GIESMIŲ GIESMĖS KNYGA

A. PIRMOJI GIESMĖ
1
Gg 1,1: Ši pirmoji pirmojo knygos skyriaus eilutė Gg 1 1
 Gražiausioji[i1] Saliamono giesmė.
yra Giesmių giesmės knygos pavadinimas.   {Mi] Tebučiuoja jis mane savo lūpų bučiniais!
2 [i2]

Malonesnė tavo meilė, negu vynas,

2
Gg 1,2-1,15: Raidės tarp skliaustelių ženklina 3
 negu tavo brangiojo aliejaus kvapas!
veikėją: {Mi} – Mylimoji, arba Sužadėtinė, {Ms} Tavo vardas – palieti kvepalai, –
Mylimasis, {JD} – Jeruzalės dukros. 2-7 eilutėse užtat tave mergaitės myli.
Mylimoji kreipiasi į sužadėtinį, kuris čia reiškiasi 4
 Imk mane su savimi! Skubėkime!
kaip karalius, bet kitose poemos dalyse – kaip Vesk mane, karaliau, į savo kambarius.
piemuo. Karalius ir piemuo – ganytojas – yra {JD} Tavimi mes džiaugsimės ir linksminsimės,
dažni Viešpaties, Sandoros Dievo, titulai. Žr. Ps skonėsimės tavo meile labiau negu vynu.
23,1 ; Iz 40,11; Jn 10,1-16. Teisingai daro, kad tave myli!
5
 {Mi} Esu juodbruvė, bet graži,
3
Gg 1,5: ... Jeruzalės dukros: choras, į kurį o Jeruzalės dukros![i3]
kreipiasi Mylimoji ir kuris kelia jai klausimus (žr. Kaip Kedaro[i4] palapinės,
Gg 5,9; 6,1), duodantis poemos veiksmui kryptį. kaip Salmos[i5] palapinių dangos.
6
 Nežiūrėkite iš aukšto į mane,
4
Gg 1,5: ... Kedaro: Sirijos dykumos sritis. kad aš tamsiaveidė,[i6] –
saulė mane įdegino.
5
Gg 1,5: ... Salmos: Sirijos dykumos sritis palei Mano motinos sūnūs supyko ant manęs:
Kedarą. Palapinių dangos buvo dažnai gaminamos padarė mane vynuogynų prižiūrėtoja.
iš juodų vilnų. Savo pačios vynuogyno neprižiūrėjau.
  Pasakyk tad man, mano tikroji meile,
7 [i7]
6
Gg 1,6: ... tamsiaveidė: saulės nurudinta dirbant kur ganai savo kaimenę,
brolių vynuogynuose. ... savo pačios vynuogyno: kur guldai ją vidudienį poilsio?
taip Mylimoji ženklina save pačią. Žr. Iz 5,1-7. Kad nebereikėtų man daugiau klaidžioti kaip bastūnei
Čia Izraelis yra laikomas vynuogynu ir Viešpats, palei tavo draugų kaimenes.
Sandoros Dievas, yra Mylimasis. 8
 {Ms} Jeigu tu nežinai vietos,
o gražiausia tarp moterų,
7
Gg 1,7: Čia ir kitur Giesmių giesmės knygoje (žr. eik avių pėdomis
3,1; 5,8; 6,1), Mylimoji išsako savo troškimą būti ir ganyk savo ožiukus
drauge su Mylimuoju. Šios eilutės yra nuoroda į šalia piemenų palapinių.
įtampą poemoje. Tik poemos gale (žr. Gg 8,5-7)   Tu, mano meile, jaudini vyrus,
9 [i8]

