1 TEMA BAUSM

Bausms teorijos.
1.1 Bausms teorija tai visuomenje susiformavs poiris jos paskirt. Kiekviena valstyb,
siekdama kontroliuoti nusikalstamum, pasirenka tam tikr baudiamosios politikos krypt. i
kryptis priklauso :
1) nusikalstamumo bkls ir dinamikos;
2) valstybs ekonominio isivystymo;
3) teisini tradicij ir paproi;
4) tarptautins teiss reikalavim.
Bausms teorijos pagal bausms esm skirstomos :
1) absoliuisias - teorijos bausm laiko savaiminiu griu, kuriam negali bti keliami specials
tikslai. Pagrindine bausms funkcija pripastamas paeistos teiss atkrimas.
2) utilitarines - teorijos numato specialias bausms funkcijas ir pagal jas ios teorijos
skirstomos tris bausms esme pripastanias grupes:
1) bendrj prevencij;
2) specialij prevencij;
3) ir bendrj, ir specialij prevencij.
Bausms teorijos pagal bausms paskirt (esmin tiksl) skirstomos :
1) atpildo - pirmoji ir seniausia bausms teorija yra atpildo teorija. kurio esm apibdinama
taisykle dantis u dant, akis u ak. Dabartiniu metu atpildo teorija nra populiari pasaulyje.
2) bauginimo - teig, kad bausme reikia bauginti asmen, kad jis daugiau nedaryt
nusikaltim
3) galimybs padaryti nusikaltim atmimo - Galimybs padaryti nusikaltim atmimo
teorija labai panai bauginimo teorij tai fizinis poveikis nusikaltliui, kuriuo siekiama
atimti i jo galimyb padaryti nauj nusikaltim nusikaltim prevencijos priemones
kastracij, sterilizacij, amputacij, deportacij negyvenamas salas arba atokius alies
kampelius, mirties bausm
4) reabilitacijos - pati naujausia yra reabilitacijos teorija ios teorijos esm yra nuostata, kad
asmen, padarius nusikaltim,galima ir reikia paveikti, kad jis daugiau nebenusikalst. Btina
pabrti, kad, skirtingai nuo kit, i teorija pripasta tik pozityv poveik tai psichologin
terapija, profesinis parengimas, aukljimas.
1.2Bausms svoka ir poymiai.
Kriminalin bausm tai valstybs prievartos priemon, skiriama teismo apkaltinamuoju
nuosprendiu asmeniui, padariusiam nusikaltim, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves
visuomens labui.
Nubaudimas, kuris sukelia kanias ir suvarymus, yra objektyvus bausms poymis, prieingu
atveju bausm prarast savo prasm. Bausm pasireikia konkreiomis bausms rimis
laisvs atmimu, bauda, vieaisiais darbais ir t. t., o nubaudimas asmens fizins laisvs
apribojimu, teiss pasirinkti darb arba veikl apribojimu (teiss dirbti tam tikr darb arba
usiimti tam tikra veikla atmimas).
Kriminalin bausm pasiymi tam tikrais specifiniais poymiais:
* Bausm g b paskirta tik u baud statyme numatytos pavojingos veikos nusikaltimo
padarym. Kaltininkui g b skiriama tik bausmi sistemoje ir straipsnio,pagal kur
kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje numatyta bausms ris ir dydis.
* Bausmei bdingas oficialumas, kuris pasireikia tuo, kad nuosprendis priimamas valstybs
vardu, laikantis BP reikalavim. Bausm visais atvejais skiriama vieai, net ir tuo atveju, kai
teismo procesas buvo udaras, rezoliucin apkaltinamojo nuosprendio dalis, kurioje
nustatoma bausms ris ir dydis, skelbiama vieai. siteisjs teismo nuosprendis yra
privalomas visoms valstybinms ir privaioms staigoms, visiems pareignams ir asmenims ir
turi bti be priekait vykdomas visoje LR teritorijoje.
 * Bausm tai individuali poveikio priemon. Ji skiriama tik asmeniui, padariusiam
nusikaltim. Bausm negali bti skiriama kaltininko eimos nariams ar kt asmenims.
* Teismo paskirtos bausms atlikimas utraukia nuteistajam teisines pasekmes teistum. Kai
kurie LR st numato, kad teistumas gali riboti kai kurias asmenines nuteistojo teises
Kiekviena bausm, be mint objektyvi poymi, pasiymi ir subjektyviais poymiais, i
kuri svarbiausias jos efektyvumas. Bausms efektyvumas tai bausms tiksl pasiekimas
minimaliomis represinmis ir materialinmis snaudomis.
1.3 Bausms esm, turinys ir elementai
Kriminalin bausm yra valst prievartos priemon, kuri, kaip ir kiekvienas socialinis reikinys,
turi savo esm ir turin. Reikinio esm tai svarbiausios reikinio detals, jo pagrindas, o
turinys tai
sudedamosios esms dalys, jo elementai. LR BK, priimto 1961 (su vlesniais pakeitimais ir
papildymais), 21 str nustat, kad bausm yra prievartos priemon. Kartu tvirtinama nuostata,
kad bausms esm yra nusikaltim padariusio asmens nubaudimas, o jos turin sudaro tam tikr
teisi ar laisvi atmimas arba apribojimas. Bausmi, kurios trunka tam tikr laikotarp (laisvs
atmimas,vieieji darbai), turin sudaro du elementai:
1) kiekybinis - bausms turinio elementas parodo, kuriam laikui apribojamos asmens teiss ar
laisvs, pavyzdiui, atmimas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla.
2) kokybinis - bausms turinio elementas parodo, kokios teiss ar laisvs turi bti apribotos ar
atimtos, kaip gyvendinami ie apribojimai ir kokia j apimtis, pavyzdiui, asmuo, nuteistas
laisvs apribojimo bausme, privalo be teismo ar bausm vykdanios institucijos inios nekeisti
gyv vietos, vykdyti teismo nustatytus pareigojimus ir laikytis
1.4 Bausms paskirtis (tikslai)
Bausms paskirtis (tikslai) (LR BK 41 str.) tai galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir
taikydama bausmes, siekia valstyb. Bausms paskirties (tiksl) nustatym nulemia
nusikalstamumo bkl ir dinamika, baud politikos kryptingumas, vyraujanti bausms teorija.
Bausms paskirties (tiksl) tvirtinimas baud statyme turi principin reikm, nes tai leidia
sudaryti bausmi sistem, nustatyti atskiroms bausmi rims keliamus tikslus. Bausms
tikslas yra vienas ukardyti nusikaltliui daryti pilieiams naujus alingus veiksmus, o kitus
nuo j atitolinti. LR BK 41 str 2 d nustato, kad bausms paskirtis yra:
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymo;
2) nubausti nusikalstam veik padarius asmen;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikytsi st ir vl nenusikalst;
5) utikrinti teisingumo principo gyvendinim.
Asmen sulaikymas nuo nusikalstam veik darymo baud teiss teorijoje vadinamas
bendrja prevencija. Bendrosios prevencijos poveikis pasireikia baud statymo, nustatanio
nusikaltim (baud nusiengim) ir bausm, primimu, bausms skyrimu ir atlikimu. ie
veiksniai mogaus psichikoje formuoja motyvacij nedaryti nusikaltim.
Siekimas paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikytsi st ir vl nenusikalst,baud teiss
teorijoje vadinamas specialija prevencija. Specialiosios prevencijos poveikis pasireikia
teisi ar laisvi atmimu arba apribojimu, kurie atlieka bauginimo f-j ir atima galimyb daryti
nauj nusikaltim (baud nusiengim), bei pataisos priemoni taikymu.
1.5 Bausmi sistema.
Bausmi sistema (LR BK 42 ir 43 str.) tai baud statyme tam tikra tvarka idstytas, isamus
ir teismams privalomas bausmi sraas. Bausmi sistema parodo valstybs baud politikos
kryptingum, daro tak baud teiss ir b v teiss efektyvumui. Ji turi bti nuosekli,
hierarchika ir nedeklaratyvi. Bausmi sistem turi sudaryti vairios savo turiniu ir grietumu
bausms, nes tik tokia sistema leist individualizuoti bausm ir pasiekti jai keliamus tikslus.
Visas bausmes pagal jose numatyt apribojim turin LR BVK skirsto :
1) nuteistj turtini teisi apribojimo (LR BVK II dalis) (bauda, jurid asm veiklos
apribojimas, jurid asm likvidavimas);
2) nuteist asmenini teisi apribojimo (LR BVK III dalis) (teiss dirbti tam tikr darb arba
usiimti tam tikra veikla atmimas, viej teisi atmimas, vieieji darbai);
3) kuriomis apribojama nuteistj laisv (LR BVK IV dalis) (laisvs apribojimas, aretas,
terminuotas laisvs atmimas, laisvs atmimas iki gyvos galvos).
1.6 Mirties bausms vykdymo istoriniai, teisiniai ir politiniai aspektai.
Valstyb, permusi bausm savo rankas, bausdavo labai iauriai, siekdama bausmmis
sunaikinti nusikaltl ir bauginti kitus. U maiausi nusikaltim ar kok nors nepaklusim
buvo skiriama mirties bausm. Senovs Atnuose (621 m. pr. m. e.) pagal to meto statymus
mirties bausm grs beveik u visus nusikaltimus,net ir u paprast vaisi ar darovi
vagyst.Hamurabio kodeksas Babilone (18 a. pr. m. e.) mirties bausm numat u visus
turtinius nusikaltimus. Mirties bausm Romoje buvo skirstoma paprastj ir
kvalifikuot.Paprasta buvo laikoma galvos nukirtimas, pakorimas, numetimas nuo uolos,
kvalifikuota sudeginimas, atidavimas vrims, usiuvimas odin mai. Viduramiais
bausms iaurumas n kiek nenusileisdavo vergovinje visuomenje buvusioms bausmms.
Nuteistuosius iauriai nukankindavo. Plaiai buvo praktikuojamas sudeginimas ant lauo,
umrijimas bokte, odos gyvam nulupimas, ilydyto metalo pylimas gerkl. Manoma, kad
iki XV a. pab mirties bausm buvo kraujo kerto paproio pasireikimas,taip pat mirties
bausm, bdama valst nuostata, turjo atpildo ir su juo susijus bauginimo tiksl.
Lietuvoje mirties b buvo slygojama daugelio veiksni: soc, ekonomoni, religini ie teisini
santyki, visuomens teisins smons ir kultros lygio bei istorionio laikotarpio. 1529 m.
pasirodiusiame I Liet Statute buvo numatyta 20 atvej, kada taikoma mirties b. J taik u
meiim, Did Kunigaikio eidim, perjim prieo pus, padirbinjim, nuudym,
iaginim, vagyst, tvaudyst, i iaur elges su gyventojais ir pan. Daniausiai
nusikaltlius pakardavo, sudegindavo ar nukirsdavo galv. Primus 1566 ir 1588 m. Statutus,
mirties b dar daniau pradta taikyti. II Liet Statute buvo numatyta 60, o III 90 nusikaltim,
i kuriuos taikoma mirties b. Taiau nebuvo taikoma nepilnameiams, nesioms moterims ir
silpnaproiams. III Liet Statutas galiojo iki 1840 m. 1832 m. buvo ileista Rusijos imperijos
st svadas, kuris L-je sigaliojo nuo 1840 m. Mirties b jame buvo skiriama u ypa sunkius
nusikalt valstybei ir u karinius nusikalt. Jis su keliais pakeitimais galiojo iki 1905 m. 1905 m.
Stolypino reforma iplet mirties b taikym (pvz.: buvo taikoma u 6 rubli verts daikto
vagyst).
XIX a. pasaulyje buvo pradta mirties bausms vykdymo reforma. Anglija, kur mirties bausm
numatydavo 200 statuto straipsni, suvelnino mirties bausms taikym. veicarijoje mirties
bausm buvo panaikinta 1874 m., iskyrus u nusikaltimus, padarytus karo metu. Italijoje
1889 m.po I pasaul karo mirties b buvo panaikinta daugelyje Europos valst-i, bet prie II
pasaul kar, daugelyje valstybi vl atnaujinta. 1948 m. 12 10d. JTO General Asambljos
priimtoje Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje buvo nustatytos pagr mogaus teiss ir
laisvs, apibrtos j ribos. Taigi Visuotin mogaus teisi deklaracija buvo pirmasis
dokumentas, ikls universali mirties bausms problem. 1966 m. 12 16 d. JTO General
Asamblja prim Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt. Pakto teisin reikm ta, kad
jis traktuojamas kaip tarpt veiksmo sutartis, kuri privalo vykdyti visos j ratifikavusios
valstybs 1982 m. ET Parlamentin Asamblja patvirtino 6-j papildom Europos mogaus
teisi ir pagrindini laisvi konvencijos protokol. is protokolas, panaikinantis mirties
bausm, sigaliojo 1985 m. vasario 1 d., kai j ratifikavo penkios valstybs (Lietuvos
Respublika protokol ratifikavo 1989 m. liepos 8 d., jis Lietuvai sigaliojo 1999 m. rugpjio
1 d.).
6-ojo papildomo protokolo 1 str tvirtintos ios nuostatos:
1) mirties bausm panaikinama; 2) niekas negali bti nuteistas mirties bausme bei ja nubaustas.
io protokolo 2 str yra iimtis dl mirties bausms panaikinimo karo metu.
1998 m. 12 21 d. Seimas prim LR nuteist mirties bausme asmen, kuriems i bausm
nebuvo vykdyta, mirties bausms pakeitimo laisvs atmimo iki gyvos.

2 TEMA BAUSMI VYKDYMO POLITIKA

2.1 Bausmi vykdymo politikos svoka.
Valstybs nusikalstamumo kontrols politika, realizuojama bausmi vykdymo srityje,
vadinama valstybs bausmi vykdymo politika. Bausmi vykdymo politika yra valstybs
veikla gyvendinant vien i teisingumo funkcijos realizavimo etap kriminalins bausms
vykdym ir atlikim.
2.2 Lietuvos Respublikos baudiamosios ir bausmi vykdymo politikos santykis.
Baud politika yra sudedamoji valst vidaus politikos dalis, kurios paskirtis yra baud st-
pagrindu apsaugoti jos gyventojus nuo nusikalstam ksinimsi. Baud politikos objektas yra
nusikalstamumas kaip socialinis reikinys, kuriam valstyb daro poveik baud teiss
priemonmis. Baudi ir bausmi vykdymo politik sieja glaudus ryys, kadangi antrosios
itakos yra pirmojoje. Baud politika turi takos baudiamosioms teisinms poveikio
priemonms: baud atsakomybei, jos pagrindams, diferencijuoja ir individualizuoja baud
atsakomyb, kriminalizuoja ir dekriminalizuoja veikas, apibria bausmi tikslus, sistem,
ris ir turin. Valstybs bausmi vykdymo politika nustato, kokiais principais vadovaujantis,
koki tiksl siekiant ir kokiomis formomis bei metodais kriminalins bausms turi bti
vykdomos. B v politika daro aktyv poveik baud politikai. is poveikis pasireikia nustatant
bausmi sistem ir atskiras bausmi ris, skiriant bausmes ir atleidiant nuo j. B v politika
daro takos valstybs nusikalstamumo kontrols politikai, t.y. priimant sprendimus dl
recidyvinio nusikalstamumo prevencijos, dl asmen, paleist i l.a.v, adaptacijos visuomenje
ir reikiamos socialins pagalbos jiems suteikimo. Kalbant apie bausmi vykdymo politikos
turin, btina trumpai aptarti jos terminologij, vartojam teisinje literatroje. Iki iol b v
politikoje, atitinkamoje teiss akoje ir moksle buvo vartojami terminai: pataisos darb
politika, pataisos darb teis, pataisos darb teiss mokslas. Taiau jau XX a. paskutinio
deimt pradioje Lietuvoje imta atsisakyti i termin dl to, kad jie neatitiko savo turinio.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkrus Nepriklausomyb, LR Aukiausiosios Tarybos
Prezidiumas 1990 m. liepos 18 d. prim nutarim Dl darbo grupi st projektams rengti
sudarymo. iuo nutarimu buvo sudaryta darbo grup BVK projektui rengti, o j patvirtinus ir
jam sigaliojus, neteko galios 1971 m. priimtas Pataisos darb kodeksas. 1998 m.LR Seimas
pritar Teisins sistemos reformos metmenims (naujai redakcijai), kuri IV skyrius pavadintas
B v sistemos krimas. LR Seimas 2000 m. rugsjo 26 d. statymu patvirtino LR BK, kurio
42 str Bausmi rys nra toki bausmi ri, kurios buvo 1961 m. priimtame BK 22 stR.
Pvz, neliko tokios bausms ries kaip pataisos darbai be laisvs atmimo. 2002 m. birelio
27 d. Seimo statymu patvirtintame LR BVK neliko toki pataisos darb staig kaip pataisos
darb kolonijos, aukljimo darb kolonijos, pataisos darb kolonijosgyvenviets. LR
BVK-kse l a b vykdanios staigos vadinamos pataisos namais, nepilnamei pataisos
namais, atviromis kolonijomis. Terminas pataisos darb politika ir atitinkama teiss aka
pirmiausia buvo orientuotos nuteist traukim darb. i procedra turjo priverstinio darbo
poymi. Nuteistj darbo panaudojimo materialins gamybos procese idja galiausiai
sulugo, nes nuteistj pataisymas darbu liko tik deklaracija, o tikslas buvo pelno i gamybos
gavimas.
2.3 Bausmi vykdymo politikos elementai.
B v politikos tikslai ir principai ioje srityje pakankamai stabils, kadangi grindiami
tarptautins bendrijos nuostatomis dl elgesio su nuteistais asmenimis, tarpt t a ir mokslo
laimjimais. Taigi galime ivardyti iuos b v politikos elementus, kurie daro jai poveik:
1. visuomens socialin ir politin bkl, 2. visuomens ekonomin bkl, 3. visuomens
moralin bkl, 4. tradicijos, religija ir paproiai, 5. nusikalstamumo dinamika ir struktra, 6.
nacionaliniai ir tarptautiniai teiss aktai, 7. mokslas.
Ekonominis, socialinis ir politinis stabilumas sudaro palankias slygas gyvendinti b v politikos
tikslus ir principus. Ir atvirkiai, socialins ir politins padties destabilizavimas, visuomens
tiksl ir princip neaikumas bei prietaringumas, destruktyviai veikia bausmi vykdymo
politikos formavim ir gyvendinim. Ekonomikai stipri valstyb pajgi sukurti b v sistemos
materialin baz, kad bt gyvendinti valst tikslai ir udaviniai. Vals-bs ekonomins krizs
ir visuomens nuskurdimo slygomis b v politikos strategija daugiau priklauso nuo visuomens
ekonomins bkls nei nuo ios politikos tiksl ir princip. B v politika daniausiai priklauso
nuo visuomens moralins bkls bei visuomens teisins smons lygio. Valst gali skelbti ir
teisinti kilnius moralinius ir teisinius principus, taiau juos ne visada adekvaiai priima ir
sismonina vairs visuomens sluoksniai. Atskiros moni grups gali skirtingai vertinti
valstybs skelbiamas ir propaguojamas vertybes. Didel poveik formuojant b v politik ir jos
strategij daro visuomens tradicijos, religija ir paproiai. Poveik formuojamos bausmi
vykdymo politikos strategijai daro nusikalstamumo dinamika ir struktra. Kai nusikalstamumo
lygis stabilus arba darom nusikaltim maja, bausmi vykdymo politika daniausiai tampa
humanikesn. Jeigu darom nusikaltim, ypa sunki ir pirmiausia smurtini, daugja, tai
neigiamai veikia moralin ir teisin visuomens smon, skatina priimti grietesnius politinius
sprendimus, taip pat ir bausmi vykdymo srityje. Priklausomai nuo b v rezultat baud politika
ir b v (atlikimo) slygos grietinamos arba liberalizuojamos. Dar vienas veiksnys, darantis tak
b v politikai, tai mokslas, kuris ne tik sprendia kovos su nusikalstamumu problemas
(kriminologija, baud teis), vertina laimjimus, bet ir nagrinja nuteistj pataisos problem
(pataisos psichologija ir pedagogika).
2.4 Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo politikos bruoai
LR Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Dl Nacionalins nusikaltim prevencijos ir kontrols
programos patvirtinimo patvirtintos Nacionalins nusikaltim prevencijos ir kontrols
programos 36 punkte nustatyta, kad Bausmi skyrimo ir vykdymo politika vykdoma
vadovaujantis iomis nuostatomis: 1) remiantis demokratins valst vertybmis bei principu,
kad kiekvienas individas yra unikalus ir vertingas, prioritetiniais bausms tikslais laikomi
nusikaltusi asmen pataisymas ir resocializacija; 2) siekiama sukurti atkuriamojo teisingumo
sistem, kurios pagrindinis tikslas yra atkurti buvusi padt tarp nusikaltimo paveikt subjekt
aukos, nusikaltlio, visuomens; 3) atsivelgiant valstybs ekonomines igales, iekoma
nauj l a bausms atlikimo form (l a atlikimas ne darbo dienomis, po darbo ir pan), siekiant
ilaikyti vertingus nuteistojo socialinius ryius su visuomene bei jo profesinius (darbo)
gdius; 4) lygtinis paleidimas i l a staig, taip pat lygtinio nuteisimo taikymas t b siejami
su organizacine prasme veiksmingu probacijos tarnyb tinklo sukrimu; 5) liberali valstybs
baudiamoji politika asm, padariusiems nesunkius ir neatsargius nusikaltimus, derinama su
grietomis bausmmis ir izoliavimu nuo visuomens asmen, padariusi sunkius ir la sunkius
tyinius nusikaltimus; 6) siekiant utikrinti asmen, atliekani l a b, grim visuomen,
imamasi vis galim priemoni, kad bt utikrintas bent minimalus l a bausm atliekani
asmen aprpinimas darbu, kad jie toliau socialiai nedegraduot ir neprarast profesini
gdi; 7) neturintiems profesijos ar nemokantiems jokio amato l a bausm atliekantiems asm
pagal igales suteikiamas profesinis isilavinimas, atitinkantis darbo rinkos poreikius; 8)
siekiant sumainti vidin tamp l a vietose bei ugdyti vidines laisvs atmimu nuteist asm
vertybes, skatinamas ir remiamas kalini vietimas ir mokymas, taip pat kultros, mokslo ir
meno propagavimas l.a staigose.
2.5 Pasaulins bausmi vykdymo politikos tendencijos.
Na knygoj nra, bet a manau, kad ia reikia nekti apie tai, kad pasaulis pereina nuo laisvs
atmimo alternatyvi bausmi taikym, probacija ir paroli. Aiku kalbam apie Stalioraiio
pamgt Kanad ir vedij. Tai tiek.
iek tiek i Dermonto knygos iuo kl.
Kalbant apie probacij (tai laisvs atmimo bausms vykdymo (skyrimo)atidjimas) ir parol
(lygtinis paleidimas) paminsime keli ali praktik. Atidjus b vykdym, nuteistas asm
paliekamas visuomenje ir jam yra nustatomi tam tikri sipareigojimai arba jo teisi bei laisvi
suvarymai, t p g b paskirta prieira. Jeigu nuteistasis paeidia nustatytus reikalavimus,
probacija yra panaikinama ir jis turi vykdyti ankstesniu teismo sprendimu jam paskirt
bausm. Belgijos praktika rodo, kad g b atidta ne tik bausms vykdymas, bet ir b skyrimas
t.y. jei asm, kuriam buvo atidtas b skyrimas, skmingai vykdo probacijos reikalavimus, jis
yra laikomas neturiniu teistumo tik bausms skyrimo atidjimo instituto pagrindu
nuteistajam yra suteikiama galimyb ivengti nuteistojo stigmatizacijos. Daniausiai yra
atidedama l a b, nes daugelyje valst probacija atsirado kaip alternatyva l a bausmei. Vokietijos,
Austrijos ir Danijos praktika rodo, kad g b atidta ir baudos vykdymas. Vokietija: be bausmi
galima atidti ir kitokias baud atsakomybs priemones tokias kaip: atidavimas psichiatrin
ligonin ar institucij gydytis nuo alkoholizmo ar narkomanijos, preventyvus sulaikymas,
vairuotojo licenzijos panaikinimas, teiss usiimti tam tikra veikla atmimas. Taiau
Vokietijoje mintos priemons g b atidedamos tik tuo atveju, jei teismas nusprendia, kad i
priemoni tixlas g b pasiektas ir be realaus priemoni vykdymo. Danijoje yra numatyta
galimyb i dalies arba pilnai atidti l a bausm. I dalies atidedama tais atvejais, kai padarytas
sunkus nusikaltimas, nuteistasis asm yra padars nusikaltim praeityje. L a bausms dalis, kuri
turi bti vykdyta i karto, palyginus su paskirta bausme, yra nedidel. Bausms vykdymo
atidjimas i dalies t p g b paaikinamas tuo, kad teismas, skirdamas bausm, turi atisvelgti
visuomes interesus. kotijos praktika rodo, kad probacija pavesta vykdyti vietini
savivaldybi socialinio darbo departamentams, kuriuose visi darbuotojai buvo iimtinai soc
darbuotojai, kuri darbo pobd sidarydavo tiek bendro pobdio individualus darbas su
plataus profilio klient grupmis (vaikais, seneliais, negaliesiais ir pan) tiek darbas su
nuteistaisiais asm. ekijoje taikant probacij, kaip rimo stiprinimo priemon taikomas
eletronis monitoringas.Ispanijoje l a b atidedama, kai nuteistasis asm 1 kart teisiamas ir jei
paskirtos b terminas nevirija 2m. Taiau jeigu nustatoma, kad nuteisasis serga narkomanija,
ir jei pateikiamas oficialus dokumentas, kad jis gydsi ar gydosi nuo ios ligos, tai nepaisant
to, kad jis teisiamas nebe 1 kart ar jam paskirtos l a b terminas didesnis nei 2 m., teismas
vistiek gali jam atidti paskirtos bausms vykdym.

