Dokumentas atspausdintas i teism praktikos paiekos sistemos INFOLEX.

Praktika
(www.teismupraktika.lt)
Kortel:
19088_RegNr_3K-7-989
http://www.infolex.lt/tp/19088

1.38. Dl rinio teismingumo

Jeigu ginas kyla i civilinio teisinio santykio, tai nepriklausomai nuo to, kad viena i io gino
ali yra valstybs ar savivaldybs institucija, is ginas turi bti laikomas civiliniu, o ne
administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.
Bendrosios kompetencijos teism kompetencija, kaip platesn pagal savo pobd, turi apimti tuos
atvejus, kai ginas nra grynai administracinio pobdio. Pagal princip, jeigu valstybs ar
savivaldybs aktas tra tik vienas i keli juridini fakt, kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia ar
pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginas dl tokio akto turi bti sprendiamas kartu su
civiliniu ginu, t. y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.
Kasacins instancijos teismo Civilin byla Nr. 3K-7-989/2000 m.
praneja J. Stripeikien Byl kategorija 35
Apeliacins instancijos teismo
pranejas E.Monkeviius
Pirmosios instancijos teismo
teisjas P.Viinis

N U TAR T I S
2000 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija,
susidedanti i
kolegijos pirmininko . Jokbausko,
teisj : J. Stripeikiens, A. Driuko, E.Lauiko, R. aikos, V.Mikelno, B. Pupkovo,
vieame teismo posdyje kasacine tvarka inagrinjo civilin byl pagal iekovo P. M. kasacin
skund dl Marijampols rajono apylinks teismo 2000 m. kovo 30 d. sprendimo ir Kauno
apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. gegus 30 d. nutarties
perirjimo civilinje byloje pagal iekovo P. M. iekin atsakovams J. A. , Marijampols
apskrities virininko administracijai, Marijampols rajono valdybai, ems ir kito nekilnojamojo

turto registro ir kadastro valstybinei monei dl ems pirkimo-pardavimo sutarties pripainimo

