1 seminaras BT SAMPRATA, SISTEMA IR UDAVINIAI

1. Baudiamosios teiss samprata, dalykas (objektas) ir sistema.

BT samprata

Teiss sistema harmoninga teiss ak visuma.

Teiss aka skiriasi pagal teisinio reguliavimo dalyk ir metod.

Baudiamoji teis:
a) reguliuoja santykius, kurie atsiranda dl nusikalstamos veikos padarymo.
b) reguliuoja ne iaip kokius pozityvius santykius tarp asmen, taiau negatyvius santykius, kurie kyla
asmeniui padarius nusikalstamj veik nusikaltim arba baudiamj nusiengim. Kitaip sakius
paeidus baudiamj statym.

Svoka baudiamoji teis vartojama keliais aspektais:

a) teiss aka;
b) statym leidybos sritis;
c) mokslo sritis;

Bet kokioj visuomenj, bet kokiu visuomenins raidos laikotarpiu padaromi nusikaltimai. Nebuvo nuo
civilizuotos visuomens pradios nei vieno socialinio darinio, kur nebt daromi nusikaltimai.

Valstyb stengdamasi apginti asmen interesus, ivengti nauj nusikalstam veik ir atskleisti jau
padarytas privalo imtis teisini priemoni. Tokia priemon yra baudiamoji teis.

Asmuo padars nusikalstam veik privalo atsakyti prie valstyb. Jam turi bti paskirta bausm ar kitokios
teisinio poveikio priemons.

Baudiamosios teiss pamatas nusikaltimo padarymas.

Kiek ir kaip valstyb gali bausti nusikaltus asmen..?

Kokias priemones jam taikyti, kad nepaeisti io asmens teisi, o kartu ir utikrinti visuomens interes, gyventi
saugiai..?
- Dl to egzistuoja daug BT apibrim. Jie gantinai vairs, priklausomi nuo apibriam prioritet.

BT apibdinama kaip TN sistema, kuri udraudia tam tikras veikas, kaip nusikalstamas ir numato
atitinkamas bausmes bei kitas poveikio priemones u t draudim nesilaikym.

Tradicikai BT suprantama kaip nusikaltimo ir bausms teis.

Taiau iuolaikinje visuomenje puoseljant mogikumo, protingumo, demokratijos, toks supratimas per
siauras.
U nusikalstamos veikos padarym gali bti skiriama ne tik bausm, taiau ir kitokios poveikio priemons.
Kartais asmen, padarius nusikaltim, tikslinga atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, taikant socialinio
poveikio priemones gydym, aukljim ir panaiai.
-Todl toks klasikinis pasakymas, jog BT yra nusikaltimo ir bausms teis yra per siauras.

BT tai valstybs nustatyt teiss norm sistema, nustatani kokios veikos yra nusikalstamos ir
udraudiani jas, nustatani bendruosius baudiamosios atsakomybs pagrindus, valstybs prievartos
priemoni turin, slygas, kurioms esant bausms gali bti pakeistos kitomis poveikio priemonmis.
1
Baudiamoji teis pirmiausiai udraudia, o po to jau baudia.

Nors BT svokoje ufiksuotas baudimo momentas, i tikrj, to baudimo tiesioginio io odio prasme kartais
nebna.

I esms egzistuoja baudiamoji teis ir nusikaltimo teis.

Baudiamoji teis visais atvejais yra ir privalo bti paskutine priemone padarius teiss paeidim.
-BT veikia per valstybs prievart, o ia prievarta negalima vaistytis.
-Iki baudiamosios teiss veikimo turi bti panaudotos kit teiss ak normos.
-Negalima numatyti baudiamosios atsakomybs u menkaverius paeidimus.
-Esmin baudiamosios teiss savyb yra ta, kad jos normomis numatoma tik svarbiausi visuomens
branginam vertybi apsauga.

BT teisinio reguliavimo dalykas

BT teisinio reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai, atsirandantys dl nusikalstamos veikos padarymo.

Santykiai tarp asmen, asmens ir valstybs, dl jo padaryto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo.
BT skirta apsaugoti asmenis ir visuomen nuo nusikalstam ksinimsi grasinant valstybs prievarta.

BT sistema

Tai BT kaip teiss akos vidin sranga struktra.

BT, kaip teiss akos, sistem sudaro dvi dalys:
a) bendroji;
b) specialioji (ypatingoji);
ios dvi dalys veikia sistemingai, santykyje viena su kita.

Bendrojoje dalyje aptariamos:

- bendrosios baudiamosios atsakomybs slygos,
-baudiamojo statymo galiojimo klausimai,
-nusikalstamos veikos samprata,
-patraukimo baudiamojon atsakomybn tvarka,
-atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs,
-bausms bei kitos poveikio priemons, j skyrimo tvarka bei
- kiti bendrieji klausimai, aktuals vertinant kiekvien nusikalstam veikl.

Specialiojoje ( ypatingojoje ) dalyje yra numatyti atskiri nusikaltimai, baudiamieji nusiengimai ir bausms
u juos.

BT yra glaudiai susijusi su baudiamuoju statymu.

Remiantis principu nra nusikaltimo be statymo nra ir bausms be statymo. Taigi, baudiamojo statymo
struktra atitinka baudiamosios teiss sistemos struktr. Baudiamj kodeks sudaro bendroji ir specialioji
dalys.

BT teisinio reguliavimo metodas.

BT i kit ak isiskiria pagal savo teisinio reguliavimo metod, kuris charakterizuojamas kaip imperatyvinis
metodas, realizuojamas per bausmes, baudiamojo poveikio priemones, baudiamj atsakomyb. T.y. dalykus,
turinius privalomj pobd visiems be iimties asmenims.

2
is metodas aikiausiai pasireikia teismui skiriant bausm u padaryt nusikaltim. Taiau ir iki bausms
paskyrimo jau taikoma valstybs prievarta procesin prievarta ir panaiai.

BT santykis su kitomis teiss akomis

Baudiamoji teis kaip ir kitos teiss akos danai gina t pat objekt (gyvyb, sveikat, nuosavyb, viej
tvark) tik skirtingomis priemonmis ir panaudodamos skirtingus reguliavimo metodus.

3. BT principai.

- Pagal B atsako tik tas mogus, kurio padaryta veika atitinka B numatyt nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo sudt.

- Teisingumo principas.
Jis reikia, kad:
-teismas nagrindamas baudiamsias bylas ir skirdamas bausmes ir baudiamojo poveikio priemones turi bti
teisingas, atsivelgti padarytos veikos laipsn, pobd, sukeltus padarinius, kaltininko asmenyb ir kitas
aplinkybes.
- statym leidjas nustatydamas mogaus poelgi nusikalstamum ir formuluodamas sankcijas u
nusikalstamas veikas turi jas formuluoti taip, kad jos bt teisingos, t.y. nei per grietos nei per lengvos.
- gyvendinant teisingumo princip siekiama vienodos baudiamosios politikos (u panaias veikas, padarytas
tokiomis paiomis aplinkybmis, esant panaiems kaltininko asmenyb apibdinantiems poymiams, bt
skiriamos analogikos bausms).

- Atsakomybs individualizavimo principas.

Reikia, kad bausm asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, turi bti skiriama individualiai, t.y. bausm
skiriama atsivelgiant ne tik padarytos nusikalstamos veikos sunkum, bet ir kaltininko asmenyb.

- anso principas.
Reikia, kad asmeniui, pirm kart padariusiam nesunk ar apysunk nusikaltim, paprastai skiriama ne laisvs
atmimo, bet kita bausm.

-Nukentjusiojo nuoiros ipltimo principas.

Reikia, kad didinamas ratas veik, dl kuri baudiamasis persekiojimas pradedamas tik esant nukentjusiojo
ar jo atstovo skundui (pareikimui).
Nukentjusiajam suteikiama teis nutraukti pradt proces.

4.Baudiamosios teiss mokslo itakos ir raida. Baudiamosios teiss mokslas Lietuvoje.

Klasikins mokyklos pagrindins nuostatos:

- baudiamosios teiss mokslas turi tirti nusikaltim ir bausm kaip teisines kategorijas;
- baudiamoji teis turi bti tik teisinis mokslas, kurio paskirtis yra paruoti instrukcijas apie tai, kaip teisingai
suprasti, taikyti, kritikuoti ir kurti baudiamuosius statymus;
- baudiamosios teiss mokslo tikslas - padti kurti ir taikyti baudiamuosius statymus. Siekiant io tikslo
btina visas teisines kategorijas, susijusias su nusikaltimu ir bausme iskirti, susisteminti ir nagrinti.
- iskiria tokius nusikaltimo poymius, kaip veik, kuri suprantama kaip valingas mogaus kno judesys,
sukeliantis tam tikrus pokyius ioriniame pasaulyje;
- nusikaltimu gali vadintis tik mogaus elgesys, o ne kaip bta viduramiais gyvn ar gamtos jg poveikis
mus supaniam pasauliui;
3
- pasisak ir u nusikaltimo sudties btinum. Nusikaltimo sudtis turi bti apraoma statyme, taiau ji buvo
suprantama tik kaip objektyvi poymi visuma;
- kalt - tai subjektyvus asmens santykis su jo daroma veika bei dl tos veikos kilusiomis pasekmmis;
- kalt turi bti nagrinjama atskirai nuo nusikaltimo sudties;
- kalbdami apie baudiamosios atsakomybs pagrindim dauguma klasik yra deterministai arba pozityvistai.

