalins ID kortels Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Olandijoje (taiau Suomijos pavyzdys
aikiai rodo, jog turi bti sukurtos pakankamos aplikacijos, toki ID korteli panaudojimo sritys).

Ar Direktyvos primimas ir jos gyvendinimas gali bti vertinamas kaip skmingas?

Harmonizacija: ar bus vieninga EB rinka EP?
Rinkos stimuliavimas: ar Direktyva buvo btina?
Koreguliavimas: sudtingas procesas (vyksta liau nei tiktasi).

Paskutiniai vykiai

PKI kaip bendras autentifikacijos internete sprendimas vis labiau kvestionuojamas:
(a) kai kurie mons nustat, kad PKI yra daugumos internete esani aplikacij peilis;
(b) PKI kritikuojamas, nes ji pernelyg remiasi tapatybs sertifikatais (privatymo alininkai);
Nauja saugumo kriz gali tapti papildomu stimulu PKI tobulti.

Teisins problemos, susijusios su EP reguliavimu ir jo panaudojimu. LR Elektroninio parao statymas

Kaip jau aptarta anksiau, elektroniniu parau duomenys pasiraomi, panaudojus elektroninio parao
formavimo duomenis, o patikrinami jais atitinkaniais elektroninio parao tikrinimo duomenimis. Paymtina,
kad LR Elektroninio parao statymas atstovauja modernij ios srities statym grupei, tvirtindamas atvirumo
arba technologinio neutralumo princip, reikiant, kad statymas gali bti naudojamas elektronini duomen
pasiraymo reglamentavimui, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos. iam principui yra prietaraujama
Argentinoje, Vokietijoje (situacija jau keiiasi), Italijoje, Malaizijoje, kai kuriose Jungtinse Amerikos
Valstijose, kur yra paplits aikios technologijos tvirtinimo principas. iose alyse pripainta vieojo rakto
technologija (ang. public key technology), kuri visama pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) yra populiariausia i
naudojam iam tikslui, ir aktai daniausiai vadinasi ne elektroninio, bet skaitmeninio (kaip vieno i
elektroninio parao ri) parao aktais. Technologijos esm privataus rakto (parao formavimo duomen),
kurie inomi tik pasiraaniajam, ir vieojo rakto (parao tikrinimo duomen), paskelbiam vieai, atitikimas ta
prasme, kad privaiu raktu sukurtas paraas gali bti patikrintas vieuoju raktu, taiau i vieno rakto inomomis
technologinmis priemonmis per manom laik nemanoma gauti kito rakto. Elektronin para
reglamentuojani statym leidyboje naudojamas ir minimalistinis poiris tai yra abstraktus elektroninio
parao pripainimas ir abstraki reikalavim tvirtinimas, visa kita paliekant egzistuojanioms
technologijoms
60
.
Kaip jau minta, pasiraymo procese dalyvauja ir parao formavimo ranga tai programin ir (arba)
technin ranga, kurios pagalba saugomi parao formavimo duomenys ir, pastaruosius panaudojus pasiraom
duomen atvilgiu, suformuojamas paraas. Papildomi reikalavimai keliami saugiai rangai, taiau jos
nepanaudojimas automatikai neatima parao juridins galios. iuo metu kaip viena i saugiausi ir
perspektyviausi technologij, nurodomos gudriosios (smat cards) kortels, naudojamos parao formavimo
duomenims saugoti (jos perspektyvios tuo, kad gali bti panaudojamos labai vairiems tikslams ne tik

60
Plaiau: Internet Law & Policy Forum. Survey of International Electronic and Digital Signature Initiatives //
http://www.ilpf.org/digsig/survey.htm.
pasiraymui, bet ir asmens identifikavimui, kaip banko kortels (credit cards) ir pan.), o jas panaudojus su
tinkama technine ranga galima saugiai pasirayti duomenis.
Kaip jau minta, identifikavimo kriterijus utikrinamas pasitelkiant treij asmen sertifikavimo paslaug
teikj, kuris per iduodam sertifikat (liudijim) susieja pasiraanio asmens tapatyb (ja sertifikavimo
paslaug teikjas sitikina (Elektroninio parao statymo 4 str. 2 d.)) su parao formavimo ir tikrinimo
duomenimis bei suteikia galimyb bet kam susipainti su sertifikatu ir iame rayt tikrinimo duomen pagalba
sitikinti, jog pasiras asmuo yra tas pats, kuris save tokiu nurodo. Siekiant geriau ginti parao naudotoj teises
yra reglamentuojamas kvalifikuotas sertifikatas, kuriame nurodomai informacijai ir kurio idavjui
(sertifikavimo paslaug teikjui) keliami papildomi reikalavimai, taiau tai, kad paraas neparemtas kvalifikuotu
sertifikatu dar automatikai neatima i jo juridins galios.

Kas gali pasirayti?

Lietuvikasis elektroninio parao statymas numato dvejopus elektroninio parao naudojimo subjektus tai
pasiraantis asmuo ir parao naudotojas. Pasiraantis asmuo apibdinamas tik kaip fizinis asmuo, kuris turi
parao formavimo rang ir, veikdamas savo valia ir savo arba kito asmens, kuriam jis atstovauja vardu, sukuria
elektronin para (Elektroninio parao statymo 2 str. 7 d.), o parao naudotojas yra asmuo (pagal Elektroninio
parao statymo 2 str. 1 d. tai mon, neturinti juridinio asmens teisi, fizinis, arba juridinis asmuo), savo veikloje
naudojantis elektronin para arba i kit asmen (vlgi ne tik fizini asmen) gaunantis pasiraytus duomenis.
Taigi pagrindinis skirtumas pasirayti gali tik fizinis asmuo, o para naudoti - jau bet kokio teisinio
statuso asmenys. Painiav tarp i svok veda statymo 3 str. 1 d., nurodanti, kad sertifikavimo paslaug
teikjas sukuria parao formavimo ir tikrinimo duomenis asmens, nutarusio savo veikloje naudoti elektronin
para (t.y., parao naudotojo) praymu ir sukuria para iam asmeniui. ia tai pat nurodoma, kad duomenis
gali susikurti ir pats asmuo. Taiau analizuojant 2 str. 15 d. (sertifikato, patvirtinanio para ir nurodanio
duomenis apie pasiraant asmen turinys), 3 str. 3 d., 4 str. 2 d., 4 str. 4 d. 1 p.ir 6 str. nuostatas aikja, kad
parao formavimo ir tikrinimo duomenys kuriami tik fiziniam asmeniui, kuris vienintelis jais disponuoja.
statymo projekto aikinamajame rate taip pat nurodoma, kad elektroninis paraas susiejamas btent su fiziniu
asmeniu
61
.
Tokiu bdu juridiniams asmenims ir monms, neturinioms juridinio asmens teisi naudotis elektroninu
parau tampa pakankamai sudtinga dl dviej prieasi formos reikalavim ir aikaus galiojim
patvirtinimo trkumo.
Kalbant apie formos reikalavimus, paymtina, kad nemaai Lietuvos Respublikos teiss akt reikalauja, kad
juridinio asmens patvirtinimas susidt i galioto asmens parao ir antspaudo. Toks reikalavimas, pavyzdiui,
tvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso
62
70 str., nustataniame, kad jurdinio asmens galiojimas bt
pasiraytas mons, staigos ar organizacijos vadovo (savininko), fizinio asmens, ir papildomai bt udtas
juridinio asmens atspaudas. Atspaudo reikalaujama teikiant dokumentus valstybs institucijoms, atspaudas yra
prastas rekvizitas sudarant sutartis, kai sutarties alis yra jurdinis asmuo. Geriausiai ias nuotatas apibria
Lietuvos Respublikos Valstybinio patent biuro direktoriaus 2000 m. vasario 29 d. sakymu Nr. 28 patvirtintos
Firm vard registracijos taisykls VR/01/2000
63
, kuri 1.4. punktas nuostato, kad paraas tai fizinio asmens
paraas arba juridinio asmens vadovo paraas, patvirtintas juridinio asmens antspaudu. Akivaizu, kad
elektroninio atspaudo juridinis asmuo udti negali, nes, viena vertus, remiantis Elektroninio parao statymu
kyla daug abejoni dl tokio antspaudo teisins galios, kita vertus, bet kokiu atveju, pasirayti elektroniniu
parau turi teis tik fizinis asmuo (Elektroninio parao statymo 2 str. 7 d. ir 6 str.).
Aptariant fizinio asmens galiojimus pasirayti elektroninius dokumentus, juridinio asmens vardu nurodytina,
kad toki teis suteikia pirmiau cituota pasiraanio asmens svoka (Elektroninio parao statymo 2 str. 7 d.),
suteikianti teis pasirayti ir atstovaujamo asmens vardu, be to, kvalifikuotame sertifikate gali bti nurodomi
specials atributai taip pat ir apibriantys galiojimus. Visgi paymtina, kad visus duomenis pateikia ir apie
j pasikeitimus pranea (Elektroninio parao statymo 4 str. 3 d.) tik pasiraantis fizinis asmuo, todl juridinis
asmuo (ar mon, neturinti juridinio asmens statuso) neturi joki teisi nei sudarant para (nors egzistuoja
minta statymo 3 str. 1 d., bet ji paneigiama kitomis nuostatomis), nei sustabdant parao galiojim.
Tarptautinje praktikoje juridinio asmens teiss pasirayti klausimas sprendiamas dviem pagrindiniais
bdais: 1) suteikiant teis turti ir formuoti para (tokiu atveju jis greiiausiai bt prilyginamas antspaudui)
juridiniam asmeniui; 2) suteikiant juridiniam asmeniui daugiau teisi jo atstovo parao atvilgiu.
Elektroninio parao pagrind direktyva numato viena subjekt ri pasiraytoj (signatory), kuris pagal
direktyvos 2 str. 3 p. apibriamas lygiai taip pat, kaip pasiraantis asmuo Lietuvos Respublikos Elektroninio
parao statym, iskyrus reikalavim bti veiksniu fiziniu asmeniu. i svoka dar aikiau suprantama

61
Lietuvos Respublikos Valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerija. Lietuvos Respublikos elektroninio
parao statymo projekto aikinamasis ratas, 2000 05 26, Nr. P-2567 // http://www.lrs.lt/cgi-
bin/preps2?Condition1=101575&Condition2=.
62
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // in., 1964, Nr. 19-138.
63
Lietuvos Respublikos Valstybinio patent biuro direktoriaus sakymas Dl firm vard registracijos
taisykli // in., 2000, Nr. 24-641
atsivelgiant Europos komisijos praneime Europos parlamentui, Tarybai, Ekonominiam ir socialiniam
komitetui ir Region komitetui tvirtinant elektronini komunikacij saugum ir pasitikjim jomis
64

nurodytas nuostatas (praneimo 2.5. (i) punktas), kad raktai (parao formavimo ir tikrinimo duomenys) gali bti
skirti fiziniams asmenims, juridiniams asmenims (pvz., ribotos atsakomybs kompanijai) ar vienetams,
neturintiems juridinio statuso (pvz., mons departamentui, darbo grupei). Jungtini taut tarptautins prekybos
teiss komisijos (UNCITRAL) Elektronins komercijos darbo grups paruot elektroninio parao vieningj
taisykli primimo vadovo projekte
65
, paaikinant (23 paragrafas), k reikia nuostata, jog pasiraytojas turi pats
vienas kontroliuoti parao formavimo rang, nurodoma, kad, kai pasiraytojas yra korporatyvus vienetas
(juridinis asmuo ar kitoks fizini asmen junginys), gali bti suteikiama teis keliems asmenims pasirayti
pasiraytojo vardu. Panaios nuostatos tvirtintos ir Slovnijos Respublikos Elektronins komercijos ir
elektroninio parao akte
66
, nurodant, kad pasiraytojas (signatory) yra asmuo, kuris sukuria arba kurio vardu yra
sukuriamas elektroninis paraas. Nuostat, kad juridinis asmuo gali pasirayti ir turti parao formavimo
duomenis, patvirtintus sertifikatu, patvirtina io Slovnijos akto 31 str., aikiai tvirtiniantis dokumentus, kurie
patvirtina tapatyb iduodant sertifikat fiziniams asmenims toks dokumentas yra asmens tapatybs
dokumentas su nuotrauka, o juridiniams asmenims oficialiai patvirtintas dokumentas.
Jungtini Amerikos Valstij Jutos valstijos statutas
67
(Jutos valstijos kodekso 46 titulo 3 skyrius),
reglamentuojantis skaitmeninius paraus, kaip ir Lietuvos statymas, tvirtina dvi svokas pasiraantysis
(signer) ir parao turtojas (subscriber). Taiau, prieingai nei Lietuvos elektroninio parao statyme, nurodoma,
kad parao turtojas (parao naudotojo atitikmuo) yra asmuo, kuris yra nurodytas sertifikate, priima sertifikat ir
turi privat rakt (parao formavimo duomen atitikmuo), atitinkanius viej rakt (parao tikrinimo duomen
atitikmuo), pateikt sertifikate, o pasiraantysis yra asmuo, kuris betarpikai sukuria para tuo pasiraydamas
dokument. Visa atsakomyb u privataus rakto (parao formavimo duomen) saugojim tenka parao turtojui,
kuris turi utikrinti, kad is raktas nebt atskleistas negaliotam asmeniui (taigi galiotiems asmenims
pasiraytojams atskleisti galima). Taigi ir iuo atveju juridinis asmuo turi teis turti para ir bti nurodytas
sertifikate, o jo para gali panaudoti pasiraydamas jam atstovaujantis fizinis asmuo.
Tiesa, yra ali, kuriose skaitmeninis paraas siejamas tik su fiziniu asmeniu. Tokiu pavyzdiu galt bti
Vokietija, kurios Skaitmeninio parao aktas
68
, priimtas 1997 m. rupjio 1 d., nustato, kad skaitmeninis paraas
sietinas su vieuoju raktu, iduotu fiziniam asmeniui (2 paragrafo 2 punktas). Taiau, kaip bus nurodyta toliau,
is aktas tvirtina kitus juridini asmen teisi gynimo bdus, Be to, jis turs bti suderintas su Elektroninio
parao pagrind direktyva.
Kitas bdas suteikti daugiau galimybi juridiniams asmenims naudotis elektroniniu parau yra atstovo
galinim nurodymas sertifikate. Kaip jau nurodyta pirmiau, toki galimyb numato ir Lietuvos Respublikos
Elektroninio parao statymas, suteikiantis teis kvalifikuotame sertifikate nurodyti papildomus specialius
atributus (2 str. 15 d. 4 p.). Visgi Vokietijos ir Solvnijos aktai tokiu atveju tvirtina papildomas nuostatas,
apsauganias juridini asmen (ar bet kuri kit atstovaujamj) teises Slovnijos Respublikos Elektronines
komercijos ir elektroninio parao akto 23 str. ir Vokietijos Skaitmeninio parao akto 8 paragrafo 2 punktas
tvirtina treiojo asmens teis reikalauti panaikinti sertifikat, kuriame yra informacijos apie asmen. Taip
juridinis asmuo gali panaikinti savo buvusiam darbuotojui suteikt sertifikat. i nuostata Lietuvoje papildomai
gint ir galiotojo teises, tvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 74 str. t.y. teis bet kada panaikinti
galiojim. Tokia nuostata teisingai gina ir sining treij asmen, sudarani elektronines sutartis su
asmenimis, atstovaujamais galiotini, teises, nes suteikia pakankamai paprast galimyb patikrinti galinimus.
Taigi tarptautins ir usienio praktikos permimas, panaikinant btinyb pasiraaniam asmeniui bti
veiksniu fiziniu asmeniu, parao naudotojo svok paleikant abstrakiam vartojimui (kai turima galvoje ir
formuojantys para, ir j tikrinantys asmenys), bei tvirtinant bet kuriems asmenims teis panaikinti savo atstov
sertifikatus, padt juridiniams asmenims geriau pasinaudoti elektroninio parao suteikiamomis galimybmis ir
utikrint, kad bt ivengta galim nesusipratim dl formos trkum, kai elektroniniai dokumentai yra be
elektroninio anstpaudo (t.y., juridinio asmens parao).

Elektroninio parao galia

64
Communication from the Commision to the Council, the European Parliament, the Economic and Social
Committee and the Committee of the Regions on ensuring security and trust in electronic communication
towards a European framework for digital signatures and encryption // COM (97) 503
65
A/CN.9/WG.IV/WP.86/Add.I Draft Guide to Enactment of the UNCITRAL Uniform Rules on Electronic
signatures (16.08.2000) // http://www.uncitral.org/english/sessions/wg_ec/wp86-a1.pdf.
66
Electronic commerce and electronic signature act // http://www.sigov.si/ep/ecaes.doc.
67
Rabin D. A. Electronic signature legislation //
http://www.mmmlaw.com/Articles/ElectronicSignatureLegislation.htm
68
Federal Act Establishing General Conditions for Information and Communication Services Information and
Communication Services Act (Informations- und Kommunikationsdienste-Gesetz IuKDG), August 1, 1997
(Article 3. Act on Digital Signature (Digital Signature Act Signaturgesetz SigG) //
http://www.iid.de/rahmen/iukdgebt.pdf.
LR elektroninio parao statymo 8 str., kaip ir Elektroninio parao pagrind direktyva, aikiai nustato, kad
saugus elektroninis paraas, sukurtas saugia parao formavimo ranga ir patvirtintas galiojaniu kvalifikuotu
sertifikatu, elektroniniams duomenims turi toki pat teisin gali kaip ir paraas raytiniuose dokumentuose ir
yra leistinas kaip rodinjimo priemon teisme. Paraas nepraranda teisins galios dl to, kad yra elektroninis,
nra paremtas kvalifikuotu sertifikatu ar nra paremtas kvalifikuotu sertifikatu, iduotu akredituoto sertifikavimo
paslaug teikjo arba nra sukurtas saugia parao formavimo ranga.
Pirmiau pateiktomis nuostatomis i esms kalbama apie elektroninio parao prilyginim raytinei formai.
Visgi kyla abejon dl termino raytinis. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso
69
73 str. raytinius
rodymus apibria kaip aktus, dokumentus, reikalin ir asmenin susirainjim. iuo atvilgiu pakankamai
pagrsta bt nuomon, kad elektroniniai duomenys taip pat yra raytiniai (o ne prilyginti tokiems), o pirmiau
nurodytoje nuostatoje elektroniniu parau pasiraytus duomenis geriau bt prilyginti popierinei formai (toki
svok pateikia ir Elektroninio parao pagrind direktyva).
Daugiau klausim kyla nagrinjant pasirayt elektronini duomen ir notarins formos santyk.
Pripaintina, kad elektroninis paraas (ypa sukurtas saugia parao formavimo ranga ir paremtas kvalifikuotu
sertifikatu) yra pakankamai saugus bei pakankamai aikiai patvirtina pasiraaniojo tapatyb - sertifikavimo
paslaug teikjas patikrina dokumentus ir atsako u sertifikate nurodyt duomen teisingum (netgi apdraudia
savo civilin atsakomyb). Galbt todl kartais tarptautiniuose dokumentuose sertifikavimo paslaug teikjas yra
lyginamas su notaru
70
. Taiau prilyginti pasirayto elektroninio dokumento notarinei formai neskubama. Europos
Parlamento ir Tarybos Elektronins komercijos direktyva
71
nurodo, kad ji netaikoma notar ar ekvivalentik
pareign veiksmams, UNCITRAL tipinio Elektronins komercijos statymo primimo vadove
72
nurodoma, kad
toks statymas neturt bti taikomas tokioms teiss sritims, kur egzituoja registravimo ar notarizavimo
reikalavimai (63 paragrafas), nes jo nuostatos gali bti nesuderinamos su btinumu apsaugoti alis ar spti jas
dl tam tikr pavoj (80 paragrafas). Toki pat iimt numato ir Slovenijos akto 13 str. 2 d. 9 p., numatantis, kad
elektronin forma nra pripastama raytine, kai teiss aktai reikalauja notarins formos. Taigi netgi pradjus
realiai veikti Elektroninio parao statymui Lietuvoje, kaip ir kitose valstybse, notaras tvirtins dokumentus ir tie
dokumentai turs bti popierins formos, nors iniciatyv prilyginti tinkamai pasiraytus elektroninius
dokumentus notarinei formai yra jau dabar.
Kalbant apie elektroninio parao gali yra svarbus vadinamasis sutari laisvs principas, tvirtintas
Elektroninio parao direktyvos preambuls 16 punkte, kuriame nurodoma, kad sistemose, kuriose elektroniniai
paraai naudojami tarp asmen, susiet savanorikais tarpusavio susitarimais, nereikalingas joks reguliavimas,
taiau btina pripainti elektronini para, naudojam tokiose sistemose priimtinum kaip rodym teismo
procesuose. i nuostata praktikai tvirtinama, naudojant pirmiau aprayt elektroninio parao teisinio
pripainimo schem, kuri sumaina btinus elektroninio parao rekvizitus, bet reglamentuojant elektronin
para Lietuvoje bt tikslinga tvirtinti ir aiki tokio pobdio nuostat.

Sertifikavimo paslaug teikj veiklos slygos

Lietuvos Respublikos Elektroninio parao statyme i esms galima iskirti tris sertifikavimo paslaug teikj
formas paprastus, registruotus (iduodanius kvalifikuotus sertifikatus) ir akredituotus (kuri veikla vertinta
elektroninio parao prieiros institucijoje). domu, jog registravimasis (10 str.) ir akreditavimas (11 str.) pateikti
kaip savarankiki pagrindai, kurie ir panaikinami, vadovaujantis atskiromis statymo nuostatomis (15 str. 1 ir 2
dalys). Paymtina, kad registravimasis yra btina slyga teikti kvalifikuot sertifikat sudarymo paslaugas.
iame kontekste labai svarbios Elektroninio parao pagrind direktyvos nuostatos, tuo labiau, kad
lietuvikasis statymas rmsi ia direktyva ir ilgainiui ji Lietuvai bus privaloma. Elektroninio parao pagrind
direktyva nemaai dmesio skiria sertifikavimo paslaug teikj veiklos slygoms. ios direktyvos preambuls
10 punkte teigiama, kad sertifikavimo paslaug teikjams turi bti leista teikti savo paslaugas be jokio
iankstinio patvirtinimo, ir nurodoma, kad iankstinis patvirtinimas reikia ne tik tuos atvejus, kai sertifikavimo
paslaug teikjas turi gauti nacionalini institucij sprendim, kuriuo bt leista teikti sertifikavimo paslaugas,
bet ir bet kokias kitas tok pat efekt turinias priemones. Preambuls 21 punkte nurodoma, kad juridinis
elektroninio parao pripainimas turi remtis objektyviais kriterijais ir neturi bti susietas su sertifikavimo
paslaug teikjo valstybiniu patvirtinimu.

69
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // in., 1964, Nr. 19-139.
70
Opinion of the Economic and Social Committee on the Communication from the Commision to the Council,
the European Parliament, the Economic and Social Committee and the Committee of the Regions on ensuring
security and trust in electronic communication towards a European framework for digital signatures and
encryption. Official Journal C 157, 25/05/1998 5.2. p.
71
Directive 2000/31/EC of the European Parliament and of the Council of 8 June 2000 on certain legal aspects
of information society services, in particular electronic commerce, in the Internal Market (Directive on electronic
commerce). Official Journal L 178, 17/7/2000 p. 0001-0016.
72
UNCITRAL Model Law with Guide to Enactment (1996), with additional article 5 bis as adopted in 1998 //
http://www.uncitral.org/english/texts/electcom/ml-ec.htm.
Elektroninio parao pagrind direktyva, siekdama pasilyti sertifikavimo paslaug teikjams tinkamus
pagrindus toliau vystyti savo paslaugas, siekiant geresnio pasitikjimo, saugumo ir kokybs, reikalaujam
besivystanios rinkos (preambuls 11 punktas), veda savanoriko akreditavimo mechanizm, pastarj
suprantant kaip bet kok leidim, susijus su sertifikavimo paslaug teikimu, suteikt papraius sertifikavimo
paslaug teikjui (Direktyvos 2 str. 13 p.). Visgi paymima, kad alys-nars neturi drausti sertifikavimo paslaug
teikjams veikti perengiant savanoriko akreditavimosi ribas, ir nustatoma pareiga utikrinti, kad akreditavimas
nemaint konkurencijos sertifikavimo paslaug rinkoje (preambuls 12 punktas).
Turint galvoje ias direktyvos nuostatas, kyla klausim dl Elektroninio parao statymo 10 str. numatyto
reikalavimo kvalifikuotus sertifikatus iduodantiems sertifikavimo paslaug teikjams registruotis
suderinamumo su direktyva. Aiku, priirti tokio pobdio sertifikavimo paslaug teikjus dl ypatingos
kvalifikuoto sertifikato galios yra btina, to reikalauja ir direktyvos 3 str. 3 p., taiau tuo paiu metu 3 str. 1 p.
grietai nustato, kad alys nars neturi teiss reikalauti, kad sertifikavimo paslaugos bt teikiamos tik gavus
iankstin patvirtinim taigi vienintelis reikalavimas, norint iduoti kvalifikuotus sertifikatus, yra utikrinti
iduodam sertifikat ir veiklos atitikim Elektroninio parao pagrind direktyvos pried nuostatoms (Lietuvoje
iuos reikalavimus turi parengti Elektroninio parao prieiros institucija). iuo atvilgiu, atrodyt, kad stojus
Europos Sjung tokio pobdio nuotatas teks perirti ir iekoti kit bd (ne registravimo) sertifikavimo
paslaug teikj prieirai.
Atkreiptinas dmesys tai, kaip Slovnija sprendia i problem. ios alies aktas nereikalauja sertifikavimo
paslaug teikj registravimosi, o tik praneimo apie savo veikl ne maiau kaip prie 8 dienas iki pradedant
veikti (18 str. 2 d.). Akto reikalavim laikymasis turi bti utikrintas vidinmis sertifikavimo paslaug teikjo
taisyklmis (18 str. 3 d.), o apie visas aplinkybes, trukdanias tinkamai teikti paslaugas sertifikavimo paslaug
teikjas turi praneti priiriniai ministerijai (19 str. 1 d.). Sertifikavimo paslaug akreditavimas Slovnijoje yra
tik savanorikas, suteikiantis teis sertifikavimo paslaug teikjui tai nurodyti savo iduodamuose sertifikatuose.
Svarbus reguliavimo rankis yra aktu numatytos baudos sertifikavimo paslaug teikjams (47 str. 1 d.) ir j
vadovams (47 str. 2 d.) u nesilaikym kvalifikuotiems sertifikatams keliam reikalavim (jeigu sertifikavimo
paslaug teikjas tokius iduoda) ar kitus akto paeidimus. Slovnijos Respublikos Elektronins komercijos ir
elektroninio parao aktas galt bti efektyvaus reguliavimo, nepaeidiant direktyvos nuostat pavyzdiu.
Taigi, nors ir literatroje
73
teigiama, kad pakankamai grieti reikalavimai kvalikuotiems sertifikatams ir juos
iduodantiesiems vis tiek praktikai reikalauja atitinkam patvirtinimo ar akreditavimo procedr sukrimo,
paymtina, kad Elektroninio parao pagrind direktyvos reikalavimai ir usienio pavyzdiai rodo, kad ioje
srityje galimas didesnis lankstumas, nei dabar tvirtintas Lietuvoje.
Suprantant elektroninio parao tarptautinio pripainimo svarb (vienas i modernaus elektroninio paro
reguliavimo princip yra tarptautinis pripainimas), svarbu trumpai apvelgti, kaip tvirtinamas usienio
valstybi sertifikat galiojimas. Elektroninio parao statymo 5 str., atkartodamas Elektroninio parao pagrind
direktyvos 11 str., nustato 3 pagrindus, kada usienio valstybs sertifikavimo paslaug teikj sudaryti
kvalifikuoti sertifikatai pripastami teisikai ekvivaleniais tokiems pat Lietuvos sertifikatams, - tai 1) usienio
sertifikavimo paslaug teikjo akreditacija Lietuvoje (Lietuvai tapus ES nare ir ES); 2) Lietuvos (atitinkamai
tapus ES nare ir ES) sertifikavimo paslaug teikjo, atitinkanio reikalavimus, keliamus kvalifikuotus
sertifikatus sudarantiems paslaug teikjams, laidavimas; 3) tarptautin sutartis. Paymtina, kad iuo atveju
skiriami du svarbs aspektai 1) btent akreditavimas (o ne registravimasis) yra slyga usienio paslaug
teikjams sudaryti kvalifikuotus sertifikatus; 2) laiduoti gali ne registruotas, o tik atitinkantis reikalavimus
sertifikavimo paslaug teikjas. ios nuostatos Elektroninio parao pagrind direktyvoje logikos, taiau
nagrinjant lietuvikj statym tampa dar vienu rodymu, jog btent akreditacija (nacionaliniams paslaug
tiekjams savanorika) turt bti vienintelis valstybinio patvirtinimo bdas, o, norint sudaryti kvalifikuotus
sertifikatus, neturt reikti jokio iankstinio patvirtinimo (norint laiduoti tokio patvirtinimo nereikia), o tik
atitikimo keliamus reikalavimus.

Tolesns perspektyvos

Kalbant apie Elektroninio parao statym ir kitus ruoiamus ios srities aktus, svarbu vertinti, kokius
pokyius jie atne. Paymtina, kad Elektroninio parao statymo primimas nra ta riba, prie kuri nebuvo ir
nuo kurios prasideda elektronin komercija. Dabartiniu metu Lietuvoje jau veikia ne vienas elektronins
prekybos projektas, taiau n vienas j nesiremia elektroniniu parau ir dl technini priemoni trkumo, ir dl
papildom laiko bei finansini sanaud, reikaling sertifikatui gauti
74
. ia prasme labai svarbi tolesn akt
leidyba (reglamentuojanti muitus, autorines teises ir kitus elektronini santyki aspektus), skaitant reikalingus
postatyminius aktus (Vyriausybei pasilyta per 6 mnesius nuo Elektroninio parao statymo sigaliojimo
parengti ir priimti statymui reikalingus teiss aktus), abstraktus elektroninio dokumento prilyginimas
popieriniam. Svarbus ingsnis yra tinkamos infrastruktros krimas (V Infostruktra bazje yra kuriamas
sertifikavimo paslaug teikjas), suteikiant galimyb vis platesniam vartotoj ratui naudotis elektronini

73
Internet Law & Policy Forum. Survey of International Electronic and Digital Signature Initiatives //
http://www.ilpf.org/digsig/survey.htm.
74
Kulieas A. Teisin migla aplink elektronin versl // Naujoji komunikacija, 2000, Nr. 8 (66) p. 40-41
santyki galimybmis. Svarbu efektyviai perimti ali taip pat engiani elektronins komercijos keliu (pvz,
Slovnijos) patirt. Btina ir Lietuvos teisininkus pripratinti prie naujos darbo sferos, tikinti ir imokyti teismus
naudotis naujomis technologijomis, plsti Europos Sjungos rekomenduojam alternatyvi gin sprendimo
(ADR) sistem.

Paymtina, kad jau dabar vairios institucijos engia pirmuosius ingsnius, suteikdamos galimyb realiai
panaudoti elektronin para Valstybinje mokesi inspekcijoje gaunam praym, pasilym ir
skund nagrinjimo bei atsakym ir informacijos interesantams teikimo tvarkos, patvirtintos Valstybins
mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finans ministerijos virininko 2000 m. birelio 30 d.
sakymu Nr. 138
75
, 19 punktas numato, kad, jei informacijos gavimo praymas atsistas elektroniniu
patu, tai, be kit duomen, turi bti ir elektroninis paraas, o Klient vertybini popieri ir pinig
sskait tvarkymo finans maklerio mons licencijos panaikinimo atveju taisykli, patvirtint Lietuvos
Respublikos Vertybini popieri komisijos 1999 m. gruodio 22 d. nutarimu Nr. 25
76
, 19 punktas nustato,
jog finans maklerio mons ataskaita Vertybini popieri komisijai turi bti pateikiama asmenikai,
registruotu laiku arba elektroniniu patu, teisinus elektronin para. Taigi ne tik verslo mons, bet ir
valstybins institucijos atveria kelius efektyvesniam pasinaudojimui naujomis technologijomis. ie
ingsniai akivaizdiai parodo, kad elektronis paraas ms gyvenime taps kasdienybe.

75
Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finans ministerijos virininko sakymas Dl
Valstybinje mokesi isnpekcijoje gaunam praym, pasilym ir skund nagrinjimo bei atsakym ir
informacijos interesantams teikimo tvarkos patvirtinimo // in., 2000, Nr. 67-2043.
76
Lietuvos Respublikos Vertybini popieri komisijos nutarimas Dl klient vertybini popieri ir pinig
sskait tvarkymo finans maklerio mons licencijos panaikinimo atveju taisykli // in., 2000, Nr. 2-59.
Elektroniniai atsiskaitymai

Kreditini korteli panaudojimas OL atsiskaitymams jau tapo norma. Pirmasis ankstyvas metodas pirkjo
kreditins kortels I persiuntimas pardavjui nesaugiu serveriu - tapo ymiai maiau paplits, kai modernios
narykls tapo galinios tvarkyti ukoduot, enkrypuot I saugiais serveriais. Be abejo, ukoduotos I
persiuntimas INT yra susijs su rizika. Pirkjas yra susirpins OL, virtualaus pardavjo integralumu, kuris gali
netgi neturti fizins verslo vietos. Panaiai, pardavjas yra susirpins, kad pirkjas nebt neteistas kreditins
kortels turtoju. Abi alys yra susirpinusios, kad kita alis neneigt sudaryto kontrakto. Dl toki saugumo
rizik, isivyst du kur kas patikimesni atsiskaitymo kreditinmis kortelmis mechanizmai, pagrsti vairiomis
skaitmeninio parao technologijomis. Saugs mokjimai kreditine kortele pagrsti viej rakt kryptografija,
siekiant ukoduoti jautrius duomenis kortels numer ir pan. Mokjimo pervedimas tada yra skaitmeniniu bdu
pasiraomas, siekiant utikrinti mokjim autentikum. Kita mokjimo sistema apmokjimas registruota
kreditine kortele, kombinuoja skaitmeninio parao technologijas su trusted third party koncepcija, kurios yra
atsakingos u OL mokjim aptarnavim. Pagal i koncepcij, grup pardavj susikooperuoja su treija
alimi, kuri yra atsakinga u mokjim kreditinmis kortelmis aptarnavim. Pirkjas tada uregistruoja savo
kreditins kortels I tokioje trusted third party ir gauna identifikacin numer pirkimams. Tai susij su tam
tikrais apribojimais naudojant kreditin kortel anonimikumo stoka, mokjimo limitai, nepraktikumas
maaveri daikt pirkime. Todl kreditins kortels gali bti nevisai pageidaujamas atsiskaitymo metodas labai
ma ir labai dideli transakcij atveju.

I esms yra dvi alternatyvios registruot korteli mokjimo sistemos. Pagal First Virtual Holdings, pirkjo
kreditins kortels I yra laikoma saugiame kompiuteryje ir niekada nepaskleidiama INT. vietoje to, kai
pirkjas ketina atlikti elektronin pirkim, jis paprasiausiai Pagal First Virtual Holdings pateikia identifikacin
kod PIN, kur First Virtual suteik pardavjui; tada pardavjas persiunia I First Virtual ir tik tada
inicijuojamas mokjimas. Pagal CyberCash koncepcij, pirkjai naudojasi nemokama programine ranga, kuri
jiems suteikia CyberCash, kurios pagalba jie ukoduoja, enkrypuoja savo kreditins kortels I. Po to pirkjas kai
nusprendia atlikti elektroninius pirkimus, i ukoduot I siunia pardavjui. O pardavjas savo ruotu i I
persiunia CyberCash ir tokiu bdu inicijuojamas mokjimas.

To paskoje, isivyst alternatyvus atsiskaitym bdas - elektroniniai ekiai ir skaitmeniniai pinigai. Jie itin
paplito ma vartotojik sandori atvejais, taiau taipogi plat pripainim ir panaudojim gavo b2b aplinkoje.

e-ekiai funkcionuoja labai panaiai kaip ir tradiciniai, popieriniai ekiai: ekis sankcionuoja, nurodo nuo
sskaitos, kurios atvilgiu yra iraytas ekis, nurayti ekyje nurodyt sum, j pervedant kit sskait.
Esminis skirtumas patas ekis ir visa jame esanti I yra elektroninje formoje ir gali bti perduota elektroniniu
bdu per EM, ar net kitus elektroninius protokolus tokiu bdu inicijuojant atsiskaitym vykdym. Taipogi, kaip
ir tradiciniai, popieriniai ekiai, e-ekiai negarantuoja, kad sskaitoje yra pakankamai l nurodymui vykdyti;
jeigu toje sskaitoje nra pakankamai l, e-ekis yra banko grinamas, pripastant j nebegaliojaniu.

e-pinigai

Tam tikros atsiskaitymo sistemos susij su surenkamu dideliu asmenins informacijos kiekiu. Off-line pasaulyje
pati anonimikiausia mokjimo/atsiskaitymo priemon yra grynieji pinigai. Kadangi pinig vert yra aiki ir
neginijama, j gavjai nereikalauja papildomo autentikumo utikrinimo. Kitos mokjimo priemons
kreditins kortels, danai reikalauja asmenins informacijos atskleidimo, siekiant utikrinti moktojo
autentikum. Priemons, kurios galint ir OL aplinkoje naudoti grynuosius pinigus, labai padidint
anonimikumo laipsn ir apribot header informacijos apie vartotoj/moktoj rinkim.

