Straipsniai

ISSN 1392-1592. TEISS PROBLEMOS. 2007 Nr. 3 (57)

Andrius Bielinis
Bonnos Friedrich-Wilhelms-Universiteto
Teiss fakultetas
Loestr. 21, 53113 Bonn, Vokietija
El. patas: bielinis@uni-bonn.de

TYIN NUSIKALSTAMA VEIKA VOKIETIJOS

IR LIETUVOS BAUDIAMOJOJE TEISJE:
LYGINAMOJI ANALIZ
Moderni Lietuvos baudiamoji teis yra gana jauna. Rengiant naujj Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks buvo atsivelgiama daugelio ali teisin
patirt. I j savo taka pasiymjo Vokietija ir jos patirtis ioje srityje. Atsivelgiant
Vokietijos baudiamosios teiss teorijos svarbum Lietuvos baudiamosios teiss
sistemai, iame straipsnyje analizuojama nusikalstamos veikos, kuri sudaro baudiamosios atsakomybs pagrind, svoka Vokietijos baudiamojoje teisje ir sulyginama su nusikalstamos veikos svoka Lietuvos baudiamojoje teisje.
Analizs pagrind sudaro atskiri nusikalstamos veikos poymiai, kurie straipsnio eigoje yra vardijami, paaikinami ir sulyginami, atskleidiant abiej ali
nusikalstamos veiklos svok ssajas bei ypatumus.
VADAS
Lietuvos naujasis baudiamasis kodeksas buvo priimtas 2000 m. rugsjo
26 d., o sigaliojo tik 2003 m. gegus 1 d. Atsivelgiant fakt, galima teigti,
kad moderni Lietuvos baudiamoji teis yra gana jauna. Per daugel okupacij
Lietuva buvo priversta pripainti kit ali statymus, todl ir neturjo daug
galimybi ivystyti ilg baudiamj teiss tradicij. Apie tai liudija ir faktas,
jog iki 1961 m. Lietuva neturjo savo baudiamojo kodekso. 1846 m. gegus
1 d. visoje Rusijos imperijos teritorijoje, tame tarpe ir Didiojoje Lietuvoje,
sigaliojo nauji Baudiamieji nuostatai (Ugolovnoje uloenije) 1, kurie panaikino
1
Maojoje Lietuvoje galiojo Vokietijos baudiamieji statymai; r. Baudiamoji teis (Bendroji dalis). Vilnius, 2003. P. 79.

62

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

iki tol buvusi statym galiojim. Tarpukario metais, 1919 m. sausio 16 d.

ileistu Laikinuoju Lietuvos Teism ir j darbo sutvarkymo statymu, buvo
patvirtintas 1903 m. Rusijos Baudiamasis statutas, kuris galiojo vis nepriklausomos Lietuvos gyvavimo period. Soviet Sjungai Antrojo Pasaulinio karo
metu okupavus Lietuv, 1903 m. Baudiamasis statutas buvo pakeistas Rusijos
Taryb Federacins Socialistins Respublikos baudiamuoju kodeksu, kuris galiojo Lietuvoje iki pirmojo Lietuvos baudiamojo kodekso sigaliojimo 1961
m. birelio 26 d. Taiau naujasis baudiamasis kodeksas rmsi RTFSR naujojo kodekso pavyzdiu, neleidiant ymesni nukrypim nuo Rusijos Federacijos baudiamajame kodekse tvirtint nuostat. Tad galimyb gyvendinti savarankik ir nepriklausom baudiamj nuostat kryb atsirado tik po
nepriklausomybs atkrimo2. Todl, rengiant nepriklausomos Lietuvos naujj
baudiamj kodeks, buvo atsivelgiama kit ali, turini ioje teisinje
srityje ne maai patirties, statymus ir teisin teorij3.
Viena i t ali, kurios baudiamoji teis padar tak Lietuvai tiek Taryb Sjungos metu, tiek po nepriklausomybs atkrimo yra Vokietija.
Skirtingai nuo Lietuvos, Vokietija jau seniai yra sukrusi savo baudiamj
kodeks. Aktualusis Vokietijos BK galioja, su daugeli pakeitim bei papildym, nuo 1871 m. Taiau jis remiasi dar senesniu, 1851 m. Prsijos BK4. Taigi
paymtina, jog dabartini Vokietijos baudiamj nuostat pagrindas buvo
sudarytas daugiau nei prie 150 met.
Vokietijos baudiamosios teiss atstov labiausiai ipltot moksl apie nusikalstamos veikos sudt perm tuometins Taryb Sjungos baudiamoji teis5, kurios baudiamasis kodeksas ilg laik sudar Tarybins Lietuvos Respublikos teisin pagrind. Po nepriklausomybs atkrimo, nusikalstamos veikos
sudties samprata buvo ipltota ir nutolta nuo jos tarybins koncepcijos. Taip
pat buvo perimti kai kurie vokikosios nusikalstamos veikos sudties doktrinos
elementai6. Taigi galima teigti, jog Vokietijos baudiamoji teis, ypa mokymas
apie nuskalstamos veikos sudt, padar dvejop taka Lietuvos baudiamajai
2

Ten pat. P. 76-85.

Piesliakas. Naujojo Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso principins nuostatos ir baudiamoji politika // Jurisprudencija. 1998, t. 10(2), P. 41.
4 Roxin. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 105 135.
5 Piesliakas. Lietuvos baudiamoji teis. Vilnius, 2006. P. 179; Taiau reikia pabrti, jog mokslas
apie nusikalstamos veikos sudt buvo ipltotas ir savaime modifikuotas.
6
Piesliakas. Lietuvos baudiamoji teis. Vilnius, 2006. P. 179.
3

63

Straipsniai

teisei: per tarybin baudiamj teis ir tiesiogiai kuriant savj nepriklausomos Lietuvos baudiamj teisin doktrin.
Taigi vilgsnis Vokietijos baudiamosios teiss samprat suteikia galimyb
suvokti dabartini Lietuvos baudiamosios teiss nuostat aknis bei, sulyginant
abej ali teisines sampratas, iskirti Lietuvos baudiamosios teiss ypatumus.
Kadangi visos baudiamosios teiss sistemos sulyginti nemanoma, io darbo tikslas bus nagrinti esmin baudiamosios teiss klausim: kas atsako ir u
k atsakoma pagal baudiamj statym?. Vokietijos, kaip ir Lietuvos baudiamojoje teisje, atsakymas klausim yra vienodas: pagal baudiamj statym atsako asmuo padars nusikalstam veik7. Taigi io straipsnio nagrinjamas objektas bus nusikalstama veika, tiksliau, jos poymiai, kaip baudiamosios
atsakomybs pagrindas.
1. NUSIKALSTAMOS VEIKOS APIBRIMAI
Vokietijos baudiamasis kodeksas ar kiti statymai neformuluoja nusikalstamos veikos apibrimo8. Tai teiss teorijos dalykas. Taiau Vokietijos teiss
teorijoje nra vieno, visiems priimto nusikalstamos veikos apibrimo. Ten iskiriamos net 5 kryptys (natralistin, klasikin, neoklasikin, finalin ir socialin), kurios vyravo vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu ir kuri atstovai band
pateikti savo nusikalstamos veikos sampratas9. Labiausiai paplits yra klasikins
krypties nusikaltimo apibrimas, kuris nusikalstam veik apibria kaip baudiamosios veikos sudt atitinkant prieing teisei ir kalt veiksm10. Tai vadinamas 3 sudtini dali nusikaltimo apibrimas11, naudojamas ir kit vakar Europos valstybi baudiamojoje teisje. Jo esm ta, kad iskiriami trys
btini nusikalstamos veikos poymiai :
7

Lietuvos BK 2 str. 3 d.; Vokietijos BK to expresis verbis viename straipsnyje nenustato - baudiamumas tik u nusikalstamos veikos padarym suvokiamas i keli BK straipsni interpretacijos bei
literaturos.
8 Skirtingai nuo Lietuvos baudiamosios teiss, Vokietijos teisje baudiamoji atsakomyb atsiranda ne vien dl veiksm nustatyt baudiamajame kodekse, j taip pat nustato kiti statymai, t. y. taip
vadinama alutin baudiamoji teis (vok. Nebenstrafrecht), pvz., autori teisi apsaugos statymas,
ginkl statymas, komercinis kodeksas ir pan.
9 Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vinius, 1996. P. 10.
1 0 Wessels / Beulke. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 28; Frister. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2006. P. 71.
1 1 Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 79; Schnke / Schrder.
Strafgesetzbuch. Kommentar. Mnchen, 2006. P. 155.