18 a. pabaigoje susiformavo dvi savarankikos klasikins mokyklos srovs:

- metafizin (I. Kantas);

- utilitarin (. Bekarija ir Bentamas).

Pozityvizmas (Spasovi, Sergejevskij, Tagancev, Gelner, Binding, Karrara)

- mokslas turi pamirti bet kokius metafizinius pradmenis bei nutraukti natralios baudiamosios teiss
paiekas;
- mokslo paskirtis, panaudojant lyginamj istorin ir dogmatin metodus (kai kuri nuomone tik istorinio
dogmatinio), kurti pozityviuosius baudiamuosius statymus.

Antropologin baudiamosios teiss mokykla (C. Lombroso "L'uomo delinquente" ("Nusikalstamas

mogus")

- nusikaltli tarpe fiziniai, nerviniai ir protiniai nukrypimai pastebimi kur kas daniau nei normali moni
tarpe;
- fiziniai, nerviniai ir protiniai nukrypimai kyla i dalies dl atavizmo (paveldimumo), i dalies dl
degeneravimo;
- ataviztiniai moni fiziniai ir psichiniai bruoai yra vienintel klitis nusikaltliams prisitaikyti prie
visuomens nustatyt norm.;
- remiantis vien anatominiais poymiais galima iskirti skirtingus nusikaltli tipus.;
- klasifikuojant kaukols formas, rank ir pirt ilg, plaukuotum, aus form ir panaias savybes, galima
nuspti, kok nusikaltim mogus padarys ateityje.

Sociologin teorija (Fransas fon-Listas, Piontkovskis, Loranas, tosas)

- apie baudiamj teis, kaip apie moksl galima kalbti tik tada, kada nagrinjamos tarp savs glaudiai
susijusios trys jos dalys: baudiamoji dogmatika, kriminologija arba nusikaltimo etiologija, tirianti nusikaltim
prieastis ir baudiamoji politika;
- baudiamoji politika tampriai sveikaudama su kriminologija, turi iekoti tinkamus kovos su nusikalstamumu
metodus.

Etin - sociologin teorija (Poznyevas)

- baudiamoji teis susideda i dviej dali: bendrosios ir specialiosios;

- baudiamosios teiss mokslo tyrimo objektas turi bti nusikaltimas, nusikaltlis ir bausm.

Neoklasikin teorija (H. Jeek, R. Frank, J. Goldmit)

- mano, kad esminis nusikalstamo elgesio elementas yra mogaus laisva valia;
- veika turi bti suvokiama tik kaip valingas mogaus kno judesys;
- pirmieji mokslikai pagrind neveikim, kaip veikos r;
- veika buvo apibriama, kaip tikslinga mogaus veiklos iraika;
- nusikaltimo sudtis tai apraomj, t.y. objektyvij ir subjektyvij poymi visima;
4
- teig, kad prieingumas teisei turi bti siejamas su nusikaltimo alingumu. Tai materialus prieingumo teisei
turinys;
- grietai pasisak u tai, kad bt atstatyta objektyvi baudiamosios atsakomybs pagrind reikm,
sugraintas prieastinis ryys, kaip nusikaltimo sudties poymis, bei prisiminta savita - neatsargi kalt.

Finalin (tikslin) teorija (Hans Velcel)

- i Hartmano filosofijos perm ir ipltojo mokym apie vertybes ir veiksmo koncepcij;

- teigia, kad veika tai tikslinga mogaus veikla;
- teorijos atstov manymu, tikslas yra pagrindinis nusikalstamo elgesio elementas, o prieastinis ryys gantinai
blykus dalykas, todl j kreipiamas maas dmesys. Jis reikmingas tik tuomet, kai mogus gali numatyti
vyki eig ir to pagalba siekti konkrei tiksl;
- apie mogaus veiksm esm silo sprsti ne pagal realius veiksm rezultatus, o pagal j finalikum.;
- skiria du kiekvieno veiksmo gyvendinimo etapus. Pirmasis tai tiksl klimas, priemoni jiems gyvendinti
atranka ir alutini pasekmi, kurios gali atsirasti siekiant tikslo, numatymas. Antrasis tai konkrei tiksl
siekimas;
- silo atsisakyti nuo kalts, kaip nusikaltimo sudties poymio, o teismui silo apie veikos prieingum teisei ir
asmens kalt sprsti atskirai, nesiejant tai su nusikaltimo sudties rodinjimu;
- pateikdami nusikaltimo apibrim finalistai teigia, kad nusikaltimas tai mogaus elgesys, kurio tikslas
paeisti pripaintas visuomens vertybes arba nusikaltimas tai veika, kuri prietarauja nustatytai visuomenje
tvarkai.

2 seminaras BAUDIAMOJO STATYMO SAMPRATA IR JO GALIOJIMAS

1. Baudiamojo statymo samprata, poymiai ir jo skirtumai (atribojimas) nuo kit teiss akt.

Baudiamasis statymas yra teiss norm aktas, priimtas statym leidiamosios institucijos: Seimo.

Nuo kit teiss akt skiriasi tuo, kad:

- nustato, baudiamosios atsakomybs pagrindus ir principus,
-apibria, kokios pavojingos veikos laikomos nusikaltimais, baudiamaisiais nusiengimais,
-nustato, kokios bausms taikytinos u t veik padarym,
-reglamentuoja atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms pagrindus,
-taip pat reglamentuoja atvejus, kada asmuo padars al statymo saugomoms vertybms yra nebaudiamas.
Pvz.: btinosios ginties, btinojo reikalingumo atvejai.
-nustato kitokias baudiamojo poveikio priemones ir j taikymo atvejus.

Baudiamojo statymo poymiai:

-bendri statymo poymiai ir
-specifiniai tik jam bdingi poymiai.

Bendrieji poymiai:
a) statymas priimamas, keiiamas ar panaikinamas aukiausios valstybs statym leidybos institucijos
Seimo;
b) turi didiausi teisin gali ( yra aukiausiai teiss norm hierarchijoje);
c) yra norminio pobdio (numato formalias bendro poveikio taisykles, taikomas neapibrtam asmen
ratui);

5
Specifiniai poymiai:
a) nustato bendrus baudiamosios atsakomybs principus ir nuostatas;
b) nustato, pakeiia ar panaikina veik nusikalstamum, prieingum baudiamajai teisei;
c) nustato bausmes, kitas baudiamojo poveikio priemones ir j taikymo taisykles;
d) nustato atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms pagrindus ir ris, taip pat teistum;

Baudiamasis statymas nuo kit statym skiriasi savo paskirtimi.

LR BR 1str. (1dalis) apibria baudiamojo statymo paskirt: baudiamosios teiss priemonmis ginti
mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus, nuo nusikalstam veik.

1 str. 2 dalis detalizuoja paskirt ir nurodo: baudiamasis statymas

-apibria, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai bei jas udraudia,
-nustato bausmes, baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemones u numatyt veik padarym bei
priveriamsias medicinos priemones,
-nustato baudiamosios atsakomybs pagrindus bei slygas,
-taip pat pagrindus ir slygas, kuriais nusikalstamas veikas padar asmenys gali bti atleisti nuo baudiamosios
atsakomybs ar bausms.
iomis nuostatomis yra tvirtinti baudiamosios teiss udaviniai.

Baudiamasis statymas yra kodifikuotas daugybs baudiamj statym rinkinys, susistemintas

baudiamajame kodekse.

Galiojantis baudiamasis kodeksas patvirtintas 2000 09 26d.

sigaliojo nuo 2003 25 23d.
Lietuvoje visi baudiamieji statymai yra susisteminti baudiamajame kodekse.

Kai kuriose kontinentins teiss alyse galioja alia ir kiti statymai, numatantys nusikalstamas veikas ir
bausmes.
Iki sigaliojant iam kodeksui buvo vienas baudiamasis statymas, kuris galiojo alia baudiamojo kodekso.

