Estija

Konstituc Demokratin
ijos
respublika,
Bruoai

Pranczija
1958 m. V
Latvija
respublikos
Konstitucija.
Demokratin
Nustat
respublika.
parlamentin
Parlamentin
valdym.
respublika.
Pusiau prezidentin
Tarptautins
Respublika.
sutartys
Didels Prezidento
ratifikuojamos
galios.
2/3 parlamento. Su pataisomis
galioja iki iol.
Konstitucij sudaro
preambul,
skirsniai, straipsniai
ir 4 aktai +
pagrindiniai
principai.
prezidentins
valstybs
poymiai
irykja tuo
poiriu, kad
prezidentas
Pranczijoje
renkamas per
visuotinius
rinkimus ir
politikai
neatsiskaito
parlamentui,
vykdo ne tik
valstybs vadovo
funkcijas, bet ir
de facto yra
vyriausybs vadovas bei
vyriausiasis
kariuomens
vadas. Nurodoma,
kad Pranczijos
santvarka panai
parlamentin
valstybs valdymo
form, nes
vyriausybs
sudt, pasitars
su premjeru,
pirmiausia
nustato
prezidentas, bet
paskui turi gauti
Nacionalinio
susirinkimo
sutikim.
Pranczijos
vyriausybs
atsakomyb taip
pat dviguba, t. y.
ji susieta
atsakomybs
ryiais ir su
parlamentu, ir su
prezidentu, tuo
tarpu prezidentinei
respublikai bdinga
tai, kad vyriausyb

Vokietija

JAV
1787 m

Parlamentin
Jungtins
respublika. Nra Valstijos yra
deleguotos st
demokratin,
leidybos.
teisin,
Pagrindinis
federacin
statymas visose respublika,
federalinse
jos valdymo
emse, taigi
forma
visos valstybs
prezidentin
teritorijoje,
sigaliojo tik nuo
1990 m. spalio respublika.
Priimta
3. federalin
valstybs forma 1787 m.
gali bti pakeista Filadelfijos
kongrese.
unitarine tik
primus nauj
teiss akt
Konstitucij.
prim
Vokietijos
steigiamas
Federacin
is
Respublik
susirinkim
sudaro visa
as, kur
valstyb
sudar
(Federacija) ir
trylikos
valstybs nars
valstij
(federalins
atstovai.
ems).
Po to
Vokietijos
Filadelfijos
federalizmo
ypatyb yra ta, kongresas
kad subjektai pareng ir
prim
federalins
naujj
ems yra
alies
suverenios
Konstitucij.
valstybs.
Naujoji
Federalinje
Konstitucij
valstybje
a sigaliojo
valstybin
1789 m.,
valdia visai
valstybei ir jos kai j
ratifikavo
valstybms
devynios
narms yra
valstijos i
padalinta
trylikos.
stengiantis
Jungtini
ilaikyti
Valstij
pusiausvyr.
Pabrtina, kad Konstitucij
visos federalins a pirmoji
raytin
ems,
nesvarbu, kokio konstitucij
a pasaulio
dydio j
teritorijos arba istorijoje.
Pagal
ekonomin
padtis, teisiniu apimt
tai gana
poiriu yra
lygios vienos su trumpas
teiss
kitomis arba
santykiuose su aktas.
Jame
Federacija.
neaptaria
mos
socialins
ir
ekonomin
s asmens
teiss.

Jungtin
Karalyst
Konstitucin
monarchija.
alis neturi vieno
teisinio akto, kur
galtume
vardyti kaip
konstitucij. i
aplinkyb suteik
pagrind
doktrinoje
Jungtins
Karalysts
Konstitucij
vadinti
neraytine Pirma,
pabriama, jog
nra vieno teiss
akto, kuris bt
oficialiai
vardytas kaip
konstitucija ir,
antra, gana
reikming
viet ios
valstybs teiss
sistemoje uima
konstituciniai
paproiai
kalbdami apie
Jungtins
Karalysts
Konstitucij
turime kalbti ne
apie vien
juridin akt, o
apie teisini
akt sistem,
kuri ir gali bti
vardijama kaip
valstybs
konstitucija.
Pozityviosios
teiss normos
sudaro
pagrindin teiss
norm grup,
reguliuojani
konstitucinius
teisinius
santykius.
Jungtinje
Karalystje yra
raytin, taiau
nekonsoliduota
konstitucija.
Didioji laisvi
chartija; 1688 m.
priimtas Teisi
bilis,
nepripastama
karaliams teis
vetuoti
parlamento
priimtus teiss

atsakinga
prezidentui, o
parlamentinje
respublikoje
parlamentui.

Konstitucij
os
struktr
sudaro
preambul,
7 straipsniai
ir 27
pataisos.
tvirtinam
a
federacin
galiojim
pasidalijim
o sistema.
Konstitucij
oje
minimos
tik dvi
valdios: II
Vykdomoj
i valdia
priklauso
Jungtini
Valstij
prezidentu
i,
Jungtini
Valstij
teism
valdi
vykdo
Aukiausi
asis
Teismas ir
tie
emesnieji
teismai,
kuriuos
steigia
Kongresas
.

aktus, o
statym
vykdomoji
valdia siejama
su vyriausybe,
atskaitinga
parlamentui.
Sosto paveldjimo
aktas (1701 m.).
1706 m. Sjungos
su kotija aktas.
is aktas,
sujungdamas
Anglij ir kotij,
panaikino i
valstybi
parlamentus ir
kr nauj
Didiosios
Britanijos
parlament, kuris
pltojo ir iki iol
pltoja Anglijos
parlamentarizmo
tradicij.
is aktas, nors
sukr vien
parlament,
bet isaugojo
kotijai teis
turti atskir
teisin
sistem.
1911 m.
Parlamento
aktas yra
reikmingiausias
aktas,
apibriantis
Bendruomeni ir
Lord rm
galiojim ribas.
is aktas
panaikino
Lord rm
teis nepritarti
Bendruomeni
rm priimtam
finansin srit
reglamentuoja
niam
statymui. Tad
Bendruomeni
rmams
priskiriama
neabejotinai
prioritetin
pozicija.
Konstitucins
konvencijos
pltoja
konstitucij, jos
formaliai
nekeisdami
Konstitucins
konvencijos
suprantamos
kaip teiss

altinis, savo
prigimtimi ir
forma labai
artimas raytinei
teisei
Jos susijusios
dviem santyki
sritimis:
Pirmiausia
konstitucins
konvencijos
reguliuoja
parlamento
Bendruomeni
ir Lord rm kai
kuriuos veiklos
aspektus. Antra,
konstitucins
konvencijos, kaip
konstitucins
teiss altinis,
reguliuoja
monarcho
santykius su
parlamento
rmais ir
vyriausybe.
Parlame
ntas

Riigikogu,
101 narys. 4
m.
kadencija.
Pasyvi
rinkim teis
nuo 21 m.
Riigikogu
priima
nutarimus
dl
referendum
, renka
Prezident,
galioja
kandidat
MP post
suformuoti
Vyriausyb.
Yra
interpeliacijo
s teis.
Parlamentas
turi
rezoliucijos
teis, pagal
kuri gali
kreiptis
vyriausyb
ar jos nar
dl tam tikr
veiksm
nutraukimo,
bet tai nra
pareigojanti
s
kreipimasis.
Gali pareikti
nepasitikji
m