3 TEMA BAUSMI VYKDYMO TEIS IR MOKSLAS

3.1 Bausmi vykdymo teiss samprata, poymiai, dalykas, metodas.
B v teis tai visuma valst nustatyt t norm, kurios tvirtina b v udav ir principus, nustato
valst institucij, staig ir pareign bei jos galiot asm veiklos formas, metodus ir priemones,
taip pat nuteistj teisin padt, vykdant ir atliekant kriminalines bausmes. Bausmi vykdymo
teiss poymiai yra ie:
1. Tai t n, reguliuojani visuomeninius santykius, atsirandanius kriminalini bausmi
vykdymo (atlikimo) ir pataisos priemoni taikymo metu, visuma. 2. B v teiss normos yra
pagrstos b v politikos principais. 3. B v teiss normos nustato institucij, vykdani
kriminalines bausmes, veiklos, susijusios su pataisos priemoni taikymu,formas, metodus ir
priemones. 4. B v teis, kaip savarankika teiss aka, turi savo dalyk ir metod
Dalykas tai, k teiss normos reguliuoja. B v teiss dalyk sudaro: 1) bausmi vykdymo
bendrosios nuostatos ir principai (BVK 1 str.); 2) b v tvarka ir slygos bei pataisos priemoni
taikymas nuteistiesiems (BVK 1, 111 ); 3) institucij ir pareign veiklos, susijusios su
kriminalini b v, tvarka (BVK 1621); 4) valstybs bei savivaldybi institucij, visuom
organizacij ir kt organizacij bei piliei dalyvavimo nuteistj pataisos procese tvarka (BVK
8); 5) nuteistj paleidimo i bausmes vykdani institucij ir socialins paramos jiems teikimo
tvarka (BVK 176182 str.).
Apibendrinant galima teigti, kad b v teiss dalykas tai visuome santykiai, atsirandantys
vykdant (atliekant) kriminalines bausmes.
B v teis tai savarankika teiss aka, turinti savo metod, kur taikydama reguliuoja
visuomeninius santykius, sudaranius ios teiss akos dalyk. B v t metodas tai teisiniai
bdai ir priemons, kuri pagalba valst reguliuoja bausmi vykdymo teisinius santykius.
Pagrindinis b v t metodas yra nuteistojo vali paveikiantis metodas, kuris dar vadinamas
imperatyviniu metodu. Imperatyvinio metodo esm yra ta, kad bausm vykdanti institucija
statymo leistinais bdais ir priemonmis paveikia nusikaltlio smon, atlieka jo elgesio
motyv korekcij. Taiau b v t taiko ir kitus metodus, pvz., skatinimo metod. F. Bekonas ra:
Metodas tai viesulys, nuvieiantis keliautojui keli tamsoje. Dargi lubis eidamas keliu
aplenkia t, kuris eina be kelio.A. Vaivila rao, kad Teiss teorijos metodas tai sistema
bd ir priemoni, kuriais teiss teorija tiria socialini interes transformavimosi teisin
tvark veiksnius ir slygas. Metodas graik kalbos terminas, reikiantis painimo arba tyrimo
keli. Mokslo objektas atsako klausim, k mokslas tiria, o metodas kaip ir kokiu bdu tas
objektas tiriamas.
3.2Bausmi vykdymo teiss paskirtis.
B v t paskirtis yra nustatyti toki b v tvark, kad atliks bausm nuteistasis savo gyvenimo
tiksl siekt teistais bdais ir priemonmis(LR BVK 1 str.). B v t paskirtis tai tie tikslai,
kuriems kuriama ir dl kuri egzistuoja bausmi vykdymo teis.
3.3Bausmi vykdymo teiss princip svoka ir klasifikacija
Bendroji teiss teorija principus apibdina kaip pagrindines teiss idjas, teisins sistemos
vadovaujanias nuostatas. Teiss princip objektyvumas pasiymi tuo, kad pagrindins
idjos, gldinios juose, turi bti privalomai panaudotos ir konkreioje teiss akoje, ir taikant
statymus. Teiss princip subjektyvumas pasireikia tuo, kad jie formuluojami moni, o
vliau sisavinami visuomenins smons kaip moralins nuostatos ir tampa teisins
ideologijos sudtine dalimi. B v t principai tai objektyvi visuomens raidos dsningum
slygotos pagrindins idjos, pradai, ireikiantys bausmi vykdymo teiss norm esm ir
valstybs politikos nuostatas reguliuojant
bausmi vykdymo visuomeninius santykius.
1. Bausmi vykdymo teis grindiama iais bendraisiais teiss principais:
1) teistumo. Bausmi vykdymo teisje teistumo principas ireiktas statymo, reguliuojanio
bausms vykdym, virenybe ir prioritetu prie kitus teiss aktus, reguliuojanius
visuomeninius santykius mintoje srityje. LR Konstitucijos 2024 str vairiais aspektais aptaria
teistumo princip. Teisingumo principas gyvendinamas bausmes vykdani institucij ir kt
subj, dalyvaujani iame procese, veikloje, grietai laikantis b v st-m ir kt t a reikalavim.
is principas reikia, kad b v st turi bti vienodai suprantami, vykdomi ir taikomi visose
bausmes vykdaniose institucijose. Pirmin prielaida teistumui utikrinti yra priimti st,
garantuojantys moni saugum. Jie turi bti pakankamai aikiai ir tiksliai idstyti, kad nekilt
dvejoni dl j prasms, pagaliau jie patys turi bti skirti visuomens interesams utikrinti, o
ne prietarauti jiems.
2) humanizmo. Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis,
taip pat nustatyti tokias bausmes. Taigi b v st privalo tvirtinti humanik elges su
nuteistaisiais;
3) demokratizmo JTO patvirtinto Tarpt pilietini ir polit teisi pakto 16 str nustato:
Kiekvienas mogus, kad ir kur jis bt, turi teis bti pripaintas teisini santyki subjektu.
ios nuostatos socialin reikm yra ta, kad, nuteisus asmen (pirmiausia laisvs atmimu),
apribojamos jo teiss ir dl to nuteistasis t b socialiai apsaugotas. Demokratizmo princ
pasireikia nuteistj pataisos proceso organizavimu, institucij, vykdani bausmes, veiklos
vieumu, visuomens traukimu proces ir i institucij veiklos kontrol;
4) piliei lygybs prie statym. LR Konstitucijos 29 str nustato: statymui, teismui ir
kitoms valst institucijoms ar pareignams visi asm lygs. mogaus teisi negalima varyti ir
teikti jam privilegij dl jo lyties,
rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair pagrindu.
JTO priimtos Visuotins mogaus teisi deklaracijos 7 str nustatyta: Visi lygs prie st ir turi
teis, be jokio skirtumo, lygi statymo apsaug. Visi turi teis lygi apsaug nuo visokios
diskriminacijos, paeidianios i Deklaracij, ir nuo visokio kurstymo tokiai
diskriminacijai. JTO priimt Tipini minimali elgesio su kaliniais taisykli 6 taisyklje
tvirtinta, kad neturi bti jokios diskriminacijos rass, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos,
politini ar kt pair, nacionalins ar socialins kilms, turtins, eimynins ar kitokios
padties pagrindu. Vadovaujantis konstitucinmis ir tarpt teiss nuostatomis, LR BVK
nesuteikia nuteistiesiems kokios nors pirmenybs dl lyties, rass, tautybs, religini ir
politini sitikinim, socialins kilms, turtins padties ir pan. Taiau nuteistj lygyb prie
st nereikia, kad jiems turi bti sudarytos vienodos slygos atlikti bausm. Nuteistieji skirstomi
pagal ami, sveikatos bkl, lyt. LR moter ir vyr lygi galimybi st 2 str 3 d nustatyta:
Tiesiogin diskriminacija dl lyties pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo ireikiamas
paeminimas, paniekinimas, taip pat teisi apribojimas ar privilegij teikimas dl asmens
lyties, iskyrus: () 7) skirting tam tikr bausmi vykdymo tvark ir slygas. ET Ministr
Komiteto priimtose Europos kalinimo staig taisykli 11 t-kls 1 p rekomenduoja: Skirstant
kalinius skirtingas staigas arba skirtingus reimus btina tinkamai atsivelgti j teisin
padt (nenuteistas ar nuteistas, 1 kart teistas ar recidyvistas, ilga ar trumpa bausms trukm),
specialius elgesio su jais reikalavimus, medicinos poreikius, lyt bei ami. Be to, bausms
atlikimo slygos priklauso nuo nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnio ir padarytos
nusikalstamos veikos pobdio (pvz., ar tai nusikaltimas, ar baud nusiengimas) bei nuteistojo
elgesio. iuo atveju piliei lygybs prie st principas, vykdant kriminalines bausmes,
koreguojamas gyvendinant b v diferenciacijos princip.
2. Bausmi vykdymo teis grindiama specifiniais (akiniais) principais.
Teistumo principas. bausms vykdymo pagrindas yra tik siteisjs apkaltinamasis teismo
nuosprendis; nuteist asmen teisi bei laisvi apribojimus ir i asmen pareigas nustato tik
Lietuvos Respublikos statymai;
Humanizmo principas iuo principu siekiama, kad nuteistiesiems bt sudaromos kuo
humanikesns bausms atlikimo slygos.
Bausmi vykdymo individualizavimo ir visuomens dalyvavimo nuteistj pataisos
procese principas Bausmi vykdymo individualizavimo principas numato, kad atskir
bausmi vykdymo tvark ir slygas reglamentuojaniuose LR BVK skyriuose numatytos
pataisos priemons nuteistiesiems taikomos atsivelgiant j asmenyb bei elges bausms
atlikimo metu, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingum ir pobd.
Kiti spec. principai: 1)nuteistj diferenciacija; 2) demokratizmas; 3) tikinimo ir prievartos
derinimas; 4) psichoterapinio ir socialiai reabilituojamojo poveikio stiprinimas bausms
vykdymo procese; 5) nuteistj teigiamos iniciatyvos ugdymas ir skatinimas; 6) pataisos
priemoni taikymo rezultat tvirtinimas. Nuteistj diferenciacijos bausms atlikimo metu
principas
3.4 Bausmi vykdymo teiss princip reikm.
Bausmi vykdymo teiss principai, kai jais vadovaujamasi kompleksikai, padeda pasiekti
geresni nuteistj pataisymo rezultat. Bausmi vykdymo teiss principai tai bausmi
vykdymo politikos principai.
3.5 Bausmi vykdymo teiss ir kit teiss ak ryys, jos vieta teiss sistemoje
Baud teis ir b v teis reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsiranda vykdant bausmes
ir atleidiant nuo j. ioje teisinio reguliavimo srityje galime iskirti baud teiss
prioritetikum prie b v teis. Baud teis duoda bausms svok, nustato tikslus ir ris,
atsakomybs ir nubaudimo bei atleidimo nuo bausms pagrindus. B v teis yra glaudiai
susijusi su BP teise).BP teiss paskirtis yra utikrinti asmens, padariusio nusikalstam veik,
teising nubaudim, o b v teis turi utikrinti teisingo nubaudimo rezultat gyvendinim, nes
reguliuoja nuosprendio dalies, kurioje skirta bausm, vykdym. B v teiss atribojimo nuo BP
teiss esm yra ta, kad b v teis reguliuoja i bendr institut ikiteismin realizacij (rengiama
mediaga teismams dl nuteistj lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie
termin), o BP teis reguliuoja i institut teismin procedr. B v teis yra glaudiai susijusi
su konstitucine teise reguliuojant nuteistj teisin padt, pavyzdiui, LR Konstitucijos 22 str
1 d nustato, kad mogaus privatus gyvenimas nelieiamas (LR BVK 99 str. nuteistj teis
susirainti;102 str. nuteistj teis paskambinti telefonu), 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad
minties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma (LR BVK 106 str. nuteistj teis atlikti
religines apeigas), 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pilieiai, kuriems rinkim dien yra
sukak 18 met, turi rinkim teis (LR BVK 13 str. nuteistj teis dalyvauti rinkimuose,
referendume arba visuotinje apklausoje (plebiscite)).
B v teis yra susijusi su civiline teise. LR CK str nustato artimj giminaii sra, kurio
reikia pataisos staig administracijai (Nuteistj teis pasimatyti su giminaiiais ir kitais
asmenimis). Kai reikia nustatyti, ar nuteistasis vyras ir moteris yra sugyventiniai, , t. y. nustatyti
i asmen partneryst, pataisos staig personalas vadovaujasi LR CK 3.229 str nuostatomis.
LR BVK 107 str suteikia teis nuteistiesiems laisvs atmimu bausms atlikimo metu sudaryti
santuok ir nustato kai kuriuos santuokos sudarymo laisvs atmimo vietoje tvarkos elementus.
Nuteistajam sudarant santuok laisvs atmimo vietoje vadovaujamasi LR CK 3 knygos II
dalimi Santuoka.).
Administracinje teisje yra norm, kurios reguliuoja pataisos staig veikl (LR ATPK 191
str. atsakomyb u draudiam turti daikt perdavim nuteistiesiems). Kitos LR ATPK
teiss normos yra privalomos pataisos staigoms, kurios yra valstybs valdymo institucijoms
pavaldios staigos
Darbo teiss normos reguliuoja pataisos staig bei valstybs moni prie pataisos nam
darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, darbo santykius. Nuteistiesiems, dirbantiems
pataisos staigose ar valstybs monse prie pataisos nam, taikomos LR DK XVII skyriaus
(Materialin atsakomyb) ir XVIII skyriaus (Darbuotoj sauga ir sveikata) nuostatos.
3.6 Bausmi vykdymo teiss mokslo samprata ir objektas.
Bausmi vykdymo teiss mokslo samprata ir objektas. Bausmi vykdymo teiss mokslo ir kit
mokslo ak ryys Bausmi vykdymo teiss mokslas tai ini sritis, kuri nagrindama
santykius, atsirandanius kriminalini bausmi vykdymo (atlikimo) metu, siekia nustatyti tok
efektyv bausmi vykdymo teisin reguliavim bei toki efektyvi bausmes vykdani
institucij sistem, kuri pataisos priemonmis galt paveikti nuteistuosius, kad jie, atlik
bausm, sugebt savo gyvenimo tiksl siekti teistais bdais ir priemonmis.
B v teiss mokslo objektas - valstybs politika bausmi vykdymo srityje, nagrinjanti ios
politikos ir bausmi vykdymo teiss principus; Lietuvos b v teiss ir bausmes vykdani
institucij istorij; j viet kit teissaugos institucij, kovojani su nusikalstamumu,
sistemoje; bausmi vykdymo teiss norm turin ir struktr ir t.t.
3.7 Bausmi vykdymo teiss mokslo ir kit mokslo ak ryys.
B v teiss mokslo metodologinis pagrindas yra filosofija, kaip visuotinis painimo metodas,
pasireikiantis konkreiuose mokslinio tyrimo metoduose. Metodologin tak bausmi
vykdymo teiss mokslui daro bendroji teiss teorija.
Bausmi vykdymo teiss mokslas yra glaudiai susijs su kit teiss ak mokslais, pirmiausia
su baud teiss mokslu. Bausms teorija glaudiai sieja i abiej mokslo ak objektus ir
metodus. Bausmi vykdymo teiss mokslas yra susijs su baudiamojo proceso teiss mokslu
atsivelgiama pastarojo mokslo teorines nuostatas dl teism nuosprendi ir nutari
vykdymo.
B v teiss mokslo pamatas yra konstitucins teiss mokslas. Pirmiausia tai susij su pilieio
teisine padtimi, teistumu, valstybs aukiausiosios valdios ir valdymo institucij
kompetencija. B v teiss mokslas taip pat naudojasi adms teiss mokslo teorinmis nuostatomis
dl institucij, vykdani bausmes,valdymo struktros, i institucij organizavimo ir j
sistemos. B v teiss mokslas yra susijs su kriminologija, kuri nagrinja nusikalstamumo
slygas ir prieastis kovos su nusikalstamumu priemoni efektyvum.
B v teiss mokslas naudojasi psichologijos, pedagogikos, ekonomikos moksl, kurie nra teiss
ak mokslai, teorine patirtimi.

