VALSTYBS SKOLA

IR JOS VALDYMAS
Pareng Deivydas Neverovskis
PNV bns 4-01

TURINYS:
1. VALSTYBS SKOLOS APIBRIMAS
2. SKOLINIMOSI PRIEMONS
3. SKOLOS VALDYMAS
4. FINANS MINISTERIJA
5.SVOKOS
6. IVADOS

Valstybs skola valdios sektoriui priskirt

subjekt, turini teis skolintis, prisiimt, bet
dar nevykdyt sipareigojim grinti
kreditoriams las, pasiskolintas iplatinus
Vyriausybs vertybinius popierius, pasiraius
paskol sutartis, lizingo (finansins nuomos)
sutartis ir kitus sipareigojamuosius skolos
dokumentus, konsoliduota suma.
VYRIAUSYB VALSTYBS VARDU SKOLINASI, KAI REIKIA:
1. FINANSUOTI SKIRTUM TARP PAJAM IR ILAID (DEFICIT)2.
SUBALANSUOTI PINIG SRAUTUS, GRINTI ANKSTESNES SKOLAS
3. KITAIS LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBS SKOLOS STATYME NUMATYTAIS ATVEJAIS.

3 STRAIPSNIS. VYRIAUSYBS SKOLINIMOSI VALSTYBS VARDU

IR VALSTYBS GARANTIJ TEIKIMO PAGRINDINS NUOSTATOS
1. Sprendim dl grynojo skolini sipareigojim pokyio limito
Vyriausybs silymu priima Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas
atitinkam met valstybs biudet.
2. Vyriausybs vertybinius popierius leidia, paskolas valstybs vardu ima,
valstybs garantijas teikia ir sipareigojimus pagal kitus
sipareigojamuosius skolos dokumentus prisiima Vyriausyb, laikydamasi
statymuose nustatyt limit nustatyta tvarka.
3. Skolinantis valstybs vardu, Vyriausybei atstovauja Finans ministerija.
Finans ministerija Vyriausybs nustatyta tvarka:
1) skolinasi finansinius iteklius vidaus ir usienio rinkose, imdama
paskolas, ileisdama Vyriausybs vertybinius popierius ir kitus
sipareigojamuosius skolos dokumentus;
2) nustato Vyriausybs vertybini popieri charakteristikas ir ileidimo
apyvart slygas;
3) atlieka operacijas su Vyriausybs vertybiniais popieriais vidaus ir
usienio rinkose.

Valstybs skolinimosi priemons- tai valstybs vardu vidaus ar

usienio rinkose ileidiami vertybiniai skolos popieriai,
patvirtinantys j turtojo teis numatytais terminais gauti j
nominali vert atitinkani sum, palkanas ar kit ekvivalent.
Obligacijos(trukm virija vienerius metus)
Ido vekseliai (trukm nevirija vieneri met)
Taupymo laktai (trukm iki met ir ilgesn)
Euroobligacijos
Visa valstybs skola skirstoma :
tiesiogin - sipareigojimai, prisiimti valstybs vardu,
ir netiesiogin - sipareigojimai, dl kuri buvo suteiktos valstybs
garantijos.
Valstyb savo skolai formuoti pasitelkia vertybinius popierius
(VP), kuriuos platina tiek vietos, tiek usienio rinkose
Valstybs skol sudaro trumpalaiks ir ilgalaiks skolos, u kurias
mokamos palkanos.

Pagrindiniai skolinimosi poreikio finansavimo altiniai

gali bti vidaus ir usienio.

VVP galima sigyti emisij platinimo metu arba

antrinje rinkoje.
Taupymo laktus investuotojai gali sigyti
tiesiogiai, o norint investuoti kitus
Vyriausybs vertybinius popierius (obligacijas,
valstybs ido vekselius ar euroobligacijas)
tereikia kreiptis komercini bank finans
makleri padalinius arba bet kuri atit
inkamas paslaugas teikiani finans makler
io mon.

Finans ministerija gali skolintis imdama

paskolas i vidaus ar usienio kredito staig,
tarptautini finansini institucij, usienio ali
vyriausybi ir valstybs valdom moni.
Finans ministerija skelbia kvietimus suteikti
paskol valstybei bei pasirao paskol sutartis
su valstybs valdomomis monmis
vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Vyriausybs vertybini pop
ieri ileidimo ir apyvartos, paskol valstybs
vardu mimo ir kit sipareigojamj skolos do
kument pasiraymo
taisyklmis ir
Paskol mimo valstybs vardu i valstybs ar s
avivaldybs
kontroliuojam moni ir (ar) usienio ali vyr
iausybi procedr aprau
.