negaliojania, potvarki ir nuosavybs teisi ems sklyp registravimo panaikinimo.
Teisj kolegija
NUSTAT :
Iekovas P. M. 1999 m. birelio 2 d. kreipsi teism su iekininiu pareikimu, kuriame nurod,
kad jis nuo 1979 m. naudojosi 1,5 ha ploto ems sklypu, esaniu prie jo sodybos (duomenys
neskelbtini), Marijampols rajone. Greta io sklypo yra J. A. sodyba. Marijampols rajono valdyba
1993 m. gruodio 8 d. potvarkiu Nr. 14-33 ir 1995 m. kovo 14 d. potvarkiu Nr. 3-7 leido J. A.
sigyti nuosavybn 2 ha ems. i em J. A. sigijo 1996 m. balandio 12 d. valstybins ems
pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51/96-0798 (b.l.82). sigyt em sudaro 0,77 ha ploto nam
valda ir 1,23 ha ploto asmeninio kio ems sklypas (b.l. 83, 85). pastarj sklyp buvo traukta
0,34 ha pievos, kuria naudojosi iekovas.
Iekovas teigia, kad iais veiksmais buvo paeista jo kaip ems naudotojo teis, todl pra
pripainti negaliojaniais ems pirkimo-pardavimo sutart bei jos registravim Valstybiniame
ems kadastro duomen registre. Papildomu iekininiu pareikimu, pateiktu teismui 1999 m.
lapkriio 3 d. iekovas patikslino ir papild iekininius reikalavimus: pra panaikinti
Marijampols rajono valdybos 1993 m. gruodio 8 d. potvark Nr. 14-33 (b.l. 87) ir 1995 m. kovo
14 d. potvark Nr. 3-7 (b.l.97) dalyje dl leidimo J. A. sigyti 1,23 ha ploto ems sklyp, pripainti
negaliojania 1996 m. balandio 12 d. valstybins ems pirkimo-pardavimo sutart Nr. 951/960798 dalyje dl 1,23 ha ploto ems sklypo pirkimo J. A. vardu bei panaikinti ra Valstybinio
ems kadastro duomen registre Nr.xx/xxxx-x, kadastro Nr. xxxx/xxxx : xx dl 1,23 ha ploto
ems sklypo registracijos J. A. vardu. Be to, iekovas paaikino, kad apie skundiamus potvarkius
ir sutart suinojs 1997 m., jis kreipsi vairias institucijas ir gavs j atsakymus buvo priverstas
kreiptis teism, todl laikytina, kad senaties terminas nepraleistas.
Marijampols rajono apylinks teismas 2000 m. kovo 30 d. sprendimu iekin atmet. Teismas
sprendim motyvavo tuo, kad iekovas, nors ir aikino, jog vis laik naudojosi ginijamu sklypu,
nepateik joki rodym, patvirtinani teist naudojimosi iuo sklypu pagrind, io sklypo viet
ir ribas. Byloje esaniu 1996 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio teiss paeidimo byloje
nustatyta, kad iekovas nepagrstai naudojasi ginijamu ems sklypu, is nutarimas neapskstas.
Teismas nenustat statym, reglamentuojani ems sigijim privatinn nuosavybn, paeidim.
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2000 m. gegus 30 d. nutartimi
pirmosios instancijos teismo sprendim paliko nepakeist. Kolegija nurod, kad iekovas nepateik
teismui rodym, patvirtinani jo teisi paeidim, pardavus atsakovui gino sklyp. 1994 m.
liepos 1 d. sigaliojus ems statymui, iekovas privaljo ems sklypo naudojimo teis forminti
pagal io statymo reikalavimus : sudaryti naudojamo ems sklypo rib plan, ems naudojimo
(nuomos) sutart ir registruoti sklyp Valstybiniame ems kadastre. Kolegijos nuomone, tokio
forminimo neatlikus, negalima pripainti, kad faktinis ems sklypo naudojimas suteikia iekovui
prie atsakov pirmumo teis naudotis gino ems sklypu.
Kasaciniu skundu iekovas prao panaikinti Marijampols rajono apylinks teismo 2000 m. kovo
30 d. sprendim ir Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m.
gegus 30 d. nutart. Savo praym kasatorius grindia iais argumentais :
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 183 ,,Dl asmeninio kio
ems pardavimo nustatyta, kad ne aukciono tvarka i valstybs galima pirkti tik naudojam
ems sklyp. Teismai neatsivelg io nutarimo primimo tikslus, ems reformos statymo
normas.

2. Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija ems statymo normas laiko
atvilgiu taik atgal. is statymas sigaliojo 1994 m. liepos 1 d. Kasatoriui 1,6 ha ir 0,5 ha ploto
ems sklypus suteik Marijampols rajono Marijampols apylinks Taryba atitinkamai 1991 m.
balandio 26 d. sprendimu Nr. 28 ir 1992 m. balandio 3 d. sprendimu Nr. 84 (b.l. 134, 135).
ems sklyp planai tuo metu nebuvo daromi.
3. Kauno apygardos Civilini byl skyriaus teisj kolegija nesilaik CPK 222 str. ir Lietuvos
Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. birelio 13 d. nutarimo Nr. 15 nuostat, t.y. jose tvirtinto
reikalavimo nutartyje nurodyti materialins ir procesins teiss normas, kuriomis teismas
vadovavosi isprsdamas byl.
4. Teismai nepagrstai nelaik paeidimu ems pardavimo J. A. neatlikus geodezini matavim,
nesilaikius Asmeninio kio ems sklyp matavimo darb metodikos, patvirtintos ems kio
ministerijos 1993 m. birelio 11 d. sakymu Nr. 495.
5. Teismai, vertindami byloje esanius Seimo kontrolieriaus ivad, nutarim administracinio teiss
paeidimo byloje, paeid CPK 65 str.
Atsiliepimas kasacin skund negautas.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj iplstin kolegija
KONSTATUOJA :
Kasacinio proceso dalykas - apskst teismo sprendimo ir nutarties patikrinimas teiss taikymo
aspektu ( CPK 358 str. 1 d.).
Kasacinio skundo argumentai susij su rodinjimo proces reglamentuojani proceso teiss
norm bei ems sklyp asmeniniam kiui suteikim ir pardavim privaion nuosavybn
reguliavusi teiss norm aikinimu ir taikymu, todl ie argumentai laikytini teiss klausimais ir
dl j kolegija pasisako.
ioje byloje teismas prim nagrinti individuali administracini akt teistumo ir pagrstumo
klausim, sandorio negaliojimo ir nuosavybs teisi registravimo klausim kaip viening iekovo
material reikalavim atsakovams. Toks rinio teismingumo klausimas dl administracini akt
teistumo ir pagrstumo bendrosios kompetencijos teismuose teism praktikoje sprendiamas
kitaip nei isprstas ioje byloje. Nors kasatorius nekelia klausimo dl tinkamo CPK norm,
reglamentuojani teismingum, taikymo, siekiant utikrinti piliei saugomus interesus, kolegija
pasisako ir dl rinio teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir specializuot teism.
Iekovas suformulavo atsakovams material reikalavim, kad but panaikintas suteikimas ir
leidimas isipirkti 2 ha ems sklyp asmeniniam ems kiui atsakovui J. A. , nes tuo buvo
paeista jo teis jau naudojam ir pirmiau u J. A. jam suteikt 34 ar piev ( CPK 146 str. 2 d. 7
punktas).
CPK 222 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje
teismas turi nurodyti rodymus, kuriais grindiamos teismo ivados ir statymus, kuriais teismas
vadovavosi. ios procesins normos reikalauja, kad teismas kiekvien savo sprendimo teigin
pagrst tiek faktikai, tiek ir teisikai.
Apylinks teismas konstatavo, kad iekovas nepateik rodym, jog ginijamu ems sklypu
naudojosi teistai. Apeliacins instancijos teismas konstatavo, kad jeigu iekovas ir naudojosi
ems sklypu, tai po ems statymo primimo , t.y. po 1994 m. liepos 1 d., turjo i naujo teisinti
naudojimosi eme santykius. Tokios teism ivados nra patvirtintos konkreiais rodymais ar

grindiamos konkreiomis teiss normomis. Prieingai, byloje esantys dokumentai ir atitinkam