64

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

1) atitikimas baudiamosios veikos sudt (Tatbestandsmigkeit),

2) prieingumas teisei (Rechtswidrigkeit),
3) kalt (Schuld).
Tuo tarpu pagal Lietuvos baudiamojo kodekso (toliau BK) 11 ir 12 str.
nusikalstama veika laikoma pavojinga ir iame kodekse udrausta veika. statymo leidjas iame apibrime iskiria du nusikaltimo momentus: materialj
ir formalj.
Veikos pavojingumas, kaip materialusis nusikalstamos veikos svokos momentas, ireikia socialin nusikaltimo esm, paaikina, dl ko mogaus poelgis
laikomas nusikalstama veika. Nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o btent pavojinga veika12. Veikos pavojingumas pasireikia tuo, kad tokia veika ksinamasi konkreius valstybs saugomus teisinius grius (pvz., visuomenin santvark, nuosavyb, ekonomin sistem ir pan.)13.
Formalusis nusikalstamos veikos momentas pasireikia poelgio prieingume teisei. is poymis reikia, kad padaryta veika laikoma nusikaltimu, jei jos
poymiai sutampa su baudiamajame statyme apraytais nusikalstamos veikos
sudties poymiais14.
Galima iskirti tokius pagrindinius nusikalstamos veikos poymius:
1) veika,
2) pavojinga veika,
3) prieinga teisei veika.
Pagal skirtingus nusikalstamos veikos apibdinimus galima daryti jau pirm ivad, jog Vokietijos mokslininkai veikos pavojingumo kaip materialaus
poymio stengiasi neakcentuoti, sukurdami formalius nusikaltimo apibrimus,
kur akcentuojamas tik formalus nusikaltimo poymis veikos prieingumas
baudiamajai teisei.
Mano nuomone, diskutuotinas yra Lietuvos baudiamojoje teisje tvirtintas veikos pavojingumas kaip btinas nusikalstamos veikos poymis. Kyla
klausimas, ar toks poymis apskritai yra btinas? Ar tai nra savotikas atavizmas liks i tarybins baudiamosios teiss teorijos?
12
Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bedroji dalis (1-98 straipsniai). Vilnius,
2004. P. 92; Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutarimas Nr. 29.
1 3 Paymetina, kad naujame BK ie teisiniai griai konkreiai jau nebevardinti.
1 4 Baudiamoji teis (Bendroji dalis). Vilnius, 2003. P. 118; Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutarimas Nr. 29.

65

Straipsniai

Tarybinje baudiamojoje teisje is nusikalstamos veikos poymis visaip

buvo parykinamas, juo buvo pabriama klasin nusikalstamos veikos sampratos esm15. Kuriant Lietuvos naujj baudiamj kodeks, buvo nutolta nuo
ankstesns nusikalstomos veikos koncepcijos, atsivelgiama Vakar Europos
mokslinink koncepcijas, kurios pateikia vien tik formalius nusikalstamos veikos apibrimus. Taiau statym leidjas nepanoro veikos pavojingumo poymio atsisakyti, nors ir buvo silomas formalus nusikalstamos veikos apibrimas. Anot garsaus Lietuvos mokslininko Prof. Dr. V. Piesliako, is poymis
neturi jokio neigiamo atspalvio. Viskas priklauso nuo to, kaip jis suprantamas
ir aikinamas16.
Neprietaraujama, kad kiekviena nusikalstama veika yra savaime pavojinga.
Tai yra jos iskirtinis bruoas, prieastis, dl kurios mogaus elgesys yra traktuojamas kaip nusikalstamas. Dl ios prieasties baudiamj statym leidjas kaip
tik ir vadovaujasi veikos pavojingumu, sukurdamas baudiamj atsakomyb tik
u tokias, t. y. pavojingas veikas. Tai inant, daroma ivada, jog, jeigu veika atitinka statymo sudtyje numatytus poymius, kitaip tariant, yra prieinga teisei, ji
savaime jau yra pavojinga. Dl to manyiau, kad negalima atskirti veikos pavojingumo nuo prieingumo teisei. Atskiriant iuos poymius, sudaroma tokia paradoksali situacija, jog veika gali prietarauti statymams, taiau nebti pavojinga.
Tai kyla klausimas, kodl tokia veika i viso yra udrausta?
Literatroje pateikiami pavyzdiai, kai veika yra nepavojinga, nors yra prieinga teisei. Antai 1990 metais primus Lietuvos Respublikos moni statym,
buvo teisintas privatus verslas, nors baudiamajame kodekse dar kur laik galiojo straipsnis, kuris udraud privai moni veikl. Kitas pavyzdys, kai Lietuvai stojus Europos Sjung preki gabenimas per Lietuvos-Lenkijos sien
nepateikiant j muitins kontrolei prarado pavojingum, nes inyko pati muitins kontrol, nors formaliai dar kur laik buvo statymo draudiama17. iose
situacijose veika, t. y. privati moni veikla arba preki gabenimas nepateikiant
j muitins kontrolei, i tikrj nebebuvo pavojingi, bet prietaravo teisei. Apibendrinant galima teigti, jog tokia paradoksali situacija atsiranda, jeigu vyksta
tam tikros socialini, ekonomini, politini ar kitoki aplinkybi permainos,

15

Piesliakas. Lietuvos baudiamoji teis. Vilnius, 2006. P. 117.

Ten pat. P. 117.
1 7 Ten pat. P. 133.
16

66

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

dl kuri atitinkamos veikos praranda pavojingum, nors ir yra dar udraustos.

Taiau tokiose situacijoje patys statymai nebeatitinka realybs ir negali taip
galioti, nes jie udraudia nepavojing veik. Jie turi bti laiku pakeisti ir priderinti prie tikrovs. statym leidjo aplaidumas iose situacijose negali bti apeinamas ir teisingumas atstatomas papildomu nusikalstamos veikos bruou.
Taigi manyiau, kad situacij, kai veika yra prieinga teisei, bet nepavojinga, negali ir neturt bti.
iame kontekste dar reikt paminti BK 37 str. - atleidim nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo. Asmuo atleidiamas
nuo baudiamosios atsakomybs, net jeigu jo veikoje, formaliai vertinant, ir yra
nusikaltimo sudtis, realiai jos pavojingumas yra nedidelis. I pirmo vilgsnio
galima daryti ivad, jog io straipsnio taikymui btina iskirti veikos pavojingum kaip atskir nusikalstamos veikos poym alia prieingumo teisei. Taiau
toks teiginys ydingas. Iskiriant tik prieingum teisei kaip vienintel nusikalstamos veikos kvalifikacin poym, galima taip pat taikyti BK 37 str. Nustatant,
jog veika yra prieinga teisei, t. y. atitinka visus statymo sudtyje numatytus
poymius, ipso iure nustatoma, jog veika yra pavojinga. Taiau veikos pavojingumas visuose atvejuose nra vienodas. Veikos pavojingumas skiriasi savo laipsniu, kuris siejamas su veikos kiekybine charakteristika: veiksm intensyvumu,
alos dydiu. Kai veika i esms nedaro alos statymo saugomoms asmens, visuomens ar valstybs vertybms, taip pat kai ji net nesudaro galimybs kilti
alai, veikos pavojingumas nra didelis, ji pripastama esanti maareikm ir
asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. Taigi matytina, kad veikos pavojingumo poymis yra btinas BK 37 str. taikymui, taiau jis nra atskiriamas nuo prieingumo teisei, o yra tiesiogiai su juo susijs18.
Apibendrinant galima paymti, kad neneigiama, jog kiekviena nusikalstama veika yra pavojinga, taiau is pavojingumas konstatuojamas jau veikai atitinkant statymo sudt, nes statymas nustato baudiamj atsakomyb tik u
pavojingas veikas. Taigi, mano nuomone, yra svari argument kvestionuoti
veikos pavojingumo atskiro poymio btinum.