4 TEMA BAUSMI VYKDYMO STATYMAI IR TEISS NORMA

4.1 BV teiss altiniai, rys.
Bausmi vykdymo teiss altiniai tai teiss akt, reglamentuojani vis kompleks
visuomenini santyki, atsirandani vykdant (atliekant) kriminalines bausmes ir taikant
nuteistiesiems pataisos poveikio priemones visuma. Bausmi vykdymo teiss altiniai nra
vieni nuo kit izoliuoti, jie tarpusavyje sveikauja, sudaro vientis bausmi vykdymo teiss
akt sistem. Bausmi vykdymo teiss akt sistem sudaro ie altiniai, kuriuos galime
suskirstyti dvi ris: 1) Bausmi vykdymo statymai. 2) Bausmi vykdymo postatyminiai
aktai. Pagal Konstitucij - statym leidybos teis yra suteikta Seimui, o pagal io straipsnio 19
punkt jam suteikta teis leisti amnestijos aktus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138
straipsnis Seimui suteikia teis ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis. Tarptautins
sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos
dalis. Bvk nustato: Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo statymai nustato bausmi
vykdymo ir atlikimo tvark, slygas ir principus. BVK nustato: io Kodekso numatytais
atvejais valstybins institucijos priima teiss aktus bausmi vykdymo klausimais. Nurodyti
teiss aktai nustato Lietuvos Respublikos statymuose numatyt nuteistj teisi ir laisvi
apribojimo bei pareig realizavimo tvark. statym nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos
Vyriausyb, Teisingumo ministerija ir kitos ministerijos leidia postatyminius aktus, taip pat
ir tiesiogiai ar dalinai, susijusius su bausmi vykdymo sritimi.
4.2 Bausmi vykdymo statymai ir j udaviniai
BV statymai. Bausmi vykdymo statymus ir kitus teiss aktus (postatyminius norminius
aktus) galima suskirstyti dvi grupes: 1) Pagrindiniai ir pagalbiniai statymai. Pagrindiniai
bausmi vykdymo statymai, tai tie, kurie tiesiogiai ireikia teiss normas, kurios reguliuoja
visuomeninius santykius, atsirandanius vykdant kriminalines bausmes ir nuteistiesiems
taikant pataisos poveikio priemones. Pagalbiniai statymai tiesiogiai bausmi vykdymo teiss
norm, reguliuojani visuomeninius santykius, atsirandanius vykdant kriminalines bausmes
ir nuteistiesiems taikant pataisos poveikio priemones, neireikia, bet jie patvirtina pagrindini
bausmi vykdymo statym nuostatas, pavyzdiui, pagrindinis teiss aktas yra Lietuvos
Respublikos bausmi vykdymo kodeksas, pagalbinis LR apskrities valdymo statymas. BVK
nustato: Pataisos staigose organizuojamas nuteistj iki eiolikos met bendrasis
lavinimas. Taip pat k nustato: Nuteistj bendrj lavinim organizuoja apskrii
virininkai. LR apskrities valdymo statymas nustato, kad apskrities virininkas statym
nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines vietimostaigas
bei tarnybas. Kitas pagalbinis statymas tai LR vietimo statymas. Respublikos BVK
nustato: Pataisos staigose, iskyrus kaljimus, nuteistieji gali Lietuvos Respublikos statym
nustatyta tvarka steigti visuomenines organizacijas. Pagalbinis statymas LR visuomenini
organizacij statymas, kuris nustato visuomenini organizacij steigimo ir j veiklos tvark.
2) Pirminiai ir antriniai statymai ir kiti teiss aktai (postatyminiai norminiai aktai). Bausmi
vykdymo statym ir kit teiss akt (postatymini normini akt) skirstymo pagrindinius ir
pagalbinius pagrindas yra iuose statymuose ireikt teiss norm pobdis. Pirminiai
bausmi vykdymo statymai ir kiti teiss aktai (postatyminiai norminiai aktai) ireikia teiss
normas, galiojanias kartu su kito antrinio bausmi vykdymo teiss akto normomis, kurios
papildo pirminio bausmi vykdymo teiss akto normas, jas ivysto. BVK nustato: Nuteistj
perklimo i vienos pataisos staigos kit tvark nustato Pataisos staig vidaus tvarkos
taisykls. ios taisykls, kurias BVK tvirtina Teisingumo ministerija, yra antrinis bausmi
vykdymo teiss aktas (postatyminis norminis aktas). BVK nustato: Areto, terminuoto
laisvs atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos galvos bausmes atliekani nuteistj mitybos ir
materialinio buitinio aprpinimo normas nustato LR Vyriausyb arba jos galiota institucija.
Antrinis bausmi vykdymo teiss aktas tai Vyriausybs 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 14
Dl fiziologini mitybos norm asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvs
atmimo vietose, patvirtinimo.
4.3 LR Vyriausybs bei kit valstybs valdymo institucij priimti bausmi vykdymo
teiss aktai
Bausmi vykdymo teiss aktai skirstomi pagal valstybs subjektus (lygius), kurie tuos aktus
prim: 1) Valstybs aukiausiosios valdios institucijos (LR Seimo) priimti bausmi
vykdymo teiss aktai. Tai Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas, Lietuvos
Respublikos Baudiamojo kodekso, Baudiamojo proceso kodekso, ir Bausmi vykdymo
kodekso, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymas Nr. IX 1162, priimtas 2002 m.
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos statuto patvirtinimo statymas Lietuvos Respublikos statymas dl amnestijos akto
ir kt. 2) Valstybs aukiausiosios valdymo institucijos (LR Vyriausybs) priimti bausmi
vykdymo teiss aktai. Tai: Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m.. nutarimas Dl
socialins paramos nuteistiesiems fondo naudojimo tvarkos patvirtinimo ,Vyriausybs 2002
m. nutarimas Dl Nuteistj laisvs atmimu darbo apmokjimo tvarkos . 3 ) inybiniai
bausmi vykdymo teiss aktai (ministerij ir kit institucij teiss aktai). Tai: teisingumo
ministro sakymas Dl Pataisos staig vidaus tvarkos taisykli patvirtinimo; teisingumo
ministro 2003 m.. sakymu patvirtinta Pataisos inspekcij darbo tvarka Kaljim departamento
prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. sakymas Dl Kardomojo kalinimo ir
laisvs atmimo viet skaitos tarnyb darbo instrukcijos patvirtinimo .
4.4 JTO bei ET aktai bausmi vykdymo klausimais
JTO Tipins minimalios elgesio su kaliniais taisykls buvo priimtos 1955m. enevoje.
Taisyklse idstyti visuotinai pripainti teoriniai ir praktiniai elgesio su kaliniais ir
penitencini staig valdymo laimjimai. Taisykls susideda i 2 dali : 1) visuotinai taikomos
taisykls , kurios reguliuoja kalini skirstym i kategorijas pagal lyt, ami, teistum..staigose
turi bti grietai palaikoma drausm ir tvarka. Bausmi taikymas grietai reguliuojamas
statymu. Draudiama taikyti fizines ir kitas iaurias bausmes. Nustatomi tam tikri reikalavimai
staigos personalui. Darbuotojai parenkami vadovaujantis siningumo, monikumo,
kompetencijos, isilavinimo ir asmenini savybi kriterijumi. 2) ypating kategorij kaliniams
taikomos taisykls( psichikos ligoniai, aretuoti arba laukiantys teismo). ia nustatomi
bausms atlikimo reimo reikalavimai. La pats savaime yra bausm, todl negali bti taikomos
kitos priemons, didinanios nut.kanias. laisvs atmimo tikslas apsaugoti visuomen ir
ukirsti keli nusikaltimams. Minimali taisykli nuostatos buvo pltojamos Sulaikyt ,
nuteist asmen apsaugos princip svade JTO 1988m. taip pat Elgesio su nuteistaisiais
pagrindiniuose principuose 1990m. iuose dokumentuose siloma atsisakyti vis
diskriminacijos, kankinimo form, iauraus ir nemoniko elgesio . 1973m. Europos Tarybos
ministr komitetas prim rezoliucij Dl Minimali elgesio su kaliniais taisykli varianto .
1987m. Europos tarybos alims buvo nurodyta nacionalinje statym leidyboje ir
penitencinje praktikoje vadovautis Europos kalinimo staig taisykli principais ir
pagr.nuostatom. tikslas : 1) nustatyti mini k administravimo standartus , kurie btini sudarant
monikas slygas. 2) skatinti k administracij formuoti politik, valdymo stili, paremt
teisingumo, bealikumo princ. 3) skatinti k profesin tobuljim. 4) parengti realius kriterijus,
kuriais galima bt vertinti esam padt. Kiti teiss aktai 1) tarpt.pilietini ir pol.teisi
paktas skelbia teis gyvyb kaip neatimam mogaus vertyb. 2) Europos mogaus teisi ir
pagrd.laisvi apsaugos konvencijos papildomas protokolas nr.6 patvirtina pakto nuostatas dl
mirties bausms. 3) 1989m. JTO GA konvencija dl vaiko teisi. Kalinimo staigoms svarbus
k 37 str.,kad n vienas vaikas nepatirt kankinim ar kitokio iauraus elgesio. 4) 1990m. JTO
GA Nepilnamei , atliekani laisvs atmimo bausm, teisi apsaugos taisykls. ia
nustatyta staig tikslai , valdymo principai, laikymo slygos, klasifikacija. EUROPOS
TARYBOS KONVENCIJOS - :1)universalaus pobdio konvencijas, kurios apima plai
sfer ir galima surasti dalyk, kuris priklauso prie BT. 2) Specializuoto pobdio konvencijas,
kurios yra BT altiniai. Universalaus pobdio:Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
konvencija (5str. reglamentuoja mogaus teis laisv).Europos konvencija prie kankinimus
ir kit iaur nemogik elges ir baudim. T.y. kokie reikalavimai keliami bausmei.
Specializuoti:1964 m. konvencija Dl lygtinai nuteistj ar lygtinai paleistj asmen
prieiros.i konvencija nustato asmeniui galimyb, kur lygtinai nuteis ar paleido viena
valstyb, tuos apribojimus atlikti pilietybs valstybje. Ekstradicijos konvencija.Tai asmens
tariamo ar kaltinamo nusikaltimo padarymu idavimas tai valstybei, kurioje buvo padarytas
nusikaltimas. Jos esm tarptautiniai santykiai, bendradarbiavimas gyvendinant teisingum.
Kad joks asmuo, kuris padar nusikaltim vienoje valstybje kitoje valstybje neivengt
atsakomybs.Nusikaltimo slygos: Dvigubo nusikaltimo taisykl. G.b. iduotas tik toks asmuo,
kurio padaryta veika pripastama nusikaltimu ir toje valstybje kur padaryta veika, ir kurioje
pastarasis yra.Kad u nusikaltim abejose valstybse bt baudiama ne maesne kaip 1 m.
laisvs atmimo bausme.Abi valstybs turi duoti savo sutikim, t.y. valstyb, kuri prao ir ta,
kuri iduoda. Nekreipiamas dmesys iduodamo asmens vali.
4.5 ir 4.6 Bausmi vykdymo teiss norma ir jos ypatybs. Bausmi vykdymo statymo ir
normos santykis
BV t norma. Bausmi vykdymo teiss norma suprantama kaip atitinkamas teisini santyki
dalyvi (valstybs institucij, staig, visuomenini organizacij, pareign, nuteistj ir
pavieni piliei) atitinkamo elgesio modelis. Normoje nustatomos taisykls pagal kurias
reguliuojami visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant kriminalines bausmes ir taikant
nuteistiesiems pataisos poveikio priemones.
Bausmi vykdymo teiss normos tai teiss normos, reguliuojanios visuomeninius santykius,
atsirandanius tarp valstybs institucij ir nuteistj bausmi vykdymo ir pataisos poveikio
priemoni taikymo nuteistiesiems metu, kuriais siekiama bausmi vykdymo tiksl.
Bausmi vykdymas tai ne tik teisin, bet ir psichologin kategorija, nes jo tikslas yra
pataisyti nuteistuosius. Aukljamasis ir socialinis reabilitacinis bausmi vykdymo pobdis
nulemia bausmi vykdymo teiss norm turin, suteikia jam psichologinius pedagoginius
aspektus. iose normose randa viet ir daugelis psichologinio pedagoginio poveikio
priemoni princip. Bausmi vykdymo teiss normose naudojamos tokios sampratos ir
kategorijos, kaip pataisymas, nepriekaitingas elgesys, stropus darbas ir pan.
Bausmi vykdymo teiss norm ypatybe yra tai, kad kai kurios i j yra paimtos i kit teiss
ak. Pirmiausia tai lieia normas, reguliuojanias nuteistj darb (LR BVK ), j valstybinio
socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo stao klausimus (LR BVK.), nuteistj
bendrj lavinim ir profesin mokym (LR BVK.) ir pan. Ne visos bausmi vykdymo teiss
normos savo turinyje turi atitinkamo elgesio model. Yra eil norm, kurios nustato kaip ios
teiss akos tikslus, udavinius, principus, taip ir atskir jos institut, formuluoja apibrimus
(definicijas). Bendroje teiss teorijoje tokios normos laikomos specialiomis normomis.
Bausmi vykdymo teisje specialios normos realizuojamos kaip normos udaviniai, normos
 principai ir normos definicijos . Bausmi vykdymo teiss normas galima klasifikuoti
atskiras ris priklausomai nuo nustatomo elgesio taisykls pobdio. Atsivelgiant
bendrojoje teiss teorijoje priimt teiss norm klasifikacij, bausmi vykdymo teiss normas
galima sugrupuoti : 1) reguliacines. Jos nustato bausmi vykdymo teisini santyki subjekt
ir kit dalyvi teises ir pareigas. Priklausomai nuo nustatyt teisi ir pareig pobdio
reguliacins normos skirstomos : pareigojanias; galiojanias;draudianisias.
pareigojanios bausmi vykdymo teiss normos nustato pareig atlikti tam tikras aktyvias
teigiamas veikas. Pavyzdiui, BVK nustato: Kiekvienas laisvs atmimo bausm atliekantis
nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darb silo pataisos staigos administracija. ,taip pat
nustato: Bausms vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas privalo iaikinti
paleidiamam asmeniui jo teises ir pareigas. galiojanios bausmi vykdymo teiss normos
leidia teisini santyki subjektams pasirinkti elgesio variant statymo nustatytose ribose.
Pavyzdiui, BVK nustato: Nuteistiesiems leidiama gauti pato ir perduodamus siuntinius.
,taip pat nustato: Nioms moterims ir vaik iki trej met turinioms motinoms pataisos
nam administracija gali leisti gyventi ne pataisos nam teritorijoje, kol vaikui sueis treji
metai. Draudianiosios bausmi vykdymo teiss normos nustato pareig susilaikyti nuo
konkrei veiksm, kuriuos statymas vertina kaip neteistus. Pavyzdiui, BVK nustato:
Kardomojo kalinimo vietose, aretinse ir pataisos staigose laikom nuteistj, kurie
tarpusavyje nra sutuoktiniai ar artimieji giminaiiai, susirainjimas draudiamas. 2)
skatinamsias. Skatinamj bausmi vykdymo teiss norm paskirtis stimuliuoti statymo
pagirtin elges, nuteistj pataisym. ios normos yra BVK , kurio pavadinimas yra Laisvs
atmimo bausm atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemons. 3)
Apsaugini bausmi vykdymo teiss norm paskirtis apsaugoti teisinius santykius,
atsirandanius vykdant (atliekant) kriminalines bausmes, ir utikrinti bausmi vykdymo teiss
norm realizavim. iai grupei norm priskiriamos Lietuvos BVK nuostatos dl nuobaud,
skiriam nuteistiesiems u bausms atlikimo reimo reikalavim paeidim, o taip pat normos
(LR BVK )numatanios nuteistj atsakomyb u valstybei padaryt al. Bausmi vykdymo
teiss normos skirstomos : 1) materialines; 2) procesines (procedrines).Materialins normos
nustato elgesio taisykls turin, o procedrins normos reguliuoja elgesio slygas ir tvark.
Kaip bendrosios teiss teorijos, taip ir bausmi vykdymo teiss normos struktr
sudaro:Hipotez.Dispozicija.Sankcija. Hipotez Teisin hipotez tai spjimas, kad vyks
tokie gyvenimo faktai, kuri atvilgiu reiks elgtis pagal dispozicijoje aprayt elgesio
taisykl.Teisin hipotez tai teiss normos dalis, nurodanti faktines aplinkybes, kurioms
atsiradus, pradeda galioti visa teiss norma.Teiss normos hipotez paprastai prasideda odeliu
jei ir baigiasi ties odeliu tai. Jei sutartis sudaryta, tai jos reikia laikytis. Hipotez ia
formuluoja odiai sutartis sudaryta. Hipotez yra btinas kiekvienos teiss normos
elementas. Jeigu jos nebt, visa teiss norma netekt prasms, ji tapt negyva niekada
netaikoma ir nenaudojama, nes bt neaiku, kokiais atvejais ir kam reikia j taikyti. Daugelyje
atvej hipotez yra u bausmi vykdymo teiss normos teksto ribos. Hipotez gali bti bendra
keletui bausmi vykdymo teiss norm. ia turima omenyje bausms vykdymo (atlikimo)
pagrind teismo nuosprend (nutart). Dispozicija tai lotyn kalbos terminas, reikiantis
idstym.Teisin dispozicija tai centrinis teiss normos elementas, jos erdis.Dispozicijoje
apraomas bausmi vykdymo teiss subjekt leidiamo ir privalomo elgesio (teisi ir pareig)
mastas (apimtis) atsiradus hipotezje apraytoms aplinkybms. Dispozicija tai pati elgesio
taisykl. Teiss normos ir statymo straipsniai nebtinai turi sutapti tarpusavyje. Straipsnyje
gali bti kelios normos. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 126
straipsnyje numatytos dvi veiklos rys (individuali darbin ir krybin veikla), kuriomis gali
usiimti laisvs atmimo bausm atliekantys nuteistieji.Sankcija tai lotyn kalbos terminas,
reikiantis bausms nustatym.Teisin sankcija tai teisinio poveikio priemon, kuria
susiaurinamos teiss paeidjo teiss u reguliacins teiss norm reikalavim nevykdym
(nuobaudos skyrimas), arba skatinamoji priemon u teist elges (paskatinimo priemons
skyrimas).Bausmi vykdymo teiss norm sankcijos daugiausia yra susijusios su nuobaud
skyrimu, apribojimais nuteistiesiems ir j atsakomybe. Bausmi vykdymo teiss ir normos
santykis tai atskiro ir visumos santykis.

5 TEMA BAUSMES VYKDANI INSTITUCIJ SISTEMA

5. 1 Bausmes vykdani institucij sistema ir jos elementai .
Valstybs prievartos, kurios rykiausia forma yra kriminalin bausm, realizavimas reikalauja,
kad valstyb nuolat kontroliuot kaip taikomi nuteistiesiems skirti baudiamojo pobdio
apribojimai. Tuo tikslu kriminalini bausmi vykdymas yra iskirtin valstybs prerogatyva
(funkcija), kuriai vykdyti steigiamos specializuotos valstybs institucijos bausmes
vykdanios institucijos.
Bausmes vykdani institucij sistema tai objektyviai esanti bausmi vykdymo sistemos
vidin sandara, vieningos bausmi vykdymo sistemos padalijimas susijusias tarpusavyje ir
kartu diferencijuotas pavienes institucijas (elementus). Pagal LR BVK , subjektus,
vykdanius kriminalines bausmes, galima suskirstyti : 1. Specializuotas valstybs
institucijas, kuri tiesiogin paskirtis ir pagrindin veikla yra vykdyti kriminalines bausmes.
2. Kitus bausmi vykdymo teisini santyki dalyvius, kuri pagrindin veikla nra
susijusi su kriminalini bausmi vykdymu.
Specializuotos valstybs institucijos, kuri tiesiogin paskirtis ir pagrindin veikla yra vykdyti
kriminalines bausmes, yra ios: 1. Pataisos staigos. BVK nustato: Terminuoto
laisvs atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos staigos pataisos
namai, nepilnamei pataisos namai, kaljimai, atviros kolonijos. pataisos staig rims
prilygina laisvs atmimo viet gydymo staigas: gydymo pataisos namus ir laisvs atmimo
viet ligonin. 2. Aretins. BVK nustato: Areto bausm vykdo aretins. 3. Pataisos
inspekcijos.
BVK nustato: Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo, viej
teisi atmimo ir viej darb bausmes vykdo pataisos inspekcijos. kad laisvs apribojimo
bausm vykdo pataisos inspekcijos. Valstybs institucijos ir kiti bausmi vykdymo teisini
santyki dalyviai, kuri pagrindin veikla nra susijusi su kriminaliniu bausmi vykdymu yra
ie: 1. Kardomojo kalinimo vietos (suimtj namai). Pagal BVK nuteistieji, kuriems
pirm kart paskirtas laisvs atmimas ir i bausm atlikti nustatyta pataisos namuose, gali
bti palikti kardomojo kalinimo vietose atlikti kio darbus., kad atlikti kio darbus palikti
nuteistieji laikomi pataisos nam paprastosios arba lengvosios grupi laikymo slygomis.
2. Antstolis. BVK nustato: Baud priverstinai iieko antstolis. nustato, kad
juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdo
antstolis. 3. Policija. BVK nustato, kad laisvs apribojimo bausm vykdo pataisos
inspekcijos. Taiau io bausms vykdymo procedr traukia ir policij, kuri
neperengdama LR statym ir kit teiss akt nustatytos kompetencijos, kontroliuoja
nuteistajam paskirt draudim ir pareigojim vykdym. 4. Kiti bausmi vykdymo teisini
santyki dalyviai (nuteistojo darbdavys, valstybs ir savivaldybi institucijos, staiga, mon,
nevalstybin organizacija arba institucija). BVK nustato: Nuteistojo darbdavys, valstybs
ar savivaldybi institucija, staiga ar mon, nevalstybin organizacija ne vliau kaip kit dien
po nuosprendio nuorao gavimo LR statym nustatyta tvarka nutraukia darbo sutart su
nuteistuoju arba atleidia j i valstybins tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darb arba eina
pareigas, kurie udrausti teismo nuosprendiu, ir nuteistojo valstybinio socialinio draudimo
paymjime tiksliai pagal teismo nuosprend rao, kokiu pagrindu, kokiam laikui ir kok darb
arba pareigas jam atimta teis dirbti arba eiti. Bausmes vykdanios institucijos, kuri
tiesiogin paskirtis ir pagrindin veikla yra vykdyti kriminalines bausmes, yra valstybs vieieji
juridiniai asmenys, veikiantys pagal LR biudetini staig statym turintys sskaitas
bankuose ir antspaudus su Lietuvos valstybs herbu, inybiniu priklausomumu ir savo
pavadinimais. Pagal BVK Pataisos inspekcijas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja
LR Vyriausyb Teisingumo ministerijos teikimu. Vadovaujantis LR CK, valstybs
institucijos, vykdanios kriminalines bausmes, veikia pagal savo steigimo dokumentus
nuostatus arba statym numatytais atvejais bendruosius nuostatus. Bausmes vykdanios
institucijos registruojamos statym nustatyta tvarka (valstybs registre, kur tvarko Statistikos
departamentas prie LR Vyriausybs, valstybinje mokesi inspekcijoje, nekilnojamas turtas
registruojamas inventorizaciniame biure ir pan.). Bausmes vykdanioms institucijoms
vadovauja vadovai, kuriuos skiria pareigas ir atleidia i pareig steigjai. Bausmes
vykdani institucij bendras pagrindins veiklos tikslas, kuris jungia ias institucijas sistem,
yra suformuluotas BVK. Bausmes vykdani institucij sistema kriminalini bausmi
vykdymo proces turi organizuoti tam, kad atliks bausm nuteistasis savo gyvenimo tiksl
siekt teistais bdais ir priemonmis. Bausmes vykdani institucij teisin padt
lemia kompetencija tai tie galiojimai, kuriuos ioms institucijoms statymais ir kitais teiss
aktais suteikia valstybs aukiausiosios valdios ir valdymo institucijos. Taip, BVK nustato,
kad bausmi vykdymo institucij ir staig pareign teises, pareigas ir atsakomyb nustato
LR BV statymai ir kiti teiss aktai. Bendrieji bausmes vykdani institucij pagrindiniai
udaviniai yra ie: 1. Teism nuosprendi vykdymas. 2. Nuteistj pataisos proceso
organizavimas ir vykdymas. 3. Atliekani bausm nuteistj sulaikymas nuo nusikaltim
darymo. 4. Kit asmen sulaikymas nuo nusikaltim darymo.2. KD prie TM teisinis
statusas,pagrindiniai udaviniai ir funkcijos_____ Tarnybos Kaljim departamente prie LR
TM statuto, patvirtinto LR Tarnybos KD prie LR TM statuto patvirtinimo statymu nustatyta:
KD yra biudetin TM pavaldi staiga. KD yra juridinis asmuo ir turi antspaud su Lietuvos
valstybs herbu bei savo pavadinimu. Pagal statuto KD prie TM vykdo udavinius, kurie jam
yra nustatyti BV statymuose, Kardomojo kalinimo statyme, kituose statymuose bei teiss
aktuose, taip pat jo nuostatuose. Tarnybos KD statuto nustato, kad KD prie TM nuostatus
tvirtina teisingumo ministras.KD prie LR TM nuostatus. Pagal i nuostat KD prie TM yra
TM pavaldi staiga, organizuojanti kardomojo kalinimo (sumimo) ir teism nuosprendiais
paskirt kriminalini bausmi vykdym. departamentas bei jam pavaldios kardomojo
kalinimo ir laisvs atmimo vietos bei pataisos inspekcijos sudaro viening organizacin
sistem bausmi vykdymo sistem.2kl.2
5.2 Kaljim departamento teisin padtis, pagrindiniai udaviniai ir funkcijos
KD prie TM nuostatuose patvirtintuose teisingumo ministro sakymu yra nustatyti ie
udaviniai:
1) organizuoti ir vykdyti bausmi vykdymo sistemos reform vadovaujantis Teisins sistemos
reformos metmenimis (nauja redakcija) ir Teisins sistemos reformos gyvendinimo programa;

2) sudaryti LR statymais nustatytas slygas asmenims, kuriems teisjo ar teismo nutartimi

(nuosprendiu) kardomja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (sumimas), laikyti;
3) utikrinti teism nuosprendi (nutari), kuriais nuteista laisvs atmimu, vykdym;
4) utikrinti teism nuosprendi (nutari), kuriais nuteista pataisos darbais be laisvs
atmimo, atmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla,
nuosprendi (nutari), kuriais pataisos darb arba laisvs atmimo bausms vykdymas
atidtas, ir nutari, kuriomis asmenys lygtinai paleisti i laisvs atmimo viet, vykdym;
5) sudaryti LR statymais nustatytas slygas kriminalinei bausmei vykdyti (atlikti) ir
organizuoti pataisos priemoni taikym nuteistiesiems.
KD prie TM nuostatuose, patvirtintuose teisingumo ministro sakymu nustatytos funkcijos:

1) rengti TM pavedimu ir savo iniciatyva statym, LR Vyriausybs nutarim ir kit teiss