mylimieji tai įgyvendina. kaip kumelaitė jaudina faraono kovos vežimų žirgus.
10
 Žavūs tavo skruostai, dabinti pintomis grandinėlėmis,
8
Gg 1,9-1,11: Mylimasis palygina mergaitės
žavesį su faraono iškilmių vežimo papuošalais. tavo kaklas – karoliais.
9
Gg 1,12: ... nardas: brangūs kvepalai, 11
 Iš aukso nukalsim tau grandinėles,
Mylimosios įvaizdis. Žr. Gg 4,14. išpuošime jas sidabru.
12
 {Mi} Kol karalius ilsisi savo kambary,
10
Gg 1,13: ... miros: mira, pagaminta iš kvapių mano nardas[i9] pripildo orą kvepėjimo.
balzamo sakų. 13
 Mano mylimasis yra man miros[i10] ryšulys,
prigludęs tarp mano krūtų.
11
Gg 1,14: ... henos: hena – augalas, kurio balti 14
 Mano mylimasis yra man henos[i11] žiedų puokštė
žiedai yra kvapūs. En-Gedžio vynuogių soduose.
15
 {Ms} Ak, kokia tu graži, mano mylimoji,
12
Gg 1,15: ... tavo akys kaip balandžių: nuoroda į ak, kokia graži esi,
nekaltumą ir žavumą. tavo akys kaip balandžių![i12]
  {Mi} Ak, koksai tu gražus, mano mylimasis –
16 [i13]
13
Gg 1,16-1,17: Nors susitikimo vieta yra tik kukli iš tikrųjų gražus!
piemens pastogė, ji tampa rūmais su kedrų sijomis Mūsų guolis pavėsinėje;
ir kiparisų gegnėmis, kai ją papuošia jų meilė. 17
 mūsų namų sijos iš kedrų,
gegnės iš kiparisų.
1
Gg 2,1: ... Šarono gėlė: turbūt narcizas, Gg 2 1
 Aš esu Šarono gėlė,[i1] slėnių lelija.
mėgstantis derlingąją Šarono lygumą, kuri 2
 {Ms} Kaip lelija tarp erškėčių –
driekiasi tarp Karmelio kalno ir Jopės palei mano mylimoji tarp merginų!
Viduržemio jūrą. 3
 {Mi} Kaip obelis tarp miško medžių –
mano mylimasis tarp vaikinų.
2
Gg 2,4-2,7: Puotos menė, saldūs stalo valgiai, Kaip smagu sėdėti jo paūksmėje,
sužadėtinės ir sužadėtinio glamonės ženklina jų ir jo vaisiai man saldūs.
jausmų švelnumą ir jų meilės nuoširdumą.   Mane jis įvedė į pokylio menę,
4 [i2]

ir jo ženklas viršum manęs buvo meilė.

3
Gg 2,7: ... gazelėmis ar laukų stirnomis: šių 5
 Stiprink mane razinų tešlainiu,
gyvulių greitumas ir jų žavumas bei švelni jų akių atgaivink mane obuoliais,
išraiška įteigia meilę. Žr. Pat 5,19. nes aš sergu meile.
6
 Jo kairė ranka buvo man po galva,
4
Gg 2,8-2,13: Scena ūmai pasikeičia. Sužadėtinė o dešiniąja jis mane apkabino!
jaučia, kad mylimasis skubinasi jos buveinės link. 7
 Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukros,
Pasigirsta jo balsas, kviečiantis eiti pas jį. gazelėmis ar laukų stirnomis:[i3]
nebudinkite, nežadinkite meilės,
5
Gg 2,14: Į sužadėtinę kreipiamasi kaip į balandę kol ji pati neprabus!
tarsi kalnų tvirtovėje – nematomą ir nepasiekiamą.
6
Gg 2,15: Giesmės nuotrupa – atsakymas į 14-
osios eilutės prašymą. Žr. Gg 8,13-14. B. ANTROJI GIESMĖ
7
Gg 2,15: ... lapes: visa, kas gali drumsti meilės   {Mi} Klausykis! Mano mylimasis!
8 [i4]