teiss akt analiz i teismo ivad paneigia.
1991 m. balandio 26 d. Marijampols apylinks Tarybos sprendimu Nr. 28, iekovui suteiktas
sodybinis sklypas 1 ha 60 ar ir 1992 m. balandio 3 d. tos paios Tarybos sprendimu Nr. 84
iekovui papildomai suteiktas 50 ar ems sklypas (b.l. 134,135).
ie Marijampols apylinks Tarybos sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos
Aukiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411 ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308.
Aukiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu buvo siekiama sudaryti slygas kaimo
gyventojams pltoti asmenin k ir valstybins ems apskaitoje teisinti faktikai tam tikslui
naudojam ems plot. Nutarimu numatyta kaimo vietovse gyvenantiems ems kio moni
darbuotojams ir pensininkams asmeniniam kiui, jiems pageidaujant suteikti iki 3 ha ems sklyp
vienai eimai. Nutarimo 2 punktu buvo pavesta Vyriausybei nustatyti detalesn ems asmeniniam
kiui suteikimo, forminimo ir apskaitos tvark. Vyriausybs 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Dl
ems asmeniniam kiui suteikimo, forminimo ir apskaitos tvarkos 2 punktas numat, kad em
asmeniniam kiui suteikiama apylinks tarybos sprendimu, atsivelgiant ems kio ar kit
moni ir pretendento asmenin k interesus. Suteikto gyventojui asmeniniam kiui ems
sklyp ribas vietoje nustat ems kio mons, kuri su pareikimu kreipdavosi pretendentas,
sudaryta komisija. 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 neteko galios 1993 m. spalio 29 d.
Vyriausybei primus nutarim Nr. 816 Dl ems sklyp asmeniniam kiui bei tarnybinms
daloms suteikimo ir ems ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo. Tvarkos 5 punktas
nustato, kad asmen, kuriems ems sklypai asmeniniam kiui jau suteikti pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 1990 m. spalio 11 d. nutarim Nr. 308, jeigu ios ems gavimo slygos
nra pakitusios, naudojamas asmeniniam kiui sigytas ems plotas negali bti mainamas.
Tvarkos 6 punktas nustat, kad asmenims, kuriems ems sklypai asmeniniam kiui dar nesuteikti,
taiau kurie turi teis juos gauti, iki 1993 m. gruodio 1 d. turi pateikti praymus suteikti ems
sklyp asmeniniam kiui. Tvarkos 14 punktas nustat, kad ems sklyp asmeniniam kiui
matavimo darbai organizuojami kartu sprendiant klausimus, susijusius su grinam privatinn
nuosavybn ems sklyp idstymu, vadovaujantis 1993 m. spalio 19 d. Vyriausybs nutarimu Nr.
785 Dl ems reformos vykdymo kaimo vietovje, iki bus parengti kompleksiniai ems
reformos emtvarkos projektai.
Teismai konstatavo, kad atsakovui asmeninio kio 2 ha ems sklypas suteiktas, leistas isipirkti ir
nupirktas nepaeidiant statym, reglamentuojani ems sigijimo privatinn nuosavybn
tvarkos.
i teism ivada neparemta rodym byloje analize, kaip numato CPK 65 str., nei nurodyta,
kokiomis konkreiomis materialins teiss normomis remiantis tokios ivados padarytos.
I bylos mediagos nematyti, kad byl nagrinj teismai bt analizav, ar atsakovui J. A. buvo
atmatuotas ir suteiktas asmeniniam kiui 2 ha dydio ems sklypas laikantis mint akt
reikalavim. Marijampols apskrities virininko administracija, atsakydama iekovo skund,
konstatavo, kad 34 ar pieva yra atsakovo J. A. privatizuotoje asmeninio naudojimo emje ,
taiau i institucija neatsak, kodl iekovui i suteiktos 1991 m. ir 1992 m. asmeninio kio 2 ha
10 ar ems liko tik 1 ha 27 arai (Marijampols apskrities virininko 1998 m. balandio 3 d.
sakymu teisinta kaip asmeninio kio naudojimo em). Teismai netyr, kodl skiriant J. A.
asmeninio kio em, agrarins reformos tarnybos nevykd 1993 m. spalio 29 d. Vyriausybs
nutarimu Nr. 816 nustatytos ems sklyp asmeniniam kiui suteikimo tvarkos 5, 6, 14, 16 punkt,
nors 1994 m. gegus 14 d. sprendimu Nr. 115 palikdama atsakovui asmeniniam kiui 2 ha ems
sklyp, Marijampols apylinks Taryba vadovavosi mintu nutarimu (b.l. 136). Byloje pateiktas
1993 m. gruodio 8 d. Marijampols rajono valdybos potvarkis Nr. 14-33, kuriuo atsakovui leista
sigyti 77 ar dydio ne ems kio paskirties sklyp privatinn nuosavybn vadovaujantis