18

itame kontekste labai vertinga pasiskaityti Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutarim Nr. 29
Teism praktikos veikas pripastant maareikmmis apvalga, kuriame pateikiama prieinga pozicija. Taiau paymtina, jog is nutarimas buvo pritaikytas senajam BK, pagal kuri veika dl maareikmikumo i viso nebuvo laikoma nusikalstama.

67

Straipsniai

2. ATITIKIMAS BAUDIAMOSIOS VEIKOS SUDT

Vokietijoje baudiamosios atsakomybs pagrind sudaro statyme nustatytos veikos sudties realizavimas. Taigi pradedant tyrim reikia i pradi nustatyti ar tariamas elgesys atitinka veikos sudt. Tai laikoma nustatyta, kai elgesio
poymiai sutampa su atitinkamo baudiamosios teiss paeidimo tipiniais poymiais, apraytais statymo esanioje baudiamosios veikos sudtyje19. Tuo Vokietijos nusikalstamos veikos svoka nesiskiria nuo jos ekvivalento Lietuvoje,
nes pagal Lietuvos BK 2 str. 4 d. atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika
atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt20. Nustatant baudiamosios veikos sudties atitinkamum konstatuojamas ir veikos prieingumas teisei, kaip vienas i mint nusikalstamos veikos btinj poymi.
Kaip Lietuvos, taip ir Vokietijos teiss teorija tarp nusikalstamos veikos
sudties poymi iskiria atskiras poymi grupes, apibdinanias ir vidin,
ir iorin nusikaltimo padarymo puses21. Iorini nusikaltimo padarymo pus
apibdina objektyvs veikos sudties poymiai, o vidin - subjektyvs veikos
sudties poymiai22. Taiau Lietuvos teiss mokslas objektyvius poymius toliau skiria du elementus: objekt ir objektyvij pus, o subjektyvius poymius subjekt ir subjektyvij pus23. ia reikia paminti, jog su iuo turiniu
sutinka ne visi Lietuvos baudiamosios teiss mokslininkai24.
Vadovaudamasi pirma paminta koncepcija, galima iskirti tokius nusikalstamos veikos sudties poymius:

19
Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 41; Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 81; Stratenwerth / Kuhlen. Strafrecht. Allgemeiner Teil I. Mnchen, 2004. P. 75.
2 0 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-255/2004.
21
Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 89.
2 2 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-490/2001; Frister. Strafrecht. Allgemeiner
Teil. Mnchen, 2006. P. 80.
2 3 Baudiamoji teis (Bendroji dalis). Vilnius, 2003. P. 150.
2 4 Piesliakas. Lietuvos baudiamoji teis. Vilnius, 2006. P. 180- 182, kuris iskiria tik objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius.

68

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

Vokietijos teiss teorijoje

Lietuvos teiss teorijoje

1. Objektyvs nusikaltimo
sudties poymiai:

1. Objektas
2. Objektyvioji pus
- veika;
- pasekms;
- prieastinis ryys tarp veikos
ir pasekmi;
- laikas, vieta, bdas, rankiai;
- kitos aplinkybs.

- subjektas;
- veika;
- objektas;
- pasekms;
- prieastinis ryys tarp veikos
ir pasekmi;

3. Subjektas
- subjekto amius
- pakaltinamumas / nepakaltinamumas
- ribotas pakaltinamumas
- apsvaigimas nuo alkoholio,
narkotini, psichotropini ar kit
psichik veikiani mediag

- objektyvus pasekmi
inkriminavimas;
- laikas, vieta, bdas, rankiai;
- kitos aplinkybs.
2. Subjektyvs nusikaltimo
sudties poymiai:
- tyia;

4. Subjektyvioji pus
- kalt
- tikslas ir motyvas

- ypatingi subjektyvs poymiai.

Daniausiai objektyviojoje veikos sudtyje yra numatyta, jog poelgis turi

sukelti tam tikr padarini. Tiek pagal Vokietijos, tiek ir pagal Lietuvos teiss
teorij tokiu atveju neteistos veikos sudtis realizuojama tik tada, kai poelgis ir
padariniai susij prieastiniu ryiu25.

25

Haft. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2004. P. 50; Stratenwerth / Kuhlen. Strafrecht.
Allgemeiner Teil I. Mnchen, 2004. P. 90; Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo
sudt. Vinius, 1996. P. 95; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-547/2002.

69

Straipsniai

Vokietijos teisinje literatroje ir teism praktikoje nra vieningos nuomons, pagal kokius kriterijus nustatyti prieastin ry. Daniausiai vartojama ir
net ankiau jau Reicho Teismu pripainta buvo ekvivalento teorija (quivalenztheorie)26, pagal kuri prieastis yra bet kuri slyga, be kurios padarinys
tokiu pavidalu nebt atsirads27. Kitaip tariant, prieastinis ryys egzistuoja
tik tada, kai veiksmas yra ekvivalentin pasekms prieastis, t. y. btina, privaloma slyga. Lietuvos teiss teorijoje prieastinis ryys nustatomas pagal btinosios pasekmi kilimo slygos taisykl28. Pagal j btinosios slygos nustatymas tai fakto nustatymas, ar mus dominanti ir statyme aprayta veika buvo
btina pasekmi kilimo slyga29. Tai reikia, ar kilt pasekms, jei nebt padaryta pavojinga veika. Akivaizdu, kad ekvivalento teorija ir btina pasekmi kilimo slygos taisykl i esms sutampa.
Taiau Vokietijos kaip ir Lietuvos baudiamosios teiss mokslui aiku, kad
ekvivalento teorija taip pat kaip ir btinosios pasekmi kilimo slygos taisykl
yra per plaios ir iuo aspektu turi bti koreguojamos nustatant konkreias
atsakomybs ribas.
Pvz.: A, nesunkiai sualoja peiliu B. B iveamas ligonin. Taiau pakeliui nukrenta
lktuvas ant greitosios medicinos pagalbos mainos ir B na. Be i teorij apribojim, A turtu bti inkriminuota B mirtis (nebtu sualojimo, nebt ir vlesnio
vaiavimo greitja, tuo tarpu ir lktuvas nebt nukrits ant greitosios medicinos
pagalbos mainos veanios B ).

Vokietijos teiss teorija isprendia i problem vadovaujantis objektyvaus

inkriminavimo poymiu30. Pagal poym baudiamojoje teisje esminis yra ne
tik prieastinis ryys ir rezultato santykio klausimas, bet ir klausimas, ar socialiai alingi padariniai, atsivelgiant mogaus elgesio galimybes, gali bti inkri26

Reicho Teismo nutarimas. 1. tomas. P. 373.; Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 1.

tomas. P. 332.; Stratenwerth / Kuhlen. Strafrecht. Allgemeiner Teil I. Mnchen, 2004. P. 90.;
Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 98; Jhnke / Laufhtte
/ Odersky. Leipziger Kommentar. Berlin, 2003. 2. skyrius. P. 29; Baumann / Weber / Mitsch.
Strafrecht. Allgemeiner Teil. Bielfeld. 2003. P. 234.
2 7 Lackner / Khl. Strafgesetzbuch. Kommentar. Mnchen, 2004. P. 59; Roxin. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 351.
2 8 Piesliakas, V. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baudiamajame statyme numatyt padarini ir jo nustatymas teism praktikoje // Jurisprudencija. 2006, t. 7(85), P. 8.
2 9 Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vinius, 1996. P. 95.
3 0 Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 103; Haft. Strafrecht.
Allgemeiner Teil. Mnchen, 2004. P. 54.

