Adele Faber - Kaip Kalbeti Su Vaikais Kad Jie Klausytu

fc
VILNIUS 2009
UDK 159.927:316.6 Adele Faber, Elaine Mazlish
Fa-07 HOWTO TALK SO KIDS WILL LISTEN
AND LISTEN SO KIDS WILL TALK
All rights reserved. No part of this publication may be

reproduced, stored in a retrieval system, or transmitted
in any form or by any means electronic, mechanical,
photocopying, recording or otherwise, without the prior
permission of the copyright owner.
ISBN 978-5-415-02108-6 Text copyright 1980, 1999

ISSN 1822-7392 Adele Faber and Elaine Mazlish
Vertimas lietuvi kalb,
Indr Padarauskait, 2009
Leidykla VAGA, 2009
Padkos odis
Dkojame Leslie Faber ir Robertui Mazlishui, ms konsultantams, kurie visada

padjo, kai tik reikjo tikslesns frazs, naujos minties, paskatinanio odio.
Karlui, Joannai ir Abramui Faberiams, Kathy, Lizai ir Johnui Mazlishams, kurie
mus linksmino tiesiog bdami tokie, kokie yra.
Kathy Menninger, kuri kruopiai rpinosi ms rankraio spausdinimu.
Kimberly Coe, kuri i ms piet figr ir keverzoni sukr tv ir vaik piei
nius. Jie ikart mums patiko.
Robertui Markelui u palaikym ir patarimus kritiniu momentu.
Gerardui Nierenbergui, draugui ir patarjui, kuris pasidalijo savo patirtimi bei pro
fesine praktika.
Ms seminaruose dalyvavusiems tvams u j indl ir grieiausi kritik.
Ann Marie Geiger ir Patricia King, nes beslygikai aukojosi, kai j reikjo.
Jimui Wadeui, ms redaktoriui, kurio nepavargstanti gera dvasia ir rpestis dl
knygos kokybs suteik diaugsmo kartu dirbti.
Dr. Haimui Ginottui, kuris mums atskleid naujus bendravimo su vaikais bdus.
Jam mirus pasaulio vaikai neteko didio mogaus. Jis ities rpinosi, kad j sielose
daugiau nebebt aizd.
T UR I NYS
Laikas skaitytojams I 9
Kaip skaityti i knyg I 11
1 Padti vaikams susidoroti su savo jausmais I 15

2 Patrauklus bendradarbiavimas I 57
3 Alternatyvos bausmms I 97
4 Savarankikumo skatinimas I 143
5 Pagyrimai I 177
6 Vaik ilaisvinimas i jiems priskirt vaidmen I 205
7 Apibendrinant I 231
Apie k gi visa tai? I 237
BAIGIAMASIS ODIS
Po dvideimties met I 241

I Laikai I 245
II Taip, bet... O jeigu... Kas, jeigu... 259
III J gimtoji kalba I 271

Laikas skaitytojams
Brangus skaitytojau,
Niekada nebtumm pagalvojusios, kad raysim knyg tvams apie bendravimo
gdius. Tv ir vaik santykiai yra labai asmenikas ir privatus dalykas. Mintis
nurodyti, kaip elgtis esant tokiems artimiems santykiams, mums atrod niekam
tikusi. Savo pirmojoje knygoje Laisvi tvai - laisvi vaikai mes stengms nemokyti
ir nepamokslauti. Mes norjome papasakoti istorij. Mus labai paveik metus truk
vaik psichologo dr. Haimo Ginotto seminarai. Buvome tikros, kad jeigu papasa
kosime, kaip nauji gdiai pakeit ms bendravim su vaikais ir mus paias, tai
skaitytojai usikrs ms entuziazmu ir tai juos kvps improvizuoti su savaisiais.
I dalies taip ir nutiko. Daug tv ra mums laikus, su pasididiavimu pasako
jo, k jie pasiek namuose, tiesiog perskait apie ms patirt. Buvo ir kitoki laik,
bet visus juos siejo bendras praymas. Jie norjo antrosios knygos knygos, kurioje
bt pamok, praktini pratim, gyvenimikos patirties, nauding puslapi,
kuriuos bt galima isiplti... Tokio pobdio mediagos, kuri padt jiems mo
kytis ingsnis po ingsnio.
Kur laik mes rimtai svarstme i idj, bet dl vidinio pasiprieinimo atsisak
me ios minties. Be to, buvome pernelyg uimtos, vis dmes sutelkusios paskait
tur ir seminarus.
Per kelerius metus apkeliavome beveik vis al, surengme seminar tvams,
mokytojams, mokykl direktoriams, ligonini personalui, paaugliams ir sociali
niams darbuotojams. Kur bekeliavome, mons dalijosi savo asmenine patirtimi
apie naujus bendravimo gdius, savo dvejonmis, nusivylimais ir entuziazmu. Mes
10 I
buvome jiems dkingos u atvirum ir labai daug i j vis imokome. Ms segtu

vai tiesiog plyo nuo nauj, domi duomen.
Tuo tarpu laikai ir toliau plaukte plauk, ir ne tik i Jungtini Amerikos Vals
tij, bet ir i Pranczijos, Kanados, Izraelio, Naujosios Zelandijos, Filipin, Indijos.
Ponia Anagha Ganpul i Naujojo Delio para:
Yra tiek daug problem, ir noriau gauti patarim... Noriau suinoti, kur ga
liau rasti daugiau informacijos ia tema. A pasiduodu. Senieji bdai man netinka,
o a neturiu nauj gdi. Praau, padkite man tai veikti.
Tai buvo laikas, kuris paskatino parayti knyg.
Mes pradjome svarstyti galimyb ileisti knyg, kuri atsakyt klausim kaip.
Kuo daugiau apie tai kalbjome, tuo labiau apsipratome su ia mintimi. Kodl gi ne?
Knyga su pratimais, kad tvai ne tik suinot apie gdius, bet ir j imokt.
Kodl gi ne? Tai knyga, kuri suteiks tvams prog patiems arba padedant drau
gams ibandyti gdius, kuri imoko.
Kodl gi ne knyga, kurioje bt imtai pavyzdi, pvz., nauding dialog, kad
tvai galt pritaikyti i naujj kalb ir susikurti savo asmenin bendravimo su
vaikais stili?
Knygoje yra paveikslli, kurie iliustruoja i gdi taikym praktikai, kad
tvai vos vilgtelj visk prisimint.
Mes pateikme asmenin nuomon. Papasakojome savo patirt, atsakme da
niausiai uduodamus klausimus, taip pat traukme istorijas ir naujas valgas, ku
riomis tvai pasidalijo per ms seminarus, trukusius pastaruosius eerius metus.
Bet svarbiausias ir didiausias ms tikslas - nuolatos iekoti toki metod, kurie
remtsi ir tv, ir vaik orumu bei mogikumu.
Netiktai ms pirminis nerimas dl knygos raymo inyko. Juk reikalingos
kiekvienos mokslins ir krybins srities gdi knygos. Kodl negalime parayti
knygos tvams, kurie nori imokti kalbti taip, kad vaikai j klausyt, ir tvams,
kurie nori imokti klausyti, kad vaikai kalbt su jais?
Apsisprendusios ikart pradjome rayti. Tikims, kad dar prie vaikams uau
gant vien egzempliori dovan gaus ir ponia Ganpul i Naujojo Delio.
A del F ab er
E lain M azlish
Kaip skaityti i knyg
Gali pasirodyti lu, kad nurodinjame, kaip reikia skaityti i knyg (turint ome
nyje, kad mes abi esame i t, kurios pradeda knyg nuo vidurio arba skaito nuo
pabaigos). Kadangi tai ms knyga, nortume pasidalyti mintimis, kaip j reikt
skaityti. Pirmiausiai pavartykite, vilgtelkite paveiksllius, o tada pradkite nuo
pirmojo skyriaus. Skaitydami atlikite pratimus, kuriuos rasite. Atsispirkite pagundai
juos praleisti ir ikart eiti prie naudingos informacijos. Bt gerai, jeigu turtum
te konkurencingai nusiteikus draug ir atliktumte pratimus drauge. Mes tikims,
kad js ginysits ir diskutuosite dl savo atsakym.
Taip pat tikims, kad usiraysite atsakymus ir pradsite kaupti asmeninius ura
us. Raykite, kaip norite - tvarkingai arba sunkiai skaitomai, taisykite, braukykite,
bet raykite.
Knyg skaitykite ltai. Mums prireik daugiau nei deimties met tam, kad i
moktume taikyti joje pateiktus gdius. Nesakome, kad jums prireiks tiek daug
laiko perskaityti, bet jeigu knygoje pateikti metodai jums atrodys priimtini, ir js
norsite t pakeisti, tai pokyiai visada lengviau pasiekiami ingsnelis po ingsne
lio nei ikart. Kai perskaitysite vien skyri, padkite knyg al ir savait skirkite
uduotims atlikti. (Js turbt galvosite: Kai tiek daug turiu reikal, maiausiai gal
voju apie kain kokias uduotis! Nepaisant to, i patirties inome, kad norint tvir
tinti gdius reikia i pradi juos ibandyti praktikai bei pasiymti rezultatus.)
Galiausiai is tas apie vardius. Mes stengms ivengti vardi jis (ji), jam
(jai), pats sau (pati sau), kad bet kuri situacija lengvai bt pritaikoma bet kuriai
lyiai.
Galbt js pagalvosite, kodl kai kurios ios knygos dalys skamba taip lyg bt
paraytos vieno mogaus, nors autors yra dvi. Taip nusprendme, kai mus ivar
gino nuolatins pastangos vardyti, kur kurios patirtis. Skaitytojams bus skaityti
lengviau, jei perskaitys a, o ne A, Adel Faber... arba A, Elain Mazlish...
Ir apie ios knygos vert mudvi kalbame ivien. Mes abi matme i metod naud
savo eimoms bei tkstaniams kit eim. Mums labai malonu jais pasidalyti su
jumis.
Viskas, kas mums yra duota - tai galimybs
bti vienokiais arba kitokiais.
J ose O rt ega Y G as s et
I Padti vaikams
I I susidoroti su savo jausmais
I DALIS
A inojau, kas yra nuostabi mama, kol neturjau vaik. Puikiai supratau,
kodl visiems kitiems kyla problem su savais vaikais, kol pati nesusilaukiau
trij.
Gyvenimas su vaikais gali bti pasiaukojantis. Kiekvien ryt sau sakiau:
iandien bus kitaip. Ir kiekvienas rytas buvo prie tai buvusios dienos va
riacija. Jai tu davei daugiau nei man! i avi ko atrodo kaip vmalai.
Jis man sudav... A jo net nepalieiau! A neisiu savo kambar, tu man
nenurodinsi!
Galiausiai jie mane palau. Nors niekada nebiau n sapnavusi, kad
taip pasielgsiu, a prisijungiau prie tv grups. Grups susitikimai vykda
vo vietiniame vaik konsultacij centre, o juos vesdavo jaunas psichologas
dr. H. Ginottas.
Vieno susitikimo tema buvo vaik jausmai, ji suintrigavo ir dvi valandos
pralk nepastebimai. Grus namo galvoje sukosi naujos mintys, o ura
knygutje j buvo dar daugiau.
Tiesioginis ryys tarp to, kaip vaikaijauiasi ir kaip elgiasi.

I 6 I KAI P KALBTI SU VAI KAI S, KAD J I E KLAUSYT, IR KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
Kai vaikai geraijauiasi, jie ir elgiasi gerai.

Kaip mesjiems padedame geraijaustis?
Priimdamij jausmus!
Problema tvai daniausiai nepriima savo vaikjausm, pavyzdiui:
I tikrtj tu taip nesijauti.
Tu taip kalbi tik todl, kad esipavargs.
Nrajokios prieasties taip nusiminti.
Pastovus jausm neigimas gali supainioti ir siutinti vaikus. Jie neimoksta
painti savo tikrj jausm, pasitiktijais.
Po usimimo prisiminiau, jog tuo metu galvojau: Gal kiti tvai taip ir el
giasi, bet a ne. Tada pradjau siklausyti, k kalbu. tai keli pokalbiai tik
vienos dienos pavyzdiai.
VAIKAS. Mama, a pavargs.

A. Tu negali bti pavargs, juk tik k nusnaudei.
VAIKAS. ((Garsiau.) Bet a pavargs!
A. Tu nepavargs, o tik truputl mieguistas. Nagi, apsirenkime.
VAIKAS. CRaudodamas.) Ne, a pavargs!
VAIKAS. Mama, ia karta.
A. alta, nenusivilk megztinio.
VAIKAS. Ne, man karta.
A. A pasakiau: Nenusivilk megztinio!44
VAIKAS. Ne, man karta.
VAIKAS. Ta televizijos laida buvo nuobodi.
A. Ne, ji buvo labai domi.
VAIKAS. Kvaila.
A. Labai pamokanti.
VAIKAS. Sumauta laida.
A. Nekalbk taip!
PADTI VAIKAMS SUSIDOROTI SU SAVO J AUS MAI S I I ~J
Ar js matote, kas vyko? Visi pokalbiai ne tik virsdavo ginais, a dar nuo
lat skatinau vaikus nepasitikti savo nuovoka, bet pasikliauti manja.
Vien kart a supratau, k dariau, ir nusprendiau pasikeisti, bet neino
jau kaip. Galiausiai man padjo tai, kad i tikrj pabandiau sivaizduoti
save vaik vietoje. A pasakiau sau: sivaizduoju, kad a vaikas, kuris buvo
pavargs, kuriam buvo karta arba nuobodu. Ir labai norjau, kad svarbiausias
suaugusysis mano gyvenime inot, k a jauiau...
Per kitas savaites a bandiau sivaizduoti tai, k igyveno mano vaikai.
Pasikeit mano kalba, a ne tik taikiau naujus metodus, bet visk dariau na
traliai. Tikrai galvojau tai, k sakiau: Na, tu vis dar jautiesi pavargs, nors
k tik buvai nusnds. Arba Man alta, nors tau ia ir karta. Arba A
suprantu, kad tau nelabai rpjo ta laida. Vis gi mes buvome du atskiri skir
tingai jauiantys mons. N vienas i ms nebuvo teisus arba neteisus, kie
kvienas jautme savaip.
Kur laik mano naujasis metodas labai padjo, gin tarp mans ir vaik
pastebimai sumajo. Vien dien mano dukra pareik: A nekeniu mo
iuts. Taip ji kalbjo apie mano mam. A atoviau: Pasakei bais dalyk.
Tu inai, kad nenorjai to pasakyti, tikiuosi, daugiau niekada neigirsiu toki
odi i tavo lp.
tai k suinojau apie save: a galiu bti labai supratinga dl daugelio jaus
m, kuriuos mano vaikai jauia, bet tereikia vienam i j pasakyti tai, kas
mane supykdo ir suerzina, ir a tuoj pat grtu prie sen proi.
Po to karto supratau, kad mano reakcija nebuvo tokia jau neprasta. Ki
tame puslapyje rasite vaik teigini, kuriuos tvai automatikai reaguoja
neigimu. Praau perskaityti kiekvien teigin ir usirayti, k, js manymu,
tvai pasakyt, jeigu neigt savo vaik jausmus.
I. VAIKAS. Man nepatinka maylis.

TVAS. {Neigiajausm) _______________________________
18 KAI P KALBTI SU VAI KAIS, KAD J I E KLAUSYT, IR KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
II. VAIKAS. Mano gimtadienio vakarlis buvo nevyks. {Po to, kai tu padarei
visk, kad tai bt nuostabi dienai)
TVAS. {Neigiajausm) ______________________________
III. VAIKAS. A daugiau nebeneiosiu breket, nes man skauda, ir man ne

svarbu, k sako ortodontas!
TVAS. {Neigiajausm) _____________ _________________
IV. VAIKAS. A pasipiktins! Tik todl, kad por minui pavlavau kno
kultros pamok, mokytojas imet mane i komandos.
TVAS. {Neigiajausm)______________________________
Ar parate madaug taip?

Tai netiesa, a inau, kad irdyje tu i tikrj myli mayl.
Apie k tu ia kalbi? Vakarlis buvo nuostabus - ledai, gimtadienio tortas,
balionai. Na k gi, tai buvo paskutinis tau surengtas vakarlis!
Negali bti, kad tavo breketai sukelia tok skausm. Po to, kai juos in
vestavome toki sum pinig, tu juos neiosi, tau tai patinka ar ne!
Tu neturi jokios teiss pykti ant mokytojo, tai tavo kalt, reikjo pasiro
dyti laiku.
Kakodl dauguma i ms tokius dalykus gana lengvai pasako, bet kaip
vaikams jaustis juos girdint? Kad suprastumte, k reikia, kai js jausm
negerbia, pamginkite atlikti iuos pratimus.
PADTI VAIKAMS SUSIDOROTI S U S AVO J A U S M A I S I 19
sivaizduokite, kad js esate darbe. Js virininkas paprao, kad atliktumte

iki darbo dienos pabaigos papildom uduot. Js nortumte j atlikti ikart,
bet vis ikyla nenumatyt situacij ir js visikai pamirtate. Atmosfera tokia
kaitusi, kad js vos randate laiko papietauti.
Kai su keliais bendradarbiais jau ruoiats eiti namo, js virininkas pri
eina ir paprao ataskaitos. Js greitai stengiats paaikinti, kokia neprastai
uimta iandien buvote.
Jis jus pertraukia ir garsiai, piktai rkia: Man nedoms pasiaikinimai!
U k, po velni, tavo manymu, tau moku, u sdjim vis dien? Kai tik
js prasiiojate kak sakyti, jis taria: Pasilaikyk sau. Ir nueina prie lifto.
Js bendradarbiai apsimeta nieko negirdj. Js baigiate rinktis savo
daiktus ir paliekate biur. Pakeliui namo sutinkate draug. Js vis dar tokia
nusiminusi, kad jai ar jam papasakojate visk, kas nutiko.
Js draugas stengiasi padti atuoniais skirtingais bdais. Skaitydami
kiekvien atsakym siklausykite savo pirmin reakcij ir usiraykite j. (ia
negali bti nei blog, nei ger reakcij.)
I. Jausm neigimas: Nra jokios prieasties taip nusiminti. Kvaila taip jaus
tis, tu veikiausiai tik pavargs ir ipti reikal daugiau negu reikia. Juk
negali bti taip blogai, kaip tau atrodo, nagi, nusiypsok. Tu atrodai taip
graiai, kai ypsaisi.
Tavo reakcija
II. Filosofinis atsakas: Paklausyk, toks jau yra gyvenimas. Ne visada viskas
bna taip, kaip nortum, turi imokti susidoroti su tokiais dalykais. ia
me pasaulyje nra nieko tobulo.
Tavo reakcija_________________________________________
20 I KAI P KALBTI SU VAI KAI S, KAD J I E KLAUSYT, I R KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
III. Patarimas: inai, k turtum daryti? Rytoj ryte nueiti tiesiai savo vir
ininko kabinet ir pasakyti: A buvau neteisi. Tada atsissk ir pabaik
t darb, kurio nepadarei iandien. Nesileisk valdoma netikt situacij.
Jeigu esi protinga ir nori isaugoti savo darbo viet, tai padarysi visk,
kad nieko panaaus daugiau nenutikt.
Tavo reakcija _____________________________________
IV. Klausimas: Koki tiksliai netiktum ikilo, kad tu pamirai special

savo virininko paliepim?
Ar tu nesuvokei, kad jis susierzins, jeigu tu to nepadarysi ikart?
Ar taip buvo nutik anksiau?
Kodl tu nesekei jam i paskos, kai jis ieidinjo i kabineto, ir nesi
stengei dar kart visko paaikinti?
Tavo reakcija _____________________________________
V. Kitos aliesgynyba: A suprantu tavo virininko reakcij, jis turbt jauia

siaubing spaudim. Tau pasisek, kad jis nepraranda savitvardos da
niau.
Tavo reakcija ___________________________________________
PADTI VAIKAMS SUSIDOROTI S U S AVO J A U S M A I S
VI. Gailestis: Ak, vargele. Tai siaubinga! Man taip tavs gaila.
Tavo reakcija _____________________________
VII. Mgjika psichoanaliz: Ar tau niekada neatjo galv, kad tikroji tavo
nusiminimo prieastis yra ta, kad darbdavys simbolizuoja neklystant au
toritet tavo gyvenime? Kai buvai vaikas, turbt nerimavai dl to, kad
nuvilsi savo tv, ir dabar, virininkui ipldus tave, sugro ankstesns
atstmimo baims. Argi tai ne tiesa?
Tavo reakcija _____________________________________
VIII. Empatikas atsakymas (mginimas sijausti kito jausmus): mogau, tai

skamba kaip karti patirtis. Turt bti sunku atlaikyti tok ipuol kit
moni akivaizdoje, ypa patiriant didel spaudim.
Tavo reakcija _____________________________________
Tu k tik pamatei savo reakcijas gana tipikus moni pokalbius. Dabar

noriau su tavimi pasidalyti keliomis asmeninmis reakcijomis. Kai esu nu
22 I KAI P KALBTI SU VAI KAI S, KAD J I E KLAUSYT, IR KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
siminusi arba sieidusi, paskutinis dalykas, kur noriau igirsti, yra pata
rimas, filosofija, psichologija arba kito mogaus poiris. Tokios kalbos tik
priveria mane jaustis dar blogiau, negu prie tai. Gailestis veria mane jaustis
apgailtinai, klausimai sukelia gynyb, o labiausiai u visk siutina tai, kad a
neturiu jokios prieasties jausti to, k jauiu. Mano pagrindin reakcija iuos
teiginius: Ak, pamirk tai. Koks tikslas apie tai kalbti?
Bet utenka kakam i tikrj iklausyti, pripainti mano vidinius igy
venimus ir leisti man daugiau papasakoti apie tai, kas kelia susirpinim, ir
a pasijuntu maiau nusiminusi, ne tokia sutrikusi, pasirengusi susidoroti su
savo jausmais ir problemomis.
Galbt net pasakyiau: Daniausiai mano virininkas bna teisus... A
manau, kad turjau padaryti t ataskait ikart... Bet a vis dar nesuprantu,
kaip tai nutiko... K gi, rytoj ateisiu anksiau ir pirmas dalykas, kur pada
rysiu, tai paraysiu t ataskait... Kai nuneiu ataskait jo kabinet, leisiu
suprasti, kad man nemalonu, kai su manimi taip kalba... Taip pat leisiu su
prasti, kad nuo iol, jeigu jis nors mane kritikuoti, tai biau dkinga, kad
pasakyt man asmenikai.
Ms vaikai jauia taip pat. Jie gali sau padti, jeigu yra kas juos iklau
so ir sijaut atsako. Empatijos neimokstame natraliai, tai nra dalis ms
gimtosios kalbos. Dauguma uaugome neigdami savo jausmus, taigi norda
mi laisvai kalbti turime mokytis ir praktikuotis. Keli bdai padti vaikams
susidoroti su savo jausmais.
PADTI DL JAUSM
1. dmiai klausyti.
2. Pripainti j jausmus vartojant odelius: Ak, hmm, k gi, na taip.
3. vardyti j jausmus.
4. Ipildyti vaiko norus drauge fantazuojant.
Kituose keliuose puslapiuose pamatysite kontrast tarp i metod ir bd,

kuriais tvai daniausiai atsako susikrimtusiam vaikui.
N E A TI D U S KLAUSYMAS
Toks tvo poiris gali atbaidyti vaik.

24 I kaip kalbti su vaikais , kad ji e klausyt , ir kaip klausyti , kad vaikai kalbt
I. DMI AI KLAUSYTI
Daug lengviau isakyti savo problemas tvui, kuris i tikrj klauso.

Jam net nereikia nieko atsakyti, vaikui danai utenka tik
ujauianios tylos.
VIETOJ KLAUSI M IR PATARI M
Vaikui sunku aikiai ir konstruktyviai mstyti, kai kakas j tarinja,

kaltina ar patarinja.
2 6 I KAI P KALBTI SU VAI KAI S, KAD J I E KLAUSYT, IR KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
i i . a t s a k y t i : a k ..., m m m ..., m a t k a i p ...
Net paprasti odeliai (ak, mat kaip, k gi) gali labai padti.
Jie atspindi rpesting poir, suteikia vaikui galimyb vertinti
savo mintis ir jausmus bei galbt priimti sprendim paiam.
PADTI VAIKAMS SUSIDOROTI S U S AVO J AUS MAI S I 27
N E N EI G T I JAUSM
Keista. Kad ir kaip raginame vaik vyti alin blogus jausmus,

vaikas tik dar labiau nusimena.
III. VARDYKI TE JAUSM
Daniausiai tvai taip nereaguoja, nes baiminasi, jog vardijus jausmus

bus tik blogiau. Bet tiesa yra prieinga, vaikas nusiramina girddamas
odius, kuriais apibdinami jo jausmai. Kakas pripasta jo vidinius
igyvenimus.
PADTI VAIKAMS SUSIDOROTI SU SAVO J AUSMAI S 29
VIETOJ P AA I KI N I M IR LOGIKOS
Kai vaikai nori kako, ko negali gauti, tvai daniausiai logikai

paaikina kodl. Kuo labiau stengiams paaikinti,
tuo labiau vaikai prietarauja.
30 I KAI P KALBTI SU VAI KAI S, KAD J I E KLAUSYT, IR KAI P KLAUSYTI , KAD VAIKAI KALBT
IV. IPI LDYKI TE VAIKO NORUS KARTU F ANTAZ UODAMI
Kartais lengviau susitaikyti su realybe, kai inai, kad

kakas supranta tavo norus.
PADTI VAIKAMS SUSIDOROTI S U S AVO J A U S MA I S I 31
Pateikiame jums keturis pirmosios pagalbos bdus vaikams, esantiems streso

bsenos: dmiai klausyti, pripainti jausmus tam tikrais odiais, vardyti
juos, garantuoti, kad vaiko norai bus ipildyti drauge fantazuojant.
Svarbiausia, kad visi odiai, kuriuos pasakome, atskleidia ms poir.
Kai ms odiai yra kupini tikro igyvenimo ir empatijos, jie tiesiogiai pa
siekia vaiko ird.
I i keturi bd, pavaizduot paveikslliuose, bene sunkiausias yra i
klausyti vaik emocinius igyvenimus ir pavadinti jausmus. Reikia prakti
kos ir susikaupimo norint sugebti ne tik igirsti, k vaikas sako, bet pavelgti
giliau, kad galtum suprasti, k jis ar ji gali jausti. Dar labai svarbu, kad mes
suteiktume savo vaikams pakankamai plat odyn j vidiniams igyveni
mams apibdinti. Vaikai gali pabandyti sau padti, tik turdami pakankamai
odi vardyti tai, k jie jauia.
Kitas pratimas sudarytas i ei teigini, kuriuos vaikas gali pasakyti t
vams. Praau perskaityti kiekvien teigin ir suvokti:
1. Vien ar du odius, kurie apibdint, k vaikas galt jausti.
2. K pasakytumte, nordami parodyti, kad suprantate t jausm.
PRIPAINTI JAUSMUS
odis, Pavartokite od sakinyje, kuris
apibdinantis, parodyt, kad js suprantate
k ji ar jis jausm. (Neklausinkite ir
Vaikas sako: galt jausti. nepatarinkite.)
PAVYZDYS
Autobuso vairuotojas Tau buvogda.
aprk mane ir visi (arba.) Panau, kad tai turjo
juoksi. Gda._____ btijdtja..
1. Noriau
trenkti Maiklui
nos!
2. Mokytoja pasak, _________ ______________________

kad dl silpno lietaus ______________________
mes negalime ikylauti. ______________________
Ji kvaila.
3. Marija pakviet _________ ______________________
mane savo vakarl, ______________________
bet a neinau... ______________________
4. Nesuprantu, _________ ______________________
kodl mokytojai ______________________
apkrauna nam darbais ______________________
savaitgal.
5. iandien per krepi- _________ ______________________
nio treniruot n karto ______________________
nepataikiau krep. ______________________
6. Dein yra mano _________ ______________________
geriausia draug ir ji ______________________
isikrausto. ______________________
Ar pastebjote, kiek daug mini ir pastang reikia norint, kad vaikas suprast,
jog js jauiate, kokius jausmus jis ar ji igyvena. Daugumai i ms sunku
tiesiog pasakyti:
Vaikeli, turbt tu piktas.
Tai turjo tave nuvilti.
Hmm. Atrodo, kad abejoji, ar eiti t vakarl.
Panau, kad tave i tikrj piktina visi nam darbai.
Ak, tu turjai jaustis toks sugniudytas!
Tau lidna, kad isikrausto brangi draug.
Panas teiginiai nuramina vaikus ir leidia patiems susidoroti su savo pro

blemomis. (Tiesa, nesibaiminkite vartoti odi, kurie gali pasirodyti per
sudtingi. Lengviausias bdas imokti vartoti nauj od tai igirsti j tam
tikrame kontekste.)
PADTI VAIKAM S SU SID O R O TI SU SAVO J A U S M A I S 33
Js turbt galvojate: Na taip, a galiu atsakyti vaikui, kad parodyiau, jog

daugma j supratau. Bet k sakyti toliau? Koks turt bti tsinys? Ar dabar
jau galiu patarinti vaikui?
Susilaikykite nuo patarim. Suprantu, kaip vilioja galimyb isprsti vaiko

problem nedelsiant.
Mama, a pavargs.
Atsigulk ir pailsk.
A alkanas.
Suvalgyk k nors.
A nenoriu valgyti.
Nevalgyk.
Nepasiduokite pagundai visk itaisyti nedelsiant. Nepatarinkite, o paro

dykite, kad suprantate vaiko jausmus.
Vienas tvas i ms grups papasakojo, kaip jo snus kart parlk namo
rkdamas: Noriau trenkti Maiklui nos!
Tvas pasak, kad anksiau su snumi jis bt kalbjs tai taip:
SNUS. Noriau trenkti Maiklui nos!
TVAS. Kodl? Kas atsitiko?
SNUS. Jis met mano ura knygel purv!
TVAS. Vadinasi, tu pirmas kak jam padarei?
SNUS. Ne!
TVAS. Ar tikrai?
SNUS. Prisiekiu, net nepalieiau jo.
TVAS. Na, Maiklas yra tavo draugas. Tavimi dtas a pamiriau vyk,
juk tu ir pats nesi tobulas. Kartais tu pirmas pradedi, o po to apkal
tini k nors kit, taip elgiesi ir su savo broliu.
SNUS. Ne, a nepradedu. Jis pirmas pradeda... Ai, su tavimi nemanoma
kalbti.
34 I KAIP KALBTI s u v a i k a i s , k a d J IE KLAUSYT, IR k a i p k l a u s y t i , k a d v a i k a i k a l b t
Bet tvas neseniai dalyvavo seminare, kuriame buvo mokoma padti savo vai
kams susidoroti su jausmais, taigi tikrasis j pokalbis buvo toks:
SNUS. Noriau trenkti Maiklui nos!
TVAS. Vaikeli, koks tu piktas!
SNUS. Noriau sumurkdyti jo rieb veid!
TVAS. Tu labai ant jo pyksti!
SNUS. Zinai, k tas petukas padar? Autobuso stotelje jis pagrieb mano
ura knygel ir met j purv. Be jokios prieasties!
TVAS. Hmm!
SNUS. Kertu layb, kad jis pagalvojo, jog a sudauiau jo kvail paukt
dails kabinete.
TVAS. Taip manai.
SNUS. Aha, verkdamas jis vis laik irjo mane.
TVAS. Ak.
SNUS. Bet a jo nesudauiau. Tikrai!
TVAS. Tu inai, kad nesudauei.
SNUS. Na a nepadariau to specialiai! A nekaltas, kad ta kvail Deb pa
stm mane ir a atsitrenkiau suol.
TVAS. Taigi, Deb tave pastm.
SNUS. Aha. Nukrito daug daikt, bet pauktis buvo vienintelis, kuris su
duo. A nenorjau jo sudauyti, tas pauktis buvo neblogas.
TVAS. Tu i tikrj nenorjai jo sudauyti.
SNUS. Nenorjau, bet jis manimi netiki.
TVAS. Nemanai, kad jis bt tavimi patikjs, jeigu btum pasaks ties?
SNUS. Neinau... Bet kokiu atveju pasakysiu jam, patiks jis manimi ar ne.
Ir manau, kad jis turt mans atsiprayti u tai, kad met mano
ura knygel purv.
Tvas buvo apstulbs. Vaikas jam papasakojo vis istorij, nors jis net ne
klausinjo. Jis neband patarinti, bet vaikas pats prim sprendim, atrod
netiktina, kad jis galjo padti savo snui tik klausydamas ir pripaindamas
jo jausmus.
PADTI VAIKAM S SU SID O R O TI SU S AV O J A U S M A I S I 35
Vienas dalykas yra atlikti pratim ratu ir perskaityti pavyzdin dialog,

visai kas kita pritaikyti klausymo gdius realioje situacijoje. Ms grups
tvai pripaino, kad labai naudinga parepetuoti ir gauti iek tiek patirties
prie susiduriant su tikromis situacijomis namuose.
Kitame puslapyje rasite pratim, kur galsite ibandyti su draugu ar an
trja puse.
Pirmiausia nusprskite, kuris i js bus vaikas ir kuris tvas, o tada skai
tykite tik savo dal.
Vaiko situacija
{skaitymas vaidmenimis)
I. Gydytojas pasako, kad js esate kakam alergikas ir kiekvien savait turite
susileisti vaist, kad taip danai neiaudtumte. Kartais injekcijos skausmin
gos, o kartais j n nepajuntate. iandienin injekcija buvo viena i t labai
skausming. Taigi, ijs i gydytojo kabineto, js norite, kad tvai inot,
kaip skaudjo.
Tvai reaguos dviem skirtingais bdais. Pirmj kart js jausmai bus
paneigiami, bet js ir toliau turite stengtis, kad tvai suprast, kaip jauiats.
Kai pokalbis natraliai pasibaigs, paklauskite savs, k i tikrj jautte, ir
pasidalykite savo atsakymu su mogumi, kuris padeda jums skaityti vaidme
nimis.
Scen pradkite trindamas rank ir sakydamas:
Gydytojas vos mans nenuud leisdamas vaistus!
II. Situacija bus ta pati, tik kart js tvai reaguos kitaip. Kai pokalbis pa
sibaigs, paklauskite savs, k i tikrj jautte, ir pasidalykite savo atsakymu.
Scen pradkite sakydamas t pat:
y,Gydytojas vos mans nenuud leisdamas vaistus!
Po to, kai pakartosite scen du kartus, galbt norsite apsikeisti vaidmeni

mis, kad galtumte suprasti tv poir.
36 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
Tvo situacija
{skaitymas vaidmenimis)
I. Kiekvien savait vedate vaik suleisti antialergini vaist. Nors ir inote
savo berniuko baimes, gerai suprantate, kad skauda vos akimirk. iandien,
ijs i gydytojo kabineto, js vaikas labai skundiasi.
Js pakartosite scen du kartus, pirm kart stenkits priversti vaik liautis
skstis, neigdamas jo jausmus. Vartokite iuos teiginius (jeigu norite, kelis
galite sugalvoti ir pats).
Eikjau, juk negali taip skaudti
y,Tu keli daug triukmo dl nieko
Tavo brolis niekada nesiskundia, kaijam leidia vaistus
yyElgiesi kaip vaikas
Na, geriau priprask prie to, nes vaistus vis tiek teks leisti kiekvien savait
Pasibaigus pokalbiui paklauskite savs, k i tikrj jautte, ir pasidalykite
savo atsakymu su mogumi, kuris padeda jums skaityti vaidmenimis.
Scen prads js vaikas.
II. Scena ta pati, tik kart js i tikrj klausysite.

Js atsakymai parodys, kad js galite iklausyti ir priimti bet kokius vai
ko jausmus. Pavyzdiui:
Tau tikrai skaudjo!
Tai turjo bti labai skausminga.
Mmm, kaip negerai!
Tai toks skausmas, kurio nelinktum netpikiausiamprieui
Nra taip lengva kiekvien savait itverti ias injekcijas. Lazinuosi, kad
diaugsies, kai visa tai baigsis.
Pokalbiui pasibaigus paklauskite savs, k jautte kart, ir pasidalykite
savo atsakymu.
Scen vl prads js vaikas.
Po to, kai pakartosite scen du kartus, galbt norsite apsikeisti vaidmeni

mis, kad galtumte suprasti vaiko poir.
PADTI VAIKAM S SU SID O R O TI SU SAVO JA U S M A IS I 37
Ar nejautte, kad darots vis piktesnis, kai vaidinote vaik, kurio jausmai
paneigiami? Ar pradioje buvote nusimins dl injekcijos, o galiausiai viskas
baigsi tuo, kad supykote ant savo tv?
Ar nejautte, kad jus vis labiau erzina neprotingas vaikas, kai vaidinote
tv, kuris stengiasi paneigti vaiko nepasitenkinim?
Daniausiai viskas taip ir vyksta, kai jausmai yra neigiami. Tvai ir vaikai
tampa vis labiau prieiki vieni kitiems.
Tti, k pajautte, kai pripainote vaiko jausmus? Ar supratote, kad galite
nuoirdiai padti?
Vaike, ar jauteisi labiau gerbiamas, kai tavo jausmai buvo pripastami?
Labiau mylimas savo tv? Ar buvo lengviau, kai kakas suprato, kad tau
skauda? Ar galsi vl tai itverti kit savait?
Pripaindami vaiko jausmus, mes jam labai padedame. Padedame susi
taikyti su tikrove. Kai jis susitaiko su tikrove, gali sukaupti visas jgas, kad
veikt sunkumus.
UDUOTIS
1. i savait bent kart pasikalbkite su vaiku priimdamas jo arba jos jaus

mus. Btinai uraykite savo pokalb.
VAIKAS: _____________________________________________________________
TVAS: ______________________________________________________________
VAIKAS: _____________________________________________________________
TVAS: ______________________________________________________________
VAIKAS: _____________________________________________________________
TVAS: ______________________________________________________________
VAIKAS: _____________________________________________________________
2. Perskaitykite io skyriaus antrj dal. Joje rasite komentar, daniausiai u

duodam klausim ir tv atsiliepim apie nauj gdi taikym namuose.
38 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J I E KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
SANTRAUKA
Padti vaikam s
susitaikyti su savo jausm ais
Vaikams svarbu, kad j jausmus
priimt ir gerbt
1. G A L IT E K LA USY TI T Y L IA I IR D M IA I.
2. P R IP A IN T I J JAUSM US I T A R D A M I:
Ak, hmm, k gi, na taip.
3. G A L IT E V A R D Y T I JA USM .
Turbt labai nusivylei!
4. I P IL D Y K IT E VAIKO N ORUS F A N T A Z U O D A M I.
Noriau tuoj pat tau prisirpinti banan.
* * *
Visi jausmai gali bti priimti.

Kai kuriuos veiksmus reikia riboti.
Matau, kad labai pyksti ant savo brolio.

Pasakyk jam ko nori odiais, o ne kumiais.
Pastaba. Gali bti naudinga i ir kitas santraukas pasidti strategikai gerose vietose.
PADTI VAIKAMS SU SID O R O TI SU SAVO J A U S M A I S I 39
II DALIS.
P A S T A B O S , K L A U S IM A I IR T V P A S A K O J IM A I
Tv klausim ai
1. Ar svarbu visada sijausti savo vaiko igyvenimus?

Ne. Dauguma pokalbi su vaikais susideda i prast pasikeitim fraz
mis. Vaikas pasako: Mama, nusprendiau eiti pas Deivid namo iandien
po pamok. Visikai nebtina tvui kartoti: Taigi, tu nusprendei aplankyti
draug i popiet. Pakakt elementaraus sakinio: Dkui, kad perspjai.
Empatija reikalinga, kai vaikas nori, kad js suprastumte, k jis jauia. Tei
giam jausm iraika retai sukelia problem. Vaikas didiuodamasis sako:
iandien surinkau devyniasdeimt septynis procentus per matematikos tes
t. Visai nesunku entuziastingai jam atsakyti: Devyniasdeimt septynis!
Turtum bti labai patenkintas!
gdi reikia tik esant neigiamoms emocijoms. Tokiose situacijose tu
rime veikti pagund ignoruoti jausmus, neigti, moralizuoti ir t. t. Vienas i
tv sak, kad pradjs berniuko lidnus igyvenimus lyginti su fiziniais su
alojimais m jautriau reaguoti vaiko emocinius poreikius. Kakokiu bdu
pjautins ar kirstins aizdos vaizdas padjo suprasti, kad ugautiems vaiko
jausmams reikia tokios pat skubios pagalbos, kaip ir nubrozdintam keliui.
2. Kodl negalima tiesiai viesiai vaiko paklausti: Kodl taip jautiesi?

Kai kurie vaikai gali jums pasakyti, kodl jie bijo, pyksta ar yra nelaimin
gi. Taiau daugumai klausimas kodl tik dar labiau pasunkina situacij.
Be pirminio streso, jie dar privalo analizuoti prieastis ir sugalvoti racional
paaikinim. Labai danai vaikai patys neino, kodl taip jauiasi, kartais jie
nenori atsakyti, nes baiminasi, kad suaugusiesiems tokios prieastys nebus
pakankamos. (Ir dl to tu verki?)
Nelaimingam paaugliui geriau pasakyti: Matau, kad tu lidi dl kako.
Nereikia jo klausinti: Kas atsitiko, kodl taip jautiesi? Daug lengviau kai-
bti su suaugusiuoju, kuris priima tavo jausmus ir neveria pasiaikinti dl to,

k jauti.
3. Ar turime leisti vaikams suprasti, kad pritariame j jausmams?

Vaikams nereikia, kad pritartume, jiems reikia, kad jausmus pripaintu
me. Akimirk gali bti malonu igirsti: Tu esi visikai teisus. Bet tai kliudo
vaikui paiam apmstyti kai kuriuos dalykus.
Pavyzdys
VAIKAS. Mokytoja ataukia ms klass vaidinim. Ji bloga!
TVAS. Po vis repeticij? Sutinku su tavimi. Ji turt bti bloga, jeigu
daro tokius dalykus.
Diskusijos pabaiga.
Atkreipkite dmes, kad vaikui daug lengviau krybingai mstyti, kai jo jaus
mai yra pripastami.
VAIKAS. Mano mokytoja pasak, kad ataukia klass vaidinim. Ji bloga.
TVAS. Tu labai nusivylei, juk taip to laukei.
VAIKAS. Aha. Ir tik todl, kad keli vaikai kvailiojo per repeticij. Tai j
kalt.
TVAS. ( Tyliai klauso.)
VAIKAS. Taip pat ji pyksta, kad niekas nemoka savo odi.
TVAS. Mat kaip.
VAIKAS. Ji pasak, kad jeigu mes pasitempsime, tai galbt duos mums dar
vien galimyb... Geriau dar pasikartosiu savo eilutes. Ar gal
tum stebti mano repeticij vakar?
Ivada. Bet kokio amiaus monms sielvarto akimirk reikia ne pritarimo
arba nepritarimo, jiems reikia, kad kas nors suprast, k jie igyvena.
4. Ar tikrai taip svarbu parodyti vaikui, kad tu supranti, kodl neutenka

tiesiog pasakyti: A suprantu, kaip tu jautiesi?
Kai js sakote, kad suprantate, kaip vaikas jauiasi, daniausiai jumis ne
patiki. Jis atsakys: Ne, tu nesupranti. Bet jeigu js sukonkretinsite proble
PADTI VAIKAMS SU SID O R O TI SU SA VO J A U S M A I S I I
m, tai vaikas inos, kad js i tikrj suprantate. (Pirm dien mokykloje

turt bti baisu - tiek nauj dalyk, prie kuri reikia priprasti.)
5. Tarkime, a bandau identifikuoti jausm, ir paaikja, kad a klystu. Kas

tada?
Nieko blogo. Vaikas greitai nukreips jus tinkama linkme.
Pavyzdys
VAIKAS. Tti, ms testas buvo atidtas kitai savaitei.
TVAS. Tau turjo gerokai palengvti.
VAIKAS. Ne, a siutau! Kit savait vl tursiu mokytis t pat.
TVAS. Suprantu, tu tikjaisi kuo greiiau j parayti.
VAIKAS. Taip!
Pernelyg pasitiktume savimi galvodami, kad bet kuris mogus visada gali
inoti, k jauia kitas. Viskas, k galime padaryti, tai stengtis suprasti vaik
jausmus. Mums ne visada pasiseks, bet ms pastangos daniausiai yra ver
tinamos.
6. A inau, kad visi jausmai turi bti priimti, bet man sunku suprasti, kaip
reaguoti, kai igirstu savo vaik sakant: Tu bloga, a nekeniu tavs.
Jeigu odiai Nekeniu tavs jus lidina, tai turtumte leisti vaikui tai
suprasti. Man nepatinka tai, k igirdau. Jeigu dl kako pyksti ant mans,
pasakyk tai kitais odiais. Tada galbt galsiu tau padti.
7. Ar dar yra kit bd padti nusiminusiam vaikui, nei parodyti, kad su

pranti jo jausmus? Mano vaikas labai nepakantus bet kokiam nusivyli
mui. Kartais pripastu jo jausmus ir sakau: Turbt esi labai nusivyls.
Gal tai ir padeda, bet danai man atrodo, kad jis n negirdi mans.
Tvai pasidalijo patirtimi, kad kartais, kai vaikas yra ypa nusimins, fizin
veikla padeda sumainti skaudius igyvenimus. Girdjome daug pasakojim
apie piktus vaikus, kurie nusiramina smgiuodami pagalves, dauydami senas
pirkini des, minkydami mol, riaumodami kaip litai, mtydami daiktus.
42 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J I E KLAUSYT. IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
Taiau veikla, kuri tvams lengviausia stebti ir kuri vaikui kelia didiausi
pasitenkinim, yra atskleisti savo jausmus pieiant. tai du pavydiai.
Kai grau namo i seminaro, radau savo vaik, gulint ant ems ir
itikt pykio priepuolio. Mano vyras tiesiog stovjo ten ir pasibjaurjs
stebjo. Jis pasak: Na gi, vaik specialiste, pairsime, kaip susidoro
si su tuo. Pajutau, kad turiu naudotis proga. Pairjau Do, kuris
vis dar spardsi ir rk, pamiau pietuk ir bloknot. Tada atsiklaupiau
ant ems ir padaviau jam pietuk su bloknotu sakydama: tai, paro
dyk, koks esi piktas. Nupiek, kaip jautiesi.
Doas nedelsdamas paoko ir pradjo pieti piktus apskritimus.
Tada parod man ir pasak: tai koks esu piktas!
A atsakiau: Tu i tikrj esi piktas! Ipliau dar vien popieriaus
lap i bloknoto: Parodyk daugiau.
Jis siuts terliojo lap, o a dar kart pasakiau: Berniuk, koks tu
piktas! Pakartojome visk dar kart. Kai padaviau jam ketvirt po
pieriaus lap, jis neabejotinai buvo ramesnis. Jis ilgai irjo lap, po
to pasak: Dabar parodysiu savo diaugsmingus jausmus. Nupie
apskritim su dviem akim ir ypsenle. Tai buvo nepakartojama. Per
por minui i isteriko jis pavirto besiypsaniu vaiku ir tik todl, kad
leidau jam parodyti, kaip jis jautsi. Po to mano vyras pasak: Ir toliau
lankyk grups usimimus.
Kita mama taip pat papasakojo savo patirt.
Kai praeit savait igirdau Doo istorij, pirmoji mintis buvo:
Kaip noriau rasti tok pat bd bendrauti su Todu. Todui taip pat
treji, bet jis kenia nuo cerebrinio paralyiaus. Viskas, kas kitiems vai
kams paprasta, Todui sunku - stovti nekrintant, ilaikyti pakelt gal
v. Jis padar nuostabi paang, bet vis dar jautsi iek tiek nusivyls.
Kas kart, kai jis bando k nors padaryti ir jam nepavyksta, jis rkia
itisas valandas. Pasaulyje nra jokio bdo, kaip a galiau jam padti.
Blogiausia, kad jis spardo mane ir bando ksti. Spju, kad dl vis sun
kum jis kaltina mane. Bet a turiu kakaip jam padti. Didij laiko
dal jis pyksta ant mans.
PADTI VAIKAM S SU SID O R O TI SU SA VO J A U S M A I S I 43
Grdama i paskutinio susitikimo a pagalvojau: Kas bt, jeigu

sulaikyiau Tod prie prasidedant siio priepuoliui? T popiet jis
aid su naujja dlione, ji buvo labai paprasta, tik i keli dideli dali.
Jis nesugebjo pritaikyti paskutins dalies ir po keli bandym jo veide
pradjo muoti ta iraika. Pagalvojau: O ne, ir vl prasideda! A
pribgau prie jo ir suukau: Palauk!.. Sustink!.. Nejudk!.. Man reikia
kai k pasiimti! Jis pairjo isigands. Paklaikusi tyrinjau jo knyg
lentynas, radau roin kreidel ir lap pieimo popieriaus. Atsisdau
ant grind alia jo ir pradjau pieti rykius zigzagus auktyn ir emyn,
auktyn ir emyn, tada pasakiau: Todai, ar toks piktas jautiesi?
Jis pritar ir itrauks man i rank kreidel nupie rykias statme
nas linijas. Tada pradjo badyti popieri. Pakliau lap prie vies ir
pasakiau: Tu esi toks piktas... Tu visikai siuts!Jis verkdamas pagrie
b i mans lap ir pl tol, kol i jo liko tik skuteliai. Kai baig, pavel
g mane ir pasak: Myliu tave, mamyte. Jis tai itar pirm kart.
Po to karto a bandiau vl, bet ne visada pavykdavo. Turbt turiu
rasti kit fizins ikrovos bd, pvz., kabant mai ar pan. Bet pradedu
suvokti, jog svarbiausia yra tai, kad kol jis smgiuoja, dauo ar pieia,
a stebiau j, leisiau suprasti, kad net patys pikiausi jo jausmai yra
suprantami ir priimami.
8. Jeigu priimsiu visus savo vaiko jausmus, ar jis neprads galvoti, kad a
sutinku su viskuo, k jis daro? Nenoriu bti atlaidus tvas.
Mes taip pat bgtavome, kad viskas nevirst atlaidumu. Bet pamau su
pratome, kad esame atlaidios tik jausmams, nes visi jausmai yra leidiami. Pa
vyzdiui: Matau linksminiesi darydamas svieste kompozicijas savo akute.
Taiau tai nereikia, kad js turite leisti vaikui elgtis jums nepriimtinu
bdu. Paimdamas sviest nuo stalo galite leisti jaunajam menininkui su
prasti, kad sviestas skirtas ne aidimams. Jeigu nori kurti, daryk kompozici
jas i molio.
:Kai priimame vaik jausmus, jie sugeba geriau suvokti ribas, kurias jiems
nustatome.
44 I KAIP KALBTI s u v a i k a i s , k a d j i e k l a u s y t , i r k a i p k l a u s y t i , k a d v a i k a i k a l b t
9. Kodl geriau nepatarinti vaikams, kai jie turi problem?

Kai patariame vaikams arba pasakome sprendim akimirksniu, atimame
i j galimyb patiems sprsti problem ir taip gyti patirties.
Kada reikia patarti?
Platesn diskusij apie tai, kada ir kaip patarinti, rasite 4 skyriaus II dalyje.
10. Ar galima k nors padaryti, jeigu jau po visko supranti, kad tavo at
sakymas nepadjo vaikui? Vakar mano dukra gro i mokyklos labai
nusiminusi. Ji norjo man papasakoti, kaip keli vaikai kabinjosi prie jos
aidim aiktelje, o a buvau pavargusi ir susimsiusi, taigi atstmiau
j ir liepiau liautis verkti, tai ne pasaulio pabaiga. Ji atrod labai nusi
minusi ir nujo savo kambar. Suprantu, kad susimoviau, bet k dabar
galiu padaryti?
Kiekvien kart tvai sako sau: S kart a tikrai susimoviau. Kodl ne
sugalvojau pasakyti... Gyvenimas su vaikais neturi rib. Visada yra kita ga
limyb - po valandos, dienos, savaits - pasakyti: A galvojau apie tai, k tu
pasakojai anksiau, apie tuos vaikus, kurie erzino tave aidim aiktelje, ir
supratau, kad tu buvai labai nusiminusi.
Anksiau ar vliau uuojauta visada vertinama.
Perspjim ai
1. Vaikams nepatinka, kai tvai pakartoja j odius.
Pavyzdys
VAIKAS. Man nebepatinka Deividas.
TVAS. Tau nebepatinka Deividas.
VAIKAS. (,Susierzins.) A k tik t pat pasakiau.
Vaikui bt labiau patik, jeigu atsakymas bt iek tiek kitoks, pvz.:

Deividas tave kakuo nervina.
ARBA
Atrodo, tu ant jo pyksti.