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550. is nutarimas

reglamentavo valstybins ems sklyp ne ems kio veiklai nuom ir pardavim nuolatiniams
Lietuvos Respublikos gyventojams ir juridiniams asmenims ir nereglamentavo ems sklyp
asmeniniam kiui suteikimo. Kokiu individualiu administraciniu aktu atsakovui J. A. 1993 m.
buvo suteiktas 3 ha ems sklypas asmeniniam kiui, teismai neiaikino. Be nurodyto 1994 m.
gegus 14 d. sprendimo (b.l. 136), kuriuo suteiktas 3 ha ems sklypas sumaintas iki 2 ha, byloje
nra duomen apie tokio pobdio ems suteikim atsakovui. Iekovo ginijamas 1995 m. kovo
14 d. Marijampols rajono valdybos potvarkis Nr. 3-7 (b.l. 47) yra administracinis aktas,
leidiantis atsakovui pirkti asmeninio kio ems sklyp 1 ha 23 arus.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 1.2.5 punkt
apylinki agrarins reformos tarnybos iki 1994 m. rugpjio 1 d. turjo pateikti duomenis apie
suteiktus gyventojams ems sklypus asmeniniam kiui ir vietovje paenklinti ems plotus. U
matavimo darbus buvo atsakingi apylinki agrarins reformos tarnyb vadovai ir ems projektus
rengiantys specialistai, o ems sklyp forminim ir apskait kontroliavo rajono ems kio
valdyba. J. A. asmeninio kio ems sklypo plan 1993 m. liepos 23 d. pareng V. U. (b.l. 88), bet
asmeninio kio ems paenklinimo aktas (b.l. 91) atsakovo, ems reformos projekto vadov,
ems reformos tarnybos vadovo patvirtinti tik 1996 m. kovo mnes. Ar iekovui 1991 m. ir 1992
m. suteiktas 2,1 ha ems sklypas asmeninio ems kio naudojimui pamatuotas iki pradedant
matuoti atsakovui, teismai byloje nesiaikino ir atitinkam tarnyb veiksm nevertino. Kadangi ie
fakto klausimai yra esminiai, norint atsakyti klausim ar iekovo teiss asmeninio kio ems
sklyp buvo paeistos suteikiant atsakovui ems sklyp asmeniniam kiui, byla perduotina
nagrinti i naujo.
Teismai, sprsdami 1996 m. balandio 12 dienos 2 ha ems sklypo pirkimo-pardavimo sutarties
galiojimo klausimus, turjo patikrinti, ar is sandoris atitinka 1994 m. kovo 16 d. Vyriausybs
nutarim Nr. 183 Dl asmeninio kio ems pardavimo su 1996 m. vasario 26 d. Vyriausybs
nutarimu Nr. 282 padarytais pakeitimais. io nutarimo 2.1 punktas (1996 m. vasario 26 d.
redakcija) nustat, kad parduodami asmeniniam kiui skirti naudotis ems sklypai, suteikti
apylinks tarybos sprendimu iki 1994 m. liepos 1 d. Jeigu apylinks taryba sprendimo neprim,
tai praym iki 1994 m. liepos 1 d. pateikusi piliei teis pirkti ems asmeniniam kiui
gyvendina apskrities valdytojas, kuris ianalizavs emtvarkos tarnybos pateiktus duomenis,
priima sprendim, kuriuo konstatuoja, kad ie pilieiai teistai naudojasi asmeninio kio eme. Ir
tik esant iems individualiems teiss aktams, atsiranda teis nupirkti asmeniniam kiui ems
sklyp iki 3 ha.
1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 183 antras punktas nustat, kad parduodamas Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 nustatyta tvarka suteiktas,
patikslintas ir i asmen naudojamas asmeninio kio ems plotas.
Atkreiptinas dmesys, kad asmeniniam kiui em lengvatinmis slygomis parduota asmenims,
kurie 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. I-411 primimo dien buvo rayti apylinks kio knygas.
Iekovas buvo raytas knygas (b.l. 140), o atsakovas J. A. nebuvo (b.l. 141, 92). Teismai
nevertino, kaip atitinkamos tarnybos, kuri kompetencijai priklauso gyvendinti atitinkamas teiss
normas, jas taik. ems sklypai asmeniniam kiui turjo bti suteikti, o vliau parduoti,
atsivelgiant statymo leidjo tikslus: pirma, ems suteikimas asmeniniam kiui turi skatinti
kaimo gyventoj k; antra, sudaryti palankesnes slygas kininkauti; treia, turjo atsivelgti
faktin naudojim. Iekovas dirbo ems kyje nuo 1971 m., sodyb pirko 1979 m., o apie
atsakovo darb ems kyje byloje duomen nra, sodyb jis nusipirko 1987 m., bet apylinks
knygose raytas 1991 metais. Asmeninio kio em turjo bti paskirta tokiu bdu, kad ja bt
galima lengvai naudotis ir tuo paiu ivengti konflikt tarp kaimynini ems sklyp naudotoj.
1991 m. liepos 25 d. ems reformos statymo (Nr. I-1607) 15 straipsnis nustat, kad piliei
asmeninio kio eme laikoma em, kuri pagal statymus buvo suteikta ir piliei naudojama
asmeniniam kiui iki io statymo sigaliojimo dienos. Asmeninio kio ems reformos
emtvarkos projektas turjo bti formuojamas pagal emnaud projektavimui nustatytus