70

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

minuoti kaltininkui kaip jo krinys ?31 Padariniai laikomi objektyviai inkriminuoti, jeigu kaltininkas sukr teisiniu atvilgiu reikming pavoj, ir is
pavojus pasireik nusikalstamos veikos padariniuose32. Tuo tarpu A nebt
inkriminuota B mirtis, nes jis nesunkiai sualodamas B nesukr teisiniu atvilgiu reikmingo pavojaus, kuris btent pasireik vlesne B mirtimi.
Lietuvos teiss teorija sprendia i problem atskiriant btinj prieastin
ry nuo atsitiktinio. Atsitiktinis prieastinis ryys tai nebdinga reikiniui,
nedsninga reikini ryio forma, kuri daug kart pasikartojaniuose bandymuose nesukelia mus dominani pasekmi, taiau tam tikromis slygomis,
retai pasikartojaniomis, o gal net nepasikartojaniomis slygomis, kokiomis
nors papildomomis aplinkybmis padaryta veika gali sukelti pavojingas pasekmes33. Tuo tarpu btinasis prieastinis ryys yra bdingas, dsningas reikini
ryys. Tai reikia, jog tam tikromis slygomis mus dominanios veikos visada ar
bent jau daniausiai sukelia tam tikros ries pavojingas pasekmes34. Baudiamj teisin reikm turi tik btinasis prieastinis ryys35. Kalbant apie prie tai
pamint pavyzd akivaizdu, kad nesunkiam B sualojimui nebdinga ir nedsninga, kad j veant ligonin jis mirs nuo krentanio lktuvo. Taigi, tarp B
sualojimo ir mirties yra tik atsitiktinis ryys, kuris, kaip minta, neturi teisins
reikms36.
Galima daryti ivadas, kad prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi Vokietijos kaip ir Lietuvos teises teorijoje yra btinas nusikalstamos veikos sudties
poymis. Jo apibdinimas i esms sutampa, taiau jis yra papildomai skirtingai
apribojimas.
Mano nuomone, Lietuvos baudiamojoje teisje prieastinio ryio nustatymas konkreioje byloje atskiriant btinj nuo atsitiktinio prieastinio ryio yra
31

Frister. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2006. P. 100.

Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 62.
3 3 Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vinius, 1996. P. 98.
3 4 Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vinius, 1996. P. 99.
3 5 Paymtina, kad Lietuvos baudiamojoje teisje iskirimas taip pat dar tiesioginis ir sudtingas
prieastinis ryys (r. Piesliakas, V. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baudiamajame statyme numatyt padarini ir jo nustatymas teism praktikoje // Jurisprudencija. 2006, t. 7(85); P.
10). Taiau i kvalifikacija neturi tiesiogins reikms sprendimui dl baudiamosios atsakomybs.
Atsakomyb nustato prieastinio ryio priskirimas prie btinojo arba atsitiktinio.
36
Pavyzdiai apie prieastinio ryio klausimo sprendim teism praktikoje r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-663/2000; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr.
2K-187/2005.
32

71

Straipsniai

veiksminga ir teisingumo princip atitinkanti priemon nustatant asmens baudiamj atsakomyb tik u veikas, kuri padariniai yra i anksto numatomi.
Tik padariniai susij btinuoju ryiu su veika gali bti inkriminuojami veik
padariusiam asmeniui. Taiau ia kyla abejoni, ar padarini inkriminavimui
visada utenka vien tik btinojo ryio konstatavimo.
Pvz.: A paduoda B heroino virkt, kuri B sau susileidia ir vliau mirta.

ia A gal ir galjo numatyti, jog heroino injekcija gali sukelti mirtinas

pasekmes. Toks prieastinis ryys gali bti traktuojamas kaip btinas. Taiau ar
teisinga bt A inkriminuoti B mirt, kai B galjo pats nusprsti, ar sau sileisti
pavojing injekcij? Manau, jog asmenins atsakomybs principas turt apriboti
padarini inkriminavim asmeniui. Toki pozicij yra ireiks ir Vokietijos
Aukiausiasis Teismas, nustatant, jog tas, kuris tyia ar neatsargiai sukursto,
padeda ar skatina kit asmen padaryti al sau, negali bti baudiamas u nuudim ar kno sualojim, jeigu kitas asmuo pats realizuoja atsiradusi grsm
savo sveikatai ar gyvybei37. Aiku reikt kitaip vertinti atvej, kai kaltininkas,
geriau inodamas padt, labiau suvokia rizik nei nukentjusysis.
Pvz.: A usimoja lazda, kad smogt per galv prie j einaniam B. Siekdamas B
apsaugoti, C nukreipia smg taip, kad lazda pataiko B pet, ir jis tik lengvai sueidiamas.

ioje situacijoje neabejotina, jog lazdos nukreipimas susijs btinuoju ryiu su lengvu kno sualojimu. Taiau ir vl kyla abejons, ar C i veika turt
bti inkriminuota ir jis u tai patraukiamas baudiamojon atsakomybn. C
savo sikiimu suvelnino konkreioje situacijoje galjusius atsirasti padarinius.
Jo elgesys nesukl jokio prieingo teisei pavojaus. Konkrets, tam tikru poveikiu suvelninti padariniai pasilieka upuoliko A ar, tiksliau sakant, lemtingo
atsitiktinumo kriniu.
Taigi pateikti pavyzdiai parodo, jog yra atvej sukeliani abejoni, ar
pakanka vien tik btinojo prieastinio ryio nustatymo asmeniui inkriminuoti
padarinius. Mano nuomone, reikt daugiau diferencijuoti vertinant inkriminavim, sprsti ne vien tiek pagal btinojo prieastinio ryio buvim. Reikt
iskirti daugiau kriterij, konkreiais atvejais nustatani, ar padariniai kaltininkui turt bti inkriminuojami kaip btent jo krinys.

37

Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 32 tomas. P. 262.

72

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

2. SUBJEKTYVS VEIKOS SUDTIES POYMIAI

Subjektyvs (vidiniai) veikos sudties poymiai tai aplinkybs, susijusios
su kaltininko smone ir pairomis. Pagrindinis i poymi elementas Vokietijos baudiamojoje teisje yra tyia. Skirtingai nuo Lietuvos BK, kur tyia
yra apibdinama kaip viena i kalts form38, Vokietijos teiss teorija netapatina kalts ir tyios svok, o apibdina jas kaip atskirus nusikalstamos veikos
poymius39.
Vokietijos BK yra nustatyta: Baudiama tik u tyinius poelgius, jeigu
statymas tiesiogiai nenustato bausms ir u neatsargius poelgius40. Taigi, yra
svarbu nustatyti tam tikr tyios form ir abejotinais atvejais j atskirti nuo
neatsargumo.
Pagal vyraujant poir, tyia, kaip psichin elgesio savyb, yra siekimas
realizuoti baudiamosios veikos sudt, suvokiant visas objektyvias veikos aplinkybes41. Kalbiniu poiriu netiksli, bet i esms t pai prasm atskleidianti prasta trumpa formul inojimas ir norjimas realizuoti veikos sudt42. Pagal apibdinim iskiriami du tyios poymio momentai: valinis ir
intelektualinis. Valinis momentas tai noras pasiekti savo tiksl. Tuo tarpu
intelektualinis momentas parodo, kaip asmuo vertina ir suvokia savo veikos
pavojingum. i moment sudtimi atsiskiria tyios formos.
Galima skirti tris tyios pasireikimo veikos sudtyje formas: ketinim, tiesiogin ir netiesiogin (eventuali) tyi.
Ketinimas (Absicht arba dolus directus 1. laipsnio), bna tada, kai kaltininkas tiesiogiai siekia, kad atsirast veikos sudtyje numatyti padariniai arba siekia sukurti aplinkybes, kuri gyvendinimas pagal statym siejamas su konkreiais ketinimais43. Taigi, ioje tyios formoje dominuoja valinis elementas.