PADTI VAIKAM S SU SID O R O TI S U S AV O J A U S M A I S I 45
II. Yra paaugli, kurie i viso nenori kalbti, kai yra nusimin. Jiems pakan
ka, kad mama ar ttis tiesiog yra alia.
Viena mama papasakojo, kaip ujusi svetain pamat savo deimtmet
dukter apsiaarojusi ir susmukusi ant sofos. Mama tiesiog atsisdo alia,
apkabino j, sumurmjo: Kakas atsitiko. Kelias minutes sdjo tyloje su
savo dukra. Galiausiai dukra atsiduso ir pasak: Ai, mama, man jau ge
riau. Mama taip niekada ir nesuinojo, kas tkart nutiko. Ji tik inojo, kad
jos rpestingas buvimas alia buvo naudingas, nes po valandos ji igirdo du
kr kak linksmai niniuojant savo kambaryje.
III. Kai kurie vaikai susierzina, kai isako gil jausm, o tv atsakymas
bna teisingas, bet altas.
Viename i ms seminar paaugl papasakojo, kaip vien popiet ji gr
o namo siutusi, nes jos geriausia draug idav labai asmenik paslapt. Ji
papasakojo mamai, kas atsitiko, o pastaroji labai dalykikai pakomentavo:
Tu pikta. Mergait sak, kad negaljo susilaikyti sarkastikai neatovusi:
Tikrai?
Mes paklausme, koks mamos atsakymas jai bt patiks. Ji iek tiek pa
mst ir atsak: Tai nebuvo patys odiai, esm buvo kaip ji juos pasak.
Atrod, kad ji kalba apie jausmus mogaus, kuris jai visai nerpi. Norjau,
jog ji parodyt, jog yra alia, palaiko mane. Jeigu ji bt pasakiusi: Sinde, tu
turtum bti tusi ant jos!, tada biau pajutusi, kad ji suprato.
IV. Taip pat nenaudinga, kai tvai atsako intensyviau, negu vaikai jauiasi.
Pavyzdys
PAAUGLYS. (Niurzgdamas.) Laukiau Styvo kone pusvaland, o kai jis pa
sirod, sugalvojo kakoki istorij. A inau, kad tai netiesa.
MAMA. Tai neatleistina! Kaip jis galjo taip su tavimi pasielgti? Jis ne
dmesingas ir neatsakingas. Tu turbt niekada nebenorsi jo
matyti.
Veikiausiai paaugliui neateit galv taip smarkiai reaguoti arba svarstyti to
kius drastikus atsakomuosius veiksmus. Veikiausiai i mamos jis norjo tik
4 6 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
supratingo pritarimo ir rankos paspaudimo. Jam nereikjo papildomos na

tos susidoroti dar ir su mamos stipriomis emocijomis.
V. Vaikams nepatinka, kai tvai kartoja odius, kuriais jie patys savevadina.
Kai vaikas pasako, kad jis yra kvailas, bjaurus ar storas, nereikia atsakyti
tais paiais odiais: Ak, tai galvoji, kad esi kvailas; tu tikrai jautiesi bjaurus.
Galime priimti jo skausm nekartodami t teigini.
Pavyzdys
VAIKAS. Mokytoja sak, kad mums turt utekti penkiolikos minui
kas vakar skirti matematikai. Utrukau vis valand. A esu
kvailas.
TVAS. Turt bti nesmagu, kai darbas utrunka ilgiau, nei tu tikjaisi.
Pavyzdys
VAIKAS. Atrodau siaubingai, kai ypsausi. Matyti tik mano breketai, a
bjaurus.
TVAS. Tau tikrai nepatinka, kaip atrodai. Turbt nepadt ir inoji
mas, kad man malonu tave irti nesvarbu, ar tu su breketais
ar be j.
***
Viliams, kad ms perspjimai js neigsdino. Dabar jums turbt aki

vaizdu, kad nagrinti jausmus yra menas, o ne mokslas. Vis dar tikime (pa
siremdami ne vieneri met stebjimais), kad tvai po kakiek bandym ir
suklydim gali valdyti men. Po kiek laiko pajusite, kas js vaikui pade
da, o kas ne. Praktika pads greitai isiaikinti, kas js vaik erzina ir kas nu
ramina, kas atitolina ir kas suartina, kas skaudina ir kas gydo. Tai priklauso
nuo js pai jautrumo.
PADTI VAIKAM S SU SID O R O TI S U SA VO J A U S M A I S I J
Tv pasakojim ai
Kiekvien grup mokome t pai esmini princip. Vis dar nepaliaujame
stebtis tv originalumu ir situacij vairove. Kiekviena istorija pateikta i
esms taip pat, kaip tvai j para. Pakeisti tik vaik vardai, taip pat pasteb
site, kad ne visi tv atsakymai yra pavyzdiniai. Skirtumas yra tas, kad jie yra
pasiry paprasiausiai iklausyti ir palankiai visk priimti.
Tvai, kurie papasakojo pirmsias dvi istorijas, negaljo patikti, kad jiems
susilaikius nuo patarinjim vaikas pats m iekoti sprendim. Mama pri
stat savo istorij sakydama: Paklausykite, kiek nedaug a pasakiau!
Atuonmetis Nikas grta namo i mokyklos ir pasako: Noriau
trenkti Defriui.
A. Tu tikrai pyksti ant Defrio!
NIKAS. Taip! Kiekvien kart, kai aidiame futbol ir a gaunu
kamuol, jis sako: Duok j man, Nikai, A geresnis u tave. Kurio tai
nesupykdyt?
A. Taip.
NIKAS. Bet i tikrj Defris visai ne toks. Pirmoje klasje jis buvo
mielas, bet kai antroje klasje atjo Krisas, Defris perm jo prot
girtis.
A. Mat kaip.
NIKAS. Paskambinkime Defriui ir pakvieskime j park.
**
Mano snus yra pirmokas, jis nra agresyvus ir daniausiai nesivelia

jokias mutynes. Taigi a buvau linkusi per daug j saugoti, nes jis atro
d labai paeidiamas. Pirmadien jis gro i mokyklos ir pasak, kad
berniukas i jo klass, kuris yra gerokai u j didesnis, atsiunt atstov
pasakyti, kad rytoj jis bus sumutas. Mano pirma reakcija buvo isteri
ka - neleisti jo mokykl, imokyti savigynos - padaryti visk, kad tik
jis ivengt skausmo ir baims.
Uuot parodiusi savo nerim, a nusprendiau atidiai paklausyti
ir tik numykiau: Umm. Tada Dagias leidosi nepertraukiam mono
log: A perpratau kelias gynybos strategijas. Pirma, bandysiu j atkal
bti nuo kovos. Paaikinsiu, kad geriau nesimuti, nes mutyns - tai
necivilizuota. Jeigu tai nesuveiks, a usidsiu akinius, bet (jis sustojo ir
truput pamst) jeigu jis yra petukas, tai jo nesulaikys. O jis, matyt,
toks ir yra, nes a niekada nesu su juo kalbjs, o dabar jis nori mane
sumuti. Jei ir tai nepads, papraysiu Knio, kad man padt. Knis
toks stiprus, kad petukas tik pairs j ir isigs.
A buvau okiruota ir tepasakiau: Oho. Jis pasak: Gerai. Viskas
bus gerai... Turiu plan, kuriais pasinaudosiu. Ramus ijo i kamba
rio. Jis man padar tok spd. N nenumaniau, kad jis gali taip drsiai
ir krybingai isprsti savo problemas. Ir visa tai iaikjo todl, kad a
tik klausiau ir netrukdiau jam kalbti.
Bet a visko taip nepalikau. Nieko nesakiau Dagiui, bet t pai
popiet paskambinau jo mokytojai ir j perspjau. Ji padkojo, kad pra
neiau, nes iandieniniame pasaulyje toki dalyk negalima nutylti.
Kit dien vos itvriau nepaklaususi jo, kas nutiko, bet jis pats pa
sak: Mamyte, spk, petukas taip ir nepasirod iandien.
***
Kai kurie tvai savo nuostab ireikdavo ramiai. Senieji Nusiramink arba
Nustok!, atrod, tik dar labiau sujaudindavo vaikus. Keli pripainimo o
diai daniausiai nuramindavo ir dramatikai pakeisdavo nuotaik. Pirmasis
pavyzdys
Mano dukra Hole gro i virtuvs.
Ponia G. i tikrj auk ant mans iandien sporto salje.
Ak.
Ji rk ant mans.
Ji buvo tikrai siutusi.
Ji auk: Taip kamuolio neatmui. Juk ia tinklinis. I kur a galiu
inoti? Ji niekada mums neaikino, kaip reikia aisti.
Tu supykai ant jos dl to, kad ji rk.
Ji mane taip siutino.
Turtum jaustis sugniudyta, kai ant tavs rkia dl menkniekio.
Ji neturjo jokios teiss!
PADTI VAIKAMS SU SID O R O TI SU S AVO J A U S M A I S I 49
Tau atrodo, kad ji neturjo ant tavs rkti

Ne. A tokia supykusi ant jos, kad galiau spirti... Noriau smaigs
tyti smeigtukus jos ll ir priversti j kentti.
Pakabinti j u nyki.
Ivirti j aliejuje.
Pamauti j ant iemo.
Ties ia mintimi Hole nusiypsojo. A taip pat ypteljau. Ji pradjo
juoktis, taigi a taip pat. Tada ji pasak, kad ponia G. kvailai pasielg,
kad rk ant jos. Dabar a tikrai inau, kaip aisti tinklin, kad ji bt
patenkinta.
Paprastai a biau pasaks: Veikiausiai tu padarei kak negerai, kad
mokytoja rk ant tavs. Kit kart atidiai klausyk, kai mokytoja aikins,
ir tada inosi, k reikia daryti. Ji turbt bt utrenkusi duris ir siutusi
ieit savo kambar galvodama, koks nejautrus idiotas yra jos tvas, visai
kaip ir jos apgailtina mokytoja.
***
Veiksmo vieta mano virtuv.
Buvau tik k paguldiusi kdik pogulio. Evanas visada grta i
darelio susijaudins, nes labai nori eiti ado namus aisti.
EVANAS. Labas, mama. Eikime dabar pas ad!
MAMA. Nina (kdikis) dabar miega, bet galsime eiti vliau.
EVANAS. C Nusimena.) A noriu eiti dabar, juk sakei, kad galsime.
MAMA. O jeigu oktum ant dviraio ir a tave palydiau?
EVANAS. Ne! A noriu, kad tu btum su manimi. {Pradeda isterikai
verkti) A noriu eiti dabar! (Jis paima pieinius, kuriuos k tik parsine
is darelio, suglamojuos ir kia iukli d)
MAMA. (ovus galv miniai) Vaikeli, tu esi ts! Tu toks piktas,
kad imetei savo pieinius. Turtum bti tikrai nusimins. Tu taip lau
kei, kol galsi paaisti su adu, o Nina miega. Koks nusivylimas!
EVANAS. Aha, a tikrai norjau eiti pas ad. (Nustoja verkti) Ar
galiau pairti televizori, mamyte?
MAMA. inoma.
**
Situacija: ttis rengiasi vejyb, o keturmet Daniel nori vykti kartu.

TTIS. Gerai, mieloji, tu gali keliauti drauge, bet prisimink, kad mes
ilg laik stovsime lauke, o ryt lauke alta.
DANIEL. {Sumiimas perbgojos veidu ir labai dvejodamaji atsak.)
A persigalvojau. Noriu likti namuose.
CPrajus vosporai minui po to, kai ttis ivaiavo, prasidjo aarosi)
DANIEL. Tvelis paliko mane, nors inojo, kad noriu vaiuoti.
MAMA. (Tuo metu susimsiusi ir visai nenusiteikusi taikstytis.) Da
niele, mes abi inome, kad tu pati nusprendei likti namuose. Tavo aa
ros blako mane ir a visai nenoriu klausytis verksmo. Jeigu ruoiesi
verkti, eik savo kambar.
Raudodama ji nubga savo kambar.
Po keli minui mama nusprendia imginti nauj metod.
MAMA. {Nueina Daniels kambar ir atsisda ant jos lovos) Tu i
tikrj norjai bti su tiu, ar ne?
Daniel nustoja verkti ir linksi galv.
MAMA. Tu sutrikai, nes ttis usimin, kad bus alta. Tu negaljai
apsisprsti.
Jos veide pasirod palengvjimas. Linksdama ji nusiluost aaras.
MAMA. Tau atrod, kad neturi pakankamai laiko apsisprsti.
DANIEL. Taip, neturjau.
Tada a j apkabinau. Ji paoko ir nulk aisti.
***
Kai inai, kad vaikai vienu metu gali igyventi du labai skirtingus jaus
mus, tai gali jiems padti.
Po to, kai gim antras vaikas, a nuolat kartojau Polui, kad jis myli
savo maj brol. Polas kratydavo galv: Neeee! Neeee!
Po to miau sakyti: Polai, man atrodo, kad tu jauti du skirtingus
jausmus kdikiui. Kartais tu bni patenkintas, kad turi brol, j smagu
irti, aisti su juo. O kartais tau i viso nepatinka, kad jis yra alia, tu tik
nortum, kad jis pranykt. Polui tai patinka. Dabar bent kart per savai
t jis man pasako: Papasakok apie mano dvejopus jausmus, mamyte.
PADTI VAIKAM S SU SID O R O TI SU SAVO J A U S M A I S 51
* * *
Kai kuriems tvams ypa praveria gdiai, kai vaik nuotaikos kinta nuo
baims iki nevilties. Jie pajuto palengvjim suprat, kad nereikia perimti vai
k neigiam emocij. Viena mama pasak: Kaip tik pradjau suvokti, koki
nereikaling nat usikraudavau nordama utikrinti, kad mano vaikai vis
laik jaustsi laimingi. Kaip toli nujau, suvokiau tada, kai bandiau lipnia
juostele suklijuoti sulauyt riestain, ir tik tam, kad mano keturmet dukra
liautsi verkusi. Taip pat suvokiau, koki nat ukraudavau vaikams. Tik
pagalvokite! Jie ne tik nusimena dl tikros problemos, bet dar labiau nulista,
nes mato keniant mane. Mano mama taip su manimi elgdavosi, ir a pa
menu, kokia kalta jausdavausi - lyg a biau kalta dl to, kad nesu nuolat
laiminga. Noriu, kad mano vaikai inot, kad jie gali jaustis labai nelaimingi
ir j motina dl to tikrai nepal.
***
Mano snus Ronas gro nusimins ir visas purvinas.

TVAS. Matau, kad tavo kelns purvinos.
RONAS. Aha. Man nesiseka aisti futbol.
TVAS. aidimas buvo kietas.
RONAS. Aha, negaliu aisti. A per silpnas. Evanas Deris pargriau
na mane.
TVAS. Turtum jaustis sugniudytas, kai tave pargriauna.
RONAS. Aha, noriau bti stipresnis.
TVAS. Nortum bti toks kaip Arnoldas varcnegeris... arba suge
bti bgti kaip Dimis Braunas.
RONAS. Aha, tada galiau juos pargriauti.
TVAS. Tu galtum apibgti visus puoljus.
RONAS. A galiau rasti daug sprag prieo komandoje.
TVAS. Galtum bgti.
RONAS. Taip pat galiu pasuoti, man gerai ieina trumpi perdavimai,
bet nemoku ilg perdavim.
TVAS. Tu gali bgti ir pasuoti.
RONAS. Aha, a galiu aisti geriau.
TVAS. Tu pats jauti, kad galtum aisti geriau.

RONAS. Kit kart a aisiu geriau.
TVAS. Zinai, kad geriau aisi.
Paprastai a biau saks Ronui: Tu esi geras aidjas. Tai buvo tik
vienas blogas aidimas. Nesijaudink, kit kart pasirodysi geriau. Jis
veikiausiai paniurt ir ieit j savo kambar.
ioje grupje a padariau milinik atradim. Kuo labiau stengiesi
isklaidyti vaiko lidnus jausmus, tuo labiau jis jiems pasiduoda. Kuo
paprasiau priimi vaiko neigiamus jausmus, tuo lengviau vaikams juos
paleisti. Galiu pasakyti, kad jeigu nori turti laiming eim, turi bti
pasiruos priimti daug nepasitenkinimo apraik.
***
Hansui tai buvo sudtingas periodas. Jis turjo mokytoj, kuri buvo
labai reikli ir kurios jis nemgo. Kai yra labai nepatenkintas savimi ir
nelaimingas (dl spaudimo mokykloje jis isilieja ant ms namuose),
jis vadina save kvailu, mano, kad niekas jo nemgsta dl to, kad yra
kvailas.
Vien i toki vakar mano vyras labai susirpins pradjo su juo
pokalb.
FRENKAS. {velniai) Hansai, tu nesi kvailas.
HANSAS. A esu per kvailas. A kvaili kvailys.
FRENKAS. Bet Hansai, tu nesi kvailas. Tu esi vienas protingiausi
atuonmei, kuriuos a pastu.
HANSAS. Ne nesu, a kvailys.
FRENKAS. {Vis dar velniai) Tu nesi kvailas.
HANSAS. A esu per kvailas.
Jis vis kartojo t pat. Nenorjau kitis ir negaljau itverti klausyda
masi, taigi ijau i kambario. Frenkas niekada nepraranda kantrybs.
Hansas nujo miegoti vis kartodamas, kad yra kvailas, ir labai nusivyls.
A nujau pas j. Tai buvo siaubinga diena. Jis didij dal popiets
ir vis vakar mane erzino, ir a nemaniau, kad sugebsiu su juo kalb
tis. Bet jis labai nelaimingas guljo lovoje ir kartojo, koks yra kvailas ir
PADTI VAIKAMS SU SID O R O TI S U S AV O J A U S M A I S I 53
kaip visi jo nekenia. A net nenutuokiau, k turiu pasakyti. Prisdau

ant lovos krato visai isekusi. Tada prisiminiau fraz, kuri danai nu
skambdavo per susitikimus, ir beveik mechanikai itariau: Tai yra
nemalons jausmai.
Hansas liovsi kartojs, kad yra kvailas ir minutl nutilo. Tada pa
sak: Aha. Tai paskatino mane tsti. Tiesiog pradjau pasakoti apie
graius ir ypatingus dalykus, kuriuos jis pasak ar padar per pastaruo
sius metus. Kur laik jis klaus, o tada pradjo dalytis savo paties atsi
minimais. Jis pasak: Pameni, kai tu negaljai rasti savo automobilio
rakt, iekojome visuose namuose, o a pasiliau paiekoti automobi
lyje. Ten juos ir radai. Madaug po deimties minui a pabuiavau
nakiai berniuk, kuris susigrino tikjim savimi.
***
Kai kuriems tvams labai patiko idja, kad fantazuojant galima vaikams duoti
tai, ko negalima suteikti realybje. Dabar jie gali pasakyti: Nortum turti...
Jiems nebereikia ginytis dl to, kas buvo teisus ir kodl.
DEIVIDAS. {Deimtmetis) Man reikia naujo teleskopo.
TTIS. Naujo teleskopo? Kam? Dabartinis dar pakankamai geras.
DEIVIDAS. {Su usidegimu) Tai vaikikas teleskopas!
TTIS. Jis visikai atitinka tavo amiaus berniuko poreikius.
DEIVIDAS. Ne. Man reikia du imtus kart galingesnio teleskopo.
TTIS. {Supratau, kad gresia didelis ginas. Nusprendiau pakreipti
vykius kita linkme) Taigi tau tikrai patikt du imtus kart galingesnis
teleskopas.
DEIVIDAS. Aha, nes tada galiau matyti kraterius.
TTIS. Nori pamatyti juos i labai arti.
DEIVIDAS. Btent!
TTIS. inai, ko a noriau? Noriau turti pakankamai pinig,
kad galiau nupirkti tau t teleskop. Turdamas omeny, kad tu do
miesi astronomija, noriau nupirkti tau keturis imtus kart galinges
n teleskop.
DEIVIDAS. eis imtus kart galingesn...
54 I KAIP k a l b t i s u v a i k a i s , k a d j i e k l a u s y t , i r k a i p k l a u s y t i , k a d v a i k a i k a l b t
TTIS.Atuonis imtus...
DEIVIDAS. (Entuziastingai.) Tkstant kart!
TTIS.........
DEIVIDAS. {Susijaudins) inau... inau, jeigu galtum, nupirktum
man Mount Palomar!
Kai abu pradjome juoktis, supratau, koks buvo skirtumas. Vienas
i bd ipildyti norus fantazuojant tai i ties isilaisvinti, bti ne
paprastu svajotoju. Nors Deividas inojo, kad to nebus, jis vertino tai,
kad jo trokimus irjau labai rimtai.
* * *
Kartu su vyru nusivedme Deison ir jo jaunesnij sesut Lesl Isto

rijos muziej. Mums ten tikrai patiko, ir vaikai buvo nuostabs. Taiau
prie ijimo buvo suvenyr parduotuv. Ms keturmetis Deisonas pa
lo dl suvenyr, daugumos daikt kainos buvo per didels, bet galiau
siai nupirkome jam nedidel uolien rinkin. Tada jis pradjo verklenti,
nes usiman aislinio dinozauro. A stengiausi paaikinti, kad mes jau ir
taip ileidome per daug pinig. Ttis liep liautis skstis ir diaugtis tuo,
k jam nupirkome. Deisonas pradjo verkti. Mano vyras pasak, kad
Deisonas elgiasi kaip vaikas. Deisonas puol ant ems ir m verkti
dar garsiau.
Visi irjo mus. Man buvo taip gda, kad norjau prasmegti skradiai
em. Neinau kodl taip sugalvojau, bet isimiau i rankins pietuk ir
popieriaus lap. Pradjau rayti. Deisonas paklaus, k darau, a atsakiau:
Raau, kad Deisonas nort turti dinozaur. Jis spoksojo mane ir
pasak: Ir prizm taip pat. A paraiau: Taip pat nori prizms.
Tada jis mane labai nustebino. Pribgo prie sesuts, kuri stebjo vis
i scen, ir pasak: Lesle, pasakyk mamai, ko tu nori. Ji urays ir tavo
nor. Ar patiktumte, kad taip viskas ir baigsi. Namo grome labai
taikiai.
bd pritaikiau ne kart. aisl parduotuvje Deisonas laksto ir
baksnoja visus aislus, tada a isitraukiu pietuk ir popieriaus skiaut
ir sudarau jo nor sra. Taip patenkinu jo norus. Ir tai nereikia, kad
PADTI VAIKAMS SU SID O R O TI SU SAVO JA U S M A IS I 55
turiu nupirkti tuos daiktus, nebent, inoma, tai ypatinga proga. Manau,
kad Deisonui patinka jo nor sraas ne tik todl, kad a suinau, ko jis
nori, bet jis sitikina, kad man svarbs jo norai, nes juos usiraau.
***
Paskutin istorija savaime ikalbinga.

K tik itvriau vien iurpiausi vyki savo gyvenime. Mano ketur
met dukra Zuzana yra sirgusi laringitu, bet jis dar niekada nebuvo toks
mus. Labai isigandau - ji nebegaljo kvpuoti, pakito veido spalva. Ne
galjau isikviesti greitosios, tad turjau skubiai nuveti j ligonins pri
imamj kartu su snumi Brajanu ir savo mama, kuri tuo metu pas mus
viejo.
Mano mama buvo apimta isterijos ir vis kartojo: O Dieve! Ji negali
kvpuoti. Mes tikrai nespsim! K tu padarei vaikui?
Garsiau u savo mam pasakiau: Zuze, inau, kad tau sunku kvpuoti,
inau, kad tai baisu. Mes jau pakeliui ligonin, viskas bus gerai. Jeigu nori,
gali atsigulti man ant keli, kol vaiuojame. Ir ji prigul man ant keli.
Ligoninje mus apsupo du gydytojai ir kelios slaugytojos. Mama vis dar
kak neriliai kalbjo ir kliedjo, o Brajanas paklaus, ar Zuz i tikrj
mirs, kaip sako moiut. A neturjau laiko atsakyti, nes gydytojas band
mane iprayti i palatos, o a inojau, kad Zuzei reikia mans. Jos akyse
maiau siaubing baim.
Gydytojai suleido jai adrenalino. A paklausiau, ar skauda. Ji linkteljo.
Tada jie kio vamzdel gerkl, o a pasakiau: inau, kad tai skausminga,
bet tai pads tau geriau jaustis. Jos kvpavimas vis dar buvo sutriks, tad
gydytojai skyr deguonies palapin. Tariau: Turt bti keista gulti toje
palapinje, bet tik taip geriau pasijausi. Tada pamiau jos rank ir pasa
kiau: A tavs nepaliksiu, bsiu alia, net kai tu miegosi, bsiu alia tol,
kol tau mans reiks.
Jos kvpavimas palengvjo, bet bkl vis dar buvo kritin, taigi a pra
leidau su ja dar septyniasdeimt dvi bemieges valandas. Ai Dievui, ji
isikapst.
inau, kad be seminar patirties viskas bt kitaip. Biau apimta pa

nikos. Kalbdama su ja ir leisdama jai suprasti, kad suvokiu visk, k jai
tenka patirti, a priveriau j atsipalaiduoti ir nesiprieinti gydymui, kur
jai suteik.
Tikrai jauiau, kad padjau igelbti Zuzs gyvyb.
Patrauklus
2 bendradarbiavimas
I DALIS
Vaikai veikiausiai jau suteik jums begal prog panaudoti gytus klausymo
sugebjimus. Daniausiai vaikai leidia mums suprasti, - garsiai ir aikiai, -
kad kakas jiems trukdo. Kiekvienas vakaras mano paios namuose primena
vakar teatre. Pamestas aislas, per trumpa ukuosena, dar nauji dinsai, bet
jie jau nebetinka, paangumo aptarimas, mutyns su broliu ar sese - gali
sukelti tiek aar ir aistr, kad pakakt trij dali dramai. Mums niekada
nepritrksta mediagos.
Vienintelis skirtumas tas, kad teatre udangai nusileidus irovai gali eiti
namo. Tvai neturi tokios prabangos. Kakokiu bdu mes turime susidoroti
su visu skausmu, pykiu, dideliais nusivylimais ir dar isaugoti sveik prot.
Dabar jau inome, kad senieji metodai neveikia. Visi ms paaikinimai ir
nuraminimai nepaguodia vaik ir mus ivargina. Taiau nauji metodai taip
pat gali sukelti keblum. Nors suprantame, kad atsakymas sijauiant vaik
daug labiau nuramina, bet j duoti vis tiek nra lengva. Daugumai i ms i
kalba vis dar yra nauja ir keista. Tvai man sak:
I pradi a jauiausi nepatogiai, lyg tai biau ne a, lyg vaidiniau tam
tikr vaidmen.
KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J I E KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
A jauiausi nenuoirdi, bet kak tikrai dariau gerai, nes mano snus,
kuris niekada nepasakydavo daugiau negu aga, nea ir ar turiu tai padaryti,
staiga pradjo su manimi kalbti.
A jauiausi gerai, bet vaikai atrod sunerim, jie labai tariai stebjo
mane.
Supratau, kad anksiau niekada neiklausydavau savo vaik. A palauk
davau, kol jie baigs kalbti, kad galiau pasakyti, k galvoju. I tikrj klau
syti yra sunkus darbas. Tu turi susikoncentruoti, jeigu neketini tiesiog duoti
i anksto imokt atsakym.
Vienas tvas papasakojo: A bandiau tai, bet man nepavyko. Dukra nu
siminusi gro i sekmadienins tikybos pamokos. Vietoj mano nuolatinio
klausimo Kodl toks surgs veidelis?, a pasakiau: Eime, tu atrodai dl
kako labai nusiminusi. Ji puol aaras, nubgo savo kambar ir utrenk
duris.
Net tada, kai atrodo, kai tai neveikia, tai i tikrj veikia. T dien
Eime igirdo kitok odi skambes, tok, kuris leido jai suprasti, kad ka
kam rpi jos jausmai. A raginau j nepasiduoti. Tuo metu, kai Eime inos,
kad gali tiktis palankaus atsakymo i savo tio, ji jaus, kad gali kalbti apie
tai, kas j neramina.
Turbt labiausiai simintin atsakym a igirdau i paauglio, kuris ino
jo, kad jo mama lanko ms seminarus. Berniukas gro i mokyklos piktai
niurzgdamas: Jie neturjo jokios teiss nepriimti mans komand tik to
dl, kad neturjau sportini kelni. Turjau sdti ir stebti vis aidim. Tai
neteisinga!
Susirpinusi mama pasak: Tai turjo labai tave nulidinti.
Jis atkirto: Ak tu, tu visada bni j pusje!
Ji palietjo pet. Dimi, nemanau, kad tu igirdai mane. A pasakiau, kad
tu turbt labai nusiminei.
Jis sumirksjo ir sispoksojo j. Tada pasak: Tiui taip pat reikt lan
kyti tuos kursus!
PATRAUKLUS B ENDR ADA RB IAV IM AS ! 59
* * *
Iki iol didiausi dmes mes skyrme aikinimuisi, kaip tvai gali padti
vaikams susidoroti su savo neigiamais jausmais. Dabar nortume susitelkti
ties tuo, kaip padti tvams priimti j pai neigiamus jausmus.
Vienas didiausi tvysts nusivylim yra kasdien kova norint priversti
vaikus elgtis taip, kaip yra priimtina mums ir visuomenei. Tai gali bti varan
tis i proto ir labai sunkus darbas. Dal problemos sudaro poreiki konfliktas.
Suaugusiojo poreikiai - tai tvarkinga ior, tvarka, etiketas ir rutina. Vai
kams tai maiausiai rpi. Ar daugelis i j savo noru eit maudytis, pasakyt
praau arba ai arba pasikeist apatinius? Ar daugelis i j i viso dvt
apatinius? Nemaa dalis tviko entuziazmo panaudojama padedant vaikams
prisitaikyti prie visuomens norm. Kakodl kuo labiau mes stengiams, tuo
aktyviau jie prieinasi.
inau, kad buvo akimirk, kai mano paios vaikai laik mane prieu,
nuolat liepianiu jiems daryti tai, ko jie nenori, pavyzdiui: Nusiplauk ran
kas... Naudokis servetle... Nerkite taip garsiai... Pasikabinkite paltus... Ar
padarei nam darbus?.. Ar tikrai isivalei dantis?.. Grk ir nuleisk vanden
tualete... Apsirenk piam... Gulk lov... Eik miegoti.
Taip pat a buvau ta, kuri neleido jiems daryti to, k jie nori: Nevalgyk
rankomis... Nespardyk koja stal... Nedrabstyk purvo... Neokink ant so
fos... Netampyk katino u uodegos... Nekaiiok pup nos!
Vaik poiris pasidar toks: K norsiu, t darysiu. Tuo tarpu mano
poiris: Darysi tai, k a liepsiu. Ir kova prasiddavo. Pasiekme toki rib,
kad man susukdavo vidurius kas kart, kai tekdavo paprayti vaiko padaryti
menkiausi darbel.
Dabar kelias minutes pagalvokite, ko js reikalaujate vaik padaryti arba
nedaryti tipik dien. Tada suraykite savo kasdienius reikia padaryti ir
nereikia padaryti.
6O I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD JIE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
KIEKVIEN DIEN RPINUOSI, KAD MANO VAIKAI (AR VAIKAS)

ATLIKT IUOS DALYKUS:
Ryte Per pietus Vakare
SIEKIU, KAD MANO VAIKAI (VAIKAS) NEDARYT I DALYK:

Ryte Per pietus Vakare
Nesvarbu, js sraas ilgas ar trumpas, lkesiai reals ar nereals, kiekvie

nas punktas iame srae reikia js laik, energij, vali ir visa, kas reika
linga kovai.
Ar yra koks nors sprendimas?
PATRAUKLUS BEN D R A D A RB IA V IM A S I 61
I pradi aptarkime kelis metodus, kuriuos tvai daniausiai taiko nor

dami priversti vaikus bendradarbiauti. Skaitydami pavyzd, kuris iliustruo
ja kiekvien metod, grkite praeit ir sivaizduokite, kad js esate vaikas,
klausantis tv. Tegu odiai siskverbia. Kaip jie priveria jus jaustis? Kai
sugalvosite atsakym, paraykite j. ( pratim galite atlikti uritomis aki
mis - papraykite, kad draugas garsiai perskaityt kiekvien pavyzd.)
I. Priekaitavimas ir kaltinimas
Ant dur vl purvin tavo pirt atspaudai! Kodl nuolat iteplioji duris?..
Kas i viso tau darosi? Ar gali kada nors k nors padaryti tinkamai?.. Kiek
kart galiu tau kartoti, kad yra dur rankena? Didiausias vargas su tavimi
yra tas, kad tu niekada neklausai.
Bdamas vaikas a jausiau ____________________________
II. Pldimas
iandien atalo, o tu dvi plon varkel! Negi gali bti toks kvailas? Ber
niuk, elgiesi tikrai kvailai.
Nagi, leisk man sutaisyti tavo dvirat. Juk tu inai, kad nieko neimanai
apie mechanik.
Pairk, kaip tu valgai! Tu pasibjaurtinas.
Tik apsileidlis gali gyventi tokiame apnerktame kambaryje. Tu gyveni
kaip gyvulys.
Bdamas vaikas a jausiau _____________________________
III. Grasinimai
Dar kart paliesk t lemp ir skelsiu tau antaus.
Jeigu tutuojau neispjausi gumos, praiodysiu ir pati iimsiu.

Jeigu nebaigsi rengtis, kol suskaiiuosiu iki trij, a ikeliausiu be tavs.
Bdamas vaikas a jausiau ____________________________
IV. sakymai
Noriu, kad ikart susitvarkytum kambar.
Padk man neti ryulius. Paskubk!
Tu vis dar neineei iukli? Padaryk tai dabar! Ko delsi? Judinkis!
Bdamas vaikas a jausiau __________________________
V. Pamokslavimas ir moralizavimas
Manai, kad grau taip elgtis - griebti knyg man i rank? Matau, kad
nesuvoki, kokios svarbios yra geros manieros. Tu turi suprasti, kad jeigu ti
kims, kad mons su mumis mandagiai elgsis, tai privalome ir patys bti
mandags su jais. Juk nenortum, kad kas nors griebt i tavs, ar ne? Taigi
neturtum griebti ir i kit. Elgiams su kitais taip, kaip norime, kad su mu
mis elgtsi.
VI. spjimai
Bk budrus, apsideginsi.
Atsargiau, tave partrenks automobilis!
Nelipk ten! Nori nukristi?
Apsivilk megztin, nes peralsi.
PATRAUKLUS B E N D R A D A R B IA V IM A S I 63
Bdamas vaikas a jausiau
VII. Kankinio pareikimai

Ar judu liausits rkti! K js stengiats man padaryti... priversti blogai
jaustis... sukelti man irdies smg?
Palauk, kol susilauksi sav vaik. Tada suprasi, kas yra susierzinimas.
Ar matai iuos ilus plaukus? Jie atsirado dl tavo kalts, tu varai mane
kapus.
VIII. Palyginimai
Kodl negaltum bti toks, kaip tavo brolis? Jis visada pabaigia darbus
anksiau laiko.
Liza taip graiai elgiasi prie stalo. Niekada nepamatytum jos valganios
rankomis.
Kodl tu nesirengi taip kaip Garis? Jis visada tvarkingas - trumpi plau
kai, markiniai sukiti kelnes. Vienas malonumas j irti.
IX. Sarkazmas
inojai, kad rytoj raysite test ir palikai knyg mokykloje? Gudrutis! Tai
buvo nuostabi mintis.
Tu iandien rengsies skraist su takuiais? Turtum sulaukti begals
kompliment.
6 I k a ip k a l b t i su v a ik a is , k a d j i e k l a u s y t , ir k a ip k l a u s y t i, k a d vaikai k a l b t
Tai nam darbai? Na, galbt tavo mokytoja sugeba skaityti kin kalba.
A ne.
X. Pranaysts
Tu pamelavai apie savo paangum, ar ne? Ar inai kuo bsi, kai uaugsi?
Bsi mogus, kuriuo niekas negals pasitikti.
Ir toliau bk savanaudis. Pamatysi, niekas niekada nenors su tavimi ais
ti. Tu netursi draug.
Tu nuolat skundiesi. N karto nesistengei sau padti. Jau matau, koks bsi
po deimties met - paskends tuose paiuose rpesiuose ir vis dar besiskun
diantis.
Dabar, kai js jau inote, kaip vaikas jumyse reaguot iuos bandymus
umegzti ryius, jums turt bti domu, kokios buvo kit, ibandiusi
pratim, reakcijos. Be abejons, skirtingi vaikai skirtingai reaguoja tuos pa
ius odius. tai keli pavyzdiai.
Priekaitavimas ir kaltinimas. Durys yra daug svarbesns u mane. Pame

luosiu ir pasakysiu, kad tai ne mano darbas. Fu koks a. A traukiuosi.
Noriau j kaip nors pavadinti. Vis tiek sakai, kad niekada neklausau,
taigi a ir neklausysiu.
Pldimas. Ji teisi, a kvailas ir visai nieko nesuprantu apie mechanik. Ar
verta stengtis? A jai parodysiu... Kit kart i viso nesirengsiu varko. Ne
keniu jos. Hm, tai ji ir vl pradeda!
PATRAUKLUS BENDRADARBIAVIMAS I 6 5
Grasinimai. Paliesiu lemp, kai ji nematys. Noriu verkti. Man baisu.

Palik mane ramybje.
sakymai. Pamgink mane priversti. A persigands. Nenoriu n pajud
ti. Nekeniu jo. K bedaryiau, vis tiek bus negerai. Kaip tu sugebjai
isinerti i i bjauri drabui?
Pamokslavimas ir moralizavimas. Cha cha cha... Manai, kad kas nors tavs
klauso? A kvailys. A niekam tiks. Noriu pradingti labai toli. Nuo
bodu, nuobodu, nuobodu.
spjimai. Pasaulis yra bauginantis ir pavojingas. Kaip a kada nors isiver
siu pats vienas? K bedaryiau, vis tiek bus blogai.
Kankinio pareikimai. Jauiuosi kaltas. Man baisu. Tai dl mano kalts ji
negaluoja. Ar kam nors tai rpi?
Palyginimai. Ji visus myli labiau negu mane. Nekeniu Lizos. Jauiuosi
kaip nevyklis. Gario taip pat nekeniu.
Sarkazmas. Man nepatinka, kai i mans aiposi. Ji bjauri. A paemintas
ir sutriks. Kam stengtis? A jai dar atkerysiu. K bedaryiau, a nelai
msiu. A verdu i nepasitenkinimo.
Pranaysts. Ji teisi. Niekada niekam neprilygsiu. Manimi taip pat galima
pasitikti, a rodysiu, kad ji klysta. Tai beviltika. A pasiduodu. A
pasmerktas.
Jeigu bdami suaug patiriame tokius jausmus tik skaitydami paraytus saki
nius, tai kaip vaikai turt jaustis?
Ar yra alternatyv? Ar yra bd paskatinti vaikus bendradarbiauti neken
kiant j savigarbai ir ivengiant didelio srauto neigiam jausm? Ar yra me
tod, kurie bt lengvesni tvams ir reikalaut maiau pasiaukojimo?
Nortume papasakoti apie penkis gdius. Ne visi gdiai bus jums pri
imtini, kai kurie netiks js vaikams. Nra tokio bdo, kuris bt ami
nai efektyvus. ie penki gdiai padeda sukurti pagarbos atmosfer, kurioje
gimsta bendradarbiavimo dvasia.
NORDAMI PASKATINTI BENDRADARBIAVIM
1. Papasakokite, k matote, arba apibdinkite problem.

2. Suteikite informacijos.
3. Pasakykite tai odiu.
4. Kalbkite apie savo jausmus.
5. Paraykite ratel.
I. A P I B D I N K I T E
Papasakokite, k matote, arba apibdinkite problem
Apibdinkite
PATRAUKLUS
BENDRADARBIAVIMAS
Sunku padaryti tai, k reikia padaryti, Daug lengviau susitelkti ties problema,
kai mons nuolat tau kartoja, koks esi netiks. kai j tiesiog apibdina.
\)CN
CN
OO
K A I P K A L B T I S U V A I K A I S , K A D J I E K L A U S Y T , I R K A I P K L A U S Y T I , K A D VAI KAI K A L B T
vaikai gali patys nusprsti, kaip pasielgti.
Kai suaugusieji isako problem,
I. A P I B D I N K I T E
Tsinys
II. S U T E I K I T E I N F O R M A C I J O S
PATRAUKLUS
BENDRADARBIAVIMAS
Informacij priimti daug lengviau nei kaltinimus.
OS
VO
\1
o
K A I P K A L B T I S U VA I K A I S , K A D J I E K L A U S Y T , I R K A I P K L A U S Y T I , K A D VAI KAI K A L B T
II. SUTEI KI TE INFORMACI JOS
Tsinys
Kai vaikams suteikiame informacijos,

daniausiai jie patys nusprendia, k reikia padaryti.
PATRAUKLUS B ENDR ADA RB IAV IM AS I JI
III. PASAKYKITE V I E N U O D I U
Pairkite, koks efektas, kai vartojame daug odi ir kai t pat pasakome vienu odiu.
iuo atveju daugiau reikia maiau.

III. PASAKYKITE V I E N U O D I U
Tsinys
Vaikams nepatinka klausyti pamoksl, moral ir ilg paaikinim.

Kuo trumpesnis priminimas, tuo geriau.
IV. KALBKI TE APIE SAVO JAUSMUS
Nekomentuokite vaiko charakterio ar asmenybs.
PATRAUKLUS
BENDRADARBIAVIMAS
Vaikai turi teis inoti tv jausmus.
Apibdindami jausmus galime bti savimi ir nesijausti paeidiami.
4^
K A I P K A L B T I S U V A I K A I S , K A D J I E K L A U S Y T , I R K A I P K L A U S Y T I , K A D VAI KAI K A L B T
IV. KALBKI TE APIE SAVO JAUSMUS (Tsinys)
Atkreipkite dmes, kai tvai yra paslaugs, jie kalba tik apie savo jausmus. Jie vartoja odius: A arba A jauiu...
Bendrauti su kakuo, kas rodo susierzinim ar pykt, manoma tol, kol js nepuola.
PATRAUKLUS B E NDR ADA RB IAV IM AS 75
PARAYKITE RATEL
Kartais efektyviau odius parayti, o ne pasakyti.
S ratel para tvas, kuriam atsibodo valyti kriaukl nuo ilg dukters plauk.
j6 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
PARAYKITE RATEL (Tsinys)

PATRAUKLUS BENDRADARBIAVIMAS I J ~J
PARAYKITE RATEL (Tsinys)
is ttis pavargo bartis ir galiausiai nusprend parayti ratel.
Mama paleido popierin lktuvl su jame uraytais odiais savo

snui ir jo draugui i j n vienas nemokjo skaityti. Jie atbgo pa
klausti, kas parayta ant lktuvlio, o po to nubgo tvarkyti aisl.
jS I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
tai ie penki gdiai skatina bendradarbiavim ir nesukelia blog jausm.

Jeigu js vaikai iuo metu mokykloje ar jau lovoje arba tyliai (tikras ste
buklas) aidia, tai turite puiki prog skirti kelias minutes praktinms u
duotims. Galite patobulinti savo gdius sivaizduodami situacijas.
pratimas. einate savo miegamj ir pamatote, kad k tik nusiprauss vaikas

numet lapi rankluost ant js lovos.
A. Paraykite tipik teigin, kur pasakytumt vaikui. T neveiksming
sakin.
B. Pagalvokite, kaip pritaikyti gdius ir paskatinti vaiko bendradarbia

vim.
l. Apibdink (apibdink, k matai, arba apibdink problem):
2. Suteik informacijos:
3. Pasakyk vienu odiu:
4. Kalbk apie savo jausmus:

5. Parayk ratel:
Js k tik pritaikte penkis skirtingus gdius toje paioje situacijoje. Dabar

isirinkite vien gd, kuris, js manymu, bt efektyviausias bendraujant
su vaiku.
IIpratimas. A situacija. Js ruoiats suvynioti paket, bet niekaip nerandate

irkli. Js vaikas turi savo irklutes, bet nuolat paima jsikes ir j negr
ina.
Neveiksmingas teiginys:
Tinkamas atsakymas:
Pritaikytas gdis:
B situacija. Js paauglys vis palieka savo sportbaius prie virtuvs dur.

8O I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J I E KLAUSYT. IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
Tinkamas atsakymas:
Pritaikytas gdis:
C situacija. Js vaikas k tik pakabino lapi lietpalt spint.

Tinkamas atsakymas:
Pritaikytas gdis:
D situacija. Pastebjote, kad pastaruoju metu js vaikas nebevalo dant.

Tinkamas atsakymas:
PATRAUKLUS B END R A D A RB IA V IM A S I 8l
Pritaikytas gdis:
Pamenu savo patirt, kai pirm kart eksperimentavau. Buvau nusiteikusi

entuziastingai. Grusi namo i susitikimo ukliuvau u dukters pai ir
velniai jai pasakiau: Pai vieta spintoje. Maniau, kad esu nuostabi. Kai
ji abejingai pairjo mane ir toliau skait knyg, a jai sudaviau.
Tkart imokau dviej dalyk:
1. Svarbu bti nuoirdiai. Apsimetinjimas kantria, kai i tikrj pyks
tu, gali man tik pakenkti. Tada nepavyksta bendrauti nuoirdiai, bnu per
miela, ir viskas baigiasi tuo, kad vliau vis tiek isilieju ant vaiko. Bt buv
veiksmingiau, jeigu biau suriaumojusi: Pai vieta spintoje! Po toki
odi mano dukra gal bt pasijudinusi.
2. Jei nepavyko pirm kart, dar nereikia, kad turiau grti prie senj
bd. Dabar inau, kad galiu pritaikyti daugiau nei vien gd. Galiu juos
derinti, jeigu reikia, padidinti intensyvum. Pavyzdiui, dl lapio rankluos
io. Galiau ramiai usiminti savo dukrai: Nuo rankluosio sulaps mano
antklod.
Dar galiau pasakyti: Slapi rankluosi vieta vonioje.
Jeigu ji usisvajojusi, o a tikrai noriu, kad mane igirst, tai galiau pa
kelti bals: Dile, rankluostis!
Tarkime, ji n nekrusteli, ir mane apima pyktis. A galiu surikti dar gar
siau: Dile, a nenoriu miegoti altoje, lapioje lovoje!
Galbt a norsiu patausoti savo bals. Tada galiu umesti ratel ant jos
dabar skaitomos knygos: lapias rankluostis ant mano lovos varo mane i
proto.
Galiu net sivaizduoti save pakankamai siutusi, kad pasakyiau: Man
nepatinka, kai mane ignoruoja. A pakabinau tavo rankluost, bet dabar esu
labai sieidusi mama!
Yra daug bd pasirinkti inut pagal nuotaik.
Turbt nortumte pritaikyti iuos gdius savo namuose. Jeigu taip, tai
umeskite ak reikia padaryti ir nereikia padaryti sra. Galbt kai ku
riuos dalykus i reikia padaryti srao padaryti bus daug lengviau ir jums,
ir js vaikams pritaikius apraytus gdius. Gal pirmajame skyriuje aptarti
gdiai, kaip priimti neigiamus vaik jausmus, taip pat palengvint situacij.
Pamstykite ir uraykite gdius, kuriuos nortumte pritaikyti i sa
vait.
PROBLEMA G D I AI
Kai kurie i js tikriausiai pagalvojo: K daryti, jei mano vaikas vis tiek
nereaguoja? Kitame skyriuje pateiksime dar daugiau paangi bd ms
vaik bendradarbiavimui skatinti. Kalbsime apie problem sprendim ir al
ternatyvas bausmms. Kitos savaits uduotis pads jums tvirtinti tai, ko
iandien imokote. Tikims, kad io skyriaus idjos palengvins dienas, kurios
js laukia.
PATRAUKLUS B ENDR ADA RB IAV IM AS I 83
UDUOTIS
I. Netiks teiginys, kurio i savait nesakysiu:

(Kartais tai, ko nepasakome, gali bti taip pat naudinga, kaip tai, k pa
sakome.)
Situacija: _________________________________________
A nesakysiu:
II. Pora nauj gdi, kuriuos pritaikysiu i savait:

1 situacija: ___________________________
gdis: ____
Vaiko reakcija:
Mano reakcija:
2 situacija: _
gdis: ____________
Vaiko reakcija: ______
Mano reakcija: ______
III. Ratelis, kur paraiau:
IV. Perskaitykite 2 skyriaus antrj dal.

84 I KAIP k a l b t i s u v a i k a i s , k a d j i e KLAUSYT, IR k a i p k l a u s y t i , k a d v a i k a i k a l b t
SANTRAUKA
Paskatinti vaik
bendradarbiauti
1. APIBDINKITE, K MATOTE, ARBA

SUFORMULUOKITE PROBLEM.
Ant lovos numestas lapias rankluostis.
2. S U T E IK IT E IN F O R M A C IJO S .
Nuo rankluosio sulaps mano antklod.
3. PASAKYKITE VIENU ODIU.
Rankluostis!
4. A P IB D IN K IT E , K JA U IA TE.
A nenoriu miegoti lapioje lovoje.
5. PA R A Y K IT E R A T E L .
(Vir rankluosi kabyklos.)

Praau pakabink mane, kad galiau iditi.
Ai
Tavo rankluostis
PATRAUKLUS BENDRADARBIAVIM AS 1 85
II DALIS.
K O M E N T A R A I, K L A U S IM A I IR T V P A S A K O J IM A I
Klausim ai
1. Ar vienodai svarbu, kaip ir k sakome vaikui?
inoma. Poiris, slypintis js odiuose, yra toks pats svarbus, kaip ir
patys odiai. Vaikams patinka, kai js odiai reikia: I esms tu esi mie
las ir gabus mogus. Kai tai suprasi, veikiausiai reaguosi atsakingai.
lugdantis poiris: I esms tu tik erzini visus ir nieko neimanai. Tu
nuolat k nors ikreti ir dar kart rodei, kad esi niekam tiks.
2. Jeigu poiris yra toks svarbus, tai kam rpintis odiais?

Tvo vilgsnis, kupinas pasibjaurjimo, arba paniekinantis tonas gali la
bai skaudinti. Bet dvigubai skaudiau, jeigu vaikas dar ir apibdinamas o
diais - kvailas, nerpestingas, neatsakingas, tu niekada neimoksi.
Kakokiu bdu odiai ilgam pasilieka vaiko atmintyje ir nuodija jo gyveni
m. Blogiausia yra tai, kad vaikai kartais po kiek laiko prisimena tuos odius
ir kaip ginkl nukreipia juos prie save.
3. Kodl negalima pasakyti praau, jeigu norime, kad vaikas kak pada-
ryt?
inoma, nuolat praome ma paslaug: Praau, paduok druskos; praau,
palaikyk duris. Tai prastas bdas suvelninti iurkius paliepimus: Paduok
druskos arba Palaikyk duris.
Mes sakome vaikui praau nordami imokyti tinkam bendravimo
norm.
Praau geriausiai pasitarnauja tada, kai esame labiau atsipalaidav. Kai
bname i tikrj nusimin, velnus praau gali sukelti problem. Paanali
zuokime dialog:
MAMA. {Stengiasi bti maloni) Praau, neokink ant sofos.
VAIKAS. {Ir toliau okinja ant sofos)
MAMA. (<Garsiau) Praau to nedaryti!