2. B raidos Lietuvoje charakteristika ir vystymosi tendencijos.

Ilg laik LT galiojo 1961m. BK. Jis atspindjo TSRS vertybines orientacijas, poir nusikalstamum,
mog ir jo teises.
Lietuvai atgavus nepriklausomyb io BK normos neatitiko pasikeitusi gyvenimo reikalavim, negyn
ar nepakankamai gyn Lietuvos saugum, konstitucin santvark, valstybs stabilum, visuomens nari gerov
ir j saugum. Todl po 1990m. operatyviai keiiant 1961 m. BK nuostatas lygia greta buvo rengiamas LRBK.
Vienas rykiausi dalyk yra LRBK patvirtinimas 2000 m. rugsjo 26 dien, kuris yra sukurtas
iskirtinai Lietuvos mokslinink.
Iki 2003 m. gegus 1d. kol LRBK sigaliojo, buvo padaryta daug pakeitim.

Svarbiausi KB pakeitimai ir skirtumai nuo 1961 KB

1. Dabartinis BK turi vientis skyri numeracij, 1961m buvo atskira.

2. BK vestas baudiamasis nusiengimas.
3. vestas baudiamojo poveikio priemoni institutas.
3. Ipltotas atleidimas nuo bausms ir baudiamosios atsakomybs.
4. Panaikintas pakartotinumas.
5. Sugrietinta atsakomyb u sunkius nusikaltimus.
6. Senam 1961m BK straipsni dalys ne numeruojamos, o pradedamos naujoje eilutje.
6
3. BK struktra bei spec. dalies straipsni struktra. Baudiamosios teiss norm altiniai.

BT norm pirminiu altiniu yra LR Konstitucija, kurioje yra tvirtinti pamatiniai teisins sistemos
dsniai.
Ja remiantis kuriami ir priimami baudiamieji statymai. Nors Konstitucijoje teigiama, kad ji yra
vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, patraukti asmen baudiamojon atsakomybn, remiantis Konstitucijos
normomis, nemanoma. Nes jos yra tik deklaracija, u kurios paeidim nra numatytos teisinio poveikio
priemons.
Konstitucijos normos neturi sankcij. Kiekvienas asmuo gali kreiptis teism ir remdamasis
Konstitucija reikalauti, kad bt apgintos paeistos jo teiss.
Baudiamasis statymas detalizuoja visus pasiksinimus konstitucines normas ir numato teisinio
poveikio priemones u j padarym.

Kitas svarbiausias po Konstitucijos baudiamosios teiss norm altinis baudiamasis statymas.

Savotikas, neturintis savarankikos reikms baudiamosios teiss norm altinis yra

- AT iaikinimai,
-teism praktikos apibendrinimai bei kasaciniai sprendimai baudiamosiose bylose, Aukiausiojo Teismo
biuliotenyje,
-teism praktika.
iuos sprendimus, iaikinimus ir apibendrinimus turi atsivelgti visi taikantieji baudiamj statym.
Nors tiesiogiai niekur nevardyta, AT iaikinimai yra privalomi teismams ir teissaugos institucijoms, jie
formuoja vienod teism praktik.
ie iaikinimai nra teiss norm altinis tiesiogine prasme, jais nesukuriamos naujo teiss normos, taiau
paaikina tikrj norm turin.

Kitas baudiamosios teiss altinis tarptautins teiss normos bei ES teiss aktai, sprendiantys
baudiamosios teiss klausimus.

Konstitucijos 138str. nurodyta, kad tarptautins sutartys, kurias ratifikavo LR Seimas, yra sudedamoji Lietuvos
teisins sistemos dalis.
Atitinkamai tose sutartyse numatyti baudiamosios teiss klausimai yra baudiamosios teiss norm altiniai.
Galima padaryti ivad, kad visuotiniai pripainti tarptautins teiss principai ir normos taip pat yra BT norm
altinis (netiesiogiai).

BK. Struktra, sistema. Baudiamosios teiss normos struktra.

BK
sistemizuotas baudiamj statym rinkinys.
-aktas, turintis vidin vieningum ir tarpusavyje susiet norm visum,
- bdinga vieninga terminija, suderintas svok vartojimas, viena struktrin logika.

Kodekso struktr sudaro:

-bendroji dalis
- specialioji dalis.

Bendrosios dalies normos yra:

-nustatanios bendruosius principus ir
-bendras baudiamosios atsakomybs nuostatas: apie statymo galiojim, nusikalstam veik samprat, bausm,
atleidim nuo jos ir baudiamosios atsakomybs, teistum ir panaiai.

7
Bendrosios dalies normos yra definicins apibrianios.

Specialiosios dalies straipsniai numato atsakomyb u konkreias nusikalstamas veikas.

1) Bendroji ir specialioji dalys yra sudarytos i skyri, turini savo pavadinimus.

2)Skyriai yra sudaryti i atskir straipsni, gimining savo turiniu.
Visi BK straipsniai eils tvarka sunumeruoti nuo pirmo iki 330.
Straipsni numeracija itisin ir nekintama. Nauji baudiamieji statymai patalpinami t viet, kuri jiems
labiausiai tinka pagal turin.
Panaikinti straipsniai neibraukiami prie numerio nurodoma, kad straipsnis neteko galios.
3)Straipsniai sudaryti i dali ir kai kurios dalys i punkt.

Dalys paymtos arabik skaiiumi su taku.

Punktai paymti arabiku skaiiumi su skliaustu.

Senam BK straipsni dalys ne numeruojamas, o pradedamos naujoje eilutje.

Visais atvejais taikant baudiamj statym, traukiant asmen baudiamojon atsakomybn ar atleidiant
nuo jos privalu nurodyti straipsn, jo dal ir, jeigu yra, punkt.
Neteisingai nurodius straipsnio numer ar jo dal, patraukimas atsakomybn yra neteistas ir
neteisingas.

Straipsnio struktra.

Bendrosios dalies str. yra apraomieji arba definiciniai.

Spec. dalies str. sudaryti i dviej struktrini dali, vadinam dispozicija ir sankcija. Taip jie vadinami BT
teorijoje.

4. Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio normos dispozicija. Dispozicij rys.

Dispozicija yra vadinama specialiosios dalies straipsnio struktrin dalis, kurioje apibrta konkreti
nusikalstama veika.
Pvz.: Nusikalstama veika yra nuudymas. Dispozicija yra tas kas nuud kit mog.

Dispozicija yra svarbiausia spec. dalies str. dalis.

Ji turi bti tiksli ir aiki.
Taikant statym privaloma j iaikinti.

Dispozicija gali bti sukonstruota kaip

-paprastoji,
-apraomoji,
-blanketin arba nukreipianioji.

Paprastoji dispozicija yra tokia, kurioje nurodytas tik nusikalstamos veikos pavadinimas neapibriant veikos
poymi.
Paprastoji dispozicija naudojama tada, kai veikos poymiai yra aiks i vieno nusikalstamo veikos pavadinimo.
Danai paprastoji dispozicija tiesiog atkartoja veikos pavadinim ar vardijim.
Vis dlto paprastoji dispozicija nra geras dalykas, kadangi kuo maiau parayta, tuo daugiau reikia aikinti.
io defekto statym leidybos reikt vengti.

8
Apraomoji dispozicija yra tokia, kurioje nurodomas ne tik nusikalstamos veikos pavadinimas, bet ir
apibriami pagrindiniai ios veikos poymiai.
Pvz.: valstybs simboli iniekinimas.
Dauguma dispozicij yra apraomojo pobdio.
Blanketin dispozicija nurodo nusikalstamos veikos pavadinim, neapibria ios veikos poymi arba
apibria tik kai kuriuos ir reikalingus poymius nustatyti nukreipia kit statym ar kit teiss akt.
Blanketins dispozicijos akivaizdiai atskleidia BT ry su kitomis teiss akomis, teisinio reguliavimo
sritimis.
Blanketin dispozicija leidia neapkrauti B nereikalingais labai specifiniais poymiais. Taikant toki
dispozicij privalu rasti ir iaikinti blanketinius teiss aktus.

Nukreipianioji dispozicija yra tokia, kurioje nenurodomi nusikalstamos veikos poymiai arba nurodomi tik
kai kurie, o likusius poymius nustatyti nukreipiama kit B str. ar kit to paties straipsnio dal.

Kai kurie straipsniai yra suformuluoti kombinuotai, taikant keli dispozicij apraymus.

5. Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcija. Sankcij rys.

Sankcija - specialiosios dalies str. struktrin dalis, kurioje nurodoma bausms ris ir dydis, taikomas u
veikos, numatytos dispozicijoje, padarym.

Sankcija parodo, kaip st. leidjas vertino nusikalstam veik.

Sankcija atskleidiamas rinis nusikalstamos veikos pavojingumas.

Visos baudiamojo kodekso sankcijos yra santykinai apibrtos. T.y. nustato bausms r, aukiausi bei
emiausi jos ribas ar kelet bausms ri su jos ribomis.