akt, susijusi su bausmi vykdymo sistemos reforma, projektus;
2) organizuoti nauj kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo viet statyb, jau veikiani tokio
tipo staig rekonstravim;
3) teikti TM silymus steigti, reorganizuoti ar likviduoti kardomojo kalinimo ir laisvs
atmimo vietas, pataisos inspekcijas, mokymo centrus bei valstybs mones prie pataisos
staig;
4) teikti TM tvirtinti KD pavaldi staig nuostatus ir valstybs moni prie pataisos staig
status;
5) sudaryti ir nustatyta tvarka teikti TM ir Finans ministerijai KD biudeto projekt bei
buhalterin atskaitomyb;
6) kaupti, analizuoti ir prognozuoti KD pavaldi staig ir valstybs moni veikl;
7) teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoti KD pavaldi staig ir valstybs moni
kin veikl, atlikti j finansines revizijas;
8) umegzti ir pltoti ryius su usienio valstybi bausmi vykdymo sistem institucijomis ir
tarptautinmis organizacijomis, organizuoti KD bei jam pavaldi staig ir valstybs moni
darbuotoj stauotes bei paintin lankymsi usienio valstybi bausmi vykdymo
institucijose, dalyvavim tarptautinse konferencijose bausmi vykdymo klausimais;
9) organizuoti kartu su TM arba savarankikai tarptautines konferencijas bausmi vykdymo
klausimais;
10) organizuoti ir kontroliuoti laisvs atmimo viet veikl sprendiant jose laikom asmen
pataisos bei reabilitacijos klausimus;
11) organizuoti ir kontroliuoti personalo parinkim dirbti KD bei jam pavaldiose staigose ir
valstybs monse, personalo mokym, kvalifikacijos klim ir perkvalifikavim;
12) organizuoti kvalifikacini kategorij suteikim visiems KD pareignams, KD pavaldi
staig ir valstybs moni vyriausiesiems ir vyresniesiems pareignams, kontroliuoti
kvalifikacini kategorij suteikim KDi pavaldi staig ir valstybs moni pareignams ir
jaunesniesiems pareignams;
13) teikti metodin bei praktin pagalb rengiant kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo viet
apsaugos bei kalinamj ir nuteistj prieiros planus, organizuoti i plan gyvendinim;
14) organizuoti nuteistj skirstym laisvs atmimo vietas, kalinamj bei nuteistj
etapavim (perveimus);
15) organizuoti TM sprendim pagal LR tarptautines sutartis dl nuteistj perdavimo i
Lietuvos arba Lietuv gyvendinim;
16) sudaryti ininerini technini apsaugos priemoni diegimo kardomojo kalinimo ir laisvs
atmimo vietose planus, organizuoti ir kontroliuoti i plan vykdym;
17) kaupti ir analizuoti statistinius duomenis apie kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo
vietose laikomus ir pataisos inspekcij skaitoje raytus asmenis (bendras skaiius, sudtis,
kaita), statym nustatyta tvarka teikti iuos duomenis Lietuvos Respublikos institucijoms ir
tarptautinms organizacijoms;
18) organizuoti ir kontroliuoti kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo viet veikl ukardant
rengiamus bei tiriant padarytus nusikaltimus, teikti iuo klausimu mintoms staigoms praktin
pagalb;
19) teikti metodin bei praktin pagalb kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo viet
administracijai rengiant su policijos ir kitomis VRM valdymo sriiai priklausaniomis
staigomis bendr veiksm specialiuosius planus ukardant ir likviduojant ypatingus vykius
kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo vietose;
20) organizuoti kartu su policijos ir kit VRM valdymo sriiai priklausani staig bei
kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo viet vadovais i staig pareign bendras
mokomsias pratybas ukardant ir likviduojant ypatingus vykius kardomojo kalinimo ir
laisvs atmimo vietose;
21) organizuoti KD pavaldioms staigoms ir valstybs monms reikaling antspaud, spaud
gaminim, teikti joms pagalb apsirpinant dokument blankais bei apskaitos urnalais;
22) nagrinti LR statym, LR Vyriausybs ir teisingumo ministro nustatyta tvarka
pareikimus, pasilymus ir skundus bausmi vykdymo sistemos veiklos klausimais, imtis
reikiam priemoni jiems sprsti;
23) tvirtinti ilaid smatas KD pavaldioms staigoms ir valstybs monms bei paskirstyti
gaunamus asignavimus, kontroliuoti skirt biudetini l panaudojim;
24) atlikti per kompiuterizuot Valstybs biudeto apskaitos ir mokjimo sistem Navision
KD asignuot biudeto ilaid smat pakeitimus, mokjimo paraik bei buhalterins
apskaitos ra import i KD pavaldi staig ir eksport Finans ministerijos Ido
departamentui;
25) teikti pagalb KD pavaldioms staigoms apsirpinant maisto produktais, kietu ir minktu
inventoriumi, rengimais, kontroliuoti i vertybi apskait, naudojim ir nuraym;
26) organizuoti KD ir jam pavaldi staig aprpinim pagal nustatytas normas koviniais ir
sportiniais aunamaisiais ginklais, audmenimis, asmens saugos, aktyviosios ginties,
radiacins, chemins saugos priemonmis bei KD ir jam pavaldi staig ir valstybs moni
pareign aprpinim tarnybine uniformine apranga, kontroliuoti i materialini vertybi
apskait, naudojim ir saugojim, organizuoti j remont;
27) organizuoti, teikti metodin ir praktin pagalb bei kontroliuoti KD pavaldi staig ir
valstybs moni civilins saugos, saugos darbe ir priegaisrins saugos tarnyb veikl;
28) organizuoti ir kontroliuoti KD pavaldi staig asmens sveikatos prieiros tarnyb
veikl, higienos norm reikalavim vykdym, kaupti ir analizuoti statistinius duomenis ir
informacij apie kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo vietose laikom asmen sveikatos
bkl, mirtingum, autoagresijas;
29) organizuoti pataisos inspekcij veikl, teikti joms metodin ir praktin pagalb,
TMpavedimu rengti probacijos programas ir organizuoti j gyvendinim;
30) organizuoti ir kontroliuoti valstybs moni prie pataisos staig veikl, teikti metodin ir
praktin pagalb iekant usakov gaminamai produkcijai ir silomoms paslaugoms,
atnaujinant gaminamos produkcijos asortiment, diegiant naujas technologijas, rengti, derinti
su reikiamomis institucijomis ir per TM teikti LR Vyriausybei teiss akt, numatani
palankesnes slygas nuteistj gaminamai produkcijai realizuoti, projektus.
KD prie TM nuostatuose, patvirtintuose teisingumo ministro sakymo , suteiktos ios teiss: 1)
gauti i valstybs valdymo bei vietos savivaldos institucij, kio subjekt informacij KD
kompetencijos klausimais; 2) kontroliuoti TM nustatyta tvarka, kaip KD pavaldios staigos ir
valstybs mons laikosi LR statym ir tarptautini sutari, vykdo LR Vyriausybs
nutarimus, teisingumo ministro ir KDdirektoriaus sakymus, kitus teiss aktus, duoti
privalomus nurodymus nustatytiems statym bei kit teiss akt paeidimams alinti; 3) teikti
pasilymus TM dl komisij (darbo grupi) statym bei LR Vyriausybs nutarim projektams
rengti sudarymo; 4) sudaryti LR ir usienio valstybi fiziniais ir juridiniais asmenimis sutartis,
reikalingas Kaljim departamentui pavestiems udaviniams gyvendinti; 5) teikti tvirtinti
steigjui KD pavaldi staig nuostatus ir valstybs moni status; 6) skirstyti
suimtuosius kardomojo kalinimo, o nuteistuosius laisvs atmimo vietas; 7)
paskirstyti KDtui pavaldioms staigoms ilaikyti skirtas las, centralizuoti dal valstybs
moni prie pataisos staig likutinio pelno specialiam fondui (finansiniam rezervui) sudaryti,
kuris reikalingas atskir valstybs moni prie pataisos staig pagrindinms gamybos
priemonms modernizuoti, apyvartinms loms papildyti bei finansinei paramai teikti,
darbuotoj socialinms, buitinms bei darbo slygoms gerinti; 8) nustatyti KDrtamentui
pavaldioms staigoms ir valstybs monms pagrindinius biudetins ir gamybins veiklos
kontrolinius skaiius bei ekonominius normatyvus; 9) tvirtinti KD tamentui pavaldi staig
ir valstybs moni biudetins ir gamybins veiklos balansus, finansinius planus, vadov
atlyginimus bei premij dydius; 10)reikalauti i KD pavaldi staig ir valstybs moni
statistine atskaitomybe nustatyt ataskait, reikaling suvestinms ataskaitoms parengti; 11)
KD turi ir kitas LR statym, Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt suteiktas teises. KD
prie TM vadovauja direktorius, kur pagal Tarnybos KD statuto pareigas skiria ir i j atleidia
TM. KD prie TM veikl administruoja i ministerija, kurios nuostat (nauja redakcija),
patvirtint LR Vyriausybs. nutarimu nustatyta: . Siekdama sudaryti bausmi ir kardomojo
kalinimo vykdymo slygas, utikrinanias mogaus orum bei atitinkanias LR statymuose,
LR tarptautinse sutartyse ir kituose teiss aktuose tvirtintus reikalavimus, TM:. padeda
utikrinti efektyv bausmi ir kardomojo kalinimo vykdym, nuteistj integravim
visuomen. Pagal i nuostat TM koordinuoja KD veikl per ios staigos vadov.
5. 3.Pataisos staig rys ir i staig vidaus struktra. Pataisos staigos teisinis statusas.
Pataisos staigos yra sudtin bausmi vykdymo sistemos dalis, ios sistemos elementai. i
staig veikl reglamentuoja LR BVK LR Tarnybos KD prie LR TM statuto patvirtinimo
statymas ir kiti teiss aktai. BVK nustato: Terminuoto laisvs atmimo ir laisvs atmimo
iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos staigos pataisos namai, nepilnamei pataisos
namai, kaljimai, atviros kolonijos.
BVK nustato, kad laisvs atmimo bausm vykdanios pataisos staigos yra i ri: pataisos
namai, nepilnamei pataisos namai, kaljimai ir atviros kolonijos, ioms pataisos staig
rims prilyginamos laisvs atmimo viet gydymo staigos: gydymo pataisos namai ir
laisvs atmimo vietos ligonin. Pagal Tarnybos KD statut pataisos staigos taip pat yra
pavaldios KD prie T M, turi antspaud su Lietuvos valstybs herbu bei savo pavadinimu ir
yra vieieji juridiniai asmenys. dalis nustato, kad pataisos staig nuostatus tvirtina teisingumo
ministras. Pagal BVK , pataisos staigas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja
LR Vyriausyb TM teikimu.
BVK nustato, kad LR BV statym paskirtis nustatyti toki bausms vykdymo tvark, kad
atliks bausm nuteistasis savo gyvenimo tiksl siekt teistais bdais ir priemonmis. i
statymo nuostat privalo gyvendinti pataisos staigos nepriklausomai nuo j ries.
Sudarymas reikiamos laisvs atmimo bausms vykdymo tvarkos yra pagrindinis pataisos
staig udavinys, kur vykdyti pataisos staigos gali tik realizavus BVK numatytas nuteistj,
kuriems paskirtas laisvs atmimas, pataisos priemones, t.y.: utikrinus laisvs atmimo
bausms reim;traukus nuteistuosius darb;organizavus nuteistj socialin
reabilitacij;organizavus nuteistj bendrj lavinim bei profesin mokym.Kiekviena
pataisos staiga turi savo vidin organizacin struktr, kuri susideda i vairi tarnyb (skyri,
grupi ir pan.). Struktros apimtis (tarnyb skaiius) priklauso nuo to, kokias uduotis ir
funkcijas vykdo konkreti pataisos staiga. Taiau kiekviena pataisos staiga, nepriklausomai
nuo jos ries, privalo turti ias tarnybas, kuri btinum lemia aukiau mintas
udavinys:apsaugos ir prieiros;gamybos organizavimo socialins reabilitacijos;bendrojo
lavinimo mokykl, kurios steigjas yra apskrities virininkas;specialij profesin mokykl),
kurios steigjas yra vietimo ir mokslo ministerija.Pataisos staigos taip pat turi personalo,
asmens sveikatos prieiros, vidaus tyrim, materialinio techninio aprpinimo ir kitas
tarnybas.
5. 4 Pataisos inspekcijos
Pataisos inspekcijos yra sudtin bausmi vykdymo sistemos dalis, ios sistemos elementai.
Teisins sistemos reformos metmen Bausmi vykdymo sistemos krimas buvo nustatyta,
kad KD priskiriamas reorganizuotas Kriminalini bausmi, nesusijusi su laisvs atmimu,
skyrius, kuriam pavaldios teritorins pataisos darb inspekcijos.Dl Pataisos inspekcij
darbo instrukcijos patvirtinimoi instrukcija 1 punktas nustat, kad Pataisos inspekcij darbo
instrukcija reglamentuoja KD prie TM pavaldi pataisos inspekcij veikl organizuojant
bausmi, nesusijusi su laisvs atmimu, vykdym, asmen raymo ir ibraukimo i pataisos
inspekcij skaitos, taip pat darbo su iais asmenimis bei i inspekcij bendradarbiavimo su
policija, kitomis valstybs institucijomis ir savivaldybmis tvark. Instrukcijos 2 punktas
nustat, kad pataisos inspekcijos veikia teritoriniu administraciniu suskirstymo
principu.Vilniaus regiono pataisos inspekcijos nuostat buvo nustatyti ie inspekcijos
udaviniai:
1) utikrinti teism nuosprendi ir nutari dl bausmi, nesusijusi su laisvs atmimu,
baudos vykdymo atidjimo, pareigojus atlikti nemokamus darbus, bausms vykdymo
atidjimo bei lygtinio paleidimo i laisvs atmimo viet, vykdym;2) padti integruotis
visuomen asmenims, lygtinai paleistiems i laisvs atmimo viet bei teikti socialin param
visiems jos skaitoje esantiems nuteistiesiems.Vilniaus regiono pataisos inspekcijai pavesta
vykdyti ias funkcijas:1) utikrinti statym ir kit teiss akt nustatyt bei teismo paskirt
nuteistj prieir;2) organizuoti teism nuosprendi ir nutari dl bausmi, nesusijusi su
laisvs atmimu, bausms vykdymo atidjimo, lygtinio paleidimo i laisvs atmimo viet ir
baudos vykdymo atidjimo, pareigojus atlikti nemokamus darbus, vykdym;3) kontroliuoti
asmen, kuriems bausms vykdymas atidtas, taip pat asmen, lygtinai paleist i laisvs
atmimo viet, teismo jiems paskirt pareigojim ar nustatyt pareig vykdym;4) tvarkyti
asmen, nuteist bausmmis, nesusijusiomis su laisvs atmimu, asmen, kuriems bausms
vykdymas atidtas, asmen, lygtinai paleist i laisvs atmimo viet, bei asmen, kuriems
baudos vykdymas atidtas, pareigojus atlikti nemokamus darbus, skait, j asmens bylas,
kitus reikiamus dokumentus;5) kontroliuoti nuteistj, rayt Vilniaus regiono pataisos
inspekcijos skait, bausms atlikimo laik, j skaiiuoja sprendiant klausimus dl lygtinio
atleidimo nuo bausms prie termin ar bausms pakeitimo velnesne bausme;6) organizuoti
asmen, nuteist bausmmis, nesusijusiomis su laisvs atmimu, asmen, kuriems bausms
vykdymas atidtas, asmen, lygtinai paleist i laisvs atmimo viet, bei asmen, kuriems
baudos vykdymas atidtas, pareigojus atlikti nemokamus darbus, prieir, j elgesio
kontrol;7) teikti param darbinimo klausimais asmenims, lygtinai paleistiems i laisvs
atmimo viet, bendradarbiaudama su teritorinmis darbo biromis ir kitomis suinteresuotomis
institucijomis;8) padti nuteistiesiems, raytiems Vilniaus regiono pataisos inspekcijos
skait, sprsti socialines problemas bei, atsivelgdama j poreikius, nukreipia organizacijas,
galinias suteikti konkrei socialin param;9) rengti ir teikti teismams teikimus dl lygtinio
atleidimo nuo bausms prie termin ar bausms pakeitimo velnesne bausme, ar atleidimo nuo
bausms dl ligos;
10) nustatyta tvarka taikyti nuteistj, rayt Vilniaus regiono pataisos inspekcijos skait,
atvilgiu atitinkamas priemones u paskirt pareigojim ar pareig nevykdym bei
teistvarkos paeidimus;11) bendradarbiauti su valstybs ir vietos savivaldos institucijomis bei
visuomeninmis organizacijomis sprendiant Vilniaus regiono pataisos inspekcijos skaitoje
esani nuteistj teiss paeidim prevencijos klausimais, taip pat imtis priemoni apsaugoti
i nuteistj teises ir teistus interesus;KD prie TM direktorius ileido sakym Dl KD prie
TM Kauno, Klaipdos, Panevio, iauli ir Vilniaus region pataisos inspekcij
aptarnaujam teritorij nustatymo kurio 1 punktu kiekvieno regiono pataisos inspekcijai ir
joms pavaldioms miest ir rajon pataisos inspekcijoms nustat LR teritorijos dalis, kuriose
jos gyvendina teiss aktuose, reglamentuojaniuose inspekcij veikl, joms pavestus
udavinius ir vykdo nustatytas funkcijas, o 2 punktu pareigojo region pataisos inspekcij
direktorius savo sakymais, suderintais su KD direktoriumi, nustatyti pavaldioms miest ir
region pataisos inspekcijoms konkreias aptarnaujam teritorij ribas, atsivelgiant
administracin LR teritorijos suskirstym.Tarnybos KD statuto 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad pataisos inspekcijos yra pavaldios Kaljim departamentui prie Teisingumo
ministerijos.BVK kaip ir Tarnybos KD statuto, nustat, kad pataisos inspekcijas steigia,
reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja TM.Pagal Tarnybos KD statuto, region pataisos
inspekcij direktorius pareigas skiria ir atleidia teisingumo ministras.Pagal LR BK ir BVK
bei Pataisos inspekcij darbo tvarkos, patvirtintos teisingumo ministro pataisos staigos: 1)
Vykdo ias kriminalines bausmes:teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla
atmim 2) viej teisi atmim 3) laisvs apribojim 2. Vykdo baudiamojo poveikio
priemon nemokamus darbus
3. Kontroliuoja kaip vykdomi pareigojimai, kurie teismo paskirti nuteistiesiems:kuriems
baudos arba areto ar laisvs atmimo bausms vykdymas atidtas 2) kurie lygtinai paleisti i
pataisos staig 3)kurie atleisti nuo laisvs atmimo bausms prie termin.
LR antstoli statymo : Antstolis tai valstybs galiotas asmuo, kuriam valstyb suteikia
vykdomj dokument vykdymo, faktini aplinkybi konstatavimo, dokument perdavimo ir
kitas statym nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti iame statyme numatytas paslaugas,
jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcij.
Pagal LR CPK vykdomieji dokumentai yra:1) vykdomieji ratai, iduoti teismo sprendim,
nuosprendi, nutarim, nutari pagrindu;
2) teismo sakymai;3) institucij ir pareign nutarimai administracini teiss paeidim
bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais;4) kiti institucij ir pareign
sprendimai, kuri vykdym civilinio proceso tvarka nustato statymai.
Pagal antstoli statymo faktini aplinkybi konstatavimas tai smulkus aplinkybi, daikt ar
turto, j bkls apraymas faktini aplinkybi konstatavimo protokole. Faktins aplinkybs
papildomai gali bti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso raymo priemonmis. Garso ar
vaizdo raais, kuriame ufiksuotos faktins aplinkybs, laikomas sudedamja faktini
aplinkybi konstatavimo protokolo dalimi.Vadovaujantis antstoli statymo, teismo
pavedimu dokumentai perduodami ir teikiami CP nustatyta tvarka. Antstolis fizini ar
juridini asmen praymu perduoda ir teikia dokumentus kitiems LR esantiems fiziniams ir
juridiniams asmenims. Dokument teikimo ir perdavimo tvark sakymu tvirtina teisingumo
ministras. Dokumentai asmeniui perduodami ir teikiami asmenikai, siuniant registruotu
laiku arba kitu Dokument teikimo ir perdavimo tvarkoje nustatytu bdu, informuojant, kad
dokument perduoda antstolis. Perduodanio asmens praymu antstolis asmenikai teikdamas
perduodamus dokumentus gali, o statymo nustatytais atvejais privalo dokumentus
priimaniam asmeniui iaikinti teisines pasekmes, kurias gali sukelti arba sukelia i
dokument teikimas ar atsisakymas juos priimti.
LR antstoli statymas : Tarpininkavimu vykdant turtines prievoles siekiama utikrinti
siskolinim grinim ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobdio priemoni.
Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles apima priemones, kuriomis siekiama, kad
skolininkas gera valia vykdyt turtin prievol ar kad kitais teistais bdais bt patenkintas
kreditoriaus turtinis reikalavimas.
Pagal BVK straipsnius antstolis vykdo ias kriminalines bausmes: 1)priverstinai iieko
baud 2) juridinio asmens veiklos apribojim
3) juridinio asmens likvidavim
5.5 Antstolis
Pagal antstoli st antstolio vykdymas statym nustatyt vykdomj dokument, teismo
pavedimu faktini aplinkybi konstatavimas, teismo pavedimu dokument perdavimas ir
teikimas LR esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kit statym nustatyt funkcij
atlikimas tai antstolio pareiga. Str. suteikia teis teiss akt nustatyta tvarka teikti ias
paslaugas:1) saugoti (administruoti) turt vykdymo procese;2) konstatuoti faktines aplinkybes,
perduoti ir teikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams
asmenims nesant teismo pavedimo;3) teisines konsultacijas, iskyrus atstovavim teismuose
bei atstovavim santykiuose su treiaisiais asmenimis;4) aukciono tvarka realizuoti keist
kilnojamj turt;5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles.Antstolius LR anstoli st.
nustatyta tvarka skiria teisingumo ministrasx.Antstolio procesini veiksm teistum CPK
nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Antstoli darbo organizavim teisingumo ministro
nustatyta tvarka tikrina TM ir Lietuvos antstoli rmai. statym nustatyta tvarka antstoli
veikl gali tikrinti kitos institucijos. Antstolis privalo kontroliuoti savo padjj veikl.Veiklai
vykdyti vienas ar keli antstoliai kuria antstolio (antstoli) kontor, kuri yra antstolio (antstoli)
darbo vieta. Antstolio kontora kuriama antstolio veiklos teritorijoje. Jei kontor kuria keletas
antstoli, ji turi bti kuriama vieno i antstoli veiklos teritorijoje. Kit antstoli veiklos
teritorijos turi bti alia veiklos teritorijos, kurioje antstoli kontora yra kuriama. Antstolio
kontora nra civilini teisini santyki, skaitant kin komercin veikl, subjektas. Tministro
leidimu antstoliui paskirtoje veiklos teritorijoje gali bti kurtas antstolio (antstoli) kontoros
skyrius. Apie kontoros adreso ar kit rekvizit pasikeitim antstolis privalo praneti TM ir
paskelbti alies dienratyje bei vietos laikratyje, taip pat praneti apylinks teismui, kurio
veiklos teritorijoje antstolis veikia. Teisingumo ministras nustato visoms antstolio (antstoli)
kontoroms bendr ikab form.Dl teiss akt, numatyt LR antstoli statyme bei io
statymo sigaliojimo ir gyvendinimo statyme, patvirtinimopatvirtino:1. Kvalifikacinio
antstolio egzamino program.
2. Antstoli veiklos teritorijas ir jose dirbani antstoli skaii.3. Vykdomj byl ir kit
dokument, neimokt iiekot pinigini l ar turto, perimto bet neperduoto iiekotojui,
antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio galiojimams tvark.4. Dokument teikimo
ir perdavimo tvark.5. Asmen raymo antstoli padjj sra tvark.6. Duomen apie
vykdomj dokument primim ir vykdym, faktini aplinkybi konstatavim bei
dokument perdavim ar teikim, saugojimo, apskaitos, naudojimo ar sunaikinimo tvark.
7. Antstoli rezervo formavimo tvark.8. Vykdomj byl, iiekot pinigini l

6TEMA NUTEISTJ TEISIN PADTIS

6. 1 Nuteistj teisins padties svoka
Asmens teisi ir pareig apimtis ir turinys pasikeiia, jei jis padaro nusikaltim ir nuteisiamas
kriminaline bausme. Teismas valstybs vardu pasmerkia asmens nusikalstam elges ir j pat.
nuteistajam nustatomi tam tikri apribojimai, jis remiantis statymo numatyta sankcija netenka
tam tikr galimybi. Tuo paiu nuteistajam numatomos tam tikros pareigos ir atsiranda teiss,
kuri neturi kiti pilieiai., Dl nuteisimo kriminaline bausme per jos atlikimo laikotarp keiiasi
asmens teisin padtis. Asmens teisinio statuso ris: 1. Bendras vis piliei teisinis statusas.
2. Kokios nors piliei kategorijos specialus teisinis statusas. 3. Pilieio individualus teisinis
statusas.
6.2 Nuteistj teisin padtis
tai specialaus teisinio statuso atstov, kuri dar skirstoma nuteistj, atliekani skirtingas
bausmes, teisin status. Teisi apribojim pobdis ir mastas pirmiausia priklauso nuo
nuteistajam skirtos bausms ries. Tarkim, kad ir laisvs atmimas nuteistajam atima
galimyb laisvai pasirinkti gyvenamj viet, darbo pobd, laisvai bendrauti su artimaisiais ir
pan. Nuteistj specialaus statuso iskirtiniu bruou yra tai, kad io statuso baziniu statusu
yra bendras vis piliei teisinis statusas, kadangi asmenys, nuteisti u padarytas nusikalstamas
veikas, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybs. Pilietybs nuteistiesiems palikimas
atitinka tarptautinius aktus, kurie tvirtina elgesio su nuteistaisiais principus ir yra rykus
demokratizmo ir humanizmo princip gyvendinimo kriminalini bausmi vykdymo srityje
pavyzdys. LR pilietybs palikimo nuteistiesiems reikm yra tame, kad jos turjimas padeda:
1) utikrinti teistum vykdant kriminalines bausmes, didinti bausmi aukljamj
poveik.3) nuteistiesiems naudotis bendromis pilieiams suteikiamomis teismis bei nustato
bendras pareigas.BVK (Nuteistj teisin padtis)nustato, kad Bausmes atliekantys LR
pilieiai turi visas LR pilieiams statym nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais,
kuriuos numato LR statymai ir teismo nuosprendis. Nuteistojo teisin padtis priklauso
nuo:bausms tiksl; bausms ries; nuteistojo elgesio bausms atlikimo (vykdymo) metu.
Politiniu aspektu nuteistojo teisin padtis pagrindinai priklauso nuo bausms tiksl, kurie savo
ruotu priklauso nuo visuomens ir valstybs socialini bei ekonomini pagrind. Kuo
valstyb labiau ekonomikai ir teisikai yra isivysiusi, tuo tobulesn joje demokratija, tuo
pilnesn ir tobulesn nuteistojo teisin padtis, t.y. tuo daugiau teisi ir laisvi jis turi. Ir
atvirkiai: netobulai isivysiusioje valstybje nuteistojo teisin padtis yra skurdesn, t.y.
pareig santykis yra ymiai didesnis negu teisi ir laisvi.Nuteistojo teisin padtis priklauso
ir nuo bausms ries. Kuo bausm grietesn, tuo daugiau yra apribota nuteistojo teisin
padtis, t.y. pareig santykis virija teisi ir laisvi santyk. Kuo bausm velnesn, tuo teisi
ir laisvi santykis yra didesnis negu pareig santykis. Nuteistojo teisin padtis priklauso ir
nuo jo elgesio bausms vykdymo (atlikimo) metu. Nuteistj teiss, laisvs ir pareigos
skirstomos ias keturias grupes: Konstitucins Pilietins Bendrosios visiems nuteistiesiems.
Specialiosios Konstitucins teiss, laisvs ir pareigos yra bendros visiems LR gyventojams
(pilieiams, asmenims be pilietybs), taip pat ir asmenims, atliekantiems kriminalines
bausmes. PVZ., LR K str nustatyta, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins.mogaus
teis gyvyb saugo statymas Pilietins teiss yra bendros LR pilieiams ir atliekantiems
bausmes LR pilieiams. Pvz LR nustato, kad Pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18
met, turi rinkimin teis.Nuteistj teisin padtis tai konstitucini, pilietini ir
nuteistiesiems bausmi vykdymo statym suteikt bendrj ir specialij teisi visuma,
priklausanti nuo paskirtosios bausms ries, jos tiksl ir nuteistojo elgesio bausms vykdymo
(atlikimo) metu. Nuteistj, atliekani kriminalines bausmes, teisins padties turin sudaro
nuteistj:Teiss.Teisti interesai.Pareigos.Tai savarankiki nuteistojo teisins padties
elementai.Nuteistj subjektyvi teis tai statymo tvirtinta ir valstybs garantuojama
nuteistojo realaus atitinkamo elgesio ir naudojimosi socialinmis grybmis galimyb, kuri
utikrinama teisinmis pareign ir institucij, vykdani kriminalines bausmes, bei kit i
teisini santyki dalyvi pareigomis.Nuteistj teist interes socialin teisin reikm yra
tame, kad jie leidia dirbti su nuteistaisiais diferencijuotai, stimuliuoti j pataisos proces
bausms atlikimo metu. Teisti interesai ir teiss turi daug bendro, taiau j tapatinti negalima.
Jeigu nuteistj subjektyvi teis suteikia nuteistajam toki elgesio galimyb, kuri
charakterizuojama auktu elgesio realizavimo pagal nuteistojo nuoir laipsniu, tai nuteistj
teist interes esm yra galimybje, kuri turi jai charaktering polink autonominiam,
savarankikam elgesiui, savo nuoira laisvai naudotis kokia nors socialine grybe. Kakiek
yra kitoks ir teist interes turinys, kur sudaro ie trys elementai:1) tai polinkis gauti statymo
numatyt socialin gryb, kaip materialin (pavyzdiui, nuteistojo noras gauti papildom
pato ir perduodam siuntini, nei priklauso j gauti pagal statym per vienerius metus), taip
ir dvasin (pavyzdiui, gauti papildom pasimatym, telefonini pokalbi); 2)tarpininkavimo
prie atitinkamus statymo galiotus subjektus galimyb dl j atitinkam veiksm, kad bt
gyvendinti nuteistj teisti interesai (pavyzdiui, bausm vykdanios institucijos teikimas
apylinks teismui dl nuteistojo lygtinio paleidimo i laisvs atmimo viet); 3) nuteistj
galimyb kreiptis kompetentingas institucijas ir pareignus, kad bt apginti nuteistj teisti
interesai.Tokiu bdu, nuteistj teisti interesai tai teiss normose tvirtintas nuteistj
konkretaus veiksmo siekis pasinaudoti tomis ar kitomis grybmis, kurios galimos tik po
bausmi vykdymo institucijos administracijos ar teismo atitinkamo nuteistj elgesio
vertinimo.Nuteistj teisins pareigos tai pareigojaniose ir draudiamosiose teiss
normose tvirtinta nuteistojo btino elgesio bausms atlikimo metu riba, utikrinanti
kriminalins bausms tiksl gyvendinim, teistvark bausms atlikimo metu kaip paties
pareigoto nuteistojo, taip ir kit asmen teises ir teistus interesus. Nuteistj teisini pareig
esm pasireikia valstybs, valdios ir statymo atitinkamo elgesio i nuteistj reikalavime.
Tai privalomas nuteistiesiems elgesys, kuris nediskutuotinas ir utikrinamas valstybs
prievartos priemonmis.Nuteistj teisini pareig esm ireikta j turinyje ir struktroje, kuri
susideda i dviej element:1. Btinumo nuteistiesiems atlikti tam tikrus veiksmus
(pavyzdiui, asmens, nuteisto bauda, pareiga statymo nustatytu laiku sumokti baud). Toks
nuteistj elgesys statyme tvirtinamas pareigojaniomis teiss normomis.2. Btinumo
sulaikyti nuteistuosius nuo statymo numatyt veiksm (pavyzdiui, nuteistiesiems draudiama
laisvs atmimo vietose turti su savimi pinig, vartoti alkoholinius grimus). Toks nuteistj
elgesys statyme tvirtinamas draudiamosiomis teiss normomis.Paleidimas i laisvs
atmimo viet asmens, atlikusio bausm, nutraukia teisinius santykius, susijusius su bausms
vykdymu, panaikina ypating nuteistojo teisin status.2.Bendrosios nuteistj teiss, laisvs
ir pareigos Bendrosios nuteistj teiss skiriasi nuo specialij tuo, kad bendrsias teises turi
visi nuteistieji nepriklausomai kokia bausms rimi jie nuteisti, kokie jos tikslai ir koks
nuteistojo elgesys bausms vykdymo (atlikimo) metu.BVK nustato ias bendrsias nuteistj
teises, kuriomis jie gali pasinaudoti teiss akt nustatyta tvarka:gauti raytin informacij apie
bausms atlikimo tvark ir slygas, savo teises bei pareigas. kreiptis su pasilymais, praymais
(pareikimais), peticijomis ir skundais bausms vykdymo ar kit valstybs ar savivaldybs
institucij ar staig, pareign, visuomenin ar tarptautin organizacij, taip pat kitas mones,
staigas ir organizacijas; 3) gauti medicinin pagalb; 4) gauti teisin pagalb.Nuteistj
bendrosioms laisvms galima priskirti: 1) BVK nuteistj tikjimo ir sins laisv; 2) LR K
tvirtint odio laisv. nustatyta, kad Laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij
negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei
ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.Bendrosios
nuteistj pareigos skiriasi nuo specialij nuteistj pareig tuo, kad specialisias nuteistj
pareigas nustato Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso skyriai, reglamentuojantys
atskir bausmi ri vykdymo tvark ir slygas.BVK tvirtina ias bendrsias nuteistj
pareigas nepriklausomai kokia bausms rimi jie nuteisti:1) nuteistieji privalo vykdyti
statym reikalavimus ir laikytis jiems nustatyt elgesio taisykli;2) nuteistieji privalo vykdyti
bausms vykdymo institucijos, staigos arba pareigno nurodymus ir sakymus.3.Nuteistj
teisins padties velninimas arba grietinimas. Principas: geras elgesys daugiau teisi ir
lengvat, blogas elgesys maiau lengvat.
6.3 Nuteistj teisins padties velninimas arba grietinimas
Nuteistojo teisin padtis bausms vykdymo (atlikimo) metu, priklausomai nuo nuteistojo
elgesio, gali bti velninama arba grietinama. Vykdant (atliekant) laisvs atmimo bausm
nuteistajam jo teisin padtis gali keistis:1) toje paioje pataisos staigoje;2) perkeliant
nuteistj kit pataisos staig.Nuteistojo teisin padtis toje paioje pataisos staigoje
priklausomai nuo jo elgesio, poirio darb bei mokymosi keiiama pataisos staigos
direktoriaus nutarimu. Pvz. pagal BVK u nepriekaiting elges, iniciatyv ir aktyv
dalyvavim socialins reabilitacijos programose, strop darb bei mokymsi nuteistiesiems,
atlikusiems ne maiau kaip vienerius metus, o nepilnameiams, atlikusiems ne maiau kaip
eis mnesius paskirtos bausms, gali bti skiriamos ios paskatinimo priemons: perklimas
i paprastosios grups lengvj grup ir perklimas i drausms grups paprastj grup. U
bausms atlikimo reimo reikalavim paeidim nuteistiesiems gali bti skiriama nuobauda
kaljimuose laikom nuteistj udarymas karcer iki penkiolikos par.Nuteistojo teisin
padtis perkeliant nuteistj kit pataisos staig keiiama apylinks teismo nutartimi. Pvz.,
pagal BVK kaljimuose Pirmuosius deimt met laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms
atlik nuteistieji, atsivelgiant j elges bausms atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir
kai yra kaljim administracijos teikimas, apylinks teismo nutartimi gali bti perkelti
pataisos namus tsti bausms atlikim.BVK yra nuostat, kuomet nuteistojo teisin padtis
keiiasi ne dl jo elgesio bausms vykdymo (atlikimo) metu, bet dl kit prieasi, pvz. dl
nuteistojo materialins padties. kodekso nustato, kad, Jeigu nuteistasis neturi l baudai
sumokti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudiamojo
kodekso 47 straipsniu, baud gali pakeisti vieaisiais darbais.Nuteistojo teisin padtis gali
keistis priklausomai nuo jo fiziologins bkls. Pvz., BVK nustato, kad Nioms moterims
ir vaik iki trej met turinioms motinoms pataisos nam administracija gali leisti gyventi ne
pataisos nam teritorijoje, kol vaikui sueis treji metai.
6. 4 Nuteistj usieniei teisins padties ypatybs.
Pagal BVK Bausmes atliekani usieniei teisin padt nustato LR statymai,
reglamentuojantys i asmen teises, laisves bei pareigas jiems esant LR, LR tarptautins
sutartys, LR statymai ir teismo nuosprendis.Usienieiai tai asmenys, turintys kit
valstybi pilietyb, kurie nuolat ar laikinai bna Lietuvos Respublikos teritorijoje.Asmenys be
pilietybs tai fiziniai asmenys, prarad kit valstybi pilietyb, kurie nuolat ar laikinai bna
Lietuvos Respublikos teritorijoje.Usienieiai ir asmenys be pilietybs bausms vykdymo
(atlikimo) metu, palyginus su nuteistais LR pilieiais, nra beteisiai. LR K ir kiti statymai bei
LR tarptautins sutartys garantuoja usienieiams ir asmenims be pilietybs gyvybs ir
sveikatos, garbs ir orumo apsaug, asmens, privataus gyvenimo, nuosavybs ir bsto
nelieiamum, eimos saugum ir glob ir pan.
BVK nustato, kad Bausmes LR atliekani usieniei dalyvavimo j valstybse
vykstaniuose rinkimuose, referendume arba visuotinje apklausoje (plebiscite) klausimai
sprendiami LR tarptautini sutari nustatyta tvarka. Pagal BVK Bausmes Lietuvos
Respublikoje atliekani nuteist usieniei pilietybs klausimai sprendiami LR tarptautini
sutari nustatyta tvarka.Laisvs atmimo bausm atliekantys nuteistieji usienieiai turi teis
per LR usienio reikal ministerij palaikyti ryius su savo valstybi diplomatinmis
atstovybmis ir konsulinmis staigomis bei tarptautinmis organizacijomis. LR tarptautini
sutari numatytais atvejais ir tvarka nuteistieji usienieiai, kuriems paskirta laisvs atmimo
bausm, gali bti perduoti bausms atlikti kit valstyb Dl 1983 met Europos nuteistj
asmen perdavimo konvencijos ratifikavimoratifikavo i konvencij, pagal kurios 2
straipsnio dal asmuo gali pareikti pageidavim, kad bt perduotas arba j nuteisusiai
valstybei, arba valstybei, kurioje turs atlikti bausm.Perdavimas galimas, jeigu yra gautas
raytinis nuteistojo arba tam tikrais atvejais jo atstovo pagal statym, taip pat Valstybs,
primusios nuosprend, ir Valstybs, vykdanios nuosprend sutikimas.Dl Sprendim dl
usieniei pareigojimo ivykti arba j isiuntimo i LR vykdymo tvarkos
patvirtinimonustato, kad Usienietis, kuris atleistas nuo tolesnio bausms atlikimo LR arba
jis atliko laisvs atmimo bausm, arba jam paskirta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu,
isiuniamas i LRnedelsiant, jeigu nra objektyvi aplinkybi, trukdani vykdyti sprendim
isisti usieniet i LR.