reikalavimus ir aptariamos asmeninio kio ems naudotoj bei kit suinteresuot piliei
susirinkimuose. Tik esant svarbioms prieastims, btinumui utikrinti kit asmen teistus ir
pagrstus interesus, ems statymo tikslus bt galima neatsivelgti ir ems sklypus skirti tokiu
bdu, kad bt suderinti tiek iekovo, tiek atsakovo interesai. Idstyti argumentai patvirtina, kad
byl nagrinj teismai ne tik paeid proceso teiss normas, reguliuojanias rodinjimo proces,
bet ir netaik aptart materialins teiss norm, nors jas aikinti ir taikyti privaljo. Kolegija
pritaikyti i teiss norm negali, nes ne visos reikmingos norm taikymui aplinkybs nustatytos,
todl teism sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina nagrinti i naujo ( CPK 354 2 str. 2
d.).
1999 m. sausio 14 d. primus Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statym,
skundams, praymams dl vieojo ir vidinio administravimo subjekt priimt administracini akt
bei veiksm ar neveikimo nagrinti steigti specializuoti administraciniai teismai. i teism
kompetencij ir byl nagrinjimo tvark nustat Lietuvos Respublikos administracini byl
teisenos statymas (1999 m. sausio 14 d. statymo Nr. VIII-1029 redakcija). Bendrosios
kompetencijos teismai civilinio proceso tvarka nagrinja ginus, kylanius i civilini, darbo,
bankroto teisini santyki ( CPK 1 str. 2 dalies 1999 m. sausio 14 d. statymo Nr. VIII-1033
redakcija).
Pradjus veikti specializuotiems administraciniams teismams, teism praktikoje ikilo bendrosios
kompetencijos ir administracini teism jurisdikcijos atribojimo problema (rinio teismingumo
problema).
Iekovas kreipsi bendrosios kompetencijos teism, 1999 m. spalio 29 d. papildomu iekininiu
pareikimu praydamas isprsti Marijampols rajono valdybos 1993 m. gruodio 8 d. potvarkio
Nr. 14-33 ir 1995 m. kovo 14 d. potvarkio Nr. 3-7 dalyje dl leidimo sigyti privatinn nuosavybn
1 ha 23 ar ems sklyp J. A. teistumo ir pagrstumo klausim bei ems ir kito nekilnojamojo
turto kadastro ir registro valstybs mons veiksmo nuosavybs teiss gino sklyp J. A.
registravimo panaikinimo. Marijampols rajono valdyba yra savivaldybi administravimo
subjektas, o skundiami jos potvarkiai pripaintini individualiais teiss aktais.
Teism praktikoje skirtingai sprendiamas rinio teismingumo klausimas, todl individualaus
teiss akto teistumo ir pagrstumo klausim bendrosios kompetencijos teismai danai atsisako
nagrinti nurodydami, kad tai - administracini teism nagrinjimo dalykas.
Marijampols rajono apylinks teismas prim iekovo papildom iekinin pareikim ir
nagrinjo kartu su kitais iekovo reikalavimais.
Bendrosios kompetencijos ir administracini teism kompetencijos atribojimas yra susijs su vieu
interesu, nes nuo io klausimo sprendimo priklauso, ar bus utikrinta mogaus teis operatyv
teismo proces, kuri garantuoja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Todl normos, reglamentuojanios rin teismingum, privalo
bti aikinamos ir taikomos atsivelgiant piliei interesus. Pagal Konstitucijos 5 straipsn
valdios staigos, taigi ir teism sistema, privalo tarnauti monms. Todl bendrosios
kompetencijos ir administracini teism kompetencijos atribojimo klausimas turi bti
sprendiamas tokiu bdu, kuris yra labiausiai priimtinas monms ir utikrint Europos mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuot mogaus teis
operatyv teismo proces.
Pagal 1999 m. sausio 14 d. Administracini byl teisenos statymo 4 straipsn administraciniams
teismams teismingos bylos dl valstybinio ir savivaldybi administravimo, t.y. vieojo
administravimo, subjekt priimt akt ir veiksm teistumo. Pagal io statymo 2 straipsn vieojo
administravimo subjektu laikoma institucijos ir pareignai, gyvendinantys vykdomj valdi ar
atskiras vykdomosios valdios funkcijas. Taigi, administracini teism kompetencija apibrta ne
vien per teisinio santykio, i kurio kilo ginas, subjekt, bet ir per teisinio santykio pobd.