VAIKAS. {Vlpaoka)
MAMA. {Staiga stipriai pliaukteli vaikui) Juk pasakiau praau, ar ne?
Kas atsitiko? Kodl per kelias minutes mama nuo mandagumo pereina prie
smurto? Faktas tas, kad kai js esate atvira, o jus ignoruoja, pyktis greitai
paima vir. Js pagalvojate: Kaip vaikas gali mans neklausyti, juk buvau
tokia maloni? A jam parodysiu! Bum!
Kai norite, kad vaikas i karto paklust, geriau kalbti tvirtai, o ne pra
yti. Garsiai ir rytingai sakote: Sofa nra skirta okinti! (Jeigu paauglys
atkakliai daro t pat, tai galima pakartoti dar rsiau: Sofa nra skirta o
kinti!!!)
4. Ar yra bdas paaikinti, kodl kartais mano vaikai reaguoja, kai papraau
k nors padaryti, o kartais man nepavyksta j paveikti?
Grups mokini paklausme, kodl kartais jie neklauso savo tv. tai k
jie atsak:
Kai grtu namo i mokyklos, a esu pavargs, ir jeigu mano mama papra
o mans k nors padaryti, a apsimetu, kad negirdiu jos.
Kartais esu toks usims aisdamas ar irdamas televizori, kad tikrai
jos negirdiu.
Kartais esu siuts dl ko nors, kas nutiko mokykloje, ir nenoriu daryti
to, k man liepia.
Uduokite sau dar kelis klausimus, kai jauiate, kad nesugebate j paveikti:
Ar mano pageidavimas yra protingas atsivelgiant vaiko ami ir galimy
bes? (Ar a tikiuosi, kad atuonmetis tobulai imano, kaip elgtis prie stalo?)
Ar jam atrodo, kad mano praymas neprotingas? (Kodl mama veria
mane valytis uausius? Juk ten niekas neiri)
Ar galiau suteikti galimyb pasirinkti, kada ir k veikti, o ne reikalauti
atlikti tuoj pat? (Maudytis nortum prie savo televizijos laid ar ikart po
jos?)
Ar galiau leisti pasirinkti, kaip atlikti? (Nortum maudytis su savo lle
ar su laivu?)
PATRAUKLUS BEN D R A D A RB IA V IM A S I Sj
Ar namuose galima kai k pakeisti, kad vaikui bt patogiau? (Ar galima

kabliukus pakabinti emiau, kad jis neimtyt pakab? Ar gali kelios papil
domos lentynos padti vaikui palaikyti tvark savo kambaryje?)
Galiausiai, ar didij laiko dal, kai esu su vaiku, liepiu jam k nors pada
ryti? Kaip leidiu laik, kai esame kartu? Ar noriu tiesiog pabti kartu su juo?
5. Turiu prisipainti, kad pasakiau savo dukrai tai, ko geriau niekada ne

sakyti. Dabar stengiuosi tai pakeisti, o ji visk tik sunkina. K a galiu
padaryti?
Vaikas, kur nuolat kritikavo, gali bti ypa jautrus. Net ir velnus posakis:
Tavo priepieiai, gali bti suprastas kaip kaltinimas umarumu. tok
vaik reikia irti atlaidiai ir suprasti, kad reiks daug laiko, kol jis imoks
nebereaguoti js odius kaip priekaitus. ioje knygoje rasite ir bd,
kaip padti paauglei palankiau save vertinti. Be to, bus ir pereinamasis lai
kotarpis, per kur vaikai reaguoja tariai arba net prieikai savo tv naujus
metodus.
Bet neleiskite dukters neigiamam poiriui jums trukdyti. Visi gdiai,
apie kuriuos skaitte, yra bdai, kaip parodyti pagarb kitam asmeniui. Dau
guma moni galiausiai juos priima.
6. Mano vaik geriausiai veikia humoras. Jam labai patinka, kai a juokin
gai papraau k nors padaryti. Ar tai gerai?
Jeigu galite pasiekti savo vaiko mintis humoro pagalba, tai js turite dar
daugiau galios! Nra nieko geresnio nei truputlis humoro, norint paskatinti
savo vaik veikti ir pakelti nuotaik visuose namuose. Daugumos tv pro
blema yra ta, kad j natralus humoro jausmas ugsta nuo kasdienio susier
zinimo bendraujant su vaikais.
Vienas i tv papasakojo, kad paveikti vaikus jis galjo tik aismingai
pateikdamas uduot, t. y. kalbdamas keistu akcentu arba pakeisdamas bal
s. Vaikams labiausiai patiko roboto balsas: Tai-yra-RC3C. Kitas-mo-
gus-kuris-paims-leduk irnepripildysindo-bus isistas-kosmos.
Praau-imtis-atitinkam-veiksm.
7. Kartais pastebiu, kad vis kartoju t pat dalyk. Nepaisant to, kad taikau
naujus gdius, vis tiek skamba lyg neduoiau ramybs. Ar yra bd to
ivengti?
Daniausiai kartojame t pat tada, kai vaikas apsimeta, kad ms negirdi.
Kai jums norisi priminti vaikui apie kak antr arba trei kart, nedarykite
to. Vietoj to, isiaikinkite, ar jis jus igirdo. Pavyzdiui:
MAMA. Bili, mes ivaiuojame po penki minui.
BILIS. {Nieko neatsako ir toliau skaito komiks.)
MAMA. Ar gali pakartoti tai, k a tau tik k pasakiau?
BILIS. Tu pasakei, kad mes ivaiuojame po penki minui.
MAMA. Gerai, dabar, kai tu jau inai, a to nebekartosiu.
8. Mano problema yra ta, kad kai a papraau pagalbos, mano snus atsako:
inoma, tti, vliau. Bet jis niekada to nepadaro. Kaip man elgtis?
tai pavyzdys, kaip tvas susidorojo su ia problema:
TTIS. Stivenai, jau dvi savaits nepjauta veja. Noriau, kad tai padary
tum iandien.
SNUS. inoma, tti, vliau.
TTIS. Bt geriau, jeigu inoiau, kada tu planuoji tai padaryti.
SNUS. Kai tik baigsis i laida.
TTIS. Ir kada gi ji baigsis?
SNUS. Madaug po valandos.
TTIS. Gerai. Dabar galiu bti ramus, kad veja po poros valand bus nu
pjauta. Ai, Stivenai.
Komentarai, spjim ai ir
linksm os istorijos apie kiekvien gd
I. Apibdink. Apibdink, k matai, arba suformuluok problem.
Taip ivengiama badymo pirtais ir kaltinim bei padeda kiekvienam kon
centruotis ties tuo, kas turi bti padaryta.
PATRAUKLUS B E N DRADA RBIAV IM AS I 89
Pienas isiliejo, mums reikia kempins.

Stiklainis suduo, reikia luotos.
Piama suplyo, mums reikia silo ir adatos.
Turbt ir patys nortumte imginti kiekvien teigin, bet kart prad
kite kiekvien teigin odeliu tu. Pavyzdiui: Tu ipylei pien. Tu sudauei
stiklain. Tu suplei piam. Pastebite skirtum? Dauguma moni tvirtina,
kad tu veria jausti kalt, o po to gintis. Kai mes apibdiname vyk (uuot
kalbj apie tai, k tu padarei), vaikui lengviau igirsti problem ir j veikti.
***
A buvau siutusi, kai abu mano sns grio vakariens isiteplioj aliais da
ais, bet nusprendiau neprarasti savitvardos ir nerkti ant j. vilgteljau
gdi sra, kabojus ant sandliuko dur, ir pasinaudojau pirmuoju, kur
pamaiau: Apibdink tai, k matai. Ir tai kas nutiko.
A. A matau du berniukus, kuri rankos ir veidai iteplioti aliais daais!
Jie susivalg ir nubgo voni nusiprausti.
Po keli minui a engiau voni ir vl buvau pasiruousi rkti. Plytels
buvo aptakytos daais! Bet vl pritaikiau t pat gd.
A. A matau alius daus ant vonios sien!!
Mano vyresnysis snus pam skudur sakydamas: Ateinam pagalb!
Po penki minui jis mane pakviet dar kart pairti.
A. {Pagal gdi sra) Matau, kad kakas yra labai paslaugus ir ival
visus alius daus vonioje.
Mano vyresnysis snus nudiugo, tuo tarpu jaunesnysis prakalbo: A dar
ivalysiu kriaukl!
Nebiau tuo patikjusi, jeigu nebiau maiusi savo akimis.
spjimas. is gdis gali erzinti. Pavyzdiui, vienas tvas mums pasakojo, kad
alt dien stovjo prie laukj dur ir k tik engusiam snui pasak: Du
rys atidarytos. Snus pasiprieino: Tai kodl tu j neudarai?
Grup nusprend, kad vaikas tvo apibdinant teigin suprato kaip
uuomin: Noriu, kad tinkamai pasielgtum. Taip pat grup nusprend, kad
apibdinantis teiginys veikia geriausiai, kai vaikas jauia, kad jo pagalba yra
tikrai reikalinga.
II. Suteikite informacijos. Informacijos suteikimas mums labiausiai patinka

tuo, kad pasmonje suteikiate vaikui dovan, kuria jis gals naudotis vis
gyvenim. Jis visam gyvenimui simins, kad pienas surgsta, kai nra laiko
mas aldytuve, kad atvir aizd neturi patekti joki nevarum, prie
valgant vaisius reikia nuplauti, kad palikus atidaryt pakuot, sausainiai
pasensta ir taip toliau. Tvai mums sak, kad informacijos suteikimo g
dis nra sudtingas. J nuomone, sudtingiausia yra gale sakinio nepridti
eidimo, pvz.: Nevari drabui vieta yra skalbini dje. Tu niekada to
neimoksi, ar ne?
Taip pat mums patinka suteikti vaikams informacij todl, kad vaikai tai
priima kaip tam tikr pasitikjimo jais enkl. Vaikas mano: Suaugusieji
pasitiki manimi ir tiki, kad a elgsiuosi atsakingai, kai tik inosiu faktus.
***
Monika gro i skaut susitikimo ir buvo usivilkusi uniform. Ji pradjo
aisti kieme ir a turjau tris ar keturis kartus suukti nordama priversti j
persirengti. O ji vis kartojo: Kodl?
A vis kartojau: Tu suplysi uniform.
Galiausiai pasakiau: Laisvalaikio kelns skirtos aisti kieme, o uniforma
skirta dvti per skaut susitikimus.
Mano nuostabai, ji liovsi aisti ir nedelsdama nujo persirengti.
**
Tvas pasidalijo patirtimi apie save ir savo neseniai vaikint penkiamet ko

rjiet sn.
Mes su Kimu jome aplankyti kaimyno, gyvenanio u vieno kvartalo,
ir grinti jam kopi. Tuo metu, kai mes jau ruoms skambinti duris,
grup gatvje aidiani vaik rod pirtais Kim ir rk: Jis siauraakis!
Jis siauraakis! Kimas pavelg sutriks ir nusimins, nors ir nesuprato, k tie
odiai reik.
Mano galvoje sukosi daug mini: Jie net neinojo, i kurios alies yra Ki
mas, mai suskiai... Noriau parodyti jiems, i kur kojos dygsta, ir paskam
binti j tvams, bet tada viskas pasibaigt tuo, kad jie iliet pykt ant Kimo.
Kaip bebt, ia ir jo kiemas, ir jis turs atrasti bd kaip prisitaikyti.
PATRAUKLUS B EN D R A D A R B IA V IM A S I 9I
A prijau prie berniuk ir labai tyliai su jais pasikalbjau. (Galbt jie

man, kad auksiu ant j.) Po kiek laiko a jau kaimyno namus, bet pali
kau praviras duris. A nereikalavau, kad Kimas eit vidun, o po penki minu
i pavelgs pro lang pamaiau, kad jis aidia su tais vaikais.
***
A pavelgiau trimet Desik, lekiani ant triratuko paskui atuonmet

brol, kuris dviraiu vaiavo gatve. Laimei, nebuvo n vieno automobilio. A
kteljau: Desika, du ratai gali vaiuoti gatve, o trij rat vieta ant aliga-
^.
tvio.
Desika nulipo nuo triratuko, ikilmingai suskaiiavo ratus, nusivar tri
ratuk ant aligatvio ir numyn tolyn.
spjimas. Neteikite vaikams tokios informacijos, kuri jie ir taip ino. Pavyz
diui, jeigu norjote pasakyti deimtmetei: Pienas surgsta, kai nra laiko
mas aldytuve, ji gali nusprsti, kad js manote, jog ji kvaila, arba kad esate
sarkastikai nusiteik.
III. Vieno odio teiginiai. Dauguma tv mums sak, kad labai vertina
gd. Jie teigia, kad is gdis sutaupo laiko, nereikia veltui auinti burnos
nuobodiais paaikinimais.
Paaugliai, su kuriais dirbome, sak, kad jie taip pat teikia pirmenyb vie
nam odiui: Durys... uo... Indai. Jie mano, kad tai malonus isivada
vimas nuo prasto pamokslo.
Ms nuomone, pagrindin vieno odio vertyb yra ta, kad vietoj grieto
sakymo mes suteikiame vaikui galimyb remtis savo iniciatyva ir savo paties
protu. Kai igirsta jus sakant uo, turi pagalvoti: Kas gi uniui? Ak taip, a
dar neivediau jo lauk i popiet... Turbt bus geriausia, jeigu padarysiu
tai dabar.
spjimas. Nevartokite savo vaiko vardo, kaip vieno odio teiginio. Kai vaikas
igirsta Siuze daug kart per dien, vardas pradeda asocijuotis su neprita
rimu.
IV. Apibdinkite, k jauiate. Daugumai tv palengvjo supratus, kad gali

bti naudinga pasidalyti savo tikraisiais jausmais su vaikais ir visai nereikia
bti aminai kantriam. Vaikai nra traps. Jie puikiai gali susidoroti su vai
riais teiginiais.
Dabar ne pats geriausias laikas mamai irti tavo krin. A jauiuosi
sitempusi ir isiblakiusi. Po vakariens sugebsiu sutelkti dmes ir tinkamai
j vertinti.
Gera mintis laikytis nuo mans atokiau kur laik. A jauiuosi suirzusi ir
tai neturi nieko bendro su tavimi.
Vienia mama, auginanti du maus vaikus, pasak, kad nusivildavo savimi,

nes danai neturdavo pakankamai kantrybs. Galiausiai ji nusprend susi
taikyti su tuo ir leisti vaikams apie tuos jausmus suinoti.
Ji sakydavo: Dabar turiu tiek pat kantrybs, kiek arbzas. Truputl v
liau: Na, iuo metu turiu tiek kantrybs, kiek jos turi greipfrutas. Dar vliau
ji pareikdavo: Dabar kantryb madaug irnio dydio. Manau, mums rei
kt liautis, kol jis nesudivo.
Ji inojo, kad vaikai visa tai prim rimtai, nes vien vakar jos snus
pasak: Mamyte, kokio dydio tavo kantryb dabar? Ar galtum vakar pa
skaityti mums pasak?
Kiti tvai ireik susirpinim dl savo jausm apibdinimo. Ar tai, kad jie
pasidalys nuoirdiomis emocijomis, nepavers j paeidiamais? Tarkime, jie
pasako vaikui: Tai mane lidina, o vaikas atsako: Ir kam tai rpi?
Ms patirtis parod, kad vaikai, kuri jausmai yra gerbiami, labiau link
gerbti suaugusij jausmus. Bet vis tiek gali bti pereinamasis laikotarpis,
kai gali sulaukti altai sakant: Na, ir kam tai rpi? Tada galite leisti vaikui
suprasti: Man rpi. Man rpi, kaip a jauiuosi. Ir man rpi, kaip tu jautiesi.
Ir a tikiuosi tokios eimos, kurioje kiekvienam rpi, k jauia kitas.
spjimas. Kai kurie vaikai labai jautriai reaguoja tv nepritarim. Jiems

toks tvirtas teiginys, kaip: A piktas arba Tai mane siutina yra daugiau,
nei jie gali pakelti. Kertaudami jie agresyviai atsakys: Na, tada a irgi pykstu
PATRAUKLUS B E N D R A D A R B IA V IM A S I 93
ant tavs! Tokiems vaikams geriausia tiesiog idstyti savo lkesius. Pavyz
diui: A pykstu ant tavs u tai, kad tampai katin u uodegos. Bt daug
naudingiau pasakyti: A tikiuosi, kad tu graiai elgsiesi su gyvnais.
V. Paraykite ratel. Daugumai vaik patinka gauti ratelius, ir tiems, kurie

moka skaityti, ir tiems, kurie nemoka. Mauosius daniausiai uvaldo susi
domjimas, gavus atspausdint inut nuo savo tv. Tai paskatina ir paius
vaikus atsakyti tvams ratu ar nupieti piein.
Vyresniems vaikams taip pat patinka gauti ratelius. Grup paaugli, su
kuriais dirbome, mums papasakojo, kad ratelis gali padti pasijusti geriau:
Lyg gautum laik i draugo. Jie buvo sujaudinti fakto, kad taip rpi t
vams, jog jie nepagaili laiko ir jg jiems parayti. Vienas jaunuolis pastebjo,
kad labiausiai rateliuose vertina tai, kad jie nepradeda rkti.
Tvai sako, kad jiems taip pat patinka inuts. Jie teigia, kad tai greitas,
lengvas bdas bendrauti su vaiku. Toks, kuris daniausiai palieka malon
pojt.
Viena mama pasakojo, kad ant virtuvs stalo ji laiko bloknot ir sen kavos
puodel, piln pietuk. Kelis kartus per savait ji atsiduria tokioje situacijoje,
kai vaikai nebeklauso jos pasikartojani frazi. Tada ji bna jau bepasiduo-
danti ir pasirengusi visus buities darbus nudirbti pati.
Visais iais atvejais paimti pietuk lengviau negu rkti.
tai keli rateli pavyzdiai
BRANGUS BILI,
PASKUTIN KART BUVAU LAUKE RYT.
PASIGAILKMANS.
TAVO UO HARIS.
BRANGI SIUZANA,
IVIRTUV REIKT SUTVARKYTI.
PRAAUATKREIPTI DMES :
1. KNYGAS ANT ALDYTUVO;
2. BATUS TARPDURYJE;
3. VARKEL ANT GRIND;
4. SAUSAINI TRUPINIUS ANT STALO.
IANKSTO DKOJU
MAMA
SKELBIMAS
PASAKABUS SKAITOMA VAKARSEPTINT VALAND
TRISDEIMT MINUI. KVIEIAMI VAIKAI,
APSIVILK PIAMAS IR ISIVAL DANTIS.
MYLINTYS MAMA IR TTIS
Trumpi rateliai nra btini, taiau tai tikrai gali padti. Tiesa, kartais situaci
jos bna rimtos ir visai netinka juokauti. Prisiminme vien tv, kuris mums
papasakojo, kaip dukt sugadino jo nauj kompaktin ploktel, paliko j ant
grind ir kakas ant jos ulipo. Jis sak, kad jeigu nebt galjs ilieti pykio
raydamas, tai bt nubauds dukter. Bet... jis para:
Elison,
A VERDU!!!
Mano nauja kompaktin ploktel
buvo paimta be mano leidimo,
dabar ji sulauyta, todl nebegroja.
PIKTAS TTIS
iek tiek vliau tvas sulauk dukters ratelio:

Brangus tti,
A labai apgailestauju. Nupirksiu tau kit kompaktin
ploktel etadien, nepaisant to, kiek ji kainuos,
t sum tu gali nurayti i mano kienpinigi.
Elison
PATRAUKLUS BEN D R A D A RB IA V IM A S I 95
Mes nepaliaujame stebtis, kaip vaikai, kurie nemoka skaityti, sugeba

perskaityti ratelius, kuriuos tvai jiems parao. tai jaunos, dirbanios ma
mos pasakojimas.
Tos dvideimt minui, kai a grusi namo po darbo bandau paruoti
vakarien, o vaikai laksto pirmyn ir atgal nuo aldytuvo prie duonins,
man yra pats baisiausias laikas. Kai vakarien jau garuoja ant stalo, jie
nebeturi apetito.
Kart pakabinau kreidelmis urayt ratel ant dur:
IKI VAKARIENS
VIRTUV UDARYTA
Mano keturmetis nedelsiant norjo suinoti, kas ten parayta. A
paaikinau kiekvien od. Jis taip pagarbiai irjo t ratel, kad net
nekl kojos virtuv. Jis tiesiog aid su sesute u dur, kol nukabinau
ratel ir pakvieiau juos vidun.
Kit vakar vl pakabinau ratel. Darydama msainius girdjau,
kaip snus aikina kiekvieno odio reikm savo dvimetei sesutei. V
liau pamaiau, kaip ji rod pirtu kiekvien od ir skait: Virtuv...
udaryta... iki... vakariens.
Vien neprast ratelio istorij papasakojo mama, kuri kelias valandas per
dien moksi. tai jos istorija.
Silpnumo akimirk a pasisiliau surengti dvideimties moni susirin
kim savo namuose. Skubjau visk suruoti laiku, tad teko anksiau
ieiti i mokyklos.
Grusi apvelgiau namus, ir mano irdis nuriedjo kulnus. Aplink
buvo baisi netvarka - krvos laikrai, laik, knyg, urnal,
apnerkta vonia, nepaklotos lovos. Turjau iek tiek daugiau nei dvi
valandas viskam sutvarkyti, ir mane apm isterija. Vaikai turjo grti
bet kuri minut, ir a inojau, kad nerasiu savyje jg susidoroti su
menkiausiu j reikalavimu ar barniais.
Bet visai nenorjau kalbti ar aikinti. Nusprendiau parayti ratel,
bet namuose nebuvo n vieno neapkrauto paviriaus, kur galiau j pa-
dti. Taigi pagriebiau gabal kartono, pradriau jame skyles, pravriau

sil ir pasikabinau ant kaklo ikab:
MOGUS - UDELSTO VEIKIMO BOMBA
SUNERVINTAAR SUERZINTA- SPROGS!!!
ATVYKSTA SVEIAI
REIKALINGA SKUBI PAGALBA!
Tada kaip pasiutusi puoliau tvarkytis. Gr namo vaikai perskait
rat ir savanorikai pasisil susitvarkyti knygas ir aislus. Vliau, nors
nepratariau n odio, jie pasiklojo savo lovas ir net paklojo manj!
Netiktina.
Suskambus skambuiui a kaip tik ruoiausi tvarkyti voni. Aki
mirk supanikavau, bet, laimei, tai buvo tik pasiuntinys, atves papil
dom kdi. Mosteljau jam, kad ueit, ir stebjausi, kodl jis neina
vidun. Jis tiesiog toliau spoksojo man krtin.
Pavelgiau emyn ir supratau kodl. Buvau bepradedanti aikintis, bet
jis mane pertrauk ir pasak: Nesijaudinkite, ponia. Nusiraminkite. Tie
siog pasakykite, kur nortumte, kad padiau kdes, ir a jas suneiu.
***
Danai tvai klausia: Jeigu tinkamai taikysiu iuos gdius, ar mano vaikai
visada reaguos? Ms atsakymas: Tikims, kad ne. Juk vaikai nra robotai,
be to, ms tikslas nra pateikti daugyb technik, kad galtumte manipu
liuoti vaiku.
Ms tikslas yra paskatinti tai, k vaikai turi geriausi - j mstym, j
iniciatyvum, atsakomybs jausm, humoro jausm, sugebjim jautriai rea
guoti kit poreikius.
Mes norime padaryti gal kalboms, kurios slopina entuziazm, ir sukurti
toki kalb, kuri puoselt savigarb.
Norime sukurti palanki emocijoms aplink, kuri skatina vaikus bendra
darbiauti, kad jie rpintsi ir savimi, ir mumis.
Mes norime parodyti pagarbaus bendradarbiavimo pavyzd ir tikims, kad
ms vaikai taip bendraus su mumis - dabar, paauglystje ir tap suaugusiais
ms draugais.
I Alternatyvos
I bausmms
I DALIS
Ar pastebjote, kad pradjus taikyti kai kuriuos gdius, skatinanius ben

dradarbiavim, prireik nemaai svarstym ir savitvardos nepasakyti to, k
esate prat sakyti. Daugeliui ms sarkazmas, moralai, spjimai, barniai ir
grasinimai buvo pastami i vaikysts. Ne taip jau lengva atsikratyti sen
proi.
Net ir iklaus seminarus tvai danai bdavo nusimin, kad vis dar pa
sakydavo vaikams tai, ko visai nenorjo pasakyti. Vienintelis skirtumas buvo
tas, kad dabar jie suprasdavo, k pasak blogai, o tai jau tam tikra paanga.
Tai pirmasis ingsnis pokyi link.
Ir man paiai nebuvo lengva keistis: Vaikai, kas jums darosi? Js nuolat
pamirtate ijungti vies vonioje. Tada supykdavau ant savs ir nusprsda
vau daugiau niekada taip nebekalbti. Bet ir vl tai pasikartodavo. Sins
grauatis. Niekada to neimoksiu... Ar galjau pasakyti kitaip?.. inau... Tu
rjau pasakyti: Vaikai, vonioje dega viesa. Arba dar geriau: Vaikai, viesa!
Vliau jaudindavausi, kad nebetursiu progos pasitaisyti.
Bet nebuvo dl ko jaudintis. Jie visada palikdavo vonioje jungt vies.
Kai jau buvau pasirengusi ktelti taip, kaip reikia, kakuris nubgo ir ijun
g vies. Pasisek!
Taip pat buvo atvej, kai pasakydavau taip, kaip reikia, bet niekas nepasi
keisdavo. Vaikai arba ignoruodavo mano odius, arba priegyniaudavo. Kai
taip atsitikdavo, nordavau padaryti vienintel dalyk - NUBAUSTI JUOS!
Nordami geriau suprasti, kas atsitinka tarp moni, kai vienas i j bau
dia kit, paanalizuokite dvi situacijas ir atsakykite pateiktus klausimus.
Pirma situacija
MAMA. Liaukis bgioti pirmyn ir atgal tarp lentyn... Noriu, kad eitum alia
veimlio, kol mes apsipirkinjame... Kodl tu visk lieti? A pasa
kiau: Nepabk nuo veimlio! Padk atgal tuos bananus... Ne, mes
j nepirksime; namuose dar turime ne vien... Baik spaudyti pomi
dorus! spju tave, jeigu neklausysi, tai pasigailsi... Patrauk rankas,
supratai? A pati irinksiu ledus... Tu vl bgioji. Nori nukristi?
Gerai, nusprsta!! Ar supranti, kad vos nepartrenkei tos senyvos mo
ters? Tu bsi nubaustas. vakar negausi n vieno auktelio led.
Galbt tada nelakstysi kaip laukinis gyvnas!
Antra situacija
TVAS. Bili, ar naudojaisi mano pjklu?
BILIS. Ne.
TVAS. Ar tikrai?
BILIS. Prisiekiu, net nelieiau jo!
TVAS. Tai kaip tada a galjau j rasti numest lauke, aprdijus, alia kar
tingo, kur remontuojate kartu su draugu?
BILIS. Ak taip! Mums reikjo jo prajusi savait, kak pjovme, o po to
pradjo lyti ir mes nujome vidun, turbt pamirau.
TVAS. Taigi tu pamelavai!
BILIS. Nemelavau, a i tikrj pamirau.
TVAS. Kaip pamirai plaktuk prajusi savait ir atsuktuv prie dvi savaites!
BILIS. Tti, a nenorjau. Kartais tiesiog pamirtu.
TVAS. Tu ne tik nebetursi galimybs pasinaudoti mano rankiais, bet dar
ir u melavim rytoj liksi namuose, kai mes visi vaiuosime kin!
Gal tada pagers tavo atmintis.
ALTERNATYVOS BAUSMMS I 99
Klausimai
1. Kas paskatino tvus nubausti vaikus?
Pirma situacija: ______________
Antra situacija:
2. K, js nuomone, jaut vaikai, kai juos nubaud?

Pirma situacija: _______________________
Antra situacija:
Bausti ar nebausti?
Paprastai a klausiu: Kodl? Kodl mes baudiame?
tai keli tv atsakymai:
Jeigu j nenubausi, tai vaikai bandys isisukti net vykd mogudyst.
Kartais jauiuosi tokia nusivylusi, kad neinau k daugiau daryti.
Jeigu a jo nenubausiu, tai kaip vaikas supras, kad tai, k jis padar, yra
blogai ir kad taip daryti negalima?
Baudiu savo sn todl, kad tai vienintelis dalykas, kur jis supranta.
tai k igirdau, kai papraiau tv papasakoti, k jausdavo, kai vaikystje
juos nubausdavo:
A neksdavau savo mamos. Galvodavau: Kokia ji bjauryb.Jausdavau
si labai prasikaltusi.
A galvodavau: Mano ttis teisus. A bloga. A verta bausms.

sivaizduodavau, kad labai susirgsiu, ir tada jie gailsis dl to, k man
padar.
Pamenu, kaip galvodavau: Jie tokie bjaurs. A jiems parodysiu. Ir vl
taip darysiu, tik kit kart jie mans nepriiups.
Kuo daugiau tvai pasakojo, tuo geriau suprato, kad bausms sukelia ne
apykantos, kerto, paniekos, kalts, gdos jausmus, vaikas ima gailtis savs.
Nepaisant to, jie vis dar nerimavo:
Jeigu pasiduosiu ir nebebausiu vaiko, ar neleisiu jam ulipti man ant gal-
vos?
Bijau prarasti savo svarbiausi bd suvaldyti vaik ir likti bejg.
A supratau j susirpinim. Pamenu, kaip klausiau daktaro Haimo Gi-
notto: Kada galima bausti vaik, kuris tave ignoruoja ir net niekina? Ar vai
kas, kuris blogai elgiasi, neturt sulaukti koki nors pasekmi?
Jis pasak, kad vaikas turt patirti savo blogo elgesio pasekmes, bet ne
bausms kartl. Jo nuomone, bausmms nra vietos rpestingoje eimoje.
A primygtinai j spaudiau: Bet sivaizduokite, kad vaikas ir toliau ne
klauso. Ar tada jau galima j bausti?
Daktaras H. Ginottas pasak, kad pagrindinis bausms trkumas yra tas,
kad ji neduoda laukiam rezultat, kad tik atitraukia dmes. Vietoj to, kad
vaikas gailtsi ir galvot, kaip pasitaisyti, jis fantazuoja apie tai, kaip atker
ys. Kitais odiais tariant, bausdami vaik, mes sutrikdome labai svarb vi
din proces, kurio metu jis pats turt suvokti savo blogo elgesio pasekmes.
Poiris, kad bausm neduoda laukiam rezultat, o tik atitraukia dmes,
man buvo naujas. Bet ikilo kitas klausimas - k a turiau daryti uuot
bausdama?
Dabar pagalvokite, ar tvai galjo nebausti vaik tose situacijose? Atsakykite:
l. Kokiais bdais galima bt sudrausminti vaik prekybos centre?

2. Kokiais bdais galima bt sudrausminti vaik, kuris pam tvo ran

kius ir nepadjo j atgal?
Mane visuomet stebina tv iradingumas. Duokite jiems iek tiek ramybs

ir laiko, ir jie sugalvos daugyb bd, kaip nebausti vaiko ir suvaldyti j tam
tikroje situacijoje. tai k pasil vienos grups tvai:
Mama su vaiku namuose galt sivaizduoti prekybos centr, susikurti pa
nai dekoracij. aisdami aptart pagrindines elgesio prekybos centre tai
sykles.
Kartu jie galt parayti knyg, iliustruoti j pieiniais ir pavadinti Jonas
eina prekybos centr. knyg galt bti trauktos ir Jono, aktyvaus pirkj
komandos nario, pareigos - padti stumti veiml, sukrauti, ikrauti, sur
iuoti prekes.
Arba Jonukas drauge su mama galt sudaryti (parayti arba nupieti)
pirkini sra, numatyti, kuriuos produktus turs surasti ir dti pirkini
krep pats Jonas.
Tvas su snumi galt sukurti ranki korteli sistem (kaip biblioteko
je), kai kiekvien daikt reikia patikrinti ir grinti atgal, prie paimant kit.
Tvas kito gimtadienio proga galt nupirkti snui jaunojo meistro rinki
n. Arba snus gali pradti pats taupyti tokiam rinkiniui.
Visi ie pasilymai susij su prevencija. Bt nuostabu, jeigu visada gal

tume ubgti problemoms u aki ir suplanuoti j sprendim i anksto? Tais
atvejais, kai jau nebetursite nei energijos, nei valgos, silome kelis bdus,
kaip ivengti bausmi.
ALTERNATYVOS BAUSMMS
1. Parodykite, kaip bti paslaugiam.

2. Tvirtai nepritarkite vaiko elgesiui (nekritikuodami vaiko).
3. Idstykite savo lkesius.
4. Suteikite galimyb rinktis.
3. Imkits veiksm.
6. Leiskite vaikui patirti savo blogo elgesio pasekmes.
104 KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
sivaizduokite, kad vaikas elgiasi siaubingai ir mama

priversta ieiti i parduotuvs. Kas tada? Kit dien, uuot
pamokslavusi ir moralizavusi, ji gali leisti vaikui patirti
blogo elgesio pasekmes.
LEISKITE JAM PATIRTI PASEKMES

Daugeliui vaik bet kuris i i paaikinim bus pakankamas

paskatinimas elgtis atsakingiau.
ALTERNATYVOS BAUSMM S I 107
ALTERNATYVOS BAUSMMS (Tsinys)
Tarkime, kad vaikas ir toliau ima tvo rankius ir pamirta juos grinti.
Leiskite rinktis
Kaip dar tvai gali kovoti su nuolatine drausmingumo stoka? Vieno semi
naro pabaigoje mama papasakojo, jog jai nepavyksta susitarti su snumi, kad
jis namo grt laiku. Ji minjo nuolatinius pasiteisinimus, netestus paa
dus ir sulauytus laikrodius. Jai bekalbant pasigirdo kit tv atodsiai, tad
buvo aiku, kad i problema vargina ne j vien.
Prie kit seminar paruoiau grupei pratim. Parinkau situacij ir perk
riau j taip, kaip, mano manymu, j mato Bobis. Tada pateikiau tris galimus
variantus, kaip tvai galt paveikti Bob.
Ibandykite pratim patys. Perskait Bobio istorij ir galimas tv reak
cijas paraykite, kaip, js nuomone, Bobis galt jaustis.
Bobio istorija. Man patinka po pamok su draugais aisti mokyklos aidi
m aiktelje. A inau, kad be penkiolikos minui et turiu bti namuose,
bet kartais tiesiog pamirtu. Vakar ir uvakar grau namo pavlavs. Mama
ant mans labai supyko, tad paadjau, kad paklausiu draug, kiek valand.
Nenorjau, kad mama vl rkt ant mans. Draugas pasak, kad jau pen
kiolika minui po ei. A ikart baigiau aisti ir vis keli namo bgau.
Paaikinau mamai, kad a nepamirau paklausti, kiek valand, bet buvo jau
per vlu, ir a bgau namo taip greit, kaip tik galjau.
Pirmoji reakcija
Man jau atsibodo tavo pasiaikinimai! Daugiau nebegalima tavimi pa
sitikti. Na, kart tu bsi nubaustas. Kit savait kiekvien dien po
pamok eisi tiesiai namo. Ir negalvok, kad tiesiog dykinsi ir irsi televi
zori, nes net jeigu mans nebus namuose, pasakysiu auklei, kad tau nega
lima irti televizoriaus. Dabar gali keliauti savo kambar, nes vakarien
baigta.
K Bobis galt sau pasakyti?
Antroji reakcija
Ak mielasis, tu visas sukaits nuo bgimo. Paimsiu drgn servetl ir
nuvalysiu tau veid. Paadk man, kad daugiau niekada nebevluosi.
A tampu nerv kamuoliuku. Dabar eik vid ir nusiplauk rankas, pra
au paskubk, nes tavo vakarien baigia atalti... Ak, gal mamyt tau j tru
putl paildys.
Treioji reakcija
Tu sakai, kad padarei paang, ir man malonu tai girdti. Bet a vis dar
nusiminusi. A nenoriu vl jaudintis, kai tu negrti namo be penkiolikos
minui et. Tikiuosi, kad galiu tavimi pasikliauti.
Vitienos nebeliko, bet jeigu nori valgyti, gali pasidaryti sumutin.
Akivaizdu, kad neinome, k pasakyt tikrasis Bobis. Bet tai k pasak

tvai, kurie atliko pratim. J nuomone, pirmoji reakcija buvo per grieta.
(Vaikas galvot: Ji bloga. A jai atkerysiu) Antroji mama buvo tikra iti-
l. (Vaikas galvot: A isisuksiu i bet kokios situacijos) Treioji reakci
ja buvo tinkamiausia. Mama buvo kategorika, nors ir nebaud. (Jos vaikas
galvot: Mama tikrai supyko. Nuo iol geriau griu namo laiku. Be to, ji
pasitiki manimi, negaliu jos nuvilti... Ir a nenoriu sumutinio)
KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
Tada ms grups mama grusi namo imgino nauj metod. Ir jis buvo
veiksmingas tris savaites. Po to Bobis vl pradjo vluoti. Mama visikai
nebeinojo k daryti. Jai apibdinant savo frustracij, grupje kilo daugyb
klausim: K tokiu atveju galima bt padaryti? sivaizduokit, kad js i
tikrj jau visk ibandte, o vaikas vis tiek elgiasi taip pat? K mes galime
padaryti, kai nebelieka jokio kito bdo, tik bausm?
Kai problema ir toliau kartojasi, daniausiai galime teigti, kad ji sudtin
gesn, negu mums atrod i pradi. Sudtingesnms problemoms reikia ir
sudtingesni gdi. Tv patarjai, derybininkai, skyryb konsultantai
sugalvojo puik metod, kaip isprsti keblius konfliktus.
PROBLEMOS SPRENDIMAS
Pirmas ingsnis. Kalbkite apie vaiko jausmus ir poreikius.

Antras ingsnis. Kalbkite apie savo jausmus ir poreikius.
Treias ingsnis. Kartu pamstykite ir sugalvokite abiem pusms
priimtin sprendim.
Ketvirtas ingsnis. Uraykite visas mintis - be iankstinio vertinimo.
Penktas ingsnis. Nusprskite, kurie pasilymai jums patinka, kurie
nepatinka ir kuriais planuojate vadovautis.
ALTERNATYVOS BAUSMMS I III
PROBLEM S PR E ND I MA S
Pirmas ingsnis
Kalbkite apie vaiko jausmus ir poreikius
Antras ingsnis
Kalbkite apie savo jausmus ir poreikius
P ROBLEM S P R E ND I MA S (Tsinys)
Treias ingsnis
Pamstykite ir sugalvokite abiem pusms priimtin sprendim
Ketvirtas ingsnis
Uraykite visas mintis be iankstinio vertinimo
ALTERNATYVOS BAUSMMS I I I 3
PROBLEM S PRE NDI MAS (Tsinys)
Penktas ingsnis
Nusprskite, kurie pasilymai jums patinka,
kurie nepatinka ir kuriais planuojate vadovautis
I 14 I KAIP kalbti su vaikais, kad jie klausyt, ir kaip klausyti , kad vaikai kalbt
Problem sprendimo ingsnius papasakojau apibendrintai, ir tvai nu

sprend, kad bt naudinga situacij suvaidinti. A vaidinau mam, o tikroji
mama vaidino savo sn Bob. tai dialogas, kur mes vaidinome. Tikrasis
dialogas buvo raytas diktofon. Mama nuoirdiai stengsi sijausti savo
snaus vaidmen:
MAMA. Bobi, noriau su tavimi apie kai k pakalbti. Ar turi dabar
laiko?
BOBIS. (tariai.) Turiu, kas atsitiko?
MAMA. Noriu pakalbti apie tai, kad vakariens reikia grti laiku.
BOBIS. A tau sakiau, a stengiausi. Bet a visada turiu ieiti per pat
aidimo kart!
MAMA. Ar ne?
BOBIS. Daugiau niekam nereikia grti taip anksti, kaip man. Nie
kam!
MAMA. Hmm.
BOBIS. Ir turiu nuolat vis klausinti kiek valand, nes mano kvailas
laikrodis sulo, ir jie visada man mesteli: Usiiaupk, kyruo
li!
MAMA. Ak, tai gali skaudinti.
BOBIS. Taip! Po to Knis vadina mane mavaikiu.
MAMA. Ir dar tai!.. Kaip suprantu, kiti vaikai tave labai spaudia, kad
pasiliktum.
BOBIS. Btent!
MAMA. Bobi, ar inai, k a apie tai galvoju?
BOBIS. Taip, tu nori, kad laiku griau namo.
MAMA. Yra dalis tiesos, bet svarbiausia, kad a jaudinuosi, kai tu vluo
ji*
BOBIS. Tu nesijaudink!
MAMA. Noriau nesijaudinti... Klausyk, susskime kartu ir aptarkime
i problem, pairsim, ar galime sugalvoti toki ieii, ku
rios tikt mums abiem. (Mama isitraukia pietuk.) Pradk tu.
BOBIS. A pavluosiu, bet tu nesijaudinsi.
ALTERNATYVOS BAUSMMS I I I 5
MAMA. Gerai, raau. Kas dar?

BOBIS. A nebeinau...
MAMA. A turiu idj. A galiau ateiti aidim aiktel tavs pasiim
ti.
BOBIS. Ne... Tai bloga mintis.
MAMA. Mes uraome visas mintis. Vliau nusprsime, kurios mums
patinka ir kurios ne. Kas dar?
BOBIS. (Ilgapauz) Turbt galiau susitaisyti laikrod.
MAMA. {Rao: Sutaisyti laikrod.') Dar kas nors?
BOBIS. Kodl mes visada turime valgyti kartu? Negali tiesiog palikti
man mano vakarien?
MAMA. {Rao: Palikti vakarien.') Dienos dabar ilgesns. Manau, gali
me vakarieniauti penkiolika minui vliau.
BOBIS. Tik penkiolika minui!
MAMA. Tu nortum dar vliau. Hmm. {Rao: Vakarieniauti penkioli
ka minui vliau.') Dar turi mini, ar jau galime pervelgti
ms sra ir nusprsti, k nortume ibraukti ir k palikti?
BOBIS. Pairkime.
MAMA. {Skaito) Galimi sprendimai.
Bobis grta namo pavlavs. Mama nesijaudina.
Pasiimti Bob i aidim aiktels.
Sutaisyti laikrod.
Palikti vakarien orkaitje.
Vakarieniauti penkiolika minui vliau.
BOBIS. Ibrauk punkt, kad tu turi pasiimti mane kiekvien dien.
Knis tikrai mane dar labiau erzint, jeigu taip darytum.
MAMA. Gerai... Na, turiu ibraukti ir: Grta pavlavs. Esm ta, kad
a jaudinuosi. Bet apsvarstykime kit punkt. Manau, kad va
karieniauti galtume penkiolika minui vliau. Ar papildo
mos penkiolika minui pads?
BOBIS. Ne... Na, gal truput.
MAMA. Taip pat manau, kad jeigu inoiau i anksto, retsykiais gal
iau palikti tavo vakarien orkaitje.
II 6 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J I E KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
BOBIS. Taip, ir dar palik punkt: Sutaisyti laikrod.

MAMA. Bet laikrodis sugedo jau antr kart ir man bt pikta, jeigu
vl reikt mokti u jo taisym.
BOBIS. A turiu susitaups pinig. Beveik keturis dolerius. Ar to pa
kakt laikrodiui pataisyti?
MAMA. Nelabai... Bet tai, be abejons, padt. Manau, kad mes su t
iu galime sumokti likusi sum.
BOBIS. A bsiu atsargus, paadu. Nusisegsiu j, kai su Kniu eisime
imtyni... O aisdamas vis umesiu ak, kad inoiau, kada
grti namo.
MAMA. Tikrai?.. Hmm. (iri sra) Vadinasi, nusprendme. Va
karien bus po ei penkiolika, galsi paaisti penkiolika mi
nui ilgiau. Per pus sumoksime u laikrodio taisym. Ir
retsykiais, jeigu i anksto mane spsi, paliksiu tavo vakarien
orkaitje. Ar pritari?
BOBIS. Gerai!
Per kit ms susitikim visi klausinjo Bobio mamos: Ar pabandei?.. Kaip

pavyko?
Ji nusiypsojo ir pasak, kad paband jau t pat vakar ir kad Bob ta idja
labai suintrigavo. Tai buvo beveik smagu. Ji pasak. Pasikalbjome ir isi
aikinome, jog jis nemgsta segti laikrodio, bet jam patiko mintis vakarie
niauti penkiolika minui vliau, tad jis igirds gaisrins laikrodio signal
ikart keliaus namo.
Ir iki iol jis laikosi savo odio!
Lyg ir paprasta, ar ne? Bet i tikrj sudtinga. Galima imokti tam tikrus
ingsnius, bet sunkiausia pakeisti savo poir. Turime liautis galvoti apie vai
k kaip apie problem, kuri reikia isprsti. Turime atsikratyti minties, kad
vien dl to, jog esame suaug, visada inome teising atsakym. Turime liau
tis jaudinsi, kad jeigu nebsime pakankamai grieti, vaikas btinai mus
apgaus.
ALTERNATYVOS BAUSMMS I IIJ
Reikia labai stipriai tikti, kad atsisdus ir pasidalijus savo tikrais jausmais
su vaiku, iklausius jo nuomon, galima rasti abiem pusms priimtinus spren
dimus.
ia slypi esm: Kai tarp ms siplieskia konfliktas, mums nebereikia mo
bilizuoti vis savo jg tarpusavio kovai arba jaudintis, kuris nugals, o ku
riam teks patirti pralaimjimo kartl. Uuot tai dar, mes galime sutelkti savo
energij sprendim paiekoms, atsivelgdami ms poreikius. Mes mokome
vaikus, kad jiems nereikia bti ms aukomis arba prieais. Mes parodome
jiems bdus, kurie suteikia galimyb aktyviai dalyvauti sprendiant problemas.
Sprsdami dabartines savo problemas namuose, jie imoks sprsti problemas,
kurios j laukia ateityje - sudtingame ir komplikuotame pasaulyje.
UDUOTIS
I. Kit savait sugalvokite alternatyv bausmei. Kaip reagavo js vaikas?
II.Pagalvokite, kokia problema js namuose nuolat pasikartoja. Kaip j

isprsti taikant metod?
Pasirinkite tinkam laik, viet, kur js niekas netrukdyt ir kartu su
savo vaiku isprskite problem.
Perskaitykite 3 skyriaus antrj dal Komentarai, klausimai ir tv

III.
pasakojimai.
I I 8 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
SANTRAUKA
Vietoj bausms
1. T V IR T A I PA SA K Y K ITE, K JA U IA T E , BET
N E K R IT IK U O K IT E VAIKO C H A R A K T E R IO .
A siuts, kad mano naujas pjklas buvo

paliktas rdyti lietuje!
2. I D S T Y K IT E SAVO L K E S IU S.
A tikiuosi, kad pams mano rankius padsi

juos viet.
3. P A R O D Y K ITE V A IK U I K A IP PA SITA ISY TI.
S pjkl dabar reikia nuvalyti, laukia daug

sunkaus darbo.
4. S U T E IK IT E V A IK U I G A LIM Y B R IN K T IS .
Tu gali pasiskolinti mano rankius, bet turi

juos padti viet. Arba nebegalsi jais naudotis.
Nusprsk pats.
5. IM K IT S V E IK S M .
Vaikas. Kodl ranki d urakinta?

Tvas. Tu man pasakyk kodl.
6. PROBLEM SPR EN D IM A S.
K turime sugalvoti, kad tu galtum naudotis

mano rankiais, kai tau j prireikia, ir a biau
tikras, kad rasiu juos vietoje, kai man j prireiks?
ALTERNATYVOS BAUSMMS I I 19
II DALIS.
K O M E N T A R A I, K L A U S IM A I IR T V P A S A K O J IM A I
K lausim ai apie bausmes

1. Jeigu maas, nemokantis kalbti vaikas palieia tai, ko jam negalima, ar
galima pliauktelti per jo ma rankyt?
Kad vaikas dar nekalba, tai nereikia, kad jis nemoka klausyti ir nieko
nesupranta. Mai vaikai mokosi kiekvien dien, kiekvien akimirk. Klausi
mas - ko jie imoksta? Tvai gali rinktis. Jie gali pakartotinai suduoti vaikui
per rank ir taip jam parodyti, kad vienintelis bdas suinoti, ko negalima
liesti - tai gauti per rankas. Arba jie gali elgtis su vaiku, kaip su mau, vertu
pagarbos moguiu, ir suteikti informacijos, kuri jam bus naudinga dabar ir
vis likus gyvenim. Galima patraukti vaik (arba daikt, kur vaikas lieia)
ir tvirtai ir aikiai pasakyti:
Peili negalima laiyti. Jeigu nori, gali laiyti auktel.
is porcelianinis unytis gali suduti. Tavo pliuinis uniukas nesudu.
Galbt teks t pat pakartoti daug kart, bet i informacija reikia visai k
kita, negu pakartotiniai pliaukteljimai.
2. Kuo skiriasi bausm ir realios pasekms? Ar tai nra tik skirtingi to pa

ties dalyko pavadinimai?
Ms nuomone, bausm - tai tv smoningai tam tikram laikui apribo
jama vaiko laisv arba skausmo suklimas, kad vaikas pasimokyt. Pasekms
ateina savaime, vaikas patiria savo blogo elgesio rezultatus. Per vien i usi
mim tvas pasidalijo patirtimi, kuri, ms nuomone, parodo skirtum tarp
bausmi ir pasekmi. tai jo pasakojimas:
Mano paauglys snus papra, kad paskoliniau savo tamsiai mlyn
megztin, nes jis labai dert prie jo nauj dins. A jam pasakiau: Ge
rai, imk, tik bk atsargus. Po savaits, kai norjau apsivilkti t megztin,
radau j vaiko kambaryje ant grind po krva nevari skalbini. Megz
tinio nugara buvo itepta kreida, o priekis aptakytas spagei padau.
I 20 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J I E KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
Jis taip pasielg ne pirm kart. A buvau toks siuts, kad, prisiekiu,
jeigu t akimirk jis bt grs namo, tai biau jam pasaks, kad gali
pamirti beisbolo rungtynes, kurias planavome eiti sekmadien. Jo bi
liet biau atidavs kam nors kitam.
iaip ar taip, kai pamaiau j vliau, jau buvau truputl nurims,
bet vis tiek j apaukiau. Jis pasak, kad labai gailisi ir taip toliau. Bet
po savaits jis ir vl papra to megztinio. Pasakiau nieko nebus. Joki
pamoksl. Joki kalb. Jis inojo kodl.
Prajus mnesiui po to vykio, jis panoro su mano languotais mar
kiniais keliauti mokyklos ivyk. A jam pasakiau: Klausyk, kart
noriau garantijos, ratiko pasiadjimo, kad mano markiniai bus
grinti tokie pat vars, kokie buvo prie paskolinant. T pat vakar
ant snies laik radau ratel.
Brangus tti,
Jeigu paskolinsi man markinius, a padarysiu visk, k galsiu, kad
j nesutepiau.
A nesiliesiu prie lentos. Nedsiu plunksnakoio kien. Ir kai val
gysiu pietus, apsidengsiu popierinmis servetlmis.
Su meile
Markas
Na, ratelis man padar labai didel spd. A pamsiau, kad jeigu
jis nepatingjo parayti ratel, tai turbt nepatings padaryti ir tai, kas
jame parayta.
P.S. Kit vakar jis grino man ant pakabos kabanius markinius,
ir jie buvo vars!
Si istorija iliustruoja realias veiksm pasekmes. Kai pasiskolint daikt grini

apgadint, tai viena i pasekmi yra savininko nepasitenkinimas. Kita pase
km - savininko nenoras vl tau kak paskolinti. Galbt savininkas pakeis
savo nuomon, jeigu gaus konkrei rodym, kad daugiau tai nepasikartos.
Bet pareiga pasikeisti aikiai tenka skolininkui. Savininkui nereikia daryti
nieko, kad tave pamokyt. Daug lengviau pasimokyti i stiprios realios mo-
LTERNATYVOS BAUSMMS I 121
ni reakcijos, negu i asmens, kuris nusprendia nubausti tavo paties labui.
3. Prajusi savait ant sofos radau krv apelsino ieveli. Kai paklausiau
savo berniuk: Kas tai padar?, jie pradjo baksnoti pirtais vienas
kit. K a turiau daryti, jeigu aikintis, kuris i j kaltas, ir juos baus
ti beprasmika?
Jei paklausiame, kas tai padar, daniausiai igirstame automatik atsaky
m: Ne a. Tada pradedame galvoti: Na, vienas i js tikrai meluoja. Kuo
labiau norime suinoti ties, tuo garsiau vaikai tvirtina, kad jie nekalti. Kai
matome kak, kas mums sukelia pykt, daug naudingiau ireikti savo pykt,
negu surasti kaltinink ir j nubausti:
A siuntu, kai ant sofos pamatau maisto likuius! Nuo apelsino ieveli
liks dmi visam laikui.
Po i odi galite igirsti vienu balsu sakant: Bet a to nepadariau... Jis
mane privert... uo tai padar... Tai maylio darbas.
Dabar turite leisti visiems suprasti, kad:
y,Man nedomu, kas taipadar. A nenusiteikusi kaltinti dl to, kasjau vyko.
A noriUy kad daugiau tai nebepasikartot!
Nekaltindami ir nebausdami mes leidiame vaikui prisiimti atsakomyb,
o ne siekti atkeryti.
Dabar noriau, kad abu padtumte ivalyti sof.
4. Js sakote, kad viena i alternatyv bausmei yra ireikti savo nepasiten

kinim. Kai a tai padarau, mano vaikas likusi dienos dal atrodo toks
kaltas ir nelaimingas, kad man paiai pasidaro lidna. Ar gali bti, kad
a persistengiu?
Suprantame js susirpinim. Daktar Selma Freiberg knygoje Stebu
klingi metai rao: Vaikas turi jausti ms nepritarim tam tikru metu, bet
jeigu ms reakcija yra tokia stipri, kad vaikas jauiasi bevertis ir niekinamas
u savo nusiengim, mes piktnaudiaujame savo, kaip tv, galiomis ir su
kuriame galimyb, kad perdtas kalts jausmas ir neapykanta sau suvaidins
didel vaidmen formuojantis vaiko asmenybei.
tai kodl nepritardami vaiko elgesiui turime dar ir paaikinti, kaip jis gali
pasitaisyti. Atslgus pirminiam sins grauimui, vaikui reikia progos susi
grinti pasitikjim savimi ir vl jaustis gerbiamu ir atsakingu eimos nariu.
Btent tvai gali jam suteikti toki galimyb. tai keli pavyzdiai:
A labai pykstu! Maylis linksmai aid, kol tu neatmei barkuio.
Tikiuosi, kad dabar sugalvosi bd, kaip j nuraminti!
(Uuot sak: Tu vl pravirkdei vaik. Na dabar tai jau gausi lup
ti.)
A tikrai labai nulistu, kai grusi namo randu piln kriaukl ne
vari ind, nors tu buvai paadjs juos suplauti. Noriau, kad jie
bt suplauti ir sudlioti vietas dar prie einant miegoti!
(Uuot sak: Net nesitikk, kad rytoj vakare galsi eiti lauk. Gal
bt tada suprasi, kad reikia laikytis duoto odio)
Ant vonios grind iberta visa dut skalbiamj milteli! A
pykstu dl itokios netvarkos. Su milteliais negalima aisti! Mums rei
kia maielio, luotos ir iukli semtuvlio. Ir greitai, kol neineiojome
milteli po visus namus.
(Uuot sak: Pairk, kiek darbo man padarei. vakar jokio tele
vizoriaus!)
Tokiais teiginiais vaikui tarsi pasakoma: Man nepatinka tai, k padarei, ir

tikiuosi, kad tu tuo pasirpinsi. Viliams, kad ir suaugs, padars kak, dl
ko gailsis, ms vaikas pagalvot: Kaip a galiau pasitaisyti, kad vl vis
kas grt savo vietas? Ir jokiu bdu nepagalvot: Tai, k padariau, tik dar
kart rodo, kad esu bevertis mogus, kuris nusipelno bausms.
5. A nebebaudiu savo snaus, bet dabar, kai u blog poelg a j baru, jis
sako: Atsipraau. O kit dien ir vl elgiasi taip pat. K man daryti?
Kai kurie vaikai atsiprao, nordami nuraminti supykusius tvus. Jie grei
tai atsiprao ir taip pat greitai vl blogai pasielgia. Svarbu, kad ie jaunuoliai
suvokt, jog jeigu jie nuoirdiai gailisi, tai j gailestis turi virsti veiksmais.
Pakartotinai nusiengusiam vaikui galite pasakyti bet kur i i teigini:
Gailtis reikia elgtis kitaip.

