Nusikaltimai ir nusižengimai viešajai tvarkai

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio
taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią
gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo
būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
Pagal Kujalį- tai įstatymų normų, elgesio taisyklių (tiek rašytų, tiek nerašytų), moralės normos
laikymasis viešose vietose.
Viešoji vieta- Tai vienas iš pagrindinių šių nusikalstamų veikų požymių. Tai vieta kurioje yra
žmonių arba jie bet kokiu momentu gali atsirasti, tuo pačiu tai vieta, į kurią patekimas nėra
ribojamas, tos vietos kuriose gali laikytis visi bet kuriuo momentu. Naktis ar blogas oras tos vietos
nepaverčia kitokia.
Yra skirtumas administracinėje teisėje ir BT tarp viešosios vietos sampratos. AT viešaja vieta
leidžia laikyti ir privačias teritorijas, kuriose vykdomi teisės pažeidimai. Tačiau BT tokios vietos
yra diskusijos klausimas. Pvz gyvenamas namas netampa viešu vien dėl to kad ten skamba garsiai
muzika. Turi būti teisėtas pagrindas patekti į tas vietas.
BK 283 str. Riaušės
 Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - viešoji tvarka (papildomos - sveikata, orumas,
nuosavybė), visuomenės saugumas.
 Pagal Kujalį yra dvi grupės nusikalstamų veikų:
I. Organizavimas, išprovokavimas. Formalios sudėties, svarbu išprovokuoti ar organizuoti.
II. Antroji dispozicijos pusė kalba apie savarankiškas n.v.- smurtavimas, turto niokojimas, šiurkštus
viešosios tvarkos pažeidimas.
1) Žmonių sambūrio viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką
organizavimas:
Riaušių organizavimas pasireiškia kaip aktyvus kaltininko elgesys, kuris gali pasireikšti įvairai,
kuriais jis suburia, nukreipia ar kitaip valdo žmonių sambūrį. Skirtingai nuo išprovokavimo
organizavimas yra kryptingas, sąmoningas ir atviras veikimas, kuomet žmonės neklaidinami, ne
užuominomis vykdoma, o tiesiogiai.
Tai veiksmai, kuriais stengiamasi suteikti sambūrio agresyviems veiksmams organizuotumo ir
kryptingumo:
 žmonių raginimas susirinkti viešosios tvarkos pažeidimo tikslais
 susirinkusių žmonių sutelkimas viešajai tvarkai pažeisti
 nurodinėjimas atskiriems sambūrio žmonėms ir grupėms
 aprūpinimas daiktais, skirtais kūnui žaloti arba turtui naikinti
 provokacijų numatymas ir kt.
2) Žmonių sambūrio išprovokavimas atlikti minėtus veiksmus. Jis atitinka organizavimui keliamus
reikalavimus, tik jis daromas ne tiesiogiai, jis daromas užuominomis, netiesiogiai skatinant žmones
susiburti. Taikomas ir sąmoningumo, ir kryptingumo reikalavimas. Kaltiniko veiksmai maskuojami.
Riaušių išprovokavimas pasireiškia:
 įvairiais šūkiais pradėti antivisuomeninius veiksmus
 tam tikros melagingos informacijos paskleidimu, kurstant agresyvumą
 tam tikro įvykio falsifikavimu arba sukurstymu tikslu paskatinti neigiamą sambūrio reakciją
ir pan.
3) Smurtavimas, turto niokojimas ar kitoks šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, padaryti
sambūryje kartu su kitais žmonėmis (tai traktuojama kaip tikslai). Ši dalis tampa materialioji.
Būtent dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
1. Smurtavimas- ne smurtauti ateityje, o būtent dabar, sambūrio veikimo metu. Tai nėra nukreipta į
ateitį.
2. Turto niokojimas- bet koks poveikis svetimam turtui siekiant jį sugadinti. Tai yra
bendravardiklis, kuris reiškia svetimo turto naikinimą arba gadinimą. Šiuo atveju neturi reikšmės ar
tas atskirai paimtas turtas sugadintas baudžiąmaja prasme ar tai kažkas smulkiau. Masiškumas.
Keliamas pavojus asmenų turtui.
3. Kitoks šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas – atlikti tam tikri veiksmai kuriais buvo žymiai
sutrikdyta viešoji tvarka-institucijos darbas, eismas, masinai renginiai ir t.t. kuomet sambūri
nedalyvaujantys asmenys patiria dideliu nepatogumu. Ir smurtavimas masinis ir masinis turto
niokojimas yra šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas. Tai vertinamasis kriterijus. LAT praktikoje
2003 m. dėl ūkininkų byla ir 2012 m. neramumai prie seimo. Šiose bylose šiurkštus viešosios
tvarkos pažeidimas konstatuoti tie veiksmai kuriais masiškai žmonės mėtė kiaušinius į svarbiausias
valstybės institucijas- seimą. Tuomet ėmė trinkeles ir mėtė į juos. Padariniai taip pat svarbūs
sprendžiant ar tai šiurkštus pažeidimas. Ūkininkų byloje buvo sustabdytas eismas, patirta žala,
masiškai žmonės negalėjo pravažiuoti.