Keletas kompanij jau yra diegusios ir pltoja e-grynj pinig mechanizmus pasauliniuose tinkluose. E-
grynieji pinigai (EGP) encryption sistemos pagalba moktojui suteikia anonimikum. I esms, pinigai i banko
sskaitos gali bti paversti e-monetomis, kurios savo ruotu paveriamos e-pinigine vartotojo kompiuteryje. I
ia e-monetos gali bti pervedamos kitiems kio subjektams, on-line vykdantiems veikl. Kiekviena e-moneta
turi unikal serijin numer ir yra patvirtinama e-parau, kuris galina vertinti sandori autentikum ir ukerta
keli tos paios emonetos pakartotinam ileidimui. Siekiant apsaugoti vartotojo anonimikum, vartotojo
kompiuteris (o ne bankas) gali randomo pagalba (atsitiktinai) monetai suteikti unikal serijin numer, kuris
specialiame e-voke yra persiuniamas bankui. Bankas prie voko prideda akl skaitmenin para, debituoja
vartotojo sskait banke ir e-monet grina, net nesuinodamas jos serijinio numerio. Po to vartotojas gali
ileisti e-monet, ir apmokjimas yra vykdomas, netgi jeigu jis taip ir nesuino moktojo tapatybs.

Kita e-atsiskaitym sistema Mondex. ia los yra laikomos smart kortelje ir sandoriai yra sudaromi ir
vykdomi tiesiogiai tarp ali, apie sandor nepraneant centriniam kompiuteriui. Saugumo ir praktikumo
sumetimais, ant kiekvienos tokios smart kortels yra tam tikros juostels/pdsakai, kurie gali bti atsekti kilus
ginams, itaisyti nepavykus sandor, arba jeigu to reikalauja statymai. Normaliuose sandoriuose, visgi,
individo privatumas yra ginamas, nes mamenininkas neturi prijimo prie banko informacijos, kuri asmens vard
susieja su Mondex kortels numeriu.

e-mokjimo mechanizmai turi tam tikrus apribojimus. Vis pirma, jie priklauso nuo tinklo iorini rib ir gali
bti naudojami tik kuomet yra pripainti daugumos kio subjekt. Antra, asmenin informacija visgi gali bti
atskleista, jeigu pavyzdiui, pardavjui yra praneamas gavjo vardas ir adresas, kad jam galt bti pristatyta
prek. Galiausiai, kai kurie autoriai baiminasi, kad anoniminiai mokjimo mechanizmai gali bti panaudoti
skatinant pinig plovim, mokesi vengim ir pan. Visgi, ie e-mokjimo mechanizmai yra labai svarbs
garantuojant ADA, ypatingai jeigu naudojami kartu su kitomis technologijomis ir individ privatumo apsaugos
priemonmis.

e-pinigai idealus atsiskaitym metodas ma veri sandoriams. E-pinigai taipogi labai skatina ne-verslinink
komercij, nes nei viena i ali neprivalo registruotis pas kreditins kortels idavj.

Stambiems mokjimams, atliekamiems tarp verslo partneri, labiausiai tinka finansinis EDI kombinacija i
Electronic Funds Transfers (EFT) ir EDI. Finansin EDI sudaro du esminiai komponentai: (a) elektroninis
mokjimas l, adresuot pardavjo bankui; (b) elektroninis I, susijusios su mokjimu, perdavimas. Pirkjas
gali perduoti i I (remittance I) elektroniniu bdu, kombinacijoje su mokjimo pavedimu tokiu bdu, kad I
perduodama per l pervedimo sistem pardavjo bankui; arba pirkjas gali perduoti i I (remittance I)
atskirai, arba tiesiogiai pardavjui, arba i pirkjo per treij al tarpinink. Visgi, praktikoje i sistema
funkcionuoja kiek kitaip paprastai EDI transakcijos vyksta tokia paia tvarka, kaip ir ne elektroniniai sandoriai:
pardavjas pateikia prekes kreditan, siunia tradiciniu bdu sskaitas, o jas pirkjas apmoka ekiu arba
mokjimo pavedimu. Aiku, finansins EDI paradigma gali bti naudinga, kai alys yra beveik neinomos viena
kitai.

EFT apima elektronin l judjim i vienos sskaitos kit pagal elektronines mokjimo instrukcijas. Bendrai,
egzistuoja du elektronini l pervedimo bdai: (a) kreditiniai pervedimai; (b) debitiniai pervedimai.

JAV egzistuoja vairios elektronini l pervedimo sistemos. Ko gero pati populiariausia: Automated Clearing
House (ACH), nacionalin elektronini mokjim ir atsiskaitym sistema, naudojama tkstani finansini
institucij ir milijon vartotoj, korporacij ir pan. Tai pagrindin sistema vartotoj debitiniams pervedimams.
Federalinis rezervo bankas aptarnauja Fedwire. 12 New Yorko bank, sudarani Niu Jorko Kliringo Nam
Asociacij valdo Clearing House Interbank Payment System (CHIPS), kuri pagrinde naudojama tarptautiniams
bankiniams pervedimams. Galiausiai Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunications
(SWIFT), praneim sistema, operuojama konsorciumo, susidedanio i madaug 1 700 bank, esani daugiau
nei 80 valstybi. SWIFT komunikacin sistema, kuri skatina mokjimo pavedim cirkuliacij tarp jos nari -
bank. Taiau ji labai skiriasi nuo kit l perdavimo sistem. Tai nra atsiskaitym sistema: po to, kai
mokjimo pavedimai nusiuniami nariui-bankui, atsiskaitymai jau vykdomi Fedwire, CHIPS ir kit sistem
pagalba.


JURISDIKCIJOS KOLIZIJOS PROBLEMOS ELEKTRONINJE KOMERCIJOJE

Vis dlto, internetas, nematomas komunikacij tinklas, pagaliau sulau laiko ir atstumo barjerus, kurie
ilgus amius buvo neveikiami ir netgi nekvestionuojami
77
. Tuo paiu internetas praktikai itryn konvencines
ribas tarp materialaus, apiuopiamo ir abstraktaus. Unikalios interneto savybs tapo svetimos tradicinms teiss
taisyklms, itisus imtmeius itikimai tarnavusioms off line remui. Tai ypa atsiskleidia bandant isprsti
klausim dl teismo, kompetentingo sprsti ir nagrinti konkret gin, kilus i ar susijus su kibererdve.
Tradicins jurisdikcins taisykls grindiamos teritorikumu, taiau internetins komunikacijos geografiniu
poiriu yra visikai indiferentikos. Netgi paprasiausio duomen praneimo, siuniamo elektroniniu patu,
geografin kilm gali likti neinoma. Kita vertus, informacija, patalpinta interneto tinklapyje, kaip taisykl nra
nukreipta kokiai nors konkreiai auditorijai, grupei, ir vienu metu tampa prieinama globalios, tarptautins rinkos
dalyviams, todl akimirksniu gali paveikti subjektus, priklausanius miriadams skirting valstybi, taigi ir
jurisdikcij (teisini sistem)
78
. Tai gali sukelti itin dideli neaikum ir klausim, pvz., jeigu kas nors tinklapyje
patalpina savo praneim, skelbim ar pan., ar jis gali bti traukiamas atsakomybn u chuliganizam (nevanki
ir pan. praneim atveju), meiim, preks enklo savininko teisi paeidim bet kurios valstybs teismuose,
kur tik manomas prijimas ir susipainimas su tokio praneimo turiniu? Tai tik menka dalis klausim, kuriuos
jurisdikcine prasme ikelia internetas ir jo pagrindiniai atributai globalumas, ateritorialumas, anonimikumas ir
pan.
ymus veicar mokslininkas prof. Frank Vischer, 1992 m. dstydamas bendr tarptautins privatins
teiss kurs Hagos tarptautins privatins teiss akademijoje, pabr, kad "didiausia paanga tarptautins
privatins teiss sritje buvo pasiekta tarptautini konvencij dl jurisdikcijos ir pripainimo dka"
79
. Vis dlto,
naujj technologij akistatoje i paanga gali akimirksniu tapti istorin vert teturiniu praeities reliktu, todl
yra btina kuo efektyviau apsaugoti i itisus deimtmeius kurpt tarptautins privatins teiss srit nuo visiko
nuvertjimo.
iame praneime bus stengiamasi pateikti interneto vertinim nagrinjant dvejopo pobdio
tarpusavyje susietus jurisdikcinius klausimus: (a) susijusius su sandoriais, kuriuos interneto aplinkoje sudaro
vartotojai; (b) susijusius su sandoriais, sudaromais internetini svetaini (sait) pagalba.
I pirmo vilgnio gana specifins temos pasirinkim lm vis pirma tai, kad btent vartotojai laikytini
silpnesnija ekonomini santyki alimi, turinia maesn patirt teisiniuose dalykuose
80
, todl kompetentingo
teismo nustatymas j atvilgiu gali nulemti net ir tai, ar paeistos vartotojo teiss bus i viso apgintos kelions
pardavjo valstyb, vietinio advokato samdymo ir kitos ilaidos gali akivaizdiai nusverti paties gino
materialin iraik. EB mastu vartotoj apsauga pirminje EB teisje tvirtintas prioritetas
81
, kurio
gyvedinimas internete tampa itin reikmingas. Tuo tarpu pardavjams, komercine veikla usiimantiems
internete, kompetentingo teismo nustatymas danai yra maiau skausmingas tiek dl finansini, tiek ir dl
personalo itekli
82
. Kita vertus, btent eiliniai vartotojai daniausi vairiausi komercin paskirt turini
tinklapi lankytojai, btent jie sudaro pagrindin internetini sandori
83
dal. Tarptautins privatins teiss
poiriu labai svarbu ir tai, kad tiek tarptautiniuose, tiek ir nacionalinuose teiss aktuose tvirtintos tarptautinio
teismingumo taisykls vartojimo sutari sudarymo ir vykdymo atvilgiu yra imperatyvinio pobdio, o j
paeidimas yra tiesioginis pagrindas nepripainti ir nevykdyti usienio teismo priimto sprendimo
84
. Kaip pastebi
Auf der Mar, vartotoj apsaugos klausimai yra ypatingai sudtingi on line aplinkos verslininkams, kadangi
vartotojus sauganios taisykls pastoviai utikrina, jog kompetentingas bus btent vartotojo nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teismas ir bus takoma btent jo valstybs teis.
85
Kaip bus matyti vliau, i pirmo
vilgsnio nekaltos ir nepavojingos, jurisdikcijos kolizijos nuostatos verslininkams gali tapti didiuliu galvos
skausmu.
Internetini svetaini sudarom sandori kvalifikavimas jurisdikcine prasme svarbus tuo, kad tie patys
vartotojai, internete sudarantys kontraktus, net netaria, jog vis daniau jiems tenka bendrauti ne su pardavjais
(ar j atstovais) fiziniais asmenimis, o su kompiuterinmis programomis elektronininais agentais,

77
Yvonne A. Tamayo. Who? What? When? Where? Personal Jurisdiction and the Worl Wide Web // The Richmond Journal of Law and
Technology, vol. IV, Issue 3, Spring 1998.
78
Ogilvy Renault. Jurisdiction and the Internet. Are Traditional Rules Enough? 1998. http://www/law.ualberta.ca/alri/ulc/current/ejurisd.htm.
79
General course on Private International Law / Frank Vischer // Collected Courses of the Hague Academy of International Law, 1992.
Dordrecht/Boston/London: Martinus Nijhoff Publishers, 1993. p.202.
80
Europos teisingumo teismo byla Nr. C-89/91, Shearson Lehmann Hutton Inc. v. TVB treuhandgesellschaft fr Vermgensverwaltung und
Beteiligung mbH [1993] ECR, p. I-0139, p. 18.
81
Romos sutarties 3 straipsnis.
82
Daniausiai tokia mon turi bent vien teisinink.
83
Viena i elektronini kontrakt ri.
84
Briuselio Konvencijos 35 straipsnis.
85
Rolf Auf der Mar. Internet-Enabled Distribution Models // 1999, IBL, p. 264. .
uprogramuotais pastarojo vardu atlikti fiksuotas operacijas usakymo primim, praneimo (patvirtinimo)
apie usakymo gavim isiuntim ir pan.
Praneime bus apsiribojama tarptautins, EB ir JAV teiss analize.

angins pastabos. Jurisdikcin klasifikacija asmenin jurisdikcija: bendroji jurisdikcija;
specialioji jurisdikcija

Pagal bendrosios teiss tradicijos sistem teismas yra galintas, tai yra kompetentingas nagrinti gin,
kurio viena i ali usienio subjektas, ir priimti sprendim tik tuo atveju, jeigu jis tokio usienio subjekto
atvilgiu turi vadinamj asmenin jurisdikcij (ang. personal jurisdiction). Kaip pamatysime vliau, is
common law jurisdikcijos supratimas yra gana svarbus ir EB teiss poiriu. Istorikai teismai asmenin
jurisdikcij gali pritaikyti asmeniui, fizikai esaniam teismo buvimo valstybje
86
. XX a. eigoje,
tarpvalstybiniam judjimui ir komunikacijoms tapus kasdieniniu reikiniu, "buvimo" svoka ir samprata ilgainiui
tapo gerokai platesne, apimanti ir kontaktus tarp usienio subjekt, esani u teismo buvimo valstybs rib, ir
teismo buvimo valstybs subjekt
87
. Galima iskirti dvi pagrindines asmenins jurisdikcijos ris: bendrj ir
specialij. Bendrosios jurisdikcijos pagrindas tstinio pobdio, sistematiki ir nuolatiniai alies santykiai su
teismu
88
. Teismas, asmens atvilgiu turintis bendrj jurisdikcij gali gyvendinti taipogi ir t gin atvilgiu,
kurie nra susij su minto asmens kontaktais su jurisidikcij turiniu teismu
89
. Specialioji jurisdikcija, savo
ruotu, daniausiai taikoma tais atvejais, kai alies kontaktai su teismu nra tstinio pobdio, sistematiki ar
nuolatiniai tai yra teismas tampa kompetentingu sprsti gin, kylant vienos i ali kontakt su teismo
valstybe paskoje
90
.
Vis dlto, paymtina, kad i klasifikacija yra JAV teism praktikos vaisius, todl jos tinkamumas EB
teiss kontekste gantinai miglotas.

1 dalis.
I. Tarptautins jurisdikcijos taisykls EB teisje; 2000 m. gruodio 22 d. Briuselio I reglamentas:
primimo aplinkybs; teisinis pagrindas; reguliavimo apimtis

A. Tarptautins jurisdikcijos taisykls EB teisje

Pagrindinis tarptautins teiss aktas, tiesa regioninis, skirtas tvirtinti specialias kompetentingos teismo
nustatymo, parinkimo taisykles, taikytinas vartotoj sutartims (tai yra tokioms, kuri viena i ali vartotojas)
1968 m. Briuselio konvencija dl teismingumo ir teism sprendim vykdymo civilinse ir komercinse bylose
(toliau Konvencija)
91
. Elektronins komercijos vystymosi ir pltots paskatintos ir drauge suneramintos, EB
institucijos (konkreiai imant EB Komisija) msi veiksm, kuriais buvo siekta tradicines ir daugeliu poiriu
pasenusias tarptautins teiss normas jurisdikcijos kolizijos srityje pakeisti naujomis, labiau priderintomis
naujj pokyi poreikiams. To rezultatas - 2000 m. gruodio 22 dien priimtas Tarybos reglamentas Nr.
44/2001 dl jurisdikcijos ir teism sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir gyvendinimo
92

(toliau Briuselio I reglamentas), kuriuo Konvencijai buvo suteiktas EB reglamento statusas bei forma.
Europos teisingumo teismas pabr, kad specialus reimas vartotoj sudarom sandori atvilgiu turi
bti aikinamas atsivelgiant paios Briuselio Konvencijos tikslus ir udavinius
93
. Iki pat Briuselio I
reglamento primimo EB teisinje sistemoje nebuvo jokios normos, kuri bt tvirtinusi jurisdikcines taisykles,
pritaikytas naujoms verslo formoms. Europos Komisija siek isprsti klausim nustatydama rmus
elektronins komercijos teisiniam sureguliavimui bei Teisingumo ir Vidaus reikal kolonos (ang. pillar) rmuose
pakeisdama tiek Briuselio, tiek ir 1980 m. Romos Konvencij, pastariesiems suteikiant EB teiss akto form ir
gali
94
. Paymtina, kad 2000 m. kovo 24 d. Lisabonos Europos Taryboje buvo patvirtinta taip vadinama

86
Byla Pennoyer v. Neff, 95 U.S. 714 (1878).
87
International Shoe v. Washington, 326 U.S. 310, 320 (1945).
88
Steven Baicker McKee, William Janseen and John B. Corr. Federal Civil Rules Handbook. 2.4. (1997).
89
Ten pat.
90
Helicopteros Nacionales de Columbia, S.A. v. Hall, 466 U.S.. 408, 141 (1984). r. taipogi Steven Baicker McKee, William Janseen and
John B. Corr. Federal Civil Rules Handbook. 2.5.
91
Conevntion on Jurisdiction and Enforcement of Judgements in Civil and Commercial Matters (O.J. 1990, C 1189, p. 2). Paymtina, kad
2000 m. gruodio 22 dien primus Tarybos reglament Nr. 44/2001 (OJ 2001, L 012, 16/01/2001), 1968 m. Briuselio Konvencijai buvo
suteiktas reglamento statusas ir forma. Naujasis reglamentas yra orientuotas elektronins komercijos poreikius.
92
Council Regulation No. 44/2001 of 22 December 2000 on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgements in civil and
commercial matters, OJ L 12/1/2001.
93
Byla Nr. C-89/91, Shearson Lehman Hutton v. TVB [1993], ECR I-139.
94
Briuselio konvecija bus taikoma tarp Danijos karalysts ir likusi EB valstybi nari; Briuselio reglamentas, preambuls citata Nr. 22.
revoliucin darbotvark (ang. revolutionary agenda), kurios gyvendinimas Europos Sjungai padt pasivyti
JAV naujosios globaliosios ekonomikos kontekste. Mintoje darbotvarkje inter alia buvo patvirtinta, kad iki
2001 met bus priimti atitinkami 1968 m. Briuselio ir 1980 m. Romos Konvencij paketimai, atsivelgiantys
elektronins komercijos ypatumus. Ne maiau svarbu tai, kad dar 1998 m. gruodio 3 d. Tarybos ir Komisijos
patvirtintame veiksm plane, skirtame laisvs, saugumo ir teisingumo utikrinimui, buvo numatyta, kad prajus
ne daugiau kaip dvejiems metams nuo 1997 m. Amsterdamo sutarties sigaliojimo, turi bti pradti Romos
Konvencijos pakeitimo ir papildymo darbai
95
.

B. Briuselio I reglamentas: primimo aplinkybs

Trumpai aptariant io reglamento primimo aplinkybes, paymtina, kad jo naujosios taisykls dl
jurisdikcijos vartotoj sandori, sudarom on line reime, atvilgiu, sukl nemaai diskusij bei prietaravim.
Derybos dl pirminio Komisijos pasilymo projekto prasidjo jau 1997 m. lapkrit, ir kaip paymjo EB
Komisionierius teisingumo ir vidaus reikalams, jomis buvo siekiama patobulinti teisingumo gyvendinim EB,
drauge sustiprinant EB piliei vartotoj teisi apsaug
96
. Vis dlto, is pirminis pasilymas buvo atsiimtas jau
1999 saus. Pasilymai pakeisti 1968 m. Briuselio Konvencij buvo atgaivinti 1999 m. liep, atsiradus naujiems
EB acquis elementams. Specials pasilymai dl vartotoj kontrakt pirminiame projekte buvo atmesti.
Vartotoj teisi gynimo organizacij, verslo atstov susirpinimas ioje srityje darsi vis rykesnis tiek EB, tiek
ir globaliu lygmeniu. Daugelis j isak gana kategorikas pozicijas Europos Komisijai 1999 m. lapkrit
surengtoje konferencijoje
97
, kurioje irykjo verslo atstov nerimas dl to, kad vykdant veikl internete, mons
bus priverstos paklsti 15 ES valstybi nari vartotoj apsaug reglamentuojantiems statymams.
2000 m. Europos Parlamentas patvirtino Komisijos pasilym dl Briuselio I reglamento su slyga, kad
bus pakeisti jo straipsniai, reguliuojantys vartotoj sudaromus elektroninius kontraktus
98
. Turjo bti atsivelgta
2000 m. priimtos Elektronins komercijos direktyvos nuostatas, ypatingai turint omenyje tai, kad jos
pagrindinis tikslas pateikti gaires ir pagrindinius principus elektroninei komercijai, skaitant vartotoj
sudaromus elektroninius kontraktus.
2000 m. rugsjo mnes Europos parlamentas vienbalsiai prim modifikuot pasilym, traukiant
pakeistas vartotoj kontrakt jurisdikcines taisykles. Tokiu bdu buvo kardinaliai pakeistos jurisdikcins
taisykls, ko paskoje komercinius subjektus tapo galima patraukti atsakovais tik j registruotos buveins
valstybs teismuose
99
. Svarbu atkreipti dmes tai, kad taipogi buvo nustatyta pardavjo pareiga internetinse
svetainse apie tai spti j lankytojus
100
. Dar vliau pasilymai buvo dar kart pakeisti ir ireik pai pradin
Komisijos pozicij vartotoj sudaryt kontrakt atveju pirmenyb turt bti teikiama btent vartotojo
nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teismams. Atitinkamai buvo pakeistas ir pasilymo 15 straipsnis,
siekiant atsivelgti vartotoj sudaromus elektroninius kontraktus. Tokiu pavidalu ir buvo priimtas Briuselio I
reglamentas. domu tai, kad Europos parlamentas siek apriboti specialij jurisdikcijos nustatymo taisykli
taikym tik tais atvejais, kai vartotojas kontraktus sudaro savo gyvenamojoje vietoje (ang. domicile). Taipogi
Europos parlamentas sil praplsti 15 straipsnio 3 dal, galinant jos taikym ir tiems atvejams, kai kontraktas
su vartotoju, savo nuolatin gyvenamj viet turiniu kitoje valstybje narje, buvo sudarytas per atstum.
Taiau galiausiai i pasilym buvo atsisakyta.

C. Teisinis Briuselio I reglamento pagrindas

Briuselio I reglamento taisyklmis siekiama utikrinti laisv teism sprendim, priimam
civilinse ir komercinse bylose, judjim EB bendrojoje rinkoje ES "acquis communautaire" prasme
101
. is
acquis prapleiamas skatinant bendradarbiavim civilinse ir komercinse bylose ES ribose. Kaip jau minta,
Briuselio Konvencijos pakeitimas viena i priemoni, numatyt ES Teisingumo ir Vidaus reikal kolonos
rmuose. I ties, jos pakeitimas pagrstas 1997 m. Amsterdamo sutarties IV Skyriumi. Kaip inia, Amsterdamo

95
Daugiau r. Hearing on Electronic Commerce: Jurisidiction and Applicable Law // Position Papers submitted to the European
Commission; http://www.europa.eu.int/comm/scic/conferences/pp1104/contributions.pdf.
96
Procedural Law: The Commission advocates more efficiency in obtaining and enforcing judgements in the European Union // Update of
the Single Market; http://www.europa.eu.int/comm/dg15/en/update/general.1038.html.
97
Hearing on Electronic Commerce: Jurisidiction and Applicable Law // Position Papers submitted to the European Commission;
98
Lorna Gilles. A Review of the New Jurisdiction Rules for Electronic Consumer Contracts within the European Union // JILT, 2001, No. 1.
99
Civil and Commercial judicial cooperation, enforcement of judgments: Brussels I, Lugano conventions, CNS/1999/0154, European
Parliament Legislative Observatory, http://wwwdb.europarl.eu.int/oeil_viewdnl.procedureView?lang=2&procid=3726.
100
Ten pat.
101
Preamble of the Amended proposal for a Council Regulation on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in civil
and commercial matters (presented by the Commission pursuant to Article 250 (2) of EC Treaty); recital 5;
http://europa.eu.int/eurlex/en/com/dat/2000/en_500PC0689.html.
sutarties nuostatos pakeit Romos sutart ir Mastrichto sutart ir enkliai iplt ES vidin kompetencij. Kaip
pranea Beaumount
102
, priemons numatytos naujojo 65 Romos sutarties straipsnio:
"atsivelgiant tai, kad teisminis bendradarbiavimas civilinse ir komercinse bylose danai pasiymi
cross-border, usienio, tarptautiniu elementu kiek tai btina tinkamam bendrosios rinkos funkcionavimui,
apima:
(a) "teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo tobulinim ir
supaprastinim;
(b) valstybse narse priimt taisykli dl taikytinos teiss ir jurisidikcijos kolizijos vienodinim ir
suderinim."
103

Naujojo reglamento preambul paaikina, kad "EB teiss aktas" buvo neivengiamai btinas, siekiant
utikrinti, kad valstybse narse priimtos taisykls dl jurisidikcijos kolizijos isprendimo ir teism sprendim
pripainimo ir vykdymo bt suderintos ir tapt vieningos visoje EB
104
. Basedow
105
silo, kad EB siekt
valstybi nari materialini ir procedrini teiss norm "komunitarizavimo" ir "harmonizavimo" kartu
atkreipiant dmes po 1997 m. Amsterdamo sutarties sigaliojimo padidjusi, iplitusi EB kompetencij
106
.
Tarptautins privatin teis kaip tik ir yra ta sritis, kurioje EB turt siekti harmonizacijos. Basedow
107
teigia,
kad teiss norm "komunitarizavimo" priemons galins EB utikrinti kolektyvin atstovavim tarptautiniame
lygmenyje, tuo paiu galinant EB bendrosios rinkos efektyv veikim
108
. Teigiama, kad isipltusi EB
kompetencija jau pradeda rykti.Besivystydama tinkama linkme, ji skatins globali elektronin komercij.
EB ypatumas tas, kad valstybi nari nacionalins taisykls dl jurisidikcijos kolizijos isprendimo vis
pirma ir labiausiai priklauso nuo EB bendros pozicijos. Aukiau pacituotos ES Teisingumo ir Vidaus reikal
kolonos rmuose priimtos priemons aikiai daro nuorod tarptautin privatin teis, neirint tai, kad
paskutiniame Praneime dl reglamento projekto teigiama, jog Briuselio reglamentas vis pirma yra EB
bendrosios rinkos instrumentas
109
.

D. Briuselio I reglamento normos, kurios turi esmin reikm ir svarb vartotoj sudaromiems
elektroniniams kontraktams.

Vus pirma, reglamento 5 straipsnis nustato iimtis i 2 straipsnyje tvirtintos bendrosios taisykls,
pagal kuri asmuo, turintis nuolatin gyvenamj viet vienoje valstybje narje, nepriklausomai nuo jo
pilietybs, bus paduodamas jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs kompetentingus teismus:
"Asmuo, turintis nuolatin gyvenamj viet vienoje valstybje narje gali bti paduotas kitos
valstybs nars kompetentingus teismus:
1. dl sutartini gin sutartins prievols vykdymo vietos valstybje (forum contractus);

3. dl deliktins ar kvazi-deliktins atsakomybs tos valstybs teismuose, kuriuose vyko al sukls
vykis (forum delicti commissi);

5. dl gino, kylanio i filialo, atstovybs, agentros ar nuolatins buveins veiklos tokio filialo,
atstovybs, agentros ar nuolatins buveins steigimo valstybs teismuose."

Europos teisingumo teismas yra pasisaks, kad terminui "kontraktas, sandoris" turt bti sutekita
savarankika, autonomika reikm.
110
Peters byloje Europos teisingumo teismas labiau apribojo galimyb
taikyti teismo vietos valstybs tarptautins privatins teiss normas. Teismas taip pat yra pabrs, kad bylos
esm sudaro konkreios sutartins prievols turinys
111
. To paskoje Europos teisingumo teismas nustat, kad
sprsti gin buvo kompetentingas pagrindins (ang. principle) prievols vykdymo vietos valstybs teismas
112
.
Todl reglamento 5 straipsnio nuostata gali bti taikoma ir vartotoj sudaromiems sandoriams, iskyrus atvejus,
kuriems aikiai skirti reglamento 13-15 straipsniai. Dar daugiau, 5 straipsnis turt bti taikomas tais atvejais,
kai jurisdikcija negali bti nustatyta remiantis reglamento 13-15 straipsniais.

102
Beamount, 1999, p. 225.
103
(1997) OJ C 340/203.
104
Ten pat.
105
2000, supra.
106
Jurgen Basedow, p. 687.
107
2000, supra.
108
Ten pat, p. 703.
109
Committee on Legal Affairs and the Internal Market. Report on the proposal for a Council regulation on jurisdiction and the recognition
and enforcement of judgments in civil and commercial matters. (COM), (1999), 348 )E C 5-0169/1999 (E 1999/0154 (CNS)), 18 September,
2000; Justification for Amendment 11 (Recital 4a).
110
Peters v. ZNAV (34/82) [1983] ECR 987; Arcado v. Haviland (9/87) [1988] ECR 1539.
111
De Bloos v. Bouyer [1976] ECR 1497; Custom Made v. Stawa [1994], ECR I-2913.
112
Shenavai v. Kreischer (166/85) [1987] ECR 239; Union Transport v. Continental Line SA [1992] 1 All ER 161; Source Ltd. v. TUV
Rheinland Holdings AG and Others // The Times 28
th
March, 1997.
Elektronins komercijos kontekste ypa svarbu tinkamai interpretuoti formuluots sutartins prievols
vykdymo vietos valstybje prasm, kadangi neapibrtoje internerto aplinkoje ji praranda savo aikum.
Kontraktams, kurie vykdytini iskirtinai online, nra reikminga nei sandorio sudarymo vieta, nei sutarties
vykdymo vieta. Vis dlto, io praneimo tikslas ianalizuoti jurisdikcines problemas, kylanias dl vartojimo
sutari. Beje, reglamento 5 straipsnio 1 dalies b) punktas nustato, jog preki pirkimo-pardavimo atveju
prievols vykdymo vieta laikytina preki pristatymo vieta, o paslaug teikimo atveju paslaug suteikimo
vieta, arba vieta, kur jos turi bti suteiktos. Vis dlto, skaitmenini produkt atvilgiu i taisykli taikymas
tampa sudtingas, ypa atsivelgiant tai, kad danai nra inoma ne tik pardavjo, bet ir pirkjo fizin buvimo
vieta, alys nei elektroninio kontrakto sudarymo metu, nei jo vykdymo eigoje gali ir neinoti, kokiai jurisdikcijai
paklsta kontrahentas. Tuomet vl pagalb turi bti pasitelktos vairios teisins-technologins fikcijos:
apsprendianiuoju kriterijumi, faktoriumi laikyti serverio buvimo viet ir pan.
Briuselio I reglamentas alia specialij jurisdikcijos taisykli draudimo ir darbo sutartims, tvirtina
specialisias taisykles vartotoj sudaromoms sutartims. ia prasme reglamentas ilaiko savo pirmtaks
Briuselio Konvencijos struktr ir sistem. Paymtina, kad pastarosios normos buvo diegtos tik 1978 m.
Prisijungimo Konvencija prie Briuselio Konvencijos
113
. tai tie straipsniai, kurie ireikia vis jurisdikcini
taisykli, taikom iimtinai vartotoj sudaromoms sutartims, sistemos esm:

"15 straipsnis.
1. Ginuose, kylaniuose i sutarties, sudarytos asmens, vartotojo, kuris sutarties tikslais veikia ne savo
profesins ar komercins, prekybins veiklos srityje, jurisdikcija (kompetentingas teismas) bus nustatomas pagal
io straipsnio taisykles, nepaeidiant 5 straipsnio 4 ir 5 punkt, jeigu:
(a) tai yra preki pirkimo isimoktinai sutartis; arba
(b) tai sutartis dl paskolos, grintinos dalimis ar dl bet kokios kitos formos kredito, kurio paskirtis
preki sigijimo finansavimas; arba
(c) visais kitais atvejais, jeigu sutartis buvo sudaryta su asmeniu, kurio vykdoma komercin ar profesin
veikla yra bet kuriais bdais nukreipta vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos valstyb arba kelias valstybes
(EB valstybes nares), skaitant ir vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos valstyb, ir jei sutartis yra susijusi su
tokia veikla.

is straipsnis yra ypatingos svarbos elektroninei komercijai. Tapo neaiku, ar ir interneto aplinkoje
sudaryt sandori kontekste vartotojams turt bti suteikiama ta pati privilegija, kaip ir numatyta 1968 m.
Briuselio Konvencijos 14 straipsnyje pagal kuri jis gali bti paduotas tik jo nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs teism. is neaikumas ypating svarb gavo Elektronins komercijos direktyvoje
114
tvirtinus kilms
alies princip (ang. country of origin), kuris, kaip gali pasirodyti, prietarauja aukiau pamintajam "paskirties,
arba tikslo" (ang. destination) valstybs taisyklei. Kilms valstybs principo taikymas bt itin naudingas
pardavjams, todl nenuostabu, kad svarstant Briuselio I reglamento projekt, vairi stambi prekybini ir
pramonini subjekt atstovai kartai palaik io principo tvirtinim vis internetu sudarom kontrakt atvilgiu,
netgi nepaisant to, jog j viena alis vartotojas
115
. Pagrindinis to argumentas vartotojas, narantis po
internet, pripaintinas "aktyviu", todl jam neturt bti suteikta privilegija dl "home of destination" principo
taikymo
116
.
Anot verslo atstov, beslyginis "home of destination" taikymas komercinei veiklai, vykdomai
internetu, prietarauja prie tai galiojusiai sistemai, kuomet tokia apsaugin jurisdikcija buvo taikoma tik tuomet,
kai (a) kontrakto sudarymas vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybje yra specialaus pakvietimo ar
reklamos idava; ir (b) vartotojas savo nuolatins gyvenamosios vietos valstybje msi aktyvi veiksm,
ingsni tokios sutarties sudarymui. Kitaip tariant, ankstesn sistema utikrino, jog jurisdikcin privilegija galjo
bti taikoma tik "aktyviam" vartotojui, tai yra tokiam, kuris dl to, jog savo valstybje atliko tam tikrus su
sutarties sudarymu susijusius veikmsus ir dl kit aplinkybi galjo protingai ir pagrstai tiktis, jog kilus ginui,
jis bus sprendiamas btent jo valstybs kompetentingame teisme
117
. Taiau galutinio pasilymo ir dabartin
reglamento 15 straipsnio 1 dalies c) punkto formuluot yra visikai kitokio pobdio vartotojas gali bti
paduotas tik savo valstybs teismus visais atvejais, jeigu komercin ar profesin veikla yra bet kuriais bdais
nukreipta jo nuolatins gyvenamosios vietos valstyb arba kelias valstybes (EB valstybes nares), skaitant ir t
valstyb, ir jei sutartis yra susijusi su tokia veikla. Kaip matyti, i nuostata turi ypatingos svarbos internetu
vykdomai komercinei ar profesinei veiklai.
Vis dlto, svarbu atkreipti dmes tai, kad Elektronins komercijos direktyvos preambuls 23 citata
aikiai duoda suprasti, jog direktyvos nuostatomis nra siekiama pakeisti ar kaip nors kitaip takoti jau
egzistuojani tarptautins privatins teiss norm. Kita vertus, direktyvos preambuls 23 punktas nustato, kad

113
ETTM sprendimas byloje Bertrand v. Ott (150/70) [1978] ECR 1431 labai prisidjo prie Briuselio Konvencijos 13 straipsnio pakeitimo.
114
Directive No. 2000/31/EC of the European Parliament and of the Council of 8 June 2000 on certain legal aspects of information society
services, in particular electronic commerce, in the Internal Market, OJ L 178, 17/07/2000; p. 0001-0016.
115
Hearing on Electronic Commerce: Jurisidiction and Applicable Law // Position Papers submitted to the European Commission;
116
r. Position paper on Jurisdiction of the Global business dialogue on e-commerce, 3 August, 1999.
117
r. Position paper on Jurisdiction of the Global business dialogue on e-commerce, 3 August, 1999.
taikytinos teiss, nustatytos pagal tarptautins privatins teiss normas, nuostatos negali riboti laisvs teikti
informacins visuomens paslaugas, kaip numatyta ioje direktyvoje. Nagrinjamu aspektu reikmingiausias
direktyvos 3 straipsnis, tvirtinantis kilms alies (ang. country of origin) princip, kuris utikrina laisv
informacins visuomens paslaug judjim tarp valstybi nari, vertintinas kaip gana reikmingas faktorius,
parenkant konkreiam elektroniniam kontraktui taikytinos teiss sistem. Jau Elektronins komercijos direktyvos
rengimo metu doktrinoje pasirod nuomon, kad Briuselio I reglamento projektas, silantis vartotoj sudaryt
elektronini kontrakt atvilgiu nustatyti "paskirties, arba tikslo" (ang. destination) valstybs taisykl, gali
konfliktuoti su naujja direktyva
118
. Vis dlto, kai kurie tarptautins privatins teiss autoriai ireik nuomon,
kad i dviej EB teiss akt jurisdikcij pagrindai skiriasi
119
. Jie pripasta, jog Briuselio reglamentas tvirtina
taip vadinamos asmenins jurisdikcijos (ang. personal jurisdiction) taisykles, tuo tarpu kai direktyva nustato
jurisdikcijos pagrindus nagrinjamo dalyko (ang. subject matter) atvilgiu. Elektronins komercijos direktyva
vertintina kaip vieosios teiss priemon, tvirtinanti rmus, kuriuose valstybs nars turt sureglamentuoti
informacins visuomens paslaug teikim. Briuselio reglamentas nustato privatins teiss taisykles individams,
ir vis pirma- vartotojams. Neirint to, neaikum iuo poiriu dar ilieka
120
.
akis krenta vienas skirtumas, kurio reikm elektroninei komercijai bus aptarta vliau. Briuselio
Konvencijos 13 straipsnis tvirtino sistem, pagal kuri specialiosios jurisdikcins taisykls vartotoj
sudaromiems sandoriams buvo taikytinos tik tais atvejais, kai vartotojas, atsivelgiant tame paiame straipsnyje
numatytus kriterijus, buvo pripastamas "aktyviu", tai yra (a) vartojimo sutartis buvo sudaryta jo nuolatins
gyvenamosios vietos valstybje pagal speciali ofert ar reklam toje alyje, ir vartotojas msi vis rekiam
ingsni tokios sutarties sudarymui toje valstybje; (b) vartotojas buvo kitos sutarties alies paskatintas vykti
usienio valstyb sudaryti sutarties. Naujosios Briuselio I reglamento taisykls ias dvi slygas eliminavo ir
privilegijuot jurisdikcini taisykli taikym vartotoj sudarytoms sutartims tvirtino kaip bendrj taisykl.

