Hamleto portretas Valerija Šilkina 11f

Nikita Senatorov 11f

Timofej Kitov 11f
Turinys 

• Išvaizda
• Charakterio savybės 
• Nuveikti darbai
• Ką apie jį pasakoja kiti žmonės
Išvaizda

• Pagrindinis tragedijos veikėjas - Hamletas. Jis yra protingas

žmogus. Tai pasireiškia ne tik tuo, kad jis studijavo
universitete, bet ir tuo, kad nuolat siekia tiesos. Jis nelaiko
savęs geriausiu, nes žino, kad turi ko siekti.
• Hamletas yra garbingas žmogus. Jis niekada nesugebės atleisti
melo ir artimųjų apgavystės. Tai byloja apie pagrindinio
veikėjo charakterio nelankstumą. 
• Personažo susidūrime su išoriniu pasauliu išryškėja pagrindinis
kūrinio konfliktas: žmogus ir visuomenė. Hamletas negali
gyventi tokiame prieštaringame pasaulyje, kuriame
viešpatauja blogis ir žiaurumas. Jis jaučia savo vienatvę, jaučia,
kad nėra toks, kaip jį supantys žmonės. Tai tampa priežastimi
nuolatiniams apmąstymams apie savo buvimą pasaulyje.
Charakterio savybės

• Visos Hamleto mintys įgauna kilnumo,

garbės ir orumo bruožų. Jis tiki
žmogiškumu, todėl eina kovos su bendru
blogiu keliu. Jo tikslas tikrai puikus. Ir tam
padeda Hamleto bruožai: jaunystė,
išsilavinimas, drąsa. Supurtytas gyvenimo
nesėkmių ir nusivylimų herojus
nepraranda vilties, kad pasaulis pasikeis į
gerąją pusę. Hamletas nusprendžia
atkeršyti, tačiau toks veiksmas
prieštarauja jo charakteriui. Tai parodo
visą įvaizdžio dviprasmiškumą, kai vieni
tyrinėtojai Hamletą laiko silpnu žmogumi,
o kiti, atvirkščiai, yra viduje stiprūs.
Nuveikti darbai

• Visos tragedijos metu Hamletas

atlieka daugybę veiksmų: jis
nužudo Polonijų, Laertą,
Klaudijų, nusiunčia Rosencrantzą
ir Guildensterną tiesia mirties
link, bet kadangi jis neskuba
pasiekti savo pagrindionio tikslo
- keršto, atrodo, kad jis nieko
neveikia.
Nuveikti darbai

• Nuo tos akimirkos, kai Vaiduoklis atskleidžia

Hamletui paslaptį, jo požiūris į gyvenimą ir
pasaulį apsiverčia. Nepadoriai greitos motinos
vestuvės, Hamleto vyresniojo netektis, kuriame
princas matė ne tik tėvą, bet ir savo idealą,
paaiškina jo niūrią nuotaiką spektaklio
pradžioje. Ir kai Hamletas susiduria su keršto
užduotimi, jis pradeda suprasti, kad Klaudijaus
mirtis neištaisys bendros padėties, nes visi
Danijos žmonės greitai pamiršo Hamletą
vyresnįjį ir greitai priprato prie vergijos.
Hamletas žino, kad bausti blogį yra jo pareiga,
tačiau blogis jam neapsiriboja Klaudijaus
nusikaltimu, kurį jis galiausiai nubaudžia; blogis
išsilieja aplinkiniame pasaulyje, ir Hamletas
supranta, kad vienas žmogus negali atsispirti
visam pasauliui. Šis vidinis konfliktas verčia jį
galvoti apie gyvenimo beprasmiškumą, apie
savižudybę.
 Santykiai su kitais veikėjais
(Horacijus)
 

• Hamletas Horacijui daug reiškia, kad jis

yra pasirengęs padaryti bet ką ir
paaukoti viską, kad išgyventų. Nors jis
yra tarnas, jis vis tiek saugos Hamletą ir
verčiau nusižudys, nei gyvens po
Hamleto. Būdami kartu jie juokiasi ir
juokauja vienas su kitu, kodėl? Nes jie
laiko save šeima ir savo šeima, kurią jis
turi dabar. Kai ateina laikas rimtai, jie
tampa rimti ir bus vienas su kitu ir
įsitikins, kad nieko neatsitiks. Tai yra
Hamleto ir Horacio santykiai
Santykiai su kitais
veikėjais
(Ofelija)

•
Hamleto ir Ofelijos santykiai ⇒ Hamletas
myli Ofeliją, jaučia jai nuoširdžius
jausmus. Mergina piršlybų nepriima, nes
artimieji draudžia tokį elgesį. Hamleto ir
Ofelijos santykių negalima pavadinti
vienareikšmiais. Pirma, mergina priima
piršlybą, o tada grąžina dovanas princui. Ji
myli Hamletą, bet negali ginčytis su tėvu,
kuriuo pasitiki ir kurį gerbia. Abu veikėjai
atsiduria kariaujančiose stovyklose, kurios
juos išskiria. Hamletas atsisako merginos,
nes jausmai gali sutrukdyti jam atkeršyti.
Santykiai su kitais veikėjais
(Mama)
 

• Hamletą kankina sielvartas dėl tėvo ir susierzinimas,

sumišimas,
• sukeltas skubios motinos santuoka. 
• Jis priekaištauja mamai, kad ji nemato to, kas akivaizdu,
• (Klaudijaus nereikšmingumas, palyginus su jo tėvu).
Gertrūda nerimauja dėl savo sūnaus.
• Ji nežino to, ką žino Hamletas.
• Gertrūda mano, kad Hamletas yra pamišęs, bet jo
priekaištai
• plėšia jos sielą.
• Ji nerimauja dėl savo sūnaus ir jaučia sąžinės graužimą,
• pažadinta Hamleto.