Alternatyvin yra tokia sankcija, kuri numato dvi ar kelias bausms ris ir leidia teismui rinktis vien i j.

Istorijoje dar buvo inoma absoliuiai apibrta sankcija, bet iuolaikiniuose baudiamuosiuose st. nra ir
nra jau seniai (mirties bausm).

Kalbant apie straipsnio struktr btina atskirti baudiamj statym ir baudiamosios teiss norm.
B yra BT normos forma. Arba, kitaip tariant, formali iraika. O BT norma sudaro statymo turin. Dl to
straipsnio struktra ir BT normos struktra skiriasi. Vienam straipsny gali bti kelios BT normos. O kartais
viena norma iskaidoma kelis straipsnius.

6. Baudiamj statym galiojimas laike. Pagrindinis B galiojimo laike principas. Nusikalstamos veikos
padarymo laikas ir jo nustatymo taisykls. B galiojimas atgal.

B galiojimas laike BK 3 str.

statym leidjas baudiamuosius statymus, j galiojimo laiko aspektu, skirsto 3 statym ris:

1) veikos nusikalstamum apibriantys statymai.

Tai statymai, kurie nustato, keiia ar naikina nusikalstamos veikos sudties poymius.
Primus tokius statymus veikos gali bti kriminalizuojamos arba dekriminalizuojamos.

2) asmens baudiamum reglamentuojantys statymai.

Tai istatymai, kurie keiia bausms ris arba j dydius u padaryt nusikalstam veik.
9
3) statymai, turintys takos asmens baudiamajai teisinei padiai, jie:
- nekeiia veik nusikalstamumo ar asmens baudiamumo, bet
-turi takos asmens, kuris padar nusikalstam veik, atleidimui nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs,
lygtiniam atleidimui nuo bausms, teistumo terminui, senaties eigai.

BK 3 str. 1 dalyje tvirtintas pagrindinis LR baudiamj statym galiojimo laiko atvilgiu principas, t.y:

Nusikalstamos veikos padarymo laiko principas:

- neatsivelgiant tai, kada nusikalstama veika yra iaikinta, kada vyksta teisminis bylos nagrinjimas, asmens
padaryt veik baudiamojo teisinio vertinimo pagrindas yra statymas, kuris galiojo veikos padarymo
metu.

Nusikalstamos veikos padarymo laikas:

1) pavojingos visuomenei veikos pabaiga arba laikas, kai atsirado ios veikos pasekms.

2) paskutinio veiksmo pabaiga, kai veik sudaro keli veiksmai.

3) ios veikos nutraukimo (kaltininko iniciatyva dl kit aplinkybi) momentas trunkamojo nusikaltimo atveju.

4) paskutinio nusikalstamos veikos sudt einanio veiksmo pabaiga tstins nusikalstamos veikos atveju.

Tuo atveju, kai kaltininkas norjo, kad padariniai atsirast kitu laik t padarini atsiradimo laikas.

BK 3 str. 1d. nusikalstamos veikos padarymo laikas:

- veikimo ar neveikimo laikas (daniausiai galioja itas laikas)
- B numatyt padarini atsiradimo laikas, jei asmuo norjo, kad padariniai kilt kitu laiku.

Nepriklausomai nuo nusikaltimo sudties, ries (formali ar materiali) daniausiai nusikaltimo padarymo
laik lemia ne padarini, o veikos padarymo laikas.
Pvz., nuudymo padarymo laikas yra mirtino smgio sudavimo laikas.

Iimtis atvejai, kai i bylos mediagos paaikja, kad kaltininkas aikiai norjo, kad padariniai kilt vliau, t.y.
ne veikos padarymo, o kitu laiku.

Pvz. Asmuo padeda sprogmenis main nordamas nuudyti ir inodamas, kad savininkas ss main tik po
mnesio. ios atveju nusikaltimo padarymo laikas bus padarini kilimo laikas tuo atveju, jei byloje paaiks,
kad asmuo inojo, kad padariniai kils kitu laiku ir to norjo.
Jeigu per laik pasikeis statymas, tai, nesvarbu, kaip bus pakeistas statymas, veika bus kvalifikuojama pagal
statym, kai kilo padariniai.

Formali sudtis kai atsakomyb nustatoma tik u padaryt veik (pvz., narkotini mediag sigijim,
iaginim).

Materiali sudtis kai atsakomyb nustatoma ne tik u padaryt veik, bet ir padarinius bei tiesiogin
prieastin ry.

B sigalioja t paia dien po paskelbimo valstybs iniose.

10
statymo, pagal kur kvalifikuotina veika nustatymas:

1) isiaikinti nusikalstamos veikos padarymo laik.

2) baudiamj statym galiojus nusikalstamos veikos padarymo metu.
3) nustatyti ir ianalizuoti visus statymus, kurie keit pirmesn statym.
4) palyginti statymus, galiojusius nusikalstamos veikos padarymo metu ir vliau sigaliojusius.

BK 3 str. reguliuoja B taikymo klausimus pasikeitus statymui, t.y. B galiojim atgal.

B galiojimo atgal principas

BK 3str. 2 dalis. grtamj gali turi statymas, kuris:

- naikina veikos nusikalstamum
-velnina bausm arba
- kitaip palengvina asmens teisin padt.

1. statymas, naikinantis veikos nusikalstamum.

Veikos nusikalstamumas gali bti naikinamas:

-panaikinant BK spec. dalies straipsn.
-nepanaikinant BK spec. dalies straipsnio, bet vedant naujus papildomus nusikaltimo sudties poymius.
-arba pateikiant kitok j oficial aikinim.

2. statymas, velninantis bausm.

- kai naujame statyme panaikinamas nusikaltim kvalifikuojantis poymis arba kitaip suformuluojama
nusikaltimo sudtis.

-kai naujame statyme nra papildomos bausms.

- kai naujame statyme vietoj vienos laisvs atmimo bausms vedama alternatyvi.

- kai naujame statyme sumaja minimals ar maksimals bausms dydiai:

nesvarbu, spec. dalies sankcijose ar bendrosios ar
straipsniuose dl bausms ri.

Bausms velninimas naujame statyme gali bti:

- tiesioginis keiiant tik st. sankcij, bet nekeiiant dispozicijos.
-netiesioginis (sudtinis) statymas panaikina nusikaltim kvalifikuojant poym, sankcija nekeiiama.

3. statymas, kuris kitokiu bdu lengvina veik padariusio asmens teisin padt.

Kitokiu bdu reikia:

- kai pakeiia atleidimo nuo bausms ar baud. Atsakomybs slygas.
- Pakeiia senaties ar teistumo nuostatas.

Prietaringas statymas kai naujas statymas vienoje apimtyje palengvina bausm, kitoje pasunkina.
Pvz., maindamas min. Laisvs atmimo bausm, didina maksimali laisvs atmimo bausm.

11
Kai B sumaina maksimali atitinkamos bausms rib ir kartu padidina maksimali, tai reikia atsivelgti :
1) padaryto nusikaltimo pavojingum
2) kaltininko asmenyb
3) kitas aplinkybes, turinias reikms skiriant bausm.

Jeigu atsivelgus ias aplinkybes asmeniui gali bti paskirta panaaus dydio kaip minimali naujojo statymo
sankcijoje numatyta bausm, toks statymas kaltininkui yra velninantis ir turi grtamj gali.

Jeigu atsivelgus ias aplinkybes asmeniui gali bti paskirta didesn bausm, negu senajame statyme
numatyta maksimali jos riba, naujasis statymas kaltininkui yra grietesnis. Tokiu atveju bausm skiriama pagal
statym, galiojus veikos padarymo metu.

Tarpinis statymas toks, kuris negaliojo nei sprendimo primimo metu, nei nusikalstamos veikos padarymo
momentu.
Jis taikomas, jei naikina veikos nusikalstamum arba velnina bausm.

BK 3 str. 2d. atgalinis velnesnio statymo veikimas taikomas asmenims

- padariusiems veik prie sigaliojant tokiam statymui.
- atliekantiems bausm
- turintiems teistum.

7. Baudiamj st. galiojimas erdvje. Galiojimo principai.

Teiss normos galiojimas apsiriboja tam tikra erdve ir laiku.

Taip ir baudiamasis st. galioja tam tikru laiku, tam tikroje vietoje. st. galiojimas erdvje yra jo galiojimas
veik, padaryt tam tikroje teritorijoje, atvilgiu.