38

Lietuvos BK 14 str.
Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 124.
4 0 Vokietijos BK 15 str.
41
Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 19. tomas. P. 298; Roxin. Strafrecht. Allgemeiner
Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 436.
4 2 Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 75; Haft. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2004. P. 151.
4 3 Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 16. tomas. P. 1.; 18. tomas. P. 246.; 21. tomas. P.
283; Trndle / Fischer. Strafgesetzbuch und Nebengesetze. Mnchen, 2006. P. 103.
39

73

Straipsniai

Tiesiogin tyia (Direkter Vorsatz arba dolus direktus 2. laipsnio) yra tada, kai
kaltininkas ino arba garantuotai numato, jog savo poelgiu realizuos statyme
numatyt veikos sudt44. Tuomet tyia apima visa, k jis sivaizduoja kaip btin ar neivengiam jo poelgio padarin, nors vieno ar kito veiksm padarinio
jis galjo ir nenorti45. ioje tyios formoje akcentuojamas intelektualinis elementas.
Netiesiogin tyia (Eventualvorsatz arba dolus eventualis) esti tuomet, kai kaltininkas mano esant visikai manom, kad jo elgesys garantuos, jog bus vykdyta statymo numatyta veikos sudtis, ir su tuo susitaiko46. ioje formoje ir
valinis, ir intelektualinis momentas pasireikia lygiai ir silpniau negu kituose
tyios formose. Dl to netiesiogin tyia sudaro silpniausi tyios form.
Pagal mint tyios form apibdinim, galima sukurti schem, kuri akivaizdiau iliustruoja skirtumus:
Schema 1. Tyios formos Vokietijos baudiamojoje teisje
valinis momentas
ketinimas

netiesiogin
tyia

tiesiogin
tyia

................. ............

manoma, kad
padariniai atsiras

......

susitaikymas
su padariniais

......

................. ............

padarini
siekimas

garantuota, kad
padariniai atsiras

intelektualinis
momentas

Tuo tarpu Lietuvos baudiamoji teis iskiria tik dvi pagrindines tyios
formas tiesiogin ir netiesiogin tyi, kurios yra apibdintos Lietuvos BK

44
Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 79; Kindhuser. Strafgesetzbuch. Lehr- und Praxiskommentar. Baden-Baden, 2005. P. 104.
4 5 Plg. Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 21. tomas. P. 283.
46
Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 79; Schnke / Schrder.
Strafgesetzbuck. Kommentar. Mnchen, 2006. P. 279.

74

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

15 str.4 7 Tiesiogin tyia nustatoma, jeigu asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd ir norjo taip veikti48; bei numat, kad dl jo veikimo ar
neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir j norjo (paskutinis poymis btinas tik esant materialiai nusikalstamos veikos sudiai).
Netiesiogin tyia konstatuojama, jeigu asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd ir norjo taip veikti; bei numat, kad dl jo veikimo ar
neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir nors j norjo,
bet smoningai leido jiems atsirasti49 (paskutinis poymis btinas tik esant
materialiai nusikalstamos veikos sudiai).
Paymtina, kad Lietuvos baudiamojoje teisje tyia taip pat apibdinama valiniu ir intelektualiniu elementu50. Intelektinis elementas sutampa tiek
tiesioginje, tiek netiesioginje tyioje. Tyios formos skiriasi tik valiniu elementu51.
ias tyios formas taip pat galima apibdinti schemoje:
Schema 2. Tyios formos Lietuvos baudiamojoje teisje
valinis momentas
......

padarini nenorjimas, bet smoningas

leidimas jiems atsirasti

........

................. ............

padarini norjimas

tiesiogin tyia

netiesiogin tyia

pavojingos veikos pobdio suvokimas

ir padarini atsiradimo numatymas

47

intelektualinis
momentas

Lietuvos teiss teorija iskiria daugiau tyios form (i anksto apgalvota ir staiga atsiradusi, apibrtoji ir neapibrtoji), taiau jos tik apibdina pagrindini tyios ri niuansus ir dl to nebus
nagrinjamos.
4 8 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-490/2001.
4 9 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-187/2003.
5 0 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-676/2003.
5 1 Baudiamoji teis (Bendroji dalis). Vilnius, 2003. P.206; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-676/2003.

75

Straipsniai

Sulyginant tyios formas Lietuvos ir Vokietijos baudiamojoje teisje galima daryti ivada, kad, nors ir abiejose teiss sistemose tyios formos sudaromos
i valinio ir intelektualinio elemento, jos i esms skiriasi, nes tiek valinio, tiek
ir intelektualinio momento turiniai yra skirtingi.
Vokietijos baudiamojoje teisje pagal atskiras baudiamsias nuostatas prie
tyios danai prisijungia ypatingi subjektyvs poymiai (besondere subjektive
Tatbestandsmerkmale) 52, pvz., vagies ketinimas pasisavinti ar sukiaus ketinimas praturtti ie ketinimai parodo tipik veikos elgesio alingum ir yra
vienas i poelgio neteistum lemiani poymi. Lietuvos baudiamojoje teisje randamas panaus ekvivalentas, t. y. nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas. Motyvas tai suvoktos vidins paskatos, kurios nulemia asmens
pasiryim padaryti nusikaltim. Tuo tarpu tikslas yra asmens sivaizduojami
objektyviosios tikrovs pasikeitimai, kurie turi atsirasti dl nusikaltimo padarymo53. Motyvai ir tikslai yra apibdinami atskiruose BK straipsniuose ir sudaro
savarankikus subjektyviosios nusikalstamos sudties puss poymius, kuri nebuvimas liudija apie visos nusikaltimo sudties nebuvim54.
Jeigu minti objektyvs ir subjektyvs poymiai yra konstatuojami, tariamojo veika laikoma atitinkania statyme nustatytos veikos sudt.
3. PRIEINGUMAS TEISEI
Pagal Lietuvos baudiamj teis, prieingumo teiss poymis reikia, kad
padaryta veika sutampa su baudiamajame statyme apraytais nusikalstamos
veikos sudties poymiais55. I io prieingumo teisei poymio apibdinimo galima daryti ivad, jog jeigu nustatoma, kad kaltininko poelgis atitinka nusikalstamos veikos sudt, tai tuo paiu reikia, jog poelgis yra prieingas teisei.
i samprata nesutampa su Vokietijos baudiamosios teiss prieingumo
teisei poymio suvokimu. Remiantis tuo, kad elgesys atitinka veikos sudt,
galima daryti tik laikinas ivadas, o ne galutinius sprendimus apie prieingum
teisei. Tai reikia, jog prieingumas teisei yra tik preziumuojamas (Der Tat-

52
Stratenwerth / Kuhlen. Strafrecht. Allgemeiner Teil I. Mnchen, 2004. P. 90; Krey. Deutsches
Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 123.
5 3 Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius 2003. P. 214.
5 4 Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius 2003. P. 215.
55
Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1-98 straipsniai). Vilnius, 2004. P. 94.