Saeima, 100
Parlament sudaro Bundestagas Jungtini
nari, 4 m. pasyvi dveji rmai:
yra vienintel
Valstij
rinkim teis nuo Nacionalinis
Tautos atstovyb Kongresui,
21 m. gali paleisti susirinkimas ir
ir vienintel
susidedani
prezidentas savo Senatas.
tiesiogiai
am i
kadencijos
Nacionalinio
demokratiniu
Senato ir
pabaigoje bet yra susirinkimo
bdu laisvuose ir Atstov
rengiamas
deputatai yra
lygiuose
rm,
referendumas.
renkami
rinkimuose
suteikiami
statym leidybos tiesioginiais
legitimuota
tik
iniciatyvos teis rinkimais, o Senatas ypatinga
statym
turi ne tik
netiesioginiais
konstitucin
leidiamosio
prezidentas, bet ir rinkimais.
institucija,
s valdios
ministr
Senatas utikrina
statymais
galiojimai.
kabinetas,
teritorini
nustatanti
Kongresas
Saeimos komitetai bendruomeni, taip funkcijas ir
: Atstov
ir ne maiau kaip pat
galiojimus
rmai ir
5 Saeimos nariai. prancz,gyvenani kitiems
Senatas.
Yra st leidybos usienyje,
Federacijos
abeji
delegavimas.
atstovavim.
organams, jei jie parlament
Ministr
Kiekvien rm
jau nra
o rmai
kabinetas tarp galiojim trukm, nustatyti
yra
Saeimos sesij j nari skaii, j Pagrindiniame
lygiateisiai
gali priimti,
atlyginimo,
statyme.
. Atstov
esant
irinkimo slygas, Bundestagas turi rmai
neatidliotinam nerenkamum ir
statym
sudaromi
reikalui,
pareig
leidybos
proporcing
taisykls, kurios nesuderinamum iniciatyvos teis, ai
turi st gali.
nustato organinis
dl vis jam
gyventoj
Taiau negali
statymas.
pateikt
skaiiui.
keisti pai
Nacionalin
statym
Senate
svarbiausi st. susirinkim
projekt jis turi valstijos
sudaro 577
priimti
atstovauja
deputatai,
nutarimus.
mos
renkami
Pus Federalinio nepriklaus
visuotiniais
susirinkimo,
omai nuo
rinkimais pagal
kuris renka
gyventoj
maoritarin
federalin
skaiiaus
sistem
prezident,
jose.
vienmandatse
sudaro
Kiekviena

Valdymo modelis
pagrstas
parlamento
suvereniteto
doktrina. svoka
parlamentas
apima kelias
reikmingas
institucijas
Bendruomeni
rmus, Lord
rmus bei
valstybs
vadov
monarch.
valdymo formai
bdingas
svarbiausias
parlamentiniam
modeliui bdingas
elementas
vyriausybs
atskaitomyb
parlamentui.
vykdomosios
valdios atstovai
gali bti ir
statym
leidiamosios
institucijos
parlamento
nariai.
Vyriausyb
privalo turti
Bendruomeni
nari daugumos
param, kad
galt vykdyti
vykdomosios
valdios

Vyriausybei.

apygardose. Jeigu Bundestago

valstija
n vienas
nariai.
deleguoja
kandidatas
Bundestagas
po du
pirmajame rinkim dalyvauja j
atstovus
rate negavo
atleidiant
Senat.
daugiau nei 50
apkaltos
Senatori
proc. rinkj,
procese.
galiojimo
dalyvavusi
Bundestagas
terminas
rinkimuose, bals, taip pat renka
yra eeri,
po 2 savaii
federalin
o Atstov
rengiamas antras kancler, kur i rm nario
ratas, kuriame
rinkim pagrindu dveji
dalyvauja visi
paskiria
metai.
kandidatai, gav
federalinis
Senato
daugiau nei 12,5
prezidentas.
pirmininka
proc. apygardoje
Bundestagas
s yra
registruot rinkj taip pat gali
Jungtini
bals. Irinktu
turti takos
Valstij
laikomas daugiausia federalinio
viceprezid
bals gavs
kanclerio
entas.
kandidatas.
galiojim
Nors
Senat
pabaigai: jei
senatoriai
auktuosius
Bundestagas
renkami
parlamento rmus pareikia
eeriems
sudaro 321
federaliniam
metams,
senatorius,
kancleriui
kas dveji
kuriuos
nepasitikjim metai yra
devyneriems
irinkdamas
perrenkam
metams renka
nauj federalin as
specialios
kancler, tai
tredalis
rinkim kolegijos. federalinis
Senato.
Kas trejus metus prezidentas j
Jungtini
Senato sudtis
turi atleisti.
Valstij
atnaujinama
Bundestagas turi senatoriu
tredaliu.
interpeliacijos
mi gali bti
Pranczijos
teis.
irinktas
Konstitucijoje
Bundestag
asmuo,
tvirtintas
sudaro 656
turintis ne
parlamento nario
deputatai, kurie maesn
laisvo mandato
yra renkami
kaip
principas.
ketveriems
devyneri
Imperatyvus
metams.
met
mandatas
rinkimai turi bti pilietybs
negalioja.
visuotiniai,
sta ir ne
Pranczijos
tiesioginiai,
jaunesnis
parlamentui
laisvi, lygs ir
kaip
bdinga grietai
slapti.
trisdeimti
apibrta
Bundestago
es met
kompetencija, t. y. galiojim laikas amiaus.
Parlamentui
baigiasi
Kandidatas
(vienodai abejiems susirinkus
senatorius
rmams) priklauso naujam
turi gyventi
tik tie galiojimai,
Bundestagui
tos valstijos,
kurie jam priskirti arba j paleidus. kuriai
Konstitucijoje.
Yra neraytas
rengiasi
Nacionalinis
vadinamasis
atstovauti
susirinkimas
nutrkstamumo Senate,
stipresnis u
principas, pagal teritorijoje.
Senat: 1)
kur, pasibaigus Atstov
statym
Bundestago
rmus
leidyboje
galiojim laikui sudaro
lemiamas odis
ir susirinkus
435 nariai.
tenka
naujam,
Juos renka
Nacionaliniam
statym
alies
susirinkimui; 2) projektai ir
pilieiai
tik Nacionalinis
pasilymai turi dvejiems
susirinkimas gali bti pateikti i
metams.
pareikti
naujo naujajam Atstov

funkcijas.
Parlamento
atsvara yra
konst. konvencijos
, pagr. politins ir
moralins
vertybs.
Bendruomeni
rmai renkami
tiesioginiuose ir
laisvuose
rinkimuose
penkeri met
kadencijai
taikant
santykins
daugumos
maoritarin
rinkim sistem.
Dvideimt
vieneri met
amiaus pilieiai
gali naudotis
pasyvija, 18
met aktyvija
rinkim teise.
Valstyb yra
padalinta 659
apygardas, tad
ir
Bendruomeni
rmuose yra 659
deputatai.
Bendruomeni
rmams
vadovauja
pirmininkas. Jo
kandidatrai
pritaria
monarchas.
Negali priklausyti
jokiai partijai.
Lord rmai
Rm nariai yra
dvasiniai lordai,
Kenterberio ir
Jorko
arkivyskupai bei
visi anglikon
banyios
vyskupai (toki
lord yra apie
30), lordai
teisininkai (toki
lord yra apie
15), kilmingieji
lordai, lordai,
kuriems
monarchas
suteik titul u
nuopelnus. Lord
rm funkcijos
pasireikia
statym leidyba,
teisminiu bei
kontrols
vykdymu.
statym