7 TEMA NUTEISTJ TURTINI TEISI APRIBOJIMO BAUSMI VYKDYMO

TVARKA IR SLYGOS.
7. 1. baudos vykdymo bdai.
LR BK 42 str 1 d yra teisinta kriminalin bausm bauda. Pagal io kodekso 43 str bauda taip
pat yra kriminalin bausm, kuri skiriama juridiniams asmenims u padaryt nusikaltim. ios
bausms specifin ypatyb yra tai, kad vykdant i bausm nuteistajam pataisos priemoni
poveikis netaikomas nuolat, kaip taikomas nuteistiesiems, pvzi, vykdant (atliekant) laisvs
atmimo bausm. Nuolatinis pataisos priemoni poveikis nuteistiesiems sudaro slygas
pasitaisyti, todl pataisos proceso rezultatus galima stebti ir, jei yra pagrindas, nuteistuosius
galima atleisti nuo bausms prie termin ar neatlikt l a bausms dal pakeisti velnesne
bausme. Baudos, kaip bausms, esanios alternatyva laisvs atmimui, ypatyb yra jos
minimalus represinis poveikis nuteistajam ia bausme. Ji neapriboja nuteistojo laisvs, jis gali
savo nuoira pasirinkti gyvenamj viet, darb ir kita.
Pagal BK 47 str bauda yra pinigin bausm, teismo skiriama io kodekso specialiojoje dalyje
numatytais atvejais. Bauda skaiiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydiais.
Minimali bauda yra 1 MGL dydio. Nustatoma bauda:
1) u baudiamj nusiengim iki 50 MGL dydio;
2) u nesunk nusikaltim iki 100;
3) u apysunk nusikaltim iki 200;
4) u sunk nusikaltim iki 300;
5) u neatsarg nusikaltim iki 75 MGL dydio.
Juridiniam asmeniui nustatoma iki 10000 MGL dydio bauda. Baudos dydis u padaryt
nusikalstam veik straipsnio sankcijoje nenurodomas. J nustato teismas, skirdamas bausm.
BK, sigaliojusio 1961 m. rugsjo 1 d., 32 str (Bauda) baudiamojon atsakomybn buvo
traukiami tiktai fiziniai asmenys, jurid asmen baudiamosios atsakomybs nebuvo numatyta.
Remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybs duomenimis, per 1995 ir 1998 2001
m. bauda, kaip pagrindin bausm, buvo skirta: Vadovaujantis LR BVK 22 str, baudos bausm
vykdoma savanorikai arba priverstinai. Nuosprend paskelbs teismas iaikina nuteistajam,
kad jis privalo sumokti baud teritorins mokesi inspekcijos sskait per 2 mn nuo
nuosprendio siteisjimo dienos ar per kit teismo nustatyt laikotarp. Jeigu bauda paskirta
juridiniam asmeniui, nuosprend prims teismas iaikina juridinio asmens valdymo organui
ar galiotam asmeniui, kad juridinis asmuo privalo pervesti baud teritorins mokesi
inspekcijos sskait per du mnesius nuo nuosprendio siteisjimo dienos ar per kit teismo
nustatyt laikotarp. Teismas privalo pasiraytinai spti nuteistj arba juridinio asmens
valdymo organ ar galiot asmen, kad nustatytu laiku nesumokta arba nepervesta bauda bus
iiekota priverstinai. Sumokjs baud teritorins mokesi inspekcijos sskait, nuteistasis
nuosprend primusio teismo ratins tarnautojui pateikia banko kvit. Perveds baud
teritorins mokesi inspekcijos sskait, juridinis asmuo tai patvirtinanius dokumentus
pateikia nuosprend primusio teismo ratins tarnautojui, kuris, patikrins baudos sumokjimo
teisingum, banko kvit arba juridinio asmens pateiktus dokumentus siuva baudiamj byl
ir apie nuosprendio vykdym pranea nuosprend primusiam teismui (LR BVK 23 str.).
7.2 Priverstinis baudos iiekojimas
Jeigu nuteistasis nesumokjo visos baudos, i bausm pagal nuosprend primusio teismo
iduot vykdomj rat vykdoma priverstinai (LR BVK 24 str.). Iiekotojas yra asmuo, kurio
naudai iduotas vykdomasis dokumentas. Jeigu pagal vykdomj dokument turi bti
iiekoma valstybs biudet (bauda iiekoma valstybs biudet), valstybei atstovauja
valstybin mokesi inspekcija (LR CPK 638 str).
Pagal BPK 342 str nuosprend prims teismas siteisjus nuosprend dl baudos priverstinio
iiekojimo ne vliau kaip per 3 dienas nuo nuosprendio siteisjimo arba nuo bylos grinimo
i apeliacins instancijos teismo dienos pateikia vykdyti antstoliams. Vadovaujantis LR
antstoli statymo 21 str 1 dalimi, antstolis privalo vykdyti statym nustatyt vykdomj
dokument reikalavimus, teismo pavedimu perduoti ir teikti dokumentus LR esantiems
fiziniams ir juridiniams asmenims.
LR BVK 24 str 2 ir 3 d nustato, kad 2. Baudos bausm priverstinai vykdo antstolis, kurio
veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausms
atlikimo vieta. Juridiniam asmeniui paskirt baudos bausm priverstinai vykdo antstolis, kurio
veiklos teritorijoje yra juridinio asmens buvein ar jo buvimo vieta. Antstolis, praddamas
priverstin baudos iiekojim, i karto, neteiks raginimo, taiko priverstinio vykdymo
priemones (LR BVK 24 str.). Jeigu nuteistasis neturi l baudai sumokti, antstolio teikimu ir
nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 str, baud gali pakeisti vieaisiais darbais
(LR BVK 25 str).
Priverstinio baudos iiekojimo, vykdant civilin proces, tvark nustato Sprendim vykdymo
instrukcija, kuri tvirtina LR Vyriausyb ar jos galiota institucija. Sprendim vykdymo
instrukcijos reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (LR CPK
583 str.).
Pagal LR CPK 585 str antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turim informacij
apie skolininko turtin padt, susipainti su sprendimams vykdyti btinais dokumentais ar
susilaikyti nuo veiksm, galini trukdyti vykdyti sprendimus, iskyrus statym nustatytus
atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bti vykdyti per antstolio nustatyt termin.
Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomj
dokument reikalavimus, teismas gali skirti iki 1000 lit dydio baud. Jeigu antstoliui kas
nors kliudo vykdyti vykdomj dokument reikalavimus, antstolis klitims paalinti kvieia
policij. iuo atveju policijos dalyvavimas btinas. Vadovaujantis CPK 586 str, vykdymo
veiksm atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Be
vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudiama. Vykdant priverstin baudos
iiekojim vykdomieji dokumentai yra vykdomieji ratai, iduoti teismo sprendim,
nuosprendi, nutarim, nutari pagrindu (LR CPK 587 str.). Jeigu skolininkas yra fizinis
asmuo, vykdomojo dokumento reikalavimu antstolis vykdo pagal io asmens gyvenamj, jo
turto buvimo arba jo darbo viet. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomojo dokumento
reikalavimus antstolis vykdo io skolininko buveins arba jo turto buvimo vietoje. Antstolis
vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Jeigu vykdymo veiksmai turi
bti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomj dokument
grina iiekotojui (LR CPK 590 str.).
Jeigu yra realus pavojus, kad iiekomas turtas gali bti paslptas, antstolis be teisjo leidimo
gali tsti pradtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje aretuoti turt
ir paskirti jo saugotoj. iuo atveju apie atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vliau kaip
kit darbo dien ratu pranea apylinks teismo, kurio teritorijoje yra antstolis, teisjui. Visais
atvejais apie vykdymo veiksmus, atliktus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis
per tris dienas nuo t veiksm atlikimo dienos turi ratu praneti tam antstoliui, kurio
aptarnaujamoje teritorijoje tie veiksmai buvo atlikti (LR CPK 591 str.).
Antstolio procesin veikl kontroliuoja teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisjas.
ios kontrols metu patikrinami ir patvirtinami antstolio surayti vykdymo proceso
dokumentai (LR CPK 594 str.).
Vykdymo proceso metu iiekotojas ir skolininkas turi teis sudaryti taikos sutart. Taikos
sutart alys sudaro ratu ir pateikia iiekojim vykdaniam antstoliui. Gavs taikos sutart,
antstolis vykdomosios bylos vykdym sustabdo ir ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo ios
sutarties gavimo perduoda j apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Teisjas,
gavs pareikim patvirtinti taikos sutart, priima nutart.
Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo inagrinta byla, jeigu mirta fizinis asmuo,
reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos
perklimo ir kitais statym numatytais atvejais (LR CPK 596 str.), remdamasis antstolio ar
suinteresuot asmen praymu, vykdymo procese pakeiia iiekotoj arba skolinink.
Iiekotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali bti advokatai, j padjjai arba kiti
asmenys, kuri galiojimai forminti nustatyta tvarka (LR CPK 599 str.). Atlikdamas vykdymo
proceso veiksmus, antstolis gali kviesti kviestin (kviestinius). Iiekotojas ir skolininkas, kai
yra atliekami vykdymo veiksmai, taip pat turi teis kviesti dalyvauti ne daugiau kaip po vien
kviestin, jeigu dl to nereikia atidti vykdymo veiksm. Kviestiniais gali bti pilnameiai
veiksns asmenys, nesuinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi.
Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta neinoma, taiau yra skolininko turto, iiekotojas
turi teis prayti vykdymo vietos apylinks teism paskirti skolininko kuratori. Praymas
paskirti skolininko kuratori paduodamas antstoliui, o is ne vliau kaip per tris dienas praym
su vykdomja byla perduoda apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo
veiksmai. Praym teismas isprendia per 5 dienas, paprastai raytinio proceso tvarka. Asmuo
kuratoriumi gali bti skiriamas tik jo paties sutikimu. Skolininko kuratorius vykdymo procese
turi tokias paias procesines teises kaip ir skolininkas, iskyrus teis turti atstov. Skolininko
kuratorius u atstovavim turi teis gauti Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatyto dydio
atlyginim. Atlyginimas mokamas i l, gaut vykdant iiekojim i skolininko turto (LR
CPK 601 str.).
Skolininko turtas gali bti parduotas i varytyni (LR CPK 602 str.). Procesiniai dokumentai,
siuniami registruotu laiku vykdymo proceso dalyviams, laikomi teiktais prajus penkioms
dienoms nuo isiuntimo dienos (LR CPK 604 str.).
Antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimyb, i karto teikia suinteresuotiems asmenims
arba jiems isiunia registruotu laiku ne vliau kaip kit darbo dien (LR CPK 605 str.).
Vykdomieji ratai pagal teismo sprendimus gali bti pateikti vykdyti per deimt met nuo
teismo sprendimo siteisjimo (LR CPK 606 str.). Dl vykdymo ilaid iiekojimo antstolis
nusiunia skolininkui ratik silym, kuriame nurodo ilaid dyd ir pasilo per nustatyt
termin t sum pervesti antstolio depozitin sskait. Jeigu skolininkas ios sumos
neperveda, antstolis pareikimu, nurodydamas apskaiiuotas iiekotinas sumas, kreipiasi
antstolio buvimo vietos apylinks teism,
praydamas tas sumas priteisti (LR CPK 611 str.).
Vykdymo proceso metu kylanius klausimus antstolis sprendia motyvuotu patvarkymu.
Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenani asmen
sutikimu turi teis apirti skolininko gyvenamsias patalpas, jei tai btina iiekojimui
vykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teis apirti be skolininko sutikimo. Jeigu antstolis
gyvenamsias patalpas neleidiamas, jis jas eiti turi teis tik pateiks teismo nutart dl
leidimo eiti gyvenamsias patalpas. Teismo sprendimai, kuri negalima vykdyti antstoliui
nejus gyvenamsias patalpas, suteikia teis antstoliui eiti skolininko gyvenamsias
patalpas be gyvenamojoje patalpoje gyvenani asmen sutikimo ir be teismo nutarties. Jeigu
antstol, pateikus teismo nutart ar vykdant teismo sprendimus, kuri negalima vykdyti
antstoliui nejus gyvenamsias patalpas, atsisakoma leisti gyvenamsias arba kitas
patalpas, antstolis kvieia policijos pareign bei kviestinius ir j akivaizdoje atidaro
gyvenamsias arba kitas patalpas. Antstolio pakviestas pareignas privalo atvykti ir dalyvauti
vykdymo procese (LR CPK 615 str.).
Vykdymo procese nustatytais atvejais u proceso paeidimus kalti asmenys gali bti baudiami
pinigine bauda arba aretu. Praym teismui taikyti numatytas sankcijas gali pateikti antstolis
arba vykdymo proceso alys (LR CPK 616 str.). Iiekotojas turi teis pareikti iekin teisme
asmeniui, dl kurio kalts neiiekotos vykdymo procese iiekotinos sumos (LR CPK 617
str.). Praradusiam vykdomj dokument asmeniui teismas gali skirti vieno tkstanio lit
dydio pinigin baud. is asmuo taip pat turi atlyginti su vykdomojo dokumento dublikato
idavimu susijusias ilaidas. Pinig iiekojimo atveju baudos dydis negali bti didesnis u
vykdomajame dokumente numatyt iiekoti sum (LR CPK 618 str.).
Perduoto saugoti (administruoti) turto ieikvojimas, perleidimas ar paslpimas, taip pat
nusikalstamas io turto sunaikinimas ar sualojimas, jeigu tai padaro saugotojas
(administratorius), baudiamas statym nustatyta tvarka. U perduoto saugoti (administruoti)
turto praradim, trkum ar sualojim al atlygina saugotojas statym nustatyta tvarka (LR
CPK 619 str.).
Vykdant sprendimus, kai skolininko gyvenamoji vieta neinoma, iiekotojo praymu antstolis
gali priimti patvarkym skelbti skolininko paiek per policij, jeigu iiekotojas pateikia
duomenis, kad jam nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, ir sumoka nustatyto
dydio paiekos ilaidas (LR CPK 620 str.). Paiek skelbia paskutins inomos skolininko
gyvenamosios vietos antstolis (LR CPK 621 str.).
Policijos ar iiekotojo pareikimu teismas priima nutart iiekoti i skolininko jo paiekos
ilaidas (LR CPK 623 str.).
Priverstinio vykdymo priemons yra (LR CPK 624 str.):
1) iiekojimas i skolininko l ir turto ar turtini teisi;
2) iiekojimas i skolininko turto ir pinig sum, esani pas kitus asmenis;
3) udraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turt ar vykdyti skolininkui
kitas prievoles;
4) dokument, patvirtinani skolininko teises, pamimas;
5) iiekojimas i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit jo pajam;
6) tam tikr teismo sprendime nurodyt daikt pamimas i skolininko ir perdavimas
iiekotojui;
7) skolininko turto administravimas ir i to gaut pajam panaudojimas iiekojimui padengti;
8) skolininko pareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti;
9) prieprieini iiekotin sum tarpusavio skaitymas;
10) kitos statym numatytos priemons.
Vienu metu gali bti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemons. Iiekotojas iki
priverstinio vykdymo pradios gali ratu nurodyti, i kokio skolininko turto ar pajam
iiekoma pirmiausia. Jeigu iiekotojas nurod, i kokio turto iiekoti, is nurodymas
antstoliui yra privalomas (LR CPK 662 str.).
7. 3. Turtas, kur gali bti nukreiptas priverstinis baudos iiekojimas.
Pinig iiekojimas negali bti nukreipiamas skolininko turt, jeigu skolininkas pateikia
antstoliui rodymus, kad iiekom pinig sum galima iiekoti per 6 mn darant LR CPK 736
str nurodyto dydio iskaitymus i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit
pajam. Iiekoti i skolininkui priklausanio bsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju,
jeigu iiekoma suma virija tris tkstanius lit (LR CPK 663 str.).
Iiekojimas i fizini asmen nukreipiamas turt, jo dal bendrojoje dalinje nuosavybje,
taip pat jo dal jungtinje nuosavybje (LR CPK 666 str.).
Vykdant iiekojim i fizini asmen, iiekojimas negali bti nukreipiamas btinus
drabuius, baldus ir nam apyvokos reikmenis. Taip pat iiekojimas negali bti nukreipiamas
visus vaik reikmenis, vien radijo imtuv, vienam ildymo sezonui reikaling kur,
skolininko eimos pragyvenimui reikalingus maisto produktus, pinig sum, nevirijani
Vyriausybs nustatytos vienos minimalios mnesins algos (MMA), asmeninius nebrangius
darbo rankius, reikalingus skolininko profesiniam darbui. Vykdant iiekojim i asmen, su
kuriais kartu gyvena nepilnameiai vaikai, iiekojimas taip pat negali bti nukreipiamas
vienintel televizori ir aldytuv. Vykdant iiekojim i fizini asmen, kuri pagrindinis
verslas ems kis, iiekojimas negali bti nukreipiamas iemos laikotarpiu reikaling
paar gyvuliams, kuriuos nukreipiamas iiekojimas, skl, reikaling eilinei sjai, vien
karv, o jei jos nra, vien telyi. Vykdant iiekojim i valstybs, savivaldybs ar
biudetini staig, iiekojimas gali bti nukreipiamas tik joms priklausanias pinigines las
(LR CPK 668 str.).
Iiekojimai i vis ri juridini asmen ar organizacij, tarp j ir i usienio subjekt,
vykdomi pagal bendrsias taisykles, iskyrus iimtis, nustatytas i asmen veikl
reglamentuojaniuose statymuose. U antstolio reikalavim nevykdym yra atsakingi i
subjekt vadovai (LR CPK 670 str.).
Vykdomojo dokumento reikalavimus vykdantis antstolis savo iniciatyva arba vykdymo
proceso dalyvi praymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidti, vykdomj byl
sustabdyti arba vykdomj dokument grinti iiekotojui (LR CPK 625 str.).
7.4 Teismo antstolio veiksmai vykdant priverstin baudos iiekojim
Antstolis privalo sustabdyti vykdomj byl iais atvejais (LR CPK 626 str.):
1) skolininkui ar iiekotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridin asmen, kuris
yra skolininkas ar iiekotojas, jeigu, atsivelgiant teisinius santykius, yra galimas teisi ir
pareig permimas;
2) skolininkui netekus veiksnumo;
3) iklus skolininkui bankroto byl, iskyrus neturtinio pobdio bylas. iuo atveju
vykdomasis dokumentas persiuniamas bankroto byl iklusiam teismui;
4) kai LR statym nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos
nuosavybs teiss arba aretuojamas turtas, jeigu ios teiss apribojamos ar turtas aretuojamas
BPK nustatyta tvarka arba siekiant utikrinti pirmesns nei iiekotojas eils kreditoriaus
reikalavimus;
5) kai kaito turtojas neprisijungia prie iiekojimo, jeigu iiekoma i keisto turto;
6) gavs iiekotojo ir skolininko sudaryt taikos sutart;
7) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam ratui
iduoti buvo apskstasis sprendimas (iskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
Antstolis gali visikai ar i dalies sustabdyti vykdomj byl arba atidti vykdymo
veiksmus iais atvejais (LR CPK 627 str.):
1) kai ratu prao iiekotojas;
2) kai skolininkas gydosi ligoninje;
3) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nra chronika, gavs dokument i gydymo
staigos;
4) kai paskelbta skolininko paieka;
5) teismui ireikalavus vykdomj byl.
Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (iiekotojo) mirties ar juridinio asmens
reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisi permjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas
globjas arba inyks kitos aplinkybs, dl kuri vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji
byla atnaujinama iiekotojo ar skolininko pareikimu arba antstolio iniciatyva (LR CPK 628
str.).
Vykdomosios bylos nutraukimas galimas, jeigu (LR CPK 629 str.):
1) iiekotojas atsisak iiekojimo;
2) iiekotojas ar skolininkas sudar taikos sutart;
3) mirus asmeniui, kuris buvo iiekotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali
pereiti mirusiojo asmens teisi permjui;
4) iam iiekojimui pasibaig statym nustatytas iiekojimo senaties terminas;
5) panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas;
6) reorganizavus ar likvidavus juridin asmen, teisi ir pareig perimtinegalima;
7) skolininkas ir iiekotojas yra tas pats asmuo;
8) iiekotojas ir skolininkas sudar skolos padengimo sutart;
9) vykdomasis dokumentas neteistai priimtas vykdyti.
Vykdomj byl nutraukia antstolis savo patvarkymu, iskyrus tuos atvejus, kai vykdomoji
byla nutraukiama dl taikos sutarties sudarymo.
patvarkym tvirtina teisjas rezoliucija.
Vykdomoji byla laikoma baigta (LR CPK 632 str.):
1) visikai vykdius vykdomojo dokumento reikalavimus;
2) nutraukus vykdomj byl;
3) persiuntus vykdomj dokument vykdyti kitam antstoliui;
4) vykdomj dokument isiuntus iskaitoms padaryti skolininko darboviet, mokymo
staig, socialinio draudimo staig ir kt.;
5) persiuntus vykdomj dokument bankroto byl nagrinjaniam teismui.
7. 5 ir 6 Juridinio asmens veiklos apribojimo ir likvidavimo bausms vykdymas.
BK 43 str kriminalines bausmes juridinio asmens veiklos apribojim ir juridinio asmens
likvidavim priskiria bausmms, kurios skiriamos juridiniams asmenims u padaryt
nusikalstam veik. Teismas, paskyrs bausm juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti
nuosprend per visuomens informavimo priemones. Juridiniam asmeniui u vien
nusikalstam veik gali bti skiriama tik viena bausm.
Teismas, prims nuosprend apriboti juridinio asmens veikl arba likviduoti juridin asmen,
siteisjusio nuosprendio nuora isiunia antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio
asmens buvein, vykdyti ir apie tai pranea juridini asmen registro tvarkytojui. Jurid asmen
registro tvarkytojas traukia i informacij registr (LR BVK 26 str.).
Antstolis per 7 darbo dienas nuo nuosprendio nuorao gavimo dienos isiunia juridiniam
asmeniui raginim vykdyti nuosprend gera valia. Raginime nurodoma, kokia juridinio asmens
veikla turi bti nutraukta arba koks juridinio asmens padalinys turi bti udarytas, ir nustatomas
terminas, per kur juridinis asmuo privalo tai padaryti.
Juridinis asmuo, atliks raginime nurodytus veiksmus, apie tai ratu pranea antstoliui.
Antstolis, patikrins juridinio asmens atliktus veiksmus, privalo surayti nuosprendio
vykdymo akt. io akto form nustato Teisingumo ministerija. Jei juridinis asmuo dl
objektyvi prieasi negali per nustatyt termin atlikti raginime nurodyt veiksm, antstolis
turi teis juridinio asmens motyvuotu praymu nustatyt termin pratsti. Patvarkymas
nepratsti raginime nustatyto termino gali bti skundiamas antstolio veiklos teritorijos
apylinks teismui CPK nustatyta tvarka. Jei juridinis asmuo per nustatyt termin nevykdo
raginime nurodyt veiksm, antstolis arba jo paskirtas asmuo atlieka nuosprendiui vykdyti
btinus veiksmus. Antstolis vis bausms vykdymo laikotarp pats arba per paskirt asmen
kontroliuoja, kaip juridinis asmuo laikosi nuosprendyje nustatyt veiklos apribojim (LR BVK
27 str.).
Antstolis per 7 darbo dienas nuo nuosprendio nuorao gavimo dienos isiunia juridiniam
asmeniui raginim per nuosprendyje nustatyt termin nutraukti vis kin, komercin,
finansin ar profesin veikl ir udaryti visus juridinio asmens padalinius, taip pat atlikti kitas
likvidavimo procedras ir juridin asmen iregistruoti i juridini asmen registro. Be to,
raginime nurodomas terminas, per kur turi bti paskirtas juridinio asmens likvidatorius ir
parengtas, jei taip nusprendia antstolis, juridinio asmens likvidavimo vykdymo planas. Jei
juridinio asmens organas per nustatyt termin likvidatoriaus nepaskiria, likvidatoriumi ne
vliau kaip per 10 darbo dien antstolio patvarkymui skiriamas antstolis arba kitas likvidatoriui
keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo. Vykdant juridinio asmens likvidavim, juridinio
asmens organo bei likvidatoriaus veiksmus nustato CK ir kiti teiss aktai. Apie juridinio
asmens likvidavim pagal teismo nuosprend likvidatorius paskelbia vieai vien kart ir
pranea ratu visiems kreditoriams. Jei juridinio asmens organas arba likvidatorius dl
objektyvi prieasi negali per nuosprendyje nustatyt termin juridinio asmens likviduoti,
antstolio veiklos teritorijos apylinks teismas, gavs juridinio asmens arba likvidatoriaus
motyvuot praym ir antstolio ivad, turi teis nustatyt termin pratsti (LR BVK 28 str.).
Vykdydamas juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausmes,
antstolis turi ias specialisias teises (LR BVK 29 str.):
1) paskirti arba pakeisti u juridinio asmens veiklos apribojimo vykdym arba kontrol
atsaking asmen;
2) paskirti arba pakeisti juridinio asmens likvidatori;
3) gauti u juridinio asmens veiklos apribojimo vykdym atsakingo asmens ir (ar)
likvidatoriaus atlikt veiksm vykdant juridinio asmens veiklos apribojim arba likvidavim
raytin ataskait. i ataskaita turi bti pateikta per 5 darbo dienas nuo antstolio reikalavimo
gavimo dienos;
4) pareigoti juridin asmen, u juridinio asmens veiklos apribojimo vykdym atsaking
asmen per antstolio nustatyt termin parengti ir pateikti preliminar juridinio asmens veiklos
apribojimo arba likvidavimo vykdymo plan;
5) tikrinti, kaip vykdoma juridinio asmens veiklos apribojimo ar likvidavimo bausm.
Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas u juridiniam asmeniui paskirtos juridinio asmens
veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausms vykdym, jos nevykds atsako
pagal BK 244 str (LR BVK 30 str.).
Kai vykdyta juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausm,
antstolis apie tai pranea nuosprend primusiam teismui (LR BVK 31 str.).
8 TEMA NUTEISTJ ASMENINI TEISI APRIBOJIMO B V TVARKA IR
SLYGOS.
8. 1. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo vykdymo
tvarka ir slygos.
BK 42 str 1 d teisina kriminalin bausm teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra
veikla atmim. Pagal BK 45 str teismas skiria teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam
tikra veikla atmim io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas
nusikalstam veik padaro darbins ar profesins veiklos srityje arba kai teismas,
atsivelgdamas padarytos nusikalstamos veikos pobd, padaro ivad, kad nuteistajam
negalima palikti teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla. Teis dirbti tam
tikr darb arba usiimti tam tikra veikla gali bti atimama nuo 1 iki 5 met. ios bausms
laikas str sankcijoje nenustatomas. J nustato teismas, skirdamas bausm. Bausms terminas
skaiiuojamas metais ir mn. Jeigu teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla
atmimo bausm paskirta kartu su laisvs atmimu arba aretu, ji taikoma vis laisvs atmimo
ar areto atlikimo laik ir teismo paskirt laik po laisvs atmimo ar areto atlikimo. BPK 350
str nustato, kad Nuosprend paskelbs teismas tuoj pat iaikina nuteistajam paskirtos teiss
dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausms atlikimo tvark, slygas
bei jo teises ir pareigas. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo
bausms vykdymo tvarka ir slygos numatytos BVK III dalies VII skyriuje. i bausm eina
nuteistj asmenini teisi apribojimo bausmi, kuri vykdymo tvark ir slygas
reglamentuoja kodeksas, grup. Vadovaujantis BVK 32 straipsnio 1 dalimi, teismas, paskyrs
teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm, siteisjusio
nuosprendio nuora isiunia nuteistojo darbovietei ir ias bausmes vykdaniai institucijai.
Jei asmeniui paskirta teiss usiimti tam tikra veikla atmimo bausm, siteisjusio
nuosprendio nuoraas isiuniamas ir institucijai, iduodaniai leidimus usiimti tokia veikla.
siteisjus nuosprend pateikia vykdyti j prims teismas ne vliau kaip per 3 d nuo
nuosprendio siteisjimo arba nuo bylos grinimo i apeliacins instancijos teismo dienos.
Patvarkym vykdyti nuosprend surao teisjas ir kartu su nuosprendio nuorau isiunia
bausms vykdymo institucijai (pataisos inspekcijai). Jeigu nuosprendis buvo pakeistas
nagrinjant byl apeliacine tvarka, prie pirmosios instancijos teismo nuosprendio nuorao
pridedamas apeliacins instancijos nuosprendio ar nutarties nuoraas. Nuosprend vykdyti
gavusi institucija, staiga ar mon ne vliau kaip kit dien pranea apie tai nuosprend vykdyti
pateikusiam teismui (LR BPK 348 str.). Teismas, paskyrs teiss dirbti tam tikr darb arba
usiimti tam tikra veikla atmimo bausm kartu su laisvs atmimu arba aretu, siteisjusio
nuosprendio nuora isiunia grietesn bausm vykdaniai institucijai. Kai nuteistasis atliko
bausm arba lygtinai atleidiamas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, arba lygtinai
paleidiamas i laisvs atmimo vietos, pataisos staigos arba aretins administracija
nuosprendio nuora isiunia teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla
atmimo bausm vykdaniai institucijai pagal nuteistojo gyvenamj viet. Jeigu laisvs
atmimo bausm pakeiiama velnesne bausme, pataisos staigos administracija nuosprendio
nuora isiunia velnesn bausm vykdaniai institucijai. Kai nuteistasis atliko arba yra
atleistas nuo grietesns bausms atlikimo, i bausm vykdanti institucija nuosprendio
nuora isiunia teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm
vykdaniai institucijai pagal nuteistojo gyv viet. Teismas, paskyrs teiss dirbti tam tikr
darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm, kartu su bauda, vieaisiais darbais ar
laisvs apribojimo bausme, taip pat atidjs baudos bausms vykdym, siteisjusio
nuosprendio nuora isiunia nuteistojo darbovietei ir teiss dirbti tam tikr darb arba
usiimti tam tikra veikla atmimo bausm vykdaniai institucijai pagal nuteistojo gyvenamj
viet. Jeigu panaikinamas baudos, areto ar laisvs atmimo bausmi vykdymo atidjimas,
teismas nuosprendio nuora isiunia grietesn bausm vykdaniai institucijai. Jeigu
panaikinamas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba laisvs
atmimo bausms pakeitimas velnesne bausme, arba lygtinis paleidimas i pataisos staigos ir
nuteistasis pasiuniamas pataisos staig, teismas nuosprendio nuora isiunia pataisos
staigos administracijai. Nuosprendio nuoraas siuniamas tik tuo atveju, kai teiss dirbti tam
tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm nra visikai vykdyta arba
nuteistasis nra atleistas nuo ios bausms (LR BVK 32 str.). Laisvs atmimo bausm ar aret
atliekantiems asmenims, kuriems taip pat paskirta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti
tam tikra veikla atmimo bausm, pataisos staigos ar aretins administracija neturi teiss leisti
dirbti darb arba usiimti veikla, taip pat eiti skiriamas ar renkamas pareigas, kurios udraustos
teismo nuosprendiu (LR BVK 33 str.). Nuteistojo darbdavys, valstybs ar savivaldybi
institucija, staiga ar mon, nevalstybin organizacija ne vliau kaip kit darbo dien po to, kai
gauna nuosprendio nuora, LR st nustatyta tvarka nutraukia darbo sutart su nuteistuoju arba
atleidia j i valstybs tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darb arba eina pareigas, kurie
udrausti teismo nuosprendiu, ir nuteistojo valstybinio socialinio draudimo paymjime
tiksliai pagal teismo nuosprend rao, kokiu pagrindu, kokiam laikui ir kok darb arba
pareigas jam atimta teis dirbti ar eiti. Institucija, iduodanti leidimus usiimti tam tikra veikla,
ne vliau kaip kit darbo dien po to, kai gavo nuosprendio nuora LR st nustatyta tvarka,
panaikina nuteistajam iduot leidim usiimti tam tikra veikla. vykdius nustatyt pareig,
ne vliau kaip per dvi darbo dienas apie tai praneama nuosprend primusiam teismui ir teiss
dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm vykdaniai institucijai
pagal nuteistojo gyvenamj viet. Atlikusiam teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam
tikra veikla atmimo bausm arba nuo ios bausms atleistam asmeniui ne vliau kaip per 7
darbo dienas LR Vyriausybs nustatyta tvarka iduodamas valstybinio socialinio draudimo
paymjimo dublikatas be rao apie bausm. Leidimas usiimti tam tikra veikla tokiam
asmeniui iduodamas LR st nustatyta bendra tvarka (LR BVK 34 str.). Teiss dirbti tam tikr
darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm vykdanti institucija pagal nuteistojo
gyvenamj viet privalo (LR BVK 35 str.):
1) suinojusi (bet ne vliau kaip per 2 darbo dienas po to, kai suinojo), kad nuteistasis
sidarbino arba pradjo eiti pareigas valstybs tarnyboje, praneti nuteistojo darbdaviui,
nevalstybinei organizacijai arba valstybs ar savivaldybs institucijos, staigos ar mons
vadovui apie siteisjus nuosprend;
2) ne reiau kaip vien kart per tris mnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi nuosprendyje
jam nustatyt draudim;
3) ne reiau kaip vien kart per 6 mn patikrinti, kaip nuteistojo darbdavys, valstybs ar
savivaldybi institucijos, staigos ar mons, nevalstybins organizacijos ir institucijos,
iduodanios leidimus tam tikrai veiklai, vykdo nustatytas pareigas. Teiss dirbti tam tikr
darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm, paskirta kartu su laisvs atmimo bausme
arba aretu, taikoma vis nuteistojo buvimo pataisos staigoje arba aretinje laik ir, be to,
vykdoma nuosprendio nustatyt laik. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra
veikla atmimo bausm, jeigu paskirta kartu su bauda, viej darb ar laisvs apribojimo
bausme arba jeigu areto ar laisvs atmimo bausms vykdymas atidtas, pradedama vykdyti
nuo nuosprendio siteisjimo dienos. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra
veikla atmimo bausm, paskirta kartu su laisvs atmimo bausme, jeigu nuteistasis lygtinai
atleidiamas nuo laisvs atmimo bausms ar laisvs atmimo bausm pakeiiama velnesne
bausme, pradedama vykdyti nuo lygtinio atleidimo ar bausms pakeitimo velnesne bausme
dienos. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm, kai
nuteistasis laisvs atmimo bausme yra lygtinai paleidiamas i pataisos staigos, pradedama
vykdyti nuo lygtinio paleidimo i pataisos staigos dienos (LR BVK 36 str.). Teiss dirbti tam
tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausms vykdymas, jeigu kartu paskirtos
grietesns bausms vykdym teismas buvo atidjs, o vliau panaikino, sustabdomas.
Sustabdyta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm
vykdoma toliau, kai nuteistasis atlieka grietesn bausm arba lygtinai paleidiamas i pataisos
staigos, arba lygtinai atleidiamas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, arba laisvs
atmimo bausm pakeiiama velnesne bausme. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam
tikra veikla atmimo bausms vykdymas sustabdomas, jeigu grietesn bausm vieieji
darbai arba bauda keiiama aretu. Sustabdyta bausm vykdoma toliau, kai nuteistasis atlieka
aret arba yra nuo jo atleidiamas. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla
atmimo bausms vykdymas sustabdomas, jei lygtinai paleistas i pataisos staigos nuteistasis
siuniamas atlikti laisvs atmimo bausm. Sustabdyta bausm vykdoma toliau, kai nuteistasis
atliko laisvs atmimo bausm arba lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie
termin, arba laisvs atmimo bausm pakeiiama velnesne bausme (LR BVK 37 str.). Jeigu
nuteistasis, kuriam paskirta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo
bausm, pradeda dirbti ar eiti pareigas valstybs tarnyboje arba usiimti veikla, kuri jam
udrausta nuosprendiu, nuteistojo darbdavys, valstybs ar savivaldybs institucija, staiga ar
mon, nevalstybin organizacija arba institucija, iduodanti leidimus tam tikrai veiklai, savo
iniciatyva, i bausm vykdanios institucijos arba teisingumo ministro teikimu nutraukia
darbo sutart su nuteistuoju, atleidia j i valstybs tarnybos arba panaikina leidim usiimti
tam tikra veikla LR BVK 34 str nustatyta tvarka. Vengiantys atlikti teiss dirbti tam tikr darb
arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm nuteistieji, taip pat pareignai ar kiti asmenys,
kalti dl to, kad nevykdomas teismo nuosprendis, atsako pagal LR statymus (LR BVK 38 str.).
8.2 Viej teisi atmimo vykdymo tvarka ir slygos
BK 42 str 1 d yra teisinta kriminalin bausm viej teisi atmimas. Pagal BK 44 str
viej teisi atmimas yra teiss bti irinktam ar paskirtam valstybs ar savivaldybs
institucij ir staig, moni ar nevalstybini organizacij renkamas ar skiriamas pareigas
atmimas. Viej teisi atmimas str sankcijoje nenustatomas. i bausm teismas skiria tais
atvejais, kai str sankcijoje numatyta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla
atmimo bausm ir nusikalstama veika padaryta piktnaudiaujant vieosiomis teismis.
Teismas, skirdamas viej teisi atmimo bausm, nurodo, kokia teis atimama. Vieosios
teiss gali bti atimtos nuo vieneri iki penkeri met. ios bausms terminas skaiiuojamas
metais ir mn. BPK 349 str nustato, kad Nuosprend paskelbs teismas tuoj pat iaikina
nuteistajam viej teisi atmimo bausms turin ir termin. is terminas skaiiuojamas nuo
nuosprendio paskelbimo dienos. Apie viej teisi nuteistajam atmim po nuosprendio
siteisjimo paskelbiama dienratyje arba interneto tinklapyje. siteisjus nuosprend pateikia
vykdyti j prims teismas ne vliau kaip per 3 dienas nuo nuosprendio siteisjimo arba nuo
bylos grinimo i apeliacins instancijos teismo dienos. Patvarkym vykdyti nuosprend
surao teisjas ir kartu su nuosprendio nuorau isiunia bausms vykdymo institucijai
(pataisos inspekcijai). Jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinjant byl apeliacine tvarka, prie
pirmosios instancijos teismo nuosprendio nuorao pridedamas apeliacins instancijos teismo
nuosprendio ar nutarties nuoraas (LR BPK 342 str.). siteisj teismo nuosprendis ir nutartis
yra privalomi visoms valstybs ir savivaldybi institucijoms ir pareignams, monms,
staigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi bti be prietaravim ir netrukdomai vykdomi
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuosprendio pateikim vykdyti ir jo vykdym
kontroliuoja prokuroras (LR BPK 346 str.).
Nuosprend vykdyti gavusi institucija, staiga ar mon ne vliau kaip kit dien pranea apie
tai nuosprend vykdyti pateikusiam teismui (L BPK 348 str.). Viej teisi atmimo bausms
vykdymo tvarka ir slygos numatytos BVK III dalies VII skyriuje. i bausm eina nuteistj
asmenini teisi apribojimo bausmi, kuri vykdymo tvark ir slygas reglamentuoja is
kodeksas, grup. Teismas, paskyrs viej teisi atmimo bausm kartu su laisvs atmimu
arba aretu, siteisjusio nuosprendio nuora isiunia grietesn bausm vykdaniai
institucijai. Kai nuteistasis atliko bausm arba lygtinai atleidiamas nuo laisvs atmimo
bausms prie termin, arba lygtinai paleidiamas i laisvs atmimo vietos, pataisos staigos
arba aretins administracija nuosprendio nuora isiunia viej teisi atmimo bausm
vykdaniai institucijai pagal nuteistojo gyvenamj viet. Jeigu laisvs atmimo bausm
pakeiiama velnesne bausme, pataisos staigos administracija nuosprendio nuora isiunia
velnesn bausm vykdaniai institucijai. Kai nuteistasis atliko arba yra atleistas nuo
grietesns bausms atlikimo, i bausm vykdanti institucija nuosprendio nuora isiunia
viej teisi atmimo bausm vykdaniai institucijai pagal nuteistojo gyvenamj viet.
Teismas, paskyrs viej teisi atmimo bausm kartu su bauda, vieaisiais darbais ar laisvs
apribojimo bausme, taip pat atidjs baudos bausms vykdym, siteisjusio nuosprendio
nuora isiunia nuteistojo darbovietei arba viej teisi atmimo bausm vykdaniai
institucijai pagal nuteistojo gyvenamj viet. Jeigu panaikinamas baudos, areto ar laisvs
atmimo bausmi vykdymo atidjimas, teismas nuosprendio nuora isiunia grietesn
bausm vykdaniai institucijai. Jeigu panaikinamas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo
bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms pakeitimas velnesne bausme, arba
lygtinis paleidimas i pataisos staigos ir nuteistasis pasiuniamas pataisos staig, teismas
nuosprendio nuora isiunia pataisos staigos administracijai. Nuosprendio nuoraas
nurodytais atvejais siuniamas tik tuo atveju, kai viej teisi atmimo bausm nra visikai
vykdyta arba nuteistasis nra atleistas nuo ios bausms (LR BVK 32 str.). Laisvs atmimo
bausm ar aret atliekantiems asmenims, kuriems taip pat paskirta viej teisi atmimo
bausm, pataisos staigos ar aretins administracija neturi teiss leisti eiti skiriamas ar
renkamas pareigas, kurios udraustos teismo nuosprendiu (LR BVK 33 str.).
8.3 Viej darb bausm vykdani institucij kompetencija. Darbdavvi, pas kuriuos
atliekama viej darb bausm, pareigos.
Nuteistojo darbdavys, valstybs ar savivaldybs institucija, staiga ar mon, nevalstybin
organizacija, gavusi nuosprendio nuora, ne vliau kaip kit darbo dien LR statym
nustatyta tvarka nutraukia darbo sutart su nuteistuoju arba atleidia j i valstybs tarnybos,
jeigu nuteistasis dirba darb arba eina pareigas, kurie udrausti teismo nuosprendiu, ir
nuteistojo valstybinio socialinio draudimo paymjime tiksliai pagal teismo nuosprend rao,
kokiu pagrindu, kokiam laikui ir kok darb arba pareigas jam atimta teis dirbti arba eiti.
vykdius nustatytas pareigas, ne vliau kaip per dvi darbo dienas apie tai praneama
nuosprend primusiam teismui ir viej teisi atmimo bausm vykdaniai institucijai pagal
nuteistojo gyvenamj viet. Atlikusiam viej teisi atmimo bausm arba nuo ios bausms
atleistam asmeniui ne vliau kaip per septynias darbo dienas LR Vyriausybs nustatyta tvarka
iduodamas valstybinio socialinio draudimo paymjimo dublikatas be rao apie bausm (LR
BVK 34 str.). Viej teisi atmimo bausm vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamj
viet privalo (LR BVK 35 str.):
1) suinojusi (bet ne vliau kaip per dvi darbo dienas po to, kai suinojo), kad nuteistasis
sidarbino arba pradjo eiti pareigas valstybs tarnyboje, praneti nuteistojo darbdaviui,
nevalstybinei organizacijai arba valstybs ar savivaldybi institucijos, staigos ar mons
vadovui apie siteisjus nuosprend;
2) ne reiau kaip vien kart per tris mnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi nuosprendyje
jam nustatyt draudim;
3) ne reiau kaip vien kart per eis mnesius patikrinti, kaip nuteistojo darbdavys, valstybs
ar savivaldybi institucijos, staigos ar mons, nevalstybins organizacijos vykdo nustatytas
pareigas. Viej teisi atmimo bausm pradedama vykdyti nuo nuosprendio siteisjimo
dienos nepaisant to, ar ji paskirta kartu su kita bausme (LR BVK 36 str.).
Jeigu nuteistasis, kuriam paskirta viej teisi atmimo bausm, pradeda dirbti ar eiti pareigas
valstybs tarnyboje arba usiima veikla, kuri jam udrausta nuosprendiu, nuteistojo
darbdavys, valstybs ar savivaldybi institucija, staiga ar mon, nevalstybin organizacija,
savo iniciatyva, i bausm vykdanios institucijos arba teisingumo ministro teikimu nutraukia
darbo sutart su nuteistuoju arba atleidia j i valstybs tarnybos BVK 34 str nustatyta tvarka.
Vengiantys atlikti viej teisi atmimo bausm nuteistieji, taip pat pareignai ar kiti
asmenys, kalti dl to, kad nevykdomas teismo nuosprendis, atsako pagal LR statymus (LR
BVK 38 str.).
Viej darb vykdymo tvarka ir slygos
BK 42 str 1 d yra teisinta kriminalin bausm vieieji darbai. Pagal BK 46 str vieuosius
darbus teismas skiria io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Vieieji darbai
vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Vieieji darbai skiriami nuo vieno mnesio
iki vieneri met. Bausms terminas skaiiuojamas mnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti
vieuosius darbus, pareigojamas per teismo paskirt laik neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40
valand per mnes visuomens labui. Viej darb atlikimo laikas bei darbo valand skaiius
straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausm, taiau is laikas
negali bti ilgesnis nei 480 valand, kai bausm skiriama u nusikaltim, ir 240 valand, kai
bausm skiriama u baudiamj nusiengim. BPK kodekso 351 straipsnio
1 dalis nustato, kad Nuosprend paskelbs teismas tuoj pat iaikina nuteistajam paskirtos
viej darb bausms atlikimo tvark, slygas bei
jo teises ir pareigas. siteisjus nuosprend pateikia vykdyti j prims teismas ne vliau kaip
per 3 dienas nuo nuosprendio siteisjimo arba nuo bylos grinimo i apeliacins instancijos
teismo dienos. Patvarkym vykdyti nuosprend surao teisjas ir kartu su nuosprendio nuorau
isiunia bausms vykdymo institucijai (pagal LR BPK 342 straipsnio 4 dalies 3 punkt
pataisos inspekcijai). Jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinjant byl apeliacine tvarka, prie
pirmosios instancijos teismo nuosprendio nuorao pridedamos apeliacijos teismo
nuosprendio ar nutarties nuoraas (LR BPK 342 str.). siteisj teismo nuosprendis ir nutartis
yra privalomi visoms valstybs ir savivaldybi institucijoms ir pareignams, monms,
staigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi bti be prietaravim ir netrukdomai vykdomi
visoje LR teritorijoje. Nuosprendio pateikim vykdyti ir jo vykdym kontroliuoja prokuroras
(LR BPK 346 str.). Nuosprend vykdyti gavusi institucija, staiga ar mon ne vliau kaip kit
dien pranea apie tai nuosprend pateikusiam teismui (LR
BPK 348 str.). Viej darb bausms vykdymo tvarka ir slygos numatytos BVK III dalies
VIII skyriuje. i bausm eina nuteistj asmenini teisi apribojimo bausmi, kuri
vykdymo tvark ir slygas reglamentuoja kodeksas, grup. Nuosprendis, kuriuo paskirta
viej darb bausm, pradedamas vykdyti nuo jo nuorao gavimo bausm vykdanioje
institucijoje dienos. Viej darb atlikimo viet ir darb parenka bausm vykdanti institucija
kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybs vykdomja institucija ir (ar) apskrities
virininko administracija pagal bausms vykdymo vietovje esani moni, staig ar
organizacij, taip pat visuomenini organizacij paraikas arba nuteistojo pageidavim. Darbas
parenkamas atsivelgiant, kiek tai manoma, nuteistojo specialyb arba profesij. Viej
darb bausm vykdoma tik raytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viej darb
bausm nesutinka, i bausm vykdanti institucija kreipiasi nuosprend primus teism su
teikimu viej darb bausm pakeisti kita bausme. Nuteistasis, kuriam paskirta viej darb
bausm, aukiamas privalo atvykti i bausm vykdani institucij. Jei nuteistasis ios
pareigos be svarbi prieasi nevykdo, jam gali bti paskirta BVK 45 str 2 d numatyta
nuobauda (LR BVK 39 str.). BVK 40 str nustato, kad Nuteistj, kuriems paskirta viej
darb bausm, pataisos priemons yra neatlygintinas nuteistojo darbas visuomens labui ir
bausms atlikimo reimas. Nuteistasis, kuriam paskirta viej darb bausm, privalo per
teismo paskirt laik neatlygintinai dirbti teismo nustatyt valand skaii per mnes
visuomens labui. Vieuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas LR darbo
kodeksas ir kiti darbo st. Nuteistieji gali savo noru apdrausti sveikat Sveikatos draudimo
statymo ir kit sveikatos draudim reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka. mon,
staiga, organizacija ar visuomenin organizacija, kurioje atliekami vieieji darbai, turi
utikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo slygas, atitinkanias darbuotoj saug ir
sveikat reglamentuojani teiss akt reikalavimus. Vieuosius darbus atliekanius
nuteistuosius draudiama skirti dirbti kenksmingomis ar labai kenksmingomis darbo
slygomis, taip pat pavojingus darbus, kuri sra nustato LR Vyriausyb. Nuteistieji prie
viej darb pradi instruktuojami apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus bei
nemokamai aprpinami asmens apsaugos priemonmis. al, kuri padaro nuteistasis
atlikdamas vieuosius darbus monei, staigai, organizacijai ar visuomeninei organizacijai,
kurioje atliekami vieieji darbai, arba tretiesiems asmenims, taip pat ala, kuri atliekant
vieuosius darbus nuteistajam padaro mon, staiga, organizacija ar visuomenin organizacija,
kurioje atliekami vieieji darbai, arba tretieji asmenys, atlyginama CK nustatyta tvarka ir
pagrindais (LR BVK 41 str.). Viej darb atlikimo laikas skaiiuojamas mnesiais.
Nuteistojo dirbt valand skaiius per mnes turi bti ne maesnis u teismo paskirt bausms
laik. Jeigu nuteistasis dl ligos ar kit pateisinam prieasi nustatyto darbo valand
skaiiaus neidirbo, teismas bausm vykdanios institucijos teikimu gali pratsti viej darb
laik, kol nuteistasis idirbs paskirtas valandas. viej darb bausms atlikimo laik
skaitomas ios bausms atlikimo metu paskirto sulaikymo, kardomosios priemons sumimo
ir administracins nuobaudos areto laikas, jeigu nuteistasis vliau buvo iteisintas arba
ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemon ar administracin nuobauda
buvo pripainta nepagrsta (neteista) (LR BVK 42 str.). Viej darb bausm vykdanti
institucija: tvarko personalin nuteistj, kuriems paskirta viej darb bausm, skait;
nustato bausms atlikimo viet ir parenka nuteistajam darb; kontroliuoja, kaip nuteistasis
atlieka bausm; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatyt pareig; skiria nuteistiesiems
paskatinimo priemones ir nuobaudas; teikia policijai nuteistj, kuri buvimo vieta neinoma,
paiekai reikalingus duomenis; atlieka kitas BVK nustatytas pareigas. Kai nuteistasis, kuriam
paskirta viej darb bausm, siteisjus nuosprendiui tampa I arba II grups invalidu, arba
sulaukia pensinio amiaus, arba nuteistoji moteris ieina ntumo ir gimdymo atostog, arba
dl kit objektyvi prieasi nebegali atlikti paskirtj viej darb, apylinks teismas
bausm vykdanios institucijos teikimu gali vietoj viej darb paskirti BK 71 straipsnyje
numatyt mok nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond (LR BVK 43 str.). Darbdavys,
pas kur atliekama viej darb bausm, privalo (LR BVK 44 str.):
1) kontroliuoti nuteistj elges darbo metu;
2) praneti viej darb bausm vykdaniai institucijai apie nuosprendio nuorao gavim,
nuteistj vengim atlikti bausm, nuteistj ligas, sualojim ir mirt, taip pat kitas svarbias
aplinkybes;
3) aprpinti nuteistuosius reikiamais rankiais ir specialiais drabuiais;
4) tvarkyti nuteistj darbo laiko apskait ir iuos duomenis kart per mnes pateikti viej
darb bausm vykdaniai institucijai;
5) laikytis kit BVK nustatyt pareig.
U dor elges ir strop darb viej darb bausm vykdanio institucijos pareignai
nuteistiesiems gali skirti paskatinimo priemon padk. U vengim atlikti vieuosius darbus
i bausm vykdanios institucijos pareignai gali skirti nuteistiesiems nuobaud spjim.
Nuteistasis turi teis per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apsksti jam paskirt
nuobaud auktesniam pagal pareigas pareignui. Auktesnis pagal pareigas pareignas
nuobaud panaikina, jeigu ji paskirta nepadariusiam paeidimo nuteistajam arba j paskyrs
pareignas virijo galiojimus. Viej darb bausm vykdanios institucijos pareign
galiojimus skiriant paskatinimo priemones ir nuobaudas, taip pat paskatinimo priemoni ir
nuobaud skyrimo viej darb bausm atliekantiems nuteistiesiems tvark nustato
Teisingumo ministerija (LR BVK 45 str.). BK 46 str 7 d nustato, kad, Jeigu asmuo vengia
atlikti vieuosius darbus, bausm vykdanti institucija spja nuteistj dl galim teisini
pasekmi. Jeigu asmuo po spjimo vengia atlikti viej darb bausm, teismas bausm
vykdanios institucijos teikimu gali pakeisti vieuosius darbus bauda arba aretu. Vieieji
darbai keiiami bauda arba aretu pagal io kodekso 47, 49 ir 65 str nustatytas taisykles.
8.4. Viej darb bausm atliekantiems nuteist. skiriamos paskatinimo priemons ir
nuobaudos.
U dor elges ir strop darb i bausm vykdanios inst. pareignai nuteist. gali skirti
paskatinimo priemon- padk. U vengim atlikti vieuosius darbus gali skirti nuobaud-
spjim.Nuteist. gali per 5d. nuo paskyrimo apsksti paskirt nuobaud auktesniam pgl.
pareigas pareignui. Jis nuobaud gali panaikint. Jeigu asm. vengia po spjimo atlikti viej
darb bausm, teismas bausm vykdanios institucijos teikimu gali pakeisti vieuosius darbus
bauda arba aretu.