16 straipsnis.

1. Vartotojas gali pradti teismines procedras prie kit sutarties al arba tos kitos alies nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs kompetentinguose teismuose, arba savo nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs kompetentinguose teismuose.
2. Kitos sutarties alies teismins procedros prie vartotoj gali bti inicijuotos tik vartotojo nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs kompetentinguose teismuose.

iame straipsnyje tvirtintas normas reikt vertinti kaip tvirtinanias privilegijuotas jurisdikcines
taisykles, taikytinas iimtinai vartotoj sudarytoms sutartims (tiek on line, tiek ir off line). Kaip jau buvo minta
ir anksiau, ios specialiosios taisykls apsprstos to fakto, kad vartotojai beslygikai pripaintini sutartini
santyki silpnja alimi
121
.

17 straipsnis.

Nuo io skyriaus taisykli gali bti nukrypta (tai yra, jos gali bti pakeistos ir pan.) tik susitarimu:
1. kuris sudaromas po gino atsiradimo;
2. kuris vartotoj galina kreiptis kitus teismus, negu kad yra nustatoma pagal io skyriaus nuostatas;
3. kuris sudaromas tarp vartotojo ir kitos alies, kurios abi sutarties sudarymo metu nuolat gyvena toje
paioje valstybje narje, ir kurios savo valia jurisdikcij suteikia tos valstybs kompetentingiems teismams, su
slyga, kad toks susitarimas neprietarauja tokios valstybs statymams."
122

Kaip matyti, ios taisykls nei savo pobdiu, nei struktra i esms nesiskiria nuo pirmtaks
Briuselio Konvencijos 13-15 straipsni.

II. Vartotoj kontraktai pagal Briuselio I reglament.

A. Vartotojo samprata.

118
Stuart Dutson. E-commerce European Union Transnational E-Commerce. // 2000 16 CLSR 105, p. 106.
119
Dutson, ibid. ir Peter Stone. International Consumer Contracts and European Private International Law // 2000, vol. 9, Information and
Communications Technology Law.
120
r. Lorna Gilles. A Review of the New Jurisdiction Rules for Electronic Consumer Contracts within the European Union // JILT, 2001,
No. 1.
121
Bertrand v. Ott, kur ETTM pareik, kad Briuselio Konvencijos 13 straipsnio taikymas negali bti praplstas tokiu bdu, kad apimt ir
verslinink sudaromas sutartis dl produkt sigijimo kreditan. I ties, is straipsnis buvo pakeistas atsivelgiant 1980 m. priimt Romos
Konvencij, kuri vartotoj sandori atvilgiu taipogi tvirtino atskir reim. r. Alan Dashwood, Richard J. Hacon ir Robin C.A. White. A
Guide to the Civil Jurisdiction and Judgments Convention. Kluwer Law and Taxation Publishers, Deventer, 1987. p. 28.
122
Briuselio I reglamentas, OJ L 12/2001, pp. 6-7.
Kaip ir daugeliui kit Briuselio Konvencijos koncepcij, "vartotojo" sampratai, pateikiamai
Konvencijos 13-15 straipsniuose (reglamento 15-17 straipsniuose) turt bti suteikta autonomika,
nepriklausoma reikm
123
. is terminas turi bti aikinamas grietai, kadangi su juo susijusios jurisdikcijos
kolizijos taisykls yra iimtinio, specialaus pobdio
124
. Konvencijos 13 straipsnio 1 dalis (reglamento 15
straipsnio 1 dalis) "vartotoj" apibria kaip asmen, tam tikr produkt (prek/paslaug) sigyjant ne savo
profesins, komercins ir pan. veiklos tikslais
125
. Pagal Europos teisingumo teismo jurisprudencij, asmens
kvalifikavimas vartotoju pagrstas objektyviu ryio tarp to asmens ir sandorio vertinimu
126
. Apibendrinant
Europos teisingumo teismo praktik galima daryti ivad, kad siekiant nustatyti, ar konkretus sandoris patenka
specialj vartotoj apsaugos teisin reim, turt bti nagrinjamas tokio sandorio tikslas, o ne aktualus, realus
jo pagrindu sigyt preki panaudojimas.
Jeigu vartotojas veikia tiek savo profesiniais ar komerciniai tikslais, tiek ir privaiais tikslais, siekiant
pritaikyti Konvencijos 13 straipsn, btina vertinti, kuri tokio sandorio dalis yra reikmingesn, svarbesn
127
.
Vis dlto, kadangi interneto anonimikumas sukuria neaikum dl pirkjo statuso
128
, elektronins komercijos
kontekste ymiai svarbesnis klausimas ar pardavjo inojimas apie pirkjo pozicij takoja specialij
jurisdikcini taisykli pritaikym. Gali bti, kad pardavjas savo svetainje ar siuniamoje elektroninje inutje
pareikia, kad jis siekia ar ketina pltoti komercinius santykius tik su komerciniais subjektais: (a) taiau pirkjas,
nepaisant to, kad tai puikiai ino, gali vis tiek usisakyti produkt; (b) taiau vartotojas usisako prek
neinodamas apie tai, kad pardavjas neketina sudaryti sandori su vartotojais. Giuliano teigia, kad jeigu preki
ar paslaug gavjas tiesiogiai veik u savo profesijos rib, taiau kita alis to neino, ir remiantis aplinkybmis,
to netgi negaljo protingai inoti, situacija Vis dlto neturt patekti vartojimo sutartims taikytin reim
129
.
Taigi, ioje situacijoje btina ativelgti tai, ar pardavjas yra siningas ar ne.
Vis dlto, nors elektronins komercijos kontekste tai sukelia specifini problem, ymiai reikmingesni
klausimai kyla kitur.

III. Skaitmenini produkt statusas.

Moderni technologij galimybs slygojo tai, kad tapo manoma skaitmenin prekyba skaitmeniniais
produktais (ang. digital products), kas ireikia pai tiesiogins elektronins komercijos
130
esm. Doktrinoje
skaitmeniniai produktai, dar vadinami e-prekmis (ang. e-goods), apibriami kaip produktai, kurie tiek
usakomi, tiek ir perduodami, pristatomi elektroniniu bdu, ir kuriuos pirkjas sandorio su pardavju pagrindu
gauna informacijos forma savo kompiuter ar analogik rengin
131
. Toki produkt pavyzdiu galt bti
programin ranga, elektronins knygos, urnalai, kiti leidiniai, muzika, video filmai, kompiuteriniai aidimai ir
pan.
Svarbu tai, kad reglamento 5 straipsnio 1 dalies b) punktas nustato, jog preki pirkimo-pardavimo
atveju prievols vykdymo vieta laikytina preki pristatymo vieta, o paslaug teikimo atveju paslaug
suteikimo vieta, arba vieta, kur jos turi bti suteiktos. Nors tikrai sveikintina tai, kad EB pagrindins prievols
vykdymo vietos prasme pasisteng atskirti prekes nuo paslaug, Vis dlto nra aiku, koks reimas turt bti
suteiktas skaitmeniniams produktams, tai yra tokiems, kurie tiek usakomi, tiek ir perduodami, pristatomi
elektroniniu bdu, ir kuriuos pirkjas sandorio su pardavju pagrindu gauna informacijos forma savo
kompiuter ar analogik rengin
132
, kadangi skaitmeniniai produktai daugeliu atveju laikytini sui generis
produktais. Taigi, Konvencijos taikymo prasme ir kyla klausimas, ar mintieji skaitmeniniai produktai patenka
jos reguliavimo srit 13 straipsnio (reglamento 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto) tikslais, kadangi jame

123
Case C-98/91, Shearson Lenhmann Hutton Inc. v. TVB, [1993], ECR, p. I-0139; Case C-269/95, Francesco Benincasa v. Dentalkit Srl.
[1997], ECR, p. I-3767.
124
Case C-98/91, Shearson Lenhmann Hutton Inc. v. TVB, [1993], ECR, p. I-0139; Case C-269/95, Francesco Benincasa v. Dentalkit Srl.
[1997], ECR, p. I-3767; Case C-99/, Hans-Herman Mietz v. Intership Yachting Sneek BV [1999], ECR, [pairti kada skelbtas]
125
ia prasme vartojama svoka tapati tvirtintajai 1980 m. Romos Konvencijos 5 straipsnyje. Elektronins komercijos prasme tai reikia,
kad privatus asmuo, naudojantis INT savo asmenini daikt pardavimui (panaudoto automobilio ar pan.) nebus laikomas komercine alimi ir
toks sandoris nebus pripastamas vartojimo sutartimi.
126
Case C-269/95, Francesco Benincasa v. Dentalkit Srl. [1997], ECR, p. I-3767.
127
Lenda, p. 99.
128
Pardavjui danai yra labai sunku nustatyti pirkjo teisin status vien jau dl to, kad tarp ali nra tiesiogini, pastovi, nuolatini ryi,
santyki.
129
Giuliano M., Lagarde P. Report on the Rome Convention. Official Journal of European Communities, 1980, No. C 282. p. 23.
130
Tiesiogine elektronine komercija vadinamas elektroninis skaitmenini preki usakymas, kuris vykdomas taipogi elektroniniu bdu (r.
Communication from the EC and their Member States to the Council for Trade in Services on the Work Progamme on Electronic Commerce:
Scope and Clasification Issues (March, 1999); http://europa.eu.int/comm/trade/services/ecommerce/ecom5.htm). Tokia svoka pasirinkta
siekiant j atskirti nuo netiesiogins elektronins komercijos, pasiyminios elektroniniu preki usakymu, kurios yra pristatomos fizikai
(r. Roeder E. Servces in the Information Society: A Commentary on the EC Directive on Electronic Commerce // European Buiness
Review, 1999 November/December. p. 472).
131
Lenda P. The choice-of-law in European electronic commerce contracts. Electronic Commerce Legal Issues Platform Report on Private
International Law//The international sale of products delivered digitally, 1999. p. 52 (http:// http://www.jura.uni-
muenster.de/eclip/eclip_I.htm).
132
Lenda P. The choice-of-law in European electronic commerce contracts. Electronic Commerce Legal Issues Platform Report on Private
International Law//The international sale of products delivered digitally, 1999. p. 52 (http:// http://www.jura.uni-
muenster.de/eclip/eclip_I.htm).
kalbama tik apie "prekes" ir "paslaugas". Akivaizdu, kad skaitmenini produkt teisinio statuso nustatymas turi
lemiamos reikms jurisdikcojos kolizijos isprendimui. Danai nra aiku, ar konkretus skaitmeninis produktas
yra priskirtinas prekei ar paslaugai, todl kyla sunkum nustatant, ar jiems i viso taikytinos Konvencijos
nuostatos. Dar daugiau, vienas ir tas pats skaitmeninis produktas savyje gali talpinti tiek preks, tiek ir paslaugos
elementus, bruous
133
. Apibendrinant tiek teisin doktrin, tiek ir Europos teisingumo teismo jurisprudencij
mintu klausimu, o taipogi idstant ir savo nuomon, bt galima pateikti toki glaust skaitmenini produkt
teisins kvalifikacijos apvalg.
Vis pirma, elektronins komercijos kontekste bt galima iskirti tris pagrindines skaitmenini
produkt ris: (a) produktai, kuri turin sudaro iimtinai paslaugos (pvz., bankins paslaugos (ang. on-line
banking); (b) informacija, nesudaranti autorini ir gretutini teisi objekto (pvz., kas dien atsiuniamos ini,
naujien, laikrai santraukos); tai pakankamai ma reikm turinti dalis; (c) autorini ir gretutini teisi
objektai (ji dominuoja elektroninje komercijoje tai kompiuterins programos (ang. software), muzikiniai failai
ir pan).
Dl skaitmenini produkt, priskirtin (a) riai, didesni neaikum nekyla jiems taikytinos
paslaug reim reguliuojanios teiss normos. Skaitmenini produkt, priskirt (b) riai, teisinio statuso
nustatymas yra kur kas sudtingesnis. Nors kai kuriais atvejais juos bt galima laikyti prekmis, Vis dlto
pripaintina, jog j esm sudaro paslaugos, nes:
1. j perdavimas i esms yra tam tikros paslaugos suteikimas ar darb atlikimas (pvz., informacijos
apie dominant dalyk surinkimas ir atsiuntimas);
2. j perdavimas yra susijs su atgaminimu. Paymtina, kad is skaitmeninio produko perdavimo
poymis yra vienas svarbiausi atskiriant prekes nuo paslaug jeigu materialus objektas gali bti perduotas,
perleistas neatgamintas (pvz., CD gali bti parduotas kitam nepadarius jo kopijos, netgi jo neperklausius ir pan.),
tai skaitmeninis produkas j perduodant visada atgaminamas.
Vis dlto, tenka pabrti, jog absoliuti skaitmenini produk yra intelektins nuosavybs objektai, kuri
perdavimas, sigijimas ir pan. daugeliu atveju panaesnis paslaugos suteikim negu preks pirkim-pardavim.
Vis pirma, toki skaitmenini produk panaudojimas elektroninje komercijoje kaip taisykl susijs su
licencins sutarties
134
sudarymu, kurios pagrindu yra suteikiama teis ribotai naudotis autoriaus teismis
perleidiam skaitmenin produk
135
. ia prasme elektroninje komercijoje ymiai svarbiau atskirti "skaitmenin
produkt" nuo "teisi skaitmenin produkt", kadangi on line aplinkoje disponuojama btent pastarosiomis.
Antra, kai autoriaus teisi objektas perduodamas kartu su materialiu objektu (pvz., CD perdavimas),
nuosavybs teis gyjama material objekt, o ne autorini teisi objekt, kuris tik suteikiamas naudotis. Todl
labai svarbu suprasti, kad net ir materialiame pasaulyje pvz., CD su rau pirkimas i esms yra dvejopas teisinis
santykis CD, kaip materialaus objekto, pirkimas ir gijimas teiss naudotis rayta muzika (licencin sutartis).
skirtum akcentuoja ir 1999 m. gegus 18 d. LR Autori ir gretutini teisi statymo (Nr. VIII-1185)
136
41
straipsnis, kuris aikiai atskiria nuosavybs teiss material objekt ir autoriaus teiss perleidim.
Treia, materialiame objekte rayto intelektins nuosavybs objekto perdavimas nuo perdavimo
elektroninje komercijoje skiriasi ir paiu perdavimo bdu perduodant, perleidiant material objekt
intelektins nuosavybs objektas neatgamintas (pvz., CD gali bti parduotas kitam nepadarius jo kopijos, netgi jo
neperklausius ir pan.), o tik perduodama jo materiali kopija; tuo tarpu skaitmeninis produkas j perduodant
visada atgaminamas tai yra - tai ne to paties objekto, o jo skaitmenins kopijos perdavimas. Su tuo susijusi ir
LR Autori ir gretutini teisi statymo 16 straipsnio nuostata, tvirtinanti taip vadinamj teisi inaudojimo
(ang. rule of exhaustion) taisykl, kurios taikymas skaitmenini produkt atvilgiu vargu ar galimas, kadangi
skaitmeniniu bdu nra parduodamas krinio originalas, o jis visada atgaminamas ir perleidiama tik jo "kopija",
kuri absoliuiai tapati "originalui".
ia prasme itin svarbu tai, kad EB pozicija iuo klausimu gana aiki ir nuosekli skaitmeniniai
produktai savo esme bendrja taisykle laikytini paslaugomis, o ne prekmis
137
. domu ir tai, kad 2001 m.
balandio 9 d. ES Direktyvos dl autorini ir su tuo susijusi kit teisi harmonizavimo Informacinje
visuomenje 5 (1) straipsnis numato iimt i draudimo kopijuoti skaitmeninius produktus, apimant netyinius ir
automatinius atkrimo veiksmus, aktus, kurie yra sudtin ir esmin technologinio proceso dalis. Taigi,
remiantis minta nuostata, skaitmenini produkt atgaminimas, kopijavimas, kur suponuoja bet koks perleidimo

133
Plaiau r. Lenda P. The choice-of-law in European electronic commerce contracts. Electronic Commerce Legal Issues Platform Report
on Private International Law//The international sale of products delivered digitally, 1999. (http:// http://www.jura.uni-
muenster.de/eclip/eclip_I.htm), p. 52-70; Faaborg-Gelting Linien A/S v. Finansamt Flensburg ECJC-231/94 (ECR 1996, I-2395); Transcript
of a Workshop on the Sales Convention: Leading CISG scholars discuss Contract Formation, Validity, Excuse for Hardship, Avoidance,
Nachfrist, Contract Interpretation, Parol Evidence, Analogical Application and etc. (ed. By Flechtul, H.M.)//18 Journal of law and
Commerce, 1999. P. 231.
134
Gana tiksliai licencins sutarties ypatumai atskleidiami EB teiss doktrinoje, kuri licencin sutart apibria kaip sutart, kuria
intelektins nuosavybs teisi turtojas leidia kitai aliai, licencijos gavjui, pagal tam tikrus laiko, erdvs ir sutartyje tvirtintus apribojimus
atlikti vairius gamybos ir pardavimo veiksmus, kurie patenka teisin ar faktin monopolini teisi turin. r. Tillotson J. European
Community Law Text. Cases and Materials. Cavendish Publishing Limited, 1996. p. 412.
135
Jon Bing, Merverdaivgift og EDB, Oslo, 1990, TANO. p. 9/90.
136
Valstybs inios .
137
Digital Products: The Case for Services": Why GATS applies to digital products (26 March, 1999).
http://europa.eu.int/comm/trade/services/ecommerce/digi.htm; Report for the European Parliament on EC activities in the WTO 1999).
http://eu.europa.int/comm/trade/pdf/repepwto_en.pdf.
aktas, teturi technin reikm, todl nei ekonominiu, nei teisiniu poiriu nepripaintinas intelektins nuosavybs
objekto "atgaminimu" (kopijavimu).

IV. Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto teisin analiz elektronins komercijos kontekste.

Priminsiu, jog Konvencijos ieitin pozicija ta, kad jos nuostatos taikomos kai atsakovas nuolatos
gyvena bent vienoje i Konvencijos valstybi-dalyvi. Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas tvirtina
iimt i ios bendrosios taisykls:
"Kai vartotojas sudaro sutart su alimi, kuri Konvencijos valstybs-dalyvs teritorijoje neturi savo
nuolatins gyvenamosios vietos (buveins), taiau bent vienoje i Konvencijos valstybi-dalyvi turi steigusi
filial, atstovyb, agentr ar nuolatin buvein, tokia alis ginuose, kylaniuose i tokio filialo, atstovybs,
agentros ar nuolatins buveins veiklos, bus laikoma tokioje (pastarojoje) valstybje turinia savo nuolatin
gyvenamj viet (buvein)."
Analogika nuostata tvirtinta ir naujojo reglamento 15 straipsnyje.
Be abejo, i iimtin nuostata bus taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo sandoris atitinka vien i kit
kriterij, tvirtint Konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje. Elektronins komercijos kontekste pagrindinis ir
sudtingiausias klausimas kyla tais atvejais, kai pardavjas, nors Konvencijos valstybje-dalyvje (EB ar EEA
valstybje-narje)
138
neturi nei savo nuolatins gyvenamosios vietos nei buveins, savo produktus silo internetu,
kurio svetain palaikantis ir aptarnaujantis serveris yra vienoje i Konvencijos valstybi-dalyvi (EB ir EEA
valstybi-nari), o toki atvej yra itin daug. Dar daugiau, toks serveris gali bti netgi u Konvencijos valstybi-
dalyvi (EB ir EEA valstybi-nari), taiau pardavjo internetin svetain, kurioje silomi pardavjo produktai,
yra prieinama bent vienoje i Konvencijos valstybi-dalyvi (EB ir EEA valstybi-nari). Taigi, visais iais
atvejais kyla klausimas ar pardavjas gali bti laikomas turiniu nuolatin gyvenamj viet (buvein) tokioje
(tokiose) valstybje-narje (-se), kurioje (-ose) instaliuotas pardavjo svetain ar jos atskirus tinklapius
palaikantis serveris, arba kurioje yra prieinamas toks pardavjo tinklapis.
Vis pirma, matyt, reikt pradti nuo to, kad is klausimas nebuvo tiesiogiai nagrintas nei Europos
teisingumo teismo, nei Briuselio, Lugano ar Romos Konvencij travaux prparatoires
139
. Kita vertus, netgi
pateikiani tiesiogin "filialo, atstovybs, agentros ar nuolatins buveins" aikinim Europos teisingumo
teismo sprendim yra nedaug
140
, nors kai kurie pastarojo jurisprudencijos pavyzdiai pateikia daugeliu poiri
ekvivalentikos ir identikos nuostatos, tvirtintos Konvencijos 5 straipsnio 5 dalyje, aikinimo ir supratimo
gaires
141
. Savo gana gausioje jurispridencijoje Europos teisingumo teismas paymjo, jog isireikimui "filialas,
atstovyb, agentra ar kitokia nuolatin buvein" turt bti suteikta savarankika, autonomika reikm,
nepriklausanti nuo nacionalin teiss norm
142
. Toliau teismas nurod, jog "sisteigimo" svoka yra nuspalvinta
"filialo" ir "atstovybs" termin
143
. Viena i pastarj charakteristik faktas, kad tiek "filialas", tiek ir
"atstovyb" paklsta motinins kompanijos kontrolei ir prieirai
144
. Kitos charakteristikos - isireikimas
"filialas, atstovyb, agentra ar kitokia nuolatin buvein" suponuoja verslo viet, kuri turi pastovumo,
nuolatinumo poymi, kaip motinins kompanijos pratsa, turinti savo valdymo struktr (organus) bei
pakankamai ir esminiai aprpinta vykdyti komercin veikl su treiosiomis alimis, pastarosioms nors ir inant,
jog esant reikalui, jos turs bendrauti su pagrindine kompanija, esania usienyje, ryius palaikant ne tiesiogiai
su tokia motinine struktra, o bendraujant su tokiu "filialu, atstovybe, agentra ar kitokia nuolatine buveine",
sisteigusia treiosios alies buvimo valstybje
145
. Vertinant iuos poymius ir kriterijus, asmuo negali bti
pripaintas "filialu, atstovybe, agentra ar kitokia nuolatine buveine" jeigu pastarojo funkcij turin sudaro viso
labo automatikas usakym perdavimas, persiuntimas savo pagrindinei kompanijai, neprisidedant nei prie j
turinio, nei kontroliuojant j vykdymo
146
. Tuo paiu kai kurie autoriai mano, jog tam, kad asmuo/organizacija
bt laikytinas "filialu, atstovybe, agentra ar kitokia nuolatine buveine", jis privalo pasiymti tam tikru
nepriklausomumo, autonomikumo nuo pagrindins mons laipsniu
147
. Kiti autoriai abejoja tokio poymio
btinumu
148
. Mano nuomone, palaikytina btent pastaroji nuomon, kadangi ypatingai sunku surasti nors vien
solidesn ir reikmingesn teisin pagrind, reikalaujant aukiau nurodyto kriterijaus, poymio, ypatingai

138
Reglamento atveju EB valstybje-narje.
139
Cf. Hoeren, Thomas & Kbisch, Voler. Taxation // ECLIP Research Paper, October 1999; http://www.jura.uni-muenster.de/eclip (kur
diskutuojama, ar internetin svetain gali tenkinti "nuolatins buveins" (ang. permanent establishment) kriterijus pagal Pavyzdin Mokesi
Konvencij, priimt EBPO).
140
Bygrave, p. 21.
141
ia prasme svarbu tai, kad nra nei vienos prieasties, kodl Konvencijos 5 straipsnio 5 dalies nuostata turt bti aikinama skirtingai
negu Konvencijos 13 straipsnis, todl aiku, kad 5 straipsnio 5 dalies aikinimo praktikai teiktinas enklus dmesys.
142
Case 33/78, Somafer SA v. Saar-Ferngas AG [1978] ECR, p. 2183.
143
Case 14/76, Ets. A. De Bloos, S.P.R.L. v. Societe en commandite par actiones Bouyer [1976] ECR, p. 1497.
144
Case 14/76, Ets. A. De Bloos, S.P.R.L. v. Societe en commandite par actiones Bouyer [1976] ECR, p. 1497; Case 139/80, Blanckaert and
Willems PVBA v. Luise Trost [1981] ECR, p. 819.
145
Sprendimas byloje Somafer, supra inaa 30.
146
Case 139/80, Blanckaert and Willems PVBA v. Luise Trost [1981] ECR, p. 819. (paragrafas 13).
147
Plsson, Lennart. Lugankonvensjonen. Stockholm/Oslo 1992, p. 98; Rognlien, Stein. Lugankonvensjonen: Internasjonale
domsmyindighet i sivile saker. Oslo, 1993. p. 154.
148
Bogdan M., Kan en Internethemsida utgra ett driftstlle vid bedmningen av svensk domsrtt och tillmplig lag? // Svensk Juristtidning,
1998, p. 825, 833.
tuomet, jeigu tam tikro asmens/organizacijos esm, funkcijos ir ststusas atitinka visus kitus "filialo, atstovybs,
agentros ar kitokios nuolatins buveins" charakteringuosius bruous. Taipogi galima paprietarauti pairai,
kad Europos teisingumo teismas numanomai, neakivaizdiai (ang. implicitly) tvirtino tokius reikalavimus savo
sprendime Rothschild byloje
149
.
Kitas su tuo betarpikai susijs klausimas ar asmuo/organizacija privalo turti tam tikr reali
sprendim primimo galimyb/gali. Vienas autorius teigia, kad iuo atveju privalomas "veritable pouvoir
decision".
150
Vlgi, mano nuomone, tokios savybs ir tokios galimybs privalomumas - abejotinas
151
, ypatingai
tais atvejais, kai kiti filialo ir atstovybs kriterijai yra patenkinami. I Somafer bylos seka, jog aptariamuoju
aspektu svarbi galimyb vykdyti (ang. negotiate) komercin-kin veikl
152
. Taiau i kategorija yra pernelyg
miglota ir neaiki, todl jos nedera aikinti kaip "realios sprendim primimo galios" sinonimo. Pasitelkus
kontekstin analiz, galimyb vykdyti komercin-kin veikl turt implikuoti tai, jog konkreti agentra,
atstovyb veikia tokiu bdu, kad potencialus pirkjas turi galimyb pirkimo-pardavimo sutart sudaryti tiesiogiai
su atstovybe. is reikalavimas gali bti vykdytas netgi jeigu tokios agentros, atstovybs funkcionavimas
pasireikia automatiku sandori sudarymu, usakym patvirtinimu
153
.
Funkciniu poiriu interneto svetain gali atlikti daugum (jeigu ne visas) filialo ar atstovybs funkcij,
ypatingai jeigu ji pasitelkia paangi programin rang, galinani elektronini agent (intelektuali agent)
pagalba priimti, patvirtinti ir vykdyti klient usakymus. Dar daugiau, interneto svetain palyginus nesunkiai
patenkina kontrols kriterij, tvirtint De Bloos byloje, ypa jeigu j palaikantis ir aptarnaujantis serveris
priklauso ar yra valdomas, naudojamas paties pardavjo. Taiau netgi tais atvejais, kai svetain palaikantis ir
aptarnaujantis serveris nepriklauso ir nra valdomas ar naudojamas paties pardavjo, kontrols ir prieiros
kriterijus vis dar yra patenkinamas, jeigu pats pardavjas apsprendia tokios svetains turin ir/ar jos funkcijas
154
.
Pats faktas, jog pardavjas neturi takos svetains serverio lokacijos, buvimo vietai, mano nuomone, neturt
vaidinti didesnio vaidmens. Tuo paiu, serveris (o ne svetain), kuris nra nei pardavjo valdomas, nei jam
priklauso, pats savaime ir per se negali patenkinti kontrols kriterijaus ir savaime suprantama, negali bti
kvalifikuotas kaip pardavjo filialas ar agentra. Svetain nagrinjant ir vertinant Blanckaert bylos kontekste,
aiku, jog serveris per se negali tenkinti reikalavimo "bti esminiai aprpintu kins-komercins veiklos
vykdymui", nes jis greiiau panaus tui staig ar ofis. Tik tuomet kai serveris tampa aprpintas programine
ranga (diegiama svetain), galinania palaikyti komercinius santykius su pirkjais, j galima pripainti
gyvendinaniu aukiau nurodyt reikalavim.
Schu serverio nelaiko filialu, atstovybe, agentra ar nuolatine buveine. Jis teigia, kad panaiai kaip ir
JAV, technini priemoni, serverio fizin buvimo vieta neturt apsprsti kompetentingo teismo parinkimo
155
.
Europos teisingumo teismas turs pateikti autonomik 15 straipsnio 4 dalies turinio iaikinim, ypatingai
atsivelgiant tai, kad labai danai serveriai yra steigti kitoje valstybje, negu juos naudojantys verslininkai-
pardavjai
156
. Dabartin pozicija tiek doktrinoje, tiek ir praktikoje dar bra nusistovjusi, todl visikai
suprantama, kodl reglamento rengjai nepasinaudojo galimybe labiau iaikinti klausim. Paymtina, kad
Elektronins komercijios direktyvos 2 straipnis pabria, kad interneto svetain negali bti pripastama mons
sisteigimu ar verslo vieta, siekiant utikrinti, kad mon negalt ES ribose vykdyti forum-shopping server
steigdama patogioje valstybje narje.
Kai kurie autoriai nurodo, jog svetains serverio lokacija negali apsprsti kompetentingo teismo
157
.
Pirma, svetains serveris informacijos perdavimo ir primimo priemon panaiai kaip telefonas ar faksas.
Yra btinas informacijos patalpinimas (arba i tinkalpio arba kitaip) tam, kad interneto svetain tapt prieinama
ir lankytina. Be abejo, tokia informacija server gali patekti i kito svetains serverio, todl darytina ivada, kad
serverio lokacija paios svetains ir j sudarani tinklapi turiniui teturi antrin reikm. Prieingu atveju galt
kilti sunkum, ypatingai tais atvejais, kai svetains turinio formavime (informacijos perdavime) dalyvauja
daugiau nei vienas serveris. iuo poiriu ymiai svarbiau tai, ar svetains savininkas (valdytojas) savo veikl
vartotojus nukreipia aktyviai ar pasyviai. I ties, svetains savininko (valdytojo) veiksmai/neveikimas gali
patekti kakur per vidur tarp i kratutini kategorij
158
. Akivaizdu, kad reglamento krjai tikrai neketino

149
Case 218/86, SAR Schotte GmbH v. Parfums Rothschild SARL [1987] ECR, p. 4905. Bylos faktin fabula egzistavo dvi mons,
turinios t pat pavadinim ir t pai valdymo struktr, taiau ie poymiai netakojo Europos teisingumo teismo nuomons, kad viena
mon gali bti kitos mons "filialu, atstovybe, agentra ar kitokia nuolatine buveine". Vis dlto, i byla yra ypatinga, kadangi mon, kuri
buvo pripainta kitos atstovybe, realybje buvo pagrindin "vairuojanioji" mon (ang. steering company). Tuo paiu teismas didel dmes
skyr tam, kaip mons pateikdavo save tretiesiems asmenims. Taigi, jeigu viena mon save tretiesiems asmenims pristatydavo kaip kitos
mons atstovyb, agent, tokie tretieji asmenys turi teis remtis ia prezumpcija, netgi jeigu ji ir neatitinka realios padties.
150
Gaudemet-Tallon, H. Les conventions de Bruxelles et de Lugano. Paris, 1996, 2
nd
ed., p. 154.
151
r. Bogdan, p. 834.
152
Somafer, paragrafas 20.
153
r. Termino "nuolatin buvein", tvirtinto EBPO Pavyzdins Mokesi Konvencijos 5 straipsnyje. Aikinamojo memorandumo 10
paragrafas nurodo, jog "nuolatin buvein" gali sudaryti netgi aidim, loim automatai. Toliau r. Hoeren and Kbisch.
154
Bygrave, p. 22.
155
Reinhart Schu. The Applicable Law to Consumer Contracts made over the Internet: Consumer Protection Through Private International
Law? // 1997, International Journal of Law and Information Technology, Vol. 5, No. 2, 192, pp. 204, 207, 221-222.
156
Lorna Gilles, p. 7.
157
Lorna Gilles, p. 7.
158
Brian K. Epps. Maritz Inc. v. Cybergold Inc.: The Expansion of Personal Jurisdiction in the Modern Age of Internert Advertising // 1997
32 Ga. Law Review 327, p. 255, kur jis diskutuoja JAV Aukiausiojo teismo ir Federalini teism praktik iuo klausimu.
svetains serverio lokacijai suteikti tok svarb ir reikming vaidmen. I reglamento tampa aiku, kad vartotoj
sudarom elektronini kontrakt atvilgiu kompetentingo teismo parinkimo tikslais esmin reikm turi tai,
kuria kryptimi yra nukreipta svetain ar jos konkretus tinklapis (o ne tai, i kur tinklapis yra kils). inant, kad
pat internet sudaro vairi tinkl labirintai ir atsivelgiant tai, kiek uima laiko
159
ir pan. konkretaus serverio
lokacijos vietos identifikavimas, tampa aiku, kad pats protingiausias ir realiausias sprendimas lemiam
reikm suteikti btent svetains ar jos konkretaus tinklapio poveikio, veikimo krypiai.
Taigi, sekantis klausimas ar pati svetain gali patenkinti kriterij? Labiausia panau tai, kad
atsakymas klausim turt bti teigiamas, jeigu, aiku, svetain yra aprpinta programine ranga, galinania
sandori sudarym su pirkjais (ir vartotojais) ir neapsiribojania paprastu usakym perdavimu. Tuo paiu turi
bti akcentuota tai, kad visai nra btina, jog svetain galt tvarkyti visus ir bet kokius reikalus, (pvz., nagrinti
uklausimus, gautus i asmen, ketinani patalpinti savo reklam tame tinklapyje)
160
. Taipogi turi bti pabrta,
kad tinklapiai, atsisisti (ang. downloaded) i pardavjo svetains vartotojo kompiuter pastarojo praymu,
negali bti kvalifikuoti kaip patenkinantys reikalavim. Tokie tinklapiai neturi btinos programins rangos,
galinanios vartotoj ir pardavj sudaryti galiojant sandor
161
. Tokie tinklapiai yra analogiki reklaminei
mediagai. Savaime suprantama, kad tokios mediagos buvimas usienio valstybje per se netampa pardavjo
filialu ar atstovybe
162
.
Sekantis klausimas ar svetain gali bti tinkamai laikoma, pripastama "verslo vieta, kuri pasiymi
pastovumu"? Jeigu is terminas reikalauja nuolatinio atstovybs egzistavimo toje paioje fizinje vietoje,
svetain ko gero nesugebs patenkinti io kriterijaus, pvz., jeigu ji perkeliama i vieno serverio kit. Vis dlto,
mano nuomone, toks judjimas neturt apsprsti svetains teisinio statuso ir negali esminiai takoti svetains
sugebjimo palaikyti komercinius santykius su pirkjais; be to, toks informacijos judjimas i serverio server
danai nra pastebimas paiam pardavjui
163
. ymiai svarbesnis yra svetains tstinis funkcionavimas, veikimas
naudojant vien ir t pat domeno vard, remiantis kuriuo ta svetain gali bti bet kada ir i bet kur aplankyta. I
esms svetains internetinis adresas (domeno vardas) identifikuoja jos login/virtuali lokacij, kuri pirkj
poiriu prilygintina pardavjo "verslo vietai" fiziniame pasaulyje.
Apibendrinant aukiau idstytas mintis, galima padaryti ivad, jog svetain, kuri nuolatos, pastoviai
veikia vienu ir tuo paiu internetiniu adresu turt patekti "verslo vietos, pasiyminios pastovumu,
nuolatinumu" apibrim. Jeigu svetain tenkina ir kitus kriterijus, nustatytus Europos teisingumo teismo
Somafer ir Blanckaert bylose, j galima drsiai priskirti filialu ir/ar atstovybe Konvencijos 5 straipsnio 5 dalies ir
13 straipsnio 2 dalies prasme ir tikslais
164
.
Vienas sunkum nusprendiant, ar svetain gali bti kvalifikuota kaip filialas ar atstovyb yra tas, kad
aukiau pacituotieji Europos teisingumo teismo sprendimai buvo sufomuluoti, priimti eroje, kai internetas ir
kitos elektronins komercijos formos bei metodai tebuvo mokslins fantastikos objektas. Todl galima teigti, kad
visi mintieji Europos teisingumo teismo sprendimai turt bti aikinami iimtinai off line paradigmos dvasioje.
Neirint tai, kad Europos teisingumo teismo jurisprudencija, Konvencija ir j travaux preparatoires
buvo rengti ir kurti off line aplinkos dvasioje, on line pasaulio elementai daugeliu atveju gali patekti j nuostat
srit. Turint omenyje tai, kad nei vienas autoritetingas teiss altinis aikiai neparemia mano aukiau isakyt
mini, kyla btinyb vertinti, kuri Konvencijos rengj paira, nuomon, pozicija gali bti pritaikyta naujj
technologij keliamiems poreikiams.