nepasitikjim
Bundestagui
rm nariu
vyriausybe.
tam, kad jis juos gali bti
Pranczijos
svarstyt.
asmuo,
parlamentui, kaip ir Bundestagas turi turintis ne
kit ali
autonomik
maesn
parlamentams,
teis pats
kaip
priskirti statym
tvarkyti savo
septyneri
leidybos, kontrols, reikalus,
met
usienio politikos
organizuoti
pilietybs
bei kiti galiojimai. darb ir kt. Jis
sta, bet
Jei svarstant
pats renka savo ne
statymo silym organus
jaunesnis
ir patais
(pirminink, jo kaip
paaikja, kad
pavaduotoj,
dvideimt
toks silymas ar sekretori) ir
penkeri
pataisa
sudaro
met
nepriklauso
komisijas.
amiaus ir
statymo sriiai, Tradicikai
gyvenantis
vyriausyb gali
Bundestago
atstovaujam
pareikti, kad jie pirmininkas yra oje
nepriimtini. Jeigu renkamas i
valstijoje.
vyriausybs ir
stipriausios
Atstov
atitinkam rm Bundestago
rmams
nuomons
frakcijos. Esant atstovauja
skiriasi, j
dviej tredali pirmininka
praymu
bals daugumai s
sprendim per 8 gali vykti ir
(spikeris),
dienas priima
udari posdiai. kuris
Konstitucin
tvirtintas laisvo daniausia
Taryba. Kitu
mandato
i bna
atveju, kai
principas.
rinkimus
vyriausyb nori Pamintinas ir
laimjusio
pakeisti statym, lygaus
s partijos
manydama, kad mandato
atstovas.
parlamentas
principas:
Tai pagal
klaidingai prim parlamento
svarb
tok akt, ji dl
nariai formaliai treias
akt, priimt po yra vieni kitiems asmuo
Konstitucijos
lygs. Deputat valstybje,
sigaliojimo,
nepriklausomum jis
kreipiasi
ui utikrinti yra vadovauja
Konstitucin
numatyta
Atstov
Taryb.
indemniteto
rm
Konstitucin
teis, bei
posdiams,
Taryba gali
imuniteto
palaiko ry
pripainti, kad
teis.
su alies
statymas
IV skirsnis yra prezidentu,
skirtas
reguliuoja
teikia
Bundesratui, komitetams
reglamentins
srities klausimus. kurio dka
svarstyti
federalins
Tai leidia
statym
ems dalyvauja projektus ir
vyriausybei
leidiant
apginti
t. t.
statymus ir
parlamento
Kongreso
valdant
pasisavint
kompetenc
Federacij, taip
reguliavimo srit. pat sprendia
ij taip pat
galima
Europos
skirstyti
Sjungos
bendrj ir
reikalus.
specialij
statym
leidyboje jo taka .
yra maesn nei Sprendia
Bundestago, jis nt
negali bti
bendrosios
laikomas
kompetenc
statym
ijos
leidybos
klausimus
institucijos
dalyvauja
antraisiais

leidybos
funkcijos
pasireikia tuo,
jog Lord rmai
turi galimyb
atmesti
Bendruomeni
rm priimt
statymo projekt
arba daryti jo
pataisas. Taip pat
nagrinja ir
vertina privataus
pobdio
statymo
projektus ir
deleguotos
teiskros aktus.
Lord rmams
vadovauja
lordas
kancleris, kur
penkeri met
kadencijai
skiria
monarchas
ministro
pirmininko
silymu. Lordas
kancleris yra
Ministr kabineto
narys. Btent
lordas
kancleris yra
teismins
valdios galva.
Lordas kancleris
dalyvauja
skiriant teisjus
bei yra teisins
reformos
komisijos narys, jo
sakymu
aukiamos Lord
rm sesijos bei
skelbiami
parlamento
rinkimai.
Kad statym
projektas tapt
statymu,
parlamentas j
turi svarstyti
tris kartus.
Pirmojo
svarstymo metu
statymo
projektas yra
pristatomas ir
idalijamas
deputatams
susipainti.
Antrojo
svarstymo metu
aptariamos
bendrosios
statymo projekto
nuostatos,

rmais, nes
abu
statymus priima Kongreso
Bundestagas,
rmai, o
Bundesratas
specialius
juos priimant tik tik
dalyvauja.
vieneri
gyvendinant
rmai. Tik
vykdomj
Kongreso
valdi
kompetencij
vyriausyb taip
pat turi daugiau a yra
gali, tuo tarpu nustatyti
mokesius,
Bundesrato
akcizus,
galiojimai
daugeliu atvej pinig
apsiriboja tik jo politik ir t.
dalyvavimu
t. Tik
tokiuose
parlament
procesuose.
as turi
Bundesratas yra teis
federalin
skelbti
institucija, turinti kar,
teis
sprsti
savarankikai
kariuomen
tvarkyti savo
s ir
reikalus,
nepriklausoma laivyno
nuo bet kokios sudarymo
ir
kit institucij
ilaikymo
prieiros. J
klausimus.
sudaro
Specialius
federalini
emi
galiojimus
vyriausybi
turi
nariai, kuriuos
Senatas. Jis
jos skiria ir
pritaria
ataukia.
prezidentui,
Kiekviena
skirianiam
federalin em aukiausiu
gali deleguoti
s valstybs
tiek nari, kiek ji
pareignus
turi bals.
(sekretorius
Kiekviena
federalin em , teisjus,
turi maiausiai 3 pasiuntinius
ir t. t.).
balsus,
priklausomai nuo Senatas taip
pat pritaria
tam tikros
federalins
(dviem
ems gyventoj tredaliais
skaiiaus nuo 3 bals)
iki 6 bals.
tarptautin
Bundesratas,
ms
kur iuo metu
sutartims,
sudaro 69 nariai, kurias
yra vadinamas
vliau gali
amina
ratifikuoti
institucija. Jos
Jungtini
sudtis
pasikeiia ne po Valstij
prezidentas.
Bundestago
Iskirtin
rinkim, o
Atstov
pasikeitus
rm teis
federalini
emi
yra teikti
vyriausybms. Kongresui
jis turi teis
finansinio
priimti savo
pobdio
reglament.
statymus.
Bundesratas
Pagrindiniai
vieneriems
aktai,
metams renka
kuriuos
savo pirminink.

projektas
perduodamas
svarstyti
komitetams.
Treiojo
svarstymo metu
statymo
projektas
svarstomas rm
plenariniame
posdyje, ia
pristatoma
pagrindinio
parlamento
komiteto
nuomon dl
svarstomojo
statymo
projekto. Po
diskusij
balsuojama.
Jeigu statymo
projektui
pritaria
paprastoji
dauguma,
laikoma, kad
projektui
pritarta, ir jis
siuniamas
svarstyti
kitiems
parlamento
rmams. Jeigu
Lord rmai
silo pataisas,
tai
Bendruomeni
rmai turi jas
apsvarstyti,
bendri
komitetai ieko
kompromiso.
Jeigu
kompromiso
rasti
nepavyksta,
Lord rmai
turi galimyb
atidti
statymo
projekt
metams. Jei tai
finansinius
klausimus
reguliuojantis
statymo
projektas,
tuomet terminas,
kuriam Lord
rmai gali atidti
statymo
projekt, yra tik
vienas mnuo.
statymo
projekt, jei
jam abeji
parlamento

Galima sakyti,
priima
kad
Kongresas,
Bundesrato,
yra
kitaip nei
statymai ir
Bundestago,
bendrosios
nariai, turi
rezoliucijos.
imperatyv
ie aktai
mandat.
sigalioja,
Pirmiausia jis turi
kai jiems
statym
pritaria
leidybos
abeji
iniciatyvos teis.
Kongreso
Jis taip pat turi
rmai ir
teis reikti savo
juos
nuomon dl
pasirao
federalins
prezidentas.
vyriausybs
statym
statym
leidybos
projekt, kuriuos
iniciatyvos
ji, prie
teise gali
pateikdama
naudotis
Bundestagui,
tik abej
pirmiausia turi
parlament
pateikti
o rm
Bundesratui, o
nariai.
is gali
jeigu kurie
prietarauti
nors
tokiam
Kongreso
pateikimui.
rmai
Daugiau nei
nepritaria
pusei statym
statym
yra btinas
projektui,
Bundesrato
jis
pritarimas, o tai
atmetama
reikia, kad jie
s. Jei
negali bti
statym
priimami be
projektui
Bundesrato
pritaria
ireiktos valios
Atstov
arba prie j.
rmai ir
Jeigu
Senatas,
tarptautins
jis
sutartys turi bti
perduoda
patvirtintos
mas
federaliniais
prezidentu
statymais, tai
i
Bundesratas taip
pasirayti.
pat turi pritarti
Per deimt
arba dalyvauti.
dien
prezidenta
s gali j
pasirayti
ir
statymas
pradeda
galioti.
Jeigu
prezidenta
s vetuoja
statymo
projekt,
Kongresas
gali dviej
tredali
abej
rm
bals
dauguma

rmai pritaria,
turi pasirayti
monarchas.
Nors raytin
teis
nedetalizuoja,
kokiomis
aplinkybmis
monarchas gali
arba negali
pasirayti
statymo,
konstitucin
konvencija
numato, jog
karalius arba
karalien
visuomet
privalo
pasirayti
abej
parlamento
rm priimt
akt. Tad
Jungtins
Karalysts
valstybs
vadovas negali
naudotis
atidedamojo
veto teise.