Gailtis reikia keistis
Man malonu girdti, kad tu gailiesi. Tai pirmasis ingsnis. Antrasis ings
nis yra paklausti savs, k galima bt padaryti kitaip.
Ekspert nuom ons apie bausmes

Retsykiais pasirodo bausmes liaupsinantis straipsnis, kuriame mokoma, kaip
reikia bausti. (I anksto paaikinkite, u k vaikas gali bti baudiamas.
Bauskite nedelsdami. Bausm neturi bti didesn u nusiengim) Pik
tiems ir uguitiems tvams tokie patarimai daniausiai atrodo prasmingi. Po
toki straipsni daugyb psichins sveikatos srities profesional isako visai
kitok poir bausmes.
Baum yra labai neefektyvus drausminimo bdas... nes bausm, kad ir kaip
bebt keista, danai vaiko elges paveikia prieingai, nei norime. Daugelis
tv baudia vaikus tik dl to, kad niekas niekada neimok geresnio vaik
drausminimo bdo.
Kaip bti tvu , Dr. Fitzhugh Dotson, Signet, 1974.
Vaik drausminimas gali labai nuvilti. Kad ir kaip bebt, i pradi turi
bti aiku, kad disciplina reikia aukljim. Disciplina padeda monms ug
dyti vidin savitvard, savarankikum ir dalykikum. Jeigu kalbtume apie
darbo santykius, tai disciplina reikalauja abipuss pagarbos ir pasitikjimo.
Kita vertus, disciplina reikalauja iorins kito mogaus kontrols, kuri suside
da i jgos ir prievartos. Asmenys, kurie baudiami retai arba ivis nebaudia
mi, gerbia tuos, kurie juos baudia.
Argumentai pries muim, Dr. Brian G. Gilmartin, 1979 m. vasaris, 8-tas
tomas, 2-as numeris.
Literatros apvalgose yra pateiktos ivados, kad tvai bausdami vaikus fi

zinmis bausmmis ne slopina smurt, o greiiausiai j tik skatina. Bausms
sugniudo vaikus ir tampa pavyzdiu, kur jie mgdioja ir i kurio mokosi.
124 I KAII> KALBTI s u v a i k a i s , k a d J IE KLAUSYT, IR k a i p k l a u s y t i , k a d v a i k a i k a l b t
Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos Smur

Smurtas ir kova u bv,
to tyrim komitetas prie Psichiatrijos departamento. Sudar David N. Daniels,
Marshall F. Gilula, Frank M. Ochberg, Little, Brown&Company, 1970 m.
Sutrik tvai klaidingai tikisi, kad bausms galiausiai duos rezultat, ir nesu
vokia, kad i tikrj ie metodai j niekur nenuves...
Bausms tik paskatina vaik jausti prieikum ir paniek.
Vaikai: Ikis, Rudolf Dreikurs, Hawthorn, 1964 m.
Egzistuoja daug nuomoni, ko imoksta muamas vaikas. Taiau to nenori n

vienas i tv. Vaikas gali imokti ivengti bet kokio kalts jausmo dl savo
blogo elgesio. Susidaro udaras ratas, kai bausm panaikina nusikaltim.
Vaikas sumoka u savo piktadarystes ir vl gali blogai elgtis, nejausdamas
jokio kalts jausmo.
Vaikas, kuris daro visk, kad iprovokuot fizin bausm, tarsi neioja
savyje slapt nuodm, kuri tvas gali atleisti tik mudamas. iuo atveju
muimas yra btent tai, ko vaikui nereikia!
Magiki metai, Selma H. Fraiberg, Scribners, 1959 m.
Mokslininkai mano, kad vienas i penki tv patyr smurt, galbt paau

glystje - gal j buvo mtomi daiktai, j stumd, patyr ypa pikt odin
smurt... Egzistuoja gyvenimiki rodymai, kad fizin smurt tvai periima
i savo tv.
Newsday, rugpjio 15 d., 1978 m.
U uot baudus
(Patirtis, kuria tvaipasidalijo per ms seminarus)
Mano keturmet dukra Marn visada buvo sunkiai aukljamas vaikas. Ji
mane taip siutina, kad nebegaliu savs kontroliuoti. Prajusi savait grusi
namo pamaiau, kad ji savo spalvotais pietukais prikeverzojo ant savo kam
bario tapet. Buvau tokia siutusi, kad kaip reikiant daviau jai kail. Ir at
miau i jos pietukus.
Kit ryt atsikliau ir galvojau, kad numirsiu. Ji nuvilp mano lp daus

ir itepliojo visas vonios plyteles. Norjau pasmaugti j, bet susivaldiau. A
labai ramiai paklausiau: Marne, tu tai padarei, nes supykai ant mans u tai,
kad atmiau tavo spalvotus pietukus?
Ji palinksjo galva.
A pasakiau: Marne, a labai labai nusimenu, kai tu paiai ant sien. Man
prireikia labai daug pastang joms nuvalyti, kad vl bt varios.
Ar inote k ji padar? Ji pam skudur ir pradjo valyti lp daus. A jai
parodiau, kaip valyti su muilu ir vandeniu. Apie deimt minui ji val ply
teles. Po to pakviet mane ir parod, kad beveik visk nuval. A jai padkojau
ir grinau jos spalvotus pietukus, taip pat daviau popieriaus, kad nusinet
savo kambar ir galt pieti k tik panorjusi.
A taip savimi didiavausi, paskambinau vyrui darb ir papasakojau, k
padariau.
Jau prajo daugiau nei mnuo, o Marn dar n karto neprirainjo ant
sien.
Po prajusios savaites seminaro, vos jusi pro duris, sulaukiau Donio mate
matikos mokytojos skambuio. Ji kalbjo labai piktai. Ji pasak, kad mano
snus laiku neatlieka uduoi, kad klasje jis daro blog tak, kad vis dar
nemoka daugybos lentels ir kad jam galbt trksta drausms namuose. A
padkojau jai, kad paskambino, bet i vidaus visa net drebjau. Pirma mano
mintis buvo: Jis turi bti nubaustas. Visikai udrausiu irti televizori,
kol imoks daugybos lentel ir prads normaliai elgtis per pamokas.
Laimei, turjau vis valand aprimti, kol jis po pamok gro namo. Tada
mes pasikalbjome. tai ms pokalbis.
A. iandien skambino ponia K. ir man pasirod, kad ji labai nusi
minusi.
DON IS. Ak, ji visada dl ko nors nusiminusi.
A. Mano nuomone, tai labai svarbus reikalas, jeigu sulaukiu skam
buio i mokyklos. Ji pasak, kad tu trukdai per pamokas ir vis
dar nemoki daugybos lentels.
DONIS. Na, Mielas vis tranko man ssiuviniu per galv. Taigi a tren
kiu jam atgal savuoju.
A. Manai, kad turi imtis represij?
DONIS. K reikia imtis represij?
A. Atkeryti.
DONIS. Btent. Kartais jis parao man ratel ir aiposi i mans. O po
to spardo mano kd, kol a jam uvoiu.
A. Nieko nuostabaus, kad nespji atlikti uduoi.
DONIS. A moku daugybos lentel iki ei. Nemoku tik i septyni ir
atuoni.
A. Hmm... Doni, ar manai, kad tau bt lengviau susikaupti kla
sje, jeigu Mielas nesdt greta tavs?
DONIS. A neinau... Galbt... Galiau imokti daugyb i septyni ir
atuoni, jeigu pasimokyiau.
A. Manau, kad ponia K. turt tai inoti. Gal paraykime jai ra
tel. Sutinki? (Donis linkteljo.) A pamiau pietuk ir para
iau:
Gerbiama ponia K.,
Kartu su Doniu aptarme ms telefono pokalb, ir jis sako...
Doni, k turiau jai pasakyti?
DONIS. Pasakyk jai, kad pasodint mane toliau nuo Mielo.
A. {Raau) Jis sako, kad nort bti persodintas, kad nesdt taip arti
prie Mielo. Ar gerai?
DONIS. Aha.
A. Dar kas nors?
DONIS. {Ilgapauz) Parayk jai, kad perraysiu daugyb i septyni ir
atuoni ir garsiai pakartosiu.
A. {Raau ir skaitaujam) Taip pat jis planuoja perrayti daugyb
i septyni ir atuoni ir imokti atmintinai. Dar kas nors?
DONIS. Ne.
A. A ubaigiau tokiais odiais: Ai, kad atkreipte ms d
mes dalyk.
Dar kart perskaiiau Doniui vis laik. Mes abu po juo pasirame ir
kit dien Donis jj nune mokykl. inau, kad kakas pasikeit, nes vos
tik grs namo jis man pasak, kad ponia K. j persodino kitur ir maloniai
su juo elgsi.
**
i istorij papasakojo mama, kuri per pirmuosius ms seminarus sdjo
ir nuolat purt galv. Per ketvirt seminar ji papra teiss kalbti ir tai k
mums papasakojo:
A netikjau, kad kas nors i to, ko ia mokms, gali bti pritaikyta
mano vaikui. Vanas toks usispyrs ir nepaklusnus, kad vienintelis da
lykas, kur jis supranta, yra bausm. Prajusi savait vos nenualpau,
kai mano kaimyn papasakojo maiusi, kaip Vanas kirto labai judri
perj, o a jau anksiau buvau udraudusi jam toje vietoje eiti per ga
tv. Nebeinojau k daryti. A jau buvau atmusi jo dvirat, nebeleidau
irti televizoriaus ir nebedaviau kienpinigi... Kas beliko? Apimta
nevilties nusprendiau ibandyti kelis bdus, apie kuriuos js kalbjote
per seminarus. Kai grome namo, pasakiau: Vanai, turime problem.
tai kaip, mano nuomone, tu jautiesi. Tu nenori kas kart, kai tau reikia
pereiti kit gatvs pus, prayti, kad kas nors tave pervest. Tiesa?Jis
linkteljo galva. O tai kaip a jauiuosi. Man neramu, kai pagalvoju,
kad eiametis berniukas eina vienas per gatv, kuri yra labai pavojinga
ir kurioje vyko daug nelaiming atsitikim.
Kai ikyla problema, mums reikia sprendimo. Pagalvok apie tai ir
per vakarien papasakosi man, koki turi mini.
Vanas nedelsdamas pradjo kalbti. A pasakiau: Ne dabar. Tai la
bai rimta problema. Noriau, kad mes abu ilgliau apie tai pagalvotu
me. Pakalbsime per vakarien, kai gr tvelis.
T vakar i anksto spjau savo vyr, kad tik klausyt. Vanas nu
siplov rankas ir sutartu laiku jau buvo savo kdje. Kai tik jo ttis jo
kambar, Vanas labai susijaudins pasak: A sugalvojau sprendim!
Kiekvien vakar, kai ttis gr namo, mes eisime prie gatvs kampo, ir
jis man paaikins, k reikia kiekviena viesoforo spalva ir kaip saugiai
I 28 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD JIE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
pereiti gatv. Tada jis trumpam stabteljo, o po to ts: O septintojo

gimtadienio proga pats pereisiu gatv.
Mano vyras vos nenukrito nuo kds. Manau, kad mes abu nuver
tinome savo sn.
***
Deimtmetis Nikis be joki ceremonij prane (kai a skubjau paruoti va

karien ir ieiti), kad dingo trys jo vadovliai, ir a turiu duoti jam devynis
dolerius. Vos nesprogau i pykio. Pirmasis mano impulsas buvo trenkti jam
arba nubausti. Nors pyktis ir versi per kratus, a kakokiu bdu sugebjau
susitvardyti ir pradjau berti vien po kito sakinius, kurie prasideda odeliu
a. Manau, kad aukiau taip garsiai, kaip tik leidia mogaus jgos.
A siutusi! A tusi! Pametei tris knygas ir dabar a turiu pakloti devy
nis dolerius! A tokia pikta, kad tuoj sprogsiu! Ir dar igirstu visa tai tada, kai
skubu paruoti vakarien ir ieiti, o dabar turiu visk mesti, usirayti tavo
problem ir dar atsiliepti telefonu!!! A VERDU!
Kai lioviausi rkti, labai susirpins maas veidelis pasirod tarpduryje ir
Nikis pasak: Mama, a atsipraau. Tau nereiks pakloti devyni doleri. A
juos sumoksiu pats i savo kienpinigi.
Manau, kad ispaudiau plaiausi ypsen, kada nors buvusi mano vei
de. Tikrai dar n karto nebuvau taip greitai ir visikai atlyusi. mogui, kuris
turi sn ir kuriam i tikrj rpi jo jausmai, kelios pamestos knygos yra
menkniekis!
III DALIS.
D A U G IA U A P IE P R O B L E M S P R E N D IM
Prie sprendiant problem as

Isiaikinome, kad siekdami veiksmingo problem sprendimo turime, kaip
vaikai pasakyt, nusiteikti psichologikai.
A bsiu tokia palanki ir supratinga savo vaikams, kiek tik manoma.

siklausysiu informacij ir pojius, kuri anksiau galbt negirdda-
vau.u
A vengsiu kritikos, vertinimo ir pamoksl. Nesistengsiu kalbinti ar
tikinti.
A apsvarstysiu visas naujas idjas, nepaisant to, kad jos gali atrodyti
kaip svaiiojimai.
A neskubsiu priimti sprendimo. Jeigu nedelsiant negalime ko nors
sugalvoti, vadinasi, mus reikia laiko pagalvoti, patyrinti ir pasikal
bti.
Raktinis odis yra pagarba. Pagarba savo vaikui, sau. Ir neribotos galimybs,
kurios atsiranda, kai du geranorikai nusiteik mons msto kartu.
spjim ai
Paklauskite savs: Ar a vis dar verdu i pykio, ar jau pakankamai nuri
mau, kad galiau pradti? (Js negalite sprsti problem, kai labai pyksta
te.) Atkreipkite dmes vaiko nuotaik. Ar jis gali dabar kalbti? Jeigu jis
atsakys, kad gali, tada:
1. Kalbkite apie vaikojausmus. (sivaizduoju, kad dabar jauti...)

Neskubkite. Pabrkite savo nuostat: A tikrai stengiuosi suprasti, kaip
tu jautiesi. Kai vaikas pasijus igirstas ir suprastas, jis sugebs apsvarstyti ir
js jausmus.
2. Isakykite savojausmus. (tai kaip a dl to jauiuosi.)

i dalis turt bti trumpa ir aiki. Vaikui tikrai sunku klausyti, kai kuris
nors i tv nuolat kalba apie savo nerim, pykt ar apmaud.
3. Paraginkite vaik kartu iekoti abiempusmspriimtin sprendim.

Jeigu manoma, leiskite vaikui pirmam silyti sprendimus. Esminis daly
kas turt bti tas, kad js susilaikytumte nuo bet kokio jo idj vertinimo
ar kritikavimo. T pai akimirk, kai js pasakote: Na, taip negerai, visas
procesas nutrksta ir js sulugdote visk, k iki iol buvote padars. Visos
idjos turi bti priimtos. Labai danai paprasti bdai gali virsti gerais, veiks
mingais sprendimais. Pagrindinis teiginys: Mes uraome visas tavo mintis.
Urayti nra svarbiausia, bet kiekviena ratu ufiksuota mintis vaikui atrodo
svaresn. (Atsitiktinai nugirdau vieno vaiko odius: Mano mama tokia pro
tinga. Ji urao visas mano mintis)
4. Nusprskite, kurios mintys jums priimtinos, kurios ne ir kurias nortumte

gyvendinti.
Saugokits menkinani teigini. (Kokia kvaila idja) Geriau apib
dinkite asmenin reakcij:
Man tai netinka, nes... arba
Skamba gerai, a daryiau taip pat.
3. Vykdykite iki galo.

Btina sudaryti tiksl plan, kaip gyvendinti sugalvot sprendim. Jus
upls geri jausmai, pasitenkinimas, kad sugalvojote veiksming ieit, tad
labai svarbu pridurti:
K mes turtume padaryti, kad is planas pradt veikti?
Kas ir u k bus atsakingas?
Iki kada tai turt bti padaryta?
G.Jokiu bdu neleiskite vaikuijums priekaitauti ar kaltinti.

VAIKAS. Ak, bet tai nebus veiksminga, nes tu visada... Tu niekada...
ALTERNATYVOS BAUSMMS I I 3I
Svarbu, kad tvai bt rytingi tokiu atveju.

MAMA. Joki kaltinim ar kalb apie praeit. Dabar mes sutelkiame vis
dmes, kad sugalvotume sprendim!
K lausim ai apie problem sprendim

1. Tarkime, planas, dl kurio su vaiku sutarte, kur laik veikia, o po to
sulunga. Kas tada?
Taip patikrinamas tv rytas. Galima vl pamokslauti ir bausti arba ie
koti kito sprendimo.
TVAS. A nusivyls, kad ms metodas nebeveikia. Man atrodo, kad a
darau tavo darb, ir man tai nepriimtina. Gal suteikime senajam planui dar
vien galimyb?.. Gal reikt pakalbti, kas trukdo jam sklandiai veikti?.. Ar
turtume sugalvoti kit sprendim?
Mes, suaugusieji, suprantame, kad labai maa dalis sprendim yra ilgalai
kiai. Galbt tai veik, kai vaikas buvo ketveri, bet dabar, kai jam penkeri,
planas gali bti neveiksmingas; kas buvo veiksminga iem, gali nebeveikti
pavasar. Gyvenimas yra nuolatinis procesas, ir mogui tenka daug kart i
naujo prisitaikyti ir persitvarkyti. Svarbiausia, kad vaikas jaust, kad jis yra
sprendimo, o ne problemos dalis.
2. Ar visada reikia pereiti visus etapus, norint isprsti problem?

Ne. Problema gali bti isprsta bet kuriame ingsnyje. Kartais papras
iausiai aptarus skirtingus poreikius, galima labai greitai rasti tinkam spren
dim.
MAMA. Mums ikilo rimta problema. Tu nori, kad dabar nuveiau tave
sportuoti. A noriu baigti riuoti skalbinius, o tada pradti ruoti
vakarien.
VAIKAS. Galbt a galiau pabaigti riuoti skalbinius, kol tu pasiruoi, o
kai grime, padsiu tau pagaminti vakarien.
MAMA. Manau, kad galime taip padaryti.
3. Tarkime, kad pereiname visus etapus, bet vis tiek nerandame abiempri
imtino sprendimo. K daryti?
Nutinka ir taip. Bet niekas neprarasta. Aptarkite problem, taip abu jau
triau reaguosite vienas kito poreikius. Sudtingose situacijose tai daniausiai
yra geriausia, ko galite tiktis. Kartais tiesiog reikia daugiau laiko apmsty
mams.
4. Vaikas nesutinka sussti ir kartu sprsti problemos. Kas tada?

Yra vaik, kuriems is metodas netinka. Ibandykite ratel.
Brangus Jonai,
Noriau suinoti tavo mintis dl... Tu tikriausiai
(nori, tau reikia, jauti...)
A (noriu, man reikia, jauiu...)
Praau, pranek man savo sprendim, gal jis tiks mums abiem.
Myliu
Ttis
5. Gal is bdas labiau tinka vyresniems vaikams?

Sis bdas tiko ir tvams, turintiems ma vaik. Kituose puslapiuose rasite
pasakojim apie tai, kaip problem sprendimo gdiai buvo pritaikyti vai
raus amiaus vaikams.
Praktinis problem sprendim as

Situacija: Man tik k grino lop, kur buvau paskolinusi draugei. Pastaiau
j miegamajame. Dvej metuk Brajanas smalsiai j tyrinja.
BRAJANAS. Mamyte, a lipsiu lop.
MAMYT. Mielasis, tu jau per didelis itam lopiui.
BRAJANAS. Bet a j lipsiu. (Pradeda lipti.)
MAMYT. {Sulaikydamaj.) Brajanai, Mamyt pasak, kad tu per dide
lis. Lopys gali sulti, jeigu paguldysiu tave.
ALTERNATYVOS BAUSMMS I
BRAJANAS. Praau, mamyte! A noriu lipti lop - DABAR! {Pradeda

verklenti)
MAMYT. Pasakiau, NE!!! (Netik mamyts odiai. Supratau ikart,
kai tik pasakiau. Brajano verklenimai virto nedideliu nirio
priepuoliu. Nutariau pamginti problem sprendimo bd.)
MAMYT. Saldainiuk, matau, kad nori dabar pat lipti lop. Turbt
atrodo, kad labai smagu bt pasisupti. A taip pat noriau
jame pasisupti. Problema ta, kad jis neilaikys nei mans, nei
tavs. Mes esame per dideli.
BRAJANAS. Mamyt per didel, visai kaip ir Brajanas (Brajanas ieina
i kambario ir grta su Guveriu, savo pliuiniu mekui,
deda j lop. Jis pradeda supti lop pirmyn ir atgal.)
BRAJANAS. Matai, mamyte? Brajanas supa Guveri, gerai?
MAMYT. (O taip!) Guveris yra kaip tik tinkamo dydio.
***
Daug kart bandiau pripratinti vaik naudotis tualetu, bet vis nepavykdavo.
Buvau visikai nusivylusi, todl nusprendiau imginti problem sprendimo
metod. Mano snui tuo metu buvo treji metukai. Mudu susdome prie sta
lo ir a tariau: Deividai, a msiau, kaip sunku maam berniukui imokti
naudotis tualetu. Lainuosi, kad kartais taip usiaidi, kad n nepajunti, jog
nori tualet.
Jis pavelg mane savo didelmis akimis, bet nieko neatsak. Tada a
pasakiau: Lainuosi, kad kartais, net kai tu pajunti, tau sunku nueiti vonios
kambar ir pasiekti tualet.
Jis linkteljo: Taip.
Tada a papraiau jo atneti popieriaus ir spalvot pietuk, kad galtume
urayti visas mintis, kurios galt padti isprsti i problem. Jis nubjo
savo kambar ir atne man gelton popieriaus lap ir raudon pietuk. A
prisdau ir pradjau rayti.
I pradi uraiau du teiginius.
Nupirkti palaip, toki, koki turi Dimis.
Mamyt paklaus Deivido, ar jam reikia tualet.
134 I KAIP KALBTI su vaikais, kad jie klausyt, ir kaip klausyti , kad vaikai kalbt
Tada Deividas prakalbo: Barbara ir Piteris man pads. (Piteris yra jo

draugas, kuris jau imoko naudotis tualetu, o Barbara yra jo mama.)
Tada jis pasak: Piteris dvi normalias trumpikes.
Kit dien ibgau ir nupirkau jam palaip ir krv trumpiki. Deividas
buvo suavtas iais pirkiniais ir parod juos Piteriui ir Barbarai, kurie ramiai
j tai reagavo.
Mes vl kalbjome apie tai, kaip atpainti t jausm, kai jau nori eiti tua
let, spaudim pilvuke, poreik nueiti voni ir laiku nusiimti trumpikes.
Jis inojo, kad a ujauiau j dl vis i sunkum.
Prajo madaug trys mnesiai, ir jis jau beveik imoko naudotis tualetu. Jis
didiuojasi savimi!
***
Nekantriai laukiau kito ms seminaro; norjau pasidalyti su grupe labai jau

dinaniu vykiu. A buvau ilaisvinta! Taip pat ir mano trej su puse metuk
dukra Reiel. Tai vyko ankst antradienio ryt. Suskambo telefonas.
Siuze, ar galtum ia popiet priirti ir Daniel?
inoma.
Kai padjau ragel, prisiminiau, kad turiu eiti apsipirkti, tad kartu tursiu
temptis du vaikus. Arba galjau Reiel nuvesti rytin keturiasdeimt penki
minui trukms ikimokyklinuk usimim. Bet ji eina tik tada, jeigu a
sdiu lauke ant suoliuko ir ji gali mane matyti. Kitos mamos palikdavo savo
vaikus ir ieidavo. A turdavau laukti!
A pasakiau Reielei: Man iandien reikia eiti apsipirkti, kol tu bsi mo
kykllje. Daniel bus su mumis vis popiet, ir a netursiu laiko apsipirk
ti.
Reiel pradjo aaroti. Tai buvo proga pritaikyti problem sprendimo
gdius. A pasakiau Reielei: Matau, kad tau lidna. Kaip mes galtume
isprsti i problem? Nagi, uraykime visa tai.
Reiels veidas nuvito, kai a paraiau:
Problema: Mamyt turi nupirkti pieno. Ji neturs laiko, tad turi tai pada
ryti per pamokl.
ALTERNATYVOS BAUSMMS I I 3 5
Pasilymai, kaip isprsti iproblem:

(Mano) l. Nueiti per Reiels pamokl ir greitai sugrti.
(Reiels) 2. Nepirkti pieno.
(Reiels) 3. Nueiti po pamokls.
(Mano) 4. Kol mama bus parduotuvje, Reiel gals dainuoti, pieti
ir aisti.
(Mano) 5. Reiel bus mokykllje, kol mamyt apsipirkins.
(Reiels) 6. Mamyt nusipirks tik pieno ir labai greitai sugr.
(Reiels) 7. Rytoj kartu pirksime kramtomosios gumos.
(Reiels) 8. Jeigu Reiel nors verkti, ji verks.
Mes perskaitme sra ir a paaikinau, kad jeigu a nenupirksiu pieno, Rei

el ir tvelis bus nusivyl. Taigi mes ibraukme tai i ms srao. A vl
paaikinau, kad po mokyklls a netursiu laiko apsipirkti, tad ibraukme ir
punkt. Reiel atrod patenkinta.
Mes nujome mokykll. Reiel mane apkabino ir pabuiavo atsisvei
kindama. Ji man primin, kad eiiau tik vien parduotuv, ir kartu su kitais
vaikais susdo ratu.
A puoliau parduotuv ir grusi turjau pakankamai laiko stebti Reie-
l, kaip ji sijautusi aidia su savo draugais. Pamokl baigsi. Reiel pasiti
ko mane klausdama: Ar nujai?
inoma, kad nujau. Turtum didiuotis savimi pabuvai viena, be ma
ns.te
Reiel linkteljo.
Treiadienio rytas
REIEL. (Atrodo sitempusi) Ar iandien bus mokykll?
A. (Tikdamasi, kadji ir vlpabus viena) Taip.
REIEL. Ak, mamyte... Na, jeigu a norsiu verkti, tai verksiu. Ir jeigu
a nenorsiu verkti, tai neverksiu!
A. Nagi uraykime ir tai.
A uraiau. Ji pridr, kad sds prie draugs. Tada ji pasak: Mamyte, kai
eisi atgal, eik labai greitai. Taip greitai, kad net nukristum. Bk!
I 36 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
A atvediau j mokykll. Ji apkabino mane, pabuiavo ir primin, kad

paskubiau.
A grau po keturiasdeimt penki minui.
A. Tu pabuvai viena!
REIEL. Taip, a didiuojuosi savimi!
Penktadienio rytas
REIEL. Ar iandien bus mokykll?
A. Taip.
REIEL. Na, tada parayk: A sdsiu alia savo draugs.
Problema isprsta. Reiel lanko mokykll. Mamyt apsipirkinja! Dabar
suprantu, kad reikjo nemaai pastang priprasti sussti drauge su Reiele ir
isprsti kilusias problemas. Diaugiuosi, kad tai padariau. Reiel taip pat!
*
Mano snus Maiklas Hovardas yra penkeri su puse ir lanko vaik dare-
l. Jis skaito 36 klass lygio knygas. Jis turi labai didel odyn ir jau yra
nusprends, kad nori tapti plastikos chirurgu. Jam patinka, kai a skaitau
apie kno dalis i medicinos knyg. Maiklas gana danai naktimis ateina pas
mane lov. A ibandiau visk, kad jo nepripratiniau ir kad jis nepasijust
atstumtas. Bandiau nemiegoti iki puss trij nakties. Po to, kai a umigda
vau, jis ateidavo mano lov su savo pagalve, lepetmis ir chalatu, palsdavo
po patalais ir sirangydavo pat mano karaliko dydio lovos vidur. Ryte
rasdavau j sitaisius alia mans. Jis net pasil, kad a miegoiau jo lovoje, o
jis manojoje. Grs namo i seminaro a nusprendiau pamginti kit bd.
A paklausiau Maiklo Hovardo, k galima bt padaryti, kad jis vakarais
nelipt mano lov. Jis pasak: Leisk man pagalvoti. Jis nujo savo kam
bar. Madaug po deimties minui jis gro neinas geltonu blonknotu ir
raikliu. Jis pasak: Tti, rayk. Tada jis padiktavo k rayti.
BRANGUS MAIKLAI,
INAKT PRAAUNEATEITI.
MYLIU
TTIS
ALTERNATYVOS BAUSMMS I I 3 7
Jis ijo i kambario ir gro su liniuote ir lipnia juostele. Jis pamatavo

metr nuo grind, pam ratel ir priklijavo j prie dur (ant mano kambario
dur, i lauko puss).
Maiklas pasak: Jeigu nenori, kad a eiiau vid, tada pakabink rate
l.
A pasakiau: Ai.
eios valandos dvi minuts Maiklas atjo mano lov. (Darbo dienomis
a keliuosi apie et ryto.) Maiklas pasak: Matai, tveli, a atsikliau, kai
buvo tamsu, ir jau jau tavo kambar, bet kabjo tavo ratelis, ir nors a nie
ko nemaiau, bet mintyse sugebjau j perskaityti. Taigi a grau savo lov.
Matai, tveli, tau tereikia paprayti ir a padsiu tau isprsti problemas.
Tai padjo dvi savaites ir mudu pasiekme labai ger rezultat. Dabar daug
geriau. Ai.
***
DENIFERS MIEGO DILEMA
Antradienio rytas, vis dar susierzinusi po vakarykio seminaro a udaviau

Deniferei klausim (Deniferei penkeri metukai):
MAMA. Ar galime pasikalbti?

DENIFER. Taip.
MAMA. Noriau pasikalbti apie ms naktin problem.
DENIFER. Ak, gerai.
MAMA. Ar nori man papasakoti, kokius jausmus tau sukelia i situa
cija, dl kurios mes abi tokios nelaimingos?
DENIFER. Man kakas nutinka, mam, ir a nebegaliu bti savo kamba-
ryje (grimasa veide, sugniauti kumstukai). A tik noriu ateiti
tavo kambar.
MAMA. Ak, it kaip...
DENIFER. inau, kad tau tai labai nepatinka, ar ne?
MAMA. Na, leisk man tau papasakoti, kaip a jauiuosi. Po ilgos
darbo dienos a labai laukiu, kol atsigulsiu lov, patogiai
sitaisysiu iltuose pataluose ir greitai umigsiu. Kai mane
paadina, a pasidarau nelabai draugika mamyt.

DENIFER. inau.
MAMA. Pairkime, ar galime sugalvoti tok sprendim, kuris tikt
mums abiem, gerai? (Pasiima blonknot ir raikl)
DENIFER. Tu ketini urainti? Sudarysim sra? (Akivaizdiai sua
vta)
MAMA. Taip. Ar tu galtum pradti?
DENIFER. A noriau ateiti mamyts ir tvelio lov.
MAMA. Gerai. Dar kas nors?
DENIFER. Galiau tave tiesiog paadinti.
MAMA. Mmmm... (Usiraindama)
DENIFER. Jeigu a labai krebdu, tai gal galiau skaityti sijungusi
naktin viestuv.
MAMA. Lainuosi, kad galtum...
DENIFER. Jeigu tik turiau viestuv, ar galiau tok gauti?
MAMA. (Usiraindama) K tu darytum, jei turtum viestuv?
DENIFER. {Susiavjusi) Galiau skaityti knyg, aisti, pieti, rayti
lakus...
MAMA. Atrodo, kakas labai sijaut.
DENIFER. Gerai, o kaip dl ketvirtojo punkto {srae)}
MAMA. Ar dar turi idj?
DENIFER. {Greitai) Galiau paprayti grimo.
MAMA. Mmm... (Usiraindama)
DENIFER. Penktas punktas: a tyliai sliniau patikrinti, ar jums vis
kas gerai.
MAMA. Mes turime sra! Na gi, pervelkime j.
Denifer ikart paymjo pirm ir antr punktus. Ji kalbjo apie tai, kad
kit dien reikt nupirkti viestuv, blonknot ir spalvot pietuk. Mes
isirinkome baisi oranin lemp {jai patiko), kuri derjo (?) prie jos balto ir
raudono kambario. Ta naktis buvo rami, ryt a gavau piln bat d (jos
mintis) pieini. Jau vis savait ji leidia man isimiegoti. Tad laikau sukry
iavusi pirtus.
ALTERNATYVOS BAUSMMS I I 39
***
Tvai mums papasakojo, kad kai j vaikai priprato prie problem sprendimo,
jie m daug geriau sutarti su broliais ir seserimis. Tvams tai labai patiko.
Uuot kisi, stoj kurio nors vaiko pus, vaidin teisjus, jie tiesiog kitaip
isakydavo problem ir grindavo j vaikams, kad patys atrast sprendi
m. Vaikams prisiimti atsakomyb ir isprsti nesutarimus padeda teiginys:
Vaikaiytai sunkiproblema. A tikiu, kadjs galite kartu sussti ir sugalvoti tok
sprendim, kuris bt priimtinasjums abiem
Bradas (ketveri) ir Tara (dvej su puse) buvo lauke. Bradas vainjosi
Taros triratuku, Tara taip pat panoro pasivainti. Ji pradjo isterikuoti,
bet Bradas nesutiko atiduoti triratuko.
Paprastai nedvejodama biau pasakiusi: Bradai, nulipk. Triratu
kas priklauso tavo sesei. Tu turi savo dvirat! Bet uuot stojusi Taros
pus, a pasakiau: Kaip matau, jums ikilo problema. Tara, tu nori va
intis savo triratuku. Bradai, tu taip pat nori vaintis Taros triratuku,
bet ji nenori, kad tu vaintumeisi. Tada abiem pasakiau: Manau, kad
turtumte rasti tok ios problemos sprendim, kuris bt priimtinas
jums abiem.
Tara ir toliau verk, o Bradas minutl susimst. Tada Bradas pa
sak: A manau, kad Tara turt atsistoti ant triratuko galo ir sikibti
mane, o a minsiu.
A pasakiau: sprendim turtum aptarti su Tara, o ne su mani-
mi.u

Tada Bradas paklaus Taros, ji sutiko! Ir jie kartu vainjosi iki sau
llydio.
***
Mes niekaip nepaliaujame stebtis vaik sugalvotais problem sprendimais.

Daniausiai jie labai originals ir teikiantys daug daugiau pasitenkinimo,
negu tv sugalvoti pasilymai.
Kai po paskutiniojo seminaro apie problem sprendim grau namo,
mano vaikai buvo paiame gino dl raudono varkelio, kuri abu norjo
dvti, kartyje. Anksiau t varkel dvjo mano eiamet dukra, o
dabar jis priklauso trej metuk snui. Jie kaip tik ruosi ieiti ir gin
ijosi, kuris turt eiti su tuo varkeliu.
A sulaukiau j dmesio ir pasakiau: Matau du vaikus, kurie nori
dvti t pat varkel.
Matau vien vaik, kuriam is varkelis priklaus anksiau, ir jis vis
dar nori j neioti.
Matau kit vaik, kuris nori dvti varkel, nes dabar jis priklau
so jam.
A tikiu, kad kartu js galite isprsti i problem. Kai bsite pa
siruo, rasite mane virtuvje.
Su vyru nujome virtuv pasiklausyti ir nustebome igird tarp
j uvirusi diskusij. Po penki minui jie jo kambar ir pasak:
Mes sugalvojome sprendim! Doas apsivilks vark eidamas res
toran. O kai po restorano eisime mug, a eisiu su tuo varkeliu, o
Doas gals apsivilkti mano nauj gelton vark!
***
Paskutin istorija parodo, kaip maas berniukas grumiasi su problema - kaip

imokti tvarkytis su savo stipriomis emocijomis.
Atuonmetis Skotas turjo sunkum dl nevaldomo pykio. Vien va
kar kakas ived j i kantrybs, jis sikariavo, sugniau kumius,
atsistojo nuo vakariens stalo ir nujo savo kambar. Berniukas nei
nojo tinkamo bdo siiui atsikratyti.
Pakeliui savo kambar jis netyia numet vien i mano mgsta
miausi vaz. Kai pamaiau j suduusi ir ant grind pabirusias ukes,
siutau ir, deja, pradjau rkti kaip maniak. Jis nubgo savo kambar
ir utrenk duris.
Mano vyrui pavyko suklijuoti vaz. Prajo iek tiek laiko, nurimo
pyktis. A prijau prie jo kambario dur ir pabeldiau. Pasigirdo: Ko?
A paklausiau, ar galiau ueiti vidun ir ar dabar tinkamas laikas po
kalbiui.
Jis pavelg mane dkingumo kupinomis akimis ir pasak: Taip!
Atrod, kad mano pasirodymas jam reik, jog a vis dar j myliu ir
ALTERNATYVOS BAUSMMS I I 4 I
galvoju apie j kaip apie mog, o ne kaip apie netayt stuobr ir nesu
valdom vaik.
Pokalb pradjau klausimu, kaip jis jauiasi, kai labai stipriai su
pyksta. Jis man pasak, kad tada nori kam nors trenkti arba k nors
sulauyti, siautti ir trankyti daiktus, kiek tik leidia jo jgos. A jam
pasakiau, kad kai jis tokiu bdu ireikia savo pykt, tai a noriu nueiti
jo kambar, paimti jo mgstamiausi aisl ir j sudraskyti. Pavelgme
vienas kit ir, galima sakyti, vienu metu nuskambjo: Hmmm.
Paklausiau jo (laikydama rankose pietuk ir popieriaus lap), ar
mes galtume sugalvoti mums abiem priimtin bd, kaip ireikti ar
ilaisvinti pykt. Jis atsak:
Tvelis galt pakabinti bokso kriau.
Pakabinti k nors ant sienos, kad turiau k mtyti kamuol.
Pakabinti mano pupomis kimt sdmai.
sijungti radij visu garsu.
sigyti skersin.
Dauyti sau per galv su pagalve.
Trankyti duris.
Smarkiai okinti ant grind.
okinti ant lovos.
jungti ir ijungti vies.
Ieiti lauk ir deimt kart apibgti aplink nam.
Draskyti popieri.
naibyti save.
A nepasakiau n odio, bet uraiau visk. domiausia, kad po to,
kai ivardijo visus iuos dalykus, dalies kuri, jis inojo, jam nebus leista
daryti, jis truput sukikeno, lyg nordamas, kad a suprasiau, jog jis
tikrai nort tai daryti.
Kai mes vl pervelgme sra, ibraukiau kelis dalykus ir paaiki
nau jam, kodl a jiems nepritariu. Mes apsistojome ties 4 variantais.
Tvelis pasakys, per kiek laiko taisys bokso kriau.
Skersinis bus pakabintas jo kambario tarpduryje.
Aplink nam jis gals bgioti tik dien.
Kai svarsiau apie popieriaus draskym, pasakiau: ia yra viena

problema.
Jis pasak: Ak, inau. Po visko a surinksiu skutelius!
Tuo metu mes sdjome vienas alia kito bei ramiai ir jautriai kalb
joms. Galiausiai a jam pasakiau: Yra dar vienas dalykas, kur nor
iau pridti, - tu tai gali daryti visada, kai tik esi apimtas pykio.
Jis pasak u mane: A galiu kalbti apie tai.
Miegoti abu nujome tikrai gerai jausdamiesi.
1 Savarankikumo
4 I skatinimas
Knygose apie vaik aukljim daniausiai pabriamas vienas pagrindini

tv tiksl - padti vaikams nuo j atsiskirti, tapti savarankikomis asmeny
bmis, kurios vien dien gals priiminti savarankikus sprendimus be ms
pagalbos. Mes raginami galvoti apie savo vaikus ne kaip apie maytes ms
pai kopijas arba ms pratsim, bet kaip apie unikalius mones, kurie
turi kitok temperament, kitok skon, kitoki jausm, aistr ir svajoni.
Kaip mes padedame jiems tapti savarankikais monmis? Leisdami jiems
patiems tvarkyti savo reikalus, suteikdami prog patiems sprsti problemas,
leisdami pasimokyti i savo klaid.
Lengviau pasakyti, nei padaryti. A vis dar pamenu, kaip mano pirmasis
vaikas i vis jg stengsi usiriti bat raitelius ir a kantriai j stebjau apie
deimt sekundi, o tada pasilenkiau ir pati uriau.
Mano dukrai tereikjo usiminti, kad ji susikivirijo su drauge, ir a aki
mirksniu siterpdavau ir praddavau patarinti.
Ir kaip a galjau leisti vaikams daryti klaidas ir kankintis dl neskmi,
kai viskas, k jiems reikjo padaryti, tai klausyti mans?
Js turbt galvojate: Ar blogai, jei padedi vaikams usiriti bat raitelius
arba patari, kaip isprsti gin su draugu, arba priiri, kad jie nedaryt klai
d? Juk vaikai turi daug maiau patirties. Jie i tikrj yra priklausomi nuo
suaugusij, kurie juos supa.
tai problema. Kai vienas mogus yra nuolat priklausomas nuo kito mo
gaus, gali kilti tam tikr jausm. Kokie kyla jausmai, paaiks perskaiius
iuos teiginius ir uraius savo reakcijas.
I. Jums ketveri metukai. Per vis dien i tv igirstate daug teigini, tai
keli i j:
Suvalgyk savo pupeles. Valgyti daroves labai sveika.
Nagi, duok usegsiu t utrauktuk.
Tu pavargs. Gulkis ir pailsk.
Nenoriu, kad aistum su tuo berniuku. Jis labai negraiai kalba.
Esi sitikins, kad nenori tualet?
Js reakcija: ______________________________________
II. Jums devyneri. Per dien i tv igirdote:

Gali nesimatuoti to varko. alia spalva tau netinka.
Paduok man t stiklain. A atsuksiu tau dangtel.
A jau sudjau tavo drabuius.
Ar tau reikia pagalbos paruoti nam darbus?
Js reakcija: _________________________
Jums septyniolika met. Js tvai sako:

III.
Tau nebtina mokytis vairuoti. A per daug nervinuosi dl nelaiming
atsitikim. Su malonumu nuveiu tave visur, kur tik tau reiks. Tau tereikia
paprayti.
SA V A R A N K IK U M O SK A TIN IM A S I I 45
Js reakcija:
IV. Js suaugs. Js darbdavys sako:

A pasakysiu tai tavo paties labui. Liaukis silyti, kaip pagerinti ia reika
lus. Tiesiog daryk savo darb. A moku tau ne u idjas, o u darb.
Js reakcija: ______________________________________
V. Js naujos valstybs pilietis. Vieame susitikime js girdite, kaip besi

sveiuojantis auktas pareigas uimantis pareignas i turtingos ir takingos
alies paskelbia:
Kadangi js valstyb yra dar ankstyvoje krimosi stadijoje ir menkai
isivysiusi, mes atsivelgiame visus js poreikius. Planuojame atsisti jums
mokomosios mediagos ir ekspert, kurie pamokys, kaip priirti fermas,
mokyklas, versl ir js valdi. Taip pat mes atsisime jums eimos planavi
mo ekspert, kurie pads padidinti gimstamum js alyje.
Js reakcija: ______________________________________
Turbt drsiai galime teigti, kad nenortumte, jog js vaikas jums jaus
t bent dal t jausm, kuriuos pats urate. Be to, pavaldinio pozicijoje
atsidrs mogus sulaukia nedaug dkingumo ir daniausiai jauiasi bejgis,
menkavertis, igyvena apmaud, nusivylim ir pykt. Si lidna tiesa ikelia
dilem. Kita vertus, ms vaikai turi bti nuo ms priklausomi. Jie yra mai
ir nepatyr, taigi mes galime labai daug jiems padti, papasakoti, parodyti. Be
to, pats j priklausomybs faktas gali skatinti prieikum.
Ar yra bd vaik priklausomybs jausmui sumainti? Ar yra bd padti
jiems tapti atsakingais, savarankikai veikianiais monmis? Laim, kasdien
atrandame galimybi skatinti ms vaik savarankikum. tai keli specifi
niai gdiai, kurie gali padti vaikams pasikliauti savimi, o ne mumis.
SKATINTI SAVARANKIKUM
1. Leiskite vaikui paiam pasirinkti.

2. Gerbkite vaiko pastangas.
3. Per daug neklausinkite.
4. Neskubkite atsakinti klausimus.
3. Skatinkite vaikus semtis patirties ne tik namuose.
6. Neatimkite vilties.
LEISKITE VAIKAMS P R II M T I S P R E N D I M U S
SAVARANKIKUMO
SKATINIMAS
ia pateikiami variantai, kurie suteikia vaikui naudingos patirties mokantis priimti sprendimus.
Jei vaikas negyja pakankamai patirties, neimoksta pasirinkti, tai ir suaugus jam bus sunku priimti
sprendimus, susijusius su karjera, gyvenimo bdu, partneriu ir kt.
I
I 4 7
PARODYKITE PAGARB VAIKO PASTANGOMS
Kai vaiko pastangos vertinamos, jis gauna ryto atlikti darb pats.
PER D A U G N E K L A U S I N K I T E
SAVARANKIKUMO
SKATINIMAS
Per daug klausindami tarsi braunats asmenin gyvenim.
Vaikai kalbs tik apie tai, k nors ir kada nors.
I
I 4 9
K A I P K A L B T I S U V A I KAI S , K A D J I E K L A U S Y T , I R K A I P K L A U S Y T I , K A D VAI KAI K A L B T
N E S K U B K IT E ATSAKYTI { KLA USI MUS
Kai vaikai uduoda klausimus, suteikite galimyb pirmiausiai jiems patiems juos atsakyti,
S K A T I N K I T E V A I K US S E M T I S P A T I R T I E S N E T I K N A M U O S E
s a v a r a n k i k u m o
Vaikai turi suprasti, kad jie nra visikai priklausomi nuo ms.
s k a t in im a s
Pasaulis u nam rib - gyvn parduotuv, dant gydytojas, mokykla,
vyresni klasi moksleiviai - visi gali padti sprsti ikilusias problemas.
I
1 5 1
N EA TI M KI T E i J VILTIES
Bandydami apsaugoti vaikus nuo nusivylimo,

mes atimame i j galimyb tikti, kovoti ir svajoti.
SA V A R A N K IK U M O SKATIN IM AS I I 5 3
Dauguma i gdi i pirmo vilgsnio gali atrodyti savaime suprantami,

taiau jie nra tokie paprasti. Reikia didiulio ryto ir praktikos norint ben
drauti su vaikais taip, kad bt skatinamas j savarankikumas.
Pateikiame eis tipikus tv teiginius. Pakeiskite juos taip, kad bt ska
tinamas vaiko savarankikumas.
Tvas sako: Js teiginys, skatinantis savarankikum:

1. Eik praustis. 1. (Leiskite pasirinkti.)
2. Kodl taip sunkiai aniesi 2. (Parodykite pagarb vaiko pastangoms.)

batus? Pakelk koj, a tau pa- ___________________________
dsiu.
3. Ar stovykloje iandien buvo 3. (Per daug neklausinkite.)

smagu? Ar maudeisi? Ar pa- __________________
tiko kiti vaikai? Koks js
vadovas?
154 I KAIP KALBTI su vaikais , kad jie klausyt , ir kaip klausyti , kad vaikai kalbt
4. VAIKAS. Kodl tvelis turi (Neskubkite atsakyti klausimus.)

4.
dirbti kiekvien dien? ________________________
MAMA. Tvelis turi kasdien
dirbti, kad mes galtume tu
rti gra nam, skanaus
maisto, grai drabui ir....
5. PAAUGLYS. A labai storju. 5. (Skatinkite vaikus semtis patirties ne tik

Noriau laikytis dietos. K namuose.)
turiau valgyti?
TVAS. A jau seniai tau sa
kiau, kad liautumeis valgs
pyragus ir saldainius ir valgy
tum daugiau vaisi bei daro
vi.
6. VAIKAS. Tti, kai a uaug- 6. (Neatimkite vilties.)

siu, bsiu mokytojas. ______________
TTIS. Nebk toks tikras. Yra
labai daug profesionali mo
kytoj, kurie neranda darbo,
baig mokslus.
ie ei vaik savarankikum skatinantys veiksniai nra vieninteliai. Visi

knygoje aprayti gdiai skirti padti vaikams tapti atsakingais, savaranki
kais ir kompetentingais monmis. Kaskart iklaus vaik jausmus, pasidalij
savais jausmais, pasil drauge sprsti problemas, mes skatiname j pasitik
jim savo jgomis.
Mintis skatinti vaik bti atsakingu u savo gyvenim iki smulkmen
man buvo tarsi ikis. A vis dar girdiu senel sakant susiavjimo kupinu
balsu: Ji nuostabiausia mama. Ir ko gi ji nepadaryt dl vaiko! A augau
S A V A R A N K IK U M O SK A TIN IM A S I I 5 5
tikdama, kad geros motinos daro visk dl vaik. Bet a engiau dar vien
ingsn. A ne tik dariau u vaikus, a galvojau u juos. Rezultatas? Kasdien
sprendiant bet koki smulkmen, susidurdavau su prietaringais norais, nei
giamais jausmais.
Kai pagaliau imokau vaikams priskirti pareigas, kurios jiems ir taip pri
klaus, bendravimas pagerjo. tai kas man padjo. Kai pajusdavau, jog per
daug visk reguliuoju, savs paklausdavau: Ar a turiu galimyb rinktis ioje
situacijoje? Ar a privalau to imtis? Gal galiu leisti vaikui paiam prisiimti
atsakomyb?
ios situacijos parodo, kaip tvai perima atsakomyb i vaik. Skaitydami
kiekvien situacij, paklauskite savs:
I. K a galiau pasakyti ar padaryti, kad vaikas likt nuo mans priklau
somas?
II. K a galiau pasakyti ar padaryti, kad paskatiniau vaiko savaranki
kum?
Keletas nauding gdi

Nauji gdiai Seni gdiai
Pasilykite rinktis Priimkite vaiko jausmus
Parodykite pagarb vaiko pastangoms Apibdinkite, k jauiate
Per daug neklausinkite Suteikite informacijos
Neskubkite atsakyti klausimus Problem sprendimas
Skatinkite vaikus semtis patirties
ne tik namuose
Neatimkite i j vilties
VAIKAS. iandien pavlavau mokykl. Rytoj paadink mane anksiau.