Svetains ryio su konkreia teritorija vertinimas

Schlosser praneime nurodoma, kad Konvencijos 13 straipsnio 2 dalies nuostata buvo pagrsta siekimu
utikrinti teist vartotoj interes apsaug. Konkreiau mintas praneimas nesining situacij apibria kaip
situacij, kurioje vartotojas sudarantis sandor su pardavju, esaniu usienyje, u EB rub, netenka galimybs
tok pradavj paduoti savo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teismus, netgi jeigu toks pardavjas
pastarojoje valstybje ar EB turi sisteigs filial ar atstovyb
165
. Vis dlto, praneimas nedetalizuoja, kodl
aukiau aptarta situacija yra laikytina nesininga (ang. unfair). Manau, bt pakankamai racionalu tvirtinti, jog
pardavjo filialo, atstovybs ar kitokio padalinio steigimas vartotojo domicilje yra pakankamas pagrindas
susiformuoti ryiui tarp pardavjo, jo veiklos ir vartotojo domicils, kas savo ruotu pateisina ir pagirindia
ekonominiu poiriu silpnesns alies vartotojo lkesius dl to, jog jis prie tok pardavj teismines
procedras turs galimyb inicijuoti savo valstybje
166
. Taigi, yra gyvybikai svarbu isiaikinti ir vertinti, ar
pardavjo svetain gali sukurti tok stipr ir reikming ry su konkreia Konvencijos dalyve, kad tapt

159
Bandant nustatyti konkretaus serverio buvimo viet, bus sugaitas laikas, o tuo galima pasinaudoti ir pakeisti svetain aptarnaujant
server, tokiu bdu siveliant nepagaidaujam forum-shopping.
160
r. Bogdan, p. 833.
161
Tas pats taikyyin ir proxy serveriams, kurie atlieka pardavjo tinklapi caching funkcij.
162
Bygrave, p. 23.
163
Kita vertus, gana danai atskiros svetains dalys, komponentai talpinami skirtinguose serveriuose.
164
Bogdan, p. 834.
165
Schlosser Report, p. 119, paragrafas 159.
166
Giuliano/Lagarde report, p. 24.
pateisinamas jos 13-15 straipsni taikymas neatsivelgiant tai, kad pats pardavjas toje valstybje netgi neturi
domicils (buveins).
Bt klaidinga teigti, jog konkreti svetain turi stipresni ryi su viena valstybe negu su kita vien tik
dl to, kad j aptarnaujantis serveris kurtas pirmojoje. Vartotojas, lygiai kaip ir pats pardavjas, viso labo
isinuomojantis svetains viet savo informacijos patalpinimui, labai retai ino serverio fizin buvimo viet. Dar
daugiau, jeigu serverio fizin buvimo vieta apsprst Konvencijos 13-15 straipsni taikym, pardavjams bt
suteikta puiki galimyb ivengti pastarj taikymo paprasiausiai perkeliant server u Konvencijos valstybi-
dalyvi rib.
Antra, bt klaidinga tegti, jog konkreti svetain turi stipresni ryi su viena valstybe negu su kita vien
tik dl to, kad ja besinaudojantis pardavjas turi domicil (buvein) pirmojoje. Tarp tokios pardavjo domicils ir
valstybs, su kuria svetain yra stipriausiai ir natraliausiai susijusis, nra btinojo ryio.
Mano nuomone, valstybs, su kuria konkreti svetain (ar jos tinklapis) yra labiausiai susijusi,
nustatymas turi bti paremtas vis pirma paios svetains ivaizdos ir dizaino vertinimu. Turi bti
atsivelgta visus ir bet kokius tam tikr valstybin priklausomyb, nacionalum, tautikum implikuojanius
faktorius ir/ar detales. Tokie faktoriai valstybs pavadinim suponuojantis svetains top level domain name (.lt,
.de ir pan.); svetainje naudojama kalba; pagaliau valiuta, kuria ireikta silom produkt kaina. Taipogi turi
bti atsivelgta tai, ar svetain pakeiia, suplmenetuoja tradicin verslo viet, esani tam tikroje valstybje.
Svetains, kurios domain name suponuoja akivaizd ry su konkreia valstybe, pavyzdiu galt bti
http://www.amazon.lt lietuvikasis pasaulinio on line prekybos giganto AMAZON.COM, sisteigusio JAV,
filialas, padalinys. Kaip jau tampa aiku i svetains top level domain name, besibaigianiu ".lt", o taipogi
atsivelgaint tai, jog jos pagrindin kalba lietuvi, preki (pvz., knyg, urnal ir pan.) kainos nurodomos tik
LTL, silomos knygos beveik iimtinai lietuvi autori arba lietuvi kalba, akivaizdiai skirtos
lietuviakalbiams skaitytojams, tokios svetains ryis su LR nebeturt kelti joki abejoni.
Taigi, gali bti padaryta ivada, kad svetain gali turti stipresn, glaudesn ry su viena (ar kai
kuriomis) valstybe, negu su kita. Bet ar tai turt reikti, kad svetain su viena Konvencijos dalyve gali turti
tok stipr bei glaud ry, kad Konvencijos 13-15 (reglamento 15-17) straipsni taikymas bt pateisinamas
netgi jeigu tokia svetaine besinaudojantis pardavjas neturt domicils (buveins) nei vienoje i Konvencijos
dalyvi? Mano nuomone atsakymas turt bti teigiamas, kuomet svetain yra aikiai ir nedviprasmikai susieta
su konkreia valstybe (pvz., aukiau mintas amazon.lt pavyzdys). i nuomon pagrindia tai, kad vartotoj
atvilgiu susidaryt neteisinga ir nesininga situacija, jeigu jie netekt galimybs su iekiniu prie pardavj
kreiptis savo valstybs kompetentingus teismus paprasiausiai dl to, kad pardavjas verslu ima usiiminti on
line aplinkoje. Tai, a fortiori, taikoma jeigu on line verslo metodai atlieka lygiai tas paias komercines funkcijas
kaip ir tradiciniai metodai. Be to, bt nepagrsta teigti, kad Konvencijos 13-15 straipsni taikymas naujiesiems
komercijos bdams ir priemonms bt nenaudingas ir nesiningas vartotojams, jeigu pastarasis protingai
susidaro spd, jog pardavjo svetain su vartotojo domicile turi ypating ry. Kita vertus, nordamas ivengti
Konvencijos 13-15 straipsni taikymo, pardavjas turt stengtis nesudaryti aukiau pamintojo spdio.
Galiausiai, visuomet turi bti atminta, jog Konvencijos 13 straipsnio 2 dalies (reglamento 15 str.)
taikymas pats savaime nereikia, kad pardavjas gali automatikai bti paduotas vartotojo domicils
teism; tam dar turi bti vykdytos, gyvendintos Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies tvirtinamos slygos.
Kaip jau minta anksiau, pardavjas visada gali ivengti "teism kar" paprasiausiai atsisakydamas
sudaryti sutart su konkreiu vartotoju.

V. Briuselio I reglamento trkumai

Naujojo reglamento norm (16 straipsnio) pagrindu siekiama utikrinti, kad apsaugin jurisdikcija
galt bti taikoma vartotoj sutartims, sudarytoms interneto tinklapyje, pasiekiamame, prieinamame vartotojo
nuolatins gyvenamosios vietos valstybje. Taiau tai, kad vartotojas paprasiausiai inojo apie atitinkam
paslaug arba galimyb sigyti prekes pasyviame interneto puslapyje, prieinamame jo valstybje, neturt
sudaryti pagrindo taikyti i privilegij
167
. Deja, reglamento rengjai, mano nuomone - ne visikai pagrstai
168
,
skirstym pasyvius ir aktyvius vartotojus ignoravo. Kita vertus, elektronins komercijos kontekste itin svarbu
tai, kad Europos Komisija, rengdama Briuselio I reglament, ireik pozicij, kurios priimtajame reglamente
nebeliko nei kvapo, kad jo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata bus tikoma tik interaktyviems tinklapiams:
"veiklos, vykdomos ar nukreiptos valstyb nar, koncepcija yra sukurta tam, kad 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto
nuostata bus taikoma vartojimo sutartims, sudarytos per interaktyv tinklap, prieinam vartotojo domicilje.
Faktas, kad vartotojas viso labo inojo apie tok pardavjo tinklap ar apie galimyb sigyti produktus i pasyvaus
tinklapio (toki informacij gavo i pasyvaus tinklapio), prieinamo jo (vartotojo) domicilje, jokiu bdu
nepaskatins ir neinicijuos apsaugins jurisdikcijos taisykli pritaikymo. Tokiu bdu sandoris yra aikinamas
lygiai taip pat, kaip ir sandoris, sudarytas telefonu, faksu ir panaiomis priemonmis."
169

167
Proposal for a Council Regulation (EC) on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgements in civil and commercial
matters, Brussels, 14/07/1999 COM (1999), 348 final 99/0154 (CNS), p. 15-46. http://europa.eu.int/eur-
lex/en/com/pdf/1999/en_588PC0348.pdf.
168
Motyvus r. 1 dalies I skyriuje.
169
COM (1999), 348 final, 14 July, 1999, p. 16.
Deja, labai gaila, bet Europos Komisija nedetalizavo, k btent turt reikti "interaktyvus tinklapis".
Ko gero bt protingiausia termin aikinti kaip suteikiant galimyb vykdyti apsikeitim informacija tarp
tinklapio ir jo lankytojo, skaitant usakym pateikim.
i naujojo reglamento tvirtinta taisykl akivaizdiai pakeiia tradicin sistem, pagal kuri btent
objektyvs kriterijai (pvz., vartotojas sandorio sudarymui savo domicilje msi tam tikr veiksm ir pan.)
nulemdavo protingus vartotojo lkesius turti galimyb kreiptis savo valstybs teism. Pagal dabartin
naujojo reglamento koncepcij, vartotojas, nuolat gyvenantis Vokietijoje, keliaudamas Italijoje aplanko svetain
(pvz., pasinaudodamas savo neiojamuoju kompiuteriu), ia usisako tam tikr preki, kurias tsiima jau
Vokietijoje, vis tiek turs teis kreiptis savo valstybs kompetenting teism dl sigytos preks. Mano poiriu
tokia situacija yra iek tiek problematika, kadangi ypatingai abejotina, kad tokiu atveju vartotojas protingai ir
siningai tiktsi (ar turt teis protingai tiktis), kad turs teis pasinaudoti apsaugine jurisdikcija.
Verslo atstov nuomone, toks platus naujosios taisykls suformulavimas yra visikai nepagrstas,
kadangi vis pirma ignoruoja paties interneto ir jame vykdomos komercins-profesins veiklos prigimt bei
ypatumus. Interneto puslapiai vartotoj pasiekia tik paties vartotojo aktyvi pastang dka btent patys
vartotojai nusprendia, ar aplankyti konkret puslap. Dar daugiau - btent pats vartotojas isirenka jam
tinkani prek ar paslaug, kadangi internete jam surteikiama puiki galimyb palyginti ymiai didesn skirting
pardavj silom produkt kiek, nei renkantis fizinje aplinkoje. Taigi, akivaizdu, jog elektroninje aplinkoje
iniciatyv dl sandorio sudarymo ireikia pats vartotojas
170
. Taigi, aukiau aptartos jurisdikcins privilegijos
taikymas elektroninje aplinkoje pasireikia tuo, kad komercijai, vykdomai tradicinje aplinkoje, suteikiamas
didiulis pranaumas, palyginus su elektronine komercija. Dar vienas argumentas prie naujj sistem
pardavjas, veikl vykdantis internetu, apie tai, ar pirkjas yra vartotojas, o juo labiau kad jis i tam tikros
valstybs, suino tik sandorio sudarymo akimirk, todl jis neivengiamai turi bti pasirengs bet kuriuo
momentu bti paduotas vienos i EB valstybi nari teism. Kita vertus, pardavjai negali efektyviai riboti i
tam tikr valstybi kilusi vartotoj prijimo prie j internetins svetains. Dar daugiau, tokiu ribojimu, pvz.,
technini priemoni pagalba, bt paeidiamas vienas i svarbiausi EB vieningosios rinkos tiksl
171
-
skaitmenini produkt (ir fizini preki internete) pardavjas, bdamas EB kilms, turi pirmins EB teiss
172

garantuojam teis vykdyti komercin-profesin veikl visoje EB teritorijoje. I kitos puss, savaime
suprantama, jog pirkjai, pamat draudim tam tikrame tinklapyje sigyti silom produkt, yra nuviliami ir
okiruojami
173
. Galiausiai, kaip parod tyrimai, dl toki Briuselio I reglamento norm labiausiai nukentt
smulkiosios ir vidutins mons, kadangi jos negals sau leisti istudijuoti 15 EB valstybi nari vartotoj
apsaugos statymus.
I vartotoj apsaugos pozicij galima teigti, kad senosios Briuselio Konvencijos 13 straipsnio 3 dalies
reikalavimo, kad vartotojas bt atliks tam tikrus aktyvius veiksmus sutarties sudarymui savo nuolatins
gyvenamosios vietos valstybje, panaikinimas yra labai pagrstas elektroninje komercijoje, kadangi, pvz.,
prekybos internete atveju gali bti itin sudtinga nustatyti, kur vartotojas msi veiksm sutarties sudarymui. Be
to, tokie veiksmai apskritai gali bti nereikmingi identifikuojant ry tarp sutarties ir vartotojo valstybs.
Briuselio I reglamento esmin idja ta, kad yra tvirtinama prezumpcija, jog vartotojo sutarties
kontrahentas, nukreipdamas savo veikl vartotojo valstyb, automatikai nustato ry tarp sutarties ir
vartotojo valstybs
174
.
Vis antra, akivaizdu, jog verslo atstov pozicijos primimas slygot tai, kad vartotojai elektronins
komercijos kontekste patekt ymiai nepalankesn reim, palyginus su pvz., preki sigijimu, atliekamu realios
kelions metu. Taipogi krenta akis tai, jog tokiu bdu pardavjams bt suteikiama puiki galimyb ignoruoti
teistus vartotoj lkesius
175
. ES Vartotoj teisi apsaugos biuras nurod tokias pagrindines valstybs kilms
principo tvirtinimo pasekmes:
(a) tai drastikai apribot teisingumo prieinamum vartotoj atvilgiu;
(b) verslo silymas "pasyvi" vartotoj atvilgiu tvirtinti jurisdikcin taisykl, pagrst pardavjo
verslo vieta, suteikt aikumo ir skaidrumo patiems verslininkams, taiau i vartotoj atimt bet kokius teist
lkesi patenkinimo trupinius;
(c) verslininkai neproporcingai ilot, kadangi jiems tapt nepalyginamai lengviau eiti rink naujj
technologij pagalba, negu jie tai iki iol dar tradicinje aplinkoje;
(d) tokia nuostata paskatint vartotoj apsaugos lygio sumajim, kadangi verslininkai bus skatinami
sisteigti tose valstybse, kuriose vartotoj apsaugos lygis emiausiais [is argumentas taikytinas applicable law
problemos analizei];

170
Aiku, jeigu jis isirenka produkt ne spammingo idavoje. Kita vertus, netgi ir pastaruoju atveju bt galima laikyti, kad iniciatyva
priklauso varrotojui, nes jis pats nusprendia, ar atsakyti reklamin pardavjo praneim.
171
Position paper, p. 221.
172
Romos Sutarties 49 (ex 59) straipsnis.
173
Position paper, p. 221.
174
Proposal for a Council Regulation (EC) on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgements in civil and commercial
matters, Brussels, 14/07/1999 COM (1999), 348 final 99/0154 (CNS), p. 15-46. http://europa.eu.int/eur-
lex/en/com/pdf/1999/en_588PC0348.pdf.
175
Ursula Pachl. Juridiction and applicable law on cross-border contracts. Bureau Europeen des Unions de Consommateurs, BEUC/183/99,
1999. p 7.
(e) tokia nuostata ignoruot minimalios harmonizacijos poreik. Tarp valstybi nari yra didelis
skirtumas vartotoj apsaugos lygio prasme.
Dar didesni neaikum gali sukelti tai, jog nei Europos Komisija, nei kitos EB institucijos naujajame
reglamente nesisteng bent lakonikai ar glaustai aptarti skaitmenini produkt teisin status jurisdikcini
taisykli tikslais. Netgi Europos Komisijos komentare is klausimas taipogi nenagrintas. Teisinio aikumo ir
apibrtumo sumetimais is klausimas tikrai turjo bti sureguliuotas.
Kiti svarbesni naujojo reglamento trkumai:
(a) nedetalizuota isireikimo "nukreipia savo veikl" (15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) prasm;
(b) neiaikinta ir nesureguliuota, ar svetain (ar jos tinklapis) laikytina filialu, atstovybe ar kitokiu
padaliniu reglamento 15 straipsnio 2 dalies tikslais
176
;
(c) pardavjo siningumo ir geros valios (ang. good faith) santykiuose su vartotojais gynimo
raglamentavimo stoka.
Akivaizdu, kad pamintieji trkumai yra nenaudingi ir netgi alingi tiek vartotojams, tiek ir
verslininkams, iekantiems didesnio teisinio aikumo, stabilumo ir nuspjamumo elektronins komercijos
kontekste.

VI. Naujojo reglamento taka, poveikis vartotojams, dalyvaujantiems on-line prekyboje

EB Sutartis nustato vartotoj teisi gynyb kaip pamatin visos EB teiss vystymosi ir bendrosios
rinkos formavimo garant. Vartotojo, kaip ekonominiu poiriu silpnesns alies, teisi apsauga tampa labai
svarbiu rankiu ne tik vieningosios rinkos funkcionavimo tisklais tarptautinio teismingumo taisykli
formulavimas demonstruoja, kad elektronins komercijos kontekste ios problemos sprendimas tampa ne tik
sudtingu, bet ir itin reikmingu udaviniu.
Akivaizdu, kad laukiama pagrindinio EB prekybos partnerio JAV atsako naujojo reglamento mest
ik. I karto po paskelbimo apie naujojo Briuselio reglamento primin buvo praneta, kad JAV Interneto
reklamos agentra pareikalavo, kad reglamentas nebt taikomas iki Visuotinis sumitas (ang. Global Summit)
inagrins jurisdikcijos klausim elektronins komercijos kontekste.

VII. Galutins pastabos

Kai kurie autoriai interneto sureguliavim sivaizduoja tik globali priemoni pagalba
177
. Kaip teigia
Burnstein, valstybs turi bti suinteresuotos atsisakyti dalies suvereniteto, u tai gyjant naud, kuri potencialiai
gali suteikti internetas. Pagaliau paios valstybs neturt leisti, kad nacionalins ar vietins taisykls trukdyt
globaliam interneto suklestjimui, suvejimui. Taigi, kyla klausimas, ar jurisdikcijos kolizijos taisykls,
taikytinos vartotoj kontraktams, sudaromiems elektroniniu bdu, turt bti globalios prigimties ir universalios
taikymo apimties. Konfliktas tarp nacionalini vartotoj apsaugos statym, tarptautins privatins teiss norm
ir virtualios, antiteritrorins elektrinins komercijos prigimties, yra akivaizdus ir turi bti tinkamai vertintas.
alys turi teis proting lkesi apsaug savo teisi ir pareig atvilgiu. Doktrinoje teigiama, kad vis dar nra
vieningo poirio, ar vartotoj sudarom elektronini kontrakt reguliavimas globali, regionini ar
nacionalini priemoni prerogatyva. Dar daugiau, literatroje galima sutikti nuomoni, kad i sritis turt bti
palikta savireguliacinms (ang. self-regulatory) priemonms. Kaip teigia Docherty ir Fletcher, kokia bebt
pasirinkta interneto reguliavimo sistema, ji negali pasireikti interneto "perreguliavimu" (ang. over-regulation).
ES, kaip matyti, stengiasi i srit sureguliuoti regioniniame lygmenyje. Briuselio I reglamentas i esms
ignoruoja on-line prekybos pobd ir prigimt u EB rib, todl tai gali takoti ir paties reglamento taikym. Kita
vertus, kadangi jo gyvendinimo galutinis terminas 2002 m. kovo mnuo, dar ankstoka daryti apibendrinanias
ivadas. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad ES Teisingumo ir vidaus reikal (ang. Justice and Home Affairs)
rmus trauk reglamento vertinim, prajus 5 metams po jo gyvendinimo.
Nors akivaizdu, kad Briuselio I reglamento tikslas utikrinti kontrakt sudaryt on line reime ir
turini taip vadinamj usienio element (ang. cross-border element) taisykli vientisum ir nuoseklum,
taiau, kaip savo galutiniame praneime pastebjo ir pats Pranejas, reglamente numatyt priemoni tikslas
bendrosios rinkos sustiprinimas ir jos neturt bti laikomos nei pastangomis sukurti kokybikai naujas
tarptautins privatins teiss normas, nei sureguliuoti globalias vartotoj elektronini kontrakt jurisdikcines
problemas
178
. taka ir pasekms verslininkams, sisteigusiems EB ar u jos rib yra identikos. Tiek vieni, tiek ir
kiti neabejotinai susidurs su sunkumais susipastant su kiekvienos EB valstybs nars vartotoj apsaug
utikrinaniomis tarptautins privatins teiss normomis. Sunkum kils ir usienio moni filialams, ypa JAV

176
Plaiau r. 1 dalies IV skyri.
177
Lorna Gilles, p. 11.
178
Lorna Gilles, p. 11.
kompanij. Problemos ir neaikumai taps tik dar sudtingesni, jeigu kompanija nra sisteigusi EB ir ia nerturi
nei savo filialo, nei atstovybs, taiau j svetains yra prieinamos EB nuolat gyvenantiems vartotojams.

2 dalis.
Hagos Konvencija dl jurisdikcijos ir teism sprendim pripainimo ir gyvendinimo civilinse ir
komercinse bylose

Nagrinjant jurisdikcinius klausimus, negalima pamirti ir kit tarptautini organizacij, kuri
nuopelnai tarptautins privatins teiss norm kodifikavime miliniki. Hagos tarptautins privatins teiss
konferencija iuo metu rengia universali Konvencij dl jurisdikcijos ir teism sprendim pripainimo. Be
abejo, tik laikas parodys kokiu mastu ir kaip minta Konvencija paveiks ir takos elektronini kontrakt
jurisdikcinius klausimus. Taipogi tik ateityje bus galima vertinti mintos Konvencijos funkcionavim greta
regionins prigimties teiss norm, tvirtinam Briuselio I reglamente. Pastaruoju metu kai kurie autoriai
179

svarst EB kompetencij ioje srityje. Basedow teigia, kad EB kompetencija iuo klausimu iliks taikoma ir
treij valstybi atvilgiu
180
, jeigu tai skatins bendrosios rinkos funkcionavim.
Kaip tampa aiku, 1971 m. vasario 1 d. universalaus pobdio Hagos Konvencija dl jurisdikcijos ir
teism sprendim pripainimo, priimta off line paradigmos valdioje, negali tinkamai ir adekvaiai sureaguoti
naujj technologij vystymosi mestus ikius, todl jau Hagos konferencijos 17 sesijoje buvo nutarta jos
darbotvark traukti klausim dl naujo ios Konvencijos projekto parengimo. 1994 m. birelio 20-24 dienomis,
1995 m. birel, 1996 m. birelio 4-7 dienomis, 1997 m. birelio 17-27 dienomis bei 1998 m. kovo mnes
Hagoje dirbo kelios specialiosios komisijos, sprendusios varius naujosios Konvencijos masto, turinio ir
struktros klausimus. 1999 m. birelio 18 d. viena i specialij komisij patvirtino pirmin Konvencijos
projekt
181
. Nuo 1999 m. rugsjo 2 d. iki rugsjo 4 d. bendradarbiaujant su enevos universitetu, Hagos
Konferencijos Nuolatinis Biuras suorganizavo taip vadinamj Apvalj Stal kuriame turjo bti aptartos
svarbiausios problemos, kurias tarptautinei privatinei teisei kelia elektronin komercija. Buvo pakviestos
dalyvauti visos valstybs nars ir daug tarptautini ir nevyriausybini organizacij.
2000 m. vasario 28 d. kovo 1 d. Hagos konferencija suorganizavo ekspert susirinkim Otavoje, kuris
turjo ianalizuoti tarptautiniams jurisdikciniams klausimus elektronins komercijos takoje.
Internet Law and Policy Forum (ILPF)
182
suorganizavo kelet tarptautini forum, konferencij, skirt
jurisdikcijos klausim apvelgimui. 1999 m. liepos 26-27 d. Montrealyje vyko kasmetin konferencija
"Jurisdiction: Building Confidence in a Bordeless Medium". 2000 m. rugsjo 10-11 d. San Franciske buvo
surengta kasmetin konferencija: "Global netwokrs/Local rules". San Francisko konferencijoje pagrindinis
dmesys kaip tik ir buvo skiriamas Hagos konvencijos projektui.
Dabartinio Konvencijos projekto 6 straipsnis pateikia teismingumo nustatymo taisykles, taikytinas
verslas verslui (ang. business to business) (b2b) sandoriams, komerciniams santykiams:
"Iekovas su iekiniu prie atsakov gali kreiptis kompetentingus teismus tos valstybs, kurioje:
(a) ginuose, kylaniuose dl preki tiekimo, preks buvo dalinai ar visikai patiektos;
(b) ginuose, kylaniuose dl paslaug suteikimo, paslaugos buvo dalinai ar visikai suteiktos;
(c) ginuose, kylaniuose dl preki tiekimo ir paslaug suteikimo, buvo dalinai ar visikai vykdyta
pagrindin prievol.

Kaip paaikino pranejas, i norma laikytina bendrja norma, tai yra taikytina tik tiems atvejams ir
ginams ar santykiams, kai alys nebuvo pakankamai atidios, rpestingos ir savo sudaryt sandor netrauk
nuostatos dl kompetentingo teismo nustatymo (arba kurie Konvencijos tikslais yra pripaintini negaliojaniais).
Preliminarus Konvencijos projektas (jo 4 straipsnis) nustato reikalavimus galiojaniam ir vykdytinam susitarimui
dl kompetentingo teismo parinkimo. Otavos ekspert nuomone is Konvencijos straipsnis elektronins
komercijos kontekste nesukelia didesni klausim nei tradcinje komercinje aplinkoje
183
.
Otavos susirinkime buvo iskirtos trys fundamentalios problemos. Pirma susijusi su kontrakt, sudaryt
elektronikai, taiau vykdytin prastinmis, tradicinmis priemonmis, i vienos puss, ir kontrakt, tiek
sudaryt, tiek ir vykdytin elektroninmis priemonmis. Antra problema sandorio ali buvimo vietos
identifikacija. Pagaliau, treioji tradicinis skirtumas tarp preki ir paslaug. Nagrinjant pirmj problem
Otavos ekspertai sutiko, kad projekto 6 straipsnis taikytinas abiems kontrakt grupms, kategorijoms
184
. Vis
dlto, Komisija I pabr, jog tradicins jurisdikcins taisykls neabejotinai turt bti taikomos pirmajai
elektronini kontrakt kategorijai. Kontraktams, kurie vykdytini iskirtinai online, nra reikminga nei sandorio

179
Lorna Gilles, p. 12. Paul Beamont. A United Kingdom Perspective on the Proposed Hague Judgments Convention // Brook J Int'l L, 1998,
No. 1, p. 75; Jona Israel. Conflicts of Law and ther EC after Amsterdam: A Change for the Worse?. // MJ 7, p. 81.
180
Jurgen Basedow. The Communitarisation of the Conflict of Law Under the Treaty of Amsterdam // (2000), 37 CMLR. p. 687., p. 705.
181
http://www.hcch.net (Hagos tarptautins privatins teiss konferencijos svetain).
182
http://www.ilpf.org (ILPF svetain).
183
Electronic commerce and international jurisdiction. Ottawa, 28 February to 1 March 2000. Summary of discussions, prepared by C.
Kessedjian with the co-operation of the private international law team of the Ministry of Justice of Canada. p. 4.
184
enevos apvaliojo stalo susirinkimas prijo tokios paios ivados (vyks 1999 m. rugsjo 2-4 d.).
sudarymo vieta, nei sutarties vykdymo vieta. Taiau, komisija nepasil jokio alternatyvaus jurisdikcinio
kriterijaus. Nagrinjant tradicin preki-paslaug dichotomij Otavos ekspertai pabr, kad ji visikai netinka
elektroninei komercijai, todl projekto 6 straipsnis yra netinkamas tokio tipo sandoriams. Visi dalyviai sutiko,
kad elektroninio pasikeitimo, elektronini sandori pagrindinis dalykas yra informacija, ir todl gali bti
teigiama (kaip tai daroma Elektronins komercijos direktyvoje), jog i informacija turt bti prilyginama ir
traktuojama adekvaiai paslaugoms. Taiau nra aiku, ar tokia klasifikacija yra btina naujosios Konvencijos
tikslams. Kai kurie ekspertai paaikino, kad tarptautinio teismingumo tikslais nra svarbi prigimtis ir pobdis to,
kuo tarp ali yra apsikeiiama, jeigu yra aikiai ir nedviprasmikai tvirtinama, kad online vykdomiems
kontraktams netaikytina 6 straipsnio nuostata. Kaip pabr kai kurie ekspertai, iuo poiriu yra labai svarbu 6
straipsn tinkamai priderinti prie kontrakt, vykdom on line.
Dl ali buvimo vietos identifikacijos enevos apvalusis stalas tvirtino koncepcij, pagrst
prezumpcij sistema. Otavos diskusijos pademonstravo, jog is poiris gali bti idstytas ir struktrizuotas
tokiu bdu:
(a) pagrindinis dmesys turt bti skiriamas ali valios autonomijai: bsimos taisykls funcionavimas
gali bti pagrstas sutarties ali padarytais pareikimais;
(b) jeigu paslaug teikjas nori i anksto inoti koks teismas nagrins gin, jeigu toks kils sutarties
pagrindu, jis turt pasidomti apie kitos alies buvimo viet, pvz., pareikalaudamas j aikiai nurodyti
usakyme;
(c) paslaug teikjas yra pareigotas informacijos, kuri jis pateikia apie savo identitet ir buvimo viet,
kadangi jurisdikcins taisykls taikomos informacijos atvilgiu;
(d) esant sunkumams (klaidingai, apgaulingai informacijai, klaidai ar informacijos trkumui),
Konvencijos nuostatos neturt bti taikomos. Tokiu atveju turi bti nusprsta, kaip turt bti taikomos kitos
Konvencijos nuostatos (ypatingai jos 3 ir 9 straipsniai).
Vis dlto, diskusijos irykino trkumus sistemos, kuri pagrsta vien tik ali pareikimais ir galimus
piktnaudiavimus tokia situacija. Visikai manoma, kad viena i kontrakto ali gali deklaruoti, kad jis/ji sikr
tam tikros valstybs teritorijoje tokios valstybms teismams siekiant suteikti jurisdikcij, pagrst prieastimis,
visikai nesusijusiomis su paiu kontraktu: pvz., teism elgesio normomis, procedrinmis taisyklmis,
rodinjimo taisyklmis, pagaliau kolizinmis normomis.
Taiau Ioji specialioji komisija aikiai atkreip dmes tai, kad jurisdikcins taisykls piln jg ir
gali gis tik tada, kai sandorio alys bus visikai identifikuotos ir lokalizuotos. Komisija I taipogi nurod, kad
alims turt bti suteikta galimyb veikti autonomikai, iskyrus atvejus, kai yra btinas tapatybs atskleidimas.
Vis dlto, pati Komisija I nepaaikino, ar tarptautinis teismingumas yra ta sritis, kurioje alys turi atsisakyti
anonimikumo.

B. Vartojimo sutartys

Komisija I pasil, kad is klausimas bt isprstas greta atsakovo buvimo valstybs bendrj
jurisdikcij suteikiant iekovo docmicils teismams. is pasilymas meta ik tradiciniam skirstymui
"aktyvius" ir "pasyvius" vartotojus`ir neatsivelgia vartotojo iniciatyv. Kitaip tariant, Komisija I pasil vesti
bei realizuoti forum actoris su slyga, kad iekovas yra vartotojas.
185
Komisija I taipogi svarst, ar online
aplinkoje tradicin "vartotojo" koncepcija dar vis tinkama ir taikytina, efektyvi. Ji pasil, kad vartotojo svoka
bt i viso iimta, vietoje jos naudojant "fizinio asmens, veikianio savo vardu ir savo naudai, nepriklausomai
nuo sandorio dalyko ir turinio" kategorij. Kaip paaikino pranejas, pirmin idja yra ta, kad online aplinkoje
smulkios, maos mons taipogi turt bti vienodai, adekvaiai ginamos ir apsaugomos
186
. Komisija I taipogi
pastebjo, kad ali, ir ypa, vartotojo fizin buvimo vieta, kita nei atskleista domicil, elektroninje komercijoje
nebetenka savo funkcins reikms ir svarbos.
Kaip paaikino pranejas, pristatydamas preliminar Konvencijos 7 straipsnio projekt, is tekstas
buvo parengtas neatsivelgiant elektronins komercijos keliamus klaustukus. Pranejas atkreip dmes tai,
kad tam, kad vartotojas galt kreiptis savo domicils teismus, Konvencijos 7 straipsnio projektas reikalauja
abiej subparagrafuose a) ir b) tvirtint slyg patenkinimo. ios slygos:
(a) sandorio sudarymas turi bti susijs su verslo veikla vartotojo domicils valstybje, ar nukreipta i
valstyb reklamuojant ir kitokiomis vieomis priemonmis propaguojant svao versl;
(b) vartotojas savo domicils valstybje turi bti atliks, msis veiksm, ingsni btin sandorio
sudarymui.

Siekiant nustatyti, ar mediagos patalpinimas internete yra laikomas verslo reklamavimu, pirmoji slyga
visuomet bus patenkinta ir elektronins komercijos kontekste nekyla joki ypating neaikum. Dl antrosios
slygos i dien telekomunikacij priemons vartotoj galina sudaryti kontrakt kitoje vietoje, negu jo
domicils valstyb, taiau tai nesukelia kakoki ypating implikacij tarptautins jurisdikcijos isprendimui.

185
Electronic Data Interchange, Internet and Electronic Commerce // Document drawn by Catherine Kessedjian, Deputy Secretary General.
April, 2000.
186
Taiau kartu buvo pastebta, kad yra labai sunku tinkamai apibrti "maos, smulkios" mons poymius jurisdikcini taisykli prasme.
Debatai irykino valstybi interesus: valstybs nori ir siekia skatinti elektronin komercij. mons,
silanios prekes ir paslaugas internetu gali bti visikai smulkios mons, ir jos taipogi turt bti
stimuliuojamos, skatinamos. I kitos puss, aiku, kad internetas pasieks ir realizuos visas savo potencialias
galimybes tik tuomet, kai patys vartotojai sitikins jo patikimumu. Ir vienas i esmini dalyk vartotojui bti
tikram, kad ikilus kokioms nors problemoms santykiuose su pardavjais, jam bus prieinamos efektyvios ir
nebrangios paeist teisi gynimo priemons
187
. Otavos konferencijos metu buvo pabrta, jog Briuselio
Konvencijos pakeitim kontekste, Europos parlamentas buvo sitikins, kad vartotoj apsaugos taisykls
neturt bti keiiamos netgi ir elektronins komercijos aplinkoje, iskyrus nauj ADR priemoni, prieinam
on-line reime steigimas. Otavos konferencijos metu taipogi buvo ikelta nauja idja tarptautins
jurisdikcijos taisykles traukti "tikslo, paskirties" koncepcij. Jeigu mon tyia, smoningai nukreip savo veikl
tam tikros valstybs vartotojus, bt nuoseklu nusprsti, kad tokios valstybs teismai bus kompetentingi sprsti
ginus, kai j alys vartotojai, nuolat gyvenantys tose valstybse. Kita vertus, jeigu pardavjas naudoja
nesofistikuot sait, kuris negalina profesins ir verslo veiklos nukreipimo tam tikros valstybs vartotojus,
jurisdikcijos atvilgiu negali bti prieita jokios konkreios ivados. Taiau tokia pozicija buvo kritikuota ir iki
iol nra vieningai tvirtinta
188
.
Beveik visi darbo grups nariai akcentavo ADR priemoni svarb, taiau nebuvo pasiektas susitarimas,
koki viet joms reikt suteikti Hagos Konvencijos sistemoje.
Dl kompetentingo teismo parinkimo (ang. choice of court) sutartini slyg galiojimo darbo grup
akceptavo enevos apvaliojo stalo pasilymus
189
tokias slygas laikyti galiojaniomis jeigu jos pripastamos
galiojaniomis pagal vartotojo domicils valstybs teis.
San Francisko konferencijoje buvo akcentuota "jurisdikcijos ivengimo" (ang. jurisdictional avoidance)
koncepcijos svarba, kurios esm verslininkai gali ivengti vartotojo valstybs teism jurisdikcijos su
pastaraisiais atsisakydamas sudaryti sandorius. Konferencijoje buvo paymta, kad tobuljant ir sudtingjant
technologijoms, tampa manomas techninis vartotoj "filtravimas", taiau j pritaikymas gali sukelti vairi
neaikum teisine prasme. Kita vertus, pai pardavj praneim "disclaimer" teisine reikm taipogi nra
aiki, ypatingai jeigu pardavjas nesiima proting technini ingsni, siekiant utikrinti veikim tokio
"disclaimer" ribose. Todl buvo ireikta mintis, jog jurisdikcijos ivengimo teisinimas yra btinas tiek
verslininkams, tiek ir vartotojams.