9 TEMA LAISVS APRIBOJIMO IR ARETO BAUSMI VYKDYMO TVARKA IR

SLYGOS
9.1 Laisvs apribojimo bausms atlikimo slygos
Laisvs apribojimas tai viena i kriminalini bausmi, nustatyt BK , kuri skiriama asmeniui
u nusikaltim ar nusiengim. bausm yra alternatyva terminuotam la . laisvs apribojimas
veikia kaip baudiamoji teisin priemon , stimuliuojanti pozityv nuteistojo elges . i bausm
gali bti skiriama nuteistajam neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeiiant veknesne
bausme. Asmenys nuteisti laisvs apribojimo bausme privalo : 1) be teismo ar teismo
nuosprend vykdanios institucijos inios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo
nustatytus pareigojimus ir laikytis teismo nustatyt draudim; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti
kaip vykdo draudimus ir pareigojimus. Teismas gali udrausti : 1) lankytis tam tikrose vietose;
2) bendrauti su tam tikrais asmenimis; 3) turti, naudoti, gyti, saugoti paiam perduoti kitiems
asmenims tam tikrus daiktus. Teismas gali pareigoti : 1) tam tikru laiku bti namie; 2) atlyginti
nusikalstama veika padaryti al ar jos dal; 3) pradti dirbti arba usiregistr.darbo biroje; 4)
neatlygintinai dirbti iki 200 h. 5) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos , toksikomanijos.
9.2 Laisvs apribojimo bausm vykdani institucij kompetencija
Laisvs apribojimo bausm vykdo pataisos inspekcijos . policija kontroliuoja kaip vykdomi
nuteistajam paskirti draudimai ir apribojimai. Policijos ir pi bendradarbiavimo tvark nustato
TM ir VRM. Teismas, paskyrs la bausm , teisjusio nuosprendio nuora isiunia i
bausm vykdaniai institucijai. Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo nuorao gavimo dienos.
Ne vliau kaip per 5 dienas inspekcija ikvieia nuteistj ir pasiraytinai supaindina su lab
slygomis. Jis privalo aukiamas atvykti pi. Nuteistasis lab metu privalo laikyti nustatyt
draudim, vykdyti pareigojimus ir kart per 3 mn.atsiskaityti u paskirt draudim ir pareig
vykdym. Pi pareignai privalo lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir j tikrinti. Jeigu
nut.keiia gyvenamj viet ,ne vliau kaip per 7 dienas praneti nuosprend primusiam
teismui arba bausm vykdaniai institucijai. Jeigu teismas paskyr b nenumatyt draudim ir
pareigojim, j vykdymo tvark nustato pataisos inspekcija. Nuteistasis turi teis visa tai
pasksti. Pi atlieka tokias f-jas : 1) tvarko personaline nuteistj skait; 2) kontroliuoja
bausms atlikimo tvark ir kaip nuteistieji laikosi nustatyt draudim bei vykdo pareigojimus;
3) skiria nut.paskatinimo priemones ir nuobaudas.
9.3 Paskatinimas ir nuobaudos
U ger elges ir pavyzding draudim laikymsi pi pareignai gali skirti tokias paskatinimo
priemones : 1) padk; 2) prie termin panaikinti paskirti nuobaud; U vengim atlikti
paskirt nuobaud , pi gali skirti tokias nuobaudas : 1) spjimas; 2) grietas papeikimas;.
Vengiantiems atlikti la bausm nuteistiesiems apylinks teismas pi teikimu i bausm pakeiia
aretu.
9.4 Aretas
Aretas tai viena i kriminalini bausmi , nustatyt LR BK. Ypatyb atliekant i bausm
nuteistiesiems negali bti taikomas lygtinis atleidimas nuo areto prie termin arba bausms
dalies pakeitimas velnesne. Aret vykdo aretins, kurias steigia, reorganizuoja LR
Vyriausyb TM teikimu. Visas aretas atliekamas vienoje aretinje. Perkelti nuteistj kit
galima tik ligos ar iimtini aplinkybi atveju. aretines atlikti bausms priimami : 1) i
kardomojo kalinimo viet nuteistieji, kuriems nuosprendis siteisjo. 2) nuteistieji, kurie po
nuosprendio , kuriuo paskirtas aretas , siteisjimo buvo suimti; 3) nuteistieji, kurie po
nuosprendio , kuriuo paskirtas aretas nustatant atlikti ji poilsio dienomis, siteisjimo susitar
su KD prie TM dl paskirtos bausms atlikimo slyg. Aretinse vyrai ir moterys , suaugusieji
ir nepilnameiai turi bti laikomi izoliuoti vieni nuo kit arba atskirose aretines. Nuteistj,
kuriems paskirtas aretas, pataisos priemons yra areto bausms atlikimo reimas bei
socialins reabilitacija. Reimas tai diferencijuot areto bausms vykdymo slyg ir
atliekani aret nuteistj elgesio taisykli visuma. Nuteistieji laikomi rakinamuose
kamerose. i nut (9.6)spec.teiss ir pareigos panaios nut.terminuotu laisvs atmimu
laikom kaljime parast.grupse. aret atliekani nut.teiss : 1) 1 trumpalaikis pasimatymas
per 30 par sus sutuoktiniu, artimaisiais; 2) per 30 par gauti 1 pato ar perduodam siuntin,
smulkij paket su spauda; 3) kasdien 1 h., o 1 ir 2 gr.invalidai, nepilnameiai ir ligoniai 2 h.
pasivaikiojim; 4) leidus aretins direkt.ivykti namus dl svarbi eimynini aplinkybi;
aret atliekantis nut.gali dirbti,jei aretins administracija pasilo ir nut.sutinka. administracija
turi teis nemokti. Socialin reabilitacij organizuoja- aretins administracija . teis dalyvauti
iame darbe turi valstybs ir savivald.institucijos ir staigos, visuomenins ir religinms
organizacijos. Pagrindins soc.reab.formos ; 1) individualus ir grupinis darbas su
nut.atsivelgiant asmenyb, ami, lyt.2) kultros ir sporto renginiai; 3) pagalba sprendiant
nuteistj problemas;p 4) paskatinimo priemoni ir nuobaud skyrimas. Kiekvienoje aretinje
veikia psichologin tarnyba, kuri atlieka tokias f-jas : 1) tiria aret atliekanius nut.ir teikia
rekomendacijas administracijai dl coc.reabilitacijos; 2) konsultuoja administracij darbo su
nut.klausimais. 3) atlieka ind.ir grupin nut.psichologin terapij.
9.7 Poilsio dienomis atliekamo areto ypatumai
irti 4kl.Poilsio dienomis atliekam aret nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip
pat veni ir savo atostog dienomis. Dl to per 7 dienas po nuosprendio nuteistasis privalo
susitarti su KD . apie susitarimo slygas KD pranea nuosprend primusiam teismui ir
aretinei, prokurorui.
9.8 Paskatinimas ir bausms areto metu
U ger elges ir strop darb areto atlikimo metu nuteistiesiems gali bti skiriamos tokios
paskatinimo priemons : 1) padka; 2) galiojanios nuobaudos panaikinimas prie termin; 3)
pasivaikiojimo laiko pailginimas 1h. U bausms atlikimo tvarkos paeidim areto metu
nuteistiesiems gali bti skiriamos tokios nuobaudos : 1) spjimas; 2) grietas papeikimas; 3)
pasivaikiojimo laiko panaikinimas; 4) udarymas karcer iki 10 par, o nepilnameiams iki
5 par; 5) poilsio dienomis atliekamo areto pakeitimas paprastu aretu, atliekamu prastine
tvarka.

10 TEMA LAISVS ATMIMO BAUSMI VYKDYMO TVARKA IR SLYGOS

10.1 L.a. bausms svoka, turinys ir elementai.
Tai viena i kriminalini bausmi, kuri skiriama nusikaltim padariusiam asmeniui, skiriama
u pavojingus nusikaltimus. Paskirtis 1) sulaikyti asm. nuo nusikaltim veik
darymo;2)nubausti nusikalstam veik padarius asm.;3) atimti ar apriboti nut. asmeniui
galimyb daryt naujas nusikalstamas veikas;4)paveikti bausm atlikusius asm., kad laikytsi
st. ir vl nenusikalt;5) utikrinti teisingumo princ. L.a. bausm-nusikaltim padariusio asm.
izoliavimas pgl. siteisjus apkaltinamj teismo nuosprend, patalpinant j t.t. laikotarpiui
spec.valstybin staig, siekiant jo pataisymo tikslo. L.a, turin apibdina kokybinis ir
kiekybinis elementai. Bausms esm sudaro fizinis asm.izoliavimas, o turin-t.t. teisi ir laisvi
apribojimas bei spec. teisi ir pareig nustatymas.Terminuotas l.a. g.b. skiriamas muo 3mn.
iki 20m.Kai bausm nepilnameiui, jos minimum sudaro pus minimalios bausms(negali
viryti 10m.).Turinio kokybinis elementas apima: judjimo laisvs apribojim, darbo teisi
apribojim, prieir, gyv. vietos pasirinkimo apribojim, ryi su ioriniu pasauliu aprib.,
gyvenimo bdo reglamentavim.
10.2 Terminuoto l.a. bausms vykdymo tvarka ir slygos ir vietos. Nut. laikymo P slygos
ir ypatumai.
Bausm vykdoma pataisos namuose, kaljimuose, atvirose kolonijose, gydymo-pataisos
namuose, l.a.atmimo viet ligoninse, nepilnam. pataisos namuose.Nut.
suskirstomi:1)pataisos namuose-paprast,lengv,drausmin gr.2) l.a. viet gydymo staigose
paprast, lenvj, drausmin; 3) nepiln. Pataisos namuose paprast, lengv; 4) kaljimuose-
paprast, drausmin.U nepriekaiting elges suaugusieji, atlik ne maiau kaip 1m. paskirtos
bausms, perkelti i paprastos lenvj,i drausmins paprast; nepilnam., atlik ne maiau
kaip 6 mn.perkelti i paprastos lengv.Kaljimuose, u bausms atlikimo reimo reikalavim
paeidim i paprastos gr. drausmin nuo 2 6 mn.P u sisteming paeidinjim,
piktybik reimo paeidim i lengvos paprast ar i papr. drausmin.Nut. kuriems 1 kart
paskirtas l.a. ir bausm atlikti nustatyta pataisos namuose, g.b. palikti kardomojo kalinimo
vietose atlikti kio darbus.Atskirose P t.b. laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir
nepilnameiai, Nut. kuriems paskirtas l.a. 1 kart, u tyinius ir neatsargius nusik., usienieiai,
buv ,esantys valst. Tarnautojai, politikai, nuteisti u sunkius ir l. sunkius nusik., pavojingi
recidyvistai, sergantys AIDS, tuberkulioze doro elgesio ir paeidinjaniu reim ir t.t.Nut.
kurie atlikti l.a. bausm pasisti tiesiai l.a. viet gydymo staigas, taikomos pataisos namuose
paprastai gr. priskirt nut. laikymo slygos.Pataisos namuose paprastai ir lengvjai gr. priskirti
nut. gyvena bendrabuiuose, o drausminei gr. nakties metu urakinami gyv. patalpose,
rengtose pgl.kamer rengimo reikalavimus.Nut. kuriems suj 18 m. ir aikiai m taisytis,
g.b. paliekami nepiln.pataisos namuose iki bausms pabaigos, bet ne ilgiau, kai jiems sueis 21
m.Kaljimuose l.a. bausm atlieka pilnameiai asm. nuteisti u l. sunkius nusikaltimus, nuteisti
iki gyvos galvos.Atvirose kolonijose bausm atliek u neatsargius ir nesunkius tyinius
nusikaltimus pilnameiai asm. 1-oje atviroje kolonijoje g.b. laikomi ir nut. vyrai ir moterys.
10.3 Moter ir nepilnam. l.a. bausms atlikimo ypatybs
Nepilnam. pataisos namuose l.a. bausm atlieka nepilnam. nut. bei pilnameiai, palikti ioje
staigoje. Nut. kuriems suj 18 m. ir kurie pradjo taisytis, g.b. paliekami iki bausms laiko
pabaigos, bet ne ilgiau kaip sueis 21m.Nepilnam. pataisos namuose- lenvoji ir paprastoji
gr.Nepilnam. atlik ne maiau kaip 6 mn. paskirtos bausms, perkelti i paprastos lengv.
Atlikusiems ne maiau kaip 3 mn. bausms, g.b. leidiama ivykti be palydos u pataisos
nam teritorijos rib.
Moterys, kurios P tapo nios, i pataisos nam ar kaljimo perkeliamos pataisos namus
turinius vaik (kdiki) namus.Nioms ir vaik iki 3m. turinioms motinoms pataisos nam
administracija gali leisti gyventi ne pataisos nam teritorijoj, kol vaikui sueis 3m.Jos turi teis:
turt gryn pinig, paskambint telefonu,gaut, sist neribot kiek laik, pao, perduodamus
siuntinius bei pasimatymus; nustatytu laiku laisvai vaikioti pataisos nam diriko nustatytoje
teritorijoje.Kurios paeidinja reim, teis gyventi ne P teritorijoje teis, panaikinama.
10. 4 L.a. iki gyvos galvos vykdymo tvarka, slygos. Asm., nuteist iki gyvos galvos ,teisin
padtis.
i bausm- alternatyva mirties bausmei.i bausm neribojama terminais.kalinti iki gyvos
galvos gali tiktis palengvinti savo dali tik per malon, kurios prayti leidiama atlikus ne
maiau kaip 10 m.bausms.st. numato galimyb suvelninti l.a. iki gyvos galvos bausm, bet
terminas negali bti trumpesnis kaip 25 m. Nut. iki gyvos galvos bausm atlieka
kaljimuose.Pirmuosius 10 m. bausms atlik, atsivelgiant elges bausms metu, saugumo
reikalavimus ir kai yraadministracijos kaljimo teikimas, apylinks teismo nutartimi g.b.
perkelti pataisos namus tsti bausms.Kaljimuose laikomi po 1,o j sutikimu po 2. Pataisos
namuose ie nut. laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kt. nut. Specialios j teiss: u asm.
sskaitoj turimus pinigus nusipirkt maisto, paskambinti telefonu, naudotis teliku, magu,
kompu, sist, gaut neribot kiek laik, gaut teisin pagalb, sudaryt santuok, kasdien
pasivaikioti lauke, sudaryti civilinius sandorius irt.t.Turi ir spec. pareigas ir jiems taikomi
draudimai, kurie privalomi terminuot l.a. bausm atliekantiems nut.