TVAS, {ilaikydamas vaikopriklausomyb) __________________
I 56 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD JIE KLAUSYT. IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
TVAS, {skatindamas savarankikum)
VAIKAS. A nemgstu kiauini ir man atsibodo alta ko. A nebevalgysiu

pusryi.
TVAS, {ilaikydamas vaikopriklausomyb) _____________________
VAIKAS. Ar lauke alta? Ar man reikia megztuko?

TVAS, {ilaikydamas vaikopriklausomyb) ___
VAIKAS. Po galais, man niekada nepavyks usisegti sag.

TVAS, {ilaikydamas vaikopriklausomyb) ________
VAIKAS. inai k? A pradsiu taupyti kienpinigius irgui.

TVAS, {ilaikydamas vaikopriklausomyb) __________

SAVARANKIKUMO SKATINIMAS
VAIKAS. Bets nori, kad a dalyvauiau jos vakarlyje, bet man nepatinka
vaikai, kurie ten bus. K man daryti?
TVAS, {ilaikydamas vaiko priklausomyb) ______________________________
tariu, kad kai k sugalvojote gana greitai, o kai kuriuos atsakymus reikjo
apgalvoti. Rasti odius, kurie skatint vaik prisiimti atsakomyb, tikrai ne
lengva.
Nors ir suprantame vaiko nepriklausomybs svarb, mumyse slypi tam ti
kros jgos, kurios skatina veikti prieingai. Pirmiausia, taip gerokai patogiau.
Dauguma ms iandien esame usim ir nuolat kakur skubame. Daniau
siai mes patys paadiname vaikus, usegame jiems sagas, pasakome, k jiems
valgyti ar rengtis, nes taip yra greiiau ir lengviau.
Be to, mes turime susidoroti su stipriais jausmais, kylaniais i glaudaus
ryio su vaiku. Turime imokti nepriimti j neskmi kaip sav. Sunku leisti
savo vaikams grumtis ir klysti, kai mes esame tikri, jog keletas iminting
odi apsaugot juos nuo skausmo ir nusivylimo.
Reikia didiuls savitvardos ir vidins drausms nieko nedaryti, nors inai
teising atsakym. Nuo iol vaikui paklausus, k jam daryti, a tursiu susi
imti ir nepulti atsakinti jo klausim.
Kai kas svarbaus trukdo ms racionaliam trokimui padti vaikams at
siskirti nuo ms. A gerai atsimenu, kokia buvau laiminga pajutusi, kad esu
labai reikalinga trims maiems mogeliukams. Apm prietaringi jausmai,
kai supratau, jog mechaninis adintuvas vaikus paadina greiiau nei mano
motiniki priminimai. Ir kai a lioviausi skaiiusi pasakas prie mieg, nes
mano vaikai pagaliau imoko skaityti patys.
Mano paios prietaringos emocijos, susijusios su didjaniu j savaranki

kumu, man padjo suvokti istorij, kuri papasakojo viena mokytoja. Ji visaip
stengsi tikinti jaun mam, kad ji gali ramiai palikti sn mokykloje ir jam
viskas bus gerai. Prajus penkioms minutms, kai ji paliko klas, maasis
Donatanas usinorjo tualet. Kai mokytoja j padrsino, jis sumurmjo:
A negaliu.
Ji paklaus: Kodl?
Donatanas paaikino: Nes mano mamyts ia nra. Kai a baigiu, ji man
paploja.
Mokytoja minutl pagalvojo: Donatanai, tu gali eiti tualet ir paploti
pats sau.
Donatanas pairjo naiviu vilgsniu.
Mokytoja palydjo j iki tualeto ir lauk. Po keli minui u udar dur
pasigirdo plojimas.
T pai dien mama paskambino mokytojai ir pasak, kad kai Donata
nas gro namo, pirmieji jo odiai buvo: Mamyte, a galiu ploti pats sau.
Man daugiau nebereikia pagalbos!
Mokytoja net kteljo: Ar js galit patikti, kad mama pasiguod, jog
pasijuto nusiminusi.
A galjau tuo patikti. A galjau patikti, kad nepaisant to, jog mes di
diuojams vaik daroma paanga ir diaugiams didjania j nepriklauso
mybe, kartu jauiame skausm ir tutum, kad esame jiems nebereikalingi.
Tv kelias ir saldus, ir kartus. Jis prasideda visiku atsidavimu maam,
bejgiam moguiui. Met metus mes jaudinams, planuojame, raminame
ir bandome suprasti. Atiduodame savo meil, pastangas, inias ir patirt, kad
vien dien jis ar ji turt vidins drsos ir pasitikjimo mus palikti.
SAVARANKIKUMO SKATINIMAS I I 59
UDUOTIS
1. Pritaikykite bent du gdius, kurie paskatint js vaik pasijusti sava

rankiku, kompetentingu ir savimi pasitikiniu mogumi.
2. Kokia buvo js vaiko reakcija?
3. K js darote u savo vaik, nors inote, kad jis galt padaryti tai pats?
4. Kaip neigsdinant vaikui paaikinti, kad nuo iol jis tai darys pats? (Dau
guma vaik ne kaip reaguoja teigin: Tu jau didelis berniukas (didel
mergait). Tu pakankamai didelis, kad pats apsirengtum, pavalgytum, pa
siklotum savo lov ir 1.1)
3. Toliau skaitykite Savarankikumo skatinimo II dal.

i6o KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD JIE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
SANTRAUKA
N o r in t s k a tin ti savaran k ik u m
1. LEISKITE VAIKAMS PRIIMTI SPRENDIMUS.
Kuri kelni labiau nortum - raudon ar pilk.
2. PA R O D Y K ITE PAGARB VAIKO PASTA NG OM S.
Kartais stiklain atidaryti sunku. Bna lengviau,

kai auktu pabarbeni dangtel.
3. PER DAUG NEKLAUSINKITE.
Diugu tave matyti. Sveikas grs namo.
4. NESKUBKITE ATSAKYTI { KLAUSIMUS.
domus klausimas. K tu manai?
5. SKATINKITE VAIKUS SEMTIS PATIRTIES NE
TIK NAMUOSE.
Gal gyvn parduotuvje mums k nors patart.
6. PROBLEM SPRENDIM AS.
K turime sugalvoti, kad tu galtum naudotis

mano rankiais, kai tau j prireikia, ir a biau
tikras, kad rasiu juos vietoje, kai man j prireiks?
SAVARANKIKUMO SKATINIMAS I l6 l
II DALIS.
K O M E N T A R A I, K L A U S IM A I IR T V P A S A K O JIM A I
Komentarai
I. Leiskite vaikamspriimti sprendimus
Kai klausiame vaiko, ar jis nori pilnos stiklins pieno ar tik puss, stipriai
skrudintos duonos ar ne, suteikiame vaikui galimyb kontroliuoti savo paties
gyvenim. Vaikas privalo daryti daugel dalyk, tad visai nesunku suprasti,
kodl jis kartais lengvai sieidia ar usispiria.
Tu privalai igerti vaistus.
Baik dauyti stal.
Tuojau pat eik lov.
Nors ir suteikiame jam galimyb rinktis, kaip kak padaryti, labai danai
to nepakanka, kad sumaintume jo pasipiktinim.
A matau, kad tau nepatinka ie vaistai. Gal tau bt lengviau, jeigu juos
gertum kartu su obuoli sultimis arba imbieriniu limonadu?
Dauymas stal mane tikrai erzina. Gali nustoti ir pasilikti. Arba eik
dauytis savo kambar. Rinkis.
Dabar mamyts ir tvelio laikas pasikalbti, o tau laikas eiti lov. Gulsi
miegoti i karto ar dar iek tiek paaisi lovoje ir pakviesi mus, kad mes tave
uklotume?
Kai kuriems tvams taikyti gd bna nejauku. Jie teigia, kad priversti
nis pasirinkimas nra pasirinkimas apskritai ir kad tai tik kitas bdas sprausti
vaik rmus. Suprantamas prietaravimas. Viena alternatyva bt pasilyti
vaikui pateikti savo sprendim, kuris tenkint abi puses. tai k vienas ttis
papasakojo:
A ir mano mona ruoms eiti per gatv su Toniu, kuriam treji, ir kdi
kiu. Tonis labai nemgsta, kai mes laikome j u rankos, ir visaip stengiasi i
trkti - kartais gatvs viduryje. Prie mums einant per gatv, a tariau: Toni,
a tave suprantu. Tu turi dvi galimybes. Gali sikibti mamos arba mano
rank. O gal nori pasilyti kit saug variant. Tonis sekundl pagalvojo ir
tar: A laikysiu veiml. Jo atsakymas mus tenkino.
I 62 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD JIE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
II. Parodykitepagarb vaikopastangoms

Paprastai galvojame, kad pasak vaikui, jog tai yra lengva, mes j paskati
name veikti. Dabar suvokiame, kad teiginys Pabandyk, tai lengva neduoda
jokios naudos. Jeigu vaikui pavyksta, tai jis jauiasi dar daug ko nepadars. Jei
nepasiseka - vadinasi, negali padaryti kako labai paprasto.
Kita vertus, jei sakome: Tai nra lengva arba Tai gali bti sunku, jis tai
supranta visikai kitaip. Jeigu jam pasiseks, jis didiuosis atliks kak sun
kaus. Jeigu jam nepasiseks, jis bent jau jaus pasitenkinim inodamas, kad tai
buvo sunki uduotis.
Kai kurie tvai jauiasi nenuoirds sakydami: Tai gali bti sunku. Bet
jeigu jie uduot pavelgt nepatyrusio vaiko vilgsniu, jie suprast, kad
pirm kart atliekant bet koki uduot, bna sunku. (Nesakykite: Tau gali
bti sunku. Vaikas gali pamanyti Kodl man? Kodl ne visiems?)
Kiti tvai skundsi, kad beveik nepakeliama stebti, kaip vaikas stengiasi,
vargsta, ir nepasilyti jam io to daugiau nei tik uuojaut. Neperimkite darbo
i vaiko, nedarykite visko u j, geriau suteikite jam naudingos informacijos.
Kartais padeda, kai atsegi utrauktuk iki galo ir vl bandai usegti iki
viraus.
Kartais padeda, jei padarai i molio minkt rutuliuk ir tik tada bandai
lipdyti.
Kartais reikia paspausti ranken kelet kart prie surenkant kod.
Neatsitiktinai vartojame odius: Kartais padeda. Nes jeigu nepadeda,
tai vaikas nepasijunta niekam tiks.
Ar mes niekada neturtume daryti u vaik to, k jis gali padaryti pats?
Mes tikime, kad tvai patys gali pajausti, kada vaikas yra pavargs, kada jam
reikia ypatingo dmesio, ar jis tiesiog nori pasijausti vaiku. Kartais kai kakas
ukuoja plaukus ar numauna kojines, nors tu puikiai t padaryti gali pats,
stipriai ramina. Tol kol mes, tvai, suprantame, kad ms pagrindin pareiga
yra padti vaikams pasijusti atsakingiems u save, retkariais galime pasim
gauti bei t atlikdami u juos.
SA V A R A N K IK U M O SKATIN IM AS I l 6
III. Per daug neklausinkite

tai klasikinis dialogo pavyzdys: Kur tu buvai?... Ijs.... K veikei?...
Nieko. Vaikai, nordami ivengti atsakym klausimus, kuriuos nenori ar
nra pasireng atsakyti, pasirenka ir kitas gynybines taktikas - Neinau
arba Palikit mane ramybje.
Viena mama mums pasakojo, kad ji jautsi blogai, jei neuduodavo klausi
m savo snui. Ir labai nustebo pamaiusi, jog jos snus tapo kur kas artimes
nis, kai ji pradjo klausyti jo pasakojim ir nebeapipildavo jo klausimais.
Tai nereikia, kad js neturtumte klausinti. Visikai ne. Svarbu nujausti
to klausinjimo galimas pasekmes.
spjimas. Gana danai tvai teiraujasi: Ar iandien tau buvo smagu? Na
ir reikalavimas vaikui! Negana to, kad jis turjo eiti vakarl (mokykl, tea
tr, stovykl, okius), bet jis privaljo tuo mgautis. Jeigu jam nebuvo smagu,
jis turi susidoroti ir su savo paties nusivylimu, ir su tv taip pat. Jis jauiasi
nuvyls juos vien dl to, kad nesidiaug.
IV.Neskubkite atsakyti klausimus

Vaikai danai imua i vi uduodami galybes klausim:
Kas yra vaivorykt?
Kodl kdikis negali grti ten, i kur jis atjo?
Kodl mons negali elgtis taip, kaip jie nori?
Ar btina lankyti mokykl?
Tvai danai jauia spaudim tarsi privalt greitai ir btinai teisingai at
sakyti visus klausimus. Taiau i nat jie patys ir usikrauna. Kai vaikas
uduoda klausim, daniausiai jis bna apie tai jau pagalvojs. Jam tereikia
suaugusiojo, kuris labiau ipltot jo paties mintis. Visada galima teising
atsakym pateikti vliau, jeigu tai tikrai svarbu.
Atsakydami vaik klausimus i karto, mes tik trukdome jiems. Tai tarsi
j mstymo pasisavinimas. Kur kas naudingiau j klausimus sugrinti,
kad jie galt dmiau juos panagrinti.
Tai tikrai domu.
O k tu manai?
Klausimus galima ir pakartoti.
164 I KAIP k a l b t i s u v a i k a i s , k a d J IE KLAUSYT, IR k a i p k l a u s y t i , k a d v a i k a i k a l b t
Kodl gi mons negali elgtis taip, kaip jie nori?

Galima pagirti.
Tu uduodi labai svarb klausim. Filosofai bando j atsakyti per amius.
Neprivalu skubti. Atsakym iekojimas yra toks pats vertingas kaip ir
pats atsakymas.
V. Skatinkite vaikus semtispatirties ne tik namuose

Vienas i bd sumainti vaiko priklausomyb nuo eimos - tai parodyti,
kad u nam sien yra didiul bendruomen, galinti suteikti verting ini.
Pasaulis nra svetimas. Jame galima rasti pagalbos, kai jos reikia.
Vaikas gauna naudos, o tvai neprivalo visada visk imanyti. Mokykloje
slaugytoja gali pasikalbti su antsvorio turiniu vaiku apie valgymo proius,
bat pardavjas gali paaikinti, kodl nesveika nuolat avti sportinius batelius,
padti gali ir bibliotekos darbuotojas, odontologas gali paaikinti, kas nutinka,
kai vaikai nevalo dant. Ir j odiai gali nusverti net tvo ar mamos odius.
VI. Neatimkite ij vilties

Nemaai gyvenimo diaugsmo patiriama svajojant, fantazuojant, tikint ir
planuojant. Jei bandysime parengti vaikus galimiems nusivylimams, atimsi-
me i j svarbius igyvenimus.
Vienas tvas mums papasakojo apie savo devynmet dukr, kuri aistringai
myljo irgus. Kart ji paklaus tio, ar jis jai nupirkt irg. Jam prireik
iek tiek pastang, kad susilaikyt ir nepasakyt, jog io klausimo nra net ko
svarstyti - dl pinig, vietos stygiaus bei miesto savivaldos statym. Taiau
jis atsak: Taigi tu nortum turti savo irg. Papasakok man apie tai dau
giau. Tada ji m smulkiai pasakoti, kaip ert, glostyt savo irg ir kasdien
juo jodint. Jai pakako tiesiog pasidalyti savo svajone su tiu. Nuo to laiko
ji daugiau niekada nepra tv nupirkti irgo. Po pokalbio ji m skaityti
knygas apie irgus, juos pie ir pradjo taupyti kienpinigius, kad kada nors
galt nusipirkti ems savo irgui. Po keleri met susirado darb netoliese
sikrusiame irgyne, vietoj atlygio ji galdavo jodinti. Kai jai sukako ketu
riolika, susidomjimas irgais atslgo. Vien dien ji paskelb, kad u sutau
pytus pinigus pirks sportin dvirat.
SA V A R A N K IK U M O SK A TIN IM A S I 165
D augiau bd savarankikum ui skatinti
I. Leiskitejiemsjaustis savo kno seimininkais

Neukuokite plauk, netiesinkite nugaros, nerankiokite pkeli nuo dra
bui, nekaiiokite palaidins sijon, netaisykite apykakls. Js braunats
asmenin j erdv ir vaikus tai erzina.
II.Nepriekabiaukite dl smulkmen
Labai nedaugeliui vaik patikt klausytis i teigini: Kodl raai no
sim?.. Sdk tiesiai, kai darai nam darbus... Nusibrauk plaukus nuo aki.
Kaip tu gali matyti, k darai?.. Usisagstyk rankogalius. Atrodai netvarkin
gai, kai jie atsegti... Reikia atsikratyti t sen markini. Nusipirk naujus...
Tu tam ileidai savo kienpinigius? A manau, kad tai pinig vaistymas.
Daniausiai tokias pastabas vaikai reaguoja dirgliai: Nagi mama! arba
Tti!Jie turi minty: Baik mane erzinti. Dink man i aki. Tai mano reikalas.
Nekalbkite apie vaikjam girdint, nesvarbu, kokio amiausjis bt

III.
sivaizduokite save stovint prie savo mamos ir klausant, kaip ji kaimynei
pasakoja tokius dalykus:
Na pirmoje klasje jis labai sunkiai skait, bet dabar jam sekasi geriau.
Ji myli mones. Visi yra jos draugai.
Nekreipk j dmesio. Jis truputl drovus.
Kai vaikai girdi tokias kalbas, jie jauiasi lyg daiktai, priklausantys t
vams.
IV.Leiskite vaikams atsakytipatiems

Labai danai klausiama tv apie vaikus, nors ie yra alia ir gali patys
atsakyti.
Ar Doniui patinka eiti mokykl?
Ar jam patinka naujagimis?
Kodl jis neaidia su savo nauju aislu?
Nordami parodyti pagarb vaiko savarankikumui, pasakykite besitei
raujaniam suaugusiam mogui: Donis gali atsakyti pats. Juk jis alia.
V. Parodykitepagarb vaikui
Kartais vaikas labai nori atlikti tai, kam dar nra pasiruos fizikai ar
emocikai. Ji nori naudotis tualetu kaip didel mergait, bet dar negali. Jis
nori eiti plaukioti kaip kiti vaikai, bet vis dar bijo vandens. Ji nori liautis iul
pusi savo nykt, bet kai pervargsta, ir vl usimirta.
Uuot vert, gdin ar ragin savo maylius, galime ireikti savo pasitik
jim j galimybmis.
A nesijaudinu. Kai tu bti pasiruos, pats brisi vanden.
Kai pati nusprsi, tada ir liausiesi iulpusi nykt.
Vien dien tu naudosiesi tualetu lygiai taip, kaip mamyt ir tvelis.
VI. Venkiteper danai sakyti Ne

Bus labai daug situacij, kai teks prietarauti vaiko trokimams. Taiau kai
kuriems vaikams Ne reikia j savarankikumo suvarym. Tada jie stengiasi
vis savo energij nukreipti puolim. Jie rkia, nirta, prasivardiuoja ir labai nu
simena. Jie paeria tvams kaltinimus: Kodl ne? Tu blogas. A tavs nekeniu!
Tai vargina net paius kantriausius tvus. Tad k daryti? Pasiduoti? Pritar
ti bet kokiam vaiko norui? inoma, kad ne. Tada susidurtume su ilepinto
vaikzo tironija. Laimei, yra nauding alternatyv, kurios padeda tvams i
laikyti savo pozicij ir ivengti konflikto.
KELETAS NE ALTERNATYV
A. Suteikite informacijos (bet nevartokite Ne).

VAIKAS: Ar galiu eiti pas Siuzan paaisti?
Uuot: Ne, negali.
Pateikite faktus:
U penki minui mes vakarieniausime.
Turdamas i informacij, vaikas gals pats sau pasakyti Turbt dabar
eiti negaliu.
B. Priimkitejausmus.
VAIKAS (zoologijos sode): A dar nenoriu eiti namo. Galime dar pabti?
S A V A R A N K IK U M O SK A TIN IM A S I I 67
Uuot: Ne, mes turime eiti dabar!

Priimkite jo jausmus: Akivaizdu, kad jeigu tu galtum rinktis, praleistum
ia daug daug laiko. (Paimdami j u rankos.) Sunku palikti viet, kuri tei
kia tiek daug diaugsmo.
Kartais pasiprieinimas bna maesnis, kai tvai supranta vaiko jausmus.
C. Apibdinkiteproblem.
VAIKAS: Mama, ar gali mane dabar nuveti bibliotek?
Uuot: Ne, negaliu. Tursi palaukti.
Apibdinkite problem: A noriau tau padti. Bda ta, kad u pusva
landio turi ateiti elektrikas.
D. Kai tik galite, Nepakeiskite Taip.

VAIKAS: Ar galime eiti paaisti aidim aiktel?
Uuot: Ne, tu dar nepavalgei priepiei.
Pakeiskite:
Taip, inoma. Kai tik pavalgysi priepieius.
E. Leiskite saupagalvoti.
VAIKAS: Ar galiu nakvoti pas Gar?
Uuot: Ne, tu pas j nakvojai praeit savait.
Leiskite sau pagalvoti:
Leisk man apie tai pagalvoti.
Sis trumpas sakinys atlieka dvi funkcijas: nekantrus vaikas nurimsta (jis
bent jau ino, kad jo noras bus rimtai apsvarstytas) ir paliekama laiko tvams
apmstyti savo jausmus.
Ne gerokai trumpesnis nei kai kurios pateiktos alternatyvos. Bet jis gali
sukelti nemaai neigiam pasekmi, tad geriau rinktis ilgesn keli.
Dar apie patarim us

Kai usimename tvams, kad patarimas kenkia vaik savarankikumui,
dauguma tv ikart nulista. Jie jauia: To jau per daug! Jie negali su
prasti, kodl turi atsisakyti teiss pasidalyti su vaikais savo tvika imin
timi. Pateikiame vienos usispyrusios moters klausimus ir ms atsakym
santrauk.
Kodl mano vaikas neturt pasinaudoti patarimais, kai jam ikyla proble
m? Pavyzdiui, mano dukt Diul neapsisprendia, ar nori eiti savo draugs
gimtadienio vakarl, nesji nemgsta t mergaii, kurios taippat buvopakvies
tos.Jos vis laik nabdasi irprasivardiuoja \ Kodl blogaijai pasakyti, kadji
vis tiek turi eiti, nes kitaip nuvils savo draug?
Kai vaikui atsakym pateikiame ikart, jis arba pasijunta kvailas (Kodl
a to nesugalvojau pats?), arba supyksta (Neaikink man, k turiu daryti!),
arba susierzina (Kodl tu manai, kad a apie tai nepagalvojau pats?).
Kai vaikas pats sugalvoja, kaip jam elgtis, jis labiau pasitiki savimi ir prisi
ima atsakomyb u savo sprendim.
Nejaugi manote, kad as turiau nieko nedaryti, kai mano vaikui ikylapro
blema?Diul manpasirod labai nusiminusi, kai kelis kartusjai pasakiau: ia
tavoproblema, patij ir sprsk.
Vaikai tikrai jauiasi eisti ir apleisti, kai tvai ignoruoja j problemas. Bet
yra kompromisas tarp visiko ignoravimo ir neatidliotino patarimo.
A. Padkitejai inarpliotijausm ir mini painiav.
I tavo odi, Diul, supratau, kad jauti dviprasmius jausmus dl va
karlio. Tu nori bti su savo drauge per jos gimtadien, bet nenori susidurti
su mergaitmis, kurios tau nepatinka.
B. Suformuluokiteproblem kaip klausim.
Taigi klausimas bt - kaip rasti bd ir sudalyvauti vakarlyje, ir
atsilaikyti prie prasivardiuojanias mergaites?
Kai uduodate tokio pobdio klausim, geriau iek tiek patylkite.
Js tyljimas paskatins vaik susimstyti ir rasti sprendim.
SA V A R A N K IK U M O SK A TIN IM A S I I 69
C. Priminkite apiepagalb u nam sien, ji galipraverstijs vaikui.

A maiau, kad bibliotekos Jaunimo skyriuje yra knyg, skirt pa
augliams, susiduriantiems su vairiomis bendravimo problemomis. Gal
nortum jas pavartyti?
Tarkim, apadarau visk, kjs sakote, bet Diul nesugalvoja sprendimopati.

Ar galiujai usiminti apie savj?
Kai ji bus apgalvojusi, k jauia ir msto, ji lengviau priims js pasilym,
tik turite parodyti, kad gerbiate jos savarankikum.
Kaip manai, jeigu gimtadien nusinetum savo ra su nauja komedija?
Gal mergaits irs film ir negals nabdtis?
Kai pradedame savo pasilym odiais: Kaip manai... Gal pasvarstyk...,
mes pripastame, kad patarimas, kuris mums atrodo protingas, nebtinai
toks atrodo ir vaikui.
Bet jeigu esu tvirtai sitikinusi, kad Diul privalo eiti vakarl. A turiu
tylti?
Kai vaikas bna apgalvojs problem, jam gali bti naudinga igirsti ir
tv mintis bei pasilymus.
Man apmaudu, kad tu praleisi smag vakarl dl t keli mergaii,
kurios blogai elgiasi.
Man atrodo, kad svarbu nenuvilti savo ger draug per gimtadien, ne
paisant to, jog kartais tenka pasiaukoti.
Jaunas mogus turi inoti savo tv vertybes. Net jei jis elgsis kitaip, galite
bti tikra, kad apgalvos js poir.
Kai tvai skatina savarankikum

Tvai pasidalijo patirtimi apie vaik savarankikumo skatinim.
i savait turjau du pirmus kartus su Deniu. A leidau jam regu
liuoti vonios iaup, kad jis galt pats nusistatyti vandens temperat
r. Ir leidau jam paiam pasigaminti pusryius.
A visada supjaustydavau Reiels maist gaballius, nes nenorjau,

kad ji imt peil. Pagaliau nupirkau jai ma plastikin peiliuk, ir da
bar ji jauiasi suaugusi, nes gali pati pjaustyti savo maist.
Kai Sana buvo maa ir k nors ipildavo, a visada sakydavau: Ak,
Sana. Ir pati visk sutvarkydavau. Su Alisa (jai metai ir keturi mne
siai) a elgiuosi kitaip - palieku jai puodel ant mao staliuko. Pirm
kart, kai ji ipyl sultis, a parodiau, kaip nuvalyti popieriniu rank
luosiu. Dabar kiekvien kart, kai ji k nors ilieja, pati paprao po
pierini rankluosi ir visk noriai ivalo. Vakar a palikau popierin
rankluost, ir ji pati visk sutvark ir po to parod man!
A negaliu paksti, kai vaikai maist nuo akuts nustumia pirtais,
kai valgo laikydami alknes ant stalo arba nusivalo nevarias rankas
dinsus. Bet pavargau ir nuolat prie j kabintis.
Vakar vakare a jiems isakiau i problem. J sprendimas: tris kartus
per savait bus Ger manier vakaras, o kitomis dienomis jie gals val
gyti kaip nori, ir a nieko nesakysiu. (Jie netgi pasil, kad vien kart per
savait mes elgtumms visikai natraliai, nesinaudotume indais ir val
gytume visk rankomis - netgi sriub! Bet man to jau buvo per daug.)
Savo snui pasakiau: Turi dvideimt minui, o tada eisi miegoti.
Gali toliau spalvinti ir po to ikart eiti miegoti arba gali ruotis jau
dabar ir lovoje dar paaisti su savo vieianiu cirku. Jis bgte nubgo
usivilkti naktini, valytis dant ir t. t.
Nikol verk bandydama usisegti savo palaidins sagas. Ji atjo pas
mane ir atkio sagas man prie nos. A tariau: ios maos saguts ti
krai sunkiai usisega. Tu atrodai labai nusiminusi.
Ji atsitrauk ir toliau band usisegti pati. A jau buvau bepasiduo-
danti ir norjau usegti sagas pati, kai ji suuko: tai. Man pavyko!
Ir nuygiavo.
A vis kovodavau su savo keturmete dl drabui. Nuo iol a jai
leidiu dvti, k ji nori tomis dienomis, kai nereikia eiti mokykl.
S A V A R A N K IK U M O SKATIN IM AS I7I
mokykl palieku ant jos lovos du drabui komplektus ir ji pati

renkasi.
A taip savimi didiuojuosi. Pagaliau nebesikiviriju su snumi dl
to, k jis turi dvti - megztuk ar striuk. A jam pasakiau: ernai, a
ilgai galvojau. Vietoj to, kad a tau kasdien kartoiau, k turtum reng
tis, a manau, tu gali isirinkti pats. Sudarykime lentel ir nusprskime,
kokie drabuiai tinkami esant tam tikrai temperatrai.
Mes kartu upildme lentel:
20 laipsni ilumos ir daugiau - nereikia megztuko.
Tarp 10 ir 20 laipsni ilumos - megztukas btinas.
Maiau nei 10 - reikia striuks.
A nupirkau didiul termometr, kur jis pritvirtino kieme ant medio.
Dabar kiekvien ryt jis pasiiri, ir mes nesibarame. A jauiuosi geniali.
A visikai neklausinjau Hovio, k jis veik stovykloje. A leidau
jam pasakoti tai, k jis norjo. Jis pasakojo nesustodamas.
Dodi mans paklaus: Kodl mes niekada neatostogaujame gra
ioje vietoje, pavyzdiui, Floridoje ar Bermuduose?
Jau norjau atsakyti, bet prisiminiau, kad geriau susilaikyti ir tariau:
Kain kodl?
Ji pasisukinjo virtuvje ir pasak: inau inau... Tai per brangu.
Na bet gal galime nueiti bent zoologijos sod?
Man reikia priprasti prie minties, kad nereikia atsakinti snaus
uduodamus klausimus. Ir man atrodo, kad jam reiks prie to priprasti
taip pat. tai kas nutiko prajusi savait:
DONAS. Pasakyk man, kaip pasigaminti atomin bomb.
A. Labai domus klausimas.
DONAS. Nagi pasakyk man.
A. Man reikia apie tai pagalvoti.
DONAS. Pagalvok dabar ir pasakyk.
A. Negaliu. Bet galime pagalvoti, kas galt padti suinoti at
sakym.
DONAS. A nenoriu eiti bibliotek ir iekoti atsakymo. Tiesiog pasa

kyk!
A. A negaliu atsakyti klausim be pagalbos, Donai.
DONAS. Tada a paklausiu tvelio. O jeigu jis neinos, tada paklausiu
Viljamo (jis treiokas). Bet man pikta, kad treiokas ino
daugiau u mano kvail mam!
A. Praau neprasivardiuoti iuose namuose!
Kevinas man pasak, kad jis ketina kaimynams parduoti moligus i
ms sodo. A jau norjau j sustabdyti, nes parduotuvje galima nu
sipirkti dar didesni, ir nenorjau, kad trukdyt kaimynams. Bet jis
buvo toks susijaudins, kad nusprendiau jam leisti. Be to, nenorjau
atimti i jo vilties.
Po valandos jis gro plaiai ypsodamasis, laikydamas 75 centus ir
tik vien molig. Jis tar, kad ponia Grynspan pavadino j sumaniu
jaunu verslininku, ir paklaus, k tai reikia.
Deisonas man pareik, kad jis nori bti policininku, ugniagesiu,
veju ir astronautu. A jo nekritikavau.
Man geriau sekasi laikytis atokiau nuo vaik petyni. A jiems pa
sakau, kad esu tikra, jog jie visk gali isprsti patys. Ir daniausiai jie
isprendia.
ie paskutiniai pasakojimai pateikti susitikimo pabaigoje:
...Iki iol draugai stebisi mano savarankikumu. A esu viena i penki
vaik, antras vaikas eimoje. Mano ttis dirbo eias ar septynias dienas
per savait, priklausomai nuo to, kaip jam sekdavosi prekyba. Tapau
savarankika bei pasitikinti savo jgomis, nes neturjau kito pasirinki
mo. Mano mama negaljo atlikti vis darb viena, todl ji imok mus
paius atlikti savo pareigas.
Taiau a igyvenu dvejopus jausmus, kai prisimenu vaikyst. Di-
diuodavausi savimi, nes kiekvien kart susidrusi su problema ar
kako isigandusi nebgdavau pas mam ar tt prayti pagalbos, kaip
darydavo mano draugai. Kita vertus, man bt patik, jeigu a biau
SA V A R A N K IK U M O SK A TIN IM A S I IJ 3
galjusi rinktis, ar problem noriu sprsti pati, ar man reikia pagalbos

(a inojau, kad mano praym nebt atsivelgta dl laiko stokos ar
kokios nors kitos prieasties, taigi a lioviausi praiusi ir visk dariau
pati).
Vaikai visada nori kuo greiiau suaugti, bet jiems vis tiek reikia pa
bti vaikais ir uaugti palaipsniui. A didiuojuosi savo tv sugebji
mu imokyti mus atlikti pareigas, bet jauiu, kad turjo mums palikti
galimyb kreiptis juos, kai to reikdavo.
* * *
Kirkas turi tiek daug veiklos, kad kai grta namo i mokyklos, jis
nebespja padaryti to, ko reikia, jeigu a jo nepriiriu. Galiausiai pa
raiau ratel:
Mielas Kirkai,
Ttis ir a esame nepatenkinti, nes pastaruoju metu barams
dl neatlikt darb. Kiek laiko tau reikt, kad sugalvotum,
kaip susidoroti su visomis savo pareigomis? Dvideimt keturi
valand? Daugiau? Mes nortume, kad tu suraytum ios sa
vaits darb plan. j turtum traukti tai k:
- Tris kartus per dien po deimt minui manktinti ran
k (jis buvo susilaus rank ir nevykd gydytojo nurody
m daryti pratimus).
- Ivesti lauk un.
- Atlikti nam darbus.
- Treniruotis.
- aisti.
Su meile
mama
Ketvirtadienio vakar jis mums pateik savo tvarkarat ir stengiasi jo
laikytis.
* * *
Polas labai nerimavo dl savo paymi. Mes tai jautme jau ne vien
dien. Jis vis sakydavo: A gausiu ger paym i matematikos... Slapta
vilgteljau pono D. urnal.
Vien vakar po vakariens a tariau: Polai, ateik, pairkime, ko
kie tavo paymiai. Jis prijo, o jo akyse buvo matyti didiulis susijau
dinimas, jis krito man glb ir tar: Tti, tau tai nepatiks.
A. Nagi, pairkime. Tai tavo paymiai. Ir kaip tau jie patin
ka?
POLAS. Palauk, kol pamatysi matematikos paym.
A. Dabar a neiriu matematik. Pradkime nuo viraus. tai
devyni i skaitymo.
POLAS. Taip, skaitymas man sekasi gerai.
A. Matau, devyni ir i dailyraio, o tau buvo taip sunku. Taigi
visai neblogai. irk, deimt i gramatikos, o dl jos neri
mavai taip pat! Kol kas tavo paymiai geri. Angl kalba -
septyni.
POLAS. Turiau pasitempti su angl kalba.
A. Septyni yra patenkinamai.
POLAS. Taip, bet turiau pasitempti.
A. Nagi, matematika. Ir k gi mes matome - keturi, emiausias
vertinimas.
POLAS. inojau, kad tu supyksi!
A. Taigi is dalykas tau sekasi sunkiai.
POLAS. Tikrai taip. A ketinu daugiau mokytis.
A. Ir kaip tu t padarysi?
POLAS. Na a tiesiog labiau stengsiuos.
A. Kaip?
POLAS. {Po ilgos pauzs.) Daugiau mokysiuos ir atliksiu visus nam
darbus. Ir per pamok atliksiu visas uduotis.
A. Vadinasi, tu turi tiksl. Paimkime popieriaus lap ir surayki
me juos.
S A V A R A N K IK U M O SKA TIN IM A S I I 7 5
Polas pam popieriaus lap, ir mes surame visus jo dalykus su

paymiais alia j. Kitame stulpelyje jis sura paymius, kuriuos paa
djo gauti kit semestr.
Mane labiausiai nustebino tai, kad a maniau, jog jis apsiribos mate
matikos paymiu, bet jis nusprend pagerinti ne tik matematikos ver
tinim, bet angl kalbos, socialini ir gamtos moksl taip pat. Kai jis
prijo prie matematikos, jis paadjo, kad pagerins rezultat nuo ketu
ri iki deimt.
A. Polai, na ir tikslai. Ar manai, kad juos pasieksi?
POLAS. Taip. A tikrai labai pasistengsiu.
Paymi knygels lape yra skirta vietos tv paraams ir pastaboms.
A paraiau: mudu su Polu aptarme jo paymius ir jis ikl sau naujus
tikslus. Jis ketina daugiau mokytis, ypa matematikos. Tada a pasira
iau ir papraiau Polo pasirayti alia.
Popieriaus lapas su tikslais buvo pakabintas ant jo kambario dur,
kad jis galt nuolat j matyti. Kitas tris dienas mokykloje jis gavo de
imtukus i matematikos! A negaljau patikti. Ir tariau: Polai, kai tu
usibri kokius nors tikslus, niekas tavs nesustabdys!
***
A augau labai grietoje eimoje. Nuo pat ma dien man buvo sako
ma, k ir kada turiau daryti. Kaskart man paklausus: Kodl?, ttis
atsakydavo: Nes a taip liepiu. Greitai imokau ivis neklausinti.
Kai man gim snus, buvau tikras dl vieno. A nenoriu jo auginti
taip, kaip augau pats. Bet neinojau, k turiau daryti. Paskaitos apie
savarankikum man buvo labai naudingos. tai keletas pavyzdi, ku
rie leis jums suprasti, k a manau.
Kai tapau vieniu tvu, pradjau pastebti dalykus, kuri prie tai
nepastebdavau. Robis nuolat kimdavo sausainius. Taigi a paslpiau
sausaini dut ir pradjau duoti jam po vien sausain. Vien kart
po susitikimo, a grau namo su sausaini dute, padjau j ant stalo
ir tariau: Robi, a nebebsiu sausaini sargas. ia vienintel sausaini
dut i savait. Gali nusprsti pats, ar nori visus suvalgyti i karto,
ar mgautis jais vis savait. Viskas priklauso nuo tavs. Ir to pakako.

Man daugiau niekada nebereikjo su juo kalbtis ia tema. Jis valgydavo
po du sausainius kiekvien darbo dien ir po tris savaitgalio dienomis.
A sddavau su juo kiekvien vakar, nordamas padti atlikti
nam darbus, bet mes nuolat susibardavom. Vien vakar a nujau
svetain ir pradjau skaityti laikrat. Robis tar: Tveli, kada man
padsi? A atsakiau: A tikiu, kad jeigu skirsi pakankamai laiko, su
gebsi visk padaryti pats. Kai t vakar j paguldiau miegoti, jis man
pasak: A visus nam darbus atlikau pats. Myliu tave, tveli.
Kit vakar jis man pareik, kad nori su manimi pasikalbti. A
atsakiau: Kas nutiko?
Jis tar: Nuo iol a noriu bti pats sau eimininkas. Gerai?
A: Sutarta.
Vliau t pat vakar a paraginau j eiti miegoti: Renkis piam ir
nepamirk isivalyti dant.
Jis atsak: inau, tveli. A pats sau eimininkas, pameni?
Pagyrimai
I DALIS
Vien kart gyveno du septynmeiai berniukai Briusas ir Deividas. Abu tur

jo mamas, kurios labai juos myljo.
Berniuk diena prasiddavo skirtingai. Pirmieji odiai, kuriuos Briusas
igirsdavo pabuds ryte, bdavo: Tuoj pat kelkis, Briusai! Vl pavluosi mo
kykl.
Briusas atsikeldavo, apsirengdavo (neapsiaudavo tik bat) ir ateidavo pus
ryiauti. Jam mama sakydavo: Kur tavo batai? Nejaugi mokykl eisi ba
sas?... Ir pairk, k tu apsirengei! is mlynas megztukas atrodo siaubingai
prie ali markini... Briusai, mielasis, kas nutiko tavo kelnm? Jos suplyo.
Noriu, kad po pusryi jas persimautum. Mano vaikas mokykl neis su su-
plyusiom kelnm. Atsargiai sipilk suli. Neipilk kaip visada!
Briusas iliejo.
Mama supyko. Valydama stal, ji tar: Neinau, k su tavimi daryti.
Briusas kak sumurmjo panosje.
Kas ia dabar?, paklaus mama. Ir vl tu burbi.
Briusas pusryius baig tyldamas. Tada persimov kelnes, apsiav batus,
susirinko savo knygas ir ijo mokykl. Mama suuko: Briusai, tu palikai
priepieius! Jeigu tavo galva nebt ant pei, esu tikra, kad pamirtum ir j.
Ij S I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
Briusas pasim priepieius, ir jam beeinant pro duris mama primin:

irk, mokykloje graiai elkis.
Deividas gyveno kitoje gatvs pusje. Pirmiausia pabuds ryte jis igirsda
vo: Jau septynios valandos ryto. Ar nortum keltis dabar ar penkias minutes
dar pagulti? Deividas apsivert ant kito ono ir iovaudamas ilemeno: Dar
penkias minutes.
Vliau jis apsirengs (tik be bat) ateidavo pusryiauti. Mama: Tu jau
apsirengei. Tad beliko tik apsiauti batus!.. O ne, tavo kelni sil prairusi.
Gali visas onas praplyti. Ar pastovsi, kol usiusiu, ar nori persimauti kitas?
Deividas sekundl pagalvojo ir atsak: Po pusryi persimausiu. Tada jis
prisdo prie stalo ir sipyl suli. Siek tiek ipyl pro al.
luost kriauklje, tarsteljo mama ruodama jam priepieius. Deividas
pasim luost ir nuval stal. Kol jis valg pusryius, jiedu nekuiavosi. Kai
baig, persimov kelnes, apsiav batus, susirinko savo knygas ir isiruo
mokykl. Tik priepieius pamiro.
Mama suuko: Deividai, pamirai savo priepieius!
Jis parbgo atgal ir padkojo mamai. Paduodama priepieius mama tar:
Iki pasimatymo.
Brius ir Deivid mok ta pati mokytoja. Per pamokas mokytoja klasei
tar: Vaikai, kaip js jau inote, kit savait mes vsime Kolumbo dien.
Mums reikia savanorio, kuris padaryt spalvot Sveiki atvyk plakat. J
pakabinsime ant klass dur. Mums taip pat reikia savanorio, kuris po spek
taklio pilstyt vaisvandenius ir vaiint ms sveius. Ir galiausiai mums rei
kia savanorio, kuris nueit pas treiokus ir juos pakviest ms spektakl,
reiks pasakyti dien, laik ir viet, kur jis vyks.
Kai kurie vaikai netrukus pakl rankas. Kai kurie kl rankas nedrsiai.
Kiti nekl ivis.
Ms istorija baigta. Tai viskas, k mes inome. Galime tik splioti, kas
vyko po to. Bet kai kas mus tikrai veria susimstyti. Pagalvokite minutl ir
atsakykite iuos klausimus:
1. Ar tiktina, kad Deividas pakl rank ir norjo bti savanoris?
2. Ar Briusas norjo?
PAGYRIMAI I I 79
3. Koks santykis tarp to, kaip vaikas apie save galvoja, ir jo noro priimti
ikius bei rizikuoti?
4. Ar susij tai, kaip vaikas apie save galvoja ir kokius tikslus sau kelia?
Dabar noriau pasidalyti savo mintimis. Yra vaik, kurie sugeba atsiriboti
nuo paeminim, patirt namuose, ir priima gyvenimo ikius. Yra vaik,
su kuriais namuose elgiamasi dmesingai, taiau jie abejoja savimi ir nra lin
k priimti iki. Bet greiiausiai tie vaikai, kurie auga eimoje, vertinanioje
j pastangas, bus labiau link gerai apie save galvoti, susidoroti su gyvenimo
ikiais, kelti sau auktesnius tikslus nei tie, kurie nra vertinami.
N. Brendenas knygoje Pasitikjimo savimi psichologija teig: Nra
reikmingesnio, svarbesnio, psichologin raid ir motyvacij labiau lemianio
veiksnio nei vertinimas, kur mogus skiria pats sau.
... Savs vertinimas daro didiul tak mogaus mastymo procesams, emo
cijoms, trokimams, vertybms ir tikslams. Tai yra vienintelis ir svarbiausias
jo elges lemiantis komponentas.
Jeigu vaikui svarbu gerai save vertinti, tai kaip tvai gali padti? inoma,
tinka visi gdiai ir principai, kuriuos iki iol aptarme. Kiekvien kart, kai
mes parodome pagarb vaiko jausmams, kiekvien kart, kai leidiame jam
paiam isprsti problem, priimti sprendim, jis vis labiau savimi pasitiki.
Kaip dar galtume padti vaikui? Be abejo, bt naudinga j pagirti. Ta
iau tai gali bti sudtinga. Kartais pagyrimas gali sukelti netikt reakcij.
Pairkite patys, ar tai tiesa. Jums pateiktos keturios skirtingos hipote
tins situacijos. Perskaitykite kiekvien situacij ir trumpai apraykite savo
reakcijas gavus pagyrim:
I situacija: Per pietus sulaukiate netikto sveio. Paildote vitienos sriubos i

skardins, dedate iek tiek likusios nuo vakaryki piet vitienos ir patie
kiate tai su greito paruoimo ryiais.
Js sveias suunka: Js nuostabus virjas!
Js vidin reakcija: _________________________________
II situacija. Js ruoiats svarbiam susitikimui. Nusimetate megztin ir din

sus ir apsivelkate nauj kostiuml.
Pastamas prieina prie js, nuvelgia nuo galvos iki koj ir taria: Js
visada taip graiai rengiats.
Js vidin reakcija: __________________________________
III situacija. Js lankote suaugusij kursus. Po intensyvios diskusijos prieina

js kolega ir sako: Js mstymas puikus.
IV situacija. Js neseniai pradjote aisti tenis ir kaip besistengtumte,

js padavimai vis dar prasti. Kamuoliukas daniausiai stringa rakets tinkle
arba nukrinta u teniso korto rib. iandien aidiate poroje su nauju partne
riu ir pirmas padavimas jums pavyksta. Js partneris taria: Ei, padavimas
idealus.
PAGYRIM AI I l 8l
Tikriausiai pastebjote, kad, be maloni jausm, gali kilti ir kitoki reak

cij:
Pagyrimas gali priversti suabejoti mogumi, kuris giria. (Jeigu ji mano,
kad a geras virjas, tai arba meluoja, arba nieko neimano apie ger mais
t.)
Pagyrimas gali sukelti staigi atmetimo reakcij. (Visada graiai rengiuo
si!.. Reikjo mane pamatyti prie valand.)
Pagyrimas gali igsdinti. (O kaip a atrodysiu per kit susitikim?)
Pagyrimas gali priversti atkreipti dmes ms silpnybes. (Puikus ms
tymas? Gal juokaujate? A vis dar nemoku tinkamai sudti figr)
Pagyrimas gali sukelti nerim ir slopinti aktyvum. (Man daugiau nebe
pavyks paduoti kamuoliuko taip gerai. Dabar a tikrai bsiu sitemps.)
Pagyrimas gali bti suvokiamas kaip manipuliacija. (Ko is mogus i
mans nori?)
A pamenu savo paties nusivylim, kai stengdavausi pagirti vaikus. Jie at
eidavo pas mane su pieiniu ir paklausdavo: Ar gerai nupieiau?
A atsakydavau: Koks graus pieinys.
Jie toliau klausdavo: Bet ar jis geras?
A: Geras? Juk sakiau, kad jis graus... fantastikas!
Jie: Tau jis nepatinka.
Kuo labiau a juos girdavau, tuo blogiau man seksi. Niekada nesuprasda
vau j reakcij.
Po pirm keli dr. Haimo Ginotto paskait a pradjau suprasti, kodl
mano vaikai nepriimdavo mano pagyrim ikart, kai tik juos igirsdavo. Jis
mane imok, kad odiai, kurie skirti vertinti - geras, graus, fantastikas -
vert mano vaikus jaustis taip pat nepatogiai, kaip tikriausiai jautts js at
likdami pratim. Bet svarbiausia - naudingas pagyrimas turi dvi sudtines
dalis:
1. Suaugusysis maloniai apibdina, k jis jauia ar mato.
2. Igirds apibdinim, vaikas gali pagirti pats save.
Prisimenu, kai ias teorines inias pirm kart bandiau pritaikyti prakti
kai. Mano keturmetis gro i vaik darelio, man po nosim pakio lap su
pietuku pripeckeliotom keverzonm ir paklaus: Ar gerai nupieiau?
Mano pirma reakcija buvo Labai gerai. Bet tada prisiminiau. Ne, a turiu
apibdinti. Pagalvojau, kaip galima apibdinti keverzon?
Ir pasakiau: Nagi a matau tu pieei rat rat rat ... vingius vingius vin
gius ... tak tak tak tak tak tak tak tak ir brkn brkn!
Taip!, jis entuziastingai linkteljo.
A pasiteiravau: Ir kaip sugalvojai pieti tokiu bdu?
Jis iek tiek pagalvojo ir tar: Nes a menininkas.
A pamaniau: Tai nuostabi paanga. Suaugusysis tik apibdina ir vaikas
pats save pagiria.
Kitame puslapyje js rasite daugiau pavyzdi, kaip veikia apibdinantis
pagyrimas.
Turiu prisipainti, kad i pradi is naujas gyrimo metodas man kl tari
m. Netgi kai vien kart jis man pasiteisino, pati mintis, kad savo pagyrimus
turiu pakeisti apibdinimus, mane erzino. Kodl a turiau atsisakyti Pui
kaus... Nuostabaus... Nepakartojamo... ie apibdinimai man atrod tokie
natrals, tai kam dar iekoti kit bd savo entuziazmui ireikti?
Bet a vis tiek bandiau, i pradi i pareigos, bet po iek tiek laiko a
pastebjau, kad vaikai tikrai pradjo patys save girti. Pavyzdiui:
A. (Uuot sakiusi: Dile, tu nepakartojama) Tu pamatei, kad ku
kurzai, kurie nukainoti - trys skardins u doler - i ties yra
brangesni u nenukainotus. A aviuosi tavimi.
DIL. (vypsodamasi.) A gudri.
A. (Uuot sakius: Endi, tu nuostabus) Tu man perdavei ponios
Vecchio inut. Ji buvo taip aikiai urayta, a puikiai supratau,
kodl susitikimas buvo atidtas, kam turjau paskambinti ir k
jiems turjau pasakyti.
ENDIS. Taip, a gana patikimas snus.
Nebuvo joki abejoni. Vaikai tikrai pradjo labiau save suprasti ir vertinti
savo stiprisias puses. Man to uteko, kad taip daryiau ir toliau. Daug len
gviau yra pasakyti nuostabu, nei tikrai tai pairti, pajusti ir po to detaliai
apibdinti.
PAGYRIMAI I I 83
A P I B D I N A N T I S PAGYRI MAS
Atlikdami pateikt uduot pamginkite vartoti apibdinanius pagyrimus.

Kai skaitysite kiekvien situacij, neskubkite ir mintyse sivaizduokite, k b
tent padar js vaikas. Tada detaliai apibdinkite, k matote ir k jauiate.
I situacija. Maa mergyt pirm kart pati apsireng. Ji atsistoja prieais jus
tikdamasi, kad js pastebsite.
Nenaudingai pagirkite: ________________________________
Pagirkite detaliai apibdindami, k matote ir k jauiate:
K vaikas galt sau pasakyti?
II situacija. Jus pakviet mokyklos spektakl, kuriame vaidina js vaikas. Ji

arba jis atlieka karaliaus, karaliens arba raganos vaidmen (pasirinkite vien).
Po spektaklio js maylis pribga prie js ir klausia: Ar spektaklis buvo
geras?
Nenaudingai pagirkite: ________________________________
Pagirkite detaliai apibdindami, k matote ir k jauiate?