III. Tarptautinio teismingumo taisykls internete - JAV poiris

JAV taipogi pripastama, kad asmenins jurisdikcijos klausimai yra patys sudtingiausi, kadangi pati
interneto, kaip visatos be joki geografini apribojim, prigimtis sudrebina tradicini taisykli pamatus.
Pagal JAV bendrj teis (ang. common law) fundamentali jurisdikcijos egzistavimo plotm fizin
vieta, tiek reali, tiek ir konstruktyvi, kurioje gyvendinama valdia iai plotmei priklausaniams individams
190
.
Asmuo gali fizikai patekti jurisdikcijos sfer arba atlikti veiksmus, fiikai pasireikianius jurisdikcijos srityje,
arba perleisti tam tikrus fizinius objektus toki sfer. Bendra grsm, nagrinjant tarptautinio teismingumo
problemas fizini, geografikai apsprst termin naudojimas.

A. JAV jurisdikcins analizs apvalga.

JAV asmenins jurisdikcijos usienio subjektui taikym pagrindia du bendrieji principai: valstijos
ilgarankiai statymai (ang. long-arm statutes) ir JAV konstitucijos tinkamo proceso ilyga (ang. due process
clause)
191
.
JAV konstitucija valdios institucijoms nustato reikmingus apribojimus, vykdant ir gyvendinant
teismin valdi.
Bendroji jurisdikcija galina teism sprsti bet kok gin prie atsakov, jeigu atsakovas turjo
pakankamai sisteming kontakt su teismo valstybe
192
. Specialioji jurisdikcija, savo ruotu, leidia tik toki
gin sprendim, kurie pagrsti, susij su ar kyla i astakovo santyki, kontakt su teismo valstybe.
Svarbu tai, kad pagal JAV teis visais atvejais turi bti ilaikytos tinkamo proceso (ang. due process)
taisykls.

a). Bendroji jurisdikcija.

187
Electronic commerce and international jurisdiction. Ottawa, 28 February to 1 March 2000. Summary of discussions, prepared by C.
Kessedjian with the co-operation of the private international law team of the Ministry of Justice of Canada. p. 7.
188
Plaiau r. The report published by the Working Group of the American Bar Associacion in July 2000.
189
r. Preliminary Document No. 7, prepared by the Special Commission on General Affairs and the Policy of the Conference. May, 2000.
http://www.hcch.net/events.
190
r. bendrai James Hazzard. Civil Procedure. 2.1, 2,15-2.15 (3
rd
ed., 1985).
191
Wenz v. Memery Crystal, 55 F. 3d. p. 1503 (10
th
Cir., 1995).
192
r. Helicopteros Nacionales de Columbia S.A. v. Hall, 466 U.S., 408 (1984).

Ilg laik tradicin taisykl buvo ta, kad valstybs teismai turjo jurisdikcij asmen ir turto, esani jos
teritorijoje, atvilgiu. Pavyzdiui, teismo aukim teikimas atsakovui iam esant teismo valstybs teritorijoje
bdavo adekvatus ir pakankamas tokios valstybs teism jurisdikcijos pagrindas netgi jei buvimas toje
valstybje bdavo atsitiktinis ir laikinas
193
. Fiziniai asmenys ar mons, nuolat esantys ar steigti teismo
valstybs teritorijoje taipogi paklsta bendrosios jurisdikcijos taisyklms
194
. Pagaliau "pastovios ir sistemingos"
kins-komercins veiklos vykdymas tam tikroje valstybje gali konstatuoti pakankam pagrind tiek fiziniam
asmeniui
195
, tiek ir monei paklsti bendrajai jurisdikcijai.

b). Specialioji jurisdikcija

Tarpvalstybiniai ryiai tampa kasdienybe, todl danos situacijos, kai atsakovas turi aikiai apibrt
ry ar kontaktus su teismo valstybe, taiau nepakankamus kriterijaus "verslo vykdymas" patenkinimui. Viena i
toki santyki ri situacijos, kai asmuo aplanko teismo valstyb, sudaro tam tikr sandor, i kurio kyla
ginas ir palieka al dar prie jam teikiant teismo aukimus ar praneimus. Specialiosios jurisdikcijos teorija
kaip tik ir buvo tiesioginis atsakas vis danjantiems autovykiams usienio valstybse
196
. Vykstant
transformacijai i "buvimo" (angl. presence) "kontaktus" dauguma valstij prim taip vadinamuosius
"ilgarankius statymus" (angl. long-arm statutes), nurodanius specialius vairius vyki ir sandori tipus, kurie
bus laikomi konstatuojantys pakankamus kontaktus specialiajai asmeninei jurisdikcijai atsakovo atvilgiu ir
nustatantys, kad tokiam atsakovui teismo aukimai ir/ar praneimai gali bti teikti neatsivelgiant jo buvimo
viet.

1. Ilgarankiai statymai

Iekovo pareiga rodyti jurisdikcij pagal ilgarankius statymus yra palyginus nesunkiai vykdoma.
Pavyzdiui, dauguma valstij prim "ilgarankius statymus", leidianius jurisdikcijos nustatym netgi ir
nerezident atsakov atvilgiu, jeigu tariama ar laikoma, kad pastarieji vykd paeidimus teismo valstijos
rezidentams. Pavyzdiui, Niujorkas savo teismus galiojo vykdyti teismin valdi bet koki nerezident
atvilgiu (skaitant mones, organizacijas ir pan.), kuris ar kurie Niujorko valstijoje "vykdo al sukelianius
veiksmus" arba vykdo alingus veiksmus u Niujorko valstijos rib, taiau sukelianius alingas pasekmes
asmenims ar turtui esantiems Niujorko valstijoje
197
.
Ko gero tiksliausiai Niujorko valstijos ilgaranki statym veikim pailiustruoja JAV teism nagrinta
byla Cosmetech Int'l LLC v. Der Kwei Enterprise & Co
198
. Taivanio kosmetikos pakuoi gamintojai buvo
pritaikyta asmenin jusrisdikcija u "alingus veiksmus" pagal Niujorko valstijos ilgarankius statymus.
Gamintojas Niujorke buvo susitiks su savo distributoriaus JAV klientu ir perviliojo j kitam distributoriui tokiu
bdu paeisdamas susitarim tarp gamintojo ir iekovo distributoriaus. Toks susirinkimas buvo pripaintas
"alingu veiksmu", pakankamu jurisdikcijai Niujorko teismams.

2. Minimals kontaktai

JAV teismai sitikin, kad jurisdikcin analiz turi bti atliekama tinkamo proceso (angl. due process)
rmuose. Pagal JAV teism jurisprudencij, specialioji jurisdikcija gali bti tvirtinta tik jeigu: (a) atsakovas
"tikslingai gavo naudos" (ang. purposelly availed) i apsaugos, gynybos ir privalum, privilegij, teisi, gyt
pagal teismo valstybs teis nustatydamas "minimalius kontaktus" su teismo valstybe; ir (b) jurisdikcijos
vykdymas tokio atsakovo atvilgiu turi bti "protingas"
199
.
Kai kurie teismai nustat, kad paprastas silom produkt patalpinimas "komercijos, prekybos, verslo
srov" gali bti pripaintas "tisklingu naudos gavimu" i teismo valstybs statym ir tokiu bdu gali bti
pakankamas jurisdikcijos tokio atsakovo atvilgiu nustatymui
200
. Vis dlto, didioji dauguma JAV teism
sutinka, jog astakovo veiksmai turi bti "smoningi, tikslingi, inomi" ir atlikti tokiu bdu, kuris aikiai parodo
atsakovo mons ketinim ir siek pasinaudoti teismo valstybs teiss suteikiamais privalumais
201
.

193
Bernham v. Super. Ct. of Cal. 495 U.S. 604 (1990).
194
r. Milliken v. Meyer, 311 U.S., 457 (1940).
195
Abkco Industries, Inc. v. John Lennon, 384, N.Y. S. 2d 781 (1
st
Dep't, 1976).
196
Hess v. Pawloski, 374 U.S., 352 (127); r. James Hazzard. Civil Procedure. 2.16 (3
rd
ed., 1985).
197
Niujorko civilinio proceso taisykli 302 (a) straipsnis ("Asmenin jurisdikcija dl nerezident padaryt veiksm").
198
943 F. Supp. 311 (S.D.N.Y., 1992).
199
World-Wide Volkswagen Corp. v. Woodson, 444 U.S., 286 (1980). Asmenin jurisdikcija nebuvo vykdyta (nebuvo nustatyta)
nerezedinto automobili distributoriaus atvilgiu, kurio vienintelis santykis su teismo valstybe buvo pagrstas vartotojo sprendimu atvykti
distributoriaus valstyb.
200
r. Asahi Metal Indus. Co. v. Superior Court of California, 480 U.S. 102 (1987). Kiti teismai greta produkt patalpinimo prekybos
sraut, reikalavo papildom veiksm, elgesio tam, kad bt nustatyta jusrisdikcija usienieio atsakovo atvilgiu (r. Simmons v. Caterpillar
Inc., 874 F. Supp. 762 (E.D. Tex, 1995).
201
r. Hanson v. Denckla, 375 U.S. 235, 253 (1985).
Minimali kontakt analiz taipogi reikalauja, kad atsakovas bt "siningai sptas", kad tam tikra
veikla ar veiksmai j gali padaryti pavaldiu, priklausomu teismo valstybs jurisdikcijai
202
, kuri savo ruotu gali
bti preziumuojama kai atsakovas tikslingai pasinaudoja privilegijomis, vykdant veikl teismo valstybje
203
.
Galiausiai, bet koks jurisdikcijos tvirtinimas atsakovo atvilgiu pagal JAV jurisprudencij privalo bti
protingas io reikalvimo pagrindu yra tinkamo proceso infuzija jurisdikcin analiz
204
. Be abejo, is
"teisingumo" kriterijus reikalauja intensyvios, faktais pagrstos analizs ir apima samprotavimus, susietus su
forum non conveniens dokrtina. Teismai turt inagrinti ir vertinti vis eil faktori, skaitant: bylinjimosi
nat atsakovui, teismo valstybs suiteresuotum gino sprendimu, iekovo suinteresuotum gauti patogi ir
efektyvi paeistos teiss gynimo, atstatymo priemon, teismins valdios interesus isprsti nesutarimus, vairi
valstij interesus skatinant ir palaikant esmines socialines vertybes
205
.

3. Tradicini jurisdikcini taisykli taikymas su internetu susijusiai veiklai

Susidr su nauj asmenini ir komercini santyki palaikymo formomis, galimybmis bei
priemonmis, tiek teismai, tiek ir statym leidjai i inercijos vis dar tebetaik tradicines taisykles, nepaisant to,
kad senieji modeliai nebevisada gelbdavo sprendiant naujus klausimus, keliamus interneto. Kaip jau minta,
tradicini norm aknyse gldi teritorini ir geografini rib koncepcija, kuri ilgainiui isivyst komplikuot ir
detali analiz, kurios tikslas - nustatyti ar astakovas realiai, aktualiai ar konstruktyviai "yra, buvo, veik" teismo
valstybje
206
. Kakuriuo mastu naujasis interneto vynas gana patogiai supilamas senus butelius. EM galima
laikyti viso labo nauja, kita asmen nuotolinio distancinio bendravimo, komunikavimo, ryio palaikymo
priemone, metodu, ymiai efektyvesniu nei tradincinis laikas, telegrama ar teleksas. WWW, kita vertus, jau
pateikia visai naujas galimybes. Labai menkomis snaudomis bet kas gali sukurti ir palaikyti global, pasaulin
ry. Fizikiniais terminais, kompiuteri naudotojai pasitelkia program narykl (ang. browser), kuri ieko
interneto svetaini, tinklapi, palaikom vairi serveri, esani visuose pasualio kampeliuose. Jeigu narykle
vaizdiai palyginsime su mekere, o interneto svetain, tinklap uvimi, tai narymas panaus vejyb tik
ia akis krenta vienas skirtumas pati uvis visaip bando, stengiasi bti pagauta.
JAV teismai gana ilgai ir sudtingai moksi suvaldyti proces. Kai kurie i j nepabijodavo
apsunkinti atsakov iekiniais ir skundais tolimuose teismuose ir padarydavo sprendim, kuri tradicinje,
offline aplinkoje, tikrai nebt padaryta
207
. Kita vertus, kiti teismai apstulbinti interneto fenomeno atsisak
pripainti jurisdikcij atsakov atvilgiu tokiose situacijose, kai tradicinje aplinkoje ji bt neabejotinai
pripainta
208
.
Taikant "tikslingo naudos gavimo" doktrin, kaip due process principo sudtin dal, teismams ikilo
sunkum, kadangi tipikai pasyvs interneto tinklapiai, prienami ir pasiekiami bet kam i bet kur, gali bti
laikomi kaip paklstantys visoms jurisdikcijoms (kur yra pasiekiami), arba i viso nei vienai. Teismai turt
pasirinkti vaisingesn keli dmes sukoncentruoti ties ilgarankiais statymais, kurie deliktams, padarytiems u
teismo valstybs rib nustato papildomus kriterijus ir reikalavimus pvz., reguliarus verslo veiklos vykdymas,
esmini pajam gavimas i teismo valstybs
209
. Protingas vis i reikalavim taikymas uitkrina proting
sprendim primim.
Kadangi JAV teismai nrsi i kailio stengdamiesi neatsilikti nuo technologins kaitos diktuojam
temp, jurisprudencija ioje srityje yra nenuosekli. Vis dlto, visiems JAV teismams bendra pozicija ta, jog
"tikimyb, kad asmenin jurisdikcija gali bti konstitucikai gyvendinta yra tiesiogiai proporcinga mons
internete vykdomos veiklos prigimiai ir pobdiui"
210
.
Dayguma JAV teism sprendim, priimt ioje sferoje, turt bti sugrupuoti tris pagrindines ir ms
analizs tikslais svarbiausias kategorijas:
(a) situacijos, kai atsakovas aktyviai vykdo komercin veikl internete;
(b) interakcijos, apimanios pasiketim informacija tarp naudotojo ir serverio;
(c) situacijos, kai kyla ginas dl pasyvaus tinklapio (pvz., dl informacijos patalpinimo, reklamos ir
pan.).

202
Burger King Corp. v. Rudzewicz, 471 U.S. 462 (1985).
203
r. Hanson v. Denckla, 375 U.S. 235, 253 (1985).
204
International Shoe Co. v. Washington, 326 U.S. 310 (1945).
205
Burger King Corp. v. Rudzewicz, 471 U.S. 462 (1985).
206
G.A. Davidson and L.A. Bromfield. The specter of "global" personal jurisdiction // Union Internationale Des Avocats; 43
rd
Congress
"Legal aspects of electronic commerce", New Delhi, 1999.
207
Hasbro, Inc. v. Clue Computing Inc., 994, F.Supp. 34 (D.Mass. 1997).
208
r. Pres-Kap Inc. v. System One, Direct access, Inc. 626 So. 2d, 1351, 1353 (Fla. Dist. Ct. App., 1994).
209
Kai kurie teismai atsakomybs dl produkt kokybs kontekste reikalavo "kako daugiau" nei vien tik interneto tinklapis, tam, kad bt
pripainta, kad atsakovas tikslingai gavo naudos, vykdydamas veikl teismo valstybje. r. Vitullo v. Velocity Powerboats, Inc. 1998 WL
246152 (N.D. III. Apr. 27, 1998).
210
Zippo Manuf. Co. v. Zippo Dot Com, Inc. 952 F.Supp. 1356 (W.D.Ark, 1997). Teismas, ianalizavs pardavim ir prekybos apimtis bei
distribucijos tinkl teismo valstybje, nusprend, kad gamintojo reklaminis skelbimas internete (prekybiniame leidinyje) buvo nepakankamas
"kontaktams" su Arkanzasu nustatyti ir sukurti.
A. Situacijos, kai atsakovas aktyviai vykdo komercin veikl internete

Bendriausia prasme, atsakovas, aktyviai vykdantis veikl internete bus pavaldus asmeninei
jurisdickijai
211
. Jurisdikcija bus pripainta tais atvejais, kai mons interneto svetain yra sukurta tokiu bdu, kad
tampa manomas verslo veiklos vykdymas, generavimas ir pan.
Pvz., byloje American Network, Inc. v. Acess America/Connect Atlanta, Inc.
212
buvo pripainta
jurisdikcija prek enklo paeidimo atveju Niujorke atsakovo atvilgiu, kuris sukr internetin svetain du
kartus pakartojani, kad ji gali padti klientams "visoje JAV" ir kurioje usiregistravo 6 niujorkieiai.
Atsakovas tiems 6 abonentams nusiunt sutartis ir programins rangos paketus, ko paskoje su pastaraisiais
buvo sudarytas sandoris, atnes 150 USD pajam per savait. Buvo nustatyta, kad i veikla "akivaizdiai buvo
nukreipta tikslingos naudos gavimui i Niujorko valstijos". Be to, kadangi buvo daiktini rodym, kad
atsakovas band pasiekti ir prasiskverbti Niujorko rink, teismas nustat, kad atsakovas tikjosi ar arba turjo
protingai tiktis, kad jo veikla sukels pasekmes Niujorko valstijoje.
Dl online veiklos, byloje CompuServe Inc. v. Patterson
213
teismas nustat, kad teksasietis atsakovas
nukreip ir vykd komercin veikl iekovo valstijoje. Tokiu bdu teismas nusprend, jog jis yra kompetentingas
nagrinti byl. Visi ie atvejai parodo, kad JAV teismai didiausi reikm teikia realiai, aktualiai veiklai ir jos
takai, poveikiui usienio jurisdikcijoms, tai yra, ar jie yra pasyvs ar aktyvs usienio jurisdikcijos atvilgiu.
Svetains aktyvumas ar pasyvumas gali bti apsprstas visos eils faktori, toki kaip vartojama kalba, tekstas,
programin ranga, nuorod prigimtis ir pan. Kita vertus, atrodo, JAV teismai neatsivelgia kompiuterin
rang, serverio buvimo viet ar jo domeno vard.

B. Interakcijos, apimanios pasiketim informacija tarp naudotojo ir serverio

Situacijose, kai naudotojas gali pasikeisti informacija su sait palaikaniu serveriu, "jurisdikcijos
gyvendinimas yra nustatomas analizuojant interaktyvumo laispn ir komercin pasikeitimo informacija
prigimt"
214
.
Pavyzdiui, jurisdikcija nebuvo pripainta usienieio atsakovo atvilgiu, kai santyki ir interaktyvumo
laipsnis buvo "emas"
215
. Teismai "em" laipsn priskyr iai interakcijai, kadangi vienintelis pasiketimas tarp
serverio ir naudotojo apm emailo adreso paskelbim, tam, kad naudotojas galt sigyti elektronin atsakovo
urnal. Teismas taipogi pabr, kad labai svarbu tai, kad nebuvo vykdyti jokie mokjimai.
Kita vertus, kiti teismai tinklapius, skatinanius ir galinanius, kad naudotojai monei nusist emailo
praneimus, vertino kaip "interaktyvius"
216
. Pvz., teismas nustat, kad atsakovo tinklapis buvo pakankamas
asmenins jurisdikcijos nustatymui, nes jis naudotojams suteik galimyb sukontaktuoti su atsakovu e-mailu,
"tokiu bdu utikrinant pokalb tarp atsakovo ir potenciali klient"
217
.

C. Pasyvs tinklapiai.

ia prasme reikt aptari byl Smith v. Hobby Lobby Stores Inc.,
218
kur Hong-Kongo gamintoj
dirbtini kaldini eglui reklama internete nebuvo pripainta kaip sukurianti pakankamus kontaktus su
Arkanzaso valstija asmenins jurisdikcijos nustatymo tikslais. Teismas paaikino, kad astakovas "internetu
nesudaro sandori dl jok preki ar paslaug pardavimo Arkanzaso valstijos gyventojams" ir todl asmenins
jurisdikcijos nustatymas ia prasme bt netinkamas.
Vienas teimsas nedviprasmikai paymjo, kad "pasyvus tinklapis, tai yra toks, kuris paprasiausiai
pateikia informacij, bet kuris negalina sandori sudarymo, neturt bti pakankamu pagrindu nustatyti
asmenin jurisdikcij"
219
. i ivada yra nuosekli santykyje su visa eile kit byl, kuriose teismai nustat, jog
tinklapio sukrimas per se nekonstatuoja "tikslingo naudos gavimo"
220
.

Kaip atsvar aukiau pamintajai bylai, reikt aptarti ir Bensusan Restaurant Corp. v. King
221
byl.
Bensusan buvo Niujorko kompanija, kuri steig inom diazo klub The Blue Note. Atsakovas, p. King,
buvo mao klubo Misryje, kuris taip pat vadinosi The Blue Note, savininkas. 1996 m. p. King savo klubui

211
r. Zippo Manuf. Co. v. Zippo Dot Com, Inc. 952 F.Supp. 1356 (W.D.Ark, 1997). Asmenin jurisdikcija Pensilvanijoje buvo nustayta
Kalifornijos atsakov atvilgiu, kadangi "astakovai sudar sandorius su rezidentais, pavaldiais usienio jurisdikcijai, ko paskoje tampa
dani, pastovs ir inomi kompiuterini byl, duomen ir informacijos perdavimai internetu".
212
975 F.Supp., 494, 498 (S.D.N.Y., 1997).
213
89 F. 3d 1257 (6
th
Cir. 1996).
214
r. Zippo Manuf. Co. v. Zippo Dot Com, Inc. 952 F.Supp. 1356 (W.D.Ark, 1997).
215
Scherr v. Abrahams, 1998 U.S. Dist. LEXIS 8531 (N.D. III, May 29, 1998).
216
Hasbro, Inc. v. Clue Computing, Inc., 994 F.Supp. 34 (D.Mass., 1997).
217
Vitrullo v. Velocity Powerboats, Inc. 1998 WL 246152 (N.D. III, Apr. 24, 1998).
218
968 F.Supp. 1356 (W.D. Ark., 1997).
219
Santana Products, Inc. v. Bobrick Washroom Equipment, 14 F.Supp., 2d 710, 714 (M.D.Pa., 1998).
220
r. Cybersell, Inc. v. Cybersell, Inc., 130 F. 3d 414 (9
th
Cir., 1997); Transcraft Corp. v. Doonan Trailer Corp., 45 U.S.P.Q. 2d, 1097 (N.D.
III, 1997); Hearst Corp. v. Goldberg, No. 96 Civ. 3620, 1997 WL 97097 (S.D.N.Y., Feb. 26, 1997).
221
S.D. New York District Court, File No. 96 CIV. 3992 (SHS), 9/9/96.
sukr internetin svetain, kuri buvo galima pasiekti laisvai, be joki speciali mokesi ar apribojim.
Serveris buvo rengtas taip pat Misryje, taiau jo domeno vardas buvo panaus Niujorko klubo. Bensusan
padav p. King teism dl preki ir paslaug enklo nuosavybs teiss paeidimo, tuo tarpu pastarasis teig,
kad iuo atveju trksta asmenins jurisdikcijos (ang. personal jusrisdiction). Teismas prijo ivados, kad
reklamavimasis INT pats savaime ir per se nenustato ryio, pakankamo, kad bt manoma visada kreiptis
teism Niujorke, todl ivada, jog reklamavimasis INT sukuria pasaulin jurisdikcij, yra neteisinga. Dar
daugiau, kadangi p. King neturjo joki reali ir aktuali ryi su Niujorku, ir nevykd jokio verslo su Niujorko
subjektais, ir atsivelgiant tai, kad jo svetain turjo aiki nuorod tai, kad jos nereikt painioti su ymiai
populiaresniu Niujorko klubu, ir is klubas buvo skirtas tik Misriui, teismas nusprend, kad iuo atveju
skundiami veiksmai nepatenka Niujorko valstijos jurisdikcij
222
.
Byloje Weber v. Jolly Hotels
223
teismas nusprend, kad pasyvus tinklapis INT, skirtas silom preki ir
produkt reklamai, neutikrina jurisdikcijos. Byloje Asger Corp. v. Multi-Fluif Inc.
224
Norvegijos kompanija
buvo paduota teism Teksase dl Asger autorini teisi paeidimo. Teismas nusprend, jog nebuvo kvalifikuoto
ir pakankamo ryio tarp tinklapio ir Teksaso valstijos, nes INT vartotojai negaljo usisakyti preki INT. To
paskoje INT tinklapis buvo pripaintas pasyviu.
1997 m. buvo JAV INT jurisdikcijos teisini princip suformulavimo metai, nes teismai atskyr
pasyvius tinkalpius, kurie viso labo reklamuoja prekes ir paslaugas, nuo aktyvi, kurie galina silom produkt
usisakym. Byloje Cybersell Inc. v. Cybersell Inc.
225
, teismas susidr su pusiau interaktyviu tinklapiu, kurio
lankytojai, jeigu norjo suinoti papildomos informacijos, turjo pateikti tam tikrus asmens duomenis. Teismas
atsisak vykdyti personalin jurisdikcij Floridos subjektui (atsakovui), nes joki kit interneto svetains slyio
tak su Arizona nebuvo nustatyta, ir nebuvo joki rodym, kad kas nors i Arizonos bt paliks savo
duomenis ar netgi i viso buvo aplank sait.
Kaip tampa aiku, labiausiai susijusi teritorij apsprendia bylos ir sutarties aplinkybi, slyg,
faktori visetas, sistema.

D. Mirs.

iuo poiriu svarbi Digital Equipment Corp. v. Altavista Technology Inc.
226
byla. Digital Equipment
Corporation kreipsi teism dl preki enklo licencijos sutarties paeidimo, preki ir paslaug enkl
paeidimo, nesiningos verslo praktikos ir konkurencijos Masaiusetso valstijoje. Altavista Technology teig,
kad iekinys nenegarintinas, nes trksta asmenins jurisdikcijos personal jusrisdiction. Vis dlto teismas
nusprend, jog jis turi jurisdikcij, todl yra kompetentingas sprsti i byl. Ryys tarp Altavista Technology ir
Masaiusetso valstijos buvo nustatytas jurisdikcine prasme: teismas inagrinjo Altavista Technology konkat
bei ryi su Masaiusetso valstija visum ir pabr, jog priemons, per kurias buvo palaikomi santykiai su ta
teritorija, buvo tradicins internetin svetain. Teismas nurod, kad kai ELK sudaromas arba bet kokia kin-
komercin veikla vykdoma INT, virtualioje aplinkoje, kuomet viena alis tam naudoja kompiuter, esant
Masaiusetso valstijoje, tai kin-komercin veikla literatrine prasme vykdoma Masaiusetso valstijoje, lygiai
taip pat ir tiek pat, kiek ir bet kur kitur, kur yra prieinamas INT. Taigi, i io sprendimo galima daryti ivad, kad
kai pardavjas pradeda vykdyti veikl INT, pardavjas savo veikl pradeda vykdyti bet kurioje valstybje,
kurioje yra prieinamas tas konkretus INT puslapis, svetain. Kaip matyti, toks poiris neiskiria jokios vienos
valstybs, ir tai reikia, kad pardavjas patenka labai nenuspjam situacij.

Ateities perspektyvos

JAV teism pastangos tinkamai vertinti "kiberdvs jurisdikcij" pasitelkiant instrumentus, pagrstus
teritorikumu, dav savo vaisi buvo priimta nemaai sprendim, kurie tarpusavyje danai ne tik kad
nesiderino, taiau akivaizdiai prietaravo vieni kitiems. Nors ir ieinant u io praneimo rib, svarbu tai, kad
internetas sukelia aibes klaustuk dl to, kurios valstybs jurisdikcijai (oficialios valdios vykdymo prasme)
turt patekti internete atlikti veiksmai ir pan. Kai kurie silo kibererdv jurisdikciniais tikslais pripainti
stichija, visikai skirtinga ir atskira nuo "realaus pasaulio"
227
. Vis dlto, rinkos vystymusi pagrsta realyb turt
pakoreguoti neoteritorin poir. Internetas netgi ir vieno darbuotojo monms suteik galimyb labai
nedidelmis snaudomis vykdyti globali veikl. Bylinjimosi, kuris netgi ir nerealioje aplinkoje yra
neivengiamas, katai gali bti absoliuiai neproporcingi pvz., verslo, vykdomo internete, ilaidoms, todl
elektronin komercija per se reikalauja gin sprendimo mechanizmo, kuris suteikt tok efektyvumo laipsn,
kok galina pasiekti internetas.

222
Taikytinos teiss prasme svarbu tai, kad ioje byloje teismas atsivelg atsakovo pareikim, patalpint jo svetainje, aikiai nurodant,
jog io klubo nereikt painioti su Niujorko klubu ir pabrianio, kad jis skirtas tik Misrio valstijos gyventojams.
223
DC NJ, File No. CIV. A 96-2582, 12/9/97.
224
DC Texas, Civil Action No. 95-5105, 25/6/97.
225
No. 96-17087 (Dec. 2, 1997).
226
Massachusetts District Court, File No. 96-12192-NG, 12/03/1997.
227
Tai taip vadinamas neoteritorinis poiris, kurio esm geografines sienas ir ribas elektronins komercijos tikslais ir prasme laikyti
atgyvena.

IVADOS.

Pastaruoju metu, elektronins komercijos bdams gaunant vis platesn pripainim bei pritaikomum,
internetas vis daniau tapatinamas su aplinka, kuri tiksliausiai apibdina odis "chaosas". Kaip inia, teisinmis
priemonmis manoma paaboti tik tuos visuomeninius santykius, kurie pasiymi tam tikrus sistemikumu,
struktrikumu savybmis, kuri akivaizdiai stokoja internetas.
Atsivelgiant tai, tampa aiku, kodl statym leidjai, iekodami tinkamiausio ir priimtiniausio
kibererdvs sureguliavimo modelio, blakosi tarp visiko, nuoseklaus io visuomeninio fenomeno sureguliavimo
i vienos puss, ir savireguliacijos metodo i kitos, taisykli nustatym paliekant praktikai ir paiai ekonominei
bei socialinei realybei.
Aptart EB teiss akt rengjai, atrodo, dar delsia priimti konkretesnius ir drauge specifinius
sprendimus, tvirtinanius nuostatas, skirtas ir pritaikytas btent elektronins komercijos aplinkai, bdams ir
formoms. I vienos puss tai pateisinama, kadangi sureguliuojant i srit, bt protinga itirti ir nustatyti, kokiu
bdu elektronin komercija vystysis toliau, kokius reguliacinius modelius pateiks pati realaus gyvenimo tikrov,
praktika ir tik tuomet teisinti toki patirt. Kita vertus, tampa aiku, kad toks delsimas neigiamai takoja tiek
verslininkus, tiek ir paius vartotojus, kadangi amorfika interneto aplinka visa dar stokoja teisinio aikumo ir
nuspjamumo princip, kurie yra esminiai skmingos elektronins komercijos pltros garantai.
Sprendiant klausimus, kuriuos internetas ikelia tarptautins jurisdikcijos atvilgiu, pirmsias
pastangas, tiesa regionines, pademonstravo EB institucijos, susirpinusios elektronins aplinkos keliamais
pavojais. Vis dlto, EB teisiniai instrumentai, skirti tvrtinti kompetenting teism nustatymo taisykles
elektronins komercijos kontekste, savyje talpina trkumus, kurie anaiptol nepasitarnaus efektyviam teisinio
apibrtumo utikrinimui bent jau ioje tarptautins privatins teiss sferoje.

Elektroniniams kontraktams taikytina teis

Kai kurie autoriai, nagrindami taikytinos teiss (TTE) problem, tai daro pasitelkdami teisin mstym, iugdyt
j teisins sistemos dvasioje
228
. Ko gero pats tinkamiausias metodas lyginamoji analiz
229
, nes netgi ir paioje
ES nemanoma suharmonizuoti teisinio mstymo, teisins smons. Taigi, ES yra 15 skirting teisini metod.

Taikytinos teiss nustatymui ES galioja ir taikomos trys konvencijos 1955 m. Hagos Dl tarptautinio preki
pirkimo-pardavimo, 1980 m. Romos konvencija dl teiss, taikytinos kontraktams ir 1980 m. Vienos Konvencija
dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari.

Romos Konvencija
230
tai ES vidini btinybi pasekm. Visgi, ji nra paremta Romos Sutarties 220 straipsniu
(dabar ES sutarties 293 straipsniu). Taigi, Ettm neturi kompetencijos priimti privalom sprendim dl ios
konvencijos. Taigi, to paskoje VN 1988 m. pasira Romos Konvencijos Briuselio protokol
231
, kuriuo Ettm
buvo suteikta teis priimti privalomus iankstinius sprendimus (preliminary rulings) Romos Konvencijos
aikinimo ir taikymo klausimais
232
. Taigi, ETTm naudojamas teisinis metodas bus apsprendiantysis, nagrinjant
Romos Konvencijos nuostatas.

Hagos Konvencija tarptautin konvencija, kuri ratifikavo 7 valstybs. i konvencija septintosios Hagos
konferencijos rezultatas. VN, kurios j ratifikavo, j gyvendina kaip savo nacionalins teiss dal, todl iuo
poiriu svarbus kiekvienos VN teisinis metodas. Visgi, tai - tarptautin konvencija, todl jos aikinimui ir
taikymui taikomos 1969 m. Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss normos
233
.

Vienos Konvencija - taipogi tarptautin konvencija, priimta UNCITRAL. Jos aikinimo taisykls tvirtintos
konvencijos 7 straipsnyje:

(1) Aikinant i Konvencij, turi bti atsivelgta jos tarptautin pobd ir btinum skatinti jos taikymo
vieningum ir siningumo tarptautinje prekyboje laikymsi. (2) Klausimai, susij su ios Konvencijos
reguliuojamais dalykais, kurie nra tiesiogiai joje isprsti, turi bti sprendiami pagal bendruosius principus,
kuriais ji pagrsta, o jeigu toki princip nra - pagal teis, taikom pagal tarptautins privatins teiss normas.

Pagrindiniai dokumentai, aikinant jos nuostatas dokumentai, apraantys ir atspindintys jos rengimo ir
primimo istorij
234
. Bendrosios teiss valstybse tradicikai iems travaux preparatoires beveik neskiriama
jokio dmesio
235
. Visgi, svarbus kontrastas tokiai tradicijai 1980 m. Lord Rm sprendimas byloje Fothergill
v. Monarch Airlines
236
. ia buvo labai plaiai pasiremta btent Vienos Konvencijos travaux preparatoires.

i konvencij apimtis ir j tarpusavio ryys

(a) Romos Konvencija.

Kartu su Briuselio konvencija Romos Konvencija sudaro ES TPT branduol. Ieitin koncepcija tvirtinta 1
straipsnyje Romos Konvencija taikoma sutartinms prievolms, kuomet kyl taikytinos teiss pasirinkimo
btinyb. Sutartins prievols svoka paioje konvencijoje neiaikinta, todl jos aikinimo tenka iekoti
kompleksikai nagrinjant vis Romos Konvencijos sistem. Iki ETTm pasisakymo iuo klausimu, nebuvo
aikios ir apibrtos pozicijos, kas eina sutartins prievols svok. Visgi, pagal analogij galima taikyti
Briuselio konvencij
237
ir preziumuoti, kad Romos Konvencijos apimtis komercins ir civilins bylos. Kita
vertus, gali kilti abejoni dl skirtumo tarp kontraktini ir kvazi-sutartini santyki (tarp 5 (1) ir 5 (3) Briuselio
konvencijos straipsni). Svarbu paymti, kad gali kilti tarpini situacij.

228
r. Reinhard Shue: The Applicable Law to Consumer Contracts Made over the Internet, International Journal of Law and Information
Technology, 1997, Vol. 5, No. 2, Oxford University Press.
229
r. Michael Bogdan, Comparative Law, Goteborg, 1994, p. 45.
230
O.J. No. L 266; 1980 m. spalio 9 d. sigaliojo 1991 m. Labai sveikintinas dalykas tas, kad Romos Konvencija EB teisje neuilgo bus
gyvendinama kaip reglamentas. Panaus likimas laukia ir 1968 m. Briuselio konvencijos dl jurisdikcijos. r.
http://europa.eu.INT/comm/scic/conferences/991104/991104_info.htm (1999 m. lapkritis).
231
1988 m. gruodio 19, O.J., 1989, L48/1.
232
Beje, iki iol is protokolas nra sigaliojs, nes pagal jo 6 straipsn, jis sigalioja j ratifikavus septynioms VN.
233
Pasirayta Vienoje 1969 m. gegus 23 d. r. 28-30 straipsnius (Sutari taikymas), 31-32 straipsnius (Sutari aikinimas).
234
r. the UN Conference on Contracts for International Sale of Goods, Vienna, 10 March 11 April, 1980, Official records, 1981, New
York.
235
Julius Stone, Legal Systems and Lawyers Reasonings, Stanford, 1964, Stanford University Press, p. 32.
236
[1980], 2 All E.R., p. 696 (H.L.).
237
Dicey and Morris, Conflict of Laws (12 th ed.), London, 1993, p. 1197.