ryšį, kuris įvaizdinamas vynuogynu. Žr. 16-ąją Štai jis ateina,

eilutę. šokinėdamas per kalnus,
liuoksėdamas per kalvas.
8
Gg 2,17: ... atvės diena: vakare, kai atvės diena. 9
 Mano mylimasis panašus į gazelę
Žr. Pr 3,8. ar jauną briedį.
Štai jis stovi už mūsų sienos,
9
Gg 2,17: ... Beter{o}: nežinoma vietovė – žvelgia vidun pro langus,
nežinomas žodis. Jis suprantamas įvairiai: kaip bando įžiūrėti pro pinučius.
sunkumai, kvepalai ir atnaša. Žr. Pr 15,7-21. 10
 Mylimasis mane kalbina! Jis man taria:
„Kelkis, mano meile, mano gražioji,
eikš!
11
 Juk žiema jau pasibaigė,
lietūs praėjo ir nuščiuvo.
12
 Žemė nuberta žiedais,
tuojau metas vynmedžius genėti,
ir purplelis jau burkuoja mūsų šalyje.
13
 Figmedis augina žalias figas,
ir vynmedžių žiedai tvinsta maloniais kvapais.
Kelkis, mano meile, mano gražioji,
eikš!
  O mano balande uolų plyšyje,
14 [i5]

uolos prieglobstyje,
leisk man pamatyti tavo veidą
ir išgirsti tavo balsą,
nes tavo balsas toks mielas
ir tavo veidas gražus“.
  Sugaudykit mums lapes[i7] –
15 [i6]

tas laputes,
kenkiančias vynuogynams.
Juk mūsų vynuogynai žydi!
16
 Mylimasis man, aš jam;
jis gano savo kaimenę tarp lelijų.
17
 Kol atvės diena[i8] ir ištįs šešėliai,
klajok, mano mylimasis,
 kaip gazelė ar jaunas briedis
ant Betero[i9] kalnų.
1
Gg 3,1-3,5: Sužadėtinė pasakoja Jeruzalės Gg 3   {Mi} Savo guoly per naktis ieškojau to,
1 [i1]

dukroms apie sėkmingą – sapne ar vaizduotėje – kurį myli mano širdis;

Mylimojo ieškojimą. Žr. Gg 5,2-8. ieškojau, bet jo neradau.
2
 „Turiu tad keltis ir išvaikščioti miestą –
2
Gg 3,6-3,11: Mylimasis vaizduojamas kaip gatves ir aikštes, –
karalius Saliamonas, lydimas šešiasdešimties turiu ieškoti to, kurį myli mano širdis“.
ginkluotų vyrų, atvykstantis su karališka palyda Ieškojau, bet jo neradau.
susitikti su savo sužadėtine. 3
 Užtikau panaktinius,
apeinančius miestą.
„Ar nematėte to, kurį myli mano širdis?“
4
 Vos pro juos praėjusi,
radau tą, kurį myli mano širdis.
Tvirtai jį apkabinau ir nepaleidau,
kol neįsivedžiau į savo motinos namus,
į kambarį tos, kuri mane pagimdė.
5
 Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukros,
gazelėmis ar laukų stirnomis:
nebudinkite, nežadinkite meilės,
kol ji pati neprabus!

C. TREČIOJI GIESMĖ

  {JD} Kas ten ateina iš dykumos

6 [i2]