Su baudiamojo st.galiojimu erdvje siejami tokie klausimai:

a) Galimybs patraukti baudiamojon atsakomybn asmen, padarius nusikaltim ne Lietuvoje.
b) Galimybs patraukti baudiamojon atsakomybn asmen pagal Lietuvos baudiamuosius st., kuris nra
Lietuvos pilietis ir negyvena Lietuvoje.
Baudiamojo st. galiojim erdvje reglamentuoja baudiamojo st. normos (4,5,6,7,8str.).

a) B galiojimas nusikalstam veik padarius LR (teritorin jurisdikcija).

Jeigu nusikaltimas padarytas LR teritorijoje, baudiamojo st. sprendimas vienareikmis.

4-to str. pirmoje dalyje teigiama, kad visi asmenys, padar nusikaltimus Lietuvos teritorijoje atsako pagal
Lietuvos baudiamj st.

Tokiu teiginiu tvirtintas teritorinis baudiamj statym galiojimo erdvje principas. Teorine prasme jis
reikia, kad visi asmenys traukiami baudiamojon atsakomybn pagal tuos baudiamuosius st., kurie
galioja nusikaltimo padarymo vietoje.

Valstybs teritorijoje galioja teritorins jurisdikcijos pirmenyb.

Valstyb pati baudia esanius jos valioje, jos emje jos valdioje asmenis.
skaitant:
-pilieius,
-taip pat nuolatos gyvenanius asmenis be pilietybs apatridus, bei
-usienieius asmenis turinius kit ali pilietyb, bet neturinius diplomatinio imuniteto.

Apsprendiant teritorin princip svarbu inoti, kas yra Lietuvos teritorija.

12
Lietuvos teritorija suprantama, kaip
- visa valstybs sien ribose esanti em ir jos gelms,
-teritoriniai vandens telkiniai ir oro erdv vir j.

Valstybs teritorij apibria tarptautins teiss mokslas, konstitucins ir tarptautins teiss normos.

Apibendrinus LR teritorija reikt laikyti:

a) sausumos teritorij (sausumos dal valstybs sien ribose) ems paviri ir gelmes;
b) vandens teritorij vidaus vandenys ir teritorin jra, pasienio ups ir eerai iki skiriamosios linijos,
kuri nustatoma tarptautiniais susitarimais;
c) oro teritorija oro erdv arba oro stulpas vir sausumos ir vandens teritorij;

Lietuvos teritorin jr sudaro 12-kos jrmyli ploio Baltijos jros pakrants dalis, skaiiuojant nuo
didiausios atoslgio linijos tiek emyne, tiek apie salas.

Lietuvos baudiamasis st. galioja ir kontinentiniame elfe bei ekonominje zonoje.

Kontinentinis elfas besiribojantis su teritorine jra iki tam tikro gylio jros dugno pavirius ir jros pavirius
ir jros dugno gelms (enevos konvencija, 1958m.konvencija).

Ekonomin zona yra jr rajonas u valstybs teritorini vanden ir greta j 200 jrmyli ploio, skaiiuojant
nuo linijos kur baigiasi teritorin jra.

Kontinentinis elfas bei ekonomin zona nra valstybs teritorija, bet juose taikoma kranto valstybs
jurisdikcija.
Iimt i teritorinio principo sudaro asmenys turintys diplomatin imunitet.
i iimtis vardijama kaip eksteritorialumas nuo valstybs jurisdikcijos nepriklausymas nuo jurisdikcijos.
Juo naudojasi diplomatins atstovybs tai reikia j patalp ir transporto nelieiamum, diplomatin imunitet
turintys asmenys.

b) B galiojimas nusikalstam veik padarius u LR teritorijos rib (ekstrateritorin jurisdikcija).

Eksteritorialumo principas aptariamas BK 4str. 4dalyje.

Baudiamojo kodekso 4str.1oje dalyje tvirtintas ir vliavos principas, kuris reikia, kad padarius
nusikalstam veik laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais taikoma
laiv registravusios ir suteikusios enklus valstybs Lietuvos jurisdikcija.
Laivai, lktuvai, malnsparniai nra Lietuvos teritorija. Todl tai nra teritorinis principas, o yra vliavos
principas.
Kai nuskalstama veika padaroma u LR rib, u Lietuvos orlaivio ar laivo rib teritorinis principas yra
papildomas personaliniu (asmeniniu) arba pilietybs principu.

Personalinis (asmeninis) arba pilietybs principas yra tvirtintas BK 5str.

Lietuvos pilieiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys u usienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal
kodeks t.y. pagal Lietuvos baudiamj st.

st. prilygina nuolat Lietuvoje gyvenanius asmenis pilieiams, bet jie nra pilieiai. Dl to teiginys, kad tai yra
pilietybs principas yra iek tiek netikslus, todl jis yra vardijamas personaliniu.

Pagal Lietuvos st. ie asmenys atsako tada, kai padaryta veika pripastama nusikaltimu ir baudiama pagal
padarymo vietos statymus.
13
Asmuo neturi bti teistas u t veik, siteisjusiu tesimo nuosprendiu iteisintas, atleistas nuo baudiamosios
atsakomybs, ar bausm nepaskirta dl senaties bei kitais reabilituojaniais teisiniais pagrindais.

Kitas principas valstybs interes apsaugos, individuali interes apsaugos arba realinis principas
(apsaugos arba realinis).
BK 6str. Jis reikia, kad usienio pilieiai, o taip pat asmenys be pilietybs nuolat negyvenantys Lietuvoje,
padar nusikaltimus usienyje traukiami baudiamojon atsakomybn pagal Lietuvos baudiamj st. tais
atvejais, kai j usienyje padarytas nusikaltimas yra nukreiptas prie Lietuvos interesus arba prie Lietuvos
piliei interesus (114 - 128str.).

Universalusis (kosmopolitinis) principas

BK 7str..
is principas galina traukti atsakomybn asmenis, padariusius veik bet kur usienyje, bet kokios valstybs
pilieius ar asmenis be pilietybs, kurie padaro nusikalstamas veikas tarptautinei teistvarkai arba tarptautinius
nusikaltimus nusikaltimus monikumui, karo nusikaltimus, prekyba monmis, teroro aktai, orlaivio ar
stacionari platform ugrobimas ir panaiai.
is principas yra kosmopolitins teorijos teiginio, kad teistvarka yra branginama vis valstybi,
gyvendinimas. Todl kiekviena valstyb turi teis bausti tokius asmenis.

Paymtina, kad u tarptautinius nusikaltimus asmuo turi bti baudiamas nepriklausomai nuo veikos
baudiamumo pagal padarymo vietos statymus.

Atstovavimo principas.
Tai teorinis labiau principas, nes statyme atskleidiamas tik i dalies. Asmuo padars veik ir esantis kitoje
valstybje ir keiiantis savo buvimo viet gali bti traukiamas atsakomybn pagal faktin buvimo viet.
BK 8str. 1oji dalis reikalauja, kad u padaryt nusikalstam veik bt baudiama ir jos padarymo vietos
valstybje, ir Lietuvoje. Tame paiame straipsnyje paymima, kad jeigu nusikaltimo padarymo vietos st. ir
Lietuvos st. numato skirtingas bausmes, taikytina ne didesn bausm nei numatyta velnesniojo i statym.

c)Nusikalstamos veikos padarymo vieta

Kiekviena valstyb pleia savo jurisdikcij ir suformuluoja baudiamj st. taip, kad galt bausti u kiek
manoma platesn veik rat. Tuo tikslu panaudojami jau ms minti statymo erdvje galiojimo principai.
Principai vienas kit papildo, taiau egzistuoja ir tam tikra j hierarchija.

Taiau kiekvien kart sprendiant patraukim atsakomybn btina nustatyti nusikaltimo padarymo
viet.
Galimos vairios situacijos ir j atmainos:
a) veika sumanoma ir padaroma Lietuvoje;
b) veika sumanoma ir padaroma u Lietuvos rib;
c) dalis veikos padaroma Lietuvoje, dalis u jos rib;
d) veika padaroma bendrininkaujant, bendrininkams veikiant keli valstybi teritorijose;
e) veika padaroma panaudojant telekomunikacinius tinklus, internet;

Pirmu ir antru atveju problem nekyla: veika apsiriboja vienos valstybs jurisdikcija.

Nuo seno inomi du pagrindiniai veikos padarymo vietos nustatymo principai:

1) subjektyvusis teritorinis principas, kuriuo vadovaujasi valstyb, kurios teritorijoje padaryta veika, bei
2)objektyvusis teritorinis principas, taikomas valstybs, kurios teritorijoje kyla pasekms.
Veika ir pasekms ar padariniai yra du pagrindiniai veiksniai, leidiantys apibrti veikos padarymo
viet.
14
Lietuvoje, kaip teigiama mokslinink, taikoma ubikvitacin teorija, apibendrinanti dvi anksiau mintas
teorijas, reikianti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kur: -jis buvo pradtas ar baigtas,
-taip pat kur nutrko, buvo nutrauktas ar
-jam buvo ukirstas kelias.

