Teismai

ESTT (1952) (prie EU instituciju parayta.)

Bendrasis teismas (1986) Pirmosios instancijos teismas (fizini ar juridini asmen pareiktus iekinius dl Europos Sjungos institucij,
staig ar organ teiss akt, kurie iems asmenims yra skirti arba kurie tiesiogiai ir konkreiai su jais susij, panaikinimo). valstybi nari
pareiktus iekinius Komisijai; valstybi nari pareiktus iekinius Tarybai dl teiss akt; iekinius dl Europos Sjungos institucij, staig
arba organ ar j tarnautoj padarytos alos atlyginimo;
Tarnautoj teismas (2001, isigaliojo 2003.) (Nicos sutartimi) Vieningos ES sutartimi. Kurio uduotis (iki tol j vykd Europos Sjungos
Bendrasis Teismas) buvo sprsti Europos Sjungos ir jos pareign ginus. (darbo umokesiu, karjeros galimybmis, darbinimu,
drausminmis nuobaudomis ir kt.), bet ir su socialins apsaugos sistema (ligos, senatv, prarastas darbingumas, nelaimingi atsitikimai darbe,
eimos imokos ir kt.)

PIRMIN TEIS
Steigimo 1)Anglies ir plieno 1952 2) Eurotomas, EB 1957
Reformos
1) Vieningas EU aktas 1986mm. (Ikeltas bendros rinkos tikslas ir EU politinio bendradarb sistema sukurit). Sprendimai Tarybos pradti
daniau priimti kvalifikuota bals daugua, Parlamentui suteikiama daugiau takos.
2) Mastrichto sutartis(1992, isigaliojo 1993). sukurti Europos Bendrijos, apimanios bendrosios rinkos ir pinig sjungos, bendros ems
kio politikos ir kitus ekonomins integracijos reikalus, sjung; rpintis bendra usienio ir saugumo politika (Common Foreign and Security
Policy: CFSP), taip pat bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikal srityse. Europos Parlamentas turjo reali statym leidybos ir kontrols
teis. Taip Europos Ekonomin Bendrija tapo Europos Sjunga.
3) Amsterdamo sutartis. 1997- isigalioj 1999m. Sutartis iplt Europos Parlamento teises, supaprastino nutarim primimo Europos
Sjungos Taryboje procedras, iplt Sjungos kompetencij teisingumo ir vidaus reikal, taip pat bendros usienio ir saugumo politikos
srityje.
4) Nicos sutartis 2004isigaliojo. Sutarties instituciniai pertvarkymai buvo apibrti specialiame Protokole dl ES pltros, kuriuo,
atitinkamai, buvo panaikintas Amsterdamo sutarties protokolas. Pagal Nicos sutart, ES isipltus iki 27 (o vliau ir iki 29) valstybi nari.
Sutartimi iplstas sprendim primimas kvalifikuota bals dauguma Europos Taryboje. Nicos sutartimi pakeista Europos Komisijos
pirmininko skyrimo tvarka jis skiriamas Europos Tarybos susitikime kvalifikuota bals dauguma, bei sustiprintos Pirmininko galios
5) Lisabonos sutartis (sigaliojo 2009m). Slygos : ES piliei tiesiogiai renkamas Europos Parlamentas. Padidintas valstybi nari
parlament vaidmuo. 1mln moni gali pateikti nauj teiss akt silym. Gali istoti i ES. EU tapo juridiniu asmeniu.
6) EUROTOMAS (1957m) siekiant sukurti branduolins energijos specialist rink, vystyti branduolin energij ir tiekti j alims narms, o
pervir parduoti narysts neturinioms alims
7) Europos angli ir plieno bendrija - 1951 stegta, iki 2002m). Pagrindinis bendrijos tikslas buvo sukurti bendrj angli ir plieno rink,
panaikinti kiekybinius apribojimus, muitus ir mokesius. Angli ir plieno rinkos administravimas perduotas Vyriausiajai valdybai, sudarytai
i valstybi nari vyriausybms nepavaldi tarptautini tarnautoj. 1967 m. sigaliojus Sujungimo sutariai, EAPB pagrindinmis
institucijomis tapo Europos Komisija, Europos Sjungos Taryba, Europos parlamentas ir Europos Teisingumo Teismas. 2002 m
8) MUIT SJUNGA 1968m
9) susiliejimo sutartis 1965m. EEB/PLIENO sujungia. 1965 m. Briuselyje pasirayta Susiliejimo sutartis, pagal kuri buvo steigtos
bendra Taryba ir Komisija. (1967 m. sigaliojus Susiliejimo sutariai visos 3 Bendrijos turjo bendras institucijas)
STEIGIMO SUTARTYS (PLIENO, EUROTOMAS, EU EKONOMINE BENDRIJA).