Jeigu nešiurkštus tuomet bus pagal 284 str. ANK nekalba apie padarinius. Padariniai atsiranda BK.
Padariniai atskiria BA ir AA.
Sambūris - tai laisvanoriškas žmonių susirinkimas vienoje vietoje, jų suėjimas. Priežastys, dėl
kurių žmonės susiburia į sambūrį, gali būti įvairios: demonstracija, mitingas, sporto renginys,
koncertas, noras išreikšti viešą protestą ir kt. Sambūrį sudarančių žmonių skaičius turėtų būti
pakankamai didelis.
Reikalavimai: masiškumas, chaotiškas, nesilaikant tvarkos.
Riaušėmis apskritai vadintini žmonių sambūrio viešai atliekami šiurkštūs viešosios tvarkos
pažeidimai:
 fizinio smurto veiksmai (sumušimai, kūno sužalojimai, kankinimas)
 svetimo turto niokojimas (daužymas, padegimas, sprogdinimas, kitoks gadinimas)
 Įvairių įstaigų, organizacijų ir įmonių funkcionavimo pažeidimas (transporto stabdymas,
eismo blokavimas)
  Nesankcionuotos baimę keliančios eitynės, smurtą propaguojančių plakatų demonstravimas
ir pan.
Asmenys, kurie nebuvo riaušių organizatoriais ar provokatoriais, atsako pagal BK 283 str., jeigu jų
dalyvavimas pasireiškė aktyviais veiksmais, atliekant smurto veiksmus, niokojant turtą arba kitaip
šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką.
Pasyvus buvimas riaušių vietoje arba vien tik pritarimas kitų agresyviems veiksmams nėra
pagrindas kaltinti asmenį pagal BK 283 str.
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.
 Pakaltinamumas- preziumuojamas.
 Baigtumas – nuo veikų atlikimo pradžios (formalioji sudėtis). Taip pat materialioje sudėtyje
turi kilti padariniai.
 Kaltė- tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad jis organizuoja arba provokuoja žmonių
sambūrio šiurkščius viešosios tvarkos pažeidimus arba pats aktyviai atlieka šiuos veiksmus,
ir nori taip veikti. Materialioje sudėtyje ir netiesioginė tyčia.
2 dalis
Šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas kaip riaušes kvalifikuojantis požymis taikomas tada,
kai minėti daiktai panaudoti kaip fizinės ar psichinės prievartos priemonės (šaunant, sprogdinant,
bauginant jais).
Tačiau vien tik šių daiktų turėjimas riaušių metu jų nepanaudojant, nesudaro pagrindo taikyti BK
283 str. 2 d.
 Pasipriešinimas policininkui turi būti suprantamas kaip aktyvūs veiksmai, nevykdant teisėtų
policininko reikalavimų, tai veiksmai, kuriais asmuo bando veikti priešingai negu reikalauja
policijos pareigūnas. Šis pasipriešinimas apima ir smurtavimą prieš policininką. Tačiau iki
kokio lygio tai žiūrima pagal sankciją. Pasipriešinimo požymis taikytinas tais atvejais, kai
riaušių dalyvis, siekdamas sutrukdyti pareigūnui eiti pavestas funkcijas, panaudoja fizinį
smurtą arba grasina tuoj smurtauti. Pareigūno reikalavimų nevykdymas, nenaudojant fizinio
ar psichinio smurto, nelaikomas pasipriešinimu.
 Esant pasipriešinimui riaušių metu veika kvalifikuojama tik pagal BK 283 str. 2 d. Kartu
taikyti normas, numatančias atsakomybę už nusikaltimus valstybės tarnautojo ar viešojo
administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK 286, 287 str.) nereikia.
Šis straipsnis apima šias veikas:
 Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
 Nesunkus sveikatos sutrikdymas nesant kvalifikuojančių aplinkybių (BK 138 str. 1 d.)
 Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)

BK 284 str. Viešosios tvarkos pažeidimas

 Vertybė- viešoji tvarka. (papildomos - sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė). Negali būti
masinis, negali būti tapatinamas su riaušėmis. Jis labiau yra konkretaus asmens elgesys.
  Vieta- Padaromas viešoje vietoje. Vienodo ir išsamaus viešosios vietos apibrėžimo nėra.
