12/1/2020

Taikos sutartis
administraciniame procese

prof. dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė

Vilniaus universitetas 2020 m. gruodis

Lietuvos administracinio
proceso modelis
Diskutuojant dėl Lietuvos
administracinio proceso modelio,
kalbama apie administracinio proceso
veiksmingumą ir efektyvumą.
„bylinėjimosi mentaliteto“
performavimas, skatinant „kompromisų
mentalitetą“.

1
 12/1/2020

ET rekomendacija (2001) 9
Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2001) 9 „Dėl bylinėjimosi
tarp administravimo institucijų ir privačių asmenų alternatyvų“:
1. teismų apkrovos sumažinimas, taip pagerinant kitų bylų sprendimo
operatyvumą ir kokybę,
2. administracinio proceso kainos mažinimas,
3. didesnio teisingumo laipsnio užtikrinimas sprendžiant ginčus, atsisakant
perdėto formalizmo,
4. siekis geriau apsaugoti abiejų ginčo šalių teises ir teisėtus interesus, užtikrinti
didesnį paklusnumą teisei (ginčų sprendimų geresnis vykdymas),
5. siekis užtikrinti ginčo šalims tam tikrą diskrecijos lygį sprendžiant ginčus taip
pat
6. didesnių lygybės garantijų suteikimas ginčo šalims

ET rekomendacija (2001) 9
Rekomendacija jokiu būdu nereikalauja įtvirtinti taikos sutarties
galimybę visiems administraciniams ginčams.
Rekomendacija siūlo ginčo šalims taikiai leisti susitarti tik tokiuose
ginčuose, kurių pagrindinis dalykas yra piniginio pobūdžio
reikalavimas, pvz. bylos dėl žalos atlyginimo.
Taikos sutartimi neturėtų būti leidžiamas ginčo dėl viešojo
administravimo subjekto pareigų nevykdymo – viešojo
administravimo subjektai neturi turėti galimybės taikos sutarties
naudoti siekdami išvengti savo pareigų vykdymo.

2
 12/1/2020

Taikos sutartis Lietuvos

administraciniame procese nuo
2013.08.01
1.Taikos sutarties samprata - sampratos dichotomija
(“dvilipumas”).

Jis reiškia, jog taikos sutartis savyje talpina procesinius

ir materialinius teisinius aspektus. Nereikėtų
suprasti, jog taikos sutartis vienu metu yra ir
procesinis veiksmas atliekamas teisme ir materialinio
administracinio pobūdžio sandoris. Tai savotiškas
mišrus darinys, kuriam tuo pačiu metu yra būdingos
ir procesinės, ir materialinės teisės elementai.

Taikos sutarties legalinė

definicija CPK, o ne ABTĮ
Civilinio kodekso 6.983 str. 1 d. ,,šalys tarpusavio
nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą,
užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje,
išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą
arba kitus ginčytinus klausimus.‘‘
Taikos sutarties funkcijos:
a) išspręsti kilusį ginčą (retroaktyvus)
b) užkirsti kelią ginčui kilti ateityje (retropasyvus).

3
 12/1/2020

Teisė sudaryti taikos sutartį

ABTĮ 51 str.
1. . Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima
atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų
nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos
sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas
turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti
išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti tik tuo
atveju, kai yra šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

2. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių
veiksmų pasekmes. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia
bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos.

3. Teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. Jeigu
teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, dėl to jis priima motyvuotą nutartį. Teismo nutartis dėl atsisakymo
tvirtinti taikos sutartį gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

4. Jeigu šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo, priimto išnagrinėjus
administracinę bylą apygardos administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo
apeliacine tvarka terminui, apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina
priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio
skundo padavimo termino eiga sustabdoma.“

Taikos sutarties dalykas

Taikos sutarties dalykas – susitarimas,

kurį galima sudaryti, atsižvelgiant į
ginčo pobūdį.
Nėra ribojimų susitarti tiek dėl
materialinių, tiek dėl proceinių
klausimų, pvz. bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo.