Nusikalstamos veikos padarymo vietos klausimus apsprendia LR BK 4 STR.

LR BK 4str. 2 d. nusikalstamos veikos padarymo vieta yra:

-vieta, kurioje asmuo veik arba turjo ir galjo veikti, arba
-vieta, kurioje atsirado baudiamojo st. numatyti padariniai.

Teiginys vieta, kurioje asmuo veik reikia faktin veiksm atlikimo viet. T.y. viet, kur padarytas
nusikaltimas, realizuota pavojinga veika kaip sudties poymis.
Teiginys turjo ir galjo veikti reikia viet, kur asmuo turjo pareig ir galimyb veikti, jei nusikaltim
padar neveikimu.

Bendrinink nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje i veika buvo padaryta, o jeigu vienas
bendrinink veik kitoje vietoje, - jo veikimo vieta.

Bendrinink nusikaltimas laikomas padarytu ten, kur jie veik. Taiau kartais bendrininkai veikia per kelias
valstybes ir daug daniau negu mums atrodo. Pleiant valstybs jurisdikcij st. suformuluotas taip, kad kur
bendrininkai beveikt, juos bt galima patraukti atsakomybn pagal LR BK.

Nors st. turinys neinformatyvus, jo esm galimyb patraukti atsakomybn pagal Lietuvos st.

Teorijoje teigiama, kad turi bti nustatyta tik viena nusikaltimo vieta.
Dl to i norma turt bti aikinama siaurinama ir bendrinink atsakomybs siejama su vykdytoj veiksmais,
kadangi vis bendrinink veiksmai yra prielaida vykdytojui pasiekti nusikalstam rezultat (aksesorin
atsakomyb).

LR BK 4str. 3d.
Kai ta pati nusikalstama veika, padaryta ir Lietuvos valstybs teritorijoje ir usienyje, laikoma, kad ta veika
padaryta Lietuvos teritorijoje, jeigu ioje teritorijoje ji buvo pradta, baigta ar nutrko.

Remiantis ia nuostata st. leidia traukti atsakomybn asmenis, jei bent dalis veikos padaryta Lietuvoje.
statymas formuluojamas taip, kad bt iplsta LR jurisdikcija.

8. Ekstradicija. Nusikaltusij perdavimas pagal Europos areto order bei nuolat veikiantiems ad hoc
(specialiam tikslui; konkreiai situacijai; tik iuo atveju; tik kart) tarptautiniams teismams.

Ekstradicija
tai tarptautiniais, tarpvalstybiniais ir nacionaliniais statymais reglamentuotas procesas, kai viena
valstyb kitai perduoda praom asmen, turint tiksl ji teisti ar vykdyti jam paskirt bausm.
Tai asmens, padariusio nusikalstam veik perdavimas i vienos val;stybs kitai.

Formuojant ekstradicijos svok pabrti nusikaltimo padarymo viet yra netikslinga. Daug svarbiau yra
isiaikinti, ar nusikalstam veik padar asmenys gali bti perduoti tik tai valstybei, kurios teritorijoje buvo
padarytas nusikaltimas.

15
LRBK 6 str. 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys be pilietybs u nusikaltimus, padarytus
usienyje, atsako pagal LRB.
Valstyb turi stengtis, kad ie asmenys bt nubausti Lietuvoje.

Ekstradicija asmens idavimas yra tik vienas valstybs geros valios ir mandagumo rodomo kitai valstybei
iraika. Negalima priversti valstybs iduoti praomo asmens, jei ji to nenori daryti. Ekstradicija yra tik
valstybi geranorikumu ir pagarba paremtas procesas.

Ekstradicijos reglamentavimas

LRBK 7(1) str. nustato 3 teisinius pagrindus, suteikianius teis inicijuoti ekstradicijos proces:
1) remiantis tarptautinmis sutartimis
2) remiantis tarpvalstybinmis sutartimis
3) vadovaujantis LR statymais.

Lietuva yra ratifikavusi Europos konvencij dl ekstradicijos, o tai reikia, kad nuo io akto sigaliojimo dienos
Lietuva, bendradarbiaudama su ios konvencijos dalyvmis ekstradicijos klausimais, turi vadovautis tik ios
Konvencijos nuostatomis.

i Konvencija pakeiia visas dviales ir daugiaales sutartis. Ji yra bendro pobdio ir daugiaal.

Konvencij ratifikavusios alys gali sudaryti dviales ar daugiaales sutartis, taiau tik tam, kad papildyt ios
Konvencijos slygas ar sudaryt palankesnes slygas taikyti ioje Konvencijoje idstytus principus.

Yra kolizij tarp Konvencij ir dviali sutari. Jas reikia sprsti taip, kaip parayta Konvencijoje, taiau
praktikoje daniausiai taikomos dvials sutartys.

9. Baudiamj statym aikinimas ir jo reikm.

statym aikinimas yra tam tikra proto arba intelektin veikla, skirta tikrajam teiss norm turiniui painti.
K st. leidjas galvojo taip apraydamas nusikalstam veikl..?
Dabar dispozicijos konstruojamos konkreiau, seniau tai daryta abstrakiau.

statymo aikinimas, tai:

a) tam tikras mstymo procesas;
b) io mstymo proceso rezultatas, ireiktas visuma samprotavim, gramatini sakini, atskleidiani
aikinamosios normos turin.

TN yra bendros, abstrakios. O situacijos, kurioms jos taikomos yra labai konkreios.

Iskiriamos tokios labai aktualios baudiamj statym aikinimo rys:

I. Pagal aikinimo subjektus:

1) legalinis arba autentikas aikinimas (atlieka institucija, oficialiai galiota aikinti statym),
2) teisminis (atlieka teismas, nagrindamas baudiamj byl. Jis dar plius gali bti norminis. T.y. turintis
normin gali. Toks kaip yra AT iaikinimai),
3) doktrininis arba mokslinis (pateikiamas vadovliuose, straipsniuose ar monografijose);

16
II.Pagal aikinimo bdus:
1) gramatinis (pagal sintakss, gramatikos, logikos taisykles),
2) sisteminis (norm visumos analiz),
3) istorinis (skirtin laikotarpi norm aikinimas);

III. Pagal apimt:

1) pleiamasis (kai teiss normos raytin iraika siauresn u tikrj teiss normos prasm).
2) siaurinamasis (kaip teiss normos raytin iraika platesn u tikrj teiss normos prasm).

Bendra taisykl yra ta, kad BT pleiamasis aikinimas negalimas. Iskyrus atvejus, kai lengvinama atsakomyb
kaltininkui. Visais atvejais taikytinas siaurinamasis aikinimas.

5 seminaras NUSIKALTIMAS IR BAUDIAMASIS NUSIENGIMAS

1. Nusikalstamos veikos samprata ir rys.

Nusikalstama veika tai pavojinga ir baudiamuoju st. udrausta veika.

Jos rys yra dvi:
1)nusikaltimai ir
2)baudiamieji nusiengimai.

Bendrieji nusikalstamos veikos poymiai:

a) nusikalstama veika yra veika (veikimas ar neveikimas). is poymis reikia, jog nusikalstama veika
turi pasireikti objektyvioje tikrovje. Mes negalime bausti u mintis, sitikinimus ir t.t.

b) nusikalstama veika yra pavojinga veika. Tai reikia, kad padarant i veikl yra ksinamasi visuotinai
pripaintus grius, saugomas vertybes.

Pavojingos veikos poymiai:

a) pavojingumo laipsnis;
b) pavojingumo pobdis (kokybin nusikalstamos veikos charakteristika);

Pavojingumo pobdis.
Pavojingumo pobd apibdina:
- tos vertybs, kurias yra ksinamasi. T.y. gyvyb, sveikata, nuosavyb;
- kil padariniai: mirtis, sveikatos sualojimas, turto praradimas.
- pavojingumo pobd apibdinti gali ir kalts forma: tyia ar netyia.

Pavojingumo laipsnis.
Pavojingumo laipsn apibdina:
-ksinimosi dalyko vertingumas,
- nusikalstamos veikos padarymo bdas,
-nusikalstamos veikos padarymo laikas ir vieta,
-panaudoti rankiai ir priemons nusikalstamai veikai padaryti,
-padarytos alos dydis ir mastas,
-bendrininkavimo forma,
-nusikaltimo tikslai ir motyvai.
c) nusikalstama veika yra prieinga teisei veika. T.y. nusikalstama veika yra udrausta B.

Visi ie poymiai yra privalomi norint veik pripainti nusikalstama veika.

17
2. Nusikaltimo samprata ir poymiai. Nusikaltim klasifikavimas ir jo reikm.

BK 11 str. Nusikaltimas

Nusikaltimas yra pavojinga B udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyt laisvs atmimo
bausm.