Valstyb Nuo 40 m.
s
pilietis pagal
vadovas kilm. 5 m.
kadencija.
Renka
parlamentas
arba rinkim
kolegija.
Kandidat
post turi
silyti ne
maiau kaip
penktadalis
parlamento
nari.
Renkant
prezident
gali vykti ne
daugiau
kaip trys
rinkim
turai. Antras
ir treias turai
vyksta kai
pirmojo
balsavimo
metu niekas
nesurenka 2/3
vis
parlamento
nari bals.
Jis atstovauja
valstybei
tarptautiniuos
e
santykiuose,
skelbia
eilinius ir
pirmalaikius
parlamento
rinkimus,
skelbia st ir
pasirao
ratifikacinius
ratus, teikia
svarbiausi
institucij
kandidatras,
yra
vyriausiasis

pritarti
statymo
projektui.
Jei
prezidenta
s, gavs
statymo
projekt,
per deimt
dien jo
nepasirao
ir
nevetuoja,
statymas
sigalioja ir
be
prezidento
parao.
J renka Saeima
Kadencijos
Federalinis
Prezidentas Jungtinje
4 metams.
trukm 5 m. prezidentas yra nra
Karalystje veikia
Prezidentas
Renkamas
valstybs
atskaitingas kastilikoji sosto
irenkamas ne
visuotiniais
vadovas ir
Kongresui, paveldjimo
maiau nei 51
tiesioginiais
aukiausias
galiniam
sistema. Sosto
balsu. Nuo 40 m.
rinkimais.
konstitucinis
prezident atsisakiusio
negali tas pats
Perrinkim
organas. J renka paalinti
arba mirusio
buti prezidentu
skaiius
Federalinis
apkaltos
monarcho viet
daugiau nei 8 m.
neribojamas. susirinkimas.
proceso
uima
i eils. Vykdo
Respublikos
Federalinis
tvarka.
vyriausiasis
tradicines
prezidentas priiri, susirinkimas
Jungtini
karalikosios
reprezentacines
kaip laikomasi
tai speciali
Valstij
eimos snus, o
funkcijas.
Konstitucijos, jis, institucija, kuri prezidentu
jeigu jo nra,
Vyriausiasis
kaip arbitras,
sudaroma tik
gali bti
post gali uimti
ginkluotoj pajg utikrina viej rengiant
renkamas
vyriausioji
vadas. Turi teis
valdi normal federalinio
asmuo, kuris dukra.
suteikti malon,
funkcionavim bei prezidento
alies
Formaliai
pilietyb.
valstybs
rinkimus vien pilietyb
monarchas
Prezidentui
tstinum.
kart per
gijo
laikomas
netaikoma
Respublikos
penkerius
gimdamas vykdomosios
politin
prezidentas yra metus. J sudaro (natralizacij valdios grandies
atsakomyb,
nacionalins
Bundestago
os bdu gijs dalimi. Jis yra
nes visus jo
nepriklausomyb nariai ir tiek pat pilietyb
anglikon
aktus turi
s, teritorijos
nari, kiek
asmuo negali banyios
kontrasignuoti
vientisumo,
irenka
tapti
galva.
ministras
sutari
federalini
prezidentu), Monarchas yra
pirmininkas
laikymosi
emi
yra 35 met ginkluotoj
arba
garantas. Pagal parlamentai
amiaus ir
pajg bei
atitinkamas
Konstitucij
pagal
paskutinius teismins
ministras, kurie
numatytos trys proporcins
14 met
valdios galva.
ir prisiima
svarbiausios
rinkim sistemos gyvena
Karalikoji
atsakomyb.
Respublikos
principus.
Valstijose. prerogatyva
Taiau prezidentas
prezidento
Bundestago
Konstitucija tai monarcho
gali bti
funkcijos: saugoti paleidimo teis taip pat
galiojim
patrauktas
Konstitucij,
Pagrindiniame
numato, jog bendrojoje
baudiamojon
vykdyti viej statyme
alies
teisje apimtis.
atsakomybn 2/3
valdi
suteikta
prezidentas ir Karalikoji
Saeimos nari.
arbitravim,
federaliniam
viceprezident prerogatyva
Prezidentas gali
garantuoti
prezidentui
as negali bti apima vairias
bti atleistas i
nacionalin
dviem atvejais: vienos
teises,
pareig 2/3
nepriklausomyb, jei po antro
valstijos
kuriomis
Saeimos nari.
valstybs
federalinio
gyventojai.
naudojasi
Prezidentas gali
tstinum ir
kanclerio
Prezidentas monarchas.
paleisti
sutari
rinkim turo joks renkamas
Asmenins
parlamenta
laikymsi.
kandidatas
ketveriems prerogatyvos
organizuodamas
Prezidentas nesurenka
metams.
numato, jog
dl to
Konstitucijos Bundestago
Prezidentas monarchas turi
referendum,
saugotojas.
nari bals
renkamas
imunitet,
taiau jei
Jis pirmininkauja daugumos ir jei netiesiogini nuosavybs
referendumas
Ministr Tarybai. Federalinio
u bdu.
garantijas, taip

gynybos
vadas, teikia
malon
nuteistiesiem
s, turi
suspensyvin
veto teis.
Jei
parlamentas
pakartotinai
priima
grintin
statym be
prezidento
silom
patais, tai
jis arba
paskelbia st
arba
kreipiasi
auksiausij
teism
silydamas
statym
paskelbti
prietarauja
niu
Konstitucijai
. Jei teismas
st
pripasta
neprietara
ujaniu
Konstitucijai
, tai
prezidentas
j paskelbia.
Jei
parlamentas
negali
susirinkti
posd, tai
prezidentas,
jeigu tai
neatidliotin
ai
reikalinga,
turi teis
leisti
dekretus,
turinius
statymo
gali,
kuriuos
pasirao
parlamento
pirmininkas
ir ministras
pirmininkas.
Parlamentui
susirinkus
posd,
prezidentas
pateikia
dekretus
parlamentui
, ir is
nedelsdama

nepavyksta, tai
prezidentas
laikomas atleistu
i pareig. Turi st
leidybos
iniciatyvos teis,
promulguoja st ir
veto teis. Veto
veikiamas i
naujo primus
st. Prezident
tipiniais atvejais
gali pavaduoti
Saeimos
primininkas.