tarsi dūmų stulpas,

persmelktas miros, smilkalų
ir visų kvepiančių pirklio miltelių?
7
 Žiūrėk, tai Saliamono neštuvai!
Juos supa šešiasdešimt vyrų,
Izraelio galiūnų:
8
 kalavijais visi ginkluoti
ir įgudę kovoti.
Prie kiekvieno juosmens kalavijas
apsiginti nuo pavojų nakties sargyboje.
9
 Karalius Saliamonas pasidirbdino nešamą sostą
iš Libano medžių.
 10
 Jo šulai pasidabruoti,
atlošas paauksuotas,
o sėdynė iš raudono vilnonio audeklo.
Vidus jo buvo su meile
Jeruzalės dukrų išdabintas.
11
 Ziono dukros, išeikite ir pasižiūrėkite
į karalių Saliamoną,
į vainiką, motinos jam uždėtą per vestuves –
jo širdies džiaugsmo dieną.
1
Gg 4,2: ... dantys: stebina savo baltumu. Gg 4 1
 {Ms} A, kokia tu graži, mano meile,
2
Gg 4,3: ... dvi granato pusės: granatmedžio kokia tu graži!
vaisius, šiek tiek panašus į apelsiną. Tamsiai Tavo akys kaip balandžiai, slepiamos šydo!
raudonos spalvos žievė yra stangri. Mergaitės Tavo garbanos plasta kaip kaimenė ožkų,
skruostai palyginami su granato apvalumu ir besileidžiančių žemyn Gileado šlaitais.
spalva. 2
 Tavo dantys[i1] kaip kaimenė nukirptų avių,
3
Gg 4,4: Mylimosios kaklo papuošalai palyginami lipančių iš maudyklos;
su trofėjais ant miesto sienų. Žr. 1 Kar 10,10; kiekviena jų turi po dvynę,
14,26-28; Ez 27,10. nė vienos nėra vienišos.
4
Gg 4,6: ... miros kalno... smilkalų kalvos: 3
 Tavo lūpos tarsi raudonas kaspinas,
kalbama apie mylimąją perkeltine prasme. Žr. o tavo burna graži.
8,14. Tavo skruostai kaip dvi granato pusės,[i2]
5
Gg 4,7: Žr. Apaštalo Pauliaus Bendrijos slepiamos šydo.
aprašymą Ef 5,27. Katalikų Bendrija šia eilute   Tavo kaklas tarsi Dovydo bokštas,
4 [i3]

ženklina Mariją liturgijoje. pastatytas ginklams laikyti.

6
Gg 4,8: ... Aman{o} ... Senir{o} ir Hermon{o}: Tūkstančiai skydų jame kabo, –
šios kalnų viršūnės vaizduoja sunkumus, kuriuos visi jie – galiūnų skydai.
mylimieji turi nugalėti. Žr. Gg 2,14. 5
 Tavo krūtys tarsi du stirniukai –
7
Gg 4,9: ... sesuo: glamonės žodis, svarbus gazelės dvyniai, –
mylimųjų pokalbio posakis poemoje. besiganantys tarp lelijų.
8
Gg 4,11: ... laša medumi: švelniais žodžiais. Žr. 6
 Kol diena atvės ir ištįs šešėliai,
Pat 5,3. aš nuskubėsiu prie miros kalno,
9
Gg 4,12: ... uždaras sodas ... užantspauduotas prie smilkalų kalvos.[i4]
šaltinis: skirtas tik sužadėtiniui. Pabrėžiama   Visa tu graži, mano meile,
7 [i5]

sužadėtinės ištikimybė. Žr. Pat 5,15-19. jokios neturi dėmės.

10
Gg 4,12: ... uždaras sodas ... užantspauduotas 8
 Ateik iš Libano, mano sužadėtine,
šaltinis: skirtas tik sužadėtiniui. Pabrėžiama ateik iš Libano.
sužadėtinės ištikimybė. Žr. Pat 5,15-19. Nusileisk nuo Amano[i6] viršūnės,
11
Gg 4,14: Visi šie augalai vertinami dėl jų nuo Seniro ir Hermono viršūnių,
kvapumo. išeik iš liūtų urvų,
iš leopardų kalnų.
9
 Tu sužavėjai mano širdį,
mano sesuo[i7] sužadėtine!
Sužavėjai mano širdį
vienu savo akių žvilgsniu,
vienu savo karolių brangakmeniu.
10
 Kokia graži tavo meilė,
mano sesuo sužadėtine!
Tavo meilė saldesnė už vyną,
o tavo tepalai kvapesni už visus kvepalus!
11
 Tavo lūpos, sužadėtine, laša medumi,[i8]
medus ir pienas po tavo liežuviu,
o tavo drabužiai kvepia Libano dvelksmu.
12
 Mano sesuo sužadėtinė yra uždaras sodas.[i9]
Uždaras sodas, užantspauduotas šaltinis.[i10]
13
 Tu esi malonumų sodas, kuris želdina
granatmedžius ir geriausius vaisius;
henos gėles ir nardo žiedus,
  nardą ir kroką,
14 [i11]