Nusikaltimo poymiai:
1) veika pasireikianti objektyvioje tikrovje (veikimas, neveikimas),
2) pavojinga veika,
3) B udrausta veika, u kuri baudiama laisvs atmimo bausme.

Nusikaltim klasifikacija.

Klasifikacija pagal objekt: nusikaltimai valstybei, sveikatai, mogaus laisvei ir t.t.

Klasifikacija pagal subjekt: nusikaltimai, u kuriuos asmenys atsako nuo 14, 16 ar 18 met.

Klasifikacija pagal kalts form:

a) tyiniai;
b) neatsargs;

Klasifikacija pagal nusikaltimo pavojingumo laipsn:

Tik tyiniai nusikaltimai yra skirstomi :

-nesunkius,
-apysunkius,
-sunkius,
-labai sunkius.

3. Baudiamojo nusiengimo samprata bei poymiai.

BK 12 str. Baudiamasis nusiengimas.

Baudiamasis nusiengimas tai pavojinga B udrausta veika (veika ir neveikimas ) numatyta B, kuri
nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret.

4. Nusikaltim ir baudiamj nusiengim atribojimas.

Baudiamasis nusiengimas nuo nusikaltimo skiriasi pagal veikos pavojingumo laipsn ir pobd.
Baudiamieji nusiengimai maiau pavojingi u nusikaltimus.
Nedidelio turto nuo 1 iki 3 MGL vagyst traktuojama kaip baudiamasis nusiengimas, o daugiau nei
trij nusikaltimas.

Nusikaltimai gali bti nustatyti maareikmiai, o baudiamieji nusiengimai ne.

Baudiamasis nusiengimas neutraukia teistumo, o nusikaltimas utrakia.

18
5.Nusikaltimai ir kiti teiss paeidimai, j atribojimas.

Atribojimo problemos:
-atribojimas nuo civilinio delikto,
-atribojimas nuo ATP
-atribojimas nuo drausminio nusiengimo.

Atribojimas nuo civilinio delikto

-vagyst iki 250 MGL utraukia civilin atsakomyb,

-vagyst daugiau negu 250 MGL utraukia baudiamj atsakomyb.

Atribojimas nuo administracinio teiss paeidimo

- kai u analogik veik numatyta ir baudiamoji ir administracin atsakomyb, sprendiant teisins

atsakomybs ries nustatymo klausim, pirmiausia svarstomi nusikaltimo sudties ir baudiamosios
atsakomybs klausimai, tik paskui, padarius ivad, kad veikos pavojingumas nra tokio lygio, kad padaryt
veik galima bt laikyti nusikaltimu, svarstomi administracins atsakomybs klausimai.

Atribojimas nuo drausmini nusiengim

- nusikalstam veik ir drausmini nusiengim atskyrimo problema kyla dl veik valstybs tarnybai ir
vieiesiems interesams.

- nusikalstamos veikos ir drausminio nusiengimo atribojimo kriterijumi daniausiai pasirenkami tikslas ir

motyvas.
Pvz., Piktnaudiavimas tarnyba ar aplaidumas vykdant tarnybines pareigas yra drausminiai nusiengimai, bet
jei i veikos matyti turtins ar asmenins naudos siekis, ji tampa baudiamosios teiss dalyku, t.y. nusikalstama
veika.

- nusikalstamos veikos ir drausminiai nusiengimai yra atribojami ir pagal padarytos veikos padarinius ir j
dyd.

6-7 seminarai. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIS

1.Nusikalstamos veikos sudties samprata ir reikm. Nusikalstama veika ir nusikalstamos veikos sudtis.

Asmuo padaro nusikalstam veik ir u j turi atsakyti.

Reikalingas proceso teiss mechanizmas, kuris leidia:

-nusikalstam veik padarius asmen susieti su baudiamosios teiss normomis.
- to asmens atvilgiu inicijuoti baudiamj persekiojim.
iuo tikslu egzistuoja baudiamojo proceso normos, nustatanios procedr, kaip asmen sulaikyti, kaip ir kada
pareikti tarimus, kaip vykdyti tyrim, paskirt bausm ir kitus procedrinius dalykus.

Taiau reikalingas ir materialiosios teiss mechanizmas, kuris padeda atskirti :

- kuris asmuo trauktinas atsakomybn, o koks ne,
-kokie poymiai reikalingi norint patraukti baudiamojon atsakomybn.

19
 Vien veikimas, kuris iorikai gali atrodyti kaip nusikalstamas dar nra pagrindas laikyti asmen nusikaltliu,
nes tas asmuo gali veikti nekaltai, be nusikalstam ketinim ir panaiai.
iuo tikslu BT yra sugalvotas nusikaltimo sudties arba nusikalstamos veikos sudties modelis (corpus delicti).

Nusikalstamos veikos sudtis:

- tam tikra formul, kuria remiasi teissaugos institucijos tirdamos nusikalstamas veikas.
- nusikalstamos veikos sudtis nra materialus, akivaizdiai matomas dalykas. Ji nra objektyvios tikrovs
darinys ar reikinys.
-tai teiss mokslo abstrakcija rankis teisininko rankose padaryti ivadai ar yra padarytas nusikaltimas ar ne.
-tai yra kriminalizuojamo socialinio reikinio teisin iraika.

statym leidjas apraydamas nusikalstam veik sukonstruoja jos sudt. Nusikaltimai aprayti taip,
kad juos bt galima rodyti, jie aprayti taip, kad reikt rodinti btent apraytuosius poymius.
Nusikalstamos veikos tyrimo eigoje rodius sudties poymius ir primus apkaltinamj teismo nuosprend,
galima padaryti ivad, jog asmuo padars aling veik yra nusikaltlis. Tik tada mes j galime tokiu laikyti. Iki
tol j saugo statymas.

NV sudties nustatymas nra savitikslis dalykas. Ji ne iaip sau nustatinjama.

NV sudtis yra pagrindas:

-patraukti asmen baudiamojon atsakomybn,
-paskirti bausm ir
-vykdyti teisingum.

B neapibria, kas yra NV sudtis. Taiau i svoka statyme vartojama.

BK 2str. 4 dalis pagal B atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt.

Sudtis baudiamojoj teisj yra teorijos dalykas.

NV sudtis apibriama kaip

-B numatyt objektyvi ir subjektyvi poymi visuma,
-nulemianti pavojingos veikos pripainim nusikaltimu ar baudiamuoju nusiengimu.

Nusikalstama veika ir nusikalstamos veikos sudtis.

NV sudtis netapatintina su nusikaltimu.

Sudtis netapatintina su konkreia veika.

Nusikaltimas Nusikaltimo sudtis

-objektyviai egzistuojantis reikinys, -tam tikra abstrakcija - objektyvi ir subjektyvi

-konkretaus asmens poelgis, poymi, kurie suvokiami protu, bet nematomi,
-kokie nors veiksmai ar neveikimas, daromi visuma.
erdvje ir apiuopiami juslikai regimi, girdimi, -bendra formul, kuria remiantis konstruojamos
uodiami, pajuntami prisilietimu. konkreios nusikalstam veik sudtys BK
specialiojoje dalyje.
Nusikaltimo sudiai nebdingi poymiai
pavojingumas visuomenei bei prieingumas teisei.

20
 2. Nusikalstamos veikos sudties struktra.
NV sudties pagrindiniai objektyvieji ir subjektyvieji poymiai.
NV sudties papildomi (fakultatyvieji) objektyvieji ir subjektyvieji poymiai.
io skirstymo pagrindas ir praktin reikm.

Poymi yra tiek, kad jie apibdina:

-nusikalstam veik,
-jos iorin matom, t.y. objektyvij pus,
- taip pat tos veikos nematom, t.y. subjektyvij pus, t.y. tai, kas vyksta kaltininko psichikoje.
- taip pat t veik padarius asmen.

Atkreiptinas dmesys tai, kad senojoje teorijoje, taip ir vadovliuose sudtis apibdinama kaip keturi
element visuma. Tie elementai yra:
1)objektas tai k ksinamasi.
2)objektyvioji pus - tai iorikai matoma nusikaltimo pus
3)subjektas - tai asmuo paeids teiss normas
4)subjektyvioji pus - susijusi su nusikaltlio psichika.

Kiekvien i j apibdina objektyvieji ir subjektyvieji poymiai.

Mes nesistengiam iskirti keturi element. J nesistengiama paneigti ir tiesiogiai jie nra rodinjami.
rodinjami yra objektyvieji ir subjektyvieji poymiai.

Objektyvieji poymiai apibdina:

-objekt,
-objektyvij pus bei
-subjekt.

Subjektyvieji poymiai apibdina:

- Subjektyvij pus.