Literatūroje ši sąvoka dažnai aiškinama per pavyzdžius, nepateikiant universalaus
apibrėžimo.
 Pavojinga veika: nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas.
1. Įžūlus kaltininko elgesys- Įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai
agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis
visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Elgesys, kuris pasižymi ypatingu, neabejotinu,
bendrojo gyvenimo ir viešojo elgesio taisyklių pažeidimu. Elgesys, kuriuo kaltininkas elgiasi
aiškiai nepriimtinai visuomenei, priešpastato save visuomenei, rodo taisyklių pažeidimą.
Kuomet tas elgesys nukreiptas į kitų visuomenės narių sumenkinimą ir pan.
Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo
sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui
ir panašiai.
2. Grasinimai- tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali
pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo
ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę. Grasinama gali būti tiek konkrečiam
nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui. Gali būti savęs priešpastatymas
visuomenei, puikavimasis ir t.t.
3. Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir
veiksmais, pvz., prievarta apnuoginant kitą žmogų, apipilant kavinėje gėrimu, agresyviai
elgiantis invalido, ligonio ar nusenusio žmogaus atžvilgiu ir pan. tyčiojamasis siejamas su
veiksmais, kuriais išreiškiama nepagarba, siekis įžeisti arba konkretų žmogų, arba jų grupę.
Piktybiškumas pasireiškia tuo, kad asmens veiksmai pasireiškia ypatingu cinizmu. Tai
vertinamieji kriterijai. Gali būti siejamas su diskriminacija.
4. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipilimas dažais ar kitoks
niokojimas. Asmuo veikia vandališkai kuomet svetimas turtas niokojamas be aiškios priežasties,
ne dėl asmeninių santykių, kitaip tariant be pagrindo, ne dėl keršto, o iš to tikslo pasirodyti
visuomenei, pasipuikuoti, kad aš tai galiu, o jūs mane stebėkit. Vandalizmas gali būti
traktuojamas kaip turto niokojimas, tačiau žmonės nukreipiami į tuos veiksmus.
 Baigtumas – sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką (materialioji sudėtis).
Visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas
fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto
šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan. jiems teko pasitraukti iš tos vietos ir t.t.
Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas,
padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir
pan.
Sprendžiant apie tai, kad kaltininko veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje, būtina
atsižvelgti:
 kokia buvo aplinkinių reakcija,
 koks buvo nukentėjusiųjų skaičius ir kas nukentėjo (vaikai, nėščia moteris,
pagyvenęs žmogus, invalidas ir t.t.),
  kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai,
 kiek jie truko,
 ar kaltininkas panaudojo daiktus, skirtus kūnui žaloti ar gyvybei atimti,
 ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt.
 Subjektas asmuo nuo 16m.
 Pakaltinamumas- preziumuojamas.
 Kaltė- Tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais,
grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą
aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka,
ir šių padarinių nori. Taip pat netiesioginė tyčia.
BK 285 str.
 
1. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės
objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę
nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės
objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę
nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės
objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę
nelaimę, jeigu dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

1 dalis
 Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - viešoji tvarka (papildoma – turtiniai interesai).
Taip pat ir visuomenės saugumas, nes veiksmai sukelia specialių tarnybų specialius
veiksmus, kurie gali riboti asmenims teisę lankytis tam tikrose vietose, bei užtikrinti jų
saugumą.
 Veika - melagingų žinių pranešimas arba paskleidimas apie visuomenei gresiantį pavojų
arba nelaimę.
Pranešimas suprantamas, kaip informacijos apie tam tikrą įvykį, faktą pateikimas konkrečiam
adresatui. Paprastai tai yra pvz. 112. Svarbu tai, kad pranešimas turi būti melagingas. Tai reiškia,
kad kaltininkas pranešdamas tokią informaciją yra įsitikinęs, kad informacija yra pramanyta,
išgalvota, neatitinkanti objektyvios tikrovės.
Paskleidimas- jis neturi aiškaus adresato, tuo ir skiriasi nuo pranešimo. Paskleidimas gali
pasireiškti kaip viešas pasakymas, bet neturima omeny kažkokioj konkrečioj auditorijoj, o pvz. oro
uosto salėje. Paskleidimas tai tas pats žinios pasklaeidimas tačiau neturint konkretaus adresato.
Paskleidimas taip pat turi būti su įsitikinimu, kad informacija yra melaginga. Melagingumą parodo
tai, kad nėra jokių faktų tai patvirtinančių.
Žinia gali būti informacija apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų.