kvapiąją nendrę ir cinamoną

su visais kvapiais medžiais;
mirą ir alaviją
su visais rinktiniais kvepalais.
15
 Tu esi sodo šaltinis,
gyvojo vandens versmė
iš Libano tekančios srovės!
16
 {Mi} Pabusk, šiaurės vėjau!
Atpūsk pietų vėjau!
Padvelk į mano sodą,
tepasklinda plačiai jo kvapai!
Teateina mylimasis į savo sodą,
tevalgo jo geriausius vaisius.
1
Gg 5,1: Valgykite, bičiuliai, gerkite!: mylimieji Gg 5 1
 {Ms} Atėjau į savo sodą,
raginami mėgautis meile. Kristaus vienybės su mano sesuo sužadėtine.
Bendrija simbolis. Skinuosi savo mirą ir kvepalus,

2
Gg 5,2-5,8: Mylimosios išbandymas, panašus į
išbandymą Gg 3,1-5 tekste.
3
Gg 5,3-5,4: Sužadėtinės dvejojimas kyla iš jos
stipraus išgyvenimo.
D. KETVIRTOJI GIESMĖ
4
Gg 5,6: Atrodo, kad sužadėtinio pasitraukimas
yra sąmoningas mergaitės bandymas.
5
Gg 5,7: Panaktiniai nežino, kodėl mergaitė
klajoja miesto gatvėmis. Žr. Gg 3,2-4.
6
Gg 5,10-5,16: Mergaitė, atsakydama į Jeruzalės
dukrų klausimą (žr. 9-ąją eilutę), giria savo
mylimąjį.
valgau savo korį su medumi,
geriu savo vyną su pienu.
{JD} Valgykite, bičiuliai, gerkite![i1]
Apsvaikite iš meilės!
  {Mi} Aš miegojau, bet mano širdis budėjo.
2 [i2]
Klausyk! Mano mylimasis beldžiasi!
„Įleisk mane, mano sesuo, mano meile,
mano balande, mano tobuloji!
Juk mano galva permirkusi nuo rasos,
o garbanos nuo nakties miglos“.
  Buvau jau nusirengusi, –
3 [i3]
kaip apsirengti man iš naujo?
Buvau jau kojas nusiplovusi, –
kaip man ir vėl jas purvinti?
4
 Mano mylimasis įkišo ranką pro skląsčio skylę,
ir mano širdis jo troško.
5
 Atsikėliau atidaryti savo mylimajam,
lašant nuo rankų mirai,
varvant nuo pirštų geriausiai mirai
ant skląsčio rankenos.
  Atidariau savo mylimajam,
6 [i4]
bet jis buvo nusisukęs ir nuėjęs.
Apmiriau, kad jis nuėjo!
Ieškojau, bet negalėjau rasti;
šaukiau, bet jis neatsišaukė.
  Užtiko mane panaktiniai,
7 [i5]
apeidami miestą;
jie sumušė ir sužeidė mane, –
tie sienų panaktiniai
atėmė man skraistę!
8
 Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukros!
Jeigu sutiksite mano mylimąjį,
pasakykite jam, kad aš sergu iš meilės.
9
 {JD} Kuo tavo mylimasis skiriasi nuo kitų,
o gražiausioji iš moterų?
 Kuo tavo mylimasis skiriasi nuo kitų,
kad tu mus taip prisaikdini?
  {Mi} Mano mylimasis visas spindi visas saulėje
10 [i6]