Taigi, Romos Konvencija taikoma bet kokioms sutartinms prievolms, iskyrus iimtis, numatytas 1 (2) ir 1 (3)
straipsnyje
238
. Pagal 27 straipsn, Romos Konvencija gali bti taikoma tik ES Europinse teritorijose. Visgi, ES
Europinse teritorijose konvencija turi universal taikomum
239
. Pirma, tai reikia, kad konvencija taikoma bet
kokiam asmeniui ar monei, nepriklausomai nuo to, ar reziduoja/yra steigti ES ar ne
240
. antra, konvencija
pripasta bet kok TTE pasirinkim, netgi jeigu tai ne ES VN teis
241
. To paskoje universalaus Romos
Konvencijos taikymo paskoje, EK ir jos anonimikumo kontekste, alis gali susidurti su visikai neinoma
treiosios valstybs teise.

Romos Konvencijos 10 straipsnis apibria TTE, tai yra konvencijos prasme ir tikslais nustatytos/parinktos
teiss, taikymo ribas
242
. is nebaigtinis TTE taikymo apimties sraas apima aikinim, vykdym, paeidimo
pasekmes, vairius prievoli pasibaigimo bdus, senat ir galiausiai negaliojimo pasekmes.

Kaip paskutin pastaba Romos Konvencija kertinis akmuo, stuburas TTE sutartinms prievolms parinkimui
ar nustatymui. Pagal 21 straipsn, Romos Konvencija taikytina tik tais atvejais, kai kitos konvencijos TPT
243

negali bti pritaikytos tam paiam konfliktui/kolizijai. Romos Konvencija gali bti taikoma visoms EK rims
tiek b2b, tiek ir b2c. Be to, Romos Konvencijos taikymo apimtis nedaro jokio skirtumo tarp paslaug ir preki,
taipogi nieko neusimena apie elektroninius pristatym.

Taiau minto 21 straipsnio pagrindu nra aiku, ar bus taikoma Romos Konvencija ar kitos konvencijos, todl
alims btina inoti visas tris.

(b) Hagos Konvencija.

1955 m. Hagos Konvencija dl teiss, taikytinos tarptautiniam preki pirkimui-pardavimui sigaliojo 1964 m.
rugsjo 1 d. Jos pagrindinis tikslas ir udavinys tvirtinti ir nustatyti dinamikas taisykles tarptautiniam verslui
ir prekybai, utikrinti teisin aikum ir stabilum. Pagal 1 (1) straipsn, konvencija taikoma tarptautiniam preki
pirkimui-pardavimui. ioje srityje yra trys konvencijos taikymo slygos: tai turi bti (a) pirkimo-pardavimo
santykiai; (b) jie turi turti tarptautin pobd; (c) tai turi bti preki pirkimas-pardavimas.

(a) Hagos Konvencija apsiriboja pirkimu-pardavimu, taiau tai nra apibrta paioje konvencijoje. Visi kiti
sandoriai yra paalinami i konvencijos taikymo sferos. Visgi, pvz. pirkimas-pardavimas laivo ar lktuvo,
kuris dar tik turi bti pagamintas gamykloje ir nra registruotas, patenka konvencijos reguliavimo
lauk
244
. Originaliai konvencija apm visas pirkimo-pardavimo sutartis, skaitant ir vartojimo sandorius
245
.
Visgi, po tryliktosios Hagos konferencijos 1976 m. buvo paskelbta, kad 1955 m. Hagos Konvencija
neatsivelgia vartotoj interesus ir ratifikuojanioms valstybms neturt bti ukertamas kelias taikyti
nacionalini vartotoj apsaugos reikalavim
246
. Taigi, nors joki oficiali Hagos Konvencijos pakeitim ir
nebuvo priimta, ratifikuojanioms valstybms buvo suteikta galimyb taikyti savo vartotoj interes
apsaugos standartus.

b) Pagal 1(4) straipsn, neutenka paprasto ali pareikimo neutenka, kad sandoris bt laikomas turiniu
tarptautin pobd. Siekiant apibrti, kas yra tarptautinis pobdis, btina nagrinti kiekvien individuali
situacij. TPT pripastama, kad situacija turi tarptautin pobd, kai ji apima usienio element
247
. Kartais
bna, kad pagal standartin slyg, konkrei komercijos srit reguliuoja vienos valstybs statymai. Visgi, turint
omenyje INT anonimikum, ali bei j buvimo vietos identifikavimas yra nemenka problema.

c) Hagos Konvencija apsiriboja preki pirkimo-pardavimo sandoriais. Gali pasirodyti, kad ji taikoka tik
materialioms ir apiuopiamoms prekms. 1(2) nurodo, kad konvencijos reguliavimo srit nepatenka vertybiniai
popieriai, laivai, orlaiviai, pardavimai vykdomojo proceso eigoje. Visgi, sryyje su EK, pagrindinis klausimas

238
Tarp toki iimi galima paminti fizini asmen veiksnum, testamentus, eimos, paveldjimo tesi, ekius, mojimo dokumentus,
pervedamuosius dokumentus, arbitrainius susitarimus, moni teis ir pan. r. Giuliano/Lagarde report, p. 10-13.
239
Peter Kaye, The New Private International Law of Contract of the European Community, Aldershot, 1993, p. 143-146. Giuliano/Lagarde
report, p. 8, 13-14.
240
Giuliano/Lagarde report, p. 8.
241
Romos Konvencijos 2 straipsnis.
242
Giuliano/Lagarde report, p. 32-33.
243
Tai vis pirma Hagos Konvencijan ir Vienos Konvencija.
244
Hagos Konvencijos 1(3) straipsnis.
245
Peter Lenda, NRCCL, p. 16.
246
Actes et Documents de la Trezieme Session de la Conference de la Haye, Tome I, p. 177-185.
247
Dicey and Morris, The Conflict of Laws, p. 3.
ar i dalies ar pilnutinai skaitmeniniai produktai, patenka preki svok Hagos Konvencijos prasme. TTE
apimt netraukiamas ali veiksnumas, formalus kontrakt galiojimas.

Nepaisant jos ribotos narysts (iuo metu j pasira tik 9 valstybs), Hagos Konvencija yra plaiai taikomas
tarptautinis dokumentas. i konvencija taikoma visoms tarptautini preki pirkimo-pardavimo ris, iskyrus
vartojimo sutartis
248
.

(c) Vienos Konvencija.

Ji sigaliojo 1988 m. sausio 1 d. J pasiraiusios 55 valstybs. Vienos Konvencijos taikymas yra apsprstas 1(1)
straipsnio:

i Konvencija taikoma preki pirkimo - pardavimo sutartims tarp ali, kuri verslo vieta yra skirtingose
valstybse: (a) kai ios valstybs yra Susitarianiosios valstybs; arba (b) kai pagal tarptautins privatins teiss
normas taikytina Susitarianiosios valstybs teis.

Taigi, kaip matyti, straipsnis pateikia tris konvencijos taikymo slygas: (a) sutartis turi bti dl preki pirkimo-
pardavimo; (b) sutarties alys verslo vietas turi turti skirtingose valstybse; (c) treia slyga, turinti dvi
alternatyvas: konvencija taikytina, arba (c-1) jeigu abiej ali verslo vietos yra valstybse narse; (c-2) kai
pagal tarptautins privatins teiss normas taikytina valstybs nars teis.

(a) Pirma, pagal Vienos Konvencijos 2 (a) straipsn, ji nra taikytina vartojimo sutartims. Tai reikia, kad
konvencija taikytina tik komercinio pobdio preki pirkimo-pardavimo sutartims. Antra, taikymo sritis apribota
tik pirkimu-pardavimu. Galiausiai, konvencija taikoma tik preki pirkimui-pardavimui. Nors pati konvencija
nepateikia preks svokos, 2 straipsnis ivardija atvejus, kuriems ji nra taikytina: pirkimui-pardavimui
aukcione, vykdomojo proceso tvarka arba kitokiu bdu pagal statym; fond, akcij, investicini vertybini
popieri, apyvartini dokument ar pinig pirkimui-pardavimui; vandens ir oro transporto laiv, taip pat laiv
ant oro pagalvs pirkimui-pardavimui; elektros energijos pirkimui-pardavimui.

Materialiniu aspektu svarbus konvencijos 5 straipsnis, kuris nustato, kad konvencija netaikoma sandori
galiojimui. I vis trij konvencij, tik Romos Konvencija taikoma sandori galiojimui
249
.

(b) Btina apibrti verslo vietos svok EK aspektu. Jeigu INT svetain
250
pripainsime verslo vieta, bus
btina nustatyti jo viet. Sutinkamai su 1(2) straipsniu, Neatsivelgiama t aplinkyb, kad ali verslo
vieta yra skirtingose valstybse, jeigu i aplinkyb neiplaukia nei i sutarties, nei i buvusi iki arba
sutarties sudarymo metu dalykini santyki arba informacijos pasikeitimo tarp ali. INT atveju tai turt
reikti, kad konvencija netaikytina, jeigu INT svetain aikiai nenurodo, kur yra jo verslo vieta. Kitaip
tariant, INT anonimikumo rezultate Vienos Konvencija gali tapti netaikytina. Visgi, verslo vieta
konvencijos tikslais nebtinai yra nuolatin. Jeigu alis neturi verslo vietos, btina atsivelgti jos nuolatin
gyvenamj viet
251
. Todl reikt suprasti, kad verslo vieta yra fizin vieta, o tokios nesant nuolatin
gyvenamoji vieta. Kita vertus, yra nuomoni, kad INT svetain ar serveris gali bti pripaintas sisteigimu
Briuseli ar Lugano konvencij 5(5) straipsnio ir Romos Konvencijos 4(2) straipsnio prasme
252
. Danai
tokiai nuomonei pagrsti cituojamas ETTM sprendimas byloje Somafer v. Saar-Ferngas AG
253
. Visgi ES
EK D pabria, kad INT svetain negali bti pripastama mons sisteigimu ar verslo vieta, siekiant
utikrinti, kad mon negalt ES ribose vykdyti forum-shopping server steigdama patogioje VN.
Vietoje to, teisinis mons steigimas bus ten, kur realiai yra atliekama ir vykdoma kin-komercin veikla.

To paskoje galima daryti ivad, kad INT svetain nra laikytina mons sisteigimu ar verslo vieta. Todl e-
parduotuv nebus verslo vieta Vienos Konvencijos prasme; jos verslo vieta konvencijos prasme ir tikslais bus
alies nuolatin gyvenamoji vieta.

(c) (i straipsnio)

248
Iskyrus Norvegij. Bet pastaruoju metu ji vartotojams taipogi suteikia didesn apsaug.
249
Romos Konvencijos 9 straipsnis.
250
Svetain btina skirti nuo tinkapio tinklapis tra viena si daugelio svetains tinklapi. Taigi svetain parduotuv, o tinklapis
pirkjui atsista informacija.
251
Vienos Konvencijos 10(2) straipsnis.
252
Peter Lenda, NRCCL, p. 51.
253
C-33/78 [1978], ECR, p. 2183. ioje byloje ETTM nusprend, kad vienas i verslo vietos kriterij galimyb dertis dl ir sudarinti
sandorius, pastovumas ir vadovavimas tokiai vietai.
Skaitmenins preks

(a) e-preki problema.

Tradiciniame analogij pasaulyje kyla kelios problemos, siekiant nustatyti, ar pirkjui yra teikiama prek ar
suteikiama paslauga. Tas pats taikoma ir materiali preki atvilgiu, pvz. INT usisakyta knyga. Visgi,
problemos kyla, kai sutarties dalykas yra skaitmenins preks, produktai, teikiami INT. I teisins puss, btina
nustatyti, kokios prigimties yra konkretus e-produktas ir ar jis gali bti pripaintas preke/paslauga Romos
Konvencijos 5 straipsnio prasme, ar prekmis Hagos Konvencijos ar Vienos Konvencijos prasme.

io straipsnio tikslais e-produktai reik, kad pirkjas sandorio su pardavju pagrindu gauna bitus savo
kompiuter ar kok analogik rengin. Pirkjo gaunami bitai gali pasireikit labai vairiai. Tradicikiausias
atvejis prijimas prie INT svetains, pvz. kai pirkjas gyja prijim prie laikraio, urnalo ir pan. svetains.
Kitas pavyzdys kompiuterins programos pirkimas ir atsisiuntimas i INT, arba tiksliau i pardavjo serverio.
Skaitmeninis muzikos pristatymas, pvz. vietoje to, kad bt perkami CD, gali vykti keliais bdais arba
atsisiuniant muzik savo kietj disk, arba jos streaming
254
. Kai TV kompanijos pradjo savo laid
skaitmenin transliavim vietoje prastojo toks skaitmeninis transliavimas bt pripastamas e-produktu.
Problema lieka, ar tai bt laikoma preke ar paslauga.

Teisiniai klausimai, ar skaitmeniniai produktai yra preks ar paslaugos turt bti isprsti atskirai kiekvienos
konvencijos prasme. Visgi, yra trys pagrindiniai argumentai, kuri paskoje galima padaryti ivad, kad svokos
preks ir paslaugos turt bti suprantamos vienodai visose trijose konvencijose. Pirma, bet kurios i i
konvencij rengimo ir primimo metu skaitmeniniai produktai nebuvo inomi. Antra, visos trys konvencijos yra
Europos teisins minties ir TPT koncepcijos vaisiai. Treia, preziumuojama, kad EEA VN suinteresuotos bendro
ir vieningo teisinio poirio ios problemos atvilgiu nustatymu.

Ar sandoriai dl e-produkt yra pirkimo-pardavimo sandoriai?

Skaitmenini produkt pirkimas-pardavimas visada pateks Romos Konvencijos taikymo srit, nes ji taikytina i
esms bet kokioms situacijoms, kai sutartini prievoli kontekste kyla taikytinos teiss nustatymo/pasirinkimo
problema. I kitos puss, tiek Hagos Konvencija, tiek ir Vienos Konvencija apsiriboja preki pirkimo-pardavimo
sutartimis.

Teorijoje nurodoma, kad terminas pirkimas-pardavimas apima keturis poymius: vertinam (tai yra reali
ekonomin vert turini objekt nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ir pan.) daikt nuosavybs teiss
perleidimas u tam tikr atlyginim
255
. Visgi klausimas, kuris kyla ioje situacijoje ar skaitmenini produkt
pristatymas OL reime gali bti laikomas nuosavybs tuos produktus perleidimu. io klausimo prieastis
daug e-produkt kompiuterini program, kurios yra atsisiuniamos, laikomos licencinmis sutartimis. Taigi,
tokios sutartys gali bti laikomos tik suteikianios dalines teises, o ne absoliui nuosavyb. Bent vienas autorius
teigia, kad skaitmenini produkt pristatymas OL reime turt bti laikomas intelektini teisi suteikimu
intelektin krin
256
. Esminis to argumentas pati kompiuterin programa savyje teturi tiek verts, kiek ja galima
pasinaudoti. O parduodant kompiuterines programas kaip tik ir yra parduodama teis j nukopijuoti ir naudotis.
O tai yra autorins teiss.

EK kontekste yra btina tiksliai nustatyti sandorio prigimt. Pirma, asmuo, atsisiuniantis produkt priima,
akceptuoja slygas, o slyg akceptas jau konstatuoja sutarties sudarym. Antra, kita nuomon netgi jeigu
slygos yra vadinamos licencija, jeigu tai yra e-produkto nuosavybs teiss
257
perleidimas, tai neabejotinai
pirkimas-pardavimas. Taigi, btina atsivelgti sandorio prigimt, kas ir apsprendia ar tai pirkimas-pardavimas,
ar ne. Netgi jeigu skaitmenini produkt pristatymas apima tam tikrus intelektins teiss aspektus, pati kontrakto
prigimtis gali bti aikiai pirkimo-pardavimo. Taip yra dl to, kad sigyjant pvz. kompiuterin program, pati
esm gldi btent pirkime-pardavime. Taigi iuo poiriu ymiai svarbesnis klausimas yra ar tai preki, ar
paslaug pirkimas-pardavimas.

254
Procesas, kurio metu skaitmenin I yra persiuniama ir tiesiogiai atkuriama, demonstruojama programins rangos, pvz. RealPlayer
pagalba. Skirtumas nuo atsisiuntimo (ang. downloading) tai nra nuolatinis I isaugojimas vartotojo kompiuteryje. Kompiuteryje
isaugojama tik programin ranga.
255
Peter Lenda, p. 54.
256
Jon Bing, Merverdaivgift og EDB, Oslo, 1990, TANO, p. 9/90.
257
E-produkto nuosavyb gana diskutuotina svoka, bet jeigu e-produkto pavyzdys perleidiamas pirkjui, jis visuomet turs bent jau to
pavyzdio nusavyb. Kita vertus, tokia nuosavyb yra aikiai apribota, nes pirkjas negali pasidaryti to pavyzdio neribot skaii kopij ir
jas pardavinti ar pan.

Romos Konvencijos taikymas neapsiriboja konkreiomis sutartinmis prievolmis. Visgi, jos 5 straipsnis (dl
vartojimo sutari) apsiriboja preki ar paslaug teikimu. Kitos dvi konvencijos taikomos tik prekms. Taigi ir
kyla klausimas ar e-produktai patenka vien i i svok.
Hagos Konvencija vartoja kilnojamj ir materiali, fizini objekt svok. I to seka, kad konvencija taikytina
tik apiuopiamiems objektams. Suprantama, skaitmenini produkt apiuopiamumas, materialumas gana
slyginis. To paskoje, gali kilti tarimas, kad skaitmenini produkt atvilgiu konvencija nra taikytina. Pati
konvencija nepateikia jokio platesnio ir apibrtesnio kilnojamj ir materiali, fizini objekt svokos
paaikinimo. is terminas buvo diskutuojamas dar 1951 m. Hagos konferencijoje. Visgi buvo nusprsta
pirmenyb teikti abstraktesniam ir trumpesniam isireikimui, negu vartoti ivardijim. Taigi, konvencija
pateikia bendr termin, taiau tuo paiu nurodo ir iimtis. Mintos 1951 m. Hagos konferencijos metu taipogi
buvo diskutuojama, ar geriau vartoti od merchandise, ar goods, taiau buvo apsistota ties pastaruoju. Taigi,
konvencijos idja vartoti kuo dinamikesniu ir lankstesnius, bet kartu ir aikesniu terminus. Todl yra labai
sveikintina ir gerai, kad kuomet kyla klausimas, ar sutarties dalykas yra preks ar paslaugos, Hagos Konvencija
i viso nebt taikoma jos aikumo ir skaidrumo vardan.

Vienos Konvencijos taikymas taipogi apribotas tik prekmis. Konvencijos rengimo metu buvo svarstoma, ar jos
taikymo srit traukti paslaugas, bet ilgainiui buvo nusprsta apsiriboti tik prekmis
258
. Vienos konferencijos
delegatai nusprend, kad jeigu tam tikras produktas apima ir prek ir paslaug, btina kiekvienu konkreiu
atveju nustatyti ir vertinti, kuri dalis yra didesn, vertingesn ir pan. Taigi, konvencijos rengjai pasisak u tai,
kad kiekvienas pirkimas-pardavimas savo esme ir prigimtimi yra arba preks arba paslaugos pirkimas-
pardavimas. Paslaug atvilgiu preks nebuvo detaliau ar isamiau apibrtos
259
. EK kontekste domu tai, kad
elektra buvo paalinta i konvencijos taikymo srities, o nafta ne, nors ir nafta, panaiai kaip ir elektra, turi tam
tikr neapiuopiamumo poymi. Todl galima daryti ivad, kad i pricipo i konvencijos reguliavimo srities
nepaalinta neapiuopiamos preks. To paskoje galima teigti, kad ioje skiriamojoje riboje, linijoje egzistuoja
skaitmeniniai produktai
260
. Todl labiausiai sveikintinas sprendimas bt ianalizuoti skaitmeninio produkto
prigimt ir nustatyti, ar ji daugiau tinka prekei, ar paslaugai.

Galiausiai, paymtina, kad ios konvencijos nepateikia joki gairi, kaip turt bti klasifikuojami e-produktai.
Taigi, yra du galimi sprendimo bdai. Pirmas grietas termino prek aikinimas, reikalaujantis fizinio,
materialaus pavidalo, formos. To paskoje, kadangi skaitmeniniams produktams akivaizdiai trksta tokio
pavidalo, jie neturt bti laikomi prekmis grietja io odio prasme. Antrasis bdas analizuoti, ar svoka
prek galt bti aikinama ir suprantama plaiau, apimant ir skaitmeninius produktus. Tokia interpretacija
turt bti pagrsta konvencijos tikslais ir udaviniais.

Kitas metodas ianalizuoti kitas teiss sritis ir isiaikinti, ar galima pritaikyti jose pripaintus ir taikomus
argumentus.

Mokesi teiss srityje buvo bandoma sugrupuoti skaitmeninius produktus PVM kontekste. PVM tikslais yra
ypatingai svarbu atskirt prekes nuo paslaug. etoji Direktyva dl PVM
261
numato skirtingas taisykles, skirtas
nustatyti, kur turi vykti apmokestinimas, priklausomai nuo to, ar tai yra preki, ar paslaug tiekimas.
Hoeren/Kabisch
262
daro ivad, kad e-produktai yra laikytini paslaugomis. i ivada pagrsta tuo, kad EK srityje
etoji Direktyva dl PVM (9 straipsnio 2 dalies e) punktas) apibria taip vadinamas neapiuopiamas paslaugas
autorini teisi perleidim, reklamos paslaugas, duomen tvarkym, I teikim ir kelet asmenini paslaug.
Taigi, e-produktai negali bti laikomi prekmis, kadangi jie nra apiuopiami, ir todl laikytini tik paslaugomis.

Kitas mokesi teiss poiriu domus dalykas netgi jeigu atrodo, kad e-produktai pripaintini paslaugomis
etosios Direktyvos prasme, ta pati D numato, kad produktai, esantys nematerialiais objektais, gali bti laikomi
prekmis 5(2) straipsnio prasme, skaitant elektr ir dujas. Tai paymi, kad tam, kad produktas bt pripaintas
preke, ne visuomet btinas fizinis apiuopiamumas. JAV pavyzdys byla South Central Bell Telephone Co. v.
Barthelemy, et al.
263
demonstruoja, kad kompiuterins programos gali bti pripastamos prekmis ir kad I
perdavimo priemon, pvz. INT, visai netakoja itokios klasifikacijos.

Prekes atskiriant nuo paslaug, o iuos atskiriant nuo skaitmenini produkt taipogi galima pasitelkti intelektins
nuosavybs kategorijas. Esmin idja yra pagrsta faktu, kad kiekviena parduota prek turi tam tikr intelektins

258
Official Records, p. 242.
259
Vienos Konvencijos 2 straipsnis.
260
Honnold, 3 ed., Hague, p. 51, 55.
261
Sixth Council Directive 77/388/EEC, of 17 May 1977, O.J., L 145, 13/06/1977, p.1-40.
262
T. Hoeren, V. Kabisch, Research Paper Taxation, E-CLIP Deliverable, 2.1.1.
263
643 So. 2d ., p. 1240 from the Supreme Court of Louisiana, 1994. Byla buvo dl regionins telefono kompanijos, kuri band prisiteisti
vietinius pardavimo mokesius, sumoktus dl sujungimo programions rangos.
nuosavybs teiss dal savyje. Pagal Bing
264
realus pirkimas-pardavimas susids i informacijos, o ne paslaugos
ar kokio nors apiuopiamo daikto, pirkimo-pardavimo. Perleista I apima teis naudoti program, kuri yra
apribota intelektins nuosavybs teismis. Jis teigia, kad tokie e-produkt pirkimai-pardavimai OL aplinkoje
nra nei preks, nei paslaugos, o sui generis parduodamo dalyko (ang. merchandise) ris, kuri pasiymi sryiu
su intelektins nuosavybs teismis, ir stoka fizinio elemento.

Toks poiris yra domus sryyje su skaitmeniniais produktais, jeigu pasitelkiamas poiris, kad tam, kad bt
ireiktas e-produktas, pvz. kompiuterio ekrane, kompiuterio kietajame diske ir RAM turi bti padarytos jo
kopijos. Taigi, rezultatas tas, kad toks e-produktas ne vienintel kopija, kuri yra nuperkama. Be to,
skaitmeninis produktas nra apiuopiamas ir todl nra fizinis objektas. Taigi, i sandori kombinacija ikelia
intelektins nuosavybs idj.

Visgi, tenka paymti, kad EK atvilgiu tai pernelyg techninis poiris, kuris neatsivelgia tai, kad ie
produktai yra komerciniai produktai. Toki produkt pirkimo-pardavimo atveju pirkjas gauna ne tik I, bet ir
teis naudotis produktu. Todl labai svarbu atskirti pat produkt ir intelektins nuosavybs tesies j. Norvegijos
teism byloje DNB v. Okonomi eg Regsnkap AS, Rt. 1992, p. 1692, teismas turjo nustatyti, ar kompiuterinis
vartotoj failas gali bti laikomas keitimu. Dauguma nusprend, kad kompiuterinis vartotoj failas turi
intelektins nuosavybs element, kuris gali neleisti, kad failas bt parduotas. Visgi, svarbus faktas tas, ioje
byloje failas atliko tokias paias funkcijas kaip ir prasta popierin duomen baz. Taigi, skaitmeniniai produktai
turi bti vertinami konkreios teiss akos/srities kontekste. Kitas pavyzdys perkant nekilnojamj turt,
pagrindinis tokio sandorio aspektas ems ir pastatas. Bet, jeigu prijimas prie turto eina per kaimyno em,
pirkimas-pardavimas taipogi apima ir servitut ir pan. Taiau dl to nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo
sandoris nevirsta servituto ar kitokios dalins teiss sigijimo sandoriu. Galiausiai, jeigu laikoma, kad perduoti I
bitai nra fiziniai, tokios I negalima laikyti intelektins nuosavybs objektu. Todl labiau priimtina tai laikyti
paslauga.

Kita vertus, sigijimas preki, kuri naudojimas bt apribotas, taipogi inomas teisei. Pvz. bendrasavininkiai.
Kai perkamas didiulis objektas, pvz. lktuvas ar laivas, su tokiu objektu paprastai susijs keitimas. Todl
ivada apribojimai dl intelektins nuosavybs teisi nesumenkina produkto charakterio kaip preks ar
paslaugos.

I komercins puss alims labai svarbu inoti, kokias pasekme sukels ar turs j kontraktas. Todl mokesi ir
intelektins teiss poiris, kad e-produktai ne preks, negali bti automatikai pritaikytas komercinje sferoje.
ETTm yra pareiks, kad perks ir paslaugos apima visas kins-komercins veiklos ris. Visgi, centrinis
Europos teisingumo teismo poirio elementas jeigu kas nors sitraukia produkt pirkim-pardavim, tai bus
arba preki, arba paslaug pirkimas-pardavimas. Todl ie produktai turi patekti Romos sutarties 59 straipsn,
reikalaujant laisvo preki ir paslaug judjimo
265
. To paskoje galima padaryti ivad, kad jeigu e-produktas
yra parduodamas komercins veiklos eigoje, jis bus laikomas arba prekes, arba paslauga ES kontekste.

Ar yra pereinamasis bvis tarp preks ir paslaugos?

Teisinje teorijoje autoriai danai diskutuoja dl specialaus produkt tipo kompiuterini program, tuo tarpu
kai OL produktai apima vis eil skirting preki. Taigi, yra bitna nustatyti kriterijus ir slygas, kuri pagalba
bt manomas problemos sprendimas. Skirtumas tarp skaitmenini produkt nra atribotas grieta linija tai
greiiau pereinamasis bvis, todl yra btina analizuoti kiekvieno individualaus produkto tikslus, charakter,
prigimt. Vienos Konvencijos rengimo metu buvo pabriamas skirtumas tarp paslaug ir preki
266
. Tai rodo,
kad pirkimo-pardavimo sandoris apima daugyb dali, todl yra svarbu analizuoti pirkim-pardavim apskritai ir
nustatyti jo esmines dalis. To paskoje galim padaryti ivad, kad sprendiant, ar skaitmeninis produktas yra
prek ar paslauga, btina vertinti esmin pirkimo-pardavimo sandorio dal drauge su produkto charakteriu.
267

Toki pozicij akivaizdiai patvirtina ETTm praktika byloje Faaborg-Gelting Linien A/S v. Finansamt
Flensburg
268
. Teismas paymjo, kad siekiant nustatyti, ar sandoris yra preki pirkimo-pardavimo ar paslaug
teikimo, btina atsivelgti visas aplinkybes, kuriomis sandoris buvo sudarytas, siekiant nustatyti jo
bdinguosius bruous. Teismas byloje nusprendia, kad restoran sandoriai vis pirma yra paslaug teikimas.
Tai demonstruoja, kad nustatant, ar skaitmeniniai produktai yra preks ar paslaugos, ETTm ko gero visuomet
iekos sandorio esms. Dar daugiau, kai produkto pirkimo-pardavimo sandoris yra tstinio pobdio, tai yra jo

264
Jon Bing, Merverdiavgift og EDB, Oslo, 1990, CompLex 9/90, p. 35-54.
265
Luisi v. Ministero del Tesoro, ECJ joint cases C-286/82 ir C-26/83 (ECRT I-377), Society for the protection of Unborn Children v.
Grogan, ECJ case C-159/90 (ECR I-4685).
266
UN Official Report, p. 241-245.
267
Kruger, Norsk Kjopset, p. 7, kur jis teigia, kad riba nra aiki.
268
C-231/94, ECR 1996, I-2395.
esm sudaro tam tikr veiksm atlikimas, toks sandoris yra daugiau paslaug teikimas. Kita vertus, sandoris dl
paslaugos fizinio bvio ir jo tikslas apiuopiamo produkto gijimas tai pripaintina preks pirkimo-
pardavimo sandoriu.

Vienas i argument prie iekojimas charakteristini bruo tokio metodo neapibrtumas, numatymo ir
nuspjimo stoka. Visgi, i kitos puss yra aiku, kad tai bus arba paslauga, arba prek. Be to, tai ko gero
tiksliausias metodas, kuris pasiymi ir lankstumu. Be to, toks metodas bt visikai suderinamas su TPT
artimiausio ryio koncepcija
269
.

Natralus skirtum tarp preki ir paslaug supratimas

Preks apibrimo, kaip jau minta, nepateikia jokia i konvencij. Visgi, Hagos Konvencija prekes nurodo kaip
fizines, apiuopiamas prekes. Taikytinos teiss taisykli tikslas skaitmenini produkt pirkimo-pardavimo
sandoriams taikytinos teiss identifikavimas. To paskoje, jeigu EEA VN nacionaliniuose statymuose preki
apibrimas turi didel reikm. Kai kurie autoriai daro ivad, kad bent jau kai kurie skaitmeniniai produktai
aikiai patenka trij konvencij reguliavimo srit
270
. Antra, preks svoka negali turti vieno aikaus
apibrimo, bet turi varijuojant turin.

Skaitmeniniai produktai pasirodantys ekrane danai tra kopijos, padarytos kompiuterio. Kadangi tokius
produktus lengva nukopijuoti, galima teigti, kad jie nra stabils ir juos nelengva identifikuoti. Klausimas yra, ar
tai teisti argumentai: pirma, nes skaitmeniniai produktai gali turti individual ir unikal numer e-knygos
(softbook); antra, techniniu poiriu caching nra kopijavimas komercine prasme
271
; galiausiai negalima
supainioti galimybs daryti kopijas ir autorini teisi paeidinjimo su komerciniu aspektu.

Taigi, dalin ivada yra ta, kad yra tam tikri skaitmeniniai produktai: kompiuterins programos, kurios arba
tiesiogiai, arba pagal analogij patenka preki apibrim. Kita vertus, kai kurie skaitmeniniai produktai aikiai
patenka paslaug teikimo sfer. Dar daugiau, EK kontekste yra daugyb paslaug, kurios pasireikia pvz. kaip
skaitmenini produkt pristatymas. Taigi, svarbu isiaikinti paslaugos svok. Pagal Black, paslauga gali bti
suvokta neutraliai: prievol arba darbas, kur vienas asmuo privalo atlikti kito asmens naudai, pagal pastarojo
nurodymus ir vali
272
. Dar daugiau, paslaugos terminas net neaptartas konvencijose, iskyrus Vienos
Konvencijos parengiamuosius dokumentus, kur atskiriamos preks nuo preki, teikiam kartu su atliekamais
darbais. Taigi, ko gero charakteringas paslaugos bruoas yra tas, kad sutartiniu pagrindu atliekami tam tikri
veiksmai, aktai. Visgi, nors paslauga tradicikai buvo suprantama kaip veiksmai, atlikti mogaus, iuolaikin
samprata turt apimti ir paslaugas, suteiktas main ar kompiuteri, pvz. banko paslaugos, kurias silo
bankomatai ir pan. Taigi, agentu, atstovu gali bti ir kompiuteris. Visgi, programa, kuri galina kompiuter
suteikti paslaugas asmenims, yra sukuriama mogaus, kas taipogi pabria pristatymo pobd kaip paslaug.

Taigi, ivada skaitmeniniai produktai gali bti kvalifikuojami kaip preks, kaip paslaugos arba ir kaip tiek ir
kaip anie. Tai tarsi spektras, kurio vienoje pusje fizins, apiuopiamos preks, kitoje grynos paslaugos,
darbai. Problemos kyla, kai konkret skaitmenin produkt, kuris perduodamas, parduodamas vienu metu, galima
iskaidyti atskiras dalis, kuri viena prek, kita - tipika paslauga, o treia miri. Taigi, vienas produktas
gali turti abu aspektus tiek preks, tiek ir paslaugos. I fizinio produkto puss, skaitmeniniai produktai tai
produktai, preks, kurios gali bti suteiktos vienu metu daugeliui asmen. Tipin paslauga gali bti suteikta tik
vien kart, nes tai procesas. Bet skaitmeniniai produktai taipogi turi ir tipins, tradicins paslaugos poymi
j pristatymo forma apima proces ir veikl. i preks ir paslaugos konvergencij ir skirtumus skaitmenini
produkt kontekste galima labai lengvai pailiustruoti. Laikraio pirkimas paprastai suprantamas ir turi bti
aikinamas kaip preks pirkimas-pardavimas. Kai jis pakeiiamas OL pakaitalu tampa daugiau paslauga, nei
preke. Aiku, galima teikti, kad skaitmenys, bitai yra fizikai pateikiami pirkjui, todl tai prek. Tradiciniu
poiriu preks pasiymi stabilumu tai yra jos neinyksta jas perdavus pirkjui. Skaitmeniniai produktai
daugumoje atvej ilaiko tuos poymius (iskyrus tai, kad jie nra fiziniai), gali bti aikiai identifikuoti.
Paslaugos pasiymi vienkartinumu, nors jas, aiku, galima kartoti ir kartoti. Paslauga negali bti perparduota, o
prek gali. Todl iuo poiriu yra btina nusprsti kuri pus labiau krypsta konkretus skaitmeninis
produktas. I, kuri B nuperka i A paprastai laikytina paslauga, nes A panaudojo savo sugebjimu, patirt ir pan.,
sukurdamas tam tikr praneim ir pan. visgi, nesigilinant autorines teises, B gali turti teis perparduoti

269
r. Romos Konvencijos 4 straipsn.
270
Peter Lenda, p. 64.
271
1999 m. ES D Dl autorini ir su tuo susijusi kit teisi harmonizavimo Informacinje visuomenje, OJ C 180, 25/06/1999 p. 0006. Jos
5 (1) straipsnis numato iimt i draudimo kopijuoti skaitmeninius produktus: netyinius ir automatinius atkrimo veiksmus, aktus, kurie yra
sudtin ir esmin technologinio proceso dalis.
272
Blacks Legal Dictionary (5 th ed.), St. Paul Minnneapolis 1979, p. 624.
praneim, jeigu jis turi vert. Jeigu taip, tai praneimas gaut preks vert ir pobd. Taigi, svarbiausia
vertinti ir nustatyti produkto funkcij ir prigimt.

Skaitmeninio produkto vert kaip komercins preks

Skaitmeninio produkto funkcija ar charakteristika, kuri j labiau susieja su preke, negu su paslauga - yra
galimyb j perparduoti ar netgi reprodukuoti. Jeigu to padaryti negalima, produktas yra labiau paslauga, negu
prek. Taigi CD prek, o muzikos klausymas RealPlayer
273
pagalba paslauga.

Sandorio dalykas

Kalifornijos Aukiausiojo teismo byloje Navistar International Transportation Corp. v. State Board of
Equalisation
274
teismas paymjo, kad prekybins paslaptys, knytos dokumentuose yra apmokestinami kaip
apiuopiamas turtas, o ne kaip paslaugos, nes tikrasis sandorio objektas btent dokument, kuriuose tvirtintos
komercins paslaptys, pirkimas-pardavimas kaip toki, o ne paslaug suteikimas. Teismas akcentavo, kad
sandorio tikslas btent dokument sigijimas. Bet tai tik poiris remiantis Kalifornijos teise. Norvegijos
teism nagrintoje byloje DNB v. Okonomi of Regnskap AS
275
prieita ivados, kad skaitmeninis produktas, kuris
jo savininkui turi tam tikr vert yra labiau prek.