i teis jam
kanclerio
alies pilieiai pat utikrinamas
leidia daryti praymas
renka rinkikmonarchijos
didel tak
pareikti jam
kolegij, o i instituto
Vyriausybs
pasitikjim
Jungtini
nepertraukiam
veiklai (jei
negauna
Valstij
umas
Respublikos
Bundestago
prezident. (monarchas
prezidentas ir nari daugumos. Kiekvienoje niekuomet
vyriausyb
Federaliniu
valstijoje
nemirta).
atstovauja tai prezidentu gali renkama tiek Visuomeniniai
paiai politinei bti irinktas rinkik
santykiai, kuriuos
jgai,
kiekvienas
kolegijos
reguliuoja
Respublikos
vokietis, kuris
nari, kiek neraytin teis
prezidentas
turi teis rinkti valstija turi konstitucins
faktikai
Bundestago
nari
konvencijos: a)
vadovauja
narius ir yra
Senate ir
monarcho
vyriausybei). sulauks 40
Atstov
pareig
Numatyta
met amiaus. rmuose.
skirti ministru
Respublikos
Irinktu laikomas Todl daugiau pirmininku
prezidento akt tas, kuris
gyventoj
asmen, kur
kontrasignacija. surenka
turinti valstija palaiko
Prezidentas
daugum
renka
Bendruomeni
promulguoja
Federalinio
daugiau
rm dauguma
statymus per 15 susirinkimo
rinkik
(tai laimjusios
dien nuo tada, bals. Jei ios
kolegijos
partijos
kai vyriausyb daugumos per nari.
lyderis); b)
jam perduoda du rinkim turus Daugiausia
monarcho
priimt statym. nesurenka n
rinkik
pareig skirti
Prie baigiantis vienas
kolegijos
arba atleisti i
iam terminui jis kandidatas,
nari renka ministro posto
gali prayti
irinktu laikomas Kalifornijos
t asmen,
parlamento i tas, kuris
valstija. Tris kurio
naujo svarstyti surenka
rinkikus renka kandidatr
statym arba daugiausia bals Vaingtonas. silo ministras
tam tikrus jo
kitame rinkim Tad rinkik pirmininkas c)
straipsnius. Pagal ture.
kolegij
monarchui
Konstitucij io Jis turi teis i
sudaro 538 pareig
naujo svarstymo eils bti
rinkikai.
pasirayti bet
nerengti
perrinktas dar
Partijos silo kok
negalima.
vien kart.
rinkik
statym,kuris
Prie statym
sraus.
buvo priimtas
leidybos jis
Pagal
parlamento; d)
prisideda tuo,
sra
monarcho
kad rengia
pergalei
pareig
federalinius
utenka
klausyti
statymus ir juos santykins ministro
skelbia.
bals
kabineto ir
federalinis
daugumos. ministro
prezidentas turi Renkant
pirmininko
teis suaukti
prezident
patarim; e)
Bundestag ir j jau btina
parlamentin
paleisti.
absoliuti
dauguma turi
Atstovauja
bals
gerbti
Federacijai
dauguma.
parlamentin
tarptautiniuose Jeigu dl
maum
santykiuose.
koki nors suteikdama
Federacijos
aplinkybi galimyb
vardu jis sudaro rinkik
reikti
sutartis su
kolegija
nuomon jai
usienio
negali
rpimais
valstybmis,
irinkti
klausimais; f)
akredituoja ir
prezidento laisvos vietos
priima
(balsai
parlamento
pasiuntinius.
pasidalina komitetuose
Federalinis
tarp keli
turi bti
prezidentas
kandidat), uimamos
dalyvauja
tuomet,
remiantis
formuojant
kaip numato proporciniu
federalin
Konstitucija partij

s priima
statym dl
j
patvirtinimo
arba
ataukimo.

vyriausyb.
, alies
atstovavimu
Atsivelgdamas prezident parlamente.
Bundestage
renka
vyraujanias
Atstov
politines jgas, rmai, o
jis silo
viceprezide
federalinio
nt
kanclerio
Senatas.
kandidatr,
Prezidentas
federalinio
atstovauja
kanclerio
valstybei
silymu skiria ir tiek alies
atleidia
viduje, tiek
federalinius
ir usienyje.
ministrus. Jis taip Prezidentas
pat turi teis
turi teis
tvirtinti
atidti
federalins
nuosprendi
vyriausybs

reglament.
baudiamos
Teismins
iose bylose
valdios srityje sigaliojim,
federalinis
gali teikti
prezidentas turi malon
galiojim skirti ir nuteistiesie
atleisti
ms.
federalinius
Prezidenta
teisjus. Be to, s turi
jis turi tradicikai galimyb
valstybi
Kongreso
vadovams
priimt
priskiriam
statym
malons teis. (bil)
Pabrtina, kad vetuoti.
visi federalinio Prezidentas
prezidento aktai negali
turi bti
paleisti
kontrasignuojam nei
i federalinio
Atstov
kanclerio arba
rm, nei
kompetentingo Senato.
federalinio
Konstitucija
ministro,
Jungtini
iskyrus tam
Valstij
tikrus atvejus.
prezidentui
suteikia
vyriausiojo
kariuomen
s ir laivyno
vado
galiojimus.
Jis negali
skelbti karo
(tai gali
padaryti tik
Jungtini
Valstij
Kongresas),
bet gali
sisti karius
usien
dalyvauti
taikos
palaikymo
ar
panaiose
operacijose.
Jungtini

Valstij
viceprezid
entas yra
pareigyb,
renkama
kartu su
alies
prezidentu
. Jis yra
Senato
pirmininka
s ir
pakeiia
prezident
, jei
prezidento
postas dl
koki nors
aplinkybi
lieka
laisvas.
Vyriausy J sudaro MP ir Vyriausyb sudaro Atskaitinga
Federalin
Jungtini
b
ministrai.
asmuo, kuriam
Parlamentui.
vyriausyb tai Valstij
Prezidentas, prezidentas
Vyriausyb
savarankika
vykdomoji
MP silymu, paveda tai daryti. formuoja ir jos
valstybs
valdia
gali paskirti Tai paprastai bna veiklai didiul
institucija,
priklauso
ministrus be rinkimus
tak daro
susidedanti i
Jungtini
portfelio,
laimjusios
Respublikos
federalinio
Valstij
kurie
partijos
prezidentas (jei kanclerio ir
prezidentui.
nevadovaus palaikomas
Respublikos
federalini
ministerijoms asmuo.
prezidentas
ministr.
, taiau atliks Vyriausybs nariai parlamentins
Be to, federalinis
specialius
atskaitingi
daugumos
kancleris turi
pavedimus
Saeimai ir turi
faktinis lyderis, teis nustatyti
arba
turti jo
jis i esms
federalini
funkcijas.
pasitikjim.
vadovauja
ministr skaii,
Prezidentas Vyriausyb
vyriausybs
j veiklos sritis,
turi teis
pradeda savo
veiklai).
suaukti
skirti
veikl po to, kai
Prezidentas skiria Bundestag, o
ministr
Saeima pareikia ministr
paskelbus
vadovauti
pasitikjimu
pirminink ir j
gynybos padt
dvejoms
ministru
atleidia, kai is vadovauti
ministerijoms pirmininku.
pranea apie
ginkluotosioms
. Vyriausyb Saeimos
vyriausybs
pajgoms.
negali bti
pareiktas
atsistatydinim. Federalin
sudaryta i
nepasitikjimas
Prezidentas ministro kancler
daugiau nei vyriausybs
pirmininko teikimu federalinio
15 nari. BA nariais sukuria
skiria ir atleidia
prezidento
vyriausybs tradicines
kitus vyriausybs
silymu renka
nariai gali
pasekmes jie
narius.
Bundestagas.
bti patraukti privalo
Pranczijos
federalinio
tik
atsistatydinti. Jei konstitucinio
kanclerio, o
teisingumo
pareiktas
reguliavimo
kartu ir visos
kanclerio
nepasitikjimas
ypatumas:
federalins
silymu, jei MP, tai visa
nenumatyta, kad vyriausybs
tam pritaria vyriausyb
tik pritarus
galiojimai
dauguma
atsistatydina.
vyriausybs
baigiasi
parlamento Vyriausybs
programai ar
susirinkus naujai
nari. MP
ministrai taip pat deklaracijai
irinktam
formuoja
turi atsistatydinti, vyriausyb gauna Bundestagui.
vyriausyb. MP kai to reikalauja galiojimus veikti, Federalin
turi palaikyti
MP.
taigi vyriausyb vyriausyb per
dauguma
Tarp Saeimos
neprivalo tuoj pat vis savo
parlamento.
sesij esant
teikti iuos aktus galiojim
Prezidentas
neatidliotinai Nacionaliniam
laikotarp privalo
teikia MP
btinybei
susirinkimui
turti nuolatin
kandidatr.
vyriausyb gali balsuoti ji tai
Bundestago
Vyriausyb turi priimti teiss
gali padaryti bet pasitikjim,

Ministr
kabinet sudaro
ministrai ir
ministras
pirmininkas.
Jungtinje
Karalystje nra
fiksuoto ministro
skaiiaus.
Rinkdamasis
kandidatus
ministrus
ministras
pirmininkas
tegali juos
rinktis i
parlamento
nari. Ministru
pirmininku yra
skiriamas
laimjusios
rinkimus
partijos lyderis.
Jis vadovauja
Ministr
kabinetui, taip
pat uima Pirmojo
ido reikal lordo
post. Tad
ministras
pirmininkas turi
iuos galiojimus:
a) formuoja
Ministr kabinet
ir vadovauja jo
veiklai; b) palaiko
ry tarp
monarcho ir
Ministr kabineto,
patarinja
valstybs vadovui
politikos
klausimais; c)
parlamentiniuose
debatuose
atstovauja
Ministr kabinetui,

st leidybos
iniciatyvos
teis.