Visuomenė, tai neišskiriant žmonių skaičiaus, kai gali nuekntėti visa visuomenė arba neapibrėžta
dalimi, tačiau tikrai ne vienam asmeniui, nes vertybė yra būtent viešoji tvarka. Valstybinės
reikšmės objektas yra apibrėžtas Civilinės saugos įstatyme:
31. Valstybinės reikšmės objektas – valstybės institucija, įmonė, ūkio, energetikos, transporto,
telekomunikacijų ar kitas infrastruktūros objektas, neatsižvelgiant į jo nuosavybės formą, kurio
kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą
nacionaliniam saugumui – sutrikdytų valstybės valdymą, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio
šakos ar infrastruktūros funkcionavimą arba kuris karo, antpuolių ar teroro aktų metu gali būti
pasirinktas kaip taikinys ir dėl to tapti ekstremaliosios situacijos židiniu.
Gresiantis pavojus- tas pavojus turi būti traktuojamas ne tik kaip realus, egzistuojantis
objektyvioje tikrovėje, bet ir akivaizdus, kuriam reikia imtis aktyvių veiksmų dabar, nedelsiant
siekiant sumažinti ar pašalinti tą pavojų ir tie veiksmai turi būti ekstra svarbūs ir greiti. Pavojus turi
reikšti, kad sukėlė tam tikrus padarinius visai valstybei ar daugeliui žmonių. Pavojus gali būti
sukeltas ne tik asmenų, bet ir gamtos jėgų, bet ir žmonių netyčiniais veiksmais.
 Priežastinis ryšis tarp melagingų žinių pranešimo arba paskleidimo ir specialiųjų tarnybų
iškvietimo.
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų .
 Baigtumas – kilus pasekmėms (materialioji sudėtis). Padarinys yra įvardintas
dispozicijoje. Pasekmės – iškviestos specialiosios tarnybos (bet nėra sumaišties ir
didelės žalos požymių). Specialių tarnybų iškvietimas kaip melagingo pranešimo
padarinys reiškia, kad minėtos tarnyboms buvo perduota informacija apie pavojų arba
nelaimę ir jos sureagavo į tai, išsiųsdamos specialistus į įvykio vietą arba ėmėsi kitų
darbų likviduojant pavojų. Gali būti betkokios pagalbos tarnybos. Kai iškviestos
tarnybos turi būti kitoks mastas. Jeigu greitaja iškvietė tai nebus šitas straipsnis, jei
suvažiavo visos tarnybos tada taip. Tais atvejais, kai kaltininkas, melagingai
pranešdamas arba paskleisdamas žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę
nelaimę, siekė, kad būtų iškviestos specialios tarnybos, tačiau jos nebuvo iškviestos, jo
veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti BK 285 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį
nusižengimą.
 Pakaltinamumas- preziumuojamas.
 Kaltė- Tiesioginė arba netiesioginė tyčia.
Esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia, kad melagingai praneša ar paskleidžia žinias apie
visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, numato, kad dėl to bus iškviestos specialiosios
tarnybos, ir to nori.
Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas, numatydamas minėtų padarinių atsiradimo galimybę, jų
nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
2 dalis
 Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - viešoji tvarka (papildoma – turtiniai interesai).
 Veika - melagingų žinių pranešimas arba paskleidimas apie visuomenei gresiantį pavojų
arba nelaimę.
Pasekmės - žmonių sumaištis arba buvo sutrikdyta avlstybinės reikšmės objekto veikla.
Žmonių sumaištis – tai stichinė žmonių reakcija į pranešimą, kuomet jie bėga iš pastato, skubiai
palieka savo darbo vietas, panikuoja ir pan.
Valstybinės reikšmės objektas gali būti Seimas, Vilniaus energija.
3 dalis
 Didelės turtinės žalos turinį sudaro tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautas pelnas. Žala gali
kilti dėl įmonės ar įstaigos darbo nutraukimo, transporto eismo sutrikimo, sumaišties metu
sužaloto turto, specialiųjų tarnybų didelių išlaidų ieškant sprogstamojo įtaiso ir t.t. Nesant
nustatyto konkretaus didelės turtinės žalos kriterijaus apie jos didelį mastą sprendžiama
atsižvelgiant į jos piniginę išraišką ir susiklosčiusią teismų praktiką.
 Priežastinis ryšis tarp melagingų žinių pranešimo arba paskleidimo ir žmonių sumaišties
arba sutrikdytos objekto veiklos.
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.
 Baigtumas – pasekmių atsiradimo momentas (materialioji sudėtis)
 Pakaltinamumas- preziumuojamas.
 Tiesioginė arba netiesioginė tyčia.
o Esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia, kad melagingai praneša ar
paskleidžia žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, numato,
kad dėl to kils žmonių sumaištis ar bus padaryta didelės turtinės žalos, ir šių
padarinių nori.
o Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas, numatydamas minėtų padarinių atsiradimo
galimybę, jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.