Poymiai yra skirstomi :

1) pagrindinius ir
2) fakultatyvinius (papildomus).

Pagrindiniai sudties poymiai Fakultatyviniai sudties poymiai

-Prie pagrindini sudties poymi priskiriami tie
sudties poymiai, kurie statym leidjo naudojami
apraant kiekvien sudt. Pvz.: nusikalstama veika.
- Pagrindiniai poymiai rodinjami tiriant kiekvien
nusikaltim.
- Pagrindiniai poymiai rodinjami net ir tada, jei jie
neaprayti dispozicijoje.
- Fakultatyviniai poymiai yra tokie poymiai, kurie
naudojami konstruojant tik kai kurias nuskalstamas
veikas.
Pvz.: dalykas, motyvas, tikslas ir t.t.
- Fakultatyviniai poymiai rodinjami tik tada, kai
aprayti konkretaus straipsnio dispozicijoje.

NV sudties
- Pagrindiniai objektyvieji ir
- Pagrindiniai subjektyvieji poymiai.

21
NV sudties
-Fakultatyvs objektyvieji ir
-Fakultatyvs subjektyvieji ir

Nusikalstamos veikos Pagrindiniai Fakultatyvs

sudties poymiai
Objektyvieji 1. B saugomos vertybs
2. Pavojinga veika
3. statyme numatyti pavojingi
nusikalstamos veikos padariniai
(tik esant materialiai nusikalstam
veik sudiai)
4. Prieastinis padarytos veikos ir
kilusi statyme numatyt
pavojing padarini ryys (tik
esant materialiai nusikalstam
veik sudiai)
5. Asmens trauktino baudiamojon
atsakomybn amius.
Subjektyvieji 1. Pakaltinamumas
2. Kalt
1. Nusikalstamos veikos dalykas
2. Nusikalstamos veikos
padarymo bdas
3. Nusikalstamos veikos
padarymo laikas
4. Nusikalstamos veikos
padarymo vieta
5. Nusikalstamos veikos
padarymo priemons
6. Nusikalstamos veikos
padarymo aplinkybs
7. Specialaus subjekto poymis.
(nusikalstama veika)
1. Nusikalstamos veikos
padarymo tikslas
2. Nusikalstamos veikos
padarymo motyvas.

3. Nusikalstamos veikos sudties ir BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijos tarpusavio santykis.

statym leidjas apraydamas nusikaltim, aprao nusikaltimo sudties poymius.

Straipsnio dispozicija ir nusikalstamos veikos sudtis nra tapaios svokos.
B straipsnio dispozicijoje konstruojant nusikaltimo sudt apraomi ne visi ivardytieji sudties
poymiai, todl kad vis aprayti nereikia, nes jie apsunkint formuluotes, padaryt statym sunkiai taikom.
Tad statym leidjas negaita laiko, o aprao bdingiausius, esmingiausius tai veikai poymius.
Taiau tai nereikia, kad reikia rodinti tik apraytus poymius. rodinti reikia visus pagrindinius, net ir
neapraytus poymius.

Neaprayti poymiai nustatomi aikinant B.

- Objekto poymis nustatomas i skyriaus pavadinimo.

- Pavojinga veika visais atvejais apraoma dispozicijoje, iskyrus blanketines dispozicijas, kur nurodomi tik
kai kurie veikos poymiai.
- Subjekto poymis amius nenurodomas dispozicijoje, jis yra apraytas BK 13 str. (Amius nuo kurio asmuo
atsako pagal B).
- Subjektyvieji poymiai neapraomi dispozicijoje.
Pvz.
Subjektyvusis poymis pakaltinamumas neapraomas dispozicijoje, bet BK bendrojoje dalyje 17, 18 str. yra
aprayta prieinga bkl nepakaltinamumas.
Subjektyvusis poymis kalt, tais atvejais, kai ji yra tyin neapraoma dispozicijoje.
Kai kalt gali bti neatsargi, ji apraoma arba dispozicijoje, arba paskutinje straipsnio daly.
- Jeigu fakultatyviniai poymiai yra aprayti dispozicijoje, jie gauna pagrindini poymi reikm.

22
 Pvz.:129str.
Tas, kas nuud kit mog.
odiai:
- tas, kas - yra nuoroda subjekt.
-nuud pavojinga veika ir pavojingi padariniai.
-kit mog nukentjusysis (dalykas).

4. Nusikalstamos veikos sudi rys ir j baudiamoji teisin reikm.

Teorijoje sudtys yra skirstomos vairiais pagrindais.

Didiausi teorin ir praktin reikm turi nuskalstam veik sudi skirstymas :

-pagrindines,
- kvalifikuotas ir
- privilegijuotas.

Pagrindin sudtis yra tokia, kuri numato minimal kiek poymi, btin nusikalstam veik pripainti
nusikaltimu.
Pagrindins sudtys tvirtintos specialiosios dalies straipsni pirmosiose dalyse.

Kvalifikuota sudtis yra tokia, kurioje pagrindins atvilgiu numatyta daugiau poymi, sunkinani
nusikalstam veik bei atsakomyb u j.
Tokios sudtys numatytos specialiosios dalies straipsni antrosiose, treiose ir t.t. dalyse.

Jei viena po kitos seka kelios kvalifikuotos sudtys, po pirmos kvalifikuotos einanios gali bti vadinamos itin
kvalifikuotomis.

Privilegijuota sudtis yra tokia, kuri pagrindins atvilgiu numato poymi lengvinani nusikalstam veik,
bei kaltininko atsakomyb.
Privilegijuota sudtis danai tvirtinama atskiru straipsniu.
Pvz.:130 129-ojo atvilgiu.
123 str. Nuudymas. (pagrindin sudtis)
129 str. Nuudymas labai susijaudinus (privilegijuota sudtis)

Baudiamojo nusiengimo sudtys paprastai yra konstruojamos po nusikaltim sudi. Arba atskiru
straipsniu.
Nemaiytina baudiamojo nusiengimo sudtis su privilegijuota sudtimi.

Kitas svarbus sudi skirstymas tai j skirstymas :

-formalias ir
-materialias.

io skirstymo kriterijus objektyvij poymi apraymas dispozicijoje, traukiant j pavojingus padarinius

arba ne.

Formali sudtis bus tada, jeigu sudtis sukonstruota taip, kad baudiamoji atsakomyb kyla tik padarius veik,
nesvarbu kokie jos padariniai.
Pvz.: 227 str. 1 dalis.

227 straipsnis. Papirkimas

23
1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasil, paadjo duoti arba dav ky valstybs tarnautojui ar jam
prilygintam asmeniui u pageidaujam teist veikim ar neveikim vykdant galiojimus, arba tarpininkui
siekdamas t pai rezultat,
baudiamas laisvs apribojimu arba bauda, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met.

Materiali sudtis bus tada, jeigu sudtis sukonstruota taip, kad apraomi ir veika, ir padariniai.

Kartais ir veika, ir padariniai apraomi tuo paiu odiu.

Pvz.: 129str. Nuudymas.

Btina nustatyti, ar sudtis formali, ar materiali, kadangi nuo to priklausys nusikalstamos veikos baigimo
laikas.

-Jei numatyti padariniai, veika bus baigta tik atsiradus numatytiems padariniams.
-Jei sudtis formali padariniai nra numatyti nusikaltimas bus baigtas tik atlikus t veik.

Iskiriamos ir kitos sudi rys.

1) Pvz.:
-bendra,
-rin ir
-konkretaus nusikaltimo sudtis.

Bendra tai teorin abstrakcija (pati bendriausia sudties samprata). Iskiriama mokslinio painimo tikslais.

Rin sudtis tai tam tikros ries besiksinani t pat objekt nusikalstam veik sudtis.

Konkretaus veikimo sudtis tai konkreiam straipsnyje tvirtinta sudtis.

2) Iskiriamos sudtys pagal dispozicij apraymo bd:

-parastosios,
-apraomosios,
-nukreipianios
-blanketins.
3) Kartais iskiriamos sudtys su dviem veiksmais, su alternatyviais veiksmais, sudtins sudtys ir panaiai.
4) Gali bti sudtys su dviem objektais, pasekmmis, padariniais ir panaiai.
5) Teorijoje inomos, bet statyme j nra nukirstins sudtys.

5. Nusikalstamos veikos sudtis ir nusikalstam veik kvalifikavimas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas tai konkretaus gyvenime pasitaikiusio fakto sulyginimas su statymo
norma ir i io sulyginimo padaryta teisikai reikminga ivada, tvirtinta procesiniuose dokumentuose.

Kvalifikavimo proces sudaro trys etapai:

a) statymo turinio isiaikinimas;
b) konkretaus gyvenimiko atvejo poymi nustatymas;
c) konkretaus atvejo sulyginimas su teiss normomis.

24