įdegęs, –
jį pažinsi tarp dešimties tūkstančių.
11
 Jo galva – gryno aukso,
plaukai garbanoti,
juodi kaip varnas.
12
 Jo akys kaip balandžiai,
besipliuškenantys tekančio vandens pursluose,
tupintys ant šaltinio krašto.
13
 Jo skruostai tarsi lysvės kvepalų,
skleidžiančios kvapus.
Jo lūpos kaip lelijos,
iš kurių srūva mira.
14
 Jo rankos kaip auksinės lazdos,
brangakmeniais nusagstytos.
Jo liemuo lyg iš dramblio kaulo,
išdabinto safyrais.
15
 Jo kojos alebastro stulpai,
pastatyti ant stovų iš gryno aukso.
Jis toks didingas kaip Libanas
ir dailus tarsi jo kedrai.
16
 Jo žodžiai gryna saldybė,
ir visas jis – malonumas!
O Jeruzalės dukros,
toks yra mano mylimasis,
toks yra mano numylėtinis!
1
Gg 6,1: Jeruzalės dukterys, sužadėtinės žodžių Gg 6   {JD} Kur nuėjo tavo mylimasis,
1 [i1]

paveiktos, siūlosi eiti kartu mylimojo ieškoti. o visų moterų gražiausioji?

2
Gg 6,2-6,3: Sužadėtinė nėra linkusi dalytis nė su
viena savo mylimuoju, todėl nepriima Jeruzalės
Kuriuo keliu pasuko tavo mylimasis,
kad galėtume jo ieškoti kartu su tavimi?
  {Mi} Mano mylimasis nusileido į savo sodą,
2 [i2]

dukterų pagalbos. Ji dedasi, kad nėra jo pamesta, prie kvapiųjų augalų lysvių,
nes jis tik nuėjęs į savo sodą. ganyti kaimenės soduose
ir pasiskinti lelijų.
3
Gg 6,4: Mylimasis vėl didžiuojasi jos grožiu. 3
 Aš esu mylimojo,
Žodis tirza{h} turbūt reiškia maloni. Tirzos ir mano mylimasis yra mano.
miestas buvo ankstyva šiaurinės Izraelio karalystės Jis ganosi tarp lelijų.
sostinė. Žr. 1 Kar 16.
F. PENKTOJI GIESMĖ
4
Gg 6,12: Hebrajiškasis tekstas yra neaiškus.
Vulgata verčia: Aš nežinojau; mano siela mane   {Ms} Mano meile, tu tokia graži kaip Tirza,
4 [i3]

gąsdino dėl Aminadabo vežimų. daili kaip Jeruzalė,

pagarbią baimę kelianti kaip pulkas su vėliavomis.
5
 Nugręžk savo akis nuo manęs,
nes jos mane gniuždo!
Tavo garbanos plasta tarsi kaimenė ožkų,
besileidžiančių žemyn Gileado šlaitais.
6
 Tavo dantys kaip kaimenė avių,
lipančių iš maudyklos;
kiekviena jų turi po dvynę,
nė vienos nėra vienišos.
7
 Tavo skruostai kaip dvi granato pusės,
slepiamos šydo.
8
 Šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių
ir merginų be skaičiaus.
9
 Tik ji viena yra mano balandė,
mano tobuloji,
tik ji viena motinos numylėtinė –
džiaugsmas tos, kuri ją pagimdė.
Merginos matė ją ir gyrė;
ir karalienės, ir sugulovės kėlė ją į padanges.
10
 {JD} Kas yra ta, kuri sušvinta tarsi aušra,
graži kaip mėnulis,
šviesi tartum saulė,
pagarbią baimę kelianti lyg pulkas su vėliavomis?
11
 {Mi} Nusileidau į lazdynų miškelį
slėnio žiedų pažiūrėti, –
sužinoti, ar vynuogės jau išsprogusios,
ar granatmedžiai jau pražydę.
  Net nepajutau ... kaip troškimas įkėlė mane
12 [i4]

į vežimą šalia mano didžiūno.

