3.

TARPTAUTIN JR TEIS
1. Tarptautins jr teiss svoka ir altiniai, jr erdvs ir j rimas
Natralu, kad pasauliniam vandenynui skiriama nemaai dmesio. Tam dmesys iaugo dka
mokslins technins revoliucijos, kada valstybs sugebjo kuo plaiau pasinaudoti pasauliniu
vandenynu, kuris uima 70 proc. ems rutulio. Tada atsirado vairs santykiai, kuriuos btina
reglamentuoti. Visuotinai pripainta, kad Tarptautin jr teis yra vieosios tarptautins teiss
aka.
Tarptautins Jr teiss reguliavimo dalykas:
reguliavimo dalyk eina dvi grups santyki, tai vis pirma santykiai, kurie susiklosto tarp
valstybi dl pasaulinio vandenyno naudojimu. Galima iskirti ias santyki grupes:

Santykiai laivybos srityje;

Santykiai vejybos ir gyvj itekli apsaugos srityje;

Santykiai jros aplinkos srityje;

Santykiai, kuri pagrindu reglamentuojamas laiv, turto ir asmen gelbjimas jrose;

Galima kalbti ir apie mokslini tyrim reglamentavim, taip pat ikasen gavyb i
vandenyno.

Pasaulinis vandenynas yra vienalytis, taiau jis turi erdves, kurios skiriasi pagal savo status ir
reim. Erdvs susiformavusios Tarptautinje jr teisje:
1. Jr vidaus vandenys;
2. Teritorin jra;
3. Gretutin zona;
4. Iskirtin ekonomin zona;
5. Atviroji jra;
6. Salyn vandenys arba archipelag vandenys;
7. Tarptautiniai ssiauriai ir kanalai.
ios erdvs apima jros paviri, taiau nemaiau svarbus ir jros dugnas, todl egzistuoja tokios
svokos kaip kontinentinis elfas ir jros dugnas u kontinentinio elfo rib.
Taigi Tarptautin jr teis reglamentuoja visas jros erdves.
altiniai.
Ilg laik Tarptautin jr teis buvo paprotine teise, taiau JTO pastangomis iandien galima
teigti, kad Tarptautin jr teis yra labiausiai kodifikuota teis. JTO dka buvo pravestos trys
146

Jr teiss konferencijos, I-oji ir III-oji baigsi tarptautinmis konvencijoms. I-ojoje

konferencijoje priimtos:

Konvencija dl kontinentins jros ir gretutins zonos;

Konvencija dl kontinentinio elfo;

Konvencija dl atvirosios jros;

Konvencija dl vejybos ir gyvj iteki apsaugos.

Lietuva yra ratifikavusi Konvencij dl kontinentins jros ir gretutins zonos. 1972 m.

pradjo savo darb III-ioji Jr teiss konferencijai, kuriai buvo pavesta parengti nauj,
atitinkani ios dienos reikalavimus jr teiss konvencij. i konvencija buvo parengta 1982
m., sigaliojo 1993 m. lapkriio mn., kada 60-oji valstyb po met pateik ratifikacin rat.
Tenka konstatuoti, kad valstybs neskubjo ratifikuoti ios Konvencijos. JTO sekretorius msi
iniciatyvos, kad konvencij palaikyt didels, ekonominiu poiriu stiprios valstybs. iandien
Konvencij jau ratifikavo apie 150 valstybi, tarp j ir Lietuvos Respublika 2003 m. lapkriio 13
d., o sigaliojo 2003 gruodio 13 d. Priimant i konvencij laikomasi konsensuso principo.
Konvencija susideda i 323 str. ir 9 pried. Konvencijos dka atsirado dar neinomos jr
erdvs vis pirma iskirtin ekonomin zona.
Jr vidaus vandenys ir teritorin jra:
Visuotinai pripastama, kad jr vidaus vandenis eina:

Vandenys esantys iki teritorins jros bazins linijos;

Jr uost vandenys;

Jr, esani vienos valstybs teritorijoje vandenys;

lank vandenys.

Problematikiausia sritis lank vandenys. Buvo reikalaujama lank vandenimis pripainti

rykius linkimus krant. Ir jimas lank neturi viryti 24 jros myli. tam, kad lanka, kurios
jimas yra didesnis nei 24 mylios, gali bti pripastamos tik nustatant, kad tai istoriniai
vandenys. Taiau i svoka aptarta tik doktrinoje. Istoriniais vandenimis gali bti laikomos
lankos:

Kurios priklauso vienai valstybei;

lankos, kuri atvilgiu susiformavo atitinkamos tradicijos;

i lank faktinei priklausomybei neprietaravo treiosios valstybs. Aiku, kad lanka

turi atitikti tam tikrus geografinius kriterijus.