aktus, turinius
st gali. Taiau
ne visus st jais
gali keisti.
Saeimai ie
aktai turi bti
pateikti
svarstyti per 3
d. po sesijos
pradios.
Vyriausybs aktai
turi neprietarauti
statymams. MP
gali pavaduoti jo
pavaduotojas.
Prie ivykdamas
jis turi nurodyti
kuris
pavaduotojas j
pavaduos.

kada.
taiau tiesioginis
Pranczijos
nepasitikjimas
vyriausybs veiklai gali bti
bdingos dvi
pareiktas tik
organizacins
federaliniam
formos: Ministr
kancleriui, o ne
Taryba ir Ministr
visai federalinei
Kabinetas. Ministr vyriausybei ar
Taryba pagrindin atskiriems
vyriausybs veiklos federaliniams
forma. Tai
ministrams.
vyriausybs
Federalinius
posdiai, kuriems ministrus
pirmininkauja
federalinio
Respublikos
kanclerio
prezidentas.
silymu skiria ir
Tokiame posdyje atleidia
priimtus aktus
federalinis
pasirao
prezidentas.Fede
Respublikos
ralin vyriausyb
prezidentas.
yra svarbus
Ypatingais atvejais statym
Respublikos
leidybos proceso
prezidentas gali
subjektas, nes
deleguoti
apie pus
galiojimus
Bundestage
pirmininkauti
svarstom
Ministr Tarybai
statym
ministrui
projekt pateikia
pirmininkui.
federalin
Nedalyvaujant
vyriausyb.
Respublikos
Vykdomosios
prezidentui gali bti valdios srityje
rengiamas Ministr Bundesratas
kabineto, kuriam
dalyvauja
pirmininkauja
Federacijai
ministras
vykdant
pirmininkas,
federalini
posdis. Taiau
emi prieir,
tokiame posdyje leidiant
sprendimai
bendrsias
nepriimami,
federalini
vienintel
emi valdymo
institucija, galinti
nuostatas, taip
priimti sprendimus, pat sudarant
Ministr Taryba. federalines
viduriniosios ir
emutins
grandies
valdios
institucijas.
Bundesratas,
kaip ir
Bundestagas,
turi teis kreiptis
Federalin
Konstitucin
Teism dl
federalinio
prezidento
apkaltos.

Teisma Administracinia Teisjus skiria

Teismin gynyba
teismin
i
i teismai yra
Saeima. Atleidia yra laikoma esmine valdia yra
atskiri nuo
taip pat.
teisi garantija.
patikta

atsako
parlamento nari
klausimus; d)
informuoja
opozicijos lyder
svarbiausiais
gynybos ar
saugumo
klausimais; e)
kontroliuoja, kaip
ministerijos vykdo
Ministr kabineto
nutarimus.
Ministro
pirmininko
galiojimus
reglamentuoja ne
tik paprotin teis,
bet ir konst.
konvencijos.
Ministr kabinetas
atsakingas u
politinio valstybs
raidos kurso
nustatym ir jo
pateikim
parlamentui; turi
kontroliuoti, jog
vykdomosios
valdios aparatas
veikt pagal
parlamento
nubrt politins
raidos krypt;
ministerij ir kit
institucij veiklos
koordinavimas.
Konst
konvencijos
numato ir
elinio
kabineto
formavim.
elinis
kabinetas
sudaromas i
opozicins
partijos nari.
eliniu
ministru
pirmininku
tampa
pralaimjusios
parlamentinius
rinkimus
politins
partijos lyderis.
Pagrindin
eliniokabinet
o funkcija yra
stebti ir
kontroliuoti
Ministr
kabineto veikl.
alyje gali
egzistuoti
tik vienas

Teisminiai
precedentai jie ne tik vykdo

bendrosios
Kandidatus
Teismin valdi
kompetencijos rajon (miest)
utikrinani
teism tik
teismus,
asmens laisves
pirmojoje
apygardos
sudaro tiek
instancijoje,
teismus, silo
teisjai, tiek
nes civilins, teisingumo
prokurorai.
administracin ministras.
s,
Kandidatus AT
baudiamosios silo AT
bylos
pirmininkas
apeliacine
remdamasis
tvarka yra
teisj
nagrinjamos kvalifikacins
trejuose
kolegijos ivada.
apygardos
Rajon teismuose
teismuose.
teisjai bna 3 m.
Apygardos
o po to arba vl 3
teismai yra
m. arba neribotai.
suskirstyti
Apygardoje visi
skyrius.
teisjai dirba
Aukiausiasis neribot laik.
teismas
Teismo tarj
periri teism skaii nustato
sprendimus
Teisingumo
kasacine
ministras, o juos
tvarka ir vykdo renka miest
konstitucin
savivaldybs
kontrol. Vis penkeriems
teism
metams. Eiti
teisjai yra
savo pareigas
skiriami iki
tarjai yra
gyvos galvos kvieiami burtais
o atleidiami ilgesniam kaip 30
i pareig tik d. laikotarpiui.
teismo
Kviesti teism
sprendimu. tarj privalo
Max amius 67 moni, staig ir
m. pirmosios ir organizacij
apeliacins
administracijos.
instancijos
Tarjus galima
teism teisjos nualinti arba
skiria
atleisti.
Prezidentas
Teisjus atleidia
aukiausiojo Saeima, o tarjus
teismo
savyvaldybs.
silymu. AT
Teisminei sistemai
pirminink
priklauso
skiria
Prisiekusieji
parlamentas
teismo vykdytojai,
prezidento
nalaii teismas,
teikimu. At
valsiaus teismas,
pirmininkas
Civilins bkls
silo AT
akt ra skyrius.
teisjus ir i j Teism savivald
skiria
gyvendina teisju
parlamentas. konferencija, kuri
Bet kuris
susideda i vis
teisjas BA gali teisj.
bti
traukiamas tik
AT silymu ir
prezidento
pritarimu.

teisjams; j
gyvendina
Federalinis
Konstitucinis
Teismas,
Pagrindiniame
statyme
numatyti
federaliniai
teismai ir
federalini
emi teismai.

Aukiausia teisingum bet ir

sis Teismas dalyvauja teiss
ir tiek
krimo procese.
emesns
Kuriami
pakopos
teisminje
teism,
praktikoje.
kiek
Sprsdami
nustatys
konkreias
alies
bylas teismai
Kongresas. priimdavo
Bylos,
sprendimus,
kuriose
kuri dalis
sprendiam tapdavo
as
teisminiais
baudiamos precedentais.
ios
Tokie teisminiai
atsakomyb precedentai
s
yra sukurti
klausimas, Lord rm
nagrinjam Aukiausiojo
os
ir Apeliacinio
dalyvaujant teism.
prisiekusies Teismins
iems, be to, valdios
tos
virnje yra
valstijos,
Lord rmai ir
kurioje
monarcho
buvo
Slaptosios
padarytas tarybos teisminis
nusikaltima komitetas. Lord
s,
rmai yra
teritorijoje. aukiausia
Aukiausi apeliacin
j Teism
instancija
sudaro
baudiamosiose
devyni
ir civilinse
teisjai.
bylose. Lord
Juos skiria
rmus, kaip
prezidentas teismin
Senato
institucij,
patarimu ir
sudaro lordas
pritarimu.
kancleris,
Prieastys,
apeliacij lordai
dl kuri
(skiriami
Teismas gali apeliacinio
priimti
teismo teisjai),
nagrinti
bei lordai,
byl, gali
anksiau dirb
bti: (a)
teisin darb.
federacijos
Lord rmai
lygmens
priima apeliacijas
klausimai,
civilinse ir
kuri
baudiamose
anksiau
bylose,
teismas
skundiami
nenagrinjo Apeliacinio,
; (b)
auktj
neteisingas Anglijos, Velso ir
federacijos
iaurs Airijos
statym
teism
interpretavi sprendimai.
mas
Nors Slaptosios
emesnes
tarybos
pakopos
teisminio
teismuose;
komiteto, kaip
(c)
teismins
emesns
institucijos,
pakopos
funkcijos

teism ir
Aukiausioj
o Teismo
sprendim
prietaringu
mas; (d)
emesns
pakopos
teism
teismini
procedr
priimant
sprendimus
nesilaikyma
s.