1
Gg 7,1: ... mergaite iš Šulamo!: arba Šulamiete! Gg 7 1
 {JD} Sukis, sukis, mergaite iš Šulamo![i1]
Spėjama, kad ta mergaitė buvo iš Šulamo vietovės Sukis, sukis,
Esdraelono lygumoje (žr. 1 Kar 1,3). O vardas kad galėtume į tave pasižiūrėti!
Šulamietė gali reikšti Taikiąją ir priminti {Ms} Kodėl norite pasižiūrėti į Šulamo mergaitę,
Saliamono – Taikiojo – vardą. šokančią tarp dviejų šokėjų eilių?
  {JD} Kokios grakščios tavo kojos, apautos sandalais,
2 [i2]
2
Gg 7,2-7,6: Meilingas mergaitės žavumo aprašas. didžiūno dukra!
Vynas ir kviečiai yra vaisingumo įvaizdžiai. Šiame Tavo dailios šlaunys tarsi brangakmeniai,
apraše jie siejami su moters kūno dalimis, nugludinti meistro rankų.
turinčiomis glaudų ryšį su vaisingumu. 3
 Tavo bamba tarsi apvali taurė,
visuomet pilna vyno.
3
Gg 7,5: Palyginimas pabrėžia kaklo dailumą bei Tavo pilvas tarsi kviečių krūva,
baltumą ir akių skaidrumą. Bat-Rabimai buvo apsodinta lelijomis.
miestas šiaurės rytuose nuo Hešbono 4
 Tavo krūtys tarsi du stirniukai –
Transjordanijoje. Žr. Jer 49,3. gazelės dvyniai.
  Tavo kaklas tarsi dramblio kaulo bokštas.
5 [i3]
4
Gg 7,8: Palmė – grakštaus dailumo įvaizdis. Tavo akys tarsi Hešbono tvenkiniai
prie Bat-Rabimų vartų.
5
Gg 7,10: Sužadėtinė švelniai paverčia mylimojo Tavo nosis tarsi Libano bokštas,
komplimentą savo meilės ir švelnumo išraiška žvelgiantis Damasko link.
mylimajam. 6
 Tavo galva iškyla kaip Karmelis,
tavo plaukų sruogos tarsi purpuras –
6
Gg 7,11-7,14: Mergaitės atsakymas laiduoja jų kasos karalių padaro belaisvį.
mylimajam jos meilę ir kviečia jį grįžti su ja į 7
 {Ms} Kokia tu graži, kokia maloni!
džiaugsmus, susijusius su jų meile. Žr. Gg 6,11- O meile, mano džiaugsme!
12.   Esi daili kaip palmė,
8 [i4]

o tavo krūtys kaip kekės.

7
Gg 7,14: Mandragora ... : žmonių įsitikinimu, šis 9
 Tariau: „Įlipsiu į palmę,
augalas žadino meilę ir vaisingumą. Žr. Pr 30,14- įsitversiu į jos šakas“.
21. Tebūna tavo krūtys kaip vynuogių kekės,
tavo alsavimas tarsi obuolių dvelksmas,
10
 o tavo lūpos kaip geriausias vynas!
{Mi} Teteka tad vynas švelniai mano mylimajam,[i5]
bėgdamas pro lūpas ir dantis!
  Aš priklausau mylimajam,
11 [i6]

ir jis manęs geidžia.

12
 Eikš, mano mylimasis, skubėkime į laukus,
nakvokime kaimuose!
 13
 Eikime anksti į vynuogynus,
pažiūrėkime, ar vynmedžiai jau išsprogo,
ar jų žiedai jau užmegzti,
ar granatmedžiai jau pražydo.
Ten savo meilę tau dovanosiu.
14
 Mandragora[i7] jau kvepia,
patys geriausi vaisiai prie mūsų durų, –
tau išsaugojau, mano mylimasis,
šviežius ir džiovintus.
1
Gg 8,5: Mylimieji vaizduojami einantys namų Gg 8 1
 {Mi} O, kad tu būtum man kaip brolis,
link. Jiedu džiaugiasi, kad mergaitės noras (žr. 1-2 žindęs mano motinos krūtis!
eilutes) išsipildė. Sužadėtinis kalba apie jų pirmąjį Sutikusi tave lauke, išbučiuočiau,
susitikimą. ir niekas man neprikaišiotų.
2
 Vesčiausi tave,
2
Gg 8,6-8,7: Antspaudas buvo nešiojamas pririštas parsivesčiau į savo motinos namus,
prie rankos (kaip šiuo atveju) arba užkabintas ant į kambarį tos, kuri mane pagimdė.
kaklo kaip žiedas (žr. Jer 22,24). Žmogaus 3
 Duočiau tau gerti kvapaus vyno
gyvenime mirtis ir mirusiųjų buveinė yra ir savo granatų sulčių.
neišvengiami, nenumaldomi. Galų gale jie visad 4
 O, kad jo kairioji būtų man po galva
laimi! Meilė yra lygiai taip pat tikra savo pergale ir ir dešinioji mane apkabintų!
prilygsta savo jėga kovoje su gyvenimo priešais. Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukros:
Nei vandenys gali ją užgesinti, nei potvynis gali ją nebudinkite ir nežadinkite meilės,
paskandinti. Meilė yra brangesnė už visus turtus. kol ji pati neprabus!
3
Gg 8,8-8,10: Sužadėtinė pareiškia, kad ji skaisti. F. ŠEŠTOJI GIESMĖ
9-oje eilutėje ji cituoja savo vyresniųjų brolių
rūpinimąsi jos ateitimi. Kol ji dar nesubrendusi, jie   {JD} Kas yra ta, kuri ateina iš dykumos,
5 [i1]