147

Jr vidaus vandenys yra valstybs teritorijos dalis. J atvilgiu pilnai taikomas valstybs
suverenitetas.
Teritorin jra:
Tai vienas i seniausi Tarptautins jr teiss institut. Kai kas teigia, kad io instituto
formavimosi itakos XVI XVII a. Doktrinoje minimas dvigubas teritorins jros statuso
pobdis, kuris pasireikia tokiais poymiais teritorin jra valstybs teritorijos dalis, o
teritorins jros reimas gali bti nustatomas atsivelgiant visuotinai pripaintas Tarptautins
jr teiss normas.
Galima teigti, kad teritorinje jroje pakrants valstybs turi leisti taik praplaukim tai
teis kirsti vidaus teritorinius vandenis plaukiant arba iplaukiant. Toks laiv plaukimas turi
nesukelti pakrants valstybei pavojaus. Jis turi bti taikus, saugus ir nepaeisti vieosios tvarkos.
Be to, taikus plaukimas turi bti nenutrkstamas, o povandeniniai laivai turi plaukti paviriuje.
Draudiama bet kokia veikla nesusijusi su plaukimu.
Tarptautins jros ploio problema klausimo genez egzistuoja vairiuose principuose. I-oje
jr teiss konferencijose irykjo dvi pozicijos buvo silomos 3 ir 12 jros myli. Tuomet
sprendimo priimti nepavyko. 1960 m. II konferencijoje is klausimas tai pat neisprstas
siloma 3, 6, 12. 1982 m. buvo pasiektas sprendimas teritorins jros plotis negali viryti 12
jros myli. Teritorinje jroje egzistuoja pakrants jros jurisdikcija. Galima kalbti, kad pilnai
taikoma administracin, civilin ir i dalies baudiamoji jurisdikcija. Kalbant apie baudiamj
jurisdikcija nugaljo pranczikoji tradicija pakrants valstyb turs jurisdikcij, jei buvo
paeistos pakrants valstybs teiss.
Teritorins jros delimitavimas.
Tam, kad nustatyti teritorins jros ribas, reikalingi keturi parametrai. Tai ieitin teritorins
jros bazin linija, kuri nustatoma tiesiomis linijomis jungiant labiausiai isikiusius jra
sausumos takus, nustatant ias linijas negalima nukrypti nuo bendros linijos, ji svarbi tuo, kad
visos jros erdvs bus matuojamos nuo itos linijos. Kitas parametras iorin teritorins jros
linija. Ji nustatoma pridedant nuo ieitins bazins linijos teritorins jr. Taip pat reikia atriboti
teritorin jr tarp greta esani valstybi.
Gretutin zona.
Sutartiniu pagrindu gretutin zona sureglamentuota 1952 m. enevos konvencij ir 1982 m.
Konvencija. Gretimoje teritorinei jrai srityje, pakrants valstyb gali vykdyti kontrols
funkcijas, sutrukdyti paeisti, muitins, mokesi, imigracijos ir sanitarijos statymus, kurie
148