P A GYRIM AI I 185
III situacija. Pastebjote, kad iek tiek pagerjo js vaiko paangumas. Jis
rao palikdamas parates, dmiai isiaikina odi reikmes, paskutin u
duot atliko net viena diena anksiau nei reikjo.
Nenaudingai pagirkite: _______________________________
Pagirkite detaliai apibdindami, k matote ir k jauiate?
IV situacija. Kelias dienas blogai jauiats ir gulite lovoje. Js dukt jums

nupie atviruk su palinkjimu pasveikti, papuo j balionais ir irdelmis.
Ji paduoda atviruk ir laukia js reakcijos.
Nenaudingai pagirkite: _______________________________
Pagirkite detaliai apibdindami, k matote ir k jauiate:
Dabar, kai atlikote pratim, turbt geriau suprantate, kaip vaikai priima
vertinant pagyrim.
Tu geras berniukas.
Tu puikus aktorius.
Tu pagaliau tampi nuostabiu mokiniu.
Tu toks rpestingas.
Js turbt suprantate, kaip jie jauiasi, kai igirsta pagyrim, apibdinant
j pasiekimus:
Matau, usivilkai markinius ir etiket liko ant nugaros; tu pats usisegei
kelnes; tavo kojins vienodos; tu apsiavei batus. Kiek daug visko tu padarei!
Tu buvai tokia didinga karalien! Tu stovjai tiesiai ir ididiai, o kai pra
djai savo ikilming kalb, tavo balsas upild vis auditorij.
Man atrodo, kad tu paskutiniu metu labiau stengiesi mokykloje. A pa
stebjau, kad tavo ssiuviniuose yra parats, uduotis atlieki laiku, net grei
iau nei reikia, ir radai bd, kaip isiaikinti odi reikmes.
Man patinka ie geltoni balionai ir raudonos irdels. Jie mane pralinks
mino. A jau dabar geriau jauiuosi - tik pairk juos.
Yra dar vienas pagyrimo bdas, kuris taip pat susijs su apibdinimais. Es
minis skirtumas yra tas, kad prie apibdinimo mes pridedame vien ar du
odius, apibendrinanius vaiko elges.
PAGYRIM AI I 187
Sakinius galima ubaigti:

I paveiksllis: ryto, valios arba savikontrols.
II paveiksllis: lankstumu, iradingumu arba gebjimu prisitaikyti.
III paveiksllis: draugyst, lojalumas arba drsa.
ie odiai nra niekuo ypatingi. Nepamirkite, kad nra nei teisingo, nei
klaidingo atsakymo. Svarbiausia rasti od, kuris vaikui t pasakyt apie j
pat, ko jis galbt neinojo prie tai.
Man asmenikai is pagyrimo bdas patinka tuo, kad jis labai lengvai gy
vendinamas. Tereikia tikrai siklausyti, tikrai siirti, pastebti ir tada gar
siai pasakyti, k matai ir k jauti.
Kaip toks paprastas procesas gali turti tok stipr efekt? Diena po die
nos, girddami apibdinanius pagyrimus, ms vaikai imoksta savo stip
rybi: vaikas supranta, kad jis gali sutvarkyti sujaukt kambar, kad jis gali
padovanoti nauding ir maloniai nuteikiani dovan, kad jis gali ilaikyti
auditorijos dmes, parayti jaudinant eilrat, kad jis sugeba bti punktu
alus, ugdyti vali, rodyti iniciatyv, iradingum. Visa tai atsiduria jo emo
cinje saugykloje ir negali inykti. Kit dien js galite j pavadinti blogu
berniuku, bet neitrinsite i atminties t moment, kai jis pradiugino savo
mam linkdamas jai pasveikti, arba kai daug moksi ar surado sprendim,
nors buvo labai pavargs.
ie momentai, kai geriausios jo savybs buvo patvirtintos, siamina vai
ko atmintyje. Jis gali vl juos prisiminti, kai pajunta abejones arba nerytin
gum. Praeityje jis padar kak, kuo didiavosi. Jis gali ir vl tai pakartoti.
APIBENDRINIMAS VIENU ODIU

P A G Y R I M AI I I 89
Pasipraktikuokite - raykite trkstam od ar odius

pateiktuose paveikslliuose.
UDUOTIS
1. Mano vaiko savyb, kuri man patinka:
2. Jis ar ji neseniai nuveik kai k labai verting, bet a neusiminiau apie tai:
3. K galiau pasakyti, taikydama apibdinanio pagyrimo gdius, kad

parodyiau, jog vertinu j (ar j)?
4. Skaitykite 5 skyriaus antrj dal.

PAGYRIM AI I I9I
SANTRAUKA
Vietoj bausms
1. A P I B D I N K I T E , K M A T O T E .
A matau varias grindis, paklot lov ir

tvarkingai lentynas sudtas knygas.
2. A P I B D I N K I T E , K JA UIA TE.
Tikras malonumas eiti kambar!
3. A P I B E N D R I N K I T E V I E N U O D I U VAIKO ELGES,
V ER T PAGYRIMO
Tu suriavai savo pietukus, kreideles bei

raiklius ir sudjai juos atskiras dutes.
Tai reikia organizuotum!
192. I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J I E KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
II DALIS.
K O M E N T A R A I, K L A U S IM A I IR T V P A S A K O JIM A I
Mes danai pastebime, kaip tvai ms grupse entuziastingai pasakoja vie

nas kitam apie savo vaik poelgius.
Donis jau tris dienas pats usistato adintuv ir keliasi ryte. A to
kia laiminga, kad man nebereikia jo kelti.
Pastaruoju metu Liza paskambina namo, kai ino, kad gr vliau.
A negaliu apsakyti, kiek daug man tai reikia!
Kai paklausme tv, ar jie pasak vaikams, kokie yra dkingi, daugelis tik
giodavo peiais.
Atrodo, kad pagirti u ger elges neprasta. Daniausiai skubame kriti
kuoti, bet delsiame pagirti. Tvai privalo tai pakeisti. Ms vaik pasitikji
mas savimi yra per daug vertingas, kad bt paliktas likimo valiai ar patiktas
nepastamiesiems. Turbt pastebjote, kad aplinkinis pasaulis neskuba daly-
ti pagyrim. Kada paskutinkart kitas vairuotojas jums pasak Dkoju, kad
umte tik vien stovjimo aiktels viet. Dabar ir a turiu kur pasistatyti
automobil? Ms pastangos bendradarbiauti priimamos kaip savaime su
prantamas dalykas. Vienas neapsiirjimas, ir esame ikart pasmerkiami.
Bkime kitokie namuose. Supraskime, kad, be maisto, pastogs, ir dra
bui, savo vaikams dar turime duoti ir ties apie juos. Visas pasaulis jiems
kartos, kuo jie blogi, - garsiai ir danai. Ms pareiga yra utikrinti, kad
vaikai inot savo gersias savybes.
Keletas spjim apie pagyrim us

1.Js pagyrimas turi atitikti vaiko ami ir galimybi lyg. Maas vaikas jau
ia pasididiavim savo pasiekimu, jei jam su malonumu pasakoma: Paste
biu, kad tu kasdien valaisi dantis. Jeigu t pat pasakytumt paaugliui, jis
turbt sieist.
PAGYRIM AI I 193
2. Venkite toki pagyrim, kurieprimena nemalonias akimirkas arba neskmes.

Pagaliau tu sugrojai muzikos krin taip, kaip jis ir turt skambti!
iandien tu atrodai labai graiai. K pasidarei?
A niekada nemaniau, kad tu ilaikysi egzamin - bet tu ilaikei!
Visada manoma perfrazuoti pagyrim taip, kad bt akcentuojama vaiko
stipryb:
Man tikrai labai patiko, tu grojai stipriai, ritmikai.
tave malonu irti.
A inau, kad tu labai daug mokeisi, jog ilaikytum egzamin.
3. Supraskite, kadperdtas entuziazmas gali trukdyti vaikuipaiam siekti tikslo.

Kartais nuolatinis tv susijaudinimas ir didelis pasitenkinimas vaiko veikla
gali atrodyti kaip spaudimas. Jaunuolis, kuris kasdien girdi, kad yra nuosta
bus pianistas ir turt groti Carnagie salje, gali pagalvoti: Jie apie tai svajoja
labiau, nei to noriu a pats.
4. Pakartokite, k vaikas daro tinkamai. Jeigu nenorite, kad vaikas vilpaut,

nesakykite: Tu tikrai inai, kaip sukelti didiul triukm su iuo vilpuku.
Jeigu nenorite, kad dukra lipt labai auktai, nesakykite: Tu tikrai inai, kaip
treniruoti savo raumenis. Neabejokite - pagyrimas skatina vaik pakartoti
tinkamus veiksmus su dar didesnmis pastangomis. Tai labai galinga priemo
n. Naudokite j tikslingai.
Klausim ai
1. A stengiuosi imokti girti, taiau kartais usim irtu ir man isprsta:
Nuostabu, fantastika... K turiau daryti?
Neslopinkite savo pirmos reakcijos. Jeigu js nuoirdiai diaugiats (suun

kate Puiku!), vaikas igirs entuziazm js balse ir priims tai kaip js jausm
iraik. Taiau js visada galite pavairinti pirm reakcij, pagrainti j, kad vai
kas geriau suprast vertinimo dyd: tai grau namo pavargs po sunkios dar
bo dienos ir radau variai sutvarkyt kiem. Jauiuosi lyg biau gavs dovan!
Su tam tikru specifiniu apibdinimu js patobulinote savo Puiku.
2. Kaip pagirti vaik, kai jis galiausiai padaro tai, ko seniai tikjots?
Mano vyresnysis brolis, kai mes su eima vykstame kelion, daniausiai

elgiasi taip bjauriai, kad visi jauiams nelaimingi. Praeit savait jis elgsi gra
iai. A nenorjau jam sakyti, kad jis buvo geras ar kad pagaliau jis pradjo
elgtis kaip mogus, taiau a vis tiek norjau kakaip leisti jam suprasti, jog
vertinu tok jo elgesio pokyt. Kaip galjau t padaryti nenuslopindamas jo?
Js visada esate saugs, kai atspindite savo jausmus. Js galite pasakyti
jam: Man itin patiko ms kelion iandien. Jis supras kodl.
3. Ar gerai girti vaik sakant A taip didiuojuos tavim i?
sivaizduokite, kad js savait mokts sunkiam ir svarbiam egzaminui

(testui). Kai suinojote jo rezultatus, paaikjo, kad ilaikte ir labai gerais
rezultatais. Paskambin praneti ger naujien draugei, igirstate: A taip
didiuojuosi tavimi.
Kokia js reakcija? Mes pajuntame, kad kakodl labiau pabriamas jos
pasididiavimas nei ms pasiekimas. Gali bti, kad js mieliau btumt
igird kak panaaus Koks pasiekimas. Tu turbt be galo didiuojies sa
vimi.
4. Prajusi savait mano snus gavo plaukim o apdovanojim, tada jam

pasakiau: A nesistebiu. Visada inojau, kad tu tai gali. Jis pairjo
mane keistai. A maniau, kad skatinu j labiau pasitikti savimi, ar a
pasakiau kak ne taip?
Tvai labiau pabria savo inojim, o ne vaiko pasiekimus, kai jam sako:
Visada inojau, kad tu tai gali. Vaikas gali pagalvoti: Kaip mano ttis gal
jo inoti, kad laimsiu? A neinojau.
Vaikui bt kur kas naudingiau igirsti, kaip apibdinami jo paties lai
mjimai: is apdovanojimas simbolizuoja ne vieno mnesio darb ir didiul
ryt.
PAGYRIM AI I 195
5. M ano snus i mans igirsta daugyb pagyrim, taiau jis vis tiek bijo
galim os neskms. Jis netenka savitvardos, jeigu k nors pabando ir jam
nepavyksta. Ar a galiau kaip nors jam padti?
Yra daugyb bd, kaip js galtumte padti:

1. Kai jis nusimins, nemenkinkite jo igyvenim (Nra ko nusiminti.).
Prieingai, atvirai pasakykite, k js galvojate apie jo pojius.
Tave sugniud projekto rezultatai, nors tiek daug dirbai!
Vaikas nurims, kai suprasite jo nusivylim.
2. Tvas arba mama turi priimti vaiko klaidas ir velgti jas, kaip svarbias
mokymosiproceso dalis.
Naudinga netgi atkreipti dmes tai, jog klaida gali bti atradimas. Ji gali
pasakyti tai, ko anksiau neinojai:
Per ilgai paliks kiauin kartame vandenyje i minktai virto gavai kie
tai virt kiauin.
3. Tvai turi priimti ir savopai klaidas.
Kai tvai save stipriai peikia (A vl pamirau raktus. Kas man darosi? Tai
taip kvaila. Kaip a galiu bti toks bukagalvis? A niekada nepasimokysiu.),
vaikai padaro ivad, kad taip elgtis su savim, kai padarai klaid, yra teisinga.
Vietoj to, pateikime savo vaikams humanikesn, orientuot sprendimus
model. Kai mes padarome kak, ko geriau nebtume dar, susiimkime ir
garsiai sau pasakykime:
Po galais, geriau jau nebiau pamirs to rakto... tai antras kartas... k
galiau daryti, kad kit kart taip neatsitikt... inau, a pasidarysiu antr
rakt ir laikysiu j slaptoje vietoje.
Kai tvai giria

Vien vakar keletas tv kalbjo apie tai, kaip lengva ger vaiko elges pri
imti kaip savaime suprantam dalyk ir kiek pastang reikia norint parodyti
dkingum. Jie nusprend atkreipti dmes ir komentuoti bet koki teigiam
vaik veikl. Viena mama sudar sra dalyk, kuri paprastai niekada ne
bt paminjusi savo penkeri sneliui:
19 6 I KAI P KALBTI SU VAI KAIS, KAD J I E KLAUSYT, I R KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
ia savait Polas imoko od igaravimas ir suprato jo reikm.

Jis velniai aid su septyni mnesi kdikiu.
Jis netrikd ramybs ir tylos, kai a pasakiau, kaip man to reikia.
Jis ireik savo pykt odiais.
Kita mama mums papasakojo:

Kai jau ketinome ieiti, Doua (trej met ir devyni mnesi) u
siman, kad a perskaityiau jam pasak. Pasakiau, kad neturiu laiko
skaityti, nes mes turime ieiti, jis man atsak: A nesakau, kad noriu
to dabar prie mums ieinant, a to noriu, kai grim.
A jam pasakiau: Doua, tu tikrai inai skirtum tarp prie irpo\
Doua ididiai tar: Taip. Tada jis iek tiek pamst ir pridr:
Ir a inau, kada noriu sausainio. Prievakarien!
tai dar vienas pavyzdys. Tvas nusprend rimtai vertinti savo septyneri
met dukters stiprisias vietas. Vien ryt jis jai tar:
A matau mergait, kuri ryte gali atsikelti pati, pavalgyti pusryius,
nusiprausti, apsirengti ir susiruoti mokykl laiku. tai k a vadinu
savarankikumu!
Po keli dien, kai ji valsi dantis, tiui tar: tai k a vadinu
variais dantimis!
Keletas tv pastebjo, kad dani pagyrimai paskatina vaikus bendradarbiau

ti ir sunkiau nei bet kada dirbti. Tv patirtis:
A ir mano vyras vien sekmadienio ryt norjome pamiegoti ilgiau, ir
du ms vaikai neatjo ms adinti kaip anksiau. Kai a atsikliau,
nujau pas juos ir pasakiau: Bryn (jai eeri), tau turjo bti labai sun
ku neiti mamyts ir tvelio kambar. Tam reikia daug valios!
Bryn man atsak: A inau, kas yra valia. Valia - tai, kai nori pa
adinti mamyt ir tvel, bet inai, kad to daryti nereikt. Ir to ne
darai.
Dabar a padengsiu stal ir pagaminsiu pusryius! Ir ji t padar.
PAGYRIMAI I 197
***
Maiklas pakviet mane savo kambar parodyti, kad jis pirm kart
pats pasiklojo lov. I susijaudinimo jis okinjo auktyn emyn. A pa
sigailjau jo ir nepasakiau, kad uklotas nedeng pagalvi, kad vienoje
pusje jis siek grindis, o kitoje kybojo per auktai. A tiesiog pasakiau:
Oho, tu uklojai beveik vis lov!
Kit ryt jis vl mane pasikviet ir tar: Matai, a uklojau ir pagal
ves bei ilyginau kratus!
Man tai buvo nuostabu. Visada galvojau, kad jeigu nori, kad vaikas
padaryt kak geriau, reikia tiesiogiai nurodyti, k jis padar blogai.
Bet man tiesiog pasakius, k jis padar gerai, jis pats norjo padaryti
dar geriau.
***
Mane truput erzino, kad Hansas niekada neprisiima iniciatyvos atlikti

nam ruoos darbus. Bdamas devyneri, manau, jis turt prisiimti
daugiau atsakomybs.
Antradienio vakar a papraiau jo padengti stal. Daniausiai reikia
j nuolat raginti, kad visk pabaigt iki galo, taiau kart jam nerei
kjo jokio priminimo. Hansas girdjo, k pasakiau vyrui: Frankai, ar
matei, k Hansas padar? Jis paties staltieses, sudliojo indus, salot
duben, servetles, sidabrinius stalo rankius, ir jis netgi prisimin tavo
al! Jis labai atsakingas. Hansas neparod jokios reakcijos.
A ulipau antr aukt paguldyti lov savo jaunesnio snaus ir
papraiau Hanso ateiti u penkiolikos minui. Jis sutiko.
Po penkiolikos minui jis jau buvo viruje savo lovoje. A tariau:
A papraiau tavs ateiti ir bti lovoje u penkiolikos minui, ir tai
tu ia paiu laiku. Tikrai tave galima pavadinti mogumi, kuris laikosi
duoto odio. Hansas nusiypsojo.
Kit dien Hansas atjo virtuv prie pietus ir tar: Mama, a
atjau padengti stalo.
A buvau apstulbusi. Pasakiau: Tu atjai man nespjus tavs pa
kviesti. A tikrai tau dkinga!
I 98 I KAI P KALBTI SU VAI KAIS, KAD J I E KLAUSYT, I R KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
Nuo tada a pastebjau tam tikrus jo pokyius. Vien ryt jis pasi
klojo lov man nepraius, kit - apsireng prie pusryius. Atrodo, kad
kuo daugiau ger jo savybi pastebiu, tuo jam lengviau bti geram.
***
A taikiau atlygio sistem. Kiekvienkart kai nerimaudavau, kad Meli
sa gali netinkamai elgtis, a pasakydavau: Jeigu bsi gera, a nupirksiu
tau led, nauj aisl ar k nors kit. T vien kart Melisa elgdavosi
gerai, bet kit kart a ir vl turdavau k nors paadti.
Pastaruoju metu a lioviausi sakyti: Jeigu bsi gera, a... Dabar
sakau: Melisa, man labai padtum, jei... Ir kai ji padaro k nors nau
dingo, a stengiuosi tai pabrti.
Pavyzdiui, prajus savaitgal a jai pasakiau, kad man labai pad
t, jeigu atvykusiems sveius seneliams parodyt, jog j labai lauk.
Kai sekmadien jie atvyko, ji buvo nuostabi. Jiems ivykus, a tariau:
Melisa, tu senel ir senel padarei labai laimingus, kol jie ia buvo. Tu
pasakojai jiems pokt, pasilei saldaini ir parodei savo kramtomo
sios gumos popierli kolekcij. Tai tikras svetingumas! Melisa tiesiog
vytjo.
Taikant senj bd, reultat galima buvo pasiekti tik trumpam,
kol gaudavo atlyg. Naujasis bdas leidia jai jaustis geriau kaip asme
nybei.
Vaikams pagyrimas btinas ypa tada, kai jiems nesiseka. Kiti du pavyzdiai
apie tvus, kurie giria vaikus sunkiomis aplinkybmis.
Pernai (treioje klasje) Lizos raysena buvo siaubinga. Mokytoja
man apie tai usimin. Pasijutau taip, tarsi kritikuot mane pai. Nuo
tada kiekvien vakar sakydavau Lizai, kaip prastai atliko nam darbus
ir kaip negraiai para raides.
Po keli mnesi Liza para ratel mokytojai, kuriame prisipaino,
kad mokytoja jai patinka. Ratelio ji nepasira. Kai a usiminiau, jog
Liza pamiro pasirayti, ji atsak: Mokytoja inos, kad jis nuo mans,
nes raysena baisi.
PAGYRIMAI I 199
Man persmelk ird! Vaikas pasak taip tikrovikai, nes susitaik su

faktu, jog raysena prasta ir negalima nieko pakeisti.
Perskaiiusi Laisvi tvai - laisvi vaikai a visk pradjau i pradi.
Kiekvien vakar, kai Liza man parodydavo nam darbus, a jos nekriti
kuodavau, o stengdavausi rasti bent vien tvarking sakin, od, raid ir pa
gindavau j. Po keli mnesi jos raysena pasikeit beveik imtu procent!
***
Tai buvo diena, kai a tikrai diaugiausi turdama bendravimo su vai
kais gdi. A vaiavau namo su savo vaikais dvej, eeri ir devy-
neri met amiaus. Denifer, mano eiamet, nusprend atidaryti
plastikin spragsiu pakuot ir, inoma, pribarst vis automobil. vai
rios mintys sukosi galvoje: Godus vaike... nejau negaljai palaukti, kol
mes grim namo... dabar irk, k pridarei!
Vietoj to, a tiesiog garsiai pasakiau: Automobilis pilnas spragsiu.
J reikia ivalyti.
Kai grome namo, Denifer nuskubjo vidun dulki siurblio. Ta
iau daniausiai ikyla ir daugiau klii. Imdama dulki siurbl, De
nifer nuvert augal ir mano miegamajame pribarst emi. To eia
metei buvo per daug. Ji visikai sugniuo ir pasipyl isterikos aaras.
Vienu momentu a neinojau, k daryti. Tada pabandiau apib
dinti jos jausmus: To jau per daug!.. Koks nusivylimas! Galiausiai
ji nurimo tiek, kad galt pradti valyti automobil, bet mintis apie
miegamj jos nepaliko.
Ji ival automobil ir pakviet mane. Uuot vertinus j, a pasakiau:
Spragsiu buvo visame automobilyje, o dabar nematau n vieno.
Ji buvo labai patenkinta savimi ir tar: O dabar a einu valyti mie
gamojo.
tai kaip, a tikrai nudiugau.
Keletas tv pastebjo, kad girti galima net paiose netikiausiose situaci

jose - kai vaikai padaro kak, ko daryti nederjo. Uuot bar vaikus, jie
primena pagyrimo vert elges. tai vienos mamos pasakojimas:
200 I KAI P KALBTI SU VAI KAI S, KAD J I E KLAUSYT, I R KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
Kai Karen man pasak, kad pamet metro biliet, pirma mano reakcija
buvo aprkti j u nerpestingum. Bet j atrod tokia nelaiminga, kad
a pasakiau: Pagalvok, Karen, daugiau kaip tris semestrus tu turjai
metro biliet. Tu buvai labai rpestinga.
Karen atsak: Tikriausiai. Bet vis tiek daugiau nerizikuosiu. Kai
nusipirksiu nauj, a laikysiu j piniginje.
Net ir apsimestinis pagyrimas svarbus, nes jis paadina vaiko ryt.

Kristinai atuoneri. Kiek atsimenu, ji visada bijojo tamsos. Daugyb
kart paokdavo i lovos, kad nueit voni, atsigert vandens ar tie
siog pairt, ar mes visi esame namuose.
Prajusi savait gavome jos paangumo ataskait. Ten buvo pilna
pagyrim. Ji praleido vis dien grdamasi ja ir vis skaitydama. Prie
eidama miegoti, ji man pacitavo ir pridr: Mergait, kuri yra atsakin
ga, moka dirbti kartu su kitais, kuri laikosi taisykli, gerbia aplinki
nius, kuri skaito ketvirtos klass knygas, bet yra tik treioje klasje -ji
nebijos to, ko nra\ A einu miegoti.
Ji umigo t vakar ir mes jos nematme iki ryto.
A labai laukiu susitikimo su mokytoju per atvir dur vakar mo
kykloje, kad galiau jam pasakyti, kiek daug jo odiai reik vienai
maai mergaitei.
**
Brianui devyneri, jis visada buvo drovus bei stokojo pasitikjimo savi
mi. Pastaruoju metu jis man pasakodavo apie savo pojius, o a sten
giausi nieko nepatarinti, prieingai - pagirdavau j. Prie dvi dienas
mes pasikalbjome:
BRAJANAS.Mama, a turiu problem su ponia I. Ji vis laik kabin
jasi prie mans ir laido replikas apie mane visai klasei.
MAMA. Ak.
BRAJANAS. Ar atsimeni, kai a apsikirpau, ji pasak visai klasei: i
rkite, ms\\ mokyk\o\e naudaskelmukas?
MAMA. Hmm.
PAGYRIMAI I 201
BRAJANAS. Ir kai a nujau su naujomis spalvotomis kelnmis, ji pasa

k: Nagi pairkite pon mantriosios Kelns.
MAMA. {Negaldama atsispirti pagundai) Kaip tu manai, ar tau
vertt su ja pasikalbti?
BRAJANAS. A jau kalbjau. A jos paklausiau: Kodl js nuolat prie
mans kabinjats? Ji atsak: Dar viena tokia pastaba ir
a nusisiu tave pas mokyklos direktori.
Mama, a pasijutau labai blogai, k man daryti? Jeigu
a nueisiu pas direktori ir visk jam papasakosiu, ji
tikrai nepaliks mans ramybje.
MAMA. Hmm.
BRAJANAS. Na gal a iksiu. Liko tik trisdeimt dien.
MAMA. Tas tiesa.
BRAJANAS. Ne, a tiesiog negaliu to paksti. Gal geriau tu eik su ma
nimi mokykl.
MAMA. Brajanai, manau, tu pakankamai subrends, kad isprs-
tum i problem pats. A labai tavimi pasitikiu. Tikiu,
kad tu priimsi teising sprendim. {Pabuiuoju ir apkabi-
nu)
Kit dien
BRAJANAS. Mama, man taip gerai A nujau pas direktori ir jis pa
sak, kad esu drsus, jog atjau pas j, ir kad jis laimingas,
jog esu pakankamai stiprus ir kad nenuvertinau jo bei pa
sidalijau savo problema. Juk tam jis ir yra!
MAMA. Tu susitvarkei su ia sunkia situacija vienas pats!
BRAJANAS. {Didiuodamasis savimi) Tikrai taip!
is pavyzdys parodo trenerio pagyrim tak jo treniruojamai futbolo ko

mandai. Po rungtyni kiekvienas komandos devynmetis ir deimtmetis narys
gaudavo laik. Toliau pateikiamos itraukos i trij laik:
202 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD JIE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
Rugsjo 16 d.
Mieli Tomahaukai,
Sekmadien js buvote tikri STIPRUOLIAI. Puldami mes mume
eis varius - daugiausia per visas rungtynes iais metais. Gindamiesi
ilaikme kamuol prieinink aikts pusje per visas rungtynes, jie
mu tik vien vart.
Treniruot vyks Vileto lauke etadien, 10.00-11.15 vai. ryte. Iki pa
simatymo.
Nuoirdiai
Treneris Bobas Gordonas
Spalio 23 d.
Mieli Tomahaukai,
TAI BENT RUNGTYNS! TAI BENT KOMANDA!

Ms olandikojo stiliaus gynyba ukirto keli vienos i geriausiai
smgiuojani komand puolimui, negana to, js vos kelis kartus lei
dote jiems muti varius. Ms ataka buvo tikrai gerai suderinta,
net penki aidjai mu varius. Be to, didioji dalis i vari buvo
gero perdavimo bei pozicinio aidimo rezultatas. i pergal i tikrj
buvo komandos pergal, prie kurios reikmingai prisidjo kiekvienas
aidjas.
Mes vis dar antroje vietoje, atsiliekame vienu taku nuo Ponk, ir mums
liko dar dvejos rungtyns. Taiau nesvarbu, kaip baigsis sezonas, js
visi galite didiuotis savo aidimu.
Ms treniruot vyks Vileto lauke etadien, 10.00-11.15 vai. ryte. Iki
pasimatymo.
Nuoirdiai
PAGYRIMAI I 203
Lapkriio 18 d.
Mieli NUGALTOJAI,
io savaitgalio rungtyns buvo labiausiai jaudinanios, kokias esu kada
nors mats. Visus metus Tomahaukai nuostabiai puol ir gynsi. sa
vaitgal jie parod savo nuostabi ird ir kovotoj dvasi. Nors atrod,
kad nebra laiko, js nepasidavte ir ikovojote pergal, kurios tikrai
nusipelnte.
Sveikinu jus visus. Js esate nugaltojai - kiekvienas ir visi drauge.
Nuoirdiai
1 Vaik ilaisvinimas
6 I i jiems priskirt vaidmen
I DALIS
Prisimenu t akimirk, kai gim mano snus Deividas. Prajo penkios sekun
ds ir jis vis dar nekvpavo. A buvau apimta siaubo. Sesel trenk jam per
nugaryt. Jokios reakcijos. tampa buvo nepakeliama. Ji tar: Jis usispyrs!
Vis tiek jokios reakcijos. Po akimirkos jis pagaliau pravirko - tuo persmel
kianiu naujagimio riksmu. Man neapsakomai palengvjo. Bet t pai dien
kiek vliau a susimsiau: Ar jis tikrai usispyrs? Kai parsiveiau j namo
i ligonins, slaugytojos odius ignoravau - kvaili kakokios moters odiai.
sivaizduokite, kalba apie kdik, kuriam nra n puss minuts!
Beveik dvejus metus, kai tik jis nesiliaudavo verks, nors j spuodavau ar
glostydavau, kai tik nenordavo ragauti naujo maisto ar atsisakydavo piet
miego, kai tik usispirdavo ir reikalaudavo darel vaiuoti autobusu ar ne-
sivilkdavo megztuko alt dien, man galv grdavo mintis: Ji buvo teisi.
Jis usispyrs.
Man reikjo bti protingesnei. Visuose psichologijos kursuose, kuriuos
lankiau, mane spdavo apie tai, jog nuolatinis neigiamas poiris gali duoti
neigiam rezultat. Jeigu js priklijuojate vaikui ltai skaitaniojo etiket, jis
gali pradti pats apie save taip manyti. Jeigu js galvojate, kad vaikas idyks,
2 0 6 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD JIE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
yra tikimyb, kad jis ims demonstruoti, koks idyks gali bti. Bet kokia
kaina reikia vengti etikei klijavimo. A visikai su tuo sutikau, bet vis tiek
negaljau liautis galvojusi apie Deivid kaip apie usispyrus vaik.
Vienintel mano paguoda buvo inojimas, kad esu tokia ne viena. Maiau
siai kart per savait igirsdavau kitus tvus sakanius k nors panaaus:
Mano vyresnlis yra labai problemikas vaikas. Jauniausiasis - tikras ma
lonumas.
Bobis i prigimties petukas.
Bilis labai patiklus. Bet kas gali juo pasinaudoti.
Maiklas - eimos teisininkas. Jis ino atsakymus bet kokioje situacijoje.
A nebeinau, kuo maitinti Diuls. Ji tokia iranki maistui.
Pirkti k nors nauj Riardui yra pinig vaistymas. Jis sugadina visk, k
tik palieia. Sis berniukas - akivaizdus griovjas.
A galvodavau, kaip vaikai gijo ias etiketes. Dabar suvokiu, kad tai atsi
tinka eimose ir kad vaidmuo gali bti priskirtas visikai nekaltai. Pavyzdiui,
vien ryt Mer sako savo broliui: Paduok man akinius.
Brolis atsako: Pasiimk juos pati ir baik nurodinti.
Vliau ji sako mamai: Suukuok man plaukus ir irk, kad nebt susi
vl. Mama atsako: Mere, tu ir vl nurodinji.
Vliau ji taria tiui: Nekalbk dabar. A iriu i laid. Ttis atsako:
Paklausykime didiojo eimininko!
Taip ingsnis po ingsnio vaikas pradeda aisti aidim. Jei visi Mer vadi
na mgstania nurodinti, tai ji privalo tokia bti.
Js turbt galvojate: Ar gerai manyti, jog js vaikas mgsta nurodinti,
jeigu to nepasakote jam? Tai labai svarbus klausimas. Ar gali tai, k apie vai
k galvoja tvai, turti takos vaiko savo paties vertinimui? Nordami geriau
suprasti, kaip tv nuomon vaiko atvilgiu susijusi su vaiko nuomone apie j
pat, pabandykime eksperiment. Kai skaitysite tris situacijas, sivaizduoki
te, kad js esate vaikas.
Isituacija. Jums madaug atuoneri. Vien vakar js einate svetain ir ran

date savo tvus kartu dliojanius didiul dlion. Kai tik pamatote, k jie
veikia, paklausiate, ar galtumte prisijungti.
VAIK ILAISVINIMAS i J I E M S PRISKIRT VAIDMEN I 2 0 7
Mama paklausia: Ar jau padarei nam darbus? Ar viskas buvo aiku?

Js atsakote: Taip. Ir dar kart paklausiate, ar galtumte padti dlioti.
Mama klausia: Ar tikrai visk supratai, atlikdamas nam darbus?
Ttis priduria: A kiek vliau perirsiu su tavimi matematik.
Dar kart js paklausiate, ar galite padti.
Ttis taria: Atsargiai, irk, kaip mes su mama dliojame, mes tau leisi
me pridti vien detal.
Kai js pasilenkiate ir bandote dti detal, mama sako: Ne, brangusis.
Negi nematai, kad detals kratas tiesus? Ji sunkiai atsidsta: Kaip tu gali
dti detal tiesiu kratu vidur dlions?
Kaip tvai jus vertina? ________________________________
Kaip j poiris veria jus jaustis?
II situacija: Ta pati. Js einate svetain ir randate savo tvus kartu dliojan-

ius didiul dlion. Paklausiate, ar galtumte prisijungti.
Mama sako: Negi daugiau neturi k veikti? Gal eik pairti televizo
riaus.
Js staiga pastebite detal su kaminu dlionje ir bandote j paimti.
Mama suunka: Atsargiai! Tu sugadinsi vis ms darb.
Ttis paklausia: Ar mes negalime nors kart pabti ramiai?
Js sakote: Praau, tik i vien detal!
Ttis taria: Tu niekada nepasiduodi, ar ne?
Mama: Gerai, vien detal ir viskas! Ji pavelgia tt, purtydama galv
ir vartydama akims.
Kaip tvai jus vertina? _____________________________
2o8 I kaip ka lb ti su vaikais, KAD J I E KLAUSYT, I R KAI P k l a u s y t i , k a d v a i k a i k a l b t
III situacija: Ta pati. Pamatote tvus dliojanius dlion ir prieinate pairti

i ariau.
Paklausiate: Ar a galiu padti?
Mama linkteli: inoma, jeigu nori.
Ttis taria: Prisistumk kd.
Js pamatote detal ir esate tikras, kad tai debes dalis. dedate j, bet ji
netinka.
Mama: Beveik pataikei!
Ttis pamoko: Detals su tiesiu kratu dedamos dlions kratus.
Tvai toliau dlioja. Js iek tiek laiko analizuojate paveiksll. Pagaliau
randate tinkam viet savo detalei.
Sakote: irkite, tinka!
Mama nusiypso.
Ttis taria: Tu tikrai usispyrs.
Kaip tvai jus vertina? -------------------------------------------------
Ar nustebote, kaip greitai supratote tv poir? Kartais utenka keli o

di, vilgsnio ar balso tono, kad suprastumte, jog esate ltas ir kvailas,
kenkjas ar mgstamas ir gabus mogus. K tvai apie jus galvoja danai
VAIK ILAISVINIMAS i J I E M S PRISKIRT VAIDMEN I 2 09
gali bti perduodama per kelias sekundes. Kai padauginame tas sekundes i
kasdienio tv ir vaik bendravimo valand, suprantame, kaip stipriai vaikus
gali paveikti tv nuomon apie juos. Paveikiami ne tik j jausmai, bet ir
elgesys.
Kai js darte pratim ir js tvai man jus esant lt, ar pajautte,
kaip blso pasitikjimas savimi? Ar po to stengtumts sudlioti dlion pats?
Ar jautts prislgtas, nes nebuvote toks greitas, kaip kiti alia esantys mo
ns? Gal sau pasakte: Kam ivis bandyti?
Kai tvai jus irjo kaip kyruol, ar js jautte, kad turite pulti rodi
nti, kad nebtumte atstumtas? Ar js jautts atstumtas ir nugaltas? Ar js
jautts piktas, gal norjote sugadinti j dlion ir taip jiems atkeryti?
Kai jus irjo kaip mgstam ir gab mog, ar js jautte, kad suge
bate elgtis taip, kad patiktumte? Jeigu ir padarytumte kelet klaid, vis tiek
bandytumte dar kart?
Nesvarbu, kokios buvo js reakcijos, galima daryti ivad, kad tv nuo
mon apie vaikus turi takos ne tik vaik nuomonei apie save, bet ir j elge
siui.
Bet jeigu vaikui jau buvo priskirtas tam tikras vaidmuo - nesvarbu dl ko
kios prieasties - ar tai reikia, kad jis turi atlikti vaidmen vis likus savo
gyvenim? Ar jis ustrigs iame vaidmenyje, ar jis gali isilaisvinti ir tapti
tuo, kuo jis gali bti?
TAI EI GDIAI, KURIUOS TVAI GALI TAIKYTI

NORDAMI ILAISVINTI VAIK I TAM TIKRO VAIDMENS
L Iekokite galimybs vaikui parodyti gersias jo savybes.
2. Sudarykite vaikams slygas matyti save i skirting pusi.

3. Leiskite vaikams tarsi netyia igirsti, k apie juos sakote teigiamo.
4. Rodykite pavyzd vaikui.
5. Prisiminkite ypatingas akimirkas.
6. Kai js vaikas elgiasi pagal senj vaidmen, isakykite savo jausmus ir
(arba) lkesius.
IEKOKITE GALIMYBS PARODYTI VAIKUI

GERSIAS JO SAVYBES
VAIK ILAISVINIMAS i J I E M S PRISKIRT VAIDMEN 21 I
S U D A R Y K I T E V A I K A M S SLYGAS M A T Y T I SAVE
I S K I R T I N G P U S I
212 I KAI P KALBTI SU VAI KAIS, KAD J I E KLAUSYT, IR KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
L E I S KI T E V A I K A M S T A R S I N E T Y I A I G I R S T I ,
K A P I E J U O S S A K O T E T E I G I A M O
VAIK ILAISVINIMAS I J I E M S PRISK IRT VAIDMEN i 213
RODYKITE
PAV Y Z D J V A I K U I
PRISIMINKITE
YPATINGAS AKIMIRKAS
VAIK ILAISVINIMAS I J I E M S PRISKIRT VAIDMEN I 2 I J
KAI J S VA I K A S E LG I A S I PAGAL S E N J V A I D M E N ,
I S A K Y K I T E SAVO J A U S M U S IR ( A R B A ) L K E S I U S
I 6 I KAI P KALBTI SU VAI KAIS, KAD J I E KLAUSYT, I R KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
Tai ne visi gdiai, skirti padti vaikams pamatyti save i vairi pusi.
ioje knygoje aprayti gdiai gali bti naudingi norint nuolat tobulti. Pa
vyzdiui, viena mama, kuri seniau savo sn vadindavo uuomara, para
ratel, kad jis pradt apie save kitaip galvoti ir nepamirt svarbi dalyk.
Mielas Dordai,
Tavo muzikos mokytoja man iandien skambino ir sak, kad
dvi paskutines orkestro repeticijas tu atjai be savo trimito.
A tikiu, kad nuo iol rasi bd, kaip prisiminti svarbius daly
kus.
Mama
Ttis msi sprsti problem uuot vadins savo vaik petuku. Jis tar: Dei-
sonai, a inau, kad tau pikta, kai tu stengiesi susikaups ruoti nam darbus
ir tavo brolis vilpauja, bet mutis negrau. Kaip dar galtum pakovoti u
tyl, kai tau jos reikia?
Ar i mintis padti vaikams pamatyti save i skirting pusi jums atrodo
sudtinga? A neinau, kokia sunkesn uduotis galt bti skirta tvams.
Kai vaikas nuolat blogai elgiasi, reikia ukirsti tam keli taip, kad nepaska
tintume jo ir toliau taip elgtis. Negalima rkti: Ir vl tu taip elgiesi! Norint
ilaisvinti vaik i jam priskirto ir jo atliekamo vaidmens, pirmiausia reikia
sudaryti plan.
l. Ar yra koks nors vaidmuo, kur mano vaikas atlieka namuose, moky
kloje, tarp draug ar artimj? Koks tas vaidmuo?
2. Ar yra koki nors teigiam to vaidmens savybi? (Pavyzdiui, idaigi

ninko poktai pralinksmina; svajotojo vaizduot.)
VAIK ILAISVINIMAS i J I E M S PRISKIRT VAIDMEN I 2IJ
3. Kaip js nortumte, kad js vaikas apie save galvot? (Kad yra atsa
kingas, gali iki galo atlikti darb ir 1.1.)
Tai tik anginiai klausimai. Tikra veikla laukia prie akis. Pavelkite g
dius, ivardytus emiau. Tada uraykite odius, kuriuos pavartotumte,
nordami praktikai pritaikyti kiekvien gd.
A. Iekokitegalimybsparodyti vaikui gersiasjo savybes.
B. Sudarykite vaikams slygas matyti save iskirtingpusi.
C. Leiskite vaikams tarsi netyia igirsti, k apiejuos sakote teigiamo.

21 8 I KAI P KAL BTI SU VAI KAI S, KAD J I E KLAUSYT, I R KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
D. Rodykitepavyzd.
E. Prisiminkiteypatingas akimirkas.
F. Kaijs vaikas elgiasipagalsenj vaidmen, isakykite savojausmus ir (arba)

savo lkesius.
G. Aryra dar koki nors gdi, kurie, js manymu, galt bti efektyvs?
VAIK ILAISVINIMAS i J I E M S PRISKIRT VAIDMEN I 219
pratim a atlikau prie daug met. Kas mane privert? Vien vakar,
kai a pasimiau Deivid i skaut susitikimo, vadovas papra ueiti kit
kambar. Jis buvo paniurs.
Nervingai paklausiau: Kas nutiko?
A noriu su jumis pakalbti apie Deivid. Mes turime ioki toki pro
blem.
Problem?
Deividas atsisako laikytis nurodym.
A nesuprantu. Nurodym? Js turite omeny projekt, su kuriuo jis dabar
dirba?
Jis band kantriai ypsotis: A turiu omenyje visus projektus, su kuriais
mes dirbame iais metais. Kai js snus k nors sugalvoja, nemanoma jo
atkalbti. Jis turi savus bdus, kaip atlikti uduotis, ir jis neklauso joki ar
gument. Atvirai sakant, kitiems berniukams jis iek tiek atsibodo. Jis atima
daug grups laiko... Ar namuose jis toks pat usispyrs?
A neatsimenu, k atsakiau. A kak sumurmjau, nusivediau Deivid
main ir greitai ivaiavau. Vaiuojant namo Deividas buvo tylus. A jun
giau radij kad tik nereikt nekti. Man net pradjo skaudti skrand.
A jauiausi taip lyg bt pasakyta tiesa apie Deivid. Met metus a ap-
simetinjau, kad jis tra iek tiek usispyrs namuose - su manimi, su savo
tiu, su seserimi bei broliu. Bet dabar bgti nuo tiesos jau nebegaljau. Ap
linkinis pasaulis patvirtino tai, ko a niekada nenorjau pripainti. Devidas
yra nepalenkiamas, grietas, usispyrs.
Kelet valand negaljau umigti. A guljau kaltindama Deivid, kad jis
nra toks, kaip kiti vaikai ir kaltindama save u visus tuos kartus, kai j pa
vadinau mulu ar usispyrusiu buivolu. Tik kit ryt a sugebjau skaut
mokytojo nuomon apie savo sn pavelgti objektyviai ir pradjau galvoti,
kaip Deividui padti.
Dl vieno buvau tikra. Svarbu nekartoti tos paios nuomons ir nepast
mti Deivido ir toliau laikytis io vaidmens. Mano uduotis buvo iekoti ge
riausi jo savybi ir patvirtinti jas (juk jei to nepadarysiu a, kas padarys?).
Taigi jis stiprios valios ir rytingas. Bet jis sugeba bti lankstus ir toleran
tikas. Ir btent ias savybes reikia pripainti.
220 I KAI P KALBTI SU VAI KAIS, KAD J I E KLAUSYT, I R KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
Sudariau vis man inom gdi, skirt padti vaikui matyti save i
skirting pusi, sra. Po to pabandiau prisiminti situacij, kada Deivid
spyriojosi praeityje. K a galiau jam pasakyti, jeigu kas nors panaaus pa
sikartot? tai k a sugalvojau:
A. Iekokite galimybs vaikui parodyti gersiasjo savybes. Deividai, tu suti

kai su mumis eiti pas moiut, nors ir labai norjai likti namuose ir aisti si
draugu. Tu buvai labai pasiaukojantis.
B. Sudarykite vaikui slygas matyti save is skirtingpusi. Panau, kad kie
kvienas ios eimos narys nori eiti skirting restoran. Deividai, gal tu gal
k nors sugalvoti, kaip mums rasti ieit?
C. Leiskite vaikui tarsi netyia igirsti, k js apiej sakote teigiamo. Tti
mes su Deividu ryt radome kompromis. Jis nenorjo autis aulini bat. A
nenorjau, kad jis mokykloje sdt lapiomis kojomis. Galiausiai jis sugalvo
jo, kad gali mokykl eiti su senais sportiniais bateliais, pasiimti por sausi
kojini ir persiauti savo geraisias sportiniais bateliais.
D. Rodykite pavyzd. A tokia nusivylusi! A taip norjau pairti film;
vakar, o ttis man primin, kad mes esame susitar eiti irti krepinio..
Na, tiek to, manau, galima atidti film dar vienai savaitei.
E. Prisiminkiteypatingas akimirkas. A prisimenu, kaip smarkiai tu i pra
di nenorjai eiti berniuk skaut stovykl. Bet tada pradjai apie j galvo
ti, skaityti ir kalbti su kitais vaikais, kurie jau joje dalyvavo. Ir galiausiai ti
nusprendei pats pabandyti.
F. Kai js vaikas elgiasi pagal senj vaidmen, isakykite savojausmus i
(arba) savo lkesius. Deividai, jei vestuves ateisi su senais dinsais, tai ki
tiems sveiams tai atrodys kaip nepagarba. Tarsi tu sakytum: ios vestuv
nra svarbios! Taigi kad ir kaip tau nepatinka mintis dvti kostium ir riti
kaklarait, a tikiuosi, kad apsirengsi tinkamai.
G. Aryra koki nors dar gdi, kuriegalt bti naudingi?Labiau priimt
Deivido neigiamus jausmus. Daugiau galimybi rinktis. Daugiau problemo
sprendim.
Tai buvo pratimas, kuris pakeit mano tiksl. A pamaiau kit Deivido veid
ir galjau kitaip elgtis su vaiku. Nepasiekiau dramatik rezultat per vien
nakt. Kai kada seksi labai gerai. Atrod, kad kuo labiau a vertinau Deivido
gebjim bti lanksiam, tuo lankstesnis jis sugebjo bti. Bet kai kada nesi
sek. Mano pyktis ir didiulis nusivylimas mane grindavo pradin tak,
ir a vl praddavau ant jo rkti.
Bet po ilgos kovos a atsisakiau nerytingumo. A laikiausi naujo poirio.
Rytingas vaikas turjo lygiai toki pat ryting mam.
Maas berniukas dabar jau uaugs. Visai neseniai, kai jis nepaklaus pro
tingo patarimo (tai yra neatsivelg mano nuomon), a taip nulidau, kad
pavadinau j kiauliagalviu.
Jis atrod isigands ir minutl tyljo.
Ar taip apie mane galvoji?
Susigdusi tik mikiojau: Na, a... a...
Jis velniai nuramino: Nieko tokio, mama. Tavo dka a apie save galvoju
kitaip.
KAI P KALBTI SU VAI KAIS, KAD J I E KLAUSYT, I R KAI P KLAUSYTI , KAD VAI KAI KALBT
III DALIS.
T V P A S A K O JIM A I - D A B A R T IS IR P R A E IT IS
tai keletas pasakojim i tv, kurie buvo pasiry ilaisvinti savo vaikus i
jiems priskirt vaidmen.
Per paskait apie vaidmenis man pradjo darytis labai bloga. A pagalvo
jau, kaip lykiai elgiausi su Gregu ir koki baisi dalyk jam pasakydavau:
A noriau, kad tu save pamatytum. Tu elgiesi kaip bukagalvis.
Kodl btent tu nuolat visus sustabdai?
Panau, kad a nieko i tavs negaliu tiktis. Turiau inoti, koks esi
bjaurus.
Tu niekada netursi draug.
Elkis pagal savo ami. Tu elgiesi kaip dvej met berniukas.
Tu taip netvarkingai valgai. Tu niekada neimoksi.
A galvojau, kad jis man kerija ir tai nesiliaudavo. Negana to, i savait
a susitikau su jo mokytoja, ir ji skundsi, jog jis yra nesubrends. Po kurio
laiko a tikriausiai biau jai pritarus, bet t dien jos odiai siaubingai mane
priblok. A supratau, kad situacija pasiek kritin tak ir nusprendiau pa
bandyti kai kuriuos per paskaitas igirstus bdus.
I pradi a buvau per daug pikta, kad galiau bti maloni. A inojau,
kad Gregui reikia nors iek tiek teigiamo grtamojo ryio, bet a vos galjau
su juo kalbtis. Taigi a paraiau jam ratel, kai jis pirm kart padar t
gero. A paraiau:
Mielas Gregai,
Vakar buvo gera diena. Tavo dka lengvai suspjome sekma
dienins mokyklos autobus. Tu laiku atsiklei, apsirengei ir laukei
mans.
Ai
Mama
VAIK ILAISVINIMAS I J I E M S PRISKIRT VAIDMEN I 223
SANTRAUKA
Nordami ilaisvinti vaikus i jiems priskirt vaidmen
1. IEKOKITE GALIMYBS VAIKUI PARODYTI GERSIAS JO SAVYBES.
Gavai aisl, kai tau buvo treji, ir jis atrodo beveik kaip naujas!
2. SU D A R Y K ITE VAIKAM S SLYGAS M A TY TI SAVE i S K IR T IN G PU SI .
Sara, ar galtum pasiimti atsuktuv ir priverti i lentyn

rankenles?
3. LEISKITE VAIKAMS TARSI NETYIA IGIRSTI, K APIE JUOS

SAKOTE TEIGIAMO.
Jis n nepajudino rankos, nors leisti tuos vaistus skausminga.
4. RODYKITE PAVYZD.
Pralaimti sunku, bet a pasistengsiu bti auni. Sveikinu!
5. PRISIMINKITE YPATINGAS AKIMIRKAS.
A prisimenu, kai...
6. KAI JS VAIKAS ELGIASI PAGAL SENJ VAIDMEN,

ISAKYKITE SAVO JAUSMUS IR (ARBA) SAVO LKESIUS.
Man tai nepatinka. Nepaisant to, kad igyveni stiprius jausmus,

a i tavs tikiuosi kilnumo.
Po keli dien a j turjau nuveti pas odontolog. Kaip ir daniausiai

jis nesiliov laksts po laukiamj. A nusisegiau laikrod ir padaviau jam.
Tariau: A inau, kad tu gali penkias minutes pasdti ramiai. Jis atrod
nustebs, bet tikrai sdjo ramiai ir tyliai tol, kol gydytojas pakviet j ueiti.
Mums ijus i odontologo a padariau tai, ko nebuvau dariusi niekada
anksiau. A nusivediau j suvalgyti karto okolado. Mes i ties kalbjo
ms. T vakar, kai paguldiau j miegoti, pasakiau, kad man buvo labai
smagu kartu su juo leisti laik.
Sunku patikti, kad tos kelios smulkmenos galjo pakeisti Greg. Dabar jis
stengiasi labiau man tikti, o tai savo ruotu skatina mane geriau su juo elgtis.
Pavyzdiui, jis paliko savo knyg ir varkel virtuvje ant ems. Paprastai u
tai a pradiau rkti. Uuot rkus, a jam pasakiau, kad supykau, nes turjau
pakelti jo daiktus, taiau pasitikiu juo ir inau, kad nuo iol jis pads daiktus
ten, kur j vieta.
Ir per vakarien a nebekritikavau jo manier. Nenutyldavau tik tada, kai
jis padarydavo k nors labai bjauraus, bet stengiausi nesikartoti.
Stengiuosi suteikti jam daugiau atsakomybs namuose, tikdamasi, kad jis
prads brandiau elgtis. A jo praau i diovykls iimti drabuius, ikrauti
pirkinius, atlikti kitus panaius darbus. Kit ryt a jam netgi leidau paiam
isiplakti kiauinien. (Ir tyljau, nors jis pritak ant grind.)
Man beveik baisu tai sakyti, bet jo elgesys tikrai pagerjo. Galbt tai dlto,
kad a jam geresn.
**
Hetera yra vaikinta. Nuo pat pirmos dienos, kai pas mus atvyko, ji buvo ti
kras diaugsmas. Ir paaugusi ji buvo mielas, velnus vaikas. A ne tik galvojau,
kad ji mano diaugsmas ir pasididiavimas, bet gausyb kart per dien jai
pasakydavau, kiek laims ji man suteikia. Taiau kai perskaiiau js skyri
apie vaikams priskiriamus vaidmenis, pagalvojau, kad galbt j veriu neti
per didel nat, tikdamasi i jos bti gera, bti mano diaugsmu. A taip
pat pagalvojau, ar ji savyje gali turti kit jausm, kuriuos bijo parodyti.
Mano susirpinimas paskatino pabandyti kai kuriuos naujus dalykus.
Turbt svarbiausias i j buvo surasti bd, kaip Heterai parodyti, jog visi
jausmai, kuriuos ji jauia, yra geri, kad gerai jausti pykt, lides ar nusivy
lim. Kai vien dien a pusvalandiu pavlavau j paimti i mokyklos, pa
sakiau: Turbt labai erzino toks ilgas laukimas. (Tai pasakiau vietoj savo
ankstesns nuolatins frazs: Ai kad esi tokia kantri, mieloji) Kit kart
jai pasakiau: Kertu layb, kad norjai ikoneveikti savo draug, nes atauk
susitikim! (Vietoj savo frazs: Na brangioji, kiti mons tiesiog nra tokie
dmesingi kaip tu)
A taip pat stengiausi parodyti norimo jos elgesio pavyzd. A pradjau
daniau sau leisti kalbti apie savo neigiamus jausmus. Vakar jai pasakiau:
A jauiuosi irzli ir noriau iek tiek pabti viena. Ir kai ji papra, kad
paskoliniau savo nauj alikl, a atsakiau, kad kol kas juo dalytis nenoriu.
A bandiau kitaip j girti. Uuot nesiliaudama kartojusi, kokia a laimin
ga dl jos mokymosi, a apibdinau, k ji pasiek (Sis praneimas aikus ir
gerai parengtas), ir daugiau nieko nesakiau.
Kit ryt buvo pirmasis kartas. Hetera praussi due, o a ploviau indus.
Ji pabeld sien, ir a prisukau kart vanden. Vliau ji atjo virtuv siau
drinusi ir rkdama kiek tik gali: A praiau tavs neleisti karto vandens.
Prausiausi po lediniu vandeniu!!!
Jeigu ji bt taip pasielgusi prie mnes, mane bt itiks okas. A b
iau jai pasakiusi: Hetera, tu taip niekada nesielgei!
kart a pasakiau: A girdiu i tavo balso, kokia tu pikta! Ir a savo
galvoje usiraau, kad kit kart visikai usuksiu kart vanden, kai tu
prausiesi po duu.
A jauiu, kad ateityje Hetera pasireik kur kas daniau, ir a esu tikra,
kad man patiks ne viskas, k igirsiu; bet daug svarbiau jai bti savimi, o ne
mamos diaugsmu.
P.S. Dabar, kai tik igirstu tvus man sakant, kokie geri j vaikai, a
pasidarau iek tiek tari.
***
Vakar su dviem savo dukterim buvau aidim aiktelj. Daugma keturis

kartus suukau Keitei, mano vyresnlei (jai atuoneri): Nenuleisk aki nuo
Vends. Laikyk j, kai ji lipa iuoykl. Bk alia jos.
Pradjau galvoti, ar nepriskiriu Keitei atsakingos vyresns sesers vaidmens.