76

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

bestand indiziert die Rechtswidrigkeit 56). Taiau tai gali bti paneigta nustaius, kad esama atleidimo nuo baudiamos atsakomybs pagrind, t.y. leidiama atitinkamai elgtis57. Pvz., tyinis mogaus nuudymas atitinka Vokietijos
BK 212 str. veikos sudt. Toks veikos sudt atitinkantis elgesys prieingas
teisei, jei nra jokio pagrindo atleisti nuo atsakomybs. Taiau toks elgesys yra
leistinas it teistas btinosios ginties atveju (BK 32 str.).
Taigi, poelgis laikomas prieingas teisei tuomet, kai yra realizuota neteistos veikos sudtis ir nra pagrind, alinani baudiamj atsakomyb58. Tuo
tarpu Lietuvos baudiamojoje teisje vien tik neteistos veikos realizavimo utenka veik pripainti prieing teisei. Paymtina, jog Lietuvos teisje taip pat
randama pagrind, alinani baudiamj atsakomyb ekvivalentas tai baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs 59. Taiau ios aplinkybes neturi
takos prieingumo teisei pradiniam nustatymui. Jos tik paalina jau nustatyt
prieingum.
Pagrindai, alinantys baudiamj atsakomyb (taip pat vadinami leidianiomis nuostatomis (Erlaubnisstze), ibarstyti po vairias teiss sritis, tame tarpe:
1. btinoji gintis (BK 32 str., CK 227 str.),
2. leistinoji savigyna (CK 229 str., 562b str., 859 str., 1029 str.),
3. btinasis reikalingumas civilinje teisje (CK 228str., 904 str.),
4. btinasis reikalingumas kaip bendra baudiamj atsakomyb alinanti
aplinkyb (CK 34 str., VTPK 16 str.),
5. pareig kolizija kaip aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb,
6. sutikimas kaip aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb, ir tariamas
sutikimas,
7. teist interes gynimas garbs eidimo atveju (BK 193 str.),
8. tv ir nustatyt aukltoj teis bausti,

56
Haft. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2004. P. 65; Schnke / Schrder. Strafgesetzbuch.
Kommentar. Mnchen, 2006. P. 170; Lackner / Khl. Strafgesetzbuch. Kommentar. Mnchen,
2004.
P. 66; Maurach / Zipf. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Teilband 1. Heidelberg, 1992.
57
Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 41.
5 8 Roxin. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 601; Frister. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2006. P. 141.
5 9 Lietuvos BK 28 35 str.; Paymtina, jog senesniam Lietuvos BK ios aplinkybs buvo vadinamos aplinkybmis, paalinaniomis veikos pavojingum ir prieingum teisei.

77

Straipsniai

9. teis sulaikyti (BPK 127 str., BVK 87 str.),

10. tarnybiniai galiojimai, teiss ir specialiosios pareign teisins pareigos (pvz., pagal BPK 81 str. ir toliau, CPK 758 str., 808 str., 909 str.),
11. politin teis prieintis pagal Konstitucijos 20 straipsnio IV dal.
Esminis leidianij nuostat bruoas yra tas, kad, kol atitinkama baudiamj atsakomyb alinanti aplinkyb garantuoja ir teis imtis ryting priemoni, tol tas asmuo, kurio atvilgiu daromas pateisinamas poelgis, sukeliantis
atitinkam padarini, yra pareigotas paksti poelg ir jo padarinius (Duldungspflicht)60. Taip, pvz., upuolikas btinosios ginties ar teistos teisi ir
interes gynybos atveju privalo toleruoti gynyb BK 32 str. pagrindu bei sibrovim savo teisin sfer; jis negali griebtis atsakomosios btinosios ginties61.
Kitaip negu Vokietijos baudiamojoje teisje, Lietuvos teisje visos baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs vardintos vien tik baudiamajame
kodekse. Jas sudaro:
1. btinoji gintis (BK 28 str.);
2. asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas (BK 29 str.);
3. profesini pareig vykdymas (BK 30 str.);
4. btinasis reikalingumas (BK 31 str.);
5. teissaugos institucijos uduoties vykdymas (BK 32 str.);
6. sakymo vykdymas (BK 33 str.);
7. pateisinama profesin ar kin rizika (BK 34 str.);
8. mokslinis eksperimentas (BK 35 str.).
Pastebima, kad kai kurios i i ivardint aplinkybi sutampa su mintomis Vokietijos baudiamojoje teisje. Taiau reikt, kaip jau minta, pabrti,
kad i aplinkybi reikm i esms skiriasi.
4. KALT
Poelgis, atitinkantis baudiamosios veikos sudt statyme ir prieingas teisei, laikomas neteistas. Taiau tai nereikia automatikai, kad taip elgdamasis
asmuo bus patrauktas baudiamojon atsakomybn. Prie tai btina nustatyti
tariamojo asmens kalt62.

60

Kindhuser. Strafgesetzbuch. Lehr- und Praxiskommentar. Baden-Baden, 2005. P. 191.

Roxin. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 645.
6 2 Haft. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2004. P. 116.
61

78

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

Vokietijos baudiamoji teis remiasi kalts it atsakomybs principu. Be kalts

negali bti bausms63. is principas bdingas ir Lietuvos baudiamajai teisei64.
Taiau abiej valstybi teiss teorijoje kalts samprata nesutampa. Lietuvos baudiamosios teiss teorijoje kalt suprantama kaip pavojing veik padariusio
asmens vidinis psichinis santykis su objektyviaisiais nuskalstamos veikos sudties poymiais65. is vidinis psichinis santykis pasireikia dvejomis kalts formomis: tyia ir neatsargumu. Pagal Lietuvos BK 14 str. asmuo pripastamas kaltu
padars nusikaltim ar baudiamj nusiengim, jeigu jis i veik padar tyia
ar dl neatsargumo. Tai reikia, jei asmuo padaro nusikalstam veik tyia ar
dl neatsargumo, automatikai nustatoma jo kalt.
Vokietijos teiss teorija, kaip buvo jau minta, netapatina tyios ar neatsargumo svokos su kalts svoka. Kaip ir Lietuvoje, tyia ir neatsargumas apibdina asmens vidin psichin santyk su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudties poymiais. Tuo tarpu kalt suprantama kaip mogaus sugebjimas laisvai
ir teisingai nusprsti, kas yra teis ir kas yra neteistumas66. Galima paminti
tok atvej, kad asmuo tyia nuauna kit mog, taiau nepripastamas kaltu,
nes pvz., dl jauno amiaus ar dl psichini sutrikim nesugeba atskirti teiss
nuo neteistumo arba dl ypating aplinkybi negali elgtis teistai.
Nagrinjant asmens kalt dmesys atkreipiamas kelis aspektus :
1. pakaltinamum (Schuldfhigkeit);
2. specialius kalts poymius (Spezielle Schuldmerkmale);
3. neteistumo suvokim (Unrechtsbewusstsein);
4. kalt paneigianius pagrindus (Entschuldigungsgrnde).

63

Vokietijos Konstitucinio Teismo nutarimas. 95. tomas. P. 96, 131; 96. tomas. P. 245, 249.;
Vokietijos Aukiausiojo Teismo Didelio Senato nutarimas. 2. tomas. P. 194, 200: Kindhuser.
Strafgesetzbuch. Lehr- und Praxiskommentar. Baden-Baden, 2005. P. 134; Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 240.
6 4 Lietuvos BK 2 str. 3 d.: Asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis kaltas
padars nusikalstam veik...; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-52/2001; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-490/2001.
6 5 Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vinius, 1996. P. 124.
6 6 Roxin. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 852; Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 243; Lackner / Khl. Strafgesetzbuch. Kommentar. Mnchen, 2004. P. 69.

79

Straipsniai

4.1 Pakaltinamumas
Pagal Vokietijos baudiamj teis btina prielaida tam, kad kas nors i
viso galt bti pripaintas kaltu tai asmens pakaltinamumas veikos padarymo metu67. Pakaltinamumas yra viena i kalts pripainimo slyg. ia irykja pirmas skirtumas: Lietuvos baudiamojoje teisje pakaltinamumas kaip poymis priskiriamas ne prie kalts, o prie nusikaltimo subjekto element.
Nepakaltinami pagal Vokietijos BK yra vaikai, nesulauk 14 met amiaus
(BK 19 str.), taip pat asmenys, kurie dl BK 20 str. ivardyt prieasi nesugeba suprasti veikos neteistumo ar elgtis suvokdami neteistum68. Kai kaltininkai yra suaug, pakaltinamumas yra preziumuojamas, kol neatsiranda pagrindo manyti prieingai69. Pagal Lietuvos BK 17 str. nepakaltinamieji yra
panaiai apibdinami kaip asmenys, kurie dl psichikos sutrikimo negaljo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm. Taiau, skirtingai nuo Vokietijos, Lietuvos teiss teorijoje asmens amius nepriskiriamas prie pakaltinamumo poymi, o atskirai egzistuoja alia j tarp subjekto element70.
Ribotai pakaltinami yra tie asmenys, kuri sugebjimas suvokti ar valdytis veikos padarymo metu dl BK 20 str. pamintu prieasi yra labai sumajs (BK 21 str.). Ribotas pakaltinamumas yra fakultatyvus pagrindas bausmei suvelninti. Lietuvos BK taip pat numato riboto pakaltinamumo
institut71. Taiau skiriasi riboto pakaltinamumo pasekms, kurios pagal BK
18 str. 2 d. gali bti ne tik bausms velninimas, o taip pat atleidimas nuo

67

Frister. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2006. P. 203.