Paymtina, kad valstyb ir savivaldybs, kaip vieieji asmenys, vykdo dvejopas funkcijas. Pirma,
valstyb ir savivaldybs vykdo valdios funkcijas, t.y.vieojo administravimo funkcijas. i
funkcij realizavimo tvark reglamentuoja vieoji teis, todl iems santykiams bdingas valdiospavaldumo elementas. Todl ir gin, kilusi i vieojo administravimo veiklos, nagrinjimas
priskirtas administracini teism kompetencijai.
Taiau tiek valstyb, tiek ir savivaldybs, be valdios funkcij, taip pat vykdo ir kin komercin
veikl, t.y. atlieka civilinio teisinio pobdio veiksmus - dalyvauja civiliniuose teisiniuose
santykiuose, kaip civilini teisini santyki subjektai. Valstybs ir savivaldybi veiklos skirstym
viej administravim ir kin-komercin veikl pripasta ne tik nacionalin teis (pvz., Lietuvos
CK 1, 33, 34, 95, 97, 98, 99, 101, 614 straipsniai, ems statymo 22-24 straipsniai), bet ir
iuolaikin tarptautin teis (pvz., Europos Tarybos 1972 m. gegus 16 d. Konvencija dl
valstybs imuniteto).
Ir valstyb, ir savivaldybs yra tam tikro turto savininkai (Konstitucijos 47 str.), jos sudaro vairius
sandorius (CK 96 str., 99 str., ems statymo 3 str.). Civiliniuose teisiniuose santykiuose valstyb
ir savivaldyb dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilini teisini santyki subjektais, t.y.
iems santykiams nra bdingas valdios-pavaldumo arba subordinacijos elementas, nes iuos
santykius reguliuoja privatin teis. Tokia institucij veikla negali bti pripainta vieuoju
administravimu. Valstybs ar savivaldybs veiksmai, pavyzdiui, turto pardavimas, inuomojimas
ir pan., vertintini kaip civilinio teisinio pobdio juridiniai faktai, sukuriantys, pakeiiantys ar
nutraukiantys atitinkamus civilinius teisinius santykius. Akivaizdu, kad, pavyzdiui, valstybs ar
savivaldybs institucija, priimdama sprendim dl ems inuomojimo, skyrimo ar pardavimo,
veikia savininko valstybs ar savivaldybs vardu ir jo galiota, t.y. gyvendina savininko, kaip
civilini teisini santyki subjekto, o ne valdios institucijos, funkcijas. Civiliniam teisiniam
santykiui atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti neretai reikalingas ne vienas juridinis faktas, o keli
juridiniai faktai, t.y. faktin sudtis. Pavyzdiui, iki ems pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo
valstyb, kaip savininkas, turi priimti atitinkam sprendim, kam t ems sklyp parduoti. Taiau
nepriklausomai nuo to, kad vienas i keleto faktins sudties, kurios pagrindu atsiranda, pasikeiia
ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, element yra valstybs ar savivaldybs institucijos aktas, i
faktin sudtis nepraranda savo civilinio teisinio pobdio. Todl valstybs ar savivaldybs
institucijos akto, priimto vykdant kines komercines funkcijas, o ne vieojo administravimo
funkcijas, negalima vertinti atsietai nuo visos faktins sudties, sukrusios, pakeitusios ar
nutraukusios civilin teisin santyk. Vadinasi, jeigu ginas kyla i civilinio teisinio santykio, tai,
nepriklausomai, kad viena i io gino ali yra valstybs ar savivaldybs institucija, is ginas turi
bti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos
teismams. Be to, jeigu i faktins sudties, kurios pagrindu atsirado, pasikeit ar pasibaig civilinis
teisinis santykis, bt dirbtinai eliminuojamas valstybs ar savivaldybs institucijos aktas ir jis
bt nagrinjamas administraciniuose teismuose, ymiai pailgt ne tik byl nagrinjimo terminai,
bet ir kilt teismo sprendimo prejudicins galios problema. Pagal savo prigimt civilini teisini
santyki priskyrimas subordinaciniams santykiams neatitinka iuolaikins teiss doktrinos
poirio, pagal kur valstybs ir jos institucijos taip pat yra ir civilini teisini santyki subjektai ir
iuose santykiuose dalyvauja lygiomis teismis su kitais asmenimis. Remiantis tokiu principu tekt
pripainti, kad administraciniams teismams teismingi visi ginai, kuri viena i ali yra valstyb,
savivaldyb ar j institucija. Tokiu atveju administraciniuose teismuose tekt sprsti net ginus,
kylanius i paskolos sutarties, pagal kuri skolininku yra valstyb ar savivaldyb, kas akivaizdiai
prietaraut Administracini byl teisenos statymo 2 ir 4 straipsniams ir bt dirbtinai ir
nepagrstai susiaurinta civilins teiss reglamentavimo sfera.
Todl dl nurodyt argument bendrosios kompetencijos teism kompetencija, kaip platesn pagal
savo pobd, turi apimti tuos atvejus, kai ginas nra grynai administracinio pobdio. Pagal
princip, jeigu valstybs ar savivaldybs aktas tra tik vienas i keli juridini fakt, kuri
pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginas dl tokio akto turi
bti sprendiamas kartu su civiliniu ginu, t.y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos
teisme. is principas leist vis gin isprsti bendrosios kompetencijos teisme, dirbtinai