4
 12/1/2020

Taikos sutarties dalykas

Taikos sutarties dalykas – administraciniame procese dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip
ir skunde nurodytas reikalavimas.
Ką reiškia „to paties pobūdžio“? ar tik administracinis, o dėl susijusių civilinio pobūdžio
reikalavimų galima susitarti?
ABTĮ Papildyti 40 straipsnį 6 dalimi:
„7. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos,
teismas šį klausimą išsprendžia pagal šio straipsnio nuostatas.“

Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).
Draudžiama: sudaryti taikos sutartis bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo; bylose
pagal skundus dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo pažeidimų, bylose dėl
savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys,
savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra,
sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Taikos sutarties taikymo

stadijos
Jos sudarymas neturėtų būti ribojamas jokia proceso
stadija, neišskiriant nei pirmosios, nei apeliacinės
instancijos ar proceso atnaujinimo ar vykdymo
stadijos.
Atkreiptinas dėmesys, jog ir prašymo dėl reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymo pateikimo metu taip
pat galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl taikos
tarp šalių pasiekimo.
ABTĮ 51 str. 1 d. vartojamas terminas bet kurioje
„proceso stadijoje“.

5
 12/1/2020

Taikos sutarties dalyviai

Asmenys, kurių materialines administracines ar procesines teises įtakoja toks susitarimas.
ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje nustatant proceso šalių teises <...>, užbaigti bylą taikos sutartimi ir
naudotis kitomis šio įstatymo numatytomis teisėmis.“
ABTĮ 51 str. 1 d. taikos sutarties dalyviais yra laikomos “šalys” palčiąja prasme, kadangi:
ABTĮ 46 str. 1 - ginčo šalis (skundą padavęs asmuo ir atsakovas),
ABTĮ 46 str. 2 dalis - proceso šalis, kuria yra ir tretieji suinteresuoti asmenys,
ABTĮ 46 str. 3 d. - administracinės bylos proceso dalyvius, papildomai įtraukdamas atstovus ir
asmenis pagal ABTĮ 56 str. ginančius viešąjį interesą. Asmenys pagal ABTĮ 56 str. turi
“ginčo šalies” teises.
ABTĮ 48 str. 2 d. bendra norma dėl atstovų įgaliojimų įforminimo:
Atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti
atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, įskaitant „taikos sutarties sudarymą;“ jei
dėl to specialiai nepadarytos išimtys įgaliojime.

Taikos sutarties sudarymo

būdai
1. Taikos sutartys, sudaromos teismui dalyvaujant:
1.1. įrašant šalių pareiškimą į teismo posėdžio garso
įrašą,
1.2. pats teisėjas-mediatorius gali šalims pateikti
siūlytiną taikos sutarties projektą – teisminė
mediacija.
2. Taikos sutartys, sudaromos be teismo dalyvavimo –
rašytinės šalių sudarytos taikos sutartys, pateiktos
teismui tvirtinti.

6
 12/1/2020

Taikos sutarties sudarymo

būdai (1)
Pasirengimo stadijoje teismas (teismo
pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs
skundą) pagal ABTĮ 67 str. 1 dalį nauju 6
punktu:
„6) nustatęs, kad byloje galima sudaryti taikos
sutartį, pasiūlo šalims apsvarstyti taikos
sutarties sudarymo galimybę ir nurodo, kad,
šalims sutikus sudaryti taikos sutartį, dėl
esminių sutarties sąlygų turi būti susitarta iki
teismo posėdžio dienos;“.

Taikos sutarties sudarymo

būdai (2)
ABTĮ 51 str. 1 d.<…> Teismas imasi
priemonių šalims sutaikyti tik tuo atveju,
kai yra šalių sutikimas pradėti derybas
dėl taikos sutarties sudarymo.