BK 20 str. apraant nepakaltinamum derinami psichiniai biologiniai veiksniai ir psichologiniai
norminiai aspektai. Kad asmuo nesugebt suprasti veikos neteistumo ar elgtis nesuvokdamas io
neteistumo, turi turti psichini sveikatos sutrikim (pvz., smegen organin bsena, endologins
psichozs, izofrenija, ciklotimija), gil smons sutrikim (pvz., visikas apsvaigimas, isekimas,
pervargimas, stiprus afektas ir t.t.), silpnaprotysts ar kitokio sunkaus dvasinio isigimimo (psichopatijos, neurozs, instinkt sutrikimas).
6 9 Reicho Teismo nutarimas. 21. tomas. P. 131.
70
Lietuvoje pagal BK 13 str. 1 d. atsako asmenys, kuriems iki nusikalstamos veikos padarymo buvo
suj 16 met, ir tik to paio straipsnio antroje dalyje numatytais atvejais asmenys nuo 14 met
amiaus.
7 1 Pagal Lietuvos BK 18 str. 1 d. asmuo pripaistamas ribotai pakaltinamas, jeigu jis darydamas io
kodekso udraust veik dl psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas pagrindas pripainti j
nepakaltinamu, negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo
veiksm.
68

80

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

baudiamos atsakomybs, baudiamojo poveikio ar priveriamosios medicinos priemons taikymas72.

Slygikai pakaltinamais pripastami nepilnameiai, kuriems veikos padarymo metu buvo sukak ne maiau kaip 14 ir ne daugiau kaip 18 met (Jaunimo teism statymo 3 str.). Kiekvienu atveju j pakaltinamumas turi bti nustatytas atsivelgiant isivystymo lyg ir atskirai aptartas nuosprendyje73. Nors
ir Lietuvos baudiamojoje teisje slygiko pakaltinamumo nra, taiau nepilnameiams BK XI skyriuje nustatyti baudiamosios atsakomybs ypatumai. Antai
nepilnameiams numatomos aukljimo poveikio priemons (BK 82 str.) arba elgesio apribojimas (BK 87 str.), taip pat numatyti bausmi (BK 90 str.)
bei bausmi skyrimo (BK 91 str.) ypatumai.
4.2 Specials kalts poymiai
Atskirais atvejais baudiamosios teiss nuostatuose alia nusikalstamos veikos bendr poymi yra aptinkami ir speciali kalts poymi74, parodani,
kad kaltininko nusiteikimas teiss atvilgiu yra daugiau ar maiau smerktinas75.
Pvz., nuudymo atveju emos paskatos (BK 211 str. 2 d. 1 p.) yra specials
kalts poymiai, nes jie parodo ne tik neteistumo pasireikim, bet labiausiai
irykina kaltininko pair alingum.
Lietuvos baudiamojoje teiss teorijoje nra speciali kalts poymi, kadangi kalt yra suvokiama skirtingai. Ypatingos kaltininko paskatos ar nusiteikimai apibdinami tikslais ir motyvais (pvz., chuliganikos76 arba savanaudikos paskatos77, BK 129 str. 2 d.), kurie nustatomi subjektyviojoje nusikalstamos
veikos sudties pusje.

72
Paymtina, jog pagal Lietuvos BK 19 str. asmuo, padars nusikalstam veik apsvaigs nuo
alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, nuo baudiamosios atsakomybs neatleidiamas; taip pat r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-538/
2001; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-666/2003.
7 3 Reicho Teismo nutarimas. 58. tomas. P.128.
7 4 Kindhuser. Strafgesetzbuch. Lehr- und Praxiskommentar. Baden-Baden, 2005. P. 136.
7 5 Haft. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2004. P. 147.
7 6 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-602/2001; Lietuvos Aukiausiojo Teismo
kasacin byla Nr. 2K-441/2003.
77
Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-286/1999; Lietuvos Aukiausiojo Teismo
kasacin byla Nr. 2K-432/1999.

81

Straipsniai

4.3 Neteistumo suvokimas

Neteistumo suvokimo turin sudaro ne baudiamosios nuostatos ar u
veik gresianios baudiamosios atsakomybs inojimas, o kaltininko suvokimas, kad jo elgesys yra teisikai draudiamas78. Neteistumo suvokimas turi
bti susijs su veikos sudtimi, t.y. turi apimti turimo omenyje baudiamojo
teiss paeidimo specifin neteistumo turin.
is neteistumo suvokimas yra savarankikas kalts elementas79. io suvokimo buvimas yra preziumuojamas, jei nra ypating pagrind, liudijani io
suvokimo nebuvim. Taiau, jeigu kaltininkas veikos padarymo metu dl neivengiamos draudimo klaidos negali suprasti, kad dars neteisyb, tai jis elgiasi
be kalts80. Teism praktikoje klaidos neivengiamumas pripastamas laikantis tik labai griet reikalavim. Lemiam reikm turi tai, ar kaltininkas,
atsivelgiant jo socialin padt, individualius sugebjimus, painimo galias,
jo teisin dorovin vertybi suvokim, galjo velgti veikos neteistum81. Atsiradus abejonei, ar veika yra teisikai leistina, ikyla pareiga tai isiaikinti. Asmuo, neimanantis teiss, prie paeisdamas saugomus grius, pagal galimybes
privalo isiaikinti teisin situacij jis negali paprasiausiai pasikliauti savo
nebtinai teisingu sprendimu.
Lietuvos baudiamojoje teisje, nors ir buvo svarstoma traukti neteistumo suvokim kaip btinj baudiamosios atsakomybs poym Lietuvos BK,
jo vis dlto dl neaiki neivengiamumo kriterij buvo atsisakyta82.
4.4 Kalt paneigiantys pagrindai
Baudiamojoje teisje laikoma, kad kalt paneigiani pagrind buvimas
tiek sumaina veikos neteistumo ir kalts turin, kad nra pasiekiama emiausia patraukimo baudiamojon atsakomybn riba ir statym leidjas, at-

78

Kindhuser. Strafgesetzbuch. Lehr- und Praxiskommentar. Baden-Baden, 2005. P. 122; Trndle

/ Fischer. Strafgesetzbuch und Nebengesetze. Mnchen, 2006. P. 118; Roxin. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 932.
7 9 Vokietijos Aukiausiojo Teismo Didelio Senato nutarimas. 2. tomas. P. 194 ir vyraujanti nuomon literaturoje.
8 0 Vokietijos BK 17 str.
8 1 Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 4. tomas. P. 1, 237; 3. tomas. P. 357.
82
i informacija pateikiama i Dr. Jono Prapiesio baudiamosios teiss bendrosios dalies paskaitos.

82

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

sivelgdamas ypatingus motyvus, atsisako pareikti kaltinim, t.y. nuolaidiauja83.