neskaidant gino atskirus elementus ir nenagrinjant i atskir element skirting sistem

teismuose. Toks principas leist ne tik taupyti moni laik ir las, bet bt naudingas ir
valstybei, nes leist taupyti biudeto las, skiriamas teism sistemos ilaikymui vietoj keli byl
bt tik viena. io principo gyvendinimas taip pat sumaint gin dl teismingumo skaii,
leist utikrinti vienodos teism praktikos formavim ir paalint skirting, vienas kitam
prietaraujani teismo sprendim galimyb. Tokiu bdu administracini teism kompetencijai
reikt priskirti tik grynai administracinio pobdio gin vieojo administravimo srityje
sprendim, t.y. gin, kuri isprendimas nra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio
gino isprendimu. O ginai, kylantys dl valstybs ar savivaldybs institucijos akt, joms veikiant
kaip civilini teisini santyki subjektams ir kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia
teisiniai santykiai, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.
Kolegija konstatuoja, kad teismas priimdamas papildom iekinin reikalavim ir sprsdamas kartu
su ems pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo klausimu ir iam sandoriui sudaryti privalomo
teiss akto pagrstum ir teistum tinkamai isprend rinio teismingumo klausim.
Kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 5 p. ir 370 straipsniu,
NUTAR :
Marijampols rajono apylinks teismo 2000 m. kovo mn. 30 d. sprendim ir Kauno apygardos
teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. gegus 30 d. nutart panaikinti.
Byl perduoti nagrinti i naujo Marijampols rajono apylinks teismui.
Nutartis galutin ir neskundiama, siteisja nuo primimo dienos.
Kolegijos pirmininkas . Jokbauskas
Teisjai J. Stripeikien
R. aika
E.Lauikas
A. Driukas
V.Mikelnas
B. Pupkovas