Teiss teorija ir materialin teis

Mads Bryde Andersen (Lenda 68) teigia, kad kompiuterins programos negali bti laikomos prekmis, nes j
pagrindin dal sudaro nematerialiosios teiss taip vadinamas komunikuojantis elementas. iuos argumentus
pritaikant OL produktams, matyti, kad tokios nematerialiosios teiss sudaro dar didesn produkto dal, nes
kompiuterins programos jau pateikiamos net ne disko formate. Be to, Mads Bryde Andersen nuomone
nematerialiosios teiss negali bti efektyviai isaugotos ar turimos, nes produktus labai lengva kopijuoti. Bet i
nuomon nurungia Meyer, kuris teigia, kad pvz. Norvegijos statyme nra slygos dl to, kad prek bt
apiuopiama. Mano nuomone, skaitmeniniai produktai nusipelno sui generis reimo. /irti i lap/.

Visuomens tikjimasis kitas svarbus faktorius, siekiant nustatyti skaitmeninio produkto charakter. Jeigu
asmuo internete sigyja prek, pavyzdiui e-knyg, jis protingai tikisi, kad jis sigyja tokias pat teises, kaip ir
tuo atveju, jeigu bt sigijs realioje parduotuvje. Kitas pavyzdys kuomet iekoma teisins konsultacijos
internete. Taigi, pritaikoma taip vadinama funkcinio panaumo arba ekvivalentikumo koncepcija. Kita vertus,
labai svarbu, kad tokiems pirkimams bt taikomos visos manomos teisins apsaugos priemons.

Kuri i konvencij turi virenyb?

anga.

Romos Konvencija bendrai taikoma visoms komercijos formoms, kiek jos apima sutartines prievoles. Hagos
Konvencija taikoma tik tarptautiniam preki pirkimui-pardavimui. Galiausiai Vienos Konvencija taipogi tik
tarptautiniam preki pirkimui-pardavimui. Kita vertus, Vienos Konvencija aikiai taikoma tik verslo santykiams.

Ryys tarp konvencij.

Bendrai pamus, tarptautini konvencij eilikumas nustatomas dvejopai arba aikiai numatoma jos padtis
vis esam ir bsim konvencij atvilgiu, arba, jeigu ne, tai taikytini bendri principai, kuri dalis tvirtinta ir
1969 m. Vienos Konvencijoje dl Sutari teiss. Jos 30 straipsnis sureguliuoja santykius, kylanius i to, kad
viena sutartis pakeiia kit tai yra, jeigu dl to paties dalyko vliau yra priimama kita sutartis, ji pakeiia
senesns nuostatas tarp prie naujos konvencijos prisijungusi VN, o jeigu bent viena i valstybi nra naujos
dalyv, tai jos santykiams tebetaikomos senesns sutarties normos. Vienos Konvencijos 90 straipsnis tarsi
pirmenyb uleidia kitoms TS, reguliuojanioms t pat dalyk, taiau vertinant Romos Konvencijos ir Hagos
Konvencijos kontekste, kyla klausimas, ar Vienos Konvencija reguliuoja tuos paius santykius. I esms ji
tvirtina materialines tesis normas, o ne kolizines, kaip Romos Konvencija ar Hagos Konvencija. Peter Nielsen
mano, kad visgi Vienos Konvencijos 1 straipsnis tvirtina kolizines formuluotes, todl ia prasme jos nuostatos
persidengia su kit konvencij taisyklmis. Taiau reikt pritarti nuomonei, kad j reguliavimo sritys yra
visikai skirtingos [Giuliano, Lagarde, p. 39-41]. Romos Konvencija savo santykius su kitomis TS nustato 21
straipsniu jos nuostatos negali ukirsti kelio kit TS taikymui. ELK kontekste manoma, kad Romos

273
r. http://www.realplayer.com
274
Byla publikuota Computer Law Reporter, vol. 20, 1995 , p. 1071.
275
Norvegijos Aukiausiojo Teismo byla, Rt., 1992, p. 1629.
Konvencijos ar Hagos Konvencijos taikymas apsprs kitos, o ne ali teiss, taikym. Kita vertus, jeigu taikytina
Vienos Konvencija, tai dar viena teisin sistema. Tokioje situacijoje galima teigti, kad Vienos Konvencija
nurungia normalias TPT taisykles. Vienas i 90 straipsnio tiksl pasiduoti regioninms TS. Romos Konvencija
neabejotinai regionin konvencija, atvira tik ES narms. Tuo tarpu Hagos Konvencija yra universali, todl i
argumentacija jos atvilgiu netinka. Btina pastudijuoti Europos valstybi teism praktik, Vienos Konvencijos
nuostatas taikant kit dviej konvencij atvilgiu. Italijos teism nagrintoje byloje Sport DHiver di
Geneviene Culet v. Ets. Louys et Fils, 1996 01 31, Pranczijos pardavjas per klaid Italijos pirkjui pristat
sporto aprang pranczik dydi, o ne italik. Teismas taik Vienos Konvencij, nors alys dl jos nebuvo
sutar. Be to, teismas teig, kad Vienos Konvencijos 1 straipsnis reguliuoja preki pirkimo-pardavimo sutartis
tarpo ali, savo verslo viet turini skirtingose VN, arba kai lex fori TPT nurodo VN teis, kaip sutariai
taikytin teis. Taigi, nors tiek Pr., tiek ir It. yra Romos Konvencijos dalyvs ir Hagos Konvencijos dalyvs,
teismas ex officio taik Vienos Konvencijos nuostatas.

Vokietijos teism nagrintoje byloje (1994 01 18) Vokietijos pirkjas atsisak sumokti pirkimo kain u batus,
kuriuos jam pateik Italijos pardavjas, nes batai buvo pristatyti paeidiant nustatytus terminus. Teismas taik
Vienos Konvencij. Bet, kadangi atlygintin nuostoli suma nebuvo sureguliuota nei sutarties, nei 78 straipsnio,
teismas pritaik TPT.

Pranczijos teism nagrintoje byloje S.A.R.L Ytong v. Angel Lasaosa, (1993 06 13), Pr. gamykla sudar odin
sutart su Isp. Pilieiu dl vairi statybini mediag tiekimo. Jos buvo pateiktos, bet pardavjas negavo
sumokjimo. Teismas taik Vienos Konvencijos 1 straipsnio 1b, o ne 1 straipsnio 1a, nes Ispanija tuo metu
nebuvo konvencijos dalyv. Taigi, teismas pritaik Hagos Konvencijos nuostatas, siekiant nustatyti taikytin
nacionalin teis, ir tai buvo Pr. teis.

Ivada Honnoldo argumentas, kad Vienos Konvencija nra persidengianti su kitomis konvencijomis TPT
srityje, o jas papildo, yra labiausiai sveikintinas ir tinkamas, kur pripasta dauguma teism {Lenda, p. 75}.
Ryis tarp Romos Konvencijos ir Hagos Konvencijos iaikja i Romos Konvencijos 21 straipsnio. Jeigu
kontraktui taikytinos abidvi, tai Hagos Konvencija turs virenyb taikytinos teiss atvilgiu. To rezultatas
jeigu EK susijusi su prekmis ir patenka vis trij konvencij reguliavimo srit, vis pirma taikytina Vienos
Konvencija. visgi, kadangi tiek Vienos Konvencijos, tiek ir Hagos Konvencijos apimtis ribota, Romos
Konvencija gali turti didesn tak EK.

Galutins pastabos.

Vis pirma, yra problem dl pai konvencij, tai yra dl j sryio. Kita - tiek Vienos Konvencijos, tiek ir
Hagos Konvencijos apimtis ribota, todl Romos Konvencija vis dar svarbi nustatant kontrakt formal galiojim.
Tai riboja teisin aikum. Kita vertus, nra aiku ar apskritai mintos konvencijos taikytinos EK ir ELK.

Taikytinos teiss nustatymo taisykls.

1. 1980 m. Romos Konvencija.

Tai svarbus instrumentas, EEA ribose sprendiant tarpvalstybinius klausimus, susijusius su EK. Tai paymjo ir
ES Taryba savo 1999 01 19 Rezoliucijoje Dl Vartotoj dimensijos Informacinje Visuomenje (1999/C 23/01).
Be to, Romos Konvencijos svarba EK atvilgiu pasireikia tuo, kad tiek Vienos Konvencijos, tiek ir Hagos
Konvencijos apimtis yra ribota.

Romos Konvencijos sistema pagrsta pagrindiniu principu ali valios autonomijos, galinaniu alis paias
pasirinkti j sutariai taikytin teis. Jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss, antrin taisykl labiausiai
susijusi teisin sistema. Treia, yra specialios taisykls dl vartotoj, darbo sutari. Galiausiai, taikytina teis
gali bti apribota imperatyvini (mandatory rules) tn.

ali valios autonomijos principas.

EK ir ali valios autonomijos principas.

VA principas turi kelet privalum EK atvilgiu. Pagrindinis tai atnea nemaai teisinio aikumo ir stabilumo
internetiniams santykiams. INT anonimikumas gerokai paabojamas to fakto, kad viena transakcija gali bti
pririta prie vienos jurisdikcijos. Antra, INT suteikia galimyb ali santykius traukti daugiau nei dvi puses.
Taigi, jeigu kontraktas susijs su daugiau nei viena teisine sistema, ali valios autonomija suvaidina lemiam
vaidmen. Galiausiai, VA alims suteikia t pat sprendim, kur jos beiekot sprendimo. Vienas i svarbesni
klausim kaip VA gali bti ireikta INT aplinkoje. Aiku, tai gali bti aikiai tvirtinta ali
sutartyje/kontrakte. Visgi, VA gali nukentti nuo teisinio aikumo stokos ar pirkjas buvo supaindintas su
choice of law taisyklmis ir aktualiai su jomis sutiko? Toks aikumas gali bti pasiektas INT nes pagal Romos
Konvencijos 3(1) straipsn, taikytinos teiss nuostata gali bti ireikta tiek tiesiogiai, aikiai ireiktai, tiek ir
pademonstruota su protingu aikumu. Kontraktas gali bti e-maile, ar netgi linko pagalba. Kitas sprendimas
taikytinos teiss nuostatos tvirtintos newsgrupje arba tekstiniame faile. Jeigu sandoris sudaromas www,
paprastai perkanioji alis ireikia sutikim paspaudusi mygtuk sutinku. Dauguma asmen niekada viso
kontrakto taip ir neperskaito ir paprasiausiai paspaudia. Kitais atvejais gali bti specials linkai choice of law
taisykles. Bet ymiai geresnis sprendimas kad norint sudaryti kontrakt, aliai turi bti sudaryta galimyb
pamatyti, susipainti su visomis kontrakto slygomis (pvz., produkt usisakymas Amazon.com). Teisinis
klausimas ar ios nuostatos gali bti laikomos aikiai ireiktomis. Mano nuomone teismai turt tokias
slygas laikyti aikiai ireiktomis. Be abejo, jos turi bti skaitomos, suprantamos ir pan. Todl tokia slyga kita
kalba, negu pats kontraktas, arba labai jau smulkiu riftu neturt bti pripastama aikiai ireikta. Kita vertus,
jeigu slyga yra kaip linkas, teismai turt kiekvienu atveju vertinti ir nusprsti, ar ali pasirinkimas yra
protingai pademonstruotas. Kadangi tokia slyga egzistuoja ne paiame kontrakte, o tik su juos susijusi, tai tokia
nuoroda turi bti specifikuota, kvalifikuota. Praneimas dl Romos Konvencijos leidia toki nuorod, jeigu yra
inoma tam tikra standartin forma. Be abejo, UNCITRAL PEK negali bti laikomas tokia standartine forma.
Kita alternatyva ELK susij su konkreia pramons aka, sritimi, kurioje paplit ir pripaintos standartizuotos
taisykls. Siekiant nustatyti, ar kontraktas traukia standartines slygas pagal nuorod, Woxholt [Lenda, p. 81]
teigia, kad aplinkybes reikia kruopiai jeigu paaikja, kad standartins slygos yra laikomos sutarties
slygomis netgi kitai aliai apie tai neinant dar iki sutarties sudarymo. Hov rao, kad teismai standartini form
atvilgiu taik labiau apribojant poir. Visgi, negalima preziumuoti, kad teismai bet kokiu atveju atmes
standartines slygas. Shrink wrap kontrakt atvilgiu jeigu dl standartini slyg nebuvo dertasi, tai jos negali
bti laikomos sutarties slygomis. iais atvejais visgi situacija kiek kitokia, negu kad tais, kai choice of law
taisykls nurodomos linke. Aiku, jeigu toks tinklapis yra neaktyvus ar jo nemanoma atidaryti, tai tokia nuoroda
negali bti laikoma tinkama.
Taigi, yra btina isiaikinti linko prigimt ir tai, kokiu bdu pirkjas gali suinoti apie toki slyg.
Santykyje su choice of law nuostata, kuri tiesiogiai neegzistuoja ELK, galima taikyti tradicines taisykles, taigi
kiekvienu individualiu atveju btina vertinti pademonstravimo aikum. Reikmingiausi elementai, faktoriai,
kuriuos btina atsivelgti:
(a) linko tekstas. Teismas turt atsivelgti, ar linkas yra natralus altinis, kur paapalikavus galima
realiai ir aktualiai suinoti choice of law taisykles. Jeigu ELK yra keletas link, kurie duoda
nuorodas atskiras slygas, tai turi bti aikiai ir nedviprasmikai nurodyta choice of law;
(b) linko grafinis vaizdas. Linko prigimtis gali turti reikms ar iskirtin spalva, formatas, ir pan.;
(c) nurodomojo puslapio grafinis vaizdas. Jeigu tokiame tinklapyje vl randame nauj link, tai galima
implikacija, kad nuoroda tra pernelyg nutolusi ir pan.;
(d) login vieta, kuria nurodo linkas. Jeigu tokio nurodomojo tinklapio domeno adresas pardavjo ir
pan., tai turi stipresn ry su ELK;
(e) linko prieinamumas. Labiau prieinamas, jeigu yra aktyviame tinkapyje, maiau jeigu yra e-maile
ar newsgrupje. Jeigu paiam pirkjui reikia perspausdinti linko adres ir pan., tai jau galima teigti,
kad nuostata nra aikiai ireikta. Jeigu tinlapis i viso nra pasiekiamas, tai laikoma, kad ali
pasirinkimas nra iviso pademonstruotas ir tokia nuostata nra galiojanti;
(f) ELK sudarymo situacija. Jeigu ELK standartinis ELK, tai pirkjas negali pakeisti jo nuostat;
todl pardavjas turi toki choice of law nuostat aikiai pademonstruoti.

Visgi, jeigu teismas nusprendia, kad nuostata yra ireikianti ali pasirinkim su protingu aikumu (ang.
reasonable certainty), is procesas sumaina ali valios autonomijos prediktabilum choice of law taisykli
atvilgiu.

Kita problema materialus ali pasirinkimo galiojimas tai yra, ar jis nepaeidia imperatyvi norm, public
policy ar netgi ES teis.

Ivada VA principas vienas esmini TPT princip.

Taikytina teis, nesant pasirinkimo.

Romos Konvencijos 4 straipsnis. Tai yra taikytina teis tos valstybs, kuri labiausiai susijusi su kontraktu.
Taigi, esminis yra ryys tarp valstybs ir sutarties. Tai taip vadinamas closest connection method. 4
straipsnio 2 dalis tvirtina prezumpcij sistem. Ji pagrsta charakteringo vykdymo taisykle. Pastaruoju atveju
kyla sunkum, nes tais atvejais, kai viena alis pateikia skaitmenin produkt Nr. 1, o antroji Nr. 2, arba
virtualioji kompanija susidaro i keleto partneri, i kuri kiekvienas atsakingas u skaitmeninio produkto
pristatym. Jeigu tai laikoma vienu kontraktu, tai nra aiku, kuris i j atlieka charaktering vykdym. Visgi,
INT pagrindinis kylantis klausimas vieta, kur turi bti atliktas charakteringas vykdymas. INT aplinkoje
pardavjas nebtinai yra nustatomas, kadangi INT vyrauja anonimikumas [Lenda, p. 87]. Romos Konvencijos
4 straipsnio 1 dalis tvirtina bendr taisykl, o 4 straipsnio 2 dalis viso labo antrin, todl pirmiausia btina
atsivelgti pirmj, kuri reikalauja artimiausio ryio. Pagal tradicin TPT, artimiausi ry vis pirma
apsprendia tiek sutarties sudarymo vieta, tiek ir vieta, kur ji turi bti vykdyta pirkimo-pardavimo atveju kur
turi bti pateiktos preks. Visgi, INT atveju ie takai kelia problem.

Bendrai pamus, EK atveju Romos Konvencijos prasme yra reikmingi ie faktoriai:
(a) pirkjo nuolatin gyvenamoji vieta (buvein). Tai svarbu tiek tradicinei, tiek ir EK. Visgi, dl
anonimikumo INT, kur fizin buvimo vieta yra nebtina, i viet danai sunku nustatyti. Jeigu
fizins preks turi bti pristatytos fizikai, tai aiku, kad turi bti nurodytas fizinis pirkjo adresas.
Jeigu produktai pristatytini OL, tai utenka, kad pirkjas teturt e-mailo adres, pato dut, kuri
gali bti bet kur pasaulyje. Be EP ar sertifikat panaudojimo, pirkjas gali likti anonimiku, ir jo
nuolatin gyvenamoji vieta (buvein) gali taip ir likti neinoma. Todl labai sunku vertinti
kriterij;
(b) pardavjo nuolatin gyvenamoji vieta (buvein). Pagal 4 straipsnio 2 dal tai pardavjo buvein,
kuri apsprendia charakteringj vykdym. I pirkjo perspektyv lygiai taip pat labai sunku
nustatyti pardavjo buvein, jeigu pirkimo-pardavimo sandoris dl OL preki. Jis arba silo prekes
EM, ar jas istato e-kataloge, e-parduotuvje, todl jo veiklai nra btina fizin buvein.
Tarptautinis tyrimas, atliktas 11 valstybi, atskleid, kad didioji dalis pardavj nepasako savo
adres ar telefono Nr. www. Taigi, aikus trkumas kvalifikuojanios I INT.
(c) serverio, i kuriuo ar kur yra atsisiuniami produktai. Pardavjo vieta nebtinai sutampa su jo
serverio vieta. Taigi, jeigu pardavjo buvein yra LR, taiau serveris UK, tai produktai yra
atsisiuniami i UK, o ne i LR. Technikai, identifikuoti server paprastam naudotojui nra taip jau
paprasta. Nors IP adresas nurodo serverio viet. Kita vertus, maai tiktina, kad asmenys atkreips
dmes technini priemoni buvimo viet. TV Direktyvoje (89/552/EEC, Spalio 3, 1989)
taikytin teis apsprendia siuntjo buvimo vieta. Visgi, INT tai bt pernelyg sunku pritaikyti.
Pats tinklapis gali bti aibikai perkopijuotas i vieno serverio kit, tokiu bdu visikai
pakeiiant teisin padt. Tai gali sukelti teisin neaikum. Byloje Pres-Kap v. System One Direct
Access pardavjas buvo sikrs NY, bet taipogi veik per server, esant Floridoje. Teismas
nustat, kad duomen baz Floridoje neutikrina pastovaus ir artimo kontrakto ryio su ta teritorija.
Tai rodo, kad technini rengini buvimo vietai teikiama menka reikm.
(d) Vieta, kur yra pristatomas produktas. Tai daniausiai sutampa su pirkjo buvimo vieta. Taiau kai
produktas pristatomas OL, tai jie pristatomi arba EM dut, arba pato server. O to viet
nustatyti sunku, be to, j galima greitai pakeisti. Be abejo, tai nra nemanoma, nes IP adresas
parodo lokacij, taiau eiliniam vartotojui tai nieko nesako.
(e) Ar proxy serveris yra galimas kriterijus? Danai narant po INT, I yra persiuniama ne i serverio,
kuris aktualiai laiko I, o i jo agento proxy. Tai patogu vis pirma vartotojui, nes jis gauna I
nepalyginamai greiiau nei i pirminio serverio. Taigi, proxio buvimo vieta galt bti connecting
point taiau kadangi tai techninis sprendimas, vargu ar taip yra. is sprendimas tvirtintas ir
autorini teisi D pasilyme, kurio 5 straipsnis nurodo, kad I esanti proxyje, nra laikytina kopija,
nes ji ten yra ne atkrimo tikslais.
(f) Kontrakto sudarymo vieta. Tai lex loci contractus danai tai buvo tradicin kolizin formuluot
TPT. INT kontekste tai nustatyti yra ypatingai sunku. Technologikai, yra du bdai. Pirmas
kontraktas laikomas sudarytu pirkjo kompiuteryje. Taiau tuomet pardavjui bt labai sunku tai
suinoti, kadangi kompiuteriai gali bti bet kur, kur tik atsiranda pats pirkjas jis gali turti
laptop, kuriuo naudojasi skrendant per skirtingas teritorijas. tai dl ko kai kurios valstybs laiko,
kad kontraktas yra sudarytas nuo to momento, kai pirkjas isiunia akcept oferentui, tuo tarpu
daugumoje atvirkiai;
(g) Domeno vardas. URL determinuoja login pardavjo viet www. Jeigu domeno vardas baigiasi .lt,
.lv ir pan., jau nesunku nustatyti bent jau jurisdikcij. Pvz. Norvegijoje reikalaujama, kad mons,
turinios vard .no, br registruotos Norvegijoje. Visgi, ne visi vardai turi nacionalini
implikacij pvz. .com, .org, .net. Dar daugiau, kai kurie top-domeno vardai buvo parduoti kitoms
kompanijoms, pvz. topdomain.fm buvo parduotas Kanados monei, kuri parduoda subdomenus
radijo stotims. vedijoje daug tinklapi naudoja topdomena .nu. kuris reikia dabar. Grau:
www.come_and_buy_products.now.
(h) EM adresas. Kaip ir domeno vardas, EM adresas gali bti laikomas connecting point, nes
kiekvienas adresas baigiasi .lt, com ir pan. Visgi, EM adres gauti yra vieni juokai, todl tokie
adresai kaip mcivilka@usa.net gali tiktai suklaidinti. Kita vertus, vienas asmuo gali turti kelet
EM adres, kelet pato dui ir pan.
(i) Tinklapio kalba arba EM praneimo kalba. Skaitmenini produkt pardavjai danai stengiasi
produktus parduoti konkreioms specifinms ar netgi tikslinms pirkj grupms, kategorijoms,
todl jeigu tinklapis ar svetain yra ispan kalba, gali bti laikoma, kad ir pats ELK sudarytas
Ispanijoje. Taiau tarptautini kalb vartojimas sukelia problem dl connecting point
identifikavimo. Pvz., ispanikas tekstas gali bti nukreiptas visiems ispanakalbiams, gyvenantiems
visame pasaulyje. Visgi, kriterij pritaikius ir vertinus drauge su kitais, jo svarba ir reikm gali
bti netgi lemiama.
(j) Pirkimo-pardavimo sandorio valiuta. Vlgi, jeigu naudojama tarptautiniu mastu paplitusi ir
pripainta valiuta JAV doleris, euro ir pan., io kriterijaus svarba menkja. Bet jeigu kompanija
turi sigijusi Islandijos domen, kaina ireikta Islandijos valiuta, teksto kalba islandika, i
kriterij arba connecting point visetas leidia prieiti prie ivados, kad toks ELK labiausiai susijs
btent su Islandija, netgi jeigu dauguma islandiei gyvena pvz. Norvegijoje.
(k) Disclaimers, arba atsisakymai nuo atsakomybs. Labiausia aiku, jeigu pardavjas aikiai tokiame
pareikime nurodo, kad jis ketina ELK sudaryti tik su tam tikr valstybi subjektais.

Europoje teism praktika, susijusi su tarpvalstybiniais teiss konfliktais ir INT yra labai jau reta. Man
netgi nepavyko surasti jokios konkreios bylos. Tuo tarpu JAV jau isprstos kelios bylos. Nors jos vis pirma
buvo susijusios su jurisdikcijos klausimais, tai netiesiogiai liet ir taikytin teis. Aiku, tai dvi skirtingos ir
atskirai bei autonomikai sprendiamos kolizijos, ios bylos labai puikiai pademonstruoja, kokius faktorius,
connecting point atsivelgia JAV teismai, kuomet vertinamas ryys tarp teismo ir teisins kolizijos.
Digital Equipment Corp. v. Altavista Technology Inc. Digital nusipirko Altavista Technology preki
enkl ir j savo ruotu licencijavo. Tada Digital kreipsi teism dl preki enklo licencijos sutarties
paeidimo, preki ir paslaug enkl paeidimo, nesiningos verslo praktikos ir konkurencijos Masaiusetso
valstijoje. Alt. teig, kad iekinys nenegarintinas, nes trksta asmenins jurisdikcijos personal jusrisdiction.
Teismas nusprend, jog jis turi jurisdikcij, yra kompetentingas sprsti byl. Ryys tarp Altavistos ir
Masaiusetso valstijos buvo nustatytas jurisdikcine prasme: Teismas inagrinjo Alt. konkat su Masaiusetso
valstija visum ir negalima ignoruoti to fakto, kad priemon, per kuri kilo santykiai su ta teritorija, buvo
tradicins; tai svetain INT. INT komercinis panaudojimas testuoja tradicines, teritorine koncepcija pagrstas
jurisdikcines taisykles. Kai ELK sudaromas arba bet kokia kin-komercin veikla vykdoma INT, virtualioje
aplinkoje, kuomet viena alis tam naudoja kompiuter, esant Masaiusetso valstijoje, tai literatrine prasme
vyksta Masaiusetso valstijoje, lygiai taip pat ir tiek pat, kiek ir bet kur kitur, kur prieinamas INT.
Taigi, i io sprendimo galima daryti ivad, kad kai pardavjas pradeda vykdyti veikl INT, pardavjas
savo veikl pradeda vykdyti bet kurioje valstybje, kurioje yra prieinamas tas konkretus INT puslapis, svetain.
Problema ta, kad toks poiris neiskiria jokios vienos valstybs, ir tai reikia, kad pardavjas patenka labai
nenuspjam situacij.
Bensusan Restaurant Corp. v. King . Bens. Buvo NY kompanija, kuri steig inom diazo klub The
Blue Note. Atsakovas, p. King, buvo mao klubo Misryje, savininkas, ir tas klubas taip pat vadinosi The
Blue Note. 1996 m. p. King savo klubui sukr svetain, kuria buvo galima pasiekti laisvai, be joki spec.
mokesi. Serveris buvo rengtas taip pat Misryje, taiau jo logo buvo panaus NY. Ben. Padav p. King
teism dl preki ir paslaug enklo nuosavybs teiss paeidimo, tuo tarpu pastarasis teig, kad trksta
asmenins jurisdikcijos personal jusrisdiction. Teismas prijo ivados, kad reklamavimasis INT pats
savaime ir per se nenustato ryio, pakankamo, kad bt manoma visada kreiptis teism NY. Taigi, ivada, jog
reklamavimasis INT sukuria pasaulin jurisdikcij, neteisinga. Dar daugiau, kadangi p. King neturjo joki
reali ir aktuali ryi su NY, ir nevykd jokio verslo su NY subjektais, ir atsivelgiant tai, kad jo svetain
turjo aiki nuorod tai, kad jos nereikt painioti su ymiai populiaresniu klubu NY, ir is klubas buvo skirtas
tik Misriui, teismas nusprend, kad iuo atveju negalima jurisdikcija. Taigi, iuo atveju teismas vertino
disclaimerio tekst.
Weber v. Jolly Hotels. Jolly Hotels Italijos kompanija, kuri reklamavosi INT. Eileen Weber usisak
kelion Italij ir apsistojo Jolly Hotels. Tuo metu jai kakas vyko ir ji nusprend apsksto Jolly Hotel New
Jersy teisme. Teismas nusprend, kad visgi pasyvus tinklapis INT, skirtas silom preki ir produkt reklamai,
neutikrina jurisdikcijos ir atmet skund.
Asger Corp. v. Multi-Fluif Inc. Norvegijos kompanija buvo paduota teism Teksase dl Asger autorini teisi
paeidimo. Teismas nusprend, jog nebuvo kvalifikuoto ir pakankamo ryio tarp tinklapio ir Teksaso, nes INT
vartotojai negaljo usisakyti preki INT. To paskoje INT tinklapis buvo pripaintas pasyviu. Dl
connecting point, perasi ivada, kad siekiant jurisdikcijos, INT turi bti tiesiogiai nukreiptas pirkjus, jis turi
bti interaktyvus ir ia domeno vardas turi ma reikm.
1997 m. buvo JAV INT jurisdikcijos teisini princip suformulavimo metai, nes teismai atskyr pasyvius
tinkalpius, kurie viso labo reklamuoja prekes ir paslaugas, nuo aktyvi, kurie galina silom produkt
usisakym. Byloje Cybersell Inc. v. Cybersell Inc., 1997, teismas susidr su pusiau interaktyviu tinklapiu,
kurio lankytojai, jeigu norjo suinoti papildomos I, turjo palikti savo duomenis. Teismas atsisak vykdyti
personalin jurisdikcij Floridos subjektui (atsakovui), nes joki kit slyio tak su Arizona nebuvo nustatyta,
ir nebuvo joki rodym, kad kas nors i Arizonos bt paliks savo duomenis ar netgi buvo aplank sait. Dl
OL veiklos, byloje CompuServe Inc. v. Patterson teismas nustat, kad Teksasietis atsakovas nukreip ir vykd
komercin veikl iekovo valstijoje ir tokiu bdu teismas nusprend, jog jis yra kompetentingas nagrinti byl.
Visi ie atvejai parodo, kad JAV teismai teikia reikms realiai, aktualiai veiklai ir jos takai, poveikiui usienio
jurisdikcijoms, tai yra, ar jie yra pasyvs ar aktyvs usienio jurisdikcijos atvilgiu. Aktyvumas ar pasyvumas
gali bti apsprstas visos eils faktori, toki kaip vartojama kalba, tekstas, programin ranga. Kita vertus,
teismai atrodo neatsivelgia kompiuterin rang, ar serverio lokacij, ar jo domeno vard.
Kaip aiku, labiausiai susijusi teritorij apsprendia faktori visetas, sistema. Kita vertus, INT yra labai
tarptautinis, anonimikas, todl gali bti begalo daug toki parametr. Dar daugiau, ie connectin factors turi
bti vertinti teisjo, todl kiekvienu atveju tai gali bti isprsta skirtingai, individualiai. Kita vertus, teisjas
gali bti nepakankamai gerai susipains su techninmis INT charakteristikomis ir nevertinti itin reikming ir
svarbi kriterij. To paskoje INT aplinkoje artimiausios teiss taikymas tampa labai komplikuotu. Tai
svarbu ir 4(2) straipsnyje tvirtintai prezumpcijai INT aplinkoje alys gali bti anonimikos. Taigi, i bendrj
taisykli taikymas EK kontekste negali utikrinti teisinio aikumo. Todl, btina iekoti arba kit taisykli, arba
irti, ar EP turt bti privalomas EK.

Specialios taikytinos teiss nustatymo taisykls vartotoj atvilgiu.

Romos Konvencijoje tam skirtas 5 straipsnis. J atkartoja ir naujasis LR CK (1.39 straipsnis): sutarties
ali teis pasirinkti sutartinei prievolei taikytin teis neatima ir neriboja vartotojo teiss ginti savo interesus
priemonmis ir bdais, kuriuos nustato jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, jeigu:

1) vartojimo sutartis buvo sudaryta jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybje pagal speciali
ofert ar reklam toje alyje, ir vartotojas msi vis rekiam ingsni tokios sutarties sudarymui
toje valstybje;
2) vartotojas buvo kitos sutarties alies paskatintas vykti usienio valstyb sudaryti sutarties;
3) kita alis ar jos atstovas gavo usakym i vartotojo io nuolatins gyvenamosios vietos valstybje.
Jeigu vartojimo sutarties alys nepasirinko taikytinos teiss, taikoma valstybs, kurioje yra vartotojo
nuolatin gyvenamoji vieta, teis.
io straipsnio tikslas utikrinti silpnesniosios alies interes apsaug tarptautini komercini santyki
metu vartotojui rizikuojant prarasti savo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teikiamos apsaugos. Ieitin
koncepcija ta, kad pats 5 straipsnis gali bti taikomas tik pritaikius 3 arba 4 straipsn. Taigi, alys yra laisvos
pasirinkti j sutariai taikytin teis, taiau toks pasirinkimas negali vartotojo nuskriausti jis negali netekti
imperatyvini norm teikiamos savo interes apsaugos. Kita vertus, aiku, kad 5 straipsnis taikytinas tik jeigu
vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs imperatyvios nuostatos suteikia geresn apsaug, negu kad
suteikt pasirinkimas pagal 3 ar 4 straipsn. Mano nuomone, tai parykina io straipsnio technin problem nes
vartotojas dar iki sutarties sudarymo privalo inagrinti situacij, kuri bt pasirinkus vien ar kit teisin
sistem, j palyginti su savo valstybs tesis normomis ir tik tuomet sitikinti, kad taikomas 5 straipsnis.
5 straipsnio taikymo prielaidos yra ios:
(a) turi bti sutartis;
(b) ji turi bti dl preki ar paslaug teikimo;
(c) viena i ali turi bti vartotojas.
Vartotojas apibriamas kaip perkantis, sigyjantis produkt ne savo profesins, komercins ir pan.
veiklos tikslais. Pagal Guliano-Lagared Report, vartojimo sutartis turi bti aikintina tiksl prasme, o tikslai iuo
atveju silpnesniosios alies gynimas, apsauga. Taigi, Romos Konvencijos prasme ir tikslai terminas, svoka
vartotojas yra suprastinas nepriklausomai, autonomikai. EK prasme tai reikia, kad privatus asmuo, naudojantis
INT savo daikt pardavimui (panaudotos sofos ar pan.) nebus laikomas komercine alimi ir toks sandoris nebus
pripastamas vartotojika sutartimi. Jeigu vartotojas veikia tiek savo profesiniais ar komerciniai tikslais, tiek ir
privaiais tikslais, siekiant pritaikyti 5 straipsn, btina vertinti, kuri dalis yra reikmingesn, svarbesn. Visgi,
ymiai svarbesnis klausimas ar pardavjo inojimas apie pirkjo pozicij takoja 5 straipsnio pritaikym. INT
anonimikumas sukuria neaikum dl pardavjo statuso. Gali bti, kad pardavjas siekia ar ketina pltoti
komercinius santykius tik su komerciniais subjektais: (a) taiau pirkjas, nepaisant to, kad tai puikiai ino, gali
vis tiek usisako produkt (kyla klausimas, ar jam vis dar prieinama apsauga pagal 5 straipsn); (b) jeigu
vartotojas usisako prek ir neino apie fakt, kad pirkjas nenori sudaryti sandori su vartotojais. Giuliano
teigia, kad jeigu preki ar paslaug gavjas tiesiogiai veik u savo profesijos rib, taiau kita alis to neino, ir
remiantis aplinkybmis, to netgi negaljo protingai inoti, situacija visgi neturt pateikti 5 straipsnio sfer.
Taigi, btina ativelgti tai, ar pardavjas yra siningas ar ne. Jeigu pardavjo disclaimeris aikiai ir
suprantamai dav suprasti apie jo ketinim sudaryti sandorius tik su komerciniai subjektais, tai ko gero 5
straipsnis neturt bti taikomas.
Nustaius 5 straipsnio taikomum, btina paanalizuoti 5(2), 5(3) slygas (pacituotos aukiau).
Pirma slyga vlgi reikalauja trij dalyk: (a) specialus pakvietimas ar kitoks silom produkt
reklamavimas; (b) tai turt bti btent vartotojo nuolatins gyvenamosios valstybs teritorijoje; ir (c) visi
sutarties sudarymo ingsneliai i vartotojo puss buvo atlikti btent ia, tai yra vartotojo nuolatins
gyvenamosios valstybs teritorijoje.
Pirmas kriterijus ar INT yra atliekamas reklamavimas, ar specialus pasilymas, kvietimas. Pati Romos
Konvencija nepateikia joki uuomin apie tai, kas yra laikytina reklamavimu, taiau ieities taku turt bti
samprata, kad reklama informacija, kurios altinis pardavjas, kurios tikslas reklamuoti pat pardavj ir jo
silomas prekes, tikinti, sugundyti pirkj ir pan.
Specialus kvietimas specifin reklamos ris, tipas.
Reklamavimas www. Bent vienas autorius teig, kad reklaminiai skelbimai www negali bti laikomi
reklama, kadangi svetains yra laikytinos parduotuvmis, kurias aplanko vartotojai ir tokie skelbimai yra
laikytini vidine informacija. Reikt sutikti su tokia paira, taiau btina i karto paymti, kad tinklapis turt
bti pripastamas reklama. Reklamavimas informacija apie pardavja, kuri turi tiksl pakelti jo apyvart,
pardavim apimtis. Visgi, nra aiku, ar btini kokie nors veiksmai i pardavjo puss, kad tokia I bt
pripainta reklama. Giuliano mano, kad pardavjas turi atlikti tam tikrus veiksmus, kad tokia I bt kvalifikuota
kaip reklama. Panaiai yra ir TV parduotuvi atveju. Pati TV kompanija nelaikytina reklamavimu, taiau
konkreti laida taip. Ir nors pats vartotojas turi atlikti kakokius aktyvius veiksmus tam, kad j pasiekt ta
informacija, tokios I tikslas ir paties pardavjo ketinimas reklamuoti silom produkcij.
www atveju pardavjas ino, kad tinklap gali pasiekti bet kuris vartotojas, turintis prijim prie INT.
Taigi, tokia reklama tampa lygi ir globali.
Reklama EM. Tai paprastai aktyvs pardavjo veiksmai, kuri tikslas produkt reklama. Tai apima
netgi ir tuos atvejus, kai pardavjas naudoja, pasitelkia automatin atsakikl, kuris isiunia reklaminio
charakterio EM. ia prasme EM reikt laikyti analogiku tradiciniam laikui. Abu yra pardavjo veiksmai,
nukreipti pirkj.
Specifinis pakvietimas. Taigi, rezultatas tiek tinklapis, tiek ir EM gali bti laikomi reklama. Kitas
klausimas ar tai galt bti laikoma ir specifiniu pasilymu. ia esminis skirtumas pardavjas turi galimyb
apriboti reklamos paskirt ir aikiai apibrti, kam ji skirta. Pati Romos Konvencija neapibria specifinio
pasilymo, taiau Giuliano pateikia pavyzdius pato usakymai, kurie ura individuals. Taigi, rezultatas yra
tas, kad bet koks specifinis pasilymas turi speciali slyg, reikalaujani i anksto nustatyto adresato. Be abejo,
i grup turi bti natrali ir nedeterminuota paties pardavjo. Jeigu pardavjas isiunia reklamin skelbim
visiems privatiems miesto nam savininkams tiesiogiai (kuri yra vir 50), tai nebus laikoma specifiniu
pasilymu. Dar daugiau, jeigu vartotojui reikia kakokios I i pardavjo, ir pardavjas atsako su pasilymu, tai
taipogi bus laikoma specialiu pasilymu.
Specialus pasilymas www. Kai pardavjas pasitelkia www reklamavimui, jo naudojami tinklapiai bus
laikomi reklama ryium su 5 straipsniu, nors pati svetain nebus laikoma reklama. Cooki panaudojimas,
galinantis atsiminti visus konkretaus vartotojo apsilankymus, sukuria galimyb kiekvienam individualiam
lankytojui sukurti individual tinklap, pvz. pasveikinim ir pan.
Specialus pasilymas EM. EM panaus paprast laik, isist i vieno asmens kitam, taigi visikai
galimas EM pripainimas tinkama priemone speciali pasilym isiuntimui. Visgi, yra iimi. Viena j kai
EM dideliais kiekiais siuniami pvz. visiems ISP adresatams. Tai panja situacij, kai visiems laikraio
prenumeratoriams kartu su leidiniu isiuniami reklaminiai skelbimai. Taigi, pardavjas negali inoti vis
prenumeratori adres tai ino tik redaktorius. Taigi, pardavjas tokiu atveju bt isiunts ne special
silym, o viso labo reklaminius lapelius. Taigi, tais atvejais, kai pardavjas neturi tiesiogins kontrols
siuniamiems EM praneimams, EM negali bti laikomas specifiniu kvietimu.
Kita iimtis anonimini EM atvejai. iuo atveju praneimai nukreipiami tokiais EM adresais, kurie
visikai neidentifikuoja gavjo. Bet, visgi, tai turt bti laikoma specifiniais kvietimais tiems asmenims, kurie
egzistuoja u t adres. Dar daugiau. Tai pardavjas kuris nusprendia sisti specifin pasilym, ir todl jis pats
sprendia, ar tai jam prieinama ar ne. jis prisiima vis rizik.
Kitas kriterijus tokie specifiniai silymai ar reklamavimai turi bti nukreipti vartotojo nuolatins
gyvenamosios vietos valstyb. Giuliano: kur prekybininkas atliko veiksmus (msi ingsni), preki
marketingui vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybje. toks interpretavimas visikai atitinka teisinio
aikumo poreik, nes 5 straipsnis preziumuoja, kad pardavjas ino apie plat savo skelbimo paplitim ir jo
pareigojant pobd. Taigi, visi reklaminiai skelbimai, turi pasiymti vidiniu ketinimu bti nukreiptais
konkrei valstyb, tam, kad vartotojas galt reikalauti gynybos pagal 5 (2) straipsn. Toks tikslas ar ketinimas
turi bti aikinamas ir vertinamas objektyviai svarbu tai, k normalus vartotojas suprast, gavs tok specifin
skelbim. Prieingu atveju vartotojas pateikt sunki situacij, nes pats turt iekini pagalba ginti paeistas
teises [Lenda, p. 105].
Antrojo kriterijaus aikinimas indikuoja, kad reklama bt nukreipta vartotojo valstyb. Kita vertus,
kyla klausimas, ar reklama turi bti, egzistuoti vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybje. Joachim
Benno mano, kad taip, taiau mano nuomone, toks reklamavimas visuomet vyks, egzistuos vartotojo nuolatins
gyvenamosios vietos valstybje, kadangi vartotojas gals j pamatyti savo kompiuterio displjuje. Netgi jeigu
svetain nra rengta toje valstybje, tokio skelbimo kopija visada bus pasiekiama vartotojo valstybje, kadangi
ji pasieks jo kompiuter. Todl svarbu suvokti, kur praneimas yra adresuotas, arba specifikiau kur ketinama,
kad skelbimas turt poveik, tak INT atveju.
Kur nukreiptas tinklapis?
Kai kurie autoriai klausim nagrinjo ir nurod, kad svetain egzistuoja serverio buvimo vietoje.
Tokia vieta, i kur buvo isistas praneimas, turi reikms TV Direktyvos prasme, nes tai apsprendia teis, kuri
reguliuoja transliavim. Visgi, Romos Konvencijos 5 straipsnio prasme, svarbu nustatyti skelbimo tiksl,
paskirt.
Kita paira tinklap laikyti prieinamu globaliai, taigi nukreipt bet kuri valstyb, kurioje manoma
pasijungti prie INT. Be to, iuolaikinje informacinje visuomenje netg jeigu tinklapis paraytas netarptautine
kalba, yra didiuls galimybs, kad i kalb inos daug moni visame pasaulyje. Taigi, lyg ir galima padaryti
ivad, kad tinklapis yra universalios prigimties ir prieinamas visur. Taiau toks poiris negalt patenkinti
TPT poreiki. Jeigu pardavjas pasitelkia svetain, kurios tinklapiai yra skirti tik Suomijos gyventojams, ir jis
sudarytas iimtinai Suomi kalba, bt neprotinga, jeigu buvusiam Suomijos gyventojui bt taikoma Ispanijos
teism jeigu jis ten dabar gyvena. Taigi, pagrindinis klausimas ia prasme ar tinklapis gali bti apribotas
kakokia tiksline paskirtimi. Romos Konvencija nepateikia jokio atsakymo. Visgi, aiku, kad btinas sryis tarp
reklamavimo ir paskirties valstybs. Dar daugiau, is ryys turi bti kakas daugiau nei vien potenciali galimyb
pasiekti tinklap. Ettm panai situacij nagrinjo ryium su Briuselio konvencija Shevill v. Alliance Presse
byloje dl laikraio straipsnio sukelt aling pasekmi. Taigi, tikslin teritorija alos/nuostoli kilimo vieta
ir veiksmo, dl kurio kilo ala, vieta. Nors pardavjui btinas ioks toks teisinis aikumas, btina atminti, jog
vartotojui btina speciali apsauga. Taigi, tinklapis turi bti protingai susietas su konkreia teritorija. Kita vertus,
jeigu vartotojas nra sininga alis, jis negaus apsaugos pagal 5 straipsn. Taigi, btina case-by-case analiz,
kad bt manoma nustatyti, ar tinklapiai turi ry su teritorija, iskyrus tai, kad tinkapis yra prieinamas ten.
Tarp tinkam faktori galima paminti kalb, valiut, usakymo galimybs i vartotojo valstybs,
disclaimeriai, domeno vardai. Jeigu anksiau tarp ali yra vykusios transakcijos, tai taipogi gali bti
reikmingu kriterijumi. Byla, kurios vert menka, taiau tam tikri argumentai reikmingi Scanorama byla.
Reklaminiai skelbimai urnale, teikiamame SAS lktuv keleiviams. 140 000 kopij per metus, i kuri 10 000
vedijai. Teismas nusprend, kad jie nebuvo skirti vedijai, o tarptautiniams marrutams. Dar daugiau, teismas
paymjo, kad laikratis buvo anglikas, tokiu bdu pabriant jo tarptautin pobd.
Taigi, galima daryti ivad, kad tam tikri tinklapiai yra skirti absoliuiai visam INT, kiti apriboti
konkreia geografine teritorija.
Kur yra nukreipti EM?
EM daugumoje atvej gali bti nukreipti konkreiam adresatui. Visgi, kyla klausima: ar EM gali bti
nukreiptas visai valstybei? EM Target area nustatyti yra kur kas sunkiau. Vis pirma, EM dut yra serveryje,
taigi toje valstybje, kurioje yra serveris, kita vertus kai kurie EM adresai nieko nepasako apie konkrei
valstyb. Tai reikia, kad EM taipogi gali bti tarptautinis. Teismai turt individualiai vertinti kiekvieno EM
paskirties valstyb. Taigi, kaip ir tinklapi atveju, galima daryti ivad, kad tam tikri EM yra skirti absoliuiai
visam INT, kiti apriboti konkreia geografine teritorija.
Paskutinis kriterijus vartotojas turi atlikti visus veiksmus dl pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo
savo nuolatinje buveinje. Pagal Giuliano tai suprastini kaip praktiniai, o ne teisiniai ingsniai. Tai gali apimti
inter alia ir atraym pasilym, ofert ar reklamin buklet. Tai reikia, kad EM atsakymai turi bti traktuotini
kaip tradiciniai laikai. Vartotojas kaip taisykl atsako i savo kompiuterio, tokiu bdu i savo nuolatins
gyvenamosios valstybs.
Antroji slyga kai pardavjas ar jo agentas gauna usakym vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos
valstybje. iuo aspektu yra du pagrindiniai kriterijai ar tinklapis ar kita www technologija gali bti laikoma
pardavjo agentu. Kitas ar svetain ar kita INT technologija gali bti laikoma kaip gaunanti praneim
vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybje.
Tarp pirmosios ir antrosios 5(2) slygos yra tyinis persiklojimas. Pirmas kriterijus kelia klausim kas
yra agentas ryium su antra slyga. Pagal Giuliano agentas usienio kompanijos atstovas mugje/parodoje;
nuolatinis filialas ar atstovyb, netgi jeigu pardavjo usienio mon nereklamuoja tiesiogiai. Taigi, atstovas turi
turti pastovi viet vartotojo buvimo valstybje ir jis turi bti fizinis asmuo (Lenda, p. 110). Be to, kad kas nors
bt pripaintas agentu, jis turi turti tam tikr derjimosi ir sandori sudarymo laisv, be tiesioginio pardavjo
sikiimo. Somafer byla parodo, kad sisteigimas turi bti pastovus, turi bti pakankamai aprpintas, kad bt
manomas tiesioginis ryio palaikymas su vartotojais.
EK kontekste pardavjas gali pakviesti vartotoj palaikyti santykius per INT. Taigi, ar tinklapis gali bti
pripastamas kaip pardavjo atstovas.
Tinklapis yra serveryje, kuris turi pastovi viet. Jeigu tinklapis visgi yra perkopijuojamas kit server,
jis visgi turi pastovi viet, kadangi ilieka tas pats domeno vardas.
Antra, svetain gali turti instaliuot kompiuterin program, tvarkani preki usakym ir skirt
sandori sudarymui. Tokios programos gali bti laikomos intelektiniais atstovais, kurie yra uprogramuoti veikti
tam tikru bdu, taiau individualiai. Taigi, su tokia ranga tinklapis yra pakankamai aprpintas santyki su
vartotojais palaikymui.
Galiausiai, ar tinklapis su tokia ranga gali bti laikomas kaip turintis valdym/management. Pagal
Somafer byl, management reikia pareigojani prievoli krim. Kompiuterins programos, galinios
palaikyti santykius su vartotojais, turi toki managament funkcij. Taip yra dl to, kad vartotojai paprastai gauna
usakymo patvirtinim ir i jo pozicij tai nesudaro skirtumo, su kuo btent jis sudar sutart, nes svarbiausia,
kad tokia sutartis yra galiojanti. Taigi, OL produkt pirkimo-pardavimo atveju reals asmenys nebesikia ne tik
sandori sudarymo metu, bet ir j vykdymo procese.
Taigi, kai kurie tinklapiai gali bti pripainti kaip pardavjo atstovai.
Antrasis kriterijus pardavjas ar jo atstovas vartotojo buvimo valstybje gauna usakym. Kartu, gali
bti teigiama, kad yra reikalavimas, kad usakymas bt isistas i vartotojo pardavjui.
Taigi, pagrindinis klausimas ar usakymus gaunantis tinklapis gali bti laikomas esaniu vartotojo
buvimo valstybje.
INT atveju gali bti reikmingas prisijungimas prie serverio. Usienio mon vartotojo buvimo
valstybje gali steigti svetain tarsi savo filial pvz. amazon.com steigia amazon.lt. Kitas pvz. - svetain
saugoma proxy serveryje vartotojo buvimo valstybje. Jeigu pardavjas tiesiog atspindi savo svetain vartotojo
buvimo valstybje, bt sveikintinas sprendimas bt tok sait laikyti intelektiniu agentu ar filialu. Jis turi
fiksuot buvimo viet, kuri yra palyginus konstantika ir identifikuojama. Pagal skaitmenini autorini teisi D,
kopijavimas, kuris turi technin tiksl, ieina u tradicini autorins teiss rib. Pagal analogij, techninis proxy
panaudojimas taipogi technins priemons, kuri tikslas galinti e-parduotuvs panaudojim ir kurie per se
neturi jokios atskiros verts, nes vartotojas negali identifikuoti pardavjo. Taigi, tokio proxy serverio
panaudojimas negali bti laikomas esani vartotojo buvimo valstybje, taigi j atvilgiu netaikytina antroji
slyga. Visgi, jeigu pardavjas vartotojo buvimo valstybje steigia server, netgi jeigu jis tra www, pardavjas
usakym gauna btent vartotojo buvimo valstybje ir tokiu bdu patenkina 5(2) antrj slyg.
Ivada: Romos Konvencijos 5(2) straipsn yra gana sunku pritaikyti konkreioms, realioms situacijoms,
kylanioms EK kontekste.

Choice of law apribojimai.

Romos Konvencijos 7 straipsnis sureguliuoja taip vadinamas imperatyvines tn mandatory rules.
Konvencijos 3(3) straipsnis jas apbria kaip taisykles, nuo kuri nra galimas joks nukrypimas netgi ali
susitarimu. Pagal 7 straipsn, valstybs, kuri su konkreiu sandoriu yra labiausiai susijusi, teis taikytina netgi
tais atvejais, kai alys yra pasirinkusios sandoriui taikytin teis. 7 straipsnis tam tikra prasme persidengia su 5
straipsniu, nes vartotoj apsaugos tn taip pat imperatyvins. Itrauka: kai taikant pagal i konvencij parinkt
teis, kitos valstybs, su kuria yra labiausiai susijusi situacija, imperatyvins tn turi bti taikomos tiek, kiek
tokios valstybs teis yra taikytina nepriklausomai nuo taikytinos teiss pagal i konvencij. Niekas ioje
konvencijoje neukirs kelio teismo valstybs teiss imperatyvini tn taikymui, nepriklausomai nuo taikytinos
teiss pagal i konvencij.
Taigi, kaip matyti, tvirtinamos dvi alternatyvos. Giuliano teigia, kad sryis turi bti tikras, o ne
miglotas ir pateikia pavyzd kai kontraktas yra vykdytinas toje kitoje valstybje, ar kai viena i ali ten turi
savo nuolatin gyvenamj viet ar buvein.
INT anonimikumo labai apsunkina taikytin imperatyvi norm identifikavim. Antrasis kriterijus
sryis tarp situacijos ir valstybs teiss. odis situacija buvo pasirinktas vietoje kontrakto, nes turi
egzistuoti sryis tarp kontrakto visumoje, per se, o ne jo kakokios dalies ir valstybs teisins sistemos. Taigi,
negali bti daug imperatyvi teiss norm ir teisinio aikumo sumetimais to turi bti ivengta.
Treiasis kriterijus kontraktas turi turti sry su kitos valstybs teise tiek ir tik jeigu pagal tos
valstybs statymus tos taisykls turt bti taikomos nepriklausomai nuo Romos Konvencijos. I esms, 7 (1)
straipsnis taikomas bet kurios valstybs imperatyvinms normoms, tokiu bdu visikai neapsiribojant kakokia
konkreia tesis sistema. Visgi, tai kita valstyb, negu ta, prie kurios pagal konvencij priritas kontraktas.
Galiausiai, tai teismo diskrecija, taikyti 7(1), ar ne, nes Romos Konvencijos tekstas gali bti
taikomos. Visgi, antroji 7(1) straipsnio fraz pateikia gaires siekiant apsisprsti ir vertinti taikyti ar ne,
teismas turt atsivelgti toki norm prigimt, j tiksl, ir j pritaikymo ar nepritaikymo pasekmes. Vlgi, i
kriterij realus ir aktualus pritaikymas yra gana sudtingas praktikoje, ir alis sukelia daugiau neaikum, negu
aikumo. Giuliano taipogi pabria, jog i nuostat taikymas delikati uduotis.
is straipsnis buvo kritikuotas paioje Europoje. To paskoje keletas valstybi padar ilygas dl jo
taikymo UK, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Portugalija (Landa, p. 115). Vienas i pagrindini priekait
is straipsnis sukuria bereikaling udelsim, nes teismai yra priversti analizuoti daugyb teisini sistem o
EK atveju ir taip trksta stabilumo ir aikumo.
Antroji alternatyva 7(2) straipsnis tarsi pirmosios dalies priedas tai speciali teismo valstybs
imperatyvini norm apsauga. i alternatyva teismui nesuteikia diskrecijos ar taikyti jo valstybs mandatory
rules, nes pagal vietos statymus privalo. EK atveju problema ta, kad 7(2) straipsnio taikymas yra visikai
nenuspjamas iki to momento, kai parenkamas teismas. Dar daugiau, kadangi is straipsnis gali traukti lex fori
taikym, yra forum shopping galimyb.
Paskutin pastaba 7 straipsnis sukuria daugiau neaikum, negu yra btina. Tai vis pirma dl to, kad
INT anonomikas.
16 straipsnis Ordre public (public policy). Pagal i konvencij parinktos teiss normos netaikytinos,
jeigu toks taikymas yra akivaizdiai nesuderinamas su teismo valstybs vieja tvarka. Vieosios tvarkos
doktrina labai svarbi TPT dalis. Tai tarsi apsaugin oro pagalv, leidianti teismui nekreipti dmesio
usienio teis. io straipsnio tikslas atsisakyti pripainti usienio teis, jeigu ji paeidia kuriuos nors
fundamentalius teisingumo principus, geros morals principus, esmines tradicijas, bendras visai visuomenei
276
.
Be abejo, 16 straipsnis aikintinas grietai ir turt bti taikomas su dideliu atsargumu ir atidumu.

276
Dicey and Morris. The Conflict of Laws (12
th
ed.). London, 1993. p. 88-96.
Bendrijos teis 20 straipsnis.

Pati Romos Konvencijos bent jau kol kas nra laikytina Bendrijos teise, nes nra pagrsta Romos
Sutarties 293 straipsniu (ex 220). io straipsnio esm jeigu jos normos prietarauja Bendrijos teisei, Romos
Konvencija turi nusileisti. Tai reikia, kad jeigu EB teiss normos tvirtina kokias nors choice of law taisykles,
jos turi virenyb Romos Konvencijos atvilgiu. Pastebtina, kad neuilgo Romos Konvencija bus tvirtinta kaip
ES Reglamentas, tokiu bdu jos santykis su kitais EB teiss aktais bus visai kitoks. Taip dabar jau yra su
Briuselio konvencija Dl Jurisdikcijos.
Santykis su Romos Sutartimi nors pastaroji neturi choice of law taisykli, ji reglamentuoja preki ir
paslaug judjimo laisv. Kita vertus, tam tikra prasme Romos Konvencijos tvirtintos taikytinos teiss normos
gali bti vertinamos kaip patenkanios Casis de Dijon kriterijus, todl j taikymas gali bti apribotas.
itame specifiniame santykyje pasireikia EK specifika. Kaip jau minta, pardavjui yra be galo sunku
apriboti savo veikl vien tik konkreia teritorija, jeigu jis veikia INT. galima apribojimo priemon tada
disclaimers, kad pardavjas neketina sudaryti sandori su vartotojais i nurodyt valstybi. Taiau EEA tai gali
bti vertinama kaip vartotoj diskriminacija, todl eksporto ribojimas. Visgi, Ettm nuomone Romos Sutarties
28 straipsnis taikytinas tik vienos valstybs priimtoms ar sankcionuotoms priemonms. Kadangi disclaimers
traukiami sutart tarp ali jie negali bti traktuojami 28 ar 29 straipsnio Romos Sutarties paeidimu. Kita
vertus, gali kilti klausimas, ar Casis de Dijon doktrina gali bti taikoma disclaimers pagal analogij. Visgi, tai
bt galima vertinti tik kaip iimt, nes TPT poreikis aikumo ir nuspjamumo iuo atveju nusveria. Jeigu
vartotojas negali sudaryti sandori vienur, visada yra galimyb pabandyti kitur. Dar daugiau, disclaimers labai
pasitarnauja ir patiems vartotojams, kadangi tokiu bdu jie patys tampa geriau suvokiantys savo teisin padt.
Be abejo, gali bti toki disclaimers, kurie yra i principo draustini, taiau pati Romos Sutartis tiesiogiai j
neudraudia.
Ivada: choice of law klausimus btina vertinti drauge su taikytinos teiss taisykli apribojimais. Visgi,
kai pirmosios taisykl nra aikios, apribojimai situacij kaip taisykl tik dar labiau supainioja.

HAGOS KONVENCIJA.

i konvencija buvo rengiama tais laikais, kai silpnesniajai aliai retai kada buvo suteikiamos kokios
nors nuolaidos. Tarptautiniuose santykiuose buvo laikoma, kad alys turi vienodas galimybes ir pajgumus.
Konvencija pagrsta dviem taisyklmis: (a) ali valios autonomija; ir (b) jeigu alys paios nepasirinko,
taikytina pardavjo buvimo vietos (plaija prasme) valstybs teis. Galiausiai, konvencija pateikia kelet
apribojim alis negyvendinus savo valios autonomijos. I esms galima teigti, kad Romos Konvencija pam
ali VA princip i Hagos Konvencijos. Pirma kart is principas buvo suformuluotas dar 16 amiuje,
Pranczijos teisininko Dumoulin. Vienintelis skirtumas tarp i konvencij pasirinkimo kokybje. Pagal Hagos
Konvencij tai gali bti tiek aikiai ireikta slyga, tiek ir numanoma. Romos Konvencija taipogi leidia ali
vali ireikti numanomai, taiau veda svarb apribojim, kad nebus atsivelgiama hipotetin pasirinkim. Tuo
tarpu Hagos Konvencija priima tok hipotetin ali valios pasireikim, jeigu, aiku, paios alys mato
taikytinos teiss pasirinkimo problem (Lenda, p. 122). Santykyje su EK teismai ko gero bandys atsekti
potenciali choice of law nuostat: jeigu kontraktas suraytas maai kam suprantama kalba, vartotojas,
preziumuojamai, pasirinko ios kalbos valstybs teis. To paskoje hipotetin nuostata sukuria dar daugiau
neaikumo. Rezultatas hipotetinis taikytinos teiss pasirinkimas sukuria daugiau neaikum. Vartotoj
sutartyse gali kilti klausimas ar toks hipotetinis pasirinkimas visuomet turi bti vartotojo, kaip silpnesniosios,
alies naudai preziumuojama, kad jo veikla INT yra reguliuojama jo nuolatins gyvenamosios vietos statym?
Taiau tai pardavjo atvilgiu bt pernelyg nenuspjama. Visgi, ko gero realiausias sprendimas jeigu alys
nesusitar aikiai ir vartotojas aikiai nesutiko su taikytinos teiss pasirinkimu, tai kolizij reikt sprsti pagal
Hagos Konvencijos 3 straipsn, kuris nustato taisykles tiems atvejams, kai alys nepasirinko j sutariai
taikytinos teiss.
3 straipsnis silo dvi choice of law alternatyvas. Svarbiausioji alternatyva jeigu alys nepasirinko, tai
j sutariai taikytina pardavjo buvimo valstybs teis. EK prasme centrinis klausimas kur yra gautas
usakymas nes 3 straipsnio pritaikymui jis turi bti gautas btent pardavjo buvimo valstybje. rezidencijos
vieta turi pasiymti nuolatinumu bei pastovumu. Klausimas ar usakymas, pateiktas INT, gali patekti 3
straipsnio reguliavimo srit? Jeigu pirkjas usakym siunia EM, tai usakymas bus gautas serveryje, kuriame
yra laikoma e-parduotuv. Tada usakymas bus arba automatikai vykdytas (jeigu su apmokjimu viskas
tvarkoje, tai bus automatikai isiuniama e-knyga. Kitas bdas usakymas saugojamas ir pardavjas turi pats
pasijungti prie serverio ir tokiu bdu t usakym parsisisti. Abi situacijos sukelia problem pirkjui, nes jis
gali net neinoti apie tokio serverio buvimo viet. INT vienintelis sryio takas svetains domeno vardas arba
pardavjo EM adresas. Kai kur, pavyzdiui, Norvegijoje yra tvarka, reikalaujanti, kad mon, siekianti sigyti
Norvegik domen, privalo ia registruotis, todl ia prasme pirkjas gali bti iek tiek tikras, kad pardavjas
yra Norvegijos kilms. Taiau tai greiiau iimtis, nei taisykl. Tokie vardai, kaip .com ar .net i viso nieko
nepasako apie jurisdikcij.
Antra Hagos Konvencijos pateikiama alternatyva jeigu pardavjas gauna usakym btent pirkjo
buvimo valstybje, tai pirkimo-pardavimo sandoriui yra taikytina btent pirkjo buvimo valstybs teisin
sistema. ia centrinis kriterijus usakymas yra gautas pirkjo buvimo valstybje, ir j gauna pardavjas ar jo
galiotas atstovas. Tai reikia, kad pardavjas turi bti fizikai pirkjo valstybje [Lenda, p. 124].
I esms, Hagos Konvencijos 3(2) straipsnis yra tapatus Romos Konvencijos 5(2) straipsnio antroji
alternatyva. Skirtumas tarp i dviej straipsni kai Romos Konvencija i taisykl taiko tik vartotojikiems
santykiams, Hagos Konvencija taiko visiems ir bet kokiems ali teisiniams santykiams, kylantiems pirkimo-
pardavimo metu.
Galiausiai, Hagos Konvencijos 3 straipsnio pateikiami sprendimai suteikia bent jau vienai i ali didel
pasitikjim. Visgi, taip yra tik tada, kai alys nra visikai autonomikos. Dar daugiau, 3(1) straipsnio taikymas
turt tok pat rezultat, kaip ir Romos Konvencijos 4(2) straipsnio prezumpcijos pritaikymas.

Pasirinkimo apribojimai.

Hagos Konvencijos 6 straipsnis tvirtina ordre public doktrin, koncepcij. i doktrina Europoje
nepakitusi jau nuo praeito amiaus.
Alternatyvus ordre public taikymas Hagos Konvencija nedaro joki apribojim ar suvarym
vartotoj atvilgiu. Taip yra dl to, kad 1951 m., priimant i konvencij, dar nebuvo sigaljusi vartotoj, kaip
ekonomikai silpnesniosios alies, apsaugos doktrina. Taigi, nebuvo ir tokios taisykls. Kai kurie autoriai
klausia, ar Hagos Konvencija taipogi turt bti taikoma ir vartojimo sutartims. Kaip pabriama paios
konvencijos praneime, jos rengjai siek kiek manoma didesnio konvencijos dinamikumo. Hagos
konferencijos 13 sesijoje kaip tik ir buvo nurodyta, kad dl i prieasi konvencijos VN turi teis jos normas
taikyti ir vartojimo sutartims, taiau pati konvencija, jos tekstas oficialiai nebuvo pakeisti. Taigi, vis dar galioja
oficialusis tekstas, kuris ir teturi juridin gali. Taigi, mano nuomone, jos nuostatos turt bti taikomos ir inter
alia vartojimo sutartims. Visgi, sutinku, kad kai kuriose struacijose i ties net nra btinybs apginti vartotojus
nuo netekimo savo buvimo valstybs teisins apsaugos. Pardavjas teisme gali rodinti, kad galioja dabartinis
Hagos Konvencijos tekstas ir todl pagal jos kolizines formuluotes yra taikytina btent pardavjo buvimo vietos
valstybs statymai (jeigu alys nesusitar kitaip). Jeigu vartotojas dalyvauja byloje kitos valstybs teisme (jeigu
pardavjas padengia jo kelions ilaidas ir pan.), tokios usienio valstybs teismas taikys Romos Konvencij,
taigi suteiks efekt ir gali jos 5 straipsnio taisyklms. Taigi, rezultatas yra toks, kad savo valstybje vartotojas
gali netekti apsaugos. Taigi, kadangi Briuselio/Lugano konvencijos vartotojui suteikia galimyb pateikti iekin
pardavjo buvimo valstybje (pagal atsakovo buvimo viet), jam gali ymiai labiau apsimokti nuvykti
pardavjo valstyb. Taigi, vartotoj teiss ir jas tvirtinanios imperatyvins teiss normos gali bti laikomos
lengva ordre public apraika, atmaina. Taiau ordre public vis pirma implikuoja tam tikr etini ir socialini
interes paaidim, o ne ekonomins naudos netekim.

Hagos Konvencija santykyje su EB teise.

Romos Konvencijos atvilgiu bendrij teis didelis apribojimas tai kildinama tiek i jos 20
straipsnio, tiek ir i ETTm jurisprudencijos. Hagos Konvencijos atvilgiu taipogi gali bti uduotas is
klausimas ar gali bti daromos tokios paios ribos. Visgi, galima teigti, kad jeigu ikyla koks nors teisinis
konfliktas tarp ali, kuri buvimo vieta skirtingose EEA VN, tai vis pirma taikytina Hagos Konvencija.
Taiau Romos sutartis turi virenyb nacionalini ta atvilgiu. To rezultatas pati Romos sutartis tiesiogiai nra
nei Romos Konvencijos, nei Hagos Konvencijos apribojimas. Taiau jeigu pasirinkta nacionalin teis yra
disharmonijoje su Romos sutartimi ir nuostatomis dl laisvo preki ir paslaug judjimo, tokios vietins teiss
taikymas gali bti apribotas (r. Casis de Dijon ir Keck bylas).

1980 m. Vienos Konvencija.

Kaip jau minta, tai nra aktualios taikytinos teiss normos. Taiau jos tam tikri taikytinos teiss
nustatymo aspektai gali bti atsiskleidia per paios konvencijos jus dispositivum pobd ir prigimt.

Konvencijos pasirinkimas jus dispositivum. Vienos Konvencijos taikymas apsprstas jos 1 straipsnio.
Tai reikia, kad jeigu taikomas 1(1) a, tai Vienos Konvencija tarsi tiesiogiai pasirinkta teisin sistema, o
taikant 1(1) b Vienos Konvencijos taikymui yra btinos nacionalins teiss normos. To paskoje, tai
materialios tn, kurios taikomos kaip jus dispositivum.
6 straipsnis numato ali valios autonomij ir tuo tiesiogiai pasireikia konvencijos jus dispositivum.
alys gali nevaromai atsisakyti j kontraktui taikyti Vienos Konvencijos nuostatas ar j dal. ios iimtys gali
bti padarytos bet kuriuo metu, netgi jau po paties pirkimo-pardavimo kontrakto sudarymo ar jau kilus ginui.
Kita vertus, pati konvencija tik deklaruoja, kad alys gali nukrypti nuo Vienos Konvencijos norm, taiau nieko
nepasisako apie tai, kad jos gali padaryti kok nors kit pasirinkim. Taigi, tokie nukrypimai gali bti
interpretuojami kaip apimantys ir bet kokios kitos teiss pasirinkim. ia prasme konvencijos rengjai baiminosi,
kad nuostata dl kitos teiss pasirinkimo galt susilpninti pat valios autonomijos princip, nes tarsi bt
reikalaujama aikaus ir tiesioginio susitarimo dl taikytinos teiss. 12 straipsnis galina isaugoti nacionalinius
VN reikalavimus formos atvilgiu. Be abejo, Vienos Konvencijos 6 straipsnis galina alis susitarti dl taikytinos
teiss ir EK kontekste.
Vienos Konvencija pati savyje nesukuria jokios apribojim btinybs. I principo, Konvencija nra
taikytina valstybje, kuri nra konvencijos dalyv (jeigu, be abejo, jos nepasirinko kaip taikytinos teiss arba
jeigu jos, kaip lex mercatoria netaiko arbitraas. Tokioje situacijoje gali paaikti, kad Vienos Konvencijos
nuostatos prietarauja teismo vietos valstybs mandatory rules. To paskoje gali bti apribotas Vienos
Konvencijos nuostat taikymas.
Kita alternatyva taipogi ikelta kai kuri Vienos konferencijos delegat kai alys pasirinko taikytin
teis ir tokiu bdu pasinaudojo konvencijos 6 straipsniu.
Be abejo, gali kilti klausimas ar Vienos Konvencija gali bti apribota santykyje su EB teise. Bendrij
teis nustato rmus, ribas komerciniams VN santykiams. Bendrijos teis taipogi turi reikm ir EFTAai kurios
nars yra ir EEA narmis. Bet tai nereikia, kad Vienos Konvencija turt nusileisti bendrijos teisei. Dar
daugiau, konvencijos 94 straipsnis VN suteikia galimyb paskelbti, kad konvencija netaikytina kontraktams tarp
valstybi, kurios yra dalyvs, ir kurios turi tuos paius arba labai artimai susijusius statymus. Bet bendrijos teis
yra lex superior santykiuose tarp EB nari. ETTm nagrintoje Costa byloje teismas nusprend, kad
nacionalins teiss normos negali nukrypti nuo bendrijos teiss VN apribojo savo suverenitet tam tikrose
apibrtose srityse, sferose. Santykyje su EK, laisvas preki ir paslaug judjimas yra tokio apribojimo
pavyzdys, pasireikimas. Tai patvirtina ir Romos Sutarties tekstas. Mano ivada: jeigu Vienos Konvencijos
nuostatos prietarauja bendrijos teisei, turt nusileisti btent vienos konvencija.

Galimi sprendimo bdai

1. Sprendimai paioje TPT. Visi tradicini ir aukiau aptart teiss akt pateikti sprendimo variantai
susiduria su tomis paiomis problemomis i vienos puss, ios normos negali bti ignoruojuamos, kadangi jos
yra iuolaikins teiss dalis, o kita vertus jos ilg laik garantuodavo ger sprendim. ioje dalyje bus
aptariami sprendimai, kuriuos TPT pateikia ar gali pateikti EK kontekste.
TPT pateikia kelet galim variant. Nesistengiant pateikti isamaus choice of law taisykli srao,
paios svarbiausios EK atvilgiu ali valios autonomija, lex loci contractus, lex fori, loci originalis, the
closest connection, ali buvimo vieta, serverio vieta. Vis i kriterij problema jie sukuria pernelyg daug
neaikum. INT atveju netgi galima sakyti, kad tradicins TPT nesugeba pateikti adekvataus atsakymo EK
atvilgiu. Be abejo, teismai visada priima kok nors sprendim, taiau alims trksta pagrindinio dalyko
nuspjamumo. Svarbiausia jeigu bt kaip nors paabotas INT anonimikumas, tradicins TPT normos
vaidint kur kas didesn vaidmen EK.
EK D tvirtina taip vadinam country of origin taisykl, reikiani, kad saadoriui taikytina btent
pardavjo IVP teikjo valstybs statymai. Nepaisant to, kad vartotojai gali netekti j buvimo valstybs
garantuojamos apsaugos. Dar daugiau, vartotojas taii pat visuomet susiduria su netiktinomis problemomis,
bandydamas identifikuoti pardavj. Rezultatas i kilms valstybs taisykl gera taisykl, nes ji paremta ir
Romos Konvencijos 4(2) straipsniu ir Hagos Konvencijos nuostatomis. Tai suteikia INT pardavjams nemenko
aikumo ir stabilumo, utikrintumo.

Alternatyvios technins galimybs padti TPT.

INT anonimikumo paskoje labai sumainamas pasitikjimas. Taigi, viena pagrindini EK problem
anonimikumo panaikinimas. Tai, be abejo, gali bti padaryta technini priemoni pagalba. Vienas i galim
metod kiekvienam skaitmeninio produkto vartotojui suteikti kod, slaptaod ar vard (username). Tuomet
pardavjas turs galimyb vertinti, ar vartotojas tikrai tas, kuriuo prisistato. io sprendimo trkumas vartotojas
niekuomet negali bti tikras dl pardavjo tapatybs.
Elektronins komercijos reguliavimas Lietuvoje

2001 08 10 LR Vyriausybs nutarimu Nr. 984 patvirtino Lietuvos informacins visuomens pltros
strategin plan. Jame nurodoma, kad informacins visuomens pltros strateginis tikslas padti Lietuvos
gyventojams integruotis pasaulio informacin visuomen, kuo geriau panaudoti jos teikiamas galimybes.

iuo metu yra parengtas LR Elektronins prekybos statymo projektas.

Elektronines Komercijos Reguliavimas Tarptautineje Ir ES Teiseje (Civilka, 2001)

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Elektronines Komercijos Reguliavimas Tarptautineje Ir ES Teiseje (Civilka, 2001)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Elektronins komercijos reguliavimas tarptautinje ir ES teisje

Mindaugas Civilka ; paskelbta www.teisininkas.lt Puslapis 1 i 124

You might also like