11 TEMA SPECIALIOSIOS NUTEISTJ,KURIEMS PASKIRTOS LAISVS

ATMIMO BAUSMS,TEISS IR PAREIGOS
11. 1 Nuteist, kuriems paskirtos l a bausms, spec teisi, teist interes ir pareig
svoka, reikm, bendra charakteristika.
LR BVK ypa daug dmesio skiriama nuteistj l a bausmmis specialiosios teisins padties
reglamentavimui. BVK IV dalies X skyriaus 6 skirsnis pavadintas Spec nuteistj, kuriems
paskirtos l a bausms, teiss ir pareigos. Pareigas nustato tik LR statymai. Nuteistojo elges
gali suvaryti tik draudimas arba pareiga. Pirmoji nuteistj, atliekani l a bausmes, spec
teisi ir pareig ypatyb yra tai, kad jos realizuojamos nuolat (pvz.,specialioji teis
susirainti, specialioji pareiga laikytis nustatytos pataisosstaig tvarkos), todl kad jos, yra
tiesiogiai susijusios su bausms esme, priemonmis ir metodais, kuriuos taikant siekiama
laisvs atmimo bausmi tiksl. Antroji nuteistj, atliekani laisvs atmimo bausmes,
specialij teisi ir pareig ypatyb yra tai, kad nuteistj laisvs atmimu pagrindins ir
pilietins teiss ir pareigos yra beveik pastovios (pvz., pilieiai, kuriems rinkim dien yra
sukak 18 m, turi rinkim teis), o i asmen specialiosios teiss ir pareigos kinta priklauso
nuo pataisos staigos grups (paprastosios, lengvosios, drausms), kuriai priskirti nuteistieji,
statymo nustatyt laikymo slyg, nuteistj elgesio ir valstybs bausmi vykdymo politikos
pokyi. Treioji nuteistj, atliekani laisvs atmimo bausmes, specialij teisi ir
pareig ypatyb yra tai, kad jos nustatomos tiktai bausmi vykdymo teiss normomis, arba
nea ryki pokyi esamus teisinius santykius, susiklosiusius tik tarp nuteistj laisvs
atmimu ir ias bausmes vykdani institucij kaip ypating teisi ir pareig subjekt. Spec
nuteistj l atmimu pareigos ireiktos vien ar kit veiksm draudimais arba prieingai
pareigojimais atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Vien ar kit nuteistj laisvs atmimu
veiksm draudim prieastys yra noras utikrinti nuolatin nuteistj laisvs atmimu
prieir, ukardyti galimus pabgimus, alinti slygas, skatinanias galimus iurkius
nuteistj laisvs atmimu nustatyto reimo ir pataisos staig vidaus tvarkos paeidimus ir net
nusikalstamas veikas. Specialiosios pareigos, ireiktos draudim pavidalu, yra baudiamojo
pobdio, nors j vykdymas ar susilaikymas nuo draudiamo veiksmo turi drausminani
reikm. Specialij pareig nustatymas nuteistiesiems, atliekantiems laisvs atmimo
bausmes, turi tiksl auklti juos drausmingais, gerbianiais statymus ir turiniais atsakomybs
jausm asmenimis Nuteistieji, atliekantys l a bausmes, privalo laikytis nustatytos pataisos
staig tvarkos. Pataisos staigose tvarka palaikoma, jeigu nuteistieji laikosi dienotvarks. Tai
nuteistj specialioji teis, o kartais ir spec pareiga, turinti aukljamj pobd. Nuteistiesiems
u iniciatyv ir aktyv dalyvavim socialins reabilitacijos programose gali bti skiriamos
paskatinimo priemons. Spec nuteistj laisvs atmimu pareigos, ireiktos kaip
pareigojimas atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, neturi tikslo nuteistiesiems sukelti fizini
kani. Jos daro didel drausminant ir aukljamj poveik nuteistiesiems. ios specialiosios
pareigos vis ri pataisos staigose beveik vienodos ir nepriklauso nuo nuteistj elgesio
pokyi. BVK 110 str nustato specialisias nuteistj, kuriems paskirta laisvs atmimo
bausm, pareigas:
1. L a bausm atliekantys nuteistieji privalo:
1) laikytis nustatytos pataisos staig tvarkos;
2) vykdyti pataisos staigos administracijos reikalavimus;( be abejo tik teistus)
3) administracijos paskyrimu eils tvarka budti gyvenamosiose patalpose;( budjimo tvarka
nustatoma direktoriaus sakymu. Atliekantys nuobaud baudos , drausms izoliatoriuje ar
karceryje kiekvien par eils tvarka skiriami budiniaisiais kamerai tvarkyti)
4) tausoti pataisos staigos turt. ( nustato materialin atsakomyb u padaryt staigai al)
2. Laisvs atmimo bausm atliekantiems nuteistiesiems draudiama:
1) organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaues ir kitus neteistus renginius ir juose
dalyvauti; (tokie veiksmai st-mu draudiami kartu su riaumis irk t neteistais renginiais.
Draudiamas ir dalyvavimas juose. Draudimo paeidimas gali uitraukti drausmin
atsakomyb bei laikin kai kuri spec teisi sustabdym)
2) steigti politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti j veikloje; ( leidia iskyrus kaljimus
steigti visuomenines organ, bet ne politines ir pan partijas)
3) sigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius grimus ar j surogatus, narkotines,
psichotropines ar kitas psichik veikianias mediagas, vartoti be gydytojo leidimo
medikamentus, naudoti toksines priemones;( kai kuri ivardint BVK 1 priede mediag ir
grim : narkotik, nam gamybos alkoh sigijimas, gaminimas, platinimas utraukia baud
ats. Nuteistiesiems draudiama be gydytojo leidimo naudoti medikamentus. Kas dien P
medicines specialistas privalo aplankyti nut ir iduoti vaistus isitikinant kad tinkamai
vartojami. J iniciatyva isigyti vaistai laikomi P sveikatos prieiros tarnyboje)
4) pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybs turt kitiems
kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos staig administracijos darbuotojams; taip pat atlikti
mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek
pataisos staig administracijos darbuotojams; ( paslauga laikoma draudiama jei ji yra
asmeninio pobdio ir nuteist u jos teikim i kt asm gauna materialins ark t naudos)(
pareignas gali bti atleistas i tarnybos jei neteistai perdav asmenims laikomiems P arba
neteistai gavo i j mediag, dirbini ar daigt)
5) daryti tatuiruotes sau ir kitiems asmenims;
6) platinti be pataisos staigos administracijos leidimo rankraius ir kitus leidinius;
7)kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos staig
administracijos reikalavimus;
8) reikalauti bet kokios paslaugos i kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizin ar psichin
smurt prie kitus asmenis.
3. Nustatyt pareig ir draudim nesilaikantys nuteistieji atsako pagal LR statymus.LR BVK
1 priedas nustato daikt ir reikmen, kuriuos draudiama turti laisvs atmimo bausm
atliekantiems nuteistiesiems, sra. Kad nuteistieji, atliekantys laisvs atmimo bausmes,
galt dalyvauti mokamoje darbinje veikloje, tenkinti savo materialinius ir ypa kultrinius
poreikius, naudotis sveikatos prieiros paslaugomis ir turti ryius su ioriniu pasauliu, jiems
statymo yra suteiktos specialiosios teiss. i teisi apimtis, skirtingai negu specialij
pareig, priklauso nuo bausmes vykdaniose institucijose nustatyto reimo ir nuteistj
elgesio.
11. 2. Nuteistiesiems leidiama u asmeninse sskaitose turimus pinigus sigyti maisto
produkt ir btiniausi reikmen. TM nustato draudiam sigyti daigt ir btiniausi
reikmen sra. Nuteistiesiems leidiama u asmeninse sskaitose turimus pinigus sigyti
neribot kiek literatros ir raomj reikmen, taip pat prenumeruoti laikraius ir
urnalus.teis prenumeruoti turi j sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimi giminaiiai irk t
fiziniai jurid asm.draudiama sigyti, platinti smurt ir iaurum propaguojanius ir
pornografinius.
11. 3. Nuteistiesiems leidiami pasimatymai: trumpalaikiai iki 4 valand ir ilgalaikiai iki
2 par . trumpalaikiai vyksta P atstovo akivaizdoje, bet pokalbio neklausoma. Trumpalaikis
gali bti nut pageidavimu pakeistas telef pokalbiu. Ilgalaikiai suteikiant teis kartu gyventi su
sutuoktiniu, sugyventiniu, artimais gimin ar su asm su kuriuo turi bendr vaik, jei nei nuteis
nei kitas asm nera sudars santuokos arba neturi sugyventini. Nuteis pageidavimu vienas
ilgalaikis gali bt pakeistas 2 trumpalaikiais ar 2 telef pokalbiais. Paliktiems kio darbams kai
ner slyg suteikti ilgalaikio suteikia 3 trumpalaikius. Serganiam sunkia liga gresiania
gyvybei P direktorius privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui, ar artimiems
giminaiiams. Nuteistiesiems sutuoktiniams per metus gali bti suteikiamas 2 ilgalaikiai
pasimatymai, j viet nustato direktoriai. Nuteistiems kurie bausm atlieka paprastoj ar
lengvojoj gr P direktoriaus ar j pavaduojanio pareigno nutarimu gali bti suteikiami
papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Pavyzdiui, pataisos namuose paprastajai
grupei priskirti nuteistieji turi teis per 3 mnesius gauti vien ilgalaik ir vien trumpalaik
pasimatym, lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teis per 2 mnesius gauti vien ilgalaik
ir vien trumpalaik pasimatym, o drausms grupei priskirti nuteistieji neturi teiss gauti
pasimatym
11. 4. Nuteistiesiems leidiama gauti pato ir perduodamus siuntinius ir smulkiuosius
paketus su spauda .vienas pato siuntinys 10 kg, o perduodamas siuntinys- 15 kg.
Pavyzdiui, kaljimuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teis per 2 mnesius gauti
vien pato arba perduodam siuntin ir neribot kiek smulkij paket su spauda, o drausms
grupei priskirti nuteistieji neturi teiss gauti pato arba perduodam siuntini, nors turi teis
gauti neribot kiek smulkij paket su spauda. P administracija gali priimti maisto produkt
ir drabui labdaros siuntas.
11. 5. Nuteistiesiems, iskyrus laisvs atmimo bausm atliekanius pataisos staigose
drausms grups laikymo slygomis, leidiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba
artimj giminaii perduotais neiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo
magnetofonais, neiojamaisiais radijo imtuvais, kompiuterini aidim aparatais ir kitais
Pataisos staig vidaus tvarkos taisyklse nurodytais daiktais. I t kurie naudojimusi
piknaudiauja ar perkelti drausmin gr tie daiktai motyvuotu P direktoriaus nutarimu
paimami ir saugomi P. Grainami j perdavusiems asm pagal j arba nuteistojo raytin
pareikim, arba kai perkeliamas paprast gr, ar atleidiamas nuo bausms ar pakleidiamas.
6. Nuteistiesiems leidiama turti laikrodius, pagamintus ne i brangij metal, dvti
savo drabuius ir avti savo avalyn . juos gauna pato ar perduodamais siuntiniais,
pasimatym metu ar perka parduotuvje.
7. Nuteistiesiems leidiama gauti pinigines perlaidas ir sisti jas sutuoktiniams,
sugyventiniams bei artimiesiems giminaiiams ir pataisos staigos direktoriaus arba j
pavaduojanio pareigno leidimu kitiems asmenims. Perlaidomis gauti pinigai raomi nut
asm sskait. , o turintiems teis turti gryn teikiami.
8. Nuteistiesiems leidiama sisti ir gauti neribot kiek laik . susirainjimas
draudiamas tarp kard kalinimo vietoje, aretinje, P laikom nuteis, kurie tarpusavy ner
sutuoktiniai ar artimi giminaiiai. P gautus laikus teikia, o gautus isiunia adresatams ne
vliau kaip per 3 darbo dienas. Siuntimo ilaidas apmoka nuteis. Prokuroro ar staigos
direktoriaus motyvuotu nutarimu ar teismo nutartimi gali bti cenzruojami, kad ukirsti keli
paeidimams ar nusikalstamoms veikoms.
9. Nuteistieji turi teis kreiptis su pasilymais, praymais (pareikimais), peticijomis ir
skundais valstybs ir savivaldybi institucij pareignus ir tarnautojus, visuomenines
organizacijas bei tarptautines institucijas. Valstybs ir savivaldybi institucij pareignams ir
tarnautojams bei tarptautinms institucijoms, kuri jurisdikcij ar kompetencij priimti LT
bausmes atliekani nuteistj pareikimus yra pripainusi LR, adresuoti pasilymai, praymai
(pareikimai) ir skundai necenzruojami ir isiuniami per vien darbo dien nuo j gavimo
momento. Atsakymai nuteistj pasilymus, praymus (pareikimus), peticijas ir skundus per
tris darbo dienas nuo j gavimo momento teikiami nuteistiesiems pasiraytinai. Nuteistieji turi
teis tiesiogiai kreiptis Respublikos Prezident, Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybs
nar, prokuror, Seimo skiriam kontrolieri arba Teisingumo ministerijos atstov i asmen
lankymosi pataisos staigose metu . prie nuteis skund, praym jei reikia pridedami P
aikinamieji ratai. Nuteist-iesiems draudiama sisti anoniminius ir kolektyvinius skundus.
Draudiama kreiptis su skundais ar praymais kit nuteist vardu ar ne per P administracij.
Pato ilaidas apmoka pats nuteis.
10. Nuteistieji, atliekantys laisvs atmimo bausmes, turi teis gauti teisin pagalb.
Advokat lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu pasimatym
skaii neskaitomi. Susitikimai vyksta P administracijos nustatytu laiku ir negali tstis ilgiau
nei 8 val. Nuteistieji teisin pagalb gali gauti vadovaujantis LR valstybs garantuojamos
teisins pagalbos statymu.
11. Nuteistieji turi teis paskambinti telefonu. P direktorius turi teis leisti 1 kart
paskambinti jei yra svarbios prieastys. Skambinti leidiama jei jis tuo metu yra mokus arba
naudojasi ryio paslauga u kuri moka kitas abonentas. Tel pokalbis negali trukti ilgiau nei 15
min. kam skambinti pasirenka nuteistasis. Kard kalinimo, aretinse, P laikom nuteist
tarpusavio pokalbiai draudiami. Skundai, peticijos, praymai telefonu neperduodami.
nepilnamei pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teis vien kart per
dvi savaites paskambinti telefonu, o lengvajai grupei priskirti nuteistieji paskambinti telefonu
neribotai.
11. Nuteistieji, atliekantys laisvs atmimo bausmes, turi teis kasdien pasivaikioti
gryname ore . vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje. Jo trukm gali bti
sutrumpinta dl nepalanki oro slyg, jei su tuo sutinka nuteist. Gali bti nutrauktas jei
paeidia vidaus tvark. Pvz, kaljimuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teis gauti
kasdien pasivaikioti pusantros valandos, o ligoniai pagal gydytojo ivad dvi valandas,
drausms grupei priskirti nuteistieji vien valand
12. Nuteistieji, laikomi pataisos staigose lengvosios ir paprastosios grupi laikymo
slygomis ir atlikusiems ne maiau kaip pus, o nepilnameiams atlikusiems ne maiau
kaip vien tredal teismo paskirtos bausms, gali bti leista vien kart per 3 mnesius
3 paroms parvykti namo . leidim duoda P direktorius, atsivelgdamas asmenyb, kokia
bausms dalis atlikta, elges. Ivykos laikas skaitomas bausms atlikimo laik. Apie ivyk
praneama prokurorui bei vietovs kur vyksta policijos komisariatui. BVK 104 str 3 dalyje
pasakyta, kad trumpalaik ivyka namus tai nuteistj teis.
13. Nuteistiesiems, laikomiems atvirose kolonijose, pataisos namuose lengvosios ir
paprastosios grupi laikymo slygomis bei nepilnamei pataisos namuose, gali bti
leidiama ivykti u i pataisos staig rib ne ilgiau kaip 10 par dl sutuoktinio,
sugyventinio ar artimojo giminaiio mirties ar sunkios ligos, pavojingos ligonio gyvybei, taip
pat dl gaivalins nelaims, padariusios didels materialins alos nuteistajam ar sutuoktiniui,
sugyventiniui arba artimiesiems giminaiiams . leidim duoda P direktorius, atsivelgdamas
asmenyb, elges, kokia bausms dalis atlikta. Ilaidas apmoka nuteistasis. Vyksta su palyda
arba be jos, nepilnameiai su palyda. Suaugusiems ivykos metu gali bti udti antrankiai.
Apie ivyk praneama prokurorui, vietovs kuri vyksta policijos komisariatui.
14. Laisvs atmimo bausm atliekantys nuteistieji turi teis dienotvarkje numatyto
laisvalaikio metu pataisos staigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines
apeigas . P administracija privalo utikrinti kad apeigos netrukdyt kit nuteist poilsiui.
Tikini nuteis grupiniu pageidavimu, suderinus su P administracija gali bti pakviestas
dvasininkas.
15. Laisvs atmimo bausm atliekantys nuteistieji turi teis LR CK nustatyta tvarka
sudaryti santuok. ji sudaroma vienoje i P, kurioje atliekama bausm. Ilaidas apmoka
patys. Gali dvti tai progai skirtus drabuius. P direktorius turi teis suteikti vien papildom
ilgalaik pasimatym.
Nuteistieji laisvs atmimu turi teis LR CK nustatyta tvarka disponuoti savo turtu, esaniu ne
pataisos staigoje, t p per atstov sudaryti sandorius, iskyrus sandorius, kurie dl savo
pobdio gali bti sudaromi tik asmenikai .
16. Laisvs atmimo bausm atliekantys nuteistieji usienieiai turi teis per LR URM
palaikyti ryius su savo valstybi diplomatinmis atstovybmis ir konsulinmis staigomis
bei tarptautinmis organizacijomis . Tarpt sut numatytais atvejais ir tvarka tiems kuriems
paskirta L atmimo bausm gali bti perduoti bausms atlikti kit valstyb.
Laisvs atmimo bausm atvirose kolonijose bei pataisos namuose lengvosios grups laikymo
slygomis atliekantys nuteistieji turi teis usiimti individualia darbine ar krybine veikla .
veikla leidiama laisvu nuo darbo metu. P direktorius turi leisti veikla usiimti ir darbo metu.
Baudos arba drausms izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji laisvs atmimu turi
teis skaityti knygas, urnalus, laikraius ir kit literatr, jiems leidiama kasdien vien
valand pasivaikioti .
Tai nra isamus ia pateikt nuteistj, atliekani laisvs atmimo /bausmes, specialij
pareig ir teisi sraas.

12 TEMA NUTEISTJ LAISVS ATMIMU KLASIFIKACIJA

12. 1 Nuteistj laisvs atmimu klasifikavimo samprata, paskirtis ir kriterijai.
Nuteistj laisvs atmimu klasifikavimas tai j suskirstymas tam tikras grupes pagal
skirtingus kriterijus siekiant sudaryti palankias slygas, kad bt kiek galima efektyviau
pasiekti laisvs atmimo bausms vykdymo tikslus.
Nuteistj laisvs atmimu klasifikavimas tai j suskirstymas giminingas kategorijas
atsivelgiant nusikalstamos veikos pobd ir pavojingumo visuomenei laipsn, ankstesn
teistum, lyties, amiaus ir kitas asmenybs ypatybes.
Klasifikavimo paskirtis:
1. nuteistj laisvs atmimu skirting grupi izoliavimas tam, kad labiau visuomenei
pavojingi nusikaltliai negalt daryti neigiamo poveikio maiau visuomenei pavojingiems
nusikaltliams.
2. sukurti racionali laisvs atmimo bausmes vykdani institucij sistem.
3. individualizuotas pataisos poveikio priemoni ir metod taikymas.
4. Optimalaus santykio tarp visuomenei pavojingos veikos ir nusikaltlio bei nubaudimo
priemoni, sudarani bausms turin, nustatymas.
5. Tinkam slyg laisvs atmimo bausmei vykdyti sudarymas.
Udaviniai utikrinti, kad bt pasiekti laisvs atmimo bausms vykdymo tikslai.
Pgl baudiamosios teiss normas nusikaltliai klasifikuojami pagal padarytas nusikalstamas
veikas: padar nesunkius nusikaltimus; padar apysunkius nusikaltimus; padar sunkius
nusikaltimus; padar labai sunkius nusikaltimus; padar baudiamj nusiengim.
Pgl asmenybs pavojingum visuomenei: recidyvistai; pavojingi recidyvistai; pirm kart
padar nusikaltim.
Pagal ami, nuo kurio atsiranda baudiamoji atsakomyb: suaug nusikaltliai; nusikaltliai,
kuriems dar nesujo 18 m. amius.
Pgl kalts formas: nusikaltliai, kurie padar tyin nusikalstam veik; nusikaltliai, kurie
padar nusikalstam veik dl neatsargumo.
Pgl teistum: nusikaltliai, kurie turi teistum; nusikaltliai, kurie neturi teistumo.
Nuteistj laisvs atmimo bausmmis klasifikacija vykdant bausmes atliekama teisinio,
biologinio ir profesins veiklos kriterij pagrindu.
Nuteistj l a b klasifikavimas pagal teisin kriterij tai vis nuteistj laisvs atmimu
suskirstymas grupes priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pobdio ir
pavojingumo visuomenei laipsnio bei nusikaltlio asmenybs pavojingumo.
Nuteistj l a b klasifikavimas pagal biologin kriterij tai vis nuteistj laisvs atmimu
suskirstymas pagal lyt, ami, sveikatos bkl. Nuteistieji laisvs atmimu, kuriems nra 18
met amiaus, atskiriami nuo suaugusi nuteistj. Nuteistieji, sergantys aktyvia plaui
tuberkulioze, atskiriami nuo kit nuteistj.
Nuteistj l a b klasifikavimas pgl profesins veiklos kriterij tai vis nuteistj laisvs
atmimu suskirstymas buvusius ar esamus politikus, teissaugos, teism, prokuratros,
kontrols, valdios ir valdymo institucij pareignus ir tokiais nedirbusius nuteistuosius.
Nuteistuosius l a b galima klasifikuoti pgl psichologin kriterij tai nuteistj laisvs
atmimu suskirstymas pagal asmens savybes remiantis psichologijos mokslu ir charakterio tip
klasifikacija. Remiantis iuo kriterijumi nuteistuosius laisvs atmimu praktikai galima
suskirstyti nuteistuosius laisvs atmimu u chuliganizm, panaudot fizin smurt,
sukiavim, vagystes ir pan.
Nuteistuosius l a b galima klasifikuoti pgl pedagogin kriterij tai nuteistj laisvs
atmimu suskirstymas pagal grupes priklausomai nuo to, kokius pedagoginius udavinius sprs
pataisos staigos administracija.
Psichologinis nuteistj laisvs atmimu klasifikavimo kriterijus bausmi vykdymo teiss
normose nesutinkamas.
Teisinio, biologinio, profesins veiklos ir pedagoginio kriterij pagrindu yra pagrsta nuteistj
laisvs atmimo bausmmis klasifikacija bausmi vykdymo teisje.
12. 2. Nuteistj l a klasifikacijos ir l a b vykdymo slyg skirtingoms nuteistj grupms
diferenciacijos santykis.
Nors BT nusikaltli ir BVT klasifikacijos i esms sutampa, taiau jos skiriasi pgl tiksl.
Pagrindinis BT nusikaltli klasifikavimo tikslas yra tas, kad bt teisingai sprendiamas
nusikaltlio patraukimo baud. atsakomybn ir bausms dydio nustatymo klausimas, kad
bausms dydis atitikt nusikalstamos veikos pobd ir jos pavojingum visuomenei bei
nusikaltlio asmenyb. Pagrindinis BVT nuteistj laisvs atmimu klasifikavimo tikslas yra
tas, kad bt utikrintas diferencijuotas bausms vykdymas skirtingoms nuteistj grupms
bei utikrinti maksimal laisvs atmimo bausms vykdymo efektyvum.
Pgl organizuojama laisvs atmimo bausmes vykdani institucij sistema. P sistema yra
organizuota vadovaujantis nuteistj laisvs atmimu klasifikacijos teisinio, biologinio ir i
asmen buvusios ar esamos profesins veiklos kriterijais.
Pataisos namuose laisvs atmimo bausm atlieka pilnameiai nuteistieji, kuriems teismas
nustat atlikti laisvs atmimo bausm pataisos namuose.
Nuteistieji, kurie atlikti laisvs atmimo bausm pasisti tiesiai laisvs atmimo viet gydymo
staigas, laikomi paprastajai grupei priskirt nuteistj laikymo slygomis. Nuteistiesiems,
kurie laisvs atmimo viet gydymo staigas perkelti i pataisos nam, taikomos t grupi,
kurioms nuteistieji buvo priskirti, kol bausm atliko pataisos namuose, laikymo slygos. is
reikalavimas netaikomas, kai pagal gydytoj komisijos ivad tokios laikymo slygos
netaikytinos. Laisvs atmimo viet gydymo staigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kit
laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnameiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvs
atmimas iki gyvos galvos.
Kaljimuose laisvs atmimo bausm atlieka pilnameiai asmenys, nuteisti u labai sunkius
nusikaltimus, taip pat i pataisos nam perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas
laisvs atmimas iki gyvos galvos.
Atvirose kolonijose laisvs atmimo bausm atlieka u neatsargius bei nesunkius tyinius
nusikaltimus nuteisti pilnameiai asmenys. Vienoje atviroje kolonijoje gali bti laikomi ir
nuteistieji vyrai, ir nuteistosios moterys.
12. 3. Subjektai, vykdantys nuteistj l a klasifikavim ir diferencijavim.
Nuteistj laisvs atmimo bausmmis klasifikavim atlieka teismas, skirdamas bausm, KD
prie TM ir P, vykdanios laisvs atmimo bausmes.
Skirdamas laisvs atmimo bausm, teismas nustato j atlikti atviroje kolonijoje arba pataisos
namuose, arba kaljime. KD prie TM direktorius remdamasis nuteistj laisvs atmimu
atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimais, sakymu nustato P ir nuteistj laisvs atmimu
kategorijas, pgl kurias jie bus skirstomi konkreias P. konkrei P, nustatyt KD nuteistj
siunia kardomojo kalinimo vietos (TI) administracija. P administracija t t laikyti izoliuotus
nuo kit nuteistj buvusius ar esamus v-bs tarnautojus, I ir II grupi invalidus, serganius
AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbanius nuteistuosius, t p
reim paeidinjanius nuteistuosius.