VALSTYBS SKOLOS

VALDYMAS

Pagrindinis valstybs skolos valdymo tikslas utikrinti Vyriausybs

skolinimosi poreikio finansavim kuo maesnmis snaudomis ir priimtina
rizika.
Vyriausybs valstybs vardu prisiimt skolini sipareigojim ir valstybs
pinigini itekli rizikos valdymas apima valiut kurs kitimo, palkan
norm kitimo, kredito, likvidumo (perfinansavimo) ir veiklos rizikos valdym.
Vyriausybs grynojo skolinimosi limit nustato Seimas, tvirtindamas
atitinkam met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini
rodikli patvirtinimo statym.
Vyriausybs valstybs vardu prisiimt skolini sipareigojim (skolos
portfelio struktros ir moktin palkan) limitai yra nustatyti Vyriausybs
patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20112014 met skolinimosi
ir skolos valdymo gairi aprae.

Pasaulinje praktikoje yra du daniausi valstybs skolos valdymo ir

administravimo modeliai:
Finans ministerija arba idas (Lietuva, Bulgarija, Latvija,
Norvegija);
Skolos ir (arba) valstybs pinigini itekli valdymo agentros
(Jungtin Karalyst, Austrija, Airija, Portugalija, Vokietija,
Nyderlandai).
1998 m. funkcijas atliko Finans ministerijos Valstybs skolos
valdymo departamentas, nuo 2004 m. gegus mn. Valstybs ido
departamentas
Lietuvos valstybs skolos valdymo procese dalyvauja tokios
institucijos:
Lietuvos Respublikos Seimas;
Vyriausyb per Finans ministerij;
kitos Vyriausybei pavaldios institucijos, i kuri
aktyviausios yra kio ministerija ir Statistikos departamentas;

Lietuvos bankas ir Valstybs kontrol

1. Politikos
komitetas

2. Operacij
padalinys
Skolos
valdymo
tarnyba

3. Analizs
padalinys

4. Statistikos
padalinys

Skolos valdymo strategija:

pagrindinius tikslus ir prioritetus;
skolos rizik valdymo sistem ir pagrindus;
protingos, toleruotinos rizikos valdymo strategij ir
politik;
skolos valdymo suderinamum su fiskaline ir
monetarine politika;
skolos valdymo organizacin struktr, kuri utikrint
skaidr atskaitingum ir skol
valdani institucij (asmen) atsakomybes;
teisin reglamentavim;
darbuotoj kvalifikacij;
efektyvum orientuot skolos valdymo informacini
technologij sistem.

2.Terminuotumas

1.Tikslinis
pobdis

Kredito
principai
5.Apdraudima
s

4.Apmokjimas

3.Grintinuma
s

2straipsnis
Valstybs skolos valdymo ilaidos- tai metins ilaidos
valstybs skolos palkanoms bei skolos administravimo
snaudoms padengti. (2,3 mlrd. Lt.)
Valstybs skolos grinimo ilaidos- tai per metus
Valstybs grinama skolos dalis. Be ios sumos Valstyb
taip pat kasmet moka skolos palkanas. (5.6 mlrd. Lt.)
Valstybs faktinis skolinimasis-Faktikai per metus
valdios sektoriaus pasiskolinta suma. Grynoji met skola yra
maesn nes Valstyb per metus dal skolos grina. Grynoji
skola negali viryti nustatyto Grynojo skolimimosi limito.
(11,6 mlrd. Lt)
Grynojo skolinimosi limitas- Lietuvos Respublikos Seimo
Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini
rodikli patvirtinimo statymu nustatyta maksimaliai
leidiamos skolos naujos suma. (7,37 mlrd. Lt.)

Apibendrinimas:
Lietuvos Vyriausyb dar niekada neturjo perteklinio
biudeto, todl valstybs skola kasmet didja.
Prisiimami vis nauji galimi sipareigojimai, kurie laikui
bgant gali tapti valstybs sipareigojimais. ie
argumentai leidia daryti ivad, kad dids valstybs
skolinimosi ir skolos valdymo ilaidos.
Didjanti valdios sektoriaus skola, u j mokamos
palkanos yra nata, kuri padidjusi mokesi
pavidalu ukraunama ateities mokesi moktojams.
Visgi valstyb gali skolintis tik iki tam tikros ribos, nes
atitinkamu momentu valstybs skola gali tapti
nepriimtina alies ekonomikai.

ALTINIAI:
1. Eugenija Brukeviit ,,Vieieji finansai 2006, 323-259psl.
2. http://www.finmin.lt/c/portal/layout?p_l_id=PUB.1.54
3. http://www.2g.lt/
4. www.vkontrole.lt
5.http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?
p_id=468558