Vokietijos Baudiamoji teis skiria keturis kalt paneigianius pagrindus :
a) kalt paneigiantis btinasis reikalingumas (BK 35 str. 1 d.);
b) btinosios ginties rib perengimas (BK 33 str.);
c) tarnautoj ar kareivi vykdymas juos nepareigojanio nurodymo (potvarkio, sakymo);
d) kalt paneigianti pareig kolizija.
Paymtina, kad Vokietijos baudiamoji teis skiria tarp pagrind, paalinani baudiamj atsakomyb ir kalt paneigiani pagrind. Pirmieji nustato, kad nors ir kaltininko veiksmas atitinka statymo nusikalstamos veikos
sudt, taiau i veika dl tam tikr aplinkybi nelaikoma prieinga teisei, tuomet ir ne nusikalstama veika. Tuo tarpu kalt paneigiantys pagrindai nepaalina veikos prieingum teisei, o tik asmens kalt. Taiau rezultatas toks pats
asmuo nepatraukiamas baudiamojon atsakomybn.
Lietuvos baudiamojoje teisje dl skirtingo kalts supratimo nra panai kalt paneigiani pagrind.
IVADOS
1. Baudiamosios atsakomybs pagrindas tiek Lietuvos, tiek Vokietijos baudiamojoje teisje yra nusikalstama veika. Ji turi tam tikrus poymius, kurie i
dalies yra kodifikuoti statyme ir i dalies yra nustatyti teiss doktrinoje. Lietuvos baudiamoji teis apibdina nusikalstam veik materialiuoju bei formaliuoju poymiu, t. y. veikos pavojingumu ir prieingumu teisei. Tuo tarpu Vokietijos teiss doktrina nusikalstam veik apibria vien tik formaliais poymiais.
Taip vadinamas trij sudtini dali nusikalstamos veikos apibrimas tarp
i poymi iskiria atitikim baudiamosios veikos sudt, prieingum teisei
bei kalt.
2. Atitikimas nusikalstamos veikos sudt i esms sutampa su formaliuoju elementu Lietuvos baudiamojoje teisje ir numato, jog kaltininko veikos
poymiai turi sutapti su statyme nustatytais objektyviaisiais bei subjektyviaisiais poymiais. I esms tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji poymiai Lietu-

83

Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 143.

83

Straipsniai

vos ir Vokietijos baudiamojoje teisje sutampa. Taiau yra ir skirtum. Antai prieastinis ryys yra skirtingai apribojimas, be to, skiriasi tyios formos.
3. Prieingumas teisei pagal Vokietijos baudiamj teis apibdinamas
kaip pagrind, alinani baudiamj atsakomyb, nebuvimas. Nors ir Lietuvos baudiamojoje teisje inomas panaus institutas baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs, taiau jis nra btinas nusikalstamos veikos
poymis.
4. Atskiras kalts poymis, nesusijs su tyia ar neatsargumu, yra tik Vokietijos baudiamajai teisei savotikas elementas, neturintis savo ekvivalento
ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kit Europos ali. Kalt suprantama kaip
mogaus sugebjimas laisvai ir teisingai nusprsti, kas yra teis ir kas yra neteistumas. is poymis susideda i keturi element: pakaltinamumo, specialij kalts poymi, neteistumo suvokimo ir kalt paneigiani pagrind. Kai kuriuos i mint kalts element, pvz. pakaltinamum, galima rasti
ir tarp nusikalstamos veikos poymi Lietuvos baudiamojoje teisje. Taiau
jie yra tarp subjektyvij nusikalstamos veikos poymi.
LITERATRA
Teiss aktai
1. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, priimtas 2000 m. rugsjo 26 d.
2. Vokietijos Federalins Respublikos baudiamasis kodeksas, priimtas 1998 m. lapkriio 13 d.
3. Vokietijos Federalins Respublikos baudiamojo proceso kodeksas, priimtas 1987 m. balandio 7 d.
4. Vokietijos Federalins Respublikos civilinio proceso kodeksas, priimtas 1950 m. rugsjo 12
d.
5. Vokietijos Federalins Respublikos vieosios tvarkos paeidimo kodeksas, priimtas 1987 m.
vasario 19 d.
6. Vokietijos Federalins Respublikos kalinimo staig teiss kodeksas, priimtas 1976 m. kovo
16 d.
7. Vokietijos jaunimo teism statymas, priimtas 1974 m. gruodio 11 d.
Specialioji literatra
8. Apanaviius, M. / Pavilonis, V. Nusikaltim kvalifikavimo procesas ir j atribojimas. Vilnius, 1983.

84

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

9. Baudiamoji teis (Bendroji dalis). Vilnius, 2003.
10. Baumann, J. / Weber, U. / Mitsch, W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Lehrbuch. 11. Auflage.
Bielefeld, 2003.
11. Frister, H. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2006
12. Haft, F. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 9. Auflage. Mnchen, 2004.
13. Jhnke, B. / Laufhtte, H. W. / Odersky, W. Leipziger Kommentar. 11. Auflage. Berlin,
2003.
14. Kindhuser, U. Strafgesetzbuch. Lehr- und Praxiskommentar. 2. Auflage. Baden-Baden,
2005.
15. Krey, V. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1: Grundlagen, Tatbestandsmigkeit, Rechtswidrigkeit, Schuld. 2. Auflage. Stuttgart, 2004.
16. Lackner, K. / Khl, K. Strafgesetzbuch. Kommentar. 25. Auflage. Mnchen, 2004.
17. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1-98 straipsniai).
Vilnius, 2004.
18. Maurach, R. / Zipf, H. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Teilband 1: Grundlehren des Strafrechts und Aufbau der Straftat. Heidelberg, 1992.
19. Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga. Vilnius 2006.
20. Piesliakas, V. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius, 1996.
21. Piesliakas, V. Naujojo Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso principins nuostatos ir
baudiamoji politika // Jurisprudencija. 1998, t. 10(2); 40-51.
22. Piesliakas, V. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baudiamajame statyme numatyt
padarini ir jo nustatymas teism praktikoje // Jurisprudencija. 2006, t. 7(85); 7-15.
23. Roxin, C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band I. Grundlagen Der Aufbau der Verbrechenslehre. 4. Auflage. Mnchen, 2006.
24. Schnke, A. / Schrder, H. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. Mnchen, 2006.
25. Stratenwerth, G. / Kuhlen, L. Strafrecht. Allgemeiner Teil I. Die Straftat. 5. Auflage.
Mnchen, 2004.
26. Trndle, H. / Fischer, T. Strafgesetzbuch und Nebengesetze. 53. Auflage. Mnchen, 2006.
27. Wessels, J. Baudiamoji Teis Bendroji Dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius,
2003.
28. Wessels, J. / Beulke, W. Strafrecht Allgeimeiner Teil. Die Straftat und ihr Aufbau. Heidelberg, 2003.

85

Straipsniai

Andrius Bielinis
Friedrich-Wilhems-Universitt Bonn
Juristische Fakultt

DIE VORSTZLICHE STRAFTAT

IM DEUTSCHEN UND IM LITAUISCHEN STRAFRECHT:
EINE RECHTSVERGLEICHENDE ANALYSE
Zusammenfassung
Die moderne litauische Strafrechtslehre ist vergleichsweise jung. Um der
langjhrigen Entwicklung vorzugreifen, wurde die Erfahrung anderer Staaten
auf diesem Gebiet bercksichtigt und Teile ihrer Dogmatik in das litauische
Strafrecht integriert. Einen nicht unerheblichen Einfluss hatte dabei die deutsche Strafrechtslehre. Daher hat dieser Aufsatz eine rechtsvergleichende Analyse des deutschen sowie litauischen Strafrechts zum Gegenstand, in deren Mittelpunkt die Straftat als Grundlage der strafrechtlichen Verantwortung steht.
Als Basis des Rechtsvergleichs dienen die einzelnen Merkmale der Straftat, die
systematisch aufgefhrt, beschrieben und im Ergebnis verglichen werden.
Im Verlauf der Analyse wird festgestellt, dass die Grundlage in beiden Rechtssystemen die Tatbestandsmigkeit, d. h. die Verwirklichung der im Gesetz
aufgefhrten allgemeinen und speziellen Merkmale, ist. Dabei finden sich allerdings Unterschiede unter den allgemeinen Merkmalen, wie z. B. dem objektiven
Zurechnungszusammenhang oder den Vorsatzformen. Weiterhin fllt auf, dass
im litauischen Strafrecht die Definition der Straftat um das materielle Merkmal
Gefhrlichkeit ergnzt wird, wohingegen im deutschen Strafrecht zustzliche
formelle Merkmale, wie Rechtswidrigkeit und Schuld, hinzukommen.
Straipsnis redakcijai teiktas 2007 m. balandio 19 d.

86