7
 12/1/2020

Taikos sutarties sudarymas

ABTĮ papildyti 81 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Teismas, matydamas, kad bylos nagrinėjimo
teisme metu šalys linkusios abipusėmis
nuolaidomis išspręsti ginčą taikiai, pasiūlo
šalims sudaryti taikos sutartį. Jeigu
nepavyksta sudaryti taikos sutarties, teismas
turi teisę tęsti žodinį bylos nagrinėjimą ir
išspręsti bylą iš esmės.“

Bylos nagrinėjimo atidėjimas

ABTĮ 81 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą,
jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai
teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti
bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba
kai šalims reikia laiko deryboms dėl taikos
sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais.
Dėl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinėjimas
negali būti atidėtas daugiau kaip vieną kartą.

8
 12/1/2020

Taikos sutarties materialinės

teisėtumo sąlygos
CK 6.984 straipsnis. Atvejai, kai taikos sutartis
negalioja
Taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar
veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja
teisės imperatyvios normos, taip pat dėl klausimų,
susijusių su viešąja tvarka, negalioja.
ABTĮ 51 str. 1 d.
Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms
įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam
interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų
teisių ar teisėtų interesų.

Taikos sutarties materialinės

teisėtumo sąlygos
Materialinės:
1. Bendrosios taikos sutarties administraciniame
procese sąlygos – taikomas LR civilinis kodeksas,
jei bendrųjų sąlygų nereglamentuoja Viešojo
administravimo įstatymas.
2. Specialiosios taikos sutarties administraciniame
procese sąlygos – dėl trečiųjų suinteresuotų
asmenų dalyvavimo, žr. CK 6.190 straipsnis.
Sutarties galia tretiesiems asmenims, 6.227
straipsnis. Teisė pareikšti ieškinį dėl sutarties
negaliojimo.

9
 12/1/2020

Taikos sutarties procesinės

teisėtumo sąlygos ABTĮ 51 str.
Raštu, teismo nutarties forma. Šioje nutartyje turi būti nurodytos
tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Taikos sutartis pridedama
prie bylos.
Prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių
procesinių veiksmų pasekmes.
Teismo atsisakymas tvirtinti sutartį. Teismas netvirtina taikos
sutarties, kuri prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms
sąlygoms. Jeigu teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, dėl to
jis priima motyvuotą nutartį. Teismo nutartis dėl atsisakymo
tvirtinti taikos sutartį gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos
sutartį ir nutraukia bylą.

Teisinės pasekmės

ABTĮ 51 str. 2 d. Nutartimi dėl taikos sutarties

patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį
ir nutraukia bylą.
ABTĮ papildyti 38 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Jeigu teismas nutartimi patvirtina šalių
sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50
procentų sumokėto žyminio mokesčio.

10
 12/1/2020

Teisinės pasekmės
Bylos nutraukimo pagrindai:
Pakeisti 103 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties
dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo)
atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;“.
Atsisakymo priimti skundą pagrindai:
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko
ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą
ar patvirtinti šalių taikos sutartį;“.

Teisinės pasekmės
4. Jeigu šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui
tvirtinti po sprendimo, priimto išnagrinėjus
administracinę bylą apygardos administraciniame
teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo
apeliacine tvarka terminui, apygardos administracinis
teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina
priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol
sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas,
apeliacinio skundo padavimo termino eiga
sustabdoma.“
Situacija, kai I instancijos teismas naikina kitą tos
pačios instancijos teismo sprendimą!.

11
 12/1/2020

Taikos sutarčių vykdymas

ABTĮ pakeisti 97 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų
sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos
teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka. Šiais atvejais vykdomieji dokumentai
pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus.“
ABTŠ papildyti 97 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų teismo sprendimų ir taikos
sutarčių vykdymo metu Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka gali būti sudaromos taikos sutartys. Sudarytos taikos
sutartys perduodamos apygardos administraciniam teismui,
kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.“

12