nori ją išsaugoti galimoms vedyboms. Būdama pasirėmusi į mylimąjį?

dora, ji bus gerbiama; būdama neskaisti, ji bus
laikoma užrakinta. Atsakydama į jų rūpinimąsi, ji
laiduoja savo skaistumą ir didžiuojasi radusi
malonę savo mylimojo akyse.
{Ms} Po obelimi žadinau tave.
Ten tavo motina kentė gimdymo skausmus su tavimi,
ten kentė gimdymo skausmus ta, kuri tave pagimdė.
  {Mi} Dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies,
6 [i2]

kaip antspaudą ant savo rankos!

4
Gg 8,11-8,12: Šios mįslingos eilutės buvo įvairiai Juk meilė stipri kaip mirtis,
aiškinamos. 11-oje eilutėje mergaitė kalba apie aistra nuožmi kaip Šeolas.
didelės vertės vynuogyną, kuris palyginamas su Jos kaitra kaip ugnies kaitra,
pačia mergaite 12-oje eilutėje. Jos milžiniškas nenumaldoma liepsna.
kraitis – tūkstantis sidabrinių – derinasi su jos 7
 Giliausi vandenys negali užgesinti meilės
vidine verte. Ji yra ta dosni mylimoji, duodanti nei potvyniai jos paskandinti.
save ir kraitį savo mylimajam, vadinamam Jeigu žmogus siūlytų už meilę visą savo turtą,
Saliamonu, ir mažesnes dovanas savo broliams – būtų tik paniekos vertas.
aniems prižiūrėtojams (žr. 8-9 eilutes).   „Mūsų sesuo dar maža,
8 [i3]

ir jos krūtys dar mažos.

5
Gg 8,13: Panašiai kaip Gg 2,14-15 mylimasis Kaip mes padėsime savo seseriai tą dieną,
prašo iš jos žodžio ar dainos, o mylimoji atsako kai ji bus pažadėta?
panašiai kaip ir Gg 2,17. 9
 Jeigu ji yra siena,
statysime ant jos sidabrinį pylimą,
o jeigu ji yra durys,
apmušime kedro lentelėmis“.
10
 Aš esu siena,
ir mano krūtys yra kaip bokštai,
todėl jo akyse radau tikrą ramybę.
  Saliamonas turėjo vynuogyną Baal-Hamone, –
11 [i4]

jį patikėjo prižiūrėtojams.
Kiekvienas už jo vaisius turėjo mokėti
po tūkstantį sidabrinių.
12
 Savo vynuogyną aš pati prižiūriu!
Tu, Saliamonai, gali turėtis tą tūkstantį,
o vaisių prižiūrėtojai du šimtus!
  Ms} O sodo gyventoja,
13 [i5]

mano bičiuliai laukia tavo balso!

Leisk man jį išgirsti!
14
 {Mi} Skubėk, mano mylimasis,
būk panašus į gazelę ar jauną briedį
kvapiuose kalnuose.