Konstituc Vykdo AT.

Konstitucin
Konstitucin taryba. Pus Federalinio
in
Prisideda
kontrol vykdo Konstitucin
Konstitucinio
kontrol Presidentas, Konstitucinis
Taryba nagrinja Teismo nari
teisingumo
teismas. Jis gali priimt,
renka
kancleris (jis pripainti
taiau dar
Bundestagas.
priiri akt netekusius galios nepaskelbt
Bundesratas
atitikt),
statymus ir kitus statym
renka kit pus
teismai.
aktus arba j
konstitucingum, Federalinio
Teisingumo dalis. Teisjus
o Valstybs
Konstitucinio
kancleris yra renka Saeima u Taryba
Teismo nari.
nepriklausom juos balsuojant
kontroliuoja
Federalin
as asmuo,
maiausiai 51
vykdomosios
Konstitucin
priirintis
nariui. Jis
valdios aktus.
Teism sudaro
vis teiss
beslygikai
Konstitucin Taryb federaliniai
akt atitikt priskiriamas
sudaro 9 nariai,
teisjai ir kiti
Konstitucijai teisminei valdiai. skiriami
nariai.
ir
Konstitucijoje
devyneriems
teism sudaro
statymams. nenumatytas
metams ir tik vienai 16 nari, tarp
kuri yra
Jei jis
teisj skaiius,
kadencijai. Kas
pirmininkas ir jo
nustato, kad bet teism
trejus metus
pavaduotojas.
tam tikras
statyme
Konstitucins
teiss aktas nurodyta, kad j
Tarybos sudtis Teisjai
pasiskirsto
prietarauja sudaro 7 teisjai. atnaujinama
dvejus rmus
konstitucijai, Juos tvirtina
tredaliu. Tris
arba senatus,
tai jis gali
Saeima. Trys
Konstitucins
turinius po
pasilyti tok teisjai tvirtinami Tarybos narius
atuonis narius.
teiss akt
ne maiau kaip 10 skiria
Kiekvienam
suderinti su Saeimos nari
Respublikos
senatui
Konstitucijos silymu, 2
prezidentas, tris nustatyta tam
nuostatomis. Ministr kabineto Senato
tikra

ilgainiui
siaurjo, taiau
iki iol i prie
monarcho
veikianti
teismin
institucija yra
autoritetinga.
Jos nuomon ir
sprendimai
teiss srityje
yra gerbiami ir
takingi.
Auktojo teismo
teisjus taip pat
skiria
monarchas,
gavs lordo
kanclerio
rekomendacij.
Teism sudaro
trys padaliniai:
Kanclerio,
Karaliaus suolo ir
eimos reikal.
Auktojo teismo
Kanclerio skyrius
nagrinja bylas
(kaip pirmosios
instancijos
teismas),
susijusias su
ginais dl
nekilnojamojo
turto, paveldto
turto valdymo,
mokesi
iiekojimo.
Didiausia
parlamento
atsvara yra
teism
galiojimai, nes
Auktojo
Teismo teisjai
gali priimti
sprendimus,
panaikinanius
parlamento
aktus.

Jei ta
silymu ir dar 2 pirmininkas, tris kompetencija.
Teisj galiojim
institucija
Aukiausiojo
Nacionalinio
laikas dvylika
nepaiso tokio teismo plenumo susirinkimo
met, pareigas
pasilymo,
silymu. KT
pirmininkas.
jie gali eiti iki 68
tada jis gali teisjai yra silomi Konstitucins
kreiptis AT i kit teism
Tarybos pirminink met amiaus ir
silydamas teisj. Taigi
skiria Respublikos yra renkami tik
vienai
akt
sudarant KT
prezidentas.
kadencijai. io
pripainti
dalyvauja visos Konstitucins
Teismo
negaliojaniu valdios. Nra Tarybos nari
galiojimai, kuri
.
nuolatins KT
balsams pasidalinus i viso nurodoma
Bet kuris
rotacijos. Tik
po lygiai lemia
penkiolika,
teismas
prisieks teisjas Konstitucins
skirstytini
nagrindama pradeda vykdyti Tarybos pirmininko kelias grupes.
s bet kuri
savo pareigas. Tas balsas.
Vis pirma
byl gali
pats asmuo negali Konstitucins
nagrinti
aukiausi
pripainti
eiti KT teisjo
Taryba vienu
teiss akt
pareig ilgiau nei metu yra: 1) tiek Federacijos
neatitinkani 10 met i eils. rinkim teismas; institucij ginus
(ne tik
u
Eina teisjo
2) tiek
federalinio
Konstitucijos pareigas iki 70
konstitucin
prezidento,
ir jo
met. Be KT
valdios
netaikyti.
sutikimo teisjo
institucija; 3) tiek federalins
vyriausybs,
Tokiu atveju negalima
konstitucinis
Bundestago ar
toks teismas aretuoti,
teismas.
Bundesrato, bet
kreipiasi AT patraukti BA. KT Tarybos veiklos
ir Bundestago
ir teisingumo pirminink ir
sritis
deputat
kancler kad pavaduotoj renka konstitucingumo
bt
pats KT. KT tikrina kontrol. Skiriama frakcij, atskir
deputat ar
pradedama ar st, tarptautins privaloma ir
politini partij)
konstitucins sutartys ir kt aktai fakultatyvin
kontrols
neprietarauja
konstitucingumo nesutariant dl
Pagrindinio
procedra.
Konstitucijai.
kontrol.
statymo
Visada
Vykdo
Privalomoji
nuostat
galutin
paskesnij
kontrol:
taikymo tam
sprendim
kontrol, todl Konstitucin
dl teiss
yra ne
Taryb privaloma tikru atveju. taip
pat yra galiotas
akt
parlamento
kreiptis dl
sprsti, ar teiss
atitikimo
patarjas, o
organini
normos atitinka
priima AT. AT teisjas. KT
statym ir
auktesns
sudaro 19
gali kreiptis net parlamento
galios teiss
teisj. Teisjai asmuo, kuris
reglament
konstitucins mano, kad buvo konstitucingumo. normas.
Federalin
kontrols
paeistos jo
Fakultatyvinei
skyri skiriami Konstitucijoje
kontrolei bdinga Konstitucin
Teism turi
5 m. ir ne
tvirtintos
tai, kad ji
daugiau kaip 2 teiss. Toks
vykdoma tik jeigu teis kreiptis
tik teismai,
kadencijoms. skundas gali
kreipiasi
taiau tik dl
Juos skiria
bti paduotas
subjektai,
toki statym,
visas AT. I viso tik tada, jeigu
turintys
kurie buvo
konstitucin
buvo inaudotos kreipimosi
priimti sigaliojus
kontrol
visos kitos
Konstitucin
Pagrindiniam
vykdani
priemons.
Taryb teis.
statymui arba
teisj skyri
Respublikos
dl toki, kurie
sudaro 9
prezidentas,
galiojo ir iki
teisjai. io
ministras
Pagrindinio
skyriaus
pirmininkas,
statymo
pirmininkas yra
Nacionalinio
sigaliojimo,
viso AT
susirinkimo ir
taiau j
pirmininkas.
Senato
galiojimas
Konstitucin
pirmininkai, 60
statym leidjo
kontrol gali
deputat ar
valia buvo
inicijuoti
senatori iki
pratstas.
prezidentas,
statym
Vokietijos
teisingumo
promulgacijos
Federalinis
kancleris ir
gali kreiptis
Konstitucinis
teismas. Taigi
Konstitucin
Estijoje
Taryb praydami Teismas taip

taikoma tiek
prevencin,
tiek
represyvioji
konstitucin
kontrol.