Tiesa, a ja labai pasitikjau, bet galbt taip pat j labai spaudiau. Taiau
kalbant praktikai, man danai reikdavo pagalbos.
A taip pat pradjau galvoti, ar su Vende (jai penkeri) nesielgiu kaip su k
dikiu. A nebeplanuoju turti daugiau vaik, todl manau, kad man smagu
su ja taip elgtis. Juk nepaisant visko, ji yra mano kdikis.
Kuo daugiau apie tai galvojau, tuo labiau man atrod, kad Keit tikriausiai jau
iasi sieidusi. Ji atsisako eiti namo kartu su Vende i vasaros mokyklos, ji jai ne-
beskaito. A taip pat pastebjau, kad bdama Vends amiaus, Keit dar pati kai
kuriuos dalykus, kuri Vende vis dar nedaro - pavyzdiui, pati sipildavo pieno.
Iki iol a nieko nedariau, bet i lto pradedu suprasti, ko reikia abiem
mano dukterims. Vende turi tapti labiau savarankika. Taip sumat Keits
patiriamas spaudimas. Tuo tarpu Keit turi turti galimyb rinktis, ar ji nori
rpintis savo seserimi - iskyrus tuos atvejus, kai man pagalba btina. Ir gal
bt retkariais a galiau palepinti ir Keit. Jau labai seniai to nedariau.
***
Neilui pasisek, kad prajusi savait suspjau grups susitikim. Grusi

namo sulaukiau ms kaimyns skambuio. Jos balsas virpjo. Ji mat, kaip
eidamas mokykl Neilas nuskyn tris brangisias jos tulpes.
A visikai nebesivaldiau. Pamaniau: tai ir vl! Jis visk neigs, kaip t
kart, kai iard laikrod. (Vliau radau detales jo kambaryje.) Arba kaip t
kart, kai jis pasak, jog peroko auktesn klas. (Kai paskambinau mo
kytojai, ji patikino, kad niekas nebeperoka auktesnes klases.) Pastaruoju
metu jis tiek meluoja, net jo brolis pasak: Mama, Neilas vl meluoja!
A inau, kad su tuo nelabai gerai tvarkausi. A visada reikalauju, kad jis
man pasakyt ties, ir kai jis nepasako, a daniausiai ivadinu j melagiu arba
skaitau paskait apie melavim, arba nubaudiu j. Panau, kad a tik blogi
nu padt, bet atvirai kalbant, man ir mano vyrui tai labai svarbu. A negaliu
suprasti, kaip Neilas taip elgiasi.
Kaip jau minjau, man pasisek, kad dalyvavau paskaitoje apie vaidmenis.
Nors ir buvau labai nusiminusi, bet nebenorjau Neilui priskirti melagio
vaidmens.
VAIK ILAISVINIMAS i J I E M S PRISKIRT VAIDMEN I 2 2 7
Kai jis gro namo priepiei, a nepristojau prie jo. (Ar tu tai padarei?
Ar esi tikras, kad nepadarei? Nemeluok man kart) A jau tiesiai prie
reikalo. Tariau, Neilai, ponia Osgud man sak, kad tu nuskynei jos tulpes.
Ne, neskyniau. Tai buvau ne a!
Neilai, ji tave mat. Ji stovjo prie lango.
Tu galvoji, kad a melagis. Tai ^7melag!
Neilai, a nenoriu kalbti apie tai, kas meluoja, o kas ne. Tai atsitiko. Dl
kakoki prieasi tu nusprendei nuskinti tris jos tulpes. Dabar mes turime
galvoti apie tai, kaip itaisyti padt.
Neilas pradjo verkti: A norjau nuneti gli mokytojai.
A tariau: Ak. Tai tai kokia prieastis. Ai, kad pasakei man, kas vy
ko... Kartais ties pasakyti sunku - ypa tada, kai manai, kad gali sulaukti
nemalonum.
Tada jis pradjo kkioti.
A apkabinau j ir tariau: Neilai, a girdiu, kaip tu gailiesi. Ponia Osgud
labai nusiminusi. K galima bt padaryti?
Neilas vl puol verkti. A bijau jai pasakyti, kad gailiuosi!
Ar gali tai urayti?
Neinau... padk man.
Mes kartu sugalvojome trump ratel ir jis para j spausdintomis raid
mis (jis mokosi pirmoje klasje).
A pasakiau: Ar tu manai, kad to pakanka?
Jis pavelg sutriks.
K manai, jei nupirktume jai tulpi, kurias ji pasisodint?
Neilas plaiai nusiypsojo: O galtume?
I karto po mokyklos mes nujome tiesiai gli parduotuv. Neilas irin
ko vazon su keturiomis tulpmis ir nune kartu su savo rateliu prie ponios
Osgud dur. Tada jis paspaud skambut ir nubgo namo.
A nemanau, kad jis dar kada nors skins gles, ir kakodl a nemanau,
kad jis ir toliau meluos. A tiesiog inau, kad nuo iol su manimi jis bus atvi
resnis. O kai nebus (manau, turiu padt vertinti realistikai), a nepriskirsiu
jam melagio vaidmens. A surasiu bd, kad jis man galt pasakyti ties.
* **
Vien dien paskaitai einant pabaig, ttis pradjo dalytis prisiminimais.
Jis pasakojo: Prisimenu, kai a buvau vaikas, a eidavau pas savo tt su vai
riausiais planais. Jis visada labai rimtai mans iklausydavo. Tada jis tardavo:
Snau, tavo galva galbt debesyse, bet tavo kojos remiasi em. Dabar
matau, kad tas mano paveikslas, kur jis man pateik mogaus, kuris svajoja,
bet kartu ir susitvarko su realybe - man padjo sunkiais momentais... Man
domu, ar kas nors dar turjo panaios patirties.
sivyravo tyla, kai kiekvienas i ms susimstm apie savo praeit, ieko
dami situacij, kurios ms gyvenimuose buvo svarbios. Garsiai i lto visi
kartu pradjome dalytis prisiminimais:
Kai a buvau maas berniukas, mano moiut man visada sakydavo, kad
a turiu nuostabias rankas. Kiekvien kart, kai jai verdavau silo gal ada
tos skylut ar ipainiodavau mazgus, ji sakydavo, kad mano rankos auksins.
Manau, kad tai viena i prieasi, kodl nusprendiau tapti odontologu.
Pirmaisias mokytojavimo metais patyriau daug sukrtim. A drebda
vau kiekvien kart, kai mano vadovas ateidavo stebti mano pamokos. Jis
man pateikdavo kelet pastab, bet po to visada pridurdavo: Dl tavs, Elen,
a niekada nesijaudinu. I tikrj tu pati save pataisai. domu, ar jis suprato,
kokie kvepiantys buvo ie jo odiai. A prisimenu juos kiekvien dien. Jie
man padjo tikti savimi.
Kai man buvo deimt met, tvai nupirko vienarat. Pirm mnes a
nuo jo vis krisdavau. Maniau, kad niekada neimoksiu juo vaiuoti; bet vien
dien a jau vaiavau ilaikydama pusiausvyr! Mano mama man, kad a
iskirtin. Nuo to laiko kiekvien kart, kai a nerimaudavau, ar imoksiu k
nors naujo - pavyzdiui, prancz kalbos - ji man tardavo: Bet kuri mergai
t, kuri moka vaiuoti vienaraiu, be joki problem gali imokti prancz
kalbos. inojau, kad ji kalbjo nelogikai. K bendro turi mokjimas vaiuo
ti vienaraiu ir prancz kalbos mokymasis? Bet man patiko jos odiai. Tai
buvo prie beveik trisdeimt met. Ir iki iol kiekvien kart, kai susiduriu
su kokiu nors ikiu, a girdiu savo mamos bals: Bet kuri mergait, kuri
moka vaiuoti vienaraiu... Ima juokas pagalvojus, bet tas vaizdas man vis
dar padeda.
VAIK ILA ISV IN IM A S i J I E M S PRISK IRT VAID M EN I 2 2 9
Beveik visi esantys grupje pasidalijo kokiu nors prisiminimu. Kai paskaita
baigsi, mes sdjome ir irjome vieni kitus. Ttis, kuris padjo mums
prisiminti, stebdamasis kraip galv. Kai jis prakalbo, pasak u mus visus:
Niekada nenuvertinkite savo odi reikms vaiko gyvenime!
7 IApibendrinant
Tvai sak, kad vaikams isilaisvinti i jiems priskirt vaidmen sudtinga.
Turi ne tik visikai pasikeisti poiris vaik, bet tam reikia ir praktini ini
bei gdi. Vienas tvas pasak: Nordami pakeisti vaidmen, js tikrai
turite mokti visk suvienyti - jausmus, savarankikum, pagyrimus, alterna
tyvas bausmms - visas pastangas.
Nordami iliustruoti kontrast tarp ger ketinim turinios mamos ir ma
mos, kuri remiasi gdiais bei meile, mes pateikme dvi situacijas (i knygos
Laisvi tvai laisvi vaikai). Kiekvienoje i situacij septynmet Siuz bando
atlikti Princess vaidmen. Stebdami, kaip mama elgiasi su dukra pirmoje
situacijoje, galite savs paklausti: K dar ji galjo padaryti?
I DALIS. PRIN CES
MAMA. Ei visi, a namie!.. Labas, Siuze!.. Negi nepasisveikinsi su mama?

{Siuz niriai kilsteli akis ir toliau spalvina ignoruodama mam)
MAMA. {Padeda savo neulius) Na, a manau, kad beveik nieko netrksta va
karliui. Turiu bandeli, vaisi ir {supdamapopierin maielprieais
savo dukter stengiasi igautijos ypsen) nedidel staigmen Siuzei.
SIUZ. {Griebdama maiel) K man nupirkai? (Traukdama ijo vien daikt
po kito) Kreideli?.. Gerai... Pietuk dut... {Pasipiktinusi) M
lyn ura knygel! Tu juk inai, kad a nekeniu mlynos spalvos.
Kodl nenupirkai raudonos?

MAMA. (1Gindamasi) Taip jau nutiko, jaunoji panele, kad buvau net dviejose
parduotuvse ir n vienoje i j nebuvo raudon ura knygeli. Ir
prekybos centre, ir biuro reikmen parduotuvje visos buvo parduo
tos.
SIUZ. Kodl nenujai j parduotuv prie banko?
MAMA. Neturjau laiko.
SIUZ. Tai eik atgal. A nenoriu mlynos.
MAMA. Siuze, a tikrai nevaiuosiu iekoti maos raudonos knygels. ian
dien turiu dar daug k nuveikti.
SIUZ. Mlynos man nereikia. Be reikalo pirkai.
MAMA. (Atsidsta.) Na tu ir ilepusi! Visada viskas turi bti taip, kaip nori
tu, ar ne?
SIUZ. CPasinaudodama savo avesiu.) Ne, neturi, bet raudona yra mano
mgiamiausia spalva. O mlyna labai negrai. Mamyte, praau!
MAMA. Na... gal a vliau nuvaiuosiu.
SIUZ. Puiku. {Vl ima spalvinti) Mamyte?
MAMA. Taip?
SIUZ. Noriu, kad pas mane inakt nakvot Bets.
MAMA. Apie tai negali bti n kalbos. Juk inai, kad mes su tveliu vakar
tursime svei.
SIUZ. Bet ji turi nakvoti inakt. A jau pasakiau jai, kad gals.
MAMA. Na paskambink jai dar kart ir pasakyk, kad negals.
SIUZ. Tu negera!
MAMA. Netiesa. Nenoriu, kad vaikai landiot, kai namuose yra svei. Ar
pameni, kaip js elgts paskutin kart?
SIUZ. Mes tau netrukdysime.
MAMA. {Garsiai) Mano atsakymas yra ne!
SIUZ. Tu mans nemyli! {Pradeda verkti)
MAMA. {Apimta sielvarto) Siuze, tu puikiai inai, kad a tave myliu. {velniai
palieiajos smakr) Nagi, kas mano maoji princes?
SIUZ. Mamyte, praau, graiai praau? Mes bsim labai geros.
MAMA. {Sekundl susvyruoja) Na... {purtydama galv) Siuze, nieko nebus.
A PIB E N D R IN A N T I 233
Kodl tu nuolat man visk taip apsunkini? Kai a sakau ne, a

turiu omenyje ne!
SIUZ. CNusviedia spalvinimo knygel ant grind) A tavs nekeniu!
MAMA. (Negailestingai) Nuo kada tu mtai knygas? Pakelk j.
SIUZ. Nekelsiu.
MAMA. Tutuojau pakelk!
SIUZ. CKlykdama visagerkle sviedia antgrind vienpo kitos naujas kreide
les.) Ne! Ne! Ne! Ne!
MAMA. Nedrsk mtyti i kreideli!
SIUZ. (Mesdama dar vien kreidel) Mtysiu, jei tik norsiu.
MAMA. (Trenkdama Siuzei per rank) A pasakiau liaukis, tu maa neklau
ada!
SIUZ. {Suklykia) Tu man trenkei! Tu man trenkei!
MAMA. Tu sulauei kreideles, kurias a tau nupirkau.
SIUZ. {Isterikai verkdama) irk! Liko ym.
MAMA. {Labai susijaudinusi glosto ius rank) A atsipraau, mieloji. Tai
tik nedidelis brimas. Turbt nuo mano nag. Labai greitai sugis.
SIUZ. Tu mane ugavai!
MAMA. Tu inai, kad a to nenorjau. Mamyt n u k tavs nenuskriaus
t... Zinai k? Paskambinkime Betsei ir pasakykim, kad ji gali i
nakt nakvoti. Ar nuo to tau bus geriau?
SIUZ. {Vis dar aarodama) Taip.
Kaip matote, pasitaiko situacij, kai meils, spontanikumo ir ger ketinim

tiesiog nepakanka. Sprendiant konflikt, tvams taip pat reikia ir gdi.
Skaitydami kit situacij, matysite t pai mam ir t pai dukr. Taiau
ioje situacijoje mama taiko tam tikrus gdius, kad padt savo dukrai elg
tis kitaip.
II DALIS. PRINCES
MAMA. Ei visi, a namie!.. Labas, Siuze! Matau, tu spalvini.

SIUZ. (Nepakeldama aki) Taip.
MAMA. (Padeda savo neulius) Na, a manau, kad beveik nieko netrksta
vakarliui. Beje, nupirkau tau kelet dalykli.
SIUZ. ((Griebia maiel) K man nupirkai? (Traukia visk ijo) Kreideli...
Gerai... Pietuk dut... {Pasipiktinusi) Mlyn ura knygel!
Tu juk inai, kad nekeniu mlynos spalvos. Kodl nenupirkai rau
donos?
MAMA. Kodl nenupirkau?
SIUZ. {Abejodama) Nes parduotuvje raudon nebuvo?
MAMA. Siuze, kai a nuperku k nors savo dukrai, noriau grusi igirsti:
Ai, mama... Ai u kreideles... Ai u pietuk dut... Ai
u ura knygel, nors ji ir ne tos spalvos, kuri man patinka.
SIUZ. {Pagieingai) Ai... Bet a vis tiek manau, kad mlyna bjauri.
MAMA. Tai jau tikrai, kai kalbame apie spalvas, tu nepalenkiama!
SIUZ. Taip!.. A visas gles spalvinu raudonai... Mama, ar gali Bets i
nakt nakvoti?
MAMA. {Svarsto) Mudu su tveliu vakar tursime svei. Bet ji, be abejo
ns, gali nakvoti kit nakt. Rytoj? Kit etadien?
SIUZ. Bet ji turi nakvoti inakt. A jai jau pasakiau, kad ji gals.
MAMA. {Grietai) Viskas paprasta, Siuze, gali rinktis - rytoj arba kit eta
dien. Kada tik nori.
SIUZ. {Virpindama lp) Tu mans nemyli.
MAMA. {Prisistumia kd ariaujos) Siuze, dabar ne laikas kalbti apie meil.
Dabar mes bandome apsisprsti, kuri dien nakvos tavo draug.
SIUZ. {Aarodama) Geriausia diena yra iandien.
MAMA. {Atkakliai) Mes turime susitarti ir suderinti tavo ir mano porei
kius.
SIUZ. Man nerpi tavo poreikiai! Tu negera! {Nusviedia spalvinimo knyge
l ant grind irpradeda verkti)
MAMA. Ei, man tai nepatinka! Knygos ne tam, kad jas mtytum! {Pakelia
knyg, perbraukia ranka virel) Siuze, kai tave apima stiprs jaus-
A PIB EN D R IN A N T I 235
mai, ireikk juos odiais. Pasakyk: Mama, a pykstu!.. A labai

nusiminusi! A tikjausi, kad Bets nakvos inakt.
SIUZ. (.Kaltindama.) Mes ketinome kepti okoladinius sausainius ir irti
televizori!
MAMA. Suprantu.
SIUZ. Ir Bets ketino atsineti miegmai, o a biau pasitiesusi savo iu
in ant grind alia jos.
MAMA. Js suplanavote vis vakar!
SIUZ. Taip! iandien mokykloje mes apie tai nekjome vis dien.
MAMA. Kai kako lauki ir po to tenka pakeisti planus, gali apimti didiulis
nusivylimas.
SIUZ. Taip ir yra! Tai ar ji gali nakvoti inakt, mamyte, praau... praau...
graiai praau?
MAMA. A noriau, kad tai bt manoma, nes tu labai smarkiai nori. Bet
taip nra. (Atsistoja.) Siuze, a einu virtuv...
SIUZ. Bet, mamyte...
MAMA. (Ieidama.) Ir kol ruoiu vakarien, a galvosiu apie tai, kokia tu esi
nusivylusi.
SIUZ. Bet, mamyte...
MAMA. {kteli i virtuvs.) Kai tik nusprsi, kuri nakt Bets nakvos pas
mus, pasakyk man.
SIUZ. {Einaprie telefono ir skambina draugei.) Labas, Betse. inakt tu ne
gali nakvoti... Mano tvai turs kakoki kvail svei. Gali nakvo
ti rytoj arba kit etadien.
Antruoju atveju mama turjo reikiam gdi, kad sukliudyt Siuzei vaidin
ti Princes. Bt nuostabu, jei ir realiame gyvenime visada rastume tinka
m atsakym, kurie bt naudingi ms vaikams ir mums patiems.
Gyvenimas nra tvarkingas trumpas scenarijus, kur bt galima imokti
atmintinai ir paprastai atlikti. Kasdiens realaus gyvenimo dramos, kuriose
atsiduria ir vaikai, nepalieka laiko visk gerai apgalvoti. Taiau gav patari
m, galime laikytis labai aikios krypties ir ivengti odi ir veiksm, kuri
vliau gailtumms. Turime vadovautis tam tikrais principais. Jau inome,
2 3 6 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
kad nesuklysime, jei skirsime laiko vaikui iklausyti, jei kalbsime apie savo
jausmus ar sutelksime dmes ateit ir nebekaitinsime praeities. Mus gali
kas nors laikinai imuti i vi, bet, tikkims, jau niekada nenuklysime i
tikrojo kelio.
Dar viena mintis: atsisakykime gyvenimo vaidmen gero tvo, blogo
tvo, atlaidaus ar grieto tvo (ar motinos). Pirmiausia galvokime apie save
kaip apie mog, kuris turi galimybi augti ir keistis. Gyvenimo ir darbo su
vaikais procesas yra varginantis ir reikalaujantis daug pastang. Jis reikalauja
nuoirdumo, intelekto ir itverms. Kai mes nepateisiname savo lkesi - ir
tikrai taip nebus visada - bkime sau tokie geri, kokie esame savo vaikams.
Jeigu ms vaikai nusipelno tkstanio prog, ir po to dar vienos, suteikime
ir sau tkstant prog ir po to dar vien.
Apie k gi visa tai?
Vien tik perskaityti i knyg jums prireik labai daug pastang. Suinojote
nauj princip, kuriuos turite sismoninti, nauj gdi, kuriuos turite pa
naudoti, nauj pavyzdi, kuriuos turite imokti, atpainote senus bendravi
mo bdus, kuriuos turite pamirti. Kai gaunate tiek daug informacijos, kuri
turite pritaikyti sau, kartais sunku neprarasti bendro vaizdo. Taigi dar kart
apvelkime bendravimo metod.
Mes norime surasti bd, kaip visiems sugyventi, kad bt gera, ir padti
gerai jaustis monms, kuriuos mylime.
Mes norime rasti bd, kaip gyventi be kalts jausmo ir ivengti abipusi
kaltinim.
Mes norime rasti bd bti jautresniems vienas kito jausmams.
Mes norime rasti bd savo pykiui ar susierzinimui ireikti taip, kad
nepadarytume alos.
Mes norime rasti bd, kaip gerbti ms vaik poreikius ir kartu lygiai
taip pat gerbti savuosius.
Mes norime rasti bd, kaip imokyti savo vaikus bti rpestingus ir at
sakingus.
Mes norime pakeisti nenauding bendravim, kuris buvo perduodamas i
kartos kart, ir palikti savo vaikams dovan bd, kaip bendrauti su savo
draugais, bendradarbiais, tvais ir vien dien su savo pai vaikais.
BAIGIAMASIS ODIS
Po dvideimties met
Brangus skaitytojau,
Kai Kaip kalbti... 1980-aisiais buvo ispausdinta pirm kart, mes laik
me sukryiavusios pirtus. Visikai nenutuokme, kaip mons reaguos. Kny
ga labai skyrsi nuo paskutinio ms leidinio. Laisvi tvai - laisvi vaikai buvo
ms asmenins patirties istorija. Si knyga i esms susideda i seminar,
kuriuos rengme visoje alyje. Ar tvams ji bus naudinga?
inojome, kaip tvai reagavo, kai su jais tiesiogiai dirbome. Kiekvien
kart, kai pristatydavome dviej dali program (vakarin paskait bei semi
nar kit dien i ryto), matme, kad prie rytin paskait tvai jau laukdavo
ms - nekantraudami papasakoti, kaip pritaik gdius ir kokie patenkinti
rezultatais.
Tada su tvais bendravome tiesiogiai su auditorija aidme vaidmen
aidimus, atsakinjome j klausimus, kiekvien princip iliustravome pa
vyzdiu, atiduodavome vis savo energij, kad tikintume tvus tai ibandyti
namuose. Ar skaitytojai sugebs tai pasiimti i ios knygos?
Jie sugebjo. Ir j tiek daug, kad mes nustebome. Leidjas informavo, kad
ileido papildom tira, jog patenkint paklaus. New York Times buvo
raoma, kad i imt knyg, skirt vaik aukljimui, Kaip kalbti... buvo
viena i bestseleri. Nacionalin televizija transliavo ei dali ou, parem
t kiekvienu knygos skyriumi. Bet labiausiai mus nustebino laik skaiius.
Laikai plauk i Jungtini Amerikos Valstij ir Kanados bei kit pasaulio

ali. Kai kurios i j buvo tokios maos ir maai inomos, kad iekojome
j atlase.
Dauguma moni ra nordami padkoti. Taip pat didel dalis trumpai
paaikino, kaip knyga pakeit j gyvenimus. Jie papasakojo, kas jiems pavyko
ir kas ne. Atrod, kad viso pasaulio tvai nepriklausomai nuo kultrini skir
tum susiduria su panaiomis problemomis ir ieko sprendimo bd.
Buvo ir dar viena tema. mons ra apie tai, kaip sunku pakeisti senus
proius. Kai a prisimenu, jog reikia remtis naujais gdiais, viskas klostosi
geriau, bet per danai pasielgiu taip, kaip ir seniau, ypa kai pajuntu spau
dim. Jie taip pat pra papildomos pagalbos. A noriu, kad is poiris
greiiau prigyt. Man reikia paramos ir praktikos. Gal js turite tam tikros
mediagos, kuri a ir mano draugai galtume naudoti kartu ir geriau imokti
iuos metodus?
Supratome j poreikius. Bdamos jaunos mamos, mes sdjome kartu su
kitais tvais ir aptarinjome kiekvien gd, bandme kartu iekoti garbing
ir efektyvi bd, kaip veikti vaik keliamus ikius. Taip buvo dl to, kad
inojome, kokia vertinga yra grups patirtis, ir mes pradjome galvoti apie
Padaryk tai pats seminar cikl pagal i knyg. Buvome tikros, kad jei
tvai turs lengvai suprantam program, aprayt ingsnis po ingsnio, jie
gals praktikuotis be ms ar kito vadovo pagalbos.
Ms didysis planas pavyko. Tvai organizavo grupes, usisak media
g ir tikrai skmingai j pritaik. Bet vieno mes nenumatme - kiek profesio
nal nors gauti ir naudoti Kaip kalbti... program. Mes sulaukme psichi
atr, psicholog, socialini darbuotoj, mokytoj, ministr, kunig ir netgi
rabin atsiliepim.
Mus nustebino ir organizacij skaiius - buitinio smurto krizi centrai,
lygtinai nuteist paaugli skyriai, skaut breliai, alies kaljimai, kurij
mokyklos, pradinuk mokyklos bei Jungtini Amerikos Valstij ir usienio
ali karo bazs. Ms garso ir vaizdo programomis naudojosi daugiau nei
150 000 grupi visame pasaulyje.
Nuolat sulaukdavome praym, daniausiai i socialins tarnybos agen
tr. Tvams tbt reikia bendravimo gdi. Ar js turite kokios nors
PO D V ID EIM TIES MET I 243
mediagos, kuri mums padt imokyti savanorius ir skleisti Kaip kalbti...

program bendruomense?
Kokia domi mintis! Gaila, kad neturime. Galbt kada nors ateityje ir pa
raysime...
Sulaukme skambuio i Viskonsino universiteto. Jie tai padar! Mums
neinant, bendradarbiaudami su Viskonsino vaik inaudojimo prevencijos
komitetu, jie gavo federalin leidim sukurti Kaip kalbti su vaikais, kad jie
klausyt programos vadov. Panau, kad jie jau pareng daugiau nei im
t savanori, kurie sureng seminarus daugiau nei septyniems tkstaniams
tv trylikoje valstij. Su dideliu entuziazmu jie mums papasakojo apie savo
projekto skm ir kaip svajoja tai pakartoti kiekvieno valstijoje. Ar mes per
irsime j vadov, pakeisime tai, kas btina, ir surizikuosime prisijungdami
prie platesnio mediagos vieinimo?
Atsigavusios po okiruojanio pasilymo, t. y. per gero, kad tai bt tiesa,
mes susitarme su jais susitikti ir kartu dirbti. Mokymo vadovas jau ileistas.
Ir tai mes veniame knygos, kuri iek tiek nerimaudami ileidome prie
dvideimt met, jubiliej. Niekas negaljo numatyti, ir tikrai nenumatme
mes, kad ji turs toki iliekamj gali ir kad ji atgims pati savaime bei bus
perrayta daugybe skirting form bei pavidal.
Nepaisant to, mes vis tiek savs klausiame. Ar Kaip kalbti... atlaikys laiko
ibandym? Juk prajo du deimtmeiai. Didiuliai technologiniai laimjimai
pakeit ir vis eimos portret. Atsirado daugiau vieni, isiskyrusi, sivai
kinusi tv, daugiau netradicini eim, daugiau nam, kur dirba ir mama,
ir ttis, daugiau vaik dienos centr. Ar ie bendravimo metodai tokie pat
naudingi ir iais sunkesniais, pagreitjusio tempo laikais?
Kai perskaitme savo knyg, atsivelgdamos naujj tkstantmet, mes
abi prijome prie tokios paios ivados. Principai dabar buvo naudingesni nei
bet kada. Tvai, nepaisant j statuso, dabar jaut didesn kalt bei didesn
stres nei bet kada anksiau, bandydami sprausti save keturiasdeimt a-
tuoni valand par teturdami dvideimt keturias, bandydami atstoti visk
ir daryti visk svarbiems savo gyvenimo monms. Negana to, visus veikia
vartotojika kultra, materialins vertybs, televizija, kuri rodo detalius sek
sualinius vaizdus, kompiuteriai, kurie tampa js vaik draugais, agresyvs
kompiuteriniai aidimai, filmai apie serijines mogudystes, padarytas dl

smagumo ar linksmybi. Tad nesunku suprasti, kodl tiek daug iandienini
tv jauiasi sukrsti ir okiruoti.
Mes puikiai inome, kad i knyga neatsakys visus klausimus. Yra pro
blem, kuri nemanoma isprsti vien tik bendravimo gdi dka. Taiau
nepaisant to, mes tikime, kad i knyga taps tvirta parama tvams. Joje jie ras
strategij, kurios pads susidoroti su nusivylimais, patiriamais dl vaik au
kljimo; aiki metod, kurie pads nustatyti ribas ir perteikti savo vertybes;
konkrei gdi, kurie suartins eimos narius, nepaisant prating aplin
kos veiksni; kalbjimo gdi, kurie pads tvams imokti bti grietiems
ir tobulti - ne tik dl savo vaik, bet ir dl savs.
Labai diaugiams iuo jubiliejiniu knygos leidimu. Tai galimyb pasida
lyti su jumis savo dabartinmis mintimis ir tv laikais, pasakojimais bei
pastabomis.
Tikims, kad i knyga suteiks papildomos racionalios informacijos ir kv
pimo, kuris pads dirbti sunkiausi darb pasaulyje.
A del Faber
E lain M azli sh
Laikai
Visada labai malonu sulaukti skaitytoj atsiliepim, bet didiausi malonum

suteikia laikai, kuriuose tvai dalijasi patirtimi, kaip jie praktikai pritaik
Kaip kalbti... principus sudtingose gyvenimo situacijose.
***
Js knyga man suteik pagalbos, kurios a beviltikai iekojau. Nei

nau, kaip biau susitvarkiusi su pykiu ir skausmu, kur jaut mano de
vynmetis snus po skyryb, jeigu nebiau perskaiiusi Kaip kalbti...
Naujausias pavyzdys: praleids dien su tiu Tomis gro labai nu
lids, nes tvas j pavadino kvailiu.
Man reikjo labai daug valios pastang, kad nepradiau apkalbin
ti savo buvusio vyro ir nepasakyiau Tomiui, kad jo ttis yra kvailys.
A pasakiau: Ak vaikeli, tau buvo skaudu. Niekam nepatinka, kai juos
pravardiuoja. Gerai bt, jei tvelis tiesiog pasakyt, ko jis nori, ir
neemint tavs.
I Tomio veido iraikos maiau, kad jam padjo mano odiai. Bet
a tikrai nepamiriu io vykio. Pasikalbsiu su jo tiu. Man tik reikia
pagalvoti, kaip tai padaryti nepabloginant padties.
Ai jums u tai, kad patikjau savimi i naujo.
Js knyg nusipirkau nupigint knyg knygyne u keturis dolerius
ir jau dabar nuoirdiai galiu pasakyti, kad tai buvo geriausiai ileis-
ti mano pinigai. Vienas i pirmj gdi, kuriuos pritaikiau, buvo

apibdinkite, k matote. Vos nenukritau nuo kds, kai sulaukiau
teigiam rezultat. Mano snus Aleksas (jam ketveri) yra labai stiprios
valios vaikas (mano tvai j vadina buliagalviu), todl turiu gana daug
prog panaudoti knygoje pateiktas idjas.
Ypa naudingi buvo skyriai Vaidmenys ir Problem sprendi
mas. Kaskart, kai dalyvaudavau Alekso paruoiamosios mokyklos
usimimuose, a pastebdavau, kad jis vis labiau erzina mokytoj,
ir ypa tada, kai nesutikdavo prisijungti prie grups ir dainuoti arba
usiimti kokia nors kita veikla. Jeigu Aleksas nuobodiauja arba ne
rimauja, jam sunku ramiai nusdti. Jis sukinjasi, vaikto, bgioja
aplink. Mokytoja vis kartojo jo vard: Aleksai, sdk ramiai... Alek
sai, liaukis!.. Aleksai!!! A maiau, kad jam teko ramybs drumst
jo vaidmuo.
Vien dien po mokyklos a su juo pasikalbjau apie tai, kas jam
nepatinka. Paaikjo, kad jam atsibodo dainuoti Senasis McDonaldas
ir klausyti sen istorij. Bet jam patiko darbeliai ir aidimai.
Tada a paaikinau jam, kaip mokytojai sunku mokyti dainuoti ir
pasakoti istorijas kitiems vaikams, kai vienas vaikas laksto klasje vi
siems trukdydamas. A jau buvau beklausianti jo, kokius sprendimus
jis pasilyt, kai lyg i giedro dangaus jis tar: Gerai, mama. A bsiu
pals aidim aiktelje po pamokos!
A nustebusi tariau: Puiku. Ir nuo tada mokytoja nebeturjo dl
ko skstis. Kuo daugiau gdi pritaikau aukldama sn, tuo geres
ni pokyi pamatau. Atrodo, lyg jis bt visikai kitas mogus.
* * *
Kaip kalbti... man rekomendavo pradins mokyklos psichologas,

kai mano eiametis snus turjo elgesio problem.
Po to, kai perskaiiau knyg, pasiskolinau vaizdo raus i Miiga
no valstijos universiteto kurs, vykstani netoliese, ir bandiau taikyti
tv gdius. Kai kurie draugai pastebjo, kaip pasikeit mano snus.
Jie m klausinti, kaip man pavyko pakeisti jo elges ir ms santy
LAIKAI I 2 4 7
kius. (Jis liovsi saks: A tavs nekeniu. Noriau nebti tavo snu
mi. Dabar jis sako: Mama, tu geriausia mano biiul.)
Papasakojau apie knyg draugams, jie papra juos pamokyti. Univer
siteto kursuose a galjau gauti visos reikiamos mediagos - vaizdo ra
ir vadovli - ir eias savaites dvylikai tv (skaitant mano vyr!) skai
iau paskaitas. Vien kart mans paklaus, ar galiau paskaitas skaityti
vieai. Sutikau. Dabar jau kelerius metus dstau kurs ir pastebjau
nuostabi pokyi tv, kurie lanko paskaitas, ir j vaik gyvenime.
Pastebjau, kad kai kuriems tvams reikia iek tiek daugiau laiko,
kad perprast program. Daniausiai jie patiria didiul spaudim,
nori greit atsakym. Be to, galbt juos veikia pastaruoju metu da
nai girdimi patarimai bti tvirtiems, nes jei jie nebus tvirti (nemu ir
nebaus vaik), tai neatliks savo pareigos, bus neatsakingi tvai. Kai jie
pamato, kaip veikia js patarimai ir kaip pamau vaikai ima bendra
darbiauti, jie pajunta entuziazm.
Prisimenu, kad mano vaikas buvo bepradedantis virsti piktu ir mai
taujaniu berniuku. Js mokomoji mediaga, gdi taikymas i ties
igelbjo ms eimos gyvenim ir pagerino mano santykius su snumi
visu imtu procentu. A esu sitikinusi, jei ie gdiai bus ms gyve
nimo dalis, mes tikrai padsime savo snui, kad jis netapt tokiu paau
gliu, kuris priima pratingus sprendimus i pykio ir noro maitauti.
Ai, kad taip aikiai pateikte tai, k imokote, ir kad to galjau
imokti pati.
***
Kaip kalbti... radau vietos bibliotekoje, ji buvo labiausiai nutrinta kny
ga, koki man teko kada nors matyti.
Man ji labai pravert bendraujant su deimtmete dukra. Neseniai
pasikeit jos elgesys. Neinau, kas turjo takos - draugai, televizija?
Ji vis daniau pasakydavo: Tu niekada nenuperki nieko skanaus arba
Kodl nupirkai man tok kvail kompiuterin aidim? Jis skirtas ma
iems vaikams.
Js dka a nebeteisinu savs ir nebebandau bti supratinga. Da
bar, kai ji pradeda panaiai kalbti, a ikart j sustabdau. A pasakau
madaug taip: Liza, man nepatinka, kai mane kaltini. Jeigu tu ko nors
nori ar nenori, turi man pasakyti kitokiu bdu.
Kai pirm kart taip pasielgiau, ji atsitrauk. Bet dabar a pastebiu,
kad kai ji pradeda elgtis liai, man nebereikia nieko sakyti. Kartais u
tenka tiesiog vilgsnio, ji liaujasi ir galiausiai pradeda elgtis protingai.
Js knyga yra geriausias iradimas nuo tada, kai buvo sukurta inda-
plov ir mikrobang krosnel! ryt a skubjau suruoti kdik lope
l-darel ir priminiau Diulei (jai ketveri), kad prie eidama mokykl
turi sipurkti vaist nuo astmos. Ji mane ignoravo ir pradjo aisti su
savo lle Barbe. Paprastai tokioje situacijoje a praddavau rkti, atim-
davau ll, tada pasipildavo jos aaros, o a pavluodavau darb.
Taiau a giliai kvpiau ir pasakiau: Matau, kaip tu nori paaisti su
Barbe. Esu tikra, kad ji taip pat nori pabti su tavimi. Ar tu nortum
atsukti purktuk ar manai, kad t padaryti nort Barb? Ji tar:
Barb nori j atsukti. Nujo ir pasim purktuk, leido llei j atsuk
ti, sipurk vaist ir nujo rengtis.
Dkoju jums i savo nualint nerv gelmi.
Paaugli tv laikai
Ms danai klausinja, koks amius geriausias pradti taikyti gdius.
Standartinis atsakymas: Niekada nei per anksti, nei per vlai. tai k mums
papasakojo paaugli tvai.
* * *
Mans mons danai klausinja, kodl mano vaikai tokie nuostabs.

Daugiausia nuopeln skiriu savo monai, bet taip pat jiems papasakoju
apie Kaip kalbti... nes ji man padjo igyventi. A paaikinu, kad ne
svarbu, k pasakome ar padarome. Svarbu, kaip mes sugyvename kartu
ir ar jauiame tikr pagarb. Kai esate gerbiamas, js gyjate galios ir
darote tak savo paaugliams vaikams.
A inau, kad nra joki garantij, ir nesakau, kad tai lengva. Ne
seniai mano keturiolikmetis Deisonas papra pinig kinui. Paaik-
LAIKAI I 2 4 9
jo, kad jis norjo pamatyti vien suaugusiesiems skirt film, apie kur
man teko skaityti ir kuris, mano manymu, nebuvo jam tinkamas. A
isakiau savo prietaravimus, pamindamas ir tai, jog jis nra pakan
kamai suaugs. Jis atsak, kad eina visi jo draugai. A pakartojau savo
nuomon. Jis man atsak, kad a negaliu jo sulaikyti, nes jis auktas ir
atrodo kaip septyniolikmetis, todl jeigu jo neleis, kas nors stovintis
eilje pads prasmukti.
A pasakiau: inau, kad negaliu tavs sulaikyti, bet a tikiuosi, kad
tu neisi. I to, k man teko skaityti, inau, kad is filmas vien apie seks
ir smurt. Mano manymu, tai nesveika ssaja. Seksas neturi nieko ben
dro su kito mogaus skaudinimu ar pasinaudojimu juo. Seksas susijs
su dviej moni rpinimusi vienas kitu.
Taigi a jam nedaviau pinig ir tikiuosi, kad jis nenujo film.
Bet net jeigu ir nujo, a jauiu, kad jis sdjo galvodamas apie tai, k
jam pasakiau. Ms santykiai geri, tad tikiu, kad jis bent jau apgalvos
mano odius. Ir tai vienintelis bdas, kaip galiu j apsaugoti nuo vis
iukli iame pasaulyje.
* * *
A noriu, kad js inotumte, jog js knyga pakeit mano gyvenim

ir mstymo bd...
...ir mano vaik gyvenim
...ir mano santykius su vyru
...ir jo su vaikais
...ir svarbiausia, ms santykius su paaugle dukra Dude.
Viena i prieasi, kodl pykoms, buvo komendanto valanda.
Nesvarbu, k sutardavome, ji visada grdavo vliau. Mes nieko ne
galjome padaryti ar pasakyti, kad tai pakeistume. Nerimavome, nes
ms mieste labai daug vaik dalyvauja vakarliuose be suaugusij
prieiros. Vien kart buvo ikviesta policija, nes vakarl susirinko
daug nekviest vaik. Kaimynai pasiskund dl triukmo bei j pie
vel mtom alaus buteli. Netgi tada, kai namuose yra tvai, jie viruje
iri televizori arba miega ir n nenutuokia, kas vyksta apaioje. Vien
etadienio ryt a ir mano vyras susdome su Dude ir kartu paban

dme isprsti problem. Mano vyras jai pasak, kad jei bt jo valia,
mes su eima persikraustytume negyvenam sal dvejiems metams,
kol ji prads lankyti koled. Bet tai nemanoma, todl turime rasti
kit sprendim.
A tariau: Tikrai, Dude, tu turi teis linksmintis su draugais. O t
tis ir a turime teis nesinervinti vakarais. Mes turime k nors sugalvoti,
kad isprstume i problem.
Taigi mes sugalvojome. Galiausiai sutarme, kad patikrinsime, ar
namuose, kur ji linksminsis su draugais, yra suaugusij. Dud bus
atsakinga u tai, kad grt namo laiku - nuo be penkiolikos dvylika
iki vidurnakio. Mes miegoti einame anksti, tad nustatysiu adintu
v po dvylikos penkiolika. Kai Dud gr namo, ji adintuv ijungs.
Tokiu bdu ji gals pasilinksminti, o tvai nakt ramiai miegos. Bet
jeigu adintuvas nuskambs, ms susitarimas nebegalios, ir mes vl
pradsime j kontroliuoti.
Ms susitarimas galiojo. Dud laiksi savo paado ir kas vakar
ijungdavo adintuv.
Ai u ram gyvenim!
N e tik vaikam s
Kaip kalbti... tikslas yra padti tvams palaikyti geresnius santykius su savo
vaikais. Mes nesitikjome, kad kai kurie mons remsis knyga, nordami pa
keisti santykius su savo tvais arba su paiais savimi.
***
Mane uaugino be joki pagyrim, buvo daug odinio smurto. Kele

rius metus bgau nuo gyvenimo - vartojau narkotikus ir alkohol, bet
vliau pradjau iekoti pagalbos, kad pakeisiau savo destrukcin elges.
Mano terapeutas rekomendavo js knyg, ir ji man labai padjo - ne tik
bendrauti su savo atuoniolikos mnesi snumi, bet ir su paia savimi.
A stengiuosi daugiau nebemenkinti savs. Pradjau vertinti save ir
jaustis reikalinga dl to, k darau savo ir savo snaus labui. A vienia
LAIKA I 251
mama ir siaubingai bijojau pakartoti klaidas, kurias dar mano tvai

augindami mane, bet dabar inau, kad nekartosiu. Ai, kad padjote
man patikti savimi.
* * *
Kaip kalbti... man tarsi Biblija, ji padjo nutraukti neigiam jausm

rat, kuriame sukosi net penkios kartos. Man prireik daug laiko, bet
pagaliau imokau, kad neprivalau slopinti savo jausm - taip pat ir nei
giam. A esu gera tokia, kokia esu. Tikiuosi, kad keturi mano vaikai
(septyniolikos, keturiolikos, dvylikos ir deimties) kada nors vertins
mano pastangas (js paskait lankym daugel met) uauginti juos
monmis, kurie nori ir sugeba bendrauti, uuot vieni kitiems nuolat
prietarav.
P.S. Js knyg gavau, kai mano septyniolikmetei tebuvo vieneri.
Tai buvo mano isigelbjimas!
* * *
A esu keturiasdeimtmet mama, turinti du berniukus. Perskaiiau

js knyg ir supratau, kad mane labai sualojo tv poiris. Mano
ttis vis dar sugeba man pasakyti k nors skausmingo kiekvien kart,
kai susitinkame. Kai tapau mama, ios pastabos buvo tarsi mai bjaurs
kandimai, kad pamatyiau, kokia beviltika mama esu ir kaip aloju
savo paios berniukus. Dabar suprantu, kad nors ir esu suaugusi, dalis
mans vis dar jauiasi kaip vaikas, keniantis nuo neinykstani abe
joni ir neapykantos sau.
Keisiausia, kad a esu dora, sunkiai ir skmingai dirbu meno srity
je. Ir vis tiek mano ttis visada pieia portret mogaus, kuris yra visika
mano prieingyb.
Kai perskaiiau js knyg, a radau drsos pasiprieinti savo tvui.
Neseniai jis pasak, kad esu tingin, a atsakiau, kad galbt jis toki
mane mato, bet pati turiu kitoki nuomon. (Tai j sutrikd.) A turiu
vilties igydyti vaik, esant manyje, aukldama j taip, kaip jis niekada
nebuvo aukljamas.
252 I KAIP KALBT I SU VAIKAIS, KAD J I E KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
M okytoj atsiliepim ai
Beveik per kiekvien konferencij vienas ar keli mokytojai pasidalydavo sp
diais, kaip ms knygos paveik juos ne tik asmenikai, bet ir kaip mokyto
jus. Kai kurie savo patirt apra.
* * *
A perskaiiau Kaip kalbti su vaikais, kadjie klausyt... prie devyne

rius metus, kai tik pradjau mokytojauti. A buvau prats dirbti su
suaugusiaisiais ir neturjau vaik. Js knyga tikriausiai igelbjo man
gyvyb. Be jokios abejons, ji man padjo bti daug geresniu mokytoju
mano septintokams ir atuntokams ir tapti laimingesni mogumi.
Naudingiausias pokytis, kur gijau, buvo tas, jog nebeklausiu savs,
kaip vaikus priversti mokytis ir gerai elgtis. Dabar savs klausiu, kaip
galiau motyvuoti vaikus prisiimti atsakomyb. Paskutin kart man
pasisek su Marku, klass klounu, kuris trukdydavo kitiems mokiniams
ir i test gaudavo prasiausius vertinimus. Vien dien palikau j po
pamokos. Tariau jam: Markai, man reikia su tavimi pakalbti. Kaip
manai, kas tau padt mokytis?
Mano klausimas j priblok. Manau, kad jis tikjosi, jog nusisiu j
pas direktori. Po ilgos pauzs jis tar: Galbt man reikt parodyti
savo inias.
Kit dien Markas pradjo kelti rank bei kalbti prie klas. Vie
nas berniukas tar: Nieko sau, Markai. Tu kai k imanai!
Per ilg laik a js knyg rekomendavau, skolinau ir aptariau su
imtais tv ir mokytoj. Paprastai vien kopij laikau ant savo nakti
nio stalelio. Ji padeda man bti geru tvu, vyru ir draugu, tokiu, kokiu
noriu bti.
* * *
Visiems mano mokiniams buvo naudingas js skyrius apie pagyri

mus. Mokau vien berniuk, kuris turi dmesio sutrikim. Per devy
nis mnesius jis atne tik tris matematikos uduotis. Kai perskaiiau
Kaip kalbti...ya miau girti jo stiprisias puses. Pasakydavau: Tu tai
LAIKA I I 253
isprendei... irk, tu pats itaisei savo klaid... Tu sprendei tol, kol

radai teising atsakym. Kit savait jis atliko visas uduotis. Jis taip
didiuojasi savo darbu, kad nori, jog apie tai pasakyiau jo mamai per
kit tv susirinkim.
Turiu kit mokin, kurio raysena tokia neaiki, kad net jis pats ne
perskaito, k parao. Jo gramatikos paymiai nevirija penkiasdeimties
procent. Jis lanko papildomas pamokas. Su jo mokytoja pasidalijau
savo mintimis apie knyg, ir mes abi apipylme j pagyrimais. (Tu prisi
minei, kad odio daniausiai galn ,,-iai) iandien jis lk mano
kabinet ir prane, kad teisingai para devyniolika odi i dvide
imties. Tai buvo pirmasis jo deimtukas.
***
A esu mokytoj rengimo ekspertas didelje Teksaso apskrities moky

kloje. Per ilgamet patirt teko dirbti su vairiomis skirtingomis moky
toj rengimo ir eksperimentavimo metodikomis - elgesio modifikavi
mo, pastiprinim teorijos, vis reiau pasitaikani bausmi, pertrauk
trumpinimo, palikimo po pamok, paalinimo i mokyklos. Ir mes su
kolegomis prijome prie bendros ivados - turime pritaikyti visose js
knygose apraytus principus ir imokyti juos naudoti ms mokytojus.
Mes tikime, kad geri santykiai tik pagerina klass darb. O santykiai
geri tada, kai bendravimas mogikas ir rpestingas.
A tsiliepim ai i usienio
Mus suavjo grtamasis ryys, kur gavome i kit ali. Stebino tai, kad
ms darbas buvo reikmingas visikai kitos aplinkos monms. Kai Elain
kalbjo per Tarptautin knyg mug Varuvoje, ji papra susirinkusij pa
aikinti toki aistring lenk reakcij ms knyg (.Kaip kalbti... ten tapo
bestseleriu). Vienas tvas pasak: Mes ilgus metus laikms komunist tai
sykli. Dabar mes turime politin laisv, bet js knyga mums parod, kaip
siekti laisvs savyje - kaip gerbti save ir savo eim.
2 54 I ICMP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
Moteris i Kinijos ra:

A esu angl kalbos mokytoja. Kai viejau pas koledo student Niu
jorke, priirjau penkiamet mergait. Prie tai ji turjo kit aukl,
taip pat usieniet, kuri blogai su ja elgsi. Kartais j mudavo ir u
rakindavo tams kambar, kai idykaudavo. Dl to Denifer tapo
ekscentrika ir elgsi asocialiai. Negana to, ji danai puldavo isterikai
verkti.
Per pirmsias savaites a taikiau tradicinius kin metodus - vai
kams nustatomi reikalavimai, kaip ie turt elgtis. Taiau tokie meto
dai nedav ger rezultat. Maoji mergait puldavo verkti dar daniau
ir vien kart net man trenk.
Denifers mamai mans pagailo ir ji kreipsi pagalbos psicholog.
Jis rekomendavo js knyg Kaip kalbtu kad vaikai klausyt, ir kaip
klausyti, kad vaikai kalbt. Mudvi su mama j atidiai perskaitme
ir djome visas pastangas, kad panaudotume imoktas inias. Mums
pasisek. Denifer pradjo daugiau kalbti ir pamau mes tapome
geromis draugmis. Tvai dkojo: Xing Ying, tu taip gerai sutari su
Denifere.
Dabar a vl gyvenu Kinijoje ir pati esu mao berniuko mama. Au
kldama j taikau js knygoje apraytus metodus, kuri efektyvumu
jau sitikinau. Dabar troktu padti kitiems tvams Kinijoje, kad jie
tapt laimingesni bendraudami su savo vaikais.
* * *
Mama i Viktorijos miesto, Australija, ra:

A pasinaudojau kai kuriais js patarimais ir pastebjau, kad mano
vaikai, ypa du vyresnliai, anksiau buv tyleniai, kalba gerokai da
niau. Kai jie grta i universiteto ar mokyklos, a su jais pasisveikinu:
Diugu girdti jus einant pro duris. Ir niekada nebesakau: Kaip
jums iandien seksi mokykloje? Jie man nusiypso. Mano dukra pati
nori su manimi pasikalbti ir nebevengia mans kaip anksiau.
LAIKAI I 2 55
***
Socialin darbuotoja, kuri dalyvavo ms programoje Monrealyje, Kvebeke,

papasakojo mums apie savo vienag pas vyro artimuosius Keiptaune, Piet
Afrikoje.
A susitikau su vietinio tv centro direktoriumi, kad pairiau,
kaip jie dirba. Centre mokosi tiek vidurins klass mons, kurie gyve
na netoliese, tiek emesns klass mons, kurie gyvena lnyn kvarta
le, miesto pakratyje. Kaelysha gyvenvietje eimos gyvena mayiuose
nameliuose, madaug tokio dydio kaip miegamasis - nra elektros,
vandens, joki sanitarini slyg. To centro darbuotojams Kaip kal
bti... yra pagrindin priemon per pamokas. Jie ivert paveiksllius
afrikiei kalb, kad lankantieji pamokas galt suprasti. Jie sak, kad
turi penkis knygos egzempliorius savo bibliotekoje, kurios visos susid
vjusios, nes daugkart skaitytos.
A savo draugui i Johannesburgo, kuris atsakingas u mokomj
program mokytojams, dirbantiems nutolusiose nuo didij miest
bendruomense, rengim, nusisiu ir naujausi js knyg Kaip kal
bti su vaikais, kad jie mokytsi.
Manau, kad norite inoti, koki tak padarte!
Tvai, patiriantys prievart

Dauguma pavyzdi, pateikt ms knygoje, buvo susij su monmis, su
sidurianiais su kasdienmis, niekuo neisiskirianiomis problemomis. Viena
moteris po paskaitos prijo prie ms ir aar pilnomis akimis papasakojo,
kaip beviltikas ir prieikas jos bendravimas su Tourrette sindromu serganiu
snumi tapo iltas ir linksmas po to, kai ji perskait ms knyg. Mes buvo
me priblokti. Sulaukme ne vieno atsiliepimo i tv, kuriems knyga padjo
veikti labai stresines ir rimtas problemas.
Beveik visada dkojama u gerus pokyius. Taiau visi pagyrimai turi bti
skirti patiems dkojamiesiems. Knyg gali perskaityti bet kas. Taiau norint
imokti panaudoti kiekviename puslapyje esanius odius ir nugalti irdg
l, reikia didiulio ryto ir pasiventimo.
* * *
Kartais mano namai atrodo kaip Antrasis pasaulinis karas. Mano duk
t (jai septyneri) yra hiperaktyvus vaikas. Kai ji vartoja savo vaistus,
daniausiai bna lengvai sukalbama. Bet pasibaigus vaist poveikiui
mes turime visikai nekontroliuojam vaik. (inau daugyb tv,
kurie turi vaik su tokia paia problema ir turi imokti itvermingai
mylti)
Kai skaiiau js knyg, pagalvojau, ar ie gdiai paveikt hiper-
aktyv vaik. Jie veik. Dabar pastebjau, kad kai su ja kalbu naujuoju
bdu ir ji bna igrusi savo vaist, jai palengvja - ypa pagerja jos
socialiniai santykiai. Jauiuosi tikra, kad jeigu ir toliau taikysiu iuos
metodus, ateityje jai taip pat bus lengviau. Dkoju jums u knyg.
***
A ir mano vyras abu esame psichologai. Ms snui, kuriam atuo-

neri, neseniai buvo diagnozuotas hiperaktyvumo sindromas. Turjome
labai daug rpesi. Vienas draugas mus dav js knygas Laisvi t
vai - laisvi vaikai ir Kaip kalbti, kad vaikai klausyt...Jose radome
pat naudingiausi iki iol sprendimo bd.
Mes abu buvome nusiteik pirmiausia taikyti bihevioristinius me
todus, bet sulaukme visikai prieing rezultat. Js metodas, kuris
remiasi abipuse pagarba ir supratimu, pamau mums padjo pasiekti
tai, ko norjom, nekontroliuojant visko, kas vyksta aplink. Mums labai
palengvjo!
Jauiu, kad mano inios apie interaktyv bendravim dar labai men
kos, bet a pasidalijau savo mokymosi pasiekimais klinikinje prakti
koje. Js metodai veiksmingi labai vairioje aplinkoje ir su vairiais
monmis.
Ai jums u tai, kad taip noriai pasidalijote savo patirtimi ir pripa-
inote savo silpnsias vietas. Tai padjo ir js skaitytojams pripainti
savus trkumus.
LAIKAI I 2 5 7
***
Mano eiameiam snui Pyteriui buvo diagnozuotas regjimo sutriki

mas. Gydytojas aikiai pasak, kad eis mnesius reikia neioti akinius,
kuri kairysis stiklas udengtas. Kitaip nebegalsime igelbti regjimo
kairija akimi. Pyteriui akinius reikjo neioti keturias valandas per
dien pamok metu.
Nereikia net sakyti, kad Pyteris jautsi nepatogiai ir gdijosi. Jis vi
saip band isisukti ir neneioti j. Mane tai ved i proto. Jis skundsi
galvos skausmais, bloga rega. A pripainau jo jausmus ir i pradi
laikiausi tvirtai, bet jo poiris nesikeit.
Galiausiai po penki ar ei dien, a isekau. A tariau: Pyteri,
a pati usidengsiu savo akini stikl keturias valandas kasdien, kad
inoiau, k tai reikia, ir po to mes sugalvosime bd, kaip itverti
laik. Pasakiau taip tiesiog gaildama jo ir visikai nenutuokiau, k
teks patirti.
Po dvideimties minui man nemonikai m skaudti galv. A
nebegaljau suvokti atstumo, atlikti visai paprast veiksm, pvz., atida
ryti spintels dureli, iimti skalbini i diovykls, ileisti kat lauk
ar ulipti laiptais. Po keturi valand a jauiausi apgailtina ir pavar
gusi. Bet puikiai supratau, k jaut mano vaikas.
Mes pasikalbjome. A negaljau pakeisti gydytojo nurodym, mudu
su Pyteriu galjome tik pasidalyti panaia patirtimi. Mano pripaini
mas, kaip tai buvo sunku, ir akivaizdus nesugebjimas veikti ikilusi
sunkum j labai paveik. Nuo to laiko jis neiojo akinius udengtu
stiklu keturias valandas kiekvien dien. Jo regjimas pasitais ir jam
nebereikjo akini.
Man tai buvo pamoka - kartais neutenka vien pripainti vaiko
jausmus. Kartais reikia engti papildom ingsn - patirti visk savo
kailiu.
***
Js knygas skaitau jau ne vienerius metus. 1976-aisiais rankas pa

miau pirmj knyg ir tapau js gerbja. Tuo metu gim mano pirma
sis vaikas Alanas. Jam dvideimt dveji ir jis serga sunkia paveldima psi
chikos liga. Alano prognozs yra kur kas geresns nei kit sutrikim
turini moni btent gdi, kuriuos imokau ir kuriuos taikiau,
dka. Dabar a galiu jam padti susidoroti su skausmu ir susitaikyti
su negale. Taikydama tam tikrus gdius a galiu susitvarkyti ir su jo
nuotaik kaita.
Lankydama tv, auginani vaikus su negalmis, grupinius susi
tikimus, a supratau, kad js metodai padjo man lengviau suvokti
vis situacij. Tikiuosi, kad man pavyks pagerinti Alano gyvenim ir
svarbiausia padti jam kuo reiau atsidurti ligoninse.
A labai dkinga u septyniolikos met patirt, visus tuos metus tai
kiau js principus. Be to, kad namuose turime vaik su negale, mato
me, kaip kenia jo broliai ir seserys, jie bijo susirgti. ie gdiai padeda
man ir mano vyrui sijausti kit vaik sunki padt ir suprasti juos.
Ms eimai js darbai buvo didiul dovana.
II Taip, bet... Kas, jeigu...
Kaip manai?
Ne visi atsiliepimai buvo teigiami. Dalis moni buvo nusivyl, nes nerado
pakankamai informacijos apie vaikus, turinius rimt problem. Kiti buvo
nepatenkinti, nes nerado atsakym konkreius klausimus. Dar kiti buvo
nusivyl, nes nesulauk norimo rezultato, nors i ties nuoirdiai stengsi
bandydami kalbti ir elgtis kitaip. Daniausias j posakis buvo: A ban
diau, bet man nepavyko.
Kai j paprame smulkiai papasakoti, kas nutiko, beveik visais atvejais
buvo lengva velgti padarytas klaidas. inoma, laikuose buvo ir mini,
kurias mes turtume labiau ipltoti. Pateikiame kelet mums adresuot klau
sim ir komentar.
Apie pasirinkim
A leidau savo paaugliui snui pasirinkti, taiau sulaukiau prieingo re
zultato. Jis galjo arba nueiti kirpykl apsikirpti ir po to grs drauge su
m um is ssti Padkos dienos vakariens arba nesikirpti ir Padkos dienos
vakarien valgyti vienas savo kambaryje.
Jis pasak: Gerai, vakarieniausiu savo kambaryje. A buvau okiruota.
Suukau: K!? Kaip tu gali taip elgtis su m anim i ir su visa savo eima? Jis
tiesiog atsuko man nugar ir nujo. Galbt paaugliams is bdas netinka.
l60 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
Prie leisdami vaikui, kad ir kokio amiaus jis bebt, pasirinkti, turtu
mme savs paklausti: Ar abi pasirinkimo galimybs yra priimtinos man ir
ar jos bus priimtinos mano vaikui? Gal kakur slypi grasinimas? Gal jam
pasirodys, kad a noriu manipuliuoti juo? Pasirinkimo potekst turt bti:
A esu tavo pusje, bet noriau, kad tu kai k padarytum (arba nedarytum),
bet vietoj sakymo, noriau suteikti tau galimyb pasirinkti.
K js galite pasilyti savo vaikui, kai kalbama apie jo ukuosen? Atsa
kymas - nieko. Daniausiai paaugliai tv komentarus apie j ukuosen,
plauk spalv, ilg, galvos trinkim supranta kaip tv bandym sibrauti j
asmenin erdv.
Js negalite susilaikyti? Tad jeigu jau rytats kalbti ia jautria tema,
stenkits elgtis kuo atsargiau: inau, kad tai ne mano reikalas, taiau ap
svarstyk galimyb iek tiek pasitrumpinti plaukus, kad galtume matyti tavo
akis. Mama bt labai dkinga, jei nusikirptum prie Padkos dien. Ir tada
greitai ieikite.
K daryti, jei silote vaikui dvi galimybes pasirinkti, o jis jas abi atmeta?
Daktaras ira m ano dukrai vaist, kuri ji negali paksti. A elgiausi tiks
liai, kaip js patarte. Pasiliau jai vaistus igerti arba su obuoli sultim is,
arba su imbieriniu lim onadu. Ji atsak: A nenoriu nei to, nei to.
Jei vaikai tikrai kako nenori daryti, greiiausiai jie nesutiks su jokiu pa
silymu. Jeigu norite, kad js dukra atsivert, pirmiausiai turite gerbti jos
neigiamas emocijas: Oho, matau, kaip raukai nos vien nuo minties, kad rei
kia igerti vaist, kuri taip nekenti. Toks teiginys gali j nuraminti. Mama
supranta ir yra mano pusje. Dabar js dukra bus geriau emocikai pasi
ruousi apsvarstyti js odius. Taigi, brangioji, kaip bt lengviau igerti
vaistus su sultimis ar su imbieriniu limonadu? O gal gali sugalvoti k nors
kita, kas bent truput tau padt? Ties sakant, pasirinkimo galimybs iuo
atveju yra beribs:
Kaip tu nori igerti vaistus: greitai ar i lto?
Atmerktomis akimis ar umerktomis?
I didelio aukto ar mao auktelio?
TA IP, B E T ... KAS, J E IG U ... KAIP M A N A I? I 26l
Uspaudusi nos pasikiti po lieuviu?

Man dainuoti ar patylti?
Pati igersi ar nortum, kad a tau sugirdyiau?
Visada lengviau nuryti vaistus, kai inai, jog kakas supranta, kaip tau sunku
tai padaryti, ir kai paaikina, kaip tai reikia padaryti.
Apie pasekmes
Dar vienas bendravimo lis gali vykti, kai pasekms traukiamos proble
mos sprendim. Viena mama buvo labai nusivylusi, kai kart drauge su vai
kais band isprsti problem, bet viskas baigsi dideliu ginu.
Vien kart a suaukiau eim os susirinkim ir paaikinau vaikams, kad
veterinaras sak, jog m s uo turi labai didel antsvor vien dl to, kad
negauna pakankamai prog pasim anktinti. Mes m m s sprsti problem
ir m um s gerai seksi nustatyti, kas, u k ir kada bus atsakingas. Staiga
vidurinysis snus paklaus, kokios pasekms laukt to, kuris neatliko savo
darbo. Vyriausiasis snus pasil neleisti vien vakar irti televizoriaus.
Kiti du pasak, kad tai bt nesininga. Trumpiau tariant, istorija baigsi
tuo, jog visi susipyko ir nieko nenusprend. M anau, kad mano vaikai dar
nepakankamai suaug, kad galt sprsti problemas.
Sprendiant problem geriau neaptarinti galim pasekmi. Visas proce

sas yra skirtas tam, kad bt sukurtas pasitikjimas ir geranorikumas. Kai
tik paminima bausm, atmosfera i karto unuodijama. Tada kyla abejoni,
dingsta motyvacija ir pasitikjimas.
Kai vaikas paklausia, kokios bus pasekms, jei jis ko nors neatliks, tvai gali
atsakyti: Negalvokime apie pasekmes. Dabar mums svarbiausia rasti bd,
kad ms uo pasveikt. Kad tai vykt, mes visi tursime pasistengti.
Suprantu, kartais jausime, kad darome ne savo darb, taiau mes vis tiek
j atliksime, nes nenorime nuvilti ms uns ir vienas kito. O jeigu vyks koks
nors nenumatytas atvejis, kuris nors susirgs, mes visi paeiliui atliksime jo par
eigas. ioje eimoje padedame vieni kitiems.
Bet alternatyvos
Keletas tv skundsi, kad kai jie pripaino savo vaik jausmus, tai vaikai
tik dar labiau nusimin. Paklausus, k tiksliai jie pasak savo vaikams, pro
blema i karto tapo aiki. Visuose j teiginiuose buvo odelis bet. Mes pa
brme, jog odelis bet sumenkina, atmeta ar visai paneigia tai, kas buvo
pasakyta. Toliau pateiksime kelet originali teigini ir pataisyt, kuriuose
nebra bet.
Originalus teiginys: Tu labai nusivylusi, kad tursi praleisti Juls vakar

l. Bet tiesa ta, kad tu labai peralus. Be to, tai tik vienas vakarlis. Gyvenime
dar bus daug kit vakarli.
Vaikas mano: Ttis tiesiog nesupranta.
Pataisytas teiginys: (Nevartodami bet suteikite jausmui tikr vert.) Tu
labai nusivylusi, kad tursi praleisti Juls vakarl. Taip laukei, kada galsi
vsti savo draugs gimtadien. Tikrai nenorjai btent iandien gulti lovoje
peralusi.
Jei ttis nekus, jis gali pasakyti, ko jo dukra galt norti: Nortum, kad
kas nors pagaliau irast greit vaist nuo paprasiausio peralimo?
Originalus teiginys: A inau, kaip tu nepakenti net minties, kad liksi su

aukle, bet man labai reikia nueiti pas odontolog.
Vaikas mano: Tu visada surasi prieast mane palikti.
Pataisytas teiginys: (Atsisakykite bet, sakykite: Problema yra ta...) A
inau, kaip tu nepakenti net minties, kad liksi su aukle. Problema yra ta, kad
man labai reikia nueiti pas odontolog.
Koks skirtumas? Kaip vienas tv sak, tas bet atrodo lyg utrenkt du
ris prie pat nos. Problema yra ta... tarsi kvieia apsvarstyti galimus spren
dimo bdus. Vaikas gali sakyti: Kol tu bsi pas stomatolog, gal a galiau
paaisti Gario namuose? Mama gali atsakyti: Gal tu galtum eiti su mani
mi ir paskaityti knyg laukiamajame? Vaikui gal ir nepatiks is sprendimas,
bet jam bus lengviau susitaikyti, kai pajus, kad jo problema pripastama.
TA IP, B E T ... KAS, J E IG U ... KAIP M A N A I? I 263
Originalus teiginys: Hole, a matau, kokia tu nepatenkinta savo ukuo

sena. Bet pamatysi, plaukai ataugs ir po keli savaii tu net nepastebsi skir
tumo.
Vaikas mano: Tikrai. Lyg pati to nesuprasiau.
Pataisytas teiginys: (Atsisakykite bet ir pradkite Nors pati inai, kad...)
Hole, a matau, kokia tu nepatenkinta savo ukuosena. Ir nors pati inai,
kad plaukai ataugs, tu vis tiek norjai, kad tavs bt paklaus, kai sakei, kad
plaukus patrumpint tik kelis centimetrus.
Praddamas teigin nuo Ir nors pati inai, kad..., pabriate, kad js
dukra protinga, ir isakote savo nuomon nepaneigdami dukros nuomons.
Kodl taip padarei?.. Kodl nepadarei?..

Kai kurie tvai skundsi, kad sulauk prieikos vaik reakcijos.
Bdama jo pamote, a puikiai suprantu, kaip svarbu nekritikuoti vaiko.
Todl mokyti disciplinos yra jo tvo uduotis. Taiau kart jis buvo ivyks,
o a gavau mokytojos ratel, kuriame buvo parayta, kad mano posnis
pavlavo atneti savo praneim, a inojau, kad turiu imtis sprsti i pro
blem. A buvau labai rami. A tiesiog jo draugikai paklausiau, kodl jis
nepristat savo praneimo laiku, o jis pratrko. Kodl?
Kiekvienas sakinys, kuris prasideda Kodl taip padarei?.. ar Kodl ne
padarei?.. gali skambti kaip kaltinimas. Klausimas priveria jaunuol galvoti
apie savo trkumus. Vietoj js draugiko kodl nepadarei?.. vaikas igirsta:
Ar tai tik ne dl to, kad esi tingus, neorganizuotas, neatsakingas ir bevilti
kas?
Pairkime tai jo akimis. Kaip jis jums turt atsakyti? Jam palieka
mi du netinkami pasirinkimai. Jis gali pripainti savo nevisavertikum arba
bandyti apsiginti igalvodamas pasiteisinimus, pvz.: Uduotis nebuvo aiki...
Biblioteka buvo udaryta ir t. t. Bet kuriuo atveju, jis dar labiau nusimena,
supyksta ant js ir nebegalvoja, kaip itaisyti susidariusi situacij.
K galtumte pakeisti, kad nesukeltumte gynybins reakcijos? Js galite
leisti posniui isprsti problem ir pasilyti savo param. Paduodama jam
mokytojos ratel galite pasakyti:
is ratelis buvo skirtas tavo tiui ir man, taiau tu esi tas mogus, kuris
inos, kaip visk sutvarkyti. Jei kas nors trukdo pradti ar ubaigti praneim,
arba nortum, kad kas nors pasilyt kelias idjas, nuo ko galtum pradti,
gali kreiptis mane.
Apie pertraukas
Keletas tv buvo nusivyl, kadangi perskait knyg nuo pradios iki galo
nerado nieko apie poilsio pertraukles. Mus suglumino toks komentaras.
Uauginome eis vaikus ir n karto nepagalvojome apie poils. Vliau paste
bjome populiarjant straipsnius, kuriuose pertraukos propaguojamos kaip
naujas aukljimo metodas humanika alternatyva muimui - taip pat tiks
liai apraoma, kaip tvai turi elgtis, kad metodas bt veiksmingas.
Tad ir mes turime tai apsvarstyti. Blogai besielgiantis vaikas siuniamas
koki nors viet ar kambar, kur nebt joki dmes atitraukiani daik
t - knyg, aisl, aidim. Tada jis ten ibna tam tikr laik, pavyzdiui,
po minut u kiekvienus savo metus. Vaikas turi suvokti padarytas klaidas,
pasimokyti ir pradti graiai elgtis.
Taiau kuo daugiau mstme apie metod, kuo daugiau skaitme apie jo
galimus variantus, tuo labiau jis m nepatikti. Mums pasirod, kad pertrau
ka yra ne naujas metodas, taiau paprasiausiai prasikaltusio vaiko statymo
kamp pagerintas variantas.
Tarkime, Bilis sudav savo sesei, nes ji tamp j u rankos, kai jis pie. Su
pykusi mama nusiunt j bausmi kd. Mama tvirtina, kad tai bus geriau
nei muti seser. Kas vyksta Bilio galvelje, kol jis ten sdi? Ar jis msto: A
pasimokiau. Negalima muti sesers, kad ir k ji bedaryt. O gal jis jauiasi
taip: Tai neteisinga! Mamai a nerpiu. Jai rpi tik mano kvaila ses. A j
pamokysiu, kai mama nematys. O gal jis apibendrina: A toks blogas, kad
nusipelniau sdti vienas.
Ms sitikinimu, vaikas, kuris elgsi nederamai, neturt bti atskirtas
nuo eimos, netgi trumpam. Kaip bebt, j reikia sudrausminti ir nukreipti
kita kryptimi: Bili, jokio muimosi! Tu gali pasakyti sesei odiais, kaip ji
tave pykdo, kai tampo u rankos tuo metu, kai piei.
TAIP, B E T ... KAS, J E I G U ... KAIP M A N A I? I 2.6*)
Tarkime, Bilis pasakys savo sesei, taiau ji ir toliau tampys jj u rankos. Ir

Bilis vl trenks jai. Argi nereikt skirti bausms?
Nusisdami Bil nuoali viet trumpam nutrauksime jo blog elges,
taiau neatkreipsime dmesio esmin problem. Biliui reikia ne laiko pabti
vienam, o laiko pabti su rpestingu suaugusiuoju, kuris pads jam susitvar
kyti su savo jausmais ir patars, kaip geriau elgtis tokiose situacijose. Mama
galt pasakyti jam: Nelengva turti jaunesn ses, kuri nuolat prie tavs
lenda, taip bandydama atkreipti tavo dmes. iandien ji tave taip supykd,
kad tu jai net trenkei. Bili, a negaliu leisti, kad mano vaikai mut vienas
kit. Turime surayti sra dalyk, kuriuos tu galtum daryti, jei sesuo vl
trukdyt, kai piei.
K bt galima daryti vietoj muimosi?
Bilis galt suukti Nustok! tiesiai jai veid, labai garsiai.
Jis galt velniai nustumti jos rank on.
Jis galt duoti sesei popieriaus lap ir kreidel, kad ir ji piet.
Jis galt jai duoti kok kit daikt, su kuriuo ji aist.
Jis galt pieti tuo metu, kai sesuo miega.
Jis galt pieti savo kambaryje usidars duris.
Jei niekas nepadt, jis visada gali pasikviesti mam, kad i padt.
Bilis gali pasikabinti sra kur tik nori ir naudotis juo, kada tik atsiras
poreikis. Tada Bilis jaus, kad jis nra tas mogus, kuris elgiasi negraiai, kai
supyksta, bet jausis kaip atsakingas asmuo, kuris susidarius tam tikrai situaci
jai gali suvaldyti savo pykt.
Apie sutuoktinius ir kitus svarbius asm enis
Nemaai skaitytoj pasidalijo su mumis savo nuoskauda dl sutuoktinio abe

jingumo. Ms knygoje jie nerado informacijos, kaip elgtis su usispyrusiu
sutuoktiniu.
A bandau pakeisti savo bendravim su vaikais, taiau man koj kia
mno vyras (mona, partneris), kuriam nepatinka mano naujas bendravi
m o bdas. Gal galite man k nors patarti?
Kai toks klausimas buvo ikeltas per paskaitas, mes paklausme auditorijoje
buvusi moni, kaip jie elgsi tokioje situacijoje. tai keletas j atsakym:
Papasakojau savo vyrui apie pokyius, kuriuos bandau gyvendinti. Tai,
kaip jis jauiasi, taip pat yra proceso dalis, taiau jam nedaromas joks spau
dimas keistis.
Knyg mes laikome mainoje. Tas, kuris nevairuoja, garsiai skaito knyg ir
po to mes diskutuojame.
Mano vyras niekaip nesutinka skaityti knyg apie vaik aukljim. Jis yra
i t moni, kurie sako, jog jokio skirtumo, kaip tu bendrauji su vaikais
tol, kol jie ino, kad tu juos myli. Galiausiai a jam pasakiau: Kai mes
nusprendme turti vaik, inojome, kad norsime jiems daryti tik gera.
Mes negalvojome rengti j skudurais ar maitinti nesveiku maistu. Taigi
kodl mes turtume su vaikais bendrauti nesveiku bdu, ypa kai yra
daug geresnis bdas? Ms vaikai nusipeln visko, kas geriausia.
A bandau traukti savo vyr, nuolat klausiu jo, kaip turiau elgtis su
ms dviem snumis konkreiose situacijose. Madaug taip: Brangusis,
turiu tavs paklausti. ioje srityje a neturiu jokios patirties, kadangi nie
kada nebuvau maas berniukas. Kada tu btum labiau links bendrauti,
ar kai tavo mama sakyt tau taip, ar anaip? Daniausiai jis i karto atsako,
taiau kartais jis pagalvoja apie tai ir pateikia pasilym, apie kur niekada
nebiau pagalvojusi.
Mano mona negali paksti, kai a jai sakau, k sakyti ar kaip sakyti.
Geriausia, kad a tiesiog pritaikyiau gdius ir nieko nesakyiau. Taiau
kak ji vis dlto simin. Vien ryt skubjome ieiti i nam, o ms
dukra atsisak rengtis striuk. Vietoj to, kad ginytsi, mano mona leido
dukrai rinktis. Ji paklaus, kaip dukra nort rengtis striuk, kaip visada
ar ivirki. Dukra sukikeno, apsireng ivirki striuk, ir mes ijome.
aism ingum o galia

Keletas tv ms klaus, kodl mes neparame skyriaus apie humor. No
rdamos apsiginti paaikinome, kad kai rame skyri Patrauklus bendradar-
biavimasy i tikrj aptarme, kokie humoro traukimo pliusai ir minusai. i
TA IP, B E T ... KAS, J E IG U ... KAIP M A N A I? I 2 67
nojome, kad padarius kak neprasto ir netikto nuotaika per kelias sekundes
gali pasikeisti nuo prastos iki geros. Bet kaip mes galime prayti tv, kad,
be viso kito, k jie turi padaryti, jie dar bt ir juokingi. Taigi mes apsiri
bojome keliomis trumpomis pastraipomis apie humor. Didel klaida. Mes
isiaikinome, kad tvai danai bna juokingi. Net gi tie, kurie netiki, kad
gali tokiais bti. Bet kuriame seminare, bet kurioje alies vietoje mes prayda
vome labai rimt, suaugusi tv susipainti su savo aismingja, linksmja,
kvailja, juokingja, vaikikja puse, ir jie taip ir padarydavo. Jie sugalvodavo
pai aismingiausi pavyzdi, k galima bt padaryti arba k jie padar,
kad padidint savo entuziazm ir itirpdyt vaik pasiprieinim.
***
Kartais mano trimetis snus atsisako rengtis, nes nori, kad a j apreng
iau. Kai jis bna tokios nuotaikos, a udedu apatines kelnaites jam
ant galvos, o kojines bandau umauti ant rank. Jis, inoma, paaikina,
kad a blogai darau ir pats apsimauna apatinius ir kojines. Tada jis sako:
Mamyte, matai, kaip tai daroma. A vaidinu nustebusi ir bandau
kelnes umauti ant rank, o markinlius ant koj. Sis aidimas visada
baigiasi juoku ir apsikabinimais.
***
Kad priverstume sn isivalyti dantis, mes sugalvojome mikrobus,

Deraldin ir Do, kurie slapstosi burnoje. Taigi, kol mes valome vi
sus dantukus, mikrobai dainuoja: Mes surengme vakarl Benjamino
burnoje. Jie pradeda aukti, kai jis juos nuvaro, ir rkia, kai snus juos
ispjauna kriaukl. Tada mikrobai suunka: Mes dar grime!
***
Atrod, kad ikis palaikyti tvark namuose, kai aplink zuja vairaus am
iaus vaikai, paskatino atsirasti krybingiausius problem sprendimus. tai
k padar keli tvai, nordami paskatinti savo vaikus pagelbti nam ruooje
arba susitvarkyti po savs.
: Mes bandme sukurti tam tikras tradicijas, kad paskatintume ms

naujj miri eim-jos trys vaikai (septyneri, devyneri ir vienuo-
likos) ir du mano (deimties ir trylikos) - geriau sugyventi. Ginai dl

to, kas ir kokius nam ruoos darbus darys, virto tikrai opia problema.
Dabar kiekvien etadienio ryt mes ant skirting lapeli suraome
visus darbus, kurie turi bti padaryti. Tada susukame tuos lapelius,
sukaiiojame kiekvien skirtingos spalvos balion, pripuiame ir pa
leidiame. Kiekvienas vaikas pasigauna po vien, susprogdina, padaro
darb, grta atgal ir susprogdina kit. Tai tsiasi tol, kol visi darbai
bna atlikti, ir mes pagiriame vieni kitus u puik komandin darb!
***
A esu nedirbantis tvas, kuris visai neseniai sugalvojo nauj bd, kaip
susidoroti su visa ta netvarka, kuri vaikai padaro. A isitraukiau savo
ypatingj kort malk ir paalinau visas didels verts kortas. Tada
kiekvienas berniukas isirenka kort, kuri pasako, kiek daikt jam rei
kia padti vietas. Bna labai daug susijaudinimo, kai jie skaiiuoja,
kiek daikt padeda vietas, ir skuba atgal, kad pamatyt, kokia bus
kita korta. Paskutin kart, kai tai dariau, nam ruoa buvo baigta po
dvideimties minui, ir vaikai buvo nusimin, kad aidimas jau bai
gsi.
SCENARIJUS. Vienas kambarys, dvi mergaits. Trys dlions ibars
tytos ant grind.
MAMA. Gerai, vaikai, tai vadinama Argali nugalti muzik?A pa
leisiu muzik, o js turite sudti vis dlioni dalis joms skirtas du
tes, prie pasibaigiant dainai.
Jos sutiko ir baigiantis dainai sudjo dvi dlions.
* * *
A turiu keturis berniukus. Maiausiai penkiolika kart per dien a

juos aprkiu, kad patraukt savo batus. Tik gr namo jie nusiauna
batus ir numeta juos vidury kambario, o a nuolat kliuvinju u atuo-
ni bat.
PRADIA. Ant popieriaus lapo a paraau batai, perveriu virvut ir
pakabinu j vir virtuvs dur, bet pakankamai emai, kad gr namo
jie uklit.
TAIP, B E T ... KAS, J E IG U ... KAIP M A N A I? I 269
Atuonmetis Kevinas gro pirmasis. Ratelis paliet plaukus, kai jis

jo virtuv.
KEVINAS. Kas tai?
A. Perskaityk.
KEVINAS. Batai? K tai turt reikti?
A. O kaip tu galvoji?
KEVINAS. iandien gausime naujus batus?
A. Ne.
KEVINAS. (temptai galvoja.) Nori, kad mes patrauktume savo ba
tus?
A. Atspjai.
Kevinas patraukia batus! Grta ir kitiems vaikams paaikina, k reikia
ratelis. Jie taippatpatraukia batus!!!
KEVINAS. Galtum parayti tok pat ratel - Plaukits rankas.
***
Mano paaugliai nekenia vonios tvarkymo. (Mama, tai lyktu!) A

nesiginijau. Tiesiog ant veidrodio vir kriaukls pakabinau ratel.
tai toji gudryb.
Griebk Comet ir luost
Valymas, veitimas, ak, kokia nuobodyb!
Kratai, briaunos, kampai ir plyeliai,
Nepamirkit, kur sdi upakaliukai,
Taip, tai atima iek tiek laiko,
Bet gerai atliktas darbas yra toks didingas!
Ai
Myliu
Mama.
1J0 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD J IE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
***
Mama, kuri mums papasakojo i istorij, pavadino j Nieko nra am
ino.
Norjau, kad visi traukiniai ir bgiai inykt i darbo kambario,
taigi jau snaus kambar ir apsimeiau, kad skambinu jam telefonu.
Dzin dzin.
Jis apsimet, kad pakelia ragel ir pasak: Alio.
A pasakiau: Ar tai Reilio statybos bendrov?
Jis pasak: Taip.
A pasakiau: Turiu vien tok darbel - reikia perkelti sunkius trau
kinius ir bgius kit viet ir girdjau, kad js bendrov yra geriau-
et
ia.
Jis atjo ir visk surinko. Pabandiau tai antr kart ir vl suveik.
Vien dien a jam paskambinau ir paklausiau: Ar tai Reilio statybos
bendrov?
O mano snus atsak: Jis pasitrauk i verslo.
III J gimtoji kalba
Ms vadovas dr. Haimas Ginottas negim Jungtinse Amerikos Valstijose.

i al jis atvyko i Izraelio jau sulauks pilnametysts. Btent ia baig
doktorantr, ileido savo knygas ir skait vaik aukljimo paskaitas tvams.
Prisimename, kad kai prisijungme prie vienos i jo grupi, skundms, kaip
sunku pakeisti senus proius: Pajusdavome, kad praddamos k nors sakyti
savo vaikams, stabteldavome ir tarsi neapsiversdavo lieuvis tai pasakyti. Jis
rpestingai iklaus ir atsak: Imokti nauj kalb nra lengva. Be to, js
visada kalbsite su akcentu... Bet js vaikams tai bus j gimtoji kalba!
Jo odiai buvo pranaiki. Ir jie tiko ne tik ms vaikams, bet ir ms
skaitytoj vaikams. Ne i vieno tvo girdjome, kad j paaugliai vartojo i
nauj kalb paiu natraliausiu bdu. Pateiksime tv papasakotas ar ura
ytas istorijas.
***
Esu dirbanti motina ir mano tvarkaratis yra labai temptas. Mano tri
metis negali paksti, kai reikia keltis rytais, ir daniausiai bna labai
suirzs. Taigi a daniausiai sakau jam: ryt tu jautiesi viskuo nepa
tenkintas, ar ne? Jis atsako: Taip. I karto pasijunta geriau, pagyvja
bendravimas.
Vien ryt a nubudau suirzusi, nes pramiegojau ir jau vlavau. Jis
pairjo mane ir su rpesiu tar: Ar tu iandien viskuo nepaten-
kinta, mamyte? A vis tiek tave labai myliu. Tai, kad jis toks valgus,
mane apstulbino. Jis privert mane puikiai pasijausti, ir visa diena buvo
puiki!
***
Mano keturmet dukra Megan pasak savo broliui: Justinai, man ne
patinka, kai spardai mane. (Daniausiai ji spiria jam atgal.) Jis atsak:
Gerai, Meg. Tiesiog taip! Tada Megan atjo pas mane ir papasakojo,
kad ji pasikalbjo su broliu kitaip ir jai pavyko. Ji buvo nustebusi ir tuo
pat metu didiavosi savimi.
* * *
iuo metu a jau biau ligoninje, jei ne magiki burtai. Tiesiog noriu
praneti, kad danai taikau js metodus. Kart pasakiau dukrai (be
veik penkeri met amiaus), kad jau laikas miegoti, o ji mans paklau
s: Mamyte, o k a galiu rinktis? (Ji dievina, kai a jos klausiu, ar ji
lov nori eiti, ar okuoti).
Kit kart mes aidme, ji buvo mama ir pasak man: Brangioji,
gali rinkti: nupirksiu tau visureig arba sportin main, bet pasirink
vien!
* * *
Mano ketveri metuk snus Denis sdjo ant grind su draugu Kris
tupu. Jie aid su aisliniais gyvnais ir vaidino, kad peasi su jais. Stai
ga tai pavirto tikromis mutynmis.
KRISTUPAS. Deni baik! Tu sueidei man rank!
DENIS. Tai tu skriaudi mane!
KRISTUPAS. A esu priverstas, tu spaudi mano rank emyn.
DENIS. Tai a esu priverstas, nes tu spaudi mano rank e
myn.
A. (Mstau,kad turiau siterpti, bet nesu tikra, k tur
iaupasakyti.)
jy GIM TOJI KALBA I 2 /3
DENIS. Palauk minutl. (Atsiklaupia ir msto) Kristupai, ga

lime rinktis: toliau aisti su gyvnais, bet nespausti
vienas kito rankos emyn, arba galime nebeaisti su
gyvnais ir sugalvoti nauj aidim. K tu pasirink
tum?
KRISTUPAS. aiskime kit aidim.
Jie paoko ir ibgo i kambario! inau, kad sunku patikti, bet tai
tikrai vyko.
* * *
Vien dien, k tik papusryiavusi, jau savo dukters kambario link

ir msiau, k dar galiau padaryti vietoj to, kad skaityiau jai ilg
paskait apie tai, kad negalima palikti pieno ant spintels. Bet mano
atuonmetis snus jau buvo mane aplenks. Kitoje dukters kambario
dur pusje igirdau j sakant: Pienas surgsta, jeigu jo nepadedi
aldytuv.
Mano nuostabai, atsidar kambario durys ir eiamet dukra greitai
nuskubjo virtuv ir padjo pien aldytuv.
***
Buvau svetainje, kai nugirdau savo deimtmets dukters Lizos pokalb
su drauge eron, kuri kako iekojo virtuvs spintelse.
ERON. (Zirzianiu balsu) A alkana. Kodl tavo mama visus u
kandius padeda taip auktai? Ji niekada nieko nepadeda
ten, kur galima pasiekti.
LIZA. Seron, ms namuose niekas nieko nekaltina. Tiesiog pasa
kyk man, ko nori, ir a tau paduosiu.
Stovjau ten ir msiau - tu labai stengiesi, bet niekada neinai, ar
tau pasiseks. Ir tai vien dien tai tiesiog nutinka.
* **
Vienas svarbus dalykas, kur suinojau i knygos yra tas, kad galima
bti piktam, bet tik iki tol, kol nepasakai ko nors, kas galt skaudinti
kit mog. Anksiau stengdavausi ilikti rami ir visk ilaikyti savyje,
taiau visada viskas baigdavosi tuo, kad irkdavau odius, dl kuri
vliau gaildavausi. Ties sakant, paskutiniu metu i anksto leidiu su
prasti, kad esu suirzusi, kad netenku kantrybs arba kad tiesiog noriu
pabti viena.
Vakar pagaliau sulaukiau atpildo.
Apsipirkinjome su trylikmeiu snumi Rajanu. Jam reikjo naujos
iemins striuks. Mes apjome dvi parduotuves, bet jis nerado nieko,
kas jam patikt. Pakeliui trei parduotuv jis tar: Eime namo.
A. Rajanai, bet kai ateis pirmas altukas, tu netursi k apsi
rengti.
RAJANAS. Mama, praau. A noriu eiti namo.
A. Bet Rajanai...
RAJANAS. Mama, a bandau tau pasakyti! A jauiu, kad genda
mano nuotaika, ir nenoriu isilieti ant tavs.
Kai jome namo, jauiau, kad manimi rpinasi ir di
diuojasi. Ai, kad suteikte man ir mano vaikams
bd, kaip apsaugoti vieniems kitus tada, kai jauiame,
kad pratrksim.
* * *
Lankiau js Kaip kalbti... paskaitas prajus mnes. Noriau jums

papasakoti savo pokalb su atuonmeiu snumi.
ERIKAS. (Lipdamas is mokyklinio autobuso.) Spk, kas nutiko ian
dien per pertrauk?
A. A klausau.
ERIKAS. Maiklas pakliuvo bd, nes kakas jam sudav, ir ponia
M. j aprk. Jis pradjo verkti, o ji liep jam liautis ir
ivadino verksniu.
JV G I M T O J I KALBA I 275
A. Tu turjai jaustis prastai, kai pamatei, kas nutiko Mai

klui.
ERIKAS. Taip! A j apkabinau, tai taip {jispakl rank irparod,
kaippatapnojoperpet).
A. Lainuosi, kad Maiklas pasijuto geriau.
ERIKAS. O taip. Ponia M. turt lankyti tas paskaitas, kurias tu
lankai, mama.
Tikiu, kad naujas kalbjimo ir klausymo bdas padjo mano snui
tapti jautresniu mogumi, kuris nestovi nuleids rank, kai mato ne
teisyb.
***
Kol kas mes tik stebjome, kaip vaikai taiko gdius. Paskutiniame laike
moteris aprao savo bandym imokti i nauj kalb.
Dabar sdiu kupina diaugsmo aar, netikto atradimo ir pasididia
vimo savimi ir tiesiog privalau parayti jums ir pasakyti ai. Tks
tant kart padkoti. iandien supratau, kaip a pasikeiiau, kiek daug
patarim pritaikau gyvenime. tai vienas maas nutikimas. Pas mus
sveiavosi mano trej metuk snaus pusbrolis (devyneri met). Jis
rod mano snui, kaip reikia krauti lentas, kad bt galima pasiekti
tvoros vir. A vilgteljau lauk ir ramiu, draugiku tonu pasakiau:
Ei, a matau krv netvirt ir nesaugi lent. O tvoros nra skirtos
laipioti. Prayiau kojas nuleisti ant ems.
Ir nujau al. Po poros minui a vl vilgteljau pro lang ir
pamaiau, kad berniukai ine lentas ir aid kit aidim! Staiga man
dingteljo, kad rezultatas ijo netgi geresnis, nei norjau (norjau, kad
jie tiesiog pasitraukt nuo tos lent krvos) ir man nereikjo:
1. Pirmiausiai pagalvoti, kok gd taikyti. odiai tiesiog natra
liai liejosi.
2. Rkti kaip mklai - daniausias rezultatas mane uvaldanios
baims, kai sivaizduoju, kas gali nutikti mano vaikui.
3. Paiai keisti situacijos. Isakiau vaikams savo pozicij ir nesmo
ningai palikau vykio viet. Tiesiog taip nutiko. A nujau al ir lei-
2 j6 I KAIP KALBTI SU VAIKAIS, KAD JIE KLAUSYT, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBT
dau jiems patiems nusprsti k daryti. I karto nesupratau, kad spren

dimas palikti vykio viet buvo nesmoningas. Suvokiau tik tada, kai
atsisdau rayti io laiko! A i tikrj mokausi! A i tikrj mokausi!
Valio!
Tai tiesiog vyko. A pasitraukiau ir leidau jiems nusprsti, k daryti.
Ijau net nejausdama, k padariau, a nesuvokiau to tol, kol neprisdau
rayti io laiko! A mokausi! A tikrai mokausi! Valio!
Vliau, kai visk apmsiau, pagalvojau, kaip biau susitvarkiusi
su tokia situacija prie metus. Ir a isigandau. Pravirkau nuo minties -
koks bt buvs mano vaiko gyvenimas be js knyg. Tai nepakarto
jama galimyb bendrauti su savo vaikais j nesmerkiant ir juos mylti.
Neseniai mudvi su mama susigraudinome, kalbdamos apie tai,
kaip ji turjo elgtis su savo vaikais: Kai girdiu, kaip tu kalbi su savo
snumi, man gda dl to, kaip a kalbjau su jumis. A jau atleidau. O
ji greitai mokosi. J paskatino ilti jausmai, kuriais pasidalijo kiti tvai
ir seneliai.
Mano sesuo, kuri neseniai pabgo nuo smurtaujanio vyro, su savo
vaikais bendravo pagieingai ir paniekinamai, tad a galiausiai supra
tau, jog nebegaliu bti vien stebtoja. Man buvo taip skaudu dl jos
vaik, kad nebegaljau to klausytis. A jai nupirkau Kaip kalbti...
ir Nekonkuruojantys broliai ir seserys ir pasiliau bent jau pervelgti
svarbiausius paveiksllius. Tikiuosi, kad ji susidoms. Mano mama ne
seniai sak, kad pastebjo sesers bendravimo su vaikais pokyius. i
vaik pasitikjim savimi igelbjo js knyga.
A tikrai neinau, kaip ireikti savo dkingum u visk, k gavau,
perskaiiusi js knyg.
Dein
P.S. Alkoholizmas - klaikus reikinys, ir mano eima kol kas negali i jo

isivaduoti. Tad iuo metu negaliu atskleisti savo pavards.
jy G IM TOJI KALBA
Ai, Deine. Dkojame visiems, kurie radote laiko isakyti savo mintis ir
patirt. Skaitydamos laikus i vairiausi alies viet, mes dar kart leidia
me sau pasvajoti apie tai, kaip mes visi kartu - tvai, mokytojai, psichins
sveikatos profesionalai ir usimim vadovai - nuolat dalysims bendravimo
su vaikais gdiais, kad ateit toks laikas, kai visi pasaulio vaikai augs sti
prs, mokantys atjausti, pasitikintys savimi ir gyvenantys santarvje vienas
su kitu.
ADELE FABER i* ELAIHE 1HA2LISH
Projekto vadov Lina Mittait

Virelio dailinink Deimant Rybakovien
Maketavo Ernestas Vinickas
Leidykla VAGA, Gedimino pr. 50, LT-01110 Vilnius

ei.p. info@vaga.lt; http://www.vaga.lt
tel. +370 5 2498121; faks. +370 5 2498122
Spausdino UAB LOGOTIPAS, Utenos g. 4la, LT-08217 Vilnius
Tiraas 2050 egz.

Tai praktikas ir aikus gidas tvams, norintiems efektyviai
bendrauti su savo vaikais. Gausyb apraym, pavyzdi
ir iliustracij suteikia tvams galimyb praktikai pritaikyti
naujas inias - mokytis kalbti su vaikais ir sprsti problemas.
Tai knyga, kuria galima naudotis individualiai arba analizuoti
grupse. Joje apraomi bdai yra tinkami bendrauti su vairaus
amiaus vaikais. Jau klasika taps krinys ir iandien yra toks
pat aktualus ir naudingas kaip ir tada, kai pasirod pirmkart
prie trisdeimt met.
Adel Faber ir Elain Mazlish - visame pasaulyje pripaintos

ir daugyb apdovanojim pelniusios suaugusij ir vaik santyki
eksperts. J paskait ir mokymo program iklaus tkstaniai
vairiausi grupi, j knygos ileistos daugiau nei dvideimia
kalb ir parduotos daugiau nei trij milijon tirau.

Adele Faber - Kaip Kalbeti Su Vaikais Kad Jie Klausytu

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Adele Faber - Kaip Kalbeti Su Vaikais Kad Jie Klausytu

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

fc

All rights reserved. No part of this publication may be

ISBN 978-5-415-02108-6 Text copyright 1980, 1999

Dkojame Leslie Faber ir Robertui Mazlishui, ms konsultantams, kurie visada

Kaip skaityti i knyg I 11

1 Padti vaikams susidoroti su savo jausmais I 15

Po dvideimties met I 241

III J gimtoji kalba I 271

buvome jiems dkingos u atvirum ir labai daug i j vis imokome. Ms segtu

Tiesioginis ryys tarp to, kaip vaikaijauiasi ir kaip elgiasi.

Kai vaikai geraijauiasi, jie ir elgiasi gerai.

VAIKAS. Mama, a pavargs.

I. VAIKAS. Man nepatinka maylis.

III. VAIKAS. A daugiau nebeneiosiu breket, nes man skauda, ir man ne

Ar parate madaug taip?

sivaizduokite, kad js esate darbe. Js virininkas paprao, kad atliktumte

IV. Klausimas: Koki tiksliai netiktum ikilo, kad tu pamirai special

V. Kitos aliesgynyba: A suprantu tavo virininko reakcij, jis turbt jauia

VIII. Empatikas atsakymas (mginimas sijausti kito jausmus): mogau, tai

Tu k tik pamatei savo reakcijas gana tipikus moni pokalbius. Dabar

Kituose keliuose puslapiuose pamatysite kontrast tarp i metod ir bd,

Toks tvo poiris gali atbaidyti vaik.

Daug lengviau isakyti savo problemas tvui, kuris i tikrj klauso.

VIETOJ KLAUSI M IR PATARI M

Vaikui sunku aikiai ir konstruktyviai mstyti, kai kakas j tarinja,

i i . a t s a k y t i : a k ..., m m m ..., m a t k a i p ...

Keista. Kad ir kaip raginame vaik vyti alin blogus jausmus,

III. VARDYKI TE JAUSM

Daniausiai tvai taip nereaguoja, nes baiminasi, jog vardijus jausmus

Kai vaikai nori kako, ko negali gauti, tvai daniausiai logikai

IV. IPI LDYKI TE VAIKO NORUS KARTU F ANTAZ UODAMI

Kartais lengviau susitaikyti su realybe, kai inai, kad

Pateikiame jums keturis pirmosios pagalbos bdus vaikams, esantiems streso

2. Mokytoja pasak, _________ ______________________

Panas teiginiai nuramina vaikus ir leidia patiems susidoroti su savo pro

Js turbt galvojate: Na taip, a galiu atsakyti vaikui, kad parodyiau, jog

Susilaikykite nuo patarim. Suprantu, kaip vilioja galimyb isprsti vaiko

Nepasiduokite pagundai visk itaisyti nedelsiant. Nepatarinkite, o paro

Vienas dalykas yra atlikti pratim ratu ir perskaityti pavyzdin dialog,

Po to, kai pakartosite scen du kartus, galbt norsite apsikeisti vaidmeni

II. Scena ta pati, tik kart js i tikrj klausysite.

Po to, kai pakartosite scen du kartus, galbt norsite apsikeisti vaidmeni

1. i savait bent kart pasikalbkite su vaiku priimdamas jo arba jos jaus

2. Perskaitykite io skyriaus antrj dal. Joje rasite komentar, daniausiai u

Ak, hmm, k gi, na taip.

Turbt labai nusivylei!

Noriau tuoj pat tau prisirpinti banan.

Visi jausmai gali bti priimti.

Matau, kad labai pyksti ant savo brolio.

1. Ar svarbu visada sijausti savo vaiko igyvenimus?

2. Kodl negalima tiesiai viesiai vaiko paklausti: Kodl taip jautiesi?

bti su suaugusiuoju, kuris priima tavo jausmus ir neveria pasiaikinti dl to,

3. Ar turime leisti vaikams suprasti, kad pritariame j jausmams?

4. Ar tikrai taip svarbu parodyti vaikui, kad tu supranti, kodl neutenka

m, tai vaikas inos, kad js i tikrj suprantate. (Pirm dien mokykloje

5. Tarkime, a bandau identifikuoti jausm, ir paaikja, kad a klystu. Kas

7. Ar dar yra kit bd padti nusiminusiam vaikui, nei parodyti, kad su

Grdama i paskutinio susitikimo a pagalvojau: Kas bt, jeigu

9. Kodl geriau nepatarinti vaikams, kai jie turi problem?

Vaikui bt labiau patik, jeigu atsakymas bt iek tiek kitoks, pvz.:

Atrodo, tu ant jo pyksti.

supratingo pritarimo ir rankos paspaudimo. Jam nereikjo papildomos na

Viliams, kad ms perspjimai js neigsdino. Dabar jums turbt aki

Mano snus yra pirmokas, jis nra agresyvus ir daniausiai nesivelia

2. Mokytoja pasak, _ ______________