galt bti padaryt pakrants valstybs teritorinje jroje ar gretutinje zonoje. Nubausti u
mint statym paeidimus, jei jie padaryti teritorinje jroje ar gretutinje zonoje. Taigi
gretutin zona specialios paskirtie zona, kurioje pakrants valstybei suteikiama teis vykdyti
prevencij keturiose srityse, bei bausti paeidimus, kurie vyko teritorinje jroje arba valstybje.
Gretutins zonos plotis ne daugiau kaip 24 jrmyls, nuo bazins teritorins jros linijos.
Iskirtin ekonomin zona.
Tai naujas jr teiss institutas. 1982 m. Konvencijos 55 str. skelbia: iskirtin ekonomin
zona yra u teritorins jros ir su ja besiribojantis rajonas, kuriame galioja ypatingas teisinis
reimas, pagal kur yra nustatomos pakrants valstybs teiss ir jurisdikcija bei kit valstybi
teiss ir laisvs. Taigi iskirtins ekonomins zonos reimas pasireikia tuo, kad tam tikras teises
ioje zonoje turi pakrants valstyb, o tam tikras kitos valstybs. Pakrants valstyb iskirtinje
ekonominje zonoje turi suverenias teises tirti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius
iteklius ir negyvosios gamtos turtus, esanius iskirtins ekonomins zonos vandenyse; tyrinti
ir eksploatuoti iskirtin ekonomin zon kaip toki pvz. naudoti vandens jg. ia atsiranda
svarbi suvereni teisi kategorija. Pakrants valstybs gali vykdyti jurisdikcij dl dirbtini sal,
rengini bei statini statymo bei naudojimo, jr mokslini tyrinjim, jros aplinkos apsaugos
bei isaugojimo. Vykdyti jurisdikcij reikia ginai gali bti sprendiami pakrants valstybs,
normin baz taip pat gali bti sukurta pakrants valstybs.
Kitos valstybs ioje zonoje naudojasi laivybos, perskridimo, povandenini kabeli ir
vamzdi klojimo laisvmis. Iskirtins ekonomins zonos plotis negali viryti 200 jrmyli nuo
bazini linij, nuo kuri matuojamas teritorins jros plotis. Klausimas koks realus iskirtins
ekonomins zonos plotis?
Iskirtins ekonomins zonos statusas konvencijoje atsakymo nra. Prof. S. Katuokos
nuomone tai sui generis zona.
Atviroji jra:
1982 m. Jr teiss konvencijoje atvirosios jros statusas, buvo apibdintas labai teisingai
atviroji jra buvo pripainta atvira visoms valstybms. is teiginys geras todl, kad nekvepia
nuosavybs kategorijomis. Atviroji jra naudojama tik taikiems tikslams. Atviroje jroje galioja
atvirosios jros laisvs:

laivybos laisv;

vejybos laisv;

mokslini tyrim laisv;

laisv tiesti povandeninius kabelius ir vamzdius;

149

skraidymo vir atvirosios jros laisv;

laisv statyti dirbtines salas ir rengimus.

ios laisvs nra absoliuios jomis valstybs gali naudotis tik atsivelgdamos kit

valstybi interesus. Atvirojoje jroje galioja laivo vliavos jurisdikcija. Taisykls iimtys: laivas
gali bti patikrintas, jei yra pagrindo tarti, kad laivas usiima piratavimu, prekyba vergais,
nesankcionuota transliacija, laivas neturi nacionalins priklausomybs, laivas turi nacionalin
priklausomyb kaip ir tikrinantis karo laivas, taiau ikls kitos valstybs vliav, narkotini,
psichotropini mediag perveimas.
Tarptautinje jr teisje egzistuoja persekiojimas kartais pdsakais institutas. is
persekiojimas gali bti pradtas u paeidimus, kai laivas yra usienio valstybs teritorijoje.
Persekiojimas turi bti aikus, nenutrkstamas, jis gali tstis ir atvirojoje jroje ir turi baigtis
laivui plaukus teritorin jr. Persekiojim gali atlikti tik specialios paskirties laivai. Imunitet
jurisdikcijai (iskyrus savo valstyb) atvirojoje jroje turi karo laivai.
Kontinentinis elfas.
Pakrants valstybs kontinentinis elfas apima, jros dugn ir jo gelmes, kurie tsiasi u tos
valstybs teritorins jros per vis jos sausumos teritorijos natral tsin iki emyno
povandeninio krato ribos arba per 200 jros myli nuo linij, nuo kuri matuojamas teritorins
jros linijos plotis. Vadinasi apibriant kontinentin elf reikia nustatyti, ar tai tikrai sausumos
teritorijos tsinys. Kontinentinis elfas, jei jra sekli gali bti iki 350 jros myli. ias ribas
nustato speciali komisija. Laikoma, kad ryys su sausuma prarandamas 2500 m. gylyje.
Pakrani valstybi teiss kontinentiniame elfe jos naudojasi suvereniomis teismis
kontinentin elf, kiek tai susij su jo tyrimu bei gamtos turt eksploatavimu. ios suverenios
teiss yra iimtins, reikianios, kad jros pakrants valstyb nevykdo tyrim, neeksploatuoja
kontinentinio elfo itekli, kitos valstybs gali tai daryti, tik gavusios pakrants valstybs
sutikim.