patikrinti, ar jie pat nagrinja

atitinka
ginus,
Konstitucij.
kilusius dl
Ji netikrina
federalini
referendumo
santyki: dl
priimt statym Federacijos ir
konstitucingumo. federalini
Jeigu
emi teisi ir
Konstitucin
pareig, ypa
Taryba paskelbs, federalinms
Kad tarptautinje emms vykdant
sutartyje yra
federalin teis
norm,
ir federalin
prietaraujani prieir
Konstitucijai,
sutartis gali bti
ratifikuota tik
pakeitus
Konstitucij.
Konsitucin
Taryba gali
vykdyti
delegizacij
statymas, kuris
sibrauna
reglamento srit
gali bti
pakeiiamas
dekretais. Toks
keitimas galimas tik
jeigu Konstitucin
Taryba konstatuoja,
kad statymas yra
reglamentinio
pobdio. Tokia
delegalizacija
gali bti pradta
Ministro
Pirmininko
praymu.
Vykdoma ,,a
posteriori
kontrol.
Jei gyvendinant
statym leidybos
procedras
paaiks, jog
statymo
parinkimas arba jo
parlamentin
pataisa nepriklauso
statymo leidybos
sriiai arba
prietarauja
nustatytiems
galiojimams,
vyriausyb gali
pareikti apie j
nepriimtinum. Jei
vyriausybs ir
atitinkam
parlamento rm
pirmininko
nuomons skiriasi,
vieno ar kito
praymu
Konstitucin Taryba
iuo klausimu per 8

Konstituc
ijos
keitimas

dienas turi priimti

sprendim.
Keitimo objektu Pagrindin
Nors Jungtini
statym galima Valstij
negali bti
valdymo forma ir pakeisti tik tokiu Konstitucija
statymu, kuris seniausia
teritorijos
aikiai pakeiia pasaulyje, ji
vientisumas.
Pagrindinio
Konstitucijos
turi tik 27
patais iniciatyva statymo
pataisas,
paodin tekst
priklauso
kuri
arba j papildo.
parlamento nariams
paskutin
Tokiam statymui
ir
priimta 1992
turi pritarti du
Respublikos
m.
tredaliai
prezidentui, kuris
Konstitucijos
Bundestago
jos imasi ministro nari ir du
pataisos
pirmininko silymu. tredaliai
gali bti
Patais projektui Bundesrato
priimtos tik
ar keitimo
bals. tvirtinti ne maiau
galiojanios
silymui turi
kaip dviej
Konstitucijos
pritarti abeji
tredali
pagrindai, kurie abej
rmai. Keitimo
silymas visada negali bti
Kongreso
keiiami. Tai, kad rm arba
perduodamas
Pagrindinio
tautos
specialaus
statymo
referendumui, o
kongreso,
keitimas, susijs
statymo projekt
kur gali
su Federacijos
Respublikos
suaukti ne
padalijimu
prezidentas gali
maiau kaip
federalines
perduoti tiek
emes ir esminiu dvi
referendumui, tiek federalini
treiosios
deputat ir
vis alies
emi
senatori kongresui, dalyvavimu
valstij,
kur susirenka visi statym
nari
parlamento nariai. leidyboje, yra
pritarimu.
negalimas,
Kongresas
Pataisas
reikia, jog
posdiauja
ratifikuoti turi
Vokietijos
Versalyje,
valstij
federalin
sprendimas
statym
santvarka negali leidiamosios
priimamas trij
bti pakeista.
penktadali bals
institucijos ne
Draudimas keisti
dauguma.
maiau kaip
Pagrindinio
Pagal konstitucijos statymo 1
trij
keitimo procedr straipsnio
ketvirtadali
sudtingum i
bals
nuostat,
Konstitucija
dauguma
tvirtinani
laikoma grieta. mogaus orumo arba toki
nelieiamum. bals
Jis netenka
daugum turi
galios t dien, surinkti
kai sigalioja
valstijos
laisvu vokiei konventas,
Tautos
kur suaukti
apsisprendimu gali visos
priimta
alies
Konstitucija.
Kongresas.
kiekvienas
Pirmosios
asmuo,
manantis, jog deimt
patais buvo
vieosios
priimtos 1789
valdios
m. ir
institucijos
paeid vien ratifikuotos
i pagrindini 1791 m. Jos
jo teisi arba
istorijoje
vien i teisi, inomos kaip
nurodyt
Teisi bilis,
straipsniuose,
tvirtinantis
gali paduoti
pagrindines
konstitucin
mogaus
skund.

Konstitucin
teises ir
skund gali teikti laisves.
ne tik fiziniai,
bet ir juridiniai
asmenys, kurie
dl savo
specifins
prigimties gali
bti
konstitucini
teisi ir laisvi
subjektai.
Pamintini ir
Federalinio
Konstitucinio
Teismo
galiojimai
pareikiant
kaltinim
federaliniam
prezidentui ir
federaliniams
teisjams,
udraudiant
antikonstitucini
partij veikl. is
Teismas taip pat
yra rinkim
teismas, taiau
rinkim ginus
nagrinja tik
apeliacine tvarka
mogaus
teiss ir
laisvs

Nepripastama
Konstitucijos tekste Jei viena i
dviguba pilietyb. tvirtinamos tik
pagrindini
Kai kurios teiss kelios teiss: lygyb teisi gali bti
gali bti ribojamos prie statymus,
apribota
statymais siekiant rinkim teis,
statymu arba
apginti kit
asmens laisv,
statymo
moni teistus
steigimo laisv.
pagrindu, tai
interesus,
Laisv reikia daryti statymas turi
valstybs
tai, kas nedaro
galioti visiems, o
demokratin
alos kitiems.
ne pavieniais
valdym, tautos Niekieno negalima atvejais.
saugum, gerov versti daryti tai, kas Pagrindiniame
ir moral.
nenumatyta
statyme taip pat
statyme.
yra numatyta
Asmenins teiss
pareig, kurias
konstituciniuose
kai kuriais
dokumentuose
atvejais gali bti
tvirtinamos
privalu vykdyti
remiantis
visuomens
prigimtini teisi
labui,
koncepcija. Tai
pavyzdiui,
asmens
atlikti tam tikr
nelieiamyb,
darb.
sins laisv, teis Svarbiausia
eiti vieas pareigas, pareiga iuo
prieglobsio teis. poiriu karo
tarnyba.
Pagrindinis
statymas
pareigoja tvus
rpintis vaikais ir
juos auklti. Be
to, sakoma, jog
nuosavyb
pareigoja; j
naudojant turi
bti prisidedama

mogaus teiss
ir laisvs ios
teiss yra
reglamentuojam
os statym bei
neraytins
teiss. Kitas
reikmingas
aspektas yra tai,
jog alies
konstitucin
teisje nra
bendro doktrininio
mogaus teisi ir
laisvi skirstymo
asmenines,
politines,
ekonomines,
socialines, kaip
yra priimta
daugelyje
kontinentins
Europos valstybi
konstitucinse
doktrinose.
Anglikojoje
doktrinoje
mogaus teiss
ir laisvs
suprantamos
kaip individo
teiss, kurios
yra ribojamos
remiantis
valstybs
visuomenine
sutartimi.

prie visuomens
gerovs.

mogaus teisi ir
laisvi teiss
siejamos su
principu galima
viskas, ko
nedraudia teiss
normos. Asmens
laisv doktrinos
poiriu yra
suprantama kaip
apsauga nuo
neteisto
sulaikymo, areto
ar kitokio fizinio
laisvs apribojimo.
Habeas Corpus
Act, priimtas 1679
m - is aktas
nustat ir nustato,
jog sulaikytasis
turi teis inoti jo
sulaikymo
prieastis ir
reikalauti
i teisjo, kad tos
aplinkybs bt
patikrintos per
24 valandas.
Btent is
istorinis aktas
pirm kart
monijos
istorijoje tvirtina
nekaltumo
prezumpcij
(asmuo laikomas
nekaltu, kol jo
kalt nebus
teismo rodyta),
btent ia yra
nuostatos,
numatanios
garantijas, kad
renkant rodymus
prie asmen
nebus
vartojamas
psichologinis
arba
fizinis smurtas ir
kad asmens
neteis ypatingieji
teismai, turintys
ypatingus
galiojimus.