ANTRIN TEIS (Ivestin EU teis i pirmins teiss). a) Reglamentas (Visuotinai taiko. Tiesioginiai taiko - taikomas toks koks priimtas,,
nereikia primti kit teiss akt, kad priimti ar taikyti j). b) Direktyvos (Taikomas netiesiogiai, turi valstyb pati priimti direktyva. Laisv
pasirinkti kaip gyvendinti). Duodamas 2met terminas, kad priimtu tam tikrus statymus, kad gyvendinti.

Tiesioginio veikimo slygos (Tiesioginio veikimo slygos:Norma turi bti: 1. Aiki, 2. beslygin, 3. nereikalauti tolesnio gyvendinimo.)

EU INSTITUCIJOS (13 mastrichto straipsnis).

Europos Parlamentas (1952M. Liuksemburgas). 751nari i 28valst. Tiesiog rinkimai nuo 1979m. Tarp pagrindini funkcij Europos
Sjungos teiss akt svarstymas ir primimas. (EP Pirmininkai Martin Schulz).
Europos Vadov Taryba (1974 pirmas susitikiams). (renginys, kuriame Europos Sjungos valstybi ir vyriausybi vadovai susitinka su
Europos Komisijos prezidentu aptarti ir priimti sprendimus dl svarbiausi Europos Sjungos klausim.)
Europos Sjungos Taryba (Virni taryba sprendia paius svarbiausius ES klausimus: priima politinius sprendimus, tvirtina parengtus
susitarimus ir dokumentus, nubria pagrindines kit institucij veiklos gaires. Visi sprendimai priimami bendru sutarimu).
Europos Komisija (1967m) Briuselis. 28 i kiekvienos alies. Europos Komisija dalyvauja ES Tarybos ir jos paruoiamj administravimo
institucij susitikimuose bei politiniuose dialoguose su treiosiomis valstybmis. Europos Komisija ireikia ir gina bendruosius Europos
Sjungos interesus. Europos Komisijos (toliau tekste Komisijos) pirminink ir narius skiria valstybs nars, o tvirtina Europos Parlamentas.

Europos Sjungos Teisingumo Teismas (steigtas 1952m, poseddiauja 13 Nari- Egidijus Jarainas. Liuksenburge buvein. eismo
paskirtis utikrinti, kad visose ES valstybse narse ES teiss aktai bt aikinami ir taikomi vienodai, kad teis bt vienoda visiems.
Pavyzdiui, jis utikrina, kad valstybi nari teismai tuo paiu klausimu nepriimt skirting sprendim.
Europos Centrinis Bankas (kurtas 1998. Frankfurtas - EURAS.) Pagrindinis Europos Centrinio banko udavinys yra nustatyti ir
gyvendinti monetarin politik. iuo metu pagrindinis Europos Centrinio banko monetarins politikos tikslas yra ilaikyti kain stabilum.
Europos Centrinio banko udaviniai nustatyti 1991 m. Mastrichte pasiraytoje Mastrichto sutartyje bei vairiais protokolais.
Europos Audito Rmai (1975m steigta, Liuksenburge Nariai i kiekvienos alies). Atsakinga u ES biudeto tvarkym, tikrinti, ar teisingai
vykdomas ES biudetas.
Virenybs principas - vienas i pagrindini ES teiss princip, kuris reikia, kad, kilus prietaravimui tarp ES teiss ir nacionalins teiss,
taikoma ES teis. ES virenybs principas taikomas tiek pirminei, tiek antrinei Europos Sjungos teisei.
Virnacionalin institucija - Valstyb atidave dali savo siuveneri gali EU institucijoms kurios savo ruotu priem toms valstybms
privalomus teiss aktus. (Bendra rinka formavo, Plieno sutartis.) ( Muitu nebt.) EUROTOMAS (pradiu pradia, sukurti bendra rinka).
Vieninga rinka (kai bendra valiuta.). EKIU PIRMOJI VALIUTA EEB.