Kontroliniai klausimai:
1. Apibdinkite tarptautins jr teiss reguliavimo dalyk.
2. Ivardinkite egzistuojanias jros erdves.
3. Ivardinkite pagrindinius tarptautins jr teiss altinius.
4. Apibdinkite jr vidaus vanden ir teritorins jros status.
5. Aptarkite gretutins zonos reim.
6. Apibdinkite iskirtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo reimus.
150

7. Apibdinkite atvirosios jros status ir laisves.

Udaviniai
1 udavinys
Murabijos Federacin Respublika ir Karibijos Karalyst, esanios viename krante alia viena
kitos ved derybas dl teritorins jros, ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitavimo.
Nepavykus susitarti deryb keliu, alys sutar kreiptis Tarptautin teisingumo teism.
emlapis (bus pridtas)
Murabija yra ratifikavusi 1982 met Jr teiss konvencij, o Karibija tik 1958 m. visas jr
teiss konvencijas.
Uduotis 1.
Js esate Murabijos vyriausybs atstovas.
Js uduotis remiantis tarptautine teise siekti Murabijai kuo palankesnio sprendimo
pateikti Tarptautiniam Teisingumo Teismui rodymus, kad Murabijai priklauso didesni plotai
negu pagal trumpiausi lygi atstum princip.
Uduotis 2
Js esate Karibijos vyriausybs atstovas.
Js uduotis remiantis tarptautine teise siekti Karibijai kuo palankesnio sprendimo
pateikti Tarptautiniam Teisingumo Teismui rodymus, kad Karibijai priklauso plotai pagal
trumpiausi lygi atstum princip.
Priedai:
1. 1982 met Jr teiss konvencija;
2. 1958 met jr teiss konvencijos
2 udavinys
Atvirojoje jroje (Viduremio jroje) susiduria du laivai: Markas Aurelijus, plaukiojantis
su Italijos vliava, ir Hedonistas, plaukiojantis su Venesuelos vliava. Dl susidrimo aikiai
kaltas Hedonisto kapitonas, nes jis buvo visikai girtas susidrimo metu ir dl to laivas buvo
nevairuojamas. Vyn jis pasiskolino i vienos inkar imetusios prie negyvenam, niekam

151

nepriklausani Heberso sal, jachtos, nakt, niekieno nepastebtas. Kartu jis priglaud ir laive
buvus seif bei navigacines virves.
Albanijos pakrants sargybos laivas nutempia abu laivus Tiranos uost remontui. I
Hedonisto pakeliui teka nafta, dl to pakeliui Albanijos teritoriniuose vandenyse va jros
viagyviai ir augmenija bei uvys.
Kai Bohemijos kapitonas isipagirioja, jis nustumia du Pakrants Sargybos pareignus u
borto, pavagia i uosto motorin valt ir skuba tolyn nuo Albanijos kranto. Pakrants sargybos
pareignai ilipa i vandens ir pradeda Hedonisto kapitono gaudynes. Jie j pasiveja madaug
u 15 km nuo kranto. Jie jam mojuoja ir reikalauja sustoti. Po to, kai pastarasis atsakydamas
parodo nepador enkl, jie iauna spjamuosius vius.
Motorin valt pareignai gaudo dar 2 valandas, taiau, matydami, kad kapitonas niekaip
nepasiduoda, jie met motorin valt sprogmen ir j nuskandina. Kapitonas lieka gyvas
(paskutiniu momentu suspjo iokti i valties) ir j nusprendiama teisti Albanijos teisme.
Taiau su tuo nesutinka Italijos vyriausyb, kuri pareikia, kad pagrindinis nusikaltimas vykusi
avarija, nuo kurios nukentjo Italijos laivas, tad iuo pagrindu Hedonisto kapitonas turi bti
teisiamas Italijoje.
Patarkite prokurorui, rengianiam byl Albanijos teismui, kokiais nusikaltimais reikt
kaltinti Hedonisto kapiton, kad byla bt teistai nagrinjama Albanijos teisme. Kokius dar
teiss paeidimus velgiate, dl kuri nerekomenduotumte Albanijai vykdyti jurisdikcij?
(paaikinkite)
Tiek Albanija, tiek Ispanija ir Venesuela yra JTO nars, taip pat jos dalyvauja Vienos
konvencijoje dl tarptautini sutari teiss ir 1982 m. jr teiss konvencijoje.
Literatra:
1. Katuoka S. Tarptautin jr teis. - Vilnius, 1997.
3. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikinis tarptautins teiss vadas.- Vilnius, 2000. P. 217-244.
4. Lietuvos Respublikos 1996 m. gegus 16 d. Klaipdos valstybinio jr uosto statymas //
Valstybs inios, 1996, Nr. 53-1245.
5. Jungtini Taut jr teiss konvencija // Valstybs inios, 2003, Nr. 107-4786.

152